1.

Savo ieškiniu Europos Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad:

2.

Šioje išvadoje nurodysiu priežastis, dėl kurių manau, kad šis ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo yra pagrįstas.

3.

Direktyvos 2006/126 1, 2 ir 12 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

<…>

4.

Šios direktyvos 1 straipsnio „Pažymėjimo pavyzdys“ 1 dalyje nurodyta:

„1.   Pagal šios direktyvos nuostatas valstybės narės įveda I priede pateiktu Bendrijos pavyzdžiu grindžiamą nacionalinį vairuotojo pažymėjimą. Bendrijos pavyzdžio vairuotojo pažymėjimų 1 pusėje esančioje emblemoje yra pažymėjimą išduodančios valstybės narės skiriamasis ženklas.“

5.

Minėtos direktyvos 4 straipsnio „Kategorijos, sąvokų apibrėžimai ir minimalus amžius“ 1 ir 4 dalyse nurodyta:

„1.   1 straipsnyje numatytas vairuotojo pažymėjimas leidžia vairuoti toliau apibrėžtų kategorijų variklio varomas transporto priemones. Jis gali būti išduodamas asmenims, sulaukusiems kiekvienai kategorijai nurodyto minimalaus amžiaus. „Variklio varoma transporto priemonė“ – bet kokia savaeigė transporto priemonė, važiuojanti keliu savarankiškai, išskyrus bėgiais važiuojančią transporto priemonę.

<…>

4.   Motorinės transporto priemonės:

<…>

<…>

<…>

<…>

<…>.“

6.

Direktyvos 2006/126 7 straipsnio „Pažymėjimų išdavimas, galiojimas ir atnaujinimas“ 1 dalies a punkte nurodyta:

„1.   Vairuotojo pažymėjimai yra išduodami tik tiems kandidatams į vairuotojus, kurie:

7.

Šios direktyvos 16 straipsnyje „Perkėlimas į nacionalinę teisę“ nurodyta:

„1.   Ne vėliau kaip iki 2011 m. sausio 19 d. valstybės narės priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įgyvendina 1 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnį, 4 straipsnio 1, 2, 3 dalis ir 4 dalies b–k punktus <…>. Jos nedelsdamos praneša Komisijai tų nuostatų tekstus.

2.   Tas nuostatas jos taiko nuo 2013 m. sausio 19 d.

<…>.“

8.

Zákon č. 361/2000 Sb. o provozu na pozemních komunikacích a o změnách některých zákonů (Įstatymas Nr. 361/2000 Rink. dėl eismo sausumos keliais ir tam tikrų įstatymų pakeitimo) su paskutiniais pakeitimais ( 4 ) 80a straipsnio 1 dalies g, h ir i punktuose numatyta:

„1)   C1 kategorija

<…>

9.

2014 m. liepos 11 d. raštu Komisija pateikė Čekijos Respublikai oficialų pranešimą, jame atkreipė šios valstybės narės dėmesį į tai, kad tam tikros vidaus teisės aktų nuostatos, ypač susijusios su C1, C ir D1 kategorijų vairuotojo pažymėjimais, neatitinka Direktyvos 2006/126.

10.

Išnagrinėjusi Čekijos Respublikos argumentus, pateiktus 2014 m. spalio 8 d. atsakyme, Komisija 2015 m. vasario 27 d. raštu pateikė pagrįstą nuomonę. Ji taip pat paragino Čekijos Respubliką per du mėnesius nuo šios nuomonės gavimo imtis būtinų priemonių, kad į ją būtų tinkamai atsižvelgta. Čekijos Respublikos prašymu šis terminas buvo pratęstas iki 2015 m. gegužės 27 d.

11.

2015 m. gegužės 22 d. raštu Čekijos Respublika atsakė į pagrįstą nuomonę ir dėl C, C1 ir D1 kategorijų transporto priemonių apibrėžimo nurodė, kad, „siekdama išvengti bet kokios dviprasmybių rizikos ir užtikrinti kuo didesnį teisinį saugumą, Čekijos Respublika sutinka atlikti galiojančių teisės aktų nuostatų pakeitimus, kurie turėtų atitikti Komisijos reikalavimus“.

12.

Negavusi informacijos apie galimus planuotus pakeitimus ir manydama, kad bet kuriuo atveju iki pagrįstoje nuomonėje nurodytos galutinės datos inkriminuojami pažeidimai dar nėra ištaisyti, Komisija pareiškė Teisingumo Teisme šį ieškinį.

