<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.15-->
  <head>
    <title>2025-12-202512C118202402450-00-TRA-DOC-LT-ARRET-C-0245-24-202512607-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="true" name="ParExtraits_2021"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="0" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ContentBits"/>
    <meta content="Commission Use" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Name"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="3/02/2026 10:57:09" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="ARR" name="TypeDoc"/>
    <meta content="OoE0MQ3ZSh77oUnwoo/9NhE/ssSB8Nzbs27H6kKbTkrCzsxAx3oRF8ksyydxDPiW+SHP95hxI0p2/Rp+v4nYBwxG/zVK5xtH0ZpKXN9vgGPbj3DGz3hEjQUxKFyWhXzoiZTO1iyl6ExsoV+z7YIL4EMrLd7oYB+SLNTMqM0p4AU=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="ikr" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="10, 3, 0, 1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Tag"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="true" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Enabled"/>
    <meta content="8fa73618-be07-42be-b54d-1860d954b7e1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ActionId"/>
    <meta content="0245" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2024" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="ikr" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="b24c8b06-522c-46fe-9080-70926f8dddb1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SiteId"/>
    <meta content="FAST_document_go_ok" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="ARR_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 16-12-25 14:44:16" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="2025-12-23T09:51:26Z" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SetDate"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="fadabc98d5854a7b8f36217eac58b672" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0245" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="RP" name="NatureAff"/>
    <meta content="RP" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
    <meta content="Standard" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Method"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId24" style="first"/>
      <div id="rId20" style="even">2025 m. gruodžio 18 d. sprendimas – Byla C-245/24</div>
      <div id="rId21" style="default">Lukoil Bulgaria ir Lukoil Neftohim Burgas</div>
    </div>
    <p class="C19Centre" id="para-1" title="page-1">
      TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
    </p>
    <p class="C19Centre" id="para-2" title="page-1">
      2025 m. gruodžio 18 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">*</a>
</span>)
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-3" title="page-1">
      „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Konkurencija – SESV 102 straipsnis – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – Automobilių degalų sandėliavimo rinka – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – Atsisakymas suteikti trečiosioms įmonėms prieigą prie esminės infrastruktūros – Valstybės lėšomis finansuojama infrastruktūra – Šios infrastruktūros privatizavimas“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-4" title="page-1">
      Byloje C‑245/24
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-5" title="page-1">
      dėl Administrativen sad Sofia-oblast (Sofijos regiono administracinis teismas, Bulgarija) 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2024 m. balandžio 5 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-6" title="page-1">
      „Lukoil Bulgaria“ EOOD,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-7" title="page-1">
      „Lukoil Neftohim Burgas“ AD
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-8" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-9" title="page-1">
      Komisia za zashtita na konkurentsiata
    </p>
    <p class="C19Centre" id="para-10" title="page-1">
      TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-11" title="page-1">
      kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. Lycourgos, teisėjai O. Spineanu‑Matei (pranešėja), S. Rodin, S. Gervasoni ir N. Fenger,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-12" title="page-1">
      generalinė advokatė L. Medina,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-13" title="page-1">
      posėdžio sekretorė R. Stefanova-Kamisheva, administratorė,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-14" title="page-1">
      atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2025 m. balandžio 10 d. posėdžiui,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-15" title="page-1">
      išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">„Lukoil Bulgaria“ EOOD ir „Lukoil Neftohim Burgas“ AD, atstovaujamų advokati Y. Pekunov, A. Velichkov, yuriskonsult A. Pekunova ir KC A. Robertson,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisia za zashtita na konkurentsiata, atstovaujamos M. Goranova, N. Mincheva ir Y. Nenkova,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bulgarijos vyriausybės, atstovaujamos T. Mitova, R. Stoyanov ir T. Tsingileva,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Europos Komisijos, atstovaujamos F. Castillo de la Torre, V. Hitrovs, E. Rousseva ir C. Sjödin,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-20" title="page-1">
      susipažinęs su 2025 m. liepos 10 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-21" title="page-1">
      priima šį
    </p>
    <p class="C75Debutdesmotifs" id="para-22" title="page-1">
      Sprendimą
