|
Europos Sąjungos |
LT L serija |
|
2025/78 |
2025 1 15 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2025/78
2025 m. sausio 15 d.
kuriuo importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės daugiasluoksnėms medinėms grindims nustatomas laikinasis antidempingo muitas
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1), ypač į jo 7 straipsnį,
pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis,
kadangi:
1. PROCEDŪRA
1.1. Inicijavimas
|
(1) |
2024 m. gegužės 16 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 (toliau – pagrindinis reglamentas) 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis, KLR arba Kinija) kilmės daugiasluoksnių medinių grindų. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą). |
|
(2) |
Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2024 m. balandžio 4 d. Europos parketo federacijos (toliau – skundo pateikėjas) pateiktą skundą. Skundas pateiktas Sąjungos daugiasluoksnių medinių grindų pramonės vardu, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje. Skunde pateikta dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti. |
1.2. Registracija
|
(3) |
2024 m. spalio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2024/2733 (toliau – registracijos reglamentas) (3) Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą. |
1.3. Suinteresuotosios šalys
|
(4) |
Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, naudotojams ir prekiautojams ir paragino juos dalyvauti. |
|
(5) |
Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. |
1.4. Atranka
|
(6) |
Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką. |
1.4.1. Sąjungos gamintojų atranka
|
(7) |
Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi tam tikrus Sąjungos gamintojus. Komisija bendroves atrinko remdamasi gamybos ir pardavimo apimtimi, nurodyta vykdant padėties vertinimo prieš inicijavimą analizę. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Atrinktiems Sąjungos gamintojams teko daugiau kaip 20 % visos apskaičiuotos Sąjungos panašaus produkto gamybos apimties ir daugiau kaip 20 % visos apskaičiuotos Sąjungos pardavimo apimties. Atrinktos bendrovės laikytos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų negauta, todėl atrinktos bendrovės patvirtintos. |
1.4.2. Importuotojų atranka
|
(8) |
Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paragino nesusijusius importuotojus pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. |
|
(9) |
Du nesusiję importuotojai („Lamett Europe N.V.“ ir „Svartes s.r.o.“) pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Atsižvelgdama į nedidelį atsakymų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina. Komisija pasiūlė šioms dviem bendrovėms užpildyti importuotojams skirtą klausimyną. Galiausiai klausimyno atsakymus pateikė tik „Lamett Europe N.V.“, kaip paaiškinta 17 konstatuojamojoje dalyje. |
1.4.3. KLR eksportuojančių gamintojų atranka
|
(10) |
Tam, kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti. |
|
(11) |
78 nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Remdamasi pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalimi Komisija pagal didžiausią tipišką eksporto į Sąjungą apimtį, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, atrinko penkis gamintojus iš dviejų grupių. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis. Po konsultacijų viena iš eksportuojančių gamintojų grupių pateikė pastabų dėl šios atrankos. Grupė teigė, kad pasiūlytos atrinktos bendrovės nebuvo pakankamai tipiškos, kaip suprantama pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalyje, nes jų eksportas sudarė tik nedidelę visų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportuojamo kiekio dalį. Komisija įvertino šį tvirtinimą ir nusprendė padidinti atrinktų bendrovių skaičių ir įtraukti trečią pagal dydį eksportuojančių gamintojų grupę, sudarytą iš penkių gamintojų. Patikslintų atrinktų bendrovių grupių eksportas sudarė 40 % į Europos Sąjungą eksportuoto nagrinėjamojo produkto eksporto apimties ir 27 % viso apskaičiuoto to produkto eksporto kiekio tiriamuoju laikotarpiu, apie kurį pranešė visi bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai. Daugiau pastabų dėl pasiūlytų atrinktų bendrovių negauta. |
|
(12) |
Be to, atlikdama tyrimą, remdamasi viešai prieinamais šaltiniais, Komisija patikrino bendradarbiaujančių eksportuotojų pateiktą informaciją, taip siekdama patvirtinti bendrovių, kaip nagrinėjamojo produkto gamintojų, statusą. Prireikus Komisija paprašė pateikti papildomus dokumentus, pavyzdžiui, verslo licencijas ir įstatus. Viena šalis neįrodė, kad ji buvo susijusi su tyrimu, todėl buvo laikoma, kad ji nebendradarbiavo. |
1.4.4. Individualus nagrinėjimas
|
(13) |
19 KLR eksportuojančių gamintojų pateikė individualaus nagrinėjimo prašymus pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Tačiau nė vienas jų nepateikė klausimyno atsakymų per Komisijos nustatytą terminą. Todėl Komisija daro preliminarią išvadą, kad šiuo atveju individualus nagrinėjimas nebus atliekamas. |
1.5. Klausimyno atsakymai ir tikrinamieji vizitai
|
(14) |
Komisija Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – Kinijos vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. |
|
(15) |
Be to, skundo pateikėjas skunde pateikė pakankamai prima facie įrodymų, kad KLR esama su nagrinėjamuoju produktu susijusių žaliavų rinkos iškraipymų. Todėl, kaip paskelbta pranešime apie inicijavimą, atliekant tyrimą nagrinėjami minėti žaliavų rinkos iškraipymai, kad būtų galima nustatyti, ar KLR reikia taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a ir 2b dalių nuostatas. Dėl šios priežasties Komisija Kinijos vyriausybei išsiuntė papildomus su šiuo klausimu susijusius klausimynus. |
|
(16) |
Klausimyno atsakymų iš Kinijos vyriausybės negauta. Todėl Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad ji ketina taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir naudoti turimus faktus dėl didelių iškraipymų KLR, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Iš Kinijos vyriausybės papildomų pastabų negauta. |
|
(17) |
Klausimynai Sąjungos gamintojams, nesusijusiems importuotojams, naudotojams ir eksportuojantiems gamintojams buvo paskelbti internete (4) inicijavimo dieną. Komisijai klausimyno atsakymus pateikė trys atrinkti Sąjungos gamintojai, vienas nesusijęs importuotojas („Lamett Europe N.V.“) ir trys eksportuojančių gamintojų grupės („Jinfa“ grupė, „Forest“ grupė ir „Fusong“ grupė). |
|
(18) |
Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą preliminarioms išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį surengti šių bendrovių patalpose:
KLR eksportuojantys gamintojai ir susijusios bendrovės
|
1.6. Tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis
|
(19) |
Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas laikotarpis nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis). |
1.7. Pastabos dėl inicijavimo
|
(20) |
Komisija gavo šių šalių pastabas dėl inicijavimo
|
|
(21) |
AUMI ir CNFPIA teigė, kad skunde remtasi Eurostato skelbiama kvadratiniais metrais išreikšta importo apimtimi, kurią skundo pateikėjas pakoregavo. AUMI ir CNFPIA taip pat teigė, kad skundo pateikėjas nepaaiškino tokio pakoregavimo poreikio ir neatskleidė koregavimo metodo. AUMI ir CNFPIA pažymėjo, kad naudojant skundo pateikėjo pasiūlytą pakoreguotą importo apimtį importo iš Kinijos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo daugiau nei 20 %. AUMI ir CNFPIA pridūrė, kad naudojant Eurostato skelbiamą importo apimtį, t. y. nepakoreguotą apimtį, importo iš Kinijos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu būtų sumažėjusi 3 %. Be to, AUMI ir CNFPIA nurodė, kad dėl pakoreguotos importo apimties pasikeitė ir kiti ekonominiai rodikliai, pavyzdžiui, Kinijos importo kainos, suvartojimas ir rinkos dalys. |
|
(22) |
Šiuo klausimu FEP nurodė, kad, nors daugiasluoksnių medinių grindų paviršiaus tankio intervalas buvo 7–9,5 kg kvadratiniam metrui (m2), keletas Eurostato įrašų nepateko į šį paviršiaus tankio intervalą. FEP paaiškino, kad ekonominės veiklos vykdytojai privalo pranešti muitinei apie grynąją masę (tonomis arba kilogramais), bet nebūtinai – apie papildomą vienetą (m2). Todėl FEP pakoregavo į intervalą nepatekusius įrašus, padalijusi deklaruotą grynąją masę iš minėto intervalo vidutinio tankio. FEP taip pat atnaujino atitinkamą nekonfidencialios skundo versijos dalį, kurioje aprašė koregavimo metodą. |
|
(23) |
Komisija taip pat išnagrinėjo šį klausimą tyrimo metu ir 4.4 skirsnyje. |
|
(24) |
AUMI teigė, kad skunde nebuvo pateikti penkių iš penkiolikos žalos rodiklių duomenys, visų pirma susiję su investicijų grąža, Sąjungos kainoms poveikį darančiais veiksniais, faktiniu ir galimu neigiamu poveikiu pinigų srautui, darbo užmokesčiui ir augimui. |
|
(25) |
Komisija pažymėjo, kad teikiant skundą pirmiau minėtų rodiklių įtraukti neprivaloma. Atlikdama tyrimą Komisija išnagrinėjo šiuos rodiklius 4 skirsnyje. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(26) |
AUMI ir CNFPIA tvirtino, kad skunde nepateikta patikimos informacijos teiginiui, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą, pagrįsti. Dėl makroekonominių rodiklių AUMI ir CNFPIA tvirtino, kad gamybos apimtis, pajėgumų naudojimas, pardavimas ir užimtumas Sąjungoje nuo 2020 m. iki 2022 m. nesikeitė, o tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo tik dėl to, kad Sąjungoje sumažėjo paklausa. Be to, AUMI ir CNFPIA skunde nurodė, kad tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojai padidino savo rinkos dalį ir kainas, o tai rodo, kad Sąjungos gamintojų ekonominė būklė buvo tvirta. Dėl mikroekonominių rodiklių AUMI ir CNFPIA nurodė, kad skundo pateikėjų gamybos, pardavimo ir užimtumo duomenys pablogėjo tik tiriamuoju laikotarpiu. Be to, AUMI ir CNFPIA teigė, kad Sąjungos gamintojai per skunde nurodytą laikotarpį savo investicijas padidino 56 %, o tai buvo jų finansinio patikimumo įrodymas. AUMI ir CNFPIA nurodė, kad panašu, jog tiriamuoju laikotarpiu Kinijos eksportuojantys gamintojai geriau prisitaikė prie mažėjančios Sąjungos paklausos: importas iš Kinijos sumažėjo, o Sąjungos gamintojų atsargų lygis padidėjo. Kalbant apie finansinius rezultatus, AUMI ir CNFPIA pažymėjo, kad, nepaisant tuo laikotarpiu padidėjusio importo iš Kinijos, 2020–2022 m. Sąjungos gamintojų pardavimas ir pelningumas pagerėjo. Galiausiai AUMI taip pat teigė, kad importas iš Kinijos per skunde nurodytą laikotarpį padidėjo 21 % ir kad bent vienas Sąjungos gamintojas priverstinai mažino nesusijusių importuotojų kainą ir vis tiek gavo pelno. |
|
(27) |
Komisija preliminariai priminė, kad norint prima facie nustatyti materialinę žalą, reikia išnagrinėti, be kita ko, atitinkamus veiksnius, kaip aprašyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalies d punkte. Iš tiesų pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalies formuluotę skunde turi būti pateikta informacija apie įtariamo importo dempingo kaina apimties pokyčius, tokio importo poveikį panašaus produkto kainoms Sąjungos rinkoje ir tokio importo lemiamą poveikį Sąjungos pramonei pagal Sąjungos pramonės būklę rodančius atitinkamus (ne būtinai visus) veiksnius ir rodiklius, pavyzdžiui, išvardytus pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 ir 5 dalyse. Be to, pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sąrašas nėra išsamus, be to, jokie iš išvardytų veiksnių nėra būtinai lemiami. Todėl nebūtinai visi rodikliai turi blogėti, kad būtų prima facie įrodyta materialinė žala. Be to, kitų veiksnių, galinčių turėti įtakos Sąjungos pramonei, buvimas nebūtinai reiškia, kad importo dempingo poveikis šiai pramonei nėra didelis. |
|
(28) |
Iš skunde pateiktos Komisijos atliktos konkrečios žalos analizės matyti, kad yra pakankamai įrodymų, jog importas iš Kinijos į Sąjungos rinką vis labiau skverbiasi (tiek absoliučiaisiais skaičiais, tiek santykinai) tokiomis kainomis, dėl kurių priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos ir priverstinai parduodama mažesnėmis kainomis. Atrodo, kad tai turėjo reikšmingą žalingą poveikį Sąjungos pramonės būklei, kaip matyti, pavyzdžiui, iš sumažėjusios gamybos, pardavimo ir rinkos dalies, pablogėjusių finansinių rezultatų arba Sąjungos pramonės taikomų kainų lygio. Kalbant apie tvirtinimus dėl konkrečių makroekonominių rodiklių, mikroekonominių rodiklių ir priverstinio kainų mažinimo, Komisija 4 skirsnyje pateikė išsamų nagrinėjamuoju laikotarpiu padarytos materialinės žalos vertinimą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. |
2. TIRIAMASIS PRODUKTAS, NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS
2.1. Tiriamasis produktas
|
(29) |
Šiame tyrime nagrinėjamas produktas – sumontuoti daugiasluoksniai mediniai grindų skydai, kurių KN kodas šiuo metu yra 4418 75 00 (toliau – tiriamasis produktas). Skydai iš bambuko arba kurių bent viršutinis sluoksnis (dilimo sluoksnis) yra iš bambuko ir skydai mozaikinėms grindims neįtraukiami. |
|
(30) |
Daugiasluoksnės medinės grindys yra iš medienos gaminamas produktas, sudarytas iš kelių vienas su kitu suklijuotų arba sujungtų medienos faneros sluoksnių. Daugiasluoksnės medinės grindys daugiausia naudojamos įrengiant patalpų vidaus grindis. |
2.2. Nagrinėjamasis produktas
|
(31) |
Nagrinėjamasis produktas – KLR kilmės tiriamasis produktas (toliau – nagrinėjamasis produktas). |
2.3. Panašus produktas
|
(32) |
Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:
|
|
(33) |
Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį. |
3. DEMPINGAS
3.1. Normaliosios vertės nustatymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį procedūra
|
(34) |
Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad KLR yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą dėl šios šalies eksportuojančių gamintojų inicijuoti atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. |
|
(35) |
Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad vėliau galėtų būti taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus KLR eksportuojančius gamintojus pateikti informaciją apie daugiasluoksnių medinių grindų gamybai naudojamus gamybos išteklius. Susijusią informaciją pateikė 73 eksportuojantys gamintojai. |
|
(36) |
Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Iki nustatyto termino iš Kinijos vyriausybės negauta nei klausimyno atsakymų, nei pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Tada Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje. |
|
(37) |
Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgdama į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą ji preliminariai pasirinko Turkiją tinkama tipiška šalimi, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais. Komisija taip pat nurodė nagrinėsianti kitas galimai tinkamas tipiškas šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus. |
|
(38) |
2024 m. rugpjūčio 23 d. pranešimu (toliau – pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriais ketina naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavos, darbas ir energija, susijusių su daugiasluoksnių medinių grindų gamyba. Be to, vadovaudamasi kriterijais, kuriais remiantis buvo pasirinkta tinkama tipiška šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, ir turima susijusia finansine informacija, Komisija nustatė tris galimas tipiškas šalis, t. y. Turkiją, Indoneziją ir Malaiziją. Remdamasi tuo metu turėta informacija, Komisija nusprendė, kad Turkija gali būti tinkama tipiška šalis. Komisijai pastabų dėl pranešimo pateikė dvi eksportuojančių gamintojų grupės, t. y. „JINFA Group“ ir „Fusong Jinlong Group“. Pastabų pateikė ir Europos parketo federacija (skundo pateikėjas). Šios pastabos išsamiai aptariamos 3.2 skirsnyje. |
|
(39) |
Išnagrinėjusi gautas pastabas ir informaciją Komisija padarė išvadą, kad Turkija yra tinkama tipiška šalis, kurios neiškraipytos kainos ir sąnaudos būtų naudojamos normaliajai vertei nustatyti. |
3.2. Normalioji vertė
|
(40) |
Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“. |
|
(41) |
Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos toliau – PBA išlaidos). |
|
(42) |
Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos vyriausybė ir eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, buvo tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. |
3.2.1. Didelių iškraipymų buvimas
|
(43) |
Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nustatyta, kad „dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Vertinant, ar esama didelių iškraipymų, inter alia, atsižvelgiama į poveikį, kurį gali daryti vienas ar daugiau toliau nurodytų elementų:
|
|
(44) |
Kadangi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto sąrašas nėra baigtinis, išvadai dėl didelių iškraipymų padaryti nėra būtina atsižvelgti į visus elementus. Be to, tos pačios faktinės aplinkybės gali būti panaudotos įrodant, kad esama vieno ar kelių to sąrašo elementų. |
|
(45) |
Tačiau visos išvados dėl didelių iškraipymų, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, turi būti padarytos remiantis visais turimais įrodymais. Siekiant bendrai įvertinti, ar esama iškraipymų, taip pat gali būti atsižvelgiama į bendrą kontekstą ir padėtį eksportuojančioje šalyje, visų pirma jei per pagrindinius eksportuojančios šalies ekonominės ir administracinės struktūros elementus vyriausybei suteikiami esminiai įgaliojimai kištis į ekonomiką tiek, kad kainos ir sąnaudos priklausytų ne nuo laisvos rinkos jėgų raidos. |
|
(46) |
Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nustatyta: „[k]ai Komisija turi tinkamai pagrįstos informacijos, kad tam tikroje valstybėje ar tam tikrame tos valstybės sektoriuje gali būti didelių iškraipymų, kaip nurodyta b punkte, ir kai tikslinga siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, Komisija parengia, viešai skelbia ir reguliariai atnaujina ataskaitą, kurioje apibūdinamos b punkte nurodytos rinkos aplinkybės toje valstybėje ar sektoriuje“. |
|
(47) |
Remdamasi šia nuostata Komisija parengė ataskaitą dėl Kinijos (toliau – ataskaita) (6), kurioje surinkti įrodymai, kad daugeliu ekonomikos lygmenų esama didelio valstybės kišimosi, įskaitant konkrečius iškraipymus, susijusius su daugeliu pagrindinių gamybos veiksnių (pvz., žeme, energija, kapitalu, žaliavomis ir darbu), ir iškraipymus tam tikruose sektoriuose (pvz., medienos produktų sektoriuje). Suinteresuotosios šalys paragintos paneigti tyrimo byloje tyrimo inicijavimo metu turėtus įrodymus, pateikti dėl jų pastabų arba juos papildyti. Ataskaita į tyrimo bylą įtraukta tyrimo inicijavimo etapu. |
|
(48) |
Skundo pateikėjas teigė, kad tiriamojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes joms poveikį daro didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, todėl normaliajai vertei nustatyti netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų. |
|
(49) |
Šiai pozicijai pagrįsti skundo pateikėjas nurodė ataskaitoje pateiktus įrodymus, taip pat ankstesnių Komisijos ir JAV valdžios institucijų tyrimų išvadas. |
|
(50) |
Visų pirma skundo pateikėjas atkreipė dėmesį į ankstesnes Komisijos išvadas, kad Kinijos ekonominė sistema grindžiama socialistine rinkos ekonomikos doktrina, Kinijos komunistų partijos (toliau – KKP arba partija) vadovaujamuoju vaidmeniu ir valstybės vykdoma intervencine ekonomine politika. |
|
(51) |
Be to, pažymėdamas, kad daugiasluoksnių medinių grindų pramonės šaka priskiriama Kinijos miškininkystės ir medienos produktų sektoriams, skundo pateikėjas priminė toliau išvardytus elementus, iš kurų matyti, kad esama didelių iškraipymų. |
|
(52) |
Pirma, daugiasluoksnių medinių grindų sektoriuje daugiausia veikia įmonės, kurios priklauso valstybės institucijoms ar yra jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios įmonės vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis.
