I. Teisinis pagrindas

A. Direktyva 2014/59/ES

B. BPeM reglamentas

C. Techninių reguliavimo standartų projektas

II. Ginčo aplinkybės

A. Banco Popular ekonominė padėtis 2016 ir 2017 m.

B. Pertvarkymo procedūros eiga

C. Ginčijama pertvarkymo schema

D. Faktinės aplinkybės po ginčijamos pertvarkymo schemos patvirtinimo

III. Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas

A. Procesas Bendrajame Teisme

B. Skundžiamas sprendimas

IV. Apeliacinės bylos šalių reikalavimai

V. Dėl apeliacinio skundo

A. Pirminės pastabos

B. Dėl antrojo pagrindo penktos dalies, grindžiamos BPeM reglamento 90 straipsnio, taip pat Chartijos 17, 41 ir 52 straipsnių, siejamų su EŽTK papildomo protokolo Nr. 1 1 straipsniu, pažeidimu, ir dėl šio pagrindo šeštos dalies, grindžiamos SESV 296 straipsnyje nurodytos pareigos motyvuoti pažeidimu

1. Dėl antrojo pagrindo penktos dalies

a) Šalių argumentai

b) Teisingumo Teismo vertinimas

2. Dėl antrojo pagrindo šeštos dalies

a) Šalių argumentai

b) Teisingumo Teismo vertinimas

1) Dėl priimtinumo

2) Dėl esmės

i) Dėl ginčijamos pertvarkymo schemos motyvų

ii) Dėl Sprendimo 2017/1246 motyvų

C. Dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmos dalies, susijusios su BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkto pažeidimu

1. Šalių argumentai

2. Teisingumo Teismo vertinimas

a) Dėl priimtinumo

b) Dėl esmės

D. Dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antros dalies, grindžiamos BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkto pažeidimu

1. Šalių argumentai

2. Teisingumo Teismo vertinimas

E. Dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo trečios dalies, grindžiamos BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto pažeidimu

1. Šalių argumentai

2. Teisingumo Teismo vertinimas

F. Dėl apeliacinio skundo antrojo pagrindo pirmos–ketvirtos dalių, grindžiamų BPeM reglamento 20 straipsnio pažeidimu

1. Dėl apeliacinio skundo antrojo pagrindo pirmos dalies

a) Šalių argumentai

b) Teisingumo Teismo vertinimas

1) Dėl pirmojo prieštaravimo

2) Dėl antrojo prieštaravimo

3) Dėl trečiojo prieštaravimo

4) Dėl ketvirtojo prieštaravimo

5) Dėl penktojo prieštaravimo

2. Dėl apeliacinio skundo antrojo pagrindo antros dalies, grindžiamos BPeM reglamento 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu

a) Šalių argumentai

b) Teisingumo Teismo vertinimas

1) Dėl priimtinumo

2) Dėl esmės

3. Dėl apeliacinio skundo antrojo pagrindo trečios dalies, grindžiamos BPeM reglamento 20 straipsnio 7 ir 9 dalių pažeidimu

a) Šalių argumentai

b) Teisingumo Teismo vertinimas

4. Dėl apeliacinio skundo antrojo pagrindo ketvirtos dalies, grindžiamos BPeM reglamento 20 straipsnio 10 ir 11 dalių pažeidimu

a) Šalių argumentai

b) Teisingumo Teismo vertinimas

G. Dėl apeliacinio skundo trečiojo pagrindo, susijusio su prašymu atlyginti žalą, patirtą dėl ginčijamos pertvarkymo schemos ir Sprendimo 2017/1246 panaikinimo

H. Dėl apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo pirmos dalies, grindžiamos pareigos laikytis konfidencialumo pažeidimu

1. Šalių argumentai

2. Teisingumo Teismo vertinimas

a) Dėl pirmojo–trečiojo prieštaravimų, grindžiamų pareigos laikytis konfidencialumo pažeidimu

b) Dėl ketvirtojo prieštaravimo, grindžiamo tariamu vidaus informacijos nutekinimu

c) Dėl apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo pirmos dalies penktojo–aštuntojo prieštaravimų

I. Dėl apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo antros dalies, susijusios su priežastinio ryšio buvimu

J. Dėl apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo trečios dalies, susijusios su prašymu atlyginti žalą

Dėl bylinėjimosi išlaidų

1

Apeliaciniu skundu Araceli García Fernández, Faustino González Parra, Fernando Luis Treviño de Las Cuevas, Juan Antonio Galán Alcázar, Lucía Palazuelo Vallejo-Nágera, Macon SA, Marta Espejel García, Memphis Investments Ltd, Pedro Alcántara de la Herrán Matorras, Pedro José de Jesús Benito Trebbau López, Pedro Regalado Cuadrado Martínez ir María Rosario Mari Juan Domingo prašo panaikinti 2022 m. birželio 1 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Eleveté Invest Group ir kt. / Komisija ir BPV (T‑523/17, EU:T:2022:313; toliau – skundžiamas sprendimas); juo buvo atmestas jų ieškinys, kuriuo jie prašė, pirma, panaikinti 2017 m. birželio 7 d. vykdomosios sudėties Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) sprendimą SRB/EES/2017/08 dėl Banco Popular Español SA pertvarkymo schemos patvirtinimo (toliau – ginčijama pertvarkymo schema) ir 2017 m. birželio 7 d. Komisijos sprendimą (ES) 2017/1246, kuriuo patvirtinama „Banco Popular Español S.A.“ pertvarkymo schema (OL L 178, 2017, p. 15; klaidų ištaisymas OL L 320, 2017, p. 31), antra, priteisti žalos, kurią jie patyrė dėl šių sprendimų, atlyginimą, trečia, konstatuoti, kad preliminarus vertinimas negalioja, ir priteisti kompensaciją.

2

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, [Europos Parlamento ir Tarybos] direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014, p. 190), 36 straipsnio „Vertinimas pertvarkymo tikslais“ 14–16 dalyse nustatyta, kad Europos bankininkystės institucija (EBI) parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose patikslina, kokiais kriterijais remiantis ir kokiomis sąlygomis turi būti atliekamas įstaigos arba subjekto, kuriems gali būti skirta pertvarkymo priemonė, vertinimas. Šioje nuostatoje nurodyta, kad EBI turi pateikti šiuos techninių standartų projektus Europos Komisijai, kuri turi įgaliojimus juos priimti pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010, p. 12), 10–14 straipsnius.

3

Šios direktyvos 38 ir 39 straipsniuose reglamentuojamas nacionalinių pertvarkymo institucijų vykdomas verslo pardavimo priemonės taikymas. Minėtos direktyvos 39 straipsnyje „Verslo pardavimo priemonė. Procedūriniai reikalavimai“ numatyta:

„1.   Atsižvelgdama į šio straipsnio 3 dalį, 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodytai įstaigai arba subjektui taikydama verslo pardavimo priemonę, pertvarkymo institucija pateikia rinkai tos įstaigos turtą, teises, įsipareigojimus, akcijas ar kitas nuosavybės priemones, kuriuos institucija ketina parduoti, arba imasi priemonių dėl jų pardavimo. Galima parduoti atskiras teisių, turto ir įsipareigojimų grupes.

2.   Nedarant poveikio [Europos] Sąjungos valstybės pagalbos sistemai, kai taikoma, 1 dalyje nurodytas pardavimas vykdomas laikantis šių kriterijų:

Taikant pirmos pastraipos b punktą, šioje dalyje nurodytais principais nedraudžiama pertvarkymo institucijai kreiptis į konkrečius potencialius pirkėjus.

<…>

3.   Pertvarkymo institucija gali taikyti verslo pardavimo priemonę nesilaikydama 1 dalyje nustatyto pardavimo reikalavimo, kai nustato, kad tikėtina, jog laikantis tų reikalavimų nebūtų visiškai pasiekti vienas ar daugiau pertvarkymo tikslų, ir, visų pirma, jei įvykdomos šios sąlygos:

<…>“

4

2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014, p. 1; toliau – BPeM reglamentas), 7, 13–15, 24, 26, 52, 53, 58, 89 ir 116 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

<…>

<…>

<…>

<…>

<…>

<…>

<…>

5

Remiantis BPeM reglamento 5 straipsnio 2 dalies antra pastraipa, BPV, taip pat Taryba ir Komisija, privalo laikytis, pirma, EBI parengtų ir Komisijos pagal Reglamentą Nr. 1093/2010 priimtų privalomų techninių reguliavimo ir įgyvendinimo standartų ir, antra, EBI pagal tą reglamentą paskelbtų gairių ir rekomendacijų.

6

Šio reglamento 14 straipsnyje „Pertvarkymo tikslai“ nustatyta:

„1.   Vykdydamos 18 straipsnyje nurodytą pertvarkymo procedūrą, Valdyba, Taryba, Komisija ir prireikus nacionalinės pertvarkymo institucijos, pagal savo atitinkamas atsakomybės sritis, atsižvelgia į pertvarkymo tikslus ir pasirenka pertvarkymo priemones bei pertvarkymo įgaliojimus, kurias taikant ir kuriais naudojantis, jų nuomone, būtų geriausiai pasiekti pertvarkymo tikslai, kurie yra aktualūs konkrečiomis aplinkybėmis.

2.   1 dalyje nurodyti pertvarkymo tikslai yra šie:

Siekdamos pirmoje pastraipoje nurodytų tikslų, Valdyba, Taryba ir Komisija ir, kai taikoma, nacionalinės pertvarkymo institucijos stengiasi kuo labiau sumažinti pertvarkymo sąnaudas ir išvengti vertės praradimo, išskyrus atvejus, kai tai būtina siekiant pertvarkymo tikslų.

3.   Taikant skirtingas šio reglamento nuostatas, pertvarkymo tikslai yra lygiavertės svarbos ir derinami atsižvelgiant į kiekvieno atvejo pobūdį ir aplinkybes.“

7

Minėto reglamento 15 straipsnio „Bendrieji pertvarkymo principai“ 1 dalyje numatyta:

„Vykdydamos veiklą pagal 18 straipsnyje nurodytą pertvarkymo procedūrą, Valdyba, Taryba, Komisija ir prireikus nacionalinės pertvarkymo institucijos imasi visų atitinkamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad pertvarkymo veiksmai būtų vykdomi laikantis šių principų:

<…>“

8

To paties reglamento 18 straipsnyje „Pertvarkymo procedūra“ nustatyta:

„1.   Valdyba patvirtina pertvarkymo schemą pagal 6 dalį dėl 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų bei grupėms ir 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 5 dalyje nurodytų subjektų bei grupių, kai tenkinamos tose dalyse nustatytos sąlygos tik tada, kai gavusi pranešimą pagal ketvirtą pastraipą arba savo iniciatyva per savo vykdomąjį posėdį ji nustato, kad tenkinamos šios sąlygos:

Tai, ar tenkinama pirmos pastraipos a punkte nurodyta sąlyga, įvertina ECB, pasikonsultavęs su Valdyba. Valdyba per savo vykdomąjį posėdį gali nustatyti šį faktą tik prieš tai informavusi ECB apie savo ketinimus ir tik tada, jeigu ECB per tris kalendorines dienas nuo tos informacijos gavimo dienos nenustato tokio fakto. ECB nedelsdamas pateikia Valdybai visą svarbią informaciją, kurios prašo Valdyba, kad Valdyba galėtų atlikti informacija pagrįstą vertinimą.

Kai ECB nustato, kad pirmoje pastraipoje nurodytas subjektas ar grupė atitinka pirmos pastraipos a punkte nurodytą sąlygą, apie tai jis nedelsdamas praneša Komisijai ir Valdybai.

Tai, ar tenkinama pirmos pastraipos b punkte nurodyta sąlyga, įvertina Valdyba per savo vykdomąjį posėdį arba, kai taikytina, nacionalinės pertvarkymo institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su ECB. ECB taip pat gal[i] informuoti Valdybą arba atitinkamas nacionalines pertvarkymo institucijas, jeigu mano, kad tame punkte nustatyta sąlyga yra tenkinama.

2.   Nedarant poveikio atvejams, kai ECB yra nusprendęs tiesiogiai vykdyti priežiūros užduotis kredito įstaigų atžvilgiu pagal Reglamento [Nr. 1024/2013] 6 straipsnio 5 dalies b punktą, gavusi pranešimą pagal 1 dalį arba kai Valdyba ketina pagal 1 dalį savo iniciatyva pateikti įvertinimą 7 straipsnio 3 dalyje nurodyto subjekto arba grupės atžvilgiu, Valdyba nedelsdama praneša apie savo įvertinimą ECB.

<…>

4.   1 dalies a punkto tikslais laikoma, kad subjektas žlunga arba galėtų žlugti, jei susidaro viena ar daugiau iš šių aplinkybių:

<…>

5.   Šio straipsnio 1 dalies c punkto tikslais pertvarkymo veiksmai laikomi atitinkančiais viešąjį interesą, jei jie yra būtini tam, kad būtų pasiekti vienas ar daugiau 14 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų ir yra proporcingi tiems tikslams, o subjektą likvidavus iškeliant įprastinę bankroto bylą tie pertvarkymo tikslai būtų pasiekti ne tokiu pačiu mastu.

6.   Jei įvykdomos 1 dalyje nustatytos sąlygos, Valdyba patvirtina pertvarkymo schemą. Pertvarkymo schemoje nurodoma:

7.   Patvirtinusi pertvarkymo schemą, Valdyba nedelsiant ją perduoda Komisijai.

Per 24 valandas po to, kai Valdyba perduoda pertvarkymo schemą, Komisija pritaria pertvarkymo schemai arba nepritaria pertvarkymo schemos diskreciniams aspektams tais atvejais, kurie neįtraukti į šios dalies trečią pastraipą.

Per 12 valandų po to, kai Valdyba perduoda pertvarkymo schemą, Komisija gali Tarybai pasiūlyti:

<…>

8.   Kai Taryba prieštarauja tam, kad įstaiga būtų pertvarkoma, remdamasi tuo, kad netenkinamas 1 dalies c punkte nurodytas viešojo intereso kriterijus, atitinkamas subjektas tinkamai likviduojamas pagal taikytiną nacionalinę teisę.

9.   Valdyba užtikrina, kad būtų imtasi reikalingų pertvarkymo veiksmų, jog atitinkamos nacionalinės pertvarkymo institucijos įgyvendintų pertvarkymo schemą. Pertvarkymo schema skiriama atitinkamoms nacionalinėms pertvarkymo institucijoms ir joje pateikiami nurodymai toms institucijoms, kurios imasi visų būtinų priemonių jai įgyvendinti pagal 29 straipsnį, pasinaudodamos pertvarkymo įgaliojimais. Kai teikiama valstybės arba Fondo pagalba, Valdyba laikosi Komisijos priimto sprendimo dėl tos pagalbos.

10.   Komisija turi įgaliojimus iš Valdybos gauti bet kokią informaciją, kurią ji laiko svarbia savo užduočių pagal šį reglamentą vykdymui. Valdyba turi įgaliojimus pagal šios antraštinės dalies 5 skyrių iš bet kurio asmens gauti bet kokią būtiną informaciją, kad galėtų parengti ir priimti sprendimą dėl pertvarkymo veiksmo, įskaitant pertvarkymo planuose pateiktos informacijos atnaujinimą ir papildymą.“

9

BPeM reglamento 19 straipsnyje „Valstybės pagalba ir fondo pagalba“ nustatyta:

„1.   Kai į pertvarkymo veiksmus įeina valstybės pagalbos pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį arba fondo pagalbos pagal šio straipsnio 3 dalį teikimas, pertvarkymo schema pagal šio reglamento 18 straipsnio 6 dalį nepatvirtinama tol, kol Komisija nepriima sprendimo, kuriuo pritaria tokiai pagalbai be sąlygų arba su sąlygomis, dėl tokios pagalbos naudojimo suderinamumo su vidaus rinka.

<…>

3.   Jeigu į Valdybos siūlomus pertvarkymo veiksmus įeina Fondo panaudojimas, Valdyba praneša Komisijai apie siūlomą Fondo panaudojimą. Valdybos pranešime pateikiama visa būtina informacija, kad Komisija galėtų atlikti savo vertinimą pagal šią dalį.

<…>“

10

Šio reglamento 20 straipsnyje „Vertinimas pertvarkymo tikslais“ nustatyta:

„1.   Prieš priimdama sprendimą dėl pertvarkymo veiksmų ar dėl pasinaudojimo atitinkamų kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais, Valdyba užtikrina, kad nuo viešųjų institucijų, įskaitant Valdybą bei nacionalinę pertvarkymo instituciją, ir nuo susijusio subjekto nepriklausomas asmuo atliktų nešališką, atsargų ir tikrovišką 2 straipsnyje nurodyto subjekto turto ir įsipareigojimų vertinimą.

2.   Taikant 15 dalį, kai įvykdomi visi 1 dalyje ir 4–9 dalyse nustatyti reikalavimai, įvertinimas laikomas galutiniu.

3.   Kai neįmanoma atlikti nepriklausomo įvertinimo pagal 1 dalį, Valdyba, vadovaudamasi šio straipsnio 10 dalimi, gali atlikti preliminarų 2 straipsnyje nurodyto subjekto turto ir įsipareigojimų įvertinimą.

4.   Vertinimo tikslas – nustatyti 16 ir 18 straipsniuose nurodytas pertvarkymo sąlygas atitinkančio 2 straipsnyje nurodyto subjekto turto ir įsipareigojimų vertę.

5.   Vertinimo tikslai:

6.   Nedarant poveikio Sąjungos valstybės pagalbos sistemai, kai taikytina, vertinimas grindžiamas atsargiomis prielaidomis, įskaitant prielaidas dėl įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių ir nuostolių masto. Atliekant įvertinimą nedaroma prielaida, kad <…> ateityje galėtų būti teikiama kokia nors nepaprastoji viešoji finansinė parama, centrinio banko skubi parama likvidumui padidinti arba nestandartinėmis <…> sąlygomis teikiama centrinio banko parama likvidumui padidinti. <…>

7.   Vertinimą papildo toliau nurodyta informacija, pateikiama 2 straipsnyje nurodyto subjekto apskaitos dokumentuose ir įrašuose:

<…>

9.   Vertinimo ataskaitoje nurodomi į klases pagal 17 straipsnyje nustatytą reikalavimų eiliškumą suskirstyti kreditoriai ir nustatomos sąlygos, kurių būtų galėję tikėtis kiekvienos klasės akcininkai ir kreditoriai, jei 2 straipsnyje nurodytas subjektas būtų buvęs likviduojamas keliant įprastinę bankroto bylą. Tų sąlygų nustatymas nedaro poveikio principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, nurodyto 15 straipsnio 1 dalies g punkte, taikymui.

10.   Kai dėl tam tikromis aplinkybėmis būtinos skubos neįmanoma laikytis 7 ir 9 dalyse nustatytų reikalavimų arba kai taikoma 3 dalis, atliekamas preliminarus vertinimas. Preliminarus vertinimas atitinka 4 dalyje nustatytus reikalavimus ir, kiek praktiškai įmanoma konkrečiomis aplinkybėmis, 1, 7 ir 9 dalyse nustatytus reikalavimus.

Į pirmoje pastraipoje nurodytą preliminarų vertinimą įtraukiamas ir tinkamai pagrįstas papildomų nuostolių rezervas.

11.   Vertinimas, kuris neatitinka visų 1 dalyje ir 4–9 dalyse nustatytų reikalavimų, laikomas preliminariu tol, kol 1 dalyje nurodytas nepriklausomas asmuo atlieka vertinimą, visiškai atitinkantį visus tose dalyse nustatytus reikalavimus. Šis galutinis ex post vertinimas atliekamas kiek galima skubiau. Jis gali būti atliktas atskirai nuo 16, 17 ir 18 dalyse nurodyto įvertinimo arba kartu su tuo įvertinimu ir jį turi atlikti tas pats nepriklausomas asmuo, tačiau tas vertinimas turi būti atskiras.

Galutinio ex post vertinimo tikslai:

12.   Jei atliekant galutinį ex post vertinimą nustatytas 2 straipsnyje nurodyto subjekto grynosios turto vertės įvertis yra didesnis už atliekant preliminarų vertinimą nustatytą to subjekto grynosios turto vertės įvertį, Valdyba nacionalinės pertvarkymo institucijos gali prašyti:

13.   Nepaisant 1 dalies, pagal 10 ir 11 dalis atliktas preliminarus vertinimas yra tinkamas pagrindas Valdybai priimti sprendimą dėl pertvarkymo veiksmų, be kita ko, nurodyti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms perimti 2 straipsnyje nurodytos žlungančios įstaigos kontrolę, arba dėl pasinaudojimo atitinkamų kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais.

<…>

15.   Vertinimas yra neatskiriama sprendimo dėl pertvarkymo priemonės taikymo ar pasinaudojimo pertvarkymo įgaliojimais, arba sprendimo dėl pasinaudojimo kapitalo priemonių nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais dalis. Dėl paties įvertinimo negali būti paduodamas atskiras apeliacinis skundas, tačiau jis gali būti apskųstas kartu su Valdybos sprendimu.

16.   Siekdama įvertinti, ar akcininkams ir kreditoriams būtų buvęs [buvusios] taikytos geresnės sąlygos, jei pertvarkomai įstaigai būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla, Valdyba užtikrina, kad 1 dalyje nurodytas nepriklausomas asmuo nedelsiant po to, kai įvykdomas pertvarkymo veiksmas ar veiksmai, atliktų įvertinimą. Tas vertinimas yra atskiras nuo vertinimo, atliekamo pagal 1–15 dalis.

<…>“

11

Minėto reglamento 21 straipsnyje „Kapitalo priemonių nurašymas arba konvertavimas“ numatyta:

„1.   Valdyba, laikydamasi 18 straipsnyje nustatytos procedūros, naudojasi atitinkamų kapitalo priemonių nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų bei grupių atžvilgiu ir 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 5 dalyje nurodytų subjektų bei grupių atžvilgiu, kai įvykdomos tų nuostatų taikymo sąlygos, tik tuo atveju, kai gavusi pranešimą pagal antrą pastraipą arba savo iniciatyva vykdomajame posėdyje nustato, kad įvykdyta viena ar daugiau iš šių sąlygų:

Tai, ar įvykdytos pirmos pastraipos a, c ir d punktuose nurodytos sąlygos, nustato ECB, pasikonsultavęs su Valdyba. Valdyba vykdomajame posėdyje taip pat gali atlikti tokį vertinimą.

2.   Siekdama įvertinti, ar subjektas ar grupė yra gyvybingi, Valdyba gali atlikti tokį vertinimą vykdomajame posėdyje tik apie savo ketinimą informavusi ECB ir tik tada, jeigu ECB per tris kalendorines dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos neatlieka tokio įvertinimo. ECB nedelsdama pateikia Valdybai visą svarbią informaciją, kurios prašo Valdyba, kad ji galėtų atlikti informacija pagrįstą vertinimą.

3.   Šio straipsnio 1 dalies tikslais 2 straipsnyje nurodytas subjektas arba grupė nebegyvybingais laikomi tik jei įvykdomos abi šios sąlygos:

4.   Šio straipsnio 3 dalies a punkto tikslais tas subjektas laikomas žlungančiu ar galinčiu žlugti, jei susidaro viena ar daugiau iš 18 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių.

5.   3 dalies a punkto tikslais grupė laikoma žlungančia ar galinčia žlugti, kai grupė pažeidžia arba remiantis objektyviais veiksniais nustatoma, kad ji artimiausioje ateityje pažeis, konsoliduotai taikomus rizikos ribojimo reikalavimus taip, jog ECB arba nacionalinė kompetentinga institucija turėtų pagrindo imtis veiksmų, įskaitant tai, bet tuo neapsiribojant, kad grupė patyrė arba gali patirti nuostolių, kuriems padengti reikės visų jos nuosavų lėšų arba didelės jų sumos.

<…>

9.   Kai įvykdoma viena ar daugiau iš 1 dalyje nurodytų sąlygų, o taip pat 18 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taikoma [18] straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse nustatyta procedūra.

<…>“

12

To paties reglamento 22 straipsnyje „Bendrieji pertvarkymo priemonių principai“ nustatyta:

„1.   Kai Valdyba nusprendžia 7 straipsnio 2 dalyje nurodytam subjektui ar grupei ir 7 straipsnio 4 dalies b punkte ir 5 dalyje nurodytam subjektui ir grupei, kai įvykdomos tų nuostatų taikymo sąlygos, taikyti pertvarkymo priemonę ir kai atliekant tuos pertvarkymo veiksmus nuostolius dengtų kreditoriai arba būtų konvertuoti jų reikalavimai, Valdyba nurodo nacionalinėms pertvarkymo institucijoms pasinaudoti atitinkamų kapitalo priemonių nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais pagal 21 straipsnį iškart prieš taikant pertvarkymo priemonę arba jos taikymo metu.

2.   18 straipsnio 6 dalies b punkte nurodytos pertvarkymo priemonės yra šios:

3.   Tvirtindama 18 straipsnio 6 dalyje nurodytą pertvarkymo schemą Valdyba atsižvelgia į šiuos veiksnius:

4.   Pertvarkymo priemonės taikomos siekiant 14 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų ir laikantis 15 straipsnyje nurodytų pertvarkymo principų. Jos gali būti taikomos individualiai arba taikant jų derinį, išskyrus turto atskyrimo priemonę, kurią galima taikyti tik kartu su kita pertvarkymo priemone.

