<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-535/18</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62018CC0535</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:957">EU:C:2019:957</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>19</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>19</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC">Generalinio advokato G. Hogan išvada – Byla C-535/18</HT></P><P><HT TYPE="SC">Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Gerard Hogan Išvada</HT>,</P><P>pateikta <DATE ISO="20191112">2019 m. lapkričio 12 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: anglų.</P></NOTE></P></TI><STI><P>Byla C-535/18</P><P>IL<HT TYPE="NORMAL">,</HT></P><P>JK<HT TYPE="NORMAL">,</HT></P><P>KJ<HT TYPE="NORMAL">,</HT></P><P>LI<HT TYPE="NORMAL">,</HT></P><P>NG<HT TYPE="NORMAL">,</HT></P><P>MH<HT TYPE="NORMAL">,</HT></P><P>OF<HT TYPE="NORMAL">,</HT></P><P>PE<HT TYPE="NORMAL">,</HT></P><P>QD įpėdiniai RC ir SB<HT TYPE="NORMAL">,</HT></P><P>TA<HT TYPE="NORMAL">,</HT></P><P>UZ<HT TYPE="NORMAL">,</HT></P><P>VY<HT TYPE="NORMAL">,</HT></P><P>WX</P><P>prieš</P><P>Šiaurės Reino-Vestfalijos žemę</P><P><HT TYPE="NORMAL">(<HT TYPE="ITALIC">Bundesverwaltungsgericht</HT> (Federalinis administracinis teismas, Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</HT></P></STI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Aplinka</KEYWORD><KEYWORD>Direktyva 2011/92/ES</KEYWORD><KEYWORD>Poveikio aplinkai vertinimas</KEYWORD><KEYWORD>Direktyva 2000/60/EB</KEYWORD><KEYWORD>Sąjungos veiksmai vandens politikos srityje</KEYWORD><KEYWORD>Teisė apskųsti procedūrinių klaidų atveju</KEYWORD><KEYWORD>Nacionalinės taisyklės, kuriomis apribojama teisė apskųsti procedūrinių klaidų atveju</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><CONTENTS.CONCLUSION><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Įvadas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT>Kokiomis sąlygomis privatus asmuo gali ginčyti administracinio sprendimo, kuriuo suteikiamas leidimas vykdyti svarbų automobilių kelių projektą, pagrįstumą remdamasis tuo, kad nebuvo laikomasi Sąjungos aplinkos teisės reikalavimų? Tai – vienas iš pagrindinių šiame prašyme priimti prejudicinį sprendimą keliamų klausimų. Šis prašymas pateiktas dėl <DATE ISO="20111213">2011 m. gruodžio 13 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV direktyva)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="026" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2012">OL L 26, 2012, p. 1</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE> 6 ir 11 straipsnių bei <DATE ISO="20001023">2000 m. spalio 23 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (toliau – Vandens pagrindų direktyva arba VPD)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="327" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2000">OL L 327, 2000, p. 1</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 5 t., p. 275).</P></NOTE>, 4 straipsnio 1 dalies a punkto i–iii papunkčių ir b punkto i papunkčio išaiškinimo.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="2"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant bylą tarp privačių asmenų (toliau – pareiškėjai) ir Land Nordrhein-Westfalen (Šiaurės Reino-Vestfalijos federalinė žemė) dėl Detmoldo apskrities administracijos (Vokietija) sprendimo, kuriuo patvirtintas planas tiesti naują automagistralės A 33 / federalinio kelio B 61 Ummeln atšaką.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT>Nagrinėjant prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus Teisingumo Teismui vėl reikės vertinti ne tik piliečių teisės apskųsti ribas aplinkosaugos srityje, bet ir spręsti kitus klausimus, susijusius su Sąjungos materialine aplinkos teise, visų pirma su sąvoka, kas laikoma vandens telkinio būklės prastėjimu, kaip jis suprantamas pagal Vandens pagrindų direktyvą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">PAV direktyva</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT>PAV direktyvos 6 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="006.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0001" ID="QS0001"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Valstybės narės privalo imtis reikalingų priemonių, užtikrinančių, kad projektu suinteresuotoms institucijoms (kai tų institucijų interesai susiję su jų prisiimta specialia atsakomybe už aplinkos apsaugą) būtų suteikta galimybė pareikšti nuomonę dėl užsakovo pateiktos informacijos ir dėl sutikimo planuojamai veiklai. Tuo tikslu, valstybės narės paskiria institucijas, su kuriomis konsultuojamasi bendrais ar konkrečiais atvejais. Informacija, surinkta pagal 5 straipsnį, perduodama minėtoms institucijoms. Konsultacijos procedūros detales nustato valstybės narės.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="006.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA><P>Atliekant 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas sprendimo aplinkos klausimais priėmimo procedūras, visuomenė arba viešais skelbimais, arba kitomis atitinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, elektroninėmis visuomenės informavimo priemonėmis, jei jos prieinamos, iš anksto ir vėliausiai tada, kai tik informacija gali būti pagrįstai teikiama, yra informuojama apie:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>prašymą dėl leidimo vykdyti planuojamą veiklą;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>tai, kad projektui taikoma poveikio aplinkai vertinimo procedūra ir atitinkamais atvejais apie tai, kad taikomas 7 straipsnis;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>duomenis apie institucijas, atsakingas už sprendimo priėmimą, tas, iš kurių gali būti gaunama atitinkama informacija, tas, kurioms gali būti teikiamos pastabos ar klausimai, ir pastabų ar klausimų pateikimo tvarkaraščio duomenis;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>d)</NO.P><TXT>galimų sprendimų pobūdį arba, jei jau toks yra, sprendimo projektą;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>e)</NO.P><TXT>apie pagal 5 straipsnį surinktos informacijos prieinamumą;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>f)</NO.P><TXT>atitinkamos informacijos gavimo laiką, vietą ir būdą;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>g)</NO.P><TXT>duomenis apie visuomenės dalyvavimo priemones, parengtas pagal šio straipsnio 5 dalį.</TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="006.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA><P>Valstybės narės užtikrina, kad tinkamais terminais suinteresuota visuomenė galėtų susipažinti su:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>pagal 5 straipsnį surinkta informacija;</TXT></NP></ITEM><?PAGE NO="3"?><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>pagal nacionalinės teisės aktus – svarbiausiomis ataskaitomis ir pasiūlymais, pateiktais kompetentingai institucijai ar institucijoms tuo metu, kai suinteresuota visuomenė yra informuota pagal šio straipsnio 2 dalį;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>pagal <DATE ISO="20030128">2003 m. sausio 28 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką [ir kuria panaikinama Tarybos direktyva 90/313/EEB (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="041" PAGE.FIRST="26" DATE.PUB="2003">OL L 41, 2003, p. 26</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 7 t., p. 375)] – šio straipsnio 2 dalyje nenurodyta informacija, kuri yra svarbi priimant sprendimą pagal šios direktyvos 8 straipsnį ir kuri tampa prieinama po to, kai suinteresuota visuomenė buvo informuota pagal šio straipsnio 2 dalį.</TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="006.004"><NO.PARAG>4.</NO.PARAG><ALINEA>Suinteresuotai visuomenei sudaromos išankstinės ir veiksmingos palankios galimybės dalyvauti 2 straipsnio 2 dalyje nurodytose sprendimo aplinkos klausimais priėmimo procedūrose ir tuo tikslu ji turi teisę reikšti pastabas ir nuomones, kol kompetentingai institucijai ar institucijoms visos pasirinkimo galimybės yra atviros prieš priimant sprendimą dėl leidimo suteikimo vykdyti planuojamą veiklą.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="006.005"><NO.PARAG>5.</NO.PARAG><ALINEA>Išsamias visuomenės informavimo (pavyzdžiui, informavimą skelbimais tam tikru spinduliu ar skelbimais vietiniuose laikraščiuose) ir konsultavimosi su suinteresuota visuomene (pavyzdžiui, rašytiniais teikimais ar visuomenės apklausos būdu) priemones nustato valstybės narės.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="006.006"><NO.PARAG>6.</NO.PARAG><ALINEA>Kad būtų pakankamai laiko visuomenei informuoti, o suinteresuotai visuomenei pasirengti ir veiksmingai dalyvauti priimant sprendimą aplinkos klausimais pagal šį straipsnį, turi būti numatyti tinkami įvairių etapų terminai.<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>PAV direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0002" ID="QS0002"/>Valstybės narės užtikrina, kad pagal atitinkamą nacionalinę teisinę sistemą suinteresuotos visuomenės nariai:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>turintys pakankamą interesą, arba alternatyviai;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>pareikšdami apie teisės pažeidimą, jei valstybės narės administracinio proceso teisė reikalauja to kaip išankstinės sąlygos,</TXT></NP></ITEM></LIST><P>turėtų teisę į peržiūrėjimą teisme ar kitoje įstatymo nustatytoje nepriklausomoje ir nešališkoje institucijoje, kad užginčytų sprendimų, veikimo ar neveikimo, kuriems pagal šią direktyvą taikomos visuomenės dalyvavimo nuostatos, materialinį ar procesinį teisėtumą.<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/></P></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Vandens pagrindų direktyva</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT>VPD 2 straipsnio 17 ir 19 punktuose pateiktos sąvokų <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0003" ID="QS0003"/>paviršinio vandens būklė<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/> ir <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0004" ID="QS0004"/>požeminio vandens būklė<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/> apibrėžtys. Pagal Vandens pagrindų direktyvą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0005" ID="QS0005"/>paviršinio vandens būklė<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/> – tai <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0006" ID="QS0006"/>bendras paviršinio vandens telkinio būklės apibūdinimas, kurį nulemia arba jo ekologinė, arba cheminė būklė, žiūrint kuri iš jų blogesnė<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/>, o <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0007" ID="QS0007"/>požeminio vandens būklė<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/> – tai <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0008" ID="QS0008"/>bendras požeminio vandens telkinio būklės apibūdinimas, kurį lemia arba jo kiekybinė, arba cheminė būklė, nelygu, kuri iš jų blogesnė<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT>VPD 2 straipsnio 25 punkte nustatyta, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0009" ID="QS0009"/>gera požeminio vandens cheminė būklė<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/> – tai cheminė požeminio vandens telkinio būklė, kuri atitinka visus V priedo 2.3.2 lentelėje nurodytus reikalavimus.