<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.15-->
  <head>
    <title>2025-04-202504C130202403700-00-TRA-DOC-LT-ARRET-C-0370-24-202503448-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="0" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ContentBits"/>
    <meta content="Commission Use" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Name"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="3/06/2025 15:48:14" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="ARR" name="TypeDoc"/>
    <meta content="e7KkNVxX9O3IGyzdSztO4mul2qf92B1pQ5H4a27INYUpY5MYB7vB0Z86vCHEQzZYgyRKo0MV/otbwM5s/zFtVBXI4iID685WkNpu3D4eAOXzLsK1DwM0tnoL1hZK/3O1CFTimnCxgL0cHvzgI0jTlR9WaSJ1/mnZsPbLa7WVnKQ=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="mcve" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="true" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Enabled"/>
    <meta content="fd2d402b-010c-442f-919c-57004881398d" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ActionId"/>
    <meta content="0370" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2024" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="mcve" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="b24c8b06-522c-46fe-9080-70926f8dddb1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SiteId"/>
    <meta content="FAST_document_go_ok" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="ARR_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 28-03-25 07:26:18" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="2025-05-02T14:23:09Z" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SetDate"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="4ed34859c87342ddbd30a4bd7d2f2510" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0370" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="RP" name="NatureAff"/>
    <meta content="RP" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
    <meta content="Standard" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Method"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId25" style="first"/>
      <div id="rId21" style="even">2025 m. balandžio 30 d. sprendimas – Byla C‑370/24</div>
      <div id="rId22" style="default">Nastolo</div>
    </div>
    <p class="C19Centre" id="para-1" title="page-1">
      TEISINGUMO TEISMO (devintoji kolegija) SPRENDIMAS
    </p>
    <p class="C19Centre" id="para-2" title="page-1">
      2025 m. balandžio 30 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">*</a>
</span>)
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-3" title="page-1">
      „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas – Direktyva 2009/103/EB – 13 straipsnio 2 dalis – Žalos atlyginimo sistema – Eismo įvykis, kuriame dalyvavo vogta transporto priemonė – Pareiga įrodyti, kad nukentėjęs asmuo žinojo apie šios transporto priemonės vagystę – Už žalos atlyginimą atsakinga įstaiga – Nacionalinės teisės aktų aiškinimas, dėl kurio įrodinėjimo pareiga perkeliama nukentėjusiam asmeniui – Pareiga aiškinti pagal Sąjungos teisę“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-4" title="page-1">
      Byloje C‑370/24 (Nastolo) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-2" href="#t-2">i</a>
</span>)
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-5" title="page-1">
      dėl Tribunale ordinario di Lodi (Lodžio bendrosios kompetencijos teismas, Italija) 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2024 m. gegužės 23 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-6" title="page-1">
      AT
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-7" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-8" title="page-1">
      CT
    </p>
    <p class="C19Centre" id="para-9" title="page-1">
      TEISINGUMO TEISMAS (devintoji kolegija),
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-10" title="page-1">
      kurį sudaro kolegijos pirmininkas N. Jääskinen, teisėjai M. Condinanzi ir R. Frendo (pranešėja),
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-11" title="page-1">
      generalinis advokatas M. Szpunar,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-12" title="page-1">
      kancleris A. Calot Escobar,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-13" title="page-1">
      atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-14" title="page-1">
      išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">AT, atstovaujamos avvocati A. Egidi ir A. E. Lunghi,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">CT, atstovaujamos avvocata L. Leo,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Europos Komisijos, atstovaujamos G. Conte, G. Goddin ir A. Manzaneque Valverde,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-18" title="page-1">
      atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-19" title="page-1">
      priima šį
    </p>
    <p class="C75Debutdesmotifs" id="para-20" title="page-1">
      Sprendimą
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (OL L 263, 2009, p. 11) 13 straipsnio išaiškinimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis prašymas pateiktas nagrinėjant AT, eismo įvykyje nukentėjusio asmens, ginčą su CT, Fondo di garanzia per le vittime de la strada (Garantijų fondas eismo įvykių aukoms; toliau – FGVS) įgaliota įstaiga, dėl AT eismo įvykyje patirtos žalos atlyginimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sąjungos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2009/103 1, 2 ir 20 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-26" title="page-2">
      „(1) 1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyva 72/166/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo [(OL L 103, 1972, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 10)], 1983 m. gruodžio 30 d. Antroji Tarybos direktyva 84/5/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo [(OL L 8, 1984, p. 17; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 3)], 1990 m. gegužės 14 d. Trečioji Tarybos direktyva 90/232/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo [(OL L 129, 1990, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 249)], 2000 m. gegužės 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/26/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (ketvirtoji transporto priemonių draudimo direktyva) [(OL L 181, 2000, p. 65; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 3 t., p. 331)] buvo keletą kartų iš esmės keičiamos. Siekiant aiškumo ir racionalumo šios keturios direktyvos ir 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/14/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 72/166/EEB, 84/5/EEB, 88/357/EEB ir 90/232/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/26/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo [(OL L 149, 2005, p. 14)], turėtų būti kodifikuotos.