<…>“

13

BPeM reglamento 24 straipsnis „Verslo pardavimo priemonė“ suformuluotas taip:

„1.   Remiantis pertvarkymo schema, kai taikoma verslo pardavimo priemonė, pirkėjui, kuris nėra laikina įstaiga, perduodama:

2.   Taikant verslo pardavimo priemonę, pertvarkymo schemoje nustatoma:

3.   Valdyba taiko verslo pardavimo priemonę nesilaikydama 2 dalies e punkte nustatytų pateikimo rinkai reikalavimų, kai nustato, jog tikėtina, kad laikantis tų reikalavimų būtų pakenkta vienam ar daugiau pertvarkymo tikslų, visų pirma, kai įvykdomos šios sąlygos:

14

Šio reglamento 29 straipsnyje reglamentuojamas nacionalinių pertvarkymo institucijų ir BPV vykdomas pagal šį reglamentą priimtų sprendimų įgyvendinimas, o jo 5 dalies pirmajame sakinyje nustatyta, kad BPV savo oficialioje interneto svetainėje paskelbia pertvarkymo schemos kopiją arba pranešimą, kuriame apibendrinamas pertvarkymo veiksmų poveikis, ypač poveikis mažmeniniams vartotojams.

15

To paties reglamento 30 straipsnio „Pareiga bendradarbiauti ir keistis informacija taikant BPeM“ 2 dalyje numatyta:

„Vykdydamos atitinkamas šiuo reglamentu joms nustatytas pareigas, Valdyba, Taryba, Komisija, ECB, nacionalinės pertvarkymo institucijos ir nacionalinės kompetentingos institucijos, vadovaudamosi 8–29 straipsniais, glaudžiai bendradarbiauja, visų pirma, pertvarkymo planavimo, ankstyvosios intervencijos ir pertvarkymo etapais. Jos viena kitai teikia visą informaciją, būtiną jų užduotims vykdyti.“

16

BPeM reglamento 76 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta, kad pagal pertvarkymo schemą BPV gali naudotis Fondu tik tiek, kiek reikia veiksmingam pertvarkymo priemonių taikymui užtikrinti, siekiant suteikti paskolų pertvarkomai įstaigai, jos patronuojamosioms įmonėms, laikinai įstaigai arba turto valdymo įmonei.

17

Šio reglamento 88 straipsnyje „Profesinė paslaptis ir keitimasis informacija“ nustatyta:

„1.   Valdybos nariams, pirmininko pavaduotojui, 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytiems Valdybos nariams, Valdybos darbuotojams ir darbuotojams, kuriais keičiamasi su dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis arba kuriuos tos valstybės narės deleguoja ir kurie atlieka pertvarkymo funkcijas, taikomi profesinės paslapties reikalavimai pagal SESV 339 straipsnį ir atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas net ir jiems nustojus eiti savo pareigas. Visų pirma, jiems draudžiama atskleisti konfidencialią informaciją, gautą vykdant jų profesinę veiklą arba iš kompetentingų institucijų ar pertvarkymo institucijų, susijusią su pagal šį reglamentą vykdomomis funkcijomis, bet kokiam asmeniui ar institucijai, nebent ji atskleidžiama vykdant jų funkcijas pagal šį reglamentą santraukos ar bendrine forma, kad nebūtų galima identifikuoti 2 straipsnyje nurodytų subjektų, arba gavus aiškų ir išankstinį institucijos ar subjekto, kuris pateikė informaciją, sutikimą.

Informacija, kuriai taikomi profesinės paslapties reikalavimai, neatskleidžiama kitam viešajam ar privačiajam subjektui, nebent jos atskleidimas yra būtinas teismo procesui. Tie reikalavimai taip pat taikomi galimiems pirkėjams, su kuriais susisiekiama siekiant pasirengti subjekto pertvarkymui pagal 13 straipsnio 3 dalį.

2.   Valdyba užtikrina, kad asmenims, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, nuolat ar kartais teikia bet kokias paslaugas, susijusias su jos pareigų vykdymu, įskaitant pareigūnus ir kitus asmenis, kuriuos Valdyba įgalioja arba nacionalinės pertvarkymo institucijos skiria atlikti patikras vietoje, būtų taikomi profesinės paslapties reikalavimai, lygiaverčiai nurodytiems 1 dalyje.

<…>

5.   Prieš bet kokios informacijos atskleidimą Valdyba užtikrina, kad į ją nebūtų įtraukta konfidencialios informacijos, visų pirma įvertindama, poveikį, kurį tos informacijos atskleidimas galėtų turėti viešajam interesui, susijusiam su finansų, pinigų ar ekonomikos politika, fizinių bei juridinių asmenų komerciniams interesams ir tikrinimų tikslui, tyrimams bei auditams. Informacijos atskleidimo pasekmių vertinimo procedūra apima konkretų 8 ir 9 straipsniuose nurodytų pertvarkymo planų turinio ir detalių, bet kurio pagal 10 straipsnį atlikto įvertinimo rezultatų ar 18 straipsnyje nurodytos pertvarkymo schemos atskleidimo poveikį.

<…>“

18

BPeM reglamento 90 straipsnis „Prieiga prie dokumentų“ suformuluotas taip:

„1.   Valdybos turimiems dokumentams taikomas [2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331)].

<…>

4.   Asmenys, kuriems taikomi Valdybos sprendimai, turi teisę susipažinti su Valdybos byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su bylos medžiaga negalioja konfidencialiai informacijai ir Valdybos vidaus parengiamiesiems dokumentams.“

19

Šio reglamento 91 straipsnyje nustatyta, kad dėl įslaptintos informacijos ir neįslaptintos neskelbtinos informacijos BPV taiko saugumo principus, išdėstytus tokios informacijos apsaugai užtikrinti skirtose Komisijos saugumo taisyklėse.

20

2017 m. gegužės 23 d. EBI, remdamasi Direktyvos 2014/59 36 straipsnio 14 ir 15 dalimis, priėmė techninių reguliavimo standartų projektą EBA/RTS/2017/05 dėl vertinimo pertvarkymo tikslais (toliau – techninių reguliavimo standartų projektas), kad patikslintų kriterijus, kuriais remiantis pertvarkymo procedūros metu turi būti atliekami vertinimai.

21

Šio techninių reguliavimo standartų projekto 2 straipsnio 3 dalyje numatyta:

„Vertintojas pateikia geriausią konkretaus turto, įsipareigojimų ar jų derinių vertės taškinį įvertį. Kai tinka, vertinimo rezultatai taip pat pateikiami verčių intervalų forma.“

22

Minėtų techninių reguliavimo standartų projekto 8 straipsnis „Sritys, kurioms atliekant vertinimą reikia skirti ypatingą dėmesį“ suformuluotas taip:

„Vertintojas skiria ypatingą dėmesį toms sritims, kuriose esama daug vertinimo neapibrėžtumo ir kurios turi didelės įtakos bendram vertinimui. Šių sričių vertinimo rezultatus vertintojas pateikia geriausių taškinių įverčių ir, kai tinka, verčių intervalų forma, kaip nustatyta 2 straipsnio 3 dalyje. Šios sritys apima:

<…>“

23

Banco Popular Español SA (toliau – Banco Popular) buvo kredito įstaiga, kuriai taikoma ECB tiesioginė rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra.

24

Apeliantai buvo Banco Popular akcininkai arba turėjo papildomų 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių ar 2 lygio nuosavo kapitalo priemonių, išleistų iki šios bendrovės pertvarkymo schemos patvirtinimo.

25

Faktines aplinkybes, susijusias su Banco Popular ekonominės padėties raida 2016 ir 2017 m., kurios nurodytos skundžiamo sprendimo 25–46 punktuose, galima apibendrinti taip.

26

2016 m. Banco Popular padidino kapitalą 2,5 mlrd. EUR.

27

2016 m. gruodžio 5 d. vykdomosios sudėties BPV priėmė Banco Popular grupės pertvarkymo planą (toliau – 2016 m. pertvarkymo planas). 2016 m. pertvarkymo plane pageidaujama pertvarkymo priemonė buvo gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, numatyta BPeM reglamento 27 straipsnyje.

28

2017 m. vasario 3 d.Banco Popular paskelbė savo 2016 m. metinę ataskaitą; joje pranešė apie 5,7 mlrd. EUR ypatingų atidėjinių poreikį (ir dėl to patyrė 3,485 mlrd. EUR konsoliduotų nuostolių), taip pat paskyrė naują vadovą.

29

2017 m. vasario 10 d.DBRS Ratings Ltd (DBRS) (dabar – DBRS Morningstar) sumažino Banco Popular reitingą; buvo numatyta neigiama perspektyva, atsižvelgiant į tai, kad Banco Popular kapitalas sumažėjo dėl didesnių grynųjų nuostolių, nei numatyti šio sprendimo 28 punkte minėtoje jo metinėje ataskaitoje, ir dėl Banco Popular pastangų sumažinti dar didelį nelikvidų turtą.

30

2017 m. balandžio 3 d.Banco Popular paskelbė vidaus audito rezultatus; juose nurodyta, kad gali būti reikalingi 2016 m. metinės ataskaitos pataisymai. Šie patikslinimai buvo atlikti Banco Popular 2017 m. pirmojo ketvirčio finansinėje ataskaitoje.

31

Po šio pranešimo 2017 m. balandžio 6 d.DBRS Morningstar sumažino Banco Popular reitingą, palikdama jo neigiamą perspektyvą. Standard & Poor’s (2017 m. balandžio 7 d.) ir Moody’s Investors service (toliau – Moody’s) (2017 m. balandžio 21 d.) taip pat sumažino Banco Popular reitingą ir nurodė neigiamą perspektyvą.

32

2017 m. balandžio 10 d. per Banco Popular visuotinį akcininkų susirinkimą valdybos pirmininkas paskelbė, kad bankas planuoja arba padidinti kapitalą, arba sudaryti įmonių sandorį, atsižvelgiant į grupės padėtį nuosavų lėšų srityje ir jos nelikvidaus turto kiekį. Banco Popular generalinis direktorius buvo pakeistas praėjus mažiau nei vieniems metams nuo jo tarnybos pradžios.

33

2017 m. balandžio mėn. Banco Popular pradėjo privataus pardavimo procedūrą, siekdamas parduoti savo verslą stipriam konkurentui ir taip atkurti finansinę padėtį. Galimų pirkėjų, suinteresuotų įsigyti Banco Popular, pasiūlymų pateikimo terminas iš pradžių buvo nustatytas iki 2017 m. birželio 10 d.

34

2017 m. gegužės 5 d.Banco Popular pateikė savo 2017 m. pirmojo ketvirčio finansinę ataskaitą, joje nurodė 137 mln. EUR nuostolius.

35

2017 m. gegužės 12 d.Banco Popular padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas (Liquidity Coverage Requirement) tapo mažesnis nei 80 % minimali riba, nustatyta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013, p. 1), 460 straipsnio 2 dalies c punkte.

36

2017 m. gegužės 16 d. raštu Banco Santander SA Banco Santander informavo Banco Popular, kad negali pateikti konkretaus pasiūlymo privataus pardavimo procese.

37

2017 m. gegužės 16 d.Banco Popular, pranešdamas apie reikšmingą aplinkybę Comisión nacional del mercado de valores (Nacionalinė vertybinių popierių rinkos komisija, Ispanija), nurodė, kad potencialūs pirkėjai pareiškė susidomėjimą privačiojo pardavimo procedūra, tačiau nebuvo gauta jokio įpareigojančio pasiūlymo.

38

2017 m. gegužės 19 d. agentūra Fitch Ratings Ltd sumažino Banco Popular ilgalaikį reitingą.

39

2017 m. gegužės 23 d. BPV pirmininkė Elke König sutiko duoti interviu televizijos kanalui Bloomberg; per jį jos buvo paklausta, be kita ko, apie Banco Popular padėtį.

40

2017 m. gegužės mėn. įvairiuose spaudoje paskelbtuose straipsniuose buvo nurodyti Banco Popular sunkumai.

41

Pirmosiomis 2017 m. birželio mėn. dienomis Banco Popular susidūrė su masiniu grynųjų pinigų atsiėmimu.

42

2017 m. birželio 5 d. ryte Banco Popular pateikė Banco de España (Ispanijos bankas) pirmąjį prašymą dėl skubios paramos likvidumui padidinti, o po pietų – antrąjį prašymą padidinti prašomą sumą dėl didelių grynųjų pinigų srautų. Remdamasi Ispanijos banko prašymu ir po tos pačios dienos ECB atlikto vertinimo, susijusio su Banco Popular skubios paramos likvidumui padidinti prašymu, ECB valdančioji taryba nepateikė prieštaravimų dėl skubios paramos Banco Popular likvidumui padidinti už laikotarpį iki 2017 m. birželio 8 d.Banco Popular gavo dalį šios skubios paramos likvidumui padidinti; vėliau Ispanijos bankas nurodė, kad negali suteikti papildomos skubios paramos Banco Popular likvidumui padidinti.

43

Skundžiamo sprendimo 47–67 punktuose Bendrasis Teismas išdėstė faktines aplinkybes, susijusias su pertvarkymo procedūros eiga, kurias galima apibendrinti taip.

44

2017 m. gegužės 23 d. BPV įpareigojo audito įmonę Deloitte (toliau – Deloitte), kaip nepriklausomą ekspertę, atlikti Banco Popular vertinimą pagal BPeM reglamento 20 straipsnį.

45

2017 m. gegužės 24 d. BPV, remdamasi BPeM reglamento 34 straipsniu, paprašė Banco Popular informacijos, reikalingos jo vertinimui atlikti. 2017 m. birželio 2 d. ji taip pat paprašė Banco Popular pateikti informaciją apie privataus pardavimo procedūrą ir numatyti prieigą prie apsaugotos virtualios duomenų erdvės, kurią pastarasis parengė per šią procedūrą.

46

2017 m. birželio 3 d. vykdomosios sudėties BPV priėmė sprendimą SRB/EES/2017/06, skirtą Fondo de Reestructuración Ordenada Bancaria (FROB, Bankų įstaigų veiksmingo restruktūrizavimo fondas, Ispanija), dėl Banco Popular pardavimo. BPV pritarė, kad FROB nedelsdamas pradėtų vykdyti Banco Popular pardavimą, ir informavo FROB apie su pardavimu susijusius reikalavimus pagal Direktyvos 2014/59 39 straipsnį. BPV, be kita ko, nurodė, kad FROB turi susisiekti su penkiais potencialiais pirkėjais; jų buvo paprašyta pateikti pasiūlymus vykdant privačiojo pardavimo procedūrą.

47

Du iš penkių potencialių pirkėjų nusprendė nedalyvauti pirkimo procedūroje, o vieną iš jų ECB atmetė dėl rizikos ribojimu grindžiamų priežasčių.

48

2017 m. birželio 4 d. abu potencialūs pirkėjai, kurie nusprendė dalyvauti pirkimo procedūroje, Banco Santander ir Banco Bilbao Vizcaya Argentaria SA, pasirašė neatskleidimo susitarimą, o 2017 m. birželio 5 d. gavo prieigą prie virtualios duomenų erdvės.

49

2017 m. birželio 5 d. BPV pateikė pirmąjį vertinimą (toliau – 1-asis vertinimas), remdamasi BPeM reglamento 20 straipsnio 5 dalies a punktu; juo siekta pateikti informacijos, leidžiančios nustatyti, ar įvykdytos pertvarkymo procedūros pradėjimo sąlygos, apibrėžtos šio reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje.

50

2017 m. birželio 6 d. ECB, pasikonsultavęs su BPV, atliko su Banco Popular žlugimu arba galimu žlugimu susijusį vertinimą pagal minėto reglamento 18 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

51

Iš skundžiamo sprendimo 61 punkto matyti, kad atlikęs šį vertinimą ir atsižvelgęs į Banco Popular ekonominės padėties raidą 2016 ir 2017 m., kaip apibendrinta šio sprendimo 26–42 punktuose, ir ypač į pernelyg didelį indėlių skaičiaus sumažėjimą, dėl kurio šis bankas greitai neteko grynųjų pinigų ir negalėjo sugeneruoti kito likvidžiojo turto, ECB nusprendė, jog yra objektyvių požymių, kad artimiausioje ateityje Banco Popular tikriausiai negalės laiku padengti savo skolų ar įvykdyti kitų įsipareigojimų. ECB padarė išvadą, kad pagal BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą ir 4 dalies pirmos pastraipos c punktą Banco Popular laikytinas žlungančiu arba bet kuriuo atveju galinčiu žlugti artimiausioje ateityje.

52

Tą pačią dieną Banco Popular informavo ECB, kad jo valdyba padarė išvadą, jog bankas gali žlugti.

53

Skundžiamo sprendimo 63–67 punktuose nurodytas faktines aplinkybes, susijusias su pardavimo procedūra, galima išdėstyti taip, kaip nurodyta toliau.

54

2017 m. birželio 6 d. rašte FROB pateikė informaciją, susijusią su pardavimo procedūra ir nustatytu pasiūlymų pateikimo terminu – 2017 m. birželio 6 d. vidurnaktį.

55

Tą pačią dieną Banco Bilbao Vizcaya Argentaria, vienas iš dviejų galimų Banco Popular įgijėjų, informavo FROB, kad pasiūlymo neteiks.

56

Taip pat 2017 m. birželio 6 d.Deloitte pateikė BPV antrąjį vertinimą (toliau – 2-asis vertinimas), parengtą taikant BPeM reglamento 20 straipsnio 10 dalį. 2-ojo vertinimo tikslas buvo nustatyti Banco Popular turto ir įsipareigojimų vertę, įvertinti, koks režimas būtų taikomas akcininkams ir kreditoriams, jeigu Banco Popular būtų iškelta įprastinė bankroto byla, ir suteikti duomenų, leidžiančių nuspręsti dėl perleistinų akcijų ir nuosavybės priemonių, o BPV – nustatyti, kas laikytina komercinėmis sąlygomis verslo pardavimo priemonės taikymo tikslais. Pagal šį vertinimą, be kita ko, Banco Popular ekonominė vertė geriausio scenarijaus atveju buvo 1,3 mlrd. EUR, nepalankiausio scenarijaus atveju – minus 8,2 mlrd. EUR ir geriausio įverčio atveju – minus 2 mlrd. EUR.

57

2017 m. birželio 7 d.Banco Santander pateikė įpareigojantį pasiūlymą.

58

2017 m. birželio 7 d. raštu FROB informavo BPV, kad Banco Santander pateikė pasiūlymą birželio 7 d. 3 val. 12 min. ir kad jo pasiūlyta kaina už Banco Popular akcijų pirkimą yra 1 EUR. FROB nurodė, kad jo valdyba per Banco Popular konkurencinę pardavimo procedūrą pasirinko Banco Santander, kaip konkurso laimėtoją, ir nusprendė pasiūlyti BPV pripažinti Banco Santander įgijėju BPV sprendime dėl Banco Popular pertvarkymo schemos patvirtinimo.

59

2017 m. birželio 7 d. BPV, remdamasi BPeM reglamentu, priėmė ginčijamą Banco Popular pertvarkymo schemą.

60

Šios schemos 19, 21–25 konstatuojamosiose dalyse, 26 konstatuojamosios dalies c punkte, 36 ir 46 konstatuojamosiose dalyse BPV pažymėjo, kad:

61

Pagal ginčijamos pertvarkymo schemos 1 straipsnį BPV nusprendė, kad nuo pertvarkymo dienos Banco Popular bus taikoma pertvarkymo procedūra, nes įvykdytos BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatytos sąlygos.

62

Iš ginčijamos pertvarkymo schemos 2–4 straipsnių matyti, kad BPV visų pirma nusprendė, kad Banco Popular buvo žlungantis arba galintis žlugti, antra, kad nebuvo kitų priemonių, kurios galėtų užkirsti kelią Banco Popular žlugimui per pagrįstą laikotarpį, ir galiausiai, kad pertvarkymo priemonė, t. y. Banco Popular verslo pardavimo priemonė, buvo būtina banko ypatingos svarbos funkcijų tęstinumui užtikrinti ir didelėms neigiamoms pasekmėms finansiniam stabilumui išvengti, visų pirma Ispanijoje.

63

Taigi ginčijamos pertvarkymo schemos 5 straipsnio 1 dalyje BPV nusprendė:

„Banco Popular taikoma pertvarkymo priemonė – verslo pardavimas pagal [BPeM] [r]eglamento 24 straipsnį akcijas perleidžiant pirkėjui. Nuosavo kapitalo priemonių nurašymas ir konvertavimas bus atliekamas prieš pradedant taikyti verslo pardavimo priemonę.“

64

Ginčijamos pertvarkymo schemos 6 straipsnyje nustatytos šio nurašymo ir verslo pardavimo sąlygos. Jos 6 straipsnio 1 dalyje BPV nusprendė:

65

Ginčijamos pertvarkymo schemos 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šios nurašymo ir konvertavimo priemonės grindžiamos 2-uoju vertinimu, kurį patvirtina FROB surengto skaidraus ir atviro pardavimo proceso rezultatai.

66

Ginčijamos pertvarkymo schemos 6 straipsnio 5 dalyje BPV pareiškė, kad naudojosi įgaliojimais dėl verslo pardavimo priemonės, jai suteiktais pagal BPeM reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą, ir nurodė laisvas ir su jokių trečiųjų asmenų teisėmis ar pirmumo teisėmis nesusietas „naujas akcijas II“ už 1 EUR pirkimo kainą perleisti Banco Santander. Ji pažymėjo, kad pirkėjas jau sutiko su perleidimu.

67

Šios schemos 6 straipsnio 6 dalyje BPV nurodė, kad buvo būtina ir tikslinga nurodyti atlikti perdavimą, ir patikslino, kad atlikdama šį vertinimą ji pirmiausia nustatė, kad Banco Popular pardavimo procedūra, kurią FROB pradėjo prieš patvirtinant schemą, atitiko BPeM reglamento 24 straipsnyje, siejamame su Direktyvos 2014/59 39 straipsniu, numatytus reikalavimus, antra, kad FROB galiausiai pakvietė du potencialius pirkėjus pateikti pasiūlymus, ir, trečia, kad galiausiai buvo gautas tik vienas galiojantis pasiūlymas.

68

BPV taip pat pažymėjo, kad „naujų akcijų II“ perleidimas turėtų būti atliktas remiantis 2017 m. birželio 7 d. įpareigojančiu pirkėjo pasiūlymu ir jį turėtų įgyvendinti FROB.

69

Ginčijama pertvarkymo schema buvo pateikta Komisijai patvirtinti 2017 m. birželio 7 d.

70

Tą pačią dieną ši institucija priėmė Sprendimą 2017/1246, juo patvirtino ginčijamą pertvarkymo schemą, ir apie šį sprendimą pranešė BPV. Minėto sprendimo 4 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„Komisija pritaria pertvarkymo schemai. Visų pirma ji sutinka su BPV nurodytomis priežastimis, kodėl pagal [BPeM reglamento] 18 straipsnio 5 dalį dėl viešojo intereso reikia imtis pertvarkymo veiksmų[.]“

71

Be to, 2017 m. birželio 7 d. BPV pranešė FROB apie ginčijamą pertvarkymo schemą, o savo svetainėje paskelbė informacinį pranešimą apie šios schemos priėmimą kartu su dokumentu, kuriame apibendrinamos pertvarkymo pasekmės.

72

Tą pačią dieną FROB, remdamasis BPeM reglamento 29 straipsniu, priėmė priemones, būtinas ginčijamai pertvarkymo schemai įgyvendinti.

73

2018 m. birželio 14 d.Deloitte nusiuntė BPV vertinimą dėl skirtingo požiūrio, numatytą BPeM reglamento 20 straipsnio 16–18 dalyse, kuris buvo atliktas siekiant nustatyti, ar akcininkams ir kreditoriams būtų sudarytos geresnės sąlygos, jei Banco Popular būtų iškelta įprastinė nemokumo byla (toliau – 3-iasis vertinimas). 2018 m. liepos 31 d.Deloitte nusiuntė BPV šio įvertinimo papildymą, kuriame buvo ištaisytos tam tikros formalios klaidos.

74

2017 m. liepos 11 d. BPV savo svetainėje paskelbė nekonfidencialią ginčijamos pertvarkymo schemos versiją. Šioje versijoje BPV, inter alia, neatskleidė tam tikros jos 23–26 konstatuojamosiose dalyse pateiktos informacijos, susijusios su Banco Popular likvidumo krize, taip pat ginčijamos pertvarkymo schemos 6 straipsnio 3 ir 4 dalių atitinkamų vietų, susijusių su nurašymo ir konvertavimo įgaliojimų vykdymu.

75

2017 m. liepos mėn. ECB savo svetainėje paskelbė nekonfidencialią su Banco Popular žlugimu arba galimu žlugimu susijusio vertinimo versiją.

76

2018 m. vasario 2 d. ir spalio 31 d. BPV paskelbė mažiau redaguotas nekonfidencialias ginčijamos pertvarkymo schemos versijas, kuriose dabar matoma tam tikra informacija, anksčiau pašalinta ir nurodyta šio sprendimo 74 punkte, išskyrus tam tikrus skaičius. Šiomis aplinkybėmis ji taip pat paskelbė nekonfidencialias 1-ojo ir 2-ojo vertinimų versijas.

77

2017 m. rugpjūčio 7 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo apeliantų ieškinį; juo jie prašė, pirma, panaikinti ginčijamą pertvarkymo schemą ir Sprendimą 2017/1246, antra, priteisti žalos, kurią jie patyrė dėl šių sprendimų, atlyginimą, ir, trečia, konstatuoti, kad 2-asis vertinimas negalioja ir priteisti kompensaciją.

78

2017 m. spalio 31 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo BPV prašymą, grindžiamą Bendrojo Teismo procedūros reglamento 92 straipsnio 3 dalimi, nurodyti taikyti pasirengimo nagrinėti bylą priemones, susijusias su tam tikrų šio prašymo priede nurodytų dokumentų pateikimu. 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu Bendrasis Teismas nusprendė netenkinti šio prašymo dėl pasirengimo nagrinėti bylą priemonių šiame proceso etape.

