Laikina versija

GENERALINIO ADVOKATO

ANDREA BIONDI IŠVADA,

pateikta 2026 m. spalio 8 d.(1)

Byla C-390/25

HUS-yhtymä

dalyvaujant:

Cloudia OY,

SC Software OY

(Korkein hallinto-oikeus (Aukščiausiasis administracinis teismas, Suomija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„ Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Viešieji pirkimai – Direktyva 2014/24/ES – 30 straipsnis – Konkurencinis dialogas – 67 straipsnio 5 dalis – Sutarties skyrimo kriterijų santykinis lyginamasis svoris – Santykinio lyginamojo svorio nurodymas nustatant intervalą – Santykinio lyginamojo svorio patikslinimas kvietime pateikti galutinius pasiūlymus – Intervalo, iš kurio neįmanoma nustatyti galutinio sutarties skyrimo kriterijų eiliškumo, nurodymas skelbime apie pirkimą “






I.      Įvadas

1.        Šis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo – Korkein hallinto-oikeus (Aukščiausiasis administracinis teismas, Suomija) – prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su dviem svarbiais viešųjų pirkimų aspektais.

2.        Viena vertus, juo Teisingumo Teismui suteikiama galimybė pirmą kartą išaiškinti Direktyvos 2014/24/ES(2) nuostatas, kuriomis reglamentuojamas konkurencinis dialogas – ypatinga sutarties skyrimo procedūra, kuri susideda iš kelių etapų ir paprastai taikoma techniškai, teisiškai ar finansiškai sudėtingiems viešiesiems pirkimams. Kita vertus, jis taip pat Teisingumo Teismui tapo proga pateikti paaiškinimų dėl šios direktyvos 67 straipsnio 5 dalyje perkančiosioms organizacijoms nustatytos pareigos nurodyti kiekvieno sutarties skyrimo kriterijaus santykinį lyginamąjį svorį, be kita ko, tuo atveju, kai tai daroma naudojant intervalus. Šios bylos esminė problema yra šių dviejų Direktyvoje 2014/24 numatytos viešųjų pirkimų tvarkos aspektų sąveika.

3.        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas nagrinėjant ginčą dėl viešojo pirkimo sutarties skyrimo procedūros, kurią konkurencinio dialogo būdu vykdė perkančioji organizacija – Helsinkio ir Ūsimos regionų savivaldybių slaugytojų asociacija (vėliau tapusi HUS-yhtymä). Nagrinėjama pirkimo procedūra buvo siekiama įsigyti integruotą viešųjų pirkimų valdymo sistemą ir susijusias ekspertų paslaugas.

4.        Iš skelbimo apie pirkimą matyti, kad perkančioji organizacija ketino sutartį skirti remdamasi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi. Prie skelbimo apie pirkimą pridėtame procedūros aprašyme taip pat buvo nurodyta, kad pasiūlymai bus lyginami taip, kaip nurodyta kvietime pateikti galutinius pasiūlymus. Tame pačiame dokumente taip pat buvo numatyta, kad preliminarūs sutarties skyrimo kriterijai ir lyginamojo svorio intervalai yra tokie:

–        Kaina: 30–70 %

–        Funkcinės charakteristikos: 15–35 %

–        Ekspertų grupės kompetencija: 15–35 %.

5.        Pasibaigus deryboms su keturiais kandidatais, atrinktais iš pateikusiųjų paraiškas dalyvauti, HUS-yhtymä tiems kandidatams išsiuntė kvietimą pateikti galutinius pasiūlymus. Iš šio kvietimo matyti, kad galutinis kainos ir kokybės santykio bei sutarties skyrimo kriterijų lyginamasis svoris buvo toks:

„–      Kaina: 30 %

–        Kokybė: 70 %

–        Techninė priežiūra (35 taškai).“

6.        Sprendimu dėl sutarties skyrimo, o vėliau – taisomuoju sprendimu HUS-yhtymä skyrė sutartį bendrovei SC Software Oy, o bendrovę Cloudia Oy paskyrė pakaitine tiekėja.

7.        Cloudia Oy apskundė sprendimą dėl sutarties skyrimo pirmosios instancijos teismui, teigdama, kad perkančiosios organizacijos kvietime pateikti pasiūlymus nurodytas 30 %–70 % sutarties skyrimo kriterijų lyginamojo svorio intervalas, atsižvelgiant į jo platų pobūdį, yra netinkamas. Pirmosios instancijos teismas patenkino skundą ir panaikino sprendimą skirti sutartį. HUS-yhtymä apskundė tą sprendimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

8.        Nagrinėjamoje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla dvi abejonės dėl aiškinimo. Todėl jis nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos du prejudicinius klausimus:

„1.      Ar perkančioji organizacija, vykdydama konkurencinio dialogo procedūrą, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/24 30 straipsnį, privalo vertinti pateiktus pasiūlymus pagal skelbime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente nustatytus sutarties skyrimo kriterijus ir jų lyginamąjį svorį, ar ji vis dėlto turi teisę galutiniame kvietime pateikti pasiūlymus, siunčiamame konkurso dalyviams po derybų, patikslinti skelbime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente nustatytų sutarties skyrimo kriterijų santykinį lyginamąjį svorį, visų pirma tais atvejais, kai lyginamasis svoris skelbime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente buvo išreikštas nustatant intervalą, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/24 67 straipsnio 5 dalies penktą pastraipą?

