Laikina versija
GENERALINIO ADVOKATO
MANUEL CAMPOS SÁNCHEZ-BORDONA IŠVADA,
pateikta 2026 m. kovo 12 d.(1)
Byla C-11/25
Jelgavas valstspilsētas pašvaldība
prieš
Konkurences padome
(Augstākā tiesa (Senāts) (Aukščiausiasis Teismas, Latvija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„ Procesas dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą – Konkurencija – SESV 102 straipsnis – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – Sąvokos „ekonominė veikla“ ir „įmonė“ – Atliekų tvarkymo paslaugų organizavimas savivaldybėje ir teisė pasirinkti rangovo atrankos sistemą – Sprendimai, priimami vykdant viešosios valdžios įgaliojimus – Rangovo teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas atrankos procedūra – Tiesioginis sutarties sudarymas – Paslaugų teikėjas, kuris iš dalies priklauso savivaldybei “
1. 2004 m. Jelgavas valstspilsētas pašvaldība (Jelgavos savivaldybės taryba, Latvija) su bendrove, kurios didžiausia akcininkė ji yra, sudarė paslaugų sutartį dėl atliekų surinkimo ir tvarkymo savivaldybėje.
2. Rangovas buvo atrinktas nevykdant jokios viešojo pirkimo procedūros. Sutartis galiojo iki 2029 m.
3. 2021 m. Konkurences padome (Konkurencijos taryba, Latvija) nurodė, kad tiesiogiai atrinkdama rangovą savivaldybės taryba pažeidė draudimą piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, ir skyrė jai baudą.
4. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti SESV 102 straipsnį, kad iš esmės būtų galima nustatyti, ar savivaldybės taryba, priimdama sprendimą, kaip organizuoti atliekų tvarkymo paslaugų teikimą savo teritorijoje, veikia kaip „įmonė“.
I. Teisinis pagrindas
A. Sąjungos teisė
1. Direktyva 75/442/EEB(2)
5. 5 straipsnyje numatyta:
„Valstybės narės įsteigia arba paskiria kompetentingą instituciją arba institucijas, atsakingas už atliekų šalinimo operacijų planavimą, organizavimą, leidimų šioms operacijos suteikimą ir šių operacijų priežiūrą konkrečioje zonoje.“
2. Direktyva 2008/98/EEB(3)
6. 13 straipsnyje „Žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga“ nustatyta:
„Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad atliekų tvarkymas būtų atliekamas nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nepakenkiant aplinkai, visų pirma:
a) nesukeliant pavojaus vandeniui, orui, dirvožemiui, augalams ar gyvūnams;
b) nekeliant nepatogumų dėl triukšmo ar kvapų; ir
c) nedarant neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar ypatingai svarbioms vietovėms.“
B. Latvijos teisė
1. Konkurencijos įstatymas(4)
7. 1 straipsnio 1 punkte „dominuojančia padėtimi“ laikoma vieno ar kelių ūkio subjektų ekonominė padėtis tam tikroje rinkoje, kai jie gali gana ilgą laiką visiškai ar iš dalies nepriklausomai nuo konkurentų, klientų, tiekėjų ar vartotojų stabdyti, riboti arba labai iškreipti konkurenciją toje rinkoje.
8. 1 straipsnio 9 punkte „ūkio subjektas“ apibrėžtas kaip bet kuris asmuo, įskaitant užsienio subjektus, kuris vykdo arba ketina vykdyti ekonominę veiklą Latvijos teritorijoje arba kurio veikla daro ar gali daryti poveikį konkurencijai Latvijos teritorijoje.
9. 13 straipsnio turinys sutampa su SESV 102 straipsnio turiniu(5).
2. Valstybės valdymo organizavimo įstatymas(6)
10. 1 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad „viešosios teisės reglamentuojamas juridinis asmuo“ – tai savivaldybė ar kitas viešosios teisės reglamentuojamas juridinis asmuo, įsteigtas įstatymu ar pagal įstatymą.
11. 87 straipsnyje numatyta, kad viešosios teisės reglamentuojamas juridinis asmuo veikia privatinės teisės srityje, kai: i) vykdo savo veiklai būtinus sandorius; ii) teikia paslaugas; iii) įsteigia kapitalo bendrovę arba įsigyja esamos kapitalo bendrovės akcijų. Viešosios teisės reglamentuojamam juridiniam asmeniui, veikiančiam privatinės teisės srityje, taikomi bendrieji privatinės teisės sandorius reglamentuojantys įstatymai, jeigu ši veikla nėra ribojama kitomis taisyklėmis.
3. Savivaldybių tarybų įstatymas(7)
12. Pagal šio įstatymo 15 straipsnį vienas iš savivaldybių tarybų savarankiškų uždavinių yra organizuoti gyventojams komunalinių paslaugų teikimą, įskaitant savivaldybių atliekų tvarkymą.
4. Atliekų tvarkymo įstatymas(8)
13. 9 straipsnyje nurodyta, kad savivaldybių tarybos organizuoja komunalinių atliekų, įskaitant pavojingas atliekas, tvarkymą savo administracinėje teritorijoje pagal atliekų tvarkymo planus.
14. 15 straipsnyje reglamentuojama vietos valdžios institucijų kompetencija pasirinkti ūkio subjektą, kuris surinks, veš, tvarkys ir saugos komunalines atliekas atitinkamoje tvarkymo teritorijoje, viešųjų pirkimų teisės aktuose nustatyta tvarka surengus viešųjų pirkimų procedūrą komunalinėms atliekoms tvarkyti tam tikroje teritorijoje(9).
5. Valstybės ar savivaldybių vykdomų viešųjų pirkimų įstatymas(10)
15. 1 straipsnio 3 punkto a papunktyje nurodyta, kad perkančioji organizacija – tai valdžios sektoriaus įstaiga, kita valdžios institucija, viešosios teisės reglamentuojamas juridinis asmuo ir privatinės teisės reglamentuojamas subjektas, kuris atitinka visus šiuos kriterijus:
– yra įsteigtas viešiesiems poreikiams tenkinti arba turi tokį uždavinį ir nėra komercinio pobūdžio,
– yra pavaldus valdžios sektoriaus įstaigai, kitai valdžios institucijai, viešosios teisės reglamentuojamam juridiniam asmeniui ar šiuos kriterijus atitinkančiam privatinės teisės reglamentuojamam subjektui arba patiria lemiamą jų įtaką (jie turi balsų daugumą renkant priežiūros ar valdymo organų narius arba skiriant vadovus), arba daugiau kaip 50 % jo veiklos finansuoja valstybė, viešosios teisės reglamentuojamas juridinis asmuo ar privatinės teisės reglamentuojamas subjektas, atitinkantis tuos kriterijus.
16. 4 straipsnyje yra pateiktos įstatymo taikymo išimtys ir perkančiajai organizacijai suteikta teisė įstatymo netaikyti, kai sudaroma sutartis, kurios dalykas, be kita ko, yra paslauga, teikiama perkančiosios organizacijos uždaviniams vykdyti įsteigtos įstaigos, kurią visiškai kontroliuoja perkančioji organizacija arba kuri yra jai pavaldi ir kuri daugiausia savo paslaugų (daugiau kaip 80 % paslaugų vertės) teikia perkančiajai organizacijai, o santykių su trečiaisiais asmenimis srityje visiškai atitinka įstatymo reikalavimus.