79

2018 m. vasario 16 d. Bendrasis Teismas, taikydamas Procedūros reglamento 89 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, paprašė BPV pateikti jos svetainėje paskelbtą galutinę nekonfidencialią ginčijamos pertvarkymo schemos versiją ir 2-ojo vertinimo nekonfidencialią versiją. BPV pateikė šiuos dokumentus per nustatytą terminą.

80

2019 m. balandžio 12 d. sprendimais Bendrasis Teismas leido Ispanijos Karalystei ir Banco Santander įstoti į bylą palaikyti Komisijos ir BPV reikalavimų ir patenkino apeliantų pateiktus prašymus dėl tam tikrų ieškinio priedų konfidencialumo.

81

2019 m. balandžio 16 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo raštą, juo apeliantai pateikė prašymą pakeisti ieškinyje ir dublike pirmojoje instancijoje pateiktus prašymus taikyti pasirengimo nagrinėti bylą priemones. Komisija ir BPV, taip pat Ispanijos Karalystė ir Banco Santander pateikė savo pastabas dėl šio prašymo per nustatytą terminą.

82

2019 m. gegužės 6 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo apeliantų raštą, jame, remiantis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalimi, buvo išdėstytas naujas pasiūlymas pateikti įrodymų. Komisija ir BPV pastabas dėl šio naujo pasiūlymo pateikti įrodymų pateikė per nustatytą terminą.

83

2020 m. spalio 9 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo apeliantų raštą, kuriame, remiantis ta pačia Procedūros reglamento nuostata, buvo išdėstytas naujas pasiūlymas pateikti įrodymų. Komisija ir BPV, taip pat Ispanijos Karalystė ir Banco Santander pateikė savo pastabas dėl šio naujo pasiūlymo pateikti įrodymų per nustatytą terminą.

84

2021 m. kovo 16 d. Bendrasis Teismas, taikydamas proceso organizavimo priemones pagal Procedūros reglamento 89 straipsnį, paprašė BPV pateikti tam tikrus dokumentus. 2021 m. kovo 30 d. raštu BPV atsakė, kad prašomi dokumentai yra iš dalies konfidencialūs ir galėtų būti pateikti, jeigu Bendrasis Teismas šiuo atžvilgiu priimtų pasirengimo nagrinėti bylą priemonę.

85

2021 m. gegužės 12 d. nutartimi Bendrasis Teismas, remdamasis, pirma, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 24 straipsnio pirma pastraipa ir, antra, savo Procedūros reglamento 91 straipsnio b punktu, 92 straipsnio 3 dalimi ir 103 straipsniu, nurodė BPV pateikti visas ginčijamos pertvarkymo schemos, 2-ojo vertinimo, 2017 m. birželio 6 d. ECB atlikto su Banco Popular žlugimu ar galimu žlugimu susijusio vertinimo ir 2017 m. gegužės 18 d. ECB rašto Banco Popular versijas. Bendrasis Teismas taip pat nurodė BPV pateikti nekonfidencialią 2017 m. gegužės 18 d. ECB rašto Banco Popular versiją.

86

2021 m. birželio 9 d. nutartimi Bendrasis Teismas iš bylos medžiagos pašalino konfidencialias dokumentų, kuriuos BPV pateikė vykdydama 2021 m. gegužės 12 d. nutartį, versijas.

87

Grįsdami savo pirmąją reikalavimų dalį, kuria prašoma panaikinti ginčijamą pertvarkymo schemą ir Sprendimą 2017/1246, apeliantai nurodė keturis ieškinio pagrindus. Ieškinio pirmasis pagrindas grindžiamas BPeM reglamento 18 straipsnio pažeidimu. Ieškinio antrasis pagrindas grindžiamas šio reglamento 20 straipsnio pažeidimu. Ieškinio trečiasis pagrindas grindžiamas teisės būti išklausytam ir teisės susipažinti su byla, įtvirtintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnio 2 dalyje, pažeidimu. Ieškinio ketvirtasis pagrindas grindžiamas pareigos motyvuoti nepaisymu. Pastabose dėl įstojimo į bylą paaiškinimų apeliantai taip pat nurodė naują ieškinio pagrindą, grindžiamą minėto reglamento 24 straipsnio pažeidimu.

88

Antroje reikalavimų dalyje apeliantai prašė priteisti jiems iš BPV ir Komisijos jų deliktine atsakomybe grindžiamą žalos atlyginimą. Apeliantai pateikė du atskirus prašymus atlyginti žalą, kurių pirmasis grindžiamas ginčijamos pertvarkymo schemos ir Sprendimo 2017/1246 panaikinimu, o antrasis su šiuo panaikinimu nesusijęs.

89

Trečioje reikalavimų dalyje apeliantai prašė panaikinti 2-ąjį vertinimą ir nurodė turintys teisę į kompensaciją.

90

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė visą ieškinį.

91

Tuo sprendimu jis taip pat atmetė apeliantų prašymą taikyti proceso organizavimo ir pasirengimo nagrinėti bylą priemones.

92

Apeliantai Teisingumo Teismo prašo:

93

Komisija, BPV, Ispanijos Karalystė ir Banco Santander atitinkamai prašo Teisingumo Teismo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas.

94

Tuo atveju, jei Teisingumo Teismas patenkintų apeliacinį skundą ir pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnį nuspręstų pats priimti sprendimą dėl ieškinio dėl panaikinimo, Banco Santander, remdamasis SESV 264 straipsnio antra pastraipa, jo prašo apriboti savo būsimo sprendimo padarinius, paliekant galioti Banco Popular pardavimo Banco Santander pasekmes.

95

Apeliaciniam skundui pagrįsti apeliantai nurodo keturis pagrindus. Apeliacinio skundo pirmasis ir antrasis pagrindai grindžiami atitinkamai BPeM reglamento 18 ir 20 straipsnių pažeidimu. Apeliacinio skundo trečiuoju ir ketvirtuoju pagrindais apeliantai ginčija Bendrojo Teismo atliktą jų reikalavimų atlyginti žalą atmetimo pagrįstumą.

96

Pirmiausia reikia pažymėti, kad ieškiniu, dėl kurio pateiktas šis apeliacinis skundas, apeliantai prašė panaikinti ir ginčijamą pertvarkymo schemą, ir Sprendimą 2017/1246.

97

Nors Teisingumo Teismas 2024 m. birželio 18 d. Sprendime Komisija / BPV (C‑551/22 P, EU:C:2024:520, 102 ir 103 punktai) jau nusprendė, kad ginčijama pertvarkymo schema nėra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, todėl ieškinys, kiek jis susijęs su šia schema, yra nepriimtinas, nes Sprendimas 2017/1246, kuriuo Komisija patvirtino šią schemą, turi akto, dėl kurio pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, požymių.

98

Atsižvelgdamas į tai, Teisingumo Teismas patikslino, kad, nagrinėjant ieškinį dėl Komisijos sprendimo, kaip antai Sprendimo 2017/1246, panaikinimo, atitinkami fiziniai ar juridiniai asmenys gali remtis pertvarkymo schemos, kurią ši institucija patvirtino, taip suteikdama jai privalomų teisinių padarinių, o tai gali jiems užtikrinti pakankamą teisminę gynybą, neteisėtumu. Be to, laikoma, kad šioje pertvarkymo schemoje esanti informacija ir motyvai, patvirtinti Komisijos, tampa jos, todėl prireikus ji turi už juos atsakyti Sąjungos teismuose (2024 m. birželio 18 d. Sprendimo Komisija / BPV, C‑551/22 P, EU:C:2024:520, 96 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

99

Taigi būtent šiomis aplinkybėmis reikia nagrinėti pagrindus, kuriais ginčijamas ginčijamos pertvarkymo schemos teisėtumas.

100

Antrojo pagrindo penktoje ir šeštoje dalyse, kurias reikia išnagrinėti pirmiausia, apeliantai iš esmės tvirtina, kad galimybė susipažinti su visa, be kita ko, ginčijamos pertvarkymo schemos ir 1-ojo bei 2-ojo vertinimų versija, buvo būtina siekiant įgyvendinti jų teisę į veiksmingą teisminę gynybą (šio pagrindo penkta dalis) ir kad ginčijamos pertvarkymo schemos, 2-ojo vertinimo ir Sprendimo 2017/1246 motyvavimas buvo nepakankamas dėl šiuose dokumentuose paslėptos informacijos (šio pagrindo šešta dalis).

101

Antrojo pagrindo penktoje dalyje apeliantai teigia, kad buvo pažeista jų teisė susipažinti su byla pagal BPeM reglamento 90 straipsnį ir Chartijos 17, 41 ir 52 straipsnius, siejamus su 1952 m. kovo 20 d. Paryžiuje pasirašyto Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos papildomo protokolo Nr. 1 (toliau – EŽTK papildomas protokolas Nr. 1) 1 straipsniu. Šią dalį sudaro keturi prieštaravimai.

102

Pirma, apeliantai teigia, kad skundžiamo sprendimo 503 ir 504 punktuose Bendrasis Teismas neteisingai išaiškino BPeM reglamento 90 straipsnį, nes nusprendė, kad šiame straipsnyje garantuojama teisė susipažinti su byla yra sietina tik su subjektu, dėl kurio priimtas pertvarkymo sprendimas. Šios nuostatos redakcijose ispanų k. („personas sujetas a las decisiones“), anglų k. („persons who are the subject of“) ir portugalų k. („pessoas sujeitas às decisões“) kalbama ne apie pertvarkymo sprendimo objektą, o apie asmenis, kuriems toks sprendimas skirtas. Be to, pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punktą taip pat užtikrinama bet kurio asmens teisė susipažinti su savo byla.

103

Antra, teisės susipažinti su byla pažeidimas per administracinę procedūrą prieš priimant sprendimą negali būti ištaisytas per teismo procesą ir, jei buvo pažeistos teisės į gynybą, galėtų lemti šio sprendimo panaikinimą. Tai, kad apeliantai turėjo pradėti teisminį procesą nesusipažinę su byla, pažeidė jų teises į gynybą, juolab kad jie iki šiol taip ir neturėjo galimybės susipažinti su visa bylos medžiaga.

104

Trečia, skundžiamo sprendimo 505 ir 515 punktuose Bendrasis Teismas, remdamasis visų pirma Chartijos 41 straipsnio 2 dalies b punktu ir BPeM reglamento 90 straipsnio 4 dalimi, atsisakė leisti susipažinti su tam tikra ginčijamoje pertvarkymo schemoje, 2-ajame vertinime ir kituose parengiamuosiuose dokumentuose esančia informacija, motyvuodamas tuo, kad ji yra konfidenciali. Vis dėlto teisė susipažinti su byla turi būti užtikrinta net ir tuo atveju, kai taikytinuose teisės aktuose toks procedūrinis reikalavimas nėra aiškiai numatytas.

105

Galiausiai, ketvirta, pagal šio sprendimo 475 punkte nurodytą jurisprudenciją suinteresuotųjų asmenų teisės būti išklausytiems apribojimas yra neproporcingas ir netoleruotinas kišimasis tik tuo atveju, jei iš suinteresuotųjų asmenų buvo atimta galimybė ginčyti šias priemones paskesniame procese ir veiksmingai išdėstyti savo požiūrį šiame procese. Priešingai, nei šiuo klausimu nusprendė Bendrasis Teismas, tokia galimybė suponuoja visapusišką susipažinimą su byla. Be to, iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos darytina išvada, kad EŽTK papildomo protokolo Nr. 1 1 straipsnyje nustatyta, kad bet kokioje procedūroje, kurioje reikalaujama atsisakyti teisės į nuosavybę, laikantis procesinio lygiateisiškumo principo būtų galima surengti rungimosi principu grindžiamus ginčus.

106

Komisija teigia, kad antrojo pagrindo penkta dalis yra nepriimtina, nes apeliaciniame skunde pateikti argumentai nėra pakankamai aiškūs ir tikslūs. BPV mano, kad argumentas, grindžiamas BPeM reglamento 90 straipsnio 4 dalies kalbinių versijų skirtumu, yra nepriimtinas. Bet kuriuo atveju antrojo pagrindo penkta dalis yra nepagrįsta.

107

BPV, Ispanijos Karalystė ir Banco Santander teigia, kad ši dalis yra nepagrįsta.

108

Dėl antrojo pagrindo penktos dalies priimtinumo reikia pažymėti, kad, nepaisant tam tikro netikslumo, iš pateiktų argumentų galima suprasti, jog apeliantai pagal BPeM reglamento 90 straipsnio 4 dalį ir Chartijos 17, 41 ir 52 straipsnius, siejamus su EŽTK papildomo protokolo Nr. 1 1 straipsniu, remiasi teise susipažinti su visomis ginčijamos pertvarkymo schemos, 2-ojo vertinimo ir kitų parengiamųjų dokumentų versijomis.

109

Kalbant konkrečiau, jie ginčija, viena vertus, skundžiamo sprendimo 497–504 punktuose išdėstytus motyvus, kuriais remdamasis Bendrasis Teismas atmetė jų argumentą, kad jie neturėjo galimybės susipažinti su Banco Popular pertvarkymo byla, ir, kita vertus, to sprendimo 505 ir 515 punktus, kuriuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad, priešingai, nei teigia apeliantai, su byla nebuvo galima visapusiškai susipažinti dėl to, kad joje buvo konfidencialios informacijos.

110

Kalbant apie argumentą, grindžiamą BPeM reglamento 90 straipsnio 4 dalies kalbinių versijų skirtumais, pažymėtina, kad jis konkrečiai susijęs su skundžiamo sprendimo 503 ir 504 punktais ir turi būti laikoma, kad juo ginčijamas šiuose punktuose pateiktas Bendrojo Teismo vertinimas. Taigi ieškovas turi teisę pateikti apeliacinį skundą ir remtis pagrindais, kylančiais iš skundžiamo sprendimo, kurie skirti jo pagrįstumui teisės požiūriu ginčyti (2022 m. sausio 25 d. Sprendimo Komisija / European Food ir kt., C‑638/19 P, EU:C:2022:50, 77 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

111

Taigi Komisijos ir BPV pateikti antrojo pagrindo penktos dalies nepriimtinumu grindžiami prieštaravimai turi būti atmesti.

112

Dėl esmės pažymėtina, jog iš skundžiamo sprendimo 497–504 punktuose išdėstytų motyvų matyti, kad atmesdamas argumentą, jog buvo pažeista teisė susipažinti su visa byloje esančia informacija, Bendrasis Teismas rėmėsi tiek BPeM reglamento 90 straipsnio 4 dalies ratione personae netaikymu, tiek konfidencialios informacijos buvimu byloje. Tačiau reikia pažymėti, kad kiekvienas iš šių argumentų savaime yra pakankamas Bendrojo Teismo sprendimui pagrįsti.

113

Pirma, dėl klausimo, ar Bendrasis Teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiga laikytis konfidencialumo gali neleisti susipažinti su visomis ginčijamos pertvarkymo schemos, 2-ojo vertinimo ir kitų parengiamųjų dokumentų versijomis, reikia priminti, kad BPeM reglamento 90 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmenys, dėl kurių priimti BPV sprendimai, turi teisę susipažinti su BPV byla, kartu patikslinant, kad, viena vertus, šie asmenys naudojasi ta teise, paisydami kitų asmenų teisėto intereso apsaugoti savo komercines paslaptis, ir, kita vertus, kad ta teisė neapima konfidencialios informacijos ar BPV vidaus parengiamųjų dokumentų. Be to, reikia priminti, kad atitinkama institucija savo įgaliojimus turi vykdyti vadovaudamasi bendraisiais Sąjungos teisės principais, kaip antai gero administravimo principu, kuris dabar aiškiai įtvirtintas Chartijos 41 straipsnyje, kurio 2 dalies b punkte garantuojama kiekvieno asmens teisė susipažinti su savo byla, laikantis teisėtų lūkesčių dėl konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo (šiuo klausimu žr. 2022 m. gegužės 12 d. Sprendimo Klein / Komisija, C‑430/20 P, EU:C:2022:377, 87 punktą).

114

Iš pačių šių nuostatų formuluočių akivaizdu, kad teisė susipažinti su byla yra apribota būtinybe apsaugoti konfidencialią informaciją. Tokie šios teisės apribojimai atspindi SESV 339 straipsnyje įtvirtintą pareigą laikytis konfidencialumo. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau nusprendė, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai, taikydami komercinių paslapčių apsaugos principą, kuris yra bendrasis Sąjungos teisės principas, sukonkretintas, be kita ko, SESV 339 straipsnyje, iš esmės turi neatskleisti privataus veiklos vykdytojo konkurentams jo pateiktos konfidencialios informacijos (2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 109 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

115

Pagal BPeM reglamente numatytą sistemą SESV 339 straipsnyje nustatytų profesinės paslapties reikalavimų laikymasis sukonkretintas ne tik BPeM reglamento 90 straipsnio 4 dalyje nustatytu apribojimu, bet ir šio reglamento 88 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, kuria BPV draudžiama atskleisti informaciją, kuriai taikomi šie reikalavimai, kitam viešajam ar privačiajam subjektui, nebent jos atskleidimas yra būtinas teismo procesui. Kaip nurodyta minėto reglamento 88 straipsnio 5 dalyje, prieš bet kokios informacijos atskleidimą BPV privalo užtikrinti, kad į ją nebūtų įtraukta konfidencialios informacijos.

116

Nagrinėjamoje byloje Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 525 punkte konstatavo, o apeliaciniame skunde tai nebuvo ginčijama, kad Bendrojo Teismo nurodymas pateikti dokumentus neužtikrina apeliantams galimybės susipažinti su visais šiais dokumentais, jeigu juose yra konfidencialių duomenų.

117

Tokiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 505, 506, 515 ir 527 punktuose nepadarė teisės klaidos, kai nusprendė, kad apeliantai negalėjo remtis teise susipažinti su visomis ginčijamos pertvarkymo schemos, 2-ojo vertinimo ir kitų parengiamųjų dokumentų versijomis, nes šiose visose versijose buvo konfidencialios informacijos.

118

Priešingai, nei teigia apeliantai, teisė į veiksmingą teisminę gynybą nereiškia, kad, esant konfidencialios informacijos, turi būti galima susipažinti su visa bylos medžiaga.

119

Šiuo klausimu iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad dėl Chartijos 47 straipsnyje garantuojamos teisminės kontrolės veiksmingumo reikalaujama, kad atitinkamas asmuo galėtų sužinoti dėl jo priimto sprendimo motyvus arba perskaitęs patį sprendimą, arba jo prašymu pranešus jam šiuos motyvus, neribojant kompetentingo teismo įgaliojimų reikalauti iš atitinkamos institucijos juos pranešti, tam, kad jis galėtų ginti savo teises geriausiomis įmanomomis sąlygomis ir žinodamas visas aplinkybes nuspręsti, ar tikslinga kreiptis į kompetentingą teismą, taip pat siekiant, kad šis atliktų visišką atitinkamo nacionalinio sprendimo teisėtumo kontrolę (šiuo klausimu žr. 2013 m. birželio 4 d. Sprendimo ZZ, C‑300/11, EU:C:2013:363, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2020 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Minister van Buitenlandse Zaken, C‑225/19 ir C‑226/19, EU:C:2020:951, 43 punktą).

120

Vis dėlto Teisingumo Teismas keliose Sąjungos teisės srityse taip pat nusprendė, kad teisės subjekto nenaudai priimto akto motyvai, grindžiami privačių ūkio subjektų santykinės pozicijos vertinimu, gali tam tikru mastu būti riboti siekiant apsaugoti informaciją, susijusią su šiais ūkio subjektais, kuriems taikoma komercinė paslaptis. Vis dėlto dėl pareigos saugoti komercinę paslaptį pareiga motyvuoti negali tapti nereikšminga. Taigi, nors toks aktas, atsižvelgiant į pareigą saugoti komercinę paslaptį, gali būti pakankamai motyvuotas, nenurodant, be kita ko, visų skaičių, kuriais grindžiami argumentai, motyvuojant vis dėlto turi būti nurodyti aiškūs ir nedviprasmiški argumentai ir naudota metodika (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Chronopost ir La Poste / UFEX ir kt., C‑341/06 P ir C‑342/06 P, EU:C:2008:375, 108–111 punktus; 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Club Hotel Loutraki ir kt. / Komisija, C‑131/15 P, EU:C:2016:989, 48 punktą ir 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 110, 111 ir 120 punktus).

121

Taigi, esant konfidencialios informacijos, Chartijos 47 straipsnis nesuteikia suinteresuotajam asmeniui teisės susipažinti su visa byla, jei laikomasi šio sprendimo 119 ir 120 punktuose nurodytų sąlygų.

122

Vis dėlto skundžiamo sprendimo 526 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, ir tai apeliaciniame skunde nepaneigta, jog ginčijamos pertvarkymo schemos, 2-ojo vertinimo ir kitų parengiamųjų dokumentų nekonfidencialiose versijose paslėpta informacija neturi reikšmės sprendžiant ginčą.

123

Galiausiai, kalbant apie Chartijos 17 ir 52 straipsnius, taip pat apie EŽTK papildomo protokolo Nr. 1 1 straipsnį, reikia priminti, kad, kaip tai patvirtinama ESS 6 straipsnio 3 dalimi, 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytoje Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje pripažįstamos pagrindinės teisės sudaro Sąjungos teisės bendruosius principus, ir nors pagal Chartijos 52 straipsnio 3 dalį Chartijoje įtvirtintoms teisėms, atitinkančioms šioje Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje užtikrinamas teises, suteikiama ta pati prasmė ir apimtis kaip ir toms, kurias suteikia minėta konvencija, vis dėlto ši, kol Sąjunga prie jos neprisijungė, nėra į jos teisės sistemą formaliai integruota teisės priemonė. Taigi atliekant Sąjungos aktų teisėtumo kontrolę reikia remtis tik pagrindinėmis teisėmis, kurias užtikrina Chartija, visų pirma jos 17 straipsnis (šiuo klausimu žr. 2016 m. vasario 15 d. Sprendimo N., C‑601/15 PPU, EU:C:2016:84, 45 ir 46 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

124

Vis dėlto Chartijos 17 straipsnyje įtvirtinta teisė į nuosavybę, siejama su jos 51 straipsnio 1 dalimi, negali būti aiškinama kaip suteikianti suinteresuotajam asmeniui teisę susipažinti su byloje esančia informacija, kuri viršija reikalavimus, kylančius iš šio sprendimo 119 ir 120 punktuose nurodytos jurisprudencijos.

125

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas pagrįstai nusprendė, jog apeliantai neturėjo teisės susipažinti su visomis ginčijamos pertvarkymo schemos, 2-ojo vertinimo ir kitų parengiamųjų dokumentų versijomis.

126

Kaip matyti iš šio sprendimo 112 punkto, apeliantų argumentas, kad jie, kaip pertvarkyto subjekto akcininkai, galėtų remtis BPeM reglamento 90 straipsnio 4 dalyje garantuojama teise, net jei būtų pagrįstas, negali paneigti ankstesniame punkte nurodyto Bendrojo Teismo sprendimo teisėtumo, todėl turi būti atmestas kaip netinkamas.

127

Vadinasi, antrojo pagrindo penkta dalis yra iš dalies nepagrįsta ir iš dalies netinkama.

128

Antrojo pagrindo šeštoje dalyje apeliantai teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų vertindamas, ar ginčijama pertvarkymo schema, 2-uoju vertinimu ir Sprendimu 2017/1246 įvykdoma SESV 296 straipsnyje nustatyta pareiga motyvuoti.

129

Pirma, apeliantai priekaištauja dėl ginčijamos pertvarkymo schemos motyvavimo trūkumų.

130

Visų pirma jie teigia, kad skundžiamo sprendimo 543 ir 545 punktuose Bendrasis Teismas nepagrįstai nusprendė, jog šios schemos motyvai buvo pakankami, kiek tai susiję su išvada dėl žlugimo situacijos buvimo, nors BPV kitų perspektyvių sprendimų nesvarstė. Be to, BPV be papildomų paaiškinimų tiesiog pažymėjo, kad kiti sprendimai neleistų išspręsti Banco Popular likvidumo problemų. BPV taip pat nenurodė jokių priežasčių, kodėl pasirinko verslo pardavimo priemonę, ir nepaaiškino, kodėl ši priemonė būtų geriausias sprendimas. Šiomis aplinkybėmis jie taip pat teigia, kad, priešingai, nei Bendrasis Teismas nusprendė skundžiamo sprendimo 556 ir 557 punktuose, BPV turėjo nurodyti priežastis, dėl kurių manė, kad šiuose punktuose minėtos skubios paramos likvidumui padidinti likutis nebebus išmokėtas.

131

Toliau Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 536–540 punktuose nepagrįstai nusprendė, kad šios schemos 6 straipsnio 6 dalyje išdėstytos faktinės aplinkybės pateisintų Banco Popular viešojo pardavimo procedūrą. Šiuo atžvilgiu jų pagrindinis priekaištas buvo tai, kad nebuvo nurodyta, kodėl visos suinteresuotosios šalys, išskyrus Banco Santander, nepateikė pasiūlymų. Be to, ginčijamoje pertvarkymo schemoje BPV turėjo nurodyti priežastį, dėl kurios FROB vienai iš šių šalių neskyrė naujo termino pasiūlymui pateikti. Taip pat nebuvo pateikta jokių motyvų dėl Banco Popular pardavimo kainos nustatymo.

