<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-80/18</NO.CASE><NO.CASE>C-81/18</NO.CASE><NO.CASE>C-82/18</NO.CASE><NO.CASE>C-83/18</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62018CC0080</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:389">EU:C:2019:389</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>14</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>14</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC">Generalinio advokato g. hogan išvada – Sujungtos bylos C-80/18–C-83/18</HT></P><P>UNESA</P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Gerarad Hogan Išvada</HT>,</P><P>pateikta <DATE ISO="20190508">2019 m. gegužės 8 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: anglų.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Sujungtos bylos C‑80/18–C‑83/18</HT></P><P>Asociación Española de la Industria Eléctrica (UNESA) (C‑80/18)<HT TYPE="NORMAL">,</HT></P><P>Endesa Generación, SA (C‑82/18)</P><P>prieš</P><P>Administración General del Estado<HT TYPE="NORMAL">,</HT></P><P>Iberdrola Generación Nuclear SAU (C‑80/18 ir C‑82/18)</P><P>ir</P><P>Endesa Generación, SA (C‑81/18)<HT TYPE="NORMAL">,</HT></P><P>Iberdrola Generación Nuclear SAU (C‑83/18)</P><P>prieš</P><P>Administración General del Estado (C‑81/18 ir C‑83/18)</P><P><HT TYPE="NORMAL">(<HT TYPE="ITALIC">Tribunal Supremo</HT> (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</HT></P></STI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>SESV 191 straipsnis</KEYWORD><KEYWORD>Principas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>teršėjas moka<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/></KEYWORD><KEYWORD>Direktyva 2009/72/EB</KEYWORD><KEYWORD>Elektros energijos vidaus rinkos bendrosios taisyklės</KEYWORD><KEYWORD>3 straipsnio 1 ir 2 dalys</KEYWORD><KEYWORD>Nediskriminavimo principas</KEYWORD><KEYWORD>Direktyva 2005/89/EB</KEYWORD><KEYWORD>Tarifo deficito finansavimas</KEYWORD><KEYWORD>Tik branduolinę energiją elektrai gaminti naudojančioms bendrovėms taikomi mokesčiai</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><CONTENTS.CONCLUSION><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Įvadas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT>Šie prašymai priimti prejudicinį sprendimą pateikti dėl <DATE ISO="20090713">2009 m. liepos 13 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="211" PAGE.FIRST="55" DATE.PUB="2009">OL L 211, 2009, p. 55</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE>, 191 straipsnio 2 dalies, 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, <DATE ISO="20060118">2006 m. sausio 18 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/89/EB dėl priemonių siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą ir investicijas į infrastruktūrą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="033" PAGE.FIRST="22" DATE.PUB="2006">OL L 33, 2006, p. 22</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE> 3 ir 5 straipsnių ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 20 ir 21 straipsnių išaiškinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Šie prašymai buvo pateikti nagrinėjant <HT TYPE="ITALIC">Asociación Española de la industria eléctrica</HT> (Ispanijos elektros energijos pramonės asociacija, toliau – UNESA), <HT TYPE="ITALIC">Endesa Generación</HT> (toliau – <HT TYPE="ITALIC">Endesa</HT>) ir <HT TYPE="ITALIC">Iberdrola Generación nuclear SA</HT> (toliau ‐ <HT TYPE="ITALIC">Iberdrola</HT>) ginčą su <HT TYPE="ITALIC">Administración General del Estado</HT> (valstybės centrinė administracija, Ispanija) dėl mokesčių už panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų, susidarančių gaminant branduolinę elektros energiją, gamybą ir tokio kuro ir atliekų saugojimą galiojimo.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="2"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT>Šie prašymai suteikia Teisingumo Teismui galimybę patikslinti Direktyvos 2009/72 taikymo sritį ir įpareigojimus valstybei narei, kai ji naudojasi savo mokestine kompetencija tais atvejais, kai taikoma ši direktyva. Konkrečiai, vienas iš pagrindinių šiuo prašymu keliamų klausimų yra tas, ar nediskriminavimo nuostatos pagal Direktyvos 2009/72 3 straipsnio 1 dalį gali būti taikomos apmokestinimo priemonei, patvirtintai Ispanijos Karalystės 2012 m.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Direktyva 2009/72</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT>Direktyvos 2009/72 1 straipsnis pavadintas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>Dalykas ir taikymo sritis<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/>. Jame numatyta, kad šia direktyva <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>nustatomos elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo bendrosios taisyklės ir vartotojų apsaugos nuostatos siekiant patobulinti ir integruoti konkurencingas Bendrijos elektros energijos rinkas. Joje nustatomos taisyklės, reglamentuojančios elektros energijos sektoriaus organizavimą ir veikimą, atvirą patekimą į rinką, kvietimams teikti paraiškas dalyvauti konkurse taikomus kriterijus ir tvarką, leidimų išdavimą ir sistemų eksploatavimą. Be to, direktyvoje nustatomi visuotinių paslaugų teikimo įpareigojimai ir elektros energijos vartotojų teisės bei išaiškinami konkurencijos reikalavimai<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>Kaip numatyta Direktyvos 2009/72 2 straipsnio 1 dalyje, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>gamyba<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/> reiškia elektros energijos gaminimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT>Direktyvos 2009/72 3 straipsnis pavadintas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>Įpareigojimai teikti viešąsias paslaugas ir vartotojų apsauga<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/>. Šio straipsnio pirmose dviejose dalyse numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="003.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Valstybės narės, remdamosi savo institucine struktūra ir deramai laikydamosi subsidiarumo principo, užtikrina, kad, nedarant įtakos 2 daliai, elektros energijos įmonės būtų eksploatuojamos laikantis šios direktyvos principų siekiant sukurti konkurencingą, saugią ir aplinką tausojančią elektros energijos rinką, bei nediskriminuoja tų įmonių jų teisių ar įsipareigojimų požiūriu.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="003.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Visiškai atsižvelgdamos į atitinkamas Sutarties nuostatas, visų pirma į jos [SESV 106] straipsnį, valstybės narės elektros energijos sektoriuje veikiančioms įmonėms gali nustatyti įpareigojimus teikti bendros ekonominės svarbos viešąsias paslaugas, kurie gali būti susiję su saugumu, įskaitant tiekimo saugumą, reguliarumą, kokybę ir kainą, bei su aplinkos apsauga, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, energiją iš atsinaujinančių išteklių ir klimato apsaugą. Tokie įpareigojimai turi būti aiškiai apibrėžti, skaidrūs, nediskriminaciniai, patikrinami ir turi užtikrinti Bendrijos elektros energijos įmonėms vienodas galimybes teikti paslaugas nacionaliniams vartotojams. Siekdamos užtikrinti tiekimo saugumą bei energijos vartojimo efektyvumo ir paklausos valdymą bei įgyvendinti aplinkosaugos tikslus ir tikslus, susijusius su energija iš atsinaujinančių išteklių, kaip nurodyta šioje dalyje, valstybės narės gali pradėti įgyvendinti ilgalaikį planavimą, atsižvelgdamos į galimybę, kad trečiosios šalys gali pageidauti prieigos prie sistemos.