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 102 straipsnio išaiškinimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis prašymas pateiktas nagrinėjant „Lukoil Bulgaria“ EOOD (toliau – Lukoil Bulgaria) ir „Lukoil Neftohim Burgas“ AD (toliau – Lukoil Burgas), priklausančių Lukoil ekonominei grupei (toliau – Lukoil grupė), ginčą su Komisia za zashtita na konkurentsiata (Konkurencijos apsaugos taryba, Bulgarija) (toliau – Bulgarijos konkurencijos institucija) dėl 2023 m. balandžio 4 d. Sprendimo Nr. 332 (toliau – Bulgarijos konkurencijos institucijos sprendimas), kuriame ši institucija konstatavo, kad Bulgarijos automobilių degalų (toliau – degalai) sandėliavimo rinkoje šios bendrovės piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, o tai draudžiama tiek pagal SESV 102 straipsnį, tiek pagal atitinkamas šios valstybės narės teisės nuostatas, galiojimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sąjungos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">SESV 102 straipsnyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-28" title="page-1">
      „Kaip nesuderinamas su vidaus rinka draudžiamas bet koks vienos ar keleto įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje, galintis paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-29" title="page-1">
      Toks piktnaudžiavimas konkrečiai gali būti:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-30" title="page-2">
      a) nesąžiningų pirkimo ar pardavimo kainų arba kokių nors kitų nesąžiningų prekybos sąlygų tiesioginis ar netiesioginis nustatymas;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-31" title="page-2">
      b) gamybos, rinkų arba technikos raidos ribojimas pažeidžiant vartotojų interesus;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-32" title="page-2">
      c) nevienodų sąlygų taikymas lygiaverčiams sandoriams su kitais prekybos partneriais, dėl ko jie patenka į konkurencijos atžvilgiu nepalankią padėtį;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-33" title="page-2">
      d) vertimas sudaryti sutartis kitoms šalims prisiimant papildomus įsipareigojimus, kurių pobūdis ir komercinė paskirtis neturi nieko bendra su tokių sutarčių dalyku.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bulgarijos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Zakon za zashtita na konkurentsiata (Konkurencijos apsaugos įstatymas) (DV Nr. 102, 2008 m. lapkričio 28 d., toliau – ZZK) 21 straipsnyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-36" title="page-2">
      „Draudžiami įmonių, užimančių monopolinę arba dominuojančią padėtį, ir dviejų ar daugiau įmonių, užimančių kolektyvinę dominuojančią padėtį, veiksmai, kuriais gali būti trukdoma, ribojama arba iškraipoma konkurencija ir kuriais daromas poveikis vartotojų interesams, be kita ko:
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-37" title="page-2">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-38" title="page-2">
      2. gamybos, prekybos ir techninės plėtros ribojimas vartotojų nenaudai;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-39" title="page-2">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-40" title="page-2">
      5. nepagrįstas atsisakymas tiekti prekę ar teikti paslaugą esamam ar potencialiam klientui, siekiant sudaryti kliūtis jo komercinei veiklai.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ieškovės pagrindinėje byloje yra dvi Bulgarijoje įsteigtos bendrovės, priklausančios Lukoil grupei, kurios veikla šioje valstybėje narėje prasidėjo 1995 m. privatizavus Neftohimicheski Kombinat Burgas (Burgaso naftos chemijos kombinatas, Bulgarija). 1963 m. šis subjektas, kaip valstybinė įmonė, iš pradžių eksploatavo naftos perdirbimo gamyklą Burgase (Bulgarija) ir taip pradėjo veiklą naftos ir naftos chemijos sektoriuose, o vėliau įsigijo transporto ir sandėliavimo infrastruktūrą, kurią sudarė trys naftotiekiai ir septynios naftos saugyklos bei terminalai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal 1999 m. spalio 12 d. sudarytą privatizavimo sutartį Bulgarijos valstybė Lukoil grupei perleido 58 % bendrovės, perėmusios Burgaso naftos chemijos kombinato teises ir pareigas, kapitalo. Taigi ši grupė tapo šios bendrovės eksploatuojamos transporto ir sandėliavimo infrastruktūros savininke. 2009 m. liepos 20 d. Nutarimu Nr. 181 Bulgarijos valstybė pripažino, kad Burgaso uostas, įskaitant Rosenets (Bulgarija) uosto terminalą, prie kurio jis prijungtas, ir į jį vedantys naftotiekiai yra strateginė infrastruktūra kaip nacionaliniam saugumui svarbūs įrenginiai ir veikla.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodyta informacija, Lukoil Burgas yra pagrindinė naftos produktų gamintoja Bulgarijoje. Ši bendrovė eksploatuoja Burgaso naftos perdirbimo gamyklą ir Rosenets uosto terminalą, kurį ji eksploatuoja pagal 2011 m. kovo 22 d. Bulgarijos valstybės suteiktą paslaugų koncesiją. Pastaroji turi specialią Lukoil Burgas kapitalo dalį, suteikiančią jai specialias teises. Remiantis šiomis teisėmis, Lukoil Burgas visuotinis akcininkų susirinkimas turi gauti išankstinį rašytinį šios valstybės narės sutikimą ir laikytis tam tikrų sąlygų, kai ketina priimti sprendimą iš esmės sumažinti degalų gamybą arba nesuteikti prieigos prie uosto įrenginių ir naftotiekių už teisingą atlygį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Lukoil Bulgaria užsiima naftos produktų platinimu. Savo pagrindinei didmeninės prekybos degalais veiklai vykdyti ši bendrovė turi sandėlius, išsidėsčiusius visoje Bulgarijos teritorijoje. Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. Lukoil Bulgaria turėjo tris apmokestinamų prekių sandėlius, kuriuose buvo laikomos akcizais apmokestinamos prekės. Mažmeniniam degalų tiekimui Lukoil Bulgaria naudoja savo nacionalinį degalinių tinklą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nustačiusi, kad 2020 m. kovo mėn. degalų mažmeninė kaina Bulgarijoje sumažėjo mažiau (–11 %) nei naftos kaina pasaulinėse rinkose (–47 %), Varhovna administrativna prokuratura (Prokuratūra prie Aukščiausiojo administracinio teismo, Bulgarija) paprašė Bulgarijos konkurencijos institucijos ištirti, ar nebuvo padaryta konkurencijos teisės pažeidimų, susijusių su mažmeninių degalų kainų nustatymu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Administrativen sad Sofia-oblast (Sofijos regiono administracinis teismas, Bulgarija), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, teigimu, iš Bulgarijos konkurencijos institucijos sprendimo matyti, kad Lukoil grupė yra didžiausia įgaliotoji degalų sandėlio savininkė ir didžiausia šių produktų didmeninės ir mažmeninės rinkos operatorė Bulgarijoje. Šioje valstybėje narėje ji turi vieną transporto ir saugojimo infrastruktūrą, kuri palengvina prekybą Lukoil Burgas produktais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remiantis šiuo sprendimu, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. (toliau – pažeidimo laikotarpis) Lukoil Bulgaria ir Lukoil Burgas vykdė kelių skirtingų formų piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, siekdamos bendro antikonkurencinio tikslo, kai atsisakė kitiems degalų gamintojams ar importuotojams suteikti prieigą prie jų eksploatuojamos transporto ir sandėliavimo infrastruktūros. Jos, be kita ko, atsisakė suteikti trečiosioms įmonėms prieigą prie jų valdomų apmokestinamų prekių sandėlių (toliau – sausumos sandėliai), Rosenets ir Varnos (Bulgarija) uostų terminaluose esančių sandėlių (toliau – jūrų sandėliai) ir naftotiekių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bulgarijos konkurencijos institucija padarė išvadą, kad dėl šios infrastruktūros įvairovės ir skirtingų jos nuosavybės teisės formų kai kurie iš šių veiksmų turi būti kvalifikuojami kaip „nepagrįstas atsisakymas tiekti prekę ar teikti paslaugą“, kaip tai suprantama pagal ZZK 21 straipsnio 5 punktą, o kiti – kaip „gamybos, prekybos ir techninės plėtros ribojimas vartotojų nenaudai“, kaip tai suprantama pagal ZZK 21 straipsnio 2 punktą. Šių veiksmų įtraukimas į bendrą Lukoil grupės strategiją paskatino šią instituciją juos laikyti vienu tiek SESV 102 straipsnio antros pastraipos b punkto, tiek ZZK 21 straipsnio 2 ir 5 punktų pažeidimu; minėta institucija patikslino, kad šio 21 straipsnio 5 punkte nurodytas pažeidimas yra to 21 straipsnio 2 punkte nurodyto bendro pažeidimo specialus atvejis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip sankciją institucija skyrė Lukoil Burgas apie 140 mln. Bulgarijos levų (BGN) (apie 72 mln. EUR) baudą, o Lukoil Bulgaria – apie 55 mln. BGN (apie 28 mln. EUR) baudą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, kadangi Bulgarijos konkurencijos institucijos sprendimas susijęs ne su vienu, o su keliais pažeidimais, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje įtvirtintą gero administravimo principą, asmenų teisę būti išklausytiems prieš priimant jiems nepalankią priemonę ir šios chartijos 47 straipsnyje garantuojamą teisę į veiksmingą teisinę gynybą, tam, kad būtų išspręstas ginčas, dėl kurio kreiptasi į šį teismą, reikia nustatyti, ar Bulgarijos konkurencijos institucija, prieš konstatuodama kiekvieną iš šių pažeidimų, privalėjo nustatyti paveiktas atitinkamas rinkas, antikonkurencinius veiksmus ir poveikį, taip pat visas reikšmingas faktines aplinkybes, leidžiančias konstatuoti šiuos pažeidimus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad iš Bulgarijos konkurencijos institucijos sprendimo matyti, jog ji laikėsi nuomonės, kad 1998 m. lapkričio 26 d. Sprendime Bronner (C‑7/97, EU:C:1998:569; toliau – Sprendimas Bronner) nustatytos sąlygos, kad būtų galima konstatuoti, jog atsisakymas suteikti prieigą prie esminės infrastruktūros yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, netaikomos dominuojančią padėtį užimančios įmonės, kuri nėra jos savininkė arba kuri nepatyrė jos statybos išlaidų, infrastruktūrai. Šios institucijos teigimu, šios sąlygos netaikytinos, kai dominuojančią padėtį užimanti įmonė, kaip šiuo atveju, gavo esminę infrastruktūrą iš valstybės ir šios įmonės investicijos neprieštarauja viešajam interesui. Iš šio sprendimo matyti, kad pažeidimo laikotarpiu visų jūrų sandėlių, sausumos sandėlių, išskyrus Iliantsi (Bulgarija) ir Rusės (Bulgarija) sandėlius, bei naftotiekių, prie kurių Lukoil Burgas ir Lukoil Bulgaria atsisakė suteikti prieigą, statyba buvo finansuojama iš valstybės išteklių. Be to, remiantis minėtu sprendimu, 2020 m. rugsėjo 18 d. iš dalies pakeitus teisės aktus dėl akcizų ir apmokestinamų prekių sandėlių, Lukoil Bulgaria, kaip įgaliotoji sandėlio savininkė, nuo 2020 m. gruodžio 23 d. privalėjo užtikrinti nepriklausomiems tretiesiems asmenims prieigą bent prie 15 % sandėliavimo pajėgumų, jos turimų visose savo įrenginiuose, išskyrus naftotiekius, jungiančius Burgasą su Sofija (Bulgarija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar, siekiant netaikyti Sprendime Bronner nustatytų sąlygų dėl to, kad dominuojančią padėtį užimanti įmonė eksploatuoja esminę infrastruktūrą po privatizavimo ar koncesijos suteikimo, reikia atsižvelgti į kitas aplinkybes, kaip antai pareigas, kylančias iš privatizavimo sutarties, dominuojančią padėtį užimančios įmonės nuo to laiko atliktų investicijų dydį ir į tai, ar jos buvo atliktos šios įmonės iniciatyva, ar valstybės prašymu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo aspektu jis pažymi, kad nors Bulgarijos konkurencijos institucija padarė išvadą, jog Sprendime Bronner nustatytos sąlygos netaikomos infrastruktūrai, kuri buvo finansuojama valstybės lėšomis ir kurią vėliau dominuojančią padėtį užimanti įmonė įsigijo vykdydama privatizavimą arba kuri jai buvo suteikta pagal koncesijos sutartį, dviejų šios institucijos narių atskiros nuomonės leidžia manyti, kad remiantis 2023 m. sausio 12 d. Sprendimu Lietuvos geležinkeliai / Komisija (C‑42/21 P, EU:C:2023:12) būtų įmanomas ir kitoks rezultatas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš Komisijos komunikato – Komisijos įgyvendinimo prioritetų taikant [SESV 102] straipsnį dominuojančių įmonių piktnaudžiaujamam antikonkurenciniam elgesiui gairės (OL C 45, 2009, p. 7) 75 punkto matyti, kad žinodamos, jog tiekimo prievolė joms gali būti nustatyta prieš jų valią, dominuojančią padėtį užimančios įmonės gali sumažinti savo investicijas arba net jų atsisakyti. Be to, dominuojančią padėtį užimančios įmonės konkurentai būtų linkę nemokamai pasinaudoti šios įmonės investicijomis. Nė viena iš šių pasekmių neatitiktų vartotojų interesų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis Administrativen sad Sofia-oblast (Sofijos regiono administracinis teismas, Bulgarija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos klausimus:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-57" title="page-5">
      „1) Ar tokiu atveju, kai nacionalinė konkurencijos institucija nustatė įvairių veiksmų, iš kurių vieni buvo kvalifikuoti kaip atsisakymas suteikti prieigą prie esminio ištekliaus, o kiti – kaip prekybos ribojimas, tačiau jie buvo sujungti į bendrą įmonės strategiją, leidžiama konstatuoti vieną SESV 102 straipsnio pažeidimą, ar vis dėlto reikia konstatuoti atskirus pažeidimus, kurie atitinkamai kvalifikuojami kaip atsisakymas suteikti prieigą prie esminio ištekliaus ir (arba) prekybos ribojimas?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-58" title="page-5">
      2) Ar konkurencijos institucija turėtų netaikyti Sprendimo Bronner testo tariamam SESV 102 straipsnio pažeidimui, padarytam atsisakius tiekti, visais atvejais, kai įmonė, užimanti dominuojančią padėtį rinkoje esminio ištekliaus atžvilgiu, gavo valstybės finansavimą (pagal privatizavimo sutartį (koncesiją)), ar vis dėlto reikia įvertinti investicijos dydį, privatizavimo sutarties (koncesijos) (kuria remiantis buvo įsigytas esminis išteklius) įgyvendinimą ir tai, ar investicija buvo atlikta įgyvendinant investavimo sutartį (koncesiją), ar tos įmonės iniciatyva?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-59" title="page-6">
      3) Jeigu į pirmiau pateiktą klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar užtikrinamas proporcingumo principo laikymasis pagal [Komisijos komunikato – Komisijos įgyvendinimo prioritetų taikant [SESV 102] straipsnį dominuojančių įmonių piktnaudžiaujamam antikonkurenciniam elgesiui gairės] skirsnio „Atsisakymas tiekti ir kainų skirtumų mažinimas“ 75 punktą, kai taikomi ribojamieji kriterijai, nustatyti remiantis „absoliutaus būtinumo“ principu siekiant išlaikyti konkurenciją, tinkamai atsižvelgiant į dominuojančios įmonės interesus, kai dominuojanti įmonė yra investavusi į esminį išteklių?“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bulgarijos konkurencijos institucija tvirtina, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra nepriimtinas. Konkrečiau kalbant, ji teigia, kad pirmasis klausimas susijęs ne su Sąjungos teisės išaiškinimu, o su pagrindinės bylos esme, o antrasis klausimas suformuluotas labai abstrakčiai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remiantis suformuota jurisprudencija, vykstant SESV 267 straipsnyje numatytam procesui, tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar jo sprendimui priimti būtinas prejudicinis sprendimas ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą. Todėl Teisingumo Teismas iš principo turi priimti sprendimą tuo atveju, kai pateikti klausimai susiję su Sąjungos teisės išaiškinimu (1988 m. balandžio 21 d. Sprendimo Pardini, 338/85, EU:C:1988:194, 8 punktas ir 2024 m. spalio 22 d. Sprendimo Kolin Inwayaat Turizm Sanayi ve Ticaret, C‑652/22, EU:C:2024:910, 36 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tuo remiantis reikia daryti išvadą, kad klausimams dėl Sąjungos teisės taikoma svarbos prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prejudicinio klausimo, tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės nuostatos išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus (2021 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo GE Auto Service Leasing, C‑294/20, EU:C:2021:723, 40 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo Teisingumo Teismo išaiškinti SESV 102 straipsnį, nes jam kyla abejonių dėl, pirma, įrodymų, kuriuos Bulgarijos konkurencijos institucija turėjo surinkti, kad įrodytų, jog dominuojančią padėtį užimanti įmonė pažeidė šią nuostatą, kai atsisakė savo konkurentams suteikti prieigą prie savo kontroliuojamos naftos produktų transportavimo ir sandėliavimo infrastruktūros (pirmasis klausimas), ir, antra, dėl Sprendime Bronner suformuotos jurisprudencijos taikymo tokiai situacijai (antrasis ir trečiasis klausimai). Šiuo aspektu šis teismas nurodo konkrečias priežastis, paskatinusias jį pateikti Teisingumo Teismui prejudicinius klausimus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis, pirma, nėra pagrindo teigti, kad pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo ne išaiškinti SESV 102 straipsnį, o taikyti šią nuostatą pagrindinėje byloje, ir, antra, nėra akivaizdu, kad šios nuostatos išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinės bylos aplinkybėmis ar dalyku ar kad prašyme priimti prejudicinį sprendimą iškelta problema yra hipotetinė. Be to, Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į prašymą priimti prejudicinį sprendimą, turi informacijos, leidžiančios naudingai atsakyti į jam pateiktus klausimus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Todėl konstatuotina, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl prejudicinių klausimų</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pirmojo klausimo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remiantis suformuota jurisprudencija, nacionaliniams teismams ir Teisingumo Teismui bendradarbiaujant, kaip numatyta