II. Faktinės aplinkybės, byla ir prejudicinis klausimas
17. Prašyme priimti prejudicinį sprendimą faktinės aplinkybės nurodytos taip:
– 2004 m. rugsėjo 27 d. Latvijos Respublikos komerciniame registre buvo įregistruota bendrovė SIA Jelgavas komunālie pakalpojumi (toliau – SIA JKP), kurios 51 % įstatinio kapitalo priklauso Jelgavos savivaldybės tarybai, o 49 % – privatinės teisės reglamentuojamam juridiniam asmeniui,
– 2004 m. lapkričio 1 d. Jelgavos savivaldybės taryba su SIA JKP sudarė paslaugų teikimo sutartį dėl atliekų tvarkymo ir atliekų tvarkymo sistemos plėtros bei populiarinimo Jelgavos savivaldybės teritorijoje iki 2029 m. gruodžio 31 d. (toliau – paslaugų sutartis),
– šią paslaugų sutartį Jelgavos savivaldybės taryba sudarė nesurengusi konkurso, nes pasinaudojo tuo metu galiojusiame Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta išimtimi, t. y. vykdė vidaus procedūrą,
– 2020 m. gegužės 25 d. Konkurencijos taryba gavo privataus asmens skundą, kuriame nurodyta, kad paslaugų teikėjas atliekų tvarkymo paslaugoms Jelgavos savivaldybės teritorijoje teikti buvo atrinktas neteisėtai, todėl turi būti nutraukta paslaugų sutartis ir organizuojama nauja rangovo atrankos procedūra,
– 2021 m. liepos 22 d. Konkurencijos taryba priėmė nutarimą, kuriame konstatavo, kad Jelgavos savivaldybės taryba pažeidė Konkurencijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį (draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi), ir skyrė jai baudą.
18. Jelgavos savivaldybės taryba šį nutarimą apskundė Administratīvā apgabaltiesa (Administracinis apygardos teismas, Latvija). Ji iš esmės nurodė, kad sudaryti paslaugų teikimo sutartį dėl atliekų surinkimo vykdant vidaus procedūrą nėra rinkos dalyvio sprendimas. Savivaldybės taryba, spręsdama dėl savivaldybės atliekų tvarkytojo atrankos procedūros, vykdė viešosios valdžios įgaliojimus (kuriems taikoma viešoji teisė), nepatenkančius į konkurencijos institucijos vykdomos kontrolės sritį.
19. Pirmosios instancijos teismas skundą atmetė; jis paliko galioti Konkurencijos tarybos išvadas ir patvirtino, kad Jelgavos savivaldybės taryba buvo rinkos dalyvė ir piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi.
20. Jelgavos miesto taryba pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė Augstākā tiesa (Senāts) (Aukščiausiasis Teismas, Latvija).
21. Tokiomis aplinkybėmis Augstākā tiesa (Senāts) (Aukščiausiasis Teismas) Teisingumo Teismui pateikė šį prejudicinį klausimą:
„Ar [SESV] 102 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, į jo taikymo sritį taip pat patenka viešosios teisės reglamentuojamo juridinio asmens sprendimas dėl atliekų tvarkymo organizavimo savivaldybėje tvarkos, kuris nagrinėjamu atveju buvo sprendimas šios paslaugos teikimą organizuoti teisę teikti paslaugą pagal vidaus procedūrą suteikiant įmonei, iš dalies priklausančiai savivaldybės tarybai?
Visų pirma ar savivaldybės taryba gali būti laikoma rinkos dalyve arba įmone, kaip tai suprantama pagal [SESV] 102 straipsnį, jeigu ji priima sprendimą organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą taip, kad teisė teikti šią paslaugą taikant vidaus procedūrą suteikiama įmonei, kuri iš dalies priklauso savivaldybės tarybai?“
III. Procesas Teisingumo Teisme
22. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas gavo 2025 m. sausio 9 d.
23. Rašytines pastabas pateikė Jelgavos savivaldybės taryba, Konkurencijos taryba, Latvijos vyriausybė ir Europos Komisija. Jos visos dalyvavo teismo posėdyje, vykusiame 2025 m. gruodžio 10 d.
IV. Vertinimas
A. Prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumas
24. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas išsamiai nurodė(11) priežastis, kodėl jis mano, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas:
– jis pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi negali turėti įtakos valstybių narių prekybai, nes faktinės aplinkybės susijusios tik su vidaus situacija. Iš esmės taikomos tik nacionalinės teisės normos, t. y. Konkurencijos įstatymas,
– jis paaiškino, kad Latvijos konkurencijos teisė yra suformuluota taip, kad būtų suderinta su Sąjungos teise. 2001 m. priimtas Konkurencijos įstatymas iš esmės atitinka EB sutarties 81 ir 82 straipsnius (dabar – SESV 101 ir 102 straipsniai),
– teismas pabrėžia, kad, kalbant apie piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi draudimą, Konkurencijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punktas yra analogiškas SESV 102 straipsniui, išskyrus nuostatą dėl poveikio valstybių prekybai. Taigi aiškinant su šia teisės norma susijusią nacionalinę teisę neturėtų būti nukrypstama nuo Sąjungos teisės taikymo tvarkos,
– jis teigia, kad Teisingumo Teismas yra pripažinęs, jog turi jurisdikciją atsakyti į prašymus priimti prejudicinį sprendimą, kurie pateikti dėl Sąjungos teisės nuostatų, „esant tokioms situacijoms, kai faktinėms aplinkybėms pagrindinėje byloje Sąjungos teisė tiesiogiai netaikoma, tačiau buvo leista taikyti tas nuostatas nacionalinės teisės aktais, kurie, kiek tai susiję su sprendimais dėl visiškai su vidaus klausimais susijusių situacijų, visiškai atitinka Sąjungos teisėje įtvirtintą požiūrį“(12).
25. Sutinku su prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo požiūriu. Šio klausimo nereikia nagrinėti išsamiau, nes siekiant patvirtinti, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas, pakanka remtis 2024 m. gruodžio 5 d. sprendimu byloje dėl panašaus Administratīvā apgabaltiesa (Administracinis apygardos teismas) prašymo priimti prejudicinį sprendimą(13).
26. Byloje C-606/23:
– buvo prašoma išaiškinti SESV 101 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kurioms, nors jos ir nepateko į tiesioginę Sąjungos teisės taikymo sritį, galiojo nacionalinės nuostatos, o šiose nuostatose buvo remiamasi Sąjungos teise, siekiant rasti sprendimą dėl vien vidaus situacijos,
– prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs Latvijos teismas teigė, kad norint nuspręsti dėl Konkurencijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies taikymo turi būti išaiškinta Sąjungos teisė. Jo nuomone, ši nuostata neturėtų būti aiškinama kitaip nei SESV 101 straipsnio 1 dalis, nes abiejose teisės normose įtvirtintas iš esmės panašus teisinis pagrindas.