<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="3"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Direktyva 2005/89</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT>Direktyvos 2005/89 3 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="003.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Valstybės narės užtikrina aukštą elektros energijos tiekimo saugumo lygį imdamosi būtinų priemonių, palengvinančių išlaikyti stabilų investicinį klimatą, ir apibrėždamos kompetentingų institucijų, įskaitant, jei tinkama, reguliavimo institucijų, ir visų susijusių rinkos dalyvių vaidmenis bei atsakomybę bei skelbdamos apie tai informaciją. &lt;…&gt;</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="003.004"><NO.PARAG>4.</NO.PARAG><ALINEA>Valstybės narės užtikrina, kad visos pagal šią direktyvą patvirtintos priemonės būtų nediskriminuojančios ir neužkrautų pernelyg didelės naštos rinkos dalyviams, įskaitant pradėjusius veikti rinkos dalyvius ir nedidelę rinkos dalį užimančias įmones. &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT>Direktyvos 2005/89 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>[v]alstybės narės imasi atitinkamų priemonių, siekdamos išlaikyti elektros paklausos ir turimų gamybos pajėgumų pusiausvyrą<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Ispanijos teisė</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Ley 15/2012, de 27 de diciembre, de medidas fiscales para la sostenibilidad energética</HT> (<DATE ISO="20121227">2012 m. gruodžio 27 d.</DATE> Įstatymas Nr. 15/2012 dėl fiskalinių priemonių energetikos tvarumui užtikrinti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P>BOE, Nr. 3<DATE ISO="20121212">12</DATE>, <DATE ISO="20121228">2012 m. gruodžio 28 d.</DATE>, p. 88081.</P></NOTE>) preambulėje numatyta:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>I.</P><P>Šio įstatymo tikslas – pritaikyti mūsų mokesčių sistemą prie efektyvesnio ir aplinką tausojančio panaudojimo ir tvaraus vystymosi &lt;…&gt;</P><P>&lt;…&gt;</P><P>Šio įstatymo pagrindas yra Konstitucijos 45 straipsnis, nuostata, kuria mūsų aplinkos apsauga tampa viena iš pagrindinių socialinės ir ekonominės politikos principų. Taigi, viena iš šios mokesčių reformos esminių krypčių yra internalizuoti aplinkos apsaugos sąnaudas, susidariusias dėl elektros energijos gamybos ir panaudoto branduolinio kuro ar radioaktyviųjų atliekų saugojimo. Tokiu būdu [šis] įstatymas turėtų būti paskata pagerinti mūsų energijos vartojimo efektyvumo lygį, kartu užtikrinant geresnį gamtos išteklių valdymą, ir toliau stiprinti naują tvaraus vystymosi modelį tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu, taip pat aplinkos apsaugos požiūriu.</P><P>&lt;…&gt;</P><P>Šiuo tikslu šiuo įstatymu nustatomi trys nauji mokesčiai: mokestis už elektros energijos gamybos vertę, mokestis už panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų, susidarančių gaminant branduolinę elektros energiją, gamybą ir mokestis už panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų saugojimą centralizuotuose įrenginiuose &lt;…&gt;</P><P>III.</P><P>&lt;…&gt;</P><?PAGE NO="4"?><P>Elektros energijos gamyba naudojant branduolinę energiją reiškia, kad visuomenė sutinka su tam tikrais suvaržymais ir pareigomis dėl ypatingų šios energijos rūšies savybių, kurių ekonominį poveikį nustatyti sunku. Visuomenė turi prisiimti daugelį kitų atsakomybių už specifinius šios gamybos aspektus, pavyzdžiui, susidariusių radioaktyviųjų atliekų tvarkymą ir galimą medžiagos panaudojimą netaikiems tikslams.</P><P>&lt;…&gt; Įvertinus bendras branduolinių elektrinių eksploatavimo nutraukimo išlaidas ir galutinį radioaktyvių atliekų tvarkymą vis dar kyla rimtų abejonių, kurios galiausiai darys poveikį visuomenei po to, kai branduolinės elektrinės nebebus eksploatuojamos, visų pirma dėl panaudoto branduolinio kuro ir didelio radioaktyvumo atliekų galutinio tvarkymo.</P><P>Taigi, atsižvelgiant į kai kurių radioaktyviųjų atliekų ilgą gyvavimo ciklą, kuris apima kartas, būtina nustatyti po galutinio jų sutvarkymo priemones, kurios būtinos siekiant užkirsti kelią išorės veiksniams, kad jos nebūtų išleistos į aplinką arba nesukeltų jokio kito nepageidaujamo poveikio, o tam reikės institucinės priežiūros, už kurią bus atsakinga valstybė.</P><P>Kita išskirtinė branduolinės energijos gamybos sektoriaus savybė – panaudojimas ir medžiagų, kurios turi būti griežtai kontroliuojamos, kad būtų išvengta jų naudojimo netaikiems tikslams arba bet kokios kitos rūšies piktavališkų veiksmų jas naudojant, gamyba; dėl to Ispanija &lt;…&gt; turi prisiimti atsakomybę, vadinasi, ir užtikrinti priemones joms įgyvendinti.</P><P>Taigi, valstybė turi užtikrinti reikiamus išteklius, kad esami branduolinės avarijos likvidavimo planai būtų veiksmingi.</P><P>Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, tikslinga nustatyti mokestį už panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų branduoliniuose įrenginiuose gamybą ir mokestį už jų saugojimą centralizuotuose įrenginiuose, siekiant kompensuoti išlaidas, kurias visuomenė patiria vykdant šią gamybą.</P><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/></P></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT>Įstatymo 15/2012 12 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>Pobūdis. Mokestis už panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų, susidarančių gaminant branduolinę elektros energiją, gamybą ir mokestis už panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų saugojimą centralizuotuose įrenginiuose yra realaus pobūdžio tiesioginiai mokesčiai, kurie renkami už veiklą, kuri, įskaitant atitinkamus įvykius, dėl kurių kyla atsakomybė, apibrėžta šio įstatymo 15 ir 19 straipsniuose.<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT>Įstatymo 15/2012 15 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>Panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų, susidarančių gaminant branduolinę elektros energiją, gamyba yra įvykis, dėl kurio atsiranda mokestinė prievolė<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/>.</ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT>Įstatymo 15/2012 19 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>Įvykis, dėl kurio atsiranda mokestinė prievolė, yra panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų saugojimas centralizuotame įrenginyje.</ALINEA><ALINEA>Šio mokesčio taikymo tikslais panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų saugojimas reiškia bet kokią veiklą, kurią vykdant laikinai arba visam laikui jie imobilizuojami, bet kokiu būdu, o centralizuotas įrenginys reiškia įrangą, kurioje gali būti saugomos tokios medžiagos iš skirtingų įrenginių ar vietų.<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT>Įstatymo Nr. 15/2012 papildomoje antroje nuostatoje, susijusioje su elektros energijos sistemos sąnaudomis, nustatyta:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>Kiekvienais metais pagal valstybės bendrųjų finansų įstatymus skiriamas finansavimas elektros energijos sistemos sąnaudoms padengti, kaip numatyta <HT TYPE="ITALIC">Ley 54/1997, de 27 de noviembre, del Sector Eléctrico</HT> [(<DATE ISO="19971127">1997 m. lapkričio 27 d.</DATE> Įstatymas Nr. 54/1997 dėl elektros energijos sektoriaus)] 16 straipsnyje, lygus šių dėmenų sumai: a) prognozuojamų metinių sumų, surinktų valstybėje dėl rinkliavų ir išlaidų, įtrauktų į šį įstatymą; b) prognozuojamų pajamų, gautų pardavus šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršos leidimus, kuri negali viršyti 500 milijonų EUR.