–

„GVC Services (Bulgaria)“ EOOD, atstovaujamos advokat D. Yordanov ir solicitors D. Tench, V. Nagrani, P. Montegriffo, G. Jackson ir E. Sheard,

–

Direktor na Direktsia „Obzhalvane i danachno-osiguritelna praktika“ – Sofia, atstovaujamos N. Kalistratov ir S. Atanasova,

–

Bulgarijos vyriausybės, atstovaujamos L. Zaharieva ir E. Petranova,

–

Danijos vyriausybės, atstovaujamos J. Nymann-Lindegren, M. S. Wolff ir P. Z. L. Ngo,

–

Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos F. Shibli, padedamo baristerių D. Yates ir L. Ruxandu,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos A. Armenia ir Y. Marinova,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2011 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvos 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (OL L 345, 2011, p. 8), 2 straipsnio a punkto i ir iii papunkčių, I priedo A dalies ab punkto ir B dalies paskutinės įtraukos išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Bulgarijoje įsteigtos „GVC Services (Bulgaria)“ EOOD (toliau – GVC) ir Direktor na Direktsia „Obzhalvane i danachno-osiguritelna praktika“ – Sofia (Sofijos skundų ir praktikos apmokestinimo ir socialinio draudimo srityje direkcijos direktorius, Bulgarija; toliau – direktorius) ginčą dėl pranešimo apie mokesčių perskaičiavimą, juo konstatuota mokesčių skola už dividendus, kuriuos laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 13 d. iki 2016 m. balandžio 21 d. GVC paskirstė ir pervedė savo patronuojančiajai bendrovei PGB Limited – Gibraltar, įsteigtai Gibraltare.

Teisinis pagrindas

Sąjungos teisė

Gibraltaro statusas

3

Pirmiausia reikia pažymėti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, susijusioje su mokesčių, mokėtinų už laikotarpį iki 2020 m. vasario 1 d., skolomis, nereikia atsižvelgti į Susitarimą dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (OL L 29, 2020, p. 7).

4

Gibraltaras yra Europos teritorija, už kurios išorės santykius atsako valstybė narė, t. y. Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, kaip tai suprantama pagal SESV 355 straipsnio 3 dalį, ir kuriai taikomos Sutarčių nuostatos.

5

Vis dėlto Akte dėl Danijos Karalystės, Airijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės stojimo sąlygų ir Sutarčių pritaikomųjų pataisų (OL L 73, 1972, p. 14; toliau – 1972 m. stojimo aktas) numatyta, kad tam tikros Sutarties nuostatos Gibraltarui netaikomos.

6

1972 m. stojimo akto 28 straipsnyje nustatyta:

7

Remiantis 1972 m. stojimo akto 29 straipsniu kartu su jo I priedo I dalies 4 punktu Gibraltaras nėra Sąjungos muitų teritorijos dalis.

Direktyva 2011/96

8

Direktyvos 2011/96 3–6 ir 8 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

9

Direktyvos 2011/96 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

10

Šios direktyvos 2 straipsnio a punkte nustatyta:

11

Pagal minėtos direktyvos 5 straipsnį „iš pelno, kurį dukterinė bendrovė paskirsto savo patronuojančiai bendrovei, mokestis prie šaltinio neišskaitomas“.

12

Direktyvos 2011/96 I priedo A dalyje nustatytas šios direktyvos 2 straipsnio a punkto i papunktyje nurodytų bendrovių sąrašas, o ab punkte minimos „bendrovės, įsteigtos pagal Jungtinės Karalystės įstatymus“.

13

Šio I priedo B dalyje pateiktas minėtos direktyvos 2 straipsnio a punkto iii papunktyje minėtų mokesčių sąrašas, kurio paskutinėje įtraukoje nurodytas „corporation tax Jungtinėje Karalystėje“.

Bulgarijos teisė

14

Zakon za korporativnoto podohodno oblagane (Pelno mokesčio įstatymas) (DV, Nr. 105, 2006 m. gruodžio 22 d.) 194 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta:

Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

15

GVC yra pagal Bulgarijos teisę įsteigta ribotos atsakomybės bendrovė, teikianti informacinių technologijų paslaugas. Iki 2016 m. vasario 1 d. jos visas kapitalas priklausė Gibraltare įsteigtai bendrovei PGB Limited – Gibraltar.

16

Laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 13 d. iki 2016 m. balandžio 21 d. GVC paskirstė savo patronuojančiajai bendrovei PGB Limited – Gibraltar dividendus ir jai juos pervedė neišskaičiuodama ir nemokėdama mokesčio Bulgarijoje, nes manė, kad pagal Pelno mokesčio įstatymo 194 straipsnio 3 dalį ši patronuojančioji bendrovė gali būti laikoma užsienio juridiniu asmeniu, kurio buveinės vieta mokesčių mokėjimo tikslais yra Sąjungos valstybėje narėje.

17

Manydama, kad šiuo atveju už paskirstytus dividendus turėjo būti taikomas mokestis prie šaltinio, 2017 m. gruodžio 1 d. kompetentinga Bulgarijos mokesčių institucija priėmė pranešimą apie mokesčio perskaičiavimą, juo siekė susigrąžinti 930 529,54 Bulgarijos levų (BGN) (apie 476 000 EUR) sumą, iš kurių 669 690,32 BGN (apie 342 000 EUR) buvo pagrindinė suma ir 260 839,22 BGN (apie 134 000 EUR) delspinigiai. GVC užginčijo šį pranešimą ir pateikė administracinį skundą direktoriui; šis minėtą pranešimą patvirtino. GVC kreipėsi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą su ieškiniu dėl patvirtinto pranešimo panaikinimo.

18

GVC tvirtina, kad Sąjungos teisė taikoma Gibraltarui, kuris yra Europos teritorija, už kurios išorės santykius atsako valstybė narė, kaip tai suprantama pagal SESV 355 straipsnio 3 dalį, ir kad dividendų paskirstymui netaikomos 1972 m. stojimo akto 28–30 straipsniuose numatytos išimtys. Šiuo aspektu pareiškėja laikosi nuomonės, kad patronuojančioji bendrovė atitinka Direktyvos 2011/96 2 straipsnio reikalavimus: ji gali būti prilyginta Didžiojoje Britanijoje įsteigtai bendrovei, o Gibraltare ji turi mokėti pelno mokestį, kuris, anot jos, prilygsta Direktyvos 2011/96 I priedo B dalyje nurodytam „corporation tax Jungtinėje Karalystėje“.

19

Direktorius tvirtina, kad Direktyvos 2011/96 I priede nustatytas aiškus ir išsamus į jos taikymo sritį patenkančių bendrovių (A dalis) ir mokesčių (B dalis) sąrašas. Jis mano, kad šioje direktyvoje išsamiai apibrėžta jos taikymo sritis, todėl ji negali būti taikoma Gibraltare įsteigtoms bendrovėms, kurios ten apmokestinamos pelno mokesčiu, nes mokesčių teisės normos negali būti aiškinamos plačiai.

20

Abejodamas, ar GVC, Gibraltare registruotos patronuojančiosios bendrovės, kuri ten apmokestinama pelno mokesčiu, patronuojamoji bendrovė patenka į Direktyvos 2011/96 taikymo sritį ir dėl to Bulgarijoje ji turi būti atleista nuo mokesčio prie šaltinio, Administrativen sad Sofia-grad (Sofijos administracinis teismas, Bulgarija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo

21

Jungtinės Karalystės vyriausybė, formaliai nepareiškusi nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, rašytinėse pastabose nurodo, kad nėra būtina atsakyti į prejudicinius klausimus, kad būtų galima išspręsti ginčą pagrindinėje byloje.

22

Dėl Gibraltaro statuso pagal Sąjungos teisę, kaip jį patvirtino Teisingumo Teismas, PGB Limited – Gibraltar, Gibraltare įsteigta bendrovė, atitinka Pelno mokesčio įstatymo 194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą sąlygą, t. y. būti užsienio juridiniu asmeniu, turinčiu savo buveinę mokesčių tikslais kitoje Sąjungos valstybėje narėje. Todėl, šios vyriausybės teigimu, nereikia aiškinti Direktyvos 2011/96.

23

Šiuo klausimu primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją nacionalinio teismo pateiktiems klausimams dėl Sąjungos teisės išaiškinimo, atsižvelgiant į jo paties nurodytą teisinį pagrindą ir faktines aplinkybes, kurių tikslumo Teisingumo Teismas neprivalo tikrinti, taikoma svarbos prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prejudicinio klausimo, tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas neturi jokio ryšio su tikrove arba pagrindinės bylos dalyku, jeigu problema hipotetinė arba Teisingumo Teismas neturi faktinės ir teisinės informacijos, būtinos naudingai atsakyti į jam pateiktus klausimus (2020 m. sausio 30 d. Sprendimo I.G.I., C‑394/18, EU:C:2020:56, 56 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

24

Nagrinėjamu atveju, kaip aiškiai nurodo pati Jungtinės Karalystės vyriausybė, pagrindinėje byloje nagrinėjamos nacionalinės teisės nuostatos būtent ir yra Direktyvos 2011/96 perkėlimo į nacionalinę teisę priemonės.

25

Be to, kaip matyti iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar PGB Limited – Gibraltar, Gibraltare įsteigta bendrovė, patenka į Direktyvos 2011/96 taikymo sritį tam, kad pateisintų GVC, jos patronuojamosios bendrovės, atleidimą nuo mokesčio prie šaltinio Bulgarijoje pagal šios direktyvos 5 straipsnį.

26

Tokiomis aplinkybėmis negalima teigti, kad šioje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašomas Direktyvos 2011/96 išaiškinimas yra nesusijęs su tikrove arba pagrindinės bylos dalyku arba kelia hipotetinę problemą, nes toks aiškinimas būtinas šiam ginčui išspręsti.

27

Taigi prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas.

Dėl prejudicinių klausimų

28

Savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2011/96 2 straipsnio a punkto i ir iii papunkčiai, siejami su šios direktyvos I priedo A dalies ab punktu ir B dalies paskutine įtrauka, turi būti aiškinami taip, kad šiose nuostatose esančios sąvokos „bendrovės, įsteigtos pagal Jungtinės Karalystės įstatymus“ ir „corporation tax Jungtinėje Karalystėje“ taikomos Gibraltare įsteigtoms bendrovėms, kurios ten apmokestinamos pelno mokesčiu.

29

Pirmiausia reikia pažymėti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamam laikotarpiui taikoma Direktyva 90/435, iš dalies pakeista 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/98/EB (OL L 363, 2006, p. 129) (toliau – Direktyva 90/435), ir Direktyva 2011/96, kuri panaikino ir pakeitė šią pirmąją direktyvą. Kadangi reikšmingos nuostatos vis dėlto liko nepakitusios, šiuo atveju pakanka atsakyti į pateiktus klausimus, atsižvelgiant tik į reikšmingas Direktyvos 2011/96 nuostatas.

30

Pagrindinėje byloje reikšmingu laikotarpiu Gibraltaras buvo Europos teritorija, už kurios išorės santykius atsako valstybė narė, t. y. Jungtinė Karalystė, todėl Sąjungos teisė iš esmės buvo taikoma šioje teritorijoje pagal SESV 355 straipsnio 3 punktą, išskyrus 1972 m. stojimo akte aiškiai numatytas išimtis (2003 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Komisija / Jungtinė Karalystė, C‑30/01, EU:C:2003:489, 47 punktas; 2017 m. spalio 12 d. Nutarties Fisher, C‑192/16, EU:C:2017:762, 29 punktas; 2018 m. sausio 23 d. Sprendimo Buhagiar ir kt., C‑267/16, EU:C:2018:26, 31 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

31

Dėl Direktyvos 2011/96 reikia pažymėti, kad ji buvo priimta remiantis SESV 115 straipsniu, kuriuo Tarybai leidžiama priimti direktyvas dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, turinčių tiesioginį poveikį vidaus rinkos sukūrimui ir veikimui, suderinimo. Pagal jos 3–6 konstatuojamąsias dalis šios direktyvos tikslas yra atleisti nuo mokesčio prie šaltinio patronuojamųjų bendrovių paskirstytus dividendus ir kitą pelną jų patronuojančiajai bendrovei ir panaikinti šių pajamų dvigubą apmokestinimą patronuojamosios bendrovės lygiu tam, kad būtų palengvintas bendrovių grupavimas Sąjungoje (šiuo klausimu dėl Direktyvos 90/435 žr. 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Brussels Securities, C‑389/18, EU:C:2019:1132, 35 ir 36 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

32

Kaip išvados 30 punkte pažymėjo generalinis advokatas, neginčijama, kad Direktyvai 2011/96 netaikoma nė viena iš 1972 m. stojimo akto 28 ir 29 straipsniuose numatytų išimčių.

33

Atsižvelgiant į tai, siekiant išsiaiškinti, ar Gibraltare įsteigtos patronuojančiosios bendrovės, kurios ten apmokestinamos pelno mokesčiu, gali pasinaudoti Direktyvos 2011/96 5 straipsnyje numatytu valstybėse narėse įsteigtų jų patronuojamųjų bendrovių paskirstyto pelno atleidimu nuo mokesčio prie šaltinio, reikia atsižvelgti į šios direktyvos nuostatas, kurios apibrėžia jos materialinę taikymo sritį, t. y. į kumuliacines sąlygas, numatytas Direktyvos 2011/96 2 straipsnio a punkte, siejamame su šios direktyvos I priedo A dalies ab punktu ir B dalies paskutine įtrauka.

34

Šiuo klausimu reikia priminti, pirma, kad, kaip jau konstatuota šio sprendimo 29 punkte, kadangi šių nuostatų taikymo sritis iš esmės sutampa su Direktyvos 90/435 nuostatomis, Teisingumo Teismo jurisprudencija, susijusi su antrąja iš šių direktyvų, taip pat taikoma pirmajai iš šių direktyvų (2018 m. birželio 14 d. Nutarties GS, C‑440/17, nepaskelbta Rink., EU:C:2018:437, 30 punktas). Teisingumo Teismas nusprendė, kad Direktyva 90/435 nesiekiama nustatyti bendros sistemos visoms valstybių narių bendrovėms ar visų rūšių kapitalo dalims (2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Les Vergers du Vieux Tauves, C‑48/07, EU:C:2008:758, 49 punktas ir 2009 m. spalio 1 d. Sprendimo Gaz de France – Berliner, C‑247/08, EU:C:2009:600, 36 punktas).

35

Iš to matyti, kad, kaip išvados 36 punkte pažymėjo generalinis advokatas, teisinio saugumo sumetimais bet kokia galimybė pagal analogiją išplėsti Direktyvos 2011/96 taikymo sritį kitoms bendrovėms nei išvardytosios šios direktyvos I priedo A dalyje, atmetama, nes šios direktyvos materialinė taikymo sritis apibrėžta išsamiame bendrovių sąraše.

36

Antra, reikia pabrėžti, kad iš Direktyvos 2011/96 2 straipsnio a punkto, siejamo su jos I priedo A dalies ab punktu ir B dalies paskutine įtrauka, formuluotės matyti, kad, kiek tai susiję su Jungtine Karalyste, Direktyva 2011/96 taikoma tik „bendrovėms, įsteigtoms pagal Jungtinės Karalystės įstatymus“ ir apmokestinamoms „corporation tax Jungtinėje Karalystėje“.

37

Šiose nuostatose yra aiški nuoroda į Jungtinės Karalystės įstatymus. Jos turi būti aiškinamos pagal taikytiną nacionalinę teisę (šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Bank Handlowy ir Adamiak, C‑116/11, EU:C:2012:739, 50 punktą).

38

Reikia pažymėti, kad rašytinėse pastabose Jungtinės Karalystės vyriausybė patikslino, jog pagal šios valstybės narės nacionalinę teisę bendrovės, įsteigtos pagal jos įstatymus, gali būti tik tos bendrovės, kurios laikomos įsteigtomis Jungtinėje Karalystėje, ir tokios bet kuriuo atveju nėra Gibraltare įsteigtos bendrovės (to oficialiai neginčijo kitos proceso Teisingumo Teisme šalys).

39

Be to, ši vyriausybė patikslino (tai taip pat nėra ginčijama), kad pagal Jungtinės Karalystės vidaus teisę Gibraltare taikomas mokestis nėra „corporation tax Jungtinėje Karalystėje“.

40

Iš to, atsižvelgiant į Teisingumo Teismui pateiktą bylos medžiagą, matyti, kad Gibraltare įsteigtos bendrovės neatitinka Direktyvos 2011/96 2 straipsnio a punkto i papunktyje, siejamame su šios direktyvos I priedo A dalies ab punktu, numatytos taikymo sąlygos ir kad Gibraltaro nustatyta mokesčių sistema neatitinka šios direktyvos 2 straipsnio a punkto iii papunktyje, siejamame su jos I priedo B dalies paskutine įtrauka, numatytos taikymo sąlygos.

41

Pirma išdėstyti argumentai nepažeidžia pareigos klostantis pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms laikytis SESV 49 ir 63 straipsnių ir galbūt patikrinti, ar patronuojamosios bendrovės Bulgarijoje paskirstyto pelno apmokestinimas Gibraltare įsteigtai patronuojančiajai bendrovei, atsižvelgiant į įsisteigimo teisę arba laisvą kapitalo judėjimą, kuriuo naudojasi Gibraltare įsteigtos įmonės (2017 m. spalio 12 d. Nutarties Fisher, C‑192/16, EU:C:2017:762, 26 ir 27 punktai), yra apribojimas, ir, jei taip, ar toks apribojimas yra pateisinamas.

42

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti, kad Direktyvos 2011/96 2 straipsnio a punkto i ir iii papunkčiai, siejami su šios direktyvos I priedo A dalies ab punktu ir B dalies paskutine įtrauka, turi būti aiškinami taip, kad šiose nuostatose esančios sąvokos „bendrovės, įsteigtos pagal Jungtinės Karalystės įstatymus“ ir „corporation tax Jungtinėje Karalystėje“ neapima Gibraltare įsteigtų bendrovių, kurios ten apmokestinamos pelno mokesčiu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.