132

Be to, priešingai, nei skundžiamo sprendimo 553 punkte nusprendė Bendrasis Teismas, ginčijamos pertvarkymo schemos 44–46 konstatuojamosiose dalyse pateiktų motyvų, susijusių su 2016 m. pertvarkymo planu, nepakanka. Šiuose motyvuose nenagrinėjamos nuostatos, susijusios su skubiu planu, leidžiančiu greitai gauti grynųjų pinigų, ir scenarijumi, pagal kurį likvidumo krizę galima išgyventi keturis mėnesius, nors, apeliantų teigimu, šios nuostatos galėjo padėti išspręsti likvidumo problemas.

133

Galiausiai ginčijamoje pertvarkymo schemoje, priešingai, nei konstatuota skundžiamo sprendimo 551 punkte, taip pat turėjo būti paaiškinta, kodėl Deloitte atitiko nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus.

134

Antra, apeliantai teigia, kad 2-asis vertinimas neatitinka SESV 296 straipsnio reikalavimų. Priešingai, nei skundžiamo sprendimo 558 punkte konstatavo Bendrasis Teismas, iš jų dubliko pirmojoje instancijoje 82 punkto iv ir viii papunkčių matyti, kad jie jau užginčijo konkrečias pašalintas dalis, susijusias su atidėjinių teisinei rizikai ir sinergijos vertinimu.

135

Vis dėlto iš 2-ojo vertinimo nekonfidencialios versijos buvo pašalintos ištisos dalys, kurios yra labai svarbios norint suprasti Banco Popular vertinimą, t. y. pirmoje dalyje tam tikri skaičiavimai ir bendra straipsnių, susijusių su atidėjiniais teisinei rizikai, bendromis įmonėmis ir sinergija, vertė, antroje dalyje – kiekvieno vertinamo straipsnio tarpinės sumos ir bendros kreditorių susigrąžintinos sumos pagal geriausią ir blogiausią scenarijus nemokumo atveju, taip pat atitinkamos priedų dalys. Apeliantų teigimu, šių pašalintų dalių apimtis gerokai peržengia pareigos motyvuoti ribas, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 565 punkte nurodytos jurisprudencijos, ir negali būti pateisinama to sprendimo 566 punkte nurodyta pareiga laikytis konfidencialumo.

136

Trečia, Komisijos sprendimas 2017/1246 taip pat neatitinka pareigos motyvuoti. Pirmiausia Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 576 ir 577 punktuose nepagrįstai nusprendė, kad sprendimas, kuriuo, kaip nagrinėjamoje byloje, Komisija tiesiog sutiko su BPV sprendimo turiniu, buvo pakankamai motyvuotas, atsižvelgiant į labai trumpą laiką, kurį ji turėjo.

137

Taip pat apeliantai ginčija skundžiamo sprendimo 580–583 punktus, kuriuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad jų argumentas, kad buvo pažeisti 1958 m. birželio 13 d. Sprendime Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7) nustatyti įgaliojimų delegavimo principai, yra naujas ieškinio pagrindas, kurį reikia atmesti kaip nepriimtiną. Iš tiesų savo ieškinio pirmojoje instancijoje 153 punkte jie rėmėsi šia jurisprudencija, kiek tai susiję su Komisijos pareiga vykdyti kontrolę ir tuo, kad nebuvo pateikti jos numanomo sprendimo motyvai.

138

Komisija ir Banco Santander tvirtina, kad antrojo pagrindo šešta dalis yra nepriimtina, nes apeliantai tik pakartoja pirmojoje instancijoje pateiktus argumentus ir tiksliai nenurodo ginčijamų skundžiamo sprendimo punktų. Bet kuriuo atveju ši šešta dalis yra nepagrįsta.

139

BPV ir Ispanijos Karalystė teigia, kad ši dalis yra nepagrįsta.

140

Visų pirma dėl Komisijos ir Banco Santander pareikšto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją iš SESV 256 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmos pastraipos ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punkto bei 169 straipsnio 2 dalies matyti, kad apeliaciniame skunde turi būti tiksliai nurodyti sprendimo, kurį prašoma panaikinti, ginčijami punktai ir teisiniai argumentai, kuriais konkrečiai grindžiamas šis prašymas, nes priešingu atveju apeliacinis skundas ar atitinkamas pagrindas bus nepriimtinas. Šiose nuostatose nustatytų reikalavimų motyvuoti netenkina apeliacinis skundas, kuriame apsiribojama Bendrajame Teisme jau pateiktų ieškinio pagrindų ir argumentų, įskaitant tuos, kurie buvo grindžiami šio teismo aiškiai atmestomis aplinkybėmis, pakartojimu ar pateikimu iš naujo ir kuriame netgi nėra argumentų, kuriais būtent siekiama konkrečiai identifikuoti skundžiamame sprendime esančią teisės klaidą. Iš tiesų toks apeliacinis skundas yra vien prašymas iš naujo išnagrinėti Bendrajame Teisme pateiktą ieškinį, o tai nepatenka į Teisingumo Teismo jurisdikciją (2024 m. sausio 11 d. Sprendimo Planistat Europe ir Charlot / Komisija, C‑363/22 P, EU:C:2024:20, 40 ir 41 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).

141

Vis dėlto, jeigu apeliantas ginčija tai, kaip Bendrasis Teismas išaiškino ar taikė Sąjungos teisę, pirmojoje instancijoje nagrinėti teisės klausimai apeliaciniame skunde gali būti keliami iš naujo. Jeigu apeliantas negalėtų taip grįsti savo apeliacinio skundo Bendrajame Teisme pateiktais ieškinio pagrindais ir argumentais, apeliacinis procesas netektų dalies prasmės (2006 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Reynolds Tobacco ir kt. / Komisija, C‑131/03 P, EU:C:2006:541, 51 punktas ir 2020 m. liepos 9 d. Sprendimo Haswani / Taryba, C‑241/19 P, EU:C:2020:545, 50 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

142

Šioje byloje apeliacinio skundo antrojo pagrindo šešta dalimi iš esmės siekiama kvestionuoti Bendrojo Teismo sprendimą teisės klausimais, kurie buvo keliami jam pirmojoje instancijoje ir kurie susiję, be kita ko, su institucijoms pagal SESV 296 straipsnį tenkančia pareiga motyvuoti. Be to, kadangi šio apeliacinio skundo pagrindo šeštoje dalyje tiksliai nurodomi ginčijami skundžiamo sprendimo punktai ir argumentai, kuriais remiamasi, ji visa negali būti pripažinta nepriimtina.

143

Atsižvelgiant į tai, pirmasis prieštaravimas yra iš dalies nepriimtinas tiek, kiek apeliantai ginčija motyvų, susijusių su 2016 m. pertvarkymo planu, pakankamumą. Nors apeliantai, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 552 punkto, priekaištavo dėl nepakankamo motyvavimo, kiek tai susiję, pirma, su šiame plane numatyta pertvarkymo strategija ir priemone, ir, antra, su priežastimis, dėl kurių šio plano nebuvo laikomasi, dabar jie teigia, kad šiame plane buvo numatyti mechanizmai, kurie būtų leidę išvengti Banco Popular žlugimo. Tačiau tam jie pateikė naują argumentą, kuris apeliaciniame procese turi būti pripažintas nepriimtinu.

144

Dėl antrojo prieštaravimo pažymėtina, kad apeliantų teiginiai, susiję su 2-uoju vertinimu, kaip generalinė advokatė T. Ćapeta nurodė savo išvados byloje Aeris Invest / Komisija ir BPV (C‑535/22 P, EU:C:2024:233), kuri, remiantis jos 4 punktu, turi būti skaitoma kartu su jos išvada nagrinėjamoje byloje, 61 punkte, yra naujas apeliaciniame procese pateiktas pagrindas, nes Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 558 punkte konstatavo, kad apeliantai nepatikslino, kurių 2-ojo vertinimo dalių jie negalėjo suprasti.

145

Nors apeliantai ginčija šią išvadą, teigdami, kad savo dubliko pirmojoje instancijoje 82 punkto iv ir viii papunkčiuose jie nurodė pašalintą informaciją, susijusią su atidėjinių teisinei rizikai ir sinergijos vertinimu, vis dėlto reikia pažymėti, kad to dubliko 82 punkte išdėstytais argumentais apeliantai tvirtino, kad buvo pažeista ne pareiga motyvuoti, o BPeM reglamento 20 straipsnis. Tai patvirtina faktas, kad šie argumentai rodo, kad jie sugebėjo suprasti ir užginčyti 2-ąjį vertinimą. Skundžiamo sprendimo 558 punkte Bendrasis Teismas išnagrinėjo apeliantų argumentus, susijusius su pareigos motyvuoti pažeidimu.

146

Taigi apeliacinio skundo antrojo pagrindo šeštos dalies antrasis prieštaravimas yra naujas pagrindas, nes juo kvestionuojami 2-ojo vertinimo motyvai, todėl jis turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

147

Apeliacinio skundo antrojo pagrindo šeštos dalies pirmuoju ir trečiuoju prieštaravimais apeliantai Bendrajam Teismui priekaištauja, kad jis neatsižvelgė į SESV 296 straipsnyje nustatytus reikalavimus, susijusius su ginčijamoje pertvarkymo schemoje ir Sprendime 2017/1246 pateiktų motyvų nagrinėjimu.

148

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pareiga motyvuoti yra esminis procedūrinis reikalavimas, kurį būtina atskirti nuo motyvų pagrįstumo, susijusio su ginčijamo akto teisėtumu iš esmės, klausimo (2024 m. sausio 18 d. Sprendimo Jenkinson / Taryba ir kt., C‑46/22 P, EU:C:2024:50, 130 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

149

Be to, remiantis suformuota jurisprudencija, nors SESV 296 straipsnyje reikalaujamas motyvavimas turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtą priemonę pagrindžiančius motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti jo kontrolę, vis dėlto toks motyvavimas turi būti pritaikytas prie nagrinėjamo akto pobūdžio ir aplinkybių, kuriomis jis buvo priimtas. Šiuo atžvilgiu nurodant motyvus nereikalaujama tiksliai nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes tai, ar akto motyvai yra pakankami, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į priėmimo aplinkybes bei į visas nagrinėjamąją sritį reglamentuojančias teisės normas, ypač į interesą gauti paaiškinimų, kurį asmenys, kuriems šis aktas skirtas, gali turėti (šiuo klausimu žr. 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimo Landeskreditbank Baden-Württemberg / ECB, C‑450/17 P, EU:C:2019:372, 85 ir 87 punktus ir 2022 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo ABLV Bank / BPV, C‑202/21 P, EU:C:2022:734, 193 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

150

Be to, Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad sprendimo motyvavimo tikslumas turi būti proporcingas faktinėms galimybėms ir techninėms sąlygoms arba terminui, per kurį jis turi būti priimtas. Taigi, rengdamos tokį teisės aktą Sąjungos institucijos neprivalo pareikšti nuomonės dėl aiškiai antraeilių klausimų arba nuspėti galimų prieštaravimų (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 10 d. Sprendimo Bertelsmann ir Sony Corporation of America / Impala, C‑413/06 P, EU:C:2008:392, 167 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2012 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Éditions Odile Jacob / Komisija, C‑551/10 P, EU:C:2012:681, 48 punktą).

151

Atsižvelgiant į tai, kaip nurodyta šio sprendimo 114 ir 115 punktuose, Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai, taikydamos komercinių paslapčių apsaugos principą, įtvirtintą visų pirma SESV 339 straipsnyje ir BPeM reglamento 88 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje bei 90 straipsnio 4 dalyje, aiškinamuose atsižvelgiant į šio reglamento 116 konstatuojamąją dalį, iš esmės turi neatskleisti konfidencialios informacijos, kuriai taikomi profesinės paslapties reikalavimai.

152

Remiantis šio sprendimo 120 punkte nurodyta suformuota jurisprudencija, teisės subjekto nenaudai priimto akto motyvai, grindžiami privačių ūkio subjektų santykinės pozicijos vertinimu, gali tam tikru mastu būti riboti siekiant apsaugoti informaciją, susijusią su šiais ūkio subjektais, kuriems taikoma komercinė paslaptis. Vis dėlto dėl pareigos saugoti komercinę paslaptį pareiga motyvuoti negali tapti nereikšminga. Todėl, nors toks aktas, kiek tai susiję su pareiga saugoti komercines paslaptis, gali būti pakankamai motyvuotas nenurodant, be kita ko, visų skaičių, kuriais grindžiami argumentai, motyvuojant vis dėlto turi būti nurodyti aiškūs ir nedviprasmiški argumentai ir naudota metodika.

153

Pirma, apeliantai teigia, kad motyvai, susiję su BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytomis pertvarkymo sąlygomis, yra nepakankami.

154

Kalbant apie šio reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte numatytą sąlygą, prieštaravimas dėl skundžiamo sprendimo 543 punkto grindžiamas prielaida, kad prieš darydama išvadą, jog susiklostė Banco Popular žlugimo arba galimo žlugimo padėtis, BPV turėjo išnagrinėti, ar esama perspektyvių alternatyvių sprendimų.

155

Vis dėlto toks reikalavimas nekyla iš BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkto ir 4 dalies c punkto, pagal kuriuos laikoma, kad subjektas žlunga arba gali žlugti, jei suėjus terminui negali apmokėti savo skolų arba kitų įsipareigojimų arba jei yra objektyvių priežasčių daryti išvadą, kad jis negalės to padaryti artimiausioje ateityje. Tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 542–544 punktuose pagrįstai nusprendė, kad ginčijamos pertvarkymo schemos 23 ir 24 konstatuojamosiose dalyse išvardyti požymiai, susiję su pablogėjusia Banco Popular likvidumo padėtimi, pakankamai įrodo, kad yra susiklosčiusi šio banko žlugimo arba galimo žlugimo situacija.

156

Dėl BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte numatytos sąlygos apeliantai teigia, kad BPV be papildomų paaiškinimų tik konstatavo, jog alternatyvūs sprendimai nepadėtų išspręsti Banco Popular likvidumo problemų.

157

Vis dėlto tenka konstatuoti, kad šis argumentas grindžiamas akivaizdžiai klaidingu skundžiamo sprendimo ir ginčijamos pertvarkymo schemos aiškinimu. Skundžiamo sprendimo 545 punkte Bendrasis Teismas rėmėsi to sprendimo 188–192 punktuose išdėstytomis išvadomis, iš kurių matyti, kad ginčijamos pertvarkymo schemos 3 straipsnyje išsamiai nurodytos priežastys, dėl kurių BPV padarė išvadą, kad alternatyvių priemonių Banco Popular likvidumo problemoms išspręsti nėra.

158

Dėl skubios paramos likvidumui padidinti šiomis aplinkybėmis iš skundžiamo sprendimo 153 punkto matyti, kad ginčijamos pertvarkymo schemos 26 konstatuojamosios dalies c punkte BPV konstatavo, kad pertvarkymo metu nebuvo galimybių suteikti tokią paramą. Remdamasis šia išvada Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 556 ir 557 punktuose, nepadarydamas teisės klaidos, nusprendė, kad BPV neprivalėjo nurodyti priežasčių, susijusių su negalėjimu suteikti skubios paramos likvidumui padidinti.

159

Antra, apeliantai ginčija motyvus, susijusius su verslo pardavimo priemonės, kaip pertvarkymo priemonės, nustatymu ir įgyvendinimu.

160

Dėl skundžiamo sprendimo 545 punkto tiek, kiek apeliantai ginčija tai, kad BPV nepaaiškino priežasčių, dėl kurių verslo pardavimo priemonė buvo pasirinkta kaip pertvarkymo priemonė, reikia pažymėti, kad Bendrasis Teismas, priešingai, nusprendė, kad ginčijamos pertvarkymo schemos 5 straipsnyje pateikta paaiškinimų, susijusių su šios priemonės pasirinkimu ir priežastimis, dėl kurių BPV manė, kad kitomis BPeM reglamento 22 straipsnio 2 dalyje išvardytomis priemonėmis taip pat nebuvo galima pasiekti pertvarkymo tikslų. Atsižvelgiant į Bendrojo Teismo išvadas, argumentui, grindžiamam motyvų nebuvimu, negali būti pritarta.

161

Dėl Banco Popular viešojo pardavimo procedūros Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 536 ir 537 punktuose pažymėjo, kad iš ginčijamos pertvarkymo schemos 6 straipsnio 6 dalyje pateiktos informacijos buvo galima suprasti šios procedūros eigą ir kad jos pabaigoje buvo pateiktas tik vienas galiojantis pasiūlymas, kurį, BPV nuomone, buvo pagrįsta priimti siekiant užkirsti kelią nekontroliuojamam Banco Popular nemokumui.

162

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes Bendrasis Teismas pagrįstai nusprendė, kad BPV neprivalėjo nurodyti priežasčių, dėl kurių visos suinteresuotosios šalys, išskyrus Banco Santander, nepateikė pasiūlymų. Iš skundžiamo sprendimo 540 punkto taip pat matyti, kad pardavimo kainą nustatė ne BPV, o ji buvo FROB vykdytos konkurencinės pardavimo procedūros ir Banco Santander pasiūlytos kainos rezultatas.

163

Be to, apeliantai klaidingai teigia, kad ginčijamoje pertvarkymo schemoje BPV turėjo nurodyti konkrečią priežastį, dėl kurios FROB nesuteikė vienai iš suinteresuotųjų šalių naujo termino. Iš tiesų, kaip Bendrasis Teismas pažymėjo minėto sprendimo 540 punkte, kadangi ši suinteresuotoji šalis 2017 m. birželio 6 d. informavo FROB apie savo sprendimą nepateikti pasiūlymo, tokio konkretaus motyvo nurodyti nereikėjo.

164

Galiausiai, trečia, kalbant apie apeliantų argumentą, kad ginčijamoje pertvarkymo schemoje taip pat turėjo būti nurodyta, kad nepriklausomas vertintojas, kuris buvo pasitelktas 2-ajam vertinimui atlikti, atitiko nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 551 punkte pagrįstai nusprendė, kad siekiant suprasti BPV priimtą pertvarkymo priemonę šie paaiškinimai nėra būtini.

165

Vadinasi, pirmasis prieštaravimas, kad ginčijama pertvarkymo priemone pažeidžiamas SESV 296 straipsnis, turi būti atmestas.

166

Pirma, apeliantai teigia, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 576 ir 577 punktuose nepagrįstai nusprendė, jog Sprendimas 2017/1246, kuriuo Komisija tik sutiko su ginčijamos pertvarkymo schemos turiniu, atitiko iš SESV 296 straipsnio kylančius reikalavimus, nes Komisija turėjo labai mažai laiko.

167

Šiuo klausimu pažymėtina, kad Sprendimo 2017/1246 2–5 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos priežastys, dėl kurių Komisija priėmė šį sprendimą. Minėto sprendimo 2 ir 3 konstatuojamosiose dalyse trumpai paminėjusi, kad, remiantis ginčijamoje pertvarkymo schemoje pateikta informacija, Banco Popular atveju yra tenkinamos visos pertvarkymo sąlygos, išdėstytos BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, ir kad pagal šią schemą nurodoma pertvarkyti šį banką ir taikyti jam verslo pardavimo priemonę, 4 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad „pritaria pertvarkymo sistemai“ ir „visų pirma <....> sutinka su BPV nurodytomis priežastimis, kodėl pagal [BPeM r]eglamento [18 straipsnio 5 dalį] dėl viešojo intereso reikia imtis pertvarkymo veiksmų“. Sprendimo 2017/1246 5 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad ginčijama pertvarkymo schema turėtų būti patvirtinta, ir to sprendimo 1 straipsnyje ją patvirtino.

168

Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad laikoma, jog ginčijamoje pertvarkymo schemoje esanti informacija ir motyvai, patvirtinti Komisijos, tampa jos, todėl prireikus ji turi už juos atsakyti Sąjungos teisme (2024 m. birželio 18 d. Sprendimo Komisija / BPV, C‑551/22 P, EU:C:2024:520, 96 punktas). Tokiomis aplinkybėmis motyvai, dėl kurių BPV priėmė šią schemą, turi būti laikomi neatsiejama sprendimo dėl patvirtinimo dalimi, todėl jais taip pat galima pagrįsti šį patvirtinimą.

169

Taigi Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 576 punkte teisingai pažymėjo, kad negalima reikalauti, kad Komisija pateiktų papildomą savo pritarimo pagrindimą, nes šis pagrindimas galėtų būti tik ginčijamoje pertvarkymo schemoje jau išdėstytų elementų pakartojimas. Be to, pagal BPeM reglamento 18 straipsnio 7 dalį Komisija ne privalo atlikti pakartotinę analizę, susijusią su BPV analize, o tik pritarti arba nepritarti BPV sprendimui.

170

Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 577 punkte taip pat nepadarė teisės klaidos, kai atsižvelgė į labai trumpą terminą, per kurį Komisija turėjo pritarti ginčijamai pertvarkymo schemai. Šio sprendimo 150 punkte primenama, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, sprendimo motyvavimo tikslumas turi būti proporcingas faktinėms galimybėms ir techninėms sąlygoms arba terminui, per kurį jis turi būti priimtas. Aplinkybės, kuriomis buvo priimta ir patvirtinta ginčijama pertvarkymo schema, buvo neabejotinai skubios.

171

Vadinasi, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 578 punkte pagrįstai nusprendė, kad Sprendimo 2017/1246 motyvų pareiškimas atitinka iš SESV 296 straipsnio kylančius reikalavimus.

172

Antra, apeliantai teigia, kad to sprendimo 580–583 punktuose Bendrasis Teismas nepagrįstai atmetė kaip naują jų argumentą, kad buvo pažeisti 1958 m. birželio 13 d. Sprendime Meroni / Vyriausioji valdyba (9/56, EU:C:1958:7) nustatyti įgaliojimų delegavimo principai. Šiuo klausimu jie tvirtina, kad savo ieškinio pirmojoje instancijoje 153 punkte jie jau buvo pateikę šį argumentą.

173

Vis dėlto iš to jų ieškinio pirmojoje instancijoje punkto matyti, kad apeliantai nesirėmė šių įgaliojimų delegavimu principų pažeidimu, o tik teigė, kad Komisija nepagrindė kontrolės, kurią ji vykdė dėl ginčijamos pertvarkymo schemos diskrecinių aspektų.

174

Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai nusprendė, kad šis argumentas buvo naujas. Taigi šį prieštaravimą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

175

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti visą apeliacinio skundo antrojo pagrindo šeštą dalį.

176

Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmoje dalyje apeliantai teigia, kad buvo pažeistas BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktas. Šią dalį sudaro trys prieštaravimai.

177

Pirma, apeliantai teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes skundžiamo sprendimo 133 ir 145 punktuose nusprendė, kad likvidumo krizė, su kuria susidūrė Banco Popular, yra pakankamai svarbi aplinkybė šio banko pertvarkymo priemonei pateisinti, tačiau prieš tai nepatikrino, ar šio banko žlugimo buvo galima išvengti suteikus skubią paramą likvidumui padidinti.

178

Priešingai, nei Bendrasis Teismas nusprendė to sprendimo 152, 158 ir 165 punktuose, iš BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkto ir 4 dalies c punkto, siejamų su 2015 m. rugpjūčio 6 d. EBI gairių dėl skirtingų aplinkybių, kai įstaiga laikoma žlungančia ar galinčia žlugti, aiškinimo pagal Direktyvos 2014/59 32 straipsnio 6 dalį (EBA/GL/2015/07) 20 punktu ir Chartijos 41 straipsniu, matyti, kad skubi parama likvidumui padidinti turėtų būti suteikiama pirmumo tvarka, kai nustatoma, kad bankas žlunga arba gali žlugti. Todėl nuo 2017 m. balandžio mėn. BPV būtų turėjusi raginti Ispanijos banką arba ECB suteikti skubią paramą likvidumui padidinti.

179

Antra, apeliantai teigia, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 163–169 punktuose nepagrįstai nusprendė, jog tariamai BPV padarytas pareigų laikytis konfidencialumo pažeidimas prieš priimant ginčijamą pertvarkymo schemą neturi reikšmės BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkto taikymui. Pirma, Bendrasis Teismas turėjo patikrinti, kaip klostytųsi padėtis, jei tokio pažeidimo nebūtų buvę. Be to, skundžiamame sprendime pateikiama prieštaringų motyvų, nes, viena vertus, teigiama, kad skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jei būtų nustatyta, kad pažeidimas turėjo pakankamą poveikį, o kita vertus, manoma, kad motyvai, dėl kurių buvo nuspręsta pertvarkyti, šiuo atžvilgiu nėra reikšmingi. Be to, to sprendimo 168 ir 169 punktuose Bendrasis Teismas padarė klaidingą išvadą, kad principas nemo auditur propiam turpitudinem allegans netaikomas, motyvuodamas tuo, kad BPV ir Komisija iš neteisėto elgesio negavo jokios naudos. Jų teigimu, nagrinėjamu atveju BPV gavo naudos iš to, kad jos pirmininkės pareiškimai ir informacijos nutekėjimas buvo ignoruojami ir nutylėti. Galiausiai BPeM reglamento 116 konstatuojamojoje dalyje nustatyta nuginčijama prezumpcija, kad pareigos laikytis konfidencialumo pažeidimas yra žlugimo priežastis.

180

Trečia, priešingai, nei Bendrasis Teismas nusprendė skundžiamo sprendimo 173–176 punktuose, dėl tariamo pareigos laikytis konfidencialumo pažeidimo BPV ir Komisija pagal Chartijos 41 straipsnį privalėjo imtis veiksmų, kad būtų išvengta žalos, padarytos dėl šio pareigos laikytis konfidencialumo pažeidimo, ir atitinkamai patikrinti galimybę pakankamai anksti suteikti skubią paramą likvidumui padidinti arba pasiūlyti kitus, mažiau varžančius sprendimus.