SESV 267 straipsnyje, pastarasis turi pateikti nacionaliniam teismui naudingą atsakymą, kuris leistų priimti sprendimą jo nagrinėjamoje byloje. Tokiu atveju Teisingumo Teismui gali tekti performuluoti jam pateiktus klausimus (1997 m. liepos 17 d. Sprendimo Krüger, C‑334/95, EU:C:1997:378, 22 ir 23 punktai ir 2025 m. balandžio 29 d. Sprendimo Prezydent Miasta Mielca, C‑453/23, EU:C:2025:285, 38 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, Bulgarijos konkurencijos institucija konstatavo, kad per visą pažeidimo laikotarpį Lukoil Bulgaria ir Lukoil Burgas atsisakė suteikti trečiosioms šalims prieigą prie jų kontroliuojamos atitinkamai degalų transportavimo ir saugojimo infrastruktūros, kurią sudarė sausumos sandėliai, jūrų sandėliai ir naftotiekiai. Nors ši institucija konstatavo vieną SESV 102 straipsnio antros pastraipos b punkto pažeidimą, savo sprendime ji padarė išvadą, kad kiekvienas iš šių trijų rūšių atsisakymų suteikti prieigą yra veiksmas, kuris gali būti kvalifikuojamas arba kaip prekybos apribojimas, kaip tai suprantama pagal ZZK 21 straipsnio 2 punktą, arba kaip nepagrįstas atsisakymas suteikti galimybę naudotis paslauga, kaip tai suprantama pagal ZZK 21 straipsnio 5 punktą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą taip pat matyti, kad šį prašymą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar Bulgarijos konkurencijos institucija privalėjo konstatuoti, kad SESV 102 straipsnio sąlygos tenkinamos dėl kiekvieno iš ZZK 21 straipsnio 2 ir 5 punktuose nurodytų pažeidimų, ar ji galėjo tik konstatuoti, kad dėl visų šių veiksmų yra padarytas vienas SESV 102 straipsnio pažeidimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi reikia konstatuoti, kad pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 102 straipsnis turi būti aiškinamas taip, jog tam, kad konkurencijos institucija galėtų padaryti išvadą, jog dviejų bendrovių, priklausančių tai pačiai dominuojančią padėtį užimančiai įmonei, veiksmai, kuriais, šios institucijos teigimu, atsisakoma suteikti prieigą prie jų atitinkamai kontroliuojamų įrenginių, priklausančių tai pačiai šios įmonės kontroliuojamai esminei infrastruktūrai, ir šiuo atžvilgiu ribojama prekyba, yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, ši institucija turi konstatuoti, kad SESV 102 straipsnyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos tiek dėl veiksmų, kurie kvalifikuojami kaip prekybos apribojimai, tiek dėl veiksmų, kurie kvalifikuojami kaip atsisakymas suteikti prieigą prie tokių įrenginių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo aspektu reikia priminti, kad pagal SESV 102 straipsnį draudžiamas bet koks vienos ar kelių įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje, galintis paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą. SESV 102 straipsniu siekiama, kad nebūtų pažeista konkurencija ir dėl to nenukentėtų bendrasis interesas, atskiros įmonės ir vartotojai, ir baudžiama už dominuojančią padėtį užimančių įmonių veiksmus, kuriais ribojama konkurencija kokybiniais pranašumais ir kuriais vartotojams gali būti padaryta tiesioginė žala arba sutrikdyta ar iškraipyta konkurencija, taip pat kuriais jiems gali būti padaryta netiesioginė žala (2024 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Google ir Alphabet / Komisija (Google Shopping), C‑48/22 P, EU:C:2024:726, 87 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tokiais veiksmais laikomi veiksmai, kuriais rinkoje, kur konkurencija jau yra susilpnėjusi būtent dėl vienos ar kelių dominuojančią padėtį užimančių įmonių veiksmų, trukdoma išlaikyti esamos konkurencijos laipsnį arba plėsti šią konkurenciją, taikant kitas priemones nei reguliuojančios įmonių konkurenciją kokybiniais pranašumais (2024 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Google ir Alphabet / Komisija (Google Shopping), C‑48/22 P, EU:C:2024:726, 88 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kita vertus, SESV 102 straipsniu nesiekiama nei kliudyti įmonėms turimais kokybiniais pranašumais užimti dominuojančią padėtį vienoje ar keliose rinkose, nei užtikrinti, kad už dominuojančią padėtį užimančias įmones mažiau produktyvios konkuruojančios įmonės išliktų rinkoje (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 126 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atvirkščiai, konkurencija kokybiniais pranašumais iš esmės gali lemti mažiau produktyvių ir dėl to vartotojams, be kita ko, kaina, prekėmis, pasirinkimu, kokybe ar naujovėmis mažiau patrauklių konkuruojančių įmonių išnykimą ar nustūmimą į šalį (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 127 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kad būtų galima pripažinti, kad konkrečiu atveju veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip „piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi“, paprastai reikia įrodyti, jog, taikant kitas priemones nei reguliuojančias įmonių konkurenciją kokybiniais pranašumais, tokiais veiksmais daromas faktinis ar galimas konkurencijos ribojimas išstumiant tokias pat produktyvias konkuruojančias įmones iš vienos ar kelių atitinkamų rinkų arba neleidžiant joms plėtoti veiklos tose rinkose, o tai, reikia pažymėti, gali būti tiek rinkos, kur užimta dominuojanti padėtis, tiek susijusios ar gretutinės rinkos, kur tie veiksmai gali turėti faktinį ar galimą poveikį (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 129 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tas įrodinėjimas, kurį atliekant gali tekti taikyti įvairias analizės priemones atsižvelgiant į nagrinėjamų veiksmų pobūdį konkrečiu atveju, vis dėlto visais atvejais turi būti vykdomas vertinant visas reikšmingas faktines aplinkybes, neatsižvelgiant į tai, ar jos susijusios su pačiais veiksmais, viena ar keliomis nagrinėjamomis rinkomis, ar konkurencijos veikimu vienoje ar keliose rinkose. Be to, taip įrodinėjant turi būti siekiama remiantis analizės duomenimis ir tiksliais bei konkrečiais įrodymais nustatyti, kad tie veiksmai bent gali sukelti išstūmimo poveikį (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 130 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip „piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi“ ne tik tais atvejais, kai jais faktiškai ar potencialiai ribojama konkurencija kokybiniais pranašumais, iš rinkos ar rinkų išstumiant tokias pat produktyvias konkuruojančias įmones, bet ir tada, kai įrodoma, kad tų veiksmų faktinis ar galimas poveikis arba net tikslas yra ankstyvoje stadijoje sukliudyti įmonėms galimoms konkurentėms net patekti į tą rinką ar rinkas, sudarius kliūčių į ją ar jas ateiti arba pritaikius kitas trukdymo patekti į rinką priemones nei reguliuojančias įmonių konkurenciją kokybiniais pranašumais, ir taip neleisti jose plėtotis konkurencijai, taip kenkiant vartotojams, ribojant gamybą, alternatyvių prekių ar paslaugų kūrimą arba naujoves (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 131 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad SESV 102 straipsnyje pateiktas veiklos rūšių ir veiksmų sąrašas nėra baigtinis, todėl šioje nuostatoje pateiktame piktnaudžiavimo veiksmų sąraše išvardijami ne visi Sąjungos teisės draudžiami piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi būdai (šiuo klausimu žr. 1973 m. vasario 21 d. Sprendimo Europemballage ir Continental Can / Komisija, 6/72, EU:C:1973:22, 26 punktą ir 2023 m. kovo 16 d. Sprendimo Towercast, C‑449/21, EU:C:2023:207, 46 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nagrinėja ginčą dėl dviejų tai pačiai įmonei priklausančių bendrovių, kurios iš esmės buvo individualiai nubaustos dėl atsisakymo suteikti prieigą prie kelių jų kontroliuojamų įrenginių, kurie atitinkamoje rinkoje kartu sudaro esminę infrastruktūrą, vienašališkų veiksmų. Taigi Lukoil Bulgaria ir Lukoil Burgas kaltinamos tuo, kad, atsižvelgiant į SESV 102 straipsnį, jos vykdė to paties tipo piktnaudžiavimą, o ne skirtingų tipų veiksmus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo aspektu pakanka priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Sąjungos konkurencijos teisėje, kiek joje kalbama apie įmonių veiksmus, kaip lemiamas kriterijus įtvirtintas elgesio rinkoje vientisumas, o formalus įvairių bendrovių atskyrimas, kurį lemia tai, kad jos turi atskirą teisinį subjektiškumą, negali paneigti tokio vientisumo taikant konkurencijos taisykles (šiuo klausimu žr. 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo Sumal, C‑882/19, EU:C:2021:800, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo atveju dvi tos pačios įmonės bendrovės prisidėjo prie piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, t. y. atsisakė suteikti prieigą prie jų atitinkamai kontroliuojamų įrenginių, priklausančių tai pačiai šios įmonės kontroliuojamai esminei infrastruktūrai, ir šiuo atžvilgiu ribojo prekybą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tokiu atveju, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, konkurencijos institucija neprivalo konstatuoti, kad tiek veiksmų, kuriuos ši institucija laiko atsisakymu suteikti prieigą prie šios esminės infrastruktūros, kategorija, tiek su šia infrastruktūra susijusių veiksmų, kuriuos ši institucija laiko prekybos ribojimu, kategorija atskirai atitinka visus piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį, sudarančius elementus, jeigu ji gali įrodyti, kad visi šie elementai tenkinami dėl bendro piktnaudžiavimo, kuriuo kaltinama ši įmonė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Todėl į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip, kad SESV 102 straipsnis turi būti aiškinamas taip: tam, kad konkurencijos institucija galėtų padaryti išvadą, jog dviejų bendrovių, priklausančių tai pačiai dominuojančią padėtį užimančiai įmonei, veiksmai, kuriais, šios institucijos teigimu, atsisakoma suteikti prieigą prie jų atitinkamai kontroliuojamų įrenginių, priklausančių tai pačiai šios įmonės kontroliuojamai esminei infrastruktūrai, ir šiuo atžvilgiu ribojama prekyba, yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, ši institucija neturi konstatuoti, kad SESV 102 straipsnyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos tiek dėl veiksmų, kurie laikomi nepagrįstu atsisakymu suteikti prieigą prie šių įrenginių, tiek dėl veiksmų, kurie laikomi prekybos apribojimu, jeigu ji gali įrodyti, kad šios sąlygos tenkinamos dėl bendro piktnaudžiavimo, kuriuo kaltinama ši įmonė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl antrojo ir trečiojo klausimų</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antruoju ir trečiuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 102 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad Sprendimo Bronner 41 punkte nurodytos sąlygos, leidžiančios daryti išvadą, kad atsisakymas suteikti prieigą prie infrastruktūros gali būti laikomas piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, netaikomos, kai šią infrastruktūrą išplėtojo ne dominuojančią padėtį užimanti įmonė savo veiklos reikmėms, o valdžios institucijos ir dėl jos valstybė šiai įmonei suteikė paslaugų koncesiją arba pastaroji ją įsigijo per privatizavimo procesą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reikia priminti, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, jog atsisakymas suteikti prieigą prie dominuojančią padėtį užimančios įmonės savo veiklai išplėtotos ir jai priklausančios infrastruktūros gali būti laikomas piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, ne tik jei dėl šio atsisakymo galėjo būti pašalinta bet kokia prieigos prašančio asmens konkurencija atitinkamoje rinkoje ir jo nebuvo galima objektyviai pateisinti, bet ir jei pati infrastruktūra buvo būtina jo veiklai vykdyti, nes šiai infrastruktūrai nebuvo faktinės ar potencialios alternatyvos (šiuo klausimu žr. Sprendimo Bronner 41 punktą ir 2024 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Google ir Alphabet / Komisija (Google Shopping), C‑48/22 P, EU:C:2024:726, 89 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo aspektu reikia priminti, kad šių sąlygų nustatymas Sprendimo Bronner 41 punkte buvo pateisinamas konkrečiomis tos bylos aplinkybėmis, t. y. dominuojančią padėtį užimančios įmonės atsisakymu suteikti konkurentui prieigą prie jai priklausančios infrastruktūros, kurią ji išplėtojo savo veiklai vykdyti, bet ne kitais veiksmais (šiuo klausimu žr. 2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Deutsche Telekom / Komisija, C‑152/19 P, EU:C:2021:238, 45 punktą ir 2024 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Google ir Alphabet / Komisija (Google Shopping), C‑48/22 P, EU:C:2024:726, 89 ir 90 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis siekiama užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp, viena vertus, neiškreiptos konkurencijos reikalavimų ir, kita vertus, dominuojančią padėtį užimančios įmonės laisvės sudaryti sutartis ir teisės į nuosavybę (2023 m. sausio 12 d. Sprendimo Lietuvos geležinkeliai / Komisija, C‑42/21 P, EU:C:2023:12, 86 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konstatavus, kad dominuojančią padėtį užimanti įmonė, atsisakiusi sudaryti sutartį su konkurentu, piktnaudžiavo savo padėtimi, tokia įmonė būtų priversta sudaryti sutartį su tuo konkurentu. Tačiau tokia pareiga ypač riboja dominuojančią padėtį užimančios įmonės laisvę sudaryti sutartis ir teisę į nuosavybę, nes net ir tokią padėtį užimanti įmonė iš esmės gali atsisakyti sudaryti sutartis ir neleisti naudotis infrastruktūra, kurią išplėtojo savo poreikiams tenkinti (2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Deutsche Telekom / Komisija, C‑152/19 P, EU:C:2021:238, 46 punktas ir 2024 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Google ir Alphabet / Komisija (Google Shopping), C‑48/22 P, EU:C:2024:726, 91 punktas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, nors įmonės pripažinimas kalta dėl to, kad ji piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi atsisakydama sudaryti sutartį su konkurentu, trumpuoju laikotarpiu skatina konkurenciją, vis dėlto ilgainiui konkurencijai ir vartotojams paprastai naudinga tai, kad bendrovei leidžiama tik savo poreikiams naudoti infrastruktūrą, kurią ji išplėtojo savo veiklai. Jeigu būtų pernelyg lengvai leidžiama naudotis gamybos, pirkimo ar paskirstymo įranga, konkurentams nebūtų paskatų kurti konkurencingą įrangą. Be to, dominuojančią padėtį užimanti įmonė būtų linkusi mažiau investuoti į efektyvią infrastruktūrą, jeigu ji paprasčiausiu konkurentų prašymu galėtų būti priversta su jais dalytis iš jos investicijų gaunama nauda (šiuo klausimu žr. 2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Deutsche Telekom / Komisija, C‑152/19 P, EU:C:2021:238, 47 punktą ir 2021 m. kovo 25 d. Sprendimo Slovak Telekom / Komisija, C‑165/19 P, EU:C:2021:239, 47 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi būtent būtinybė toliau skatinti dominuojančią padėtį užimančias įmones investuoti į kokybiškų produktų ar paslaugų plėtojimą vartotojų naudai pateisina Sprendimo Bronner 41 punkte nustatytų sąlygų taikymą tuo atveju, kai dominuojančią padėtį užimanti įmonė, pirma, išplėtojo infrastruktūrą savo veiklai ir, antra, yra šios infrastruktūros savininkė (2025 m. vasario 25 d. Sprendimo Alphabet ir kt., C‑233/23, EU:C:2025:110, 43 punktas). Kadangi šie du kriterijai yra kumuliaciniai, pakanka, kad vienas iš jų nebūtų tenkinamas tam, kad Sprendimo Bronner 41 punkte nurodytos sąlygos nebūtų taikomos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konkrečiau kalbant apie kriterijų, pagal kurį dominuojančią padėtį užimanti įmonė turi būti infrastruktūros savininkė, pažymėtina, kad juo siekiama Sprendimo Bronner 41 punkte nustatytas sąlygas taikyti tik tais atvejais, kai, siekiant užtikrinti tinkamą esamų interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį reikia skirti teisei į nuosavybę arba lygiaverčio lygio kontrolei, kurią turi dominuojančią padėtį užimanti įmonė ir kuri jai leidžia nesuteikti trečiosioms šalims prieigos prie šios infrastruktūros. Kadangi dominuojančią padėtį užimanti įmonė dėl šios infrastruktūros turi sprendimų priėmimo autonomiją, kurią riboja įstatymuose, kituose teisės aktuose ar sutartyse nustatytos prerogatyvos ar pareigos, draudžiančios atsisakyti suteikti trečiosioms šalims prieigą prie infrastruktūros, ši įmonė negali būti laikoma jos savininke, todėl jos padėtis nėra panaši į padėtį byloje, kurioje priimtas Sprendimas Bronner.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Visais šiais atvejais tinkama konkurencijos ir dominuojančią padėtį užimančios įmonės teisių į esminę infrastruktūrą pusiausvyra turi atspindėti šių teisių apribojimus, atsirandančius, be kita ko, dėl valdžios institucijų įsikišimo. Todėl Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad tuo atveju, kai dominuojančią padėtį užimančiai įmonei teisės aktuose yra nustatyta pareiga suteikti prieigą prie savo infrastruktūros, Sprendimo Bronner 41 punkte nustatytos sąlygos netaikomos (šiuo klausimu žr. 2023 m. sausio 12 d. Sprendimo Lietuvos geležinkeliai / Komisija, C‑42/21 P, EU:C:2023:12, 89 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi reikia konstatuoti, jog to, kad dominuojančią padėtį užimanti įmonė neturi visiškos sprendimų priėmimo autonomijos dėl prieigos prie savo eksploatuojamos infrastruktūros, pakanka, kad ji nebūtų laikoma jos savininke ir atitinkamai kad nebūtų taikomos Sprendimo Bronner 41 punkte nurodytos sąlygos. Tokiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad abu šių sąlygų taikymo kriterijai yra