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-27" title="page-2">
      (2) Motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas (toliau – transporto priemonių draudimas) yra ypač svarbus Europos piliečiams, nepriklausomai nuo to, ar jie yra draudėjai, ar įvykio metu nukentėję asmenys. Jis taip pat labai svarbus draudimo įmonėms, nes sudaro didelę ne gyvybės draudimo veiklos [Europos] Bendrijoje dalį. Transporto priemonių draudimas taip pat daro įtaką laisvam asmenų ir transporto priemonių judėjimui. Todėl transporto priemonių draudimo vidaus rinkos stiprinimas ir konsolidavimas turėtų būti svarbiausias Bendrijos veiksmų finansinių paslaugų srityje tikslas.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-28" title="page-2">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-29" title="page-2">
      (20) Turėtų būti užtikrinta, jog su nukentėjusiais asmenimis eismo įvykio metu bus elgiamasi vienodai, nepaisant to, kur Bendrijoje įvyko įvykis.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2009/103 3 straipsnyje „Pareiga apdrausti transporto priemones“ numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-31" title="page-2">
      „Kiekviena valstybė narė, laikydamasi 5 straipsnio, imasi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad būtų apdrausta transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra jos teritorijoje, valdytojų civilinė atsakomybė.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-32" title="page-2">
      Apdraustosios atsakomybės apimtis ir draudimo sąlygos nustatomos remiantis pirmoje pastraipoje nurodytomis priemonėmis.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-33" title="page-2">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-34" title="page-2">
      Pirmoje pastraipoje nurodytas draudimas privalo suteikti draudimo apsaugą ir dėl žalos turtui, ir dėl žalos asmeniui.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šios direktyvos 10 straipsnyje „Už žalos atlyginimą atsakinga įstaiga“ numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-36" title="page-3">
      „1. Kiekviena valstybė narė įsteigia arba įgalioja įstaigą, kurios užduotis – atlyginti, bent pagal privalomojo draudimo ribas, žalą, padarytą turtui arba asmeniui nenustatyta transporto priemone arba tokia transporto priemone, kurios atžvilgiu neįvykdyta 3 straipsnyje numatyta pareiga apdrausti.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-37" title="page-3">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-38" title="page-3">
      2. &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-39" title="page-3">
      Tačiau valstybės narės gali leisti šiai įstaigai nemokėti žalos atlyginimo tokiems asmenims, kurie savo noru naudojosi žalą sukėlusia transporto priemone, jeigu įstaiga gali įrodyti, kad jie žinojo, jog transporto priemonė buvo neapdrausta.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-40" title="page-3">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nurodytos direktyvos 13 straipsnio „Išimties sąlygos“ 1 ir 2 dalyse nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-42" title="page-3">
      „1. Kiekviena valstybė narė imasi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad taikant 3 straipsnį įvykio metu nukentėjusių trečiųjų asmenų reikalavimų atlyginti žalą atžvilgiu laikomos niekinėmis visos teisės aktų nuostatos ar bet kokios sutarties sąlygos, įtrauktos į draudimo liudijimą, išduotą pagal 3 straipsnio reikalavimus, ir pagal kurias draudimo apsauga nesuteikiama transporto priemonėms, kuriomis naudojasi arba jas vairuoja:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-43" title="page-3">
      a) asmenys, kurie nėra tiesiogiai ar netiesiogiai tam įgalioti;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-44" title="page-3">
      b) asmenys, neturintys vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti atitinkamą transporto priemonę;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-45" title="page-3">
