a)

siekia užtikrinti, kad žvejybos galimybės, dėl kurių susitarta, atitiktų tarptautinę teisę, visų pirma 1982 m. Jungtinių Tautų (JT) jūrų teisės konvencijos ir 1995 m. JT susitarimo dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos bei valdymo nuostatas;

b)

siekia užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų;

c)

siekia suderinamumo ir sinergijos su Sąjungos įgyvendinama politika, kuri yra dvišalių žuvininkystės santykių su kitomis trečiosiomis šalimis ir regioninėmis žvejybos valdymo organizacijomis dalis, ir užtikrina derėjimą su kitų sričių, visų pirma išorės santykių, užimtumo, aplinkos, prekybos, vystymosi, mokslinių tyrimų ir inovacijų, Sąjungos politika;

d)

užtikrina, kad BLSK ir kitos funkciškai susietos priemonės būtų nustatytos laikantis Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir visapusiškai atsižvelgiant į visas Specialiojo žuvininkystės komiteto nustatytas priemones ar gaires;

e)

siekia užtikrinti, kad BLSK būtų bendrai nustatomi laikantis bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslo, kad žuvininkystė būtų aplinkos atžvilgiu tvari ilguoju laikotarpiu ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje bei užimtumo srityse, be kita ko, su pagrindiniu BŽP tikslu – išteklių išsaugojimu, konkrečiai - didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (MSY) užtikrinimu, taip patsu taikytinais daugiamečiais planais;

f)

siekia laikytis 2012 m. kovo 19 d. Tarybos išvadų dėl Komisijos komunikato dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto;

g)

siekia užtikrinti nediskriminacines sąlygas Sąjungos laivynui, remiantis tais pačiais principais ir standartais, kokie taikomi pagal Sąjungos teisę;

h)

siekia nustatyti metinių konsultacijų dėl žvejybos galimybių tvarkaraštį;

i)

siekia užtikrinti suderinamumą su Sąjungos aplinkos teisės aktais, visų pirma su Direktyva 2008/56/EB, taip pat su kitų Sąjungos sričių politika.

a)

nustatyti patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamus BLSK, kad būtų pasiektas MSY užtikrinantis išteklių naudojimo lygis;

b)

jei tokių mokslinių rekomendacijų dėl MSY užtikrinančio išteklių naudojimo lygio nėra – nustatyti BLSK laikantis žvejybai taikomo atsargumo principo;

c)

jei jokių mokslinių rekomendacijų nėra – užkirsti kelią atitinkamų išteklių pereikvojimui nustatant tokį patį BLSK kaip ir ankstesniais metais;

d)

derinti įvairias mokslines rekomendacijas dėl BLSK nustatymo, įskaitant tas, kuriose derinamas MSY ir atsargumo principas, jei nustatant BLSK yra neatitiktis tarp rajono, dėl kurio teikiama rekomendacija, ir išteklių valdymo rajono, arba jei BLSK taikomi daugiau nei vienai rūšiai, ir siekti tinkamo būdo atsižvelgti į rekomendacijas nustatant rombinių rajožuvių BLSK;

e)

nustatyti BLSK, dėl kurių pateiktas MSY vertinimas ir FMSY rekomendacijos, atsižvelgiant į BŽP MSY tikslą ir taikomus daugiamečius planus; jeigu pagal daugiamečius planus leidžiama taikyti Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) nustatytus FMSY intervalus, Sąjunga turėtų siekti pasinaudoti tomis nuostatomis, jei tenkinamos daugiamečiuose planuose nustatytos sąlygos;

f)

nustatyti atsargumo principu grindžiamus BLSK pagal pagrindines rekomendacijas, išdėstytas ICES mokslinių rekomendacijų suvestinėje su atsargumo principu grindžiamomis rekomendacijomis dėl: i) išteklių, kurie sužvejojami kaip priegauda (pagal daugiamečius planus), ii) tikslinių išteklių (pagal daugiamečius planus), dėl kurių ICES teikia tik atsargumo principu grindžiamas rekomendacijas, ir iii) BLSK, dėl kurių pateiktos daugiametės atsargumo principu grindžiamos rekomendacijos ir kurių atveju reikėtų siekti, kad jie išliktų stabilūs;

g)

atsižvelgti į tai, kad vykdant mišriąją žvejybą sunku tuo pačiu metu visus išteklius žvejoti laikantis MSY lygio, ypač tais atvejais, kai sunku išvengti reiškinio, kai dėl tam tikrų žuvų rūšių stabdoma kita žvejyba, įskaitant atvejus, kai dėl tikslinių išteklių arba priegaudos BLSK pateiktos nulinio laimikio rekomendacijos. Sąjunga turėtų siekti (tai atvejais, kai tai aktualu pagal daugiamečius planus), kad kartu su BLSK dydžiu atitinkamuose jūrų baseinuose būtų nustatytos taisomosios priemonės;

h)

nustatyti BLSK mokslo ar stebėsenos tikslais, atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas;

i)

užtikrinti derėjimą su taikytina Sąjungos teise, susijusia su konkrečiomis rūšimis ir ištekliais;

j)

užtikrinti konvergenciją dėl rūšių, kurių žvejyba turi būti uždrausta remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, be kita ko, dėl bendro draudimo žvejoti giliavandenius ryklius;

k)

suderinti požiūrį dėl sutartų BLSK koregavimo metodo ir koregavimo taikymo pritaikius įpareigojimo iškrauti laimikį išimtis (įpareigojimui iškrauti visą laimikį pritaikius de minimis išimtį ir išgyvenamumu grindžiamą išimtį); Sąjunga turėtų siekti kuo labiau suderinto požiūrio dėl tokių išimčių taikymo, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio;

l)

susitarti, kad būtų laikomasi šiaurinių paprastųjų vilkešerių išsaugojimo principo, remiantis ICES mokslinėmis rekomendacijomis;

m)

susitarti dėl kitų su BLSK funkciškai susietų priemonių, visų pirma dėl esamų specialiųjų sąlygų ir tarprajoninio lankstumo priemonių, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013, ypač jo 15 straipsnio 8 dalį ir 15 straipsnio 9 dalį;

n)

remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 499 straipsnio 4 dalimi – nustatyti išteklius, kurie turi būti laikomi ypatingaisiais ištekliais, kad tais atvejais, kai nepavyksta laiku užbaigti metinių konsultacijų pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 498 straipsnio 2 dalį, būtų galima nustatyti laikinuosius BLSK;

o)

susitarti dėl bendrų prašymų, teikiamų ICES, nustačius papildomų rekomendacijų poreikį;

p)

užtikrinti, kad, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, mažųjų tobių, atlantinių šprotų ir norveginių menkučių BLSK dydžiai būtų nustatyti laiku prieš pradedant jų žvejybos Šiaurės jūroje metus, jei žvejybos metai neatitinka kalendorinių metų;

q)

toliau taikyti esamą laikiną kvotų mainų mechanizmą, kol Specialusis žuvininkystės komitetas nustatys nuolatinį mechanizmą.