<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><JUDGMENT xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.JUDGMENT><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-327/20</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62020CJ0327</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2022:23">EU:C:2022:23</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>11</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>11</PAGE.TOTAL><AUTHOR>CJ</AUTHOR></BIB.JUDGMENT><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC"><DATE ISO="20220113">2022 m. sausio 13 d.</DATE> sprendimas – Byla C‑327/20</HT></P><P><HT TYPE="SC">New Media Development &amp; Hotel Services</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Teisingumo Teismo</HT> (devintoji kolegija) <HT TYPE="UC">sprendimas</HT></P><P><DATE ISO="20220113">2022 m. sausio 13 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="STAR" NOTE.ID="E0001"><P>Proceso kalba: lenkų.</P></NOTE></P></TI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Direktyva 2011/7/ES</KEYWORD><KEYWORD>Kova su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius</KEYWORD><KEYWORD>Taikymo sritis</KEYWORD><KEYWORD>Sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0001" ID="QS0001"/>komerciniai sandoriai<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/></KEYWORD><KEYWORD>Viešosios valdžios institucija, kaip įmonės kreditorė</KEYWORD><KEYWORD>Netaikymas</KEYWORD><KEYWORD>Viešosios valdžios institucijos atliekamas nekilnojamojo turto perdavimas įmonei ilgalaikio uzufrukto teise už metinį mokestį</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><JUDGMENT.INIT><P>Byloje C‑327/20</P><P>dėl <HT TYPE="ITALIC">Sąd Okręgowy w Opolu</HT> (Opolės apygardos teismas, Lenkija) <DATE ISO="20200310">2020 m. kovo 10 d.</DATE> nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo <DATE ISO="20200722">2020 m. liepos 22 d.</DATE>, pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje</P></JUDGMENT.INIT><PARTIES><PLAINTIFS><P><HT TYPE="BOLD">Skarb Państwa – Starosta Nyski</HT></P></PLAINTIFS><AGAINST>prieš</AGAINST><DEFENDANTS><P><HT TYPE="BOLD">New Media Development &amp; Hotel Services sp. z o.o.</HT></P></DEFENDANTS></PARTIES><PREAMBLE><PREAMBLE.INIT><P>TEISINGUMO TEISMAS (devintoji kolegija),</P><P>kurį sudaro devintosios kolegijos pirmininko pareigas einanti trečiosios kolegijos pirmininkė K. Jürimäe, teisėjai S. Rodin ir N. Piçarra (pranešėjas),</P><P>generalinis advokatas J. Richard de la Tour,</P><P>kancleris A. Calot Escobar,</P></PREAMBLE.INIT><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,</VISA></GR.VISA><GR.CONSID><CONSID><P>išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:</P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,</P></ITEM><ITEM><P>Europos Komisijos, atstovaujamos M. Brauhoff ir G. Gattinara,</P></ITEM></LIST></CONSID></GR.CONSID><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,</VISA></GR.VISA><?PAGE NO="2"?><PREAMBLE.FINAL>priima šį</PREAMBLE.FINAL></PREAMBLE><CONTENTS.JUDGMENT><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Sprendimą</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1</NO.P><TXT>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl <DATE ISO="20000629">2000 m. birželio 29 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/35/EB dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="200" PAGE.FIRST="35" DATE.PUB="2000">OL L 200, 2000, p. 35</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 226) 6 straipsnio 3 dalies b punkto ir <DATE ISO="20110216">2011 m. vasario 16 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="048" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2011">OL L 48, 2011, p. 1</REF.DOC.OJ>), 2 straipsnio 1 punkto ir 12 straipsnio 4 dalies išaiškinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2</NO.P><TXT>Šis prašymas pateiktas nagrinėjant <HT TYPE="ITALIC">Skarb Państwa – Starosta Nyski</HT> (Valstybės iždas – Nysos apskritis, Lenkija; toliau – valstybės iždas) ir <HT TYPE="ITALIC">New Media Development &amp; Hotel Services Sp. z o.o</HT>. (toliau – <HT TYPE="ITALIC">New Media</HT>) ginčą dėl delspinigių už pavėluotą metinio mokesčio, mokėtino valstybės iždui už šiai įmonei perleistą žemės sklypo ilgalaikį uzufruktą, mokėjimą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Direktyva 2011/7</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3</NO.P><TXT>Direktyvos 2011/7 3, 8, 9, 14 ir 23 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><CONSID><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0002" ID="QS0002"/>(3)</NO.P><TXT>Pagal ekonominės veiklos vykdytojų sudarytus komercinius sandorius ar jų su viešosios valdžios institucijomis sudarytus komercinius sandorius daug mokėjimų vykdomi vėliau, nei nustatyta sutartyje ar bendrosiose komercinėse sąlygose. Nors prekės jau būna pristatytos arba paslaugos suteiktos, daugeliu atvejų atitinkamos sąskaitos faktūros apmokamos daug vėliau nei nustatytas terminas. Toks pavėluotas mokėjimas turi neigiamą poveikį likvidumui ir apsunkina finansinį įmonių valdymą. Be to, daromas neigiamas poveikis įmonių konkurencingumui bei pelningumui, nes dėl pavėluoto mokėjimo kreditoriui gali tekti ieškoti išorinio finansavimo. Tokio neigiamo poveikio pavojus ypač didelis ekonominio nuosmukio laikais, kai finansavimo gavimas yra sudėtingesnis.</TXT></NP></CONSID><P>&lt;…&gt;</P><CONSID><NP><NO.P>(8)</NO.P><TXT>Ši direktyva turėtų būti taikoma tik mokėjimams, kuriais atlyginama už komercinius sandorius. Šia direktyva neturėtų būti reglamentuojami sandoriai su vartotojais, su kitais mokėjimais susiję delspinigiai, pavyzdžiui, mokėjimai pagal čekių ir vekselių įstatymus arba mokėjimai, atlikti kompensuojant padarytą žalą, įskaitant išmokas, gaunamas iš draudimo bendrovių. &lt;…&gt;</TXT></NP></CONSID><CONSID><NP><NO.P>(9)</NO.P><TXT>Ši direktyva turėtų reglamentuoti visus komercinius sandorius, neatsižvelgiant į tai, ar jie vykdomi tarp privačių ar valstybės įmonių, ar tarp įmonių ir viešosios valdžios institucijų, nes viešosios valdžios institucijos tvarko didelę dalį įmonėms skirtų mokėjimų. &lt;…&gt;</TXT></NP></CONSID><P>&lt;…&gt;</P><?PAGE NO="3"?><CONSID><NP><NO.P>(14)</NO.P><TXT>Siekiant Sąjungos teisės aktų nuoseklumo, šioje direktyvoje turėtų būti vartojamas <DATE ISO="20040331">2004 m. kovo 31 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo [(<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="134" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2004">OL L 134, 2004, p. 1</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 19)] ir <DATE ISO="20040331">2004 m. kovo 31 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB dėl darbų pirkimo sutarčių, viešųjų prekių pirkimo sutarčių ir viešųjų paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo procedūrų koordinavimo [(<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="134" PAGE.FIRST="114" DATE.PUB="2004">OL L 134, 2004, p. 114</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132)] apibrėžtas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0003" ID="QS0003"/>perkančiosios organizacijos<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/> terminas.</TXT></NP></CONSID><P>&lt;…&gt;</P><CONSID><NP><NO.P>(23)</NO.P><TXT>Paprastai viešosios valdžios institucijų pajamų srautai saugesni, lengviau prognozuojami ir tolydesni nei įmonių. Be to, daugelis viešosios valdžios institucijų gali gauti finansavimą palankesnėmis sąlygomis nei įmonės. Tuo pačiu metu viešosios valdžios institucijos mažiau nei įmonės priklauso nuo stabilių komercinių ryšių, būtinų jų tikslams pasiekti. Dėl ilgų viešosios valdžios institucijų mokėjimo laikotarpių ir pavėluoto mokėjimo už prekes ir paslaugas įmonės patiria nepagrįstų išlaidų. Todėl tikslinga nustatyti konkrečias taisykles, kurios būtų taikomos komerciniams sandoriams dėl įmonių atliekamo prekių tiekimo ir paslaugų teikimo viešosios valdžios institucijoms, kurios visų pirma turėtų numatyti mokėjimo laikotarpius, kurie paprastai neviršija 30 kalendorinių dienų, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to sutartyje aiškiai susitariama kitaip, ir su sąlyga, kad tai objektyviai pagrįsta atsižvelgiant į konkretų sutarties pobūdį ar ypatumus, ir bet kuriuo atveju mokėjimo laikotarpiai neviršija 60 kalendorinių dienų.<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/></TXT></NP></CONSID></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4</NO.P><TXT>Šios direktyvos 1 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0004" ID="QS0004"/>Dalykas ir taikymo sritis<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/> numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="001.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0005" ID="QS0005"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Šios direktyvos tikslas – kovoti su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius, siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir taip didinti įmonių, visų pirma [mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ)], konkurencingumą.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="001.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Ši direktyva taikoma visiems mokėjimams, kuriais atlyginama už komercinius sandorius.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5</NO.P><TXT>Šios direktyvos 2 straipsnis <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0006" ID="QS0006"/>Terminų apibrėžtys<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/> suformuluotas taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0007" ID="QS0007"/>Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>komerciniai sandoriai – įmonių sandoriai arba įmonių ir viešosios valdžios institucijų sandoriai, kurių pagrindu už atlygį turi būti perduotos prekės arba suteiktos paslaugos;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>viešosios valdžios institucija – perkančioji organizacija, kaip apibrėžta Direktyvos [2004/17] 2 straipsnio 1 dalies a punkte ir Direktyvos [2004/18] 1 straipsnio 9 dalyje, neatsižvelgiant į sutarties dalyką ar vertę;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>įmonė – organizacija, išskyrus viešosios valdžios instituciją, vykdanti savo nepriklausomą ekonominę ar profesinę veiklą, net jeigu tą veiklą vykdo vienas asmuo;</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;</P><?PAGE NO="4"?><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>6)</NO.P><TXT>teisės aktuose nustatyti delspinigiai už pavėluotą mokėjimą – delspinigiai už pavėluotą mokėjimą, skaičiuojami pagal paprastųjų palūkanų normą, kurią sudaro referencinės palūkanų normos ir ne mažiau kaip aštuonių procentinių punktų suma;</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/></P></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6</NO.P><TXT>Direktyvos 2011/7 3 straipsnio, skirto įmonių komerciniams sandoriams, 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad sudarant tokius sandorius kreditorius turėtų teisę į delspinigius už pavėluotą mokėjimą nereikalaujant priminimo, kai įvykdomi joje išdėstyti reikalavimai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7</NO.P><TXT>Šios direktyvos 4 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0008" ID="QS0008"/>Įmonių ir viešosios valdžios institucijų sandoriai<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/> 1 dalyje įtvirtinta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0009" ID="QS0009"/>Valstybės narės užtikrina, kad vykdant komercinius sandorius, kai skolininkas yra viešosios valdžios institucija, kreditorius, pasibaigus 3, 4 arba 6 dalyse nustatytam laikotarpiui, turėtų teisę, nereikalaujant priminimo, gauti teisės aktuose nustatytus delspinigius už pavėluotą mokėjimą, jei įvykdomi šie reikalavimai:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>kreditorius įvykdė savo sutartines ir teisines pareigas; ir</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>kreditorius laiku negavo jam priklausančios sumos, išskyrus atvejį, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą.</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/></P></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8</NO.P><TXT>Pagal tos direktyvos 13 straipsnio pirmą pastraipą šia direktyva nuo <DATE ISO="20130316">2013 m. kovo 16 d.</DATE> panaikinama Direktyva 2000/35.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Direktyva 2004/17</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9</NO.P><TXT>Direktyvos 2004/17 2 straipsnio 1 dalies a punkte <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0010" ID="QS0010"/>perkančiosios institucijos<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/> buvo apibrėžtos kaip <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0011" ID="QS0011"/>valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijos, viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos, vienos ar kelių tokių institucijų ar vienos ar kelių tokių viešosios teisės reglamentuojamų įstaigų asociacijos<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10</NO.P><TXT>Ši apibrėžtis iš esmės atitinka <DATE ISO="20140226">2014 m. vasario 26 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17 (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="094" PAGE.FIRST="243" DATE.PUB="2014">OL L 94, 2014, p. 243</REF.DOC.OJ>), įsigaliojusios <DATE ISO="20160418">2016 m. balandžio 18 d.</DATE>, <DATE ISO="20160403">3</DATE> straipsnio 1 dalyje pateiktą apibrėžtį.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Direktyva 2004/18</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11</NO.P><TXT>Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 9 dalyje sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0012" ID="QS0012"/>perkančiosios organizacijos<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/> buvo apibrėžta taip pat, kaip ir Direktyvos 2004/17 2 straipsnio 1 dalies a punkte.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12</NO.P><TXT>Direktyva 2004/18 nuo <DATE ISO="20160418">2016 m. balandžio 18 d.</DATE> buvo panaikinta ir pakeista <DATE ISO="20140226">2014 m. vasario 26 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18 (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="094" PAGE.FIRST="65" DATE.PUB="2014">OL L 94, 2014, p. 65</REF.DOC.OJ>). Direktyvos 2014/24 2 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 10 straipsnio a punktas atitinka atitinkamai Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 9 dalį ir 16 straipsnio a punktą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="5"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Lenkijos teisė</HT></HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC"><DATE ISO="20130308">2013 m. kovo 8 d.</DATE> įstatymas</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13</NO.P><TXT>Direktyva 2011/7 į Lenkijos teisę buvo perkelta <DATE ISO="20130308">2013 m. kovo 8 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">ustawa o przeciwdziałaniu nadmiernym opóźnieniom w transakcjach handlowych</HT> (Įstatymas dėl kovos su pernelyg ilgai užlaikomais mokėjimais pagal komercinius sandorius, konsoliduota redakcija) (<HT TYPE="ITALIC">Dz. U</HT>., 118 pozicija, 2019, toliau – <DATE ISO="20130308">2013 m. kovo 8 d.</DATE> įstatymas), jis įsigaliojo <DATE ISO="20130428">2013 m. balandžio 28 d.</DATE></TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14</NO.P><TXT><DATE ISO="20130308">2013 m. kovo 8 d.</DATE> įstatymo 2 straipsnyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0013" ID="QS0013"/>[Šio] įstatymo nuostatos taikomos komerciniams sandoriams, kurių šalys yra išimtinai:</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1)</NO.P><TXT>verslininkai, kaip tai suprantama pagal &lt;…&gt; <HT TYPE="ITALIC">Prawo przedsiębiorców</HT> [(<DATE ISO="20180306">2018 m. kovo 6 d.</DATE> Įstatymas dėl verslininkų teisės)];</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>3)</NO.P><TXT>subjektai, nurodyti &lt;…&gt; <HT TYPE="ITALIC">Prawo zamówień publicznych</HT> [(<DATE ISO="20040129">2004 m. sausio 29 d.</DATE> Viešųjų pirkimų įstatymas)] 3 straipsnio 1 dalyje &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/></TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15</NO.P><TXT><DATE ISO="20130308">2013 m. kovo 8 d.</DATE> įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintos šios terminų apibrėžtys:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0014" ID="QS0014"/>Šiame įstatyme:</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1)</NO.P><TXT>komercinis sandoris – sutartis dėl prekių tiekimo ar paslaugų teikimo už atlygį, jei 2 straipsnyje nurodytos šalys tokią sutartį sudaro vykdydamos savo veiklą;</TXT><P>&lt;…&gt;</P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2)</NO.P><TXT>valstybės institucija – subjektai, nurodyti <DATE ISO="20040129">2004 m. sausio 29 d.</DATE> Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies l–3a punktuose;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3)</NO.P><TXT>teisės aktuose nustatyti delspinigiai už pavėluotą komercinių sandorių vykdymą:</TXT><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>komercinių sandorių, kai skolininkas yra viešasis medicinos sektoriaus subjektas, atveju – delspinigiai, lygūs Lenkijos nacionalinio banko nustatytai referencinei palūkanų normai, padidintai aštuoniais procentiniais punktais;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>komercinių sandorių, kai skolininkas nėra viešasis medicinos sektoriaus subjektas, atveju – delspinigiai, lygūs Lenkijos nacionalinio banko nustatytai referencinei palūkanų normai, padidintai dešimčia procentinių punktų &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/></TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP></ITEM></LIST></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16</NO.P><TXT><DATE ISO="20130308">2013 m. kovo 8 d.</DATE> įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0015" ID="QS0015"/>Išskyrus sandorius, kai skolininkas yra valstybės institucija, komercinius sandorius sudarę kreditoriai turi teisę be atskiro raginimo sumokėti ir, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria dėl didesnės delspinigių normos, gauti teisės aktuose nustatytus delspinigius už pavėluotą mokėjimą už laikotarpį nuo mokėjimo termino pabaigos iki mokėjimo atlikimo dienos, jei įvykdomi visi šie reikalavimai:</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1)</NO.P><TXT>kreditorius įvykdė savo pareigas;</TXT></NP></ITEM><?PAGE NO="6"?><ITEM><NP><NO.P>2)</NO.P><TXT>jis negavo mokėjimo per sutartyje nustatytą terminą.<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/></TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Įstatymas dėl nekilnojamojo turto valdymo</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17</NO.P><TXT><DATE ISO="19970821">1997 m. rugpjūčio 21 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">ustawa o gospodarce nieruchomościami</HT> (Įstatymas dėl nekilnojamojo turto valdymo) (<HT TYPE="ITALIC">Dz. U</HT>., 2204 pozicija, 2018) 71 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="071.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0016" ID="QS0016"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Perduodant žemės sklypą pagal ilgalaikio uzufrukto teisę mokamas pradinis ir metinis mokesčiai.</ALINEA></PARAG><P>&lt;…&gt;</P><PARAG IDENTIFIER="071.004"><NO.PARAG>4.</NO.PARAG><ALINEA>Metinis mokestis mokamas iš anksto, tačiau ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d., per visą ilgalaikio uzufrukto laikotarpį. &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Civilinis kodeksas</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18</NO.P><TXT>Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos <DATE ISO="19640423">1964 m. balandžio 23 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Kodeks cywilny</HT> (Civilinis kodeksas) (<HT TYPE="ITALIC">Dz. U</HT>., Nr. 16, 93 pozicija, 1964; toliau – Civilinis kodeksas) 232 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0017" ID="QS0017"/>Valstybės sklypai, kurie yra valstybės nuosavybė ir neperžengia miestų administracinių ribų, valstybės sklypai, esantys už šių ribų, tačiau įtraukti į miesto teritorijos plėtros planą ir skirti jo ekonominiams tikslams pasiekti, ir sklypai, kurie priklauso vietos valdžios institucijoms ar jų asociacijoms, gali būti perduoti fiziniams ir juridiniams asmenims ilgalaikio uzufrukto teise.</ALINEA><ALINEA>Atskirose nuostatose numatytais atvejais ilgalaikis uzufruktas taip pat gali būti nustatytas kitiems valstybei, regioninės ar vietos valdžios institucijoms ar jų asociacijoms priklausantiems žemės sklypams.<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19</NO.P><TXT>Pagal šio kodekso 238 straipsnį <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0018" ID="QS0018"/>[i]lgalaikis uzufruktorius savo teisės galiojimo laikotarpiu moka metinį mokestį<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20</NO.P><TXT>Pagal minėto kodekso 481 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkas vėluoja įvykdyti mokėjimo pareigą, kreditorius gali reikalauti sumokėti delspinigius už pavėluotą mokėjimą net ir tuo atveju, kai nepatyrė žalos ir jei įvykdyti pareigą buvo vėluojama dėl aplinkybių, už kurias skolininkas neatsako.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21</NO.P><TXT>Pagal <DATE ISO="20140515">2014 m. gegužės 15 d.</DATE> sudarytą sutartį <HT TYPE="ITALIC">New Media</HT> iš asmens, kuriam valstybės iždas iš pradžių perleido žemės sklypo uzufruktą, įgijo ilgalaikį šio sklypo uzufruktą. Pagal Nekilnojamojo turto valdymo įstatymo 71 straipsnį <HT TYPE="ITALIC">New Media</HT>, kaip ilgalaikis uzufruktorius, į valstybės iždą privalo pervesti metinį mokestį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22</NO.P><TXT>Kadangi valstybės iždas iki <DATE ISO="20180331">2018 m. kovo 31 d.</DATE> šio mokesčio negavo, jis pareiškė ieškinį <HT TYPE="ITALIC">Sąd Rejonowy w Nysie</HT> (Nysos apylinkės teismas, Lenkija), prašydamas iš <HT TYPE="ITALIC">New Media</HT> priteisti pagrindinę sumą – <FT TYPE="DECIMAL">3365,55</FT> Lenkijos zlotų (PLN) (maždaug 755 EUR) ir teisės aktuose nustatytus delspinigius pagal <DATE ISO="20130308">2013 m. kovo 8 d.</DATE> įstatymo nuostatas.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23</NO.P><TXT><DATE ISO="20190524">2019 m. gegužės 24 d.</DATE> sprendimu tas teismas įpareigojo <HT TYPE="ITALIC">New Media</HT> sumokėti pagrindinę sumą ir delspinigius, skaičiuojamus nuo <DATE ISO="20180401">2018 m. balandžio 1 d.</DATE>, remiantis Civilinio kodekso 481 straipsniu, o ne <DATE ISO="20130308">2013 m. kovo 8 d.</DATE> įstatymo nuostatomis, nes pareiga mokėti metinį mokestį kyla ne iš <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0019" ID="QS0019"/>komercinio sandorio<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/>, kaip jis suprantamas pagal šį įstatymą, o iš Nekilnojamojo turto valdymo įstatymo 71 straipsnio ir Civilinio kodekso 238 straipsnio. Tas teismas taip pat konstatavo, kad valstybės iždas nėra <DATE ISO="20140515">2014 m. gegužės 15 d.</DATE> sutarties, pagal kurią <HT TYPE="ITALIC">New Media</HT> įgijo atitinkamo žemės sklypo ilgalaikio uzufrukto teisę, šalis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24</NO.P><TXT>Valstybės iždas šį sprendimą apskundė <HT TYPE="ITALIC">Sąd Okręgowy w Opolu</HT> (Opolės apygardos teismas, Lenkija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Jis ginčija sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jo reikalavimas dėl delspinigių pagal <DATE ISO="20130308">2013 m. kovo 8 d.</DATE> įstatymą, ir teigia, kad šis įstatymas taikomas pagrindinėje byloje nagrinėjamam ginčui. Nors ilgalaikis uzufruktas nustatytas Nekilnojamojo turto valdymo įstatyme, iš jo automatiškai kyla sutartiniai valstybės iždo, kaip turto savininko, ir uzufruktoriaus santykiai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25</NO.P><TXT>Taigi, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, kyla klausimas, ar, vėluojant sumokėti mokestį už ilgalaikį uzufruktą, valstybės iždas turi teisę reikalauti delspinigių pagal <DATE ISO="20130308">2013 m. kovo 8 d.</DATE> įstatymą, kuriuo į Lenkijos teisę perkelta Direktyva 2011/7, ar pagal Civilinio kodekso nuostatas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26</NO.P><TXT>Tas teismas pirmiausia abejoja, ar žemės sklypo perdavimas pagal ilgalaikio uzufrukto teisę atitinka sąvokas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0020" ID="QS0020"/>prekių tiekimas<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/> arba <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0021" ID="QS0021"/>paslaugų teikimas<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/>, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/7 2 straipsnio 1 punktą, ir ar sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0022" ID="QS0022"/>komercinis sandoris<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/>, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, gali apimti metinį mokestį, mokamą kaip atlyginimas už šį uzufruktą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27</NO.P><TXT>Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar šis metinis mokestis reiškia <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0023" ID="QS0023"/>įmonės<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/> ir <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0024" ID="QS0024"/>viešosios valdžios institucijos<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/> tarpusavio sandorį, taigi yra <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0025" ID="QS0025"/>komercinis sandoris<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/>, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/7 2 straipsnio 1 punktą. Kadangi <HT TYPE="ITALIC">New Media</HT> įgijo ilgalaikį uzufruktą ne iš valstybės iždo, o iš trečiojo asmens, kuriam valstybės iždas pirma šį uzufruktą perleido, tas teismas visų pirma klausia, ar sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0026" ID="QS0026"/>komercinis sandoris<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/> apima tik šį pirminį perleidimą, kurio šalis buvo valstybės iždas, ar laikytina, kad <HT TYPE="ITALIC">New Media</HT> perėmė savo kontrahento teises ir pareigas, todėl jai taikomos pirminio perleidimo tarp šio kontrahento ir valstybės iždo pasekmės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28</NO.P><TXT>Galiausiai, jeigu sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0027" ID="QS0027"/>komercinis sandoris<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/>, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2011/7 2 straipsnio 1 punktą, taikoma nagrinėjamai situacijai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar šis komercinis sandoris patenka į šios direktyvos, perkeltos į Lenkijos teisę <DATE ISO="20130308">2013 m. kovo 8 d.</DATE> įstatymu, taikymo sritį laiko atžvilgiu. Tas teismas pažymi, kad Lenkijos teisės aktų leidėjas pasinaudojo Direktyva 2011/7 jam suteikta galimybe ir į <DATE ISO="20130308">2013 m. kovo 8 d.</DATE> įstatymo taikymo sritį neįtraukė iki <DATE ISO="20130316">2013 m. kovo 16 d.</DATE> sudarytų sutarčių. Pagrindinėje byloje, kadangi ilgalaikis uzufruktas iš pradžių buvo perleistas <DATE ISO="19901205">1990 m. gruodžio 5 d.</DATE>, Direktyva 2011/7 taikoma tik <DATE ISO="20140515">2014 m. gegužės 15 d.</DATE> atliktam šio uzufrukto perdavimui <HT TYPE="ITALIC">New Media</HT>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Sąd Okręgowy w Opolu</HT> (Opolės apygardos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0028" ID="QS0028"/>1.</NO.P><TXT>Ar [Direktyvos 2011/7] 2 straipsnio 1 punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal šią nuostatą draudžiamas toks [<DATE ISO="20130308">2013 m. kovo 8 d.</DATE> įstatymas] 2 straipsnio ir 4 straipsnio 1 punkto aiškinimas, pagal kurį prekės sąvoka neapima nekilnojamojo turto, o prekės tiekimo sąvoka neapima nekilnojamojo turto perdavimo naudotis pagal ilgalaikio uzufrukto teisę, kaip tai suprantama pagal [Civilinio kodekso] 232 ir paskesnius straipsnius, ir tokie veiksmai taip pat negali būti pripažinti paslaugų teikimu?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta [teigiamai], ar [Direktyvos 2011/7] 2 straipsnio 1 punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamas toks [Įstatymo dėl nekilnojamojo turto valdymo] 71 ir paskesnių straipsnių ir [Civilinio kodekso] 238 straipsnio aiškinimas, pagal kurį valstybės vykdomas metinio mokesčio už ilgalaikį uzufruktą rinkimas iš ekonominę veiklą vykdančių subjektų, kurie nėra pradiniai subjektai, kurių naudai valstybė buvo nustačiusi ilgalaikio uzufrukto teisę ir kurie įgijo šią teisę iš ankstesnių ilgalaikių uzufruktorių, neįeina į komercinio sandorio ir viešosios valdžios institucijos sąvokas, kaip jos suprantamos pagal minėtos direktyvos 2 straipsnio 1 ir 2 punktus ir <DATE ISO="20130308">2013 m. kovo 8 d.</DATE> įstatymo &lt;…&gt; 2 straipsnį ir 4 straipsnio 1 punktą, ir tokia veikla nepatenka į Direktyvos 2011/7 ir šio įstatymo reguliavimo sritį?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Jeigu į [pirmąjį ir antrąjį] klausimus būtų atsakyta [teigiamai], ar [Direktyvos 2011/7] 12 straipsnio 4 dalis ir [Direktyvos 2000/35] 6 straipsnio 3 dalies b punktas turi būti suprantami taip, kad pagal šias nuostatas draudžiamas toks <DATE ISO="20130308">2013 m. kovo 8 d.</DATE> įstatymo &lt;…&gt; 15 straipsnio ir <DATE ISO="20030612">2003 m. birželio 12 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">ustawa o terminach zapłaty w transakcjach handlowych</HT> (Įstatymas dėl mokėjimų pagal komercinius sandorius terminų) [(<HT TYPE="ITALIC">Dz. U</HT>., Nr. 139, 1323 pozicija, 2003 m.)] 12 straipsnio aiškinimas, pagal kurį minėtos direktyvos ir ją įgyvendinančio įstatymo nuostatų nėra galimybės taikyti sutartims dėl ilgalaikio uzufrukto teisės pardavimo esamam ilgalaikiam uzufruktoriui, kuris privalo mokėti metinį mokestį, sudarytoms po <DATE ISO="20130428">2013 m. balandžio 28 d.</DATE> ir <DATE ISO="20040101">2004 m. sausio 1 d.</DATE>, jeigu valstybė pirmą kartą perdavė žemę naudotis pagal ilgalaikio uzufrukto teisę kitam subjektui iki <DATE ISO="20130428">2013 m. balandžio 28 d.</DATE> ir <DATE ISO="20040101">2004 m. sausio 1 d.</DATE>?<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl prejudicinių klausimų</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl antrojo klausimo</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30</NO.P><TXT>Antruoju klausimu, kurį reikia nagrinėti pirmiausia, nes jis susijęs su pirmuoju reikalavimu pagal Direktyvos 2011/7 2 straipsnio 1 punktą tam, kad sandorį būtų galima pripažinti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0029" ID="QS0029"/>komerciniu sandoriu<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/>, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar ši sąvoka turi būti aiškinama taip, kad ji apima viešosios valdžios institucijos atliekamo mokesčio, mokėtino kaip atlyginimas už ilgalaikį žemės sklypo uzufruktą, rinkimą iš įmonės, kurios kreditorė yra ši viešosios valdžios institucija.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31</NO.P><TXT>Reikia priminti, kad pagal Direktyvos 2011/7 1 straipsnio 2 dalį ši direktyva taikoma visiems mokėjimams, kuriais atlyginama už <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0030" ID="QS0030"/>komercinius sandorius<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/>, ir kad ši sąvoka Direktyvos 2011/7 2 straipsnio 1 punkte apibrėžta kaip <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0031" ID="QS0031"/>įmonių sandoriai arba įmonių ir viešosios valdžios institucijų sandoriai, kurių pagrindu už atlygį turi būti perduotos prekės arba suteiktos paslaugos<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/>. Pastaroji nuostata turi būti siejama su šios direktyvos<?PAGE NO="9"?> 8 ir 9 konstatuojamosiomis dalimis, iš kurių, be kita ko, matyti, kad iš esmės ši direktyva skirta taikyti visiems mokėjimams, kurie yra atlygis pagal komercinius sandorius, įskaitant tuos, kurie vykdomi tarp privačių įmonių, išskyrus sandorius, sudarytus su vartotojais, ir kitų rūšių mokėjimus (<DATE ISO="20200709">2020 m. liepos 9 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">RL (Kovos su pavėluotu mokėjimu direktyva)</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑199/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:548">EU:C:2020:548</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32</NO.P><TXT>Direktyvos 2011/7 2 straipsnio 1 punkte nustatyti du reikalavimai, kad sandoris būtų laikomas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0032" ID="QS0032"/>komerciniu sandoriu<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/>, kaip ši sąvoka suprantama pagal šią nuostatą, taigi patektų į šios direktyvos taikymo sritį, kaip apibrėžta jos 1 straipsnio 2 dalyje. Pirma, toks sandoris turi būti vykdomas tarp įmonių arba tarp įmonių ir viešosios valdžios institucijų. Antra, pagal jį turi būti tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos už atlygį (<DATE ISO="20200709">2020 m. liepos 9 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">RL (Kovos su pavėluotu mokėjimu direktyva)</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑199/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:548">EU:C:2020:548</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33</NO.P><TXT>Dėl pirmojo iš šių reikalavimų, su kuriuo susijęs šis prejudicinis klausimas, Direktyvos 2011/7 2 straipsnio 2 punkte sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0033" ID="QS0033"/>viešosios valdžios institucija<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/> apibūdinta kaip <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0034" ID="QS0034"/>perkančioji organizacija, kaip apibrėžta [Direktyvos 2004/17] 2 straipsnio 1 dalies a punkte ir [Direktyvos 2004/18] 1 straipsnio 9 dalyje, neatsižvelgiant į sutarties dalyką ar vertę<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/>. Kaip matyti iš Direktyvos 2011/7 14 konstatuojamosios dalies, ši apibrėžtis buvo priimta siekiant Sąjungos teisės aktų nuoseklumo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34</NO.P><TXT>Remiantis šiomis direktyvų 2004/17 ir 2004/18 nuostatomis, perkančiosios organizacijos – tai <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0035" ID="QS0035"/>valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijos, įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė, [ir] tų institucijų ir (arba) įstaigų, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė, asociacijos<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35</NO.P><TXT>Sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0036" ID="QS0036"/>valstybė<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/> apima visas institucijas, vykdančias įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę valdžią, ir, kaip ir sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0037" ID="QS0037"/>perkančioji organizacija<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/>, turi būti aiškinama plačiai ir naudojant funkcinį aiškinimo metodą (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19980917">1998 m. rugsėjo 17 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Belgija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑323/96</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1998:411">EU:C:1998:411</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20171005">2017 m. spalio 5 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">LitSpecMet</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑567/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:736">EU:C:2017:736</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir nurodytą jurisprudenciją).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36</NO.P><TXT>Direktyvos 2011/7 2 straipsnio 1 punkte vartojama sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0038" ID="QS0038"/>įmonė<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/> apibrėžta šios direktyvos 2 straipsnio 3 punkte kaip <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0039" ID="QS0039"/>organizacija, išskyrus viešosios valdžios instituciją, vykdanti savo nepriklausomą ekonominę ar profesinę veiklą, net jeigu tą veiklą vykdo vienas asmuo<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/>. Pagal šią apibrėžtį subjektas, kurį apima <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0040" ID="QS0040"/>viešosios valdžios institucijos<QUOT.END REF.START="QS0040" CODE="201C" ID="QE0040"/> sąvoka, kaip ji suprantama pagal šios direktyvos 2 straipsnio 2 punktą, vien dėl to negali būti laikomas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0041" ID="QS0041"/>įmone<QUOT.END REF.START="QS0041" CODE="201C" ID="QE0041"/>, kaip ji suprantama pagal minėtos direktyvos 2 straipsnio 3 punktą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37</NO.P><TXT>Vis dėlto vien iš Direktyvos 2011/7 2 straipsnio 1 punkto formuluotės negalima nustatyti, ar sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0042" ID="QS0042"/>komercinis sandoris<QUOT.END REF.START="QS0042" CODE="201C" ID="QE0042"/>, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, apima sandorį, kuriame viešosios valdžios institucija dalyvauja kaip įmonės kreditorė, taigi, ar jis patenka į šios direktyvos taikymo sritį. Tokiomis aplinkybėmis pagal suformuotą jurisprudenciją reikia atsižvelgti į šios nuostatos kontekstą ir teisės aktu, kuriame ji įtvirtinta, siekiamus tikslus (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20201118">2020 m. lapkričio 18 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Techbau</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑299/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:937">EU:C:2020:937</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20200709">2020 m. liepos 9 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">RL (Kovos su pavėluotu mokėjimu direktyva)</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑199/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:548">EU:C:2020:548</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38</NO.P><TXT>Dėl Direktyvos 2011/7 2 straipsnio 1 punkto konteksto pažymėtina, kad šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0043" ID="QS0043"/>[v]alstybės narės užtikrina, kad vykdant komercinius sandorius, kai skolininkas yra viešosios valdžios institucija, kreditorius, pasibaigus 3, 4 arba 6 dalyse nustatytam laikotarpiui, turėtų teisę, nereikalaujant priminimo, gauti teisės aktuose<?PAGE NO="10"?> nustatytus delspinigius už pavėluotą mokėjimą, jei įvykdomi [a ir b punktuose išdėstyti] reikalavimai<QUOT.END REF.START="QS0043" CODE="201C" ID="QE0043"/>. Vadinasi, šis 4 straipsnis taikomas tik tuo atveju, kai viešosios valdžios institucija yra įmonės skolininkė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39</NO.P><TXT>Taip pat svarbu pabrėžti, kad Direktyvos 2011/7 3 straipsnyje kalbama tik apie įmonių tarpusavio sandorius. Kaip matyti iš šio sprendimo 36 punkto, šioje direktyvoje apibrėžta įmonės sąvoka aiškiai rodo, kad viešosios valdžios institucija, kaip ji suprantama pagal jos 2 straipsnio 2 punktą, negali patekti į šią sąvoką kaip įmonės kreditorė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40</NO.P><TXT>Taigi kartu aiškinant Direktyvos 2011/7 2 straipsnio 2 ir 3 punktų, 3 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatas matyti, kad, kai viešosios valdžios institucija yra įmonės kreditorė, kaip nagrinėjamu atveju, sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0044" ID="QS0044"/>komercinis sandoris<QUOT.END REF.START="QS0044" CODE="201C" ID="QE0044"/>, kaip ji suprantama pagal šios direktyvos 2 straipsnio 1 punktą, neapima tokios situacijos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41</NO.P><TXT>Dėl Direktyva 2011/7 siekiamų tikslų pažymėtina, kad šios direktyvos, kaip valstybių narių teisės aktų derinimo priemonės, tikslas pagal jos 1 straipsnio 1 dalį yra <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0045" ID="QS0045"/>kovoti su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius, siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir taip didinti įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumą<QUOT.END REF.START="QS0045" CODE="201C" ID="QE0045"/>. Šiuo atžvilgiu direktyvos preambulės 3 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad pavėluotas mokėjimas turi neigiamą poveikį tų įmonių likvidumui, konkurencingumui ir pelningumui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42</NO.P><TXT>Kita vertus, kaip matyti iš Direktyvos 2011/7 23 konstatuojamosios dalies, paprastai viešosios valdžios institucijų pajamų srautai saugesni, lengviau prognozuojami ir tolydesni nei įmonių, ir viešosios valdžios institucijos gali gauti finansavimą palankesnėmis sąlygomis nei įmonės. Be to, viešosios valdžios institucijos mažiau nei įmonės priklauso nuo stabilių komercinių ryšių, būtinų jų tikslams pasiekti. Įmonės savo ruožtu gali patirti nepagrįstų išlaidų dėl ilgų viešosios valdžios institucijų mokėjimo už prekes ir paslaugas laikotarpių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į šiuos viešosios valdžios institucijų ir įmonių (visų pirma MVĮ) skirtumus ir į tai, kad, kaip pažymėta Direktyvos 2011/7 9 konstatuojamojoje dalyje, viešosios valdžios institucijos tvarko didelę dalį įmonėms skirtų mokėjimų, Sąjungos teisės aktų leidėjas nusprendė, kad Direktyvos 2011/7 4 straipsnyje tikslinga nustatyti nuostatas, taikytinas išimtinai įmonėms, kurių skolininkės yra viešosios valdžios institucijos (prekių tiekimo ar paslaugų teikimo pagrindu), ir netaikytinas viešosios valdžios institucijoms kaip įmonių kreditorėms.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44</NO.P><TXT>Taigi iš Direktyvos 2011/7 2 straipsnio 1 punkto, siejamo su jo kontekstu ir šia direktyva siekiamais tikslais, matyti, kad, kai įmonė yra skolinga tam tikrą pinigų sumą viešosios valdžios institucijai, kaip ji suprantama pagal šio straipsnio 2 punktą, šių dviejų subjektų tarpusavio santykiai nelaikomi <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0046" ID="QS0046"/>komerciniu sandoriu<QUOT.END REF.START="QS0046" CODE="201C" ID="QE0046"/>, kaip ši sąvoka suprantama pagal šią nuostatą, todėl jie nepatenka į minėtos direktyvos taikymo sritį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45</NO.P><TXT>Nagrinėjamu atveju iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad ginčas pagrindinėje byloje kilo dėl to, kad tiek <HT TYPE="ITALIC">New Media</HT>, kuri yra <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0047" ID="QS0047"/>įmonė<QUOT.END REF.START="QS0047" CODE="201C" ID="QE0047"/>, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2011/7 2 straipsnio 3 punktą, tiek asmuo, kuris jai perleido žemės sklypo ilgalaikį uzufruktą, valstybės iždui laiku nesumokėjo metinio mokesčio už šį uzufruktą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46</NO.P><TXT>Vis dėlto, kadangi <HT TYPE="ITALIC">New Media</HT> yra skolinga pinigų sumas valstybės iždui, laikomam <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0048" ID="QS0048"/>viešosios valdžios institucija<QUOT.END REF.START="QS0048" CODE="201C" ID="QE0048"/>, kaip suprantama pagal Direktyvos 2011/7 2 straipsnio 2 punktą, ir šios sumos yra atlyginimas už minėtą uzufruktą, pirmasis reikalavimas, kad sandorį būtų galima pripažinti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0049" ID="QS0049"/>komerciniu sandoriu<QUOT.END REF.START="QS0049" CODE="201C" ID="QE0049"/>, kaip suprantama pagal Direktyvos 2011/7 2 straipsnio 1 punktą<?PAGE NO="11"?> ir kaip tai išaiškinta šio sprendimo 44 punkte, nėra įvykdytas. Tokiomis aplinkybėmis valstybės iždas neturi teisės į teisės aktuose numatytus delspinigius už pavėluotą mokėjimą pagal šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0050" ID="QS0050"/>komercinis sandoris<QUOT.END REF.START="QS0050" CODE="201C" ID="QE0050"/>, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2011/7 2 straipsnio 1 punktą, turi būti aiškinama kaip neapimanti viešosios valdžios institucijos atliekamo mokesčio, mokėtino kaip atlyginimas už ilgalaikį žemės sklypo uzufruktą, rinkimo iš įmonės, kurios kreditorė yra ši viešosios valdžios institucija.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl pirmojo ir trečiojo klausimų</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į antrąjį klausimą, nereikia atsakyti į pirmąjį ir trečiąjį klausimus.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl bylinėjimosi išlaidų</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49</NO.P><TXT>Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><JURISDICTION><INTRO>Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (devintoji kolegija) nusprendžia:</INTRO><P><HT TYPE="BOLD">Sąvoka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0051" ID="QS0051"/>komercinis sandoris<QUOT.END REF.START="QS0051" CODE="201C" ID="QE0051"/>, kaip ji suprantama pagal <DATE ISO="20110216">2011 m. vasario 16 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius, 2 straipsnio 1 punktą, turi būti aiškinama taip, kad ji neapima viešosios valdžios institucijos atliekamo mokesčio, mokėtino kaip atlyginimas už ilgalaikį žemės sklypo uzufruktą, rinkimo iš įmonės, kurios kreditorė yra ši viešosios valdžios institucija.</HT></P></JURISDICTION></CONTENTS.JUDGMENT><SIGNATURE.CASE><SIGNATORY><P>Parašai.</P></SIGNATORY></SIGNATURE.CASE></JUDGMENT>