European flag

oficialusis leidinys
Europos Sąjungos

LT

Seriju L


2024/770

2024 3 5

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2024/770

2024 m. kovo 4 d.

kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės ketaus gaminiams nustatomas galutinis antidempingo muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 11 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   Ankstesni tyrimai ir galiojančios priemonės

(1)

2018 m. sausio 29 d. Reglamentu (ES) 2018/140 (2) Europos Komisija nustatė antidempingo muitus tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR, Kinija arba nagrinėjamoji šalis) kilmės ketaus gaminiams (toliau – pradinės priemonės).

(2)

Šios priemonės buvo iš dalies pakeistos 2019 m. vasario 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/261 (3). Šiuo metu galioja 15,5–38,1 % antidempingo muitai.

1.2.   Prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą

(3)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (4), Europos Komisija (toliau – Komisija) pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį gavo prašymą atlikti peržiūrą.

(4)

Prašymą septynių Sąjungos gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 70 % tam tikrų Sąjungos pramonės ketaus gaminių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje, vardu 2022 m. spalio 28 d. pateikė „Eurofonte“ (toliau – pareiškėjas). Prašymas atlikti peržiūrą grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas veikiausiai tęstųsi, o Sąjungos pramonei daroma žala pasikartotų.

1.3.   Priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimas

(5)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų priemonių galiojimo termino peržiūrai inicijuoti, 2023 m. sausio 27 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūrą dėl tam tikrų į Sąjungą importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės ketaus gaminių. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (5) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

1.3.1.   Peržiūros tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(6)

Atliekant dempingo tęsimosi ar pasikartojimo tyrimą nagrinėtas 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

1.3.2.   Suinteresuotosios šalys

(7)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, visiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems Kinijos Liaudies Respublikos gamintojams ir Kinijos Liaudies Respublikos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, naudotojams ir prekiautojams ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(8)

Viena iš suinteresuotųjų šalių, pranešusi apie save, buvo Kinijos įrenginių ir elektronikos gaminių importo ir eksporto prekybos rūmai (toliau – CCCME). Atsižvelgdama į Teismo sprendimą byloje C-478/21P (6), Komisija nusprendė 2023 m. lapkričio 6 d. prašyti CCCME suteikti įgaliojimus vienam ar keliems Kinijos eksportuojantiems gamintojams, kuriems, kaip CCCME teigė, atstovauja, kad jie patvirtintų jos, kaip produkto dempingo kaina eksportuotojams atstovaujančios asociacijos, statusą. CCCME tokių įgaliojimų nesuteikė, todėl Komisija juos atmetė kaip suinteresuotąją šalį. CCCME taip pat nepateikė pastabų dėl to, kad jiems nebuvo suteiktas suinteresuotosios šalies statusas.

(9)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

1.3.3.   Atranka

(10)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

Sąjungos gamintojų atranka

(11)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija bendroves atrinko remdamasi panašaus produkto gamybos ir pardavimo Sąjungoje apimtimi 2022 m. ir pardavimo geografine aprėptimi. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Atrinkti Sąjungos gamintojai pagamina apie 46 % viso panašaus produkto Sąjungoje. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių, tačiau pastabų negavo. Todėl Komisija galutinai patvirtino preliminariai atrinktas bendroves.

Importuotojų atranka

(12)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paragino nesusijusius importuotojus pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(13)

Du nesusiję importuotojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami.

KLR eksportuojančių gamintojų atranka

(14)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų žinomų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(15)

Devyni nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija, remdamasi didžiausia tipiška eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką, atrinko du eksportuojančius gamintojus. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis. Pastabų nepateikta.

(16)

Tačiau, gavusi prašymą užpildyti eksportuojantiems gamintojams skirtą klausimyną, viena iš atrinktų bendrovių pranešė Komisijai ketinanti nebendradarbiauti. Todėl Komisija iš naujo atrinko eksportuojančius gamintojus, tačiau vėl viena iš atrinktų bendrovių pranešė Komisijai, kad nebendradarbiaus. Taip Komisija tris kartus iš dalies keitė atrinktų bendrovių sąrašą ir paragino iš viso penkis eksportuojančius gamintojus užpildyti klausimyną. Nė viena šių bendrovių nepateikė klausimyno atsakymų.

1.3.4.   Klausimyno atsakymai

(17)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – Kinijos Vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(18)

Komisija klausimynus nusiuntė visoms atrinktoms bendrovėms, Europos asociacijai „Eurofonte a.s.b.l.“ ir penkiems eksportuojantiems gamintojams. Šie klausimynai nuo inicijavimo dienos taip pat paskelbti internete (7).

(19)

Klausimyno atsakymus pateikė trys atrinkti Sąjungos gamintojai, Europos asociacija „Eurofonte a.s.b.l.“ ir du nesusiję importuotojai – „Fundición Dúctil para Obras Publicas S.A.“ ir „Capa – Engenharia e Construções Metalomecânicas S.A.“ Klausimyno atsakymų nepateikė arba atliekant tyrimą apie save nepranešė nė vienas naudotojas.

(20)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai ar Kinijos Vyriausybė nebendradarbiavo, išvados dėl dempingo ir jo daromos žalos tikimybės pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį buvo padarytos remiantis turimais faktais. Apie tai atitinkamai pranešta Kinijos Liaudies Respublikos atstovybei Europos Sąjungoje. Pastabų negauta.

1.3.5.   Tikrinimas

(21)

Komisija rinko ir tikrino bendradarbiaujančių šalių pateiktą informaciją išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti.

(22)

Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį surengti šių bendrovių patalpose:

 

Sąjungos gamintojai:

—

„EJ Picardie SAS“, Prancūzija,

—

„MeierGuss GmbH & Co. KG“, Vokietija,

—

„Fundiciones de Odena SA.“, Ispanija.

1.3.6.   Tolesnė procedūra

(23)

2023 m. gruodžio 18 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino toliau taikyti galiojančius antidempingo muitus. Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl šio faktų atskleidimo pateikti.

(24)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, į jas atsižvelgė. „Eurofonte“ buvo vienintelė šalis, kuri pateikė Komisijos išvadas pagrindžiančių pastabų. Prašymų išklausyti nepateikta.

2.   PERŽIŪRIMASIS PRODUKTAS, NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1.   Peržiūrimasis produktas

(25)

Šioje peržiūroje nagrinėjamas produktas – tam tikri žvyninio grafitinio ketaus (pilkojo ketaus) arba rutulinio grafitinio ketaus (stipriojo ketaus) gaminiai bei jų dalys. Šie gaminiai naudojami:

—

požeminėms arba paviršinėms sistemoms ir (arba) požeminių arba paviršinių sistemų angoms uždengti, taip pat

—

patekti į požemines arba paviršines sistemas ir (arba) stebėti požemines arba paviršines sistemas.

(26)

Šie gaminiai gali būti apdirbti, padengti, dažyti ir (arba) derinami su kitomis medžiagomis, pavyzdžiui, be kita ko, su betoninėmis grindinio plokštėmis arba plytelėmis (toliau – peržiūrimasis produktas).

(27)

Į peržiūrimojo produkto apibrėžtį nepatenka šių rūšių gaminiai:

—

latakų grotelės ir lieti dangčiai, kuriems taikomas standartas EN 1433, įrengiami kaip sudėtinės polimerinių, plastikinių, galvanizuoto plieno ar betoninių latakų dalys, kuriomis vanduo nuteka į lataką;

—

grindų drenos, stogo drenos, pravalos ir pravalų dangteliai, kuriems taikomas standartas EN 1253;

—

lipynės, dangčio kabliai ir gaisriniai hidrantai.

2.2.   Nagrinėjamasis produktas

(28)

Šiame priemonių galiojimo termino peržiūros tyrime nagrinėjamas produktas – KLR kilmės peržiūrimasis produktas, kurio KN kodai šiuo metu yra ex 7325 10 00 ir ex 7325 99 10 (TARIC kodai 7325100031 ir 7325991060).

2.3.   Panašus produktas

(29)

Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

—

į Sąjungą eksportuojamas nagrinėjamasis produktas;

—

KLR vidaus rinkoje gaminamas ir parduodamas peržiūrimasis produktas;

—

eksportuojančių gamintojų gaminamas ir kitose pasaulio šalyse parduodamas peržiūrimasis produktas ir

—

Sąjungoje Sąjungos pramonės gaminamas ir parduodamas peržiūrimasis produktas.

(30)

Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

3.   DEMPINGAS

3.1.   Pirminės pastabos

(31)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš KLR buvo toliau importuojami tam tikri ketaus gaminiai, tik daug mažesniais kiekiais nei pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu (t. y. nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d.). Eurostato duomenimis, ketaus gaminių importas iš KLR peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė apie 4,7 % Sąjungos rinkos, palyginti su 27,3 % rinkos dalimi per pradinį tyrimą. Vertinant absoliučiaisiais skaičiais, importo iš KLR apimtis sumažėjo nuo 147 186 tonų pradiniu tiriamuoju laikotarpiu iki 22 146 tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(32)

Kaip minėta 20 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas KLR eksportuotojas ir (arba) gamintojas. Todėl Komisija pranešė KLR valdžios institucijoms, kad dėl nebendradarbiavimo Komisija gali taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį su KLR susijusiems faktams nustatyti. Komisija negavo jokių pastabų ar prašymų dėl bylas nagrinėjančio pareigūno įsitraukimo.

(33)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį išvados dėl dempingo tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės buvo padarytos remiantis turimais faktais, visų pirma su prašymu atlikti peržiūrą pateikta informacija ir per peržiūros tyrimą iš bendradarbiaujančių šalių (tiksliau pareiškėjo ir atrinktų Sąjungos gamintojų) gauta informacija.

3.2.   Tam tikrų importuojamų KLR kilmės ketaus gaminių normaliosios vertės nustatymo procedūra pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį

(34)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad KLR yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija tyrimą inicijavo remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi.

(35)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos Vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Iki nustatyto termino iš Kinijos Vyriausybės negauta nei klausimyno atsakymų, nei pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Tada Komisija pranešė Kinijos Vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(36)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais. Komisija taip pat nurodė galimas tinkamas šalis nagrinėsianti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus.

(37)

2023 m. gegužės 31 d. pranešimu byloje Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriuos ketino naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi pasirinkus Turkiją. Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavos, darbas ir energija, susijusių su tam tikrų ketaus gaminių gamyba. Be to, Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) išlaidas ir pelną ji nustatys remdamasi apibendrintomis 892 pelningų bendrovių, kurių veikla priskiriama statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus, paprastai vadinamo NACE, 24.5 kategorijai „ketaus gaminiai iš metalų“ ir kurios yra tipiškos šalies gamintojos, finansinėmis ataskaitomis, gautomis iš Bendrovių sąskaitų statistinių duomenų (8), kuriuos kaupia Turkijos centrinis bankas ir Turkijos statistikos institutas. Pastabų negauta.

3.3.   Normalioji vertė

(38)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(39)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos toliau – PBA išlaidos).

(40)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos Vyriausybė ir eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, buvo tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

3.3.1.   Didelių iškraipymų buvimas

(41)

Neseniai atlikusi su KLR plieno sektoriumi susijusius tyrimus (9) Komisija nustatė, kad jame esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(42)

Atlikusi tuos tyrimus Komisija nustatė, kad dėl didelio valstybės kišimosi KLR iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (10). Tiksliau Komisija padarė išvadą, kad Kinijos Vyriausybė ne tik išlaiko didelę nuosavybės dalį plieno, kuris yra pagrindinė peržiūrimojo produkto gamybos žaliava, sektoriuje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje (11), ji taip pat gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje (12). Komisija taip pat nustatė, kad valstybė dalyvauja finansų rinkose ir kišasi į jas, taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip darydama papildomą rinkos iškreipiamąjį poveikį. Iš tiesų, apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai sutelkiami sektoriams, kuriuos Kinijos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne atsižvelgiant į rinkos jėgas (13). Be to, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtoje įtraukoje, dėl to atsiranda iškraipymų, visų pirma susijusių su nemokių bendrovių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu KLR (14). Komisija taip pat nustatė, kad plieno sektoriuje esama darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje (15), taip pat finansų rinkų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje, visų pirma susijusių su KLR įmonių galimybėmis gauti kapitalo (16).

(43)

Kaip ir atlikdama ankstesnius tyrimus, susijusius su KLR geležies ir plieno sektoriumi, šiame tyrime Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai darė remdamasi byloje turimais įrodymais, taip pat įrodymais, pateiktais prašyme bei Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (17) (toliau – ataskaita), kurie pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis atitinkamame sektoriuje, įskaitant peržiūrimąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti, kaip jau buvo nustatyta ir per ankstesnius tyrimus.

(44)

Prašyme teigiama, kad valstybės kišimasis daro didelį poveikį visai Kinijos ekonomikai, todėl šiame tyrime negali būti naudojamos Kinijos plieno pramonės vidaus rinkos kainos ir sąnaudos.

(45)

Tiksliau prašyme nurodyta, kad, atsižvelgiant į KLR Konstitucijoje įtvirtintą socialistinės rinkos ekonomikos doktriną, Kinijos komunistų partijos (toliau – KKP) visapusį dalyvavimą ir Vyriausybės įtaką ekonomikai vykdant strateginio planavimo iniciatyvas, Kinijos Vyriausybės kišimasis yra įvairių formų, t. y. administracinio, finansinio ir reguliuojamojo pobūdžio. Todėl prašyme padaryta išvada, kad netikslinga naudoti ne tik ketaus pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir visų gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą ir darbą) sąnaudų, kurios yra iškraipytos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi.