181

BPV ir Banco Santander teigia, kad apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirma dalis yra nepriimtina, nes apeliantai tik pakartoja ar pateikia iš naujo Bendrajame Teisme jų pateiktus ieškinio pagrindus ir argumentus. BPV priduria, kad, kalbant apie naudą, kurios turi būti gauta, kad būtų galima taikyti principą nemo auditur propiam turpitudinem allegans, pažymėtina, jog apeliantai pateikė naują argumentą. Bet kuriuo atveju ši pirma dalis yra nepagrįsta.

182

Komisija ir Ispanijos Karalystė teigia, kad apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirma dalis yra nepagrįsta.

183

Kalbant apie nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, susijusį su Bendrajam Teismui pateiktų argumentų pakartojimu, reikia pažymėti, kad apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmoje dalyje apeliantai siekia užginčyti BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkto aiškinimą, kartu nurodydami ginčijamus skundžiamo sprendimo punktus ir argumentus, kuriais grindžiami jų priekaištai. Todėl šio apeliacinio skundo pagrindo pirma dalis negali būti visa pripažinta nepriimtina.

184

Kadangi BPV teigia, kad apeliantai pateikė naują argumentą dėl principo nemo auditur propiam turpitudinem allegans taikymo, nes patikslino, kas, kaip jie mano, yra nauda, kurios tariamai gavo BPV ir Komisija, pakanka pažymėti, kad apeliaciniame skunde apeliantai iš esmės pateikė tuos pačius argumentus kaip ir ieškinyje bei dublike pirmojoje instancijoje.

185

Vadinasi, apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirma dalis yra priimtina.

186

Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmoje dalyje apeliantai iš esmės teigia, kad Banco Popular likvidumo krizės priežastys yra svarbios vertinant ginčijamos pertvarkymo schemos teisėtumą pagal BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą. Jie teigia, kad iš skundžiamo sprendimo 133, 145, 152, 158, 163–169 ir 173–176 punktų matyti, kad BPV pažeidė ir pareigą laikytis konfidencialumo, ir pareigą siekti išvengti žlugimo, visų pirma raginant suteikti Banco Popular skubią paramą likvidumui padidinti.

187

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a–c punktus pertvarkymo schema patvirtinama, jei atitinkamai tenkinamos trys kumuliacinės sąlygos, t. y. pirma, yra nustatyta, kad subjektas žlunga arba galėtų žlugti, antra, atsižvelgiant į laiką ir kitas svarbias aplinkybes, nėra pagrindo tikėtis, kad kokiomis nors alternatyviomis subjektui taikomomis privačiojo sektoriaus priemonėmis per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta subjekto žlugimo, ir, trečia, pertvarkymo priemonė yra būtina atsižvelgiant į viešąjį interesą.

188

Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirma dalis susijusi tik su pirmąja iš šių sąlygų, t. y. kad subjektas žlunga arba galėtų žlugti. Kalbant apie šią sąlygą, BPeM reglamento 18 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos c punkte patikslinama, kad laikoma, jog subjektas žlunga arba gali žlugti, jei suėjus terminui negali apmokėti savo skolų arba kitų įsipareigojimų arba jei yra objektyvių priežasčių daryti išvadą, kad negalės to padaryti artimiausioje ateityje.

189

Pirma, iš to, kad BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkto ir 4 dalies pirmos pastraipos c punkto formuluotėje nėra jokios nuorodos į aplinkybes, kurios lemtų žlugimą, darytina išvada, kad remiantis šiomis nuostatomis subjekto žlugimą galima konstatuoti nepriklausomai nuo tokių aplinkybių.

190

Be to, jei į šias aplinkybes būtų atsižvelgta, tai taip pat būtų nesuderinama su BPeM reglamento tikslais, kuriais, kaip matyti iš jo 58 konstatuojamosios dalies, visų pirma siekiama išsaugoti finansinį stabilumą, užtikrinti pagrindinių finansinių paslaugų tęstinumą ir apsaugoti indėlininkus. Galimos aplinkybės, dėl kurių atitinkamas bankas žlugo, negali sutrukdyti BPV priimti pertvarkymo priemonę, net jei tenkinamos visos šio reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatytos sąlygos, t. y. atitinkamas bankas žlunga, nėra alternatyvaus sprendimo, be to, pertvarkymas yra būtinas atsižvelgiant į viešąjį interesą.

191

Atsižvelgiant į tai, Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 163–166 punktuose nusprendė, kad pertvarkymo schema tinkamai priimta, nes įvykdytos BPeM reglamento 18 straipsnyje numatytos sąlygos, neatsižvelgiant į motyvus, dėl kurių atitinkamas subjektas buvo žlugimo ar galimo žlugimo padėtyje.

192

Tai taip pat reiškia, kad Bendrasis Teismas, neprieštaraudamas pats sau, galėjo nuspręsti, jog ginčijama pertvarkymo schema būtų buvusi priimta net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad žlugimą arba galimą žlugimą lėmė tariamas pareigos laikytis konfidencialumo pažeidimas. Be to, darytina išvada, kad apeliantų argumentas, susijęs su tariamu Bendrojo Teismo padarytu principo nemo auditur propiam turpitudinem allegans pažeidimu, turi būti atmestas kaip netinkamas, net jei būtų galima manyti, jog BPV, patvirtindama ginčijamą pertvarkymo schemą, gavo ar siekė gauti „naudos“, kaip tai suprantama pagal šį principą.

193

Antra, BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte ir 4 dalies pirmos pastraipos c punkte neužsimenama apie pertvarkymo alternatyvų buvimą ar nebuvimą.

194

Kaip Bendrasis Teismas iš esmės pažymėjo skundžiamo sprendimo 133, 145 ir 147 punktuose, tam, kad būtų galima daryti išvadą dėl žlugimo arba galimo žlugimo, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą, pakanka, kad BPV ir Komisija konstatuotų likvidumo krizę, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 18 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos c punktą. Kita vertus, atsižvelgiant į šio sprendimo 189–191 punktuose išdėstytus argumentus, vien tas faktas, kad praeityje žlugimo pavyko išvengti, negali būti priežastis, dėl kurios BPV ir Komisija negali konstatuoti, jog tokia situacija yra.

195

Be to, kalbant apie tariamą joms tenkančią pareigą priimant atitinkamam subjektui skirtą pertvarkymo schemą patikrinti, ar nėra alternatyvių sprendimų, tik imtis tokios priemonės, kad būtų išvengta žlugimo, iš pačios BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkto formuluotės aišku, kad toks vertinimas atitinka pertvarkymo schemos priėmimui taikomą antrąją sąlygą. Taigi, galimas alternatyvių sprendimų buvimas negali kelti abejonių dėl tokios schemos teisėtumo atsižvelgiant į 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte numatytą pirmąją sąlygą.

196

Tokiomis aplinkybėmis argumentas, kad pagal BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą ir 4 dalies pirmos pastraipos c punktą Komisija ir BPV privalėjo išnagrinėti, ar nėra alternatyvių sprendimų, tik priimti ginčijamą pertvarkymo schemą, ir, toliau vykdydamos šią pareigą, raginti suteikti Banco Popular skubią paramą likvidumui padidinti, yra nepagrįstas.

197

Darytina išvada, kad apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirma dalis yra nepagrįsta.

198

Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antroje dalyje apeliantai ginčija skundžiamo sprendimo 180–229 punktuose Bendrojo Teismo pateiktą vertinimą, susijusį su BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nustatyta pertvarkymo schemos priėmimo antrąja sąlyga.

199

Pirma, apeliantai teigia, kad Bendrasis Teismas neįvykdė savo pareigos motyvuoti, nes skundžiamo sprendimo 182–184 punktuose nusprendė, kad jų argumentai dėl papildomos skubios paramos Banco Popular likvidumui padidinti pagrįsti vien spėjimais arba yra tik prielaidos. Apeliantų teigimu, jei Banco Popular būtų suteikta papildoma skubi 6 mlrd. EUR parama, bankas būtų galėjęs tęsti savo veiklą bent iki 2017 m. birželio 21 d.

200

Antra, skundžiamame sprendime motyvai pareikšti nepakankamai, nes to sprendimo 194 punkte Bendrasis Teismas padarė prielaidą, kad nebuvo pakankamai laiko likvidumo trūkumui pašalinti padidinant kapitalą. Remiantis Banco Popular vidiniais skaičiavimais, kapitalo padidinimas galėjo būti atliktas per vieną mėnesį ir turėjo būti numatytas iki 2017 m. birželio mėn.

201

Be to, priešingai, nei teigiama skundžiamo sprendimo 200–203 punktuose, apeliantai įrodė, kad Banco Popular kapitalo padidinimas buvo įmanomas ir taip buvo galima išspręsti jo likvidumo problemas. Šiuo klausimu apeliantai teigia, kad Bendrasis Teismas akivaizdžiai klaidingai įvertino ir iškraipė 2017 m. birželio 3 d.Barclays rašto ir 2017 m. birželio 5 d.Deutsche Bank rašto turinį. Jų nuomone, iš šių raštų matyti, kad šie du bankai pranešė apie realų įsipareigojimą užtikrinti kapitalo padidinimą. Jie mano, kad padidinus kapitalą būtų atkurtas akcininkų pasitikėjimas Banco Popular ir dėl to būtų sumažėjęs arba beveik nebevyktų indėlių atsiėmimas.

202

Trečia, Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus, kai skundžiamo sprendimo 208 punkte pažymėjo, kad apeliantų argumentai dėl turto atskyrimo buvo grindžiami paprastomis prielaidomis. Apeliantai nustatė, kad Banco Popular kurį laiką vykdė 6 mlrd. EUR vertės nelikvidžiojo nekilnojamojo turto pardavimą įgyvendinant projektą „Sunrise“. Be to, pradėjus pertvarkymą, keli fondai pateikė pasiūlymus dėl nelikvidžiojo turto įgyvendinant projektą „New Sunrise“, taip parodydami tikrą suinteresuotumą šiuo turtu.

203

Šį suinteresuotumą patvirtina įpareigojantys pasiūlymai, kuriuos Banco Popular gavo dėl nestrateginio turto. Skundžiamo sprendimo 211 punkte Bendrasis Teismas atmetė jų teiginius šiuo klausimu, motyvuodamas tuo, kad jie buvo pagrįsti tik spaudos straipsniais. Tačiau nėra jokio teisinio pagrindo atmesti įrodymus remiantis tuo, kad jie gauti iš spaudos straipsnių.

204

Ketvirta, apeliantai teigia, kad skundžiamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas ir grindžiamas iš esmės klaidingu faktinių aplinkybių vertinimu, nes to sprendimo 223 ir 224 punktuose Bendrasis Teismas pažymėjo, kad privatus pardavimas trečiajam asmeniui nėra alternatyva ginčijamos pertvarkymo schemos priėmimui. Iš tiesų, priešingai, nei konstatavo Bendrasis Teismas, ieškinyje pirmojoje instancijoje minėti pasiūlymai yra įrodymas, kad buvo tikrai domimasi Banco Popular įsigijimu. Be to, privatus pardavimas neįvyko ne 2017 m. gegužės 29 d., o 2017 m. birželio 6 d., nes BPV reikalavo, kad suinteresuotosios šalys pasiūlymus pateiktų per šešias valandas.

205

Penkta, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 229 punkte konstatavo, kad valstybės pagalba ir Fondo panaudojimas prieštarauja pertvarkymo tikslams ir kad BPV negali reikalauti, kad valstybė narė suteiktų subjektui pagalbą. Tokia pagalba būtų aiškiai numatyta BPeM reglamento 18 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos d punkto iii papunktyje ir 6 dalies c punkte bei 19 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Be to, nors BPV negali reikalauti, kad valstybės narės suteiktų subjektui pagalbą, pagal šio reglamento 52 konstatuojamąją dalį ji iš tiesų galėtų pasiūlyti suteikti pagalbą arba paraginti pasinaudoti Fondu, ir šios priemonės galėtų būti taikomos kartu su bet kokiu kitu sprendimu.

206

Komisija, BPV, Ispanijos Karalystė ir Banco Santander tvirtina, kad šie argumentai yra nepriimtini, nes apeliantai tik pakartoja arba pažodžiui atpasakoja savo ieškinyje pirmojoje instancijoje nurodytus pagrindus ir argumentus, nepaaiškindami, kokią teisės klaidą padarė Bendrasis Teismas.

207

Dėl esmės jie iš principo teigia, kad remiantis argumentais, kuriais grindžiama apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antra dalis, negalima konstatuoti, kad nagrinėdamas penkias apeliantų nurodytas alternatyvias priemones Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 182–229 punktuose padarė teisės klaidą.

208

Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antroje dalyje apeliantai iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas, skundžiamo sprendimo 179–229 punktuose atmetęs jų argumentą, kad BPV pažeidė BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktą, pažeidė savo pareigą motyvuoti ir (arba) iškraipė įrodymus.

209

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Bendrajame Teisme apeliantai teigė, jog, priešingai, nei ginčijamoje pertvarkymo schemoje nurodė BPV, buvo bent šešios perspektyvios priemonės, sudarančios daugiau alternatyvų pertvarkymo priemonei. Penkiais prieštaravimais, kuriais grindžiama apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antra dalis, jie ginčija Bendrojo Teismo atliktą penkių iš šių priemonių, t. y. pirma, skubios paramos likvidumui padidinti suteikimo, antra, kapitalo padidinimo, trečia, turto atskyrimo, ketvirta, privačiojo pardavimo trečiajam asmeniui ir, penkta, Fondo finansavimo arba valstybės pagalbos suteikimo, vertinimą.

210

Kalbant apie pirmąjį–ketvirtąjį prieštaravimus, kuriais grindžiama apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antra dalis, reikia pažymėti, kad šio sprendimo 199, 200 ir 204 punktuose apibendrintuose argumentuose apeliantai nenurodo, kaip skundžiamo sprendimo 182–184, 194, 223 ir 224 punktuose pateikti motyvai neleistų suprasti Bendrojo Teismo argumentų, ir iš esmės ginčija šių argumentų pagrįstumą, todėl prašo Teisingumo Teismo iš naujo išnagrinėti faktines aplinkybes, kuriomis jau rėmėsi Bendrajame Teisme.

211

Remiantis suformuota jurisprudencija, iš SESV 256 straipsnio 1 dalies ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmos pastraipos matyti, jog apeliacinis skundas paduodamas tik teisės klausimais, todėl tik Bendrasis Teismas yra kompetentingas nustatyti ir vertinti turinčias reikšmės bylai faktines aplinkybes ir įrodymus. Faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas, išskyrus atvejus, kai jie buvo iškraipyti, nėra teisės klausimas, dėl kurio galima pateikti apeliacinį skundą Teisingumo Teismui (2022 m. sausio 25 d. Sprendimo Komisija / European Food ir kt., C‑638/19 P, EU:C:2022:50, 71 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

212

Dėl to, kad apeliantai nurodo iškraipymą, reikia pažymėti, kad šio sprendimo 201 ir 202 punktuose apibendrintais argumentais jie tokį prieštaravimą pareiškia tik dėl skundžiamo sprendimo 200–203 ir 208 punktuose pateiktų išvadų. Vis dėlto remiantis suformuota jurisprudencija, apeliantas, kuris remiasi iškraipymu, pagal SESV 256 straipsnį, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmą pastraipą ir Procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punktą turi tiksliai nurodyti, kokius įrodymus Bendrasis Teismas iškraipė, taip pat įrodyti nagrinėjimo klaidas, dėl kurių mano, kad atsirado toks iškraipymas. Be to, iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš bylos medžiagos, neatliekant naujo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo (šiuo klausimu žr. 2022 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Komisija / Valencia Club de Fútbol, C‑211/20 P, EU:C:2022:862, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

213

Vis dėlto reikia konstatuoti, kad, kalbant apie skundžiamo sprendimo 200–203 ir 208 punktus, apeliantai tik užsimena apie iškraipymą, nurodydami daugybę prie apeliacinio skundo pridėtų dokumentų, bet ne konkrečias analizės klaidas, kurias Bendrasis Teismas padarė atlikdamas vertinimą. Be to, kalbant apie to sprendimo 200–203 punktuose nurodytų dokumentų ištraukas, reikia pažymėti, kad jos ne tik neatskleidžia akivaizdaus iškraipymo, bet, priešingai, patvirtina Bendrojo Teismo atliktą vertinimą, kad atitinkami bankai nepateikė įpareigojančio pasiūlymo. Taigi atrodo, kad apeliantai iš esmės prašo Teisingumo Teismo iš naujo įvertinti faktines aplinkybes ir įrodymus. Todėl šie argumentai turi būti atmesti kaip nepriimtini.

214

Be to, dėl šio sprendimo 203 punkte apibendrintų argumentų pažymėtina, kad priekaištai, pareikšti dėl skundžiamo sprendimo 211 punkto, grindžiami akivaizdžiai klaidingu šio punkto aiškinimu. Iš tiesų atrodo, kad Bendrasis Teismas nurodė priežastis, dėl kurių manė, kad šiuose spaudos straipsniuose minėtas turto pardavimas negalėjo užkirsti kelio Banco Popular žlugimui, todėl ir nenusprendė, kad spaudos straipsnių iš principo negalima laikyti įrodymais.

215

Dėl penktojo prieštaravimo dėl skundžiamo sprendimo 229 punkto apeliantai tvirtina, pirma, kad Fondo teikiamas finansavimas būtų alternatyvi priemonė, kaip tai suprantama pagal BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktą. Tačiau Bendrasis Teismas tokius argumentus atmetė ne to sprendimo 229 punkte, o jo 227 punkte, kuriame konstatavo, apeliantams apeliaciniame skunde neprieštaraujant, kad pagal šio reglamento 76 straipsnio 1 dalies b punktą BPV gali pasinaudoti Fondo teikiamu finansavimu tik vykdant pertvarkymą. Tokį aiškinimą patvirtina minėto reglamento 18 straipsnio 6 dalies c punktas ir 19 straipsnio 3 dalis, kuriuose patikslintos sąlygos, reglamentuojančios Fondo panaudojimą pertvarkymo schemoje, taigi daroma prielaida, kad 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte numatyta sąlyga yra tenkinama. Todėl Fondo teikiamas finansavimas negali būti laikomas alternatyva pertvarkymui, kaip tai suprantama pagal pastarąją nuostatą. Šiose išvadose teisės klaidos nėra.

216

Antra, apeliantai teigia, kad BPV galėjo „pasiūlyti“ Ispanijos Karalystei suteikti Banco Popular valstybės pagalbą. Tačiau tokie argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo 228 punkte Bendrojo Teismo pateikto vertinimo, kad nei BPV, nei Komisija negalėjo reikalauti, kad valstybė narė suteiktų subjektui pagalbą.

217

Be to, kaip Bendrasis Teismas iš esmės pagrįstai nusprendė skundžiamo sprendimo 229 punkte, jei būtų manoma, kaip teigia apeliantai, kad valstybės pagalbos suteikimas galėtų būti „alternatyvus sprendimas“, kaip tai suprantama pagal BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktą, tai prieštarautų pertvarkymo tikslui, nurodytam šio reglamento 14 straipsnio 2 dalies c punkte, kuriame patikslinama, kad reikia apsaugoti viešąsias lėšas, kuo labiau sumažinant nepaprastosios viešosios finansinės paramos teikimo galimybę. Toks „sprendimas“ taip pat būtų nesuderinamas su tuo, kad pagal minėto reglamento 18 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos d punktą nepaprastosios viešosios finansinės paramos suteikimas iš principo lemtų tai, kad atitinkamas subjektas pripažįstamas žlungančiu arba galinčiu žlugti.

218

Taigi apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antros dalies penktasis prieštaravimas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

219

Vadinasi, apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antra dalis yra iš dalies nepriimtina ir iš dalies nepagrįsta.

220

Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo trečioje dalyje apeliantai teigia, kad buvo pažeistas BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktas. Šią dalį sudaro trys prieštaravimai.

221

Pirma, apeliantai teigia, kad, priešingai, nei Bendrasis Teismas nusprendė skundžiamo sprendimo 243–245 ir 247 punktuose, akcininkų ir kreditorių interesai turi būti suderinti su viešuoju interesu, kad būtų kuo labiau sumažintos pertvarkymo sąnaudos ir išvengta nereikalingo „vertės praradimo“, kaip tai suprantama pagal BPeM reglamento 14 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą. Jų nuomone, šis proporcingumo reikalavimas kyla tiek iš BPeM reglamento nuostatų, t. y. iš to reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto, siejamo su minėto reglamento 18 straipsnio 5 dalimi, 6 straipsnio 3 dalies b punktu, 14 straipsniu ir 15 straipsnio 2 dalimi, aiškinamais atsižvelgiant į jo 45 ir 46 konstatuojamąsias dalis, tiek iš Chartijos 17 ir 52 straipsnių ir EŽTK papildomo protokolo Nr. 1 1 straipsnio.

222

Apeliantų teigimu, tokia reikalaujama pusiausvyra turi būti užtikrinama ne tik pagal likvidavimo scenarijų, bet ir pasirinkus kitus sprendimus. Tačiau Bendrasis Teismas šių reikalavimų nepaisė, nes padarė išvadą, kad Banco Popular pardavimas buvo geriausias sprendimas, o kitų sprendimų nenagrinėjo.

223

Antra, jie mano, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 253 ir 254 punktuose nepagrįstai nusprendė, kad Banco Popular nebuvo diskriminuojama, palyginti su Italijos kredito įstaigomis, kurių atžvilgiu Komisija patvirtino valstybės pagalbos suteikimą, o BPV atsisakė patvirtinti pertvarkymo schemą. Priešingai, nei skundžiamo sprendimo 253 ir 254 punktuose nusprendė Bendrasis Teismas, tokios pagalbos suteikimas būtų svarbus taikant BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą. Be to, skirtingo požiūrio negalima pateisinti tuo, kad šios įstaigos, priešingai nei Banco Popular, neatliko ypatingos svarbos funkcijų.

224

Trečia, skundžiamo sprendimo 261 punkte Bendrasis Teismas nepagrįstai atmetė kaip pavėluotą ir nepriimtiną jų argumentą dėl pardavimo procedūros neproporcingumo. Iš tiesų savo dublike pirmojoje instancijoje jie šio argumento pateikimą grindė tuo, kad nauji dokumentai apie minėtą procedūrą buvo paskelbti po pradinio ieškinio pateikimo.

225

Komisija, BPV ir Banco Santander teigia, kad apeliacinio skundo pirmojo pagrindo trečia dalis yra nepriimtina, nes apeliantai tik pakartoja ar pateikia iš naujo Bendrajame Teisme jų jau pateiktus pagrindus ir argumentus. Bet kuriuo atveju ši trečia dalis yra nepagrįsta.

226

Ispanijos Karalystė teigia, kad ši dalis yra nepagrįsta.

227

Dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo trečios dalies priimtinumo Komisija, BPV ir Banco Santander klaidingai teigia, kad apeliantai tik pakartoja argumentus, kurie jau buvo pateikti Bendrajame Teisme. Savo trimis su šia dalimi susijusiais prieštaravimais apeliantai visų pirma ginčija Bendrojo Teismo pateiktą BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto ir proporcingumo principo aiškinimą ir taikymą, kartu nurodydami ginčijamus skundžiamo sprendimo punktus ir argumentus, kuriais remiasi.

228

Kalbant apie esmę, apeliantai pirmiausia ginčija skundžiamo sprendimo 243–245 ir 247 punktus. Jie iš esmės teigia, kad taikydama BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą BPV privalo išlaikyti pusiausvyrą tarp akcininkų bei kreditorių interesų ir viešojo intereso, kad būtų kuo labiau sumažintos pertvarkymo sąnaudos ir išvengta nereikalingo vertės praradimo. Apeliantų teigimu, tokia reikalaujama pusiausvyra turi būti užtikrinama ne tik pagal likvidavimo scenarijų, bet ir pasirinkus kitus sprendimus.

229

Šiems argumentams negalima pritarti.

230

BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nustatyta, kad pertvarkymo veiksmai yra būtini atsižvelgiant į viešąjį interesą, t. y. pagal šio straipsnio 5 dalį taip yra tuo atveju, jeigu jie būtini tam, kad būtų pasiekti vienas ar daugiau šio reglamento 14 straipsnyje nurodytų pertvarkymo tikslų, ir yra proporcingi tiems tikslams. Iš 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto formuluotės aišku, kad nebūtina atsižvelgti į atitinkamo subjekto pertvarkymo ir likvidavimo alternatyvas, ir tai patvirtina šios nuostatos kontekstas.

231

Kaip primenama šio sprendimo 187 punkte, BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a–c punktuose nustatyta, kad pertvarkymo schemos priėmimui taikomos trys kumuliacinės sąlygos, iš kurių paskutinė susijusi su pertvarkymo veiksmų būtinybe atsižvelgiant į viešąjį interesą, o antroji – būtent su pertvarkymo ir likvidavimo alternatyvų nebuvimu. Taigi, tikrinant antrąją iš šių sąlygų, numatytą šio reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte, būtina išnagrinėti, ar esama pertvarkymo ir likvidavimo alternatyvų.

232

Kalbant apie atsižvelgimą į akcininkų ir kreditorių interesus, reikia pažymėti, kad, nors nagrinėjant trečiąją sąlygą, susijusią su viešuoju interesu, pagal minėto reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą ir 5 dalį turi būti atsižvelgiama į jo 14 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus pertvarkymo tikslus, akcininkų ir kreditorių interesų apsauga nėra vienas iš šių tikslų, kaip ir pertvarkymo sąnaudų apribojimas ar siekis išvengti vertės praradimo. Iš tiesų, jei pagal šios nuostatos antrą pastraipą BPV, Taryba, Komisija ir, kai taikoma, nacionalinės pertvarkymo institucijos turi stengtis atsižvelgti į šiuos du paskutinius aspektus, siekdamos to paties reglamento 14 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų pertvarkymo tikslų, šie subjektai neturi tokios rūpestingumo pareigos, kiek tai susiję su akcininkų ir kreditorių interesų apsauga.