|
|
(53) |
Antra, dėl valstybės dalyvavimo daugiasluoksnių medinių grindų bendrovių veikloje valstybės institucijos taip pat gali kištis į kainas ir (arba) sąnaudas:
|
|
(54) |
Trečia, Kinijos vyriausybė įgyvendina viešąją politiką arba priemones, kuriomis diskriminuojama vietos tiekėjų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka:
|
|
(55) |
Ketvirta, kaip ir bet kuriame kitame Kinijos ekonomikos sektoriuje, daugiasluoksnių medinių grindų sektoriuje esama iškraipymų, atsirandančių dėl bankroto, bendrovių ir nuosavybės teisės aktų diskriminacinio ar netinkamo vykdymo užtikrinimo:
|
|
(56) |
Penkta, daugiasluoksnių medinių grindų sektoriuje iškraipomos ir darbo užmokesčio sąnaudos:
|
|
(57) |
Šešta, daugiasluoksnių medinių grindų rūgšties gamintojai gali gauti viešosios politikos tikslus įgyvendinančių ar kitaip nuo valstybės priklausomų institucijų skiriamą finansavimą:
|
|
(58) |
Galiausiai skundo pateikėjas teigė, kad daugiasluoksnių medinių grindų sektoriuje esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. |
|
(59) |
Komisija išnagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti Kinijos vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai atliko remdamasi byloje turimais įrodymais. |
|
(60) |
Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į Kinijos ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui Kinijoje patvirtinti. |
3.2.1.1. Dideli iškraipymai, darantys poveikį Kinijos vidaus rinkos kainoms ir sąnaudoms
|
(61) |
Kinijos ekonominė sistema grindžiama „socialistinės rinkos ekonomikos“ sąvoka. Ta sąvoka yra įtvirtinta Kinijos Konstitucijoje ir pagal ją nustatomas Kinijos ekonomikos valdymas. Pagrindinis principas yra „gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė, t. y. visų žmonių nuosavybė ir darbo žmonių kolektyvinė nuosavybė“ (27). |
|
(62) |
Planinė ekonomika yra „pagrindinė nacionalinės ekonomikos jėga“, o valstybė yra įgaliota „užtikrinti jos konsolidavimą ir augimą“ (28). Todėl dėl bendros Kinijos ekonomikos struktūros sudaromos sąlygos ne tik dideliam valstybės kišimuisi į ekonomiką, bet aiškiai įgaliojama tokį kišimąsi vykdyti. Sąvoka „viešosios nuosavybės viršenybė prieš privačiąją“ dominuoja visoje teisės sistemoje ir visuose pagrindiniuose teisės aktuose yra pabrėžiama kaip bendras principas. |
|
(63) |
Kinijos nuosavybės teisė yra geriausias pavyzdys: ji susijusi su pirminiu socializmo etapu, kai valstybė įpareigojama išsaugoti pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje svarbiausia yra viešoji nuosavybė. Kitos nuosavybės formos yra toleruojamos, o įstatymai leidžia jas plėtoti kartu su valstybės nuosavybe (29). |
|
(64) |
Be to, pagal Kinijos teisę socialistinė rinkos ekonomika plėtojama vadovaujant KKP. Kinijos valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis (teisiniu, instituciniu, asmeniniu) ir sudaro stiprią struktūrą, kurioje KKP ir valstybės vaidmenys yra neatskiriami. |
|
(65) |
2018 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus Kinijos Konstituciją pagrindinis KKP vaidmuo tapo dar svarbesnis, nes jis buvo dar kartą patvirtintas Konstitucijos 1 straipsnio tekste. |
|
(66) |
Po jau esamo nuostatos pirmojo sakinio „[s]ocialistinė sistema yra pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos sistema“ įterptas naujas antras sakinys „[s]kiriamasis Kinijos socializmo bruožas yra Kinijos komunistų partijai tenkantis vadovaujamasis vaidmuo“ (30). Tai rodo neabejotiną ir vis didėjančią KKP vykdomą Kinijos ekonominės sistemos kontrolę. |
|
(67) |
Toks vadovavimas ir kontrolė būdingi Kinijos sistemai ir yra gerokai didesni nei kitose šalyse, kurių Vyriausybės vykdo bendrąją makroekonominę kontrolę ir kuriose veikia laisvosios rinkos jėgos. |
|
(68) |
Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi laisvojoje rinkoje vyraujančias ekonomines sąlygas (31). Kinijos valdžios institucijų taikomos intervencinės ekonominės priemonės yra įvairios, įskaitant pramoninio planavimo sistemą ir finansų sistemą, be to, jos taikomos reglamentavimo aplinkos lygmeniu. |
|
(69) |
Pirma, bendros administracinės kontrolės lygmeniu Kinijos ekonomikos kryptis grindžiama sudėtinga pramoninio planavimo sistema, kuri veikia visą šalies ekonominę veiklą. Visi šie planai apima išsamią ir sudėtingą sektorių ir kompleksinių politikos sričių matricą, jie yra visuose valdžios lygmenyse. |
|
(70) |
Provincijų lygmens planai yra detalūs, o nacionaliniuose planuose nustatomi šiek tiek platesni tikslai. Planuose taip pat nurodomos priemonės atitinkamoms pramonės šakoms ir (arba) sektoriams remti ir terminai, per kuriuos turi būti pasiekti tikslai. Į kai kuriuos planus vis dar įtraukiami aiškiai išreikšti numatomi tikslai. |
|
(71) |
Pagal planus atskiri pramonės sektoriai ir (arba) projektai išskiriami kaip (teigiami arba neigiami) prioritetai, atitinkantys Vyriausybės prioritetus, ir jiems priskiriami konkretūs vystymosi tikslai (pramonės modernizavimas, tarptautinė plėtra ir kt.). |
|
(72) |
Ekonominės veiklos vykdytojai – tiek privatūs, tiek valstybės valdomi – turi veiksmingai pritaikyti savo verslo veiklą prie planavimo sistema nustatytų realijų. Taip yra ne tik dėl privalomo planų pobūdžio, bet ir dėl to, kad atitinkamos Kinijos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis laikosi planų sistemos ir atitinkamai naudojasi joms suteiktais įgaliojimais ir taip skatina ekonominės veiklos vykdytojus laikytis planuose nustatytų prioritetų (32). |
|
(73) |
Antra, finansinių išteklių skirstymo lygmeniu, Kinijos finansų sistemoje dominuoja valstybės komerciniai ir politiniai bankai. Šie bankai, nustatydami ir įgyvendindami savo skolinimo politiką, turi derintis prie Vyriausybės pramonės politikos tikslų, o ne pirmiausia įvertinti ekonominę konkretaus projekto naudą (33). |
|
(74) |
Tai pasakytina ir apie kitas Kinijos finansų sistemos sudedamąsias dalis, kaip antai akcijų rinkas, obligacijų rinkas, privačiojo akcinio kapitalo rinkas ir kt. Be to, šios finansų sektoriaus dalys yra instituciškai ir funkciškai sukurtos taip, kad būtų siekiama ne kuo labiau pagerinti finansų rinkų veiksmingą veikimą, o užtikrinti kontrolę ir leisti valstybei ir KKP kištis (34). |
|
(75) |
Trečia, reglamentavimo aplinkos lygmeniu, valstybės kišimasis į ekonomiką būna įvairių formų. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklės reguliariai naudojamos siekiant kitų nei ekonominio veiksmingumo politikos tikslų, taip sumenkinant rinka grindžiamus principus toje srityje. Taikomuose teisės aktuose konkrečiai nustatyta, kad viešieji pirkimai vykdomi siekiant palengvinti pagal valstybės politiką nustatytų tikslų įgyvendinimą. Tačiau šių tikslų pobūdis lieka neapibrėžtas, todėl sprendimus priimančios institucijos turi didelę veiksmų laisvę (35). |
|
(76) |
Panašiai investicijų srityje Kinijos Vyriausybė toliau reikšmingai kontroliuoja valstybės ir privačių investicijų paskirtį ir dydį ir tam daro didelę įtaką. Investicijų tikrinimą, taip pat įvairias paskatas, apribojimus ir draudimus, susijusius su investicijomis, valdžios institucijos naudoja kaip svarbią priemonę pramonės politikos tikslams, pavyzdžiui, išlaikyti valstybės kontrolę pagrindiniuose sektoriuose arba stiprinti vidaus pramonę, remti (36). |
|
(77) |
Apibendrinant, Kinijos ekonomikos modelis yra pagrįstas tam tikromis pagrindinėmis aksiomomis, kuriomis numatomas ir skatinamas įvairialypis valstybės kišimasis. Toks didelis valstybės kišimasis neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo, todėl gali būti iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (37). |
3.2.1.2. Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmą įtrauką: tai, kad atitinkamoje rinkoje daugiausia veikia įmonės, priklausančios eksportuojančios valstybės valdžios institucijoms ar jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios įmonės vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis
|
(78) |
Įmonės, kurios priklauso valstybei, yra jos kontroliuojamos ir (arba) strategiškai prižiūrimos arba vadovaujasi valstybės gairėmis, Kinijoje sudaro labai didelę ekonomikos dalį. |
|
(79) |
Nagrinėjamojo produkto sektorių daugiausia aptarnauja privačios bendrovės, pavyzdžiui, „Nature Home“ (38), „Power Dekor“ (39) arba „Der“ (40), taip pat tam tikru mastu valstybės valdomos įmonės, tokios kaip „Jilin Group“ (41). |
|
(80) |
Tačiau KKP kišimasis į veiklos sprendimų priėmimą tapo norma ne tik valstybės valdomose įmonėse, bet ir privačiose bendrovėse (42), o KKP siekia vadovauti iš esmės visiems šalies ekonomikos aspektams. Iš tiesų, atsižvelgiant į tai, kaip glaudžiai susijusios Kinijos valstybės ir partijos struktūros, dėl valstybės įtakos, daromos KKP struktūromis bendrovėse, ekonominės veiklos vykdytojai iš esmės yra kontroliuojami ir politiškai prižiūrimi Vyriausybės. |
|
(81) |
Be to, daugiasluoksnių medinių grindų sektoriui taikomos kelios vyriausybės politikos priemonės, nes tiek 2019 m. Pramonės struktūrinio prisitaikymo žinyne (43), tiek 2024 m. atnaujintoje jo redakcijoje medienos apdorojimo sektorius įtrauktas į skatinamųjų pramonės sektorių sąrašą (44). Be to, 14-ajame miškų penkmečio plane nustatyti šie tikslai: „Skatinti kurti, taikyti ir populiarinti naujus aplinką tausojančius klijus ir palaipsniui didinti mažai formaldehido turinčių ir formaldehido neturinčių medienos apdorojimo produktų dalį. Konsoliduoti ir stiprinti tradicines naudingas pramonės šakas, pavyzdžiui, medinių grindų <...>. Iki 2025 m. <...> grindų dangų produkcija bus stabilizuota ir sudarys apie 800 mln. kvadratinių metrų“ (45) . |
|
(82) |
Vyriausybės kontrolę ir strateginę priežiūrą taip pat galima stebėti atitinkamų pramonės asociacijų lygmeniu (46). Pavyzdžiui, CFAA įstatų 3 straipsnyje nurodyta, kad organizacija „priima subjektų, atsakingų už registraciją ir valdymą, subjektų, atsakingų už partijos stiprinimą, taip pat atitinkamų administracinių padalinių, atsakingų už pramonės valdymą, verslo gaires, priežiūros ir valdymo priemones“ (47). |
|
(83) |
Bendrovės „Nature Home“, „Der“ ir „Jilin Forest Industry Jinqiao Flooring Group“, kuri yra valstybės valdomos grupės „Jilin Group“ patronuojamoji įmonė, yra CNFPIA narės (48). |
|
(84) |
Be to, Kinijos medienos ir medienos produktų platinimo asociacija (toliau – CTWPDA) savo įstatų 3 straipsnyje taip pat nurodo, kad ši organizacija „priima subjektų, atsakingų už registraciją ir valdymą, subjektų, atsakingų už partijos stiprinimą, taip pat atitinkamų administracinių padalinių, atsakingų už pramonės valdymą (49), verslo gaires, priežiūros ir valdymo priemones“ ir pristato save kaip „asociaciją, kurią administruoja Civilinių reikalų ministerija ir kuri veikia vadovaujama ir prižiūrima Valstybės Tarybos Valstybės turto priežiūros ir administravimo komisijos <…>“ (50) . |
|
(85) |
Bendrovė „Power Dekor“ yra CTWPDA narė, o jos valdybos pirmininkas taip pat yra tos asociacijos valdybos pirmininko pavaduotojas (51). |
|
(86) |
Todėl net privatiems nagrinėjamojo produkto sektoriaus gamintojams užkertamas kelias veikti rinkos sąlygomis. Iš tiesų, tiek valstybės valdomoms įmonėms, tiek privačioms bendrovėms, veikiančioms šiame sektoriuje, taikoma politinė priežiūra ir gairės. |
3.2.1.3. Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antrą įtrauką: valstybės dalyvavimas įmonių veikloje, todėl valstybė gali daryti poveikį kainoms arba sąnaudoms
|
(87) |
KLR vyriausybė gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje. Iš tiesų KKP organai tiek valstybės valdomose, tiek privačiose įmonėse yra vienas iš svarbių kanalų, kuriais valstybė gali kištis į verslo sprendimus. |
|
(88) |
Pagal Kinijos bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje (52)) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai. |
|
(89) |
Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba jo vykdymas nebuvo griežtai užtikrinamas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sugriežtino savo pretenzijas į galimybę kontroliuoti bendrovių verslo sprendimus kaip politinį principą (53), be kita ko, darydama spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti patriotizmui ir laikytis partijos drausmės (54). |
|
(90) |
Jau 2018 m. buvo pranešta, kad partijos organai veikė 73 % iš maždaug 2,57 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (55). Šios taisyklės bendrai taikomos visoje Kinijos ekonomikoje, visuose sektoriuose, be kita ko, nagrinėjamojo produkto gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams. |
|
(91) |
Be to, 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo paskelbtas dokumentas „KKP centrinio komiteto generalinio biuro gairės dėl Jungtinio fronto darbo privačiajame sektoriuje stiprinimo naujame amžiuje“ (toliau – gairės) (56), kuriuo dar labiau išplėstas partijų komitetų vaidmuo privačiose įmonėse. |
|
(92) |
Gairių II.4 skirsnyje teigiama: „[p]rivalome stiprinti bendrus partijos gebėjimus vadovauti privačiojo sektoriaus Jungtinio fronto darbui ir veiksmingai stiprinti darbą šioje srityje“, o III.6 skirsnyje teigiama: „[t]urime skatinti partijos stiprinimo veiklą privačiose įmonėse ir sudaryti sąlygas partijos organams veiksmingai veikti kaip tvirtovė, o partijos nariams – kaip inovatoriai ir pradininkai“. Taigi, gairėse pabrėžiamas KKP vaidmuo bendrovėse ir kituose privačiojo sektoriaus subjektuose ir siekiama jį sustiprinti (57). |
|
(93) |
Atlikus šį tyrimą buvo patvirtinta, kad ir daugiasluoksnių medinių grindų sektoriuje asmenims, užimantiems vadovaujamas pareigas, yra įprasta taip pat būti KKP nariais ir (arba) vykdyti partijos funkcijas. Pavyzdžiui, bendrovės „Der“ direktorių valdybos narys taip pat yra bendrovės kontrolinį akcijų paketą turinčio akcininko partijos sekretorius (58). Be to, grupės „Jilin Forestry Jinqiao Flooring Group“ direktorių valdybos pirmininkas taip pat yra grupės partijos komiteto sekretorius (59). |
|
(94) |
Be to, bendrovė „Power Dekor“„vadovaujasi Si Dzinpingo mintimis apie kiniškąjį socializmą naujojoje eroje ir išsamiai tiria, viešina ir įgyvendina 20-ojo BVAS nacionalinio kongreso dvasią, suteikdama tvirtas politines, ideologines ir organizacines garantijas grupei, kad ji galėtų įgyvendinti savo veiklos tikslus ir užduotis ir užtikrinti aukštos kokybės vystymąsi“ (60). |
|
(95) |
Valstybės dalyvavimas finansų rinkose ir kišimasis į jas, be kita ko, tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip pat daro papildomą iškreipiamąjį poveikį rinkai (61). Taigi, valstybės dalyvavimas įmonėse, daugiasluoksnių medinių grindų ir kituose sektoriuose (pavyzdžiui, finansų ir gamybos išteklių sektoriuose) leidžia Kinijos vyriausybei kištis į kainas ir sąnaudas. |
3.2.1.4. Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečią įtrauką: viešoji politika arba priemonės, kuriomis diskriminuojama vietos tiekėjų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka.
|
(96) |
Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinės, provincijų ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia faktiškai visus ekonomikos sektorius. Planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra įpareigojamojo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina. |
|
(97) |
Apskritai Kinijos planavimo sistemoje ištekliai nukreipiami į sektorius, kuriuos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (62). |
|
(98) |
Kinijos valdžios institucijos priėmė keletą politikos priemonių, kuriomis vadovaujantis turėtų veikti daugiasluoksnių medinių grindų sektorius. |
|
(99) |
Pavyzdžiui, Miškininkystės gairėse taip pat yra ši nuostata: „Iki 2025 m. bus iš esmės sukurta racionalaus miško ir žolės išteklių naudojimo sistema ir mechanizmas, bus gerokai padidinti miško ir pievų išteklių rėmimo pajėgumai, labai padidės aukštos kokybės miško ir pievų produkcija, taip pat bus toliau plečiama prekyba miško produktais, siekiant, remiantis dabartiniu pagrindu, 50 % padidinti nacionalinę miškininkystės produkcijos vertę. <...> Iki 2035 m. <...> bus toliau plečiamas miškų ir pievų pramonės mastas, <...> bus dar labiau optimizuota pramonės struktūra, bus visapusiškai pagerinta produktų kokybė ir paslaugų lygis, o išteklių naudojimo priežiūra bus veiksmingesnė, kad būtų nuolat didinamas šio sektoriaus pajėgumas įgyvendinti nacionalines strategijas“. |
|
(100) |
Be to, provincijų lygmeniu Guangsi autonominės provincijos 14-uoju ekonominio bei socialinio vystymosi ir 2035 m. perspektyvų penkmečio planu (63) siekiama „papildyti, stiprinti ir išplėsti palankias pramonės grandines“, be kita ko, „skatinti tradicinių pramonės šakų, pavyzdžiui, <...> medienos apdorojimo, pertvarką ir modernizavimą“. Be to, kalbant apie miškininkystės perdirbimo pramonę: „daugiausia dėmesio skirti popieriaus gamybos [ir] medienos plokščių sektorių plėtojimui“ ir „daugiausia dėmesio skirti visos pagamintų plokščių, baldų ir namų įrengimo elementų gamybos pramonės grandinės kūrimui“. |
|
(101) |
Be to, vietos lygmeniu 2024 m. sausio mėn. Šujango rajonas (Dziangsu provincija) priėmė nuomonę dėl aukštos kokybės medienos apdorojimo ir baldų gamybos pramonės plėtros (64), siekdamas „iki 2026 m. pabaigos išplėtoti 1–2 biržines bendroves, 1–2 įmonių grupes, kurių produkcijos vertė viršys 5 mlrd. RMB, ir nuolat gerinti pramonės kokybę <...> [bei] gerinti pramonės grandinę, didinti gatavų produktų, tokių kaip aukščiausios klasės grindys, baldai ir dekoratyvinės medžiagos, dalį“. |
|
(102) |
Be to, taip pat Dziangsu provincijoje atlikus tyrimą patvirtinta, kad valdžios institucijos ir valstybiniai bankai taiko lengvatinę politiką atskiriems daugiasluoksnių medinių grindų gamintojams, pavyzdžiui, bendrovei „Der“, kuri 2020 m. pasirašė „strateginio bendradarbiavimo susitarimą su Sudžou savivaldybės pramonės ir informacinių technologijų biuru, Kinijos pramonės ir prekybos banku (Sudžou filialu) ir Kinijos banku (Sudžou filialu)“ (65). Šis susitarimas buvo pasirašytas prižiūrint Sudžou savivaldybės partijos komiteto KKP nariams ir juo siekiama „remti privačiosios įmonės plėtrą ir kartu skatinti įmonės pertvarkymą ir modernizavimą“. |
|
(103) |
Taigi šiomis ir kitomis priemonėmis Kinijos vyriausybė teikia nurodymus praktiškai dėl kiekvieno sektoriaus plėtros ir veikimo aspekto ir pradinės grandies gamybos išteklių ir juos kontroliuoja. |
|
(104) |
Apibendrinant, Kinijos vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų šiame sektoriuje. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti. |
3.2.1.5. Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką: bankroto, bendrovių ar nuosavybės teisės aktų nebuvimas, diskriminacinis jų taikymas ar netinkamas jų vykdymo užtikrinimas
|
(105) |
Remiantis byloje turima informacija, Kinijos bankroto sistema yra nepakankama, kad ją taikant būtų galima įgyvendinti jos pagrindinius tikslus, pvz., sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir užtikrinti teisėtas kreditorių ir skolininkų teises bei interesus. Panašu, kad tai pagrįsta tuo, kad, nors Kinijos bankroto įstatymas formaliai grindžiamas panašiais principais, kaip ir atitinkami įstatymai kitose šalyse nei Kinija, Kinijos sistemai būdingas sisteminis nepakankamas vykdymo užtikrinimas. |
|
(106) |
Bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra nedidelis taip pat ir dėl to, kad nemokumo bylų tyrimai turi daug trūkumų, kurie veiksmingai atgraso nuo bankroto skelbimo. Be to, valstybės vaidmuo vykdant nemokumo bylų tyrimus tebėra stiprus ir aktyvus, dažnai turintis tiesioginės įtakos bylos tyrimo baigčiai (66). |
|
(107) |
Be to, nuosavybės teisių sistemos trūkumai ypač akivaizdūs nuosavybės teisių į žemę ir žemės naudojimo teisių Kinijoje atžvilgiu (67). Visa žemė priklauso valstybei (kaimo žemei būdinga kolektyvinė priklausomybė, o miesto žemė priklauso valstybei) ir tai, kaip ji skirstoma, sprendžia tik valstybė. Yra teisinių nuostatų, kuriomis siekiama skaidriai skirti žemės naudojimo teises rinkos kainomis, pavyzdžiui, nustatant konkurso procedūras. Tačiau šių nuostatų nuolat nesilaikoma – kai kurie pirkėjai žemę gauna nemokamai arba žemesne nei rinkos kaina (68). Be to, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą (69). |
|
(108) |
Panašiai kaip kituose Kinijos ekonomikos sektoriuose, nagrinėjamojo produkto gamintojai turi laikytis Kinijos bankroto, bendrovių ir nuosavybės įstatymais nustatytų įprastinių taisyklių. Rezultatas – šios bendrovės taip pat priklauso nuo iškraipymų „iš viršaus į apačią“, kurie atsiranda dėl bankroto ir nuosavybės įstatymų diskriminuojamo taikymo ar netinkamo jų vykdymo užtikrinimo. Remiantis turimais įrodymais, šios išvados, atrodo, visiškai taikytinos ir miškininkystės ir medienos apdorojimo, taigi ir daugiasluoksnių medinių grindų, sektoriui. Atliekant šį tyrimą nenustatyta jokių elementų, dėl kurių būtų galima suabejoti aptariamais nustatytais faktais. |
|
(109) |
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nagrinėjamojo produkto sektoriuje bankroto ir nuosavybės įstatymai taikyti diskriminuojamai arba jų taikymas užtikrintas netinkamai. |
3.2.1.6. Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktąją įtrauką: darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas
|
(110) |
Kinijoje negali būti visiškai išplėtota rinka pagrįsta darbo užmokesčio sistema, nes darbuotojai ir darbdaviai negali naudotis teisėmis jungtis į organizacijas. Kinija neratifikavo keleto pagrindinių TDO konvencijų, visų pirma dėl asociacijų laisvės ir kolektyvinių derybų (70). |
|
(111) |
Pagal nacionalinę teisę veikia tik viena profesinių sąjungų organizacija. Tačiau ši organizacija nėra nepriklausoma nuo valstybės institucijų, o jos dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsaugos srityje tebėra labai menkas (71). Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema, pagal kurią galimybė gauti visas socialinės apsaugos ir kitas išmokas suteikiama tik tam tikros administracinės teritorijos gyventojams. |
|
(112) |
Paprastai tai reiškia, kad darbuotojai, kurie neturi tam tikros vietovės gyvenamosios vietos registracijos, užimtumo atžvilgiu atsiduria pažeidžiamoje padėtyje ir gauna mažesnes pajamas nei tos gyvenamosios vietos registracijos turėtojai (72). |