<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/></P></QUOT.S></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Faktinės pagrindinės bylos aplinkybės</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT>Kasatorės pagrindinėje byloje yra bendrovės, gaminančios elektros energiją, visų pirma branduolinės kilmės. Jos padavė skundą <HT TYPE="ITALIC">Audiencia Nacional</HT> (Nacionalinis teismas, Ispanija) dėl įstatyminio potvarkio, kuriuo patvirtinamos formos, reikalingos savarankiškam vertinimui ir mokesčių mokėjimui už panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų, susidarančių gaminant branduolinę elektros energiją, gamybą ir už panaudoto branduolinio kuro ir atliekų saugojimą centralizuotuose įrenginiuose (toliau – mokesčiai už branduolines atliekas). Jos iš esmės skundžiasi tuo, kad ši mokesčių forma praktiškai atitinka branduolinės energijos gamintojų specialaus apmokestinimo formą, kuria iškraipoma Ispanijos elektros energijos rinka, ir kad ji turėtų būti laikoma neteisėta tiek pagal nacionalinę konstitucinę teisę, tiek pagal Sąjungos teisę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT>Atmetus jų apeliacinius skundus, šios bendrovės <DATE ISO="20141030">2014 m. spalio 30 d.</DATE> pateikė kasacinius skundus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, šių mokesčių už branduolines atliekas tikslas – didinti pajamas elektros energijos finansų sistemoje, kad branduolinės energijos gamintojams tektų prisiimti didesnę <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>tarifo deficito<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>Tarifo deficitas<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/> atitinka skirtumą tarp pajamų, kurias Ispanijos elektros energijos bendrovės gauna iš vartotojų, ir elektros energijos tiekimo sąnaudų, pripažįstamų nacionalinės teisės aktuose.</P></NOTE> finansavimo dalį nei kitiems elektros energijos gamintojams.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT>To teismo nuomone, laisva konkurencija elektros energijos rinkoje yra iškreipiama, jei tam tikros įmonės yra apmokestinamos dėl jų gamybos formos, net jeigu mokestis nedaro tiesioginio poveikio pačiai elektros energijos gamybai arba pagamintai elektros energijai, bet daro poveikį kurui ir atliekoms ir šiuo tikslu naudojamų priemonių saugojimui, be objektyvaus pateisinimo. Be to, šitoks skirtingas požiūris galėtų prieštarauti Sąjungos teisei, jei būtų nustatyta, kad šių mokesčių įvedimas nėra grindžiamas aplinkos apsauga ir kad jie nustatyti dėl priežasčių, susijusių tik su tarifo deficitu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT><DATE ISO="20160412">2016 m. balandžio 12 d.</DATE> nutartimi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nutarė <HT TYPE="ITALIC">Tribunal Constitucional</HT> (Konstitucinis Teismas, Ispanija) pateikti klausimą dėl šių mokesčių prieštaravimo Konstitucijai atsižvelgdamas į tai, kad jie gali pažeisti Ispanijos Konstitucijos 31.1 straipsnyje įtvirtintą ekonominio pajėgumo principą. Vis dėlto <HT TYPE="ITALIC">Tribunal Constitucional</HT> (Konstitucinis Teismas) pripažino prieštaravimo Konstitucijai klausimą nepriimtinu, nusprendęs, kad <HT TYPE="ITALIC">Tribunal Supremo</HT> (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) pareiškė abejonių dėl nacionalinės teisės akto suderinamumo su Sąjungos teise ir kad iš pradžių reikėtų pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="6"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Prašymas priimti prejudicinį sprendimą ir procesas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Tribunal Supremo</HT> (Aukščiausiasis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>1.</NO.P><TXT>Ar principas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>teršėjas moka<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/>, kaip nustatyta [SESV] 191 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į [Chartijos] 20 ir 21 straipsnius, kuriuose įtvirtinti pagrindiniai lygybės ir nediskriminavimo principai, taikomi kartu su Direktyvos 2009/72/EB 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, kiek jomis, be kitų tikslų, užtikrinama konkurencinga ir nediskriminacinė elektros energijos rinka, jei ji gali būti iškraipoma tik remiantis bendru ekonominiu interesu, įskaitant aplinkos apsaugą, prieštarauja tam, kad būtų nustatyti mokesčiai, taikomi tik įmonėms, kurios elektros energiją gamina naudodamos branduolinę energiją, kai šių mokesčių pagrindinis tikslas yra ne aplinkos apsauga, o padidinti elektros energijos finansų sistemos pajamas, taigi šios įmonės, palyginti su kitomis įmonėmis, kurios vykdo tokią pačią veiklą, prisiima didesnę naštą dėl tarifo deficito finansavimo?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Ar konkurencingoje ir nediskriminacinėje elektros energijos rinkoje pagal Europos Sąjungos teisės aktus leidžiama nustatyti aplinkos apsaugos mokesčius, remiantis tuo, kad branduolinės energijos veiklai būdinga tarša, tačiau to nenustatant konkrečiuose teisės aktuose (tai tariamai pagrindžiama įstatymo preambulėje), todėl kalbant apie mokestį už panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų gamybą teisinę galią turinčiame teisės akto tekste neatspindimas išlaidų, kurias reikia padengti, įtraukimas, o kalbant apie radioaktyviųjų atliekų saugojimą taip pat trūksta konkretumo, atsižvelgiant į tai, kad tvarkymo ir saugojimo išlaidos jau padengiamos kitais mokesčiais, be to, aiškiai nenustatyta surinktų mokesčių paskirtis, o nurodytos įmonės įpareigojamos prisiimti susijusią civilinę atsakomybę iki 1,2 mlrd. EUR?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Ar vykdomas [Direktyvos 2009/72] 3 straipsnio 2 dalyje pateiktas reikalavimas, kad nustatomi įpareigojimai, susiję su bendru ekonominiu interesu, įskaitant aplinkos apsaugą, turi būti aiškiai apibrėžti, skaidrūs, nediskriminaciniai ir patikrinami, jei aplinkos apsaugos tikslas ir išskirtiniai aplinkos apsaugos mokesčių aspektai nėra konkrečiai nurodyti teisinę galią turinčioje teisės akto dalyje?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>4.</NO.P><TXT>Ar pagal [SESV] 191 straipsnio 2 dalyje nustatytą principą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>teršėjas moka<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/> ir [Chartijos] 20 ir 21 straipsniuose nustatytus lygybės ir nediskriminavimo principus, taip pat pagal Direktyvos 2005/89/EB 3 ir 5 straipsnius, kiek jais siekiama užtikrinti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>sklandų elektros vidaus rinkos veikimą<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/>, raginant valstybes nares užtikrinti, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>kad visos pagal šią direktyvą patvirtintos priemonės būtų nediskriminuojančios ir neužkrautų pernelyg didelės naštos rinkos dalyviams<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/>, draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos tarifo deficitą finansuoja visos elektros energijos sektoriaus įmonės, tačiau branduolinės elektros energijos įmonėms (išskyrus hidroenergijos įmones, kurios laikomos atsinaujinančiųjų išteklių pobūdžio) taikomi ypač dideli mokesčiai, todėl šioms įmonėms tenka didesnė mokesčių našta nei kitoms įmonėms, kurios vykdo veiklą energetikos rinkoje ir neturi mokėti šių mokesčių, nors kai kurios iš jų kelia didelę taršą; šie mokesčiai grindžiami motyvais dėl aplinkos apsaugos nuo pavojų ir neapibrėžtumo, susijusių su branduolinės energijos veikla, konkrečiai nenurodant išlaidų, nenustatant, kad surinkti mokesčiai bus skirti aplinkos apsaugai, atliekų tvarkymo ir saugojimo išlaidos padengiamos kitais mokesčiais, o branduolinės elektros energijos įmonės prisiima civilinę atsakomybę, taip iškraipoma laisva konkurencija pagal liberalizuotos vidaus rinkos reikalavimus ir sudaromos palankesnės sąlygos kitiems elektros energijos gamintojams, kuriems netaikomi aplinkos apsaugos mokesčiai, nors jie naudoja taršesnius gamybos šaltinius?