13.

Grįsdama savo ieškinį Komisija remiasi dviem pagrindais.

14.

Pirmajame pagrinde ji teigia, kad Direktyvos 2006/126 4 straipsnio 4 dalyje C1 ir C transporto priemonių kategorijų apibrėžimai aiškiai skiriasi nuo D1 ir D kategorijų apibrėžimų ir kad taip suformuluota sąlyga „motorinės transporto priemonės, išskyrus D1 arba D kategorijų motorines transporto priemones“, neperkelta į Čekijos teisę. Dėl šio neperkėlimo šioje valstybėje narėje C1 arba C kategorijos vairuotojo pažymėjimo turėtojui leidžiama vairuoti transporto priemonę, skirtą vežti ne daugiau kaip aštuoniems keleiviams, neatsižvelgiant į tai, ar ji yra suprojektuota keleiviams, ar prekėms vežti, nors direktyvoje, jei transporto priemonė yra suprojektuota ir skirta keleiviams vežti, reikalaujama D1 arba D kategorijos vairuotojo pažymėjimo.

15.

Komisija apibūdina tokio neperkėlimo pasekmes kaip pavyzdį pateikdama mikroautobusus arba specialiąsias keleiviams vežti skirtas šarvuotas transporto priemones. Dėl techninių savybių (skirtos daugiau nei aštuoniems keleiviams, didesnė nei 3500 kg masė, o ilgis – 8 metrai ir daugiau) jas gali vairuoti C1 kategorijos vairuotojo pažymėjimą turintis asmuo, o D1 kategorijos vairuotojo pažymėjimo turi būti reikalaujama, jei vežami keleiviai.

16.

Antrajame pagrinde Komisija teigia, kad nors Direktyvos 2006/126 4 straipsnio 4 dalies h punkte D1 kategorija apibrėžiama kaip apimanti motorines transporto priemones, „kurios skirtos ir suprojektuotos vežti ne daugiau kaip 16 keleivių, neįskaitant vairuotojo“, Čekijos teisėje nustačius minimalaus aštuonių asmenų skaičiaus įpareigojimą nustatyta papildoma sąlyga, prieštaraujanti šios direktyvos 4 straipsnio 4 dalies h punktui.

17.

Siekdama pagrįsti šiuos du pagrindus Komisija paaiškina, kad tradiciškai prie C kategorijos priskiriamos motorinės transporto priemonės, skirtos prekėms vežti, o D kategorijai priklauso motorinės transporto priemonės, skirtos keleiviams vežti. Vis dėlto tai nedraudžia prie C kategorijos priskiriamų motorinių transporto priemonių naudoti ir keleiviams vežti. Pirmiausia toks atvejis yra, kai žmonių grupė vežama transporto priemone gabenamo krovinio tvarkymo tikslais.

18.

Kadangi kai kurios techninės C ir C1 kategorijų savybės yra tokios pačios kaip D1 ir D kategorijų, Komisija pažymi, kad pastarosioms kategorijoms būtinai turi priklausyti transporto priemonės, skirtos žmonėms vežti.

19.

Komisija remiasi Sąjungos teisės aktų, susijusių su vairuotojo pažymėjimais, priėmimo istorija. Ji teigia, kad:

20.

Komisija dar nurodo tai, kad Direktyvoje 2006/126 kategorijų apibrėžtys buvo šiek tiek pakeistos. Sąjungos teisės aktų leidėjas nurodė maksimalų keleivių, kurie gali būti vežami C ir C1 kategorijų transporto priemonėmis, skaičių, o šis skaičius atitinka žmonių grupę, kuri gali būti vežama pirmiausia krovinio tvarkymo tikslais. Nuostatų, kuriose apibrėžiamos C kategorijos, formuluotėje nėra sąvokos „prekių vežimas“. Tačiau iš II priedo „Vairavimo egzaminams taikomi minimalūs reikalavimai“ matyti, kad C kategorijos transporto priemonės daugiausia skirtos prekėms vežti, o D kategorijos transporto priemonės – keleiviams vežti. Be to, Direktyva 2006/126 panaikintas D1 kategorijos transporto priemonėms taikomas minimalaus aštuonių keleivių skaičiaus reikalavimas. Taigi ši kategorija apibrėžiama tik pagal maksimalų keleivių skaičių, kuris negali būti didesnis nei 16, ir maksimalų transporto priemonės ilgį, kuris yra 8 metrai.

21.

