G. HOGAN IŠVADA,
pateikta 2020 m. liepos 9 d. ( 1 )
Byla C-543/19
Jebsen & Jessen (GmbH & Co.) KG
prieš
Hauptzollamt Hamburg
(Finanzgericht Hamburg (Hamburgo finansų teismas, Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Muitų sąjunga – Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 – 78 straipsnis – Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/82 – 2 straipsnio 1 dalis – Galutinis antidempingo muitas – Netaikymas – Reikalavimas pateikti įsipareigojimo sąskaitą faktūrą – Įgyvendinimo reglamento 2015/82 priede nurodyto privalomo aspekto nepaminėjimas – Įsipareigojimo sąskaitos faktūros patikslinimas“
I. Įžanga
|
1. |
Jeigu pagal reglamentą, kuriuo nustatomi galutiniai antidempingo muitai, numatytas šių muitų netaikymas, kuris priklauso nuo tam tikrus formos reikalavimus atitinkančios sąskaitos faktūros pateikimo, ar importuotojas gali pateikti patikslintą sąskaitą faktūrą, pateikęs muitinės deklaraciją, pavyzdžiui, per šios deklaracijos tikrinimo po prekių išleidimo procedūrą? O gal siekiant, kad antidempingo muitas nebūtų taikomas, visada reikia, kad sąskaita faktūra, atitinkanti formos reikalavimus, būtų pateikta pateikiant muitinės deklaraciją? |
|
2. |
Iš esmės tokie yra klausimai, kurie iškilo šioje byloje, susijusioje su Finanzgericht Hamburg (Hamburgo finansų teismas, Vokietija) prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl 2015 m. sausio 21 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/82, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį ir dalines tarpines peržiūras pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 3 dalį, nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės citrinų rūgščiai ( 2 ), 2 straipsnio 1 dalies išaiškinimo. |
|
3. |
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas nagrinėjant Vokietijos įmonės Jebsen & Jessen (GmbH & Co.) KG (pareiškėjos) ir Hauptzollamt Hamburg (Centrinė muitinė, Hamburgas, Vokietija, toliau – Centrinė muitinė) ginčą dėl visiško antidempingo muito, kurio pareikalauta iš pareiškėjos, kai ji nepateikė įsipareigojimo sąskaitos faktūros, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2015/82 2 straipsnio 1 dalį, netaikymo. |
II. Teisinis pagrindas
A. Muitinės kodeksas
|
4. |
Klostantis pagrindinės bylos aplinkybėms galiojusios redakcijos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą ( 3 ) (toliau – Muitinės kodeksas), 62 straipsnyje nustatyta: „1. Rašytinės deklaracijos turi [būti] surašomos blankuose, atitinkančiuose tam skirtą oficialiai patvirtintą pavyzdinę formą. Jos turi būti pasirašytos ir jose turi būti pateikti visi duomenys, reikalingi nuostatoms, reglamentuojančioms muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, taikyti. 2. Kartu su deklaracija turi būti pateikti visi dokumentai, reikalingi nuostatoms, reglamentuojančioms muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, taikyti.“ |
|
5. |
Muitinės kodekso 68 straipsnyje nurodyta: „Muitinė, tikrindama jos priimtas deklaracijas, turi teisę:
<…>“ |
|
6. |
Muitinės kodekso 77 straipsnis išdėstytas taip: „1. Jeigu muitinės deklaracija pateikiama naudojantis duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis, kaip tai apibrėžta pagal 61 straipsnio b punkte, arba kaip žodinė deklaracija, arba atliekant bet kurį kitą veiksmą, apibrėžtą 61 straipsnio c punkte, 62–76 straipsniai taikomi mutatis mutandis, nepažeidžiant juose išdėstytų principų. 2. Jeigu muitinės deklaracija pateikiama naudojantis duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis, muitinės gali leisti nepateikti kartu su deklaracija lydimųjų dokumentų, minimų 62 straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju minėti dokumentai lieka muitinėje, kuri juos saugo.“ |
|
7. |
Muitinės kodekso 78 straipsnyje nurodyta: „1. Muitinė turi teisę savo iniciatyva arba deklaranto prašymu padaryti pakeitimus deklaracijoje po to, kai prekės jau išleistos. 2. Muitinė, norėdama po prekių išleidimo įsitikinti deklaracijoje pateiktų duomenų tikslumu, turi teisę tikrinti prekybos dokumentus ir duomenis, susijusius su atitinkamų prekių importo arba eksporto operacijomis arba su paskesnėmis prekybos šiomis prekėmis operacijomis. Tokie patikrinimai gali būti atliekami deklaranto arba bet kurio kito asmens, tiesiogiai arba netiesiogiai per verslą susijusio su minėtomis operacijomis, arba dėl verslo turinčio minėtus dokumentus, patalpose. Ši institucija taip pat turi teisę tikrinti ir prekes, jeigu jas vis dar įmanoma pateikti tikrinimui. 3. Jeigu pakartotinai patikrinus deklaraciją arba atlikus tikrinimą po prekių išleidimo, paaiškėja, kad atitinkamos muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančios nuostatos buvo taikomos remiantis neteisinga arba neišsamia informacija, muitinė, remdamasi naujai surinkta informacija, laikydamasi nustatytų nuostatų, imasi priemonių, būtinų susidariusiai padėčiai sureguliuoti.“ |
B. Įgyvendinimo reglamentas 2015/82
|
8. |
Įgyvendinimo reglamentu 2015/82 pakeistas 2008 m. gruodžio 1 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1193/2008, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės citrinų rūgščiai, galutinis surinkimas ( 4 ). |
|
9. |
Įgyvendinimo reglamento 2015/82 184 ir 186 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:
<…>
|
|
10. |
Pagal Įgyvendinimo reglamento 2015/82 1 straipsnio 2 dalį galutinio antidempingo muito, taikomo citrinų rūgšties ir trinatrio citrato dihidrato, kurį pagamino pagrindinėje byloje aptariama Kinijos eksportuojanti gamintoja – W eifang Ensign Industry Co. Ltd (toliau – Weifang), – neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, norma yra 33,8 proc. |
|
11. |
Įgyvendinimo reglamento 2015/82 2 straipsnyje numatyta: „1. Importuojamiems produktams, deklaruojamiems išleidimui į laisvą apyvartą pagal sąskaitas faktūras, išduotas bendrovių, kurių įsipareigojimus Komisija priėmė ir kurių pavadinimai įtraukti į [2015 m. sausio 21 d. Komisijos] [į]gyvendinimo sprendimą (ES) 2015/87[, kuriuo priimami pasiūlyti įsipareigojimai, susiję su antidempingo tyrimu dėl importuojamos Kinijos Liaudies Respublikos kilmės citrinų rūgšties (OL L 15, 2015, p. 75)], 1 straipsniu nustatytas antidempingo muitas netaikomas, jeigu:
2. Skola muitinei nustatoma priimant deklaraciją dėl išleidimo į laisvą apyvartą:
<…>“ |
|
12. |
Pagal Įgyvendinimo reglamento 2015/82 priedo 9 punktą komercinę sąskaitą faktūrą išrašiusio bendrovės atstovo vardas ir pavardė turi būti nurodyti komercinėje sąskaitoje, pridedamoje bendrovei parduodant į Europos Sąjungą prekes, dėl kurių prisiimtas įsipareigojimas, taip pat turi būti pateiktas toks pasirašytas pareiškimas: „Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės skirtos tiesioginiam eksportui į Europos Sąjungą pagal įsipareigojimo, kurį pasiūlė [BENDROVĖS PAVADINIMAS] ir priėmė Europos Komisija Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2015/87, taikymo sritį ir sąlygas. Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“ |
|
13. |
Pagal Įgyvendinimo reglamento 2015/82 3 straipsnį jis įsigaliojo 2015 m. sausio 23 d. |
C. Įgyvendinimo sprendimas 2015/87
|
14. |
Įgyvendinimo sprendimo 2015/87 11 konstatuojamojoje dalyje nustatyta: „Kad Komisija galėtų veiksmingai stebėti, ar bendrovės vykdo įsipareigojimus, atitinkamai muitinei pateikus prašymą išleisti į laisvą apyvartą pagal įsipareigojimus antidempingo muitas netaikomas su sąlyga, kad pateikiama sąskaita faktūra, kurioje pateikiama bent informacija, nurodyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/82 priede. Tokio pobūdžio informacija taip pat reikalinga, kad muitinė galėtų pakankamai tiksliai užtikrinti, kad siunta atitiktų komercinius dokumentus. Jei tokia sąskaita faktūra nepateikiama arba nesilaikoma kitų minėtame Įgyvendinimo reglamente nurodytų sąlygų, turi būti mokama atitinkama antidempingo muito norma.“ |
|
15. |
Weifang paminėta Įgyvendinimo sprendimo 2015/87 1 straipsnyje. |
|
16. |
Pagal Įgyvendinimo sprendimo 2015/87 2 ir 3 straipsnius panaikinamas 2008 m. gruodžio 2 d. Komisijos sprendimas 2008/899/EB, kuriuo priimami pasiūlyti įsipareigojimai, susiję su antidempingo tyrimu dėl tam tikros importuojamos Kinijos Liaudies Respublikos kilmės citrinų rūgšties ( 5 ), o Įgyvendinimo sprendimas 2015/87 įsigaliojo 2015 m. sausio 23 d. |
III. Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės
|
17. |
Trijose 2015 m. sausio 9 d., 13 d. ir 15–16 d. sudarytose sutartyse pareiškėja ir Weifang susitarė dėl iš viso 360 t citrinų rūgšties tiekimo po 884,70 EUR už vieną toną. Citrinų rūgštis iš Kinijos Liaudies Respublikos laivu buvo išgabenta 2015 m. sausio 30 d. |
|
18. |
2015 m. sausio 22 d. elektroniniu paštu Weifang teisininkus Komisija informavo apie Įgyvendinimo reglamento 2015/82 paskelbimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. |
|
19. |
Duomenų apdorojimo priemonėmis 2015 m. kovo 10 d. ir 11 d. pareiškėja pateikė dvylika muitinės deklaracijų, susijusių su trimis 2015 m. sausio 29 d.Weifang sąskaitomis faktūromis, ir deklaravo 360 t citrinų rūgšties išleidimą į laisvą apyvartą. |
|
20. |
Prieš suteikdama leidimą prekes išleisti į apyvartą, Centrinė muitinė pareikalavo, kad pareiškėja pateiktų šias įsipareigojimo sąskaitas faktūras, kuriose buvo Įgyvendinimo reglamento 2015/82 priede nurodytas pareiškimas. Vis dėlto toje deklaracijoje buvo nurodytas „Sprendimas 2008/899“. Kinijos citrinos rūgšties eksporto įsipareigojimo pažymėjimuose (kuriuos išdavė Kinijos metalų, mineralų ir cheminių medžiagų importuotojų ir eksportuotojų prekybos rūmai), pateiktuose minėtoms sąskaitoms faktūroms pagrįsti, taip pat nurodytas „Sprendimas 2008/899“. |
|
21. |
Kadangi pradinėse įsipareigojimo sąskaitose faktūrose buvo nurodytas „Sprendimas 2008/899“, o ne 2015 m. sausio 23 d. įsigaliojęs Įgyvendinimo sprendimas 2015/87, Centrinė muitinė atsisakė netaikyti antidempingo muitą, kaip buvo prašyta, ir dvylikoje 2015 m. kovo 10 d. ir 11 d. pranešimų apie mokėtiną mokestį už pirma minėtas importuotas prekes nustatė antidempingo muitą, apskaičiuotą remiantis 42,7 % bendrąja antidempingo muito norma. |
|
22. |
2015 m. kovo 13 d. raštu pareiškėja paprašė grąžinti antidempingo muitą. 2015 m. liepos 28 ir 29 d. Centrinė muitinė atmetė prašymą grąžinti sumokėtą antidempingo muitą, motyvuodama tuo, kad sąlygos netaikyti antidempingo muito nebuvo įvykdytos, nes pradinėse įsipareigojimo sąskaitose faktūrose buvo neteisingai nurodytas „Sprendimas 2008/899“. |
|
23. |
2015 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėja apskundė šiuos sprendimus pagal administracinę procedūrą, kuri yra privaloma sąlyga, kad vėliau būtų galima ginčyti sprendimus teisme. Per administracinę procedūrą ji pateikė patikslintas įsipareigojimo sąskaitas faktūras, kuriose buvo nurodyti „Įgyvendinimo reglamentas 2015/82“ ir „Įgyvendinimo sprendimas 2015/87“. |
|
24. |
2016 m. birželio 7 d. Centrinė muitinė iš dalies patenkino pareiškėjos prašymą ir pritaikė individualią antidempingo muito normą. Tačiau 2016 m. birželio 13 d. ji atsisakė netaikyti antidempingo muito, motyvuodama tuo, kad nebuvo įvykdytos sąlygos netaikyti antidempingo muito, nes pirminėse pareiškėjos pateiktose įsipareigojimo sąskaitose faktūrose buvo nurodytas ne „Įgyvendinimo sprendimas 2015/87“, bet „Sprendimas 2008/899“. |
|
25. |
2016 m. liepos 18 d. pareiškėja apskundė tą sprendimą Finanzgericht Hamburg (Hamburgo finansų teismas) pagal Muitinės kodekso 236 straipsnį, siekdama, kad būtų grąžinti jai nustatyti antidempingo muitai. |
|
26. |
Pirma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad atsižvelgiant į konkrečią formuluotę Įgyvendinimo sprendime 2015/87 naujas Weifang pateiktas įsipareigojimas buvo taikomas tada, kai buvo importuotos pagrindinėje byloje aptariamos prekės. Šiomis aplinkybėmis jis kelia klausimą, ar tikrinant muitinės deklaraciją pateiktos sąskaitos faktūros atitinka Įgyvendinimo reglamento 2015/82 2 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytas sąlygas, kad būtų laikomos įsipareigojimo sąskaitomis faktūromis, nors akivaizdu, jog to reglamento priede nustatytos sąlygos nebuvo įvykdytos, ir ar proporcingumo principas gali turėti įtakos atsakant į šį klausimą. |
|
27. |
Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad Įgyvendinimo reglamento 2015/82 2 straipsnyje nėra aiškiai nurodytas terminas, iki kurio vėliausiai gali būti pateiktos įsipareigojimo sąskaitos faktūros. Reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas tik skolos muitinei atsiradimo momentas, t. y. priėmus deklaraciją dėl išleidimo į laisvą apyvartą. Tokiomis aplinkybėmis jis laikosi nuomonės, kad Įgyvendinimo reglamento 2015/82 2 straipsnio 2 dalyje nėra nustatytas vėliausias galimas dokumentų pateikimo terminas, siekiant, kad būtų leista netaikyti antidempingo muito. |
|
28. |
Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas laikosi nuomonės, kad duomenų apdorojimo techninės priemonės, kuriomis teikiama muitinės deklaracija, taip pat gali turėti įtakos Įgyvendinimo reglamento 2015/82 2 straipsnio aiškinimui, nes pagal galiojančias nacionalines nuostatas, susijusias su tokiomis procedūromis, tik numatyta, kad atitinkamus dokumentus saugo muitinė, kaip numatyta pagal Muitinės kodekso 77 straipsnio 2 dalį. |
|
29. |
Galiausiai, jis taip pat tvirtina, kad, remiantis proporcingumo principu, galima daryti išvadą, kad tam tikra informacija gali būti papildomai įtraukta į įsipareigojimo sąskaitas faktūras atgaline data arba jos gali būti patikslintos tiek, kiek siekiamas tikslas vis tiek gali būti įgyvendintas. |
IV. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą ir procesas Teisingumo Teisme
|
30. |
Tokiomis aplinkybėmis Finanzgericht Hamburg (Hamburgo finansų teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
|
|
31. |
Rašytines pastabas pateikė pareiškėja pagrindinėje byloje, Italijos vyriausybė ir Europos Komisija. 2020 m. gegužės 6 d. numatytas teismo posėdis buvo atšauktas dėl COVID‑19 pandemijos. Todėl 2020 m. balandžio 20 d. sprendimu šalims prieš teismo posėdį buvo išsiųsti klausimai, į kuriuos atsakoma žodžiu, tapo klausimais, į kuriuos atsakoma raštu. Taigi pareiškėjai, Italijos vyriausybei ir Komisijai buvo suteikta galimybė pateikti savo nuomonę dėl visų klausimų, iškeltų prašyme priimti prejudicinį sprendimą. |
V. Analizė
A. Dėl pirmojo klausimo
|
32. |
Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar importuotojui gali būti netaikomas antidempingo muitas, kaip numatyta Įgyvendinimo reglamento 2015/82 2 straipsnio 1 dalyje, kai tuo tikslu pateiktoje įsipareigojimo sąskaitoje faktūroje nurodomas ne Įgyvendinimo sprendimas 2015/87, kaip nurodyta to reglamento priedo 9 punkte, bet ankstesnis sprendimas, t. y. Sprendimas 2008/899. |
|
33. |
Pirma, iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad antidempingo ir kompensaciniai muitai gali būti netaikomi tik tam tikromis sąlygomis konkrečiai numatytais atvejais, todėl tai yra įprastos antidempingo ir kompensacinių muitų sistemos išimtys. Todėl nuostatos, kuriose numatyti tokie muito netaikymo atvejai, aiškintinos siaurai. ( 6 ) |
|
34. |
Antra, taip pat reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad tuo atveju, kai reikia pateikti nuorodą į ES teisės aktą, pagal kurį buvo priimtas bendrovės pasiūlytas įsipareigojimas, nuoroda į teisingą taikomą teisės aktą yra itin svarbi, nes leidžia muitinei faktų atsiradimo momentu įsitikinti, kad atitinkamu atveju įvykdyti visi antidempingo muitų ir kompensuojamų muitų netaikymo reikalavimai ( 7 ). |
|
35. |
Šiuo atveju pateisinimą, grindžiamą argumentais, susijusiais su Komisijos ir valstybių narių kompetentingų institucijų atliekama bendrovių, kurioms taikomos galiojančios taisyklės, prisiimtų įsipareigojimų vykdymo kontrole, patvirtina Įgyvendinimo reglamento 2015/82 184 konstatuojamoji dalis ir Įgyvendinimo sprendimo 2015/87 11 konstatuojamoji dalis ( 8 ). |
|
36. |
Žvelgiant plačiau, šiomis taisyklėmis ir sąlygomis siekiama pašalinti dempingo neigiamą poveikį ir sumažinti muito apėjimo riziką ( 9 ). Kitaip tariant, jos nėra nustatytos siekiant visų pirma apsaugoti konkrečius tam tikro importuotojo interesus. Priešingai, reikia priminti, kad muito netaikymas yra antidempingo muitų, kurie yra apsauginė ir prevencinė priemonė kovojant su nesąžininga konkurencija, kuri yra dempingo rezultatas, išimtis ( 10 ). Tą patvirtina Įgyvendinimo reglamento 2015/82 186 konstatuojamoji dalis, kurioje pažymėta, kad „[i]mportuotojai turėtų žinoti, kad skola muitinei (įprastinė su prekyba susijusi rizika) priimant deklaraciją dėl išleidimo į laisvą apyvartą gali susidaryti <…> net jei gamintojo, iš kurio jie perka produktus, pasiūlytą įsipareigojimą tiesiogiai arba netiesiogiai priėmė Komisija“. |
|
37. |
Atsižvelgdamas į tai, manau, kad aplinkybės, susijusios su konkrečiais atitinkamo importuotojo interesais arba konkrečios sutarties sąlygomis, – pavyzdžiui, noru pasinaudoti tuo, kad išlaikoma geresnė kaina, grindžiama minimalia anksčiau Komisijos priimta kaina, o tai gali neleisti įgyvendinti tikslo patikrinti, kaip laikomasi įsipareigojimo, kurį gamintojas prisiėmė siekdamas, kad nebūtų taikomi patikrinimo metu, būtent muitinei atliekant patikrinimą, galiojantys antidempingo mokesčiai, – negali būti laikomos griežto formalių atleidimo nuo antidempingo muitų sąlygų taikymo išimtimi. Tokia galimybe galėtų būti savivaliaujama ir ji prieštarautų siauro teisės aktuose nustatytų išimčių aiškinimo principui, kurį jau minėjau ( 11 ). |
|
38. |
Nors gali atrodyti, kad tai siauras ir formalus požiūris, patirtis parodė, kad visos muitinės procedūros veiksmingai ir sklandžiai veikia tada, kai griežtai ir skrupulingai laikomasi atitinkamų teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl muitinės dokumentų. Vis dėlto tai nereiškia, kad nėra nustatyta, kaip tokios klaidos dokumentuose yra vėliau taisomos. Siūlau šią problemą išnagrinėti analizuojant antrąjį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą. |
|
39. |
Todėl, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, kad Įgyvendinimo reglamento 2015/82 1 straipsniu įvesto antidempingo muito netaikymas yra negalimas, jeigu šio reglamento 2 straipsnio 1 dalies b punkte numatytoje įsipareigojimo sąskaitoje faktūroje nenurodytas Įgyvendinimo reglamento 2015/82 priedo 9 punkte aiškiai minimas Įgyvendinimo sprendimas 2015/87. |
B. Dėl antrojo klausimo
|
40. |
Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar siekiant, kad būtų netaikomas Įgyvendinimo reglamento 2015/82 2 straipsnio 1 punkte nurodytas muito mokestis, įsipareigojimo sąskaita faktūra, kuri atitinka jo priede nustatytas sąlygas, gali būti pateikta per antidempingo muitų grąžinimo procedūrą. |
|
41. |
Prašyme priimti prejudicinį sprendimą šį prašymą pateikęs teismas kelis kartus remiasi Teisingumo Teismo sprendimu, priimtu byloje Tigers ( 12 ). Toje byloje Teisingumo Teismas nusprendė, kad įgyvendinimo reglamento nuostata, kurioje numatyta, jog individualios antidempingo muito normos taikymas priklauso nuo galiojančios komercinės sąskaitos faktūros, atitinkančios viename iš jo priedų nustatytus reikalavimus, pateikimo valstybių narių muitinėms, turi būti aiškinama taip, kad, norint nustatyti galutinį antidempingo muitą, leidžiama galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą pateikti po to, kai buvo pateikta muitinės deklaracija, jei kitos būtinos konkrečiai įmonei taikytino antidempingo muito tarifo taikymo išankstinės sąlygos yra tenkinamos ir užtikrinamas tinkamas antidempingo muitų taikymas ( 13 ). |
|
42. |
Nors šioje byloje nagrinėjama nuostata susijusi su antidempingo muitų netaikymu, o ne su individualia antidempingo muito norma, manau, kad reikia taikyti tą patį aiškinimą ir nuostatą aiškinti pažodžiui bei atsižvelgti į kontekstą. |
|
43. |
Manau, kad, prieš nagrinėjant šiuos aiškinimo būdus, reikia priminti, kad jeigu, kaip jau pabrėžiau, neleidžiama antidempingo muitų netaikyti tada, kai siekiama apsaugoti konkretaus importuotojo interesus, tą patį galima pasakyti ir priešingu atveju. Kitaip tariant, antidempingo muitų nustatymo nereikėtų laikyti sankcija už ankstesnį elgesį. Tai labiau apsauginė ir prevencinė priemonė, skirta apsaugoti nuo nesąžiningos konkurencijos, kurią lemia dempingas ( 14 ). |
|
44. |