kumuliacinio pobūdžio, klausimas, ar atitinkama infrastruktūra buvo išplėtota dominuojančią padėtį užimančios įmonės veiklai, yra visiškai nereikšmingas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto Lukoil Bulgaria ir Lukoil Burgas iš esmės teigia, kad turėtų būti kitaip tuo atveju, kai infrastruktūrą, dėl kurios dominuojančią padėtį užimanti įmonė iš tiesų neturi visiškos sprendimų priėmimo autonomijos, sukūrė ir išplėtojo valdžios institucijos naudodamos valstybės lėšas, o paskui ši įmonė ją įsigijo už konkurencingą kainą ir vėliau joje atliko didelės vertės investicijas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Neatsižvelgiant į sumokėtą kainą ir dominuojančią padėtį užimančios įmonės investicijas į atitinkamą infrastruktūrą, kol ši įmonė neturi sprendimų dėl prieigos prie šios infrastruktūros priėmimo autonomijos, jos padėtis negali būti laikoma analogiška padėčiai, nagrinėjamai byloje, kurioje priimtas Sprendimas Bronner.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kita vertus, esant tokiai visiškai sprendimų priėmimo autonomijai, negalima laikyti, kad to, jog infrastruktūrą sukūrė ar išplėtojo valdžios institucijos arba kad ji buvo sukurta ar išplėtota naudojant valstybės lėšas, pakanka, kad bet kokiu atveju nebūtų taikomos Sprendimo Bronner 41 punkte nurodytos sąlygos. Kaip išvados 53 punkte iš esmės pažymėjo generalinė advokatė, kadangi dominuojančią padėtį užimanti įmonė tokią infrastruktūrą įsigijo už konkurencingą kainą konkurencijos sąlygomis, ji prilygsta šios įmonės sukurtai ar išplėtotai infrastruktūrai. Vis dėlto, jei būtų nustatyta, kad privatizavimo procedūroje negalėjo būti užtikrintas kainos ir įsigijimo sąlygų konkurencingumas, toks prilyginimas turėtų būti atmestas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">56</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Analogiškai, kai dominuojančią padėtį užimanti įmonė, kuri nėra atitinkamos infrastruktūros savininkė, turi išimtines teises, suteikiančias šiai įmonei sprendimų priėmimo autonomiją, leidžiančią jai visiškai kontroliuoti prieigą prie infrastruktūros, ji turi būti prilyginta šiai įmonei priklausančiai infrastruktūrai. Be to, kaip išvados 65 punkte iš esmės pažymėjo generalinė advokatė, kadangi dominuojančią padėtį užimanti įmonė išimtines teises į tą infrastruktūrą įsigijo už konkurencingą kainą konkurencijos sąlygomis, ji prilygsta šios įmonės sukurtai ar išplėtotai infrastruktūrai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">57</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį ir trečiąjį klausimus reikia atsakyti: SESV 102 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad Sprendimo Bronner 41 punkte nurodytos sąlygos, leidžiančios daryti išvadą, kad atsisakymas suteikti prieigą prie infrastruktūros gali būti laikomas piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, yra taikomos infrastruktūrai, kurią valdžios institucijos išplėtojo prieš tai, kai dominuojančią padėtį užimanti įmonė ją įsigijo per privatizavimo procesą, arba prieš šiai įmonei pradedant ja naudotis remiantis išimtinėmis teisėmis, kurias jai perdavė šios valdžios institucijos, su sąlyga, kad, pirma, privatizavimo arba išimtinių teisių perdavimo procesas buvo vykdomas sąlygomis, užtikrinančiomis kainos ir kitų privatizavimo sąlygų konkurencingumą, ir, antra, ši įmonė turi visišką sprendimų priėmimo autonomiją dėl prieigos prie šios infrastruktūros.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl bylinėjimosi išlaidų</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">58</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C41DispositifIntroduction" id="para-104" title="page-14">
      Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">SESV 102 straipsnis turi būti aiškinamas taip: tam, kad konkurencijos institucija galėtų padaryti išvadą, jog dviejų bendrovių, priklausančių tai pačiai dominuojančią padėtį užimančiai įmonei, veiksmai, kuriais, šios institucijos teigimu, atsisakoma suteikti prieigą prie jų atitinkamai kontroliuojamų įrenginių, priklausančių tai pačiai šios įmonės kontroliuojamai esminei infrastruktūrai, ir šiuo atžvilgiu ribojama prekyba, yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, ši institucija neturi konstatuoti, kad SESV 102 straipsnyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos tiek dėl veiksmų, kurie laikomi nepagrįstu atsisakymu suteikti prieigą prie šių įrenginių, tiek dėl veiksmų, kurie laikomi prekybos apribojimu, jeigu ji gali įrodyti, kad šios sąlygos tenkinamos dėl bendro piktnaudžiavimo, kuriuo kaltinama ši įmonė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">SESV 102 straipsnis turi būti aiškinamas taip: 1998 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Bronner (C‑7/97, EU:C:1998:569) 41 punkte nurodytos sąlygos, leidžiančios daryti išvadą, kad atsisakymas suteikti prieigą prie infrastruktūros gali būti laikomas piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, yra taikomos infrastruktūrai, kurią valdžios institucijos išplėtojo prieš tai, kai dominuojančią padėtį užimanti įmonė ją įsigijo per privatizavimo procesą, arba prieš šiai įmonei pradedant ja naudotis remiantis išimtinėmis teisėmis, kurias jai perdavė šios valdžios institucijos, su sąlyga, kad, pirma, privatizavimo arba išimtinių teisių perdavimo procesas buvo vykdomas sąlygomis, užtikrinančiomis kainos ir kitų privatizavimo sąlygų konkurencingumą, ir, antra, ši įmonė turi visišką sprendimų priėmimo autonomiją dėl prieigos prie šios infrastruktūros.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <div class="signatures">
<p class="C77Signatures" id="para-107" title="page-14">
<span class="signatory">Par</span>
<span class="signatory">ašai.</span>
</p>
</div>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">*</a>
</span>) Proceso kalba: bulgarų.</p>
</body>
</html>