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>5.</NO.P><TXT>Ar mokesčiu už panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų, susidarančių gaminant branduolinę elektros energiją, gamybą, taikomu tik branduolinės energijos gamybos sektoriui ir netaikomam jokiems kitiems sektoriams, kuriuose galėtų susidaryti šios atliekos, taigi kitos įmonės,<?PAGE NO="7"?> vykdančios veiklą, kuriai naudojama branduolinė medžiaga arba šaltiniai, nėra apmokestinamos, nors daro poveikį aplinkos apsaugai, pažeidžiama [SESV] 191 straipsnio 2 dalis (<HT TYPE="ITALIC">principas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>teršėjas moka<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/></HT>)?<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT>Rašytines pastabas pateikė kasatorės pagrindinėje byloje, Ispanijos vyriausybė ir Europos Komisija. Be to, jos visos buvo išklausytos per <DATE ISO="20180228">2018 m. vasario 28 d.</DATE> posėdį.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">V.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Analizė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo prašymą, šioje išvadoje nagrinėsiu tik pirmuosius du klausimus, kurie yra prašymo priimti prejudicinį sprendimą, kurį pateikė <HT TYPE="ITALIC">Tribunal Supremo</HT> (Aukščiausiasis Teismas), dalykas. Nagrinėsiu šiuos klausimus tiek, kiek jie susiję su Direktyvos 2009/72 3 straipsnio 1 dalies aiškinimu, nes kitos nuostatos, kuriomis remiamasi siekiant jas pagrįsti, yra nepriimtinos arba nereikalingos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT>Pirma, Direktyvos 2009/72 3 straipsnio 2 dalies aiškinimas yra trečiojo prejudicinio klausimo objektas. Antra, nereikia aiškinti Chartijos 20 ir 21 straipsnių, nes nediskriminavimo principas buvo sukonkretintas elektros energijos rinkos srityje, kaip numatyta Direktyvos 2009/72 3 straipsnio 1 dalyje. Trečia, SESV 191 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Sąjungos aplinkos politika siekiama aukšto apsaugos lygio ir kad ji grindžiama, be kita ko, principu <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>teršėjas moka<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/>. Taigi ši nuostata tik apibrėžia bendruosius Europos Sąjungos aplinkos apsaugos tikslus, nes SESV 192 straipsniu Sąjungos teisės aktų leidėjui nustatoma atsakomybė nuspręsti, kokių veiksmų reikia imtis, kad būtų pasiekti šie tikslai. Todėl, kaip teisingai nurodė Ispanijos vyriausybė, kadangi SESV 191 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtintas principas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>teršėjas moka<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/>, susijusi su Sąjungos veiksmais, šia nuostata negali remtis privatūs asmenys, siekdami, kad nebūtų taikomi nacionalinės teisės aktai, susiję su į aplinkos politiką patenkančia sritimi, dėl kurios nėra jokio Sąjungos teisės akto, priimto SESV 192 straipsnio pagrindu, kuris konkrečiai reglamentuoja nagrinėjamas aplinkybes<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20100309">2010 m. kovo 9 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">ERG ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑379/08 ir C‑380/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:127">EU:C:2010:127</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20150304">2015 m. kovo 4 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Fipa Group ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑534/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:140">EU:C:2015:140</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Pažymėtina, kad Direktyva 2009/72 ar Direktyva 2005/89 (kuria taip pat remiasi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas) nebuvo priimtos remiantis EB 175 straipsniu (dabar SESV 192 straipsnis).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis, manau, kad į pirmuosius du prejudicinius klausimus galima atsakyti kartu įvertinant tai, kad šiais klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2009/72 3 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal ją draudžiami nacionalinės teisės aktai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, nustatantys mokesčius už branduolinio kuro ir atliekų gamybą ir saugojimą, kurie taikomi tik branduolinę energiją naudojančioms elektros energijos gamybos įmonėms ir kurių pagrindinis tikslas yra ne aplinkos apsauga, bet pajamų didinimas, siekiant kompensuoti tarifo deficitą.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Direktyvos 2009/72 taikymo sritis</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT>Visų pirma, tikslinga išnagrinėti galimybę taikyti Direktyvą 2009/72 dėl mokesčių, kaip antai mokesčių už branduolines atliekas, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT>Pasak Ispanijos vyriausybės, šioje direktyvoje tik nustatomos bendros taisyklės dėl elektros energijos vidaus rinkos organizavimo, nedarant poveikio valstybių narių kompetencijai mokesčių srityje. Ispanijos vyriausybė teigia, kad pagrindinėje byloje nagrinėjami mokesčiai buvo nustatyti įgyvendinant šią kompetenciją.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT>Savo ruožtu kasatorės tvirtina – ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atrodo, su tuo sutinka, – kad mokesčiai už branduolines atliekas turi įtakos, nors ir netiesiogiai, galimybei branduolinės energijos gamintojams patekti į elektros energijos rinką vienodomis sąlygomis su nebranduolinės energijos gamintojais. Tokiu būdu šie mokesčiai neišvengiamai paveiktų branduolinės energijos gamintojų bendrovių išlaidas, o tai savo ruožtu galėtų turėti įtakos jų dalyvavimui atsižvelgiant į vienodos konkurencijos sąlygas elektros energijos rinkoje. Nacionalinės teisės aktais, pagal kuriuos nustatomi mokesčiai už panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų, susidarančių gaminant branduolinę elektros energiją, gamybą ir už tokio panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų saugojimą centralizuotuose įrenginiuose, nustatomi įpareigojimai dėl branduolinės elektros energijos bendrovėms, veikiančios elektros energijos rinkoje, ir todėl galėjo patekti į Direktyvos 2009/72, kuria siekiama nustatyti bendras taisykles, atsižvelgiant į minėtą rinką, taikymo sritį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT>Nesutinku su šiuo aiškinimu dėl Direktyvos 2009/72 taikymo srities dėl toliau nurodytų priežasčių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT>Sąjungos teisės normos taikymo sritis nustatoma pagal įprastus aiškinimo metodus, kuriuos Teisingumo Teismas pripažino. Tai reiškia, kad Direktyvos 2009/72 formuluotės, struktūra ir tikslai turi būti įvertinti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19850207">1985 m. vasario 7 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Abels</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>135/83</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1985:55">EU:C:1985:55</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0013">13</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir generalinio advokato P. Léger išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Berliner Kindl Brauerei</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑208/98</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:537">EU:C:1999:537</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT>Pirma, direktyvos 1 straipsnyje nustatyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>[š]ia direktyva nustatomos elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo bendrosios taisyklės ir vartotojų apsaugos nuostatos <HT TYPE="ITALIC">siekiant patobulinti ir integruoti konkurencingas Bendrijos elektros energijos rinkas</HT><QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P>Išskirta mano.