|
(113) |
Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad daugiasluoksnių medinių grindų sektoriuje nebūtų taikoma aprašyta Kinijos darbo teisės sistema. Taigi šiam sektoriui darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas poveikį daro ir tiesiogiai (kai gaminamas nagrinėjamasis produktas ar jam gaminti skirtos pagrindinės žaliavos), ir netiesiogiai (kai suteikiama prieiga prie bendrovių, kurioms taikoma ta pati Kinijos darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių). |
3.2.1.7. Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštąją įtrauką: viešosios politikos tikslus įgyvendinančių ar kitaip nuo valstybės priklausomų institucijų sudaroma galimybė gauti finansavimą
|
(114) |
Kinijos įmonių galimybes gauti kapitalo veikia įvairūs iškraipymai. |
|
(115) |
Pirma, Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės bankų padėtis (73), kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Panašiai, kaip ir ne finansinių valstybės valdomų įmonių atveju, bankai ir toliau yra susiję su valstybe ne tik pagal nuosavybės teises, bet ir asmeniniais ryšiais (pagrindinius didelių valstybės finansų įstaigų vadovus galiausiai skiria KKP) (74), jie nuolat įgyvendina Kinijos vyriausybės parengtą viešąją politiką. |
|
(116) |
Tokiu būdu bankai laikosi aiškios teisinės pareigos vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių (75). Nors pripažįstama, kad pagal įvairias teisines nuostatas nurodoma, kad reikia vadovautis įprasta bankų elgsena ir prudencinėmis taisyklėmis, pvz., išnagrinėti paskolos gavėjo kreditingumą, iš daugybės įrodymų, įskaitant per prekybos apsaugos tyrimus nustatytus faktus, matyti, kad taikant įvairias teisines priemones šioms nuostatoms tenka tik antraeilis vaidmuo. |
|
(117) |
Pavyzdžiui, Kinijos vyriausybė paaiškino, kad KKP turi stebėti net ir privačios komercinės bankininkystės sprendimus, kurie turi atitikti nacionalinę politiką. Vienas iš trijų pagrindinių dabartinių valstybės tikslų, susijusių su bankų valdymu, yra stiprinti partijos lyderystę bankininkystės ir draudimo sektoriuose, be kita ko, sprendžiant veiklos ir valdymo klausimus (76). Be to, taikant komercinių bankų veiklos vertinimo kriterijus dabar visų pirma reikia atsižvelgti į tai, kaip subjektai „siekia nacionalinių vystymosi tikslų ir prisideda prie realiosios ekonomikos“ ir ypač į tai, kaip jie „aprūpina strategines ir besiformuojančias pramonės šakas“ (77). |
|
(118) |
Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos Kinijos vyriausybei ir bet kokios netiesioginės vyriausybės garantijos dydžio (78). Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į Vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (79). Dėl to skolinimas valstybės valdomoms įmonėms, didelėms susijusioms privačioms įmonėms ir įmonėms pagrindiniuose pramonės sektoriuose yra šališkas, o tai reiškia, kad kapitalo prieinamumas ir sąnaudos nėra vienodi visiems rinkos dalyviams. |
|
(119) |
Antra, skolinimosi išlaidos buvo dirbtinai mažinamos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Dėl to per daug naudojama kapitalo investicijų, o investicijų grąža yra vis mažesnė. Tai matyti iš didėjančio įmonių įsiskolinimo valstybės sektoriuje nepaisant smarkaus pelningumo mažėjimo, o tai rodo, kad bankų sistemos veikimo mechanizmai neatitinka įprastų komercinių taisyklių. |
|
(120) |
Trečia, nors nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, o yra veikiami vyriausybės sukurtų iškraipymų. 2018 m. pabaigoje skolinimas taikant lyginamąją palūkanų normą arba už ją mažesnę vis dar sudarė bent trečdalį viso skolinimo (80). Oficialioje Kinijos žiniasklaidoje neseniai pranešta, kad KKP ragina „mažinti paskolų rinkoje taikomą palūkanų normą“ (81). Dirbtinai mažos palūkanų normos lemia mažesnės nei rinkos kainos nustatymą, taigi ir pernelyg didelį kapitalo naudojimą. |
|
(121) |
Bendras kredito augimas Kinijoje rodo, jog mažėja kapitalo paskirstymo veiksmingumas be jokių kreditavimo apribojimų požymių, kurie būtų tikėtini neiškraipytoje rinkos aplinkoje. Todėl greitai atsirado daug neveiksnių paskolų, o Kinijos vyriausybė ne kartą sudarė sąlygas vengti įsipareigojimų neįvykdymo, taip sudarydama sąlygas kurtis vadinamosioms bendrovėms zombėms, arba perleisti skolos nuosavybę (pvz., per susijungimus ar konvertuojant skolas į nuosavybės vertybinius popierius), nebūtinai pašalindama bendrą skolos problemą ar pagrindines skolos priežastis. |
|
(122) |
Iš esmės, nepaisant veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant liberalizuoti rinką, Kinijos įmonių kredito sistemai įtakos turi dideli iškraipymai, atsirandantys dėl nuolatinio nepageidaujamo valstybės vaidmens kapitalo rinkose. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis. |
|
(123) |
Atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad nagrinėjamojo produkto sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis. |
3.2.1.8. Aprašytų iškraipymų sisteminis pobūdis
|
(124) |
Komisija pažymėjo, kad ataskaitoje aprašyti iškraipymai yra būdingi Kinijos ekonomikai. Iš turimų įrodymų matyti, kad Kinijos sistemos faktai ir skaičiai, aprašyti pirmiau ir ataskaitos I dalyje, galioja visoje šalyje ir visuose ekonomikos sektoriuose. Tas pat pasakytina apie gamybos veiksnių aprašymą, pateiktą pirmiau ir ataskaitos II dalyje. |
|
(125) |
Komisija primena, kad nagrinėjamajam produktui gaminti reikalingi tam tikri gamybos ištekliai. Kai nagrinėjamojo produkto gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios lygmenyse ir visuose sektoriuose. Šie iškraipymai išsamiai aprašyti pirmiau, visų pirma 78–123 konstatuojamosiose dalyse. Komisija pažymėjo, kad reglamentavimo sistema, lemianti tuos iškraipymus, yra bendrai taikoma, nes tos taisyklės daugiasluoksnių medinių grindų gamintojams taikomos kaip ir bet kuriam kitam ekonominės veiklos vykdytojui Kinijoje. Todėl šie iškraipymai daro tiesioginę įtaką nagrinėjamojo produkto sąnaudų struktūrai. |
|
(126) |
Todėl negalima naudoti ne tik nagrinėjamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir jokių gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurioms poveikis taip pat yra daromas, nes jų kainodarą veikia didelis valstybės kišimasis, kaip aprašyta ataskaitos I ir II dalyse. |
|
(127) |
Iš tikrųjų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, matomas visoje Kinijoje. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad pats gamybos išteklius, pagamintas Kinijoje derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius. |
|
(128) |
Per šį tyrimą Kinijos vyriausybė nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų. |
3.2.1.9. Suinteresuotųjų šalių argumentai
|
(129) |
2024 m. rugsėjo 2 d. grupės „Jinfa Group“ ir „Fusong Jinlong Group“ kartu pateikė pastabų dėl antrojo pranešimo apie gamybos veiksnius. |
|
(130) |
Pirma, šalys laikėsi nuomonės, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis negali būti taikoma dėl jos nesuderinamumo su PPO susitarimais ir PPO ginčų sprendimo tarybos (toliau – GST) sprendimais. |
|
(131) |
Šiuo klausimu šalys teigė, kad:
|
|
(132) |
Antra, šalys teigė, kad įtariami iškraipymai nebuvo pakankamai įrodyti ir, net jei tokių iškraipymų buvo, jie neturėjo poveikio nagrinėjamajam produktui. |
|
(133) |
Visų pirma šalys pateikė šiuos argumentus:
|
|
(134) |
Dėl šalių argumentų dėl suderinamumo su PPO teise, Komisija priminė, kad Kinijos stojimo į PPO protokolo 15 skirsnio dalys, kurių galiojimas nėra pasibaigęs, toliau taikomos antidempingo tyrimuose dėl Kinijos produktų nustatant normaliąją vertę – tiek rinkos ekonomikos standarto atžvilgiu, tiek metodikos, kuri nėra pagrįsta griežtu palyginimu su Kinijos kainomis ar sąnaudomis, taikymo atžvilgiu. |
|
(135) |
Dėl šalių nuorodos į bylą DS473, Komisija priminė, kad Apeliacinio komiteto ataskaita byloje DS473 buvo susijusi ne su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies įgyvendinimu, o su konkrečia pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta sąlyga. Vis dėlto pagal PPO teisę, kaip išaiškino Apeliacinis komitetas byloje DS473, leidžiama naudoti trečiosios šalies duomenis, kurie yra tinkamai koreguojami, jei toks koregavimas yra reikalingas ir pagrįstas. Todėl šalių argumentams negalėjo būti pritarta. |
|
(136) |
Kalbant apie šalių argumentus dėl įrodymų, jog esama didelių iškraipymų, pakankamumo Komisija iš pat pradžių priminė, kad, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies e punkte, jeigu Komisija mano, kad skundo pateikėjų pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų yra pakankami, ji gali inicijuoti tyrimą remdamasi tokiais įrodymais. Šiuo atžvilgiu Komisija nurodė, kad, kaip byloje Viraj Profiles patvirtino Bendrasis Teismas, įrodymų, reikalingų siekiant užtikrinti atitiktį įrodymų pakankamumo kriterijui ir tyrimui inicijuoti, kiekis ir kokybė skiriasi nuo įrodymų, reikalingų preliminariai ar galutinai nustatyti dempingo, žalos ar priežastinio ryšio buvimą (82). Taigi skundas atitiko pagrindinio reglamento 5 straipsnio 9 dalyje nustatytus ir kartu su 2 straipsnio 6a dalies d punktu taikomus standartus. Iš tiesų, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, Komisija inicijavimo etapu laikėsi nuomonės, kad pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 9 dalį yra pakankamai įrodymų tyrimo inicijavimui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį pagrįsti, o iš tų įrodymų galima matyti, kad dėl didelių iškraipymų, kurie daro poveikį kainoms ir sąnaudoms, nebūtų tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų. |
|
(137) |
Todėl Komisija toliau rinko įrodymus dėl šių iškraipymų. Šiuo tikslu Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies e punktą surinko duomenis, būtinus didelių iškraipymų buvimui ir poveikiui nustatyti ir pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatytai metodikai taikyti. Šio reglamento 3.2.1.2 ir 3.2.1.3 skirsniuose išsamiai pateikiami Komisijos surinkti duomenys ir susijusios išvados dėl valstybės valdomų bendrovių veikimo nagrinėjamojo produkto sektoriuje arba sąsajų su KKP. Todėl šalių argumentų dėl skunde pateiktų įrodymų nebuvo galima priimti. |
3.2.2. Tipiška šalis
Bendrosios pastabos
|
(138) |
Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:
|
|
(139) |
Kaip paaiškinta 38 konstatuojamojoje dalyje, 2024 m. rugpjūčio 23 d. Komisija paskelbė pranešimą byloje dėl šaltinių, kuriais naudotasi normaliajai vertei nustatyti, ir dėl gamybos veiksnių (toliau – pranešimas). Pranešime aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, o suinteresuotosios šalys informuotos apie galimybę šioje byloje tinkama tipiška šalimi laikyti Turkiją, jeigu būtų patvirtinta, kad yra didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. |
Ekonominio išsivystymo lygis, panašus į KLR
|
(140) |
Pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija nurodė Turkiją, Malaiziją ir Indoneziją kaip šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banko duomenimis, yra panašus į Kinijos, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas Pasaulio bankas jas priskiria prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių ir jose, kaip žinoma, gaminamas tiriamasis produktas. |
|
(141) |
Pastabų dėl nustatytų šalių ekonominio išsivystymo lygio negauta. Pastabas dėl ekonominių sąlygų Turkijoje pateikė grupės „JINFA Group“ ir „Fusong Group“. Šie tvirtinimai nagrinėjami 151 konstatuojamojoje dalyje. |
Galimybė gauti lengvai prieinamų susijusių duomenų tipiškoje šalyje
|
(142) |
Pranešime Komisija nurodė, kad dėl šalių, kurios yra nurodytos kaip šalys, kuriose gaminamas tiriamasis produktas, t. y. Turkijos, Malaizijos ir Indonezijos, reikia toliau tikrinti, ar prieinami duomenys, kuriais remdamasi Komisija galėtų nustatyti neiškraipytus gamybos veiksnių lyginamuosius dydžius, taip pat lengvai prieinami tiriamojo produkto gamintojų finansiniai duomenys, kuriais remdamasi Komisija galėtų nustatyti neiškraipytas ir pagrįstas administracinių, pardavimo ir bendrųjų išlaidų (PBA) ir pelno sumas. |
|
(143) |
Dėl lengvai prieinamų duomenų, kuriais remdamasi Komisija galėtų nustatyti neiškraipytus gamybos veiksnių lyginamuosius dydžius, pranešime Komisija analizavo GTA skelbiamus pagrindinių gamybos veiksnių importo į galimas tipiškas šalis iš Kinijos ir kitų šalių, įskaitant Rusiją, duomenis. |
|
(144) |
Komisija pažymėjo, kad tam tikrus gamybos veiksnius atitinkančių SS kodų (įvairių rūšių medienos faneruotų plokščių ir tuopos pjautinės medienos) importo iš Kinijos į Indoneziją ir Malaiziją dalis buvo didelė. Be to, į Turkiją iš Rusijos buvo importuojama didelė dalis produktų pagal SS kodą 4408 90 , kuris priskiriamas fanerai (įskaitant ąžuolo fanerą). Komisija laikėsi nuomonės, kad dėl 2022 m. Rusijai dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatytų sankcijų ir didelės importo iš Rusijos į Turkiją dalies importo iš Rusijos į Turkiją kainos greičiausiai buvo iškraipytos. |
|
(145) |
Kalbant apie tiriamojo produkto gamintojų finansinių duomenų prieinamumą, Komisijos pranešime pateiktos preliminarios analizės, kuri buvo grindžiama duomenų bazės „Orbis“ duomenimis (84), rezultatai buvo tokie:
|
|
(146) |
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija pranešime laikėsi nuomonės, kad, remiantis tuo metu turėta informacija, tinkama tipiška šalimi būtų galima laikyti Turkiją. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų dėl galimų tipiškų šalių tinkamumo, dėl nustatytų galimų tipiškų šalių gamintojų ir dėl gamybos veiksnių. |
|
(147) |
2024 m. rugsėjo 2 d. Komisija gavo Europos parketo federacijos (skundo pateikėjo) pastabų dėl pranešimo. Komisija taip pat gavo bendrų pastabų iš dviejų eksportuojančių gamintojų grupių, t. y. „JINFA Group“ ir „Fusong Jinlong Group“ (iš pirmosios – 2024 m. rugsėjo 2 d., o iš antrosios – 2024 m. lapkričio 19 d.). |
|
(148) |
Europos parketo federacija (toliau – EPF) savo pastabose nurodė, kad Turkija iš tikrųjų turėtų būti pasirinkta kaip tinkamiausia tipiška šalis dėl toliau išvardytų priežasčių: a) didelių pagrindinių žaliavų, importuojamų iš Kinijos į Malaiziją ir Indoneziją, kiekių; b) Malaizijos ir Indonezijos specializacijos iš atogrąžų medienos rūšių gaminamų daugiasluoksnių medinių grindų segmente, kuri nėra tipiška kalbant apie iš Kinijos į Sąjungą importuojamą produktą; c) aplinkybės, kad nepakanka tinkamos Malaizijos ir Indonezijos gamintojų finansinės informacijos trūkumo arba neišsamumo, ir d) esą žemesnio socialinės ir aplinkos apsaugos lygio Malaizijoje ir Indonezijoje, palyginti su Turkija. |
|
(149) |
Dėl žaliavų, kurios į Malaiziją ir Indoneziją importuojamos iš Kinijos, kiekio ir nepakankamos arba neišsamios tinkamos šių šalių finansinės informacijos Komisija pažymėjo, kad EPF teiginiai atitiko pranešime pateiktas jos preliminarias išvadas. Dėl tariamo Malaizijos ir Indonezijos dėmesio sutelkimo į iš atogrąžų medienos rūšių gaminamų daugiasluoksnių medinių grindų segmentą Komisija pažymėjo, kad nors šis tvirtinimas yra tikėtinas, jis nebuvo pagrįstas, todėl preliminariai jį atmetė. Kalbant apie socialinės ir aplinkos apsaugos lygio svarbą galimose tipiškose šalyse, šis klausimas aptariamas 166 konstatuojamojoje dalyje. |
|
(150) |
Europos parketo federacija taip pat teigė, kad keturios bendrovės, kurias Komisija nurodė kaip galimas tiriamojo produkto gamintojas Turkijoje, iš tiesų negamina tiriamojo produkto, o gamina kitus medienos sektoriaus produktus. Šiuo klausimu Komisija atliko papildomus tų bendrovių veiklos dokumentų tyrimus ir patvirtino, kad jos vykdo veiklą platesniame medienos sektoriuje, tačiau nerado įrodymų, kad jos yra tiriamojo produkto gamintojos. Į šią informaciją Komisija atsižvelgė sudarydama bendrovių, kurių finansiniai duomenys buvo naudojami neiškraipytiems PBA išlaidų ir pelno lyginamiesiems dydžiams nustatyti, sąrašą, kaip nurodyta 163 ir 164 konstatuojamosiose dalyse. |
|
(151) |
Pirmajame pastabų dėl pranešimo dokumente grupės „JINFA Group“ ir „Fusong Group“ nurodė negalinčios pasiūlyti tinkamos tipiškos šalies. Tačiau jos nurodė, kad Turkija nėra tinkama tipiška šalis, inter alia, dėl nestabilios ir išskirtinės ekonominės padėties, įskaitant didelę infliaciją, kuri paveiktų visas gamybos sąnaudas ir kitus ekonominius rodiklius, todėl jie taptų nepatikimi ir netinkami naudoti kaip duomenų šaltinis normaliajai vertei nustatyti. Pagrįsdamos savo tvirtinimus abi šalys citavo naujausią Komisijos ataskaitą dėl Turkijos (85). Pastabos dėl Turkijos ekonominės padėties ir jos, kaip tipiškos šalies, tinkamumo buvo pakartotos antrajame pastabų dėl pranešimo dokumente. |
|
(152) |
Šiuo klausimu Komisija priminė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatytus tipiškos šalies pasirinkimo kriterijus ir pažymėjo, kad pagal pirmąjį kriterijų visų trijų šalių, įskaitant visų pirma Turkiją, ekonominio išsivystymo lygis yra toks pat kaip Kinijos, kaip matyti iš Pasaulio banko skelbiamos duomenų bazės. Jokia Komisijos ataskaitoje pateikta informacija, kurią nurodė JINFA ir „Fusong Jinlong“, negali būti pagrindu abejoti Turkijos tinkamumu pagal pirmąjį kriterijų. Dėl tvirtinimo, susijusio su infliacija, Komisija pažymėjo, kad jos nustatytos neiškraipytos gamybos sąnaudų kainos yra išreikštos nagrinėjamosios šalies valiuta, o tipiškos šalies ir nagrinėjamosios šalies infliacijos skirtumus jau pakankamai atspindi atitinkamas valiutos kursas. Todėl infliacija iš esmės nedaro poveikio tipiškoje šalyje apskaičiuotam lyginamajam dydžiui. Todėl atitinkamas tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(153) |
Pirmajame pastabų dėl pranešimo dokumente grupės „JINFA Group“ ir „Fusong Group“ taip pat tvirtino, kad Komisijai padarius išvadą, kad dėl to, jog iš šalies, kurioje iškraipoma kaina, importuojamas didelis vieno ar kelių pagrindinių gamybos veiksnių kiekis, nekyla problemų, dėl kurių ta šalis iš karto neturėtų būti laikoma tinkama tipiška šalimi, šie argumentai turėtų būti taikomi ne tik Turkijai, bet ir Malaizijai bei Indonezijai. Todėl abi šios šalys neturėtų būti laikomos netinkamomis vien dėl to, kad vertinant kai kuriuos pagrindinius gamybos veiksnius buvo nustatyta didelė importo iš Kinijos procentinė dalis. |
|
(154) |
Šiuo klausimu Komisija paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog Malaizija ir Indonezija buvo įtrauktos į pranešime pateiktą galimų tipiškų šalių sąrašą, akivaizdu, kad jos nebuvo atmestos a priori. Komisija priminė, kad tipiška šalis pasirenkama remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto kriterijais. Šie kriterijai taip pat apima atitinkamų finansinių duomenų, kurių, kaip manoma, trūko tiek dėl Malaizijos, tiek dėl Indonezijos, prieinamumą. Todėl atitinkamas tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(155) |
Pirmajame pastabų dėl pranešimo dokumente grupės „JINFA Group“ ir „Fusong Group“ teigė, kad nustatant PBA išlaidų ir pelno lyginamuosius dydžius turėtų būti atsižvelgiama tik į tas bendroves, kurių 2023 m. finansiniai duomenys yra prieinami. Į šį argumentą Komisija atsižvelgė sudarydama galutinį bendrovių, kurių finansiniai duomenys buvo naudojami neiškraipytiems PBA išlaidų ir pelno lyginamiesiems dydžiams nustatyti, sąrašą, kaip nurodyta 163 konstatuojamojoje dalyje. |
|
(156) |
Antrajame pastabų dėl pranešimo dokumente grupės „JINFA Group“ ir „Fusong Group“ nurodė, kad tinkama tipiška šalis turėtų būti ne Turkija, o Malaizija. |
|
(157) |
Šiam teiginiui pagrįsti abi šios šalys pateikė keletą argumentų, susijusių su konkrečiais gamybos veiksniais. Šie veiksniai išsamiai aprašyti ir aptariami 175–179 konstatuojamosiose dalyse dėl šaltinių, kurie buvo naudojami neiškraipytoms sąnaudoms nustatyti, taip pat dėl neiškraipytų sąnaudų ir lyginamųjų dydžių. |
|
(158) |
Be to, šios šalys nustatė du Malaizijos grindų dangos gamintojus, kurių auditu patvirtintos 2023 m. finansinės ataskaitos buvo pakankamai išsamios. Tai bendrovė „Unilin (Malaysia) Sdn. Bhd.“ ir „Kim Teck Lee Timber Flooring Sdn. Bhd.“ Atsižvelgdamos į tai, grupės „Fusong“ ir JINFA tvirtino, kad, palyginti su Turkija, Malaizija taip pat turi geresnes galimybes pateikti kokybiškus su tiriamuoju laikotarpiu susijusius finansinius duomenis. Šalys taip pat pateikė duomenų apie darbo sąnaudas ir energijos kainas Malaizijoje. |
|
(159) |
Komisija patvirtino, kad grupių „Fusong“ ir JINFA nurodytų abiejų Malaizijos bendrovių TL finansiniai duomenys yra prieinami. |
|
(160) |
Atlikusi tolesnius tyrimus Komisija pažymėjo, kad pirmoji iš dviejų bendrovių, t. y. „Unilin (Malaysia) Sdn. Bhd.“, gamina tiriamąjį produktą. Tačiau ši tarptautinei grupei priklausanti bendrovė nurodė labai mažas pardavimo, bendrąsias ir administracines (PBA) išlaidas (2,8 %), išreikštas jos gamybos sąnaudų procentine dalimi. Tikėtina, kad tokios išlaidos atspindi tam tikras bendrovės ypatybes, kurios nėra tipiškos sektoriui. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į tai, kad bendrovė yra tarptautinės grupės dalis ir jos veikla sutelkta į gamybą, tikėtina, kad tam tikros PBA išlaidų funkcijos, pavyzdžiui, pardavimas, IT ir žmogiškųjų išteklių valdymas, yra tam tikru mastu centralizuotos, o jų sąnaudos neįtrauktos į bendrovės pateiktas PBA išlaidas. Šios PBA išlaidos atrodo gerokai mažesnės, palyginti su vidutinėmis PBA išlaidomis šalyje, kurioje yra gerokai labiau išvystytas daugiasluoksnių medinių grindų sektorius, pvz., Turkijoje (žr. 163 konstatuojamąją dalį). Šios PBA išlaidos taip pat yra gerokai mažesnės, palyginti su Sąjungos pramonės nurodytomis vidutinėmis PBA išlaidomis, kurios yra apie 9 %, ir net palyginti su atrinktų eksportuojančių gamintojų nurodytomis vidutinėmis PBA išlaidomis, t. y. apie 11 %. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėto Malaizijos gamintojo PBA išlaidos negali būti laikomos tinkamomis naudoti pagrįstam ir neiškraipytam lyginamajam dydžiui nustatyti. |
|
(161) |