Galima pažymėti, kad Įgyvendinimo reglamento 2015/82 2 straipsnio 1 dalis ir Sprendime Tigers (C‑156/16, EU:C:2017:754) nagrinėta nuostata yra suformuluotos panašiai. Nors toje nuostatoje buvo numatyta, kad „[a]ntidempingo muito normos <…> taikomos tik tuo atveju, jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, atitinkanti II priede išdėstytus reikalavimus“, Įgyvendinimo reglamento 2015/82 2 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta panašiai, kad importuojamiems produktams, deklaruojamiems išleidimui į laisvą apyvartą pagal sąskaitas faktūras, išduotas bendrovių, kurių įsipareigojimus Komisija priėmė ir kurių pavadinimai įtraukti į Įgyvendinimo sprendimą 2015/87, „antidempingo muitas netaikomas, jeigu <…> su tokiais importuojamais produktais pateikiama įsipareigojimo sąskaita faktūra, t. y. komercinė sąskaita faktūra, kurioje nurodyti bent šio reglamento priede išvardyti rekvizitai ir deklaracija“. |
|
45. |
Kaip ir Sprendime Tigers (C‑156/16, EU:C:2017:754) nagrinėta nuostata, nei Įgyvendinimo reglamento 2015/82 2 straipsnio 1 dalyje, nei kurioje nors kitoje to reglamento nuostatoje nėra nurodyta, kada muitinėms turi būti pateikta galiojanti įsipareigojimo sąskaita faktūra. |
|
46. |
Kaip jau paaiškinau dėl panašios nuostatos savo išvadoje byloje Krohn & Schröder (C‑226/18, EU:C:2019:211, 62 punktas), nors nuostatos formuluotė leidžia manyti, kad „tinkamas“ momentas yra tada, kai pateikiama muitinės deklaracija, šios formuluotės negalima lyginti su nuostata, kurią savo išvadoje byloje Tigers (C‑156/16, EU:C:2017:474, 60 punktas) mini generalinis advokatas P. Mengozzi. Iš tikrųjų jo minėtoje atitinkamoje nuostatoje buvo numatyta, kad, „[p]ateikus išleidimo laisvai cirkuliuoti deklaraciją, nuo muito atleidžiama tik tada, jei kompetentingoms valstybių narių muitinės tarnyboms pateikiamas vienos iš straipsnio 4 dalyje išvardytų bendrovių išduoto galiojančio gamybos sertifikato originalas“ ( 15 ). |
|
47. |
Šiomis aplinkybėmis manau, kad tokio aiškinimo nekeičia tai, jog Įgyvendinimo reglamento 2015/82 2 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta, kad „[s]kola muitinei nustatoma priimant deklaraciją dėl išleidimo į laisvą apyvartą, nustačius, kad <…> nesilaikoma vienos ar daugiau [reglamento 2 straipsnio 1 dalyje] išvardytų sąlygų“. Manau, kad iš šios nuostatos teksto yra aišku, jog Įgyvendinimo reglamento 2015/82 2 straipsnio 1 dalis yra susijusi su skolos muitinei nustatymu ir ja nesiekiama nustatyti, kada turi būti pateikta įsipareigojimo sąskaita faktūra. |
|
48. |
Šiomis aplinkybėmis laikausi nuomonės, kad Įgyvendinimo reglamento 2015/82 2 straipsnio 1 dalis turėtų būti aiškinama taip, kad ja atitinkamiems importuotojams nedraudžiama per antidempingo muitų grąžinimo procedūrą pateikti reikalaujamą įsipareigojimo sąskaitą faktūrą. |
|
49. |
Todėl, atsižvelgiant į tai, kad jeigu nenumatyta kitaip, Įgyvendinimo reglamento 2015/82 1 straipsnio 4 dalyje daroma nuoroda į galiojančias nuostatas dėl muitų, prekių, kurioms taikomas antidempingo muitas, muitinės deklaracijų pateikimo ir kontrolės išsamias taisykles nustato Muitinės kodeksas ( 16 ) ir, konkrečiau kalbant, 78 straipsnis, kai turima omeny muito grąžinimo procedūra, pavyzdžiui, administracinio protesto procedūra, po kurios buvo pradėta pagrindinė byla. Iš tikrųjų tai galima sutapatinti su „deklaracijos tikrinimu po prekių išleidimo“, kaip tai suprantama pagal Muitinės kodekso 78 straipsnį. ( 17 ) |
|
50. |
Kaip nurodė Teisingumo Teismas, šioje nuostatoje nustatyta procedūra, leidžianti muitinėms ex officio arba deklaranto prašymu pakartotinai patikrinti muitinės deklaraciją po to, kai prekės jau išleistos, t. y. jau pateikus minėtą deklaraciją ( 18 ). |
|
51. |
Muitinė, remdamasi Muitinės kodekso 78 straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali, pirma, pakartotinai patikrinti ir, jeigu reikia, atlikti muitinės deklaracijos pakeitimus ir, antra, atlikti atitinkamų dokumentų ir duomenų kontrolę, kad įsitikintų deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumu. Jei pakartotinai patikrinus ar atlikus kontrolę paaiškėja, kad atitinkamos muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančios nuostatos buvo taikomos remiantis neteisinga arba neišsamia informacija – pavyzdžiui, padaryta esminių klaidų arba nepateikta informacijos, – muitinė pagal minėtą 78 straipsnio 3 dalį, remdamasi naujai surinkta informacija, privalo imtis priemonių, būtinų susidariusiai padėčiai sureguliuoti ( 19 ). Tokia yra šių nuostatų apimtis, kuri, Teisingumo Teismo teigimu, turi būti taikoma net ir tuo atveju, jei deklarantas savo elgesiu tiesiogiai darė įtaką muitinės teisei atlikti patikrinimus, jeigu peržiūrėjus muitinės deklaraciją arba atlikus patikrinimą patvirtinama, kad nekilo grėsmė aptariamos muitinės procedūros tikslų įgyvendinimui ( 20 ). |
