European flag

Europos Sąjungos
oficialusis leidinys

LT

L serija


2025/1458

2025 7 18

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2025/1458

2025 m. liepos 14 d.

dėl leidimo teikti paramą iš ES kibernetinio saugumo rezervo Moldovai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2024 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2025/38, kuriuo nustatomos solidarumo stiprinimo ir pajėgumo aptikti kibernetinio saugumo grėsmes ir incidentus Sąjungoje, jiems pasirengti ir į juos reaguoti didinimo priemonės ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/694, (Kibernetinio solidarumo aktą) (1), ypač į jo 19 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2022 m. birželio 23 d. Europos Vadovų Taryba Moldovai suteikė šalies kandidatės statusą. Sprendimas buvo pagrįstas tuo, kad Moldova įvykdė 2022 m. birželio mėn. Komisijos nuomonėje dėl Moldovos paraiškos dėl narystės nurodytas sąlygas. 2023 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Taryba, atsižvelgdama į Komisijos pateiktą rekomendaciją, nusprendė pradėti stojimo derybas su Moldova;

(2)

savo 2022 m. gruodžio 15 d. išvadose Europos Vadovų Taryba patvirtino, kad Sąjunga toliau teiks visą reikiamą paramą Moldovai, patiriančiai daugialypį Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą poveikį;

(3)

kibernetiniai incidentai ir toliau daro poveikį tiek Sąjungos, tiek viso pasaulio šalių ekonomikai ir visuomenei. Kibernetinių grėsmių raida itin sparti tam tikrose ES šalyse kandidatėse – reikšmingi ar didelio masto incidentai jose turi potencialą sutrikdyti ypatingos svarbos infrastruktūros veikimą ir jai pakenkti, sutrukdyti tinkamai veikti ekonomikai ir institucijoms arba sukelti didelę su viešuoju saugumu ir sauga susijusią riziką subjektams ir piliečiams. Tai ypač pasakytina apie Moldovą – joje Rusija vykdo hibridines kampanijas ir kibernetinius išpuolius, siekdama sukelti grėsmę ypatingos svarbos infrastruktūrai, demokratiniams procesams ir rinkimų infrastruktūrai;

(4)

atsižvelgiant į tai, kad kibernetiniai išpuoliai yra nenuspėjami, dažnai neapsiriboja viena konkrečia geografine vietove ir kelia didelę šalutinio poveikio riziką, kaimyninių šalių atsparumo didinimas ir jų gebėjimo veiksmingai reaguoti į reikšmingus ir didelio masto kibernetinio saugumo incidentus stiprinimas padeda užtikrinti visos Sąjungos, visų pirma, vidaus rinkos ir pramonės, apsaugą. Todėl Reglamente (ES) 2025/38 numatyta, kad trečiosios valstybės, kurios yra asociacijos susitarimo su Sąjunga, kuriuo joms leidžiama dalyvauti Skaitmeninės Europos programoje (toliau – SEP), šalys, (toliau – SEP asocijuotosios trečiosios valstybės) gali būti remiamos iš ES kibernetinio saugumo rezervo (toliau – Rezervas) visoje savo teritorijoje arba jos dalyje, kai tai numatyta susitarime, kuriuo trečioji valstybė prisijungia prie SEP;

(5)

vadovaujantis Reglamento (ES) 2025/38 19 straipsniu, SEP asocijuotosios trečiosios valstybės turi galimybę prašyti paramos iš Rezervo tais atvejais, kai subjektai, į kuriuos nusitaikyta ir kuriems jos prašo tokios paramos, yra subjektai, veikiantys ypatingos svarbos arba kituose itin svarbiuose sektoriuose, ir kai nustatyti incidentai sukelia didelių veikimo sutrikimų arba gali turėti šalutinį poveikį Sąjungoje. Trečioji valstybė gali gauti tokią paramą tik tuo atveju, jei tai konkrečiai numatyta susitarime, kuriuo ta šalis prisijungia prie SEP. Be to, tokios trečiosios valstybės turėtų ir toliau atitikti reikalavimus tik tuo atveju, jei tenkinami trys Reglamento (ES) 2025/38 19 straipsnio 3 dalyje išdėstyti kriterijai. Pirma, trečioji valstybė turi visiškai laikytis atitinkamų to susitarimo sąlygų. Antra, atsižvelgiant į tai, kad Rezervas yra papildomojo pobūdžio, trečioji valstybė turi imtis tinkamų veiksmų, kad pasirengtų kibernetinio saugumo incidentams, lygiaverčiams reikšmingiems arba didelio masto kibernetinio saugumo incidentams. Trečia, paramos iš Rezervo teikimas turi būti nuoseklus Sąjungos politikai tos trečiosios valstybės atžvilgiu ir bendriems santykiams su ja bei kitoms Sąjungos saugumo politikos sritims;