Dėl antrosios bendrovės, t. y. „Kim Teck Lee Timber Flooring Sdn. Bhd.“, Komisija pažymėjo, kad ji veikia tik nišiniame grindų dangos, t. y. aukštos kokybės sporto grindų dangos, rinkos segmente. Sporto grindų danga sudaro labai mažą visos grindų dangos rinkos, kurioje daugiausia dėmesio skiriama gyvenamųjų patalpų ir verslo klientų aptarnavimui, dalį. Taip yra ir dėl to, kad šiame konkrečiame segmente naudojami produktai turi atitikti griežtus techninius standartus, kaip matyti iš atitinkamų bendrovės pateiktų ir skelbiamų sertifikatų. Remdamasi šia informacija, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad šios bendrovės nėra tipiškos daugiasluoksnių medinių grindų arba platesnio grindų dangos sektoriaus gamintojos. |
|
(162) |
Be to, Komisija pažymėjo, kad, palyginti su Turkija, Malaizijos daugiasluoksnių medinių grindų sektorius yra gerokai mažiau išvystytas. Tai rodo labai mažas Malaizijos daugiasluoksnių medinių grindų gamintojų skaičius (tik vienas ar du), palyginti su keliomis dešimtimis daugiasluoksnių medinių grindų gamintojų Turkijoje (86). Tai taip pat rodo Malaizijos daugiasluoksnių medinių grindų eksporto lygis, kuris per TL sudarė maždaug trečdalį atitinkamo Turkijos eksporto (87). Tuo remdamasi Komisija padarė preliminarią išvadą, kad Turkijos daugiasluoksnių medinių grindų sektorius geriau atspindi KLR daugiasluoksnių medinių grindų sektoriaus dydį pagal pagaminamą ir parduodamą produktų kiekį ir rinkoje veikiančių gamintojų skaičių. |
|
(163) |
Atsižvelgdama į suinteresuotųjų šalių pastabas dėl pranešimo ir ribotą finansinės informacijos, susijusios su tiriamojo produkto gamintojais, prieinamumą, Komisija laikėsi nuomonės, kad platesnio sektoriaus, apibrėžto pagal veiklą, kuriai priskiriami NACE kodai 1621 (faneros lakštų ir medienos plokščių gamyba), 1622 (surenkamų parketo grindų gamyba) ir 1629 (kitų produktų iš medienos, kamštienos, pynimo medžiagų gamyba), gamintojai yra tinkamas atitinkamų finansinių duomenų šaltinis. Komisija nustatė šias Turkijos bendroves, iš kurių 2023 m. finansinių duomenų buvo matyti teigiamas pelningumas:
|
|
(164) |
Komisija laikėsi nuomonės, kad bendrovės „Pelit Arslan Kontraplak Fabrikasi Anonim Sirketi“ pelno dydis buvo per didelis, kad jį būtų galima laikyti tipišku. Dėl „Dendro Parke Sanayi Anonim Sirketi“ Komisija pažymėjo, kad savo ataskaitose ši bendrovė pakankamai detaliai neatskyrė skirtingų rūšių sąnaudų, kad būtų galima apskaičiuoti jos PBA išlaidų procentinę dalį. Dėl kitų dviejų bendrovių Komisija padarė išvadą, kad jų nurodyti PBA išlaidų ir pelno dydžiai buvo tinkami siekiant nustatyti pagrįstą ir neiškraipytą PBA išlaidų ir pelno lyginamąjį dydį. |
|
(165) |
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Turkija yra tinkama tipiška šalis. |
Socialinės ir aplinkos apsaugos lygis
|
(166) |
Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad vienintelė galima tinkama tipiška šalis yra Turkija, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį. |
Išvada
|
(167) |
Atsižvelgiant į pateiktą analizę, Turkija atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi. |
Neiškraipytoms sąnaudoms nustatyti naudoti šaltiniai
|
(168) |
Pranešime Komisija išvardijo gamybos veiksnius, tokius kaip medžiagos, energija ir darbo jėga, kuriuos eksportuojantys gamintojai naudojo tiriamajam produktui gaminti, ir nurodė, kad siekdama apskaičiuoti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą ji naudos GTA skelbiamus duomenis, kuriais remiantis bus galima nustatyti neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių, visų pirma žaliavų, sąnaudas. Be to, Komisija nurodė, kad neiškraipytoms darbo ir energijos sąnaudoms nustatyti ji naudos nacionalinius statistinius duomenis. |
Neiškraipytos sąnaudos ir lyginamieji dydžiai
Gamybos veiksniai
|
(169) |
Atsižvelgdama į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą ir per tikrinamuosius vizitus surinktą informaciją, Komisija apibendrino ir suvienodino pranešime išvardytų gamybos veiksnių aprašymus ir prireikus pataisė arba iš dalies pakeitė atitinkamus SS kodus. Buvo pridėti tokie SS kodai kaip 4407 12 (Eglių žaliavinė mediena), 4407 93 (Klevų žaliavinė mediena), 4407 95 (Uosių žaliavinė mediena) ir 4808 10 (Gofruotasis kartonas). |
|
(170) |
Kalbant apie nustatant normaliąją vertę naudotus šaltinius, pagrindinis pokytis, palyginti su pranešimu, buvo susijęs su įvairių rūšių medienos fanera. Pranešime nurodytas šaltinis, į kurį buvo atsižvelgiama dėl šių gamybos veiksnių, buvo GTA duomenys apie importą pagal SS kodus 4408 90 ir 4408 10 . Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad šie SS kodai nėra priskiriami konkrečioms medienos rūšims, bet yra susiję su gana plačiomis medienos kategorijomis. Visų pirma SS kodas 4408 90 apima visas ne spygliuočių ir netropinių medžių rūšis, pavyzdžiui, ąžuolus, tuopas, klevus ir uosius. Panašiai SS kodas 4408 10 priskiriamas visai spygliuočių medienai. Atlikus tyrimą patvirtinta, kad šio gamybos veiksnio kainoms didelę įtaką daro medienos rūšys. Todėl, neturėdama jokios informacijos apie į galimas tipiškas šalis importuojamos faneros medienos rūšis, Komisija laikėsi nuomonės, kad kalbant visų pirma apie tam tikrų rūšių fanerą, kuri yra pagrindinis gamybos veiksnys, pavyzdžiui, ąžuolo ir tuopos fanerą, GTA skelbiami duomenys apie importą pagal šiuos SS kodus nėra tinkamas informacijos šaltinis atitinkamoms sąnaudoms nustatyti. |
|
(171) |
Todėl Komisija nustatė faneros lyginamąjį dydį, remdamasi atitinkamu žaliavinės medienos santykiniu lyginamuoju dydžiu, apie kurį turima atitinkamos informacijos ir kuris yra susijęs su konkrečiomis medienos rūšimis. Visų pirma iš ąžuolo, pušies, uosio, klevo ir tuopos gaminamos faneros lyginamieji dydžiai buvo nustatyti remiantis atitinkamais žaliavinės medienos (SS kodai 4407 91 , 4407 11 , 4407 95 , 4407 93 ir 4409 97) lyginamaisiais dydžiais. |
|
(172) |
Skaičiavimas atliekamas atsižvelgiant į kiekvieną eksportuojančių gamintojų grupę ir remiantis atitinkamos grupės per tikrinamuosius vizitus pateikta informacija apie žaliavos išeigą ir papildomus vieno kubinio metro pjautinės medienos perdirbimo į fanerą veiksnius. Vienos eksportuojančių gamintojų grupės, kuri dėl savo gamybos proceso pobūdžio tokios informacijos nepateikė, atžvilgiu skaičiavimas buvo grindžiamas vidutinėmis išeigos vertėmis ir papildomais perdirbimo veiksniais, kuriuos nurodė kitos dvi grupės. Siekiant užtikrinti konfidencialumą, išsami informacija apie skaičiavimą eksportuojantiems gamintojams buvo pateikta kaip konkrečių faktų atskleidimo dalis. |
|
(173) |
Dėl tuopos žaliavinės medienos (klasifikuojamos pagal SS kodą 4407 97 ), kuri taip pat yra pagrindinis gamybos veiksnys, Komisija pažymėjo, kad į Turkiją importuojamas šios medienos kiekis yra labai mažas, todėl atitinkama importo kaina gali būti netipiška. Atsižvelgdama į tai, Komisija, nustatydama tuopos žaliavinės medienos lyginamąjį dydį, naudojo informaciją apie importą į Malaiziją. Atliekant atranką buvo atsižvelgiama į tai, kad Malaizija gamina tam tikrą tiriamąjį produktą, produktai, kuriems priskiriamas šis SS kodas, į Malaiziją importuojami gerokai didesniais kiekiais, o importo iš Kinijos ir Reglamento (ES) 2015/755 1 priede išvardytų šalių dalis yra nedidelė arba toks importas nevykdomas. Indonezijoje padėtis buvo kitokia ir importas iš Kinijos į šią šalį buvo didelis. |
|
(174) |
Iš karijos ir riešutmedžio gaminamos faneros (kuriai atitinkamos žaliavinės medienos SS kodas nenustatytas) ir faneros, kurios medienos rūšis nenurodyta, lyginamasis dydis buvo nustatytas remiantis importu į Turkiją pagal kodą 4408 90 95 , priskiriamą netropinės ir ne spygliuočių medienos fanerai, kurios storis didesnis nei 1 mm. Komisija pažymėjo, kad kitos nei ąžuolo, tuopos ir pušies medienos rūšių fanera sudaro labai mažą viso faneros kiekio ir bendrų gamybos sąnaudų procentinę dalį. |
|
(175) |
Antrame pastabų dėl pranešimo dokumente grupės „Fusong“ ir JINFA pateikė keletą pastabų dėl galimų pagrindinių gamybos veiksnių lyginamųjų dydžių. Konkrečiai šios šalys teigė, kad:
|
|
(176) |
Dėl pirmo, trečio ir ketvirto punktų, kaip paaiškinta 170–172 konstatuojamosiose dalyse, iš ąžuolo, pušies, uosio, klevo ir tuopos gaminamos faneros santykiniai taršos rodikliai buvo nustatyti remiantis atitinkamais žaliavinės medienos santykiniais taršos rodikliais. Todėl importas iš Rusijos ir KLR pagal SS kodą 4408 90 nebuvo susijęs su šiais lyginamaisiais dydžiais, o importas pagal atitinkamus žaliavinės medienos SS kodus iš Rusijos ir KLR buvo nedidelis. Be to, Malaizijos nomenklatūroje pagal SS kodą 4408 90 (medžio lukšto fanera ir kitų rūšių fanera) nustatytas skirtumas vis dar nėra susijęs su mediena, todėl negali būti naudojamas siekiant nustatyti patikimą lyginamąjį dydį fanerai, kuri yra pagrindinis gamybos veiksnys, arba siekiant padaryti išvadas dėl iškraipymų. |
|
(177) |
Kaip paaiškinta pirmiau, iš karijos ir riešutmedžio gaminamos faneros, kurios atitinkamai žaliavinei medienai nenustatytas specialus SS kodas, taip pat iš kitų (nenurodytų) medienos rūšių gaminamos faneros lyginamieji dydžiai buvo nustatyti remiantis importu pagal KN kodą 4408 90 95 . Taip buvo todėl, kad, kaip nurodė grupės „Fusong“ ir JINFA, šis KN kodas labiau atitinka naudojamą žaliavą, visų pirma vertinant pagal faneros storį. Bet kuriuo atveju ir kaip paaiškinta pirmiau, iš karijos, riešutmedžio ar kitų rūšių medienos gaminama fanera nėra pagrindiniai gamybos veiksniai ir sudaro labai nedidelę visų žaliavų sąnaudų dalį. Todėl šių gamybos veiksnių lyginamieji dydžiai negali turėti pastebimo poveikio normaliosios vertės skaičiavimui. |
|
(178) |
Dėl antrojo punkto Komisija pažymėjo, kad iš abiejų žaliavų pagrindinis gamybos veiksnys yra tik tuopos žaliavinė mediena. Kaip paaiškinta 173 konstatuojamojoje dalyje, dėl šio gamybos veiksnio Komisija nusprendė naudoti importo iš Malaizijos duomenis, kurie rodo gerokai didesnius kiekius, palyginti su Turkija. |
|
(179) |
Apskritai Komisija laikėsi nuomonės, kad grupių JINFA ir „Fusong“ pateikti argumentai nekelia abejonių dėl a) pasirinktų neiškraipytų žaliavų kainų nustatymo šaltinių ir metodikos ir b) sprendimo laikyti Turkiją tinkama tipiška šalimi, todėl buvo atmesti. |
|
(180) |
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, buvo nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai normaliajai vertei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą nustatyti: 1 lentelė Tiriamojo produkto gamybos veiksniai
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(181) |
Komisija įtraukė gamybos pridėtinių išlaidų vertę, kad aprėptų sąnaudas, kurios nėra įtrauktos į pirmiau nurodytus gamybos veiksnius. Siekdama nustatyti šią sumą, Komisija atrinktų eksportuojančių gamintojų patirtas gamybos pridėtines išlaidas, susijusias su tiriamojo produkto gamyba, išreiškė naudotų žaliavų faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tą pačią procentinę dalį pridėjo prie neiškraipytų tų pačių žaliavų sąnaudų, kad nustatytų neiškraipytas gamybos pridėtines išlaidas. Komisija laikėsi nuomonės, kad atliekant šį tyrimą eksportuojančio gamintojo žaliavų ir nurodytų pridėtinių išlaidų santykis galėtų būti pagrįstai naudojamas siekiant apskaičiuoti neiškraipytas gamybos pridėtines išlaidas, kai prekės pristatomos iki bendrovės gamyklos vartų. |
3.2.2.1. Žaliavos
|
(182) |
Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos vartų pristatomų žaliavų kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina, nurodyta GTA, prie kurios buvo pridėti muitai ir vežimo išlaidos. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (88) 1 priede išvardytas šalis, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis. Komisija nusprendė neįtraukti importo iš KLR į tipišką šalį, nes 126–127 konstatuojamosiose dalyse padarė išvadą, kad šiuo atveju naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų duomenis netinka dėl didelių iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Kadangi nėra įrodymų, jog tie patys iškraipymai nedaro tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija laikėsi nuomonės, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms. Komisija laikėsi nuomonės, kad visi kiti kiekiai yra tipiški. |
|
(183) |
Be to, pranešime Komisija pažymėjo, kad didelė dalis importo į Turkiją pagal SS kodą 4408 90 (fanera) buvo vykdoma iš Rusijos, o dėl Rusijai nustatytų sankcijų tokio importo kainos galėjo būti iškraipytos. Atsižvelgdama į tai, Komisija laikėsi nuomonės, kad jei tipiška šalimi bus pasirinkta Turkija, nustatant importo pagal 4408 90 kodą lyginamąjį dydį neturėtų būti atsižvelgiama į importą iš Rusijos. |
|
(184) |
Pirmame pastabų dėl pranešimo dokumente grupės „Fusong“ ir JINFA teigė, kad apskaičiuojant neiškraipytą vertę importas iš Rusijos turėtų būti įtraukiamas, nes jo kainos 2022 ir 2023 m. didėjo, todėl sankcijos šiam importui poveikio negalėjo turėti. |
|
(185) |
Atsižvelgdama į metodiką, kuri buvo priimta nustatant pagrindinių faneros gamybos veiksnių lyginamąjį dydį, Komisija laikėsi nuomonės, kad Rusijos importo pagal SS kodą 4408 90 procentinė dalis nebeaktuali. Atsižvelgdama į nulinę arba nedidelę kitų žaliavų importo iš Rusijos dalį ir nepriėmusi pozicijos dėl tokio importo iškraipymo tikimybės, Komisija nusprendė įtraukti importą iš Rusijos į savo skaičiavimus. |
|
(186) |
Siekdama nustatyti neiškraipytą žaliavų kainą, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje, Komisija atitinkamus importo muitus pridėjo prie tipiškos šalies importo statistikoje užfiksuotos CIF vertės, kuri skelbiama GTA. |
|
(187) |
Atrinktų eksportuojančių gamintojų patirtas su žaliavų tiekimu susijusias vežimo išlaidas Komisija išreiškė tokių žaliavų faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tada tą pačią procentinę dalį pridėjo prie neiškraipytų tų pačių žaliavų sąnaudų, kad nustatytų neiškraipytas vežimo išlaidas. Komisija laikėsi nuomonės, kad atliekant šį tyrimą eksportuojančio gamintojo žaliavų ir nurodytų vežimo išlaidų santykis galėjo būti pagrįstai naudojamas kaip rodiklis siekiant įvertinti neiškraipytas iki bendrovės gamyklos vartų pristatytų žaliavų vežimo išlaidas. |
3.2.2.2. Darbas
|
(188) |
Turkijos statistikos institutas (89) skelbia išsamią informaciją apie darbo užmokestį įvairiuose Turkijos ekonomikos sektoriuose. Komisija naudojo naujausius turimus 2022 m. statistinius duomenis apie vidutines su pagal NACE 2 red. klasifikaciją nustatyta ekonomine veikla C.16. („Medienos ir medienos bei kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba“) susijusias darbo sąnaudas. 2022 m. vidutinė mėnesio vertė buvo tinkamai pakoreguota atsižvelgiant į infliaciją, taikant Turkijos statistikos instituto (90) paskelbtą darbo sąnaudų indeksą, kad būtų galima prisitaikyti prie 2023 m. (TL), ir siekė 36,10 CNY/val. |
3.2.2.3. Elektros energija
|
(189) |
Komisija savo reguliariuose pranešimuose spaudai naudojo Energijos rinkos reguliavimo institucijos (EMRA) (91) skelbiamus elektros energijos kainų statistinius duomenis. Komisija naudojo tiriamojo laikotarpio duomenis, susijusius su 2023 m. pramonės sektoriaus elektros energijos kainomis kurušais už kWh, t. y. 0,89 CNY/kWh. |
3.2.2.4. Gamtinės dujos
|
(190) |
Komisija naudojo pramoniniams naudotojams taikomą gamtinių dujų kainą, kurią Turkijos statistikos institutas skelbia savo reguliariuose pranešimuose spaudai. Siekdama pritaikyti duomenis prie peržiūros tiriamojo laikotarpio, Komisija, vadovaudamasi Turkijos statistikos instituto (92) paskelbtu gamintojų kainų indeksu, naudojo dujų kainų atitinkamoje suvartojimo grupėje kurušais už m3 duomenis, kurie buvo tinkamai pakoreguoti atsižvelgiant į infliaciją, todėl kaina buvo 4,11 CNY/m3. Kaina pakoreguota atsižvelgiant į 18 % PVM, nes į nurodytas kainas įskaičiuotas PVM. |
3.2.2.5. Garas
|
(191) |
Garo kainą Turkijoje tiriamuoju laikotarpiu Komisija apskaičiavo naudodama JAV energetikos departamento (93) pasiūlytą metodiką, pagrįstą dujų, reikalingų garui gaminti, sąnaudomis, pridėjus pagrįstus kitų veiklos sąnaudų, PBA išlaidų ir pelno dydžio skirtumus. Gauta 2023 m. vidutinė kaina yra 0,4 CNY/kg. |
3.2.2.6. Vanduo
|
(192) |
Komisija naudojo Turkijos Respublikos investicijų biuro (94) 2023 m. paskelbtas vidutines vandens sąnaudas Turkijoje, t. y. 4,96 CNY/m3. Į šią kainą buvo įtraukti nuotekų ir valymo mokesčiai, tačiau neįtraukiamas PVM. |
3.2.2.7. Gamybos pridėtinės išlaidos, PBA išlaidos, pelnas ir nusidėvėjimas
|
(193) |
Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Kad būtų atsižvelgta į sąnaudas, kurių pirmiau nurodyti gamybos veiksniai neapima, taip pat reikia nustatyti gamybos pridėtinių išlaidų dydį. |
|
(194) |
Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patirtos gamybos pridėtinės išlaidos buvo išreikštos kaip eksportuojančių gamintojų faktiškai patirtų produkto gamybos sąnaudų dalis. Ši procentinė dalis buvo pridėta prie neiškraipytų produkto gamybos sąnaudų. |
|
(195) |
Norėdama nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą gamybos pridėtinių išlaidų, PBA išlaidų, pelno ir nusidėvėjimo sumą, Komisija vadovavosi iš „Orbis“ gautais šių bendrovių 2023 m. finansiniais duomenimis:
|
3.2.3. Apskaičiavimas
|
(196) |
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis. |
|
(197) |
Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Komisija pritaikė neiškraipytas vieneto sąnaudas faktiniam suvartojimui pagal bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo individualius gamybos veiksnius. Šie pareiškėjo nurodyti suvartojimo rodikliai buvo patikrinti atliekant patikrinimą. Komisija padaugino panaudos koeficientus iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, nustatytų tipiškoje šalyje, kaip aprašyta 3.2.2.1 skirsnyje. |
|
(198) |
Po to Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas ir nusidėvėjimo išlaidas, kaip paaiškinta 194 konstatuojamojoje dalyje, prie neiškraipytų gamybos sąnaudų, kad nustatytų neiškraipytas gamybos sąnaudas. |
|
(199) |
Prie gamybos sąnaudų, kurios buvo nustatytos, kaip aprašyta ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje, Komisija pridėjo 195 konstatuojamojoje dalyje išvardytų trijų bendrovių PBA išlaidas ir pelną. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštos ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtos PBA išlaidos sudarė 19,5 %. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštas ir neiškraipytoms gamybos sąnaudoms pritaikytas pelnas sudarė 28 %. |
|
(200) |
Tuo remdamasi Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis. |
3.2.4. Eksporto kaina
|
(201) |
Atrinkti eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias KLR bendroves, tačiau jos vykdė tik minimalias funkcijas. |
|
(202) |
Atsižvelgiant į tai, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, eksporto kaina – tai kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už eksportui į Sąjungą parduodamą nagrinėjamąjį produktą. |
3.2.5. Palyginimas
|
(203) |
Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Komisija turi teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą tuo pačiu prekybos lygiu ir atsižvelgti į veiksnių, turinčių įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. Šiuo atveju Komisija nusprendė atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palyginti ex-works prekybos lygiu. Kaip paaiškinta toliau, prireikus normalioji vertė ir eksporto kaina buvo koreguojamos siekiant, kad: i) jos labiau atitiktų į ex-works lygį ir ii) būtų atsižvelgta į įvairius veiksnių, kurie, kaip teigiama ir įrodyta, turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. |
3.2.5.1. Normaliosios vertės koregavimai
|
(204) |
Kaip paaiškinta 196 konstatuojamojoje dalyje, normalioji vertė buvo nustatyta pagal prekybos EXW sąlygomis lygį, naudojant gamybos sąnaudas kartu su PBA išlaidų ir pelno sumomis, kurios laikytos pagrįstomis esant tokioms gamintojo kainoms. Iš to matyti, kad nebuvo būtina jas grąžinti į kainų EXW sąlygomis lygį. |
|
(205) |
Dėl koregavimo Komisija nustatė, kad SS kodui, pagal kurį tiriamasis produktas klasifikuojamas kaip eksportui iš KLR skirtas produktas, taikomas 13 % negrąžinamas PVM, o normalioji vertė buvo apskaičiuota be PVM. Todėl, siekiant užtikrinti teisingą palyginimą, eksportuojančių gamintojų, kuriems taikomas šis PVM, normalioji vertė buvo pakoreguota ją padidinus pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą. |
|
(206) |
Komisija nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių būtų reikėję pakoreguoti normaliąją vertę, ir nė vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas nepaprašė atlikti tokių korekcijų. |
3.2.5.2. Eksporto kainos koregavimai
|
(207) |
Siekiant, kad eksporto kaina labiau atitiktų ex-works prekybos lygį, buvo atlikti koregavimai atsižvelgiant į vežimo, draudimo, tvarkymo, krovos ir pakavimo sąnaudas. |
|
(208) |
Atlikti koregavimai atsižvelgiant į šiuos veiksnius, turinčius įtakos kainoms ir kainų palyginamumui: kredito išlaidas, banko mokesčius ir komisinius. Remiantis eksportuotojo pateiktais duomenimis, šios ir ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje nurodytos sąnaudos buvo atimtos iš eksporto kainos sandorio lygmeniu. |
3.2.6. Dempingo skirtumai
|
(209) |
Vertindama atrinktus bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse. |
|
(210) |
Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:
|
|
(211) |
Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams vidutinį svertinį dempingo skirtumą Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį. Todėl tas skirtumas nustatytas remiantis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytais skirtumais. |
|
(212) |
Tuo remiantis neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas 50,7 % laikinasis dempingo skirtumas. |
|
(213) |
Visiems kitiems eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis – bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtis, išreikšta viso importo iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą per TL dalimi, nustatyta remiantis Eurostato skelbiamais statistiniais duomenimis. |