Čekijos Respublikos nuomone, Komisijos ieškinys yra nepagrįstas ir ji prašo Teisingumo Teismo jį atmesti. Čekijos Respublika tvirtina, kad dėl jos pasirinkto būdo nagrinėjamos nuostatos į nacionalinę teisę perkeltos tinkamai ir išsamiai, užtikrinant pagal Direktyvą 2006/126 siekiamą tikslą.

22.

Šios šalies nuomone, viena vertus, pagal Sąjungos teisę ji neprivalėjo perkelti šios direktyvos nuostatų pažodžiui ir pati gali nuspręsti patikslinti objektyvius kriterijus, leidžiančius atskirti įvairių kategorijų transporto priemones, jei tik tokiu sprendimu pasiekiamas numatytas rezultatas.

23.

Kita vertus, minėtos direktyvos 4 straipsnio 4 dalyje Sąjungos teisės aktų leidėjas apibrėžė transporto priemonių kategorijas, nurodydamas technines savybes, kurios sutampa, bet nenurodydamas prekių ir keleivių vežimo, kartu palikdamas valstybėms narėms galimybę atskirti šias kategorijas, kaip rodo žodžiai „motorinės transporto priemonės, išskyrus D1 arba D kategorijų motorines transporto priemones“. Todėl Čekijos Respublika nacionaliniu lygmeniu tiksliai, aiškiai ir praktiškai neginčytinai atskyrė C1, C ir D1 kategorijų transporto priemones, laikydamasi Sąjungos teisėje nustatyto tikslo atskirti transporto priemonių kategorijas pagal vežimo objektą ( 8 ). Taigi ji savo sprendimą teisina D kategorijos atskyrimu pagal galimą vežti keleivių skaičių (tik jeigu jų daugiau nei 8).

24.

Iš tiesų Čekijos Respublika pažymi, kad dėl skiriamųjų kriterijų įvairovės, kaip antai transporto priemonės masės (C ir C1 kategorijos), transporto priemonės ilgio (D1 kategorija) arba maksimalaus ar minimalaus vežamų asmenų skaičiaus (C, C1, D, D1), atsiranda sutapimų, dėl kurių kyla nesusipratimų ar painiavos, nes viena transporto priemonė gali patekti į kelias kategorijas.

25.

Ji taip pat nurodo, kad, nesant atskyrimo, D1 transporto priemonių kategorija (ne ilgesnės nei 8 m transporto priemonės, kuriomis galima vežti ne daugiau kaip 16 keleivių) faktiškai apimtų C1 ir C kategorijas. Iš to taip pat galima daryti išvadą, kad ilgesniam nei 8 metrų sunkvežimiui vairuoti reikėtų D1 kategorijos vairuotojo pažymėjimo, o vien dėl to, kad jo ilgis viršija 8 metrus, šiai transporto priemonei vairuoti reikėtų C1 kategorijos vairuotojo pažymėjimo.

26.

Triplike Čekijos Respublika nurodo, jog Komisijos pateiktas pagrindimas, kad C kategorijos transporto priemonės „daugiausia skirtos prekėms vežti“, o D kategorijos transporto priemonės „daugiausia skirtos keleiviams vežti“ ( 9 ), yra iš esmės neaiškus ir kyla abejonių, kaip jį taikyti praktiškai. Čekijos Respublikos teigimu, žodis „daugiausia“ suteikia galimybę nukrypti nuo taisyklės, juo labiau kad transporto priemones ne visada įmanoma griežtai suskirstyti pagal vieną ar kitą kriterijų, be to, ilgainiui pagrindinis transporto priemonių naudojimo būdas gali pasikeisti.

27.

Čekijos Respublika taip pat nesutinka su Komisijos teiginiu, kad perkėlus Direktyvą 2006/126 į Čekijos teisę buvo neleistinai apribotas D1 kategorijos transporto priemonių apibrėžimas. Komisija klaidingai teigia, kad pagal Direktyvą 2006/126 mikroautobusai arba specialiosios šarvuotos transporto priemonės, kuriomis galima vežti ne daugiau kaip 8 keleivius, neįskaitant vairuotojo, priskiriamos prie D1 kategorijos transporto priemonių.

28.

