C_202401980LT.000101.fmx.xml

Europos regionų komiteto nuomonė „Pagalbos MVĮ priemonių rinkinys ir BEFIT“

(C/2024/1980)

Pranešėja

Kate FEENEY (IE / „Renew Europe“), Dan Lerės Ratdauno grafystės tarybos narė

Pamatiniai dokumentai

Komunikatas „Pagalbos MVĮ priemonių rinkinys“,

COM(2023) 535 final

Pasiūlymas dėl reglamento dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius,

COM(2023) 533 final

Pasiūlymas dėl direktyvos, kuria nustatoma labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių pagrindine buveine grindžiama mokesčių sistema ir iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES,

COM(2023) 528 final

Pasiūlymas dėl direktyvos „Verslas Europoje. Pajamų apmokestinimo sistema (BEFIT)“,

COM(2023) 532 final

Pasiūlymas dėl direktyvos dėl sandorių kainodaros,

COM(2023) 529 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

Bendrosios pastabos

yra susirūpinęs dėl Europos įmonėms iškylančių geopolitinių ir konkurencingumo iššūkių masto ir jų poveikio Europos ekonominiam atsparumui; sutinka, kad mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), kurios sudaro 99 % ES įmonių ir sukuria du trečdalius darbo vietų ES, susiduria su precedento neturinčiu netikrumu, susijusiu su dabartinės pasaulinės ekonomikos nepastovumu, tiekimo grandinės suvaržymais, darbo jėgos, o ypač specialistų, trūkumu, nesąžininga konkurencija ir didėjančiu reguliavimo spaudimu, dėl kurių MVĮ tampa sudėtingiau vykdyti verslo veiklą;

taip pat pažymi, kad daugelis iššūkių, su kuriais susiduria MVĮ, yra įsisenėję ir atsiradę dar prieš prasidedant dabartinei geopolitinei krizei ir krizei po COVID-19 pandemijos; todėl palankiai vertina Europos Komisijos siekį daugiausia dėmesio skirti MVĮ, tačiau pažymi, kad ši parama turėtų būti ne reaguojamo pobūdžio, o nuolatinė ir proaktyvi;

sutinka, kad šių problemų sprendimas turi būti įtrauktas į ES pramonės strategiją, pasinaudojant Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos, Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos (AIED III), Energijos mokesčių direktyvos ir Lustų akto suteiktu postūmiu užtikrinant atvirą strateginį Europos Sąjungos savarankiškumą;

primena, kad Europos Komisija parengė komunikatą dėl ekonominio saugumo Europoje; pažymi, kad plataus masto ES pramonės politikos sistema turėtų būti įtraukta į valstybių narių nacionalines reformų programas ir regionų pažangiosios specializacijos programas;

todėl palankiai vertina komunikatą „Pagalbos MVĮ priemonių rinkinys“ ir jį papildančius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, nes tai yra ilgai lauktas teisės aktų rinkinys, skirtas MVĮ – Europos ekonomikos pagrindo – konkurencingumui ir atsparumui remti;

apgailestauja, kad pagalbos MVĮ priemonių rinkinys paskelbtas beveik baigiantis politinei kadencijai, todėl juo pavėluotai švelninamas bendras COVID-19 pandemijos, Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, taip pat jų padarinių, pavyzdžiui, energetikos krizės, pasaulinės tiekimo grandinės problemų ir sparčiai didėjančios infliacijos, poveikis. Dėl to Europos MVĮ atsigauna lėtai ir pasiekia prastesnių veiklos rezultatų;

atsižvelgdamas į dabartinę raidą įžvelgia didėjančią įvairių krizių grėsmę visuomenei. Todėl reikia pritaikyti ekonomiką, kad ji būtų tvari, tvirta ir atspari. Turime būti pasirengę priimti naują realybę: geopolitines situacijas, pandemijas ir ekstremalius oro reiškinius. Taip pat reikės papildomų pastangų, kad būtų sustabdytas klimato kaitos procesas, nes, remiantis 2023 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaita, pasaulyje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis toliau didėjo. Šie iššūkiai iš esmės pakeis sąlygas ekonominei veiklai;

sutinka, kad įvairios politikos ir finansavimo priemonės, numatytos pagalbos MVĮ priemonių rinkinyje, turi būti įgyvendinamos glaudžiai bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis, kad būtų remiamas vietos verslumas ir inovacijos ir išnaudojamos kiekvieno regiono stipriosios pusės bei ištekliai;