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="4"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT>VPD 4 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0010" ID="QS0010"/>Aplinkos apsaugos tikslai<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/> numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0011" ID="QS0011"/>1. Vykdydamos priemonių programas, nurodytas upės baseino valdymo planuose, ir taikydamos jas:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>paviršiniams vandenims</TXT><P><LIST TYPE="roman"><ITEM><NP><NO.P>i)</NO.P><TXT>valstybės narės įgyvendina būtinas priemones, kad neprastėtų visų paviršinio vandens telkinių būklė, atsižvelgdamos į šio straipsnio 6 ir 7 dalies taikymą ir nepažeisdamos jo 8 dalies;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>ii)</NO.P><TXT>valstybės narės apsaugo, gerina ir atnaujina visus paviršinio vandens telkinius, atsižvelgdamos į iii papunkčio taikymą dirbtiniams ir labai pakeistiems vandens telkiniams, ir stengiasi, kad gera paviršinio vandens būklė būtų pasiekta ne vėliau kaip po 15 metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos pagal V priedo nuostatas, atsižvelgdamos į pratęsimų, nustatomų pagal šio straipsnio 4 dalį, ir į jo 5, 6 ir 7 dalių taikymą bei nepažeisdamos 8 dalies;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>iii)</NO.P><TXT>valstybės narės apsaugo ir gerina visus dirbtinius bei smarkiai modifikuotus vandens telkinius ir stengiasi, kad geras ekologinis potencialas ir gera paviršinio vandens cheminė būklė būtų pasiekta ne vėliau kaip po 15 metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos pagal V priedo nuostatas, atsižvelgdamos į pratęsimų, nustatomų pagal šio straipsnio 4 dalį, ir į jo 5, 6 ir 7 dalių taikymą bei nepažeisdamos 8 dalies;</TXT></NP></ITEM></LIST></P><P>&lt;…&gt;</P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>požeminiam vandeniui</TXT><P><LIST TYPE="roman"><ITEM><NP><NO.P>i)</NO.P><TXT>valstybės narės įgyvendina būtinas priemones, skirtas neleisti teršalams patekti į požeminius vandenis arba juos apriboti ir neleisti požeminio vandens telkinių būklei prastėti, atsižvelgdamos į šio straipsnio 6 ir 7 dalies taikymą, nepažeisdamos jo 8 dalies, ir atsižvelgdamos į 11 straipsnio 3 dalies j punkto taikymą;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>ii)</NO.P><TXT>valstybės narės apsaugo, gerina ir atnaujina visus požeminio vandens telkinius, užtikrina požeminio vandens ėmimo ir jo pasipildymo pusiausvyrą ir stengiasi, kad gera požeminio vandens būklė būtų pasiekta ne vėliau kaip po 15 metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos pagal V priedo nuostatas, atsižvelgdamos į pratęsimų, nustatomų pagal šio straipsnio 4 dalį, ir į jo 5, 6 ir 7 dalių taikymą bei nepažeisdamos 8 dalies ir atsižvelgdamos į 11 straipsnio 3 dalies j punkto taikymą;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>iii)</NO.P><TXT>valstybės narės įgyvendina būtinas priemones, kad sustabdytų ir mažintų kurį laiką trunkančią kokio nors teršalo koncentracijos gana reikšmingo didėjimo tendenciją, atsiradusią dėl žmogaus veiklos poveikio, ir siekia nuosekliai mažinti požeminio vandens taršą.</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/></P></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Vokietijos teisė</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT><DATE ISO="20170823">2017 m. rugpjūčio 23 d.</DATE> redakcijos <HT TYPE="ITALIC">Umwelt-Rechtsbehelfsgesetz</HT> (Įstatymas dėl skundų aplinkosaugos klausimais, toliau – <HT TYPE="ITALIC">UmwRG</HT>) 4 straipsnyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="004.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0012" ID="QS0012"/>1.</NO.PARAG><ALINEA><P>Galima reikalauti panaikinti 1 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio 1–2b punkte nurodytą sprendimą dėl projekto teisėtumo ir (arba) tinkamumo, jei:</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1)</NO.P><TXT><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>poveikio aplinkai vertinimas arba</TXT></NP></ITEM><?PAGE NO="5"?><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>pirminis konkretaus atvejo tyrimas dėl poreikio atlikti poveikio aplinkai vertinimą,</TXT></NP></ITEM></LIST></TXT></NP></ITEM></LIST><P>kurį reikalaujama atlikti pagal Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – UVPG) nuostatas &lt;…&gt;, nebuvo atliktas nei tuo metu, kai jį reikėjo atlikti, nei vėliau;</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>2)</NO.P><TXT>reikiamas visuomenės dalyvavimas, kaip jis suprantamas pagal Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (UVPG) 18 straipsnį arba Federalinio apsaugos nuo kenksmingo poveikio aplinkai įstatymo 10 straipsnį, nebuvo užtikrintas nei tuo metu, kai to reikėjo, nei vėliau; arba</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3)</NO.P><TXT>buvo padarytas kitas procedūrinis pažeidimas, kuris</TXT><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>nebuvo ištaisytas;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>pagal pobūdį ir sunkumą yra panašus į 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus ir</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>iš suinteresuotos visuomenės atėmė įstatyme nustatytą galimybę dalyvauti priimant sprendimą; toks dalyvavimas priimant sprendimą turi apimti galimybę prieiti prie dokumentų, kurie turi būti pateikti visuomenei susipažinti.</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP></ITEM></LIST></ALINEA><ALINEA>Pirminis konkretaus atvejo tyrimas dėl poreikio atlikti poveikio aplinkai vertinimą, kuris buvo atliktas, tačiau neatitinka Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – UVPG) 5 straipsnio 3 dalies antrame sakinyje nustatytų reikalavimų, laikomas neatliktu pirminiu tyrimu, kaip tai suprantama pagal 1 punkto b papunkčio pirmą sakinį.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="004.001A"><NO.PARAG>1a)</NO.PARAG><ALINEA>1 punkte nenurodytoms procedūrinėms klaidoms taikomas Administracinės procedūros įstatymo (toliau – <HT TYPE="ITALIC">VwVfG</HT>) 46 straipsnis. Jei teismas negali nustatyti, ar pirmame sakinyje nurodyta procedūrinė klaida turėjo įtakos sprendimui šiuo klausimu, daroma prielaida, kad taip buvo.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="004.001B"><NO.PARAG>1b)</NO.PARAG><ALINEA><P>Dėl procedūrinių taisyklių pažeidimo 1 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio 1–2b ir 5 punktuose nurodytas sprendimas panaikinamas tik tuo atveju, jei pažeidimo negalima ištaisyti iš dalies pakeičiant sprendimą arba taikant papildomą procedūrą. Tai neturi poveikio šioms nuostatoms:</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Administracinės procedūros įstatymo (<HT TYPE="ITALIC">VwVfG</HT>) 45 straipsnio 2 daliai.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Administracinės procedūros įstatymo (<HT TYPE="ITALIC">VwVfG</HT>) 75 straipsnio 1a daliai ir kitiems susijusiems teisės aktams dėl planų išlaikymo.</TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA><ALINEA>Pateikus prašymą teismas gali nurodyti sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus ištaisytos 1–1a dalyse nurodytos procedūrinės klaidos, jei tai atitinka proceso koncentracijos principą.</ALINEA><ALINEA>2) &lt;…&gt;</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="004.003"><NO.PARAG>3)</NO.PARAG><ALINEA><P>1–2 dalys taikomos teisių gynimo priemonėms, dėl kurių kreipiasi</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Asmenys, kaip jie suprantami pagal Administracinių bylų teisenos kodekso (<HT TYPE="ITALIC">VwGO</HT>) 61 straipsnio 1 punktą, ir asociacijos, kaip jos suprantamos pagal šio kodekso 61 straipsnio 2 punktą.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Asociacijos, kurios atitinka 3 straipsnio 1 dalyje arba 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.</TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA><ALINEA>1 dalies pirmo sakinio 3 punktas taikomas teisių gynimo priemonėms, dėl kurių kreipiasi pirmo sakinio 1 punkte nurodyti asmenys ir asociacijos, su sąlyga, kad reikalauti panaikinti sprendimą galima tik tuo atveju, jei dėl procedūrinės klaidos iš suinteresuotosios šalies buvo atimta galimybė dalyvauti priimant sprendimą taip, kaip nustatyta įstatyme.</ALINEA></PARAG><?PAGE NO="6"?><PARAG IDENTIFIER="004.004"><NO.PARAG>4)</NO.PARAG><ALINEA>1–2 dalys pagal analogiją taikomos teisių gynimo priemonėms, kurias 3 dalies pirmo sakinio 2 punkte nurodytos asociacijos prašo taikyti dėl 1 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio 4 punkte nurodytų sprendimų &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT>Pagal <HT TYPE="ITALIC">Landesbetrieb Straßenbau Nordrhein-Westfalen</HT> (Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės kelių tiesimo įmonė; toliau – projekto vykdytojas) prašymą <HT TYPE="ITALIC">Bezirksregierung Detmold</HT> (Detmoldo apskrities administracija; toliau – leidimą išdavusi institucija) <DATE ISO="20160927">2016 m. rugsėjo 27 d.</DATE> sprendimu patvirtino planą tiesti naują automagistralės A 33 / federalinio kelio B 61 Ummeln atšaką. Patvirtintos kelio dalies ilgis yra apie 3,7 kilometro.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT>Šiuo sprendimu projekto vykdytojui taip pat išduotas leidimas ant kelio dangos besikaupiantį lietaus vandenį nuleisti į tris vandens telkinius arba į požeminius vandenis. Sprendime taip pat buvo numatyta daug papildomų nuostatų, skirtų užtikrinti vandens kokybei paviršinio vandens ir infiltracijos į požeminį vandenį atžvilgiu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT>Plano dokumentai nuo <DATE ISO="20100830">2010 m. rugpjūčio 30 d.</DATE> iki rugsėjo 29 d. buvo viešai pateikti susipažinti. Pranešime apie viešai pateikiamus dokumentus buvo nurodyti su eismu, rūšių apsauga ir laukine gyvūnija susiję dokumentai. Tačiau nebuvo užsiminta apie dokumentus, susijusius su apsauga nuo triukšmo ir planuojama drenažo sistema. Būtent dėl šių dokumentų nepateikimo visuomenė pareiškė prieštaravimus. <DATE ISO="20130410">2013 m. balandžio 10</DATE>–<DATE ISO="20130411">11 d.</DATE> įvyko parengiamasis posėdis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į konsultavimosi procedūros rezultatus ir vandens priežiūros institucijos pareikštus prieštaravimus projekto vykdytojas priėmė įvairius plano pakeitimus, visų pirma pakeitimus, susijusius su lietaus vandens drenavimu. Tada projekto vykdytojas parengė <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0013" ID="QS0013"/>lydimąjį puslapį<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/>, jame pateikė parengtų dokumentų sąrašą ir nurodė, kai taikoma, visus juose atliktus pakeitimus. Nors jame tuo metu buvo nurodyti du su eismu ir triukšmu susiję dokumentai, nebuvo įtraukta jokių vandens drenavimo techninių tyrimų. Naujos papildomos konsultavimo procedūros, kuri buvo surengta <DATE ISO="20140519">2014 m. gegužės 19 d.</DATE>–<DATE ISO="20140618">birželio 18 d.</DATE>, metu visuomenė pareiškė papildomų prieštaravimų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis pareiškėjai (kai kuriems pareiškėjams kyla pavojus, kad jų privati nuosavybė bus paimta visuomenės poreikiams, o kiti pareiškėjai turi šulinius, iš kurių privačiai apsirūpina vandeniu, ir baiminasi, kad šie šuliniai gali būti užteršti) <HT TYPE="ITALIC">Bundesverwaltungsgericht</HT> (Federalinis administracinis teismas, Vokietija) padavė skundą dėl planą patvirtinančio sprendimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Bundesverwaltungsgericht</HT> (Federalinis administracinis teismas) nurodo, kad nebuvo atliktas joks dokumentais pagrįstas vandens telkinių vertinimas, skirtas užtikrinti, kad yra įvykdyti vandens apsaugos reikalavimai. Planą patvirtinančiame sprendime tik apibendrintai konstatuojama, kad dėl projekto neturėtų suprastėti nei paviršinio vandens tekinių, nei požeminio vandens telkinių būklė. Tik vykstant teismo procesui leidimą išdavusi institucija pateikė 48 puslapių techninę ataskaitą, kurioje aprašyti susiję vandens telkiniai ir projekto poveikis jų kokybei, tačiau ši ataskaita oficialiai nepridėta prie ginčijamo sprendimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT>Dėl bylos esmės prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pirmiausia nurodo, kad konsultavimosi procedūros metu visuomenė nebuvo pakankamai informuota apie projekto poveikį aplinkai. Tačiau šis teismas pažymi, kad pagal nacionalinę teisę pavienis pareiškėjas tokiu procedūriniu pažeidimu gali remtis ir dėl jo planą patvirtinantis sprendimas gali būti panaikintinas tik tuo atveju, jei iš paties pareiškėjo buvo atimta galimybė dalyvauti priimant sprendimą. Nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad šioje byloje procedūrinis pažeidimas neturėjo įtakos sprendimui, jis nurodo, kad pavienio pareiškėjo teikiamo skundo atveju vienintelis lemiamas veiksnys<?PAGE NO="7"?