233

Be to, skundžiamo sprendimo 246 punkte Bendrasis Teismas pagrįstai pabrėžė, kad „vertės praradimas“, kaip tai suprantama pagal BPeM reglamento 14 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, apima ne tik subjekto akcininkų ir nuosavo kapitalo priemonių turėtojų, bet ir jo indėlininkų, darbuotojų ir kitų kreditorių turtinius interesus. Būtent iš pačios šios antros pastraipos formuluotės matyti, kad BPV ir Komisija turi tiesiog stengtis kuo labiau sumažinti pertvarkymo sąnaudas ir išvengti vertės praradimo, išskyrus atvejus, kai tai būtina siekiant minėtų tikslų.

234

Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas, nepadarydamas teisės klaidos, skundžiamo sprendimo 243 punkte nusprendė, kad laikantis šio reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nustatytos sąlygos konkrečiai nereikalaujama išlaikyti viešojo intereso pertvarkyti atitinkamą subjektą ir akcininkų bei kreditorių teisių pusiausvyrą.

235

Priešingai, nei teigia apeliantai, atsižvelgti tik į privačius akcininkų ir kreditorių interesus nėra būtina nei pagal proporcingumo principą, įtvirtintą šio sprendimo 221 punkte nurodytose BPeM reglamento nuostatose, nei pagal Chartijos 17 straipsnį ir 52 straipsnio 1 dalį.

236

Iš tiesų dėl proporcingumo principo laikymosi remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija pažymėtina, kad bendrojo intereso tikslo negalima siekti neatsižvelgiant į tai, kad jis turi būti derinamas su pagrindinėmis teisėmis, kurioms daro įtaką atitinkama priemonė, nustatant pusiausvyrą tarp bendrojo intereso tikslo ir nagrinėjamų teisių (šiuo klausimu žr. 2022 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Orde van Vlaamse Balies ir kt., C‑694/20, EU:C:2022:963, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2023 m. kovo 23 d. Sprendimo Generalstaatsanwaltschaft Bamberg (Išlyga dėl ne bis in idem principo), C‑365/21, EU:C:2023:236, 59 punktą). Tačiau, kaip pažymėta šio sprendimo 233 punkte, akcininkų ir kreditorių teisės nėra vienintelės teisės, į kurias reikia atsižvelgti vykdant pertvarkymą.

237

Taigi apeliacinio skundo pirmojo pagrindo trečios dalies pirmasis prieštaravimas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

238

Kalbant apie antrąjį prieštaravimą, susijusį su tuo, kad Banco Popular buvo tariamai diskriminuojamas, palyginti su Italijos kredito įstaigomis, kurios gavo valstybės pagalbą, nors ir nevykdė ypatingos svarbos funkcijų, iš šio sprendimo 230 ir 231 punktuose išdėstytų argumentų matyti, pirma, kad galimų alternatyvių sprendimų buvimas nėra svarbus vertinant BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte numatytą sąlygą, tačiau jam taikomas to 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktas. Taigi Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 253 punkte teisingai nusprendė, kad teiginiai dėl alternatyvių sprendimų neturi jokio ryšio su viešojo intereso kriterijaus laikymusi.

239

Antra, kadangi apeliantai teigia, kad Banco Popular diskriminavimo, palyginti su Italijos kredito įstaigomis, negalima pateisinti tuo, kad šios kredito įstaigos nevykdė ypatingos svarbos funkcijų, jų argumentas grindžiamas akivaizdžiai klaidingu skundžiamo sprendimo 254 punkto aiškinimu. Iš tikrųjų remiantis tuo, kas išdėstyta šiame punkte, BPV savo sprendimą grindė ne tik tuo, kad atitinkamos kredito įstaigos nevykdė ypatingos svarbos funkcijų, bet ir tuo, kad jų likvidavimas neturėtų didelių neigiamų pasekmių finansiniam stabilumui. Taigi atrodo, kad BPV rėmėsi būtent BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte ir 5 dalyje nustatytu kriterijumi, kuriuo galima pateisinti skirtingą požiūrį.

240

Pateikdami trečiąjį prieštaravimą apeliantai teigia, kad skundžiamo sprendimo 261 punkte Bendrasis Teismas nepagrįstai atmetė kaip pavėluotą jų argumentą dėl pardavimo procedūros neproporcingumo, nors dublike pirmojoje instancijoje jie pateisino jo pateikimą tuo, kad buvo paskelbti nauji su čia procedūra susiję dokumentai.

241

Iš šio dubliko 1, 47 ir 48 punktų bendro aiškinimo neabejotinai matyti, kad apeliantų argumentai, susiję su pardavimo procedūros pažeidimu, iš dalies buvo pagrįsti dokumentais, kurių ieškinio pirmojoje instancijoje pateikimo metu dar nebuvo.

242

Vis dėlto vien šios aplinkybės nepakanka siekiant įrodyti, kad skundžiamo sprendimo 261 punkte Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, jog apeliantai vis tiek nenurodė priežasties, dėl kurios savo pradiniame ieškinyje neginčijo pardavimo procedūros teisėtumo.

243

Iš tiesų, kadangi minėti argumentai taip pat buvo pagrįsti dokumentais, kurie ieškinio pateikimo metu jau buvo prieinami, būtent apeliantai turėjo nustatyti priežastį, kodėl dėl to, kad neturėjo šių vėliau paskelbtų dokumentų, jie tuo metu negalėjo užginčyti teisėtumo, net jei vėliau jiems būtų tekę šį argumentą papildyti remiantis minėtais dokumentais.

244

Vis dėlto tenka konstatuoti, kad apeliantai tokio įrodymo nepateikė ir apeliaciniame procese.

245

Darytina išvada, kad apeliacinio skundo pirmojo pagrindo trečios dalies trečiasis prieštaravimas, taigi ir visa ši dalis, turi būti visiškai atmesti.

246

Apeliacinio skundo antrojo pagrindo pirmoje–ketvirtoje dalyse apeliantai nurodo teisės klaidas, kurias Bendrasis Teismas padarė aiškindamas ir taikydamas BPeM reglamento 20 straipsnį, kiek tai susiję su 1-uoju ir 2-uoju vertinimais.

247

Pirmiausia reikia priminti, kad pagal BPeM reglamento 20 straipsnio 1 dalį BPV, prieš priimdama sprendimą dėl pertvarkymo veiksmų arba dėl pasinaudojimo atitinkamų kapitalo priemonių nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais, užtikrina, kad nepriklausomas asmuo atliktų nešališką, atsargų ir tikrovišką atitinkamo subjekto turto ir įsipareigojimų vertinimą.

248

Kalbant apie šį vertinimą, pažymėtina, kad 20 straipsnio 2, 3, 10 ir 11 dalyse skiriami galutiniai vertinimai, t. y. tie, kurie atitinka visus jo 1 ir 4–9 dalyse nustatytus reikalavimus, ir preliminarūs vertinimai, kurie visų šių reikalavimų neatitinka. Atsižvelgiant į tai, pagal BPeM reglamento 20 straipsnio 13 dalį preliminarus vertinimas, atliktas pagal šio reglamento 20 straipsnio 10 ir 11 dalis, yra tinkamas pagrindas BPV priimti sprendimą dėl pertvarkymo veiksmų arba dėl pasinaudojimo atitinkamų kapitalo priemonių nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais.

249

Nagrinėjamoje byloje 1-asis ir 2-asis vertinimai buvo priimti kaip preliminarūs vertinimai. 1-uoju vertinimu, kurį BPV priėmė 2017 m. birželio 5 d., remdamasi šio reglamento 20 straipsnio 5 dalies a punktu, siekta šiam organui pateikti informacijos, leidžiančios nustatyti, ar įvykdytos pertvarkymo procedūros pradėjimo sąlygos, numatytos minėto reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje.

250

2017 m. birželio 6 d.Deloitte pateikė BPV 2-ąjį vertinimą. Šio vertinimo tikslas buvo atlikti šio reglamento 20 straipsnio 4 dalyje, 5 dalies f punkte ir 9 dalyje numatytus vertinimus.

251

Tą pačią dieną ECB, pasikonsultavęs su BPV, atliko pirmosios pertvarkymo sąlygos vertinimą, susijusį su Banco Popular žlugimu arba galimu žlugimu, pagal minėto reglamento 18 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą.

252

Apeliacinio skundo antrojo pagrindo pirmoje–trečioje dalyse apeliantai iš esmės teigia, kad, priešingai, nei Bendrasis Teismas nusprendė skundžiamame sprendime, 1-asis ir 2-asis vertinimai neatitinka BPeM reglamento 20 straipsnio 1, 4, 5, 7 ir 9 dalyse numatytų reikalavimų. Pateikdami šio apeliacinio skundo pagrindo ketvirtą dalį, grindžiamą šio reglamento 20 straipsnio 10 ir 11 dalių pažeidimu, apeliantai iš esmės teigia, kad preliminarūs vertinimai gali būti tinkamas pagrindas pertvarkymo priemonei priimti tik jeigu po jų atliekamas galutinis ex post vertinimas.

253

Apeliacinio skundo antrojo pagrindo pirmoje dalyje apeliantai tvirtina, kad, priešingai, nei nusprendė Bendrasis Teismas, 1-asis ir 2-asis vertinimai neatitinka BPeM reglamento 20 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimų.

254

Pateikdami pirmąjį prieštaravimą apeliantai teigia, kad, atsižvelgiant į 1-ajame ir 2-ajame vertinimuose suformuluotus atsargius vertinimus, jų negalima laikyti tikroviškais, atsargiais ir nešališkais. Dėl 1-ojo vertinimo Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 347 ir 294 punktuose nepagrįstai nusprendė, kad ECB atliktas su žlugimu arba galimu žlugimu susijęs vertinimas padarė šį vertinimą nebeaktualų. Iš tiesų BPV negali pavesti atlikti šį vertinimą ECB. Dėl 2-ojo vertinimo jie atkreipia dėmesį į prieštaravimą tarp to sprendimo 353 punkte pateikto Bendrojo Teismo priminimo, kad vertinimas turi būti grindžiamas nešališkomis, atsargiomis ir tikroviškomis prielaidomis, ir 357 punkte jo padarytos išvados, kad šie reikalavimai buvo įvykdyti, nepaisant Deloitte suformuluotų atsargių vertinimų.

255

Antrasis prieštaravimas susijęs su BPeM reglamento 20 straipsnio 1 ir 4 dalių, aiškinamų atsižvelgiant į techninių reguliavimo standartų projekto 8 straipsnyje pateiktus patikslinimus, pažeidimu. Priešingai, nei Bendrasis Teismas nusprendė skundžiamo sprendimo 359 ir 360 punktuose, iš šių BPeM reglamento nuostatų matyti, kad net ir preliminarių vertinimų atveju vertinimas turi apimti visą atitinkamo subjekto turtą ir įsipareigojimus.

256

Pateikdami trečiąjį prieštaravimą apeliantai tvirtina, kad Bendrasis Teismas to sprendimo 392 punkte nepagrįstai nusprendė, kad 2-ajame vertinime pateiktas tam tikro turto vertinimas nėra šio reglamento 20 straipsnio 1 daliai prieštaraujantis nuvertinimas. Dėl minėto sprendimo 370 ir 371 punktuose nurodytų paskolų ir skolinių reikalavimų jie pažymi, kad techninių reguliavimo standartų projekto 8 straipsnis taikomas tik turtui, kuriam atliekant vertinimą reikia skirti ypatingą dėmesį. Dėl to paties sprendimo 378 ir 379 punktų apeliantai teigia, kad mokesčių turto vertės skirtumas, nustatytas, pirma, 2-ajame vertinime ir, antra, Banco Santander skaičiavimuose po pertvarkymo, negali būti pateisintas neigiamomis apmokestinimo bazėmis. Skundžiamo sprendimo 386 ir 387 punktuose Bendrasis Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nulinės prestižo vertės priskyrimas yra pagrįstas, nors Banco Popular tęsė savo veiklą kaip nuo Banco Santander atskiras subjektas iki 2018 m. spalio 4 d. Be to, kalbant apie prastų Banco Popular veiklos rezultatų poveikį nematerialiojo turto vertei, pažymėtina, kad skundžiamo sprendimo motyvai yra visiškai spekuliatyvūs.

257

Pateikdami ketvirtąjį prieštaravimą apeliantai teigia, kad 2-ajame vertinime Deloitte nurodytas didelis verčių intervalas yra neatsargus, šališkas ir netikroviškas. Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 396 punkte Bendrasis Teismas klaidingai pažymėjo, kad apeliantai tik ginčijo šio intervalo patikimumą, tačiau nepateikė jokio konkretaus argumento. Be to, nors pagal techninių reguliavimo standartų projekto 2 straipsnio 3 dalį vertinimą leidžiama pateikti kaip verčių intervalus, Deloitte nustatytas didelis verčių intervalas negali atitikti atsargaus, nešališko ir tikroviško vertinimo kriterijaus.

258

Pateikdami penktąjį prieštaravimą apeliantai tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 404–409 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai atmetė jų argumentus, kuriais ginčijamas grynojo turto vertės apskaičiavimas 1-ajame ir 2-ajame vertinimuose ir ECB atliktame su Banco Popular žlugimu arba galimu žlugimu susijusiame vertinime. Kadangi šiuose dviejuose vertinimuose buvo nustatoma Banco Popular vertė, jie yra panašūs, neatsižvelgiant į jų tikslų ir teisinių pagrindų skirtumus. Be to, dėl pirmajame prieštaravime nurodytų priežasčių, apibendrintų šio sprendimo 254 punkte, Bendrasis Teismas nepagrįstai nusprendė, kad, ECB atlikus šį vertinimą, 1-asis vertinimas tapo nebeaktualus. Kalbant apie 2-ojo vertinimo ir minėto ECB atlikto vertinimo prieštaravimus, pažymėtina, jog nesvarbu, ar buvo naudojama ekonominė, ar buhalterinė vertė, nes 2-ajame vertinime pateikti su nelikvidžiuoju turtu susiję skaičiavimai prieštarauja skaičiavimams, pateiktiems ECB atliktame su Banco Popular žlugimu arba galimu žlugimu susijusiame vertinime. Bet kuriuo atveju 2-ajame vertinime nurodyta neigiama vertė reiškia, kad Banco Popular buvo nemokus, o tai akivaizdžiai prieštarauja ECB atliktam vertinimui.

259

Komisijos ir Banco Santander teigimu, apeliacinio skundo antrojo pagrindo pirma dalis yra nepriimtina, nes apeliantai tik pakartoja argumentus, kuriuos jau buvo pateikę Bendrajame Teisme. Bet kuriuo atveju ši pirma dalis yra nepagrįsta.

260

BPV ir Ispanijos Karalystė teigia, kad ši dalis yra nepagrįsta.

261

Dėl Komisijos ir Banco Santander pateikto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo reikia pažymėti, kad apeliacinio skundo antrojo pagrindo pirmoje dalyje apeliantai iš esmės siekia užginčyti Bendrojo Teismo pateiktą BPeM reglamento 20 straipsnio 1 ir 4 dalių aiškinimą. Be to, apeliaciniame skunde tiksliai nurodomi ginčijami skundžiamo sprendimo punktai ir argumentai, kuriais remiamasi juos ginčijant. Tokiomis aplinkybėmis šio apeliacinio skundo pagrindo pirma dalis negali būti pripažinta nepriimtina.

262

Kalbant apie esmę, pažymėtina, kad grįsdami apeliacinio skundo antrojo pagrindo pirmą dalį apeliantai pateikia penkis prieštaravimus.

263

Pateikdami pirmąjį prieštaravimą apeliantai ginčija skundžiamo sprendimo 347 ir 357 punktus, nes 1-ajame ir 2-ajame vertinimuose suformuluoti atsargūs vertinimai dėl patikrintos informacijos patikimumo ir pakankamumo, taip pat dėl pateiktų rezultatų tikslumo galėjo sukelti abejonių dėl šių vertinimų nešališkumo, atsargumo ir tikroviškumo.

264

Dėl 1-ojo vertinimo iš to sprendimo 296 ir 347 punktų matyti, kad Bendrasis Teismas nusprendė, jog šie argumentai yra nereikšmingi, nes dėl ECB atlikto su Banco Popular žlugimu arba galimu žlugimu susijusio vertinimo šis vertinimas tapo nebeaktualus. Nors apeliantai teigia, kad BPV negali „deleguoti“ šio vertinimo ECB, jie neatsižvelgia į tai, kad, kaip jau nusprendė Teisingumo Teismas, BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje ECB yra pripažinta prioritetinė kompetencija atlikti tokį vertinimą, kuris grindžiamas jo, kaip priežiūros institucijos, turimomis ekspertinėmis žiniomis. Dėl šio statuso galėdamas susipažinti su visa rizikos ribojimu pagrįsta informacija apie atitinkamą subjektą ECB gali geriausiai nustatyti, ar pagal šio reglamento 18 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje pateiktą žlugimo ar galimo žlugimo apibrėžimą, kuriame nurodomi su rizikos ribojimu susiję elementai, kaip antai leidimo išdavimo sąlygos, turimo turto suma, palyginti su įsipareigojimais ir esamomis arba būsimomis skolomis, įvykdyta su tokiais įsipareigojimais susijusi sąlyga (2021 m. gegužės 6 d. Sprendimo ABLV Bank ir kt. / ECB, C‑551/19 P ir C‑552/19 P, EU:C:2021:369, 62 punktas). Nagrinėjamu atveju reikia pridurti, kad ECB atliktas su Banco Popular žlugimu arba galimu žlugimu susijęs vertinimas taip pat buvo grindžiamas naujesniais duomenimis nei 1-asis vertinimas.

265

Tuo remiantis darytina išvada, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 294–296 ir 347 punktuose nusprendė, kad dėl ECB atlikto su Banco Popular žlugimu arba galimu žlugimu susijęs 1-asis vertinimas, siejamas su ta pačia situacija, tapo nebeaktualus.

266

Dėl 2-ojo vertinimo reikia konstatuoti, kad apeliantų argumentai grindžiami akivaizdžiai klaidingu skundžiamo sprendimo 353 punkto aiškinimu. Priešingai, nei jie teigia, Bendrasis Teismas ne tik pažymėjo, kad vertinimas turi būti grindžiamas nešališkomis, atsargiomis ir tikroviškomis prielaidomis, bet ir pabrėžė, kad vertintojas taip pat turi atsižvelgti į įvairius veiksnius ir aplinkybes. Remiantis to sprendimo 356 punkte Bendrojo Teismo išdėstytais faktais, 2-asis vertinimas grindžiamas prielaidomis ir buvo atliktas atsižvelgiant į įvairius veiksnius, kartu remiantis įverčiais ir perspektyviniais vertinimais. Be to, minėto sprendimo 357 punkte jis pagrįstai pažymėjo, kad, atsižvelgiant į skiriamo laiko ir turimos informacijos ribotumą, bet kokiam preliminariam vertinimui, atliekamam pagal BPeM reglamento 20 straipsnio 10 dalį, būdingi tam tikri neaiškumai ir apytiksliai vertinimai.

267

Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad to paties sprendimo 357 punkte Bendrasis Teismas teisingai ir neprieštaraudamas jo 353 punkte padarytai išvadai nusprendė, kad Deloitte suformuluoti atsargūs vertinimai negali reikšti, kad 2‑asis vertinimas nebuvo nešališkas, atsargus ir tikroviškas.

268

Taigi pirmasis prieštaravimas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

269

Apeliantai teigia, kad, priešingai, nei skundžiamo sprendimo 359 ir 360 punktuose nusprendė Bendrasis Teismas, iš BPeM reglamento 20 straipsnio 1 ir 4 dalių bei techninių reguliavimo standartų projekto 8 straipsnio matyti, kad net į preliminarius vertinimus turi būti įtrauktas viso turto ir įsipareigojimų vertinimas, nesutelkiant dėmesio į kai kuriuos iš šių elementų.

270

Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog šio reglamento 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto ir įsipareigojimų vertinimas turi būti „nešališkas, atsargus ir tikroviškas“, tačiau nereikalaujama išsamiai nustatyti viso turto ir įsipareigojimų. Tokio reikalavimo juo labiau nėra ir minėto reglamento 20 straipsnio 4 dalyje, kurioje tik nurodyta, kad vertinimo tikslas yra „nustatyti <…> turto ir įsipareigojimų vertę“.

271

Kaip nurodyta BPeM reglamento 20 straipsnio 10 dalies antrame sakinyje, nors skubos atvejais preliminarus vertinimas turi apimti turto ir įsipareigojimų įvertinimą, jame turi būti laikomasi reikalavimo dėl jo nešališkumo, atsargumo ir tikroviškumo tik kiek praktiškai įmanoma konkrečiomis aplinkybėmis. Iš tiesų skubos atvejais, kuriais neretai rengiami preliminarūs vertinimai, gali būti neįmanoma išsamiai nustatyti viso turto ir įsipareigojimų.

272

Vadovaujantis ta pačia logika, techninių reguliavimo standartų projekto 8 straipsnyje numatyta, kad vertintojas skiria ypatingą dėmesį toms sritims, kuriose esama daug vertinimo neapibrėžtumo ir kurios turi didelės įtakos bendram vertinimui.

273

Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 359 ir 360 punktuose pagrįstai nusprendė, kad, atsižvelgiant į trumpą turimą laiką, Deloitte galėjo suteikti aiškią pirmenybę turimos informacijos nagrinėjimui ir sutelkti dėmesį tik į Banco Popular pagrindinį turtą ir įsipareigojimus, kurių vertinimas buvo labai neaiškus.

274

Vadinasi, antrąjį prieštaravimą reikia atmesti.

275

Kalbant apie trečiąjį prieštaravimą, reikia priminti: kadangi BPV ir Komisija, patvirtindamos pertvarkymo schemą, turi priimti techninio pobūdžio sprendimus ir parengti prognozes, taip pat atlikti sudėtingus vertinimus, joms turi būti suteikta tam tikra diskrecija. Atsižvelgiant į šią diskreciją, Sąjungos teismas, turintis vykdyti pertvarkymo schemos motyvų pagrįstumo teisminę kontrolę, negali BPV ir Komisijos vertinimo pakeisti savuoju, bet siekia patikrinti, ar tas sprendimas nėra grindžiamas iš esmės netiksliais faktais ir ar jame nepadaryta jokios akivaizdžios vertinimo klaidos arba nepiktnaudžiauta įgaliojimais (pagal analogiją žr. 2023 m. gegužės 4 d. Sprendimo ECB / Crédit lyonnais, C‑389/21 P, EU:C:2023:368, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Šie principai taikomi atliekant BPeM reglamento 20 straipsnio 1, 3, 10, 11 ir 13 dalyse numatytą banko įsipareigojimų ir turto vertinimą, kurį atlieka BPV arba jos prašymu nepriklausomas ekspertas.

276

Dėl skundžiamo sprendimo 370 ir 371 punktuose nurodytų paskolų ir skolinių reikalavimų apeliantai tik pažymi manantys, kad techninių reguliavimo standartų projekto 8 straipsnis taikomas tik turtui, kuriam atliekant vertinimą reikia skirti ypatingą dėmesį. Vis dėlto to sprendimo 370 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad paskolos ir skoliniai reikalavimai yra vienas iš elementų, dėl kurių kyla didelis neaiškumas ir į kuriuos vertintojas atkreipia ypatingą dėmesį pagal minėtą nuostatą. Tačiau apeliaciniame skunde apeliantai nepateikia jokio argumento, kuriuo būtų konkrečiai ginčijamas šis vertinimas, bet iš esmės prašo Teisingumo Teismo iš naujo įvertinti faktines aplinkybes, o tai nedera su jo įgaliojimais apeliaciniame procese. Todėl toks argumentas yra nepriimtinas.

277

Skundžiamo sprendimo 378 ir 379 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad po Banco Popular pertvarkymo Banco Santander atliktas mokesčių turto vertinimas neįrodo, kad Deloitte nuvertino turtą. Šiuo klausimu jis, be kita ko, pažymėjo, kad Banco Santander nustatyta šio turto vertė priklausė, be kita ko, nuo Banco Santander ir Banco Popular sinergijos, o Deloitte turėjo nustatyti skirtingų turto kategorijų vertę ne konkrečiam pirkėjui, o visiems potencialiems pirkėjams. Apeliantai ginčija šių faktinių aplinkybių vertinimų pagrįstumą ir prašo Teisingumo Teismo iš naujo įvertinti faktines aplinkybes, todėl šis jų prašymas šiuo aspektu turi būti pripažintas nepriimtinu.

278

Galiausiai to sprendimo 386 ir 387 punktuose Bendrasis Teismas išdėstė Deloitte pateiktus paaiškinimus dėl nematerialiojo turto vertinimo metodo, kuriais taip pat patikslinama, kad, jos nuomone, prasti Banco Popular veiklos rezultatai rodė galimą nematerialiojo turto nuvertėjimą. Apeliaciniame skunde apeliantai ginčija šiuos vertinimus ir remiasi tariamai spekuliatyviu pastarosios išvados pobūdžiu, vadovaudamiesi po pertvarkymo susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis. Iš to matyti, kad apeliantai ir vėl prašo Teisingumo Teismo iš naujo įvertinti faktines aplinkybes, o toks prašymas apeliaciniame procese yra nepriimtinas.