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>Pagal šią formuluotę direktyvos taikymo srities apibrėžtis gali pasirodyti plati, apimanti visą elektros energijos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>gyvavimo ciklą<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/>, – nuo gamybos iki tiekimo vartotojui. Tačiau teisės aktų leidėjas žvelgia į šį procesą iš konkrečios perspektyvos, t. y. siekdamas tobulinti ir integruoti konkurencingas Europos Sąjungos elektros energijos rinkas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Antra, net jei šia direktyva siekiama platesnių tikslų, pavyzdžiui, vartotojų ir aplinkos apsaugos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P>Žr. Direktyvos 2009/72 42, 43 ir 51 konstatuojamąsias dalis. Šiuo klausimu taip pat žr. Johnston, A., ir Block, G., <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>ES Energy Law<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/>, Oksfordas, <HT TYPE="ITALIC">Oxford University Press</HT>, 2012, Nr. 2.45.</P></NOTE>, vidaus rinka yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/>pagrindinis tikslas<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P>Žr. Delvaux, B., <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>ES Law and the Development of a Sustainable, Competitive and Secure Energy Policy<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/>, Cambridge‑Antwerp‑Portland, <HT TYPE="ITALIC">Intersentia</HT>, 2013, Nr. 141.</P></NOTE>. Daugiausia dėmesio vis dar skiriama tarpvalstybinei prieigai, suteikiamai naujiems elektros energijos tiekėjams iš įvairių rūšių energijos išteklių sektorių ir naujiems elektros energijos gamintojams<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P>Žr. Direktyvos 2009/72 8 ir 39 konstatuojamąsias dalis.</P></NOTE>. Kaip paaiškinta Direktyvos 2009/72 59 konstatuojamojoje dalyje, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0029" REF.END="QE0029"/>[t]ikros elektros energijos vidaus rinkos sukūrimas panaudojant sujungtą Bendrijos tinklą turėtų būti vienas iš pagrindinių šios direktyvos tikslų<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/>. Kitaip tariant, Direktyva 2009/72 iš esmės siekiama sukurti atvirą ir konkurencingą elektros energijos vidaus rinką, nes tai sudarytų galimybes vartotojams laisvai rinktis savo tiekėjus, o tiekėjams – laisvai tiekti savo produktus vartotojams, sudaryti vienodas sąlygas šioje rinkoje, užtikrinti saugų energijos tiekimą ir tvarią klimato kaitos politiką<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P>Žr. Direktyvos 2009/72 3, 4, 5 ir 7 konstatuojamąsias dalis.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Trečia, mokesčiai už branduolines atliekas, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, yra susiję ne su elektros energijos gamyba arba suvartojimu, o su panaudotu branduoliniu kuru ir radioaktyviosiomis atliekomis, susidarančiomis gaminant branduolinę elektros energiją (ir tokio branduolinio kuro ir atliekų saugojimu). Žinoma, galima sutikti, kad panaudotas branduolinis kuras ir radioaktyviosios atliekos yra neatsiejamos nuo branduolinės energijos gamybos proceso<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P>Žr. <DATE ISO="20110719">2011 m. liepos 19 d.</DATE> Direktyvos 2011/70/Euratomas, kuria nustatoma panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų atsakingo ir saugaus tvarkymo Bendrijos sistema (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="199" PAGE.FIRST="48" DATE.PUB="2011">OL L 199, 2011, p. 48</REF.DOC.OJ>), 19 ir 20 konstatuojamąsias dalis ir Jungtinės panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvencijos, kurią <DATE ISO="19970905">1997 m. rugsėjo 5 d.</DATE> priėmė Tarptautinė atominės energijos agentūra, preambulės i dalį.</P></NOTE>. Tačiau tai nėra pakankama priežastis patekti į Direktyvos 2009/72 taikymo sritį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>Iš tikrųjų, jei žodis <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0030" REF.END="QE0030"/>gamyba<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/> yra vartojamas Direktyvos 2009/72 1 straipsnyje ir 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0031" REF.END="QE0031"/>elektros energijos gaminimas<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/>, ši sąvoka yra išplėtota III skyriuje. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0032" REF.END="QE0032"/>gamyba<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/> apima tik teisės aktus, reglamentuojančius naujų elektros energijos gamybos pajėgumų statybą ir konkursus dėl naujų pajėgumų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Be to, – ir tai turbūt svarbiausia – net jeigu būtų pripažinta, kad toks mokestis, kaip mokesčiai už branduolines atliekas, gali turėti įtakos branduolinės energijos gamintojams patekti į elektros energijos rinką, Direktyvoje 2009/72 nenumatyta jokios taisyklės apmokestinimo srityje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>Kitaip ir negalėjo būti, kadangi Direktyva 2009/72 buvo priimta remiantis EB 95 straipsnio 1 dalimi (dabar – SESV 114 straipsnis), laikantis EB 251 straipsnyje nustatytos procedūros, ir EB 95 straipsnio antroje dalyje buvo numatyta, kad pirmoji dalis netaikoma fiskalinėms nuostatoms.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT>Valstybių narių noras išlaikyti apmokestinimo kompetenciją elektros energijos srityje tapo dar aiškesnis priėmus Lisabonos sutartį. Iš tikrųjų, nors SESV 194 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priemonės Sąjungos energetikos politikos tikslui pasiekti nustatomos pagal įprastą teisėkūros procedūrą, minėto straipsnio trečioje dalyje nustatyta, kad Taryba sprendžia vieningai pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, kai priemonės <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0033" REF.END="QE0033"/>pirmiausia yra fiskalinio pobūdžio<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Todėl, kaip jau nurodžiau pirmiau, manau, kad Direktyvos 2009/72 taikymo sritis apsiriboja elektros energijos gamyba, perdavimu, skirstymu ir tiekimu. Atsižvelgiant į tai, mokesčių derinimo klausimas yra gana svarbus. Šiuo atveju teisės aktas priimtas Sąjungos lygmeniu. Tiesa, Direktyvos 2009/72 3 straipsnio 1 dalyje nustatoma tik nediskriminavimo taisyklė. Vis dėlto, kadangi ji reiškia Sąjungos teisės taikymo sąlygą, ji turi būti laikoma suderinimo priemone.