27. Atsakydamas į tą prašymą Teisingumo Teismas:
– pripažino, kad turi jurisdikciją priimti sprendimą, nes remiantis pateikta nutartimi dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą „<...> galima teigti, kad Konkurencijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis pagrindas iš esmės yra identiškas SESV 101 straipsnio 1 daliai ir kad ši 11 straipsnio 1 dalis Latvijos teisinėje sistemoje turi būti aiškinama taip pat, kaip ir SESV 101 straipsnio 1 dalis“(14),
– priminė, kad jau buvo konstatavęs turįs jurisdikciją nuspręsti dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą, kuriuos, esant panašioms situacijoms, Latvijos teismai pateikė dėl SESV 101 straipsnio 1 dalies išaiškinimo(15).
28. Šios aplinkybės mutatis mutandis taikomos tokioje byloje kaip nagrinėjamoji, kuri susijusi su SESV 102 straipsnio išaiškinimu.
B. Prejudicinio klausimo analizė
29. Konkurencijos tarybos sprendimas pagrįstas dvejopa prielaida, kad, sudarydama ginčijamą sutartį, Jelgavos savivaldybės taryba jos teritorijoje teikiamų komunalinių atliekų surinkimo paslaugų rinkoje veikė kaip įmonė ir piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi(16).
30. Vis dėlto neaišku, ar Konkurencijos tarybos sprendime buvo atsižvelgta tik į paslaugų sutarties sudarymo momentą (2004 m. lapkričio 1 d.)(17), ar, priešingai, taip pat į momentą, kai buvo pateiktas skundas, dėl kurio Konkurencijos taryba ėmėsi veiksmų (2020 m. gegužės 25 d.).
31. Nustatymas, į kurį momentą atsižvelgta siekiant įvertinti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, galėtų turėti pasekmių, susijusių su taikytina Sąjungos teise(18).
32. Visų pirma 2004 m. SESV 102 straipsnis nebuvo įsigaliojęs. Priešingai, tada galiojo EB sutarties 82 straipsnis. Kadangi abiejų straipsnių turinys iš esmės sutampa, neprieštarauju, kad būtų remiamasi Sąjungos pirminės teisės nuostata, dėl kurios klausia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas (SESV 102 straipsniu).
1. Sutarties pobūdis
33. Teismo posėdyje kilo klausimas, ar nagrinėjamą sandorį galima laikyti paslaugų sutartimi, ar koncesija.
34. Atsakymas į šį klausimą galėtų būti naudingas siekiant išsiaiškinti, ar pagal Sąjungos viešųjų pirkimų teisę taikoma Direktyva 2014/24/ES(19), ar Direktyva 2014/23/ES(20).
35. Nuspręsti dėl sutarties pobūdžio turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į tikslų sutarties turinį, apie kurį jis turi visą sprendimui priimti reikalingą informaciją(21).
36. Tai, koks sprendimas bus pasirinktas, neturi įtakos atsakymui į klausimą dėl SESV 102 straipsnio aiškinimo. Jeigu Jelgavos savivaldybės taryba veikė kaip įmonė ir piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, tai, kokiu pagrindu – pagal paslaugų sutartį ar koncesiją – (hipotetiškai) buvo piktnaudžiaujama, mano nuomone, nėra lemiamas veiksnys.
37. Taip pat nemanau, kad šis skirtumas yra svarbus nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl teisinės sistemos, pagal kurią suteikiami toliau nurodyti vidaus įgaliojimai. Ši teisinė sistema panaši taikant tiek Direktyvos 2014/24 12 straipsnį (paslaugų sutartims), tiek Direktyvos 2014/23 17 straipsnį (koncesijoms)(22).
38. Bet kuriuo atveju, laikydamasis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo terminijos, šioje išvadoje vartosiu terminą „paslaugų sutartis“.
2. Ginčo ribos ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pozicija
39. Teismas išdėstė priežastis, dėl kurių kreipėsi į Teisingumo Teismą, jas apibendrinsiu toliau.
– Tam, kad savivaldybės tarybai būtų taikoma Konkurencijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga, ji turi būti laikoma įmone, taip pat turi užimti dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje.
– Viešosios teisės reglamentuojamas juridinis asmuo gali veikti privatinės teisės srityje. Jeigu jis veikia kaip įmonė, turi laikytis konkurencijos taisyklių.
– Pagal SESV 102 straipsnį tai, ar subjektas laikomas įmone, priklauso nuo aplinkybės, ar jo veikla gali būti kvalifikuojama kaip ekonominė veikla, ar, atvirkščiai, kaip veikla, susijusi su viešosios valdžios įgaliojimų vykdymu.
– Atliekų tvarkymo paslaugų teikimas savaime yra ekonominė veikla. Savivaldybės taryba, steigdama privatinės teisės reglamentuojamą juridinį asmenį arba įsigydama esamos kapitalo bendrovės akcijų, veikia privatinės teisės srityje.
– Vis dėlto kyla abejonių, ar spręsdama, kaip organizuoti atliekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje, savivaldybės taryba veikia pagal privatinę teisę.
– Latvijos teisėje nustatyta, kad atliekų tvarkymo organizavimas yra savarankiškas savivaldybės tarybos uždavinys ir viešosios teisės reglamentuojama jos pareiga. Jis patenka į nacionalinės teisės aktuose apibrėžtų viešosios valdžios įgaliojimų vykdymo sritį(23).
– Savivaldybės taryba, kaip viešosios teisės reglamentuojamas juridinis asmuo, pagal teisės aktus privalantis organizuoti atliekų tvarkymą, turi pasirinkti atliekų tvarkytoją surengusi procedūrą, nustatytą įstatyme, kuriame pateikta nuoroda į viešųjų pirkimų taisyklėse numatytas procedūras(24).
– Tuo metu, kai sudaryta paslaugų sutartis (2004 m.), nacionalinėje teisėje nebuvo jokių nuostatų dėl procedūros, pagal kurią savivaldybės taryba turi pasirinkti paslaugą teiksiantį subjektą. Vis dėlto Satversmes tiesa (Konstitucinis Teismas, Latvija) konstatavo, kad viešųjų pirkimų teisės aktai atliekų surinkimo paslaugų teikėjų atrankai taikomi nuo 2002 m.
– Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą savivaldybių tarybos viešųjų pirkimų teisės aktų negali taikyti, jeigu sutartį sudaro su subjektu, kurį visiškai kontroliuoja. Jeigu būtini vidaus procedūros reikalavimai neįvykdyti, turi būti rengiama viešųjų pirkimų procedūra.
40. Remdamasis šiomis prielaidomis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad „savivaldybės taryba neveikia konkurencijos sąlygomis, bet įgyvendina viešosios valdžios įgaliojimus“(25), spręsdama(26) dėl atliekų tvarkymo paslaugų teikimo būdo.
41. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas priduria, kad patikrinti, ar savivaldybės taryba tinkamai vykdė viešosios teisės reglamentuojamus įgaliojimus, galima nagrinėjant viešųjų pirkimų teisės normų pažeidimus. Taigi atrodo, kad jis netiesiogiai atmeta galimybę tokį patikrinimą atlikti atsižvelgiant į nacionalines konkurencijos taisykles, kurių turinys atitinka SESV 102 straipsnio turinį.
3. SESV 102 straipsnio poveikis
a) Sąvokos „įmonė“ ir „viešieji subjektai, vykdantys su viešosios valdžios įgaliojimų įgyvendinimu susijusią veiklą“
42. Teisingumo Teismas iš pradžių laikėsi sisteminio požiūrio ir „įmone“ laikė žmogiškųjų išteklių ir materialių bei nematerialių elementų, susijusių su teisiškai savarankišku subjektu, kuris nuolat siekia konkretaus ekonominio tikslo, bendrą valdymą(27).
43. Vėliau požiūris pasikeitė ir tapo funkcinis. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas ne subjektui, o jo vykdomai ekonominei veiklai: „<...> sąvoka „įmonė“ apima bet kurį ekonominę veiklą vykdantį subjektą, neatsižvelgiant į jo teisinį statusą ar finansavimo būdus <...>“(28).
44. Teisingumo Teismo teigimu, „<...> būtent prekių arba paslaugų pasiūla nagrinėjamoje rinkoje apibūdina ekonominę veiklą <...>“(29). Paprastai šios paslaugos teikiamos už atlygį, kuris „yra ekonominis atlygis už atitinkamą paslaugą“(30).
45. Remiantis tuo, viešoji įstaiga gali veikti kaip įmonė pagal SESV 102 straipsnį(31). Vis dėlto „veikla, kuri priskirtina viešosios valdžios funkcijų vykdymui, nėra ekonominė veikla, pateisinanti SESV numatytų konkurencijos taisyklių taikymą <...>“(32).
46. Viešosios teisės reglamentuojamam asmeniui, vykdančiam su viešosios valdžios įgaliojimų įgyvendinimu susijusią veiklą, nedraudžiama kartu vykdyti privačią ekonominę veiklą, dėl kurios jis laikomas įmone(33).
47. Taigi siekiant nustatyti, ar konkrečiu atveju viešoji įstaiga veikia kaip įmonė, reikia atlikti analizę ad casum.
b) Komunalinių atliekų tvarkymo organizavimas
48. Kalbant apie atliekų tvarkymo organizavimą pažymėtina, kad Sąjungos teisės aktas, kuriuo remtasi, kai 2004 m. Jelgavos savivaldybės taryba sudarė sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo, buvo Direktyva 75/442.
49. Pagal Direktyvos 75/442 4 straipsnį valstybės narės privalėjo imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad atliekos būtų tvarkomos nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir nepakenkiant aplinkai. 5 straipsnyje buvo reikalaujama, kad jos įsteigtų arba paskirtų kompetentingą instituciją arba institucijas, atsakingas, be kita ko, už atliekų šalinimo operacijų organizavimą konkrečioje zonoje(34).
50. Direktyvoje 75/442 konkreti viešoji ar privačioji komunalinių atliekų tvarkymo sistema nebuvo nustatyta. Ji taip pat nenustatyta ir vėlesnėje Direktyvoje 2008/98. Pagal šias direktyvas Sąjungoje egzistuoja skirtingi modeliai atsižvelgiant į tai, kokiam atliekų tvarkymo reguliavimui kiekviena valstybė narė teikia pirmenybę.
51. Valstybėse narėse, pasirinkusiose modelį be išorės paslaugų teikėjų, t. y. sistemą, kurią valdo jų viešosios institucijos (paprastai vietos savivaldybės), šios institucijos gali arba pačios prisiimti atsakomybę už paslaugos teikimą ir teikti ją naudodamosi savo žmogiškaisiais bei materialiais ištekliais, arba pavesti atliekų tvarkymą savo kontroliuojamai pagalbinei įmonei pagal sąlygas, kuriomis leidžiama paskirti vidaus užduotis(35).
52. Atsižvelgdamas į savarankiškumo ir artumo principus atliekų tvarkymo srityje ir vadovaudamasis „princip[u], kad <...> žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis“, Teisingumo Teismas pabrėžė kompetenciją šiuo klausimu turinčių vietos savivaldybių vaidmenį(36).
53. Taigi Sąjungos teisės požiūriu nėra jokių kliūčių nacionalinės teisės aktuose nustatyti, kad užduotis organizuoti komunalinių atliekų surinkimą, vežimą, tvarkymą ir šalinimą pavedama vietos savivaldybei, kaip viešosios valdžios įgaliojimus vykdančiam asmeniui.
54. Taip pat atitinkama vietos savivaldybė negali būti laikoma „įmone“, kuriai taikomos SESV įtvirtintos konkurencijos taisyklės (visų pirma SESV 102 straipsnis).
55. Nors vietos savivaldybė gali būti kvalifikuojama kaip įmonė kitų rūšių ekonominės veiklos atveju, kartoju, ji taip nekvalifikuojama, kai organizuoja komunalinių atliekų tvarkymą taikydama teisinę sistemą, pagal kurią toks tvarkymas siejamas su viešosios valdžios įgaliojimų vykdymu.
56. Iš prašyme priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismui pateiktos informacijos matyti, kad Latvijos Respublikoje savivaldybės turi funkcinę autonomiją organizuoti atliekų tvarkymo paslaugas(37).
57. Savivaldybės taryba turi nuspręsti, kaip tvarkyti komunalines atliekas savo teritorijoje, įskaitant ūkio subjekto, kuris tas atliekas surinks, veš, prižiūrės ir saugos, pasirinkimą(38), tačiau pareiga įvertinti nacionalinę teisę tenka prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.
58. Logiška, kad būtent šis teismas, vertindamas Jelgavos savivaldybės tarybos veiksmus, turės nustatyti, ar komunalinių atliekų tvarkymo organizavimas yra viešosios valdžios įgaliojimų vykdymo dalis ir, jeigu taip, ar savivaldybės taryba laikėsi šį klausimą reglamentuojančio įstatymo.
59. Jeigu jis patvirtins, kad savivaldybės taryba ne veikia konkurencijos sąlygomis, bet vykdo viešosios valdžios įgaliojimus spręsdama, kaip organizuoti komunalinių atliekų tvarkymą (taip jis pats teigia savo prašyme priimti prejudicinį sprendimą), SESV 102 straipsnis paprasčiausiai nebus taikomas: bus pripažinta, kad savivaldybės taryba neveikia kaip įmonė.
60. A fortiori, kaip teisingai nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, tokiomis aplinkybėmis nebūtų galima konstatuoti, kad savivaldybės taryba „naudojasi dominuojančia padėtimi rinkoje, nes teisė priimti tokį sprendimą (arba galimybė daryti įtaką rinkai) pagal savo pobūdį kyla ne iš šios tarybos ekonominės padėties atitinkamoje rinkoje, o iš to, kad jai pagal įstatymą taikomas viešojoje teisėje numatytas įpareigojimas organizuoti atliekų tvarkymą atitinkamoje teritorijoje“(39).
61. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad norint atsakyti į tokį prejudicinį klausimą, kaip pateiktasis, pakanka nurodyti, jog savivaldybės taryba, kuri vykdydama viešosios valdžios įgaliojimus priima sprendimą organizuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų teikimą savo savivaldybės teritorijoje, negali būti laikoma įmone, kaip ji suprantama pagal SESV 102 straipsnį. Iš tiesų šis prašymo priimti prejudicinį sprendimą klausimas yra esminis.
62. Vis dėlto, siekiant išsamumo, atsakyme taip pat turėtų būti išnagrinėtos problemos, susijusios su Jelgavos savivaldybės tarybos ir SIA JKP sutarties, sudarytos vykdant vidaus procedūrą, turiniu. Tos problemos nurodytos antrojoje prašymo priimti prejudicinį sprendimą dalyje.
4. Viešųjų pirkimų teisės normų taikymas
63. Remiantis Teisingumo Teismui pateikta informacija, pagal nacionalinę teisę vietos savivaldybėms suteikiama tam tikra diskrecija pasirinkti, kaip organizuoti atliekų tvarkymo paslaugų teikimą.
64. Naudodamasi šia diskrecija Jelgavos savivaldybės taryba paslaugų sutartį galėjo sudaryti surengusi konkursą (išorės paslaugų pirkimas) arba ji galėjo atliekų surinkimo paslaugas teikti pati (vidaus paslaugos teikimas)(40).
65. Jeigu Jelgavos savivaldybės taryba pasirinko vidaus paslaugos teikimą, naudodama savo pagalbinius išteklius ji galėjo paslaugą teikti tiesiogiai arba pagal procedūrą, paprastai vadinamą vidaus procedūra.
66. Jelgavos savivaldybės taryba teigia, kad 2004 m. ji nusprendė komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikti pagal vidaus procedūrą pasitelkusi įmonę, kurios kontrolinis akcijų paketas priklausė jai.
67. Dėl galimybės sudaryti tokios rūšies vidaus sutartis yra suformuota gausi jurisprudencija(41). Kaip ne kartą yra nusprendęs Teisingumo Teismas, su vidaus sutartimis susijusi išimtis „<...> grindžiama idėja, kad valdžios institucija, kuri yra perkančioji organizacija, gali įgyvendinti su viešuoju interesu susijusias jai pavestas užduotis savo pačios administracinėmis, techninėmis ir kitomis priemonėmis ir neprivalo kreiptis į išorės subjektus, nepriklausančius jos tarnyboms <...>“(42).
68. Teisingumo Teismas priduria, kad ši išimtis „<...> gali būti išplėsta taip, kad apimtų situacijas, kai kontrahentas yra subjektas, teisiniu požiūriu atskiras nuo perkančiosios organizacijos, jei pastaroji asmenį, su kuriuo sudaryta sutartis, kontroliuoja analogiškai kaip ir savo pačios tarnybas ir šis asmuo didžiąją savo veiklos dalį vykdo su perkančiąja organizacija arba perkančiosiomis organizacijomis, kuriai arba kurioms jis priklauso <...>“, ir galima manyti, kad tokiais atvejais „perkančioji organizacija remiasi savo pačios priemonėmis“(43).
69. Sprendime Undis Servizi, dėl kurio poveikio byloje buvo svarstoma teismo posėdyje, Teisingumo Teismas pakartojo tuos pačius argumentus ir pridūrė, kad su vidaus sutartimis susijusios išimties pripažinimas yra pateisinamas tuo, kad „<...> tokiu atveju tarp perkančiosios organizacijos ir subjekto, su kuriuo sudaromas sandoris, egzistuoja ypatingas vidinis ryšys, net jeigu minėtas subjektas yra teisiškai nuo jos atskiras <...>. Tokiais atvejais galima manyti, kad perkančioji organizacija iš tikrųjų naudojasi savo pačios priemonėmis <...> ir kad subjektas, su kuriuo sudaromas sandoris, yra tarsi viena iš jos vidaus tarnybų.“(44)
70. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neprašo išaiškinti Sąjungos teisės nuostatų, susijusių su vidaus sutartimis, kurioms netaikomos viešųjų pirkimų taisyklės(45). Jis Teisingumo Teismo neprašo padėti nustatyti, ar vidaus subjektas, su kuriuo Jelgavos savivaldybės taryba tiesiogiai sudarė sutartį dėl atliekų surinkimo paslaugų valdymo, atitiko konkrečius vidaus sutarties sudarymo reikalavimus.
71. Vis dėlto Konkurencijos taryba ir Latvijos vyriausybė teigia, kad pagal viešųjų pirkimų taisykles konkurencijos institucijoms nedraudžiama vertinti, ar tam tikras elgesys, kuriam taikomos šios taisyklės, atitinka konkurencijos teisę (SESV 102 straipsnis yra šios teisės dalis).
72. Jos priduria, kad toks vertinimas leidžia nustatyti, ar buvo pažeistas SESV 102 straipsnyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, neatsižvelgiant į tai, ar nagrinėjama veikla patenka į sektoriaus teisės aktų (šiuo atveju – viešųjų pirkimų teisės aktų) taikymo sritį(46).
73. Teismo posėdyje Konkurencijos taryba ir Latvijos vyriausybė pripažino, kad ši taryba neturi įgaliojimų pati vertinti, ar savivaldybės tarybos sprendimas pagal sutartį pavesti paslaugos valdymą savo vidaus subjektui yra neteisėtas. Šį sprendimą gali patikrinti Iepirkumu uzraudzības birojs (Viešųjų pirkimų priežiūros institucija, Latvija), o vėliau – teismas(47).
74. Šiame etape, remiantis prielaida, kad Konkurencijos taryba neturi įgaliojimų spręsti, ar vidaus sutartis buvo sudaryta neteisėtai (t. y. ar ji neatitinka Direktyvos 2014/24 12 straipsnio arba Direktyvos 2014/23 17 straipsnio), iš esmės reikia išsiaiškinti, ar tokio (kaip įtariama) neteisėto sutarties sudarymo pakaktų siekiant konstatuoti, jog buvo piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi.
75. Mano nuomone, atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos ir Latvijos vyriausybės nurodytą „dvejopą kontrolę“ negalima pripažinti, kad viešojo pirkimo sutarčių sudarymo vidaus procedūra savaime reiškia, jog piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi.
76. Jeigu Konkurencijos tarybos ir Latvijos vyriausybės argumentas būtų taikomas visuotinai, vidaus procedūra būtų lėmusi, kad piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi būtų konstatuotas savaime, nes ekonominę veiklą tam tikroje rinkoje vykdo tik vietos savivaldybė, kuri ilgesniam ar trumpesniam laikui iš tos rinkos pašalina konkurentus.
77. Latvijos vyriausybė taip pat tvirtina, kad taikant vidaus procedūrą buvo pašalinti konkurentai ir toks taikymas turėjo neigiamą poveikį konkurencijai atitinkamoje rinkoje(48).
78. Taigi pagal Sąjungos teisėje vidaus sutarčių sudarymo procedūroms suteiktą prasmę ir apibrėžtį (Direktyvos 2014/24 12 straipsnis ir Direktyvos 2014/23 17 straipsnis), taikant griežtas sąlygas, galima pasirinkti pagalbinius valdžios institucijų išteklius, kaip būdą paslaugai teikti. Tai, kad sutartį pasirenkama sudaryti su (vidaus) subjektu siekiant pavesti jam teikti paslaugą, taip pat eo ipso reiškia, jog pašalinami visi kiti galimi konkurentai.
79. Žinau, kad tam tikros valstybių narių konkurencijos institucijos nenoriai taiko vidaus sutarčių sudarymo procedūras. Logiška, kad joms kyla abejonių dėl neigiamo poveikio, kurį šių procedūrų plėtra gali turėti rinkoms (ypač paslaugų rinkoms)(49).
80. Vis dėlto leisti sudaryti vidaus sutartis buvo sąmoningas Europos Sąjungos teisės aktų leidėjo sprendimas: remdamasis savo politiniais pasirinkimais jis įvertino, kad tam tikrais atvejais yra tikslinga atleisti valstybių narių valdžios institucijas nuo pareigos taikyti konkurencines viešųjų pirkimų procedūras.
81. Kartoju, taikydamos šį sprendimą valstybių narių valdžios institucijos tam tikras užduotis teisėtai paveda atlikti savo pagalbinėms įmonėms (kai, be kitų reikalavimų, jas kontroliuoja analogiškai kaip ir savo pačios tarnybas), nesikreipdamos į rinką dėl darbų, paslaugų ar prekių įsigijimo(50).
82. Kitaip yra tuo atveju, kai pavieniai valdžios institucijos sprendimai, kuriais teikti paslaugas pavedama jos pačios pagalbinei įmonei, neatitinka direktyvų 2014/24 arba 2014/23.
83. Taip galėtų būti nagrinėjamu atveju, jeigu vidaus procedūra nebūtų taikoma pagal įstatyme numatytas sąlygas, visų pirma susijusias su „vietos savivaldybės vykdoma visiška bendrovės kontrole, kuri yra neįmanoma, jei jos akcijų turi privati bendrovė“(51). Taigi Konkurencijos taryba baudžia už „neteisėtą vidaus paslaugų principo taikymą“(52).
84. Šiuo klausimu sutinku su prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pozicija: klausimas, ar savivaldybės taryba tinkamai pasinaudojo viešosios teisės reglamentuojamais įgaliojimais sudarydama sutartį su vidaus subjektu, galėtų būti svarstomas nagrinėjant bylą dėl viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimo(53).
85. Iš tiesų neteisėtas Jelgavos savivaldybės tarybos sprendimas gali būti užginčytas institucijoms, atsakingoms už valdžios sektoriaus institucijų aktų dėl viešųjų pirkimų peržiūrą(54). Skunde gali būti nurodyta, kad priemonė neatitinka teisės aktų, yra nereikalinga arba neproporcinga, o galutinį sprendimą šiuo klausimu turi priimti kompetentingi teismai.
86. Bet kuriuo atveju tai savaime nėra susiję su SESV 102 straipsniu. Pirma, kaip minėjau, ši nuostata netaikoma savivaldybės tarybai, kuri sprendimą dėl atliekų tvarkymo priima vykdydama viešosios valdžios įgaliojimus. Antra, (galimas) viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas nebūtinai reiškia piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi vidaus rinkoje ar didelėje jos dalyje.
V. Išvada
87. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti Augstākā tiesa (Senāts) (Aukščiausiasis Teismas, Latvija):
Savivaldybės taryba, kuri, naudodamasi viešosios valdžios įgaliojimais, nusprendžia organizuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų teikimą savo savivaldybėje ir, surengus vidaus procedūrą, sudaryti šių paslaugų tiekimo sutartį su subjektu, kurį ji kontroliuoja analogiškai kaip ir savo pačios tarnybas, negali būti laikoma „įmone“, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį.
1 Originalo kalba: ispanų.
2 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva dėl atliekų (OL L 194, 1975, p. 47; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 1 t., p. 23).
3 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008, p. 3). Viena iš panaikintų direktyvų yra 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/12/EB dėl atliekų (OL L 114, 2006, p. 9).
4 Konkurences likums, 2001 m. spalio 4 d. (Latvijas Vēstnesis, 2001, Nr. 151). Jį galima rasti adresu https://likumi.lv/ta/id/54890-konkurences-likums.
5 Šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Autortiesību un komunicēšanās konsultāciju aģentūra – Latvijas Autoru apvienība (C-177/16, EU:C:2017:689) 6 punktą.
6 Valsts pārvaldes iekārtas likums, 2002 m. rugpjūčio 6 d. (Latvijas Vēstnesis, 2002, Nr. 94). Jį galima rasti adresu https://likumi.lv/ta/id/63545-valsts-parvaldes-iekartas-likums.
7 Likums „Par pašvaldībām“, 1994 m. gegužės 19 d. (Latvijas Vēstnesis, 1994, Nr. 61). Jį galima rasti adresu https://likumi.lv/ta/id/57255-par-pasvaldibam. Šis įstatymas nustojo galioti 2023 m. sausio 1 d.
8 Atkritumu apsaimniekošanas likums, 2000 m. gruodžio 14 d. (Latvijas Vēstnesis, 2000, Nr. 473/476). Jį galima rasti adresu https://likumi.lv/ta/id/14012-atkritumu-apsaimniekosanas-likums. Šis įstatymas nustojo galioti 2010 m. lapkričio 18 d.
9 2005 m. birželio 22 d. priimta redakcija, įsigaliojusi 2005 m. liepos 26 d.
10 Likums „Par iepirkumu valsts vai pašvaldību vajadzībām“, 2001 m. liepos 5 d. (Latvijas Vēstnesis, 2001, Nr. 110). Jį galima rasti adresu https://likumi.lv/ta/id/26309-par-iepirkumu-valsts-vai-pasvaldibu-vajadzibam. Vėliau jis buvo pakeistas Publisko iepirkumu likums (2006 m. Viešųjų pirkimų įstatymas) (Latvijas Vēstnesis, 2006, Nr. 65) ir Publisko iepirkumu likums (2016 m. Viešųjų pirkimų įstatymas) (Latvijas Vēstnesis, 2016, Nr. 254).
11 Sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą 8 punktas.
12 Šiuo tikslu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas remiasi 2015 m. lapkričio 26 d. Sprendimo Maxima Latvija (C-345/14, EU:C:2015:784) 12 punktu ir jame nurodyta jurisprudencija.
13 Byla Tallinna Kaubamaja Grupp ir KIA Auto (C-606/23, EU:C:2024:1004).
14 2024 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Tallinna Kaubamaja Grupp ir KIA Auto (C-606/23, EU:C:2024:1004) 20 punktas.
15 2021 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Visma Enterprise (C-306/20, EU:C:2021:935) 47 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.
16 Konkurencijos tarybos teigimu (jos rašytinių pastabų 27 išnaša), šiuo atveju atitinkama rinka yra komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo rinka Jelgavos miesto administracinėje teritorijoje.
17 Tuo metu Latvija jau buvo įstojusi į Europos Sąjungą. Latvijos Respublikos stojimo aktas buvo paskelbtas 2003 m. rugsėjo 23 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL L 236, 2003, p. 33).
18 Jis taip pat galbūt galėtų turėti pasekmių, susijusių su nacionalinės teisės taikymu. Sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą 16 punkte šį prašymą pateikęs teismas nurodo poveikį, kurį, vertinant nacionalinės teisės požiūriu, gali turėti viena ar kita data: Jelgavos savivaldybės tarybos teigimu, kadangi 2004 m. nebuvo jokių taisyklių dėl rangovo atrankos procedūros, viešųjų pirkimų teisės normos jai nebuvo taikomos.
19 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014, p. 65).
20 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl koncesijos sutarčių suteikimo (OL L 94, 2014, p. 1).
21 2025 m. balandžio 29 d. Sprendimo Fastned Deutschland (C-452/23, EU:C:2025:284) 41 punkte nustatyta: „<…> klausimas, ar sandoris turi būti laikomas „viešojo pirkimo sutartimi“, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2014/24, ar „koncesija“, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2014/23, turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant tik į Sąjungos teisę <…>.“
22 2025 m. balandžio 29 d. Sprendimo Fastned Deutschland (C-452/23, EU:C:2025:284) 48 punkte nurodyta: „<…> Sąjungos koncesijų teisės normos nebuvo taikomos, jeigu perkančioji organizacija kontroliavo koncesininką analogiškai kaip savo tarnybas ir jeigu šis subjektas didžiąją dalį savo veiklos vykdė kartu su perkančiąja organizacija, kuriai jis priklauso <…>. Iš tiesų tokio in house suteikimo sąlygomis buvo pripažįstama, kad perkančioji organizacija naudojasi savo ištekliais, nes net jei subjektas, su kuriuo sudaroma sutartis, buvo teisiškai nuo jos atskirtas, praktiškai jis galėjo būti prilygintas jos vidaus tarnyboms, todėl nebuvo privaloma rengti konkurso <...>. Šie principai dabar įtvirtinti ir patikslinti Direktyvos 2014/23 17 straipsnyje, nustatančiame sąlygas, kuriomis koncesija tarp viešojo sektoriaus subjektų nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį.“
23 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad ši pareiga taip pat atitinka viešosios teisės reglamentuojamas pareigas, nustatytas Direktyvos 75/442 8 straipsnyje (ir atitinkamai direktyvų 2006/12 bei 2008/98 8 straipsnyje ir 15 straipsnio 1 dalyje).
24 2000 m. gruodžio 14 d. Atliekų tvarkymo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybių tarybos už atliekų tvarkymą atsakingą įmonę turi pasirinkti pagal viešųjų pirkimų teisės aktuose nustatytas procedūras. Panaši nuostata įtvirtinta 2010 m. spalio 28 d. Atliekų tvarkymo įstatyme.
25 Sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą 18 punktas.
26 Kaip teigia Latvijos vyriausybė ir Konkurencijos taryba (jos tai nurodė keliose savo rašytinių pastabų pastraipose ir pakartojo per teismo posėdį), bylos dokumentuose nėra Jelgavos savivaldybės tarybos akto, kuriame būtų nustatyta, kad prieš sudarant sutartį taikoma vidaus procedūra. Vis dėlto sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą daroma prielaida, kad toks aktas buvo priimtas, ir juo remiamasi 13 bei 18 punktuose. Bet kuriuo atveju tai, kad savivaldybės taryba pasirinko tokią teisės teikti paslaugas suteikimo sistemą, be jokių papildomų dokumentinių įrodymų savaime matyti iš aplinkybės, kad Jelgavos savivaldybės taryba ir SIA JKP pasirašė sutartį; sutartis yra ne kas kita, kaip savivaldybės valios šiuo klausimu išraiška.
27 1962 m. liepos 13 d. Sprendimas Mannesmann / Vyriausioji valdyba (19/61, EU:C:1962:31), p. 705 ir 706.
28 1991 m. balandžio 23 d. Sprendimo Höfner ir Elser (C-41/90, EU:C:1991:161) 21 punktas.
29 2006 m. liepos 11 d. Sprendimo FENIN / Komisija (C-205/03 P, EU:C:2006:453) 25 punktas.
30 2025 m. liepos 10 d. Sprendimo INTERZERO ir kt. (C-254/23, EU:C:2025:569) 48 punktas.
31 2012 m. liepos 12 d. Sprendimo Compass-Datenbank (C-138/11, EU:C:2012:449) 35 punktas.
32 2012 m. liepos 12 d. Sprendimo Compass-Datenbank (C-138/11, EU:C:2012:449) 36 punktas, 1994 m. sausio 19 d. Sprendimo SAT Fluggesellschaft (C-364/92, EU:C:1994:7) 30 ir 31 punktai ir 2025 m. liepos 10 d. Sprendimo INTERZERO ir kt. (C-254/23, EU:C:2025:569) 49 punktas.
33 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo MOTOE (C-49/07, EU:C:2008:376) 25 punkte nurodyta: „<…> vien tai, kad subjektas daliai savo veiklos vykdyti turi viešosios valdžios prerogatyvų, netrukdo jo kvalifikuoti kaip įmonės Bendrijos konkurencijos teisės prasme dėl likusios jo ekonominės veiklos dalies <…>. Iš tikrųjų veiklos, kylančios iš viešosios valdžios prerogatyvų vykdymo, ar ekonominės veiklos kvalifikavimas turi būti atliekamas atskirai dėl kiekvienos atitinkamo subjekto vykdomos veiklos dalies.“
34 Žr. Direktyvos 2008/98 13 straipsnį, pakartotą šios išvados 6 punkte. Tos pačios direktyvos 16 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės sukurtų integruotą ir tinkamą šalinti skirtų atliekų ir „mišrių komunalinių atliekų, surinktų iš privačių namų ūkių, įskaitant atvejus, kai surenkamos ir kitų gamintojų atliekos“, tvarkymo įrenginių tinklą.
35 Žr. 2016 m. rugpjūčio mėn. Komisijos paskelbtą galutinę ataskaitą Legal Assistance on the Application of Public Procurement Rules in the Waste Sector. Apibendrinant padėtį valstybėse narėse, šioje ataskaitoje teigiama: „Local authorities have the possibility to perform the provision of services themselves (direct public management) or to delegate it to other public or private entities (delegated public or private management). Delegated public management is mainly organised through direct contract awards to a separate public entity under the control of the authority (under the exclusions provided by the EU Public Procurement Directive for in-house provision or public-public cooperation). Delegated private management is organised by outsourcing the public task to a private operator through public contracts and concession contracts, whereby the contract is awarded as a result of public procurement procedures.“ (p. 1).
36 2021 m. lapkričio 11 d. Sprendimo Regione Veneto (Mišrių komunalinių atliekų vežimas) (C-315/20, EU:C:2021:912) 25 punkte nurodyta: „<…> valstybės narės turi diskreciją pasirinkti teritorinį pagrindą, kuris, kaip jos mano, tinkamas nacionaliniam savarankiškumui pasiekti, kiek tai susiję su aptariamų atliekų apdorojimu. Vis dėlto <...> viena iš svarbiausių priemonių, kurias turi priimti valstybės narės, visų pirma per kompetenciją šiuo klausimu turinčias vietos savivaldybes, yra stengtis šias atliekas apdoroti įrenginyje, kuris yra kuo arčiau atliekų susidarymo vietos <...>.“ Kursyvu išskirta mano.
37 1994 m. gegužės 19 d. Savivaldybių įstatymo 15 straipsnis.
38 2000 m. gruodžio 14 d. Atliekų tvarkymo įstatymo 9 ir 15 straipsniai.
39 Sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą 18 punktas.
40 Savo rašytinėse pastabose (17 punktas) Konkurencijos taryba pripažįsta, kad pagal nacionalinę teisę savivaldybės tarybos gali pačios organizuoti atliekų tvarkymą, pavesdamos jį atlikti savo ūkio subjektui, arba sudaryti sutartis su privačiais ūkio subjektais. Sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą vietos savivaldybės vykdomas tvarkymas vadinamas „vidaus paslaugos teikimu“.
41 Visų pirma 1999 m. lapkričio 18 d. Sprendimas Teckal (C-107/98, EU:C:1999:562) ir 2005 m. sausio 11 d. Sprendimas Stadt Halle ir RPL Lochau (C-26/03, EU:C:2005:5).
42 2014 m. gegužės 8 d. Sprendimo Datenlotsen Informationssysteme (C-15/13, EU:C:2014:303) 25 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija. Iš naujesnių sprendimų – 2016 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Undis Servizi (C-553/15, EU:C:2016:935; toliau – Sprendimas Undis Servizi) 30 punktas.
43 2014 m. gegužės 8 d. Sprendimo Datenlotsen Informationssysteme (C-15/13, EU:C:2014:303) 25 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.
44 Sprendimo Undis Servizi 30 punktas.
45 Direktyvos 2014/24 12 straipsnyje yra nurodytos sąlygos, kuriomis ši direktyva netaikoma perkančiosios organizacijos sutarčiai su privačiosios ar viešosios teisės reglamentuojamu juridiniu asmeniu. Panašios nuostatos įtvirtintos ir Direktyvos 2014/23 17 straipsnyje.
46 Grįsdama savo argumentus Konkurencijos taryba nurodo 2025 m. vasario 27 d. Sprendimo Aeroportul Internaţional „Avram Iancu“ Cluj (C-220/24, EU:C:2025:124) 30 ir 31 punktus. Toje byloje taikytas sektoriaus teisės aktas buvo 1996 m. spalio 15 d. Tarybos direktyva 96/67/EB dėl patekimo į Bendrijos oro uostuose teikiamų antžeminių paslaugų rinką (OL L 272, 1996, p. 36; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 2 t., p. 496). Teisingumo Teismas nusprendė, kad Direktyvos 96/67 1 ir 6 straipsniai „netrukdo taikyti SESV 102 straipsnio tokiomis aplinkybėmis, kai antžeminių paslaugų teikėjui buvo atsisakyta suteikti prieigą prie Europos Sąjungos oro uosto infrastruktūros, būtinos šiai veiklai vykdyti, ir atsisakymo dieną metinis srautas šiame oro uoste buvo mažesnis nei 2 mln. keleivių“ (rezoliucinė dalis).
47 Konkurencijos tarybos rašytinių pastabų 28 punktas.
48 Latvijos vyriausybės rašytinių pastabų 12 punkte nurodyta: „[Jelgavos] savivaldybės taryba piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, nes buvo pašalinti konkurentai ir padarytas neigiamas poveikis konkurencijai atitinkamoje rinkoje. Iš tiesų savivaldybės tarybos veiksmai, kuriais, nesant objektyvaus poreikio (pagrindo), ji užsitikrino galimybę viena vykdyti ekonominę veiklą atitinkamoje rinkoje ir apsaugojo savo patronuojamąją įmonę nuo konkurencijos, lėmė, kad iš tos rinkos ilgam laikotarpiui buvo pašalinti konkurentai.“
49 Žr., pavyzdžiui, 2013 m. birželio 19 d. Comisión Nacional de los Mercados y de la Competencia (Nacionalinė rinkų ir konkurencijos komisija, Ispanija) ataskaitą Medios propios y las encomiendas de gestión: implicaciones de su uso desde la óptica de la promoción de la competencia (Nuosavi ištekliai ir valdymo užduotys: šių išteklių naudojimo pasekmės konkurencijos skatinimo požiūriu). Joje nurodyta: „Konkurencijos apribojimas užkerta kelią visiems paslaugų teikėjams, išskyrus vidaus paslaugų teikėją, teikti atitinkamą paslaugą, nes ribojama jų galimybė siūlyti savo produktus institucijai, kuri daugeliu atvejų gali būti svarbi tokių prekių ir paslaugų užsakovė“ (VI skyriaus antroji išvada, p. 94). „Ši priemonė, kuria iš esmės ribojama konkurencija, turi būti taikoma pagrindus tiek tai, kad viešasis subjektas teisingai priskirtas prie nuosavų išteklių, tiek valdymo įgaliojimų suteikimą kiekvienu konkrečiu tiekimo atveju“ (VII skyrius, p. 97). Kursyvu išskirta mano. Ataskaita pateikta šiuo adresu: https://pmt-eu.hosted.exlibrisgroup.com/primo-explore/fulldisplay?docid=34CNMC_BKM000007612_3&context=L&vid=34CNMC_V1&lang=es_ES&search_scope=LOCAL_full&adaptor=Local%20Search%20Engine&tab=default_tab&query=any,contains,informe%20%22medios%20propios%22&offset=0.
50 Šiuo klausimu pakartoju argumentus, kuriuos pateikiau išvados byloje LitSpecMet (C-567/15, EU:C:2017:319) 69 punkte.
51 Sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą 7 punktas.
52 Sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą 7 punktas.
53 Sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą 18 punktas. Šio punkto pabaigoje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad „prejudiciniai klausimai dėl to, ar vidaus procedūra taikoma teisėtai, dažnai pateikiami bylose, kuriose ginčijamas institucijos priimtas sprendimas tiesiogiai sudaryti viešojo pirkimo sutartį“. Kalbant apie vidaus įgaliojimus, dėl kurių buvo pateikti prašymai priimti prejudicinį sprendimą atliekų sektoriuje, žr., be kita ko, 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimą Sea (C-573/07, EU:C:2009:532), 2012 m. lapkričio 29 d. Sprendimą Econord (C-182/11 ir C-183/11, EU:C:2012:758) ir 2022 m. gegužės 12 d. Sprendimą Comune di Lerici (C-719/20, EU:C:2022:372).
54 Konkurencijos taryba savo rašytinių pastabų 28 punkte pripažįsta, kad „kiekvieno būdo teikti paslaugas pasirinkimas pagrindžiamas ir įgyvendinamas laikantis teisinių kriterijų, todėl tokį pagrindimą ir įgyvendinimą tikrina priežiūros institucijos (ir vėliau teismai). Pavyzdžiui, komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo rinkos atveju teismai tikrina, ar savivaldybė, kuri paslaugas teikia savarankiškai, tinkamai taiko [Viešųjų pirkimų įstatymo] 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą.“