279

Vadinasi, trečiasis prieštaravimas turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

280

Dėl 2-ajame vertinime nustatyto verčių intervalo pažymėtina, jog iš skundžiamo sprendimo 395–400 punktų matyti, kad, remiantis Deloitte pateikta informacija, skirtingiems scenarijams nustatytų verčių skirtumas buvo pateisinamas šiame vertinime taikytu metodu pagal techninių reguliavimo standartų projekto 2 straipsnio 3 dalį.

281

Nors apeliantai savo apeliaciniame skunde teigia, kad nustatytas intervalas buvo per didelis, kad jį būtų galima laikyti atsargiu, nešališku ir tikrovišku, jie pripažįsta, kad pasirinktas vertinimo metodas atitiko šią nuostatą. Taigi jie vėl prašo Teisingumo Teismo iš naujo įvertinti faktines aplinkybes, o toks prašymas apeliaciniame procese yra nepriimtinas.

282

Vadinasi, ketvirtasis prieštaravimas yra nepriimtinas.

283

Pateikdami penktąjį prieštaravimą apeliantai tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 404–409 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai atmetė jų argumentus, kad kyla prieštaravimas tarp 2-ajame vertinime pateiktos turto vertės, kuri patenka į intervalą nuo 1,3 mlrd. EUR iki minus 8,2 mlrd. EUR, ir 1-ojo vertinimo bei ECB atlikto su Banco Popular žlugimu arba galimu žlugimu susijusio vertinimo, kuriuose daroma išvada dėl Banco Popular mokumo.

284

Pirma, jie iš esmės teigia, jog vien to, kad BPV ir Deloitte abi atliko Banco Popular vertinimą, pakanka, kad 1-asis ir 2-asis vertinimai būtų panašūs, neatsižvelgiant į jų skirtumus, susijusius su siekiamu tikslu ir teisiniu pagrindu.

285

Vis dėlto Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 406 punkte teisingai konstatavo, kad skirtingi 1-ojo ir 2-ojo vertinimų tikslai paaiškinami tuo, kad tuose vertinimuose remiamasi skirtingais kriterijais, apibrėžtais EBI techninių reguliavimo standartų projekte. Bendrasis Teismas taip pat konkrečiau priminė, kad, remiantis tuo techninių reguliavimo standartų projektu, 1-uoju vertinimu iš esmės siekiama nustatyti, ar bendra įstaigos turto vertė viršija jos įsipareigojimų vertę, kitaip tariant, ar pagal balansą įstaiga yra moki, o 2-asis vertinimas turėjo būti grindžiamas įstaigos ekonomine, o ne balansine verte.

286

Atsižvelgdamas į šiuos skirtumus Bendrasis Teismas, nepadarydamas teisės klaidos, galėjo atmesti argumentą dėl tariamo šių vertinimų prieštaravimo.

287

Antra, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 264 punkte, Bendrasis Teismas pagrįstai nusprendė, kad dėl ECB atlikto su Banco Popular žlugimu arba galimu žlugimu susijusio vertinimo 1-asis vertinimas tapo nebeaktualus, kiek jis susijęs su ta pačia situacija.

288

Trečia, kiek tai susiję su tariamais prieštaravimais tarp 2-ojo ir ECB vertinimų, apeliantai neginčija skundžiamo sprendimo 409 punkte padarytos išvados, kad atliekant 2-ąjį vertinimą reikėjo atsižvelgti į Banco Popular ekonominę, o ne į balansinę vertę, taigi tarp šiame vertinime nurodytos neigiamos ekonominės vertės ir minėtame ECB vertinime pateiktos išvados, jog Banco Popular buvo mokus, negali būti akivaizdaus prieštaravimo.

289

Be to, nesant jokio patikslinimo dėl tariamų prieštaravimų, susijusių su nelikvidžiojo turto apskaičiavimu, argumento, siejamo su tokiais prieštaravimais, nepakanka Bendrojo Teismo padarytai teisės klaidai nustatyti.

290

Vadinasi, penktasis prieštaravimas, taigi ir visa apeliacinio skundo antrojo pagrindo pirma dalis, turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

291

Pateikdami apeliacinio skundo antrojo pagrindo antrąją dalį apeliantai priekaištauja Bendrajam Teismui, kad jis padarė kelias teisės klaidas, kai nagrinėjo 1-ojo ir 2-ojo vertinimų atitiktį BPeM reglamento 20 straipsnio 5 daliai.

292

Pirma, apeliantai teigia, kad, priešingai, nei Bendrasis Teismas nusprendė skundžiamo sprendimo 292 ir 293 punktuose, BPeM reglamento 20 straipsnio 5 dalies a punkte numatytą analizę turi atlikti nepriklausomas asmuo, o ne BPV. Antra, skundžiamo sprendimo 298 punkte Bendrasis Teismas klaidingai konstatavo, kad apeliantai nepateikė argumentų dėl šio reglamento 20 straipsnio 5 dalies c punkto, nors dublike pirmojoje instancijoje tvirtino, kad atliekant šiuos vertinimus pastarojoje nuostatoje numatytas tikslas nenagrinėtas. Trečia, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 299 ir 301 punktuose nepateikdamas jokių įrodymų ar motyvų nusprendė, kad 2-asis vertinimas apima minėto reglamento 20 straipsnio 5 dalies b, f ir g punktuose numatytą analizę.

293

Banco Santander teigimu, apeliacinio skundo antrojo pagrindo antra dalis yra nepriimtina, nes apeliantai tik pakartoja argumentus, kuriuos jau buvo pateikę Bendrajame Teisme. Bet kuriuo atveju ši dalis yra nepagrįsta.

294

Komisija, BPV ir Ispanijos Karalystė teigia, kad šio apeliacinio skundo pagrindo antra dalis yra nepagrįsta.

295

Dėl Banco Santander pateikto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo reikia pažymėti, kad apeliacinio skundo antrojo pagrindo antroje dalyje apeliantai siekia užginčyti Bendrojo Teismo pateiktą BPeM reglamento 20 straipsnio 5 dalies aiškinimą, nurodydami ginčijamus skundžiamo sprendimo punktus ir argumentus, kuriais remiamasi juos ginčijant. Todėl šio apeliacinio skundo pagrindo antra dalis negali būti visa pripažinta nepriimtina.

296

Atsižvelgiant į tai, dėl trečiojo prieštaravimo, pateikto grindžiant šią dalį, Bendrasis Teismas, remdamasis ginčijama pertvarkymo schema ir Deloitte ataskaita, konstatavo, kad atlikdama analizę pastaroji atsižvelgė į šio reglamento 20 straipsnio 5 dalies b, f ir g punktuose numatytus tikslus. Nors apeliantai dabar remiasi tuo, kad 2-ajame vertinime šie tikslai neanalizuojami, jie ginčija Bendrojo Teismo atliktą faktinių aplinkybių vertinimą, tačiau neteigia, kad Bendrasis Teismas būtų jas iškraipęs. Todėl apeliacinio skundo antrojo pagrindo antros dalies trečiasis prieštaravimas yra nepriimtinas.

297

Dėl pirmojo prieštaravimo reikia priminti, kad BPeM reglamento 20 straipsnio 5 dalyje nurodyti tikslai, kurių turi būti siekiama atliekant 20 straipsnio 1 dalyje numatytą turto ir įsipareigojimų vertinimą. Nors pastarojoje nuostatoje nustatyta, kad šį vertinimą turi atlikti nuo viešųjų institucijų, įskaitant BPV bei nacionalinę pertvarkymo instituciją, ir nuo susijusio subjekto nepriklausomas asmuo, šio reglamento 20 straipsnio 3 dalyje aiškiai numatyta, kad BPV gali atlikti preliminarų turto ir įsipareigojimų vertinimą, jei nepriklausomo vertinimo atlikti neįmanoma.

298

Taigi skundžiamo sprendimo 292 ir 293 punktuose Bendrasis Teismas pagrįstai nusprendė, kad BPeM reglamento 20 straipsnio 5 dalies a punkte numatyto tikslo analizę ne visada turi atlikti nepriklausomas ekspertas.

299

Taigi apeliacinio skundo antrojo pagrindo antros dalies pirmasis prieštaravimas yra nepagrįstas.

300

Dėl antrojo prieštaravimo pažymėtina, kad apeliantai pagrįstai ginčija skundžiamo sprendimo 298 punkte padarytos išvados, kad ieškinyje ir dublike pirmojoje instancijoje jie nepateikia konkrečių argumentų dėl BPeM reglamento 20 straipsnio 5 dalies c punkte nurodyto tikslo, tikslumą. Dublike pirmojoje instancijoje jie iš tikrųjų pažymėjo, kad šis tikslas liko neįvertintas.

301

Reikia paminėti ir tai, kad, kaip savo išvados 48 punkte pažymėjo generalinė advokatė, skundžiamo sprendimo 302 ir 303 punktuose Bendrasis Teismas, remdamasis šio reglamento 20 straipsnio 10 ir 11 dalimis, nepadarydamas teisės klaidos vis dėlto galėjo prieiti prie išvados, kad 1-asis vertinimas atitiko BPeM reglamento nuostatas.

302

Šiuo klausimu reikėtų pažymėti, kad minėto reglamento 20 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad nors kai kurie vertinimo reikalavimai skubos atveju turi būti įvykdyti, kitų turi būti laikomasi tik tiek, kiek įmanoma. Tačiau, kalbant apie šių dviejų rūšių reikalavimus, šioje nuostatoje neminima to paties reglamento 20 straipsnio 5 dalyje nurodytų vertinimo tikslų analizė.

303

Be to, BPeM reglamento 20 straipsnio 11 dalyje aiškiai numatyta, kad vertinimas, kuris neatitinka visų šio reglamento 20 straipsnio 1 ir 4–9 dalyse nustatytų reikalavimų, laikomas preliminariu tol, kol nepriklausomas asmuo atlieka vertinimą, visiškai atitinkantį minėtus reikalavimus. Pagal minėto reglamento 20 straipsnio 13 dalį toks preliminarus vertinimas yra tinkamas pagrindas BPV priimti sprendimą dėl pertvarkymo veiksmų. Taigi tariamai neatsižvelgus į to paties reglamento 20 straipsnio 5 dalies c punkte numatytą tikslą, vertinimas ne tampa neteisėtas, o tiesiog yra preliminarus.

304

Taigi apeliacinio skundo antrojo pagrindo antros dalies antrasis prieštaravimas yra nereikšmingas.

305

Vadinasi, apeliacinio skundo antrojo pagrindo antra dalis yra iš dalies nepriimtina ir iš dalies nepagrįsta.

306

Apeliacinio skundo antrojo pagrindo trečioje dalyje apeliantai teigia, kad buvo pažeistos BPeM reglamento 20 straipsnio 7 ir 9 dalys. Šią dalį sudaro du prieštaravimai.

307

Pateikdami pirmąjį prieštaravimą apeliantai teigia, kad skundžiamo sprendimo 417 ir 418 punktuose Bendrasis Teismas pažeidė BPeM reglamento 20 straipsnio 7 dalį, kai nusprendė, kad 2-ajame vertinime nurodytų apskaitos dokumentų trūkumai yra nereikšmingi, nes buvo pateikti ataskaitos dalyje, kurioje analizuojamas likvidavimo scenarijus. Vis dėlto 2-ajame vertinime, remiantis ta pačia nuostata, buvo tiksliai įvertinta, ar pasirinkus likvidavimo scenarijų investuotojų padėtis būtų geresnė, ar blogesnė.

308

Pateikdami antrąjį prieštaravimą, grindžiamą šio reglamento 20 straipsnio 9 dalies pažeidimu, apeliantai teigia, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į šios nuostatos formuluotę, kai to sprendimo 421–423 punktuose nusprendė, kad skirtingų kategorijų akcininkų ir kreditorių vertinimo pagal likvidavimo scenarijų klausimas susijęs ne su 2-uoju, o su 3-uoju vertinimu.

309

Banco Santander teigimu, apeliacinio skundo antrojo pagrindo trečia dalis yra nepriimtina, nes apeliantai tik pakartoja argumentus, kuriuos jau buvo pateikę Bendrajame Teisme. Bet kuriuo atveju ši apeliacinio skundo antrojo pagrindo dalis yra nepagrįsta.

310

Komisija, BPV ir Ispanijos Karalystė teigia, kad šio apeliacinio skundo pagrindo trečia dalis yra nepagrįsta.

311

Dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo reikia pažymėti, kad apeliacinio skundo antrojo pagrindo trečioje dalyje apeliantai teigia, jog skundžiamo sprendimo 417 ir 418 bei 421–423 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai atmetė kelis prieštaravimus, kuriais ginčijamas 2-ojo vertinimo suderinamumas su BPeM reglamento 20 straipsnio 7 ir 9 dalimis.

312

Taigi, priešingai, nei teigia Banco Santander, apeliantai ne tik pakartoja argumentus, kuriuos jau buvo pateikę pirmojoje instancijoje, todėl šie argumentai yra priimtini.

313

Vis dėlto apeliacinio skundo antrojo pagrindo trečią dalį reikia atmesti kaip nereikšmingą.

314

Dėl šios dalies pirmojo prieštaravimo, grindžiamo BPeM reglamento 20 straipsnio 7 dalies pažeidimu, reikia pažymėti, kad ginčijami skundžiamo sprendimo punktai patenka į Bendrojo Teismo analizę, susijusią su apeliantų argumentais, kad 2-asis vertinimas turėjo būti papildytas kiekvieno Banco Popular grupę sudarančio subjekto atnaujintu balansu ir finansinės būklės ataskaita.

315

Vis dėlto atmetant šiuos argumentus reikia pažymėti, kad Bendrojo Teismo rėmimasis jam pateiktų dokumentų nereikšmingumu skundžiamo sprendimo 416–419 punktuose buvo tik perteklinis. Iš tiesų to sprendimo 415 punkte Bendrasis Teismas jau pažymėjo, kad toks reikalavimas nekyla iš šio reglamento 20 straipsnio 7 dalies. Be to, to paties sprendimo 414 punkte jis priminė, kad pagal minėto reglamento 20 straipsnio 10 dalį preliminarus vertinimas, kaip antai 2-asis vertinimas, turėjo atitikti to paties reglamento 20 straipsnio 7 ir 9 dalyse nustatytus reikalavimus, tik jeigu tai buvo pagrįstai įmanoma atsižvelgiant į aplinkybes.

316

Šie argumentai, kurių apeliantai apeliaciniame procese neginčija, pakankamai teisiškai pagrindžia jų argumento, susijusio su BPeM reglamento 20 straipsnio 7 dalies pažeidimu, atmetimą.

317

Pateikdami apeliacinio skundo antrojo pagrindo trečios dalies antrąjį prieštaravimą, grindžiamą BPeM reglamento 20 straipsnio 9 dalies pažeidimu, apeliantai ginčija tik skundžiamo sprendimo 421–423 punktus, nes Bendrasis Teismas juose nusprendė, jog skirtingų kategorijų akcininkų ir kreditorių vertinimo pagal likvidavimo scenarijų klausimas susijęs ne su 2-uoju, o su 3-uoju vertinimu.

318

Vis dėlto iš to sprendimo 420, 421 ir 423 punktų in fine matyti, kad atmesdamas jų argumentą, susijusį su BPeM reglamento 20 straipsnio 9 dalies pažeidimu, Bendrasis Teismas taip pat rėmėsi išvada, kad 2-asis vertinimas atitiko iš šios nuostatos kylančius reikalavimus, kiek tai buvo praktiškai įmanoma atsižvelgiant į aplinkybes, kaip numatyta šio reglamento 20 straipsnio 10 dalyje. Apeliantai šios išvados neginčija, todėl antrasis prieštaravimas taip pat yra nereikšmingas.

319

Taigi apeliacinio skundo antrojo pagrindo trečią dalį reikia atmesti.

320

Pateikdami apeliacinio skundo antrojo pagrindo ketvirtą dalį apeliantai teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė BPeM reglamento 20 straipsnio 10 ir 11 dalis, kai skundžiamo sprendimo 277–284 punktuose nusprendė, kad galutinio ex post vertinimo nebuvimas negali turėti įtakos ginčijamos pertvarkymo schemos galiojimui.

321

Iš tiesų pagal šio reglamento 20 straipsnio 13 dalį preliminarus vertinimas turi būti atliktas laikantis šio straipsnio 10 ir 11 dalių, kad tai būtų tinkamas pagrindas priimti sprendimą dėl pertvarkymo veiksmų dar prieš patį pertvarkymą. Iš minėto reglamento 20 straipsnio 11 dalies matyti, kad po preliminaraus vertinimo turi būti atliktas galutinis ex post vertinimas. Priešingu atveju pareiga rengti galutinius vertinimus neturėtų prasmės.

322

Be to, nors pagal BPeM reglamento 20 straipsnio 10 dalį šio straipsnio 1, 7 ir 9 dalyse nustatytų reikalavimų laikymasis siejamas su sąlyga, kad šio straipsnio turi būti laikomasi tik tiek, kiek praktiškai įmanoma konkrečiomis aplinkybėmis, pagal šią nuostatą BPV aiškiai neatleidžiama nuo pareigos laikytis iš šio reglamento 20 straipsnio 5 dalies kylančių reikalavimų. Šiomis aplinkybėmis apeliantai taip pat priduria, kad skundžiamo sprendimo 283 ir 284 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai atmetė jų teiginį, kad atsisakymas priimti galutinius vertinimus patvirtina, jog šių vertinimų preliminarios versijos yra netikslios.

323

Komisija, BPV, Ispanijos Karalystė ir Banco Santander ginčija šių argumentų pagrįstumą.

324

Apeliacinio skundo antrojo pagrindo ketvirtoje dalyje apeliantai ginčija skundžiamo sprendimo 277–284 punktus, motyvuodami tuo, kad preliminarus vertinimas gali būti tinkamas pagrindas priimti sprendimą dėl pertvarkymo veiksmų, tik jeigu po jo parengiamas galutinis ex post vertinimas.

325

Šiuo klausimu, žinoma, tiesa, kad BPeM reglamento 20 straipsnio 13 dalyje nurodyti preliminarūs vertinimai, atliekami „pagal [šio straipsnio] 10 ir 11 dalis“, o tai rodo, jog tam, kad preliminarus vertinimas būtų tinkamas pagrindas imtis pertvarkymo veiksmų, jis turi atitikti minėto straipsnio 10 ir 11 dalyse numatytas sąlygas. Tačiau šio reglamento 20 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad vertinimas, kuris neatitinka visų 20 straipsnio 1 ir 4–9 dalyse nustatytų reikalavimų, laikomas preliminariu „tol, kol <…> nepriklausomas asmuo atlieka <…> galutin[į] ex-post vertinim[ą] <…> kuo skubiau“. Iš pačių šių žodžių, visų pirma iš jungtukų „tol, kol“, matyti, kad galutinio ex post vertinimo parengimas nėra sąlyga, kad vertinimą būtų galima laikyti preliminariu.

326

Apeliantai klaidingai teigia, kad dėl tokio aiškinimo BPeM reglamento 20 straipsnio 11 dalyje numatytas galutinis ex post vertinimas visiškai netenka prasmės. Iš tiesų pagal šią nuostatą jos tikslas yra, pirma, užtikrinti, kad visi atitinkamo subjekto nuostoliai būtų visiškai pripažinti to subjekto apskaitos dokumentuose, ir, antra, pagrįsti informacija sprendimą atkurti kreditorių reikalavimus arba padidinti sumokėto atlygio sumą pagal šio reglamento 20 straipsnio 12 dalį.

327

Be to, kadangi galutinis ex post vertinimas, atsižvelgiant į šį tikslą, turi būti atliekamas patvirtinus pertvarkymo schemą, pakanka priminti, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, Sąjungos akto teisėtumas vertinamas atsižvelgiant į jo priėmimo metu buvusias faktines ir teisines aplinkybes (2015 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Komisija, C‑398/13 P, EU:C:2015:535, 22 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

328

Taigi Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 277–284 punktuose nusprendė, kad galutinio ex post vertinimo nebuvimas negali turėti įtakos ginčijamos pertvarkymo schemos galiojimui.

329

Dėl teiginio, kad atsisakymas priimti galutinį ex post vertinimą patvirtina, jog preliminarios versijos yra netikslios, Bendrasis Teismas teisingai pažymėjo, kad šis teiginys yra visiškai spekuliatyvus ir bet kuriuo atveju juo ginčijamas ne galutinio ex post vertinimo nebuvimas, o 2-asis vertinimas.

330

Be to, nors apeliantai pažymi, kad BPeM reglamento 20 straipsnio 10 dalyje nenurodyti iš šio straipsnio 5 dalies kylantys reikalavimai, reikia pažymėti, kad šis argumentas susijęs su teisės klaidomis, nurodytomis apeliacinio skundo antrojo pagrindo antros dalies antrajame prieštaravime, ir turi būti atmestas remiantis tais pačiais motyvais, kurie išdėstyti šio sprendimo 300–303 punktuose.

331

Vadinasi, šio apeliacinio skundo pagrindo ketvirta dalis yra nepagrįsta.

332

Pateikdami apeliacinio skundo trečiąjį pagrindą apeliantai tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 590 ir 591 punktuose Bendrasis Teismas nepagrįstai atmetė jų prašymą atlyginti žalą, susijusią su ginčijamos pertvarkymo schemos ir Sprendimo 2017/1246 panaikinimu.

333

Kaip savo išvados 60 punkte pažymėjo generalinė advokatė, šiuo klausimu apeliantai tik nurodo ginčijamus skundžiamo sprendimo punktus ir pažymi, kad toliau laikosi savo argumentų dėl šių sprendimų neteisėtumo, taip pat tai, kad jie remiasi tik savo prašymu atlyginti žalą, grindžiamu tokiu neteisėtumu, tačiau nesukonkretina, kokią teisės klaidą tariamai padarė Bendrasis Teismas

334

Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją, nurodytą šio sprendimo 140 punkte, apeliaciniame skunde turi būti tiksliai nurodyti sprendimo ar nutarties, kuriuos prašoma panaikinti, ginčijami punktai ir teisiniai argumentai, kuriais konkrečiai grindžiamas šis prašymas, nes priešingu atveju apeliacinis skundas ar atitinkamas pagrindas bus nepriimtinas.

335

Šiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad apeliacinio skundo trečiasis pagrindas yra nepriimtinas.

336

Apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo pirmoje dalyje apeliantai teigia, kad nagrinėdamas jų ieškinį dėl deliktinės atsakomybės už pareigos laikytis konfidencialumo pažeidimą Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų aiškindamas SESV 339 straipsnį ir BPeM reglamento 88 ir 91 straipsnius, siejamus su jo 116 konstatuojamąja dalimi. Šią dalį sudaro aštuoni prieštaravimai.

337

Pirma, apeliantai teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė rūpestingumo ir atsargumo reikalavimus, kylančius iš BPeM reglamento 88 ir 91 straipsnių, siejamų su šio reglamento 116 konstatuojamąja dalimi, ir SESV 339 straipsnio, kai skundžiamo sprendimo 613 ir 616–618 punktuose nusprendė, kad interviu, kurį BPV pirmininkė davė televizijos kanalui Bloomberg, ji nepažeidė nei konfidencialumo principo, nei pareigos saugoti profesinę paslaptį. Iš tiesų per šį interviu ji patvirtino, kad BPV stebėjo Banco Popular, priešingai, nei elgtųsi įprastai apdairi ir rūpestinga administravimo institucija.

338

Atsižvelgiant į BPeM reglamento 116 konstatuojamąją dalį, reikėtų remtis principu, kad vien tai, jog BPV vertina konkretų subjektą, gali turėti šiam subjektui neigiamų pasekmių. Šiuo klausimu apeliantai mano, kad dėl to, jog anksčiau spaudoje buvo neigiamų atgarsių apie Banco Popular, neatleidžia BPV nuo atsakomybės, todėl ji turėjo elgtis labai atsargiai, kiek tai susiję su bet kokia užuomina apie Banco Popular. Be to, per minėtą interviu pateiktus pareiškimus rinka laikė požymiu, kad gali būti priimta pertvarkymo priemonė.

339

Antra, jie iš esmės remiasi skirtingų teisinių kriterijų taikymu. Nagrinėdamas BPV atsakomybę Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 615 ir 616 punktuose apribojo BPeM reglamento 116 konstatuojamosios dalies taikymo sritį tais atvejais, kai buvo konkrečiai atskleista, kad bankui bus taikoma pertvarkymo procedūra. Vis dėlto to sprendimo 485–488 punktuose nagrinėdamas teisę būti išklausytam Bendrasis Teismas nusprendė, kad vien informacijos apie tai, kad subjektas žlunga arba gali žlugti, pateikimas gali turėti neigiamų pasekmių.

340

Trečia, to sprendimo 613 ir 616 punktuose Bendrasis Teismas sumenkino BPV pirmininkės pareiškimų poveikio Banco Popular padėčiai svarbą, palyginęs šiuos pareiškimus su ankstesniu 2017 m. gegužės 15 d. laikraščio El Confidencial straipsniu, kuriame nurodyta, kad ECB atliko Banco Popular patikrinimą. Vis dėlto šiame laikraščio straipsnyje nurodytos ECB, kaip bankų sektoriaus priežiūros institucijos, rengiamos analizės jokiu būdu negalima palyginti su BPV vykdoma priežiūra. Be to, straipsnio paskelbimas nefinansinėje spaudoje taip pat negali būti lyginamas su BPV pirmininkės pareiškimais televizijos kanalui Bloomberg. Taip pat, skirtingai nuo minėtų pareiškimų datos, 2017 m. gegužės 15 d. laikraščio straipsnio paskelbimo data jokiame oficialiame dokumente nenurodyta kaip svarbi data, kai buvo nustatytas indėlių atsiėmimas arba nukritęs kursas.

341

Ketvirta, kiek tai susiję su 2017 m. gegužės 31 d. agentūros Reuters paskelbtu spaudos straipsniu, apeliantai teigia, kad, priešingai, nei Bendrasis Teismas konstatavo skundžiamo sprendimo 625 punkte, vidaus informacijos nutekinimas, apie kurį kalbama šiame straipsnyje, leido rinkai suprasti, kad Banco Popular bus taikoma pertvarkymo priemonė, nepaisant to, kad vėliau BPV pranešime spaudai tai buvo paneigta. Dėl to sprendimo 627–632 punktuose pateiktų argumentų jie teigia, kad nors kituose 2017 m. gegužės 11 d. ir 15 d.El Confidencial spaudos straipsniuose jau buvo kalbama apie Banco Popular žlugimo riziką, nė viename iš šių straipsnių nebuvo nurodyti Sąjungos šaltiniai, kitaip nei minėtame straipsnyje, kurį paskelbė agentūra Reuters. Bet kuriuo atveju Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad buvo nustatytas ryšys tarp 2017 m. gegužės 31 d. agentūros Reuters paskelbto straipsnio ir 2017 m. gegužės 23 d. BPV pirmininkės padarytų pareiškimų, o tai rinkoje sukėlė visuotinę paniką.

342

Penkta, apeliantai teigia, kad BPeM reglamento 116 konstatuojamojoje dalyje ir 88 straipsnyje įtvirtinta nuginčijama prezumpcija dėl pareiškimų, informacijos nutekinimo ir kitų viešų pranešimų, padarytų pažeidžiant pareigą laikytis konfidencialumo, ir padarytos žalos priežastinio ryšio buvimo. Taigi pažeidus šią pareigą įrodinėjimo pareiga perkeliama ir tenka Sąjungos organams, kurie turi įrodyti, kad tokio ryšio nėra. Skundžiamo sprendimo 636–641 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes neatsižvelgė į šią prezumpciją.

343

Šešta, jie teigia, kad du vidaus elektroniniai laiškai, susiję su galimu 2017 m. rugpjūčio 10 d. ir 18 d. informacijos nutekinimu, kuriuos jie išsiuntė Bendrajam Teismui, įrodo, jog BPV neįdiegė jokio veiksmingo automatinio kontrolės ar įspėjimo mechanizmo tokiam nutekinimui ir pirmininkės pareiškimams stebėti. Priešingai, nei Bendrasis Teismas nusprendė skundžiamo sprendimo 644 ir 645 punktuose, tokio mechanizmo nebuvimas yra svarbus vertinant pareigos laikytis konfidencialumo pažeidimą.

344

Septinta, skundžiamo sprendimo 609 ir 610 punktuose Bendrasis Teismas nepagrįstai nepriėmė sprendimo dėl jų argumentų, susijusių su informacijos nutekinimu Ispanijos valdžios institucijoms, kurioms atstovaujama BPV.

345

Galiausiai, aštunta, apeliantai priekaištauja Bendrajam Teismui, kad jis skundžiamo sprendimo 647–651 punktuose atmetė jų prieštaravimą, susijusį su tariamu pasyviu BPV ir Komisijos elgesiu, motyvuodamas tuo, kad jie nepaaiškino nei to, dėl ko priekaištauja Komisijai ir BPV, nei kokią nuostatą jie laiko pažeista, ir kad tais atvejais, kai jie darė nuorodą į ieškinyje dėl panaikinimo pateiktus argumentus, šie argumentai jau buvo atmesti.

346

Vis dėlto ieškinio pirmojoje instancijoje 169 punkto ii ir iii papunkčiuose, kiek tai susiję su BPV pareiškimais, informacijos nutekinimu ir sprendimų priėmimo procesu, apeliantai nurodė gero administravimo ir rūpestingumo principų, nemo auditur principo, pareigos motyvuoti, proporcingumo principo, kiek tai susiję su Chartijos 17 straipsniu, ir nediskriminavimo principo pažeidimą. Dėl šių principų ir pagrindinių teisių gali kilti BPV ir Komisijos deliktinė atsakomybė už BPeM reglamento 88 straipsnio pažeidimą ir dėl rūpestingumo bei atsargumo stokos įgyvendinant šio reglamento 18 straipsnį, nes minėtos institucijos skubiai priėmė Banco Popular pertvarkymo priemonę ir tuo pačiu metu tam tikrais atvejais nesiėmė jokių veiksmų arba veikė neteisėtai, ir apeliantai dėl to patyrė žalą. Apeliantai pabrėžia, kad palieka šiuos prieštaravimus, nurodydami apeliacinio skundo pirmajame ir antrajame pagrinduose minėtas teisės klaidas.

347

BPV teigia, kad apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo pirma dalis yra nepriimtina, nes pagal šią dalį apeliaciniame skunde tik pakartojami pirmojoje instancijoje jau pateikti argumentai. Dėl tų pačių priežasčių Komisija mano, kad šiai daliai pagrįsti pateiktas aštuntasis prieštaravimas yra nepagrįstas, ir teigia, kad pateikti teiginiai yra bendro pobūdžio ir netikslūs, o tai trukdo kitai šaliai veiksmingai gintis.

348

Pirmiausia, nors BPV teigia, kad apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo pirmoje dalyje tik pakartojami pirmojoje instancijoje jau pateikti argumentai, reikia pažymėti, kad šia apeliacinio skundo dalimi iš esmės siekiama užginčyti Bendrojo Teismo motyvų, susijusių su keliais jam pateiktais teisės klausimais dėl BPV ir (arba) Komisijos padaryto pareigos laikytis konfidencialumo pažeidimo, pagrįstumą. Be to, kadangi šioje dalyje tiksliai nurodomi ginčijami skundžiamo sprendimo punktai, ji negali būti visa pripažinta nepriimtina.

349

Likusiuose nepriimtinumu grindžiamuose prieštaravimuose apsiribojama tam tikrais prieštaravimais, nurodytais apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo pirmai daliai pagrįsti. Juos reikia nagrinėti atliekant su atitinkamu prieštaravimu susijusią analizę.

350

Pateikdami apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo pirmos dalies pirmąjį–trečiąjį prieštaravimus apeliantai iš esmės teigia, kad skundžiamo sprendimo 611–618 punktuose klaidingai aiškinama ir taikoma pareiga laikytis konfidencialumo, kylanti iš SESV 339 straipsnio ir BPeM reglamento 88 ir 91 straipsnių, aiškinamų atsižvelgiant į jo 116 konstatuojamąją dalį, turint omenyje BPV pirmininkės teiginius, išsakytus per 2017 m. gegužės 23 d. interviu televizijos kanalui Bloomberg.

351

Pirma, kiek tai susiję su šios pareigos aiškinimu, apeliantai priekaištauja Bendrajam Teismui, kad jis nesilaikė nuomonės, jog vien tai, kad BPV vykdo konkretaus subjekto priežiūrą, gali pažeisti šią pareigą.

352

Remiantis SESV 339 straipsniu, Sąjungos institucijų nariai, pareigūnai ir kiti tarnautojai netgi nustoję eiti savo pareigas neturi teisės atskleisti informacijos, kurią yra įsipareigoję saugoti kaip profesinę paslaptį, ypač informacijos apie įmones, jų verslo ryšius ar sąnaudų sudedamąsias dalis.

353

Kiek tai susiję su BPV, BPeM reglamento 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BPV nariams ir, be kita ko, šio organo darbuotojams, taikomi profesinės paslapties reikalavimai, nustatyti SESV 339 straipsnyje ir atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose. Dėl to jiems, be kita ko, draudžiama atskleisti konfidencialią informaciją, kurią jie sužino vykdydami savo profesinę veiklą, jokiam asmeniui ar institucijai, nebent tai daroma, be kita ko, einant minėtas pareigas arba pateikiant tokią jos santrauką ar apibendrinimą, kad nebūtų galima nustatyti atitinkamo subjekto tapatybės. Vis dėlto pačioje BPeM reglamento 88 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kas yra konfidenciali informacija.

354

Šiuo klausimu šio reglamento 116 konstatuojamojoje dalyje visų pirma nurodyta, kad „informacija apie pertvarkymo plano turinį bei detales, taip pat apie tų planų vertinimų rezultatus gali turėti didelį poveikį, ypač atitinkamoms įmonėms“, ir kad „[r]eikia laikytis prielaidos, kad bet kokia iki sprendimo priėmimo pateikiama informacija apie jo aspektus (apie tai, ar tenkinamos pertvarkymo sąlygos, apie konkrečios priemonės naudojimą arba bet kokius proceso veiksmus), turės poveikį su atitinkamais veiksmais susijusiems privatiems ir viešiesiems interesams“.

355

Be to, šioje konstatuojamojoje dalyje pažymima, kad „vien informacija apie tai, kad Valdyba ir nacionalinės pertvarkymo institucijos nagrinėja konkretaus subjekto atvejį, jau galėtų turėti neigiamo poveikio tam subjektui“, ir kad „būtina užtikrinti, kad būtų taikomi tinkami tokios informacijos <…> konfidencialumo išsaugojimo mechanizmai“.

356

Galiausiai toje pačioje konstatuojamojoje dalyje nurodyta tokia informacija, t. y. „pertvarkymo planų turinys bei detalės ir šių planų vertinimų rezultatai“. Ši informacija, kaip nurodyta ir šio sprendimo 354 punkte, susijusi su pertvarkymo priemone.

357

Tuo remiantis darytina išvada, kad vien tai, jog BPV ir nacionalinės pertvarkymo institucijos nagrinėja konkretaus subjekto atvejį pagal pertvarkymo procedūrą ar priemonę arba jas numatant, gali turėti neigiamą poveikį šiam subjektui, todėl turi būti laikoma, kad joms taikoma BPeM reglamento 88 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga laikytis konfidencialumo.

358

Vis dėlto iš šio reglamento 15 ir 89 konstatuojamųjų dalių matyti, kad tarp pagal BPM patikėtų priežiūros užduočių, be kita ko, ECB, ir pagal BPeM reglamentą BPV pavestų uždavinių egzistuoja glaudus ryšys. Vadinasi, siekiant optimizuoti BPM veiksmingumą, BPV turėtų glaudžiai bendradarbiauti su ECB ir kitomis institucijomis, įgaliotomis prižiūrėti subjektus, kuriems taikomas BPM, visų pirma grupes, kurioms taikoma konsoliduota ECB priežiūra. Šiomis aplinkybėmis BPeM reglamento 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad BPV ir ECB turi glaudžiai bendradarbiauti ir keistis visa jų užduotims vykdyti būtina informacija, be kita ko, pertvarkymo planavimo, ankstyvosios intervencijos ir pertvarkymo etapais, bet ne tik jais.

359

Taigi BPV, kaip ir ECB, taip pat privalo stebėti pokyčius finansų rinkose ir, be kita ko, prižiūrėti įstaigas, kurioms taikomas šis reglamentas, kad kredito įstaigos žlugimo arba galimo žlugimo atveju galėtų veiksmingai ir greitai įsikišti.

360

Vadinasi, vienintelė informacija, kad BPV kartu su ECB prižiūri kredito įstaigą, be kitų įstaigų, kurioms taikomas BPeM reglamentas, iš esmės negali būti laikoma patenkančia į BPeM reglamento 88 straipsnio 1 dalyje numatyto pareigos laikytis konfidencialumo taikymo sritį, jeigu nėra papildomų aspektų, dėl kurių matyti, kad BPV imasi veiksmų vykdydama pertvarkymo procedūrą ar priemonę arba numatydama ją vykdyti.

361

Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo sprendimo 613 ir 615–617 punktuose pateiktų argumentų matyti, kad Bendrasis Teismas rėmėsi būtent tuo, kad nagrinėjama informacija nesusijusi su konkrečia atitinkamo subjekto padėtimi ir (arba) ja remiantis nebuvo galima jos susieti su pertvarkymo procedūra ar priemone.

362

Iš tiesų, kalbant apie interviu ištrauką, cituotą to sprendimo 612 punkte, jo 613, 615 ir 616 punktuose jis pažymėjo, kad išdėstyti teiginiai buvo bendro pobūdžio, juose nebuvo minima Banco Popular pertvarkymo prielaida ir, konkrečiai kalbant, jais remiantis nebuvo galima daryti išvados dėl Banco Popular pertvarkymo ateityje, juo labiau dėl pertvarkymo priemonės, kurią galėtų įgyvendinti BPV. Dėl kitos minėto sprendimo 617 punkte cituotos ištraukos Bendrasis Teismas tik pažymėjo, kad ji nėra susijusi su konkrečia Banco Popular padėtimi.

363

Šiomis aplinkybėmis apeliantai, pateikdami pirmąjį ir trečiąjį prieštaravimus, nepagrįstai teigia, kad Bendrasis Teismas rėmėsi klaidingu BPeM reglamento 88 straipsnio 1 dalies, aiškinamos atsižvelgiant į šio reglamento 116 konstatuojamąją dalį, aiškinimu.

364

Be to, antrasis prieštaravimas, susijęs su tariamu motyvų prieštaringumu, turi būti atmestas. Iš tiesų tiek skundžiamo sprendimo 615 ir 616 punktuose, tiek jo 485–488 punktuose Bendrasis Teismas beveik identiškai apsvarstė, ar nagrinėjama informacija galėjo atskleisti, kad Banco Popular gali būti taikoma pertvarkymo procedūra. Todėl nagrinėdamas galimą pareigos laikytis konfidencialumo pažeidimą Bendrasis Teismas rėmėsi tuo pačiu teisiniu kriterijumi.

365

Antra, kiek tai susiję su BPeM reglamento 88 straipsnio 1 dalies, siejamos su šio reglamento 116 konstatuojamąja dalimi, taikymu, apeliantai iš esmės priekaištauja dėl interviu ištraukos, pateiktos skundžiamo sprendimo 612 punkte, vertinimo. Šioje ištraukoje BPV pirmininkė į klausimą, konkrečiai susijusį su Banco Popular padėtimi, atsakė taip:

„Aš niekada nekalbu apie atskirus bankus. Mūsų radare yra daugiau nei vienas bankas ir, žinoma, Banco Popular atvejį mes taip pat stebime, bet jis nėra vienintelis.“ (Well, I am never talking about individual banks. There are more banks than just one on our radar screen and of course, Banco Popular is also a case we are watching but it is not the only one we are watching.)

366

Apeliantai iš esmės teigia, kad BPV pirmininkė netiesiogiai atskleidė galimą Banco Popular pertvarkymo procedūrą, užsiminusi, kad vykdo šio banko priežiūrą.

367

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 613 punkte Bendrasis Teismas rėmėsi išvada, kad to sprendimo 612 punkte nurodyti ir šio sprendimo 365 punkte pakartoti teiginiai susiję ne su BPV vykdoma individualia Banco Popular analize siekiant imtis pertvarkymo procedūros ar priemonės, o apskritai su įstaigų priežiūra, t. y. visų įstaigų, kurių priežiūrą užtikrina BPV, bendradarbiaudama su ECB, kiek tai susiję su BPM.

368

Kadangi apeliantai nemini jokio iškraipymo šiuo klausimu, nagrinėdamas šį apeliacinį skundą Teisingumo Teismas turi remtis šia Bendrojo Teismo išvada.

369

Darytina išvada, kad, atsižvelgiant į šio sprendimo 358–360 punktuose padarytas išvadas, Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 613 punkte pažymėjo, jog aplinkybė, kad Banco Popular, kaip kredito įstaigą, kuriai taikomas BPM, prižiūri BPV, bendradarbiaudama su ECB, nėra konfidenciali informacija, kaip tai suprantama pagal SESV 339 straipsnį ir BPeM reglamento 88 ir 91 straipsnius, siejamus su šio reglamento 116 konstatuojamąja dalimi.

370

Šiomis aplinkybėmis apeliantai taip pat teigia, kad, viena vertus, BPV pirmininkė turėjo elgtis labai atsargiai, atsižvelgiant į neigiamą Banco Popular nušvietimą žiniasklaidoje, ir, kita vertus, rinka 2017 m. gegužės 23 d. interviu televizijos kanalui Bloomberg pateiktus teiginius aiškino kaip bylojančius apie galimą šiam bankui skirtą pertvarkymo priemonę.

371

Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad, šiame interviu nepateikus konfidencialios informacijos, šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad BPV pirmininkė pažeidė pareigą laikytis konfidencialumo.

372

Taigi apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo pirmos dalies pirmasis–trečiasis prieštaravimai turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

373

Pateikdami apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo pirmos dalies ketvirtąjį prieštaravimą apeliantai teigia, kad Bendrasis Teismas nepagrįstai nusprendė, jog 2017 m. gegužės 31 d. agentūros Reuters paskelbtas spaudos straipsnis nėra konfidencialios informacijos nutekinimo, dėl kurio BPV ir Komisija pažeidė pareigą laikytis konfidencialumo, įrodymas.

374

Šiuo klausimu iš skundžiamo sprendimo 619–633 punktų matyti, kad Bendrasis Teismas atmetė prieštaravimą, jog ši pareiga buvo pažeista, motyvuodamas tuo, kad, pirma, šiame straipsnyje minėtą nutekintą informaciją BPV jau buvo paneigusi arba ji jau buvo vieša. Antra, to sprendimo 634–643 punktuose jis konstatavo, kad jam nebuvo įrodyta, jog tą informaciją nutekino BPV arba Komisija.

375

Vis dėlto apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo pirmos dalies ketvirtuoju prieštaravimu apeliantai ginčija tik skundžiamo sprendimo 625 ir 627–632 punktus. Jie teigia, kad, priešingai, nei šiuose punktuose nusprendė Bendrasis Teismas, nutekinta vidaus informacija, apie kurią 2017 m. gegužės 31 d. buvo pranešta agentūros Reuters spaudos straipsnyje, leido suprasti, kad Banco Popular bus skirta pertvarkymo priemonė ir kad ši informacija nėra vieša, nepaisant to, kad kituose straipsniuose anksčiau buvo pateikta ta pati informacija, nes juose nebuvo nurodyti Sąjungos vidaus šaltiniai.

376

Vis dėlto apeliantai neginčija skundžiamo sprendimo 634–639 punktuose padarytų išvadų, kad jie Bendrajame Teisme neįrodė, jog už tariamą vidaus informacijos nutekinimą yra atsakingas Komisijos pareigūnas arba BPV darbuotojas.

377

Kadangi remdamasis šiomis išvadomis Bendrasis Teismas, nepadarydamas teisės klaidos, galėjo konstatuoti, kad nėra įrodyta, jog Komisija arba BPV pažeidė pareigą laikytis konfidencialumo, ketvirtasis prieštaravimas yra nereikšmingas.

378

Apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo pirmos dalies penktasis ir šeštasis prieštaravimai grindžiami akivaizdžiai klaidingu skundžiamo sprendimo aiškinimu.

379

Dėl penktojo prieštaravimo reikia pažymėti, kad to sprendimo 637–641 punktuose Bendrasis Teismas nepadarė jokios išvados dėl priežastinio ryšio tarp pareigos laikytis konfidencialumo pažeidimo ir padarytos žalos, o tik išnagrinėjo klausimą, ar šios pareigos pažeidimas, darant prielaidą, kad jis bus įrodytas, gali būti inkriminuotas Komisijai arba BPV.

380

Dėl šeštojo prieštaravimo pakanka pažymėti, kad minėto sprendimo 643–645 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, jog vidaus tyrimas neturi reikšmės vertinant tariamai neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsirado nurodyta su ginčijama pertvarkymo schema susijusi žala, jeigu jis buvo atliktas po šios schemos priėmimo. Tačiau Bendrasis Teismas neprisiėmė jokios pozicijos dėl kontrolės ar įspėjimo mechanizmų, galinčių užkirsti kelią tokiai žalai, svarbos.

381

Pateikiant septintąjį prieštaravimą ginčijami skundžiamo sprendimo 609 ir 610 punktai. Tuose punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad apeliantai, be 2017 m. gegužės 23 d. BPV pirmininkės interviu ir 2017 m. gegužės 31 d. agentūros Reuters straipsnio, nenurodė jokių kitų tariamai BPV paskelbtų pareiškimų, kuriais, kaip jie mano, pažeidžiama pareiga laikytis konfidencialumo.

382

Apeliaciniame skunde apeliantai nurodo „informacijos nutekinimą“ Ispanijos administravimo institucijoms, kurioms atstovaujama BPV, ir tik daro nuorodą į savo ieškinio ir dubliko pirmojoje instancijoje punktus. Vis dėlto apeliaciniame skunde jie neįrodė, kad Bendrasis Teismas iškraipė tame ieškinyje ir dublike išdėstytą informaciją, susijusią su minėtu informacijos nutekinimu, neatsižvelgęs į tą „informacijos nutekinimą“ kaip į BPV pareiškimus.

383

Taigi septintasis prieštaravimas yra nepriimtinas.

384

Galiausiai, kalbant apie aštuntąjį prieštaravimą, skundžiamo sprendimo 647–650 punktuose Bendrasis Teismas atmetė prieštaravimą, susijusį su tariamu pasyviu BPV ir Komisijos elgesiu, motyvuodamas tuo, kad apeliantai nepaaiškino nei savo priekaištų joms, nei priemonių, kurių jos turėjo imtis, taip pat nenurodė nuostatų, kuriose būtų įtvirtinta pareiga imtis veiksmų.

385

Nors apeliantai ginčija šių išvadų pagrįstumą, reikia konstatuoti, kad jų argumentai, apibendrinti šio sprendimo 346 punkte, neįrodo, kad Bendrasis Teismas iškraipė jų pradinį ieškinį.

386

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo pirma dalis yra iš dalies nepriimtina ir iš dalies nepagrįsta.

387

Pateikdami apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo antrą dalį apeliantai teigia, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 653–674 punktuose nepagrįstai konstatavo, jog nėra priežastinio ryšio tarp tariamo pareigos laikytis konfidencialumo pažeidimo ir Banco Popular likvidumo krizės.

388

Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad tariamą priežastinio ryšio buvimą Bendrasis Teismas nagrinėjo tik papildomai, padaręs išvadą, kad pareiga laikytis konfidencialumo nebuvo pažeista. Be to, iš apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo pirmos dalies analizės matyti, kad reikia atmesti visus argumentus, kuriais ginčijama ši Bendrojo Teismo išvada.

389

Taigi apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo antra dalis yra nereikšminga.

390

Pateikdami apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo trečią dalį apeliantai teigia, kad skundžiamo sprendimo 678–698 punktuose Bendrasis Teismas nepagrįstai atmetė jų prašymą atlyginti žalą, susijusią su 2-ojo vertinimo panaikinimu, motyvuodamas tuo, kad šis prašymas nepriimtinas.

391

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad šis prašymas buvo susijęs, pirma, su tuo, kad 2-asis vertinimas būtų panaikintas, neatsižvelgiant į galimą ginčijamos pertvarkymo schemos ir Sprendimo 2017/1246 panaikinimą, o antra, kad būtų nurodyta atlyginti su šiuo vertinimu susijusią žalą.

392

Dėl pirmosios prašymo dalies reikia priminti, kad BPeM reglamento 20 straipsnio 15 dalyje numatyta, jog vertinimas, kaip antai 2-asis vertinimas, yra neatskiriama pertvarkymo schemos dalis, aiškiai nurodant, kad dėl tokio vertinimo negali būti paduodamas atskiras apeliacinis skundas, tačiau jis gali būti apskųstas kartu su BPV priimtu sprendimu. Ši nuostata atitinka suformuotą jurisprudenciją dėl SESV 263 straipsnio, pagal kurią tarpinės priemonės, kuriomis siekiama parengti galutinį sprendimą, iš esmės nesukelia privalomų teisinių pasekmių, dėl kurių galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo atskirai nuo ieškinio dėl galutinio sprendimo (šiuo klausimu žr. 2021 m. gegužės 6 d. Sprendimo ABLV Bank ir kt. / ECB, C‑551/19 P ir C‑552/19 P, EU:C:2021:369, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

393

Taigi Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos, kai atmetė šią pirmąją prašymo dalį kaip nepriimtiną.

394

Kalbant apie antrąją prašymo dalį, pažymėtina, kaip savo išvados 86 punkte tai padarė generalinė advokatė, kad Bendrasis Teismas ją pagrįstai atmetė kaip nepriimtiną. Iš skundžiamo sprendimo 689–698 punktų matyti, kad Bendrasis Teismas iš tiesų nusprendė, kad iš pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio negalima suprasti šio prašymo atlyginti žalą, pateikto ginčijant 2-ąjį vertinimą, teisinio pagrindo, nes nėra jokio aiškaus ryšio tarp nurodytų Sąjungos teisės nuostatų ir prašomo žalos atlyginimo.

395

Apeliaciniam skundui pagrįsti pateikti argumentai taip pat neleidžia suprasti šio prašymo teisinio pagrindo.

396

Taigi Bendrasis Teismas pagrįstai atmetė šią antrąją prašymo dalį kaip nepriimtiną.

397

Vadinasi, apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo trečia dalis turi būti atmesta.

398

Kadangi visi apeliaciniam skundui pagrįsti apeliantų nurodyti pagrindai turi būti atmesti, šis apeliacinis skundas turi būti atmestas visas.

399

Pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.

400

Pagal šio reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

401

Kadangi nagrinėjamu atveju apeliantai pralaimėjo bylą apeliaciniame procese, atsižvelgiant į Komisijos, BPV ir Banco Santander reikalavimus, jie turi padengti ne tik savo, bet ir Komisijos, BPV ir Banco Santander per šį apeliacinį procesą patirtas bylinėjimosi išlaidas.

402

Pagal Procedūros reglamento 140 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

403

Taigi Ispanijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia: