TURINYS

1. Įžanga 3

2. Pokyčiai nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. 4

2.1. Teisės aktų pakeitimai 4

2.2. Informacijos skelbimas Oficialiajame leidinyje 4

2.3. Komiteto posėdžiai 5

2.4. Tarptautinės aplinkybės 5

2.4.1. UNESCO ir UNIDROIT konvencijų ratifikavimas 5

2.4.2. PMO ir UNESCO eksporto sertifikato pavyzdys 5

2.5. Europos lygmuo 5

3. Reglamento įgyvendinimas nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. 6

3.1. Statistiniai duomenys apie reglamento įgyvendinimą valstybėse narėse 6

3.1.1. Tipinės eksporto licencijos naudojimas kaip nustatyta įgyvendinimo reglamento 2 straipsnio 1 dalyje 6

3.1.2. Konkrečios atvirosios eksporto licencijos naudojimas kaip nustatyta įgyvendinimo reglamento 2 straipsnio 2 dalyje 7

3.1.3. Bendros atvirosios eksporto licencijos naudojimas kaip nustatyta įgyvendinimo reglamento 2 straipsnio 3 dalyje 7

3.1.4. Atsisakymas išduoti tipinę licenciją 7

3.1.5. Reikalavimų neatitinkančios siuntos 7

3.2. Muitinės kontrolės strategija 8

3.3. Kompetentingų muitinės įstaigų skaičiaus ribojimas 8

3.4. Administracinis bendradarbiavimas 8

3.5. Elektroninių sistemų naudojimas 8

3.6. Valstybių narių pasiūlymai 9

3.6.1. Tam tikrų kategorijų kultūros vertybių ribinės vertės pakeitimai 9

3.6.2. Priemonė užtikrinti greitą keitimąsi informacija 9

4. Išvados 9

5. Priedai 10

5.1. 1 priedas. Tipinės eksporto licencijos 11

5.2. 2 priedas. Tipinės eksporto licencijos 2003–2010 m. Kitimas 13

5.3. 3 priedas. Konkrečios atvirosios licencijos 14

5.4. 4 priedas. Asmenys ir (arba) organizacijos, turinčios konkrečias atvirąsias licencijas 16

5.5. 5 priedas. Bendros atvirosios licencijos 17

5.6. 6 priedas. Atsisakytų išduoti eksporto licencijų skaičius 19

5.7. 7 priedas. Reikalavimų neatitinkančios siuntos 21

ĮžANGA

2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 116/2009[1] (kodifikuota redakcija) (toliau – pagrindinis reglamentas), nustatomos nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad prie Sąjungos išorinių sienų kultūros vertybių eksportui būtų taikoma vienoda kontrolė. Kultūros objektų, kuriems taikomas šis reglamentas, kategorijos yra išvardytos reglamento I priede.

Eksportuojant kultūros vertybes už Sąjungos muitų teritorijos ribų, pateikiama eksporto licencija. Tokią licenciją išduoda valstybės narės, kurios teritorijoje tas kultūros objektas teisėtai yra, kompetentinga institucija. Eksporto licencija tam tikrų kategorijų kultūros vertybėms yra reikalinga tik tuo atveju, jei objekto vertė yra ne mažesnė nei to reglamento I priede nurodyta atitinkama ribinė finansinė vertė. Jei reikia, už eksporto licencijos išdavimą atsakinga institucija pakonsultuoja valstybės narės kompetentingą instituciją dėl atitinkamo objekto kilmės šalies. Muitiniu tikrinimu užtikrinama, kad iš Sąjungos muitų teritorijos būtų išvežamos tik tos kultūros vertybės, prie kurių yra pridedama galiojanti eksporto licencija.

Pagrindiniam reglamentui įgyvendinti būtinos nuostatos yra išdėstytos 1993 m. kovo 30 d. Komisijos reglamente (EEB) Nr. 752/93[2]. Šiame įgyvendinimo reglamente yra nustatytos trys eksporto licencijų rūšys: tipinė licencija, konkreti atviroji licencija ir bendra atviroji licencija.

Pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnį yra reikalaujama, kad Komisija Europos Parlamentui, Tarybai bei Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui reguliariai teiktų ataskaitą apie šio reglamento įgyvendinimą. Pirmąją ataskaitą Komisija pateikė 2000 m.[3] Ši ataskaita apima laikotarpį nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Joje apžvelgta visos Sąjungos padėtis iki Sąjungos plėtros 2004 m. gegužės 1 d. ir 2007 m. sausio 1 d. ir po šių etapų.