|
52. |
Tokiais atvejais, t. y. kai nėra grėsmės, kad bus vengiama taikomų muitinės procedūrų, pritariu generaliniam advokatui P. Mengozzi, kad didesnės antidempingo muito normos nei ta, kuri buvo faktiškai nustatyta importuojamus produktus pagaminusiai bendrovei, taikymas importui neatitiktų paties antidempingo muito nustatymo tikslo, nes tai viršytų tikslą panaikinti importo dempingo kaina sukeltą žalą ( 21 ). Iš tikrųjų, kaip jau nurodžiau šios išvados 43 punkte, antidempingo muitais ir kompensuojamais muitais siekiama užkirsti kelią žalai, kuri galėtų būti padaryta ES pramonei, o ne nustatyti tam tikros formos sankciją dėl muitinės taisyklių pažeidimo, juo labiau nebausti tų, kurie nerūpestingai arba nedėmesingai pildo muitinės formas. |
|
53. |
Taigi, remiantis Muitinės kodekso 78 straipsniu, darytina išvada, kad naujus dokumentus, į kuriuos muitinė gali atsižvelgti, galima pateikti ir po to, kai muitinės deklaracija jau yra pateikta. Šio straipsnio tikslas yra priartinti muitinės procedūrą prie realios situacijos ( 22 ). |
|
54. |
Šiomis aplinkybėmis manau, kad nėra pagrindo manyti, jog įsipareigojimo sąskaita faktūra, kuri atitinka Įgyvendinimo reglamento 2015/82 priede nustatytus reikalavimus, nepatenka į šios nuostatos taikymo sritį, ypač jeigu aptariamos muitinės procedūros tikslams nekeliama grėsmė. |
|
55. |
Šioje byloje padėtis yra tokia, kad, pirma, vykstant procedūrai Vokietijos institucijose pareiškėja pateikė įsipareigojimo sąskaitą, atitinkančią Įgyvendinimo reglamento 2015/82 priede nustatytus reikalavimus, ir, antra, atsižvelgiant į bylos medžiagą, atrodo, jog nagrinėjamos antidempingo sistemos tikslai nebuvo pažeisti. |
|
56. |
Iš tikrųjų, nekyla abejonių – ir tai nėra ginčijama, – kad pareiškėja prekes importavo iš vienos iš Įgyvendinimo sprendime 2015/87 nurodytų įmonių ir kad vykdant šį importą buvo laikomasi Komisijos priimtos mažiausios importo kainos. Be to, neginčijama, kad buvo įvykdyti kiti Įgyvendinimo reglamento 2015/82 2 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai. |
|
57. |
Šiomis aplinkybėmis atrodytų, kad šiuo atveju nebuvo jokios rizikos, jog bus bandoma išvengti muito mokesčio, nurodyto Įgyvendinimo reglamento Nr. 2015/82 183 konstatuojamojoje dalyje, todėl nekilo pavojus tinkamam antidempingo muitų taikymui. Vis dėlto šią aplinkybę turi galutinai konstatuoti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. |
|
58. |
Todėl, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, kad į antrąjį klausimą reikėtų atsakyti, kad Įgyvendinimo reglamento 2015/82 2 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, jog, siekiant, kad antidempingo muitas būtų grąžintas, leidžiama įsipareigojimo sąskaitą faktūrą pateikti po to, kai buvo pateikta muitinės deklaracija, jei kitos būtinos to muito netaikymo išankstinės sąlygos yra tenkinamos ir jei užtikrinamas tinkamas antidempingo muitų taikymas, o tai patikrinti turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. |
VI. Išvada
|
59. |
Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Finanzgericht Hamburg (Hamburgo finansų teismas, Vokietija) pateiktus prejudicinius klausimus:
|
( 1 ) Originalo kalba: anglų.
( 2 ) OL L 15, 2015, p. 8.
( 3 ) OL L 302, 1992, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307).
( 4 ) OL L 323, 2008, p. 1.
( 5 ) OL L 323, 2008, p. 62.
( 6 ) Šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 17 d. Sprendimą Baltic Agro (C‑3/13, EU:C:2014:2227, 24 punktas) ir 2019 m. gegužės 22 d. Sprendimą Krohn & Schröder (C‑226/18, EU:C:2019:440, 46 punktas).
( 7 ) Šiuo klausimu žr. 2019 m. gegužės 22 d. Sprendimą Krohn & Schröder (C‑226/18, EU:C:2019:440, 54 ir 55 punktai).
( 8 ) Šiuo klausimu dėl panašių nuostatų žr. 2014 m. rugsėjo 17 d. Sprendimą Baltic Agro (C‑3/13, EU:C:2014:2227, 30 punktas).
( 9 ) Šiuo klausimu žr. Įgyvendinimo reglamento 2015/82 183 konstatuojamąją dalį ir 2017 m. spalio 12 d.Sprendimą Tigers (C‑156/16, EU:C:2017:754, 34 punktas).
( 10 ) Šiuo klausimu žr. 2000 m. spalio 3 d. Sprendimą Industrie des poudres sphériques prieš Tarybą (C‑458/98 P, EU:C:2000:531, 91 punktas).
( 11 ) Bet kokiu atveju atrodytų, kad nagrinėjamu atveju tokia galimybė netaikoma. Iš tikrųjų, nors atitinkamos sutartys sudarytos atitinkamai 2015 m. sausio 9, 13, 15 ir 16 d., Komisija raštu pateiktuose atsakymuose į Teisingumo Teismo klausimus patvirtino, kad naują įsipareigojimą dėl kainos Weifang pasirašė 2014 m. lapkričio 11 d. Todėl nepanašu, kad derantis dėl anksčiau minėtų sutarčių buvo remtasi Įgyvendinimo sprendimo 2015/87 4 konstatuojamojoje dalyje nurodytu nauju įsipareigojimu dėl kainos.
( 12 ) 2017 m. spalio 12 d. sprendimas (C‑156/16, EU:C:2017:754).
( 13 ) Šiuo klausimu žr. sprendimo 39 punktą ir rezoliucinę dalį.
( 14 ) Šiuo klausimu žr. 2000 m. spalio 3 d. Sprendimą Industrie des poudres sphériques / Taryba (C‑458/98 P, EU:C:2000:531, 91 punktas).
( 15 ) 1997 m. lapkričio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2320/97, nustatantis galutinį antidempingo muitą besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba nelegiruotojo plieno importui, kurio kilmės šalys yra Vengrija, Lenkija, Rusija, Čekijos Respublika, Rumunija ir Slovakijos Respublika, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 1189/93, ir nutraukiantis procesinius veiksmus dėl tokio importo, kurio kilmės šalis yra Kroatijos Respublika (OL L 322, 1997, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 26 t., p. 329). Išskirta mano. Reikia pripažinti, kad Įgyvendinimo reglamento 2015/82 184 konstatuojamosios dalies tekstas yra panašus į Reglamento Nr. 2320/97 2 straipsnio 2 dalies tekstą. Vis dėlto, nors konstatuojamosios dalys gali padėti aiškinti tekstą, reikia pažymėti, kad Įgyvendinimo reglamento 2015/82 2 straipsnio 1 dalyje teisės aktų leidėjo pateiktas tekstas yra kitoks ir tai yra vienintelis privalomas tekstas.
( 16 ) Šiuo klausimu žr. 2017 m. spalio 12 d. Sprendimą Tigers (C‑156/16, EU:C:2017:754, 27 punktas).
( 17 ) Šiuo klausimu žr. generalinio advokato P. Mengozzi išvadą byloje Tigers (C‑156/16, EU:C:2017:474, 47 punktas). Svarbu pažymėti, kad, nepaisant skirtingo vertimo, Tigers byloje ir šioje byloje nagrinėjama administracinio protesto procedūra yra ta pati procedūra.
( 18 ) Šiuo klausimu žr. 2017 m. spalio 12 d. Sprendimą Tigers (C‑156/16, EU:C:2017:754, 29 punktas).
( 19 ) Šiuo klausimu žr. 2015 m. gruodžio 10 d. Sprendimą Veloserviss (C‑427/14, EU:C:2015:803, 24 punktas) ir 2017 m. spalio 12 d. Sprendimas Tigers (C‑156/16, EU:C:2017:754, 30 punktas).
( 20 ) Šiuo klausimu žr. 2012 m. liepos 12 d. Sprendimą Südzucker ir kt. (C‑608/10, C‑10/11 ir C‑23/11, EU:C:2012:444, 51 punktas).
( 21 ) Šiuo klausimu žr. generalinio advokato P. Mengozzi išvadą byloje Tigers (C‑156/16, EU:C:2017:474, 61 punktas).
( 22 ) Šiuo klausimu žr. 2015 m. gruodžio 10 d. Sprendimą Veloserviss (C‑427/14, EU:C:2015:803, 26 punktas) ir 2017 m. spalio 12 d. Sprendimą Tigers (C‑156/16, EU:C:2017:754, 31 punktas).