(6)

paramos SEP asocijuotosioms trečiosioms valstybėms teikimas gali daryti poveikį santykiams su trečiosiomis valstybėmis ir Sąjungos saugumo politikai, be kita ko, bendros užsienio ir saugumo politikos bei bendros gynybos ir saugumo politikos srityse. Taryba veikia remdamasi Komisijos pasiūlymu ir deramai atsižvelgdama į Komisijos atliktą Reglamento (ES) 2025/38 19 straipsnio 3 dalyje išdėstytų trijų kriterijų tenkinimo vertinimą;

(7)

Moldova patiria didelį Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą poveikį ir yra tiesioginis Rusijos hibridinių veiksmų, kuriais siekiama destabilizuoti šalį ir sutrukdyti jai rengtis narystei Sąjungoje, taikinys. Atsižvelgdama į tai, Sąjunga Moldovai teikia visapusišką paramą, padedančią spręsti problemas, kurių jai kyla dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, ir didinti šalies atsparumą, saugumą ir stabilumą tuo metu, kai Rusija vykdo tiesioginę destabilizavimo veiklą;

(8)

2023 m. balandžio 24 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2023/855 (2), įsteigiantį civilinės Europos Sąjungos partnerystės misiją Moldovoje pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką, kad ta misija teiktų strategines konsultacijas ir operatyvinę paramą krizių valdymo bei hibridinių grėsmių srityse. Nuo 2021 m. Sąjunga taip pat nuosekliai teikia Moldovos kariniams ir gynybiniams pajėgumams didinti skirtą paramą pagal Europos taikos priemonę. 2024 m. gegužės 21 d. pasirašius ES ir Moldovos partnerystės saugumo ir gynybos srityje susitarimą, buvo supaprastinta Sąjungos bendradarbiavimo su Moldova pagrindinėse taikos, saugumo ir gynybos srityse struktūra. Be to, 2024 m. spalio 10 d. Komisija priėmė Moldovos ekonomikos augimo planą, kuriuo siekiama remti Moldovos socialines ir ekonomines reformas bei gerinti jos galimybes patekti į vidaus rinką; konkrečių reformų tikimasi ir kibernetinio saugumo valdymo srityje;

(9)

Komisija Moldovos atžvilgiu atliko Reglamento (ES) 2025/38 19 straipsnio 3 dalyje išdėstytų trijų kriterijų vertinimą ir mano, kad jie yra tenkinami. Atlikdama šį vertinimą, ji taip pat konsultavosi su Sąjungos vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio reikalams ir saugumo politikai;

(10)

vadovaujantis Reglamento (ES) 2025/38 19 straipsnio 6 dalimi, Tarybos vertinimu, Moldova laikosi atitinkamų susitarimo, kuriuo ta valstybė prisijungia prie SEP, sąlygų ir ėmėsi tinkamų veiksmų, kad pasirengtų dideliems kibernetinio saugumo incidentams ir didelio masto lygiaverčiams kibernetinio saugumo incidentams. Be to, Tarybos vertinimu, paramos tiekimas iš Rezervo yra nuoseklus Sąjungos politikai Moldovos atžvilgiu ir bendriems santykiams su ja ir yra nuoseklus kitoms Sąjungos politikos kryptims saugumo srityje, visų pirma, atsižvelgiant į 8 konstatuojamojoje dalyje išdėstytus veiksnius;

(11)

kadangi susitarime, kuriuo Moldova prisijungia prie SEP, numatyta parama iš Rezervo ir kadangi ta valstybė atitinka Reglamento (ES) 2025/38 19 straipsnio 3 dalyje išdėstytus kriterijus, turėtų būti leidžiama teikti paramą iš Rezervo Moldovai,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Leidžiama teikti paramą iš ES kibernetinio saugumo rezervo, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2025/38 19 straipsnyje, Moldovos Respublikai.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną ir taikomas 1 metus.

Priimta Briuselyje 2025 m. liepos 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. JENSEN


(1)   OL L, 2025/38, 2025 1 15, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2025/38/oj.

(2)   2023 m. balandžio 24 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2023/855 dėl Europos Sąjungos partnerystės misijos Moldovoje (EUPM Moldova) (OL L 110, 2023 4 25, p. 30, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2023/855/oj).


ELI: http://data.europa.eu/eli/dec_impl/2025/1458/oj

ISSN 1977-0723 (electronic edition)