      c) asmenys, kurie nesilaiko teisės aktuose numatytų techninių reikalavimų dėl atitinkamos transporto priemonės būklės ar saugos reikalavimų.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-46" title="page-3">
      Tačiau pirmo[s] pastraipos a punkte nurodytos nuostatos ar sąlygos gali būti taikomos tokių asmenų atžvilgiu, kurie savo noru naudojosi žalą sukėlusia transporto priemone, jeigu draudikas gali įrodyti, kad jie žinojo, jog ta transporto priemonė buvo pavogta.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-47" title="page-3">
      Valstybės narės gali, atsitikus jų teritorijoje įvykiui, netaikyti pirmosios pastraipos nuostatų tuo atveju, jeigu nukentėjusiajam jo patirtą žalą gali atlyginti socialinės apsaugos įstaiga, ir tokia apimtimi, kokia žalos dalis jam gali būti atlyginta.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-48" title="page-3">
      2. Jeigu transporto priemonė buvo pavogta arba užvaldyta prievarta, valstybės narės gali nustatyti, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytomis sąlygomis žalą atlygina 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstaiga, o ne draudikas. &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-49" title="page-3">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Italijos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos 2005 m. rugsėjo 7 d. decreto legislativo n. 209 – Codice delle assicurazioni private (Įstatyminis dekretas Nr. 209, patvirtinantis Privataus draudimo kodeksą) (GURI, Nr. 239, 2005 m. spalio 13 d., paprastasis priedas Nr. 163) 283 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-52" title="page-4">
      „1. [Concessionaria Servizi Assicurativi Pubblici SpA (Consap) (Viešųjų draudimo paslaugų koncesininkė)] įsteigtas Garantijų fondas eismo įvykių aukoms atlygina žalą, padarytą dėl transporto priemonių ir laivų, kuriuos privaloma apdrausti, eksploatavimo, jeigu:
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-53" title="page-4">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-54" title="page-4">
      d) transporto priemonė eksploatuojama prieš savininko valią &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-55" title="page-4">
      2. 1 dalies d punkte nurodytu atveju žalos atlyginimas mokamas tik tretiesiems asmenims, kurie nebuvo vežami, ir asmenims, kurie buvo vežami prieš jų valią arba nežinojo apie neteisėtą transporto priemonės eksploatavimą.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2016 m. sausio 6 d. AT buvo pakviesta kaip keleivė įsėsti į vairuotojo valdomą automobilį. Kelionės metu automobilis pateko į eismo įvykį Lodyje (Italija). Abu automobilyje buvę asmenys turėjo būti nugabenti į ligoninę, AT patyrė sunkių kūno sužalojimų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad vairuotojas buvo apsvaigęs nuo kokaino, opioidų ir tetrahidrokanabinolio. Be to, vietos policijos ataskaitoje konstatuota, kad automobilis buvo vogtas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi vairuotojui ir AT buvo iškelta baudžiamoji byla dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, gavimo ir slėpimo. Išnagrinėjus bylą AT buvo išteisinta, nes šios nusikalstamos veikos nevykdė. O vairuotojas mirė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2022 m. vasario 11 d. AT Tribunale ordinario di Lodi (Lodžio bendrosios kompetencijos teismas, Italija) – prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme – pareiškė ieškinį vairuotojo įpėdiniui ir CT, kaip FGVS įgaliotai įstaigai, dėl eismo įvykyje patirtos žalos, įvertintos 233 076 EUR suma, atlyginimo kartu su palūkanomis ir pervertinimo sumomis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme CT teigė, pirma, kad pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos Privataus draudimo kodekso 283 straipsnyje numatytas žalos atlyginimas priklauso tik vežamiems asmenims, nežinojusiems, kad transporto priemonė, kurioje jie buvo nelaimingo atsitikimo metu, buvo naudojama neteisėtai, ir, antra, kad pagal Corte suprema di cassazione (Kasacinis Teismas, Italija) jurisprudenciją pats nukentėjęs asmuo turi įrodyti nežinojęs apie neteisėtą transporto priemonės naudojimą. Šiuo klausimu CT nurodė, kad dėl AT priimtas išteisinamasis nuosprendis neturi reikšmės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">AT teigė, kad Direktyvos 2009/103/EB 13 straipsnis yra pakankamai aiškus ir pagal jį įrodinėjimo pareiga nustatyta FGVS. Be to, ji reikalauja netaikyti Sąjungos teisei prieštaraujančios nacionalinės teisės nuostatos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad Corte suprema di cassazione (Kasacinis Teismas) ir šią bylą iš esmės nagrinėję teismai aiškina pagrindinėje byloje taikytinus nacionalinės teisės aktus taip, kad pareiga įrodyti nežinojimą apie neteisėtą atitinkamos transporto priemonės kilmę, kaip aplinkybę, kuria grindžiamas nukentėjusio asmens reikalavimas atlyginti žalą, tenka pačiam nukentėjusiam asmeniui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu Corte suprema di cassazione (Kasacinis Teismas) nusprendė, kad valstybė narė, perkeldama Direktyvą 2009/103, turi diskreciją nustatyti nukentėjusiajam pareigą įrodyti savo sąžiningumą. Be to, ir nacionaline, ir Sąjungos teise siekiama to paties tikslo – neleisti asmeniui, kuris žinojo apie transporto priemonės vagystę, gauti žalos atlyginimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl šios priežasties prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano esant tikslinga prašyti Teisingumo Teismo išaiškinti Direktyvos 2009/103 13 straipsnį. Šiuo straipsniu valstybėms narėms leidžiama numatyti, kad šios direktyvos 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstaiga atlygina žalą vogtos transporto priemonės sukeltame eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui. Vis dėlto, net jei nacionalinės teisės aktų leidėjas yra numatęs šios įstaigos dalyvavimą, jokioje nurodytos direktyvos nuostatoje aiškiai nenumatyta, kad pareiga įrodyti nukentėjusiojo žinojimą apie neteisėtą atitinkamos transporto priemonės naudojimą tenka tai įstaigai. Direktyvos 2009/103 13 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje iš tikrųjų minimas tik konkretus draudimo bendrovei pateikto reikalavimo atvejis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto remiantis šia jurisprudencija, kartu aiškinant Direktyvos 2009/103 10 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą ir 13 straipsnio 2 dalį, darytina prielaida, kad įrodyti atitinkamos transporto priemonės vagystės faktą turi šios direktyvos 10 straipsnio 1 dalyje numatyta įstaiga.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tokį Direktyvos 2009/103 13 straipsnio aiškinimą taip pat patvirtina bendrasis principas, kad nukentėjusysis visada turi teisę į žalos atlyginimą (vulneratus ante omnia reficiendus), kuriuo grindžiami visi Sąjungos teisės aktai dėl motorinių transporto priemonių privalomojo draudimo ir kuriuo Teisingumo Teismas dažnai remiasi priimdamas sprendimus šiuo klausimu. Vadinasi, jeigu šio 13 straipsnio ratio legis yra leisti sąžiningam nukentėjusiam asmeniui gauti teisingą žalos atlyginimą, sunku pagrįsti, kaip jis gali būti įpareigotas įrodyti aplinkybę, kurios įrodyti beveik neįmanoma.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, Sąjungos teisės veiksmingumo principas galėtų būti pažeistas, jeigu patirtos žalos atlyginimo prašantis asmuo būtų įpareigotas įrodyti neigiamo pobūdžio aplinkybę, kurios nustatyti beveik neįmanoma.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai, anot prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, Teisingumo Teismas dar nėra išaiškinęs Direktyvos 2009/103 13 straipsnio. Teisingumo Teismas yra aiškinęs tik anksčiau šią sritį reglamentavusius teisės aktus ir ne kartą nusprendė, kad teisėkūros aktų ar sutarčių nuostatomis, lemiančiomis draudimo apsaugos netaikymą, negalima remtis prieš nelaimingo atsitikimo aukas, nebent „draudikas gali įrodyti, kad šie asmenys savo noru naudojosi žalą sukėlusia transporto priemone, žinodami, kad ji buvo pavogta“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis Tribunale ordinario di Lodi (Lodžio bendrosios kompetencijos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-71" title="page-6">
      „1. Ar Direktyvos [2009/103] 13 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad tuo atveju, kai eismo įvykyje nukentėjo pavogta transporto priemone vežtas asmuo, pareiga įrodyti, kad nukentėjusysis žinojo apie transporto priemonės vagystę, tenka už žalos atlyginimą atsakingai įstaigai, kaip ji suprantama pagal šios direktyvos 10 straipsnį?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-72" title="page-6">
      2. Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar pagal šią nuostatą draudžiami tokie teisės aktai, kaip Italijos teisės aktai, aiškinami ir taikomi taip, kad įrodinėjimo pareiga tenka vežamam ir nukentėjusiam asmeniui?“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl prejudicinių klausimų</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Savo prejudiciniais klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2009/103 13 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad, pirma, šios direktyvos 10 straipsnio 1 dalyje numatyta įstaiga, siekdama būti atleista nuo pareigos atlyginti žalą, turi įrodyti, kad eismo įvykyje nukentėjęs asmuo, savo noru įsėdęs į žalą sukėlusią transporto priemonę, žinojo, kad ši buvo pavogta, ir, antra, šiai nuostatai prieštarauja nacionalinė jurisprudencija, kurioje nacionalinės teisės aktai aiškinami taip, kad pirma aprašytu atveju pats nukentėjęs asmuo, siekdamas gauti žalos atlyginimą, turi įrodyti nežinojęs apie transporto priemonės vagystę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Direktyvos 2009/103 3 straipsnio pirmą pastraipą valstybės narės, laikydamosi šios direktyvos 5 straipsnio, turi imtis visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad būtų apdrausta transporto priemonių, kurių įprasta buvimo vieta yra jos teritorijoje, valdytojų civilinė atsakomybė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu Direktyvos 2009/103 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekviena valstybė narė įsteigia arba įgalioja įstaigą, kurios užduotis – atlyginti, bent pagal privalomojo draudimo ribas, žalą, padarytą turtui ar asmeniui nenustatyta transporto priemone arba tokia transporto priemone, kurios atžvilgiu neįvykdyta 3 straipsnyje numatyta pareiga apdrausti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2009/103 13 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta, kad jeigu transporto priemonė buvo pavogta arba užvaldyta prievarta, valstybės narės gali nustatyti, kad „[13] straipsnio 1 dalyje numatytomis sąlygomis žalą atlygina 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstaiga, o ne draudikas“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reikia pažymėti, kad iš Direktyvos 2009/103 13 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos teksto aiškiai matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas ketino šiai įstaigai taikyti sąlygas ir apribojimus, galiojančius draudikams pagal šios direktyvos 13 straipsnio 1 dalį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Italijos Respublika pasirinko variantą, kad, kai žalą sukelia prieš savininko valią naudojama transporto priemonė, ją atlygina Direktyvos 2009/103 10 straipsnio 1 dalyje numatyta įstaiga.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto, kai valstybė narė nustato, kad tokia įstaiga atlygina vogtomis transporto priemonėmis padarytą žalą, pagal šios direktyvos 13 straipsnio 2 dalį ji turi, be kita ko, laikytis direktyvos 13 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu Direktyvos 2009/103 13 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bendrovė negali atsisakyti išmokėti kompensacijos tretiesiems asmenims, nukentėjusiems per apdraustos transporto priemonės sukeltą eismo įvykį, remdamasi teisės aktų nuostatomis arba draudimo liudijime esančiomis sutarties sąlygomis, pagal kurias automobilių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas negalioja žalai, padarytai nukentėjusiems tretiesiems asmenims dėl to, kad transporto priemonę naudojo arba vairavo ją vairuoti neįgaliotas asmuo, vairuotojo pažymėjimo neturintis asmuo arba asmuo, kuris nesilaiko teisės aktuose numatytų techninių reikalavimų dėl minėtos transporto priemonės būklės ar saugos (2024 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Matmut, C‑236/23, EU:C:2024:761, 33 punktas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nukrypstant nuo šios pirmos pastraipos, Direktyvos 2009/103 13 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad draudimo bendrovė gali nemokėti žalos atlyginimo tam tikriems nukentėjusiems asmenims, atsižvelgusi į situaciją, kurią lėmė jie patys, t. y. kai žalą sukėlusia transporto priemone naudojosi arba ją vairavo tam tiesiogiai ar netiesiogiai neįgalioti asmenys, o nukentėję tretieji asmenys savo noru įsėdo į šią transporto priemonę, žinodami, kad ši buvo pavogta (2024 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Matmut, C‑236/23, EU:C:2024:761, 34 punktas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo aspektu pažymėtina: kadangi Direktyvos 2009/103 13 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje įtvirtinta nuo bendros taisyklės nukrypti leidžianti nuostata, ji turi būti aiškinama griežtai (2021 m. spalio 13 d. Nutarties Liberty Seguros, C‑375/20, EU:C:2021:861, 61 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bet koks kitas aiškinimas suteiktų galimybę valstybėms narėms tam tikromis aplinkybėmis apriboti žalos atlyginimą per eismo įvykį nukentėjusiems tretiesiems asmenims, o būtent tokios situacijos Direktyva 2009/103 ir siekiama išvengti (2021 m. spalio 13 d. Nutarties Liberty Seguros, C‑375/20, EU:C:2021:861, 62 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į šiuos argumentus Teisingumo Teismas nusprendė, kad šios direktyvos 13 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad teisės akto nuostata ar sutarties sąlyga, įtraukta į draudimo liudijimą, pagal kurią draudimo apsauga nesuteikiama transporto priemonių naudojimo arba vairavimo atvejais, gali būti remiamasi prieš per eismo įvykį nukentėjusius trečiuosius asmenis tik tuo atveju, kai draudikas gali įrodyti, kad šie asmenys, savo noru įsėdę į transporto priemonę, žinojo, kad ši buvo pavogta (2021 m. spalio 13 d. Nutarties Liberty Seguros, C‑375/20, EU:C:2021:861, 63 punktas ir jame nurodytas jurisprudencijas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Darytina išvada, kad, atsižvelgiant į Direktyvos 2009/103 13 straipsnio 2 dalies tekstą, kai valstybė narė nustato, kad vogtomis transporto priemonėmis padarytą žalą atlygina Direktyvos 2009/103 10 straipsnio 1 dalyje numatyta įstaiga, ši turi įrodyti, kad nukentėję asmenys, savo noru įsėdę į žalą sukėlusią transporto priemonę, žinojo, jog ši buvo pavogta; tik tokiu atveju ši įstaiga galės prieš šiuos nukentėjusiuosius remtis teisės akto nuostata ar sutarties sąlyga, įtraukta į draudimo liudijimą, pagal kurią tokiomis aplinkybėmis draudimo apsauga nesuteikiama transporto priemonių naudojimo arba vairavimo atvejais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šią išvadą patvirtina ir Direktyvos 2009/103 13 straipsnio 2 dalies kontekstas, ir šia direktyva siekiami tikslai, į kuriuos pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją reikia atsižvelgti aiškinant šią nuostatą (pagal analogiją žr. 2019 m. gruodžio 18 d. Sprendimo IT Development, C‑666/18, EU:C:2019:1099, 37 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kiek tai susiję su Direktyvos 2009/103 13 straipsnio 2 dalies kontekstu, išvada, kad nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga tenka šios direktyvos 10 straipsnio 1 dalyje nurodytai įstaigai, taip pat atitinka tos direktyvos 10 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, pagal kurią, norėdama nemokėti žalos atlyginimo, ši įstaiga turi įrodyti, kad nukentėję asmenys, kurie savo noru naudojosi žalą sukėlusia transporto priemone, žinojo, jog ši transporto priemonė buvo neapdrausta. Taigi tokiu atveju pareiga įrodyti žinojimą, kad transporto priemonė buvo neapdrausta, taip pat tenka minėtai įstaigai, o ne eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl Direktyva 2009/103 siekiamų tikslų primintina, kad, kaip nustatyta šios direktyvos 1 konstatuojamojoje dalyje, ja kodifikuotos Direktyva 72/166, Antroji direktyva 84/5, Trečioji direktyva 90/232, Direktyva 2000/26 ir Direktyva 2005/14. Šiose direktyvose laipsniškai buvo tikslinamos valstybių narių pareigos privalomojo draudimo srityje. Jomis buvo siekiama, pirma, užtikrinti laisvą tiek transporto priemonių, kurių įprasta buvimo vieta yra Europos Sąjungos teritorijoje, tiek jose esančių asmenų judėjimą ir, antra, garantuoti, kad per šių transporto priemonių sukeltus eismo įvykius nukentėję asmenys būtų vertinami vienodai, neatsižvelgiant į konkrečią Sąjungos teritorijos vietą, kur įvyko eismo įvykis (2024 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Matmut, C‑236/23, EU:C:2024:761, 29 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, iš Direktyvos 2009/103 2 ir 20 konstatuojamųjų dalių matyti, kad ja iš esmės siekiama tų pačių tikslų kaip ir minėtomis direktyvomis (šiuo klausimu žr. 2024 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Matmut, C‑236/23, EU:C:2024:761, 30 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš Sąjungos teisės aktų privalomojo draudimo srityje raidos matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas šio tikslo apsaugoti per šių transporto priemonių sukeltus įvykius nukentėjusius asmenis siekė nuolat ir vis intensyviau (2024 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Matmut, C‑236/23, EU:C:2024:761, 31 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, atsižvelgiant į Direktyva 2009/103 siekiama tikslą apsaugoti per motorinių transporto priemonių sukeltus eismo įvykius nukentėjusius asmenis, šių asmenų negalima įpareigoti įrodyti, kad jie nežinojo apie transporto priemonės, į kurią įsėdo, vagystės faktą, nes tokia įrodinėjimo pareiga prieštarautų nurodytam tikslui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vadinasi, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo turimą medžiagą, nacionalinė jurisprudencija, pagal kurią pareiga įrodyti nežinojus apie eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės neteisėtą kilmę tenka tokiame įvykyje nukentėjusiam asmeniui, kaip jo prašymo atlyginti patirtą žalą patenkinimo sąlyga, neatrodo atitinkanti iš Direktyva 2009/103 13 straipsnio 2 dalies kylančių reikalavimų, tačiau tai dar turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Siekiant pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui naudingą atsakymą, reikia paaiškinti nacionaliniam teismui tenkančias pareigas tuo atveju, kai nacionalinė jurisprudencija neatitinka Direktyva 2009/103 13 straipsnio 2 dalies.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reikia priminti, kad pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją nacionaliniai teismai, taikydami nacionalinės teisės aktus, turi juos aiškinti kuo labiau atsižvelgdami į atitinkamos direktyvos tekstą ir tikslą, kad būtų pasiektas joje numatytas rezultatas ir taip būtų laikomasi SESV 288 straipsnio trečios pastraipos. Ši pareiga nacionalinę teisę aiškinti taip, kad ji atitiktų Sąjungos teisę, iš tiesų pagrįsta pačia SESV sistema, nes sudaro sąlygas nacionaliniams teismams, nagrinėjant gautas bylas, pagal savo kompetenciją užtikrinti visišką Sąjungos teisės veiksmingumą (2020 m. kovo 5 d. Sprendimo OPR-Finance, C‑679/18, EU:C:2020:167, 41 punktas jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, Teisingumo Teismas ne kartą yra nusprendęs, jog Sąjungos teisę atitinkančio aiškinimo principas reikalauja, kad nacionaliniai teismai pagal savo kompetenciją visus veiksmus atliktų atsižvelgdami į visą vidaus teisės sistemą ir taikydami joje pripažintus aiškinimo metodus, kad būtų užtikrintas visiškas nagrinėjamos direktyvos veiksmingumas ir priimtas ja siekiamą tikslą atitinkantis sprendimas (2020 m. kovo 5 d. Sprendimo OPR-Finance, C‑679/18, EU:C:2020:167, 42 punktas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į tai Teisingumo Teismas pažymėjo, jog Sąjungos teisę atitinkančio aiškinimo reikalavimas kelia nacionaliniams teismas, įskaitant veikiančius kaip paskutinė instancija, pareigą prireikus pakeisti suformuotą nacionalinę jurisprudenciją, jeigu ši pagrįsta su direktyvos tikslais nesuderinamu nacionalinės teisės išaiškinimu. Taigi nacionalinis teismas negali, be kita ko, nuspręsti jog neturi galimybės aiškinti nacionalinės teisės nuostatos taip, kad ši atitiktų Sąjungos teisę, vien dėl to, kad buvo nuolat pateikiamas toks Sąjungos teisės neatitinkantis šios nuostatos išaiškinimas (šiuo klausimu žr. 2020 m. kovo 5 d. Sprendimo OPR-Finance, C‑679/18, EU:C:2020:167, 43 ir 44 punktus).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalo užtikrinti visišką Direktyvos 2009/103 veiksmingumą, jei būtina, savo iniciatyva atsisakydamas taikyti Italijos teismų pateiktą išaiškinimą, kai šis neatitinka Sąjungos teisės (pagal analogiją žr. 2020 m. kovo 5 d. Sprendimo OPR-Finance, C‑679/18, EU:C:2020:167, 44 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto tokią pareigą pateikti Sąjungos teisę atitinkantį aiškinimą riboja bendrieji teisės principai, ypač teisinio saugumo principas, ir ji negali pagrįsti nacionalinės teisės aiškinimo contra legem (2020 m. kovo 5 d. Sprendimo OPR-Finance, C‑679/18, EU:C:2020:167, 45 punktas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors Teisingumo Teismas negali aiškinti Italijos teisės, vis dėlto, remiantis prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodyta nacionaline jurisprudencija, atrodo, kad nacionalinė taisyklė, pagal kurią atitinkama įrodinėjimo pareiga tenka nukentėjusiam asmeniui, nėra aiškiai išreikšta Įstatyminio dekreto Nr. 209 283 straipsnyje. Jei taip iš tiesų yra, Direktyvą 2009/103 atitinkantis aiškinimas nebūtų laikomas aiškinimu contra legem.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti: Direktyvos 2009/103 13 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad, pirma, šios direktyvos 10 straipsnio 1 dalyje numatyta įstaiga, siekdama būti atleista nuo pareigos atlyginti žalą, turi įrodyti, kad eismo įvykyje nukentėjęs asmuo, savo noru įsėdęs į žalą sukėlusią transporto priemonę, žinojo, kad ši buvo pavogta, ir, antra, šiai nuostatai prieštarauja nacionalinė jurisprudencija, kurioje nacionalinės teisės aktai aiškinami taip, kad pirma aprašytu atveju pats nukentėjęs asmuo, siekdamas gauti žalos atlyginimą, turi įrodyti nežinojęs apie transporto priemonės vagystę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl bylinėjimosi išlaidų</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C41DispositifIntroduction" id="para-104" title="page-11">
      Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (devintoji kolegija) nusprendžia:
    </p>
    <p class="C30Dispositifalinea" id="para-105" title="page-11">
      2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo 13 straipsnio 2 dalis
    </p>
    <p class="C30Dispositifalinea" id="para-106" title="page-11">
      turi būti aiškinama taip:
    </p>
    <p class="C30Dispositifalinea" id="para-107" title="page-11">
      pirma, šios direktyvos 10 straipsnio 1 dalyje numatyta įstaiga, siekdama būti atleista nuo pareigos atlyginti žalą, turi įrodyti, kad eismo įvykyje nukentėjęs asmuo, savo noru įsėdęs į žalą sukėlusią transporto priemonę, žinojo, kad ši buvo pavogta, ir, antra, šiai nuostatai prieštarauja nacionalinė jurisprudencija, kurioje nacionalinės teisės aktai aiškinami taip, kad pirma aprašytu atveju pats nukentėjęs asmuo, siekdamas gauti žalos atlyginimą, turi įrodyti nežinojęs apie transporto priemonės vagystę.
    </p>
    <div class="signatures">
<p class="C77Signatures" id="para-108" title="page-11">
<span class="signatory">Parašai.</span>
</p>
</div>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">*</a>
</span>) Proceso kalba: italų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-2" href="#c-2">i</a>
</span>) Šios bylos pavadinimas išgalvotas. Jis neatitinka jokios bylos šalies tikrojo vardo, pavardės ar pavadinimo.</p>
</body>
</html>