Šios ataskaitos išvados yra grindžiamos informacija, kurią valstybių narių kompetentingos institucijos pateikė atsakydamos į Komisijos klausimyną. Taip pat buvo renkami duomenys apie licencijų naudojimą 2000–2010 m.

POKYčIAI NUO 2000 M. SAUSIO 1 D. IKI 2010 M. GRUODžIO 31 D.

Teisės aktų pakeitimai

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pradinis pagrindinis reglamentas (Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3911/92) buvo keistas du kartus:

- Tarybos reglamentu (EB) Nr. 974/2001[4] buvo padaryti reikiami pakeitimai dėl euro įvedimo 2002 m. sausio 1 d., be to, buvo patikslinta pirmiau taikytos ribinės finansinės vertės „nulis“ reikšmė ir šis žodis buvo pakeistas į „bet kokia vertė“.

- Tarybos reglamentu (EB) Nr. 806/2003[5] 8 straipsnio formuluotė buvo suderinta su Tarybos sprendimo 1999/468/EB[6] nuostatomis dėl komiteto procedūros.

Dėl kodifikavimo pradinis pagrindinis reglamentas buvo panaikintas ir pakeistas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 116/2009. Atliekant kodifikavimą į vieną naują teisės aktą sukeliamos visos pagrindinio teisės akto ir jo vėlesnių pakeitimų nuostatos, pašalinamos pasenusios nuostatos ir suderinami vartojami terminai, kad teisės aktas būtų suprantamesnis ir skaidresnis.

Įgyvendinimo reglamentas (Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 752/93) nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo keistas vieną kartą. Komisijos reglamentu (EB) 656/2004[7] I priede tipinės eksporto licencijos formos pavyzdys buvo pakeistas, kad atitiktų Jungtinių Tautų prekybos dokumentų pavyzdį[8]. Siekiant, kad ta forma būtų užpildoma vienodai ir teisingai, pridėta aiškinamųjų pastabų. Reglamentu taip pat nustatyta galimybė valstybėms narėms užpildyti šią formą elektroniniu būdu.

Įgyvendinimo reglamentą taip pat reikėtų kodifikuoti. Šiuo metu vyksta atitinkama procedūra.

Informacijos skelbimas Oficialiajame leidinyje

2009 m. liepos mėn.[9] pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį buvo paskelbtas naujausias institucijų, kurioms suteikta teisė išduoti kultūros vertybių eksporto licencijas, sąrašas.

2009 m. birželio mėn.[10] pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalį buvo paskelbtas naujausias muitinės įstaigų, kurioms suteikta teisė tvarkyti kultūros vertybių eksporto formalumus, sąrašas.

Komiteto posėdžiai

Nagrinėjamuoju laikotarpiu kultūros vertybių eksporto ir grąžinimo patariamasis komitetas posėdžiavo aštuonis kartus. Šis komitetas taip pat nagrinėja klausimus, kylančius dėl Tarybos direktyvos 93/7/EEB dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo[11] taikymo.

Tarptautinės aplinkybės

UNESCO ir UNIDROIT konvencijų ratifikavimas

Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu padaugėjo konvencijas ratifikavusių šalių, vis dėlto iki šiol tik 22 valstybės narės ratifikavo 1970 m. UNESCO konvenciją[12] ir tik 12 valstybių narių ratifikavo 1995 m. UNIDROIT[13] konvenciją.

PMO ir UNESCO eksporto sertifikato pavyzdys

2005 m. Pasaulio muitinių organizacija (PMO) ir UNESCO drauge sukūrė PMO ir UNESCO kultūros objektų eksporto sertifikato pavyzdį, kad būtų suderinti visame pasaulyje esantys įvairūs eksporto sertifikatai, supaprastintas muitinis tikrinimas ir būtų įmanoma nustatyti suklastotus dokumentus. Pasiūlytas sertifikatas grindžiamas Europos Sąjungos tipinės eksporto licencijos formos pavyzdžiu.

Europos lygmuo

ES taikoma sistema kultūros vertybių eksportui – tai ir yra šios ataskaitos tema – papildo kitas priemones ir iniciatyvas, kuriomis siekiama apsaugoti kultūros vertybes.