ragina visapusiškai pripažinti, kad principas „visų pirma galvokime apie mažuosius“ yra viena iš tikrų paradigmų, galiojančių visu ES teisėkūros ciklu, ir išreiškia tvirtą viltį, kad Europos Komisija ir kitos teisėkūros institucijos visapusiškai laikysis šio principo ir jį įgyvendins savo darbe; pakartoja, kad principas „visų pirma galvokime apie mažuosius“ neturėtų trukdyti atsižvelgti į tvarumą, kuris, Komiteto nuomone, įtrauktas į visas ES politikos sritis;

10.

pritaria tam, kad būtų paskirtas ES MVĮ atstovas, tiesiogiai atskaitingas Europos Komisijos pirmininkui, taip sustiprinant MVĮ atstovų tinklo ir MVĮ filtro atliekamą vaidmenį; kartu ragina Europos Komisiją užtikrinti šio vaidmens pridėtinę vertę, kad būtų išvengta dubliavimosi su Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD vykdomu darbu; siūlo stiprinti MVĮ atstovų tinklo ir atitinkamų teritorinių subjektų veiksmų sąveiką;

11.

ragina Europos Komisiją apsvarstyti galimybę sukurti naują sistemą, pagal kurią startuoliai ir veiklą plečiančios įmonės būtų atskirti nuo kitų MVĮ, pripažįstant esminį šios įmonių grupės vaidmenį siekiant ekonomikos augimo ir taip prisidedant prie neutralaus poveikio klimatui tikslų ir jų pridėtinės vertės didinant ES pramonės savarankiškumą;

Reglamentavimo supaprastinimas ir skaitmenizacija

12.

pripažįsta, kad reglamentavimo ir administracinė našta yra viena iš pagrindinių kliūčių, apie kurias nuolat praneša MVĮ ir pramonės sektoriaus subjektai (1), ir palankiai vertina tai, kad pagalbos MVĮ priemonių rinkiniu iš esmės sprendžiamas šis prioritetinis klausimas; atkreipia dėmesį į Regionų komiteto (RK) įsipareigojimą mažinti naštą ir šalinti kliūtis tarpvalstybiniu mastu, pasinaudojant jo Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių (ETBG) platformos darbu;

13.

pripažįsta, kad norint pasiekti ES žaliojo kurso tikslus vis sudėtingesnėmis pasaulinėmis aplinkybėmis, reikia supaprastintos reglamentavimo sistemos, kuri būtų lanksti, dinamiška, proporcinga ir atitiktų numatytus tikslus, o tai itin svarbu, ypač pažeidžiamiausiems ekonominės veiklos vykdytojams, pavyzdžiui, mažosioms, labai mažoms ir šeimos įmonėms;

14.

atkreipia dėmesį į Komisijos įsipareigojimą užtikrinti, kad poveikio MVĮ tyrimai, MVĮ filtrai ir konkurencingumo patikros taptų ES politikos formavimo standartais; pabrėžia, kad, kalbant apie poveikio MVĮ tyrimus, Europos Komisija turėtų pasirūpinti, kad jos direktoratai turėtų pakankamai išteklių ir organizacinių gebėjimų kokybiškiems poveikio MVĮ tyrimams atlikti. Poveikio MVĮ tyrimai turėtų būti atliekami rengiant visus teisės aktų projektus, neapsiribojant vien ekonominiais dokumentais. Be to, reikėtų atsižvelgti į bendrą ir grandininį teisės aktų poveikį. Poveikio tyrimas turėtų būti atnaujinamas viso teisėkūros proceso metu. Panašūs mechanizmai reikalingi ir valstybių narių lygmeniu; jais turėtų būti pripažįstamas vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo ES teisę perkeliant į nacionalinę teisę, teisės aktams nenustatant papildomų reikalavimų;

15.

kalbant apie poveikio MVĮ tyrimus, ragina Europos Komisiją (EK) užtikrinti, kad atliekant poveikio vertinimus būtų skiriamos skirtingo dydžio MVĮ kategorijos (labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės), kad būtų galima atlikti išsamesnį ir tikslingesnį kiekvienos iniciatyvos poveikio vertinimą, labiau įtraukiant MVĮ suinteresuotuosius subjektus;

16.

ragina stiprinti RK vaidmenį Ateičiai tinkamo reglamentavimo platformoje, remiantis jo tinklo „RegHub“ atliekamu darbu, taip pat stiprinti poveikio MVĮ tyrimų ir teritorinio poveikio vertinimų sąveiką, atsižvelgiant į tai, kad didžioji dauguma MVĮ veiklą vykdo vietos rinkose;

17.

prašo į ES naštos mažinimo procesą įtraukti RK tinklą „RegHub“ ir ragina visų lygmenų valdžios institucijas, atsižvelgiant į savo kompetencijos sritis, dėti panašias racionalizavimo pastangas;

18.

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą 25 % sumažinti ES teisės aktais nustatytą ataskaitų teikimo naštą; mano, kad šį tikslą būtų galima geriausiai pasiekti įgyvendinant aktyvaus subsidiarumo koncepciją ir glaudžiai bendradarbiaujant su verslo organizacijomis bei prekybos rūmais;

19.

yra įsitikinęs, kad skaitmenizacija turi didelį potencialą padėti šalinti MVĮ kylančias kliūtis ir joms tenkančią ataskaitų teikimo naštą; visapusiškai remia Europos skaitmeninių inovacijų centrų kūrimą visoje ES ir mano, kad bendrieji skaitmeniniai vartai ir naujoji vienkartinio duomenų pateikimo techninė sistema, jeigu šios priemonės bus tinkamai išplėtotos ir įgyvendintos, gali suteikti papildomų galimybių šioje srityje; vis dėlto pabrėžia, kad svarbu informuoti MVĮ apie šias naujas priemones ir jų atliekamas funkcijas, ir teigia, kad tai būtų geriausia daryti vietos ir regionų lygmenimis;

20.

atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis vietos ir regionų valdžios institucijų turi jau įgyvendintų geriausios praktikos, susijusios su MVĮ skirtomis reglamentavimo supaprastinimo ir ataskaitų teikimo prievolių mažinimo priemonėmis, pavyzdžių. Tai grindžiama MVĮ ir vietos suinteresuotųjų subjektų pateiktais atsiliepimais. RK, būdamas regionų ir savivaldybių atstovu ES, turi patirties rinkti šiuos pavyzdžius ir skatinti platesnio masto jų įgyvendinimą;

21.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą kartu su Europos Parlamentu ir Taryba vietoje atlikti siūlomų esminių Komisijos pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų pakeitimų poveikio MVĮ ir konkurencingumui vertinimus; siūlo apsvarstyti galimybę įtraukti atitinkamus RK pranešėjus, nes jie, būdami arti MVĮ vietos lygmeniu, gali vertingai prisidėti prie šio proceso;

22.

pabrėžia, kad Europos MVĮ būtų naudingi tvirtesni ryšiai tarp skaitmenizacijos ir geresnio reglamentavimo darbotvarkės viešajame sektoriuje, pasinaudojant neseniai atliktu tinklo „RegHub“ darbu viešųjų pirkimų ir ES Vyriausybių sąveikumo strategijų srityse, taip pat į novatoriškų reglamentavimo sprendimų paiešką įtraukiant vietos ir regionų subjektus;

23.

pabrėžia, kad Europos regionai ir miestai yra atviri naujoms idėjoms ir galėtų suteikti teritorinės erdvės apribotai bandomajai reglamentavimo aplinkai sukurti, kur apribotoje aplinkoje būtų galima išbandyti inovacijoms palankesnes taisykles ir reglamentavimą, ir vėliau pateikti ataskaitą apie geriausios praktikos pavyzdžius; RK jau rengia tokių projektų, kurie padeda mūsų MVĮ pasirengti ateičiai, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto srityje, žemėlapį. Priklausomai nuo prietaikos, DI sprendimai suteikia įmonėms galimybę paspartinti procesus arba padidinti darbo eigos efektyvumą, taigi ir ekonomiškumą, tačiau jie galėtų būti naudojami tam, kad įmonėms būtų lengviau ir pigiau susisiekti su valdžios institucijomis ir laikytis teisinių ir administracinių taisyklių. Tokios idėjos turėtų būti įgyvendinamos platesniu mastu visuose ES miestuose ir regionuose;

24.

pažymi, kad norint įgyvendinti skaitmeninę pertvarką MVĮ sektoriuje ir jį remti, reikalingos naujausios IT sistemos, kuriomis šiam sektoriui būtų suteikiama pasitikėjimo ir užtikrinamas aukščiausias kibernetinio saugumo lygis;

25.

mano, kad siekiant supaprastinti ir sumažinti taisyklių skaičių ir skatinti skaitmenizaciją reikėtų pasinaudoti ES bendraisiais skaitmeniniais vartais;

Investicijos ir galimybės gauti finansavimą

26.

pažymi, kad dauguma Europos MVĮ investuoja į perėjimą prie tvarios ekonomikos, nors joms paprastai sudėtinga gauti finansavimą šiam tikslui ir laikytis susijusių ataskaitų teikimo reikalavimų;

27.

siūlo, kad, atsižvelgiant į reikšmingą bankų finansavimo vaidmenį, taip pat esamų subsidijų apribojimus ir nedidelę kapitalo rinkų svarbą MVĮ, reikėtų gerokai padidinti bankų pajėgumą užtikrinti tvarų ir kitokio pobūdžio finansavimą, būtiną MVĮ sėkmei, šiuo tikslu taikant paskatas ir supaprastinant reglamentavimą, atsižvelgiant į ilgalaikį tikslą užtikrinti įmonių finansinį savarankiškumą;

28.

pritaria stiprioms regioninėms ekosistemoms Europos lygmeniu tvirtai susietoms tarptautiniu mastu vykdomu keitimusi žiniomis tarp MVĮ ir regionų valdžios institucijų, visų pirma pasitelkiant tarpregionines investicijas į inovacijas;

29.

palaiko naujas priemones, sukurtas įgyvendinant Naująją ES inovacijų darbotvarkę, pavyzdžiui, regioninių inovacijų slėnių kūrimą, visų pirma ragina verslius Europos regionus (VER) pasinaudoti su tuo susijusiomis finansavimo ir bendradarbiavimo galimybėmis;

30.

ragina užtikrinti didesnę Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), programos „InvestEU“, Skaitmeninės Europos programos ir iniciatyvos „Horizontas“ programų sąveiką, ypač siekiant stiprinti MVĮ, universitetų, technologijų centrų, Europos skaitmeninių inovacijų centrų (EDIH) ir kitų mokslinių tyrimų ir inovacijų organizacijų bendradarbiavimą;

31.

atkreipia dėmesį į tai, kad parama MVĮ įgyvendinant sanglaudos politiką tebėra labai svarbi, ypač dabartinėmis tiekimo suvaržymų, didelių energijos kainų ir infliacijos sąlygomis. Siekiant padėti MVĮ augti ir didinti savo konkurencingumą, joms skiriama daugiau kaip 23 mlrd. EUR sanglaudos politikos lėšų, todėl labai svarbu kuo greičiau įgyvendinti veiksmų programas ES regionuose ir išvengti nereikalingo finansavimo perkėlimo kitoms ES programoms;

32.

teigiamai vertina Komisijos pastangas didinti Europos konkurencingumą, visų pirma per Europos strateginių technologijų platformą (STEP), kuria siekiama racionaliai nukreipti investicijas į Europos konkurencingumui ir strateginiam autonomiškumui gyvybiškai svarbias strategines technologijas, tačiau pakartoja neseniai priimtoje savo nuomonėje dėl 2021–2027 m. DFP peržiūros išdėstytą neigiamą vertinimą dėl sanglaudos fondų finansavimo perkėlimo didelėms įmonėms pertvarkos regionuose, taip pat labiau išsivysčiusiems valstybių narių, kurių BVP vienam gyventojui nesiekia ES vidurkio, regionams, kaip numatyta pasiūlyme dėl STEP;

33.

pabrėžia daug žadantį rizikos kapitalo fondų ir sutelktinio finansavimo vaidmenį didinant MVĮ galimybes gauti finansavimą; ragina labiau pripažinti ir remti šias priemones, kuriomis galima veiksmingai skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą Europoje;

34.

mano, kad įvairias ES paramos rūšis galima tinkamai tarpusavyje derinti ir taip stiprinti pagrindines STEP sritis; nepritaria STEP prioritetų bendro finansavimo normos padidinimui iki 100 % Jei nebus reikalaujama prisidėti prie bendro finansavimo, kyla pavojus, kad bus prarastas projektų ilgalaikiškumas;

35.

atkreipia dėmesį į ilgai lauktą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl kovos su pavėluotais mokėjimais, kuris atitinka RK 2020 m. nuomonėje dėl MVĮ strategijos išreikštą požiūrį; pripažįsta, kad tikslinga visoms įmonėms visoje ES nustatyti griežtas ir vienodas mokėjimų taisykles, tačiau mano, kad siūlomose nuostatose nedaromas skirtumas tarp pavėluotų mokėjimų ir ilgų mokėjimo terminų;

36.

mano, kad tai apribos MVĮ laisvę sudaryti sutartis, visų pirma, nustačius bendrą maksimalų 30 dienų mokėjimo laikotarpį įmonių santykių sistemoje, būtų pažeista MVĮ, kaip privačių ekonominių subjektų, laisvė susitarti dėl skirtingų mokėjimo sąlygų, taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad didelių ir mažųjų ir vidutinių įmonių prieiga prie kredito ir finansų sektoriaus yra skirtinga;

37.

atkreipia be kita ko dėmesį į nuogąstavimus kai kuriuose sektoriuose ir kai kurių tipų MVĮ, kurie mano, kad tai gali turėti neigiamą poveikį pirmiausia mažmeninės prekybos sektoriui, dominuojančiam labiau kaimo vietovėse; siūlo iš pradžių tai įgyvendinti laipsniškai;

38.

mano, kad ES mokėjimų stebėjimo centro vykdomas kiekybinių duomenų rinkimas ir mokėjimų vykdymo stebėsena bus naudingi formuojant būsimą politiką;

39.

ragina visų lygmenų valdžios institucijas visose ES valstybėse narėse rodyti pavyzdį skatinant laiku atliekamų mokėjimų pagal viešąsias sutartis kultūrą, ir į tai orientuoti mokėjimo praktiką įvairiais viešojo administravimo lygmenimis; tai taip pat reiškia, kad reikia kiek įmanoma užtikrinti, jog mokėjimai už sudėtingesnius projektus (pvz., susijusius su statybos darbais, transportu, IT paslaugomis ir t. t.), kuriuos vykdo viešieji rangovai ir jų subrangovai, būtų atliekami laiku, pripažįstant, kad kartais perkančioji organizacija negali vykdyti kontrolės;

Žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai reikalingi įgūdžiai

40.

atkreipia dėmesį į neseniai atliktą „Eurobarometro“ apklausą (2), kurioje MVĮ nurodo, kad didžiausia joms kylanti problema yra kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir jo padariniai. MVĮ dažnai neturi tokių pat išteklių kaip didelės įmonės, kad galėtų tiek pat kaip ir jos investuoti į savo darbuotojų mokymą. Dėl šios priežasties, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad 2023-ieji paskelbti Įgūdžių metais, daugiausia dėmesio reikia skirti MVĮ darbuotojų kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui, specialistų pritraukimui ir kvalifikacijų pripažinimui;

41.

pripažįsta, kad šiais Europos įgūdžių metais MVĮ yra priklausomos nuo įvairių įgūdžių ir specialistų, kad galėtų puoselėti verslumo dvasią ir skatinti inovacijas, konkurencingumą ir augimą. Vietos ir regionų valdžios institucijos yra tinkamoje padėtyje, kad galėtų padėti regionams, ypač atokiems ir kaimo regionams, sukurti tinkamas ekonomines ir socialines sąlygas, kad jaunimas būtų skatinamas pasilikti;

42.

pabrėžia, kad pagrindiniai įgūdžiai, reikalingi Europos pramonės žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai įgyvendinti, MVĮ geriausiai perduodami palaikant regionines partnerystes ir vykdant tinklų ir klasterių veiklą; atkreipia dėmesį į svarbų partnerysčių pagal Įgūdžių paktą indėlį, kuriuo patvirtinama daug sėkmingų teritorinių įgūdžių ugdymo veiksmų;

43.

pabrėžia, kad kuriant numatomus poveikio klimatui neutralizavimo pramonės slėnius ir pramonės aljansus reikia įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas;

44.

atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina ES specialistų rezervo sukūrimą ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užmegzti tarpinstitucinę partnerystę su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir RK siekiant užtikrinti, kad tinkamų įgūdžių turintys asmenys galėtų rasti tinkamą darbą;

45.