(46)

Prašyme pateikta elementų, iš kurių matyti, kad esama iškraipymų, nurodytų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje–šeštoje įtraukose, pavyzdžių. Visų pirma, remdamasis keliais viešai prieinamais informacijos šaltiniais, pavyzdžiui, ataskaita, ankstesniais Komisijos tyrimais plieno sektoriuje, Kinijos teisės aktais ir papildomais šaltiniais, pareiškėjas teigė, kad:

—

Kinijos valstybė ne tik aktyviai formuoja bendrąją ekonominę politiką ir prižiūri, kaip atskiros valstybės valdomos įmonės ją įgyvendina, tačiau taip pat reikalauja savo teisių dalyvauti valstybės valdomų įmonių veiklos sprendimų priėmimo procese. Tai paprastai daroma per valdžios institucijų ir valstybės įmonių narių rotaciją, partijos nariams dalyvaujant valstybės valdomų įmonių vykdomosiose institucijose, o partijų organams – bendrovėse, taip pat formuojant valstybės valdomų įmonių sektoriaus organizacinę struktūrą. Už tai valstybės valdomoms įmonėms suteikiamas ypatingas statusas Kinijos ekonomikoje. Turint šį statusą gaunama daug ekonominės naudos, visų pirma apsauga nuo konkurencijos ir lengvatinė prieiga prie atitinkamų gamybos išteklių, įskaitant finansavimą, žemę ir energiją. Ši kontrolė ir politinė priežiūra ypač didelė plieno sektoriuje, kuriame Kinijos Vyriausybei ir toliau priklauso didelė nuosavybės dalis ir kuriame Kinijos Vyriausybė siekia iki 2025 m. konsoliduoti 60 % geležies ir plieno gamybos maždaug dešimtyje didelių įmonių.

—

Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai dėl KKP dalyvavimo bendrovėse taikomi bendrai, negalima manyti, kad peržiūrimojo produkto atveju Kinijos Vyriausybės gebėjimas kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą įmonių veikloje būtų kitoks, palyginti su plieno sektoriumi apskritai. Todėl valstybė gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą įmonių veikloje, visų pirma per KKP organus tiek valstybės valdomose, tiek privačiose įmonėse, įskaitant ketaus gamintojus ir jų gamybos išteklių tiekėjus.

—

Valstybės dalyvavimas finansų rinkose ir kišimasis į jas, taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, daro papildomą iškreipiamąjį poveikį rinkai. Pavyzdžiui, 13-ajame ir 14-ajame penkmečio planuose nustatytos priemonės, kuriomis Kinijos Vyriausybei sudaromos sąlygos didinti ir kontroliuoti žaliavų tiekimą, platinimą ir nuosavybę, visų pirma nustatant eksporto apimties apribojimus ir eksporto licencijų išdavimo režimą kartu su investicijų apribojimais, dėl kurių mažėja vidaus rinkos kainos ir sudaromos sąlygos galutinės grandies pramonei gauti pigesnių žaliavų, taip trukdant rinkos jėgoms veikti įprastai. Visų pirma nustatyta, kad taip yra plieno gamybos žaliavų ir geležies rūdos, kurios yra pagrindiniai peržiūrimojo produkto pradinės grandies gamybos ištekliai, rinkų atveju. Be to, Kinija neseniai nustatė eksporto tarifus ir PVM lengvatas, be kita ko, plieno laužui, luitiniam ketui, neapdorotam plienui, perdirbto plieno žaliavoms ir ferochromui, kurie visi yra peržiūrimojo produkto pagrindinės žaliavos.

—

Finansinių išteklių skirstymo lygmeniu, KLR finansų sistemoje dominuoja valstybės komerciniai bankai. Šie bankai, nustatydami ir įgyvendindami savo skolinimo politiką, turi derintis prie Vyriausybės pramonės politikos tikslų, o ne pirmiausia įvertinti ekonominę konkretaus projekto naudą. Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos Kinijos Vyriausybei (dėl ko atsiranda bendrovės zombės, padidinančios neteisingą kapitalo paskirstymą) ir bet kokios netiesioginės Vyriausybės garantijos dydžio. Be to, investicijų augimui skatinti buvo dirbtinai mažinamos skolinimosi išlaidos, dėl ko pernelyg naudotos kapitalo investicijos vis mažėjant investicijų grąžai ir neapribojant kreditavimo.

—

Darbuotojų ir darbdavių teisės į kolektyvinį organizavimą ir judumas yra ribojami naudojant namų ūkių registravimo sistemą hukou, pagal kurią apribojamos galimybės gauti įvairias socialinės apsaugos ir kitokio pobūdžio išmokas. Dėl to iškraipomos darbo užmokesčio sąnaudos, nes jos nepriklauso nuo įprastų rinkos jėgų ar derybų tarp bendrovių ir darbuotojų.

—

Pagal Kinijos Vyriausybės energetikos politiką pernelyg skatinama anglies, naudojamos ketaus gaminiams gaminti, gamyba ir taip iškreipiama jos kaina Kinijoje.

—

Be to, lengvatinis išteklių paskirstymas tam tikriems vidaus gamintojams yra ypač akivaizdus atsižvelgiant į žemės nuosavybę ir žemės naudojimo teises Kinijoje, nes visa žemė priklauso valstybei; išteklių paskirstymas priklauso tik nuo to, kad skirdamos žemę valstybė ir valdžios institucijos dažnai siekia politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą, kaip nustatyta 13-ajame penkmečio plane.

(47)

Taigi prašyme laikomasi pozicijos, kad kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Tuo remiantis, pagal prašymą šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti.

(48)

Kinijos Vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi pareiškėjo pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.

(49)

Konkrečiai peržiūrimojo produkto sektoriuje, t. y. geležies ir plieno sektoriuje, Kinijos Vyriausybė ir toliau išlaiko didelę nuosavybės dalį, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje. Tiek valstybės valdomoms įmonėms, tiek privačioms bendrovėms, veikiančioms šiame sektoriuje, taikoma politinė priežiūra ir gairės. Pavyzdžiui, „Baowu Steel Group“, kuri yra valstybės valdoma įmonė, priklausanti centrinei SASAC (18), ir jos patronuojamosios įmonės „Chongqing Iron & Steel Company Ltd.“ (19) ir „Maanshan Iron & Steel Company Limited“ (20); „Baotou Steel Group“, kuri yra valstybės valdoma įmonė, priklausanti Vidinės Mongolijos Vyriausybei (21), „Angang Steel Group“, kuri yra valstybės valdoma įmonė, priklausanti centrinei SASAC (22), taip pat „Shougang Group“, kuri yra valstybės valdoma įmonė, 100 % priklausanti „Beijing State-Owned Asset Management Ltd“. (23) Kadangi Kinijos peržiūrimojo produkto eksportuotojai nebendradarbiavo, nebuvo galima nustatyti tikslaus šio produkto privačių ir valstybės valdomų gamintojų santykio. Tačiau nepaisant to, kad informacijos konkrečiai apie peržiūrimąjį produktą nėra, šis sektorius yra geležies ir plieno pramonės sektoriaus dalis, todėl su geležies ir plieno sektoriumi susijusios išvados laikomos orientacinėmis ir peržiūrimojo produkto atveju.

(50)

Naujausiais Kinijos politikos dokumentais, susijusiais su geležies ir plieno sektoriumi, patvirtinama, kad Kinijos Vyriausybė šį sektorių ir toliau laiko labai svarbiu, ir, be kita ko, ketina į šį sektorių kištis taip, kad jis atitiktų Vyriausybės politiką. Tai matyti iš MIIT gairių dėl aukštos kokybės plieno pramonės plėtros skatinimo, kuriose raginama toliau konsoliduoti pramonės pagrindus ir labai pakelti pramonės grandinės modernizavimo lygį (24), iš 14-ojo žaliavų pramonės plėtros penkmečio plano, pagal kurį šiame sektoriuje bus „siekiama pirmauti rinkoje skatinant Vyriausybės politiką“ ir bus „steigiama pirmaujančių bendrovių grupė, kuriai bus būdinga ekologinė lyderystė ir konkurencingumas“ (25), arba iš 2023 m. Darbo plano dėl stabilaus plieno pramonės augimo (26), kuriame nustatyti tokie tikslai: „2023 m. <...> investicijos į ilgalaikį turtą visame pramonės sektoriuje stabiliai augs, ekonominė nauda gerokai padidės; pramonės investicijos į MTP galiausiai pasieks 1,5 %; pramonės pridėtinės vertės augimas pasieks apie 3,5 %; 2024 m. bus toliau optimizuojama pramonės plėtros aplinka ir pramonės struktūra, pereinama prie aukščiausios klasės, pažangių ir ekologiškų produktų, o pramonės pridėtinė vertė augs daugiau kaip 4 %.“, ir pagal kurį numatoma Vyriausybės pavedimu vykdytina plieno sektoriaus įmonių konsolidacija: „skatinti pirmaujančias pramonės įmones vykdyti susijungimus ir įsigijimus, kurti pasaulinio lygio itin dideles geležies ir plieno įmonių grupes ir skatinti optimalų nacionalinių geležies ir plieno gamybos pajėgumų išsidėstymą. Remti pirmaujančias specializuotas įmones konkrečiuose plieno rinkos segmentuose, kad būtų toliau integruojami ištekliai ir kuriama plieno pramonės ekosistema. Skatinti geležies ir plieno įmones vykdyti tarpregioninius <...> susijungimus ir reorganizacijas <...>. Apsvarstyti galimybę teikti didesnę politinę paramą pajėgumų pakeitimui geležies ir plieno įmonėse, užbaigusiose esminius susijungimus ir reorganizacijas.“

(51)

Panašūs Kinijos valdžios institucijų ketinimo prižiūrėti ir valdyti sektoriaus pokyčius pavyzdžiai matomi provincijų lygmeniu, kaip antai Hebėjuje, kuriame planuojama „nuolat vykdyti grupinę organizacijų plėtrą, spartinti valstybės valdomų įmonių mišrios nuosavybės reformą, sutelkti dėmesį į tarpregioninių privačių geležies ir plieno įmonių susijungimo ir reorganizavimo skatinimą ir siekti sukurti 1–2 dideles pasaulinio lygio grupes, 3–5 dideles grupes, kurių veikla grindžiama įtaka šalies viduje“, ir „toliau plėsti plieno laužo perdirbimo ir apyvartos kanalus, stiprinti plieno laužo tikrinimo ir klasifikavimo veiklą“ (27). Be to, Hebėjaus plieno sektoriaus plane teigiama: „ Laikytis struktūrinio koregavimo ir pabrėžti produktų įvairinimą. Tvirtai skatinti geležies ir plieno pramonės struktūrinį koregavimą ir išdėstymo optimizavimą, reorganizavimą, transformaciją ir modernizavimą, taip pat visapusiškai skatinti geležies ir plieno pramonės plėtrą pereinant prie didelių įmonių, techninės įrangos modernizavimą, gamybos procesų įvairinimą ir galutinės grandies produktų įvairinimą.“

(52)

Panašiai Henano plieno pramonės pertvarkymo ir modernizavimo įgyvendinant 14-ąjį penkmečio planą plane numatyta „statyti tipiškas plieno gamybos bazes, <...> pastatyti 6 tipiškas plieno gamybos bazes Anjange, Dzijuane, Pingdingšane, Sinjange, Šangčiu, Džoukou ir kt., taip pat didinti pramonės mastą, intensyvinimą ir specializaciją. Be kita ko, iki 2025 m. kontroliuojami luitinio ketaus gamybos pajėgumai Anjange sieks iki 14 mln. tonų, o kontroliuojami neapdoroto plieno gamybos pajėgumai – iki 15 mln. tonų.“ (28)

(53)

Kitus pramonės politikos tikslus taip pat galima rasti kitų provincijų, kaip antai Dziangsu (29), Šandongo (30), Šansi (31), Liaoningo Daliano (32) ar Džedziango (33), planavimo dokumentuose.

(54)

Kalbant apie Kinijos Vyriausybės galimybę kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje, kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, buvo neįmanoma nustatyti asmeninių ryšių tarp peržiūrimojo produkto gamintojų ir KKP. Tačiau yra konkrečių su peržiūrimuoju produktu susijusių pavyzdžių. Be to, atsižvelgiant į tai, kad peržiūrimasis produktas yra metalų sektoriaus dalis, turima informacija apie plieno gamintojus taip pat yra susijusi su peržiūrimuoju produktu.

(55)

Pavyzdžiui, „Baotou Steel Union“, priklausančios „Baotou Steel Group“, direktorių valdybos pirmininkas taip pat yra bendrovės partijos sekretorius, o bendrovės profesinės sąjungos pirmininkas yra partijos sekretoriaus pavaduotojas (34). Be to, „Shougang Group“ direktorių valdybos pirmininkas yra partijos komiteto sekretorius, o vykdomojo direktoriaus pavaduotojas yra partijos komiteto narys (35). Tuo tarpu „Hongguang Handan Company“ lyderis viešai pareiškė, kad be rūpesčio ir paramos per, be kita ko, Kinijos Vyriausybės ir KKP, kuri „Hongguang Casting Co. Ltd.“ bendrovėje dalyvauja turėdama daugiau kaip 20 narių, suteiktas garantijas, įmonė nebūtų buvusi tokia sėkminga (36). Kitas lojalumo KKP pavyzdys – Kinijos gamyklų asociacijos 3 straipsnis, pagal kurį asociacija sutinka su atitinkamų partijos subjektų, pvz., SASAC ir Civilinių reikalų ministerijos, verslo gairėmis, priežiūra ir valdymu ir kuriame nustatytos būtinos asociacijos dalyvavimo sąlygos (37).

(56)

Be to, peržiūrimojo produkto sektoriuje taikoma diskriminacinė politika vidaus gamintojų naudai arba kitaip veikiama rinka, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečioje įtraukoje. Atliekant tyrimą buvo nustatyti kiti dokumentai, iš kurių matyti, kad pramonė naudojasi Vyriausybės gairėmis ir valstybės kišimusi į geležies ir plieno sektorių, atsižvelgiant į tai, kad peržiūrimasis produktas yra šio sektoriaus dalis.

(57)

Kinijos Vyriausybė geležies ir plieno pramonę ir toliau laiko viena pagrindinių pramonės šakų (38). Tai patvirtinta daugelyje nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmenimis skelbiamų šiam sektoriui skirtų planų, direktyvų ir kitų dokumentų. 14-ajame penkmečio plane Kinijos Vyriausybė numato pertvarkyti ir atnaujinti geležies ir plieno pramonę, taip pat ją optimizuoti ir struktūriškai koreguoti (39). Be to, 14-ajame žaliavų pramonės plėtros penkmečio plane, kuris taip pat taikomas geležies ir plieno pramonei, šis sektorius nurodomas kaip „realiosios ekonomikos pamatas“ ir „pagrindinė sritis, kurioje formuojamas Kinijos tarptautinis konkurencinis pranašumas“, taip pat nustatomi įvairūs tikslai ir darbo metodai, kuriais būtų skatinama šio sektoriaus plėtra 2021–2025 m. laikotarpiu – kaip antai technologiniai patobulinimai, sektoriaus struktūros gerinimas (be kita ko, toliau koncentruojant įmones) arba skaitmeninė pertvarka (40). Be to, pirmiau minėtame (žr. 50 konstatuojamąją dalį) Darbo plane dėl stabilaus plieno pramonės augimo nustatyta, kaip Kinijos valdžios institucijoms dėmesį šiam sektoriui skirti platesniame Kinijos Vyriausybės vadovavimo Kinijos ekonomikai kontekste: „remti plieno bendroves, kad jos aktyviai tenkintų naujos infrastruktūros, naujos urbanizacijos, kaimo vietovių atgaivinimo ir besiformuojančių pramonės šakų poreikius, jungtųsi prie didelių inžinerinių projektų, susijusius su 14-uoju penkmečio planu įvairiuose regionuose, ir dėtų visas pastangas, kad būtų užtikrintas plieno tiekimas. Sukurti ir stiprinti plieno ir pagrindinių plieną naudojančių sektorių, pavyzdžiui, laivų statybos, transporto, statybos, energetikos, automobilių, buitinių prietaisų, žemės ūkio technikos ir sunkiosios įrangos, bendradarbiavimo pradinės ir galutinės grandies sektoriuose mechanizmus, vykdyti gamybos ir paklausos susiejimo veiklą ir aktyviai plėsti plieno naudojimo sritis“ (41).

(58)

Be to, pagal 14-ąjį žaliavų pramonės plėtros penkmečio planą (toliau – penkmečio planas), dėl geležies rūdos – peržiūrimajam produktui gaminti naudojamos žaliavos – valstybė planuoja „racionaliai plėtoti vidaus mineralinius išteklius. Stiprinti geležies rūdos žvalgymą <...>, įgyvendinti lengvatinę mokesčių politiką, skatinti diegti pažangias technologijas ir įrangą, kad būtų sumažintas kietųjų kasybos atliekų susidarymas“ (42), taip sukuriant geležies rūdos produkcijos ir mineralinių žemių atsargų sistemą, kuri „būtų svarbi priemonė geležies rūdos rinkos kainai stabilizuoti ir pramonės grandinės saugai užtikrinti“ (43). Provincijose, kaip antai Hebėjuje, valdžios institucijos šiame sektoriuje numato: „subsidijas diskonto norma investicijoms į naujus projektus; išnagrinėti galimybę finansų įstaigoms teikti lengvatines paskolas geležies ir plieno sektoriaus įmonėms, kad jos galėtų pereiti į naujas pramonės šakas, o Vyriausybė tuo pat metu teiks subsidijas diskonto norma“ (44). Taigi, Kinijos Vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamuosius pramonės sektorius, įskaitant peržiūrimajam produktui gaminti naudojamų pagrindinių žaliavų gamybą. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

(59)

Peržiūrimajam produktui poveikį taip pat daro darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymai, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje ir 42 bei 46 konstatuojamosiose dalyse. Minėtais iškraipymais poveikis šiam sektoriui daromas tiek tiesiogiai (kai gaminamas peržiūrimasis produktas arba jam gaminti skirti pagrindiniai gamybos ištekliai), tiek netiesiogiai (kai naudojamasi bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, gamybos ištekliais) (45).

(60)

Be to, atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad peržiūrimojo produkto sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje ir 42 bei 46 konstatuojamosiose dalyse. Pirmiau minėtas (žr. 50 konstatuojamąją dalį) Darbo planas dėl stabilaus augimo taip pat labai gerai iliustruoja tokį valstybės kišimąsi: „Skatinti finansų įstaigas aktyviai teikti finansines paslaugas plieno bendrovėms, kurios įgyvendina susijungimus ir reorganizacijas, išdėstymo koregavimus, pertvarką ir modernizavimą pagal rizikos kontrolės ir verslo tvarumo principus“. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(61)

Galiausiai Komisija primena, kad peržiūrimajam produktui gaminti reikalingi įvairūs gamybos ištekliai. Kai peržiūrimojo produkto gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis lėšų, kurios yra susijusios su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(62)

Todėl netikslinga naudoti ne tik peržiūrimojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir jokių gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurioms poveikis taip yra daromas, nes jų kainodarą veikia didelis valstybės kišimasis, kaip aprašyta ataskaitos I ir II dalyse. Iš tiesų, aprašytas valstybės kišimasis kapitalo, žemės, darbo, energijos ir žaliavų pasiskirstymo srityse pastebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(63)

Apibendrinant, turimi įrodymai parodė, kad peržiūrimojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta tame punkte. Tuo remdamasi ir Kinijos Vyriausybei nebendradarbiaujant Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti. Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju, kaip aptarta kitame skirsnyje, atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(64)

Per šį tyrimą Kinijos Vyriausybė nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų.

3.3.2.   Tipiška šalis

3.3.2.1.   Bendrosios pastabos

(65)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

—

ekonominio išsivystymo lygis panašus į KLR. Šiuo tikslu Komisija, remdamasi Pasaulio banko duomenų baze (46), naudojo šalis, kurių vienam gyventojui tenkančios bendrosios nacionalinės pajamos panašios į KLR,

—

peržiūrimojo produkto gamyba toje šalyje (47),

—

susijusių viešųjų duomenų prieinamumas tipiškoje šalyje,

—

jeigu yra daugiau kaip viena galima tipiška šalis, prireikus pirmenybė turėtų būti teikiama tai šaliai, kurioje užtikrinamas tinkamas socialinės ir aplinkos apsaugos lygis.

(66)

Kaip paaiškinta 37 konstatuojamojoje dalyje, Komisija 2023 m. gegužės 31 d. paskelbė pranešimą byloje dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti. Šiame pranešime aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, o suinteresuotosios šalys informuotos apie Komisijos ketinimą šioje byloje tinkama tipiška šalimi laikyti Turkiją, jeigu būtų patvirtinta, kad yra didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(67)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje išvardytais kriterijais Komisija nustatė, kad Turkijos ekonominio išsivystymo lygis panašus į KLR. Pasaulio bankas pagal bendrąsias nacionalines pajamas Turkiją priskiria prie didesnių vidutinių pajamų šalių. Be to, buvo nustatyta, kad Turkijoje gaminamas peržiūrimasis produktas, o susiję duomenys yra lengvai prieinami.

(68)

Galiausiai atsižvelgiant į tai, kad nebendradarbiaujama, ir remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad tinkama tipiška šalis yra Turkija, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

3.3.2.2.   Išvada

(69)

Kadangi nebuvo bendradarbiaujama, kaip pasiūlyta prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, ir atsižvelgiant į tai, kad Turkija atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, Komisija tinkama tipiška šalimi pasirinko Turkiją.

3.3.3.   Neiškraipytoms sąnaudoms nustatyti naudoti šaltiniai

(70)

Pranešime dėl atitinkamų šaltinių, naudotinų normaliajai vertei nustatyti, remdamasi prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija, kuri buvo tinkamai atnaujinta gavus tikslesnės informacijos, Komisija išvardijo gamybos veiksnius, tokius kaip medžiagos, energija ir darbas, kuriuos Sąjungos gamintojai naudoja peržiūrimajam produktui gaminti. Komisija taip pat nurodė, kad siekdama nustatyti neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių, ypač žaliavų, sąnaudas, kad galėtų apskaičiuoti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, ji naudosis „Global Trade Atlas“ (GTA) (48) duomenimis. Be to, Komisija nurodė, kad naudosis informacija, gauta iš Turkijos statistikos instituto (49), neiškraipytoms elektros energijos, dujų ir darbo sąnaudoms nustatyti, gauta iš Turkijos investicijų tarnybos (50) – vandens, o „Türkiye Petrolleri“ (51) – kuro sąnaudoms nustatyti.

Atskleidusi pranešimą dėl atitinkamų šaltinių, naudotinų normaliajai vertei nustatyti, Komisija nustatė, kad elektros energijos ir gamtinių dujų kainų padidėjimas Turkijoje viršijo infliacijos lygį Turkijoje. Be to, Turkijos statistikos institutas nebuvo paskelbęs informacijos apie 2022 m. antrojo pusmečio elektros energijos ir gamtinių dujų kainas. Todėl Komisija nusprendė naudoti neiškraipytas elektros energijos ir gamtinių dujų kainas Malaizijoje, kaip nustatyta 81 konstatuojamojoje dalyje. Iš tiesų Malaizija yra šalis, kurios ekonominio išsivystymo lygis panašus į KLR. Be to, ji taip pat buvo naudojama kaip tipiška šalis kituose panašiuose tyrimuose.

(71)

Komisija taip pat nurodė, kad siekdama nustatyti PBA išlaidas ir pelną ji naudosis 892 įmonių, kurių veikla priskiriama NACE 24.5 kategorijai, finansiniais duomenimis, gautais iš Bendrovių sąskaitų statistinių duomenų, kaip nurodyta 37 konstatuojamojoje dalyje.

(72)

Komisija suinteresuotosioms šalims taip pat pranešė, kad kai kurie gamybos veiksniai (pvz., pakuotės, kiti priedai ir dalys) peržiūros tiriamuoju laikotarpiu visi atskirai sudarė nedidelę (1–10 %) visų žaliavų sąnaudų dalį. Todėl Komisija ketino šiuos kitus gamybos veiksnius laikyti vartojimo prekėmis ir šias vartojimo prekes išreiškė visų žaliavų sąnaudų procentine dalimi. Šie gamybos veiksniai sudarė atitinkamai 16 % ir 7 % visų stipriojo ketaus gaminių ir pilkojo ketaus gaminių žaliavų sąnaudų.

(73)

Be to, Komisija įtraukė gamybos pridėtinių išlaidų vertę siekdama aprėpti sąnaudas, kurios nėra įtrauktos į pirmiau nurodytus gamybos veiksnius. Gamybos pridėtinių išlaidų ir tiesioginių produkto gamybos sąnaudų santykį Komisija nustatė remdamasi pareiškėjo šiuo tikslu pateiktais konkrečiais Sąjungos gamintojų duomenimis.

3.4.   Neiškraipytos sąnaudos ir lyginamieji dydžiai

3.4.1.   Gamybos veiksniai

(74)

Atsižvelgiant į visą prašymu grindžiamą informaciją, taip pat į vėliau surinktą informaciją, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

1 lentelė

Tam tikrų ketaus gaminių gamybos veiksniai

Gamybos veiksnys

Prekės kodas

Neiškraipyta vertė (CNY)

Matavimo vienetas

Žaliavos

Geležies arba plieno laužas

72044910

3,31

kg

Koksas ir puskoksis iš akmens anglių

27040010

3,34

kg

Luitinis ketus

720110

3,82

kg

Ketaus laužas

72041000

2,20

kg

Ferolydinys – FeMn

72021900

22,08

kg

Ferolydinys – FeSi

72022100

15,24

kg

Ferolydinys – FeSiMg

72029930

21,25

kg

Ferolydinys – kiti

72029980

24,20

kg

Silicio karbido briketai

28492000

11,4

kg

Plieniniai rėmai

730890980018

34,90

kg

Dažai

32081090

42,14

kg

Klintis

252100

7,49

kg

Energija

Elektros energija

nėra duomenų

0,52 CNY/kWh

kWh

Gamtinės dujos

nėra duomenų

0,20 CNY/kWh

kWh

Vanduo

nėra duomenų

10,17 CNY/m3

m3

Kuras

nėra duomenų

4,63 CNY/L

L

Darbas

Darbas

nėra duomenų

36,56 CNY/val.

val.

3.4.1.1.   Žaliavos

(75)

Tam tikrų ketaus gaminių gamybos procesai yra panašūs visame pasaulyje – nėra didelių skirtumų tarp KLR, Sąjungos ir kitų šalių gamybos procesų. Gamybos procesas ir gamybos veiksniai šiek tiek skyrėsi priklausomai nuo to, ar ketaus gaminys pagamintas iš pilkojo ketaus, ar iš stipriojo ketaus. Abiejų rūšių ketaus gaminiai buvo eksportuojami iš KLR į Sąjungą.

(76)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos vartų pristatomų žaliavų kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina, nurodyta GTA, prie kurios pridėjo importo muitus. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 1 priede išvardytas šalis, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis (52). Komisija nusprendė neįtraukti importo iš KLR į tipišką šalį, nes 63 konstatuojamojoje dalyje ji padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, nes esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai nedaro tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija nusprendė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms. Neįtraukus importo į tipišką šalį iš KLR, importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis tebebuvo tipiška.

(77)

Remiantis GTA statistiniais duomenimis, gamybos veiksniai klintis (prekės kodas 252100) ir ferolydinys (kiti) (prekės kodas 72029980) į Turkiją per peržiūros tiriamąjį laikotarpį nebuvo importuojami arba jų importo apimtis buvo nedidelė, o tai reiškia, kad gautos galutinės vidutinės importo kainos nebuvo pakankamai tipiškos. Atsižvelgiant į tai, kad nėra kitų duomenų, Komisija turėjo remtis prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija. Per peržiūros tiriamąjį laikotarpį klintis sudarė 2 % visų stipriojo ketaus gaminių žaliavų sąnaudų, o ferolydiniai (kiti) – 1 % visų pilkojo ketaus gaminių žaliavų sąnaudų. Kadangi šiems gamybos veiksniams naudota vertė neturėjo pastebimos įtakos dempingo skirtumo skaičiavimui, nepriklausomai nuo naudoto šaltinio, Komisija nusprendė šias sąnaudas priskirti prie vartojimo prekių.

(78)

Atsižvelgdama į tai, kad nebuvo bendradarbiaujama, ir į tai, kad byloje nėra kitos informacijos, remdamasi pareiškėjo pateiktais duomenimis ir atsižvelgdama į tai, kad tam tikros sąnaudos priskirtos prie vartojimo prekių, kaip paaiškinta 74 ir 79 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nustatė, kad stipriojo ketaus gaminių atveju vartojimo prekių ir visų žaliavų sąnaudų santykis yra 25 %, o pilkojo ketaus gaminių atveju – 16 %. Siekiant nustatyti neiškraipytą kitų žaliavų ir vartojimo prekių vertę tos procentinės dalys vėliau buvo pritaikytos neiškraipytai žaliavų vertei.

(79)

Paprastai prie šių importo kainų taip pat reikėtų pridėti vidaus vežimo kainas. Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad nebuvo bendradarbiaujama, ir į šios priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo pobūdį (tikslas – nustatyti, ar dempingas tęsėsi per peržiūros tiriamąjį laikotarpį arba ar galėtų pasikartoti, o ne jo tikslų mastą), Komisija nusprendė, kad koreguoti atsižvelgiant į vidaus vežimo kainas nereikia. Dėl tokio koregavimo tik padidėtų normalioji vertė, taigi ir dempingo skirtumas.

3.4.1.2.   Darbas

(80)

Turkijos statistikos institutas skelbia išsamią informaciją apie darbo užmokestį įvairiuose Turkijos ekonomikos sektoriuose (53). Komisija naudojo naujausius turimus 2020 m. statistinius duomenis, susijusius su ekonominės veiklos „Pagrindinių metalų gamyba“ pagal NACE 2 red. klasifikatoriaus NACE 24 kodą vidutinėmis darbo sąnaudomis. Taip apskaičiuotos vidutinės valandos darbo sąnaudos buvo toliau koreguojamos atsižvelgiant į infliaciją, naudojant darbo sąnaudų indeksą (54), kad būtų atsižvelgta į peržiūros tiriamojo laikotarpio sąnaudas.

3.4.1.3.   Energija

(81)

Malaizijoje elektros energijos kainos buvo viešai skelbiamos elektros energijos tiekimo bendrovės TNB svetainėje (55). Komisija naudojo vidutinės įtampos kategorijos vartotojams taikomus tarifus. Malaizijoje gamtinių dujų kainos buvo viešai skelbiamos energijos komisijos svetainėje (56). Komisija naudojo pramoniniams naudotojams taikomus 2021 m. ketvirtojo ketvirčio gamtinių dujų tarifus ir pasirinko suvartojimo intervalą, atitinkantį pareiškėjo suvartojamą gamtinių dujų kiekį.

3.4.1.4.   Kuras

(82)

„Türkiye Petrolleri“ skelbia vidutines mazuto kainas įvairiuose Turkijos miestuose. Atsižvelgdama į prašymą atlikti peržiūrą, Komisija naudojo vidutines Stambulo Anatolijos kuro kainas laikotarpiu nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn. (57) Kadangi kuro kainos skirtinguose miestuose svyravo tik nežymiai, Stambulo Anatolija buvo laikomas tinkamu visos Turkijos pakaitiniu rodikliu.

3.4.1.5.   Vanduo

(83)

Vandens kainai nustatyti Komisija naudojo Turkijos Respublikos investicijų tarnybos pirmininko nurodytas Turkijoje taikomas vidutines pramoniniam naudojimui skirto vandens kainas (58).

3.4.1.6.   Gamybos pridėtinės išlaidos, PBA išlaidos ir pelnas

(84)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Kad būtų atsižvelgta į sąnaudas, kurių pirmiau nurodyti gamybos veiksniai neapima, taip pat reikia nustatyti gamybos pridėtinių išlaidų dydį.

(85)

Siekdama nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę ir atsižvelgdama į tai, kad eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį naudojo turimus faktus. Remdamasi pareiškėjo pateiktais duomenimis Komisija nustatė gamybos pridėtinių išlaidų ir visų gamybos ir darbo sąnaudų santykį. Siekiant nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę ta procentinė dalis vėliau buvo pritaikyta neiškraipytai gamybos sąnaudų vertei.

(86)

Siekdama nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą Komisija rėmėsi naujausiais turimais 892 Turkijos bendrovių, kurių veikla priskiriama NACE 24.5 kategorijai, finansiniais duomenimis, kaip nustatyta 37 konstatuojamojoje dalyje.

3.4.2.   Normaliosios vertės skaičiavimas

(87)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį (ketaus gaminiai iš pilkojo ketaus ir ketaus gaminiai iš stipriojo ketaus), remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(88)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija rėmėsi pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija apie kiekvieno veiksnio (medžiagų, energijos ir darbo) panaudojimą gaminant tam tikrus ketaus gaminius. Komisija padaugino kiekvieno veiksnio panaudos koeficientus iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, nustatytų tipiškoje šalyje Turkijoje.

(89)

Nustačius neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas, Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas, PBA išlaidas ir pelną, kaip nurodyta 3.4.1.6 skirsnyje. Gamybos pridėtinės išlaidos buvo nustatytos remiantis pareiškėjo pateiktais duomenimis. PBA išlaidos ir pelnas buvo nustatyti remiantis 2022 m. 892 Turkijos bendrovių, kurių veikla priskiriama NACE 24.5 kategorijai, vidutinėmis vertėmis (59). Prie neiškraipytų gamybos sąnaudų Komisija pridėjo:

—

gamybos pridėtines išlaidas, kurios iš viso sudarė [20–25] % stipriojo ketaus gaminių tiesioginių gamybos sąnaudų ir [15–20] % pilkojo ketaus gaminių tiesioginių gamybos sąnaudų (60),

—

PBA ir kitas išlaidas, kurios sudarė 10,07 % parduotų prekių sąnaudų, ir

—

pelną, kuris sudarė 7,98 % parduotų prekių sąnaudų ir buvo pridėtas prie bendrų neiškraipytų gamybos sąnaudų.

(90)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

3.5.   Eksporto kaina

(91)

Kadangi KLR eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, eksporto kaina nustatyta remiantis Eurostato CIF duomenimis ir pakoreguota pagal gamintojo kainą EXW sąlygomis. Taigi, CIF kaina buvo sumažinta, iš jos atėmus jūrų frachto, draudimo sąnaudas ir vidaus vežimo išlaidas. Vidaus vežimo išlaidos Kinijoje ir tarptautinio vežimo išlaidos buvo grindžiamos pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija.

3.6.   Palyginimas

(92)

Komisija kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę, apskaičiuotą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, palygino su pirmiau nustatyta eksporto kaina EXW sąlygomis.

3.7.   Dempingo skirtumas

(93)

Tuo remiantis nustatyta, kad eksporto kainos ir apskaičiuotos normaliosios vertės skirtumas buvo didelis (didesnis nei 60 %). Todėl padaryta išvada, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

4.   DEMPINGO TĘSIMOSI TIKIMYBĖ

(94)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas dempingas, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo tęsimosi tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos. Buvo analizuojami šie papildomi elementai: KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, eksporto į trečiąsias šalis kainų ir Sąjungos kainų lygio santykis ir Sąjungos rinkos patrauklumas. Primenama, kad dėl to, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai ir Kinijos Vyriausybė nebendradarbiavo, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį analizė buvo pagrįsta turimais faktais, visų pirma prašymu atlikti peržiūrą, GTA statistiniais duomenimis ir kita prieinama informacija.

4.1.   KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai

(95)

Kadangi Kinijos Vyriausybė ir Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija savo išvadas dėl KLR gamybos pajėgumų ir nepanaudotų pajėgumų grindė pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija.

(96)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Kinija apskritai turėjo perteklinius tam tikrų ketaus gaminių gamybos pajėgumus. Apskaičiuota, kad tuo laikotarpiu Kinijos gamybos pajėgumai (61) siekė 1 031 292 tonas per metus. Remiantis pareiškėjo rinkos tyrimais, Kinijos faktinė gamyba ir pardavimas sudarė 408 654 tonas per metus, o tai rodo, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu apskaičiuoti nepanaudoti pajėgumai sudarė 622 638 tonas. Šie nepanaudoti pajėgumai, kurie tuo pačiu laikotarpiu viršijo bendrą Sąjungos suvartojimą, galėtų būti nukreipti į Sąjungą, jei dabartinės priemonės nebebūtų taikomos.

(97)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai turi daug nepanaudotų pajėgumų, kuriuos būtų galima panaudoti eksportui į Sąjungą dideliais kiekiais dempingo kaina, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių.

4.2.   Sąjungos rinkos patrauklumas

(98)

Remiantis prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija, tam tikrų ketaus gaminių Sąjungos rinka tebebuvo patraukli Kinijos eksportuotojams. Po pradinio tyrimo importas iš KLR sumažėjo tiek absoliučiaisiais skaičiais, tiek santykine išraiška. Anksčiau KLR turėtą rinkos dalį iš dalies perėmė kitos trečiosios šalys, pavyzdžiui, Indija ir Turkija, kurios nuo ankstesnio tyrimo padidino peržiūrimojo produkto eksporto į Sąjungą apimtį. Tuo pat metu KLR vis dar buvo trečia pagal dydį tam tikrų ketaus gaminių eksportuotoja į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu. Tai rodo, kad Sąjunga yra patraukli rinka Kinijos eksportuotojams.

(99)

Sąjungos tam tikrų ketaus gaminių rinka yra viena didžiausių pasaulyje, joje suvartojimas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu siekė 467 544 tonas. Remiantis prašymu atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, Kinijos gamyklos per daugelį eksporto į Sąjungą metų užmezgė ryšius su importuotojais ir platinimo tinklais. Iš pareiškėjo prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateiktų įrodymų matyti, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Kinijos gamintojai siūlė ketaus gaminius mažomis kainomis. Be to, JAV rinka, viena didžiausių rinkų pagal dydį, yra apsaugota Kinijai nustatytomis 25,52 % prekybos apsaugos priemonėmis (62), o tai mažina Kinijos gamintojų galimybes patekti į tą rinką. 2022 m. kovo mėn. šių priemonių galiojimas pratęstas dar penkeriems metams. Todėl tikėtina, kad nustojus galioti dabartinėms priemonėms Kinijos eksportas į Sąjungą toliau didėtų.

(100)

NET ir taikant priemones Kinijos eksportas į Sąjungą tęsėsi, jo užimama rinkos dalis nėra nežymi, o tai rodo, kad Sąjungos rinka tebėra patraukli Kinijos eksportuojantiems gamintojams.

(101)

Todėl, atsižvelgdama į didelius KLR perteklinius pajėgumus ir Sąjungos rinkos patrauklumą, Komisija padarė išvadą, kad, jei dabartinės priemonės nebebūtų taikomos, tikėtina, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai eksportą dideliais kiekiais dempingo kainomis nukreiptų į Sąjungą.

4.3.   Išvada

(102)

Atsižvelgdama į savo išvadas dėl dempingo tęsimosi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir tikėtinos eksporto raidos, jei priemonės nebebūtų taikomos, Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog pasibaigus importui iš KLR taikomų antidempingo priemonių galiojimui, dempingas tęstųsi.

5.   ŽALA

5.1.   Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(103)

Panašų produktą nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino 22 gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(104)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 467 544 tonos. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, kaip antai patikrintais Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais ir „Eurofonte“ pateiktais makroekonominių duomenų klausimyno atsakymais. Kaip nurodyta 11 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kurie pagamino 46 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

5.2.   Sąjungos suvartojimas

(105)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimi ir Eurostato importo duomenimis.

(106)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

 

2019 m.

2020 m.

2021 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Bendras Sąjungos suvartojimas

451 373

432 522

484 501

467 544

Indeksas

100

96

107

104

Šaltinis: Sąjungos pramonės pateikti makroekonominių duomenų klausimyno atsakymai ir Eurostato duomenys.

(107)

Apskritai Sąjungos suvartojimas padidėjo 4 %. Iš tiesų ketaus gaminių rinka kinta panašiai kaip ekonomikos augimas Sąjungos rinkoje, konkrečiau kaip infrastruktūros projektų vandens ir transporto sektoriuje apimtis. 2020 m. Europos Sąjungos ekonomika susitraukė dėl pandemijos ir vėlesnių izoliavimo priemonių, taigi sumažėjo ir ketaus gaminių suvartojimas (4 %). 2021 m. buvo ekonomikos atsigavimo metai, todėl suvartojimas pasiekė aukščiausią (+ 12 %) lygį. 2022 m. viešieji darbai Sąjungoje sulėtėjo, todėl sumažėjo ketaus gaminių suvartojimas (–3,5 %, palyginti su 2021 m.).

5.3.   Importas iš nagrinėjamosios šalies

5.3.1.   Importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis ir rinkos dalis

(108)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Importo rinkos dalis nustatyta remiantis Sąjungos suvartojimu, kaip nurodyta 105 konstatuojamojoje dalyje. Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

3 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

 

2019 m.

2020 m.

2021 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis (tonomis)

48 352

34 451

28 385

22 146

Indeksas

100

71

59

46

Rinkos dalis (%)

10,7

8,0

5,9

4,7

Indeksas

100

74

55

44

Šaltinis: Sąjungos pramonės pateikti makroekonominių duomenų klausimyno atsakymai ir Eurostato duomenys.

(109)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu peržiūrimojo produkto importas iš KLR pastoviai mažėjo (54 %). 2019–2020 m. jis sumažėjo 29 %, tada 2020–2021 m. – 18 % ir galiausiai nuo 2021 m. iki PTL – 22 %. Dėl to jo rinkos dalis sumažėjo daugiau nei perpus – nuo 10,7 % 2019 m. iki 4,7 % per PTL.

5.3.2.   Importo iš nagrinėjamosios šalies kainos ir kainų skirtumas

(110)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi Eurostato duomenimis.

(111)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies vidutinės svertinės kainos raida:

4 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

 

2019 m.

2020 m.

2021 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Kinija

1 000

951

1 123

1 436

Indeksas

100

95

112

144

Šaltinis: Eurostatas (COMEXT).

(112)

Apskritai vidutinė importo iš Kinijos kaina padidėjo 44 %. Pirmiausia ji 2019–2020 m. sumažėjo 5 %, tada 2020–2021 m. padidėjo 18 %, o nuo 2021 m. iki PTL – 28 %.

(113)

Atsižvelgdama į tai, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija palygino vidutinę svertinę atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainą su Eurostato nurodyta vidutine svertine peržiūrimojo produkto importo iš KLR kaina, nustatyta remiantis CIF, įskaitant antidempingo muitą.

(114)

Palyginus kainas nustatyta, kad vidutinė pardavimo eksportui kaina ir vidutinė Sąjungos pramonės pardavimo kaina skiriasi 6 %. Be antidempingo muitų skirtumas siekia 25 %.

5.4.   Importas iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR

(115)

Bendros importo į Sąjungą apimties, taip pat ketaus gaminių importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalies ir kainų raida:

5 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

Šalis

 

2019 m.

2020 m.

2021 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Indija

Apimtis (tonomis)

41 200

52 319

82 436

77 167

 

Indeksas

100

127

200

187

 

Rinkos dalis (%)

9,1

12,1

17,0

16,5

 

Indeksas

100

133

186

181

 

Vidutinė kaina (EUR/t)

925

932

1 066

1 426

 

Indeksas

100

100

115

154

Turkija

Apimtis (tonomis)

34 410

37 761

47 112

41 899

 

Indeksas

100

110

137

122

 

Rinkos dalis (%)

7,6

8,7

9,7

9,0

 

Indeksas

100

114

127

117

 

Vidutinė kaina (EUR/t)

1 079

1 098

1 139

1 498

 

Indeksas

100

102

106

139

Iranas

Apimtis (tonomis)

2 897

2 537

6 048

8 647

 

Indeksas

100

87

208

298

 

Rinkos dalis (%)

0,6

0,6

1,2

1,8

 

Indeksas

100

91

194

288

 

Vidutinė kaina (EUR/t)

1 094

1 091

1 189

1 533

 

Indeksas

100

100

109

140

Kitos trečiosios šalys

Apimtis (tonomis)

5 745

8 637

11 548

9 212

 

Indeksas

100

150

201

160

 

Rinkos dalis

1,3

2,0

2,4

2,0

 

Indeksas

100

156

187

154

 

Vidutinė kaina (EUR/t)

1 156

1 108

1 293

1 752

 

Indeksas

100

96

112

152

Iš viso iš visų trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją

Apimtis (tonomis)

84 253

101 253

147 144

136 925

 

Indeksas

100

120

175

163

 

Rinkos dalis

18,7

23,4

30,4

29,3

 

Indeksas

100

125

163

157

 

Vidutinė kaina (EUR/t)

1 009

1 013

1 112

1 477

 

Indeksas

100

100

110

146

Šaltinis: Eurostato duomenys.

(116)

Per PTL iš trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, importuotos 136 925 tonos ketaus gaminių. Šis kiekis sudaro 29 % Sąjungos rinkos. Iš viso šio importo rinkos dalis padidėjo nuo 19 % 2019 m. iki 29 % per PTL. Nors Kinija 2019 m. vis dar buvo pagrindinė peržiūrimojo produkto eksportuotoja į ES, nustačius muitus ji palaipsniui prarado savo rinkos dalį, kurią perėmė Indija ir mažesne apimtimi Turkija ir Iranas. Importo iš šių trijų šalių kartu apimtis nuo 2019 m. iki PTL padidėjo 63 %, o rinkos dalis per PTL pasiekė 27,3 %.

(117)

Importo iš Indijos kainos buvo mažesnės už Kinijos kainas netaikant priemonių. Ketaus gaminių importo iš Turkijos ir Irano kainos buvo šiek tiek didesnės už Kinijos kainas netaikant muitų (atitinkamai 4 % ir 7 % per PTL), tačiau daug mažesnės už Kinijos kainas taikant antidempingo priemones ir už Sąjungos pramonės kainas. Per PTL šios trys importuojančios šalys produktą pardavė už gerokai mažesnes nei Sąjungos gamintojų kainas – Indijos kainos buvo mažesnės 27 %, Turkijos – 23 %, o Irano – 22 %.

5.5.   Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

5.5.1.   Bendrosios pastabos

(118)

Vertinant Sąjungos pramonės ekonominę padėtį buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(119)

Kaip minėta 11 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai įvertinti atlikta atranka.

(120)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi su „Eurofonte“ atsakymais pateiktais duomenimis, kurie buvo sutikrinti su atrinktų Sąjungos gamintojų duomenimis. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Su atrinktais Sąjungos gamintojais susiję duomenys buvo patikrinti. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(121)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(122)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

5.5.2.   Makroekonominiai rodikliai

5.5.2.1.   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(123)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

 

2019 m.

2020 m.

2021 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Gamybos apimtis (tonomis)

358 048

329 785

343 267

339 231

Indeksas

100

92

96

95

Gamybos pajėgumai (tonomis)

652 029

650 590

651 077

645 386

Indeksas

100

100

100

99

Pajėgumų naudojimas (%)

54,9

50,7

52,7

52,6

Indeksas

100

92

96

96

Šaltinis: Sąjungos pramonės pateikti makroekonominių duomenų klausimyno atsakymai.

(124)

Apskritai Sąjungos pramonės gamybos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 5 %. Gamybos raida labai atitiko suvartojimo svyravimus. 2019–2020 m. gamyba dėl pandemijos sumažėjo 8 %. Tada 2020–2021 m. ji padidėjo (+ 4 %), o nuo 2021 m. iki PTL vėl šiek tiek sumažėjo (– 1 %).

(125)

2019–2021 m. Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai tebebuvo pastovūs, o nuo 2021 m. iki PTL šiek tiek sumažėjo (– 1 %).

(126)

Pajėgumų naudojimas kito panašiai kaip gamyba ir nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 4 %. 2020 m. šis rodiklis sumažėjo 8 %, o 2021 m. padidėjo 4 % ir per PTL stabilizavosi. Nagrinėjamuoju laikotarpiu pajėgumų naudojimas sumažėjo 2,3 procentinio punkto nuo maždaug 55 % 2019 m. iki 52,6 % per PTL.

5.5.2.2.   Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(127)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

 

2019 m.

2020 m.

2021 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje (tonomis)

318 768

296 818

308 972

308 474

Indeksas

100

93

97

97

Rinkos dalis (%)

71

69

64

66

Indeksas

100

97

90

93

Šaltinis: Sąjungos pramonės pateikti makroekonominių duomenų klausimyno atsakymai ir Eurostato duomenys.

(128)

Nepaisant padidėjusio suvartojimo Sąjungos pramonės pardavimo apimties raida buvo neigiama – nagrinėjamuoju laikotarpiu ji sumažėjo 3 %. Iš pradžių 2020 m. ji sumažėjo 7 %, o vėliau 2021 ir 2022 m. padidėjo, tačiau absoliučiaisiais skaičiais niekada nepasiekė pardavimo lygio nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje.

(129)

Šiek tiek augant suvartojimui Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo daugiau nei 5 procentiniais punktais. 2020 m. ji sumažėjo 2 procentiniais punktais, 2021 m. – dar 5 procentiniais punktais, o per PTL šiek tiek padidėjo (2 procentiniais punktais).

(130)

Sąjungos gamintojų prarastą rinkos dalį daugiausia perėmė Indijos eksportuojantys gamintojai, kurių rinkos dalis padidėjo nuo 9,1 % 2019 m. iki 16,5 % per PTL, ir Turkija, antroji pagal dydį eksportuotoja į Sąjungą, kurios rinkos dalis padidėjo nuo 7,6 % 2019 m. iki 9 % per PTL.

5.5.2.3.   Augimas

(131)

Nuo 2019 m. iki PTL Sąjungos suvartojimas padidėjo 4 %. Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 3 %, todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu rinkos dalis sumažėjo 5 procentiniais punktais.

5.5.2.4.   Užimtumas ir našumas

(132)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Užimtumas ir našumas

 

2019 m.

2020 m.

2021 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Darbuotojų skaičius (etato ekvivalentais)

3 053

3 027

3 027

3 076

Indeksas

100

99

99

101

Našumas (tonomis etato ekvivalentui)

117

109

113

110

Indeksas

100

93

97

94

Šaltinis: Sąjungos pramonės pateikti makroekonominių duomenų klausimyno atsakymai.

(133)

Sąjungos pramonei pavyko išlaikyti ir net (nežymiai) padidinti darbuotojų, dalyvaujančių gaminant ir parduodant peržiūrimąjį produktą, skaičių (visos darbo dienos ekvivalentais), kuris nuo 2019 m. iki PTL padidėjo 1 %.

(134)

Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, matuojamas produkcija (tonomis) vienam etato ekvivalentui, nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo (– 6 %). Taip yra dėl to, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo bendra gamybos apimtis, palyginti su darbuotojų skaičiumi, kuris tebebuvo pastovus ir net šiek tiek padidėjo.

5.5.2.5.   Dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo

(135)

Kaip nurodyta 93 konstatuojamojoje dalyje, eksporto kainos ir apskaičiuotos normaliosios vertės skirtumas (daugiau kaip 60 %) buvo gerokai didesnis už de minimis lygį. Šių skirtumų poveikis Sąjungos pramonei vis dar buvo reikšmingas ir didelis, nes Kinijos kilmės ketaus gaminiai ir toliau dideliais kiekiais buvo įvežami į Sąjungą.

(136)

Be to, net ir nustačius priemones, šio importo kainos vis dar buvo daug mažesnės už Sąjungos gamintojų kainas, todėl Sąjungos pramonei buvo sunku atsigauti nuo buvusio dempingo.

5.5.3.   Mikroekonominiai rodikliai

5.5.3.1.   Kainos ir kainoms poveikį darantys veiksniai

(137)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos Sąjungoje (EUR/t)

 

2019 m.

2020 m.

2021 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Vidutinė vieneto pardavimo kaina visoje Sąjungos rinkoje

1 514

1 533

1 625

1 956

Indeksas

100

101

107

129

Vieneto gamybos sąnaudos

1 451

1 470

1 662

1 917

Indeksas

100

101

115

132

Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(138)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė Sąjungos pramonės pardavimo kaina padidėjo 29 %. Labiausiai ji padidėjo 2020–2021 m. (+ 6 %) ir nuo 2021 m. iki PTL (+ 20 %). Šį padidėjimą lėmė padidėjusios žaliavų ir energijos vidutinės sąnaudos. 2019–2021 m. sąnaudos padidėjo 15 %, o nuo 2021 m. – dar 15 %. Per nagrinėjamąjį laikotarpį sąnaudos iš viso padidėjo 32 %.

(139)

Dėl Kinijos eksportuojančių gamintojų ir importo iš Indijos, Turkijos ir Irano daromo spaudimo kainoms Sąjungos pramonė negalėjo padidinti kainų tiek, kad padengtų sąnaudų padidėjimą.

(140)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

 

2019 m.

2020 m.

2021 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos (EUR)

55 061

57 835

57 611

59 715

Indeksas

100

105

105

108

Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(141)

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos nuolat didėjo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu jos padidėjo 8 %. 2020 m. jos padidėjo 5 %, 2021 m. išliko pastovios, o per PTL vėl padidėjo maždaug 4 %. Taip yra dėl sektorinių susitarimų dėl atlyginimų didinimo ir suteiktų specialiųjų išmokų.

5.5.3.2.   Atsargos

(142)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Atsargos

 

2019 m.

2020 m.

2021 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Laikotarpio pabaigos atsargos (tonomis)

23 999

24 297

26 613

26 823

Indeksas

100

101

111

112

Laikotarpio pabaigos atsargos gamybos procentine dalimi

14,5

15,7

16,7

17,3

Indeksas

100

109

115

120

Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(143)

Visų trijų atrinktų Sąjungos gamintojų laikotarpio pabaigos atsargos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 12 %. Daugiausia jos didėjo 2021 m.

(144)

Kaip nurodyta 106 konstatuojamojoje dalyje, ketaus gaminių rinka yra glaudžiai susijusi su Sąjungos rinkos ekonomikos augimu. 2021 m. buvo prognozuoti kaip geri metai, jų metu didžiausias suvartojimas siekė +12 %, palyginti su 2020 m. Taigi atrinkti Sąjungos gamintojai šiek tiek padidino savo gamybą. Tačiau atrinkti Sąjungos gamintojai negalėjo visapusiškai pasinaudoti padidėjusiu suvartojimu, todėl atsargų lygis padidėjo.

5.5.3.3.   Pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

(145)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

 

2019 m.

2020 m.

2021 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas (pardavimo apyvartos %)

5,6

5,8

0,1

3,4

Indeksas

100

103

1

60

Pinigų srautas (EUR)

16 939 091

17 495 491

6 742 515

15 285 813

Indeksas

100

103

40

90

Investicijos (EUR)

11 085 740

8 677 592

11 531 261

14 484 710

Indeksas

100

78

104

131

Investicijų grąža (%)

6,5

6,2

0,1

4,5

Indeksas

100

96

1

70

Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(146)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(147)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 5,6 % 2019 m. iki 3,4 % per PTL. 2019 ir 2020 m. pelningumas buvo šiek tiek didesnis už tikslinį pelną, nustatytą per pradinį tyrimą (t. y. 5,3 %). 2021 m. pelningumas labai sumažėjo ir buvo beveik lygus nuliui. Šią neigiamą tendenciją lėmė tai, kad Sąjungos pramonė negalėjo padidinti kainų tiek, kad padengtų didėjančias gamybos sąnaudas. Per PTL pelningumas padidėjo ir pasiekė 3,4 %, net jei tebebuvo mažesnis už 5,3 % tikslinį pelną.

(148)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. 2020 m. pinigų srautas šiek tiek padidėjo (+ 3 %). 2021 m. padėtis labai pablogėjo – dėl sumažėjusio pelningumo šis rodiklis sumažėjo 61 %. Per PTL vėl padidėjus pelnui, šis rodiklis, palyginti su ankstesniais metais, vėl padidėjo 127 %, o tai rodo, kad atrinktų Sąjungos gamintojų padėtis buvo geresnė.

(149)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Jos tendencija buvo panaši į pelningumo tendenciją. 2019 ir 2020 m. investicijų grąža buvo pastovi, o 2021 m. gerokai sumažėjo ir per PTL vėl padidėjo pagal pelningumo raidą.

5.6.   Išvada dėl žalos

(150)

Nors Kinijos kilmės ketaus gaminių importas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo tiek absoliučiaisiais skaičiais, tiek santykine išraiška, per PTL jis vis dar buvo didelis ir užėmė 4,7 % rinkos dalį. Su šiuo importu susijęs nustatytas dempingo skirtumo dydis taip pat išliko didelis – didesnis nei 60 %. Be to, šio importo kaina vis dar buvo 6 % (įskaitant muitus) mažesnė už ES vidutines pardavimo kainas. Be muitų skirtumas siekė 25 %.

(151)

Mikroekonominių ir makroekonominių rodiklių raida rodo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės finansinė padėtis blogėjo. Nepaisant 4 % padidėjusio suvartojimo, pagrindinių ekonominių rodiklių tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu blogėjo. Visų pirma nagrinėjamuoju laikotarpiu atitinkamai 3 % ir 5 % sumažėjo Sąjungos gamintojų pardavimas ir gamyba. Todėl Sąjungos gamintojų rinkos dalis sumažėjo nuo 71 % 2019 m. iki 66 % per PTL. Prarastą rinkos dalį perėmė trečiųjų šalių eksportuojantys gamintojai; visų pirma Indijos eksportuojantys gamintojai, kurių užimama rinkos dalis padidėjo 7 procentiniais punktais iki 16,5 %, ir Turkijos eksportuojantys gamintojai, kurių rinkos dalis taip pat padidėjo nuo 7,6 % 2019 m. iki 9 % per PTL.

(152)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė Sąjungos gamintojų pardavimo kaina padidėjo 29 %. Kainos buvo didinamos siekiant padengti 32 % padidėjusias žaliavų ir energijos sąnaudas nagrinėjamuoju laikotarpiu. Tačiau Sąjungos pramonė negalėjo padidinti kainų tiek, kad padengtų padidėjusias sąnaudas. Todėl atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumas per PTL sumažėjo iki 3,4 % ir buvo mažesnis už tikslinį pelną, nustatytą per pradinį tyrimą (5,3 %).

(153)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

6.   PRIEŽASTINIS RYŠYS

(154)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala dėl kitų veiksnių nei importas iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina nebūtų priskirta importo dempingo kaina poveikiui. Šie veiksniai – tai importas iš kitų trečiųjų šalių ir Sąjungos pramonės eksportas.

6.1.   Importo dempingo kaina poveikis

(155)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu ketaus gaminių importas iš KLR nuolat mažėjo (54 %), o šiam importui tenkanti Sąjungos rinkos dalis per PTL buvo vidutiniškai 4,7 %. Vidutinė importo iš Kinijos kaina padidėjo 44 %. Nepaisant šio padidėjimo, ji vis tiek buvo 6 % mažesnė už vidutines Sąjungos pramonės pardavimo kainas. Be antidempingo muitų skirtumas siekė 25 % (žr. 113 konstatuojamąją dalį).

(156)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad importas dempingo kaina iš Kinijos vis dar buvo didelis ir darė spaudimą mažinti Sąjungos pramonės kainas ir pardavimo apimtį, taip prisidėdamas prie Sąjungos pramonei padarytos žalos.

6.2.   Kitų veiksnių poveikis

6.2.1.   Importas iš trečiųjų šalių

(157)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu gerokai padidėjo, kaip aprašyta 5.4 skirsnyje. Daugiausia importuota iš Indijos (16,5 % rinkos dalis per PTL), Turkijos (9 % rinkos dalis per PTL) ir Irano (1,8 % rinkos dalis per PTL).

(158)

Šis importas buvo vykdomas kainomis, kurios buvo gerokai mažesnės už Sąjungos gamintojų kainas.

(159)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad padidėjusi importo iš trečiųjų šalių apimtis ir šio importo labai mažos kainos, kurios buvo gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės vidutines kainas, darė spaudimą mažinti Sąjungos pramonės kainas ir pardavimo apimtį ir taip prisidėjo prie Sąjungos pramonei padarytos žalos.

6.2.2.   Sąjungos pramonės eksportas

(160)

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksportas

 

2019 m.

2020 m.

2021 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Eksporto apimtis (tonomis)

16 664

15 910

14 844

13 420

Indeksas

100

95

89

81

Vidutinė kaina (EUR/t)

1 400

1 441

1 543

1 776

Indeksas

100

103

110

127

Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(161)

Pagal apimtį atrinktų Sąjungos gamintojų eksportas susijusiems ir nesusijusiems pirkėjams per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 19 %. Per PTL pardavimas eksportui sudarė apie 11 % viso atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo. Atsižvelgiant į sumažėjusią pardavimo apimtį, dėl kurios sumažėjo gamybos apimtis, padaryta išvada, kad eksportas taip pat prisidėjo prie padarytos žalos.

6.3.   Išvada dėl priežastinio ryšio

(162)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad KLR kilmės importas dempingo kaina padarė materialinę žalą Sąjungos pramonei.

(163)

Kiti nustatyti veiksniai, kaip antai importas iš kitų trečiųjų šalių ir Sąjungos gamintojų pardavimas eksportui, vertinant atskirai arba kartu, taip pat darė žalą Sąjungos pramonei, tačiau nesusilpnino importo dempingo kaina ir materialinės žalos priežastinio ryšio.

7.   ŽALOS TĘSIMOSI TIKIMYBĖ

(164)

153 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei daryta materialinė žala. Todėl pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija vertino, ar yra žalos dėl importo dempingo kaina iš Kinijos tęsimosi tikimybė, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(165)

Šiuo atžvilgiu Komisija išnagrinėjo KLR nepanaudotus pajėgumus, trečiųjų šalių rinkose taikomas priemones ir Sąjungos rinkos patrauklumą, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

7.1.   KLR nepanaudoti pajėgumai

(166)

Kaip nurodyta 96 konstatuojamojoje dalyje, KLR yra viena didžiausių ketaus gaminių gamintojų pasaulyje. Apskaičiuota, kad Kinijos nepanaudoti pajėgumai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė 622 638 tonas; t. y. 133 % Sąjungos suvartojimo per tą patį laikotarpį. Todėl Kinijos ketaus pramonė, kuri norėdama parduoti savo produktus labai priklauso nuo užsienio rinkų, galėtų lengvai padidinti savo eksportą dideliais kiekiais į Sąjungą dempingo kainomis, jei būtų leista pasibaigti antidempingo muitų galiojimo terminui. Tai dar labiau pablogintų ir taip nestabilią Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

7.2.   Sąjungos rinkos patrauklumas

(167)

Sąjungos rinka tebėra patraukli Kinijos eksportuotojams, kaip matyti iš to, kad nepaisant galiojančių priemonių jie toliau eksportavo didelį produkto kiekį į Sąjungą. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Kinija buvo trečia pagal dydį tam tikrų ketaus gaminių eksportuotoja į Sąjungą.

(168)

Sąjungos tam tikrų ketaus gaminių rinka yra viena didžiausių pasaulyje, joje suvartojimas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu siekė 467 544 tonas. Kita pagal dydį svarbi rinka yra JAV rinka. Šiuo metu ji saugoma Kinijai taikomomis 25,52 % prekybos apsaugos priemonėmis (63), dėl kurių labai sumažėjo importas iš Kinijos. 2022 m. kovo mėn. šių priemonių galiojimas pratęstas penkeriems metams.

(169)

Be to, Sąjungos rinka patraukli dėl kainų. Iš pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą pateiktų įrodymų matyti, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai produktą pirkėjams visame pasaulyje siūlė (64) už mažesnę nei Kinijos eksporto į Sąjungą kainą (vidutiniškai 26 % mažesnę) ir gerokai mažesnę už Sąjungos pramonės kainas. Todėl tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Sąjungos rinka Kinijos eksportuotojams taptų dar patrauklesnė.

(170)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad panaikinus priemones importas iš Kinijos žalinga dempingo kaina veikiausiai labai padidėtų, todėl Sąjungos pramonei daroma žala dar labiau padidėtų. Todėl yra didelė tikimybė, kad žala tęsis.

8.   ŽALOS PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

(171)

Be to, Komisija nustatė, kad panaikinus priemones žala veikiausiai pasikartotų. Iš tiesų, net jei nuolatinės Sąjungos pramonei darytos žalos nebūtų galima priskirti nagrinėjamajam importui, Komisija, remdamasi dideliais KLR nepanaudotais pajėgumais ir Sąjungos rinkos patrauklumu, nustatė, kad yra didelė žalos pasikartojimo tikimybė.

9.   SĄJUNGOS INTERESAI

(172)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar tolesnis galiojančių antidempingo priemonių taikymas neprieštarautų visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų (prekiautojų) ir naudotojų (vartotojų) interesus.

9.1.   Sąjungos pramonės interesai

(173)

Nustatytos priemonės buvo veiksmingos, nes padėjo sumažinti importo iš Kinijos į Sąjungos rinką apimtį. Tačiau nagrinėjamojo produkto importo iš Kinijos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu tebebuvo didelė (4,6 % rinkos dalies per PTL).

(174)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala ir kad Sąjungos pramonės padėtis yra nestabili, kaip patvirtina neigiamos kelių žalos rodiklių tendencijos.

(175)

Panaikinus priemones importas iš Kinijos žalinga dempingo kaina veikiausiai labai padidėtų, todėl Sąjungos pramonei daroma žala dar labiau padidėtų.

(176)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad toliau taikant antidempingo priemones KLR nebūtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

9.2.   Nesusijusių importuotojų interesai

(177)

Paskelbus pranešimą apie inicijavimą du nesusiję importuotojai pateikė klausimyno atsakymus, visapusiškai bendradarbiavo atliekant tyrimą ir pateikė atsakymus į klausimus dėl informacijos trūkumo, kilusius atliekant tyrimą.

(178)

Abu naudotojai peržiūrimąjį produktą per PTL importavo iš įvairių šaltinių (kelių šaltinių, įskaitant Kiniją). Peržiūrimasis produktas sudarė daugiau nei 90 % bendros vieno iš importuotojų apyvartos ir mažiau nei 50 % kito importuotojo visos veiklos.

(179)

Abu jie prieštaravo tolesniam priemonių taikymui ir manė, kad šios priemonės iškraipė konkurenciją ir jiems buvo papildoma našta. Jie taip pat teigė, kad Sąjungos pramonei tokios apsaugos nereikia.

(180)

Komisija laikėsi nuomonės, kad antidempingo priemonės yra ne paprasčiausias apsaugos mechanizmas, o vienodas sąlygas užtikrinantis mechanizmas. Antidempingo priemonių tikslas yra ne uždaryti Sąjungos rinką Kinijos importui, o atkurti sąžiningą prekybą pašalinant žalingo dempingo poveikį. Dėl tvirtinimo, kad Sąjungos pramonei nereikia apsaugos, atlikus tyrimą nustatyta priešingai, nes peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei buvo daryta žala ir buvo nustatyta, kad importas iš Kinijos prisidėjo prie Sąjungos gamintojams padarytos žalos.

(181)

Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad nepaisant galiojančių priemonių abu prekiautojai veikė labai pelningai. Todėl galėtume manyti, kad dėl antidempingo priemonių jiems tenkanti našta atrodo pagrįsta.

(182)

Komisija padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į nesusijusių prekiautojų padėtį, nėra įtikinamų priežasčių toliau nebetaikyti priemonių.

9.3.   Naudotojų ir vartotojų interesai

(183)

Komisija susisiekė su visais žinomais naudotojais ir (arba) vartotojais. Nė vienas iš jų neatsakė į Komisijos klausimyną.

(184)

Komisija negavo jokių pastabų, kad tolesnis priemonių taikymas darytų didelį neigiamą poveikį naudotojams, kuris būtų didesnis už teigiamą priemonių poveikį Sąjungos pramonei. Bet kuriuo atveju, kaip nurodyta pradinio tyrimo 254 konstatuojamojoje dalyje, Komisija dar kartą patvirtino, kad galutiniai naudotojai negali pasikliauti dempingo kainomis Sąjungos pramonės sąskaita.

9.4.   Išvada dėl Sąjungos interesų

(185)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, dėl kurių tam tikriems importuojamiems Kinijos kilmės ketaus gaminiams nereikėtų toliau taikyti galiojančių priemonių. Teigiamas antidempingo priemonių poveikis Sąjungos rinkai, visų pirma Sąjungos pramonei, yra didesnis nei galimas neigiamas poveikis kitoms interesų grupėms.

10.   ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(186)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo ir žalos tęsimosi ir Sąjungos interesų, antidempingo priemones tam tikriems ketaus gaminiams iš Kinijos reikėtų taikyti toliau.

(187)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(188)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(189)

Jeigu nustačius atitinkamas priemones labai padidėtų kurios nors iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(190)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms taikomos tik nurodytų juridinių asmenų pagamintam importuojamam Kinijos kilmės peržiūrimajam produktui. Importuojamam peržiūrimajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(191)

Jei bendrovė, kuriai taikoma individuali antidempingo muito norma, vėliau pakeis savo subjekto pavadinimą, ji galės prašyti jai taikyti šią normą. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (65). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pasikeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas dėl pavadinimo pakeitimo bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(192)

Eksportuotojas arba gamintojas, kuris neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą laikotarpiu, kurio duomenys buvo naudojami nustatyti jo eksportui šiuo metu taikomo muito dydį, gali prašyti, kad Komisija jam taikytų neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytą antidempingo muito normą. Komisija turėtų patenkinti tokį prašymą, jeigu tenkinamos trys sąlygos. Naujas eksportuojantis gamintojas turėtų įrodyti, kad: i) jis neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą laikotarpiu, kuriuo buvo nustatytas jo eksportui taikomo muito dydis; ii) jis nėra susijęs su bendrove, kuri vykdė tokią veiklą ir dėl to jai buvo taikomi antidempingo muitai, ir iii) jis vėliau eksportavo nagrinėjamąjį produktą arba prisiėmė neatšaukiamą sutartinį įsipareigojimą jį eksportuoti dideliais kiekiais.

(193)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (66) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių suma turėtų būti apskaičiuota remiantis norma, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms ir kuri skelbiama Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(194)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės žvyninio grafitinio ketaus (pilkojo ketaus) arba rutulinio grafitinio ketaus (stipriojo ketaus) gaminiams ir jų dalims, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7325 10 00 (TARIC kodas 7325100031) ir ex 7325 99 10 (TARIC kodas 7325991060), nustatomas galutinis antidempingo muitas.

Šie gaminiai naudojami:

—

požeminėms arba paviršinėms sistemoms ir (arba) požeminių arba paviršinių sistemų angoms uždengti, taip pat

—

patekti į požemines arba paviršines sistemas ir (arba) stebėti požemines arba paviršines sistemas.

Šie gaminiai gali būti apdirbti, padengti, dažyti ir (arba) derinami su kitomis medžiagomis, pavyzdžiui, be kita ko, su betoninėmis grindinio plokštėmis ar plytelėmis.

Į nagrinėjamojo produkto apibrėžtį nepatenka šių rūšių gaminiai:

—

latakų grotelės ir lieti dangčiai, kuriems taikomas standartas EN 1433, įrengiami kaip sudėtinės polimerinių, plastikinių, galvanizuoto plieno ar betoninių latakų dalys, kuriomis vanduo nuteka į lataką,

—

grindų drenos, stogo drenos, pravalos ir pravalų dangteliai, kuriems taikomas standartas EN 1253,

—

lipynės, dangčio kabliai ir gaisriniai hidrantai.

2.   Galutinio antidempingo muito normos, taikomos 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau nurodytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:

Bendrovė

Antidempingo muitas

Papildomas TARIC kodas

Botou City Wangwu Town Tianlong Casting Factory

15,5  %

C221

Botou Lisheng Casting Industry Co., Ltd

31,5  %

C222

Fengtai (Handan) Alloy Casting Co., Ltd

38,1  %

C223

Hong Guang Handan Cast Foundry Co., Ltd

21,3  %

C224

Shijiazhuang Transun Metal Products Co., Ltd

25,0  %

C225

Kitos priede išvardytos bendradarbiaujančios bendrovės

25,4  %

Žr. priedą.

Visos kitos bendrovės

38,1  %

C999

3.   2 dalyje nurodytoms bendrovėms nustatytos individualios muito normos taikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiama deklaracija su nurodyta data ir pasirašyta tą sąskaitą faktūrą išdavusio subjekto atstovo, kurio nurodomas vardas, pavardė ir pareigos: „Aš, toliau pasirašęs (-iusi), patvirtinu, kad (kiekis) šioje sąskaitoje faktūroje nurodyto (peržiūrimasis produktas), parduodamo eksportuoti į Europos Sąjungą, [nagrinėjamoji šalis] pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (papildomas TARIC kodas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“ Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas muitas.

4.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

Jeigu naujas Kinijos Liaudies Respublikos eksportuojantis gamintojas pateikia Komisijai pakankamai įrodymų, kad:

—

tiriamuoju laikotarpiu (2015 m. spalio 1 d. – 2016 m. rugsėjo 30 d.) į Sąjungą neeksportavo 1 straipsnio 1 dalyje aprašyto produkto,

—

nėra susijęs su jokiais Kinijos Liaudies Respublikos eksportuotojais ar gamintojais, kuriems taikomos šiuo reglamentu nustatytos priemonės,

—

faktiškai nagrinėjamąjį produktą eksportavo į Sąjungą po tiriamojo laikotarpio, kurio duomenimis remtasi nustatant priemones, arba turi neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų eksportuoti į Sąjungą didelį jo kiekį,

suteikus visoms suinteresuotosioms šalims galimybę pateikti pastabų, šio reglamento priedas iš dalies keičiamas naują eksportuojantį gamintoją įtraukiant į neatrinktų bendradarbiaujančių bendrovių, kurioms taikoma vidutinė svertinė muito norma, sąrašą.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2024 m. kovo 4 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)   OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2)   2018 m. sausio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/140, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės ketaus gaminiams nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito galutinis surinkimas ir kuriuo baigiamas tyrimas dėl tam tikrų importuojamų Indijos kilmės ketaus gaminių (OL L 25, 2018 1 30, p. 6).

(3)   2019 m. vasario 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/261, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/140, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės ketaus gaminiams nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito galutinis surinkimas ir kuriuo baigiamas tyrimas dėl tam tikrų importuojamų Indijos kilmės ketaus gaminių (OL L 44, 2019 2 15, p. 4).

(4)   OL C 195, 2022 5 13, p. 23.

(5)   OL C 30, 2023 1 27, p. 11.

(6)   2023 m. rugsėjo 21 d. Sprendimas byloje C-478/21 P China Chamber of Commerce for Import and Export of Machinery and Electronic Products ir kt. prieš Komisiją (EU:C:2023:685), visų pirma 73–74 punktai.

(7)  https://tron.trade.ec.europa.eu/investigations/case-view?caseId=2648

(8)  Bendrovių sąskaitų statistiniai duomenys, skelbiami adresu https://www3.tcmb.gov.tr/sektor/#/en.

(9)   2023 m. liepos 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1444, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Turkijos kilmės plieniniams išgaubtiems profiliams nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 177, 2023 7 12, p. 63); 2023 m. sausio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/100, kuriuo importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės pakartotinai pripildomoms nerūdijančiojo plieno statinaitėms nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 10, 2023 1 12, p. 36); 2022 m. spalio 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/2068, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį, tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos Federacijos kilmės plokštiems šaltai valcuotiems plieno produktams nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 277, 2022 10 27, p. 149); 2022 m. vasario 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/191, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės geležinėms arba plieninėms tvirtinimo detalėms nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 36, 2022 2 17, p. 1); 2022 m. sausio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/95, kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės vamzdžių arba vamzdelių jungiamosioms detalėms iš geležies arba plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas, taip pat taikomas iš Taivano, Indonezijos, Šri Lankos ir Filipinų siunčiamoms tam tikroms importuojamoms vamzdžių arba vamzdelių jungiamosioms detalėms iš geležies arba plieno, deklaruojamoms arba nedeklaruojamoms kaip šių šalių kilmės (OL L 16, 2022 1 25, p. 36).

(10)  Žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1444 66 konstatuojamąją dalį; Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/100 58 konstatuojamąją dalį; Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/2068 80 konstatuojamąją dalį; Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/191 208 konstatuojamąją dalį, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/95 59 konstatuojamąją dalį.

(11)  Žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1444 45 konstatuojamąją dalį; Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/100 38 konstatuojamąją dalį; Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/2068 64 konstatuojamąją dalį; Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/191 192 konstatuojamąją dalį ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/95 46 konstatuojamąją dalį.

(12)  Žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1444 58 konstatuojamąją dalį; Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/100 40 konstatuojamąją dalį; Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/2068 66 konstatuojamąją dalį; Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/191 193–194 konstatuojamąsias dalis ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/95 47 konstatuojamąją dalį. Nors galima laikyti, kad atitinkamų valstybės institucijų teisė skirti ir atleisti pagrindinius valstybės valdomų įmonių vadovaujančius darbuotojus, kaip numatyta Kinijos teisės aktuose, rodo atitinkamas nuosavybės teises, KKP organai tiek valstybės valdomose įmonėse, tiek privačiose bendrovėse yra kitas svarbus kanalas, kuriuo valstybė gali kištis į verslo sprendimus. Pagal KLR bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai. Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba nebuvo griežtai užtikrinamas jo vykdymas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sugriežtino savo pretenzijas į galimybę kontroliuoti valstybės įmonių verslo sprendimus ir tai tapo politiniu principu. Taip pat pranešama, kad KKP daro spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti patriotizmui ir laikytis partijos drausmės. 2017 m. pranešta, kad partijos organai veikė 70 % iš maždaug 1,86 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse. Šios taisyklės bendrai taikomos visoje Kinijos ekonomikoje, visuose sektoriuose, be kita ko, peržiūrimojo produkto gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams.

(13)  Žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1444 59 konstatuojamąją dalį; Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/100 43 konstatuojamąją dalį; Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/2068 68 konstatuojamąją dalį; Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/191 195–201 konstatuojamąsias dalis ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/95 48–52 konstatuojamąsias dalis.

(14)  Žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1444 62 konstatuojamąją dalį; Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/100 52 konstatuojamąją dalį; Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/2068 74 konstatuojamąją dalį; Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/191 202 konstatuojamąją dalį ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/95 53 konstatuojamąją dalį.

(15)  Žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1444 45 konstatuojamąją dalį; Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/100 33 konstatuojamąją dalį; Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/2068 75 konstatuojamąją dalį; Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/191 203 konstatuojamąją dalį ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/95 54 konstatuojamąją dalį.

(16)  Žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1444 64 konstatuojamąją dalį; Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/100 54 konstatuojamąją dalį; Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/2068 76 konstatuojamąją dalį; Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/191 204 konstatuojamąją dalį ir Įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/95 55 konstatuojamąją dalį.

(17)  Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, SWD(2017) 483 final/2, 2017 12 20, skelbiamas adresu https://ec.europa.eu/transparency/documents-register/detail?ref=SWD(2017)483&lang=en.

(18)  Žr.: http://wap.sasac.gov.cn/n2588045/n27271785/n27271792/c14159097/content.html (žiūrėta 2023 m. rugsėjo 13 d.).

(19)  Žr.: www.cqgt.cn (žiūrėta 2023 m. rugsėjo 13 d.).

(20)  Žr.: https://www.magang.com.cn/ (žiūrėta 2023 m. rugsėjo 13 d.).

(21)  Žr.: https://www.qixin.com/company/ab02483a-5ed7-49fe-b6e6-8ea39dc4dc80 (žiūrėta 2023 m. rugsėjo 13 d.).

(22)  Žr.: http://www.ansteel.cn/about/company_profile/ (žiūrėta 2023 m. rugsėjo 13 d.).

(23)  Žr.: https://www.qcc.com/firm/d620835aaae14e62fdc965fd41a51d8d.html (žiūrėta 2023 m. rugsėjo 13 d.).

(24)  Žr.: https://www.gov.cn/zhengce/zhengceku/2022-02/08/content_5672513.htm (žiūrėta 2023 m. rugsėjo 13 d.).

(25)  Žr. 14-ojo žaliavų pramonės plėtros penkmečio plano IV skirsnio 3 poskirsnį.

(26)  Žr.: https://www.miit.gov.cn/zwgk/zcwj/wjfb/tz/art/2023/art_2a4233d696984ab59610e7498e333920.html (žiūrėta 2023 m. rugsėjo 13 d.).

(27)  Žr. Hebėjaus provincijos trejų metų klasterių plėtojimo plieno pramonės grandinėje veiksmų plano I skyriaus 3 skirsnį, paskelbtą https://huanbao.bjx.com.cn/news/20200717/1089773.shtml (žiūrėta 2023 m. rugsėjo 13 d.).

(28)  Žr. Henano plieno pramonės pertvarkymo ir modernizavimo įgyvendinant 14-ąjį penkmečio planą plano II skyriaus 3 skirsnį, paskelbtą https://huanbao.bjx.com.cn/news/20211210/1192881.shtml (žiūrėta 2023 m. rugsėjo 13 d.).

(29)  2019–2025 m. Dziangsu provincijos plieno sektoriaus pertvarkymo ir modernizavimo bei optimizavimo darbo planas, paskelbtas http://www.jiangsu.gov.cn/art/2019/5/5/art_46144_8322422.html (žiūrėta 2023 m. rugsėjo 13 d.).

(30)  Šandongo provincijos 14-asis plieno pramonės plėtros penkmečio planas, paskelbtas http://gxt.shandong.gov.cn/art/2021/11/18/art_15681_10296246.html (žiūrėta 2023 m. rugsėjo 13 d.).

(31)  Šansi provincijos 2020 m. plieno pramonės pertvarkymo ir modernizavimo veiksmų planas, paskelbtas http://gxt.shanxi.gov.cn/zfxxgk/zfxxgkml/cl/202110/t20211018_2708031.shtml (žiūrėta 2023 m. rugsėjo 13 d.).

(32)  Liaoningo Daliano savivaldybės 14-asis gamybos pramonės plėtros penkmečio planas: „Iki 2025 m. naujų medžiagų pramoninės gamybos vertė pasieks 15 mln. juanių, o įrangos ir pagrindinių medžiagų garantijos lygis akivaizdžiai pagerės.“, paskelbtas https://www.dl.gov.cn/art/2021/12/20/art_854_1995411.html (žiūrėta 2022 m. gruodžio 5 d.).

(33)  Džedziango provincijos aukštos kokybės plieno pramonės plėtros skatinimo veiksmų planas: „Skatinti įmonių susijungimą ir reorganizavimą, spartinti jų telkimo procesą, mažinti plieno lydymo įmonių skaičių iki maždaug 10“, paskelbtas https://www.dl.gov.cn/art/2021/12/20/art_854_1995411.html (žiūrėta 2022 m. gruodžio 5 d.).

(34)  Žr.: https://www.baoganggf.com/ggry (žiūrėta 2023 m. rugsėjo 13 d.).

(35)  Žr.: https://www.shougang.com.cn/sgweb/html/gsld.html (žiūrėta 2023 m. rugsėjo 13 d.).

(36)  Žr.: https://www.handannews.com.cn/news/content/2023-05/20/content_20113749.html (žiūrėta 2023 m. spalio 9 d.).

(37)  Žr.: https://foundry.org.cn/%e5%8d%8f%e4%bc%9a%e7%ab%a0%e7%a8%8b (žiūrėta 2023 m. spalio 9 d.).

(38)  Ataskaitos III dalies 14 skyrius, p. 346 ir toliau.

(39)  Žr. 14-ąjį Kinijos Liaudies Respublikos nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio planą ir ilgalaikius tikslus 2035 m. (III dalies VIII straipsnis), paskelbtus https://cset.georgetown.edu/publication/china-14th-five-year-plan/ (žiūrėta 2023 m. rugsėjo 13 d.).

(40)  Žr. visų pirma 14-ojo žaliavų pramonės plėtros penkmečio plano I ir II skirsnius.

(41)  Žr.: https://www.miit.gov.cn/zwgk/zcwj/wjfb/tz/art/2023/art_2a4233d696984ab59610e7498e333920.html (žiūrėta 2023 m. rugsėjo 13 d.).

(42)  Žr. 14-ojo žaliavų pramonės plėtros penkmečio plano p. 22.

(43)  Žr.: https://en.ndrc.gov.cn/news/mediarusources/202203/t20220325_1320408.html (žiūrėta 2023 m. spalio 5 d.).

(44)  Žr. 2022 m. Tangšano (Hebėjus) savivaldybės geležies ir plieno sektorių 1 + 3 veiksmų plano 4 skyriaus 2 skirsnį, paskelbtą http://www.chinaisa.org.cn/gxportal/xfgl/portal/content.html?articleId=e2bb5519aa49b566863081d57aea9dfdd59e1a4f482bb7acd243e3ae7657c70b&columnId=3683d857cc4577e4cb75f76522b7b82cda039ef70be46ee37f9385ed3198f68a (žiūrėta 2023 m. rugsėjo 13 d.).

(45)  Žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1444 63 konstatuojamąją dalį; Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/100 33 konstatuojamąją dalį.

(46)   „World Bank Open Data“ – didesnių vidutinių pajamų šalys, https://data.worldbank.org/income-level/upper-middle-income.

(47)  Jeigu peržiūrimasis produktas negaminamas jokioje šalyje, kurios išsivystymo lygis panašus, gali būti atsižvelgiama į tos pačios bendrosios kategorijos produkto ir (arba) peržiūrimojo produkto sektoriaus gamybą.

(48)  http://www.gtis.com/gta/secure/default.cfm

(49)  https://www.tuik.gov.tr/Home/Index

(50)  https://www.invest.gov.tr/en/investmentguide/pages/cost-of-doing-business.aspx

(51)  tppd.com.tr

(52)   2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/755 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (OL L 123, 2015 5 19, p. 33). Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tų šalių vidaus rinkos kainos negali būti naudojamos normaliajai vertei nustatyti.

(53)  https://data.tuik.gov.tr/Bulten/DownloadIstatistikselTablo?p=FsjYWs9udep3a8vd2aOEDJTGI/j4OMXQ7hW06NadVvxfqfqjMxKjxtm2wtRf4Xel

(54)  https://data.tuik.gov.tr/Kategori/GetKategori?p=Istihdam%2c-Issizlik-ve-Ucret-108

(55)  https://www.tnb.com.my/commercial-industrial/pricing-tariffs1 (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. lapkričio 20 d.).

(56)  https://www.st.gov.my/en/web/consumer/details/2/10 (paskutinį kartą žiūrėta 2023 m. lapkričio 20 d.).

(57)  tppd.com.tr

(58)  https://www.invest.gov.tr/en/investmentguide/pages/cost-of-doing-business.aspx

(59)  Bendrovių sąskaitų statistiniai duomenys, skelbiami adresu https://www3.tcmb.gov.tr/sektor/#/en.

(60)  Dėl konfidencialumo skaičiai pateikiami intervalais, nes prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą ši informacija pagrįsta dviejų Sąjungos gamintojų informacija.

(61)  Kaip nurodyta prašymo atlikti peržiūrą C.05 priede.

(62)  Federalinis registras.Tam tikros statybos atliejos iš geležies iš Brazilijos, Kanados ir Kinijos Liaudies Respublikos.Galutiniai Penktosios nutarimų dėl antidempingo muitų galiojimo pabaigos peržiūros rezultatai.

(63)  Federalinis registras.Tam tikros statybos atliejos iš geležies iš Brazilijos, Kanados ir Kinijos Liaudies Respublikos.Galutiniai Penktosios nutarimų dėl antidempingo muitų galiojimo pabaigos peržiūros rezultatai, paskelbta https://www.federalregister.gov/documents/2022/03/16/2022-05550/certain-iron-construction-castings-from-brazil-canada-and-the-peoples-republic-of-china-final, žiūrėta 2023 m. gruodžio 13 d.

(64)  9 tipiškų rūšių nagrinėjamojo produkto FOB kainos, 8 iš jų skelbiamos viešoje interneto svetainėje, kurioje nurodomos verslo verslui kainos, siūlomos KLR gamintojų. Ištraukos iš https://www.made-in-china.com/, pateiktos prašymo atlikti peržiūrą B.10 priede.

(65)  European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate G, Rue de la Loi 170, 1040 Brussels, Belgija.

(66)   2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).


PRIEDAS

Neatrinkti Kinijos bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai:

Pavadinimas

Papildomas TARIC kodas

„Baoding City Maikesaier Casting Ltd.“

C226

„Baoding GB Metal Products Co., Ltd.“

C232

„Baoding Hualong Casting Co., Ltd.“

C233

„Baoding Shuanghu Casting Co., Ltd.“

C234

„Bo Tou Chenfeng Casting Co., Ltd.“

C235

„Botou City Minghang Casting Co., Ltd.“

C236

„Botou City Qinghong Foundry Co., Ltd.“ ir susijusi bendrovė „Cangzhou Qinghong Foundry Co., Ltd.“

C237

„Botou City Simencun Town Bai Fo Tang Casting Factory“

C238

„Botou Dongli Foundry Co., Ltd.“

C239

„Botou GuangTai Precision Casting Factory“

C240

„Botou Mancheng Foundry Co., Ltd.“

C241

„Botou Okai Foundry Co., Ltd.“

C242

„Botou Sanjiang Casting Co., Ltd.“

C243

„Botou TongYang Casting Factory“

C244

„Botou Weili Precision Casting Co., Ltd.“

C245

„Botou Xinrong Foundry Co., Ltd.“

C246

„„Botou Zhengxin Foundry Co., Ltd.

C247

„Cangzhou Hongyuan Machinery & Foundry Co., Ltd.“

C248

„Cangzhou Yadite Casting Machinery Co., Ltd.“

C249

„Changsha Jinlong Foundry Industry Co., Ltd.“

C250

„Changyi City ChangZhan Casting Co., Ltd.“

C251

„China National Minerals Co., Ltd.“

C252

„Dingxiang Sitong Forging and Casting Industrial“

C253

„Dingzhou Dongyu Foundry Co., Ltd.“

C254

„Handan City Jinzhu Foundry Co., Ltd.“

C255

„Handan Haolin Casting Co., Ltd.“

C256

„Handan Qunshan Foundry Co., Ltd.“

C257

„Handan Yanyuan Machinery Foundry Co., Ltd.“

C258

„Handan Yuanyang Foundry Co.,Ltd“

C259

„Handan Zhangshui Pump Manufacturing Co., Ltd.“

C260

„Hebei Cheng’An Babel Casting Co., Ltd.“

C261

„Hebei Feixiang East Foundry Products Co., Ltd.“

C262

„Hebei Jinghua Casting Co., Ltd.“

C263

„Hebei Shunda Foundry Co., Ltd.“

C264

„Hebei Tengfeng Metal Products Co., Ltd.“

C265

„Hebei Zhonghe Foundry Co., Ltd.“

C266

„Hengtong Valve Co.,LTD“

C267

„Heping Cast Co., Ltd.“ I apygarda

C268

„Jiaocheng County Honglong Machinery Manufacturing Co., Ltd.“

C269

„Jiaocheng County Xinlei Machinery Manufacturing Co., Ltd.“

C270

„Jiaocheng County Xinxing Casting Co., Ltd.“

C271

„Jinan Laiwu Haitian Machinery Manufacturing Co., Ltd“

C272

„Laiwu Xinlong Weiye Foundry Co., Ltd.“

C273

„Lianyungang Ganyu Xingda Casting Foundry“

C274

„Lingchuan County Rainbow Casting Co., Ltd.“

C275

„Lingshou County Boyuan Foundry Co., Ltd.“

C276

„Pingyao County Master Casting Co., Ltd.“

C277

„Qingdao Jiatailong Industrial Co.,Ltd“

C278

„Qingdao Jinfengtaike Machinery Co., Ltd.“

C279

„Qingdao Qitao Casting Co., Ltd.“

C280

„Qingdao Shinshu Casting Co., Ltd.“

C281

„Qingyuanxian Yueda Fountry Co., Ltd.“

C282

„Rockhan Technology Co., Ltd.“

C283

„Shahe City Fangyuan Casting Co., Ltd.“

C284

„Shandong Heshengda Machinery Technology Co., Ltd.“

C298

„Shandong Hongma Engineering Machinery Co., Ltd.“

C285

„Shandong Lulong Group Co., Ltd.“

C286

„Shanxi Ascent Industrial Co., Ltd.“

C310

„Shanxi Associated Industrial Co., Ltd.“

C287

„Shanxi Jiaocheng Xinglong Casting Co., Ltd.“

C288

„Shanxi Solid Industrial Co., Ltd.“

C289

„Shanxi Yuansheng Casting and Forging Industrial Co., Ltd.“

C290

„Shaoshan Huanqiu Castings Foundry“

C291

„Tang County Kaihua Metal Products Co., Ltd.“

C292

„Tangxian Hongyue Machinery Accessory Foundry Co., Ltd.“

C293

„Tianjin Jinghai Chaoyue Industrial and Commercial Co., Ltd.“

C294

„Tianjin Yu Xing Da Casting Co., Ltd.“

C295

„Wangdu Junrong Foundry Co., Limited“

C296

„Weifang Nuolong Machinery Co., Ltd.“

C297

„Weifang Weikai Casting Co., Ltd.“

C299

„Wen Shui Hengli Nature of the Company“

C300

„Wuhan RedStar Agro-Livestock Machinery Co. Ltd“

C301

„Zibo Joy’s Metal Co., Ltd.“

C302


ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2024/770/oj

ISSN 1977-0723 (electronic edition)