|
(214) |
Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis yra aukštas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė daugiau kaip 80 % viso importo per TL. Tuo remdamasi Komisija nusprendė nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams nustatyti dempingo skirtumą, kurio dydis buvo toks pat, kaip atrinktos bendrovės, kuriai buvo nustatytas didžiausias dempingo skirtumas. |
|
(215) |
Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:
|
4. ŽALA
4.1. Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba
|
(216) |
Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino maždaug 200 (95) gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje. |
|
(217) |
Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 48 000 kvadratinių metrų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi patikrintais EPF pateiktais makroekonominių duomenų klausimyno atsakymais. Kaip nurodyta 7 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti trys Sąjungos gamintojai pagamino daugiau kaip 20 % viso panašaus produkto Sąjungoje. |
4.2. Susijusios Sąjungos rinkos nustatymas
|
(218) |
Siekdama nustatyti, ar Sąjungos pramonei buvo padaryta žala, taip pat suvartojimo ir įvairius ekonominius rodiklius, susijusius su Sąjungos pramonės padėtimi, Komisija nagrinėjo, ar atliekant analizę reikės atsižvelgti į tolesnį Sąjungos pramonės pagaminto panašaus produkto naudojimą, jei taip – kokiu mastu. |
|
(219) |
Daugiasluoksnės medinės grindys gali būti naudojamos statybos pramonei skirtiems gataviems gaminiams, pvz., laiptams ir grindjuostėms, gaminti. Komisija nustatė, kad labai maža Sąjungos gamintojų produkcijos dalis buvo skirta uždarajam naudojimui (vidutiniškai mažiau nei 1 % nagrinėjamuoju laikotarpiu). Šiuo atžvilgiu daugiasluoksnės medinės grindys buvo paprasčiausiai perduodamos (be sąskaitų faktūrų) toje pačioje gamybos vietoje arba toje pačioje bendrovėje tolesniam galutiniam apdorojimui atlikti. |
|
(220) |
Atliekant žalos analizę skirstymas į uždarąją rinką ir laisvąją rinką yra svarbus, nes uždarajam naudojimui skirti produktai tiesiogiai nekonkuruoja su importuojamais. Priešingai, atvirojoje rinkoje parduoti skirta produkcija tiesiogiai konkuruoja su importuojamu nagrinėjamuoju produktu. |
|
(221) |
Tačiau dėl labai mažo uždaroje rinkoje naudojamo daugiasluoksnių medinių grindų kiekio Komisija nemanė, kad būtų prasminga atskirti uždarojo ir laisvojo suvartojimo žalos rodiklius kitaip, nei nurodyta 2 lentelėje. |
4.3. Sąjungos suvartojimas
|
(222) |
Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi patikrintais makroekonominio klausimyno atsakymais dėl Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje ir Eurostato importo duomenimis. |
|
(223) |
Sąjungos suvartojimo raida: 2 lentelė Sąjungos suvartojimas (kvadratiniais metrais)
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(224) |
Bendras Sąjungos suvartojimas padidėjo nuo maždaug 70,4 mln. kvadratinių metrų 2020 m. iki maždaug 77,6 mln. kvadratinių metrų 2022 m., t. y. 10 %. Tačiau 2023 m. bendras Sąjungos suvartojimas sumažėjo iki maždaug 50,5 mln. kvadratinių metrų, t. y. 28 %, palyginti su 2020 m. |
|
(225) |
Sąjungos suvartojimo atvirojoje rinkoje raida buvo labai panaši į viso Sąjungos suvartojimo raidą. Jis padidėjo nuo maždaug 69,6 mln. kvadratinių metrų 2020 m. iki maždaug 77,0 mln. kvadratinių metrų 2022 m., t. y. 11 %. Tačiau 2023 m. suvartojimas atvirojoje Sąjungos rinkoje sumažėjo iki maždaug 49,7 mln. kvadratinių metrų, t. y. 29 %, palyginti su 2020 m. |
|
(226) |
Uždarasis naudojimas buvo labai mažas, palyginti su bendru suvartojimu. Jo raida buvo stabilesnė ir per nagrinėjamąjį laikotarpį jis sumažėjo tik 2 %. |
4.4. Importas iš nagrinėjamosios šalies
4.4.1. Importo iš nagrinėjamosios šalies kiekis ir rinkos dalis
|
(227) |
Komisija importo kiekį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Eurostatas importo kiekį pirmiausia registravo remdamasis mase (kg), o kvadratinius metrus naudojo kaip papildomus vienetus. Tačiau, kaip minėta skunde, buvo aišku, kad registruojami papildomi vienetai buvo nepatikimi, nes tam tikrų užregistruotų importo duomenų paviršiaus tankis nebuvo tinkamas daugiasluoksnėms medinėms grindims. Skunde skundo pateikėjas pakoregavo papildomus vienetus, jei jų paviršiaus tankis nesiekė 7–9,5, taip siekdamas pataisyti kvadratiniais metrais pateiktus skaičius. Šį intervalą skundo pateikėjas nustatė remdamasis viešai prieinamų šaltinių informacija. Tačiau tyrimo metu Komisija turėjo galimybių susipažinti su įvairesniais duomenimis, palygini su skundo nagrinėjimo etapu. Todėl, remiantis turimais šiame tyrime bendradarbiavusių bendrovių duomenimis, buvo atlikti koregavimai, kai paviršiaus tankis neatitiko intervalo 4,59–14,94. Jeigu reikėjo atlikti koregavimą, buvo naudojamas iš bendradarbiaujančių šalių gautas svertinis vidutinis paviršiaus tankis (7,73) ir gautas patikslintas importo kiekis kvadratiniais metrais. Ši metodika buvo taikoma importui iš visų šalių ketverius nagrinėjamojo laikotarpio metus. Importo iš nagrinėjamosios šalies rinkos dalis buvo nustatyta remiantis Eurostato užregistruotu importu į Sąjungą iš visų šalių, tačiau pakoregavus papildomus vienetus, kaip minėta pirmiau, ir pridėjus patikrintą Sąjungos gamintojų pardavimą Sąjungos rinkoje, kurį FEP nurodė FEP. |
|
(228) |
3 lentelėje nurodytas patikslintas importo kiekis kvadratiniais metrais, taip pat pateikti duomenys pagal masę (kg). Iš masės duomenų matyti, kad koregavimo metodika importo duomenims turėjo teigiamą taisomąjį, o ne iškreipiamąjį poveikį. 3 lentelė Importo apimtis (kvadratiniais metrais ir kg) ir rinkos dalis
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(229) |
Importas iš nagrinėjamosios šalies padidėjo nuo maždaug 11,7 mln. kvadratinių metrų 2020 m. iki maždaug 19,6 mln. kvadratinių metrų 2022 m., t. y. 67 %. Tačiau 2023 m. šis importas sumažėjo iki maždaug 11,2 mln. kvadratinių metrų, t. y. 4 %, palyginti su 2020 m. |
|
(230) |
Importo pagal svorį kilogramais tendencija buvo labai panaši į importo kvadratiniais metrais tendenciją. |
|
(231) |
Kalbant apie rinkos dalį, importas (kvadratiniais metrais) iš nagrinėjamosios šalies padidėjo nuo 16,8 % 2020 m. iki 25,4 % 2022 m., t. y. 51 %. Tačiau 2023 m. šio importo rinkos dalis sumažėjo iki 22,5 %, t. y. 34 %, palyginti su 2020 m. |
4.4.2. Importo iš nagrinėjamosios šalies kainos ir priverstinis kainų mažinimas
|
(232) |
Komisija importo kainas nustatė remdamasi patikrintais atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų atsakymais dėl sąskaitoje faktūroje nurodomos vertės (CNY perskaičiavus į EUR už kvadratinį metrą) ir Eurostato duomenimis pagal svorį (EUR už kg). Kaip minėta pirmiau, importo kainos, apskaičiuotos remiantis papildomais Eurostato duomenimis, t. y. kvadratiniais metrais, buvo nepatikimos. |
|
(233) |
Priverstinis kainų mažinimas dėl importo buvo nustatytas remiantis patikrintomis atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų CIF kainomis ir atrinktų Sąjungos gamintojų EXW kainomis. |
|
(234) |
Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies vidutinės svertinės kainos raida: 4 lentelė Importo kainos (EUR už kvadratinį metrą ir EUR/kg)
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(235) |
Atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų nurodytos eksporto iš Kinijos kainos, perskaičiuotos į EUR už kvadratinį metrą, 2020–2022 m. padidėjo 21 %. Tačiau 2023 m. šios kainos sumažėjo 10 %. 2023 m. kainos buvo 11 % didesnės nei 2020 m. |
|
(236) |
Remiantis Eurostato duomenimis, importo iš Kinijos kainos (EUR/kg) 2020–2022 m. padidėjo 30 %. 2022 m. kainos padidėjo 20 %, palyginti su 2021 m. Tačiau 2023 m. šios kainos sumažėjo 13 %. 2023 m. kainos buvo 13 % didesnės nei 2020 m. |
|
(237) |
Komisija nustatė priverstinį kainų mažinimą tiriamuoju laikotarpiu lygindama:
|
|
(238) |
Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų teorinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad importo iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos rinkoje priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas buvo 31,0–35,9 %. Nustatyta, kad daugiau kaip 95 % sutapusio importo apimties kainos buvo priverstinai mažinamos. Be to, maždaug 93 % atrinktų eksportuojančių gamintojų importo atitiko tikslius Sąjungos pramonės parduodamus produktus. |
|
(239) |
Kinijos eksportuojantis gamintojas JINFA pasiūlė pakeisti gaminio kontrolės numerio (PKN) struktūrą. JINFA pasiūlė padidinti viršutinio sluoksnio storio ir klasifikavimo detalumą. JINFA taip pat pasiūlė įtraukti dar vieną bendro storio parametrą. „F. W. Barth and Co. GmbH“ („Barth“), „Thede & Witte Holzimport GmbH & Co. KG“ („Thede & Witte“), „Puderbach Holzhandel GmbH & Co. KG“ („Puderbach“), „MEFO Floor GmbH & Co. KG“ („MEFO Floor“) ir „Floors 4Ever UAB“ („Floors 4Ever“) taip pat pateikė trumpų pastabų dėl klasifikavimo. |
|
(240) |
Komisija iš dalies pakeitė PKN struktūrą padidinusi viršutinio sluoksnio detalumą, nes ankstesni intervalai buvo nevienodi. Kiti parametrai liko nepakeisti, nes buvo nustatyta, kad šalių pateikti papildomi pasiūlymai dėl PKN struktūros nėra būtini ir dėl jų PKN būtų dar sudėtingesnis. Visų pirma Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad nepirminių produktų klasifikavimas buvo subjektyvus ir kad kiekviena bendrovė turėjo savo būdą apibrėžti skirtingas nepirminių produktų rūšis. |
|
(241) |
AUMI teigė, kad apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą reikėtų atsižvelgti į prekybos lygio skirtumus. |
|
(242) |
Komisija pastebėjo, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai pardavinėjo produktus importuotojams arba didmenininkams. Sąjungos pramonė taip pat pardavinėjo produktus tokiems pirkėjams, tačiau ji taip pat pardavinėjo kitiems galutinės grandies pirkėjams, pvz., mažmenininkams, sektoriaus „pasidaryk pats“ parduotuvėms, architektams ir kitiems statybos ir renovacijos sektoriaus veiklos vykdytojams. Todėl Komisija atliko antrą priverstinio kainų mažinimo skaičiavimą, sumažinusi Sąjungos pramonės pardavimo tokiems galutinės grandies pirkėjams kainas. Mažinant kainas buvo atsižvelgiama į tai, kad daugiasluoksnių medinių grindų pardavimo tarpininkai tam tikrose Sąjungos šalyse paprastai ima 5 % komisinius savo sąnaudoms ir pelno maržai padengti. Todėl jeigu atliekant šį skaičiavimą buvo nustatoma, kad Sąjungos pramonė pardavinėjo ne prekiautojams ir didmenininkams, o kitiems pirkėjams, prekybos lygis buvo sumažinamas 5 %. Taikant šią metodiką priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas siekė nuo 28,8 % iki 34,0 %. |
|
(243) |
AUMI teigė, kad Sąjungos gamintojo kainos buvo gerokai mažesnės už tas, kurias paprastai nustato AUMI nariai, todėl jie negalėjo konkuruoti. AUMI teigė, kad AUMI narių, kurie perka produktus iš Kinijos, ir Sąjungos bendrovių, kurios neperka produktų iš Kinijos, kainos skyrėsi iki 40 %. |
|
(244) |
Komisija įvertino AUMI pateiktus įrodymus, susijusius su siūlytomis tam tikrų rūšių produktų kainomis ne tiriamuoju laikotarpiu. Šie įrodymai buvo laikomi nepagrįstais ir dėl jų nebuvo panaikintas Komisijos atliktas išsamus skaičiavimas, apėmęs visą atrinktų Sąjungos gamintojų ir eksportuojančių gamintojų pardavimą Sąjungai tiriamuoju laikotarpiu. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. |
4.5. Sąjungos pramonės ekonominė padėtis
4.5.1. Bendrosios pastabos
|
(245) |
Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei. |
|
(246) |
kaip minėta 7 konstatuojamojoje dalyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka. |
|
(247) |
Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi FEP klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Buvo naudojami su visais Sąjungos gamintojais susiję duomenys. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį. |
|
(248) |
Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo. |
|
(249) |
Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą. |
4.5.2. Makroekonominiai rodikliai
4.5.2.1. Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas
|
(250) |
Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 5 lentelė Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(251) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo 31 %. Atlikus išsamią analizę nustatyta, kad šis gamybos sumažėjimas daugiausia vyko 2023 m. |
|
(252) |
Sąjungos gamybos pajėgumai buvo apskaičiuoti remiantis didžiausia įmanoma gamyba ilguoju laikotarpiu, atsižvelgiant į techninę priežiūrą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamybos pajėgumai sumažėjo 9 %. |
|
(253) |
Nepaisant to, kad gamybos pajėgumai sumažėjo 9 %, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pajėgumų naudojimas sumažėjo 24 %. |
4.5.2.2. Pardavimo apimtis ir rinkos dalis
|
(254) |
Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 6 lentelė Pardavimo apimtis ir rinkos dalis
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(255) |
2020–2022 m. bendra Sąjungos pardavimo apimtis buvo palyginti stabili. Tačiau 2023 m. Sąjungos pardavimas sumažėjo iki maždaug 33,4 mln. kvadratinių metrų, palyginti su 50,4 mln. kvadratinių metrų 2022 m., t. y. buvo 35 % mažesnis, palyginti su 2020 m. |
|
(256) |
Visas toks pardavimas buvo vykdomas atvirojoje rinkoje, nes nagrinėjamuoju laikotarpiu uždarasis pardavimas nebuvo vykdomas. 2 lentelėje pateikti uždarojo naudojimo duomenys yra susiję su uždaruoju naudojimu, kai faktinis pardavimas nebuvo vykdomas. |
|
(257) |
Kalbant apie rinkos dalį, Sąjungos pardavimo apimtis sumažėjo nuo 73,4 % 2020 m. iki 65,5 % 2022 m., t. y. 11 %. Tačiau 2023 m. šio pardavimo rinkos dalis padidėjo iki 67,1 %, t. y. 9 %, palyginti su 2020 m. |
|
(258) |
Šį didelį Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje apimties sumažėjimą nagrinėjamuoju laikotarpiu lėmė Kinijos importo skverbtis į rinką tokiomis kainomis, dėl kurių buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, kaip nurodyta 237–242 konstatuojamosiose dalyse. Be to, didelį pardavimo sumažėjimą 2023 m., be kita ko, lėmė paklausos statybos pramonėje sumažėjimas. |
|
(259) |
Šie veiksniai lėmė ir Sąjungos pramonės rinkos dalies raidą nagrinėjamuoju laikotarpiu. 2022 m. rinkos dalis sumažėjo 11 %, tačiau šiek tiek padidėjo per TL, kai tuo metu statybos sektoriuje atsirado labai didelių problemų. |
4.5.2.3. Augimas
|
(260) |
Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu prarado 9% rinkos dalies, o jos pardavimas atvirojoje rinkoje sumažėjo 35, akivaizdu, kad augimo nebuvo ir kad tai buvo nuosmukio laikotarpis, tiek vertinant absoliučiais skaičiais, tiek pagal suvartojimą atvirojoje rinkoje. |
4.5.2.4. Užimtumas ir našumas
|
(261) |
Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 7 lentelė Užimtumas ir našumas
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(262) |
Skaičiuojant viso etato ekvivalentais, Sąjungos pramonės užimtumas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 14 %. |
|
(263) |
Darbo našumas tonomis vienam darbuotojui per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 20 %. |
4.5.2.5. Dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo
|
(264) |
Visi dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas. |
|
(265) |
Tai pirmas nagrinėjamojo produkto antidempingo tyrimas. Taigi, nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti galimo buvusio dempingo poveikį. |
4.5.3. Mikroekonominiai rodikliai
4.5.3.1. Kainos ir kainoms poveikį darantys veiksniai
|
(266) |
Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 8 lentelė Pardavimo kainos Sąjungoje
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(267) |
Vieneto pardavimo nesusijusioms šalims kainos Sąjungos rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo nuo 21,5 EUR/m2 iki 26,7 EUR/m2, o tai reiškia, kad jos padidėjo 24 %. Pagrindinis padidėjimas įvyko 2022 m., kai vieneto pardavimo kainos išaugo 21 %. |
|
(268) |
Šią akivaizdžiai teigiamą tendenciją reikėtų vertinti atsižvelgiant į tai, kad labai padidėjo žaliavų sąnaudos. Tiriamuoju laikotarpiu šios sąnaudos sudarė daugiau kaip 50 % visų vieneto gamybos sąnaudų. Nagrinėjamuoju laikotarpiu šios vieneto gamybos sąnaudos padidėjo 42 %, t. y. panašiai kaip vidutinės pardavimo kainos atvirojoje Sąjungos rinkoje. |
|
(269) |
2021 m. vieneto pardavimo kainos ir vieneto sąnaudos, palyginti su 2020 m., padidėjo 2 %. Tačiau 2022 m. pardavimo kainos padidėjo 21 % dėl išaugusių žaliavų sąnaudų. Be to, kadangi vieneto sąnaudos padidėjo daug daugiau (29 %), buvo aišku, kad kainos buvo smukdomos. Kaip nurodyta 4 lentelėje, importo iš Kinijos kainos 2022 m. padidėjo tik 20 %. |
|
(270) |
2023 m. vieneto sąnaudos padidėjo iki 25,2 EUR už kvadratinį metrą – daugiausia todėl, kad dėl sumažėjusios paklausos statybos pramonėje gerokai sumažėjo pardavimo apimtis, kaip parodyta 6 lentelėje. Tačiau Sąjungos pramonė negalėjo prisitaikyti prie naujos rinkos padėties, o jos rinkos kainos padidėjo tik 1 %. 2023 m. Kinijos kainos sumažėjo 13 %, todėl Sąjungos pramonė patyrė didžiulį spaudimą kainoms. |
4.5.3.2. Darbo sąnaudos
|
(271) |
Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 9 lentelė Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos
|
||||||||||||||||||||||
|
(272) |
Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 18 %. Dėl atlyginimų pokyčių buvo susitarta su profesinėmis sąjungomis, kitas su darbuotojais susijusias išlaidas nustatė nacionalinės administracijos, o nagrinėjamam laikotarpiui buvo būdinga didelė infliacija. |
4.5.3.3. Atsargos
|
(273) |
Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 10 lentelė Atsargos
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(274) |
Per nagrinėjamąjį laikotarpį atrinktų Sąjungos gamintojų laikotarpio pabaigos atsargos padidėjo 32 %. Per nagrinėjamąjį laikotarpį šios atsargos, išreikštos gamybos procentine dalimi, padidėjo 65 %. Atsargos yra labai svarbios Sąjungos daugiasluoksnių medinių grindų pramonei, nes paprastai parduodamos atsargos, o gamyba pagal užsakymą yra veikiau šios praktikos išimtis. Todėl atsargos paprastai būna gana didelės, kaip matyti iš 10 lentelėje nurodytų gamybos procentinių dalių. Atsargų padidėjimą tiek absoliučiaisiais skaičiais, tiek gamybos procentine dalimi lėmė didelis pardavimo sumažėjimas 2023 m., kai Sąjungos pramonė bandė veiksmingai koreguoti savo gamybos lygį. |
4.5.3.4. Pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą
|
(275) |
Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 11 lentelė Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(276) |
Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Atrinktų gamintojų pelningumas 2020 ir 2021 m. buvo didesnis kaip 7 %, bet 2022 m. jis sumažėjo iki 5,0 %. Taip atsitiko dėl didėjančio importo iš Kinijos daromo spaudimo kainoms, kaip paaiškinta 269 konstatuojamojoje dalyje. Tiriamuoju laikotarpiu pelningumas vėl sumažėjo, šį kartą dar labiau, t. y. tapo mažesnis už rentabilumo slenkstį ir siekė –3,9 %. Tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė ir toliau patyrė spaudimą kainoms dėl importo iš Kinijos, tačiau taip pat nukentėjo nuo to, kad prasidėjo sunkumai statybos sektoriuje, o tai reiškė, kad daugiasluoksnių medinių grindų paklausa sumažėjo 35 %, kaip parodyta 3 lentelėje. |
|
(277) |
Pelningumo raida, vertinant kartu su 8 lentelėje nurodytomis pardavimo kainomis ir gamybos sąnaudomis bei importo iš Kinijos kainų raida, rodo, kad kainos buvo labai smukdomos. Sąjungos pramonė negalėjo padidinti kainų tiek, kad būtų galima pakankamai kompensuoti padidėjusias sąnaudas ir parduoti pakankamai pelningomis kainomis. Tai reiškė, kad Sąjungos pramonės pelningumas tiriamuoju laikotarpiu nesiekė nenuostolingumo lygio. |
|
(278) |
Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynųjų pinigų srauto raida buvo panaši į apyvartos grąžos tendenciją: iš pradžių 2022 m. ji sumažėjo, o vėliau tiriamuoju laikotarpiu tapo neigiama. |
|
(279) |
Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Investicijų grąžos tendencija taip pat kito panašiai kaip apyvartos grąža: iš pradžių ji sumažėjo 2022 m., tačiau tiriamuoju laikotarpiu labai sumažėjo – nuo 30,7 % 2022 m. iki –7,2 % tiriamuoju laikotarpiu. |
|
(280) |
Atrinkti Sąjungos gamintojai nagrinėjamuoju laikotarpiu ir toliau investavo, kaip matyti iš pirmiau pateiktų investicijų duomenų. Investicijos siekė 5–13 mln. EUR per metus ir daugiausia buvo skirtos efektyvumui didinti ir esamai infrastruktūrai prižiūrėti. Sąjungos pramonės bendrovės paaiškino, kad tokios investicijos buvo būtinos veiksmingumui išlaikyti. Kiekvienais iš ketverių nagrinėjamojo laikotarpio metų jos sudarė mažiau kaip 4 % apyvartos. Sąjungos pramonė paaiškino, kad investicijos buvo ribotos dėl mažėjančio pajėgumo padidinti kapitalą. Kaip minėta 338 konstatuojamojoje dalyje, viena iš Sąjungos pramonės bendrovių pateikė įrodymų, kad dėl prastos padėties rinkoje 2022 ir 2023 m. buvo atšaukta 10–15 mln. EUR investicija. Dėl sumažėjusios investicijų grąžos taip pat kyla grėsmė Sąjungos pramonės gebėjimui padidinti kapitalą ateityje, taigi ir jos išlikimui vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu. |
4.5.4. Išvada dėl žalos
|
(281) |
Sąjungos pramonės ekonominė padėtis blogėjo rinkoje, kurioje paklausa iki 2022 m. didėjo. Tačiau 2023 m. suvartojimas sumažėjo 35 %. Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 9 % – nuo 73,4 % 2020 m. iki 67,1 % tiriamuoju laikotarpiu. |
|
(282) |
Uždarojo naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek sumažėjo (2 %). Atlikus tyrimą nustatyta, kad uždarajam naudojimui importas dempingo kaina nedaro tiesioginio poveikio. Tai reiškia, kad uždarasis naudojimas nebuvo vienas pagrindinių žalos analizės veiksnių. |
|
(283) |
Pardavimo kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu akivaizdžiai buvo teigiama. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad teigiami pardavimo kainų pokyčiai buvo susiję su žaliavų kainų, kurios tuo laikotarpiu labai padidėjo, pokyčiais. |