2.      Jeigu perkančioji organizacija konkurencinio dialogo procedūros metu turi teisę, rengdama kvietimą pateikti galutinius pasiūlymus, patikslinti skelbime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente nurodytą sutarčių skyrimo lyginamąjį svorį, išreikštą naudojant intervalą, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/24 67 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą, ar šioje byloje perkančiosios organizacijos skelbimo apie pirkimą etape taikytas lyginamojo svorio intervalas gali būti laikomas suderinamu su Direktyvos 2014/24 67 straipsnio 5 dalies antra pastraipa, atsižvelgiant į tai, kad, viena vertus, iš perkančiosios organizacijos taikyto intervalo neįmanoma nustatyti galutinio sutarties skyrimo kriterijų, susijusių su kaina ir kokybe, eiliškumo, o, antra vertus, sutarties skyrimo kriterijai ir jų santykinis lyginamasis svoris yra nurodyti galutiniame kvietime pateikti pasiūlymus, laikantis skelbimo apie pirkimą etape nurodyto intervalo?“

II.    Analizė

9.        Abu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prejudiciniai klausimai susiję su Direktyvos 2014/24 67 straipsnio 5 dalies taikymu konkrečiai šios direktyvos 30 straipsnyje numatytai konkurencinio dialogo procedūrai.

10.      Pirmiausia reikia priminti, kad Direktyvos 2014/24 67 straipsnyje nustatytos bendrosios taisyklės, susijusios su sutarties skyrimo kriterijais. Jo 5 dalis susijusi su perkančiųjų organizacijų pareiga nurodyti tokių kriterijų santykinį lyginamąjį svorį. Šią 5 dalį sudaro trys pastraipos.

11.      Pirmoje pastraipoje nustatyta, kad „[p]erkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo kiekvienam pasirinktam kriterijui teikiamą santykinį lyginamąjį svorį, kad nustatytų ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, išskyrus atvejus, kai tai nustatoma remiantis tik kaina“.

12.      Antroje pastraipoje numatyta, kad „[t]ie lyginamieji svoriai gali būti išreikšti nustatant intervalą su atitinkama maksimalia apimtimi“.

13.      Trečioje pastraipoje nurodyta, kad, „[k]ai dėl objektyvių priežasčių lyginamojo svorio taikyti neįmanoma, perkančioji organizacija kriterijus nurodo mažėjančios svarbos tvarka“.

14.      Abu prejudiciniai klausimai susiję su Direktyvos 2014/24 67 straipsnio 5 dalies antra pastraipa, kiek tai siejama su intervalais, kuriuos HUS-yhtymä naudojo sutarties skyrimo kriterijų santykiniam lyginamajam svoriui išreikšti. Pirmasis klausimas iš esmės susijęs su momentu, kuriuo, vykstant konkurencinio dialogo procedūrai, perkančioji organizacija gali skelbime apie pirkimą galutinai nustatyti intervalais išreikštą santykinį lyginamąjį svorį; antrasis klausimas susijęs su HUS-yhtymä naudotų intervalų apimties „tinkamumu“ nagrinėjamo konkretaus viešojo pirkimo kontekste.

15.      Siekiant atsakyti į šiuos du prejudicinius klausimus, pirmiausia reikėtų trumpai apibūdinti pagrindinius konkurencinio dialogo procedūros požymius, reglamentuojamus Direktyva 2014/24.

A.      Konkurencinio dialogo procedūros apžvalga

16.      Konkurencinis dialogas yra lanksti procedūra, taikoma skiriant ypač sudėtingų viešųjų pirkimų sutartis. Jis naudingas tais atvejais, kai perkančiosios organizacijos nepajėgia apibrėžti, kokiomis priemonėmis galėtų patenkinti savo poreikius, arba įvertinti, kokius techninius, finansinius ar teisinius sprendimus gali pasiūlyti rinka(3). Taip gali būti, pavyzdžiui, inovacinių projektų atveju arba tokiu paslaugų ar prekių pirkimo atveju, kai reikia pritaikymo ar projektavimo pakeitimų (kaip kompleksinio pirkimo atveju, pavyzdžiui, kai perkami sudėtingi produktai, intelektinės paslaugos, kaip antai tam tikros konsultavimo paslaugos(4)). Pagrindinis konkurencinio dialogo procedūros tikslas – padėti perkančiajai organizacijai, palaikant dialogą su atrinktais kandidatais, nustatyti ir apibrėžti tinkamiausias priemones jos poreikiams patenkinti, prieš paprašant pateikti galutinius pasiūlymus.

17.      Konkurencinis dialogas į Sąjungos teisę pirmą kartą buvo įtrauktas Direktyva 2004/18(5), būtent siekiant numatyti lanksčią procedūrą, suteikiančią perkančiosioms organizacijoms skaidrų teisinį būdą palaikyti dialogą su rinka, kai tai būtina, be kita ko, dėl viešojo pirkimo sudėtingumo. Direktyvoje 2014/24 buvo išlaikyta pirminė procedūros logika, bet ji buvo įtraukta į atnaujintą reglamentavimo sistemą.

18.      Konkurencinio dialogo procedūra nėra laisvai prieinama perkančiosioms organizacijoms – jai taikomos tam tikros Direktyvos 2014/24 26 straipsnio 4 dalyje nustatytos naudojimo sąlygos. Taigi perkančioji organizacija konkurencinį dialogą gali rengti tik tuo atveju, jei susiklosto viena ar kelios iš šių situacijų: jos poreikių negalima patenkinti nepritaikius lengvai prieinamų sprendimų; perkami darbai, prekės ar paslaugos apima su projektavimu susijusius arba inovacinius sprendimus; sutartis negali būti skiriama be išankstinių derybų dėl ypatingų aplinkybių, susijusių su viešojo pirkimo dalyko pobūdžiu, sudėtingumu arba finansine ir teisine struktūra; arba negalima pakankamai tiksliai nustatyti techninių specifikacijų.

19.      Konkurencinio dialogo procedūra reglamentuojama Direktyvos 2014/24 30 straipsniu ir iš esmės yra padalyta į keturis etapus.

20.      Pirmuoju etapu procedūra pradedama perkančiajai organizacijai paskelbiant skelbimą apie pirkimą. Perkančiosios organizacijos savo poreikius bei reikalavimus nurodo ir apibrėžia skelbime apie pirkimą ir (arba) aprašomajame dokumente(6). Prašymą dalyvauti konkurenciniame dialoge gali pateikti bet kuris ekonominės veiklos vykdytojas, atitinkantis atrankos kriterijus(7).