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Vis dėlto, kadangi Sąjunga neturėjo kompetencijos pagal EB 95 straipsnio 1 dalį (dabar – SESV 114 straipsnis) patvirtinti tokią mokesčių priemonę, jei Direktyvos 2009/72 3 straipsnio 1 dalis būtų taikoma nacionalinei apmokestinimo priemonei, pagal apibrėžtį ji būtų neteisėta. Todėl būtina šiai nacionalinei nuostatai taikyti siauresnį aiškinimą, nei galbūt būtų taikomas atsižvelgiant į bendro pobūdžio formuluotę. Bet kokia kita išvada reikštų direktyvos taikymo srities išplėtimą ir dėl to būtų reikalaujama, mano nuomone, remtis Sąjungos kompetencija mokesčių srityje, kurios ji paprasčiausiai neturi. Todėl, jei direktyva suprantama kaip leidžianti šį nediskriminavimo principą taikyti mokesčiams elektros energijos rinkoje, jis turi būti laikomas iš esmės mokesčių priemone, dėl kurios Sąjunga neturi kompetencijos pagal SESV 114 straipsnio nuostatas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, jog reikia daryti išvadą, kad Direktyvos 2009/72 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji netaikoma mokesčiams, kaip antai nagrinėjamiems pagrindinėje byloje.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="10"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Subsidiariai – klausimas dėl diskriminacijos</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Tuo atveju, jei Teisingumo Teismas nesutiktų su šiuo aiškinimu dėl Direktyvos 2009/72 taikymo srities ir padarytų išvadą, kad ši direktyva taikoma mokesčiams už branduolines atliekas, siūlau svarstyti subsidiariai, ar Direktyvos 2009/72 3 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal ją užkertamas kelias tokiems mokesčiams, kuriuos nustatė Ispanijos Karalystė nagrinėjamu atveju. Todėl toliau šioje išvadoje daroma prielaida, – kitaip, nei manau, – kad Direktyvos 2009/72 3 straipsnio 1 dalis nėra taikoma nagrinėjamu atveju.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Direktyvos 2009/72 3 straipsnio 1 dalies taikymo sritis ir įpareigojimai teikti viešąsias paslaugas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Remiantis Direktyvos 2009/72 3 straipsnio 1 dalimi, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0034" REF.END="QE0034"/>[v]alstybės narės, remdamosi savo institucine struktūra ir deramai laikydamosi subsidiarumo principo, užtikrina, kad, nepažeidžiant 2 dalies, gamtinių dujų įmonės būtų eksploatuojamos laikantis šios direktyvos principų siekiant sukurti konkurencingą, saugią ir aplinkosauginiu požiūriu tvarią gamtinių dujų rinką, ir <HT TYPE="ITALIC">nediskriminuoja tų įmonių jų teisių ar pareigų atžvilgiu</HT><QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P>Išskirta mano.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Net jei šis straipsnis pavadintas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0035" REF.END="QE0035"/>Įpareigojimai teikti viešąsias paslaugas ir vartotojų apsauga<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/>, nemanau, kad diskriminacijos draudimas, numatytas 3 straipsnio 1 dalyje, apsiriboja tik <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0036" REF.END="QE0036"/>įpareigojimais teikti viešąsias paslaugas<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/> ar vartotojų apsaugos sritimi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Pirma, šio straipsnio taikymo sritis yra daug platesnė nei jos pavadinimas. Akivaizdu, kad juo valstybėms narėms suteikiama galimybė nustatyti įpareigojimus teikti viešąsias paslaugas elektros energijos sektoriuje veikiančioms įmonėms dėl bendros ekonominės svarbos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P>Žr. Direktyvos 2009/72 3 straipsnio 2 dalį.</P></NOTE>, ir numatomos priemonės, skirtos vartotojų naudai, pavyzdžiui, įpareigojimai teikti informaciją<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P>Žr. Direktyvos 2009/72 3 straipsnio 5 dalį.</P></NOTE>. Tačiau šiuo straipsniu taip pat reikalaujama, kad valstybės narės įgyvendintų kitas priemones, skirtas, pavyzdžiui, siekti socialinės ir ekonominės sanglaudos ir aplinkos apsaugos tikslų arba užtikrinti, kad egzistuotų nepriklausomas mechanizmas, pavyzdžiui, energetikos ombudsmenas ar vartotojų institucija, skirtas veiksmingam skundų nagrinėjimui ir ginčų sprendimui neteisminiu būdu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P>Žr. Direktyvos 2009/72 3 straipsnio 10 ir 13 dalis.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Antra, kaip Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs dėl ankstesnės direktyvos dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P><DATE ISO="20030626">2003 m. birželio 26 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 96/92/EB (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="176" PAGE.FIRST="37" DATE.PUB="2003">OL L 176, 2003, p. 37</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 12 sk., 2 t., p. 211).</P></NOTE>, šioje direktyvoje numatytos nuostatos dėl nediskriminavimo principo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0037" REF.END="QE0037"/>yra ypatinga bendro lygybės principo išraiška<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P>Žr. <DATE ISO="20160929">2016 m. rugsėjo 29 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Essent Belgium</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑492/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:732">EU:C:2016:732</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0079">79</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Taip pat dėl implicitinio šių argumentų, susijusių su Direktyvos 2009/72 15 straipsnio 7 dalimi ir 37 straipsnio 6 dalies b punktu, taikymo žr. <DATE ISO="20181128">2018 m. lapkričio 28 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Solvay Chimica Italia ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑262/17, C‑263/17 ir C‑273/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:961">EU:C:2018:961</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0064">64</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0066">66</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, kad jeigu Direktyva 2009/72 taikoma mokesčiams, kaip antai mokesčiams už branduolines atliekas, direktyvos 3 straipsnio 1 dalis, kaip speciali bendrojo lygybės principo išraiška, jiems taip pat yra taikoma.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="11"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Diskriminacija</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Remiantis suformuota jurisprudencija, nediskriminavimo principas reikalauja, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, jeigu toks vertinimas nėra objektyviai pateisinamas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20170307">2017 m. kovo 7 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">RPO</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑390/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:174">EU:C:2017:174</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Nevienodas vertinimas yra pateisinamas, jeigu yra pagrįstas objektyviu ir tinkamu kriterijumi, t. y. jeigu jis susijęs su nagrinėjamu teisės aktu siekiamu teisėtu tikslu ir jeigu toks nevienodas vertinimas yra proporcingas tokiu vertinimu siekiamam tikslui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20160929">2016 m. rugsėjo 29 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Essent Belgium</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑492/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:732">EU:C:2016:732</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0081">81</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Siekiant kvalifikuoti situacijas kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0038" REF.END="QE0038"/>panašias<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/> arba <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0039" REF.END="QE0039"/>skirtingas<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/>, jos turi būti vertinamos atsižvelgiant į atitinkamos priemonės tikslus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P>Lenaerts, K., ir Van Nuffel, P., <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0040" REF.END="QE0040"/>European Union Law<QUOT.END REF.START="QS0040" CODE="201C" ID="QE0040"/>, 3-iasis leidimas, Londonas, Sweet &amp; Maxwell, 2011, Nr. 7‑061.</P></NOTE>. Iš tikrųjų, kaip Teisingumo Teismas nuolat teigia, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0041" REF.END="QE0041"/>[s]ituacijų panašumo reikalavimas, taikomas siekiant nustatyti, ar buvo pažeistas vienodo požiūrio principas, turi būti vertinamas atsižvelgiant į visus šias situacijas apibūdinančius elementus, ypač į nacionalinės teisės aktų, kuriuose nustatytas nagrinėjamas skirtumas, dalyką ir tikslą<QUOT.END REF.START="QS0041" CODE="201C" ID="QE0041"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P><DATE ISO="20190122">2019 m. sausio 22 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Cresco Investigation</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑193/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:43">EU:C:2019:43</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Taip pat, be kita ko, žr. <DATE ISO="20151001">2015 m. spalio 1 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">O</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑432/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:643">EU:C:2015:643</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20180626">2018 m. birželio 26 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">MB</HT> <HT TYPE="ITALIC">(Lyties keitimas ir senatvės pensija)</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑451/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:492">EU:C:2018:492</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Tiesa, esant situacijai, kai bendrasis vienodo požiūrio principas nėra ginčijamas, bet ginčijama nuostata, kuria grindžiamas šis principas, gali kilti klausimas, ar dviejų situacijų panašumas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į šia nuostata siekiamą tikslą, o ne į nacionalinės teisės aktus, dėl kurių kyla tariama diskriminacija.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Mano nuomone, atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, kaip vienodo požiūrio principas atsispindi nuostatoje, kuri nurodo šio principo esmę. Jei ji aiškiai numato, kad dviejų kategorijų asmenys turi būti vertinami vienodai, nacionaliniai teismai turėtų atsižvelgti į tai, kad jų padėtis yra panaši. Tačiau, jei direktyvoje tik nurodyta, kad valstybės narės neturi diskriminuoti tam tikros kategorijos asmenų, tos valstybės narės neprivalo laikytis požiūrio į visus asmenis, kaip esančius vienodoje padėtyje, bet turėtų užtikrinti, kad, naudodamosi savo teisės normų nustatymo kompetencija, jos nesukuria jokio savavališko diferencijavimo galimybės ir kad tokiu būdu išsaugoma vienodo požiūrio esmė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>Šioje byloje, kadangi 3 straipsnio 1 dalyje nenumatyta, kad visi elektros energijos gamintojai turi būti vertinami vienodai, bet numatyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0042" REF.END="QE0042"/>[v]alstybės narės &lt;…&gt; nediskriminuoja [elektros energijos] įmonių jų teisių ar pareigų atžvilgiu<QUOT.END REF.START="QS0042" CODE="201C" ID="QE0042"/>, manau, kad situacijų panašumą reikia vertinti atsižvelgiant tik į nacionalinės teisės aktų dalyką ir siekiamą tikslą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT>Todėl reikia nustatyti, ar branduolinių elektrinių padėtis yra panaši į kitų energijos gamintojų padėtį atsižvelgiant į nagrinėjamų nacionalinės teisės aktų tikslą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>Remiantis Įstatymo Nr. 15/2012 preambule, mokesčių už branduolines atliekas įvedimas yra pateisinamas branduolinės energijos gamybos ypatybėmis aplinkos apsaugos ir saugos požiūriu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Šiame kontekste reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Kernkraftwerke Lippe‑Ems</HT> jau yra nusprendęs, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0043" REF.END="QE0043"/>kitiems elektros energijos gamybos būdams, kai branduolinis kuras nenaudojamas &lt;…&gt; ir jie, atsižvelgiant į šios sistemos tikslą, nėra panašioje faktinėje ir teisinėje padėtyje kaip elektros energijos gamybos naudojant branduolinį kurą būdai, nes tik taikant šiuos būdus, kai naudojamas šis kuras, susidaro radioaktyviosios atliekos<QUOT.END REF.START="QS0043" CODE="201C" ID="QE0043"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P><DATE ISO="20150604">2015 m. birželio 4 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑5/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:354">EU:C:2015:354</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0079">79</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Reikia pažymėti, kad nacionalinės teisės aktais, kaip antai nagrinėtais toje byloje, buvo siekiama panašaus tikslo, kaip ir mokesčiais už branduolines atliekas, kaip antai nagrinėjamais šioje byloje, nes tai buvo mokestis už<?PAGE NO="12"?> branduolinio kuro naudojimą pramoninei elektros energijos gamybai, siekiant gauti mokestinių pajamų, kurios, konsolidavus biudžetą ir pritaikius principą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0044" REF.END="QE0044"/>teršėjas moka<QUOT.END REF.START="QS0044" CODE="201C" ID="QE0044"/>, turėjo padėti sumažinti federaliniam biudžetui tenkančią naštą, kad būtų atkurta konkreti kasykla, kurioje buvo saugomos susidariusios panaudotos branduolinio kuro radioaktyviosios atliekos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P>Žr. <DATE ISO="20150604">2015 m. birželio 4 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kernkraftwerke Lippe‑Ems</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑5/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:354">EU:C:2015:354</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0078">78</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Net jei šie Teisingumo Teismo argumentai Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Kernkraftwerke Lippe‑Ems</HT> buvo pateikti sprendimo dalyje dėl nacionalinės teisės normos suderinamumo su SESV 107 straipsniu, nesuprantu, kodėl Teisingumo Teismo išvados dėl energijos gamintojų padėties panašumo atsižvelgiant į poveikį aplinkai neturėtų taip pat būti taikomos ir šioje byloje. Jos taip pat susijusios su mokesčiais už branduolinio kuro naudojimą (kadangi mokesčiai už branduolines atliekas yra susiję su panaudotu branduoliniu kuru ir radioaktyviomis atliekomis), kurie buvo susiję, be kita ko, su aplinkos ir saugos problemomis, susijusiomis su šios rūšies atliekomis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pritariu Komisijos nuomonei ir manau, kad branduolinės energijos padėtis nėra panaši į kitų elektros energijos šaltinių, susijusių su aplinkos apsauga, atsižvelgiant į konkrečią su sveikata ir sauga susijusią riziką, visų pirma, apdorojant ir saugant jos generuojamas branduolines atliekas. Tačiau tai savaime nėra būtinai lemiamas argumentas, nes prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo uždavinys šiomis aplinkybėmis yra faktiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į valstybės narės diskreciją tokiais atvejais, šis skirtingas apmokestinimas iš tikrųjų gali būti pateisinamas specialiomis ir išskirtinėmis aplinkos ir saugos problemomis, susijusiomis su branduolinės energijos gamyba.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu reikia priminti, kad nagrinėjant prašymus priimti prejudicinį sprendimą, Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos priimti sprendimo dėl nacionalinės teisės nuostatos galiojimo ar aiškinimo, kaip galėtų tai daryti pagal SESV 258 straipsnį. Galiausiai nacionalinis teismas, kuris vienintelis kompetentingas vertinti pagrindinės bylos faktus ir aiškinti nacionalinės teisės aktus, turi nustatyti, ar taip yra šiuo atveju. Tačiau nagrinėdamas prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas nacionaliniam teismui turi pateikti naudingus atsakymus, taigi jis turi kompetenciją, remdamasis pagrindinės bylos medžiaga ir jam pateiktomis pastabomis, pateikti gaires, kurios leistų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui priimti sprendimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20181206">2018 m. gruodžio 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Montag</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑480/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:987">EU:C:2018:987</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57.</NO.P><TXT>Šiuo atžvilgiu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas ir kasatorės kelia rimtų abejonių dėl šio teisės akto tariamo aplinkos apsaugos pagrindo ir mano, kad minėto teisės akto realus pagrindas yra susijęs tik su poreikiu pritraukti finansavimą siekiant sumažinti tarifo deficitą. Kitaip tariant, iš esmės mokesčiu už branduolines atliekas, atrodo, siekiama padidinti viešųjų finansų sistemos gaunamas pajamas elektros energijos sektoriuje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58.</NO.P><TXT>Iš tikrųjų, jeigu tai patvirtintų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo išvada, susidariusi padėtis, žinoma, būtų kitokia. Iš tiesų, atsižvelgiant į ypatingą padėtį dėl tarifų deficito, atsiradusio Ispanijoje, ir būtinybės jį mažinti, visų energijos gamintojų padėtis yra panaši, nes deficitas priklauso nuo skirtumo tarp pajamų, kurias Ispanijos elektros energijos bendrovės gauna iš vartotojų, ir elektros energijos sąnaudų, pripažįstamų nacionalinės teisės aktais.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="13"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad, viena vertus, tai, kad yra keletas kitų įsipareigojimų padengti riziką, susijusią su branduolinės energijos gamyba<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, būtinus viešuosius išteklius, siekiant užtikrinti, kad radioaktyviųjų atliekų tvarkymas ir saugojimas būtų įmanomas ir įgyvendinamas, padengtų ne mažiau kaip keturi mokesčiai, skirti <HT TYPE="ITALIC">Fondo nacional para la financiación de las actividades del Plan General de Residuos Radioactivos</HT> (Nacionalinis fondas veiklos finansavimui pagal bendrąjį radioaktyviųjų atliekų planą) (prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje C‑80/18 8.3 punktas, p. 26). Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat remiasi branduolinės energijos gamintojų pareiga prisiimti civilinę atsakomybę iki 1,2 mlrd. EUR. Be šių įsipareigojimų, <HT TYPE="ITALIC">Endesa Generación</HT> taip pat teigia, kad branduolinės elektrinės Ispanijoje yra apmokestinamos siekiant finansuoti Branduolinės saugos tarybą ir finansuoti valstybės saugumo pajėgų paskyrimą elektrinių įrenginių saugumui užtikrinti.</P></NOTE>, ir, kita vertus, kad Įstatymo Nr. 15/2012 papildomoje antroje nuostatoje numatyta, kad pagal šalies bendrųjų finansų įstatymus, skirtus elektros energijos išlaidoms finansuoti, be kita ko, numatytos metinių sumų, surinktų valstybės kaip rinkliavų ir mokesčių, numatytų Įstatyme Nr. 15/2012, sąmatos yra veiksniai, kurie gali sukelti rimtų abejonių dėl aplinkosaugos priežasčių, kaip nurodyta Įstatymo 15/2012 preambulėje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60.</NO.P><TXT>Visa tai galėtų pakenkti aiškiam pagrindimui, kodėl numatytas elektros energijos mokestis branduolinės energijos gamintojams (be kita ko, poreikis spręsti specialius ir konkrečius aplinkos apsaugos klausimus). Jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galėjo padaryti tokią išvadą, jis buvo linkęs manyti, kad šis mokestis, dangstantis aplinkos apsaugos priemone, iš tikrųjų veikia kaip speciali apmokestinimo priemonė, kuria buvo daromas diskriminacinis poveikis tokiems branduolinės energijos gamintojams taikant jiems didesnius mokesčius, palyginti su kitais elektros energijos gamintojais, į kuriuos skirtingas požiūris nebuvo objektyviai pateisinamas remiantis šiomis atitinkamomis aplinkosaugos problemomis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61.</NO.P><TXT>Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamo įstatymo tikslas iš tikrųjų yra susijęs su aplinkos apsauga ir sauga ir, jei būtina, atsižvelgiant į valstybės narės diskreciją tokiais atvejais, ar elektros energijos gamintojų skirtingas mokestinis vertinimas yra objektyviai pateisinamas aiškinant Direktyvos 2009/72 3 straipsnio 1 dalį. Iš tikrųjų, jei aplinkos apsaugą, be jokios abejonės, galima laikyti objektyviu ir pagrįstu kriterijumi elektros energijos vidaus rinkos srityje, – kaip aiškiai suformuluota tiek Direktyvos 2009/72 3 straipsnio 2 dalyje, tiek SESV 194 straipsnio 1 dalyje, – nevienodas vertinimas yra pateisinamas tik tuo atveju, jei jis susijęs su siekiamu teisėtu tikslu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20160929">2016 m. rugsėjo 29 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Essent Belgium</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑492/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:732">EU:C:2016:732</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0081">81</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">VI.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62.</NO.P><TXT>Todėl siūlau Teisingumo Teismui į <HT TYPE="ITALIC">Tribunal Supremo</HT> (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) pateiktus pirmuosius du prejudicinius klausimus atsakyti taip:</TXT><P><DATE ISO="20090713">2009 m. liepos 13 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB, 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ji netaikoma mokesčiams, kaip antai nagrinėjamiems pagrindinėje byloje, kurie yra mokesčiai už panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų, susidarančių gaminant branduolinę elektros energiją, gamybą ir mokesčiai už panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų saugojimą centralizuotuose įrenginiuose.</P><P>Subsidiariai</P><P>Direktyvos 2009/72 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją iš principo nedraudžiami tokie nacionalinės teisės aktai, kaip pagrindinėje byloje nagrinėjami mokesčiai, nes elektros energijos įmonių, naudojančių branduolinę energiją, padėtis nėra panaši į kitų elektros energijos gamintojų atsižvelgiant į aplinkos apsaugą ir saugą.</P><?PAGE NO="14"?><P>Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamo įstatymo tikslas iš tikrųjų yra susijęs su aplinkos apsauga ir sauga ir, jei reikia, ar įvairių rūšių elektros energijos gamintojų skirtingas vertinimas mokesčių tikslais objektyviai pateisinamas remiantis šiomis aplinkosaugos problemomis.</P></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>