|
(284) |
Daugumos rodiklių, pavyzdžiui, pelningumo, investicijų grąžos ir pinigų srauto, tendencijos rodė iš esmės neigiamą tendenciją, kuri, palyginti su teigiamais 2020 ir 2021 m. rodikliais, 2022 m. sumažėjo, o 2023 m. tapo neigiama. Pagamintos produkcijos atsargos padidėjo, o tai taip pat turėjo neigiamą poveikį pinigų srautui. Šias tendencijas lėmė pardavimo kainų ir gamybos sąnaudų pokyčiai. Tokie veiksniai, nagrinėjami kartu su didėjančiais importo iš Kinijos kainų pokyčiais, yra akivaizdus kainų smukdymo įrodymas. 2022 m. importas dempingo kaina išaugo, o kainos nepadidėjo atsižvelgiant į žaliavų sąnaudas. 2023 m. importo kainos sumažėjo ir Sąjungos pramonė negalėjo nustatyti tokių kainų, kad jomis galėtų padengti savo sąnaudas, ir, nors 2020 ir 2021 m. ji galėjo gauti pagrįstą pelną, 2022 m. šis pelnas buvo mažesnis už tikslinį pelno dydį (7,3 %), o 2023 m. pelningumas tapo labai neigiamas. |
|
(285) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė investavo, siekdama išlaikyti efektyvumą. Tačiau po 2021 m. buvo įrodymų, kad galimybės pritraukti kapitalą sumažėjo. |
|
(286) |
Nors atliekant šį tyrimą žala daugiausia buvo susijusi su kainų ir veiklos rodikliais, kaip antai pelningumas ir pajėgumas padidinti kapitalą, sumažėjo ir Sąjungos pramonės apimties rodikliai. Nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo gamyba, pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis ir Sąjungos rinkos dalis. Be to, taip pat pastebėta, kad sumažėjo užimtumas ir našumas, ir šis sumažėjimas buvo susijęs su mažesne gamyba ir pardavimo apimtimi. 2020–2022 m. importo Kinijos apimtis padidėjo, tačiau tiriamuoju laikotarpiu kai kurie pasiekti elementai sumažėjo. Tačiau 2023 m. importo iš Kinijos kainos labai sumažėjo ir darė didelį poveikį Sąjungos pramonės finansiniams rodikliams: pelningumas, investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautas tapo neigiami. |
|
(287) |
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje. |
5. PRIEŽASTINIS RYŠYS
|
(288) |
Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala dėl kitų veiksnių nei importas iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina nebūtų priskirta importui dempingo kaina. Šie veiksniai yra: sumažėjęs vartojimas, importas iš trečiųjų šalių, su Sąjungos pramone susijusių bendrovių importas į Sąjungą, Sąjungos pramonės eksporto rezultatai ir padidėjusios sąnaudos, įskaitant investicijas ir uždarąjį naudojimą. |
5.1. Importo dempingo kaina poveikis
|
(289) |
Kaip parodyta 3 lentelėje, importo dempingo kaina iš Kinijos apimtis padidėjo nuo maždaug 11,7 mln. kvadratinių metrų 2020 m. iki maždaug 19,6 mln. kvadratinių metrų 2022 m. (t. y. +67 %). Tiriamuoju laikotarpiu importo apimtis sumažėjo iki 11,2 mln. kvadratinių metrų. Kalbant apie rinkos dalį, importas dempingo kaina iš Kinijos padidėjo nuo 16,8 % 2020 m. iki 25,4 % 2022 m. (t. y. 51 %). Tiriamuoju laikotarpiu rinkos dalis sumažėjo iki 22,5 %. Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Kinijos rinkos dalis padidėjo 34 %. |
|
(290) |
Šie duomenys sutapo su 35 % sumažėjusiu Sąjungos pramonės pardavimo atvirojoje rinkoje ir rinkos dalies sumažėjimu nuo 73,4 % iki 67,1 %, t. y. 9 %. |
|
(291) |
Kaip paaiškinta 269 ir 270 konstatuojamosiose dalyse, dėl importo iš Kinijos Sąjungos pramonės kainos buvo smukdomos 2022 m. ir tiriamuoju laikotarpiu. Toks kainų smukdymas reiškė, kad kai 2022 m. Sąjungos gamintojų vieneto sąnaudos padidėjo 29 % (daugiausia dėl padidėjusių žaliavų sąnaudų), Sąjungos gamintojai negalėjo koreguoti savo pardavimo kainų taip, kad galėtų išlaikyti savo pelningumo lygį. Ši padėtis pablogėjo tiriamuoju laikotarpiu, kai toliau didėjo sąnaudos. Iš tiesų tiriamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos kainos sumažėjo 13 %. Dėl šio kainų smukdymo Sąjungos pramonė tiriamuoju laikotarpiu patyrė 3,9 % nuostolių. |
|
(292) |
Importo iš Kinijos skverbtis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo įmanoma, nes tiriamasis produktas paprastai parduodamas iš atsargų, o kaina yra labai svarbi pirkėjams priimant sprendimus. Šių dviejų veiksnių priežastinį ryšį patvirtina tai, kad sutapo Sąjungos pramonės ekonominės padėties pablogėjimo ir didelio importo dempingo kaina iš Kinijos, dėl kurio buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos ir mažinamas Sąjungos rinkos kainų lygis, laikotarpiai. |
|
(293) |
AUMI ir CNFPIA tvirtino, kad jeigu materialinė žala buvo daroma, ji negalėjo būti daroma dėl importo iš Kinijos, nes įtariama materialinė žala buvo padaryta tada, kai importas iš Kinijos buvo mažiausias. |
|
(294) |
Komisija pažymėjo, kad šiame tvirtinime nebuvo atsižvelgta į du svarbius veiksnius, susijusius su Sąjungos pramonės patirta žala. Pirma, patirta žala prasidėjo 2022 m., kai pelnas sumažėjo nuo 7,9 % iki 5,0 %, t. y. 36 %. Be to, iš 11 lentelės matyti, kad 2022 m. pinigų srautas sumažėjo 17 %, o investicijų grąža – 14 %. Šį pablogėjimą lėmė tai, kad dėl tais metais prasidėjusio spaudimo kainoms Sąjungos pramonė negalėjo padidinti savo pardavimo kainų, atsižvelgdama į padidėjusias sąnaudas. 2022 m. Sąjungos pramonei padaryta žala nebuvo susijusi su suvartojimu, kuris tais metais padidėjo 4 % |
|
(295) |
Antra, kaip aprašyta skirsnyje „Išvada dėl žalos“, šiuo atveju žala daugiausia buvo susijusi su kainų smukdymu ir jo poveikiu Sąjungos pramonės veiklos rodikliams. Todėl neteisinga tvirtinti, kad žala negalėjo būti padaryta, nes tiriamuoju laikotarpiu importo apimtis sumažėjo. Materialinę žalą Sąjungos pramonei daugiausia darė mažos tokio importo kainos ir jo apimtis, kuri per visą nagrinėjamąjį laikotarpį išliko didelė. Tai matyti iš nagrinėjamojo laikotarpio sąnaudų ir kainų analizės. Iš tiesų, nors importo iš Kinijos kainos nuolat buvo mažesnės už Sąjungos pramonės kainas, 2020 ir 2021 m. jos išliko didesnės už pastarosios sąnaudas. Tačiau 2022 m. Kinijos kainos pasiekė Sąjungos pramonės sąnaudų lygį, o 2023 m. tapo gerokai už jas mažesnės ir dėl to buvo padaryta materialinė žala. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(296) |
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad importas dempingo kaina iš Kinijos Sąjungos pramonei padarė materialinę žalą. |
5.2. Kitų veiksnių poveikis
5.2.1. Importas iš trečiųjų šalių
|
(297) |
Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 12 lentelė Importas iš trečiųjų šalių
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(298) |
Importas iš Ukrainos buvo didžiausias importas iš trečiųjų šalių. Iš Ukrainos daugiausia importavo grupė „Barlinek Group“, kuri nagrinėjamuoju laikotarpiu vykdė 70–90 % importo iš Ukrainos. |
|
(299) |
Importo iš Ukrainos apimtis 2020–2022 m. buvo palyginti stabili, o tiriamuoju laikotarpiu ši dalis sumažėjo 29 %. Šio importo rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko tokia pati. Iš tiesų, rinkos dalis tiriamuoju laikotarpiu buvo tokio paties lygio kaip 2020 m. (5,6 %). |
|
(300) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės importo iš Ukrainos kainos padidėjo 41 %. Importo kainos daugiausia buvo grupės „Barlinek Group“ sandorių dėl bazinių rūšių daugiasluoksnių medinių grindų, papildžiusios grupės gamybą Sąjungoje, kainos. Į sandorių kainas nebuvo įtrauktos tam tikros grupės sąnaudos, kurios būtų pridedamos prieš perpardavimą Sąjungoje. Todėl buvo aišku, kad importo iš Ukrainos kainos Sąjungos pramonei žalos nedarė. |
|
(301) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš kitų trečiųjų šalių kiekis sumažėjo 17 %. Visu šiuo laikotarpiu šis importas nesiekė 5 % rinkos dalies. |
|
(302) |
Importo iš kitų trečiųjų šalių kainos buvo nuolat didesnės už Kinijos kainas. |
|
(303) |
Todėl Komisija padarė išvadą, kad dėl importo iš trečiųjų šalių materialinė žala Sąjungos pramonei nebuvo padaryta ir priežastinis ryšys su importu iš Indonezijos taip pat nesumažėjo. |
5.2.2. Sąjungos pramonės eksporto rezultatai
|
(304) |
Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 13 lentelė Atrinktų Sąjungos gamintojų eksportas
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(305) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės eksporto apimtis sumažėjo 24 %. Šio eksporto pardavimo kainos per tą patį laikotarpį padidėjo 38 %. |
|
(306) |
Atsižvelgiant į tai, kad eksporto apimtis siekė tik apie 25 % Sąjungos pardavimo apimties ir kad pardavimo apimties ir kainų tendencijos buvo panašios į Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos atvirojoje rinkoje apimties tendencijas, akivaizdu, kad Sąjungos pramonės eksporto rezultatai nėra pagrindinis bendro Sąjungos pramonės ekonominės padėties vertinimo elementas. |
|
(307) |
Todėl Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonės eksporto rezultatai nepadarė materialinės žalos Sąjungos pramonei ir dėl jų priežastinis ryšys su importu iš Kinijos taip pat negalėjo sumažėti. |
5.2.3. Suvartojimo pokyčiai
|
(308) |
Įvairiuose dokumentuose AUMI, CNFPIA, „Barth“ ir „Thede & Witte“ nurodė, kad vienas iš priežastinių veiksnių buvo vartojimo pokyčiai. |
|
(309) |
Kaip parodyta 2 lentelėje, 2020–2022 m. suvartojimas padidėjo 11 %, tačiau tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo 35 %. Šį didelį sumažėjimą lėmė statybos pramonės pokyčiai. Sąjungos pramonė reagavo sumažindama gamybos ir pardavimo apimtį tiriamuoju laikotarpiu, taip siekdama prisitaikyti prie sumažėjusios rinkos. |
|
(310) |
Sumažėjus suvartojimui, tiriamuoju laikotarpiu taip pat padidėjo vieneto sąnaudos, nes pastoviosios sąnaudos buvo paskirstytos mažesniems produkcijos kiekiams. Todėl buvo aišku, kad suvartojimo sumažėjimas tiriamuoju laikotarpiu padarė didelį poveikį Sąjungos pramonei. |
|
(311) |
Vis dėlto 2022 m. suvartojimas padidėjo 4 %, bet Sąjungos pramonė pradėjo patirti žalą ir visų pirma jos pelningumas sumažėjo 36 % nuo 7,9 % 2021 m. iki 5,0 %. Akivaizdu, kad tokia neigiama tendencija atsirado ne dėl vartojimo pokyčių. |
|
(312) |
Be to, kadangi Sąjungos pramonės sąnaudos tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 8 %, Sąjungos pramonė negalėjo atitinkamai padidinti kainų. Dėl to pelningumas sumažėjo iki mažesnio nei nenuostolingumas lygio (–3,9 %). Kaip paaiškinta 269–270 konstatuojamosiose dalyse, šį pokytį lėmė Kinijos eksportuojančių gamintojų daromas spaudimas kainoms. |
|
(313) |
Todėl akivaizdu, kad žala Sąjungos pramonei prasidėjo 2022 m. dėl Kinijos spaudimo kainoms, tęsėsi tiriamuoju laikotarpiu ir padidėjo dėl sumažėjusio suvartojimo ir tolesnio importo iš Kinijos mažėjančiomis kainomis. Nors suvartojimo sumažėjimas turėjo įtakos Sąjungos pramonės pardavimo apimčiai ir pelningumui, ji galėjo išlaikyti savo rinkos dalį ir padidinti kainas, taip neutralizuodama padidėjusių sąnaudų poveikį – jeigu nebūtų buvę slopinančio importo iš Kinijos dempingo kaina kainos poveikio. Kitaip tariant, nors suvartojimo sumažėjimas turėjo įtakos Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai, šis poveikis nebuvo neutralizuotas ir todėl tapo realus dėl Kinijos kainų slopinimo poveikio. Bet kuriuo atveju, Komisijos vertinimu, šis poveikis nesumažina priežastinio ryšio tarp Kinijos kainų ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos. |
5.2.4. Padidėjusios sąnaudos
|
(314) |
Įvairiuose dokumentuose AUMI ir CNFPIA nurodė, kad vienas iš priežastinių veiksnių buvo žaliavų ir kitų sąnaudų padidėjimas. Kitos, kaip minėta, padidėjusios sąnaudos buvo energijos sąnaudos, infliacija, aplinkos apsaugos ir reguliavimo sąnaudos bei su investicijomis susijusios sąnaudos. Tačiau Komisija nagrinės apskritai padidėjusias išlaidas, kurių vieneto sąnaudų duomenys jau pateikti 8 lentelėje. Taip yra todėl, kad kitos minėtos sąnaudos nesudaro didelės Sąjungos pramonės sąnaudų dalies, todėl bet koks tokių sąnaudų padidėjimas turėtų nereikšmingą poveikį Sąjungos pramonės padėčiai. |
|
(315) |
Sąjungos pramonės vieneto gamybos sąnaudos tiriamuoju laikotarpiu padidėjo 42 %, tačiau Sąjungos pramonė 2022 m. pradėjo patirti žalą, kai sąnaudos padidėjo 29 %. Taip atsitiko daugiausia dėl padidėjusių žaliavų sąnaudų, kurios sudarė daugiau kaip 50 % visų vieneto gamybos sąnaudų. |
|
(316) |
Tam tikru etapu padidėjusias sąnaudas reikia perkelti pirkėjams, kad gamintojai išliktų gyvybingi. Tačiau 2022 m. vieneto sąnaudos padidėjo 29 %, o pardavimo kainos – tik 21 %. Importo iš Kinijos kainos 2022 m. padidėjo tik 20 %. |
|
(317) |
Tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės vieneto sąnaudos padidėjo dar 8 %, tačiau pardavimo kainos padidėjo ne daugiau kaip 1 %. Kinijos kainos tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo 13 %. Dėl to sumažėjo pelningumas, investicijų grąža ir pinigų srautas, kaip parodyta 11 lentelėje. |
|
(318) |
Todėl akivaizdu, kad Sąjungos pramonės vieneto sąnaudų padidėjimas yra tik papildomas 2022 m. ir tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos veiksnys. Tačiau, kaip paaiškinta 313 konstatuojamojoje dalyje, tikroji materialinės žalos priežastis buvo Kinijos spaudimas kainoms, dėl kurio Sąjungos pramonė negalėjo prisitaikyti prie padidėjusių sąnaudų. Todėl sąnaudų padidėjimo poveikis turėtų būti laikomas ne žalos priežastimi, o įprasta verslo aplinkybe, į kurią pramonė negalėjo visapusiškai reaguoti dėl Kinijos spaudimo kainoms. |
5.2.5. Uždarasis naudojimas
|
(319) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu, vertinant absoliučiaisiais skaičiais, uždarasis naudojimas padidėjo maždaug 2 % ir sudarė tik šiek tiek daugiau nei 1 % viso suvartojimo rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį, kaip nurodyta 2 lentelėje. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad uždarojo naudojimo pokyčiai buvo stabilūs labai mažame visos rinkos sektoriuje. |
|
(320) |
Todėl uždarojo naudojimo pokyčiai nebuvo tokie, kad Sąjungos pramonei būtų padaryta materialinė žala arba dėl jų būtų sumažėjęs priežastinis ryšys su importu iš Kinijos. |
5.2.6. Kiti veiksniai
|
(321) |
AUMI tvirtino, kad vienas iš priežastinių veiksnių buvo Sąjungos pramonės esą sau padaryta žala. Visų pirma AUMI tvirtino, kad Sąjungos pramonė atsisakė parduoti produktus kai kuriems koalicijos nariams ir kad tai buvo bloga verslo praktika, kuri neigiamai paveikė Sąjungos pramonės finansinę padėtį. |
|
(322) |
Komisija pažymėjo, kad šis tvirtinimas buvo neaiškus ir netinkamai apibrėžtas. Atsižvelgiant į tai, kad šis teiginys buvo visiškai nepagrįstas, jis negalėjo būti pripažintas kaip reikšmingas priežastinis veiksnys. |
|
(323) |
AUMI taip pat teigė, kad keli Sąjungos gamintojai importavo Kinijos kilmės daugiasluoksnes medines grindis ir kad dėl to galėjo būti padaryta žala. Be to, AUMI nurodė, kad daugelis Sąjungos gamintojų turi gamybos vietų už Sąjungos ribų, kurios turi konkurencinį pranašumą, pavyzdžiui, mažesnį darbo užmokestį ir mažesnes energijos kainas, ir kad jų daugiasluoksnių medinių grindų produktai konkuruoja su Sąjungos pramonės parduodamais produktais. |
|
(324) |
Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė daugiausia importavo iš Ukrainos. Be to, Komisija pažymėjo, kad importas iš Sąjungos pramonei priklausančių gamybos vietų trečiosiose šalyse, pavyzdžiui, Ukrainoje, jau buvo įtrauktas į šią priežastinio ryšio analizę 5.2.1 skirsnyje. AUMI tvirtinimai dėl grupės „Kährs Group“ importo (iš Kinijos į Švediją) buvo nepagrįsti, nes nebuvo pateikta išsamios informacijos apie susijusius kiekius ir kainas. Šiame tvirtinime taip pat nebuvo paaiškinta, kaip ir kokiu mastu tokia prekyba padarė žalą Sąjungos pramonei. |
|
(325) |
Galiausiai AUMI tvirtino, kad mažos krovinių vežimo sąnaudos, dėl kurių padidėjo importas iš Kinijos, buvo trumpalaikės, nes 2023 m. rugsėjo mėn. krovinių vežimo sąnaudos pradėjo didėti. |
|
(326) |
Komisija nemanė, kad vežimo sąnaudos per se buvo viena pagrindinių žalos priežasčių, o tik kad jos sudaro dalį sąnaudų, patiriamų siekiant padidinti eksportą iki CIF lygio. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. |
5.3. Išvada dėl priežastinio ryšio
|
(327) |
Atlikus tyrimą nustatyta, kad 2022 m. ir tiriamuoju laikotarpiu dėl importo maža dempingo kaina iš Kinijos kainos Sąjungos rinkoje buvo smukdomos. Tai reiškia, kad tais metais Sąjungos pramonės kainos negalėjo padidėti tiek, kad padengtų žaliavų kainų padidėjimą. Todėl 2022 m. Sąjungos pramonės pardavimo pelningumas sumažėjo 36 %, o tiriamuoju laikotarpiu jis tapo neigiamas. Toks pelningumas yra mažesnis už pelną, kurį pramonė turėtų gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, ir yra akivaizdžiai nepakankamas ilgalaikiam pramonės išlikimui užtikrinti. Sąjungos pramonė turėjo investuoti, kad išlaikytų esamą infrastruktūrą, tačiau dėl sumažėjusio pajėgumo padidinti kapitalą kilo grėsmė jos investicijų lygiui. |
|
(328) |
Sąjungos atvirojoje rinkoje buvo daug iš Kinijos mažomis dempingo kainomis importuojamų produktų. Nors tiriamuoju laikotarpiu jų rinkos dalis sumažėjo, palyginti su 2020 m. arba 2021 m., ji padidėjo. Todėl tiriamuoju laikotarpiu šis importas sudarė maždaug du trečdalius viso importo į Sąjungos rinką. Atlikus tyrimą nustatyta, kad ši skverbtis į rinką taip pat darė neigiamą poveikį Sąjungos pramonei, visų pirma gamybos ir pardavimo apimtims, kurios nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo atitinkamai 31 % ir 35 %. |
|
(329) |
Kiti nagrinėti veiksniai buvo importas iš kitų šaltinių, Sąjungos pramonės eksporto rezultatai, uždarojo naudojimo pokyčiai, suvartojimo pokyčiai ir Sąjungos pramonės gamybos sąnaudų padidėjimas. |
|
(330) |
Todėl Komisija nustatė visų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir jį atskyrė nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio. Nustatyta, kad nei vienas veiksnys atskirai, nei visi veiksniai kartu, neturėjo pakankamo poveikio Sąjungos pramonės padėčiai, dėl kurio būtų galima suabejoti išvada, kad dėl importo iš Kinijos buvo daroma materialinė žala. |
|
(331) |
Suvartojimo sumažėjimas tiriamuoju laikotarpiu prisidėjo prie Sąjungos pramonės patirtos žalos, taip pat prie vieneto sąnaudų padidėjimo 2022 ir 2023 m., nors tokios problemos buvo sunkinantys veiksniai, kurie prisidėjo prie pramonei padarytos žalos. |
|
(332) |
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad importas dempingo kainomis iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonei padarė materialinę žalą. Žala daugiausia apima kainų smukdymą, pelningumą, investicijų grąžą, pinigų srautą, pajėgumą padidinti kapitalą ir atsargų padidėjimą. Tačiau, kalbant apie kiekio rodiklius, Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį ir sumažėjo jos gamyba, našumas, pardavimo apimtis ir užimtumas. |
6. PRIEMONIŲ LYGIS
|
(333) |
Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija išnagrinėjo, ar už dempingo skirtumą mažesnio muito pakaktų importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti. |
|
(334) |
Šiuo atveju skundo pateikėjai tvirtino, kad esama žaliavų rinkų iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje. Šiame tyrimo etape Komisija nepriėmė jokio sprendimo dėl žaliavų rinkos iškraipymų, nes jis bus priimtas galutiniame tyrimo etape. |
6.1. Žalos skirtumas
|
(335) |
Žala būtų pašalinta, jei Sąjungos pramonė galėtų gauti tikslinį pelną parduodama už tikslinę kainą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalyje ir 7 straipsnio 2d dalyje. |
|
(336) |
Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį, siekdama nustatyti tikslinį pelną, Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: pelningumą prieš padidėjant importui iš nagrinėjamosios šalies, pelningumą, kuris yra būtinas visoms sąnaudoms ir investicijoms, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų išlaidoms padengti, ir pelningumą, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis. Toks pelno dydis neturėtų būti mažesnis nei 6 %. |
|
(337) |
Pirmiausia Komisija nustatė bazinį pelną, padengiantį visas sąnaudas įprastomis konkurencijos sąlygomis. Šis bazinis pelnas buvo nustatytas remiantis Sąjungos pramonės pelningumu 2020 m., kaip parodyta 11 lentelėje, t. y. metais, po kurių pramonė buvo priversta patirti žalingą dempingą. Toks pelno dydis, kaip nustatyta, buvo 7,15 %. |
|
(338) |
Sąjungos pramonė pateikė įrodymų, kad jos investicijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros ir inovacijų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu įprastomis konkurencijos sąlygomis būtų buvęs didesnis. Komisija patikrino šią informaciją ir nustatė vieną atrinktą gamintoją, kuris planavo investuoti į savo daugiasluoksnių medinių grindų gamyklą, tačiau šios investicijos buvo atšauktos dėl prastų ekonominių sąlygų tiriamuoju laikotarpiu. Todėl buvo nustatyta, kad Sąjungos pramonės tvirtinimai yra pagrįsti. Siekdama, kad tai būtų atspindėta tiksliniame pelne, Komisija apskaičiavo investicijų, MTP ir inovacijų (toliau – IMI) išlaidų įprastomis konkurencijos sąlygomis skirtumą, kaip nurodė Sąjungos pramonė ir patikrino Komisija, atsižvelgdama į faktines IMI išlaidas nagrinėjamuoju laikotarpiu. Negautų investicijų metinė vertė, išreikšta atrinktų Sąjungos pramonės įmonių apyvartos procentine dalimi, buvo 0,19 %. |
|
(339) |
Ši 0,19 % dalis buvo pridėta prie 337 konstatuojamojoje dalyje nurodyto 7,15 % bazinio pelno, todėl tikslinis pelnas siekė 7,3 %. |
|
(340) |
Tuo remdamasi Komisija apskaičiavo Sąjungos pramonei nežalingą panašaus produkto kainą, prie atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudų tiriamuoju laikotarpiu pridėjusi pirmiau minėtą tikslinį pelno dydį. |
|
(341) |
Tuomet, remdamasi atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių nagrinėjamosios šalies gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, Komisija nustatė žalos skirtumą. Kiekvienas lyginant gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentine dalimi. |
|
(342) |
Žalos pašalinimo lygis kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms ir visam kitam Kinijos kilmės importui apibrėžiamas taip pat kaip dempingo skirtumas toms bendrovėms ir importui (žr. 213 ir 214 konstatuojamąsias dalis).
|
6.2. Skirtumo, kuris būtų tinkamas Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, nagrinėjimas
|
(343) |
Kaip paaiškinta pranešime apie inicijavimą, skundo pateikėjas pateikė Komisijai pakankamai įrodymų, kad nagrinėjamojoje šalyje esama žaliavų rinkos iškraipymų, susijusių su tiriamuoju produktu. Todėl, atliekant tyrimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį buvo nagrinėjami tariami iškraipymai siekiant nustatyti, ar (jei aktualu) žalai pašalinti pakaktų už dempingo skirtumą mažesnio muito. |
|
(344) |
Komisija toliau tirs įtariamus iškraipymus, kad galutiniame tyrimo etape galėtų atlikti tinkamo lygio priemonių vertinimą pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Todėl Komisija padarė išvadą, kad tikslinga nustatyti laikinųjų muitų sumą pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį. |
|
(345) |
Atlikusi pirmiau aprašytą vertinimą Komisija padarė išvadą, kad laikinųjų muitų sumą tikslinga nustatyti pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį. |
6.3. Išvada dėl priemonių lygio
|
(346) |
Atlikus minėtą vertinimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį reikėtų nustatyti toliau nurodytus laikinuosius antidempingo muitus:
|
7. SĄJUNGOS INTERESAI
|
(347) |
Nusprendusi taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų, didmenininkų, mažmenininkų, naudotojų, vartotojų ir tiekėjų interesus. |
7.1. Sąjungos pramonės interesai
|
(348) |
Sąjungoje yra apie 200 daugiasluoksnes medines grindis gaminančių bendrovių, kuriose nagrinėjamuoju laikotarpiu dirbo nuo 10 500 iki 13 300 darbuotojų. Gamintojai yra plačiai pasiskirstę po visą Sąjungą. Atliekant tyrimą bendradarbiavo atrinkti Sąjungos pramonės atstovai, kurie pagamina daugiau kaip 25 % visos produkcijos. |
|
(349) |
Atlikus šio reglamento 4 ir 5 skirsniuose pateiktą analizę patvirtinta, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą ir kad viena pagrindinių tos žalos priežasčių buvo nagrinėjamojo produkto importas dempingo kaina iš Kinijos eksportuojančių gamintojų. Dėl patirtos žalos Sąjungos pramonės padėtis yra pažeidžiama. Jos pelningumas sumažėjo nuo daugiau kaip 7 % 2020 ir 2021 m. iki –3,9 % 2023 m. Taip atsitiko dėl Kinijos gamintojų daromo spaudimo kainoms, kai didėja sąnaudos ir mažėja paklausa. |
|
(350) |
Atsižvelgiant į išvadą dėl materialinės žalos Sąjungos pramonei, nustačius priemones Sąjungos pramonė galėtų padidinti pardavimo kainas ir pelningumą iki tvaraus lygio, padidinti investicijas ir taip išlikti konkurencinga savo pagrindinėje rinkoje. Sąjungos pramonė taip pat galėtų atgauti prarastą rinkos dalį, nes padidėtų jos gamyba ir pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje. |
|
(351) |
Tikėtina, kad nenustačius priemonių Sąjungos pramonei toliau būtų daromas didelis neigiamas poveikis, nes sumažėtų pardavimo ir gamybos apimtis, toliau būtų smukdomos kainos, o tai dar labiau pablogintų Sąjungos pramonės ekonominę padėtį pelningumo ir investicijų požiūriu ir dėl to kiltų pavojus jos ateičiai ir užimtumui. |
|
(352) |
„Barth“ pranešė Komisijai, kad grupei priklauso Sąjungos daugiasluoksnių medinių grindų gamintojas Švedijoje, kuris gamina produktus didesnės kainos segmente. Nepateikdama jokios informacijos savo tvirtinimui pagrįsti, „Barth“ teigė, kad ši bendrovė sėkmingai konkuravo Sąjungos rinkoje. Tačiau ši bendrovė buvo įtraukta vertinant makroekonominius rodiklius, kurie buvo naudojami žalai nustatyti šiame tyrime, bet nedalyvavo atrankos procese, po kurio buvo apskaičiuoti mikroekonominiai rodikliai. Nors į „Barth“ nuomonę buvo tinkamai atsižvelgta, ji nėra viršesnė už bendras išvadas dėl žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų vertinant Sąjungos pramonę apskritai. |
|
(353) |
Todėl priemonių nustatymas Kinijos kilmės daugiasluoksnėms medinėms grindims akivaizdžiai atitinka Sąjungos pramonės interesus. |
7.2. Nesusijusių importuotojų ir prekiautojų interesai
|
(354) |
Tyrimo pradžioje Komisija išsiuntė klausimynus 36 importuotojams ir prekiautojams. Į šį sąrašą buvo įtraukti dideli importuotojai, kurie taip pat veikia kaip didmenininkai Sąjungos rinkoje. |
|
(355) |
Atliekant tyrimą bendradarbiavo tik vienas importuotojas, kuris pateikė klausimyno atsakymus. Šiuose atsakymuose buvo pateikta informacijos apie mažiau nei 6 % importo iš Kinijos tiriamuoju laikotarpiu. |
|
(356) |
Be to, 12 importuotojų ir prekiautojų grupė (AUMI) pateikė pastabų, kuriomis nepritarė dėl priemonių nustatymo. Iš šių 12 bendrovių klausimyno atsakymus pateikė tik „Lamett Europe N.V.“ („Lamett“) . AUMI nenurodė savo importo į Sąjungą procentinės dalies tiriamuoju laikotarpiu. Galiausiai 2024 m. lapkričio mėn. dar penki importuotojai, įskaitant kai kurias didžiausias importuojančias bendroves, užsiregistravo kaip suinteresuotosios šalys ir pateikė pastabų, kuriomis nepritarė dėl priemonių nustatymo. |
|
(357) |
AUMI, „Barth“, „Floors 4Ever“, „Puderbach“, „MEFO Floor“ ir „Thede & Witte“ teigė, kad dėl priemonių padidėtų daugiasluoksnių medinių grindų importo sąnaudos ir todėl būtų daromas neigiamas poveikis importuotojams. |
|
(358) |
Komisija neturėjo informacijos, kuria vadovaudamasi būtų galėjusi tiksliai nustatyti, kokį poveikį priemonių nustatymas turėtų nesusijusių importuotojų ir (arba) prekiautojų veiklai. Remiantis vienintelio bendradarbiavusio importuotojo pateiktais duomenimis, priemonių nustatymas turėtų tam tikrą poveikį importo sektoriui, nes daugiasluoksnės medinės grindys buvo svarbus „Lamett“ produktas (tačiau jis sudarė mažiau nei 50 % šios bendrovės apyvartos). Kadangi kiti importuotojai atliekant tyrimą nebendradarbiavo, Komisija negalėjo nustatyti, ar ši padėtis buvo būdinga importo sektoriui apskritai. Be to, didelių importuotojų interneto svetainėse teigiama, kad jie parduoda daug kitų produktų, o ne tik daugiasluoksnes medines grindis. Be to, „Barth“ tvirtino, kad daugiasluoksnių medinių grindų importas iš Kinijos sudarė 50 % jos verslo. |
|
(359) |
Todėl galima tikėtis, kad priemonių nustatymas Kinijos kilmės importui turėtų tam tikrą poveikį importo sektoriui, nes tikimasi, kad nustačius priemones importas iš Kinijos sumažės. Tačiau tam tikru mastu importuotojai galėtų pirkti produktus iš trečiųjų šalių arba Sąjungos pramonės ir tikriausiai mažesniais kiekiais – iš Kinijos. |
|
(360) |
„Barth“ ir „Floors 4Ever“ tvirtino, kad nustačius antidempingo priemones daugiasluoksnėms medinėms grindims galėtų padidėti kitų grindų dangos produktų, pvz., vinilo, importas. |
|
(361) |
Tačiau nebuvo aišku, kaip ir kokiu mastu šis padidėjimas paveiktų importuotojus, nes jie jau importuoja tokius produktus. |
|
(362) |
Kalbant apie daugiasluoksnių medinių grindų kainas, numatoma, kad kai kurie importuotojai galės perkelti kainų padidėjimą (dėl priemonių) savo klientams, nors tokios prekybos pelningumas gali būti mažesnis. Informacija apie importo sektoriaus pelningumą buvo susijusi tik su vieninteliu bendradarbiaujančiu importuotoju. Tačiau, atsižvelgiant į apskritai mažas importo iš Kinijos kainas, kaip matyti iš 4.4.2 skirsnyje apskaičiuotų didelių priverstinio kainų mažinimo skirtumų, buvo aišku, kad vidutinis importuotojų pelningumo lygis buvo teigiamas ir daug didesnis už Sąjungos pramonės pelningumo lygį. |
|
(363) |
„Barth“, „Floors 4Ever“ ir „Thede & Witte“ tvirtino, kad importuotojai Sąjungos rinkai tiekė daugiasluoksnes medines grindis, kurių Sąjungos pramonė pati neturėjo pajėgumų tiekti. |
|
(364) |
Tačiau nebuvo tikimasi, kad importas iš Kinijos bus visiškai sustabdytas, o veikiau, po šio tyrimo nustačius priemones, padidės tokio importo kaina. Be to, atsižvelgiant į 3 lentelėje pateiktus duomenis ir į daugelį kitų 12 lentelėje nurodytų tiekimo šaltinių, ši pastaba buvo atmesta. |
|
(365) |
Todėl, remdamasi turimais duomenimis, Komisija padarė išvadą, kad priemonių poveikis importuotojams / prekiautojams nebūtų neproporcingas. |
7.3. Vartotojų, mažmenininkų ir kt. interesai
|
(366) |
Daugiasluoksnių medinių grindų naudotojų pramonės sektorių daugiausia sudaro mažmenininkai, pavyzdžiui, sektoriaus „pasidaryk pats“ parduotuvės, taip pat architektai, verslininkai ir kiti statybos ir renovacijų sektoriaus veiklos vykdytojai. Tyrime nebendradarbiavo joks naudotojas. |
|
(367) |
Statybos ir renovacijų sektorių veiklos vykdytojai taip pat nenukentėtų dėl nepakankamos pasiūlos ir galėtų perkelti daugiasluoksnių medinių grindų kainų padidėjimą savo klientams. Daugiasluoksnių medinių grindų pirkimas sudarytų labai nedidelę jų įmonių apyvartos dalį. |
|
(368) |
Galima tikėtis, kad priemonės nedarys neproporcingo poveikio mažmenininkams ir sektoriaus „pasidaryk pats“ parduotuvėms, nes jie nenukentės dėl nepakankamos pasiūlos dėl to, kad esama daug kitų tiekimo šaltinių. Taip pat galima tikėtis, kad nustačius priemones Kinijos kilmės importas neišnyks, bet kad jo kainos bus padidintos iki ne tokio žalingo lygio. |
|
(369) |
Statybos ir renovacijų sektorių veiklos vykdytojai taip pat nenukentėtų dėl nepakankamos pasiūlos ir galėtų perkelti daugiasluoksnių medinių grindų kainų padidėjimą savo klientams. Daugiasluoksnių medinių grindų pirkimas sudarytų labai nedidelę jų įmonių apyvartos dalį. |
7.4. Sąjungos medienos pramonės interesai
|
(370) |
Sąjungos medienos pramonė tiekia lapuočių ir spygliuočių medienos rąstus, paprastai iš įvairių valstybių narių nacionalinių miškų bendrovių. Medienos pramonė taip pat tiekia lapuočių ir spygliuočių pjautinę medieną mažiau integruotiems Sąjungos daugiasluoksnių medinių grindų gamintojams. Tokią medieną taip pat galima tiekti Kinijos daugiasluoksnes medines grindis eksportuojantiems gamintojams. |
|
(371) |
Sąjungos medienos pramonė nebendradarbiavo. |
|
(372) |
AUMI, „Barth“ ir „Thede & Witte“ tvirtino, kad, atsižvelgiant į tai, jog Kinijos gamintojai importuoja didelį kiekį medienos iš Sąjungos, priemonės pakenks ir Sąjungos medienos pramonei. |
|
(373) |
Tačiau galima tikėtis, kad bet koks daugiasluoksnių medinių grindų gamybos sumažėjimas Kinijoje dėl po šio tyrimo nustatytų priemonių bus pakeistas gamyba Sąjungoje arba trečiosiose šalyse. Todėl nėra įrodymų, kad priemonės padarytų neproporcingą poveikį medienos pramonei. Priešingai, tikėtina, kad priemonėmis bus remiama Sąjungos daugiasluoksnių medinių grindų pramonė, taigi ir medienos pramonė. |
7.5. Sąjungos vartotojų interesai
|
(374) |
„Barth“, „Floors 4Ever“, „Puderbach“, „MEFO Floor“ ir „Thede & Witte“ teigė, kad priemonės turėtų neigiamą poveikį vartotojams, nes dėl muitų šiame sektoriuje padidėtų kainos. |
|
(375) |
Šis tvirtinimas nebuvo pagrįstas, nes nebuvo paaiškinta, ar visi importo muitai būtų perkeliami vartotojams. Be to, daugiasluoksnės medinės grindys vartotojams nėra kasdienis pirkinys ir iš tiesų šis produktas nebūtų svarbus daugumos vartotojų biudžetų elementas. |
|
(376) |
Todėl, remdamasi turimais duomenimis, Komisija padarė išvadą, kad priemonių poveikis vartotojams nebūtų neproporcingas. |
7.6. Išvada dėl Sąjungos interesų
|
(377) |
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad šiuo tyrimo etapu nėra įtikinamų priežasčių manyti, jog priemonių nustatymas importuojamoms nagrinėjamosios šalies kilmės daugiasluoksnėms medinėms grindims neatitiktų Sąjungos interesų. |
8. LAIKINOSIOS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS
|
(378) |
Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos. |
|
(379) |
Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą mažesniojo muito taisyklę importuojamoms Kinijos kilmės daugiasluoksnėms medinėms grindims turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės. Komisija palygino žalos skirtumus ir dempingo skirtumus (215 konstatuojamoji dalis). Muitų dydis nustatytas pagal tuos dempingo ir žalos skirtumus, kurie yra mažesni. |
|
(380) |
Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:
|
|
(381) |
Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, gaminamam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visam kitam Kinijos kilmės importui nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos. |
|
(382) |
Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Individualūs antidempingo muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visam kitam Kinijos kilmės importui taikytinas antidempingo muitas. |
|
(383) |
Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus. |
|
(384) |
Jeigu nustačius atitinkamas priemones labai padidėtų kurios nors iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant tokį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu. |
9. SPECIALIOJI STEBĖSENA
|
(385) |
Nagrinėjamojo produkto TARIC kodas šiuo metu yra 4418 75 00 . Komisijos turimuose dokumentuose yra įrodymų, kad eksportuojamas nagrinėjamasis produktas kartais neteisingai deklaruojamas nurodant Kinijos muitinės kodą 4412 52 00 . Šis kodas taikomas tašelių plokštėms, laminuotoms plokštėms ir gulekšnių plokštėms, kurių bent vienas išorinis sluoksnis yra iš ne spygliuočių medienos, išskyrus atogrąžų medžių medieną. Be to, Komisija nustatė, kad nors nagrinėjamasis produktas buvo pagamintas Kinijoje, kai jis eksportuojamas į kitas nei Sąjunga paskirties vietas, kartais jis buvo ženklinamas kaip kitos trečiosios šalies kilmės gaminys. Todėl, Komisijos nuomone, siekiant kuo labiau sumažinti priemonių vengimo riziką, tikslinga stebėti pagal KN kodą 4412 52 00 deklaruojamų produktų importą iš Kinijos ir kitų trečiųjų šalių kilmės arba iš jų siunčiamo nagrinėjamojo produkto importą. |
10. REGISTRACIJA
|
(386) |
Kaip minėta 3 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą. Registracija buvo vykdoma, kad būtų galima surinkti muitus atgaline data, kaip numatyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje. |
|
(387) |
Atsižvelgiant į pirminiu etapu nustatytus faktus, importuojamų produktų registravimą reikėtų nutraukti. |
|
(388) |
Šiuo tyrimo etapu nėra priimtas joks sprendimas dėl galimo antidempingo priemonių taikymo atgaline data. |
11. INFORMACIJA PIRMINIAME ETAPE
|
(389) |
Remdamasi pagrindinio reglamento 19a straipsniu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie planuojamą laikinųjų muitų nustatymą. Ši informacija taip pat paskelbta viešai Prekybos GD svetainėje. Suinteresuotosioms šalims buvo pasiūlyta per tris darbo dienas pateikti pastabų dėl konkrečiai joms atskleistų skaičiavimų tikslumo. |
|
(390) |
„Fusong“ grupė pateikė pastabų dėl formulės, naudotos apskaičiuojant faneros lyginamuosius dydžius. Atsižvelgdama į šias pastabas, Komisija patikslino dempingo skaičiavimus, visų pirma susijusius su „Fusong“ grupe ir „Forest“ grupe. „Fusong“ grupė taip pat pateikė pastabų dėl dempingo skaičiavimo metodinių aspektų. Į šias pastabas prireikus bus atsižvelgta galutiniame tyrimo etape. |
12. BAIGIAMOJI (-IOS) NUOSTATA (-OS)
|
(391) |
Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis per nustatytą terminą pateikti raštu pastabas ir (arba) prašymus išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. |
|
(392) |
Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniame tyrimo etape, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
1. Importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės surenkamoms daugiasluoksnėms medinėms grindims, kurių KN kodas šiuo metu yra 4418 75 00 , nustatomas laikinasis antidempingo muitas.