21.      Antrasis etapas – tai pats dialogas, kuris yra esminė procedūros dalis. Visų pirma, perkančioji organizacija vienu metu raštu atrinktiems ekonominės veiklos vykdytojams išsiunčia kvietimus dalyvauti dialoge(8), kurių turinys tiksliai aprašytas Direktyvos 2014/24 IX priede.

22.      Tada perkančioji organizacija pradeda dialogą su atrinktais kandidatais, kad nustatytų ir apibrėžtų tinkamiausias priemones jos poreikiams patenkinti. Toks dialogas gali apimti visus viešojo pirkimo aspektus. Dialogas gali vykti paeiliui einančiais etapais, kad būtų sumažintas sprendimų, aptartinų vykstant dialogo etapui, skaičius, vis dėlto taikant skelbime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente nustatytus sutarties skyrimo kriterijus(9).

23.      Vykstant dialogui, perkančiosios organizacijos užtikrina vienodas sąlygas visiems dalyviams, tuo tikslu neteikdamos informacijos diskriminuodamos, kad vieniems dalyviams nebūtų suteikta pranašumo kitų dalyvių atžvilgiu(10). Vykstant dialogui, taip pat galioja konfidencialumo principas: perkančiosios organizacijos negali kitiems dalyviams atskleisti dialoge dalyvaujančio kandidato siūlomų sprendimų arba kitos pateiktos konfidencialios informacijos be jo sutikimo(11). Perkančioji organizacija tęsia dialogą tol, kol gali nustatyti jos poreikius galintį (-ius) patenkinti sprendimą (-us)(12).

24.      Trečiuoju etapu, paskelbusi apie dialogo etapo užbaigimą, perkančioji organizacija nusiunčia likusiems dalyviams kvietimą pateikti galutinius pasiūlymus, grindžiamus vykstant dialogui pristatytais sprendimais(13).

25.      Galiausiai, ketvirtuoju etapu vyksta gautų pasiūlymų vertinimas remiantis skelbime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente nustatytais sutarties skyrimo kriterijais(14), o vėliau – galutinis sutarties skyrimas.

B.      Dėl pirmojo prejudicinio klausimo

26.      Pirmuoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2014/24 30 straipsnis ir 67 straipsnio 5 dalies antra pastraipa turi būti aiškinami taip, kad per konkurencinio dialogo procedūrą perkančioji organizacija, kuri skelbime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente sutarties skyrimo kriterijų santykinį lyginamąjį svorį išreiškė taikydama intervalus, turi galimybę šį santykinį lyginamąjį svorį galutinai nurodyti kvietime pateikti galutinius pasiūlymus, siunčiamame dalyviams po dialogo su jais.

27.      Kaip jau buvo pažymėta, pagal Direktyvos 2014/24 67 straipsnio 5 dalies pirmą ir antrą pastraipas leidžiama pirkimo dokumentuose nurodyti sutarties skyrimo kriterijų santykinį lyginamąjį svorį, pagal kurį būtų nustatomas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, taikant atitinkamos maksimalios apimties intervalus.

28.      Dėl paties konkurencinio dialogo pobūdžio per šios rūšies procedūrą intervalus naudoti ypač tikslinga. Iš tiesų, kaip jau buvo pažymėta, konkurencinis dialogas iš esmės reiškia, kad perkančiosioms organizacijoms suteikiama galimybė veikti ypač lanksčiai, atsižvelgiant į aplinkybę, kad tokios rūšies procedūrą jos taiko, kai dar negali tiksliai apibrėžti priemonių, tinkamų jų poreikiams patenkinti.

29.      Atsižvelgiant į tai, galimybė taikyti intervalus, kuriems būdinga atitinkama maksimali apimtis, taigi, iš anksto griežtai nenustatant santykinio lyginamojo svorio, suteikia perkančiosioms organizacijoms didelę veiksmų laisvę ir lankstumą, kiek tai susiję su sutarties skyrimo kriterijų taikymo tvarka. Nustatant intervalus, kai jie yra tinkami, dalyviams suteikiamas pakankamai tikslus pagrindas, kad jie galėtų suprasti pagrindinius vertinimo, kuriuo remiantis bus skirta sutartis, elementus.

30.      Kiek tai susiję su santykinio lyginamojo svorio nurodymo intervalais momentu, iš Direktyvos 2014/24 IX priedo, visų pirma jo 1 punkto e papunkčio, siejamo su tos pačios direktyvos 30 straipsnio 2 dalies paskutiniu sakiniu ir 54 straipsniu, aiškiai matyti, kad sutarties skyrimo kriterijų santykinis lyginamasis svoris turi būti nurodytas skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą, techninėse specifikacijose arba aprašomajame dokumente.

31.      Tai, be kita ko, atitinka Teisingumo Teismo jurisprudenciją, pagal kurią tai, kad perkančiosios organizacijos turi pareigą skelbime apie pirkimą arba pirkimo dokumentuose nurodyti kiekvieno sutarties skyrimo kriterijaus „santykinį lyginamąjį svorį“, reiškia, jog lyginamojo svorio taisyklės turi būti aiškiai nustatytos nuo sutarties skyrimo procedūros pradžios, taigi, perkančioji organizacija iš principo neturėtų taikyti lyginamojo svorio taisyklių, apie kurias iš anksto nebuvo pranešta konkurso dalyviams(15).

32.      Dėl to aišku, kad pagal skaidrumo ir vienodo požiūrio principus santykinio lyginamojo svorio nurodymas intervalu turi įvykti konkurencinio dialogo procedūros pradžioje.

33.      Vis dėlto tuo atveju, jei perkančioji organizacija nuspręstų naudoti intervalus, Direktyvoje 2014/24 nenurodoma, kuriame viešojo pirkimo procedūros etape ir, konkrečiai, kuriame sudėtingos konkurencinio dialogo procedūros etape šis santykinis lyginamasis svoris turėtų būti galutinai nustatytas.