Komisija paskelbė tris ataskaitas dėl Tarybos direktyvos 93/7/EEB[14] taikymo – 2000 m. 2005 m. ir 2009 m.[15] Paskutiniojoje ataskaitoje buvo padaryta išvada, kad reikėtų apsvarstyti, ar nereikėtų atlikti direktyvos peržiūros. Todėl Komisija Kultūros vertybių eksporto ir grąžinimo komitete sudarė ad hoc darbo grupę, kuri turėtų nustatyti taikant direktyvą kylančias problemas ir pasiūlyti jų sprendimo būdus. Ši darbo grupė jau baigė vykdyti savo įgaliojimus. Jos išvados bus pristatytos komitetui 2011 m. Kadangi šios direktyvos priedas ir pagrindinio reglamento I priedas yra identiški, sprendimas iš dalies keisti direktyvą gali turėti tiesioginės įtakos reglamentui.

Taryba pagal savo kultūros srities darbo planą (2008–2010 m.) ir įgyvendindama Europos kultūros darbotvarkę[16] sudarė kolekcijų judumo darbo grupę. Minėtoji darbo grupė pateikė galutinę ataskaitą 2010 m. birželio mėn.[17] Remdamasi šios grupės darbu ir pagal 2011–2014 m. kultūros srities darbo planą[18], naujoji darbo grupė ieškos kelių ir būdų skolinimo ir skolinimosi procedūrai supaprastinti, didžiausią dėmesį skiriant valstybės nuostolių atlyginimo schemoms.

2008 m. lapkričio mėn. Tarybos išvadose pabrėžta, kad reikia užkirsti kelią neteisėtai prekybai kultūros vertybėmis ir su ja kovoti. Dėl to Komisija sudarė sutartį dėl studijos dėl neteisėtos prekybos kultūros vertybėmis ir kovos su ja parengimo. Studija turėtų būti baigta 2011 m. pabaigoje.

REGLAMENTO įGYVENDINIMAS NUO 2000 M. SAUSIO 1 D. IKI 2010 M. GRUODžIO 31 D.

Statistiniai duomenys apie reglamento įgyvendinimą valstybėse narėse

Tipinės eksporto licencijos naudojimas kaip nustatyta įgyvendinimo reglamento 2 straipsnio 1 dalyje

Tipinė eksporto licencija paprastai naudojama bet kokiam eksportui, kuriam taikomas pagrindinis reglamentas. 1 priede aptariamas valstybių narių išduotų tipinių eksporto licencijų skaičius.

2 priede apžvelgiama, kaip padėtis – išduotų licencijų skaičius – kito nagrinėjamuoju laikotarpiu nuo ES 15 (2003 m.) iki ES 27 (2010 m.). Jame taip pat apžvelgiama, kokią dalį visų išduotų licencijų išdavė skirtingos valstybės narės. Iš skaičių matyti, kad daugiausia kultūros vertybių eksportuota iš trijų Europos Sąjungos valstybių: 2000–2010 m. daugiausia, apie 45 proc., kultūros vertybių eksportuota iš JK, apie 26 proc. iš Italijos ir apie 15 proc. iš Prancūzijos.

Nuo ES plėtros 2004 m. gegužės 1 d. tik 1 proc. visų eksporto licencijų išdavė naujosios valstybės narės. 46 proc. tų eksporto licencijų išdavė Čekijos Respublika – vienintelė šalis, išdavusi nemažai licencijų.

Išduotų tipinių eksporto licencijų skaičius išaugo nuo 16 117 2000 m. iki 21 557 (didžiausias skaičius) 2007 m. (+34 proc.), o 2010 m. tesiekė 18 176. Kadangi naujose valstybėse narėse tipinių eksporto licencijų išduota labai nedaug, išaugusio išduotų licencijų skaičiaus negalima sieti su ES plėtra.

Konkrečios atvirosios eksporto licencijos naudojimas kaip nustatyta įgyvendinimo reglamento 2 straipsnio 2 dalyje

Konkreti atviroji licencija taikoma pakartotinai laikinai konkretaus asmens ar organizacijos eksportuojamai konkrečiai kultūros vertybei. Konkrečių atvirųjų licencijų valstybėse narėse skaičius aptariamas 3 priede .

Remiantis turimais duomenimis, tik septynios valstybės narės (Graikija, Prancūzija, Kipras, Nyderlandai, Lenkija, Slovėnija ir Jungtinė Karalystė) išduodavo tokios rūšies licenciją. Daugiausiai tokių licencijų išduota Lenkijoje.

4 priede pateikiamas asmenų ar organizacijų, kurioms buvo išduota konkreti atviroji licencija, skaičius.

Bendros atvirosios eksporto licencijos naudojimas kaip nustatyta įgyvendinimo reglamento 2 straipsnio 3 dalyje

Bendra atviroji licencija taikoma kiekvienai laikinai eksportuojamai kultūros vertybei, kuri yra muziejaus ar kitos institucijos nuolatinės kolekcijos dalis. Bendrų atvirųjų licencijų valstybėse narėse skaičius aptariamas 5 priede .

Remiantis turimais duomenimis, tik aštuonios valstybės narės (Bulgarija, Vokietija, Graikija, Prancūzija, Kipras, Lenkija, Portugalija ir Slovėnija) išduodavo tokios rūšies licenciją.

Nors konkrečias ir bendras eksporto licencijas išduoda tik nedidelis skaičius valstybių narių, šios valstybės narės praneša, kad tos licencijos yra svarbi kultūros vertybių eksporto valdymo ir kontrolės priemonė.

Atsisakymas išduoti tipinę licenciją

6 priede aptariamas valstybių narių kompetentingų institucijų atsisakytų išduoti licencijų paraiškų skaičius.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių buvo atsisakyta išduoti licencijas: i) pateiktos neišsamios paraiškos; ii) objektas, kurį ketinta eksportuoti, pasirodė esantis atitinkamos valstybės narės nacionalinė vertybė.

Sąjungoje yra atsisakyta išduoti labai nedaug licencijų – tik 0,3 proc. visų išduotų licencijų.

Reikalavimų neatitinkančios siuntos

7 priede nurodomas taikomų reikalavimų neatitikusių siuntų skaičius. Per 10 metų valstybės narės pranešė apie iš viso 473 tokius atvejus. Palyginti su bendru išduotų licencijų skaičiumi, tai yra labai mažas skaičius.

Kelios valstybės narės nurodė, kad daugiausia reikalavimų neatitinkančių siuntų aptikdavo jų muitinės įstaigos. Atitinkamų veiksmų, priklausomai nuo atskiro atvejo ir nuo taikomų nacionalinių teisės aktų, imdavosi kompetentingos institucijos arba prokuratūros. Tam tikrais atvejais problemą būdavo įmanoma išspręsti išdavus eksporto licenciją atgaline data.

Muitinės kontrolės strategija

Daug valstybių narių nurodė, kad kultūros vertybių apsauga yra svarbus jų politikos aspektas, todėl muitinės įstaigų darbuotojams rengiami mokymai, kaip nustatyti galimo neteisėto kultūros vertybių eksporto atvejus.

Valstybės narės pranešė, kad jų muitinės tarnybos, siekdamos atrinkti tikrintinas eksportuojamas siuntas, taiko rizikos valdymą. Jos nurodė, kad didelės rizikos siuntoms taikomi griežtesni tikrinimo reikalavimai.

Kai kurios valstybės narės nurodė, kad didžiausią dėmesį jos skiria keliaujantiems asmenims.

Kompetentingų muitinės įstaigų skaičiaus ribojimas

Pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 1 dalį valstybės narės gali apriboti muitinės įstaigų, kurioms suteikta teisė tvarkyti kultūros vertybių eksporto formalumus, skaičių.

Devynios valstybės narės (Bulgarija, Graikija, Ispanija, Kipras, Liuksemburgas, Vengrija, Malta, Portugalija ir Jungtinė Karalystė) tokia galimybe pasinaudojo. Paprastai yra laikoma, kad dėl to kontrolė taps veiksmingesnė, pagerės bendradarbiavimas su muziejais ir kitomis mokslo institucijomis netoli paskirtųjų muitinės įstaigų.

Administracinis bendradarbiavimas

Dauguma valstybių narių pranešė apie gerą įvairių susijusių kompetentingų institucijų (licencijas išduodančių institucijų, muitinių, policijos) bendradarbiavimą nacionaliniu lygiu. Bendradarbiaujančios šalys reguliariai posėdžiauja ir drauge dalyvauja mokymuose. Kai kuriose valstybėse narėse atitinkamos kompetentingos institucijos bendradarbiavimą grindžia susitarimo memorandumais ar panašiais susitarimais.

Italija pranešė, kad licencijas išduodančios institucijos yra tiesiogiai susijusios su Comando Carabinieri Tutela Patrimonio Culturale – specialiu kultūros vertybių policijos skyriumi.

Pasak kai kurių valstybių narių, ES bendradarbiaujama nepakankamai. Kultūros vertybių eksporto ir grąžinimo komiteto darbo rezultatas – 2003 m. suderintos administracinio bendradarbiavimo gairės. Vis dėlto pasirodė esant sudėtinga šią darbo priemonę nuolat atnaujinti.

Tarptautiniu lygiu yra bendradarbiaujama su tokiomis institucijomis kaip Europolas ir Interpolas.

Elektroninių sistemų naudojimas

Daugumoje valstybių narių pateikti elektroninę licencijos paraišką dar nėra galimybių. Net ir tais atvejais, kai elektroninės formos egzistuoja, tikrąją paraišką būtina pateikti atspausdintą.

Kai kurios valstybės narės nurodė kuriančios elektronines sistemas, skirtas paraiškoms teikti ir kultūros vertybių eksporto licencijoms išduoti.

Valstybių narių pasiūlymai

Tam tikrų kategorijų kultūros vertybių ribinės vertės pakeitimai

Pagrindinio reglamento 10 straipsnyje numatyta galimybė patikslinti I priede nurodytą ribinę finansinę vertę, remiantis ekonominiais ir pinigų politikos rodikliais.

Per diskusijas kultūros vertybių eksporto ir grąžinimo komitete paaiškėjo, kad dauguma valstybių narių esamų ribinių verčių keitimui nepritaria, todėl Komisija neketina teikti pasiūlymo patikslinti ribines vertes.

Priemonė užtikrinti greitą keitimąsi informacija

Daugelis valstybių narių išreiškė nuomonę, kad keitimąsi informacija tarp valstybių narių ir Komisijos būtų galima patobulinti, o aktualūs kontaktiniai duomenys turėtų būti visiems prieinami naudojant internetinę priemonę.

Komisija, reaguodama į šiuos pasiūlymus, CIRCA sistemoje nusprendė sudaryti specialią kultūros vertybių eksporto interesų grupę. CIRCA yra prie viešojo administravimo poreikių pritaikyta ekstraneto priemonė, suteikianti privačios erdvės internete keistis informacija ir dokumentais bei atliekanti kitas funkcijas.

Šioje sistemoje atsirado skyrius su kompetentingų nacionalinių institucijų kontaktine informacija. Vis dėlto pasirodė esant sudėtinga šią informaciją nuolat atnaujinti.

IšVADOS

Valstybės narės informuoja, kad didesnių problemų praktiškai įgyvendinant pagrindinio reglamento ir įgyvendinimo reglamento nuostatas nekyla. Atrodo, kad 1993 m. sukurtą sistemą kontroliuoti kultūros vertybių eksportą prie Sąjungos išorinių sienų faktiškai taikė, nors ir labai skirtingu mastu, absoliuti dauguma valstybių narių.

Šios sistemos veikimą galima dar labiau pagerinti kuriant glaudesnio valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimo mechanizmus.

Komisija stebės kitų, su šios ataskaitos tema susijusių iniciatyvų, raidą ES ir tarptautiniu lygiu. Ypatingą dėmesį ji skirs 2.5 skirsnyje minėtos studijos apie neteisėtą prekybą išvadoms. Dėl šių iniciatyvų paaiškėjus, kad sistemą reikėtų patobulinti, Komisija imtųsi spręsti šį klausimą.

* * *

Komisija ragina Europos Parlamentą, Tarybą bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą susipažinti su šia ataskaita

PRIEDAI

1 priedas. Tipinės eksporto licencijos[19]

Metai |

| 2000 |2001 |2002 |2003 |2004 |2005 |2006 |2007 |2008 |2009 |2010 | |BE | 0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |nėra duomenų |nėra duomenų | | BG | | | | | | | |21 |5 |0 |0 | | CZ | | | | |0 |0 |0 |0 |61 |2 |53 | | DK | 0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |1 |1 |nėra duomenų |nėra duomenų | | DE | 0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 | | EE | | | | |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 | | IE | 0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 | | EL | 0 |0 |0 |1 |2 |0 |0 |0 |0 |0 |0 | | ES | 0 |0 |0 |1 |1 |0 |0 |0 |0 |nėra duomenų |nėra duomenų | | FR | 17 |18 |17 |18 |6 |12 |12 |7 |22 |28 |18 | | IT | 0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 | | CY | | | | |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 | | LV | | | | |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 | | LT | | | | |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 | | LU | 0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |nėra duomenų |nėra duomenų | | HU | | | | |0 |0 |0 |0 |0 |nėra duomenų |nėra duomenų | | MT | | | | |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 | | NL | 0 |0 |0 |0 |0 |1 |0 |0 |0 |0 |3 | | AT | 0 |0 |0 |0 |0 |1 |1 |0 |0 |1 |1 | | PL | | | | |79 |0 |0 |0 |0 |0 |0 | | PT | 0 |1 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 | | RO | | | | | | | |0 |0 |0 |0 | | SI | | | | |0 |0 |0 |0 |0 |nėra duomenų |nėra duomenų | | SK | | | | |0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 | | FI | 0 |0 |0 |0 |7 |6 |2 |0 |1 |0 |1 | | SE | 0 |0 |0 |0 |0 |0 |0 |2 |1 |0 |3 | | UK | 9 |9 |3 |1 |2 |3 |0 |6 |0 |2 |3 | | | | | | | | | | | | | | | Iš viso | 26 |28 |20 |21 |97 |23 |15 |37 |91 |33 |82 | |