Čekijos Respublikos teigimu, D1 transporto priemonių kategorija yra D kategorijos transporto priemonių pakategorė, kaip tai matyti iš jos pavadinimo ir transporto priemonių kategorijų apibrėžimo Europos Sąjungos lygmeniu teisėkūros istorijos. Tai yra „supaprastinta“ D kategorijos versija, taigi konkreti D kategorijos transporto priemonių dalis, nes šios kategorijos transporto priemonėms, atsižvelgiant į jų charakteristikas, pakaktų supaprastinto D kategorijos vairuotojo pažymėjimo. Kadangi riba, susijusi su galimų vežti asmenų skaičiumi, įtraukta į D kategorijos apibrėžimą ( 10 ), ją reikėtų taikyti ir D1 kategorijai. Žemiau šios ribos transporto priemonės galėtų būti priskiriamos tik prie C ar galbūt prie C1 kategorijos.

29.

Diskusija susijusi su Direktyvos 2006/126 nuostatų, kuriose apibrėžiamos dvi pagrindinės transporto priemonių kategorijos (C, D) ir jų pakategorės (C1, D1), turiniu, taip pat iš esmės su šių nuostatų tikslu, kuris nėra aiškiai nurodytas šios direktyvos 4 straipsnio 4 dalies d, f, h ir j punktuose, t. y. atskirti keleiviams vežti skirtas ir kitas transporto priemones.

30.

Pritariant Komisijai, man atrodo būtina nurodyti, dėl ko ir kiek neįtrauktos D ir D1 kategorijos (tai yra pirmasis skiriamasis C ir C1 kategorijų kriterijus), atsižvelgiant į kontekstą ( 11 ) ir nepamirštant teisės aktais, kurių dalis jos yra, siekiamų tikslų ( 12 ).

31.

Direktyvos 2006/126 nuostatos priimtos išdėsčius Direktyvą 91/439 nauja redakcija, remiantis tuo, kad pastaroji direktyva buvo daug kartų keičiama.

32.

Šia direktyva panaikinta Direktyva 80/1263, kuria buvo reglamentuojamas Bendrijos vairuotojo pažymėjimo nustatymas siekiant užtikrinti nacionalinių vairuotojo pažymėjimų tarpusavio pripažinimą valstybėse narėse ir galimybę pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, jeigu jo turėtojas perkelia įprastą gyvenamąją arba darbo vietą iš vienos valstybės narės į kitą.

33.

Šioje direktyvoje Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas apibrėžė įvairias transporto priemonių, kurios nėra grindžiamos vilkimo galia, kategorijas ir atskyrė jas pagal įvairius kriterijus.

34.

Taigi minėtos direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje didėjimo tvarka suskirstytos dviratės arba triratės transporto priemonės (A kategorija), o tada – kitos kategorijos motorinės transporto priemonės, kurioms nustatyta svorio riba (3500 kg) ir ribotas sėdimųjų vietų skaičius (ne daugiau kaip 8, neįskaitant vairuotojo sėdynės), priskiriamos prie B kategorijos.

35.

Kitos transporto priemonės priskirtos prie kitos kategorijos dėl tokių savybių:

36.

Direktyvos 80/1263 I priede pateiktame vairuotojo pažymėjimo pavyzdyje buvo išdėstytas šių nuostatų tekstas.

37.

Šios direktyvos II priede „Vairavimo egzaminams taikomi minimalūs reikalavimai“ konkrečių teorinio egzamino sąlygų nebuvo numatyta, todėl pažymėjimus buvo galima skirstyti pagal C arba D kategorijos transporto priemones.

38.

Nuo 1996 m. liepos 1 d., kai pradėta taikyti Direktyva 91/439, teisės aktų leidėjas nusprendė kitaip atskirti C ir D kategorijas, siekdamas konkretaus tikslo.

39.

Iš tiesų, kaip matyti iš šios direktyvos trečios, ketvirtos ir penktos konstatuojamųjų dalių, po 1980 m. ši direktyva žymi antrąjį etapą, kai derinamos transporto priemonių kategorijos ir pakategorės bei būtinosios vairuotojo pažymėjimų išdavimo sąlygos ( 13 ). Šiomis aplinkybėmis į minėtos direktyvos 3 straipsnio 2 dalį buvo įtrauktos C1 ir D1 pakategorės.

40.

Tokio pat C ir D kategorijų transporto priemonių atskyrimo, kuris Direktyvoje 80/1263 buvo grindžiamas prekių ir keleivių vežimu, Direktyvos 91/439 tekste nebeliko. Prie D kategorijos priskirtos „motorinės transporto priemonės, skirtos keleiviams vežti“, o prie C kategorijos, kaip ir C1 pakategorės, priskirtos visos kitos transporto priemonės: „motorinės transporto priemonės, nepriskiriamos prie D kategorijos“.