34.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje šis galutinis sprendimas buvo priimtas pasibaigus dialogui su atrinktais dalyviais, kvietime pateikti galutinius pasiūlymus.

35.      Šiuo klausimu pabrėžtina, kad dialogo etapo tikslas – nustatyti ir apibrėžti būdus geriausiai patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius. Tokiomis aplinkybėmis perkančiosios organizacijos rengia struktūrizuotas diskusijas su atrinktais dalyviais, kurios gali apimti visus pirkimo aspektus ir kuriomis siekiama, kad, vykstant tokiam dialogui, būtų patikslinta informacija apie tokį pirkimą. Tik šiam dialogui pasibaigus – kai perkančioji organizacija nustato jos poreikius tenkinantį (-ius) sprendimą (-us) – dalyviai pateikia savo galutinius pasiūlymus.

36.      Darytina išvada, kad tol, kol konkurencinis dialogas neužbaigiamas, nes dar nėra rasti tinkami sprendimai, perkančioji organizacija turi turėti galimybę išlaikyti lankstumą, kurį jai suteikia konkurencinio dialogo procedūra, kad galėtų nustatyti tokius sprendimus. Taigi, šiame etape nėra griežtai būtina, kad sutarties skyrimo kriterijų santykinis lyginamasis svoris, išreikštas intervalais, būtų nustatytas galutinai. Be to, jei perkančioji organizacija būtų įpareigota galutinai nustatyti šiuos lyginamuosius svorius prieš pasibaigiant dialogo etapui, kiltų pavojus, kad konkrečiai šia procedūra suteikiamas lankstumas būtų apribotas ar net netektų prasmės.

37.      Vis dėlto, pasibaigus konkurenciniam dialogui, t. y. galutinai išsiaiškinus galimą (-us) sprendimą (-us), perkančioji organizacija gali nustatyti sutarties skyrimo kriterijų galutinį santykinį lyginamąjį svorį, patenkantį į iš anksto nurodytus intervalus, kad likę dialogo dalyviai galėtų į jį atsižvelgti rengdami galutinius pasiūlymus.

38.      Be to, tokiu atitinkamų nuostatų aiškinimu užtikrinama, kad būtų laikomasi tiek vienodo požiūrio principo(16), tiek iš jo kylančios skaidrumo pareigos(17).

39.      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, mano nuomone, į pirmąjį prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip: Direktyvos 2014/24 30 straipsnis ir 67 straipsnio 5 dalies antra pastraipa turi būti aiškinami taip, jog pagal juos nedraudžiama, kad per konkurencinio dialogo procedūrą perkančioji organizacija, kuri skelbime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente sutarties skyrimo kriterijų santykinį lyginamąjį svorį išreiškė taikydama intervalus, turėtų galimybę šį santykinį lyginamąjį svorį galutinai nurodyti kvietime pateikti galutinius pasiūlymus, siunčiamame dalyviams po dialogo su jais.

C.      Dėl antrojo prejudicinio klausimo

40.      Antruoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2014/24 67 straipsnio 5 dalies antra pastraipa, siejama su šios direktyvos 30 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad per konkurencinio dialogo procedūrą perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą gali naudoti sutarties skyrimo kriterijų santykinio lyginamojo svorio intervalus, nenurodydama galutinio šių kriterijų eiliškumo, su sąlyga, kad kvietime pateikti galutinius pasiūlymus nurodyti sutarties skyrimo kriterijai ir jų santykiniai lyginamieji svoriai patenka į skelbime apie pirkimą nurodytų intervalų ribas.

41.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šį prejudicinį klausimą teikia tokiomis aplinkybėmis, kai, kaip matyti iš šios išvados 4 punkto, jo nagrinėjamoje byloje aptariamame kvietime dalyvauti konkurse perkančiosios organizacijos nustatyti sutarties skyrimo kriterijų santykinių lyginamųjų svorių intervalai buvo tokie: kainos – nuo 30 % iki 70 % ir dviejų kokybės intervalų: atitinkamai 15–35 % (funkcinių charakteristikų) ir 15–35 % (ekspertų grupės kompetencijos).

42.      Taigi, naudojant tokius intervalus skelbimo apie pirkimą paskelbimo momentu nebuvo galima nustatyti, koks buvo sutarties skyrimo kriterijų eiliškumas ir kas – kaina ar abu kokybės kriterijai – turėtų lemiamą reikšmę galutinai skiriant sutartį. Naudojant tokius intervalus dviem ribiniais atvejais faktiškai galėjo atsirasti daugybė galimybių: viena – kai, nustačius galutinius santykinius svorius, kaina sudarytų 70 %, o kokybė – 30 % santykinio lyginamojo svorio, arba, priešingai (kaip galiausiai ir įvyko), – kai kokybė sudarytų 70 %, o kaina – vos 30 % santykinio lyginamojo svorio.

43.      Šiomis aplinkybėmis manau, kad, siekiant patikrinti, kaip prašoma antrajame prejudiciniame klausime, ar tokių intervalų naudojimas per konkurencinio dialogo procedūrą yra suderinamas su Direktyvos 2014/24 67 straipsnio 5 dalies antra pastraipa, pirmiausia būtina išaiškinti šią nuostatą, siekiant nustatyti, ar pagal ją apskritai leidžiama taikyti sutarties skyrimo kriterijų santykinio lyginamojo svorio intervalus, nenurodant galutinio sutarties skyrimo kriterijų eiliškumo. Paskui reikės patikrinti, ar per konkrečią sutarties skyrimo procedūrą, kuri apima ir konkurencinį dialogą, specialus požiūris yra pateisinamas atsižvelgiant į tokios procedūros ypatumus.

1.      Dėl [Direktyvos 2014/24] 67 straipsnio 5 dalies antros pastraipos aiškinimo

44.      Kaip nurodyta suformuotoje jurisprudencijoje, aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus(18) bei prireikus šio akto priėmimo aplinkybes(19).

45.      Kiek tai susiję su formuluote, Direktyvos 2014/24 67 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje nustatyta, kad sutarties skyrimo kriterijų santykinis lyginamasis svoris gali būti reiškiamas intervalu su atitinkama maksimalia apimtimi(20).

46.      Šios nuostatos pažodinė analizė neleidžia galutinai nustatyti, ar išreiškiant sutarties skyrimo kriterijų santykinį lyginamąjį svorį intervalais turėtų būti nurodytas galutinis tokių kriterijų eiliškumas.

47.      Viena vertus, pati sąvoka „santykinis lyginamasis svoris“ nebūtinai reiškia, kad turi būti galutinai nustatytas veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama, eiliškumas.

48.      Terminologijos požiūriu statistikoje lyginamasis svoris yra operacija (taip pat vadinama svėrimu), per kurią apskaičiuojant tam tikrą vidurkį kiekvienam elementui priskiriamas tam tikras koeficientas (vadinamasis svoris), atspindintis to elemento santykinę svarbą, palyginti su kitais. Kadangi lyginamasis svoris yra „santykinis“, akivaizdu, kad jo nustatymas turi padėti nustatyti visų nagrinėjamų elementų reikšmingumą. Vis dėlto tuo atveju, kai lyginamasis svoris išreiškiamas intervalais, nors paprastai jis apima bent dalinį elementų eiliškumo pagal svarbą nustatymą, jis nebūtinai visada atspindi išsamų ir nedviprasmišką eiliškumą. Tai priklauso nuo to, kaip intervalai apibrėžiami.

49.      Taigi tuo atveju, jei intervalai nesutampa (pavyzdžiui, A = 40–50 %, B = 25–35 %, C = 15–20 %), galutinis įvairių veiksnių svarbos eiliškumas įtraukiamas į šiuos intervalus. Vis dėlto tais atvejais, kai, kaip nagrinėjamo viešojo pirkimo intervalų atveju, intervalai sutampa (pavyzdžiui, A = 30–50 %, B = 25–45 %, C = 10–30 %), nebus galima tiksliai nustatyti galutinio veiksnių eiliškumo, kol nebus nustatytos intervalų galutinės vertės.

50.      Kita vertus, Direktyvos 2014/24 67 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad intervalo apimtis turi būti „atitinkama“. Vis dėlto Direktyvoje 2014/24, mano nuomone, sąmoningai tiksliai neįvardyta, kokią apimtį reikėtų laikyti „atitinkama“, taigi, aiškintojui ir, galiausiai, Teisingumo Teismui paliekama teisė kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti šios sąvokos taikymo sritį.

51.      Atsižvelgiant į visa tai, pažymėtina, kad reikia atlikti Direktyvos 2014/24 67 straipsnio 5 dalies antros pastraipos sisteminę ir teleologinę analizę, siekiant nustatyti, ar pagal šią nuostatą leidžiama nurodyti sutarties skyrimo kriterijų santykinį svorį taikant intervalus, iš anksto nenustatant galutinio tokių kriterijų eiliškumo.

52.      Sisteminiu požiūriu nagrinėjama nuostata patenka į Direktyvos 2014/14 67 straipsnio 5 dalies, kurią, kaip priminta šios išvados 10–13 punktuose, sudaro trys pastraipos, taikymo sritį. Pirmoje pastraipoje visų pirma numatyta principinė perkančiųjų organizacijų pareiga nurodyti sutarties skyrimo kriterijų santykinį lyginamąjį svorį.

53.      Iš 90 konstatuojamosios dalies ir Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad ši pareiga atitinka reikalavimą užtikrinti vienodo požiūrio principo ir iš jo kylančios skaidrumo pareigos laikymąsi. Ja siekiama, kad kiekvienas viešojo pirkimo procedūroje dalyvaujantis ekonominės veiklos vykdytojas būtų tinkamai informuotas apie kriterijus ir tvarką, kurie bus taikomi nustatant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Šia pareiga išreiškiama Direktyvos 2014/24 18 straipsnio 1 dalyje numatyta perkančiųjų organizacijų prievolė ekonominės veiklos vykdytojams taikyti vienodas sąlygas, jų nediskriminuoti ir veikti skaidriai(21).

54.      Minėtos 5 dalies antra pastraipa, t. y. nagrinėjama nuostata, perkančiosioms organizacijoms suteikiama galimybė nurodyti santykinį lyginamąjį svorį naudojant intervalus, taip joms užtikrinant lankstumą. Tokiai galimybei netaikoma jokia tinkamumo sąlyga. Perkančioji organizacija gali naudoti intervalus savo nuožiūra, laikydamasi vienintelės sąlygos – nustatyti „intervalą su atitinkama maksimalia apimtimi“. Nors, kaip matėme, Direktyvoje 2014/24 nepatikslinta sąvokos „atitinkama apimtis“ reikšmė, akivaizdu, kad ji turi atitikti tikslą, kurio siekiama pareiga nurodyti santykinį lyginamąjį svorį – o šis tikslas, kaip matėme pirmesniame punkte, susijęs su būtinybe užtikrinti vienodo požiūrio principo ir iš jo kylančios skaidrumo pareigos laikymąsi.

55.      Trečioje pastraipoje, siejamoje su 90 konstatuojamąja dalimi, numatyta, kad vienintelis atvejis, kai perkančiosios organizacijos gali nukrypti nuo pareigos nurodyti sutarties skyrimo kriterijų santykinį lyginamąjį svorį, yra tuomet, kai tokio lyginamojo svorio negalima nustatyti iš anksto, visų pirma dėl viešojo pirkimo sudėtingumo. Vis dėlto ši nuo pareigos iš anksto nurodyti lyginamąjį svorį leidžianti nukrypti nuostata turi būti tinkamai pagrįsta ir motyvuota. Be to, tokiu atveju būtina, kad šios perkančiosios organizacijos sutarties skyrimo kriterijus bet kuriuo atveju nurodytų mažėjančios svarbos tvarka.