> yra tai, ar iš šio asmens buvo atimta galimybė dalyvauti priimant sprendimą. Tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad nacionalinės teisės aktai, kuriuose nustatytos tokios asmenų teikiamų skundų priimtinumo sąlygos, neprieštarautų PAV direktyvos tikslui – užtikrinti suinteresuotai visuomenei plačias galimybes kreiptis į teismus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui taip pat kyla klausimas, ar vertinimas, susijęs su draudimu bloginti paviršinio vandens telkinių būklę, gali būti atliekamas ir patikrinamas remiantis atitinkamais dokumentais tik po sprendimo, kuriuo patvirtinamas planas, priėmimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT>Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad draudimas bloginti vandens telkinių būklę taikomas ne tik paviršinio vandens telkiniams, bet ir požeminio vandens telkiniams, todėl prieš išduodant leidimą projektui taip pat turi būti vertinama paviršinio vandens telkinio būklė. Tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimų dėl kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant, ar požeminio vandens telkinio cheminė būklė suprastėjo, nes pagal VPD šiuo atveju skiriama tik gera ir bloga būklė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT>Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad VPD 4 straipsnyje nustatytas įpareigojimas neleisti prastėti vandens telkinių būklei ir reikalavimas ją gerinti, nepaisant šios nuostatos privalomojo pobūdžio, nereiškia, kad visiems projektu suinteresuotos visuomenės nariams, teigiantiems, kad jų teisės buvo pažeistos, leidžiama skųsti sprendimą, kuriuo pažeisti minėti įsipareigojimai.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Prašymas priimti prejudicinį sprendimą ir procesas Teisingumo Teisme</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis <DATE ISO="20180425">2018 m. balandžio 25 d.</DATE> sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo <DATE ISO="20180816">2018 m. rugpjūčio 16 d.</DATE>, <HT TYPE="ITALIC">Bundesverwaltungsgericht</HT> (Federalinis administracinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0014" ID="QS0014"/>1.</NO.P><TXT>Ar [PAV direktyvos] 11 straipsnio 1 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad su juo suderinama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią pareiškėjas, kuris nėra pripažinta aplinkos apsaugos asociacija, reikalauti panaikinti sprendimą dėl procedūrinės klaidos gali tik tada, jei procedūrinė klaida iš jo paties atėmė įstatyme numatytą galimybę dalyvauti priimant sprendimą?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>Ar [Vandens pagrindų direktyvos] 4 straipsnio 1 dalies a punkto i–iii papunkčius reikia aiškinti taip, kad juose nustatyti ne tik materialinės teisės vertinimo kriterijai, bet ir kriterijai, susiję su administracine leidimų išdavimo procedūra?</TXT></NP></ITEM></LIST></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>Jeigu į antrojo klausimo a punktą būtų atsakyta teigiamai: ar PAV direktyvos 6 straipsnyje visuomenės dalyvavimas visada privalo būti susijęs su pirma minėto pagal vandens teisės aktus atliekamo vertinimo dokumentais, o [ar] galima daryti skirtumą atsižvelgiant į dokumento parengimo laiką ir jo kompleksiškumą?</TXT></NP></ITEM></LIST></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Ar Vandens pagrindų direktyvos 4 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje vartojamą požeminio vandens telkinių būklės prastėjimo sąvoką reikia aiškinti taip, kad požeminio vandens telkinio cheminė būklė yra suprastėjusi, jei dėl projekto įtakos bent vienas aplinkos kokybės standarto parametras yra viršijamas, ir kad, neatsižvelgiant į tai, ar tam tikram teršalui taikoma ribinė vertė jau yra viršyta, kiekvienas kitas (išmatuojamas) koncentracijos padidėjimas yra būklės prastėjimas?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>4.</NO.P><TXT><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>Ar Vandens pagrindų direktyvos 4 straipsnį – atsižvelgiant į jo privalomą poveikį (SESV 288 straipsnis) ir veiksmingos teisminės apsaugos garantiją (ESS 19 straipsnis) – reikia aiškinti taip, kad visi projektu suinteresuotos visuomenės nariai, teigiantys, kad leidimas vykdyti projektą pažeidžia jų teises, turi teisę kreiptis į teismą dėl to, kad buvo pažeisti vandens teisės aktuose įtvirtinti prastėjimo draudimas ir pagerinimo reikalavimas?</TXT></NP></ITEM></LIST></TXT></NP></ITEM><?PAGE NO="8"?><ITEM><NP><NO.P>4.</NO.P><TXT><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>Jeigu į ketvirtojo klausimo a punktą būtų atsakyta neigiamai: ar Vandens pagrindų direktyvos 4 straipsnį – atsižvelgiant į jo tikslus – reikia aiškinti taip, kad bent jau tokie pareiškėjai, kurie netoli nuo planuojamo tiesti kelio turi šulinį, iš kurio privačiai apsirūpina vandeniu, turi teisę kreiptis į teismą dėl to, kad buvo pažeisti vandens teisės aktuose įtvirtinti prastėjimo draudimas ir pagerinimo reikalavimas?<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/></TXT></NP></ITEM></LIST></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT>Rašytines pastabas pateikė pareiškėjai, Lenkijos vyriausybė ir Europos Komisija. Pareiškėjai ir Komisija buvo išklausyti per <DATE ISO="20190919">2019 m. rugsėjo 19 d.</DATE> Teisingumo Teismo posėdį. Tačiau tenka apgailestauti, kad nei Šiaurės Reino-Vestfalijos federalinė žemė, nei Vokietijos Federacinė Respublika nemanė esant reikalinga pateikti rašytines pastabas ar dalyvauti posėdyje. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla susijusi su gana sudėtingų Vokietijos administracinės ir aplinkos teisės nuostatų išaiškinimu, būtų buvę geriau, jei Teisingumo Teismas būtų gavęs dviejų subjektų, kurie atsakingi atitinkamai už nagrinėjamų teisės aktų taikymą ir jų projektų rengimą, pastabas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">V.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Analizė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl pirmojo klausimo</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT>Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar PAV direktyvos 11 straipsnio 1 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad su juo suderinama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią pareiškėjas, kuris nėra pripažinta aplinkos apsaugos asociacija, reikalauti panaikinti sprendimą dėl procedūrinės klaidos gali tik tada, jei procedūrinė klaida iš jo paties atėmė įstatyme numatytą galimybę dalyvauti priimant sprendimą.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl PAV direktyvos 11 straipsnio 1 dalies istorinio konteksto ir šios nuostatos išaiškinimo</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT>PAV direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės narės užtikrina, jog suinteresuotos visuomenės nariai, kurie turi pakankamą interesą paduoti skundą arba remiasi teisės pažeidimu, turėtų teisę į peržiūrą teisme ar kitoje įstatymo nustatytoje nepriklausomoje ir nešališkoje institucijoje, kad užginčytų sprendimų, veikimo ar neveikimo, kuriems pagal šią direktyvą taikomos visuomenės dalyvavimo nuostatos, materialinį ar procesinį teisėtumą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT>Ši nuostata atitinka <DATE ISO="19850627">1985 m. birželio 27 d.</DATE> Tarybos direktyvos 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="175" PAGE.FIRST="40" DATE.PUB="1985">OL L 175, 1985, p. 40</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 1 t., p. 248.</P></NOTE> 10a straipsnį, kuris iš esmės atitiko <DATE ISO="19980625">1998 m. birželio 25 d.</DATE> Orhuse pasirašytos Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais, kuri Europos bendrijos vardu patvirtinta <DATE ISO="20050217">2005 m. vasario 17 d.</DATE> Tarybos sprendimu 2005/370/EB<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="124" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2005">OL L 124, 2005, p. 1</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE> (toliau – Orhuso konvencija), 9 straipsnio 2 dalį. Akivaizdu, kad pagal <DATE ISO="20030526">2003 m. gegužės 26 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/35/EB, nustatančią visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 85/337 ir 96/61/EB dėl visuomenės dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="156" PAGE.FIRST="17" DATE.PUB="2003">OL L 156, 2003, p. 17</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 7 t., p. 466.</P></NOTE>, 10a straipsnis ir kitos nuostatos į Direktyvą 85/337 buvo įtraukti siekiant Sąjungos teisę suderinti su Orhuso konvencijoje nustatytais reikalavimais<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P>Šiuo klausimu žr. Direktyvos 2003/35 5 konstatuojamąją dalį ir <DATE ISO="20130411">2013 m. balandžio 11 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Edwards ir Pallikaropoulos</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-260/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:221">EU:C:2013:221</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Taip pat neginčijama, kad ši konvencija yra neatsiejama Sąjungos teisinės sistemos dalis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20161108">2016 m. lapkričio 8 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Lesoochranárske zoskupenie VLK</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-243/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:838">EU:C:2016:838</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, pirma, kad sprendimų, veiksmų ar neveikimo, kuriems taikomos PAV direktyvos nuostatos, teisėtumo peržiūra yra peržiūros procedūra, kuria Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas, paisydamas Orhuso konvencijos tikslų, siekė paskatinti suinteresuotos visuomenės narius, turinčius pakankamą interesą arba pareiškiančius apie teisės pažeidimą, prisidėti prie aplinkos kokybės išsaugojimo, apsaugos ir gerinimo bei žmonių sveikatos apsaugos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20131107">2013 m. lapkričio 7 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Gemeinde Altrip ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C-72/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:712">EU:C:2013:712</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, ir, antra, kad, kai valstybė narė priima proceso teisės taisykles, taikytinas Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje nurodytiems klausimams, turi būti laikoma, kad valstybė narė įgyvendina iš šio straipsnio kylantį įsipareigojimą. Todėl laikytina, kad valstybė narė įgyvendina Sąjungos teisę, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 51 straipsnio 1 dalį, vadinasi, Chartija yra taikytina<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P>Šiuo klausimu dėl <DATE ISO="19920521">1992 m. gegužės 21 d.</DATE> Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="206" PAGE.FIRST="7" DATE.PUB="1992">OL L 206, 1992, p. 7</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 102, ir klaidų ištaisymas <REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="081" PAGE.FIRST="5" DATE.PUB="2015">OL L 81, 2015, p. 5</REF.DOC.OJ>) (toliau – Buveinių direktyva) žr. <DATE ISO="20110308">2011 m. kovo 8 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Lesoochranárske zoskupenie</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-240/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:125">EU:C:2011:125</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0052">52</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), o dėl Vandens pagrindų direktyvos – <DATE ISO="20171220">2017 m. gruodžio 20 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Protect Natur-, Arten- und Landschaftsschutz Umweltorganisation</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-664/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:987">EU:C:2017:987</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad, kaip jau yra nusprendęs Teisingumo Teismas, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0015" ID="QS0015"/>minėta nuostata [t. y. Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalis], siejama su Chartijos 47 straipsniu, įpareigoja valstybes nares užtikrinti veiksmingą teisminę Sąjungos teisėje, visų pirma aplinkos teisės nuostatose, įtvirtintų teisių apsaugą<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P><DATE ISO="20171220">2017 m. gruodžio 20 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Protect Natur-, Arten- und Landschaftsschutz Umweltorganisation</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-664/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:987">EU:C:2017:987</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT>Taigi, nors valstybėms narėms paliekama plati diskrecija apibrėžti tai, kas yra <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0016" ID="QS0016"/>pakankamas suinteresuotumas<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/> ar <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0017" ID="QS0017"/>teisės pažeidimas<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/>, PAV direktyvos 11 straipsnio nuostatos dėl suinteresuotos visuomenės narių, kurie susiję su sprendimais, veiksmais ar neveikimu, patenkančiais į šios direktyvos taikymo sritį, teisių paduoti atitinkamą skundą dėl jų panaikinimo negali būti aiškinamos siaurai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20150416">2015 m. balandžio 16 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Gruber</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-570/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:231">EU:C:2015:231</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> arba pažeidžiant prieštaravimą reiškiančio asmens teisės į veiksmingą teisminę apsaugą esmę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT>Iš PAV direktyvos 11 straipsnio 3 dalies ir Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalies antros pastraipos teksto taip pat matyti, kad valstybių narių diskrecija ribojama tuo, kad būtina paisyti tikslo suteikti suinteresuotai visuomenei plačias galimybes kreiptis į teismus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20150416">2015 m. balandžio 16 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Gruber</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-570/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:231">EU:C:2015:231</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl PAV direktyvos 11 straipsnio taikymo šioje byloje</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT>Šioje byloje pagal nacionalinės teisės aktus sprendimas gali būti panaikinamas tik tuo atveju, jei dėl nagrinėjamo procedūrinio pažeidimo iš suinteresuotosios šalies buvo atimta galimybė faktiškai dalyvauti priimant sprendimą taip, kaip nustatyta įstatyme. Todėl kyla klausimas, ar ši sąlyga atitinka PAV direktyvos 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad reikalaudamas, kad valstybės narės užtikrintų, jog suinteresuotos visuomenės nariai turėtų galimybę pateikti skundą, siekdami ginčyti į PAV direktyvos nuostatų taikymo sritį patenkančių sprendimų, veiksmų ar neveikimo materialinį ar procesinį teisėtumą, Sąjungos teisės aktų leidėjas nesiekė apriboti pagrindų, kuriais gali būti pagrįstas toks skundas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20110512">2011 m. gegužės 12 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bund für Umwelt und Naturschutz Deutschland, Landesverband Nordrhein-Westfalen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-115/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:289">EU:C:2011:289</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="20131107">2013 m. lapkričio 7 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Gemeinde Altrip ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C-72/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:712">EU:C:2013:712</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="20151015">2015 m. spalio 15 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vokietija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-137/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:683">EU:C:2015:683</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR>, <REF.NP.ECR REF="NP0058">58</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0077">77</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Taip pat, kaip <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0018" ID="QS0018"/>jis nesiekė galimybės remtis procedūriniu pažeidimu susieti su sąlyga, kad šis pažeidimas turėjo įtakos ginčijamo galutinio sprendimo turiniui<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P><DATE ISO="20131107">2013 m. lapkričio 7 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Gemeinde Altrip ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C-72/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:712">EU:C:2013:712</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, iš PAV direktyvos 11 straipsnio,<?PAGE NO="10"?> kuriuo aplinkosaugos srityje užtikrinamos plačios galimybės kreiptis į teismą, formuluotės ir tikslo galima daryti išvadą, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas asmens teisės skųsti sprendimus aplinkos klausimais nenorėjo apriboti tik tais konkrečiais atvejais, kuriuose dėl procedūrinio pažeidimo iš pareiškėjo buvo atimta teisė dalyvauti visoje sprendimo priėmimo procedūroje, kaip numatyta įstatyme.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Priešingai, kaip Teisingumo Teismas jau yra konstatavęs Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Gemeinde Altrip ir kt</HT>., <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0019" ID="QS0019"/>atsižvelgiant į tai, kad šia direktyva, be kita ko, siekiama nustatyti procedūrinių garantijų, kurios pirmiausia leistų visuomenei gauti daugiau informacijos ir dalyvauti atliekant valstybės ir privačių projektų, kurie gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, to poveikio vertinimą, ypač svarbu patikrinti, ar šioje srityje buvo laikomasi procesinių taisyklių. Todėl, laikantis tikslo suteikti suinteresuotai visuomenei plačias galimybes kreiptis į teismą, ši visuomenė turi iš principo turėti galimybę remtis bet kokiu procedūriniu pažeidimu, kad pagrįstų skundą, kuriuo ginčijamas direktyvoje nurodytų sprendimų teisėtumas<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P><DATE ISO="20131107">2013 m. lapkričio 7 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C-72/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:712">EU:C:2013:712</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Išskirta mano.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Tai ypač taikoma dėl pačių poveikio aplinkai vertinimų, nes šis esminis aplinkos apsaugos aspektas gali būti pažeistas, jei leidimai tokiems planavimo projektams būtų išduoti neatlikus tinkamus teisinius kriterijus atitinkančio vertinimo. Iš to išplaukia, kad asmuo, kuriam sprendimas išduoti planavimo leidimą turėjo įtakos, turi turėti teisę apskųsti tą administracinį sprendimą dėl bet kokio susijusio procedūrinio pažeidimo, išskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos pateikia įrodymų, kad ginčijamas sprendimas nebūtų buvęs kitoks, nepadarius šio procedūrinio pažeidimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20131107">2013 m. lapkričio 7 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Gemeinde Altrip ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C-72/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:712">EU:C:2013:712</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0053">53</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0057">57</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>Žinoma, pagal PAV direktyvos 11 straipsnio 3 dalį, kurioje atsižvelgiama į Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalies sąlygas, aiškiai atskiriama asmenų ir aplinkos apsaugos organizacijų padėtis. Todėl nacionalinės teisės aktų leidėjai iš principo turi teisę šiuo klausimu nustatyti, kad teisės, kurių pažeidimu privatus asmuo gali remtis pareikšdamas prieštaravimą dėl plėtros projekto, pavyzdžiui, greitkelio sankirtos, kaip šioje byloje, yra tik materialinės asmens teisės. Kita vertus, tokio nacionalinėje teisėje nustatyto apribojimo negalima taikyti aplinkos apsaugos organizacijų teikiamų skundų atveju<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20110512">2011 m. gegužės 12 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bund für Umwelt und Naturschutz Deutschland, Landesverband Nordrhein-Westfalen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-115/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:289">EU:C:2011:289</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20151015">2015 m. spalio 15 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vokietija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-137/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:683">EU:C:2015:683</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0091">91</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Kitaip tariant, nors Orhuso konvencijoje ir PAV direktyvoje tam tikru mastu nustatyta aplinkos apsaugos organizacijų teisė pareikšti <HT TYPE="ITALIC">actio popularis</HT> aplinkos srityje, šiuose teisės aktuose to aiškiai nepadaryta privačių asmenų teikiamų skundų atveju. Tačiau reikia prisiminti, kad Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalies nuostatos turi būti siejamos su Chartijos 47 straipsniu, todėl valstybės narės privalo užtikrinti veiksmingą teisminę Sąjungos teisėje, visų pirma aplinkos teisės nuostatose, įtvirtintų teisių apsaugą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20171220">2017 m. gruodžio 20 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Protect Natur-, Arten- und Landschaftsschutz Umweltorganisation</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-664/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:987">EU:C:2017:987</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Iš to išplaukia, kad PAV direktyvos 11 straipsnio nuostatos dėl suinteresuotos visuomenės narių, kurie susiję su sprendimais, veiksmais ar neveikimu, patenkančiais į šios direktyvos taikymo sritį, teisių juos skųsti negali būti aiškinamos siaurai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20150416">2015 m. balandžio 16 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Gruber</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-570/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:231">EU:C:2015:231</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>Taigi, atsižvelgiant į tai, reikia pripažinti, kad PAV direktyvoje nustatytos procedūrinės garantijos, visų pirma procedūrinės garantijos, įtvirtintos 6 straipsnyje, turi būti laikomos materialinėmis asmens teisėmis. Šiomis aplinkybėmis pagal nacionalinę taisyklę asmenų pagrįstai gali būti reikalaujama įrodyti, kad iš jų buvo atimta bent viena iš šių procedūrinių garantijų, pavyzdžiui, galimybė susipažinti su atitinkamais dokumentais, kad šie asmenys galėtų kreiptis dėl sprendimo, veiksmo ar neveikimo,<?PAGE NO="11"?> kuris patenka į tos direktyvos taikymo sritį, panaikinimo. Galima manyti, kad tokiu reikalavimu atsižvelgiama į svarbius interesus, susijusius su veiksmingu ir tinkamu teisingumo vykdymu, ir visų pirma užtikrinama, kad bet kokį skundą dėl panaikinimo paduos privatūs asmenys, kuriems įtariamas pažeidimas turėjo arba gali turėti kokį nors poveikį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT>Jei nagrinėjamos nacionalinės teisės nuostatos poveikis yra tik toks, tada ji atitiktų PAV direktyvos 11 straipsnio 1 dalies b punktą, kartu siekiant tikslo užtikrinti plačias galimybes kreiptis į teismus, kurio siekiama šia direktyva. Tačiau būtų visai kas kita, jei pagal nagrinėjamą nacionalinės teisės nuostatą asmens teisė kreiptis dėl sprendimo, veiksmo ar neveikimo, patenkančio į tos direktyvos taikymo sritį, panaikinimo priklausytų nuo to, ar iš asmens buvo atimta teisė dalyvauti visame sprendimų priėmimo procese dėl aplinkybių, kuriomis PAV direktyvoje nustatytos procedūrinės garantijos nebūtų laikomos asmens materialinėmis teisėmis. Manau, kad tokia padėtis reikštų, jog pažeistas PAV direktyvos 11 straipsnio 1 dalies b punktas, nes iš tokių prieštaravimą reiškiančių asmenų būtų atimta teisė kreiptis į teismą aplinkos apsaugos klausimais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Tokia išvada taip pat atitinka Chartijos 47 straipsnyje ir 52 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P>Primintina, kad pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0020" ID="QS0020"/>bet koks šios Chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės. Remiantis proporcingumo principu, apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti.<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/></P></NOTE>. Kaip ką tik pažymėjau dėl PAV direktyvos, bendrasis reikalavimas, kad procedūrinis pažeidimas, dėl kurio privatus asmuo skundžiasi, turėtų jam poveikį, tikrai atitinka bendro teisingumo vykdymo interesus ir neviršija to, kas būtina šiam tikslui pasiekti. Todėl tokio reikalavimo negalima laikyti nesuderinamu su Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais. Tačiau, jei pagal nacionalinės teisės nuostatą teisė prieštarauti suteikiama <HT TYPE="ITALIC">tik</HT> tais atvejais, kai privatus asmuo gali įrodyti, kad iš jo buvo atimta teisė apskritai dalyvauti procese, toks reikalavimas būtų perteklinis ir neproporcingas. Be to, galima teigti, kad tokia padėtis prieštarautų tikslui užtikrinti prasmingą aplinkos apsaugą taip, kaip nustatyta Orhuso konvencijoje ir PAV direktyvoje. Tai reiškia, kad bet koks ką tik paminėto pobūdžio apribojimas, kylantis iš tokios nacionalinės taisyklės, neatitiktų Chartijos 47 straipsnyje nustatytos teisės į veiksmingą teisinę gynybą esmės.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">3.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Išvada dėl pirmojo klausimo</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, kad pagal PAV direktyvos 11 straipsnio 1 dalies b punktą nedraudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią pareiškėjas, kuris nėra pripažinta aplinkos apsaugos asociacija, reikalauti panaikinti į tos direktyvos taikymo sritį patenkantį sprendimą, veiksmą ar neveikimą dėl procedūrinės klaidos gali tik tada, jei įrodo, kad iš jo paties buvo atimta bent viena iš toje direktyvoje numatytų procedūrinių garantijų, visų pirma 6 straipsnyje numatytų procedūrinių garantijų. Kita vertus, pagal PAV direktyvos 11 straipsnio 1 dalies b punktą draudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią asmens teisė kreiptis dėl į tos direktyvos taikymo sritį patenkančio sprendimo, veiksmo arba neveikimo panaikinimo priklauso nuo to, ar iš asmens buvo atimta teisė dalyvauti priimant sprendimą, remiantis tuo, kad toje direktyvoje nustatytos procedūrinės garantijos nelaikomos asmens materialinėmis teisėmis.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl antrojo klausimo</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia sužinoti, ar Vandens pagrindų direktyvos 4 straipsnio 1 dalies a punkto i–iii papunkčius reikia aiškinti taip, kad juose nustatyti ne tik materialinės teisės vertinimo kriterijai, bet ir kriterijai, susiję su administracine leidimų išdavimo procedūra, pagal kuriuos draudžiama, kad vertinimas, susijęs su draudimu bloginti paviršinio vandens telkinių būklę, būtų atliekamas ir patikrinamas remiantis atitinkamais dokumentais tik po sprendimo, kuriuo patvirtinamas planas, priėmimo.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="12"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Be to, jei į minėtą klausimą būtų atsakyta teigiamai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori sužinoti, ar PAV direktyvos 6 straipsnyje numatytas visuomenės dalyvavimas visada privalo būti susijęs su pagal VPD atliekamo vertinimo dokumentais, ar galima daryti skirtumą, atsižvelgiant į dokumento parengimo laiką ir jo kompleksiškumą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Kaip savo sprendime nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsakymas į tą patį klausimą pagal Buveinių direktyvos taikymo sritį yra aiškus: pagal šios direktyvos 6 straipsnio 3 dalį plano ar projekto poveikio susijusiai teritorijai vertinimas atliekamas <HT TYPE="ITALIC">prieš</HT> jį patvirtinant<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20040907">2004 m. rugsėjo 7 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Waddenvereniging ir Vogelbeschermingsvereniging</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-127/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:482">EU:C:2004:482</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0053">53</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20161108">2016 m. lapkričio 8 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Lesoochranárske zoskupenie VLK</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-243/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:838">EU:C:2016:838</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Todėl atsižvelgdamos į plano ar projekto poveikio teritorijai įvertinimo išvadas kompetentingos nacionalinės institucijos pritaria planui ar projektui <HT TYPE="ITALIC">tik</HT> <HT TYPE="ITALIC">įsitikinusios</HT>, kad jis neturės žalingo poveikio tos teritorijos vientisumui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20040907">2004 m. rugsėjo 7 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Waddenvereniging ir Vogelbeschermingsvereniging</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-127/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:482">EU:C:2004:482</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Nors tokios pačios nuostatos Vandens pagrindų direktyvoje nėra, reikia pažymėti, pirma, kad VPD 4 straipsnio 1 dalies a punkto i–iii papunkčiuose ir Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymo pasekmės yra vienodos; antra, pirmąja iš šių nuostatų siekiama tų pačių tikslų kaip tie, kuriuos Teisingumo Teismas nurodo antrosios nuostatos išaiškinimui pagrįsti; trečia, abiejų nuostatų bendrasis teisinis ir aplinkosaugos kontekstas yra toks pats.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Pirma, kaip jau minėjau, pagal Buveinių direktyvą, kai yra abejonių dėl vertinamo plano ar projekto žalingo poveikio aptariamos teritorijos vientisumui nebuvimo, kompetentinga valdžios institucija turi nepatvirtinti tokio plano ar projekto<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20040907">2004 m. rugsėjo 7 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE>Waddenvereniging ir Vogelbeschermingsvereniging</NAME.CASE> (<NO.CASE>C-127/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:482">EU:C:2004:482</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0057">57</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Taip pat aišku, kad pagal VPD 4 straipsnio 1 dalies a punkto i–iii papunkčius valstybės narės – su sąlyga, kad nesuteikta išimtis, – privalo neišduoti konkretaus projekto leidimo, kai dėl projekto gali suprastėti paviršinio vandens telkinio būklė arba jeigu kyla grėsmė, kad dėl jo šioje direktyvoje nustatytu laiko momentu nebus pasiekta gera paviršinio vandens būklė arba geras tokio vandens ekologinis potencialas ir gera cheminė būklė<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P>Taip pat žr. <DATE ISO="20150701">2015 m. liepos 1 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bund für Umwelt und Naturschutz Deutschland</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-461/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:433">EU:C:2015:433</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0051">51</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20171220">2017 m. gruodžio 20 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Protect Natur-, Arten- und Landschaftsschutz Umweltorganisation</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑664/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:987">EU:C:2017:987</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Antra, Teisingumo Teismas nurodė, kad Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalis <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0021" ID="QS0021"/>padeda pasiekti tikslą, kurio siekiama pagal šią direktyvą nustatytomis priemonėmis; pagal jos 2 straipsnio 2 dalį šis tikslas yra palaikyti ar atkurti palankią Sąjungos svarbos natūralių buveinių ir laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos būklę, ir abstraktesnį tos pačios direktyvos tikslą užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį, kiek tai susiję su pagal ją saugomomis teritorijomis<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P><DATE ISO="20161108">2016 m. lapkričio 8 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Lesoochranárske zoskupenie VLK</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-243/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:838">EU:C:2016:838</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Šių dviejų tikslų, konkretaus ir abstraktaus, pagal VPD 4 straipsnį taip pat siekiama vandens apsaugos srityje. Iš tiesų, Teisingumo Teismo nuomone, šia nuostata prisidedama įgyvendinant pagrindinį tikslą, kurio siekiama VPD priemonėmis; kaip matyti iš tos direktyvos 1 straipsnio, siejamo su 11, 19, 27 ir 34 konstatuojamosiomis dalimis, šis tikslas yra užtikrinti aplinkos apsaugą, o konkrečiau – išlaikyti ir apskritai gerinti vandens aplinkos kokybę Europos Sąjungoje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20171220">2017 m. gruodžio 20 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Protect Natur-, Arten- und Landschaftsschutz Umweltorganisation</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-664/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:987">EU:C:2017:987</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Trečia, iš suformuotos jurisprudencijos išplaukia, kad Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies antrame sakinyje numatytas patvirtinimo kriterijus remiasi atsargumo principu, todėl juo siekiama užkirsti kelią numatomų planų ar projektų žalingam poveikiui saugomų teritorijų vientisumui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20040907">2004 m. rugsėjo 7 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Waddenvereniging ir Vogelbeschermingsvereniging</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-127/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:482">EU:C:2004:482</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0058">58</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <REF.DOC.ECR><DATE ISO="20130411">2013 m. balandžio 11 d.</DATE> <NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Sweetman ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C-258/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:220">EU:C:2013:220</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="20180417">2018 m. balandžio 17 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Lenkija (Belovežo giria)</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-441/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:255">EU:C:2018:255</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0118">118</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Todėl kompetentingos nacionalinės institucijos išduoti leidimą nagrinėjamai veiklai gali tik nustačiusios, kad ji<?PAGE NO="13"?> neturės žalingo poveikio atitinkamos teritorijos vientisumui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20040907">2004 m. rugsėjo 7 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Waddenvereniging</HT> <HT TYPE="ITALIC">ir Vogelbeschermingsvereniging</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-127/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:482">EU:C:2004:482</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0059">59</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Tačiau taip pat turi būti Vandens pagrindų direktyvos 4 straipsnio 1 dalies atveju, nes ši direktyva priimta remiantis EB sutarties 175 straipsniu (dabar SESV 192 straipsnis). Todėl šia direktyva padedama siekti Sąjungos aplinkos politikos, kuri, kaip aiškiai reikalaujama pagal SESV 191 straipsnio 2 dalį (EB sutarties ex 174 straipsnio 2 dalis) ir nurodyta VPD 11 konstatuojamojoje dalyje, yra grindžiama atsargumo principu, tikslų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, kad Vandens pagrindų direktyvos 4 straipsnio 1 dalies a punkto i–iii papunkčius reiškia aiškinti taip, kad juose ne tik nustatyti materialinės teisės vertinimo kriterijai, bet taip pat reikalaujama, kad bet koks šių kriterijų vertinimas ar tikrinimas, susijęs su draudimu bloginti vandens telkinių būklę, būtų atliktas prieš priimant sprendimą dėl plano patvirtinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Taip pat galima pažymėti, kad toks išaiškinimas jau pateiktas <DATE ISO="20170601">2017 m. birželio 1 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Folk</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-529/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:419">EU:C:2017:419</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>). Iš tiesų, Teisingumo Teismas nusprendė, kad nacionalinis teismas neprivalo pats nagrinėti, ar buvo laikomasi VPD 4 straipsnio 7 dalyje (pagal kurią leidžiama išduoti leidimą, nepaisant to, kad projektas gali turėti žalingą poveikį vandeniui) numatytų sąlygų, ir gali tiesiog pripažinti ginčijamą aktą neteisėtu, jei kompetentinga nacionalinė institucija išdavė leidimą nepatikrinusi, ar buvo laikomasi minėtų sąlygų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P><DATE ISO="20170601">2017 m. birželio 1 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Folk</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-529/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:419">EU:C:2017:419</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.Tačiau svarbiausia, kad Teisingumo Teismas nurodė, jog <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0022" ID="QS0022"/>iš tiesų nacionalinėms institucijoms, kompetentingoms išduoti projekto leidimą, <HT TYPE="ITALIC">tenka pareiga prieš jį išduodant patikrinti, ar laikomasi Direktyvos 2000/60 4 straipsnio 7 dalies a–d punktuose išvardytų sąlygų</HT>, tačiau galima ir teisminė kontrolė<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0031"><P><DATE ISO="20170601">2017 m. birželio 1 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Folk</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-529/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:419">EU:C:2017:419</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Išskirta mano.</P></NOTE>. Todėl atsargumo principas, kuriuo grindžiama VPD, reiškia, kad iš šios direktyvos 4 straipsnio 7 dalies kylanti pareiga atlikti išankstinį vertinimą – kad būtų galima remtis išimtimi – taip pat taikoma to straipsnio 1 dalyje nustatytai pagrindinei pareigai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Dėl antrojo klausimo antros dalies, atsižvelgiant į PAV direktyvos 6 straipsnyje nustatytą visuomenės dalyvavimą, nemanau, kad leidžiama daryti skirtumą atsižvelgiant į su VPD nustatytu vertinimu susijusio dokumento parengimo laiką ar kompleksiškumą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Pirma, reikia priminti, kad bet kokia į PAV direktyvos taikymo sritį patenkančių sprendimų, veiksmų ar neveikimo teisėtumo peržiūros procedūra yra skirta, atsižvelgiant į Orhuso konvencijos tikslus, paskatinti suinteresuotosios visuomenės narius prisidėti prie aplinkos kokybės išsaugojimo, apsaugos ir gerinimo bei žmonių sveikatos apsaugos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0032"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20131107">2013 m. lapkričio 7 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Gemeinde Altrip ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑72/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:712">EU:C:2013:712</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>Antra, PAV direktyvos 6 straipsnį reikia aiškinti atsižvelgiant į Orhuso konvencijos 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus, kurie įgyvendinami minėta nuostata. Kaip generalinė advokatė J. Kokott paaiškino savo išvadoje sujungtose bylose <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Comune di Corridonia ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C-196/16 ir C-197/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:249">EU:C:2017:249</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), visuomenės dalyvavimas dėl sprendimų, galinčių turėti didelį poveikį aplinkai, turi vykti jau pradiniame etape, kai <HT TYPE="ITALIC">yra visos galimybės svarstyti įvairius variantus</HT> ir kai galima užtikrinti veiksmingą visuomenės dalyvavimą. Taip dar labiau pabrėžiamas visuomenės dalyvavimo jau pradiniame etape tikslas, nes <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0023" ID="QS0023"/>dalyvavimas veiksmingesnis, kai į jį galima visapusiškai atsižvelgti įgyvendinant projektą<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0033"><P>Generalinės advokatės J. Kokott išvada sujungtose bylose <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Comune di Corridonia ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C-196/16 ir C-197/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:249">EU:C:2017:249</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Be to, pažymėtina, kad šis siekis užtikrinti visuomenės dalyvavimą prieš priimant galutinius sprendimus vandens apsaugos srityje yra aiškiai nurodytas VPD 46 konstatuojamojoje dalyje.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="14"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog pripažinus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo siūlomus skirtumus būtų prieštaraujama šiems tikslams. Pirma, darant skirtumą pagal dokumento datą leidimas tam tikriems projektams galėtų būti išduodamas suinteresuotos visuomenės iš anksto neinformavus apie galimą jų poveikį aplinkai. Antra, darant skirtumą remiantis dokumento kompleksiškumu nacionalinės institucijos galėtų vadovautis selektyviu ir galbūt subjektyviu požiūriu, kuris nepalankus suinteresuotai visuomenei ir, kai taikoma, aplinkos apsaugai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, darau išvadą, kad Vandens pagrindų direktyvos 4 straipsnio 1 dalies a punkto i–iii papunkčius reiškia aiškinti taip, kad juose ne tik nustatyti materialinės teisės vertinimo kriterijai, bet taip pat reikalaujama, kad bet koks vertinimas, susijęs su draudimu bloginti paviršinio vandens telkinių būklę, būtų atliktas prieš priimant sprendimą dėl plano patvirtinimo, neatsižvelgiant į su tokia kontrolės priemone susijusio dokumento priėmimo laiką ar kompleksiškumą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">C.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl trečiojo klausimo</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia sužinoti, ar Vandens pagrindų direktyvos 4 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje vartojamą požeminio vandens telkinių būklės prastėjimo sąvoką reikia aiškinti taip, kad požeminio vandens telkinio cheminė būklė yra suprastėjusi, jei dėl projekto įtakos bent vienas aplinkos kokybės standarto parametras yra viršijamas, ir kad, neatsižvelgiant į tai, ar tam tikram teršalui taikoma ribinė vertė jau yra viršyta, kiekvienas kitas (išmatuojamas) koncentracijos padidėjimas yra būklės prastėjimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bund für Umwelt und Naturschutz Deutschland</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑461/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:433">EU:C:2015:433</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) Teisingumo Teismas, remdamasis VPD 4 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčio pažodiniu ir sisteminiu aiškinimu bei atsižvelgdamas į šios direktyvos tikslus, nurodė, kad šioje nuostatoje pateiktą paviršinio vandens telkinio <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0024" ID="QS0024"/>būklės prastėjimo<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/> sąvoką reikia aiškinti taip, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0025" ID="QS0025"/>prastėjimas yra tuomet, kai bent vieno iš kokybės elementų būklė, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos V priedą, suprastėja viena klase, net jei šis suprastėjimas bendrai nepasireiškia tuo, kad paviršinio vandens telkinys priskiriamas prie žemesnės klasės<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0034"><P><DATE ISO="20150701">2015 m. liepos 1 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bund für Umwelt und Naturschutz Deutschland</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑461/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:433">EU:C:2015:433</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0070">70</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Be to, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0026" ID="QS0026"/>jeigu atitinkamas kokybės elementas, kaip jis suprantamas pagal šį priedą, jau priskirtas prie žemiausios klasės, bet koks šio elemento suprastėjimas yra paviršinio vandens telkinio <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0027" ID="QS0027"/>būklės prastėjimas<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/>, kaip tai suprantama pagal šio 4 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0035"><P><DATE ISO="20150701">2015 m. liepos 1 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bund für Umwelt und Naturschutz Deutschland</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑461/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:433">EU:C:2015:433</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0070">70</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>Pažymėtina, kad, kitaip nei paviršinio vandens telkinių, dėl kurių VPD nustatyta penkių ekologinės būsenos klasių skalė, atveju, dėl požeminio vandens kiekybinės ir cheminės būklės direktyvoje skiriama tik gera ir bloga būklė. Vis dėlto manau, kad vandens telkinių <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0028" ID="QS0028"/>būklės prastėjimo<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/> sąvoką, kaip ji suprantama pagal Vandens pagrindų direktyvą, reikėtų aiškinti panašiai, nepaisant to, ar vanduo yra paviršinis, ar požeminis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Iš tiesų, be VPD aplinkos apsaugos tikslų, kurie pagal 4 straipsnio 1 dalį paviršinio ir požeminio vandens atvejais yra aiškiai panašūs, 4 straipsnio 1 dalies b punkto i papunkčiui pagal analogiją galima taikyti pažodinio aiškinimo pagrindą ir su kontekstu susijusius argumentus, kuriuos Teisingumo Teismas naudoja VPD 4 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčio išaiškinimui pagrįsti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0036"><P>Šiuo klausimu žr. Waller, H., <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0029" ID="QS0029"/>Case C-461/13, Bund für Umwelt und Naturschutz Deutschland e.V.: Could This Case Change the Current of ES Environmental Law or Will It Just Wash Over?<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/>, <HT TYPE="ITALIC">European Law Reporter</HT>, 2016, Nr. 2, p. 53–66, ypač p. 60.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="15"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57.</NO.P><TXT>Pirma, VPD 4 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktis, taip pat, kaip 4 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis, gali būti aiškinamas neatsižvelgiant į V priede nustatytus kriterijus, nes abiejose nuostatose aiškiai nurodyta, kad turi būti neleidžiama prastėti visų vandens telkinių (ir paviršinio vandens, ir požeminio vandens) būklei. Tik VPD 4 straipsnio 1 dalies a punkto ii ir iii papunkčiuose bei b punkto ii papunktyje daroma nuoroda į V priedą, tačiau šios nuostatos susijusios su pareiga <HT TYPE="ITALIC">pagerinti</HT> vandens telkinių būklę. Vis dėlto pareiga neleisti prastėti ir pareiga pagerinti yra du atskiri tikslai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0037"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20150701">2015 m. liepos 1 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bund für Umwelt und Naturschutz Deutschland</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-461/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:433">EU:C:2015:433</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Be to, remiantis VPD 2 straipsnio 19 punkte pateikta apibrėžtimi, kuri panaši į tos direktyvos 2 straipsnio 17 punkte pateiktą paviršinio vandens būklės apibrėžtį, požeminio vandens būklė – tai bendras požeminio vandens telkinio būklės apibūdinimas, kurį lemia arba jo kiekybinė, arba cheminė būklė, nelygu, kuri iš jų blogesnė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58.</NO.P><TXT>Taigi, kaip ir VPD 4 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčio atveju, 4 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje taip pat apskritai numatyta pareiga neleisti prastėti požeminio vandens būklei, nenurodant iš V priedo kylančios klasifikacijos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59.</NO.P><TXT>Antra, pažymėtina, kad paviršinio vandens būklės vertinimas grindžiamas ekologinės būklės, kuri apima penkias klases, analize, o požeminio vandens būklės įvertinimas grindžiamas kiekybinės ir cheminės būklės, kurios apibrėžtos V priedo 2.1.2 ir 2.3.2 lentelėse, analize<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0038"><P>Žr. Vandens pagrindų direktyvos 2 straipsnio 25 ir 28 punktus.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60.</NO.P><TXT>Vis dėlto, kaip ką tik pažymėjau, nei VPD 4 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, nei 4 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje nedaroma nuorodos į V priedą. Šiomis aplinkybėmis požeminio vandens telkinio <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0030" ID="QS0030"/>būklės prastėjimo<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/> sąvoka, kaip ir paviršinio vandens <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0031" ID="QS0031"/>būklės prastėjimo<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/> sąvoka, turi būti laikoma bendros aprėpties sąvoka. Todėl tose lentelėse šiuo klausimu nustatytos klasės ir sąlygos yra, kaip Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Bund für Umwelt und Naturschutz Deutschland</HT> nurodė Teisingumo Teismas, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0032" ID="QS0032"/>tik priemonės, kurios apriboja valstybių narių diskreciją nustatant kokybės elementus, atspindinčius realią tam tikro vandens telkinio būklę<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0039"><P><DATE ISO="20150701">2015 m. liepos 1 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bund für Umwelt und Naturschutz Deutschland</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑461/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:433">EU:C:2015:433</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0061">61</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61.</NO.P><TXT>Trečia, taip pat reikia atsižvelgti į VPD 4 straipsnio 5 dalies c punktą, kuriame, kiek tai susiję su konkrečiais vandens telkiniais, kurių atžvilgiu valstybės narės gali siekti įgyvendinti ne tokius griežtus aplinkos tikslus, aiškiai numatytas bet kokio tolesnio būklės prastėjimo draudimas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0040"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20150701">2015 m. liepos 1 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bund für Umwelt und Naturschutz Deutschland</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-461/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:433">EU:C:2015:433</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0064">64</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62.</NO.P><TXT>Tokiomis aplinkybėmis, kaip Teisingumo Teismas nusprendė dėl <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0033" ID="QS0033"/>vandens telkinių<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/> <HT TYPE="ITALIC">apskritai</HT> <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0034" ID="QS0034"/>prastėjimo<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/> sąvoka turi būti aiškinama atsižvelgiant į kokybės elementą arba medžiagą, nes <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0035" ID="QS0035"/>pareiga išvengti vandens telkinio būklės prastėjimo išlieka veiksminga, kadangi ji apima bet kokį pokytį, galintį rimtai trukdyti pasiekti pagrindinį [VPD] tikslą<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0041"><P><DATE ISO="20150701">2015 m. liepos 1 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bund für Umwelt und Naturschutz Deutschland</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑461/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:433">EU:C:2015:433</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0066">66</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Toks išaiškinimas juo labiau turėtų būti taikomas požeminio vandens telkinio, kurio būklė gali būti tik <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0036" ID="QS0036"/>gera<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/> arba <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0037" ID="QS0037"/>bloga<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/>, atveju, kai paviršinio vandens būklė apima penkias klases.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63.</NO.P><TXT>Be to, Teisingumo Teismas jau yra panašiai bendrai nurodęs, kad, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0038" ID="QS0038"/>kalbant apie kriterijus, leidžiančius daryti išvadą apie vandens telkinio būklės prastėjimą, pažymėtina, kad iš [VPD], 4 straipsnio, visų pirma jo 6 ir 7 dalių, bendros struktūros matyti, kad vandens telkinio būklės suprastėjimas, net laikinas, leidžiamas tik taikant griežtas sąlygas. Tai reiškia, kad riba, kurią peržengus konstatuojamas pareigos išvengti vandens telkinio būklės prastėjimo pažeidimas, turi būti žema<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0042"><P><DATE ISO="20150701">2015 m. liepos 1 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bund für Umwelt und Naturschutz Deutschland</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑461/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:433">EU:C:2015:433</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0067">67</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="16"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, reikia pažymėti, kad pagal VPD 2 straipsnio 25 punktą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0039" ID="QS0039"/>gera požeminio vandens cheminė būklė<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/> – tai cheminė požeminio vandens telkinio būklė, kuri atitinka <HT TYPE="ITALIC">visus V priedo 2.3.2 lentelėje nurodytus reikalavimus</HT>. Tai reiškia, kad požeminio vandens telkinio cheminė sudėtis yra tokia, kad teršalų koncentracija nerodo, kad į vandenį būtų patekę druskinių ar kitokių intruzijų, ji neviršija <DATE ISO="20061212">2006 m. gruodžio 12 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0043"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="372" PAGE.FIRST="19" DATE.PUB="2006">OL L 372, 2006, p. 19</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE> nustatytų kokybės standartų ir ribinių verčių ir netrukdys pasiekti pagal 4 straipsnį susijusiems paviršiniams vandenims nustatytų aplinkos apsaugos tikslų, reikšmingiau nepablogins ekologinės ar cheminės tokių telkinių būklės ir nepakenks sausumos ekologinėms sistemoms, kurios tiesiogiai priklauso nuo to požeminio vandens telkinio.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65.</NO.P><TXT>Pagal VPD 17 straipsnį Direktyvos 2006/118 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti požeminio vandens cheminės būklės vertinimo kriterijai. Pagal šią nuostatą valstybės narės taiko I priede nurodytus požeminio vandens kokybės standartus ir ribines vertes, kurias II priedo A dalyje nustatyta tvarka jos nustato teršalams, teršalų grupėms ir taršos rodikliams, kurie buvo įvertinti kaip padedantys požeminio vandens telkinį ar požeminio vandens telkinių grupę priskirti prie rizikos grupės, atsižvelgiant bent į II priedo B dalyje pateiktą sąrašą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis manau, kad Vandens pagrindų direktyvos 4 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje nurodytą požeminio vandens telkinio <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0040" ID="QS0040"/>būklės prastėjimo<QUOT.END REF.START="QS0040" CODE="201C" ID="QE0040"/> sąvoką reikia aiškinti taip, kad požeminio vandens telkinio cheminė būklė yra suprastėjusi, jei dėl projekto bent vieno teršalo koncentracija viršija aplinkos kokybės standartą, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2006/118 I priedą, arba valstybės narės nustatytą ribinę vertę, kaip ji suprantama pagal tos pačios direktyvos II priedą, arba jei nesilaikoma kitų VPD V priedo 2.3.2 lentelėje nustatytų sąlygų. Tačiau, jei požeminio vandens telkinys jau priskirtas prie žemiausios klasės, kaip ji suprantama pagal VPD V priedą, bet koks paskesnis teršalo koncentracijos, viršijančios aplinkos kokybės standartą ar valstybės narės nustatytą ribinę vertę, padidėjimas turi būti laikomas prastėjimu. Šiuo atveju kito teršalo koncentracijos padidėjimas taip pat laikomas prastėjimu, jei ši koncentracija viršija aplinkos kokybės standartą arba valstybės narės nustatytą ribinę vertę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67.</NO.P><TXT>Iš tiesų, jei vieno iš požeminio vandens telkinio, kuris priskiriamas prie blogos būklės klasės, būklės parametrų neigiamas pokytis negalėtų būti laikomas suprastėjimu, tai reikštų, kad leidžiamas tolesnis požeminio vandens būklės prastėjimas, o prie žemiausios klasės priskirti vandens telkiniai nebūtų įtraukti į pareigos neleisti prastėti jų būklei taikymo sritį. Kadangi požeminio vandens telkinio klasifikacija priklauso nuo blogiausios taikomų parametrų vertės, visos kitos vertės galėtų būti mažinamos be jokio teisinio poveikio. Todėl būtų patvirtinami šiai VPD nurodytai pareigai neleisti prastėti vandens būklei ir ją gerinti prieštaraujantys projektai, o VPD taptų neveiksminga<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0044"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20150701">2015 m. liepos 1 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bund für Umwelt und Naturschutz Deutschland</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-461/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:433">EU:C:2015:433</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0063">63</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">D.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl ketvirtojo klausimo</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68.</NO.P><TXT>Ketvirtuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar VPD 4 straipsnį reikia aiškinti taip, kad visi projektu suinteresuotos visuomenės nariai, teigiantys, kad leidimas vykdyti projektą pažeistų jų teises, turi teisę kreiptis į teismą dėl to, kad buvo pažeisti vandens teisės aktuose įtvirtinti prastėjimo draudimas ir vandens kokybės pagerinimo reikalavimas. Subsidiariai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar minėtą nuostatą reikia aiškinti taip, kad bent jau tokie pareiškėjai, kurie netoli nuo planuojamo tiesti kelio turi šulinį, iš kurio privačiai apsirūpina vandeniu, turi teisę kreiptis į teismą dėl to, kad buvo pažeisti vandens teisės aktuose įtvirtinti prastėjimo draudimas ir pagerinimo reikalavimas.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="17"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69.</NO.P><TXT>Neginčijama, kad VPD direktyvos 4 straipsniu prisidedama įgyvendinant pagrindinį tikslą, kurio siekiama šios direktyvos priemonėmis; kaip matyti iš jos 1 straipsnio, siejamo su tos pačios direktyvos 11, 19 ir 27 konstatuojamosiomis dalimis, šis tikslas yra užtikrinti aplinkos apsaugą, taip pat išlaikyti ir gerinti vandens aplinkos kokybę Sąjungoje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0045"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20171220">2017 m. gruodžio 20 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Protect Natur-, Arten- und Landschaftsschutz Umweltorganisation</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-664/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:987">EU:C:2017:987</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas jau yra konstatavęs, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0041" ID="QS0041"/>su SESV 288 straipsnyje įtvirtintu direktyvos privalomuoju poveikiu būtų nesuderinama tai, jog iš atitinkamų asmenų iš esmės būtų atimta galimybė remtis direktyvoje nustatytomis pareigomis. [VPD] veiksmingumas ir jos su aplinkos apsauga susijęs tikslas, &lt;…&gt; reikalauja, kad asmenys arba prireikus tinkamai įsteigta aplinkos apsaugos organizacija galėtų ja remtis teisme ir kad nacionaliniai teismai galėtų atsižvelgti į šią direktyvą kaip į Sąjungos teisės dalį, be kita ko, tikrindami, ar nacionalinė valdžios institucija, suteikusi leidimą vykdyti projektą, kuris gali turėti poveikio vandens telkinių būklei, laikėsi jai tenkančių įpareigojimų pagal šios direktyvos 4 straipsnį, visų pirma išvengti vandens telkinių būklės prastėjimo, ir neviršijo nagrinėjamoje nuostatoje nustatytų nacionalinėms valdžios institucijoms suteiktos diskrecijos<QUOT.END REF.START="QS0041" CODE="201C" ID="QE0041"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0046"><P><DATE ISO="20171220">2017 m. gruodžio 20 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Protect Natur-, Arten- und Landschaftsschutz Umweltorganisation</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-664/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:987">EU:C:2017:987</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71.</NO.P><TXT>Šis teiginys visų pirma taikomas direktyvai, kurios tikslas – apsaugoti visuomenės sveikatą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0047"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20080725">2008 m. liepos 25 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Janecek</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-237/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:447">EU:C:2008:447</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="20110526">2011 m. gegužės 26 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Stichting Natuur en Milieu ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C-165/09–C-167/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:348">EU:C:2011:348</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0094">94</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="20141119">2014 m. lapkričio 19 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">ClientEarth</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-404/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2382">EU:C:2014:2382</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Šio tikslo siekiama ir Vandens pagrindų direktyva, nes gera vandens kokybė yra labai svarbi bendrajam viešajam vandens tiekimui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0048"><P>Žr. Vandens pagrindų direktyvos 24 konstatuojamąją dalį, kurioje nurodyta, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0042" ID="QS0042"/>gera vandens kokybė padės užtikrinti geriamojo vandens tiekimą gyventojams<QUOT.END REF.START="QS0042" CODE="201C" ID="QE0042"/>. Taip pat žr. VPD 1 straipsnio d punktą, kuriame nustatyta, kad direktyva užtikrinamas laipsniškas požeminio vandens taršos mažinimas ir užkertamas kelias jo tolesniam teršimui; pagal VPD 2 straipsnio 33 punktą tarša – <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0043" ID="QS0043"/>tai dėl žmogaus veiklos įvykęs tiesioginis ar netiesioginis medžiagų ar šilumos išleidimas į orą, vandenį ar žemę, galįs turėti žalingą poveikį žmonių sveikatai &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0043" CODE="201C" ID="QE0043"/>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72.</NO.P><TXT>Tuo remiantis taip pat reikia priminti, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0044" ID="QS0044"/>nustatydamos teisminės gynybos procesinius reikalavimus, skirtus užtikrinti [VPD] suteikiamų teisių apsaugai, valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų paisoma teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintą Chartijos 47 straipsnyje, kuriame patvirtintas veiksmingos teisminės gynybos principas<QUOT.END REF.START="QS0044" CODE="201C" ID="QE0044"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0049"><P><DATE ISO="20171220">2017 m. gruodžio 20 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Protect Natur-, Arten- und Landschaftsschutz Umweltorganisation</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-664/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:987">EU:C:2017:987</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0087">87</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73.</NO.P><TXT>Taigi analizuodamas pirmąjį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą stengiausi įrodyti, kad, nors valstybėms narėms paliekama plati diskrecija apibrėžti, kas yra <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0045" ID="QS0045"/>pakankamas suinteresuotumas<QUOT.END REF.START="QS0045" CODE="201C" ID="QE0045"/> ar <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0046" ID="QS0046"/>teisės pažeidimas<QUOT.END REF.START="QS0046" CODE="201C" ID="QE0046"/>, PAV direktyvos 11 straipsnio nuostatos dėl suinteresuotos visuomenės narių, kurie susiję su sprendimais, veiksmais ar neveikimu, patenkančiais į šios direktyvos taikymo sritį, teisių juos skųsti negali būti aiškinamos siaurai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0050"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20150416">2015 m. balandžio 16 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Gruber</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-570/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:231">EU:C:2015:231</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Iš PAV direktyvos 11 straipsnio 3 dalies ir Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalies antros pastraipos teksto taip pat matyti, kad valstybių narių diskrecija ribojama tuo, kad būtina paisyti tikslo suteikti suinteresuotai visuomenei plačias galimybes kreiptis į teismus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0051"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20150416">2015 m. balandžio 16 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Gruber</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-570/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:231">EU:C:2015:231</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="18"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas neseniai nusprendė, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0047" ID="QS0047"/><HT TYPE="ITALIC">bent</HT> fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems direktyvos nuostatų pažeidimas daro <HT TYPE="ITALIC">tiesioginį poveikį</HT>, turi galėti reikalauti iš kompetentingų valdžios institucijų, prireikus kreipdamiesi į teismus, laikytis atitinkamų įsipareigojimų [kaip antai įtvirtintų VPD 4 straipsnyje]<QUOT.END REF.START="QS0047" CODE="201C" ID="QE0047"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0052"><P><DATE ISO="20191003">2019 m. spalio 3 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Wasserleitungsverband Nördliches Burgenland ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑197/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:824">EU:C:2019:824</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Išskirta mano.</P></NOTE>. Tačiau šis įpareigojimas patirti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0048" ID="QS0048"/>tiesioginį poveikį<QUOT.END REF.START="QS0048" CODE="201C" ID="QE0048"/> yra teisės kreiptis į teismą apribojimas, todėl turi būti aiškinamas siaurai. Taip pat pažymėtina, kad Teisingumo Teismas neiškėlė tokio kreipimosi į teismą sąlygos, kad būtų konkretus, neišvengiamas pavojus sveikatai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0053"><P>Šiuo klausimu žr. generalinės advokatės J. Kokott išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Wasserleitungsverband</HT> <HT TYPE="ITALIC">Nördliches Burgenland ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C-197/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:274">EU:C:2019:274</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0054">54</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į tai, manau, kad tokiomis aplinkybėmis, kaip susiklostė pagrindinėje byloje, pareiškėjai, kurie netoli nuo planuojamo tiesti kelio turi šulinį, iš kurio privačiai apsirūpina vandeniu, yra tiesiogiai susiję su atitinkamų vandens telkinių būklės suprastėjimo pavojumi, todėl šie asmenys gali remtis VPD 4 straipsniu. Kita vertus, jei atitinkamas projektas gali turėti poveikį vandeniui, kurį vartoja viešuoju vandens tiekimo tinklu besinaudojantys asmenys, arba dėl projekto šie asmenys patiria kitokį konkretų poveikį, manau, kad tie asmenys taip pat yra pakankamai susiję, kad jiems būtų leista remtis VPD 4 straipsniu, kai nori paduoti skundus dėl draudimo prastinti vandens būklę pažeidimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, darau išvadą, kad VPD 4 straipsnį reikia aiškinti taip, kad asmenys, turintys šulinį, iš kurio privačiai apsirūpina vandeniu, besinaudojantys viešuoju vandens tiekimo tinklu, kuriam atitinkamas projektas gali turėti poveikį, arba asmenys, kuriems šis projektas turi kitokį konkretų poveikį, yra tiesiogiai susiję su atitinkamų vandens telkinių būklės suprastėjimo pavojumi, todėl gali remtis VPD 4 straipsniu ir kreiptis į teismą dėl draudimo prastinti vandens būklę pažeidimo.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">VI.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į <HT TYPE="ITALIC">Bundesverwaltungsgericht</HT> (Federalinis administracinis teismas, Vokietija) pateiktus prejudicinius klausimus:</TXT><P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Pagal <DATE ISO="20111213">2011 m. gruodžio 13 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo 11 straipsnio 1 dalies b punktą nedraudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią pareiškėjas, kuris nėra pripažinta aplinkos apsaugos asociacija, reikalauti panaikinti į tos direktyvos taikymo sritį patenkantį sprendimą, veiksmą ar neveikimą dėl procedūrinės klaidos gali tik tada, jei įrodo, kad iš jo paties buvo atimta bent viena iš toje direktyvoje numatytų procedūrinių garantijų, visų pirma 6 straipsnyje nustatytos procedūrinės garantijos. Kita vertus, pagal Direktyvos 2011/92 11 straipsnio 1 dalies b punktą draudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią asmens teisė kreiptis dėl į tos direktyvos taikymo sritį patenkančio sprendimo, veiksmo arba neveikimo panaikinimo priklauso nuo to, ar iš asmens buvo atimta teisė dalyvauti priimant sprendimą, remiantis tuo, kad toje direktyvoje nustatytos procedūrinės garantijos nelaikomos materialinėmis asmens teisėmis.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT><DATE ISO="20001023">2000 m. spalio 23 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus 4 straipsnio 1 dalies a punkto i–iii papunkčius reiškia aiškinti taip, kad juose ne tik nustatyti materialinės teisės vertinimo kriterijai, bet taip pat reikalaujama, kad vertinimas, susijęs su draudimu bloginti paviršinio vandens telkinių būklę, būtų atliktas prieš priimant sprendimą dėl plano patvirtinimo, neatsižvelgiant į su tokia kontrolės priemone susijusio dokumento priėmimo laiką ar kompleksiškumą.</TXT></NP></ITEM><?PAGE NO="19"?><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Direktyvos 2000/60 4 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje nurodytą požeminio vandens telkinio <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0049" ID="QS0049"/>būklės prastėjimo<QUOT.END REF.START="QS0049" CODE="201C" ID="QE0049"/> sąvoką reikia aiškinti taip, kad požeminio vandens telkinio cheminė būklė yra suprastėjusi, jei dėl projekto bent vieno teršalo koncentracija viršija aplinkos kokybės standartą, kaip jis suprantamas pagal <DATE ISO="20061212">2006 m. gruodžio 12 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo I priedą, arba valstybės narės nustatytą ribinę vertę, kaip ji suprantama pagal tos pačios direktyvos II priedą, arba jei nesilaikoma kitų Direktyvos 2000/60 V priedo 2.3.2 lentelėje nustatytų sąlygų. Tačiau, jei požeminio vandens telkinys jau priskirtas prie žemiausios klasės, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2000/60 V priedą, bet koks paskesnis teršalo koncentracijos, viršijančios aplinkos kokybės standartą ar valstybės narės nustatytą ribinę vertę, padidėjimas laikomas prastėjimu. Šiuo atveju kito teršalo koncentracijos padidėjimas taip pat laikomas prastėjimu, jei ši koncentracija viršija aplinkos kokybės standartą arba valstybės narės nustatytą ribinę vertę.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>4.</NO.P><TXT>Direktyvos 2000/60 4 straipsnį reikia aiškinti taip, kad asmenys, turintys šulinį, iš kurio privačiai apsirūpina vandeniu, besinaudojantys viešuoju vandens tiekimo tinklu, kuriam atitinkamas projektas gali turėti poveikį, arba asmenys, kuriems šis projektas turi kitokį konkretų poveikį, yra tiesiogiai susiję su atitinkamų vandens telkinių būklės suprastėjimo pavojumi, todėl gali remtis Direktyvos 2000/60 4 straipsniu, kai nori kreiptis į teismą dėl draudimo prastinti vandens būklę pažeidimo.</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>