41.

Vis dėlto pirmą kartą šis skirtumas tapo praktiškai akivaizdus nustačius vairuotojo pažymėjimo pavyzdį, pateiktą šios direktyvos I priede. Ant C kategorijos vairuotojo pažymėjimo yra piktograma su dviem sunkvežimiais arba sunkiasvorėmis krovininėmis transporto priemonėmis. C1 parašyta šalia mažesnių matmenų sunkvežimio. Ant D kategorijos pažymėjimo yra piktograma su dviem autobusais, o ant D1 kategorijos pažymėjimo – trumpesnis autobusas.

42.

Šios direktyvos II priede nustatytos transporto priemonėms vairuoti taikomos sąlygos, nustatant konkrečius reikalavimus kiekvienai transporto priemonių kategorijai, tarp jų – C ir D kategorijoms, o D kategorijai skirtas specialus sąrašas:

43.

Noras išlaikyti specialią transporto priemonių kategoriją tik „žmon[ėms] vež[ti]“ (kitaip tariant, vadinamąją „D kategoriją“) aiškiai matyti iš naujųjų Direktyvos 91/439 nuostatų teksto.

44.

Iš tiesų nuo šiol C kategorija yra apibrėžta numanomai D kategorijos, bet ne B kategorijos atžvilgiu ( 14 ), ir taip yra dėl nurodytų transporto priemonių masės. Be to, atsižvelgta į būtinybę neapriboti C kategorijos transporto priemonių vien prekių vežimu. Keleivių vežimas, kuriam išimtinai skirtos transporto priemonės, toliau suteikia pagrindą išskirti konkrečią kategoriją (D).

45.

Tais pačiais kriterijais remiamasi apibrėžiant C1 ir D1 kategorijas, kurios atitinka tą pačią funkciją atliekančias, tik mažesnių matmenų transporto priemones (tokiais atvejais masė ar keleivių skaičius ribojami). Transporto priemonės skirstomos į kategorijas ( 15 ) C ir C1 pagal masę, o į D ir D1 kategorijas – pagal keleivių skaičių (atitinkamai daugiau nei aštuoni ( 16 ) arba daugiau nei aštuoni, bet ne daugiau nei šešiolika).

46.

Direktyvoje 2006/126 buvo patikslinti šių skirtingų kategorijų apibrėžimai ( 17 ), tačiau pagrindinis D kategorijos, skirtos tik asmenims vežti, skirtumas nepakeistas.

47.

Iš tiesų D kategorija ir toliau neįtraukta apibrėžiant C ir C1 kategorijas, tačiau apibrėžimas papildytas, įtraukiant D1 kategoriją. Vairuotojo pažymėjimo pavyzdyje yra tos pačios piktogramos kaip ir aprašytosios šios išvados 41 punkte ( 18 ). Be to, jos II priede pateiktos specifikacijos ( 19 ), kurias Čekijos vyriausybė taip pat nurodo atsiliepime į ieškinį ( 20 ), sutampa.

48.

Siekiamas tikslas sukonkretintas minėtos direktyvos 12 konstatuojamojoje dalyje, pagal kurią „kategorijų apibrėžimai turėtų plačiau atspindėti tam tikrų transporto priemonių technines charakteristikas ir transporto priemonei vairuoti būtinus įgūdžius“.

49.

Taigi, kalbant apie būtinuosius vairuotojų egzamino reikalavimus ir įgūdžių patikrinimo egzaminus, pažymėtina, kad konkrečios Direktyvos 2006/126 nuostatos dėl C ir D kategorijų ir jų pakategorių ir vėl rodo pagrindiniu vežimo objektu grindžiamą skirtumą:

<…>

4.2. bendrų žinių apie toliau nurodytas papildomas nuostatas, susijusias su C, CE, D ir DE kategorijomis, privalomą patikrinimą:

<…>

50.

Tas pats taikoma įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminams:

51.

Be to, vadovaujantis ta pačia logika, kiek tai susiję su C ir D kategorijos bei jų pakategorių transporto priemonių vairuotojų įgūdžių ir elgsenos patikra, nurodyta:

<…>

<…>

8.2. Specialūs manevrai tikrintini atsižvelgiant į kelių eismo saugumą:

52.

Aiškinant visas Direktyvos 2006/126 nuostatas kartu, nekyla jokių abejonių, kad transporto priemonių kategorijos apibrėžiamos atskiriant pagal keleivių vežimą, ir tai nesikeitė nuo 1980 m. Tai yra aiškus ir tikslus kriterijus, kuriuo remiantis D1 arba D kategorijos neįtraukiamos apibrėžiant C ir C1 kategorijas. Nors galima ginčytis dėl sutrumpintos formuluotės pasirinkimo ( 22 ), nemanau, kad ji keltų abejonių.

53.

Taigi Sąjungos teisės aktų leidėjo sprendimas patikslinti maksimalų asmenų, kuriuos galima vežti sunkvežimiuose (C arba C1 kategorija), skaičių kaip galutinį kriterijų transporto priemonėms negali kelti painiavos.

54.

Be to, šis sprendimas nesusiaurina frazės „išskyrus D1 arba D kategorijų motorines transporto priemones“ taikymo srities šios direktyvos 4 straipsnio 4 dalies d arba f punktų pradžioje ta pačia tvarka kaip ir Direktyvos 91/439 3 straipsnyje. Iš tiesų jo svarbą lemia reikalavimas, kad šios kategorijos transporto priemonės vairuotojas pagrįstų turįs žinių, susijusių su keleivių vežimu, patogumu ir saugumu.

55.

Taigi dėl privalomos būtinybės užtikrinti asmenų saugumą keliuose ( 23 ) ir padaryti tai vienodai visoje Sąjungoje, kaip Komisija teisingai teigė grįsdama savo ieškinį, laikausi nuomonės, kad yra privaloma pažodžiui pakartoti aiškias ir tikslias šios direktyvos nuostatas ( 24 ). Be to, šiuo konkrečiu atveju pažodinis perkėlimas į nacionalinę teisę leistų pasiekti kitą svarbų tikslą, kurio buvo siekiama nuo pat pirmosios Direktyvos 80/1263 – palengvinti laisvą asmenų judėjimą ir įsisteigimo laisvę, suderinant taisykles, susijusias su vairuotojo pažymėjimais.

56.

Remiantis tuo darytina išvada, jog galima pripažinti, kad pasirinkus skirtingus kriterijus pasiekiamas priešingas rezultatas, nei numatyta Direktyvoje 2006/126, t. y. vien keleivių vežimą galėtų užtikrinti vairuotojai, kuriems leidžiama vairuoti C arba C1 kategorijų transporto priemones ir iš kurių iš esmės reikalaujama įrodyti žinias, susijusias su prekių priėmimu, vežimu ir pristatymu, pakrovimu, sukrovimu ir iškrovimu.

57.

Vis dėlto Komisijos pateiktas pavyzdys puikiai įrodo Čekijos teisės aktų leidėjo priimto sprendimo nustatyti daugiau negu aštuonių asmenų skaičiaus ribą D1 kategorijai pasekmes ( 25 ): ilgesnis nei aštuonių metrų mikroautobusas, kuriuo vežami mažiau nei aštuoni asmenys, priskiriamas prie C arba C1 kategorijų, nors jam taikomi su asmenų vežimu susiję reikalavimai.

58.

Taigi Čekijos vyriausybės argumentai, kuriais neatsižvelgiama į transporto priemonės ypatumus, jeigu ji nenaudojama prekėms vežti, neįtikina. Visų Direktyvoje 2006/126 išlaikytų transporto priemonių techninių charakteristikų išbraukimas taip pat netinka, nes jos atitinka įprastą šių transporto priemonių paskirtį. Taigi C kategorija, prie kurios tradiciškai priskiriamos sunkiasvorės krovininės transporto priemonės, apibrėžiama pagal transporto priemonės masę, o keleivių skaičius atitinka B kategorijos transporto priemonės skaičių. D kategorija apibrėžiama tik pagal didžiausią keleivių skaičiaus ribą, o D1 pakategorė išsiskiria maksimaliu vežamų asmenų skaičiumi ir šiuo tikslu suprojektuotos transporto priemonės ilgiu.

59.

Atsižvelgdamas į visus šiuos argumentus, darau išvadą, kad, įtraukusi D ir D1 kategorijas į C ir C1 kategorijas ir D1 kategorijai nustačiusi didžiausią leistiną aštuonių keleivių ribą, Čekijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2006/126 4 straipsnio 4 dalies d, f ir h punktus.

60.

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Čekijos Respublikos ir ši pralaimėjo bylą, iš Čekijos Respublikos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

61.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui priimti tokį sprendimą: