<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><JUDGMENT xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.JUDGMENT><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-498/20</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62020CJ0498</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2022:173">EU:C:2022:173</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>13</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>13</PAGE.TOTAL><AUTHOR>CJ</AUTHOR></BIB.JUDGMENT><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC"><DATE ISO="20220310">2022 m. kovo 10 d.</DATE> sprendimas – Byla C-498/20</HT></P><P><HT TYPE="SC">BMA Nederland</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Teisingumo Teismo</HT> (aštuntoji kolegija) <HT TYPE="UC">sprendimas</HT></P><P><DATE ISO="20220310">2022 m. kovo 10 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="STAR" NOTE.ID="E0001"><P>Proceso kalba: nyderlandų.</P></NOTE></P></TI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose</KEYWORD><KEYWORD>Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012</KEYWORD><KEYWORD>7 straipsnio 2 punktas</KEYWORD><KEYWORD>Jurisdikcija delikto arba kvazidelikto bylose</KEYWORD><KEYWORD>Bankroto administratoriaus ieškinys trečiajam asmeniui, pareikštas ginant kreditorių interesus</KEYWORD><KEYWORD>Žalą sukėlusio įvykio vieta</KEYWORD><KEYWORD>8 straipsnio 2 punktas</KEYWORD><KEYWORD>Kolektyvinių interesų gynėjo prašymas leisti įstoti į bylą</KEYWORD><KEYWORD>Reglamentas (EB) Nr. 864/2007</KEYWORD><KEYWORD>Taikymo sritis</KEYWORD><KEYWORD>Bendroji taisyklė</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><JUDGMENT.INIT><P>Byloje C‑498/20</P><P>dėl <HT TYPE="ITALIC">Rechtbank Midden-Nederland</HT> (Vidurio Nyderlandų teismas) <DATE ISO="20200902">2020 m. rugsėjo 2 d.</DATE> sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo <DATE ISO="20200929">2020 m. rugsėjo 29 d.</DATE>, pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje</P></JUDGMENT.INIT><PARTIES><PLAINTIFS><P><HT TYPE="BOLD">ZK</HT>, JM teisių perėmėjas, <HT TYPE="ITALIC">BMA Nederland BV</HT> bankroto administratorius,</P></PLAINTIFS><AGAINST>prieš</AGAINST><DEFENDANTS><P><HT TYPE="BOLD">BMA Braunschweigische Maschinenbauanstalt AG,</HT></P><P>dalyvaujant</P><P><HT TYPE="BOLD">Stichting Belangbehartiging Crediteuren BMA Nederland,</HT></P></DEFENDANTS></PARTIES><PREAMBLE><PREAMBLE.INIT><P>TEISINGUMO TEISMAS (aštuntoji kolegija),</P><P>kurį sudaro kolegijos pirmininkas N. Jääskinen, teisėjai M. Safjan (pranešėjas) ir N. Piçarra,</P><P>generalinis advokatas M. Campos Sánchez-Bordona,</P><P>kancleris A. Calot Escobar,</P></PREAMBLE.INIT><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,</VISA></GR.VISA><GR.CONSID><CONSID><P>išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:</P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>ZK, JM teisių perėmėjo, <HT TYPE="ITALIC">BMA Nederland BV</HT> bankroto administratoriaus, atstovaujamo <HT TYPE="ITALIC">advocaten</HT> I. Lintel ir T. van Zanten,</P></ITEM><?PAGE NO="2"?><ITEM><P><HT TYPE="ITALIC">BMA Braunschweigische Maschinenbauanstalt AG</HT>, atstovaujamos <HT TYPE="ITALIC">advocaten</HT> L. Kortmann, B. Kraaipoel ir N. Pannevis,</P></ITEM><ITEM><P><HT TYPE="ITALIC">Stichting Belangbehartiging Crediteuren BMA Nederland</HT>, atstovaujamo <HT TYPE="ITALIC">advocaat</HT> F. Eikelboom,</P></ITEM><ITEM><P>Europos Komisijos, atstovaujamos M. Heller, F. Wilman ir M. Wilderspin,</P></ITEM></LIST></CONSID></GR.CONSID><GR.VISA><VISA>susipažinęs su <DATE ISO="20211028">2021 m. spalio 28 d.</DATE> posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,</VISA></GR.VISA><PREAMBLE.FINAL>priima šį</PREAMBLE.FINAL></PREAMBLE><CONTENTS.JUDGMENT><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Sprendimą</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1</NO.P><TXT>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl, pirma, <DATE ISO="20121212">2012 m. gruodžio 12 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="351" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2012">OL L 351, 2012, p. 1</REF.DOC.OJ>) 7 straipsnio 2 punkto ir 8 straipsnio 2 punkto ir, antra, <DATE ISO="20070711">2007 m. liepos 11 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (<QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>Roma II<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/>) (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="199" PAGE.FIRST="40" DATE.PUB="2007">OL L 199, 2007, p. 40</REF.DOC.OJ>) 4 straipsnio išaiškinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2</NO.P><TXT>Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ZK, JM teisių perėmėjo, <HT TYPE="ITALIC">BMA Nederland BV</HT> bankroto administratoriaus (toliau – BMA NL), ir <HT TYPE="ITALIC">BMA Braunschweigische Maschinenbauanstalt AG</HT> (toliau – BMA AG) ginčą dėl žalingo elgesio, kurį pastaroji vykdė pažeisdama savo rūpestingumo pareigą ir padarė žalos pirmosios kreditoriams.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Reglamentas Nr. 1215/2012</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3</NO.P><TXT>Reglamento Nr. 1215/2012 15, 16 ir 34 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><CONSID><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>(15)</NO.P><TXT>[J]urisdikcijos taisyklės turėtų būti ypač nuspėjamos ir pagrįstos principu, pagal kurį jurisdikcija paprastai nustatoma pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą. Todėl turėtų visada galioti ši jurisdikcijos nuostata, išskyrus keletą aiškiai nustatytų atvejų, kai ginčo objektas arba šalių autonomija pateisina kitą siejamąjį kriterijų. Juridinio asmens buveinės vieta turi būti apibrėžta autonomiškai, siekiant didesnio bendrų taisyklių skaidrumo ir norint išvengti jurisdikcijų kolizijos.</TXT></NP></CONSID><CONSID><NP><NO.P>(16)</NO.P><TXT>[J]urisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, bet ir pagal kitą alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą. Glaudaus ryšio reikalavimas turėtų užtikrinti teisinį tikrumą ir padėti išvengti galimybės pareikšti<?PAGE NO="3"?> atsakovui ieškinį valstybės narės, kurios jis negalėjo pagrįstai numatyti, teisme. Tai ypač svarbu sprendžiant ginčus, susijusius su nesutartinėmis prievolėmis, kylančiomis iš privatumo ir asmeninių teisių, įskaitant šmeižtą, pažeidimų.</TXT></NP></CONSID><P>&lt;...&gt;</P><CONSID><NP><NO.P>(34)</NO.P><TXT>[T]urėtų būti užtikrintas [<DATE ISO="19680927">1968 m. rugsėjo 27 d.</DATE>] konvencijos [dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="299" PAGE.FIRST="32" DATE.PUB="1972">OL L 299, 1972, p. 32</REF.DOC.OJ>) su pakeitimais, padarytais konvencijomis dėl naujų valstybių narių prisijungimo prie šios konvencijos], [<DATE ISO="20001222">2000 m. gruodžio 22 d.</DATE> Tarybos] Reglamento (EB) Nr. 44/2001 [dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="012" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2001">OL L 12, 2001, p. 1</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42] ir šio reglamento tęstinumas ir tuo tikslu nustatytos pereinamosios nuostatos. Tęstinumą taip pat turi užtikrinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas 1968 m. Briuselio konvenciją ir ją pakeičiančius reglamentus.<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/></TXT></NP></CONSID></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4</NO.P><TXT>Minėto reglamento II skyriuje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>Jurisdikcija<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/>, be kita ko, yra 1 skirsnis <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>Bendrosios nuostatos<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/> ir 2 skirsnis <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>Specialioji jurisdikcija<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/>. Šio reglamento 1 skirsnyje esančio 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>Pagal šį reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę.<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5</NO.P><TXT>To paties reglamento 7 straipsnyje, esančiame II skyriaus 2 skirsnyje, numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>Asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas:</P><P>&lt;...&gt;</P><P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>2)</NO.P><TXT>bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto – vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismuose;</TXT></NP></ITEM></LIST></P><P>&lt;...&gt;<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/></P></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6</NO.P><TXT>Pagal Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnio 2 punktą, kuris taip pat yra minėtame 2 skirsnyje, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys taip pat gali būti pareikštas:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>kaip trečiajam asmeniui byloje dėl laidavimo arba garantijos ar bet kurioje kitoje byloje kaip trečiajam asmeniui – teisme, kuriame buvo iškelta pagrindinė byla, išskyrus atvejį, kai tokia byla buvo iškelta vien tik siekiant pašalinti minėtą asmenį iš šią bylą nagrinėti kompetentingo teismo jurisdikcijos.<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Reglamentas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>Roma II<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7</NO.P><TXT>Reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>Roma II<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/> 7 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><CONSID><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>Šio reglamento dalykinė taikymo sritis ir nuostatos turėtų būti suderintos su [R]eglamentu (EB) Nr. 44/2001 ir su dokumentais, reglamentuojančiais sutartinėms prievolėms taikytinos teisės klausimus.<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/></P></CONSID></QUOT.S></NP.ECR><?PAGE NO="4"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8</NO.P><TXT>Šio reglamento 1 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>Taikymo sritis<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/> 2 dalyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>Šis reglamentas netaikomas:</P><P>&lt;...&gt;</P><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>d)</NO.P><TXT>nesutartinėms prievolėms, atsirandančioms iš bendrovių ar kitų juridinių ar juridinio asmens statuso neturinčių subjektų teisės, pavyzdžiui bendrovių ar kitų juridinių ar juridinio asmens statuso neturinčių subjektų steigimo registruojant ar kitais būdais, jų teisnumo, vidaus struktūros arba likvidavimo ir nesutartinėms prievolėms, atsirandančioms iš asmeninės darbuotojų ir dalyvių atsakomybės už bendrovės arba kito minėto subjekto įsipareigojimus, ir asmeninės įstatymais numatytą apskaitos dokumentų auditą atliekančių auditorių atsakomybės bendrovės ar jos dalyvių atžvilgiu<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/>.</TXT></NP></ITEM></LIST></P></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9</NO.P><TXT>Minėto reglamento II skyrius skirtas žalą sukėlusiems įvykiams. To paties reglamento 4 straipsnis <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>Bendra taisyklė<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/> suformuluotas taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="004.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip, iš delikto atsirandančiai nesutartinei prievolei taikoma tos šalies teisė, kurioje atsirado žala, neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje įvyko žalą sukėlęs įvykis ir neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje ar šalyse atsirado netiesioginių to įvykio pasekmių.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="004.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Tačiau jei abiejų asmenų – traukiamo atsakomybėn asmens ir žalą patyrusio asmens – įprastinės gyvenamosios vietos žalos atsiradimo metu yra toje pačioje šalyje, taikoma tos šalies teisė.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="004.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Jeigu pagal visas bylos aplinkybes yra aišku, kad deliktas yra akivaizdžiai glaudžiau susijęs su kita nei 1 ar 2 dalyse nurodyta šalimi, taikoma tos kitos šalies teisė. Akivaizdžiai glaudesnis ryšys su kita šalimi gali būti pagrįstas visų pirma remiantis prieš tai jau egzistuojančiais santykiais tarp šalių, pavyzdžiui, su konkrečiu deliktu glaudžiai susijusia sutartimi.<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Nyderlandų teisė</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10</NO.P><TXT><DATE ISO="19940701">1994 m. liepos 1 d.</DATE> įsigaliojusio <HT TYPE="ITALIC">Burgerlijk Wetboek</HT> (Civilinis kodeksas) 3 knygos 305a straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="305A.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Bet kuri institucija ar asociacija, turinti visišką teisinį veiksnumą, gali pareikšti ieškinį, kuriuo siekiama apginti panašius kitų asmenų interesus, jeigu jie pagal savo įstatus atstovauja šiems interesams.</ALINEA></PARAG><P>&lt;...&gt;</P><PARAG IDENTIFIER="305A.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Tokiu ieškiniu, koks nurodytas pirmoje dalyje, negali būti siekiama &lt;...&gt; piniginės kompensacijos išmokėjimo.</ALINEA></PARAG><P>&lt;...&gt;<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="5"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11</NO.P><TXT>BMA NL ir jos patronuojančioji bendrovė <HT TYPE="ITALIC">BMA Groep BV</HT> yra Nyderlanduose įsteigtos bendrovės. BMA AG, įsteigta Vokietijoje, yra <HT TYPE="ITALIC">BMA Groep</HT> patronuojančioji bendrovė, taigi, ir BMA NL <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>aukštesnės grandies patronuojančioji bendrovė<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/>. <HT TYPE="ITALIC">BMA Groep</HT>, kuriai priklauso 100 % BMA NL akcijų, yra vienintelė pastarosios vadovė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12</NO.P><TXT>2004–2011 m. BMA AG suteikė BMA NL paskolų – iš viso 38 mln. EUR. Finansavimo susitarimuose kompetentingu teismu buvo paskirtas Vokietijos teismas, o taikytina teise – Vokietijos teisė. Finansavimas buvo suteiktas per Nyderlanduose įsteigtą banką. BMA AG kartais taip pat laiduodavo už BMA NL skolas ir įnešdavo įnašų į BMA NL kapitalą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13</NO.P><TXT>2012 m. pradžioje BMA AG nutraukė finansinės paramos teikimą BMA NL. Taigi pastaroji pateikė prašymą paskelbti jai bankrotą. <DATE ISO="20120403">2012 m. balandžio 3 d.</DATE> buvo paskelbtas BMA NL bankrotas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14</NO.P><TXT>Iš Teisingumo Teismo turimos informacijos matyti, kad BMA NL turto nepakanka visų kreditorių reikalavimams patenkinti, kad didžioji dalis laikinai pripažintų neužtikrintų reikalavimų priklauso BMA AG ir kitoms šios grupės bendrovėms, įsteigtoms Vokietijoje, ir kad kiti kreditoriai, kurių reikalavimai nepatenkinti, įsisteigę įvairiose šalyse tiek Europos Sąjungoje, tiek už jos ribų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15</NO.P><TXT>ZK pareiškė BMA AG ieškinį pagrindinėje byloje, kuris pagal Nyderlandų teisę žinomas kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/><HT TYPE="ITALIC">Peeters / Gatzen</HT> ieškinys<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/>. Tai ieškinys dėl delikto arba kvazidelikto, kurį bankroto administratorius pareiškia trečiajam asmeniui, tariamai dalyvavusiam darant žalą bankrutuojančios bendrovės kreditoriams. Ieškinys pareiškiamas visų kreditorių naudai (bet ne jų vardu) ir juo siekiama atkurti jų reikalavimų išieškojimo galimybes. Rezultatas naudingas visiems kreditoriams. Norint priimti sprendimą dėl tokio ieškinio nereikia nagrinėti kiekvieno atitinkamo kreditoriaus individualios padėties.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16</NO.P><TXT>ZK tvirtina, kad BMA AG veikė neteisėtai ir pažeidė rūpestingumo pareigą visų BMA NL kreditorių atžvilgiu ir kad BMA AG yra atsakinga už jų patirtą žalą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17</NO.P><TXT>Bankroto administratoriaus teigimu, šį pažeidimą konkrečiai sudaro tai, kad BMA AG nutraukė BMA NL finansavimą ir dėl to šios bankrotas tapo neišvengiamas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18</NO.P><TXT>BMA AG pareiškus prieštaravimą, <HT TYPE="ITALIC">Rechtbank Midden-Nederland</HT> (Vidurio Nyderlandų teismas), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, 2018 m. paskelbė turįs jurisdikciją nagrinėti bankroto administratoriaus ieškinį pagal <DATE ISO="20150520">2015 m. gegužės 20 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="141" PAGE.FIRST="19" DATE.PUB="2015">OL L 141, 2015, p. 19</REF.DOC.OJ>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19</NO.P><TXT>2019 m. šis teismas, remdamasis Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnio 2 punktu, patenkino <HT TYPE="ITALIC">Stichting Belangenbehartiging Crediteuren BMA Nederland</HT> (toliau – <HT TYPE="ITALIC">Stichting</HT>) prašymą leisti įstoti į pagrindinę bylą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Stichting</HT> tikslas – apginti BMA NL kreditorių, kurie patiria arba patyrė žalos dėl BMA AG veiksmų arba neveikimo, interesus. <HT TYPE="ITALIC">Stichting</HT> gina daugiau nei 50 kreditorių, kurių skoliniai reikalavimai kartu sudaro apie 40 % visų pripažintų neužtikrintų kreditorių, nesusijusių su BMA AG, reikalavimų, interesus.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="6"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21</NO.P><TXT>Kaip ir ZK, <HT TYPE="ITALIC">Stichting</HT> taip pat tvirtina, kad BMA AG veikė neteisėtai kreditorių atžvilgiu ir kad ji turi atlyginti jų patirtą žalą. Vis dėlto bankroto administratorius reikalauja mokėjimo BMA NL turtu, o <HT TYPE="ITALIC">Stichting</HT> prašo, kad skolos būtų padengtos tiesiogiai kiekvienam iš kreditorių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Stichting</HT> ieškinys buvo pareikštas kaip kolektyvinis ieškinys, kaip tai suprantama pagal Civilinio kodekso 3 knygos 305a straipsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pripažįsta, kad, atsižvelgiant į <DATE ISO="20190206">2019 m. vasario 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">NK</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑535/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:96">EU:C:2019:96</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), jis padarė klaidą, kai paskelbė, kad turi jurisdikciją pagal Reglamentą 2015/848. Taigi jis turi įvertinti, ar pagal Reglamentą Nr. 1215/2012 jis turi jurisdikciją nagrinėti bankroto administratoriaus ir <HT TYPE="ITALIC">Stichting</HT>, kaip įstojusios į bylą šalies, ieškinius. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuoja, kad Teisingumo Teismas <DATE ISO="20190206">2019 m. vasario 6 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">NK</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑535/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:96">EU:C:2019:96</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) nepriėmė sprendimo dėl šių klausimų ir kad dėl jų kyla pagrįstų abejonių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24</NO.P><TXT>Aplinkybė, kad tai yra kolektyvinis ieškinys, pareikštas dalies visų kreditorių naudai, taip pat sukelia sunkumų nustatant <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>vietos, kurioje atsirado žala<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/>, kaip tai suprantama pagal reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>Roma II<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/> 4 straipsnio 1 dalį, taikytiną teisę, taigi šiuo klausimu taip pat reikėtų gauti Teisingumo Teismo išaiškinimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Rechtbank Midden-Nederland</HT> (Vidurio Nyderlandų teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>1.</NO.P><TXT><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>Ar frazė <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/>, vartojama [Reglamento Nr. 1215/2012] 7 straipsnio įvadinėje dalyje ir 2 punkte, turi būti aiškinama taip, kad tai yra bendrovės, kuri negali patenkinti savo kreditorių reikalavimų, nes šios bendrovės <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>aukštesnės grandies patronuojančioji bendrovė<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/> neįvykdė rūpestingumo pareigos šių kreditorių atžvilgiu, buveinės vieta?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>Ar [Reglamento Nr. 1215/2012] 7 straipsnio įvadinės dalies ir 2 punkto sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/> turi būti aiškinama taip, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>žalos atsiradimo vieta<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/> (<HT TYPE="ITALIC">Erfolgsort</HT>) yra bendrovės, kuri negali patenkinti savo kreditorių reikalavimų, nes šios bendrovės <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>aukštesnės grandies patronuojančioji bendrovė<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/> neįvykdė rūpestingumo pareigos šių kreditorių atžvilgiu, buveinės vieta?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>Ar reikalingos papildomos aplinkybės, kuriomis būtų pateisinama, kad jurisdikciją turi bendrovės, kuri negali patenkinti reikalavimų, buveinės vietos teismas, ir, jei taip, kokios?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>d)</NO.P><TXT>Ar pagal [Reglamento Nr. 1215/2012] 7 straipsnio įvadinę dalį ir 2 punktą nustatant jurisdikciją turintį teismą yra reikšminga aplinkybė, kad Nyderlanduose įsisteigęs bendrovės, kuri negali patenkinti savo kreditorių reikalavimų, bankroto administratorius, vykdydamas jam pagal teisės aktus pavestą užduotį realizuoti bankrutuojančio subjekto turtą ir veikdamas visų kreditorių naudai (bet ne jų vardu), pareiškė ieškinį dėl žalos, patirtos dėl delikto arba kvazidelikto, atlyginimo? Toks ieškinys lemia tai, kad individuali atskirų kreditorių padėtis netikrinama ir trečiasis asmuo, kuriam reiškiami reikalavimai, bankroto administratoriaus atžvilgiu negali naudotis visomis gynybos priemonėmis, kuriomis galėtų naudotis atskirų kreditorių atžvilgiu?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>e)</NO.P><TXT>Ar pagal [Reglamento Nr. 1215/2012] 7 straipsnio įvadinę dalį ir 2 punktą nustatant jurisdikciją turintį teismą yra reikšminga aplinkybė, kad kai kurių kreditorių, kurių naudai bankroto administratorius pareiškė ieškinį, gyvenamoji vieta yra ne Europos Sąjungos teritorijoje?</TXT></NP></ITEM></LIST></TXT></NP></ITEM><?PAGE NO="7"?><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Ar į pirmąjį klausimą reikėtų atsakyti kitaip, jei būtų kalbama apie fondo pareikštą ieškinį, kuriuo siekiama atstovauti kreditorių, patyrusių pirmajame klausime apibūdintą žalą, kolektyviniams interesams? Toks kolektyvinis ieškinys lemia tai, kad atitinkamoje byloje nenustatoma: a) kur yra šių kreditorių gyvenamoji vieta; b) kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis atsirado atitinkamų kreditorių reikalavimai bendrovei; ir c) ar yra pirma apibūdinta rūpestingumo pareiga atskirų kreditorių atžvilgiu ir ar ji buvo neįvykdyta.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Ar [Reglamento Nr. 1215/2012] 8 straipsnio įvadinė dalis ir 2 punktas turi būti aiškinami taip, kad jei pagrindinę bylą nagrinėjantis teismas panaikina savo sprendimą, kuriuo buvo pripažinęs savo jurisdikciją šioje byloje, jis automatiškai taip pat netenka jurisdikcijos nagrinėti į bylą įstojusio ieškovo pareikšto ieškinio?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>4.</NO.P><TXT><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>Ar [reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/>Roma II<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/>] 4 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>vieta, kurioje atsirado žala,<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/> yra vieta, kurioje yra bendrovės, negalinčios atlyginti žalos, kurią patyrė šios bendrovės kreditoriai dėl pirma nurodytos rūpestingumo pareigos neįvykdymo, buveinė?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>Ar nustatant šią vietą yra reikšminga aplinkybė, kad ieškinius pareiškė bankroto administratorius, vykdydamas jam pagal teisės aktus pavestą užduotį realizuoti bankrutuojančio subjekto turtą, ir kolektyviniams interesams atstovaujantis subjektas (<HT TYPE="ITALIC">collectieve belangenbehartiger</HT>), veikiantis visų kreditorių naudai (bet ne jų vardu)?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>Ar nustatant šią vietą yra reikšminga aplinkybė, kad kai kurių kreditorių gyvenamoji vieta yra ne Europos Sąjungos teritorijoje?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>d)</NO.P><TXT>Ar aplinkybė, kad bankrutuojanti Nyderlandų bendrovė ir jos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0029" REF.END="QE0029"/>aukštesnės grandies patronuojančioji bendrovė<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/> buvo sudariusios finansavimo susitarimus, kuriuose buvo numatyta, jog jurisdikciją turi Vokietijos teismai ir taikoma Vokietijos teisė, lemia tai, kad nurodomas BMA AG padarytas deliktas pagal [r]eglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0030" REF.END="QE0030"/>Roma II<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/> 4 straipsnio 3 dalį yra akivaizdžiai glaudžiau susijęs su kita nei Nyderlandai šalimi?<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/></TXT></NP></ITEM></LIST></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl prejudicinių klausimų</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl pirmojo klausimo</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26</NO.P><TXT>Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktas turi būti aiškinamas taip, kad bendrovės, kuri negali patenkinti savo kreditorių reikalavimų, nes jos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0031" REF.END="QE0031"/>aukštesnės grandies patronuojančioji bendrovė<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/> neįvykdė rūpestingumo pareigos šių kreditorių atžvilgiu, buveinės vietos teismas turi jurisdikciją nagrinėti kolektyvinį ieškinį dėl žalos, padarytos deliktu arba kvazideliktu, atlyginimo, kurį šios bendrovės bankroto administratorius pareiškė vykdydamas jam pagal teisės aktus pavestą užduotį realizuoti bankrutuojančio subjekto turtą ir veikdamas visų kreditorių, kurie vėliau turės pareikšti ieškinį, siekdami gauti individualią kompensaciją, naudai (bet ne jų vardu).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27</NO.P><TXT>Pirmiausia primintina, kad pagal Reglamento Nr. 1215/2012 34 konstatuojamąją dalį šiuo reglamentu panaikinamas ir pakeičiamas Reglamentas (EB) Nr. 44/2001, kuris savo ruožtu pakeitė 1968 m. Briuselio konvenciją, todėl Teisingumo Teismo pateiktas šių teisės aktų nuostatų išaiškinimas taikomas ir Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatoms, kai šias nuostatas galima laikyti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0032" REF.END="QE0032"/>lygiavertėmis<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/>. Taip yra šios iš dalies pakeistos konvencijos bei Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punkto ir Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punkto atveju (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20210512">2021 m. gegužės 12 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Vereniging van Effectenbezitters</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑709/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:377">EU:C:2021:377</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0023">23</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą jurisprudenciją).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28</NO.P><TXT>Taip pat primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punkte numatyta specialiosios jurisdikcijos taisyklė, leidžianti ieškovui pareikšti ieškinį dėl delikto arba kvazidelikto vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teisme, turi būti aiškinama savarankiškai ir siaurai (<DATE ISO="20210512">2021 m. gegužės 12 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Vereniging van Effectenbezitters</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑709/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:377">EU:C:2021:377</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29</NO.P><TXT>Taigi šioje nuostatoje numatyta specialiosios jurisdikcijos taisyklė, kuri, nukrypstant nuo atsakovo gyvenamosios vietos teismų jurisdikcijos principo, numatyto šio reglamento 4 straipsnyje, pagrįsta ypač glaudaus ryšio tarp ginčo ir vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismo buvimu, o tai pateisina jurisdikcijos priskyrimą šiam teismui dėl tinkamo teisingumo vykdymo ir naudingo proceso organizavimo priežasčių (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20130718">2013 m. liepos 18 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">ÖFAB</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑147/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:490">EU:C:2013:490</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20201124">2020 m. lapkričio 24 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Wikingerhof</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑59/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:950">EU:C:2020:950</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30</NO.P><TXT>Delikto arba kvazidelikto bylose vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teisėjas įprastai turi geriausias galimybes priimti sprendimą, be kita ko, dėl ginčo dalyko artumo ir lengvesnio įrodymų rinkimo (<DATE ISO="20130718">2013 m. liepos 18 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">ÖFAB</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑147/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:490">EU:C:2013:490</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0050">50</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31</NO.P><TXT>Dėl ieškinių, kuriais siekiama, kad akcinės bendrovės valdybos narys ir akcininkas būtų pripažinti atsakingais už šios bendrovės skolas, Teisingumo Teismas nusprendė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0033" REF.END="QE0033"/>vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/>, numatyta Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punkte, yra vieta, su kuria sietina minėtos bendrovės vykdoma veikla ir su ja susijusi finansinė situacija, t. y. vieta, kuri byloje, kurioje buvo priimtas <DATE ISO="20130718">2013 m. liepos 18 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">ÖFAB</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑147/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:490">EU:C:2013:490</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), buvo tokios bendrovės buveinės vieta (<DATE ISO="20130718">2013 m. liepos 18 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">ÖFAB</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑147/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:490">EU:C:2013:490</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0054">54</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32</NO.P><TXT>Nagrinėjamu atveju pagal analogiją reikia manyti, kad ši vieta taip pat yra vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktą, kai siekiama nustatyti jurisdikciją nagrinėti bendrovės, kuri negali patenkinti savo kreditorių reikalavimų, nes jos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0034" REF.END="QE0034"/>aukštesnės grandies patronuojančioji bendrovė<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/> neįvykdė rūpestingumo pareigos šių kreditorių atžvilgiu, ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą šiai <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0035" REF.END="QE0035"/>aukštesnės grandies patronuojančiajai bendrovei<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33</NO.P><TXT>Iš tiesų galima manyti, kad būtent bankrutuojančios bendrovės įsisteigimo vietoje esama prieinamos informacijos apie šios bendrovės finansinės padėties pokyčius, kuria remiantis galima įvertinti nagrinėjamu atveju įtariamo rūpestingumo pareigos pažeidimo egzistavimą ir apimtį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34</NO.P><TXT>Dėl šių priežasčių gero teisingumo vykdymo ir veiksmingo proceso organizavimo požiūriu egzistuoja ypač glaudus ryšys tarp pareikšto ieškinio ir minėtos vietos, kaip reikalaujama pagal šio sprendimo 29 punkte nurodytą jurisprudenciją. Be to, kaip pabrėžta Reglamento Nr. 1215/2012 15 konstatuojamojoje dalyje, įsisteigimo vieta tiek ieškovui, tiek bendrovei atsakovei turi būti ypač nuspėjama.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35</NO.P><TXT>Kita vertus, kiekvieno bankrutuojančios bendrovės kreditoriaus netiesiogiai patirta žala Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punkto taikymo tikslais neturi reikšmės bankroto administratoriaus, vykdančio jam pagal teisės aktus pavestą užduotį, pareikštam ieškiniui (pagal analogiją žr. <DATE ISO="19900111">1990 m. sausio 11 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dumez France ir Tracoba</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑220/88</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1990:8">EU:C:1990:8</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0021">21</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36</NO.P><TXT>Taigi darytina išvada, kad, remiantis šio reglamento 7 straipsnio 2 punktu, teismas, kurio veiklos teritorijoje yra bankrutuojančios bendrovės įsteigimo vieta, turi jurisdikciją nagrinėti kolektyvinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, susijusį su deliktu arba kvazideliktu, kurį šios bendrovės bankroto administratorius pareiškė vykdydamas jam pagal teisės aktus pavestą užduotį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37</NO.P><TXT>Šiuo klausimu neturi reikšmės tai, kad toks ieškinys nesusijęs su kiekvieno atskiro kreditoriaus padėtimi, todėl trečiasis asmuo, kuriam reiškiami reikalavimai, bankroto administratoriaus atžvilgiu negali naudotis visomis gynybos priemonėmis, kuriomis jis galėtų naudotis atskirų kreditorių atžvilgiu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38</NO.P><TXT>Iš tiesų tokios aplinkybės, būdingos taikytinoje nacionalinėje teisėje numatytai ieškinio rūšiai, negali daryti įtakos savarankiškam Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punkto, kuris savo išsamia formuluota apima didelę atsakomybės rūšių įvairovę, aiškinimui (<DATE ISO="19761130">1976 m. lapkričio 30 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bier</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>21/76</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1976:166">EU:C:1976:166</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0018">18</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), nes atsižvelgimas į nacionalinėje materialinėje teisėje nustatytus vertinimo kriterijus prieštarautų šio reglamento tikslams suvienodinti teisminės kompetencijos ir teisinio saugumo taisykles (pagal analogiją žr. <DATE ISO="20130516">2013 m. gegužės 16 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Melzer</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑228/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:305">EU:C:2013:305</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39</NO.P><TXT>Be to, kadangi Teisingumo Teismas jau yra pažymėjęs, kad Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktas taip pat apima visiškai deklaratyvius ieškinius, kuriais grindžiami vėlesni ieškiniai dėl žalos atlyginimo (pagal analogiją žr. <DATE ISO="20040205">2004 m. vasario 5 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">DFDS Torline</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑18/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:74">EU:C:2004:74</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>), tai, kad, nagrinėjant bankroto administratoriaus pareikštą kolektyvinį ieškinį, individuali kiekvieno kreditoriaus padėtis, kuri žalos atlyginimo tikslais gali būti grindžiama sprendimu, priimtu išnagrinėjus ieškinį, nėra vertinama, neturi reikšmės nustatant jurisdikciją pagal šią nuostatą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40</NO.P><TXT>Taigi į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 2 punktas turi būti aiškinamas taip, kad bendrovės, kuri negali patenkinti savo kreditorių reikalavimų, nes jos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0036" REF.END="QE0036"/>aukštesnės grandies patronuojančioji bendrovė<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/> neįvykdė rūpestingumo pareigos šių kreditorių atžvilgiu, buveinės vietos teismas turi jurisdikciją nagrinėti kolektyvinį ieškinį dėl žalos, padarytos deliktu arba kvazideliktu, atlyginimo, kurį šios bendrovės bankroto administratorius pareiškė vykdydamas jam pagal teisės aktus pavestą užduotį realizuoti bankrutuojančio subjekto turtą ir veikdamas visų kreditorių naudai (bet ne jų vardu).</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl antrojo klausimo</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41</NO.P><TXT>Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar atsakymas į pirmąjį klausimą būtų kitoks, jei būtų atsižvelgta į tai, kad kolektyvinius kreditorių interesus pagrindinėje byloje gina fondas ir kad šiuo tikslu pareikštame ieškinyje neatsižvelgiama į individualias kreditorių aplinkybes.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42</NO.P><TXT>Kadangi pagrindinėje byloje <HT TYPE="ITALIC">Stichting</HT> yra tik įstojusi į bylą šalis, jo padėtis ir jam pagal taikytiną teisę suteiktos procesinės prerogatyvos negali turėti įtakos atsakymui į klausimą, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi jurisdikciją nagrinėti bankroto administratoriaus pareikštą ieškinį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43</NO.P><TXT>Taigi į antrąjį klausimą reikia atsakyti taip, kad atsakymas į pirmąjį klausimą nebūtų kitoks, jei būtų atsižvelgta į tai, kad pagrindinėje byloje kolektyvinius kreditorių interesus gina fondas ir kad šiuo tikslu pareikštame ieškinyje neatsižvelgiama į individualias kreditorių aplinkybes.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="10"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl trečiojo klausimo</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44</NO.P><TXT>Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnio 2 punktas turi būti aiškinamas taip, kad jei pagrindinę bylą nagrinėjantis teismas panaikina savo sprendimą, kuriuo buvo pripažinęs savo jurisdikciją šioje byloje, jis automatiškai taip pat netenka jurisdikcijos nagrinėti į bylą įstojusios šalies reikalavimų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45</NO.P><TXT>Pagal šio reglamento 8 straipsnio 2 punktą teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti pagrindinę bylą, iš esmės taip pat turi jurisdikciją nagrinėti galimą prašymą leisti įstoti į bylą. Kita vertus, tuo remiantis darytina išvada, kad jeigu šis teismas peržiūrėtų savo sprendimą dėl pagrindinio ieškinio taip, kad galiausiai netektų jurisdikcijos jo nagrinėti, jis taip pat negalėtų turėti jurisdikcijos nagrinėti prašymo leisti įstoti į bylą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46</NO.P><TXT>Manytina, kad priešingas šios nuostatos aiškinimas prieštarautų ja siekiamiems tikslams, pirma, sumažinti vienu metu vykstančių teismo procesų galimybę ir užtikrinti, kad dviejose valstybėse narėse nebūtų priimami nesuderinami sprendimai, ir, antra, numatyti bylos nagrinėjimo vietą, pagrįstą glaudžiu ryšiu tarp teismo ir ginčo, siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20160121">2016 m. sausio 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">SOVAG</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑521/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:41">EU:C:2016:41</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47</NO.P><TXT>Toks jurisdikcijos išlaikymas tik dėl prašymo leisti įstoti į bylą neišvengiamai lemtų kelis vienu metu vykstančius teismo procesus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48</NO.P><TXT>Taigi į trečiąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnio 2 punktas turi būti aiškinamas taip, kad jeigu pagrindinę bylą nagrinėjantis teismas panaikina savo sprendimą, kuriuo buvo pripažinęs savo jurisdikciją šioje byloje, jis automatiškai taip pat netenka jurisdikcijos nagrinėti į bylą įstojusios šalies reikalavimų.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl ketvirtojo klausimo</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49</NO.P><TXT>Ketvirtuoju klausimu, kurį reikia nagrinėti bendrai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0037" REF.END="QE0037"/>Roma II<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/> 4 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pareigai atlyginti žalą, susijusiai su bankrutuojančios bendrovės <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0038" REF.END="QE0038"/>aukštesnės grandies patronuojančiosios bendrovės<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/> rūpestingumo pareiga, iš principo taikoma valstybės, kurioje ji įsteigta, teisė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50</NO.P><TXT>Pirmiausia reikia patikrinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama atsakomybė nepatenka į bendrovių teisės taikymo sritį ir dėl to nepatenka į reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0039" REF.END="QE0039"/>Roma II<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/> taikymo sritį pagal jo 1 straipsnio 2 dalies d punktą. Net jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausime dėl išaiškinimo formaliai nurodė tik konkrečią Sąjungos teisės nuostatą, ši aplinkybė netrukdo Teisingumo Teismui pateikti jam visų Sąjungos teisės aiškinimo aspektų, kurie galėtų būti naudingi sprendimui jo nagrinėjamoje byloje priimti (<DATE ISO="20210715">2021 m. liepos 15 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">DocMorris</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑190/20</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:609">EU:C:2021:609</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0023">23</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51</NO.P><TXT>Ši nuostata susijusi su nesutartinėmis prievolėmis, atsirandančiomis iš bendrovių ar kitų juridinių ar juridinio asmens statuso neturinčių subjektų teisės, pavyzdžiui, bendrovių ar kitų juridinių ar juridinio asmens statuso neturinčių subjektų steigimo registruojant ar kitais būdais, jų teisnumo, vidaus struktūros arba likvidavimo, taip pat iš asmeninės darbuotojų ir dalyvių atsakomybės už bendrovės arba kito minėto subjekto įsipareigojimus ir asmeninės įstatymuose numatytą apskaitos dokumentų auditą atliekančių auditorių atsakomybės bendrovės ar jos dalyvių atžvilgiu.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="11"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52</NO.P><TXT>Reikia priminti, kad, kiek tai susiję su <DATE ISO="20080617">2008 m. birželio 17 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (<QUOT.START CODE="201E" ID="QS0040" REF.END="QE0040"/>Roma I<QUOT.END REF.START="QS0040" CODE="201C" ID="QE0040"/>) (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="177" PAGE.FIRST="6" DATE.PUB="2008">OL L 177, 2008, p. 6</REF.DOC.OJ>) netaikymo klausimais, kuriuos reglamentuoja įmonių ir kitų juridinio asmens statusą turinčių ar neturinčių subjektų teisė, kaip numatyta šio reglamento 1 straipsnio 2 dalies f punkte, Teisingumo Teismas nusprendė, kad tai siejama tik su šių subjektų organizavimo aspektais (<DATE ISO="20191003">2019 m. spalio 3 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Verein für Konsumenteninformation</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑272/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:827">EU:C:2019:827</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53</NO.P><TXT>Kaip pažymėjo generalinis advokatas išvados 54 punkte, viena vertus, asmeninė darbuotojų ir administratorių atsakomybė už bendrovių ar kitų juridinių ar juridinio asmens statuso neturinčių subjektų įsiskolinimus ir, kita vertus, asmeninė įstatymuose numatyta apskaitos dokumentų auditą atliekančių auditorių atsakomybė bendrovės ar jos dalyvių atžvilgiu, kurios nurodytos reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0041" REF.END="QE0041"/>Roma II<QUOT.END REF.START="QS0041" CODE="201C" ID="QE0041"/> 1 straipsnio 2 dalies d punkte, nėra organizaciniai šių bendrovių ar kitų juridinių ar juridinio asmens statuso neturinčių subjektų aspektai, taigi reikia patikslinti numatyto netaikymo apimtį taikant funkcinį kriterijų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54</NO.P><TXT>Kadangi šio netaikymo tikslas yra teisės aktų leidėjo valia pagal bendrą <HT TYPE="ITALIC">lex societatis</HT> statutą išlaikyti aspektus, dėl kurių egzistuoja konkretus sprendimas dėl ryšio tarp šių aspektų ir bendrovės ar kitų juridinių ar juridinio asmens statuso neturinčių subjektų veiklos, kiekvienu atveju reikia patikrinti, ar reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0042" REF.END="QE0042"/>Roma II<QUOT.END REF.START="QS0042" CODE="201C" ID="QE0042"/> 1 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytų darbuotojų, administratorių arba auditorių nesutartinė pareiga atsiranda dėl konkrečių bendrovių teisės priežasčių, ar dėl su šia teise nesusijusių priežasčių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55</NO.P><TXT>Konkrečiai kalbant apie pagrindinėje byloje nagrinėjamos rūpestingumo pareigos pažeidimą, reikia atskirti, ar kalbama apie konkrečią rūpestingumo pareigą, kylančią iš bendrovės dalyvio ir bendrovės santykių, kuri nepatenka į reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0043" REF.END="QE0043"/>Roma II<QUOT.END REF.START="QS0043" CODE="201C" ID="QE0043"/> materialinę taikymo sritį, ar apie bendrą <HT TYPE="ITALIC">erga omnes</HT> rūpestingumo pareigą, kuri į minėtą taikymo sritį patenka. Tai turėtų įvertinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56</NO.P><TXT>Jeigu atlikęs tokį vertinimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuotų reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0044" REF.END="QE0044"/>Roma II<QUOT.END REF.START="QS0044" CODE="201C" ID="QE0044"/> taikytinumą, pažymėtina, kad dėl klausimo, ar šio reglamento 4 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0045" REF.END="QE0045"/>vieta, kurioje atsirado žala<QUOT.END REF.START="QS0045" CODE="201C" ID="QE0045"/>, yra ta, kur įsisteigusi bendrovė, nesiūlanti atlyginti šios bendrovės kreditorių žalos, patirtos dėl to, kad jos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0046" REF.END="QE0046"/>aukštesnės grandies patronuojančioji bendrovė<QUOT.END REF.START="QS0046" CODE="201C" ID="QE0046"/> pažeidė rūpestingumo pareigą, reikia pabrėžti, kad iš šio sprendimo 35 punkto matyti, jog pagrindinėje byloje nagrinėjama žala pirmiausia atsiranda dėl bankrutuojančios bendrovės turto, todėl šios kreditoriams tai nesudaro netiesioginės žalos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57</NO.P><TXT>Minėto reglamento 4 straipsnio 1 dalyje patikslinama, kad šalis, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, ir šalis, kurioje gali atsirasti netiesioginių tos žalos pasekmių, nėra reikšmingos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58</NO.P><TXT>Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra pažymėjęs, kad, kai galima nustatyti tiesioginės žalos atsiradimą, šios tiesioginės žalos vieta bus svarbus kriterijus nustatant taikytiną teisę, neatsižvelgiant į netiesiogines šio žalą sukėlusio įvykio pasekmes (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20151210">2015 m. gruodžio 10 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Lazar</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑350/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:802">EU:C:2015:802</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59</NO.P><TXT>Be to, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, susijusios su jurisdikcija bylose dėl deliktų arba kvazideliktų, matyti, kad žalos atsiradimo vieta yra vieta, kurioje atsiranda pradinė tiesiogiai nukentėjusių asmenų žala (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19900111">1990 m. sausio 11 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dumez France ir Tracoba</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑220/88</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1990:8">EU:C:1990:8</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="12"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60</NO.P><TXT>Remiantis reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0047" REF.END="QE0047"/>Roma II<QUOT.END REF.START="QS0047" CODE="201C" ID="QE0047"/> 7 konstatuojamojoje dalyje nustatytais suderinamumo reikalavimais, aiškinant minėtą reglamentą taip pat reikia atsižvelgti į šią jurisprudenciją (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20160121">2016 m. sausio 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">ERGO Insurance ir Gjensidige Baltic</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑359/14 ir C‑475/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:40">EU:C:2016:40</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61</NO.P><TXT>Darytina išvada, kad šalis, kurioje atsirado žala, kaip tai suprantama pagal reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0048" REF.END="QE0048"/>Roma II<QUOT.END REF.START="QS0048" CODE="201C" ID="QE0048"/> 4 straipsnio 1 dalį, yra ta, kurioje yra įsisteigusi bendrovė, nesiūlanti atlyginti šios bendrovės kreditorių žalos, patirtos dėl to, kad jos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0049" REF.END="QE0049"/>aukštesnės grandies patronuojančioji bendrovė<QUOT.END REF.START="QS0049" CODE="201C" ID="QE0049"/> pažeidė rūpestingumo pareigą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62</NO.P><TXT>Antra, dėl aplinkybės, kad ieškinius pagrindinėje byloje pareiškė bankroto administratorius, vykdydamas jam pagal teisės aktus pavestą užduotį realizuoti bankrutuojančio subjekto turtą, ir kolektyviniams interesams atstovaujantis subjektas, veikiantis visų kreditorių naudai (bet ne jų vardu), iš pradžių reikia pažymėti, kad pagal reglamente <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0050" REF.END="QE0050"/>Roma II<QUOT.END REF.START="QS0050" CODE="201C" ID="QE0050"/> nustatytą tvarką klausimai, kas pareiškia ieškinį ir kokio tipo ieškinys tai yra, neturi reikšmės vietos, kurioje atsirado žala, nustatymui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63</NO.P><TXT>Kiek tai susiję su tariamu finansavimo susitarimo tarp bankrutuojančios bendrovės ir jos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0051" REF.END="QE0051"/>aukštesnės grandies patronuojančiosios bendrovės<QUOT.END REF.START="QS0051" CODE="201C" ID="QE0051"/> egzistavimu bei jurisdikcijos pasirinkimu, reikia pažymėti, kad pagal reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0052" REF.END="QE0052"/>Roma II<QUOT.END REF.START="QS0052" CODE="201C" ID="QE0052"/> 4 straipsnio 3 dalį akivaizdžiai glaudesnis ryšys su kita šalimi gali būti pagrįstas, be kita ko, prieš tai jau egzistuojančiais santykiais tarp šalių (pavyzdžiui, su konkrečiu žalą sukėlusiu įvykiu glaudžiai susijusia sutartimi).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64</NO.P><TXT>Tokiomis aplinkybėmis, kaip išvados 89 ir 92 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, vien tokio santykio egzistavimo nepakanka, kad būtų galima netaikyti pagal 4 straipsnio 1 arba 2 dalis taikytinos teisės, ir neleidžiama deliktinei atsakomybei automatiškai taikyti sutarties teisės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65</NO.P><TXT>Pagal reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0053" REF.END="QE0053"/>Roma II<QUOT.END REF.START="QS0053" CODE="201C" ID="QE0053"/> 4 straipsnio 3 dalį teismas turi diskreciją nustatyti, ar egzistuoja reikšmingas ryšys tarp nesutartinės prievolės ir šalies, kurios teisė reglamentuoja anksčiau susiklosčiusius santykius. Teismas turi taikyti tos šalies teisę tik tuo atveju, jei nusprendžia, kad šis ryšys pasitvirtina.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66</NO.P><TXT>Taigi į ketvirtąjį klausimą reikia atsakyti, kad reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0054" REF.END="QE0054"/>Roma II<QUOT.END REF.START="QS0054" CODE="201C" ID="QE0054"/> 4 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pareigai atlyginti žalą, susijusiai su bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0055" REF.END="QE0055"/>aukštesnės grandies patronuojančiosios bendrovės<QUOT.END REF.START="QS0055" CODE="201C" ID="QE0055"/> rūpestingumo pareiga, iš principo taikoma šalies, kurioje ji įsteigta, teisė, nors tai, kad tarp šių dviejų bendrovių anksčiau buvo sudarytas finansavimo susitarimas ir jame numatyta teismo pasirinkimo sąlyga, yra aplinkybė, kuri gali patvirtinti akivaizdžiai glaudesnius ryšius su kita šalimi, kaip tai suprantama pagal šio straipsnio 3 dalį.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl bylinėjimosi išlaidų</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67</NO.P><TXT>Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="13"?><JURISDICTION><INTRO>Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:</INTRO><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><DATE ISO="20121212">2012 m. gruodžio 12 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 2 punktas turi būti aiškinamas taip, kad bendrovės, kuri negali patenkinti savo kreditorių reikalavimų, nes jos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0056" REF.END="QE0056"/>aukštesnės grandies patronuojančioji bendrovė<QUOT.END REF.START="QS0056" CODE="201C" ID="QE0056"/> neįvykdė rūpestingumo pareigos šių kreditorių atžvilgiu, buveinės vietos teismas turi jurisdikciją nagrinėti kolektyvinį ieškinį dėl žalos, padarytos deliktu arba kvazideliktu, atlyginimo, kurį šios bendrovės bankroto administratorius pareiškė vykdydamas jam pagal teisės aktus pavestą užduotį realizuoti bankrutuojančio subjekto turtą ir veikdamas visų kreditorių naudai (bet ne jų vardu).</HT></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Atsakymas į pirmąjį prejudicinį klausimą nebūtų kitoks, jei būtų atsižvelgta į tai, kad pagrindinėje byloje kolektyvinius kreditorių interesus gina fondas ir kad šiuo tikslu pareikštame ieškinyje neatsižvelgiama į individualias kreditorių aplinkybes.</HT></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">3.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnio 2 punktas turi būti aiškinamas taip, kad jeigu pagrindinę bylą nagrinėjantis teismas panaikina savo sprendimą, kuriuo buvo pripažinęs savo jurisdikciją šioje byloje, jis automatiškai taip pat netenka jurisdikcijos nagrinėti į bylą įstojusios šalies reikalavimų.</HT></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">4.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><DATE ISO="20070711">2007 m. liepos 11 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (<QUOT.START CODE="201E" ID="QS0057" REF.END="QE0057"/>Roma II<QUOT.END REF.START="QS0057" CODE="201C" ID="QE0057"/>) 4 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pareigai atlyginti žalą, susijusiai su bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0058" REF.END="QE0058"/>aukštesnės grandies patronuojančiosios bendrovės<QUOT.END REF.START="QS0058" CODE="201C" ID="QE0058"/> rūpestingumo pareiga, iš principo taikoma šalies, kurioje ji įsteigta, teisė, nors tai, kad tarp šių dviejų bendrovių anksčiau buvo sudarytas finansavimo susitarimas ir jame numatyta teismo pasirinkimo sąlyga, yra aplinkybė, kuri gali patvirtinti akivaizdžiai glaudesnius ryšius su kita šalimi, kaip tai suprantama pagal šio straipsnio 3 dalį.</HT></TXT></NP></ITEM></LIST></JURISDICTION></CONTENTS.JUDGMENT><SIGNATURE.CASE><SIGNATORY><P>Parašai.</P></SIGNATORY></SIGNATURE.CASE></JUDGMENT>