ragina greičiau ir veiksmingiau pripažinti trečiųjų šalių piliečių profesines kvalifikacijas, be kita ko, užmezgant valstybių narių ir Europos Komisijos partnerystę su trečiosiomis šalimis, kad būtų pagerinti įdarbinimą ir darbo pagal įgūdžius parinkimą;

46.

prašo, kad, bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis, MVĮ, veikiančioms tuose sektoriuose, kuriuose labiausiai trūksta darbo jėgos, pavyzdžiui, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų ir mažmeninės prekybos, būtų teikiama greita ir tikslinga parama, skirta visapusiškam darbuotojų migrantų ir pabėgėlių mokymui, įskaitant kalbų mokymo ir kultūrinio sąmoningumo ugdymo programas;

47.

pažymi, kad svarbu remti profesinio mokymo iniciatyvas, kuriomis remiamas naujų įgūdžių ugdymas, ir pripažįsta vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį užmezgant partnerystės ryšius vietos lygmeniu, šiuo tikslu palaikant santykius su verslo organizacijomis; taip pat pažymi, kad daugelis regionų šioje srityje įgyvendina sėkmingas iniciatyvas;

48.

primygtinai ragina valstybes nares ir Europos Komisiją pripažinti didžiulę mentorystės svarbą, nes ji atlieka esminį vaidmenį sprendžiant klausimą, kaip sumažinti atotrūkį tarp mokymosi ir užimtumo gerinant žmonių įgūdžius, stiprinant pasitikėjimą savimi ir didinant motyvaciją, be kita ko, – ir ypač – MVĮ sektoriuje;

Apmokestinimas

49.

mano, kad pasiūlymas dėl BEFIT yra sudėtingas ir išsamus, darysiantis didelį poveikį valdžios institucijoms ir įmonėms; pabrėžia, kad dabartinis ES prioritetas yra Tarybos direktyvos dėl visuotinio minimalaus tarptautinių subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje (Antrojo ramsčio direktyvos) įgyvendinimas; pripažįsta, kad Vyriausybėms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams reikės laiko Antrojo ramsčio direktyvos poveikiui įvertinti ir kad reikia atidžiai apsvarstyti ir išanalizuoti galimą Antrojo ramsčio direktyvos ir pasiūlymo dėl BEFIT sąveiką;

50.

pabrėžia, kad norint pasiekti Sandorių kainodaros direktyvos tikslą sumažinti ginčus dėl sandorių kainodaros ir įmonių reikalavimų laikymosi išlaidas, reikės užtikrinti, kad ją įgyvendinant būtų laikomasi ištiestosios rankos principo ir neatsirastų nesutarimų ir didesnių ginčų su trečiosiomis šalimis rizika;

51.

mano, kad sėkmingo pagrindine buveine grindžiamos mokesčių sistemos iniciatyvos įgyvendinimo veiksnys bus jos gebėjimas pritraukti įmones dalyvauti šioje sistemoje; kad tai įvyktų, sistema turi padėti iš tikrųjų supaprastinti reikalavimus ir sumažinti mokestinių prievolių vykdymo išlaidas;

52.

mano, kad naujosios apmokestinimo taisyklės, nustatytos pasiūlyme dėl pagrindine buveine grindžiamos mokesčių sistemos direktyvos, gali būti labai naudingos visų pirma mažesnėms MVĮ, vykdančioms veiklą savo vidaus rinkose, nes galėtų paskatinti jas augti ir plėstis ES bendrojoje rinkoje, neužkraunant nereikalingos mokestinių prievolių vykdymo naštos; pabrėžia, kad galima nauda MVĮ turi būti proporcinga ES mokesčių administratoriams tenkančiai administracinei naštai ir įgyvendinimo išlaidoms.

Briuselis, 2024 m. sausio 31 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Vasco ALVES CORDEIRO

(1) https://www.smeunited.eu/news/smes-require-rules-that-reach-objectives-not-add-red-tape

https://www.eurochambres.eu/wp-content/uploads/2022/11/EES-2023-Euochambres-Economic-Survey-Report.pdf

https://www.businesseurope.eu/policies/smes-and-entrepreneurship/reducing-regulatory-burdens-smes

(2) „Eurobarometro“ apklausa SMEs and skills shortages, 2023 m. lapkričio mėn., https://europa.eu/eurobarometer/surveys/detail/2961.