[pic]

[1] 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 116/2009 dėl kultūros vertybių eksporto (kodifikuota redakcija) (OL L 39, 2009 2 10, p. 1). Šis reglamentas pakeitė 1992 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3911/92 dėl kultūros vertybių eksporto (OL L 395, 1992 12 31, p. 1), kuris buvo taikomas nuo 1993 m. kovo 30 d.

[2] 1993 m. kovo 30 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 752/93, išdėstantis nuostatas dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3911/92 dėl kultūros vertybių eksporto įgyvendinimo (OL L 77, 1993 3 31, p. 24).

[3] Komisijos ataskaita Tarybai, Europos Parlamentui ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3911/92 dėl kultūros vertybių eksporto ir dėl Tarybos direktyvos 93/7/EEB dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo, įgyvendinimo (COM(2000) 325, 2000 5 25).

[4] 2001 m. gegužės 14 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 974/2001, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 3911/92 dėl kilnojamųjų kultūros vertybių išvežimo (OL L 137, 2001 5 19, p. 10).

[5] 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 806/2003, suderinantis su Sprendimu 1999/468/EB nuostatas, susijusias su komitetais, padedančiais Komisijai naudotis savo įgyvendinimo įgaliojimais, nustatytais Tarybos dokumentuose, priimtuose vadovaujantis konsultavimosi procedūra (kvalifikuota balsų dauguma) (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

[6] 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas 1999/468/EB, nustatantis Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (OL L 184, 1999 7 17, p. 23).

[7] 2004 m. balandžio 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 656/2004, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 752/93, nustatantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3911/92 dėl kilnojamųjų kultūros vertybių išvežimo įgyvendinimo nuostatas (OL L 104, 2004 4 8, p. 50).

[8] Jungtinių Tautų prekybos dokumentų pavyzdys, Niujorkas ir Ženeva, 2002 m. (ECE/TRADE/270).

[9] OL C 164, 2009 7 16, p. 6.

[10] OL C 134, 2009 6 13, p. 9.

[11] 1993 m. kovo 15 d. Tarybos direktyva 93/7/EEB dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo (OL L 74, 1993 3 27, p. 74).

[12] UNESCO nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvencija, Paryžius, 1970 m. lapkričio 14 d. Konvenciją ratifikavo šios valstybės narės: Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Vokietija, Estija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Kipras, Lietuva, Vengrija, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija, Suomija, Švedija, Jungtinė Karalystė.

[13] UNIDROIT konvencija dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų, Roma, 1995 m. birželio 24 d. Konvenciją ratifikavo šios valstybės narės: Danija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Lietuva, Vengrija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija, Suomija.

[14] Žr. 11 išnašą.

[15] COM(2000) 325, 2000 5 25 (žr. 3 išnašą), COM(2005) 675, 2005 12 21 ir COM(2009) 408, 2009 7 30.

[16] 2007 m. lapkričio 16 d. Tarybos rezoliucija dėl Europos kultūros darbotvarkės (OL C 287, 2007 11 29, p. 1).

[17] Galutinė ataskaita ir rekomendacijos Kultūros reikalų komitetui dėl kolekcijų judumo priemonių gerinimo, kolekcijų judumo ekspertų AKM darbo grupė, 2010 m. birželio mėn.

[18] Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados dėl 2011–2014 m. darbo plano kultūros srityje (OL C 325, 2010 12 2, p. 1).

[19] Šie duomenys gali šiek tiek skirtis tų valstybių narių atveju, kurios pateikė statistinius duomenis pagal kategorijas, kadangi viena licencija gali būti priskirta prie daugiau nei vienos kategorijos.