2. Laikinojo antidempingo muito normos, taikomos 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau nurodytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:
|
Kilmės šalis |
Bendrovė |
Laikinasis antidempingo muitas |
Papildomas TARIC kodas |
||||||||||
|
Kinija |
„Forest“ grupė
|
45,9 % |
89IL |
||||||||||
|
Kinija |
„Fusong“ grupė
|
42,3 % |
89IM |
||||||||||
|
Kinija |
„Jinfa“ grupė
|
42,7 % |
89IN |
||||||||||
|
Kinija |
Kitos I priede išvardytos bendradarbiaujančios bendrovės |
46,7 % |
|
||||||||||
|
Kinija |
Visas kitas Kinijos kilmės importas |
49,2 % |
8999 |
3. 2 dalyje nurodytoms bendrovėms nustatytos individualios muito normos taikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiama deklaracija su nurodyta data ir pasirašyta tą sąskaitą faktūrą išdavusio subjekto atstovo, kurio nurodomas vardas, pavardė ir pareigos: „Aš, toliau pasirašęs (-iusi), patvirtinu, kad (kiekį mūsų naudojamais vienetais) šioje sąskaitoje faktūroje nurodyto (nagrinėjamasis produktas), parduodamo eksportui į Europos Sąjungą, [nagrinėjamojoje šalyje] pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (papildomas TARIC kodas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“ Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikomas visam kitam Kinijos kilmės importui nustatytas muitas.
4. 1 dalyje nurodytas produktas į laisvą apyvartą Sąjungoje išleidžiamas tik tuo atveju, jeigu pateikiama laikinojo muito dydžio garantija.
5. Prie 1 dalyje aprašyto produkto nepriskiriami šie produktai:
|
— |
skydai iš bambuko arba kurių bent viršutinis sluoksnis (dilimo sluoksnis) yra iš bambuko ir skydai mozaikinėms grindims. |
6. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.
2 straipsnis
1. Pastabas raštu dėl šio reglamento suinteresuotosios šalys turi pateikti Komisijai per 15 kalendorinių dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
2. Prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai suinteresuotosios šalys turi pateikti per 5 kalendorines dienas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
3. Prašymą išklausyti dalyvaujant prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui suinteresuotosios šalys raginamos pateikti per 5 kalendorines dienas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Bylas nagrinėjantis pareigūnas gali nagrinėti prašymus, pateiktus pasibaigus šiam terminui, ir gali priimti sprendimą tam tikrais atvejais juos patenkinti.
3 straipsnis
1. Muitinėms pavedama nutraukti importuojamų produktų registraciją, nustatytą vadovaujantis 2024 m. spalio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2024/2733 1 straipsniu.
2. Surinkti duomenys apie produktus, kurie buvo įvežti į ES suvartoti ne anksčiau kaip 90 dienų iki šio reglamento įsigaliojimo datos, saugomi tol, kol įsigalios galimos galutinės priemonės arba kol bus baigtas šis tyrimas.
4 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
1 straipsnis taikomas 6 mėnesių laikotarpiu.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2025 m. sausio 15 d.
Komisijos vardu
Pirmininkė
Ursula VON DER LEYEN
(1) OL L 176, 2016 6 30, p. 21.
(2) OL C, C/2024/3186, 2024 5 16.
(3) 2024 m. spalio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2024/2733, kuriuo nustatomas reikalavimas registruoti importuojamas Kinijos Liaudies Respublikos kilmės daugiasluoksnes medines grindis (OL L, 2024/2733, 2024 10 25).
(4) https://tron.trade.ec.europa.eu/investigations/case-view?caseId=2728.
(5) Tiriamuoju laikotarpiu bendrovė veikė kaip „Jilin Forest Industry Jinqiao Flooring Group Co., Ltd.“ Songdzianghės filialas (Songdzianghė, Dzilino provincija, KLR), tačiau po tiriamojo laikotarpio bendrovė buvo restruktūrizuota, o filialo veikla buvo perduota naujai įsteigtai bendrovei – „Jilin Forest Industry New Jinqiao Songlin Flooring Co., Ltd.“ (Songdzianghė, Dzilino provincija, KLR).
(6) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (2024 m. balandžio 10 d., SWD(2024) 91 final).
(7) 2023 m. birželio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1159, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės gabonmedžio fanerai nustatomas galutinis antidempingo muitas, (OL L 153, 2023 6 14, p. 3) 83 konstatuojamoji dalis; http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2023/1159/oj.
(8) 2009 m. balandžio 21 d. priimti Kinijos miškų produktų pramonės asociacijos įstatai, žr.: http://www.cnfpia.org/about-law.html (žiūrėta 2024 m. spalio 25 d.).
(9) Žr. adresu http://www.jlsgjt.com/english/index.htm (žiūrėta 2024 m. spalio 25 d.).
(10) Ataskaitos 2 skyrius, p. 26.
(11) Žr. adresu https://www.made-in-china.com/showroom/yuhuatimber/ (žiūrėta 2024 m. spalio 25d.).
(12) Komisija padarė panašią išvadą gabonmedžio faneros byloje, žr. Reglamento (ES) 2023/1159 59 konstatuojamąją dalį.
(13) Ataskaitos 7 skyrius, p. 167–168.
(14) Ataskaitos 8 skyrius, p. 169–170, 200–201.
(15) Žr. Reglamento 2023/1159 61 konstatuojamąją dalį.
(16) Toliau – NFGA.
(17) Žr. adresu https://www.gov.cn/xinwen/2019-02/19/content_5366730.htm (žiūrėta 2024 m. spalio 25 d.).
(18) Žr. 2020 m. balandžio 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/492, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms nustatomi galutiniai antidempingo muitai, 139–141 konstatuojamąsias dalis; http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2020/492/oj.
(19) Žr. Reglamento 2023/1159 64 konstatuojamąją dalį.
(20) Maisto ir žemės ūkio organizacijos šalies ataskaita, „Kinija“, 2020 m., žr. https://openknowledge.fao.org/server/api/core/bitstreams/8612fc97-9e62-460c-b57e-fdb7f6749772/content (žiūrėta 2024 m. lapkričio 18 d.).
(21) Žr. Reglamento 2020/492 143 konstatuojamąją dalį.
(22) Žr. Reglamento 2020/492 143 konstatuojamąją dalį; Ataskaitos p. 337–341; Reglamento 2023/1159 67 konstatuojamąją dalį.
(23) Ataskaitos 6 skyrius, p. 120–135.
(24) Ataskaitos 6 skyrius, p. 119.
(25) Ataskaitos 5 skyrius, p. 121–122, 126–128 ir 133–135.
(26) Žr. Reglamento 2023/1159 74 konstatuojamąją dalį.
(27) Ataskaitos 2 skyrius, p. 7.
(28) Ataskaitos 2 skyrius, p. 7–8.
(29) Ataskaitos 2 skyrius, p. 10, 18.
(30) Žr. adresu http://www.npc.gov.cn/zgrdw/englishnpc/Constitution/node_2825.html (žiūrėta 2024 m. spalio 21 d.).
(31) Ataskaitos 2 skyrius, p. 29–30.
(32) Ataskaitos 4 skyrius, p. 57, 92.
(33) Ataskaitos 6 skyrius, p. 149–150.
(34) Ataskaitos 6 skyrius, p. 153–171.
(35) Ataskaitos 7 skyrius, p. 204–205.
(36) Ataskaitos 8 skyrius, p. 207–208, 242–243.
(37) Ataskaitos 2 skyrius, p. 19–24, 4 skyrius, p. 69, 99–100, 5 skyrius, p. 130–131.
(38) Žr. adresu https://www.nature-cn.cn/about.html (žiūrėta 2024 m. lapkričio 7 d.).
(39) Žr. adresu http://www.powerdekor-woodfloor.com/?c=12 (žiūrėta 2024 m. lapkričio 7 d.).
(40) Žr. adresu https://www.der.com.cn/index.php/about.html (žiūrėta 2024 m. lapkričio 7 d.).
(41) Žr. adresu http://cn.jinqiaoflooringgroup.com/ (žiūrėta 2024 m. lapkričio 7 d.).
(42) Žr. KKP konstitucijos 33 straipsnį, Kinijos bendrovių įstatymo 19 straipsnį. Taip pat žr. ataskaitos 3 skyrių, p. 47–50.
(43) Žr. I.1.39 skyrių, p. 4, skelbiamą adresu https://www.gov.cn/xinwen/2019-11/06/5449193/files/26c9d25f713f4ed5b8dc51ae40ef37af.pdf (žiūrėta 2024 m. lapkričio 7 d.).
(44) Žr. I.1.7 skyrių, p. 11, skelbiamą adresu
https://www.ndrc.gov.cn/xxgk/zcfb/fzggwl/202312/P020231229700886191069.pdf (žiūrėta 2024 m. lapkričio 7 d.).
(45) Žr. III.2 skyrių, p. 4, skelbiamą adresu http://www.gov.cn/zhengce/zhengceku/2022-02/13/content_5673332.htm (žiūrėta 2024 m. lapkričio 7 d.).
(46) Ataskaitos 2 skyrius, p. 24–27.
(47) Žr. adresu http://www.cnfpia.org/about-law.html (žiūrėta 2024 m. lapkričio 7 d.).
(48) Žr. adresu http://www.lcjzwl.com/dongtaifabu1/3248.html (žiūrėta 2024 m. lapkričio 8 d.).
(49) Žr. adresu https://www.cnwood.org.cn/article/11_1102_0_0.html (žiūrėta 2024 m. lapkričio 8 d.).
(50) Žr. adresu https://www.cnwood.org.cn/article/11_1101_0_0.html (žiūrėta 2024 m. lapkričio 8 d.).
(51) Žr. adresu https://www.cnwood.org.cn/article/11_1151_0_0.html (žiūrėta 2024 m. lapkričio 8 d.).
(52) Ataskaitos 3 skyrius, p. 40.
(53) Žr., pavyzdžiui, Blanchette, J. - Xi's Gamble: The Race to Consolidate Power and Stave off Disaster; Foreign Affairs, vol. 100, no. 4, July/August 2021, p. 10–19.
(54) Ataskaitos 3 skyrius, p. 41.
(55) Žr. adresu https://merics.org/en/comment/who-ccp-chinas-communist-party-infographics (žiūrėta 2024 m. spalio 18 d.).
(56) KKP centrinio komiteto generalinio biuro gairės dėl Jungtinio fronto darbo privačiajame sektoriuje stiprinimo naujame amžiuje, žr. adresu www.gov.cn/zhengce/2020-09/15/content_5543685.htm (žiūrėta 2024 m. spalio 21 d.).
(57) Financial Times (2020). Chinese Communist Party asserts greater control over private enterprise, žr. adresu https://on.ft.com/3mYxP4j (žiūrėta 2024 m. spalio 21 d.).
(58) Žr. adresu http://static.cninfo.com.cn/finalpage/2024-04-20/1219691321.PDF, p. 45 (žiūrėta 2024 m. lapkričio 8 d.).
(59) Žr. adresu http://www.menchuang.net/news/131307.html (žiūrėta 2024 m. lapkričio 8 d.).
(60) Žr. Bendrovės „Power Dekor“ 2023 m. darnaus vystymosi ataskaitą, p. 23, skelbiama adresu: https://powerdekor.com.cn/93/ (žiūrėta 2024 m. lapkričio 8 d.).
(61) Ataskaitos 12 skyrius.
(62) Ataskaitos 4 skyrius, p. 56–57, 99–100.
(63) Žr. plano XI.1 ir XV.3 skirsnius; skelbiama adresu https://www.ndrc.gov.cn/fggz/fzzlgh/dffzgh/202106/t20210617_1283435.html (žiūrėta 2024 m. lapkričio 11 d.).
(64) Žr. adresu https://shyang.investchn.com/news/detail/id/512215.html (žiūrėta 2024 m. lapkričio 11 d.).
(65) Žr. adresu https://www.sohu.com/a/423747078_120186115 (žiūrėta 2024 m. lapkričio 12 d.).
(66) Ataskaitos 6 skyrius, p. 171–179.
(67) Ataskaitos 9 skyrius, p. 260–261.
(68) Ataskaitos 9 skyrius, p. 257–260.
(69) Ataskaitos 9 skyrius, p. 252–254.
(70) Ataskaitos 13 skyrius, p. 360–361, 364–370.
(71) Ataskaitos 13 skyrius, p. 366.
(72) Ataskaitos 13 skyrius, p. 370–373.
(73) Ataskaitos 6 skyrius, p. 137–140.
(74) Ataskaitos 6 skyrius, p. 146–149.
(75) Ataskaitos 6 skyrius, p. 149.
(76) Žr. 2020 m. rugpjūčio 28 d. Kinijos bankininkystės ir draudimo reguliavimo komisijos (CBIRC) paskelbtą trejų metų bankų ir draudimo sektorių valdymo gerinimo veiksmų planą (2020–2022 m.); skelbiama adresu http://www.cbirc.gov.cn/cn/view/pages/ItemDetail.html?docId=925393&itemId=928 (žiūrėta 2024 m. spalio 21 d.). Plane nurodoma „toliau įgyvendinti Generalinio sekretoriaus Si Dzinpingo pagrindinio pranešimo dėl finansų sektoriaus bendrojo valdymo reformos spartinimo dvasią“. Be to, plano II skirsnyje siekiama skatinti natūralų partijos vadovybės integravimą į bendrąjį valdymą: „turime užtikrinti sistemingesnį, standartizuotą ir procedūromis grindžiamą partijos vadovybės integravimą į bendrąjį valdymą <...>. Prieš direktorių valdybai arba vyresniajai vadovybei priimant sprendimus pagrindiniais veiklos ir valdymo klausimais, partijos komitetas turi juos aptarti.“
(77) Žr. 2020 m. gruodžio 15 d. paskelbtą CBIRC pranešimą dėl komercinių bankų veiklos vertinimo metodo, kuris skelbiamas adresu: http://jrs.mof.gov.cn/gongzuotongzhi/202101/t20210104_3638904.htm (žiūrėta 2024 m. spalio 21 d.).
(78) Ataskaitos 6 skyrius, p. 157–158.
(79) Ataskaitos 6 skyrius, p. 150–152, 156–160, 165–171.
(80) Žr. OECD (2019), „OECD Economic Surveys: China 2019“, OECD Publishing, Paryžius, p. 29, paskelbta adresu https://doi.org/10.1787/eco_surveys-chn-2019-en (žiūrėta 2024 m. spalio 21 d.).
(81) Žr. adresu http://www.gov.cn/xinwen/2020-04/20/content_5504241.htm (žiūrėta 2024 m. spalio 21 d.).
(82) 2017 m. liepos 11 d. Sprendimo Viraj Profiles prieš Tarybą, T-67/14, EU:T:2017:481, 98 punktas.
(83) „World Bank Open Data“ – didesnių vidutinių pajamų šalys, https://data.worldbank.org/income-level/upper-middle-income.
(84) https://www.moodys.com/web/en/us/capabilities/company-reference-data/orbis.html.
(85) https://neighbourhood-enlargement.ec.europa.eu/turkiye-report-2023_en.
(86) 2024 m. lapkričio mėn. duomenų bazėje „Orbis“ buvo nurodytos 136 Turkijos įmonės, gaminančios surenkamas parketo grindis (NACE kodas 1622). Net laikant, kad tik nedidelė šio skaičiaus dalis yra tiriamojo produkto gamintojai, jis vis tiek būtų daug didesnis nei bet koks tikėtinas Malaizijos gamintojų skaičius. Be to, Turkijos statistikos institutas nurodė, kad 2023 m. surenkamų parketo grindų (NACE kodas 1622, įskaitant mozaikines grindis) produkcija siekė 114 198 274 m2. Komisija negalėjo rasti jokių palyginamų Malaizijos gamybos statistinių duomenų.
(87) Remiantis GTA skelbiamais SS kodo 441875 duomenimis.
(88) 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/755 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (OL L 123, 2015 5 19, p. 33). Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tų šalių vidaus rinkos kainos negali būti naudojamos normaliajai vertei nustatyti.
(89) http://www.turkstat.gov.tr => Press releases (Pranešimai spaudai) => Labour Cost Statistics (Darbo sąnaudų statistika).
(90) http://www.turkstat.gov.tr => Press releases (Pranešimai spaudai) => Labour Cost index (Darbo sąnaudų indeksas).
(91) ERRI – Energy Market Regulatory Authority (epdk.gov.tr)=> Press releases => select Electricity electricity market board decisions.
(92) http://www.turkstat.gov.tr => Press releases (Pranešimai spaudai) => Producer Price index (Gamintojo kainų indeksas).
(93) https://www1.eere.energy.gov/manufacturing/tech_assistance/pdfs/steam15_benchmark.pdf. Taikant šią metodiką atsižvelgiama į sočiųjų garų sąnaudas, kai taikomos tipinės darbinio slėgio ir tiekiamo vandens temperatūros vertės. Šiuo atveju buvo naudojamas šių tipinių verčių vidurkis.
(94) https://www.invest.gov.tr/en/investmentguide/pages/cost-of-doing-business.aspx.
(95) FEP skundo 4 priedas.
PRIEDAS
Neatrinkti bendradarbiaujantys Kinijos Liaudies Respublikos eksportuojantys gamintojai
|
Šalis |
Pavadinimas |
Papildomas TARIC kodas |
|
Kinija |
Anhui Jinxiang Wood Technology Co., Ltd. |
89IO |
|
Anhui Sunhouse Floor Technology Co., Ltd. |
89IP |
|
|
Anhui Zhichang Bamboo and Wood Products Co., Ltd. |
89IQ |
|
|
ARTIST INTELLIGENT HOUSEHOLD CO., LTD. |
89IR |
|
|
BENXI FLOORING FACTORY (GENERAL PARTNERSHIP) |
89IS |
|
|
CENTENNIAL MENDI (JINHU) HOME FURNISHING TECHNOLOGY CO., LTD |
89IT |
|
|
DALIAN AMUER WOOD CO., LTD. |
89IU |
|
|
Dalian Deerfu Wooden Product Co., Ltd. |
89IV |
|
|
DALIAN DUNCHENG WOOD INDUSTRY CO., LTD. |
89IW |
|
|
DALIAN HANCHUAN WOOD PRODUCTS CO., LTD. |
89IX |
|
|
DALIAN HANDIAN WOOD INDUSTRY CO., LTD. |
89IY |
|
|
DALIAN HUIYUE WOOD CO., LTD. |
89IZ |
|
|
DALIAN JAENMAKEN WOOD INDUSTRY CO., LTD. |
89JA |
|
|
DALIAN JINDA WOOD PRODUCTS CO., LTD. |
89JB |
|
|
DALIAN KEMIAN WOOD INDUSTRY CO., LTD. |
89JC |
|
|
DALIAN MUSEN WOOD CO., LTD. |
89JD |
|
|
Dalian New Sanlin Flooring Co., Ltd. |
89JE |
|
|
DALIAN OUXIANG WOOD CO., LTD. |
89JF |
|
|
Dalian Penghong Floor Products Co., Ltd. |
89JG |
|
|
DALIAN RUIJIAN WOOD INDUSTRY CO., LTD. |
89JH |
|
|
DALIAN SHENGCHUANG WOOD INDUSTRY CO., LTD. |
89JI |
|
|
DALIAN SHENGYU SCIENCE AND TECHNOLOGY DEVELOPMENT CO., LTD. |
89JJ |
|
|
Dalian Shumaike Floor Manufacturing Co., Ltd. |
89JK |
|
|
Dalian Universal Wood Products Co., Ltd. |
89JL |
|
|
DALIAN XINJIAZHOU WOOD PRODUCTS CO., LTD. |
89JM |
|
|
DALIAN YOU MING WOOD BUSINESS CO., LTD. |
89JN |
|
|
Muling Kemian Wood Industry CO., LTD |
89JO |
|
|
DeHua TB New Decoration Material Co, Ltd. |
89JP |
|
|
Deqing Shengfei Wood Co., Ltd. |
89JQ |
|
|
Dunhua Shengda Wood Industry Co., Ltd. |
89JR |
|
|
FUSHUN FUSEN JINFENG WOODEN PRODUCTS CO., LTD. |
89JS |
|
|
Fushun Handu Import & Export Co., Ltd. |
89JT |
|
|
Fusong County Huayi Wooden Co., Ltd. |
89JU |
|
|
Fusong Huasong Wooden Co., Ltd. |
89JV |
|
|
HaiLin LinJing Wooden Products Co., Ltd. |
89JX |
|
|
HUNCHUN FOREST WOLF WOODEN INDUSTRY CO., LTD. |
89JY |
|
|
HUZHOU AMIRA WOOD CO., LTD. |
89JZ |
|
|
Huzhou Teya Floor Co., Ltd. |
89KA |
|
|
Jesonwood Forest Products (ZJ) Co., Ltd. |
89KB |
|
|
Jiangsu Mingle Flooring Co., Ltd. |
89KC |
|
|
Jiangsu ShengYu Flooring Co., Ltd. |
89KD |
|
|
Jiangsu Wanli Wooden Co., Ltd. |
89KE |
|
|
JIANGSU ZHUOYI HOME FURNISHING TECHNOLOGY CO., LTD. |
89KF |
|
|
Jiashan On-Line Lumber Co., Ltd. |
89KG |
|
|
JILIN CITY XIN JINGKAI WOOD CO., LTD. |
89KH |
|
|
Jilin Jiahe Wood Industry Co.,Ltd |
89KI |
|
|
JILIN XINYUAN WOODEN INDUSTRY CO., LTD |
89KJ |
|
|
KINGMAN WOOD INDUSTRY CO., LTD. |
89KK |
|
|
Muling City Yihe Wood Co., Ltd. |
89KL |
|
|
NEW GARDEN SMART HOME TECHNOLOGY CO., LTD. |
89KM |
|
|
Ning’an City Shengchang Wood Industry Co., Ltd. |
89KN |
|
|
SHANDONG LONGTENG WOOD CO., LTD. |
89KO |
|
|
Shaoxing Haohua Timber Industry Co., Ltd. |
89KP |
|
|
Sino-Maple (Jiangsu) Co., Ltd. |
89KQ |
|
|
SUIFENHE JINLIN WOOD INDUSTRY CO., LTD. |
89KR |
|
|
SUZHOU DONGDA WOOD CO., LTD. |
89KS |
|
|
Suzhou Duolun Wood Industry Co., Ltd. |
89KT |
|
|
TONGXIANG SHENGGONG TIMBER INDUSTRY CO., LTD.. |
89KU |
|
|
Xuzhou Changlin Floors Co., Ltd. |
89KV |
|
|
Yekalon Mills |
89KW |
|
|
Zhejiang Changfang Wooden Co., Ltd. |
89KX |
|
|
Zhejiang Guolian Floor Co., Ltd. |
89KY |
|
|
Zhejiang Lingge Wood Co., Ltd. |
89KZ |
|
|
Zhejiang Longsen Lumbering Co., Ltd. |
89LA |
ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2025/78/oj
ISSN 1977-0723 (electronic edition)