56.      Taigi, sistemiškai nagrinėjant Direktyvos 2014/24 67 straipsnio 5 dalį, atrodo, kad sutarties skyrimo kriterijų svarbos eiliškumo nustatymas mažėjimo tvarka yra būtina sąlyga, siekiant užtikrinti minimalų vienodo požiūrio ir skaidrumo principų laikymąsi, atsižvelgiant į tai, kad kandidatai turi iš anksto žinoti sutarties skyrimo kriterijų svarbą. Direktyvoje 2014/24 numatyta, kad jei dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių neįmanoma nurodyti šių kriterijų santykinio lyginamojo svorio, tokiu atveju turi būti nurodytas bent tų kriterijų svarbos eiliškumas.

57.      Vis dėlto, nors sutarties skyrimo kriterijų svarbos eiliškumo nurodymas yra neišvengiamas perkančiosioms organizacijoms suteiktos diskrecijos įvykdyti pareigą iš anksto informuoti kandidatus apie konkrečią sutarties skyrimo kriterijų svarbą apribojimas, tai neabejotinai rodo, jog šios ribos taip pat turi būti paisoma nurodant tokių kriterijų santykinį lyginamąjį svorį intervalais. Atsižvelgiant į tai, mano nuomone, būtų nelogiška, jei trečioje pastraipoje numatyta išimtinė ir likutinė galimybė nukrypti – dėl kurios aiškiai numatyta pareiga pagrįsti ir motyvuoti – yra labiau varžanti ir ribojanti perkančiųjų organizacijų diskreciją nei bendresnė taisyklė, kaip antai numatyta antroje pastraipoje. Dar daugiau, pareiga numatyti „atitinkamos“ maksimalios apimties intervalus kaip tik siekiama neleisti perkančiosioms organizacijoms nustatyti tokių neaiškių lyginamųjų svorių, kad konkurso dalyviai negalėtų iš karto suprasti kiekvieno sutarties skyrimo kriterijaus santykinės svarbos.

58.      Be to, tokį nagrinėjamos nuostatos aiškinimą patvirtina nuostatos genezė. Šiuo klausimu Direktyvos 2014/24 67 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata į Sąjungos viešųjų pirkimų teisę buvo įtraukta Direktyvos 2004/18 53 straipsnio 2 dalimi. Iš šios direktyvos parengiamųjų darbų(22) matyti, kad pareiga nurodyti sutarties skyrimo kriterijų santykinį lyginamąjį svorį buvo nustatyta būtent siekiant apriboti pernelyg didele laikomą diskreciją, perkančiosioms organizacijoms suteiktą vien dėl iki šios nuostatos įsigaliojimo nustatytos pareigos specifikacijose arba skelbime apie pirkimą nurodyti sutarties skyrimo kriterijus, kuriuos jos numatė taikyti, „jei įmanoma, jiems teikiamos svarbos mažėjimo tvarka“(23). Tai patvirtina, kad trečioje pastraipoje nurodyta tvarka, kiek tai susiję su perkančiųjų organizacijų diskrecijos apribojimu, negali būti labiau ribojanti nei antros pastraipos nuostata.

59.      Kita vertus, manau, kad vien teleologiniu požiūriu, pripažinus perkančiųjų organizacijų galimybę skelbime apie pirkimą naudoti intervalus, kuriais remiantis vėliau būtų galima pakeisti sutarties skyrimo kriterijų eiliškumo nustatymą, būtų pažeisti vienodo požiūrio ir skaidrumo principai, kurių perkančiosios organizacijos pagal Direktyvos 2014/24 18 straipsnį turi laikytis per visą viešojo pirkimo procedūrą(24) ir kurių laikymąsi, kaip pažymėta šios išvados 55 punkte, būtent siekiama užtikrinti šios direktyvos 67 straipsnio 5 dalimi.

60.      Jeigu būtų leidžiama naudoti intervalus, kurie nepadeda suprasti svarbos eiliškumo, perkančiosioms organizacijoms būtų suteikta galimybė vertinant pasiūlymus sutarties skyrimo kriterijams suteikti konkretų lyginamąjį svorį, taigi ir santykinę vertę, kuri konkurso dalyviams nežinoma. Tai padėtų perkančiosioms organizacijoms net ir atplėšus vokus su pasiūlymais priskirti nenuspėjamą reikšmę vienam ar keliems kriterijams, taip leidžiant joms teikti pirmenybę vienam ar kitam pasiūlymui(25).

61.      Be to, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos aiškiai matyti ne tik tai, kad kiekvieno sutarties skyrimo kriterijaus santykinis lyginamasis svoris turi būti aiškiai nustatytas nuo pat viešojo pirkimo procedūros pradžios, taigi konkurso dalyviai gali objektyviai nustatyti faktinę vieno sutarties skyrimo kriterijaus svarbą kito sutarties skyrimo kriterijaus atžvilgiu, kai juos vėliau vertina perkančioji organizacija, bet ir tai, kad kiekvieno sutarties skyrimo kriterijaus santykinis lyginamasis svoris negali būti keičiamas per visą procedūrą(26).

62.      Teisingumo Teismas pripažino tik vieną tokio siauro požiūrio išimtį, kiek tai susiję su sutarties skyrimo subkriterijais, su sąlyga, kad laikomasi vienodo požiūrio apsaugos reikalavimų ir iš jo kylančios skaidrumo pareigos(27).

63.      Taigi manau, kad iš to, kas išdėstyta, matyti, jog pagal Direktyvos 2014/24 67 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą sutarties skyrimo kriterijų santykinis lyginamasis svoris negali būti nurodytas naudojant intervalus, kuriais iš anksto nenustatomas galutinis tokių kriterijų eiliškumas. Taigi, tokie intervalai negali būti laikomi „atitinkamais“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.

2.      Dėl Direktyvos 2014/24 67 straipsnio 5 dalies antros pastraipos taikymo konkrečiame konkurencinio dialogo kontekste

64.      Vis dėlto reikia patikrinti, ar, atsižvelgiant į konkurencinio dialogo procedūros savybes ir ypatumus, nurodytus šios išvados 16–25 punktuose, specialus požiūris yra pateisinamas, kiek tai susiję su 67 straipsnio 5 dalies antros pastraipos taikymu per šią sutarties skyrimo procedūrą.

65.      Kaip matyti iš minėtų punktų, konkurencinio dialogo skyrimo procedūra dėl savo konkretaus tikslo – t. y. leisti perkančiajai organizacijai, palaikant dialogą su atrinktais kandidatais, nustatyti ir apibrėžti tinkamiausias priemones jos poreikiams patenkinti prieš paprašant pateikti galutinius pasiūlymus – reiškia, jog pripažįstama didesnė perkančiosios organizacijos diskrecija, palyginti su kitomis sutarties skyrimo procedūromis.

66.      Kaip jau minėta, perkančiosios organizacijos yra suinteresuotos pasinaudoti šia procedūros forma, kai negali nustatyti priemonių, tinkamų jų poreikiams patenkinti, arba įvertinti rinkoje siūlomų jų techninių, finansinių ar teisinių problemų sprendimų. Konkrečiai kalbant, per konkurenciniam dialogui būdingą keitimąsi informacija perkančioji organizacija pateikia argumentus dėl funkcinių sprendimų, kuriais ketina naudotis, arba rezultatų, kuriuos ketina pasiekti. Šiomis aplinkybėmis negalima atmesti galimybės, kad dėl to, jog perkančioji organizacija negali iš anksto konkrečiai nurodyti, kaip patenkinti savo poreikius, ji negali iš pat pradžių tiksliai įvertinti sutarties skyrimo kriterijų.

67.      Atsižvelgiant į tai, kyla klausimas dėl diskrecijos, kurią reikia pripažinti perkančiajai organizacijai, apimties, kiek tai susiję su šiuo lyginamuoju svoriu.

68.      Žinoma, pagal 67 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą, kuria suteikiama galimybė šį lyginamąjį svorį išreikšti intervalais, leidžiama iš anksto tiksliai nenustatyti santykinio lyginamojo svorio, taigi, jau suteikiama didelė diskrecija. Kaip jau matėme, sąvoka „atitinkama apimtis“, kalbant apie konkurencinį dialogą, turi būti aiškinama plačiai. Vis dėlto ši diskrecija negali būti tokia didelė, kad perkančiosioms organizacijoms būtų leidžiama, nukrypstant nuo to, kas numatyta tos pačios nuostatos trečioje pastraipoje, nenurodyti sutarties skyrimo kriterijų svarbos eiliškumo.

69.      Šiuo klausimu pažymiu, pirma, kad jokioje konkrečioje Direktyvos 2014/24 nuostatoje nenumatyta diferencijuota ar konkreti šios direktyvos 67 straipsnio 5 dalies nuostatų išimtis arba taikymas, vykdant konkrečią sutarties skyrimo konkurencinio dialogo būdu procedūrą. Direktyvos 2014/24 67 straipsnio 5 dalis yra bendro pobūdžio ir visa apimtimi taikoma visoms šioje direktyvoje numatytoms sutarčių skyrimo procedūroms.

70.      Antra, iš Direktyvos 2014/24 30 straipsnio 3 dalies antros pastraipos aiškiai matyti, kad vykstant konkurenciniam dialogui perkančioji organizacija privalo laikytis vienodo požiūrio ir skaidrumo principų per visą procedūrą.

71.      Nors į šiuos principus reikia atsižvelgti ir juos taikyti turint omenyje sutarties skyrimo procedūros specifiką, t. y. konkurencinį dialogą, kuris savaime reiškia didelę diskreciją, vis dėlto iš šios išvados 59–61 punktų matyti, kad suteikus perkančiosioms organizacijoms galimybę pakeisti sutarties skyrimo kriterijų svarbos eiliškumą tuo metu, kai jos sužinojo apie įvairių konkurso dalyvių pasiūlytus sprendimus, gali būti pažeistas vienodo požiūrio į konkurso dalyvius principas, ir taip gali atsitikti net konkurencinio dialogo sąlygomis.

72.      Mano nuomone, darytina išvada, kad, nepaisant perkančiosioms organizacijoms per konkurencinio dialogo procedūrą suteiktos didelės diskrecijos, Direktyvos 2014/24 67 straipsnio 5 dalies antra pastraipa, kaip ji išaiškinta šios išvados 63 punkte, turi būti visapusiškai taikoma ir tokiai viešojo pirkimo procedūrai.

73.      Galiausiai reikia pažymėti, kad antrojo prejudicinio klausimo paskutinis sakinys, susijęs su tuo, kad nagrinėjamu atveju kvietime pateikti galutinius pasiūlymus nurodyti sutarties skyrimo kriterijai ir jų santykiniai lyginamieji svoriai patenka į skelbime apie pirkimą nurodytus intervalus, nėra svarbus atsakant į šį klausimą. Jei kvietime pateikti galutinius pasiūlymus būtų nurodyti sutarties skyrimo kriterijai arba jų santykinio lyginamojo svorio galutinės vertės, kurios neatitiktų skelbime apie pirkimą pateiktų nurodymų ir intervalų, būtų pažeisti vienodo požiūrio ir skaidrumo principai, taip pat Direktyvos 2014/24 67 straipsnio 5 dalies antra pastraipa.

74.      Apibendrinant tai, kas išdėstyta, mano nuomone, į antrąjį prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip: Direktyvos 2014/24 67 straipsnio 5 dalies antra pastraipa, siejama su šios direktyvos 30 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad per konkurencinio dialogo procedūrą perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą negali naudoti sutarties skyrimo kriterijų santykinio lyginamojo svorio intervalų, iš kurių neįmanoma nustatyti galutinio šių kriterijų eiliškumo.

III. Išvada

75.      Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Korkein hallinto-oikeus (Aukščiausiasis administracinis teismas, Suomija) pateiktus klausimus:

1.      Direktyvos 2014/24/ES 30 straipsnis ir 67 straipsnio 5 dalies antra pastraipa turi būti aiškinami taip, kad pagal juos nedraudžiama, jog per konkurencinio dialogo procedūrą perkančioji organizacija, kuri skelbime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente sutarties skyrimo kriterijų santykinį lyginamąjį svorį išreiškė taikydama intervalus, turėtų galimybę galutinai nurodyti šį santykinį lyginamąjį svorį kvietime pateikti galutinius pasiūlymus, siunčiamame dalyviams po dialogo su jais.

2.      Direktyvos 2014/24 67 straipsnio 5 dalies antra pastraipa, siejama su šios direktyvos 30 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad per konkurencinio dialogo procedūrą perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą negali naudoti sutarties skyrimo kriterijų santykinio lyginamojo svorio intervalų, iš kurių neįmanoma nustatyti galutinio šių kriterijų eiliškumo.


1      Originalo kalba: italų.


2      2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65–242).


3      Žr. Direktyvos 2014/24 42 konstatuojamąją dalį.


4      Žr. Direktyvos 2014/24 42 ir 43 konstatuojamąsias dalis.


5      2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, 2004, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132). Žr., be kita ko, šios direktyvos 29 straipsnį.


6      Žr. Direktyvos 2014/24 30 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą ir 2 dalį.


7      Žr. Direktyvos 2014/24 30 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą.


8      Žr. Direktyvos 2014/24 30 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą ir 54 straipsnį.


9      Direktyvos 2014/24 30 straipsnio 4 dalis.


10      Direktyvos 2014/24 30 straipsnio 3 dalies antra pastraipa.


11      Direktyvos 2014/24 30 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa.


12      Direktyvos 2014/24 30 straipsnio 5 dalis.


13      Direktyvos 2014/24 30 straipsnio 6 dalis.


14      Direktyvos 2014/24 30 straipsnio 7 dalis.


15      Šiuo klausimu dėl Direktyvos 2004/18 53 straipsnio 2 dalies žr. 2016 m. liepos 14 d. Sprendimą TNS Dimarso (C-6/15, EU:C:2016:555, 24 ir 25 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).


16      Pagal suformuotą jurisprudenciją taikant šį principą visi viešojo pirkimo dalyviai turi turėti vienodas galimybes, kai rengia savo pasiūlymų sąlygas, o tai reiškia, kad visiems pasiūlymams turi būti taikomos vienodos sąlygos. Žr., be kita ko, 2019 m. liepos 11 d. Sprendimą Telecom Italia (C-697/17, EU:C:2019:599, 33 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).


17      Pagal suformuotą jurisprudenciją tokia pareiga iš esmės siekiama užtikrinti, kad bet kuris suinteresuotasis subjektas, remdamasis visa reikšminga informacija, galėtų nuspręsti dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose ir kad perkančioji organizacija neturėtų favoritų ir nesielgtų savavališkai. Žr., be kita ko, 2019 m. balandžio 4 d. Sprendimą Allianz Vorsorgekasse (C-699/17, EU:C:2019:290, 62 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).


18      Žr., be kitų, 2026 m. sausio 15 d. Sprendimą AVR-Afvalverwerking (C-692/23, EU:C:2026:4, 37 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).


19      Žr., be kitų, 2015 m. balandžio 22 d. Sprendimą Drukarnia Multipress (C‑357/13, EU:C:2015:253, 22 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).


20      Žr. šios išvados 12 punktą.


21      Dėl Direktyvos 2004/18 53 straipsnio 2 dalies žr. 2016 m. liepos 14 d. Sprendimą TNS Dimarso (C-6/15, EU:C:2016:555, 21 punktas).


22      Žr. aiškinamąjį memorandumą dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl viešojo prekių, paslaugų ir darbų pirkimo sutarčių skyrimo tvarkos derinimo (COM/2000/275 final) (OL C 29E, 2001, p. 11). Žr. konkrečiai 6.2 ir 6.3 punktus.


23      Šiuo klausimu žr. generalinio advokato P. Mengozzi išvadą byloje TNS Dimarso (C-6/15, EU:C:2016:160, 22 punktas).


24      Žr., be kitų, neseniai priimtą 2026 m. kovo 5 d. Sprendimą AESTE (C-210/24, EU:C:2026:145, 52 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).


25      Šiuo klausimu taip pat žr. pirma minėto aiškinamojo memorandumo dėl direktyvos pasiūlymo (COM/2000/275 final) 6.2 punktą ir Europos Komisijos aiškinamąjį raštą dėl konkurencinio dialogo (dokumento CC/2005/04, p. 7, paskutinė pastraipa).


26      Dėl Direktyvos 2004/18 53 straipsnio 2 dalies žr. 2016 m. liepos 14 d. Sprendimą TNS Dimarso (C-6/15, EU:C:2016:555, 25 punktas).


27      Teisingumo Teismas pripažino, kad perkančioji organizacija, pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, gali nustatyti subkriterijų, kurie iš esmės atitinka kriterijus, apie kuriuos iš anksto buvo pranešta konkurso dalyviams, lyginamojo svorio koeficientus, jei tenkinamos trys sąlygos, t. y. jei šis nustatymas ex post, pirma, nekeičia sutarties skyrimo kriterijų, nustatytų pirkimo dokumentuose arba skelbime apie pirkimą, antra, neapima elementų, kurie, jei būtų buvę žinomi rengiant pasiūlymus, būtų galėję paveikti šį rengimą, ir, trečia, buvo priimti neatsižvelgiant į aplinkybes, dėl kurių galėtų būti diskriminuojamas vienas iš dalyvių. Žr. 2016 m. liepos 14 d. Sprendimą TNS Dimarso (C‑6/15, EU:C:2016:555, 26 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).