(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/388 (2) (toliau – pradinis reglamentas) Europos Komisija (toliau – Komisija) importuojamiems Indijos kilmės (3) kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžiams ir vamzdeliams nustatė galutinį antidempingo muitą (toliau – pradinės priemonės). Tyrimas, po kurio buvo nustatytas šis antidempingo muitas, toliau bus vadinamas pradiniu antidempingo tyrimu.

(2)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/387 (4) Komisija nustatė galutinį kompensacinį muitą tam pačiam importuojamam Indijos kilmės produktui. Tyrimas, po kurio buvo nustatytas šis kompensacinis muitas, toliau bus vadinamas pradiniu antisubsidijų tyrimu.

(3)

Komisijos gyvendinimo reglamentais (ES) 2022/926 (5) ir (ES) 2022/927 (6) Komisija, atlikusi priemonių galiojimo termino peržiūrą, paliko galioti galutinį antidempingo muitą ir galutinį kompensacinį muitą dar penkeriems metams.

(4)

Pradiniame reglamente bendrovei „Electrosteel Castings Ltd“ (toliau – bendrovė ECL, pareiškėjas arba bendrovė) nustatytas 4,1 % dempingo skirtumas. Atlikus atskirą pradinį antisubsidijų tyrimą dėl to paties produkto iš tos pačios nagrinėjamosios šalies, bendrovei ECL nustatytas 9 % kompensacinis muitas, iš kurio 6,04 % buvo pagrįsta subsidijomis, kurios priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas.

(5)

Vadovaudamasi pagrindiniu antidempingo reglamentu ir Komisijos reglamentu (ES) 2016/1037 (7) (toliau – pagrindinis antisubsidijų reglamentas), Komisija atsižvelgė į tai, kad trys iš tirtų subsidijavimo schemų buvo eksporto subsidijos, dėl kurių faktiškai buvo sumažintos eksporto kainos ir atitinkamai padidintas dempingo skirtumas.

(6)

Taigi Komisija sumažino dempingo skirtumą atėmusi per pradinį antisubsidijų tyrimą nustatytas subsidijų sumas, susijusias su schemomis, kurios priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas. Remiantis šiuo metodu, galutinis antidempingo muitas pareiškėjui buvo sumažintas iki 0 %.

(7)

2022 m. rugsėjo 22 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (8) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) Komisija pagal pagrindinio antidempingo reglamento 11 straipsnio 3 dalį paskelbė apie importuojamiems Indijos kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžiams ir vamzdeliams taikomų antidempingo priemonių dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą.

(8)

Peržiūra, kuri apėmė tik eksportuojančio gamintojo ECL dempingo tyrimą, inicijuota gavus pareiškėjo prašymą. Prašymas buvo pateiktas dėl pareiškėjo ir su juo susijusios bendrovės „Srikalahasthi Pipes Ltd“ (toliau – bendrovė SPL) susijungimo, dėl kurio 2020 m. spalio mėn. buvo priimtas valdybos sprendimas.

(9)

Dėl bendrovių ECL ir SPL susijungimo susidarė padėtis, kai galiojanti antidempingo priemonė greičiausiai nebereikalinga arba nebepakankama siekiant kovoti su žalą darančiu dempingu, kaip apibrėžta pagrindinio antidempingo reglamento 11 straipsnio 3 dalyje. Taip buvo todėl, kad atliekant pradinį antidempingo tyrimą apskaičiuotas dempingo skirtumas neapėmė bendrovės SPL pardavimo vidaus rinkoje. Be to, teisiniuose susijungimo dokumentuose buvo numatyta sinergija, kuri galėtų turėti įtakos pareiškėjo sąnaudų struktūrai, taigi ir dempingo skirtumui.

(10)

Komisija laikėsi nuomonės, kad prašyme pateikta pakankamai įrodymų, jog pasikeitė aplinkybės, kuriomis remiantis buvo nustatytos galiojančios priemonės, ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai.

(11)

Atliekant dempingo lygio tyrimą nagrinėtas 2021 m. balandžio 1 d.–2022 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(12)

Komisija apie dalinę tarpinę peržiūrą oficialiai pranešė pareiškėjui, eksportuojančios šalies valdžios institucijoms, kitiems žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Sąjungos pramonei. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Sąjungos gamintojas „Saint-Gobain PAM Canalisations“ (toliau – bendrovė SG PAM) pateikė pastabų dėl peržiūros inicijavimo (žr. 1.8 skirsnį).

(13)

Norėdama gauti tyrimui reikalingos informacijos, Komisija nusiuntė klausimyną pareiškėjui, o pastarasis klausimyno atsakymus pateikė iki nurodyto termino. Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga dempingo dydžiui nustatyti. Pagal pagrindinio antidempingo reglamento 16 straipsnį pareiškėjo patalpose buvo surengtas Komisijos tikrinamasis vizitas. Komisija taip pat surengė vaizdo konferencijas su susijusiomis bendrovėmis, kad patikrintų jų pateiktą informaciją.

(14)

2023 m. liepos 10 d. raštu (toliau – raštas, pateiktas pagal 18 straipsnį) Komisija informavo pareiškėją apie kilusias abejones dėl bendrovės duomenų patikimumo. Rašte ji išsamiai nurodė, kodėl, jos nuomone, bendrovė ECL galimai pateikti melagingą ar klaidinančią informaciją. Komisija taip pat informavo pareiškėją, kad ji gali taikyti pagrindinio antidempingo reglamento 18 straipsnį, ir apie jo taikymo padarinius.

(15)

2023 m. liepos 24 d. raštais Indijos Vyriausybė (toliau – IV), bendrovės ECL ir SG PAM pateikė pastabų dėl rašto pagal 18 straipsnį ir dėl faktų atskleidimo.

(16)

Komisija taip pat gavo pastabų iš bendrovės ECL gaminamų kaliojo ketaus vamzdžių platintojų Sąjungos rinkoje – bendrovių „Valdro“, „Fusion Pipeline Products Limited“ (toliau – bendrovė „Fusion Pipelines Products“), „CO.ME.CAR SRL“, „Deschacht“, „Idrovit SRL“, „Vodoskok d.d.“ ir „WAPPTech Ltd“.

(17)

Bendrovės ECL prašymu 2023 m. liepos 26 d. buvo surengtas klausymas.

(18)

2023 m. rugpjūčio 24 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino pasiūlyti iš dalies keisti bendrovei ECL taikomą muito normą. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė teikti pastabas iki 2023 m. rugsėjo 6 d. ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(19)

Pastabas šiuo klausimu Komisija gavo iš IV, SG PAM, ECL ir Europos bendrovių „Deschacht“, „IBECO AB“, „VAPPtech Environrnental Ltd“ (toliau – bendrovė „VAPPtech“) ir „Vodoskok“.

(20)

IV prašymu 2023 m. rugsėjo 4 d. surengtas IV ir Komisijos tarnybų klausymas. Bendrovės ECL prašymu 2023 m. rugsėjo 6 d. surengtas dar vienas jos ir Komisijos tarnybų klausymas. Komisija apsvarstė visų suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas.

(21)

2023 m. spalio 3 d. Komisija dar kartą atskleidė savo išvadas dėl turimų faktų naudojimo (žr. 3.6 skirsnį) ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pateikti jas iki 2023 m. spalio 6 d. Pastabų pateikė IV, bendrovės ECL ir SG PAM. Komisija apsvarstė visų suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas.

(22)

Spalio 16 d. Komisija dar kartą atskleidė savo išvadas dėl normaliosios vertės ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pateikti jas iki 2023 m. spalio 17 d. Pastabų pateikė IV ir bendrovė ECL. Komisija apsvarstė visų suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas.

(23)

2023 m. rugpjūčio 28 d. raštu bendrovė ECL pranešė Komisijai pageidaujanti atsiimti prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą. Ji pakartojo savo pastabose dėl bendrojo faktų atskleidimo dokumento pateiktus argumentus, kad tyrimas turėtų būti nutrauktas.

(24)

Bendrovė ECL nurodė Komisijos faktų atskleidimo dokumente padarytas išvadas dėl turimų faktų naudojimo. Ji manė pateikusi svarbių įrodymų, kad įtikintų Komisiją dėl bendrovės duomenų tikslumo, ypač dėl kiekvieno vamzdžio metalo svorio per PTL, ir kad ji negalėjo pateikti daugiau įrodymų, nes vamzdžiai jau buvo parduoti. Bendrovė ECL taip pat teigė, kad duomenų (metalo svorio) registravimo metodas buvo taikomas visuose jos apskaitos įrašuose ir bendrovės sistemoje SAP (9). Ji įsipareigojo ateityje imtis reikiamų veiksmų, kad kiekvieno pagaminto vamzdžio metalo svoris būtų tikrinamas ir tinkamai registruojamas. Todėl bendrovė ECL laikėsi nuomonės, kad peržiūra nepagrįsta ir turėtų būti nutraukta.

(25)

Remdamasi 3.2 skirsnyje išdėstytomis išvadomis dėl priežasčių, dėl kurių, jos nuomone, duomenys buvo pateikti neteisingai, Komisija atsižvelgė į bendrovės ECL įsipareigojimą ateityje registruoti vamzdžių svorį. Vis dėlto ji laikėsi nuomonės, kad šis įsipareigojimas negali pateisinti vykdomos peržiūros nutraukimo, nes jis neturi įtakos dabartinėms išvadoms, susijusioms su praeities laikotarpiu.

(26)

Bendrovė ECL taip pat teigė, kad Komisijai nustačius 12,9 % kitiems eksportuotojams taikomą muitą, kaip nurodyta bendrajame faktų atskleidimo dokumente, be bendrovei jau taikomo 9 % kompensacinio muito, ji negalėtų toliau prekiauti nagrinėjamuoju produktu Sąjungos rinkoje ir turėtų uždaryti savo patronuojamąsias įmones ir (arba) padalinius Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Vokietijoje. Todėl apie 60 bendrovės ECL tiesiogiai įdarbintų asmenų prarastų darbą.

(27)

Bendrovė ECL taip pat nurodė įvairių nepriklausomų Italijos, Prancūzijos, Belgijos, Airijos ir Kroatijos platintojų pateiktą informaciją, kurioje teigiama, kad Sąjungos rinkoje kilusi rimta konkurencijos problema. Bendrovė teigė, kad jei ji negalėtų aprūpinti šių platintojų, daugeliu atvejų jie būtų priversti nutraukti veiklą, todėl įvairiose Sąjungos valstybėse narėse būtų prarasta tūkstančiai tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų. Bendrovė ECL laikėsi nuomonės, kad dėl to ekonominiai nuostoliai įvairiose valstybėse narėse būtų dar didesni. Be to, jos nuomone, jos pasitraukimas iš Sąjungos rinkos tik sustiprintų beveik monopolinę bendrovės SG PAM padėtį šioje rinkoje ir tai pakenktų platesniems Sąjungos interesams.

(28)

Bendrovės „CO.ME.CAR S.r.l.“, „Deschacht“, „Vodoskok d.d.“ ir „WAPPtech“ paprašė Komisijos nutraukti peržiūrą. Jos pabrėžė bendrovės ECL buvimo Sąjungos rinkoje svarbą ir nurodė beveik monopolinę bendrovės SG PAM padėtį ir tai, ką jos apibūdino kaip antikonkurencinį elgesį.

(29)

Visos šios bendrovės taip pat paminėjo, kad bendrovės ECL pasitraukimas iš Sąjungos rinkos turėtų didelį ekonominį poveikį jų veiklai ir Sąjungos kaliojo ketaus vamzdžių rinkai. Pavyzdžiui, bendrovė „Deschacht“ paminėjo, kad smarkiai sumažėtų kaliojo ketaus vamzdžių pasiūla Belgijoje ir tai būtų žalinga kaliojo ketaus vamzdžių pramonei. Bendrovė „WAPPTech“ nurodė, kad didelę jos metinės apyvartos dalį sudaro bendrovės ECL kaliojo ketaus vamzdžių pardavimas Europoje, užtikrinantis bendrovės ekonominį stabilumą. Bendrovė „Vodoskok“ taip pat paminėjo, kad, jos nuomone, didelis ekonominis poveikis nustačius siūlomas priemones paveiktų tiekimo grandinę ir būtų prarasta darbo vietų.

(30)

Bendrovė SG PAM pareiškė nesutinkanti su tyrimo nutraukimu dėl bendrovės ECL atsiimto prašymo atlikti peržiūrą. Jos nuomone, nutraukimas prieštarautų Sąjungos interesams, visų pirma atsižvelgiant į padidėjusį bendrovės ECL importą mažomis kainomis į Sąjungos rinką. Ji nurodė Komisijos išvadas dėl Sąjungos pramonei padarytos žalos pradiniame tyrime ir per paskutinę priemonių galiojimo termino peržiūrą.

(31)

Bendrovė SG PAM taip pat priminė, kad peržiūra pradėta bendrovės ECL prašymu ir kad ji apsiribojo pakartotiniu jos dempingo skirtumo vertinimu, todėl Komisija negalėjo iš naujo įvertinti Sąjungos interesų.

(32)

Be to, ši bendrovė teigė, kad nėra prielaidų manyti, kad bendrovė ECL turėtų pasitraukti iš Sąjungos rinkos, jei jai taikomi muitai būtų padidinti. Bendrovė SG PAM priminė, kad antidempingo priemonėmis siekiama ne užkirsti kelią importui, o užtikrinti, kad importas būtų vykdomas sąžininga kaina. Jos nuomone, tvirtinimai dėl jos antikonkurencinio elgesio nepagrįsti ir jais siekiama tik pakenkti bendrovės reputacijai. Be to, jos nuomone, yra alternatyvių tiekimo šaltinių, pavyzdžiui, kitų Europos gamintojų „Duktus-VonRoll“ ir TRM parduodamų produktų, taip pat importuojamų produktų iš Turkijos, JAE, Kinijos ir Irano bei Indijos bendrovės „Jindal“.

(33)

Bendrovė SG PAM taip pat teigė, kad kaliojo ketaus vamzdžių rinka neapsiriboja viena medžiaga, nes kaliojo ketaus vamzdžius galima pakeisti tinkama alternatyva – kitų rūšių vamzdžiais. Ji nurodė nacionalinės valdžios institucijų ir Komisijos išvadas, padarytas atliekant įvairią su konkurencija šioje rinkoje susijusią analizę. Bendrovė SG PAM taip pat pažymėjo, kad kai kuriose valstybėse narėse bendrovei ECL teko nemaža rinkos dalis ir kad, remiantis jos pačios teiginiais, ši bendrovė užima 30 % Prancūzijos rinkos ir 50 % – Ispanijos. Todėl, jos nuomone, bendrovė ECL turi didelę įtaką rinkoje.

(34)

Bendrovė SG PAM atsižvelgė į pateiktas įvairių platintojų pastabas. Jos nuomone, platintojų veiklos, susijusios su vandentiekiui skirtais kaliojo ketaus vamzdžiais, dalis nebuvo didelė – vidutiniškai 3–10 %, ir ne daugiau kaip 20 %. Todėl, jos nuomone, net jei šie platintojai negalėtų įsigyti produktų iš bendrovės ECL, poveikis jiems nebūtų pražūtingas. Be to, bendrovė SG PAM teigė, kad nėra požymių, kad šių platintojų padėtis būtų tipiška kaliojo ketaus vamzdžių rinkoje.

(35)

Po faktų atskleidimo bendrovė SG PAM taip pat teigė, kad, jos nuomone, jokie bendrovės ECL prisiimti įsipareigojimai dėl būsimo elgesio neturi įtakos dabartinio tyrimo išvadoms ir kad tyrimo nutraukimas prieštarautų gero administravimo principui, nes jis truko ilgiau nei vienus metus ir apėmė patikrinimus vietoje ir nuotolinius patikrinimus. Ji taip pat laikėsi nuomonės, kad tyrimas negali būti nutrauktas atsižvelgiant į Komisijos išvadas dėl bendrovės ECL pateiktos melagingos ir klaidinančios informacijos.

(36)

Pirmiausia Komisija pažymėjo, kad pagrindinio antidempingo reglamento 9 straipsnio 1 dalies formuluotėje, susijusioje su skundo atsiėmimu, vartojamas veiksmažodis „gali“, todėl Komisija nėra įpareigota užbaigti tyrimą, o tik turi galimybę tai padaryti, nebent toks baigimas prieštarautų Sąjungos interesams. Kitaip tariant, Komisija turi tik išnagrinėti, ar baigimas prieštarauja Sąjungos interesams, jei ji svarsto tokią galimybę. Šiuo atveju Komisija nemano, kad yra priežasčių baigti tyrimą.

(37)

Iš tiesų Komisija priminė, kad peržiūra inicijuota remiantis tuo, kad bendrovė ECL susijungė su susijusia bendrove. Dėl susijungimo, kaip išsamiai aprašyta 3.1 skirsnyje, pasikeitė aplinkybės ir šie pokyčiai laikomi ilgalaikiais, todėl pagal pagrindinio antidempingo reglamento 11 straipsnio 3 dalį reikėjo perskaičiuoti per pradinį tyrimą nustatytą dempingo skirtumą.

(38)

Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į poreikį pašalinti prekybą iškraipantį poveikį ir atkurti veiksmingą konkurenciją, reikia nustatyti tinkamą dempingo skirtumą, ypač šiuo atveju, kai buvo pateikta klaidinanti informacija.

(39)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga užbaigti peržiūrą ir taip neatsižvelgti į šio tyrimo išvadas, ir nusprendė jį tęsti.

(40)

Pradėjus tyrimą Sąjungos gamintojas SG PAM tvirtino, kad pastaruosius dešimt metų jam neigiamą poveikį darė nesąžininga bendrovės ECL veikla ir padidėjęs dempingas.

(41)

Bendrovė SG PAM taip pat teigė, kad prašyme nepateikta jokios informacijos, pagrindžiančios įtariamą dempingo sumažėjimą arba ryšį tarp susijungimo ir dempingo dydžio pokyčių. Ji teigė, kad į bendrovių ECL ir SPL santykį jau buvo atsižvelgta pradiniame tyrime ir nustatant bendrovės ECL dempingo skirtumą buvo naudojami abiejų bendrovių duomenys. Ji taip pat laikėsi nuomonės, kad atlikus peržiūrą dempingo skirtumas greičiausiai padidėtų.

(42)

Atsakydama į tai, bendrovė ECL teigė, kad bendrovės SG PAM argumentai nepagrįsti faktais. Jos nuomone, nuo pradinio tyrimo bendrovės SG PAM rinkos dalis padidėjo, o bendra bendrovės ECL pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis sumažėjo. Bendrovė ECL taip pat teigė, kad tuo pat metu jos pardavimo kainos padidėjo ir viršijo jos į Sąjungą eksportuojamam produktui nustatytų priemonių lygį. Jos nuomone, finansiniai rezultatai, naujos investicijos ir padidėjęs pardavimo lygis įrodo puikius bendrovės SG PAM veiklos rezultatus.

(43)

Be to, bendrovė ECL pažymėjo, kad ankstesnė tarpinė peržiūra dėl bendrovės ECL, atlikta bendrovės SG PAM prašymu, buvo nutraukta, kai pastaroji prašymą atsiėmė. Bendrovės ECL teigimu, tai reiškia, kad bendrovė SG PAM manė, jog bendrovės ECL dempingas sumažėjo. Bendrovės ECL nuomone, bendrovė SG PAM gavo naudos iš pernelyg didelių antidempingo ir kompensacinių priemonių, taikomų nagrinėjamojo produkto Indijos eksportuojantiems gamintojams. Bendrovė ECL taip pat teigė, kad sprendimas inicijuoti dabartinę tarpinę peržiūrą buvo pagrįstas ne jos, o Komisijos vertinimu, kad susijungimas turėjo įtakos bendrovės sąnaudų struktūrai.

(44)

Vertindama šiuos teiginius Komisija pažymėjo, kad peržiūros tikslas buvo nustatyti naują bendrovės ECL dempingo dydį atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes. Ji taip pat paaiškino, kad atliekant pradinius dempingo skaičiavimus nebuvo naudojami susijusios bendrovės SPL duomenys. Be to, tai, kad pradiniame antidempingo tyrime nebuvo naudojami bendrovės SPL duomenys, nebuvo vienintelis veiksnys, į kurį reikėjo atsižvelgti inicijuojant peržiūrą. Komisijos nuomone, taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad dėl susijungimo atsirado sinergija, dėl kurios sumažėjo tam tikros sąnaudos, turėjusios įtakos bendrovės veiklai ir sąnaudoms. Todėl peržiūra buvo pagrįsta, o tvirtinimas buvo atmestas.

(45)

Bendrovė SG PAM taip pat teigė, kad prašymas neatitiko nekonfidencialios informacijos tvarkymo standartų ir pareiškėjas nepateikė pakankamai išsamių nekonfidencialių santraukų, kurios leistų tinkamai suprasti konfidencialiai pateiktos informacijos esmę ir atitiktų pagrindinio antidempingo reglamento 19 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

(46)

Komisija pažymėjo, kad visas prašymas buvo nekonfidencialus. Be to, ji atkreipė dėmesį, kad bendrovė SG PAM konkrečiai nenurodė, kokios informacijos, jos nuomone, trūko atviroje bylos versijoje. Todėl ji tvirtinimą atmetė.

(47)

Bendrovė SG PAM taip pat teigė, kad Komisija turėtų pratęsti tiriamąjį laikotarpį, kad būtų atsižvelgta į įtariamą aplinkybių pasikeitimą. Bendrovės ECL susijungimas su susijusia bendrove SPL įsigaliojo nuo 2022 m. sausio 1 d. Tačiau Komisijos pasirinktas peržiūros tiriamasis laikotarpis buvo nustatytas nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d., kad būtų suderintas su tradiciniais Indijos finansinės atskaitomybės metais. Pasak bendrovės SG PAM, tai reiškia, kad trys peržiūros tiriamojo laikotarpio ketvirčiai (nuo 2021 m. balandžio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn.) apėmė laikotarpį iki įtariamo aplinkybių pasikeitimo, o trijų ankstesnių ketvirčių duomenys bet kuriuo atveju neatspindėtų jokių pokyčių, atsiradusių dėl susijungimo.

(48)

Dėl tvirtinimo, kad peržiūros tiriamasis laikotarpis nėra tinkamas, Komisija paaiškino, kad buvo nustatyta, jog veiklos, administraciniu ir apskaitos požiūriu susijungimas atgaline data (10) įsigaliojo nuo 2020 m. spalio 1 d. Todėl ji galėjo įvertinti susijungimo poveikį per visą peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(49)

Bendrovės SG PAM teigimu, Komisija taip pat turėjo patikrinti Indijoje ir Sąjungoje parduodamų vamzdžių ir vamzdelių savybių skirtumus. Šie skirtumai, jos nuomone, daugiausia susiję su slėgio ir storio klasėmis, svoriu, ilgiu ir danga. Be to, bendrovė SG PAM nurodė, kad bendrovė ECL parduoda sunkesnius vamzdžius ir kad tie patys vamzdžiai Indijoje gali būti naudojami kitaip nei Sąjungoje. Ji pateikė pavyzdį – K9 (11) klasės vamzdį, kuris, jos teigimu, Indijoje paprastai naudojamas vandeniui, o Sąjungoje tam pačiam tikslui naudojami K7 klasės vamzdžiai. Bendrovės SG PAM nuomone, šie skirtumai gali pateisinti koregavimus, kad būtų galima sąžiningai palyginti Indijos vidaus rinkoje ir Sąjungos rinkoje parduodamus produktus. Bendrovė ECL su tuo nesutiko ir pateikė išsamią informaciją apie savo produktų technines charakteristikas ir įtariamus skirtumus.

(50)

Pagal Komisijos praktiką dempingo skirtumas apskaičiuojamas lyginant produkto rūšies normaliąją vertę su panašios rūšies produkto eksporto kaina. Todėl buvo atsižvelgta į bendrovės SG PAM nurodytus skirtumus, nes skirtingos slėgio klasės buvo laikomos skirtingų rūšių produktais. Komisija manė, kad į bendrovei SG PAM susirūpinimą keliančius klausimus buvo visiškai atsižvelgta.

(51)

Bendrovė SG PAM taip pat teigė, kad dėl naujos ECL įmonių grupės struktūros atsirado daug galimybių taikyti kryžminį kompensavimą, vidaus pardavimą ne rinkos verte, į apskaitą neįtrauktas paslaugas ir (arba) kitus dalykus, kurie gali turėti didelės įtakos sąnaudų vertinimui ir bendrovės vykdomo pardavimo vidaus ir ES rinkose palyginimui. Todėl, jos nuomone, Komisija turėtų į tai atkreipti dėmesį vertindama susijusių subjektų sandorius. Šiuo tikslu bendrovė SG PAM pateikė ECL grupės struktūros santrauką ir nurodė veiksnius, į kuriuos, jos nuomone, Komisija turėtų atsižvelgti apskaičiuodama dempingą. Bendrovė SG PAM nurodė kokso, pagaminto vienoje iš bendrovės ECL gamyklų Haldijoje, tiekimą ir akmens anglių importą iš Australijos, prie kurių galėjo prisidėti kai kurios bendrovės ECL susijusios šalys. Bendrovės SG PAM teigimu, tas pats pasakytina ir apie Sąjungos rinką, kurioje bendrovė ECL parduoda per kelias susijusias šalis. Bendrovė SG PAM nurodė dviejų susijusių šalių, t. y. bendrovių „Electrosteel Trading S.A.“ ir „Electrosteel Europe S.A.“, metinėse ataskaitose minimas nuolaidas, metų pabaigos premijas, pardavimą nuline verte ir kitą rinkos praktiką. Bendrovė SG PAM taip pat nurodė galimus ECL subjektų metinėse ataskaitose minimus sandorius tarp bendrovių ECL ir „Electrosteel Algeria SPA“, „Electrosteel Castings Gulf FZE“ (JAE), „Electrosteel Bahrain Holding WLL“ (Bahreinas) ir „Electrosteel Doha for Trading LLC“ (Kataras), kuriuos Komisija turėtų išnagrinėti, kad patikrintų galimą šių subjektų dalyvavimą parduodant nagrinėjamąjį produktą Sąjungos rinkoje.

(52)

Atlikdama vertinimą Komisija atsižvelgė į šiuos elementus, peržiūrėjo įmonių grupės struktūrą ir susijusių šalių organizaciją, kiek šie ryšiai buvo svarbūs nustatant naują bendrovės ECL dempingo skirtumą. Šiuo tikslu ji atsižvelgė į tai, kad nagrinėjamasis produktas Sąjungos rinkoje buvo parduodamas per susijusias šalis.

(53)

Bendrovė SG PAM teigė, kad, kadangi geležies rūdos rinka Indijoje buvo iškraipyta ir šie iškraipymai buvo nustatyti pradiniame reglamente, kuriuo eksportuojantiems Indijos gamintojams nustatytas kompensacinis muitas, Komisija, apskaičiuodama normaliąją vertę pagal pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 5 dalį, turėtų pakoreguoti sąnaudas.

(54)

Atliekant pradinį tyrimą, Sąjungos pramonė tvirtino tą patį. Tuo metu Komisija manė, kad iškraipymas buvo ištirtas ir išnagrinėtas atskirame antisubsidijų tyrime ir kad nėra reikalo toliau nagrinėti šį iškraipymą, nes tai reikštų dvigubą subsidijos poveikio apskaičiavimą. Komisija ir toliau laikėsi šio požiūrio.

(55)

Šioje peržiūroje nagrinėjamas produktas – kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžiai ir vamzdeliai (toliau – kaliojo ketaus vamzdžiai), išskyrus kaliojo ketaus vamzdžius ir vamzdelius be vidinės ir išorinės dangos (nedengti vamzdžiai) (toliau – peržiūrimasis produktas).

(56)

Šiame tyrime nagrinėjamas produktas – Indijos kilmės peržiūrimasis produktas, kurio KN kodai šiuo metu yra ex 7303 00 10 ir ex 7303 00 90 (TARIC kodai 7303001010, 7303009010). KN ir TARIC kodai pateikiami tik kaip informacija, nedarant poveikio vėlesniam tarifinio klasifikavimo pakeitimui.

(57)

Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą, per šį tarpinės peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(58)

Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio antidempingo reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(59)

Vadovaudamasi pagrindinio antidempingo reglamento 11 straipsnio 3 dalimi, Komisija nagrinėjo, ar aplinkybės, kuriomis remiantis nustatytas dabartinis dempingo skirtumas, pasikeitė ir ar toks pokytis buvo ilgalaikis.

(60)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad 2021 m. gruodžio 31 d. atitinkamoms Indijos valdžios institucijoms patvirtinus bendrovių SPL ir ECL sujungimo schemą, bendrovė SPL oficialiai susijungė su bendrove ECL. Kadangi bendrovė SPL buvo prijungta prie bendrovės ECL, nuo 2022 m. sausio 1 d. abi bendrovės veikė kaip vienas subjektas. Bendrovė SPL nustojo egzistuoti pastarąją dieną. Bendrovių ECL ir SPL akcijos buvo sujungtos ir paskirstytos 2022 m. sausio 20 d., o paskirstymo procesas baigtas 2022 m. balandžio mėn. Tačiau, kaip paaiškinta 48 konstatuojamojoje dalyje, susijungimas įvyko atgaline data nuo 2020 m. spalio 1 d.

(61)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad pagal pagrindinio antidempingo reglamento 11 straipsnio 3 dalį pasikeitė pagrindas, kuriuo remiantis buvo nustatytos galiojančios priemonės, ir šie pokyčiai pateisina pareiškėjui nustatyto dempingo skirtumo peržiūrą.

(62)

Po faktų atskleidimo bendrovė ECL tvirtino, kad Komisija neįvertino susijungimo lemiamos sinergijos, todėl tyrimas turėtų būti nutrauktas.

(63)

Komisija nesutiko su šia prielaida, nes, kaip minėta 1.7 skirsnyje ir atskleista suinteresuotosioms šalims, ji padarė išvadą, kad susijungimas lėmė sinergiją, dėl kurios sumažėjo tam tikros sąnaudos, turėjusios įtakos bendrovės veiklai ir sąnaudoms. Išvada dėl būtinybės atlikti dalinę tarpinę peržiūrą taip pat pakartota 2023 m. rugpjūčio 24 d. bendrojo faktų atskleidimo dokumento 113 konstatuojamojoje dalyje.

(64)

Po faktų atskleidimo IV pakartojo bendrovės ECL argumentus ir teigė, kad tarpinė peržiūra nėra būtina. Nors IV sutiko, kad Komisija paprastai atlieka dalinę tarpinę peržiūrą susijungimų atveju, IV laikėsi nuomonės, kad bendrovės ECL atvejis buvo kitoks, nes ir bendrovė ECL, ir bendrovė SPL buvo įtrauktos į pradinį tyrimą ir būtent Komisija nusprendė nenaudoti bendrovės SPL duomenų pradiniame antidempingo tyrime. Todėl, IV nuomone, jų nereikia iš naujo tirti. Be to, IV nuomone, būtent Komisija oficialiai paprašė bendrovės ECL pateikti prašymą atlikti tarpinę peržiūrą.

(65)

Jeigu bendrovės ECL duomenys nebuvo atmesti, Komisija jungtinio subjekto sąnaudoms nustatyti privalėjo naudoti susijungusių subjektų konsoliduotąsias sąnaudas ir konsoliduotąsias bendrąsias, administracines ir pardavimo sąnaudas.

(66)

Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad nesvarbu, ar bendrovė ECL pateikė prašymą savo iniciatyva, ar ją tai padaryti paragino Komisija, nes Komisija, remdamasi 11 straipsnio 3 dalimi, nustatė, kad susijungimas laikomas ilgalaikio pobūdžio pasikeitusiomis aplinkybėmis ir dėl to reikia nustatyti naują dempingo skirtumą (žr. 3.1 skirsnį). Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(67)

IV taip pat teigė, kad prašymas atlikti tarpinę peržiūrą buvo pateiktas ir dėl kompensacinių, ir dėl antidempingo priemonių, todėl neteisinga, jog Komisija atliko tik antidempingo peržiūrą, nes tam tikros subsidijų schemos nebetaikomos.

(68)

Komisija priminė, kad bendrovė ECL pateikė tik prašymą atlikti peržiūrą tik dėl antidempingo priemonių. Todėl šis tvirtinimas nepagrįstas.

(69)

Atlikus pradinį tyrimą, bendrovės ECL (ir kitų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų) dempingo skirtumas buvo nustatytas remiantis nagrinėjamojo produkto grynuoju metalo svoriu. Tai reiškia, kad jis buvo nustatytas remiantis vamzdžio be cementinės išklojos svoriu, o ne bendru jo svoriu. Atitinkamai bendrovė ECL savo atsakymą į antidempingo klausimyno atsakymus grindė tik grynuoju metalo svoriu.

(70)

Nagrinėjamasis produktas yra plieninis vamzdis su vidine cemento iškloja, apsaugančia vamzdį nuo korozijos. Be to, plieninis vamzdis iš išorės turi labai ploną kelių milimetrų apsauginį sluoksnį, paprastai vadinamą danga. Vamzdžio su cemento iškloja svoris apibrėžiamas kaip cemento išklojos svoris.

(71)

Indijos vidaus rinkoje parduodami produktai turi kitokią dangą (12) nei produktai, kurie eksportuojami į Sąjungą. Todėl apskaičiuojant dempingo skirtumą nėra sutampančių rūšių produktų. Nepaisant to, kad danga neturi didelės įtakos gamybos sąnaudoms ar kainai, nesant sutampančių produktų normaliąją vertę reikėjo apskaičiuoti remiantis gamybos sąnaudomis. Norint apskaičiuoti normaliąją vertę, kiekvienos rūšies produkto bendrą konkretaus vamzdžio, parduoto Sąjungos rinkoje, svorį reikėjo padauginti iš vidutinių tos rūšies produkto kilogramo gamybos sąnaudų.

(72)

Bendrą vamzdžio svorį sudaro metalo, cemento ir dangos svoris. Daugumos į Sąjungą eksportuojamų vamzdžių, pagamintų pagal nominaliuosius (teorinius) standartus (13), vidutinis metalo svoris sudaro maždaug 85 %, o cemento svoris – vidutiniškai 15 % viso vamzdžio svorio (14). Dangos svoris sudaro 0,3–1 % viso vamzdžio svorio. Metalas sudaro didžiąją sąnaudų dalį, todėl jo sąnaudos lemia galutinio vamzdžio pardavimo kainą.

(73)

Naudojamas tik metalinės vamzdžio dalies svoris, kuris dauginamas iš vidutinių gamybos sąnaudų. Todėl metalo svoris ir jo dalis vamzdžio svoryje turi tiesioginį poveikį normaliosios vertės apskaičiavimui, taigi ir dempingo skirtumui. Nustačius per mažą metalo svorį, automatiškai nustatoma mažesnė apskaičiuota normalioji vertė, taigi ir mažesnis dempingo skirtumas (15). Analogiškai, nustačius per mažą metalo svorį parduodant į Sąjungą, nustatoma didesnė vidutinė eksporto kaina (16). Todėl nustatant dempingo skirtumą labai svarbu, kad metalo svoris būtų nurodytas tiksliai. Kitaip tariant, norint apskaičiuoti tikslų dempingo skirtumą, būtina, kad būtų nurodytas teisingas metalo svoris. Be to, jis turi įtakos ir nustatytos normaliosios vertės, ir nustatytos eksporto kainos tikslumui.

(74)

Remiantis bendrovės ECL informacija, kurią ji pateikė per patikrinimą vietoje, bendrovės gaminami vamzdžiai nebuvo nuolat atskirai sveriami. Vietoje to visas konteineris arba sunkvežimis su pakrautais vamzdžiais buvo sveriamas ant platforminių svarstyklių prieš išvykstant iš bendrovės ECL patalpų. Šiame konteineryje arba sunkvežimyje buvo skirtingo skersmens vamzdžių su cemento iškloja ir danga, taip pat galėjo būti kitų produktų, pavyzdžiui, tarpiklių, tepalų, jungiamųjų detalių ir pan., taip pat buvo medžio gabalų ar kitokių pakuočių. Bendrovė ECL teigė, kad pagamintų vamzdžių grynasis metalo svoris buvo registruojamas apskaitos sistemoje, atsižvelgiant į pasvertą kiekvieno užsakymo kiekvienos rūšies produkto vamzdžio mėginį. Bendrovės ECL teigimu, atrinktų vamzdžių metalo svoris buvo registruojamas bendrovės sistemoje SAP ir nuolat koreguojamas pagal kiekvieno mėginio analizės rezultatus. Bendrovė ECL teigė, kad dėl minėtos priežasties šie duomenys, kurie buvo pateikti jos klausimyno atsakymuose ir vėliau naudojami apskaičiuojant dempingą, atspindi faktinį vamzdžių metalo svorį.

(75)

Siekdama patikrinti, ar bendrovės ECL į apskaitos sistemą SAP įvestas grynasis metalo svoris yra teisingas, Komisija paprašė bendrovės pateikti papildomos informacijos apie (visą) vamzdžių (įskaitant cemento iškloją ir dangą) bendrąjį svorį bei metrais išreikštus gamybos ir pardavimo duomenis.

(76)

Bendrasis svoris, kuris parduodant vidaus rinkoje vadinamas „Kanta“ svoriu, yra vamzdžių svoris, įskaitant cemento iškloją ir dangą. Bendrovė registravo ant platforminių svarstyklių sveriamo pakrauto sunkvežimio ar konteinerio bendrąjį svorį, į kurį buvo įtraukta pakuotė. Prašydama šios papildomos informacijos, Komisija siekė patikrinti bendrovės nurodyto grynojo metalo svorio teisingumą.

(77)

Palyginusi bendrovės ECL pateiktą papildomą informaciją, Komisija nustatė eksporto rinkoje parduodamo tiriamojo produkto bendrojo svorio ir vidaus rinkoje parduodamo tiriamojo produkto bendrojo svorio neatitikimų. Skirtumas visų pirma buvo susijęs su vidaus rinkoje parduodamų produktų cemento išklojos svoriu, palyginti su Sąjungos rinkoje parduodamų produktų cemento išklojos svoriu.

(78)

Remdamasi bendrovės ECL pateikta informacija apie vamzdžių ilgį (metrais), Komisija, neturėdama (17) vidaus rinkoje parduodamų vamzdžių cemento išklojos svorio, palygino vidaus rinkoje parduodamų vamzdžių vidutinį vieno metro „Kanta“ svorį ir eksportui parduodamų vamzdžių cemento išklojos svorį. Komisija nustatė, kad nurodytas bendrasis vieno metro vamzdžių svoris buvo vidutiniškai daugiau kaip [5–15 %] didesnis parduodant eksportui, palyginti su pardavimu vidaus rinkoje (18). Kadangi į pateiktus vidaus rinkos duomenis buvo įtraukta pakuotė, o į Sąjungai parduodamų vamzdžių svorį pakuotė nebuvo įtraukta, Komisija padarė išvadą, kad faktinis skirtumas būtų dar didesnis.

(79)

Siekdama kuo didesnio tikslumo, Komisija susiaurino palyginimą iki beveik identiškų rūšių produktų, parduodamų tiek Indijos vidaus, tiek Sąjungos rinkoje. Lygindama beveik identiškų rūšių produktus (19) (skiriasi tik išorinė danga), Komisija pastebėjo, kad nurodytas grynasis metalo svoris buvo identiškas, o parduodant eksportui cemento išklojos svoris visada buvo gerokai didesnis. Komisija nustatė, kad eksportuojant visas (bendrasis) vamzdžio svoris buvo vidutiniškai [5–15 %] didesnis. Kai kurių rūšių produktų atveju skirtumas siekė net [5–15 %]. Tai reiškė, kad parduodant eksportui vamzdžio vieno metro svoris buvo vidutiniškai [10–20 %] didesnis, palyginti su beveik identišku vamzdžiu, parduodamu vidaus rinkoje. Komisija taip pat pažymėjo, kad šie neatitikimai visada buvo vienos krypties – nurodomas per mažas eksportuojamo produkto svoris. Toks per mažas svoris, kaip paaiškinta 72 konstatuojamojoje dalyje, sumažino bendrovės ECL dempingo skirtumą.

(80)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija šiuos neatitikimus laikė neteisingai pateiktos su pardavimu susijusios informacijos apie svorį įrodymu. Kaip nurodyta 40 konstatuojamojoje dalyje, norint nustatyti tikslų dempingo skirtumą, labai svarbu pateikti teisingą informaciją apie svorį. Būtent dėl neteisingai pateiktos informacijos apie svorį gali būti sumažintas tikrasis dempingo skirtumas. Atsižvelgdama į tai, 2023 m. birželio 29 d. Komisija paprašė bendrovės ECL pateikti šių neatitikimų paaiškinimus.

(81)

Bendrovė ECL atsakė, kad pardavimo eksporto ir vidaus rinkose palyginimui įtakos turėjo skirtingas produktų asortimentas abiejose rinkose, o ne didesnio kaip 300 mm skersmens vamzdžių skirtumai atsirado dėl skirtingų Sąjungos ir Indijos vidaus rinkose taikomų cemento išklojos storio normų. Be to, pareiškėjo nuomone, tam tikri skirtumai atsirado dėl skirtingų vidaus ir eksporto rinkai skirtų produktų dangų rūšių ir skirtingų transportavimui skirtų pakuočių.

(82)

Komisija manė, kad, nors skirtingas produktų asortimentas iš tiesų galėjo lemti kai kuriuos skirtumus, lyginant beveik identiškų rūšių produktus (20) nustatytų skirtumų dydžio negalima pakankamai paaiškinti remiantis bendrovės ECL nurodytomis priežastimis.

(83)

Be to, per patikrinimą vietoje Komisija nustatė, kad vidaus ir eksporto rinkai skirtų to paties skersmens vamzdžių cemento išklojos storis buvo vienodas. Taip pat pačios bendrovės ECL gamybos kodavimo sistemoje vidaus ir Sąjungos rinkai buvo naudojami tie patys produktų kodai. Be to, buvo naudojamos tos pačios gamybos linijos ir tas pats gamybos metodas. Jei eksportui skirtų vamzdžių cemento storis būtų buvęs kitoks, šiems produktams būtų buvęs nustatytas kitoks produkto kodas, tačiau taip nebuvo.

(84)

Be to, bendrovės ECL argumentas, kad Indijos ir Sąjungos rinkoje taikomos skirtingos cemento storio normos, susijęs tik su ne didesnio kaip 300 mm skersmens vamzdžiais. Tačiau Komisija taip pat nustatė neatitikimų, susijusių su didesnio kaip 300 mm skersmens vamzdžiais, kurių cemento išklojos storio reikalavimai pagal abiejų rinkų normas buvo vienodi. Komisija apskaičiavo, kad, remiantis bendrovės ECL nurodytu grynuoju metalo svoriu, kai kurių rūšių produktų cemento iškloja eksporto rinkoje turėtų būti dvigubai didesnė nei vidaus rinkoje.

(85)

Kaip patvirtino pati bendrovė ECL, eksporto rinkai skirta (kitokia) danga turėjo minimalų poveikį bendram vamzdžio svoriui, kuris sudarė tik apie [0–3 %] viso svorio. Todėl skirtingos dangos negalėjo lemti beveik iki [10–20 %] padidėjusio svorio skirtumo. Dėl transportavimo pakuotės Komisija gavo informaciją vietoje, patvirtinančią, kad į nurodytą vidaus rinkoje parduodamų vamzdžių bendrąjį svorį įskaičiuota pakuotė ir kiti produktai (tepalai ir tarpikliai). Tačiau, net jei pakuotė ir kiti dalykai nebūtų buvę įtraukti, atliekant patikrinimą vietoje gamykloje nustatyta, kad vidaus ir eksporto rinkoms skirtų pakuočių dalis sudarė [0–3 %] bendro svorio, taigi, palyginti su bendru vamzdžių svoriu, buvo nereikšminga.

(86)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad ne didesnio kaip 300 mm skersmens vamzdžių skirtumus galima tik iš dalies (21) paaiškinti argumentu, kad skirtumą lėmė skirtingos Sąjungos ir Indijos rinkoje taikomos cemento išklojos storio normos. Didesnio kaip 300 mm skersmens vamzdžių atveju skirtumo nebuvo galima pagrįsti skirtingomis cemento išklojos normomis, kitokios rūšies danga ar kitokia transportavimo pakuote.

(87)

Remiantis byloje esančia informacija, kuri paneigė kiekvieną pareiškėjo paaiškinimo dėl svorio skirtumų elementą, paaiškėjo, kad vienintelis paaiškinimas buvo tas, jog pareiškėjas savo apskaitos sistemoje neteisingai nurodė nagrinėjamojo produkto svorį arba ilgį, o tai sumažino dempingo skirtumą. Tokiu būdu pareiškėjas pateikė melagingą arba klaidinančią informaciją, kaip apibrėžta pagrindinio antidempingo reglamento 18 straipsnio 1 dalyje, ir taip labai trukdė tyrimui.

(88)

Indijos Vyriausybė pareiškė, kad tyrimas pradėtas Komisijos iniciatyva ir kad, jos nuomone, jis nereikalingas. Ji tvirtino, kad vidaus ir Sąjungos rinkoje nurodytas grynasis metalo svoris nesiskyrė, todėl bendrovės ECL duomenims turėtų būti pritarta. Ji pažymėjo, kad bendrovė ECL savo ataskaitose taikė tą pačią metodiką, kaip ir pradinėje byloje (remiantis grynuoju metalo svoriu) ir kad šią (tą pačią) metodiką Komisija patvirtino visuose ankstesniuose tyrimuose. Indijos Vyriausybės nuomone, kadangi metodika nebuvo pakeista, o bendrovė nepakeitė duomenų teikimo būdo, negalima neatsižvelgti į bendrovės ECL pateiktus duomenis/informaciją.

(89)

Indijos Vyriausybė taip pat pateikė pastabų dėl išvadų, susijusių su rašte, pateiktame pagal 18 straipsnį, Komisijos nustatytais grynojo metalo svorio, cemento išklojos svorio ir „Kanta“ svorio neatitikimais. Šiomis aplinkybėmis ji teigė, kad visų trijų svorių paskirtis ir pagrindas yra skirtingi, todėl jais negalima remtis atliekant lyginamąją analizę.

(90)

Indijos Vyriausybė visų pirma tvirtino, kad grynasis metalo svoris pramonėje buvo naudojamas visiems vidaus ir teisės aktuose numatytiems registravimo tikslams. Iki šiol nei nagrinėjamojo produkto gamintojas, nei Komisija nelaikė cemento išklojos esminiu kriterijumi jokiam tikslui, įskaitant produkto kontrolės numerius (PKN) (22). Jos nuomone, toks požiūris taip pat atitiko tai, kad net bendrovė SG PAM, nurodydama produkto savybes, niekada neįtraukė cemento kaip svarbaus kriterijaus ir kad Komisija taip pat priėmė produkto kontrolės numerius, neįtraukdama cemento kaip atskiro kriterijaus visuose iki šiol atliktuose tyrimuose. Indijos Vyriausybė teigė, kad nukrypimas nuo nustatytos metodikos atliekant dalinę tarpinę peržiūrą neatrodo nei pageidautinas, nei pagrįstas. Todėl Komisijos pasiūlymas taikyti turimus faktus, pagrįstus cemento svorio skirtumu, būtų ne tik pernelyg griežtas, bet ir nepagrįstas bendrovės ECL, kuri daugelį metų visapusiškai bendradarbiavo atliekant visus tyrimus, atžvilgiu.

(91)

Indijos Vyriausybė taip pat pridūrė, kad į „Kanta“ svorį įtraukiamas ne tik nedengto vamzdžio svoris (grynasis metalo svoris), bet ir cemento, vidinės ir išorinės dangos, pakuotės ir kitų elementų, pavyzdžiui, tarpinių žiedų, tepalų ir pan., svoris. Kadangi į „Kanta“ svorį buvo įtraukiamas ne tik nagrinėjamojo produkto, bet ir kitų elementų svoris, jis skyrėsi priklausomai nuo siuntos, todėl jo negalima naudoti jokiems skaičiavimams ar analizei.

(92)

Komisija visų pirma pažymėjo, kad, kaip paaiškinta 8 konstatuojamojoje dalyje, tyrimas pradėtas pareiškėjų prašymu. Nors šis prašymas galėjo būti grindžiamas neoficialiomis diskusijomis su Komisija dėl susijungimo su bendrove SPL poveikio, tai nekeičia aplinkybės, kad būtent pareiškėjas nusprendė prašyti peržiūros.

(93)

Be to, Komisija atkreipė dėmesį į paaiškinimus dėl šiame sektoriuje naudojamų skirtingų matavimo vienetų. Ji patvirtino, kad pagal Komisijos prašymą atliekant šį tyrimą ir metodą, taikytą atliekant ankstesnius tyrimus, bendrovė ECL pateikė duomenis, pagrįstus grynuoju metalo svoriu. Tačiau, siekdama patikrinti pateiktų duomenų, pagrįstų grynuoju metalo svoriu, tikslumą ir neturėdama informacijos apie atskirų vamzdžių metalo svorį, Komisija tikrinimo metu daugiausia dėmesio skyrė bendrovės ECL pateiktos informacijos tikslumui nustatyti ir sutikrino informaciją pagal skirtingus matavimo vienetus, pavyzdžiui, bendrąjį svorį ir metrus. Komisija taip pat nagrinėjo pateiktus duomenis apie vidaus ir eksporto rinką. Sutikrindama informacijos tikslumą Komisija nustatė neatitikimų, rodančių, kad pateikti duomenys, pagrįsti grynuoju metalo svoriu, yra netikslūs. Todėl Komisija nesiekė taikyti kitokios metodikos nei pradiniame antidempingo tyrime, o siekė patikrinti, ar bendrovė ECL teisingai pateikė savo duomenis.

(94)

Be to, Indijos Vyriausybė manė, kad vidaus rinkoje parduodami produktai nebuvo tokie patys, kaip Sąjungos rinkoje parduodami produktai, todėl pagal nusistovėjusią Komisijos praktiką tokiais atvejais normalioji vertė apskaičiuojama remiantis gamybos sąnaudomis. Todėl Indijos Vyriausybė teigė, kad vidaus rinkoje ir ES rinkoje parduodamų produktų svorio skirtumai neturi jokios įtakos šiam tyrimui.

(95)

Apibendrindama Indijos Vyriausybė manė, kad siūlymas remtis turimais faktais nebuvo pagrįstas ir kad Komisija turėtų priimti bendradarbiaujančio eksportuotojo pateiktą informaciją ir atitinkamai nustatyti faktus.

(96)

Komisija patvirtino, kad pagal pradinį metodą, kadangi Sąjungos ir eksporto rinkoje nebuvo parduodami tiesiogiai palyginami produktai, ji ketino normaliąją vertę apskaičiuoti remdamasi gamybos sąnaudomis. Kaip paaiškinta 72 konstatuojamojoje dalyje, nustatant dempingo skirtumą labai svarbu, kad metalo svoris būtų nurodytas tiksliai. Atitinkamai Komisija padarė išvadą, kad norint apskaičiuoti normaliąją vertę taip pat reikalingi tikslūs duomenys apie svorį. Todėl, jei būtų nustatyta, kad duomenys nepatikimi, jie negalėtų būti naudojami normaliajai vertei nustatyti.

(97)

Atsakydama į raštą, pateiktą pagal 18 straipsnį, bendrovė ECL laikėsi nuomonės, kad turimų faktų taikymas buvo nepagrįstas ir neturėjo faktinio pagrindo, nes buvo grindžiamas nelygiaverčių produktų svorio palyginimu ir nebuvo atsižvelgiama į keletą kintamųjų. Be to, ji manė, kad rašte, pateiktame pagal 18 straipsnį, nurodyti Komisijos skaičiavimai nebuvo tikslūs.

(98)

Bendrovė ECL teigė, kad nurodytas metalo svoris buvo teisingas ir kad ji nepateikė jokių neteisingų ar klaidinančių duomenų, įskaitant duomenis apie metalo svorį. Jos nuomone, visi tyrimo metu bendrovės ECL pateikti duomenys apie svorį buvo pagrįsti bendrovės apskaitos sistema SAP ir (arba) taip pat buvo nurodyti Sąjungos pirkėjams išrašytose sąskaitose faktūrose ir eksporto dokumentuose.

(99)

Bendrovė ECL teigė, kad duomenys apie metalo svorį buvo pagrįsti jos apskaitos sistema SAP, o jų tikslumą Komisija patikrino atlikdama patikrinimą vietoje. Duomenys buvo pagrįsti metalo gamyba ir suvartojimu, jie sutapo su bendrovės ECL metine ataskaita ir apskaitos sistemoje SAP registruotu metalo atsargų kiekiu – visa tai patikrino Komisija. Be to, ji teigė, kad metalo svoris taip pat buvo nurodytas eksporto pakuočių sąrašo prieduose (kartu su grynuoju ir bendruoju svoriu) ir kad šis svoris atitiko bendrovės ECL atsakymuose į klausimyną nurodytą svorį.

(100)

Bendrovė ECL taip pat teigė, kad SAP duomenis kas ketvirtį tikrino išorės auditoriai ir, kaip patikrino Komisija, jie buvo suderinti su bendrovės metinėmis ataskaitomis. Sąskaitos faktūros ir eksporto dokumentai, anksčiau (per peržiūros tiriamąjį laikotarpį) išrašyti susijusiems ir nesusijusiems klientams, buvo muitinės deklaracijų, prekių vežimo ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi pagrindas ir buvo automatiškai generuojami apskaitos sistemos SAP, remiantis faktiniais platforminių svarstyklių duomenimis, kuriuos į sistemą gamykloje įvesdavo dešimtys bendrovės ECL darbuotojų. Taigi, bendrovės ECL nuomone, apskaitos sistemos SAP ir sąskaitų faktūrų autentiškumas ir tikslumas negalėjo kelti abejonių.

(101)

Bendrovė ECL taip pat teigė, kad įvairūs svorio duomenys, kuriuos ji užregistravo ir pranešė Komisijai, atitiko eksporto į trečiąsias šalis duomenis. Ji tvirtino, kad skirtingų rūšių produktų grynasis metalo svoris ir cemento išklojos svoris, kai jie buvo eksportuojami į trečiąsias šalis, buvo panašus į tų pačių rūšių produktų svorį, kai jie buvo eksportuojami į Sąjungą.

(102)

Be to, bendrovė ECL teigė, kad ją auditavo ir tikrino tarptautinių standartų institucijos, kurios kontroliavo jos apskaitos tikslumą. Bendrovė ECL visų pirma pateikė nepriklausomos tikrinimo bendrovės parengtą patikrinimo ataskaitą, kurią užsakė bendrovės ECL trečiosios šalies klientas. Ataskaitoje buvo minimas vidutinis vamzdžių svoris ir, bendrovės ECL nuomone, tai įrodė, kad Sąjungos rinkoje parduodamų rūšių produktų vieno metro svoris buvo panašus arba artimas cemento išklojos svoriui, kurį nurodė bendrovė ECL, taip pat nurodė, kad skyrėsi cemento išklojos storis.

(103)

Bendrovė ECL priminė, kad ji kontroliavo ir daugiausia dėmesio skyrė metalo svoriui, nes metalas buvo pagrindinis sąnaudas lemiantis veiksnys, ir kad jis buvo nuolat stebimas gamybos proceso metu, o cemento iškloja sudarė tik maždaug [0–3 %] visų sąnaudų. „Kanta“ ir cemento išklojos svoriai buvo tikrinami ir svarbūs daugiausia vežimo išlaidų apskaičiavimo tikslais.

(104)

Todėl bendrovė ECL tvirtino, kad, priklausomai nuo bendrovės praktikos, vamzdžių svoris gali būti išreikštas grynojo metalo svorio arba cemento išklojos svorio pagrindu, kaip savo pastabose patvirtino ir bendrovė SG PAM. Pagal tai buvo apskaičiuotas nominalusis metalo ir cemento išklojos svoris pagal atitinkamus standartus. Nominalusis svoris buvo svoris, kurio gamintojas siekė, tačiau, pasak bendrovės ECL, tai nebuvo nekintamas standartas. Todėl, bendrovės ECL nuomone, buvo leidžiamos ir įprastai egzistavo didesnės cemento vertės bei santykiai.

(105)

Komisija atkreipė dėmesį į įvairius pareiškėjo paaiškinimus dėl skirtingo svorio ir į tai, kad jo pateikti duomenys buvo pagrįsti apskaitos sistema SAP, kad išorės auditoriai atliko auditą siekdami patvirtinti jo finansines ataskaitas ir patikrino, ar jo produktai atitinka skirtingus tarptautinius standartus. Komisija taip pat sutiko, kad ji galėjo patikrinti ir susieti bendrą grynojo metalo suvartojimą, kurį nurodė bendrovė ECL, per peržiūros tiriamąjį laikotarpį su apskaitos sistema SAP ir metinėmis ataskaitomis.

(106)

Tačiau kai kuriuos parametrus, pavyzdžiui, atskirų vamzdžių, skirtų skirtingiems produktams ir rinkoms, metalo ir cemento svorį ar ilgį ir jų paskirstymą produktams, į sistemą įvedė pati bendrovė.

(107)

Pirmiausia, remdamasi bendrovės ECL pateikta informacija, Komisija pažymėjo, kad, skirtingai, nei teigė bendrovė ECL, atskirų vamzdžių svoris nebuvo nuolat registruojamas.

(108)

Komisija atkreipė dėmesį, kad nurodytas tų pačių rūšių produktų grynasis metalo svoris apskritai buvo artimas nominaliajam svoriui, o tai, Komisijos nuomone, nepagrindžia bendrovės ECL argumento, kad jis buvo koreguojamas pagal faktinį svorį. Be to, nustatyta, kad skirtingų užsakymų atveju buvo nurodomas panašus grynasis metalo svoris. Naudojant faktinį kiekvieno užsakymo grynąjį metalo svorį turėjo būti nustatytas skirtingas kiekvieno užsakymo grynasis metalo svoris, tačiau taip nebuvo.

(109)

Tai, kad iš tikrųjų grynasis metalo svoris ne visada buvo lygus nominaliajam svoriui, įrodo nepriklausomos tikrinimo bendrovės patikrinimo ataskaitos, kurias bendrovė ECL pateikė siekdama įrodyti, kad cemento išklojos storis buvo nevienodas. Iš to paties dokumento aiškiai matyti, kad patikrintų vamzdžių grynasis metalo svoris viršijo nominalųjį svorį daugiau kaip [0–10 %]. Tai, Komisijos nuomone, dar kartą įrodė, kad mažai tikėtina, jog bendrovės ECL nurodytas grynasis metalo svoris atitinka tikrovę.

(110)

Antra, kitus parametrus, pavyzdžiui, Komisijos PKN, bendrovė įvedė į apskaitos sistemą SAP, kad galėtų parengti ataskaitas bet kuriuo metu ir net ne tiriamuoju laikotarpiu.

(111)

Todėl Komisija pažymėjo, kad, nors bendras metalo suvartojimas atitiko metines ataskaitas, tam tikri pagrindiniai atskirų gamybos ir pardavimo sandorių parametrai, pavyzdžiui, svoris vienam metrui, buvo grindžiami tik bendrovės ECL į apskaitos sistemą SAP įvestais duomenimis, o šios informacijos teisingumo atskirų sandorių lygmeniu nebuvo galima nei patikrinti, nei sutikrinti remiantis patvirtinamaisiais dokumentais ir kitais vidaus ar išorės įrodymais. Šios aplinkybės patvirtino išvadas, kad atskirų sandorių lygmeniu pateikti duomenys buvo neteisingi. Todėl Komisija nesutiko, kad vien tai, jog bendri duomenys sutapo su apskaitos sistemos SAP duomenimis, buvo lemiamas įrodymas, kad atskirų sandorių lygmeniu pateikti duomenys buvo automatiškai teisingi.

(112)

Komisija taip pat pažymėjo, kad, pasak bendrovės ECL, duomenys apie grynąjį metalo svorį buvo nurodyti tik eksporto pakuočių dokumentuose, o vidaus rinkai skirtų pakuočių sąrašų, kaip įtariama, nebuvo. Todėl šių duomenų nebuvo galima abipusiškai patikrinti. Be to, kaip pažymėjo Komisija, informacijos apie grynąjį metalo svorį eksporto dokumentuose vežėjas (ir klientas) negalėjo patikrinti, nes į vežamo vamzdžio svorį buvo įskaičiuotas cemento išklojos ir dangos svoris, o transportavimas buvo nustatomas pagal visą (bendrąjį) svorį. Tuo pat metu kliento užsakymuose ir sąskaitose faktūrose buvo nurodyti metrai. Taigi trečioji šalis negalėjo patikrinti informacijos apie grynąjį metalo svorį. Todėl Komisija nemanė, kad tai, jog grynasis metalo svoris nurodytas transporto dokumentuose, yra papildomas įrodymas, kad informacija yra teisinga.

(113)

Pagal pradinio antidempingo tyrimo metodiką bendrovė ECL iš pradžių nurodė kiekvieno pardavimo vidaus rinkoje ir Sąjungos rinkoje sandorio grynąjį metalo svorį. Kitaip nei Sąjungos rinkai skirtose sąskaitose faktūrose, pardavimo vidaus rinkoje sąskaitose faktūrose grynasis metalo svoris nebuvo nurodytas. Kadangi jis taip pat nebuvo nurodytas, pavyzdžiui, vidaus transporto dokumentuose ar pakuočių sąrašuose, Komisija negalėjo patikrinti, ar grynasis metalo svoris yra teisingas.

(114)

Tik gavusi informaciją, leidžiančią palyginti „Kanta“ svorį vidaus rinkoje ir cemento išklojos svorį Sąjungos rinkoje, Komisija pirmą kartą nustatė neatitikimą.

(115)

Komisija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad bendrovė ECL (kaip ir kiti gamintojai) apskritai atidžiai stebi metalo svorio suvartojimą. Komisija taip pat atkreipė dėmesį į paaiškinimus dėl grynojo metalo svorio, nominaliojo svorio ir tai, kad tai nėra griežtas standartas ir buvo leistinos bei įprastai egzistavo didesnės cemento vertės ir santykiai. Tačiau šie paaiškinimai, Komisijos nuomone, neleido daryti išvados, kad bendrovė ECL tiksliai nurodė grynąjį metalo svorį. Visų pirma, Komisijos nuomone, bendrovės ECL pateiktuose paaiškinimuose neatsakyta į klausimą, kodėl eksportui parduodami produktai buvo nuolat nurodomi kaip sunkesni, palyginti su beveik identiškais produktais, parduodamais vidaus rinkoje, ir taip tikrai nebuvo produktų, kuriems buvo taikoma tokia pati cemento išklojos storio norma, atveju.

(116)

Bendrovė ECL taip pat teigė, kad rašte, pateiktame pagal 18 straipsnį, nurodyti skaičiavimai nėra teisingi, nes apskaičiuojant [5–15 %] skirtumą neatsižvelgta į produktų asortimentą ir skirtingus vamzdžių standartus, taikomus Sąjungos ir vidaus rinkose. Palyginimas būtų teisingas tik tuo atveju, jei abiejose rinkose tomis pačiomis proporcijomis būtų parduodami vienodi produktai. Bendrovės ECL nuomone, skirtumas iš esmės susijęs su Indijos ir Sąjungos cemento išklojos storio standartų skirtumais. Skirtumai negalėjo būti pagrindas manyti, kad bendrovės ECL duomenys yra neteisingi arba klaidinantys.

(117)

Kaip Komisija jau pažymėjo 3.2.2 skirsnyje, ji atsižvelgė į tai, kad palyginimas, kurį ji atliko pagal bendrą pardavimą eksporto ir vidaus rinkose, iš tiesų buvo pagrįstas skirtingu produktų asortimentu, o tai galėjo turėti įtakos rezultatui. Tačiau ji atliko šį palyginimą, kad įrodytų, jog eksporto rinkoje parduodamų produktų svoris vienam metrui nuolat skyrėsi nuo parduodamų vidaus rinkoje svorio, o vėliau lygino tik beveik identiškų rūšių produktus (ir patvirtino, kad skirtumas egzistavo ir beveik identiškų rūšių atveju). Kartu Komisija pažymėjo, kad, be bendro tvirtinimo, jog plonesniuose vamzdžiuose, daugiausia parduodamuose eksporto rinkoje, neva yra daugiau cemento, bendrovė ECL nepateikė daugiau įrodymų, kodėl eksporto rinkoje parduodamų rūšių vamzdžiai nuolat buvo sunkesni už vidaus rinkoje parduodamus vamzdžius. Paaiškinimai dėl skirtingų produktų cemento išklojos normų skirtumo buvo taikomi tik mažo skersmens (iki 300 mm) vamzdžiams, todėl jie netiko visų kitų rūšių produktams, kuriuos Komisija lygino ir kurių cemento išklojos normos buvo vienodos.

(118)

Be to, bendrovės ECL nuomone, Komisijos išvada, kad beveik identiškų Sąjungos ir vidaus rinkoje parduodamų produktų cemento iškloja yra identiška, yra neteisinga ir reikėtų atsižvelgti į cemento išklojos storio skirtumą. Bendrovė ECL apskaičiavo, kad beveik identiškų produktų svorio skirtumas yra [0–5 %], o ne [5–15 %], kaip apskaičiavo Komisija. Ji pakartojo, kad cemento išklojos storis buvo panašus tik didesnio nei 300 mm skersmens vamzdžių atveju, tačiau taip nebuvo 80–300 mm skersmens vamzdžių atveju. Visų pirma, pagal standartą EN 545:2006 (K klasės standartas, taikomas į Sąjungą eksportuojamiems vamzdžiams) 80–300 mm skersmens vamzdžių nominalusis cemento išklojos storis turėjo būti 4 mm. Priešingai, pagal IS 8329 (Indijos rinkai skirtų K klasės vamzdžių standartas) nominalusis cemento išklojos storis buvo 3 mm. Todėl bendrovė ECL teigė, kad Komisijos skaičiavimus reikia pakoreguoti atsižvelgiant į cemento išklojos skirtumą vidaus ir eksporto rinkoje, o 80–300 mm skersmens vamzdžių atveju šis skirtumas buvo [25–35 %].

(119)

Bendrovė ECL taip pat nesutiko, kad jos vidiniai produktų kodai atspindi produkto specifikacijas. Ji tvirtino, kad bendrovės ECL vidiniai produktų kodai atspindi vamzdžio skersmenį ir klasę bei elementus, susijusius su metalo svoriu, o ne įvairius variantus, įskaitant standartus, cinko dangą, cemento iškloją, spalvą ir pan. Šie variantai buvo minimi SAP užsakyme ir dokumente, vadinamame leidimu naudoti gamybos įrangą, kuriuo remiantis buvo gaminama ir parduodama produkcija, kai buvo nurodytas atitinkamas standartas (23). Todėl bendrovė ECL negalėjo Sąjungos rinkoje parduoti K klasės vamzdžių, pagamintų pagal Indijos standartus. Be to, Komisijai pateiktuose pardavimo Sąjungos rinkoje sąskaitų faktūrų prieduose standartas yra nurodytas. Todėl Komisijos prielaida/supratimas negalėjo būti faktiškai teisingi.

(120)

Bendrovė ECL taip pat teigė, kad Komisija turėjo atsižvelgti į tai, jog eksporto atveju cinko danga buvo sunkesnė ir galėjo būti skirtumų tarp sunkvežimiams, skirtiems eksportuojamiems produktams, ir pardavimui vidaus rinkoje naudojamų platforminių svarstyklių kalibravimo.

(121)

Bendrovės ECL nuomone, rašte, pateiktame pagal 18 straipsnį, nurodyti panašių rūšių produktai sudarė tik [0–5 %] eksporto per peržiūros tiriamąjį laikotarpį, todėl Komisija negalėjo remtis tokiu palyginimu. Todėl Komisija negalėjo atmesti visos informacijos, ypač kai šalis pateikė informaciją laiku, informaciją buvo galima patikrinti ir šalis veikė pagal savo galimybes. Pasak bendrovės ECL, netikslus ir akivaizdžiai neteisingas svorio apskaičiavimas nesuteikė objektyvaus pagrindo taikyti turimus faktus, susijusius su nurodytu metalo svoriu, ir visi bendrovės ECL pateikti duomenys apie metalo svorį netapo netinkami arba nepatikimi.

(122)

Komisija atliko naują naujai pateiktos informacijos ir bendrovės ECL pateiktų argumentų analizę.

(123)

Ji iš naujo apskaičiavo vidaus ir eksporto rinkai skirtų produktų nurodyto bendrojo svorio skirtumą remdamasi svertiniu vidurkiu, kaip pasiūlė bendrovė ECL. Bendrojo svorio skirtumas tarp vidaus ir eksporto rinkai skirtų produktų vis tiek buvo didelis ([5–15 %]). Be to, tam tikrų rūšių produktų atveju jis ir toliau siekė iki [10–20 %]. Pareiškėjas negalėjo paaiškinti šio skirtumo.

(124)

Be to, kaip nurodyta 82 konstatuojamojoje dalyje, tai, kad tam tikrų rūšių produktai turėjo būti gaminami su mažesniu cemento išklojos kiekiu, Komisijos nuomone, prieštaravo informacijai, gautai per patikrinimą vietoje. Vidaus rinkai skirtame bendrovės ECL kataloge taip pat nurodyta, kad mažesnio nei 300 mm skersmens vamzdžių storis yra 3,5 mm. Todėl bendrovė ECL pagal katalogą gamino tokio skersmens vamzdžius, kurių storis yra 3,5 mm, o ne 3 mm, kaip ji teigė. Atsižvelgiant į abiejose rinkose leistiną storio nuokrypį, 3,5–4 mm vamzdžiai atitiktų abiejų rinkų normas.

(125)

Vis dėlto Komisija atliko naują palyginimą, pridėdama nurodytą cemento išklojos skirtumą ir bendrovės ECL nurodytą cinko dangos skirtumą. NET ir atlikus koregavimus dėl šių skirtumų, vidaus ir eksporto rinkai skirtų produktų bendrojo svorio skirtumas išliko didelis, t. y. vidutiniškai [0–10 %], o tam tikrų rūšių produktų skirtumas siekė iki [5–20 %]. Cemento išklojos analizė parodė, kad kai kurių rūšių produktų atveju, jei būtų daroma prielaida, kad pateikti duomenys yra teisingi, eksportui parduodamų vamzdžių cemento išklojoje būtų vidutiniškai [30–75 %] daugiau cemento, o tam tikrų rūšių produktų atveju skirtumas siektų iki [20–100 %].

(126)

Be to, Komisija paaiškino, kad beveik identiški produktai (įskaitant tuos, kurių duomenis Komisija pakoregavo dėl neva storesnės išklojos) sudarė [10–30 %] į Sąjungą parduotų produktų, o ne [0–3 %], kaip teigė bendrovė ECL.

(127)

Tačiau, kaip paaiškinta 125 konstatuojamojoje dalyje, visi į Sąjungą eksportuoti produktai buvo nurodyti kaip vidutiniškai sunkesni. Kalbant apie produktus, kurie nebuvo parduodami vidaus rinkoje, Komisija palygino eksporto rinkoje parduodamų rūšių produktus ir nominalųjį (teorinį) svorį. Šių rūšių produktų svorio skirtumas buvo panašus į beveik identiškų produktų svorio skirtumą. Produktų, kurie nebuvo parduodami vidaus rinkoje, skaičiavimų rezultatai atitiko produktų, kurie buvo parduodami vidaus rinkoje, palyginimo rezultatus ir buvo gautas nepaaiškinamas svorio skirtumas, kuris, jei būtų pateikti teisingi duomenys, reikštų, kad eksportuojamų vamzdžių cemento iškloja yra gerokai storesnė (vidutiniškai [30–75 %] daugiau cemento, o skirtumai siektų iki [100–150 %]).

(128)

Bendrovė ECL taip pat pateikė pastabų dėl Komisijos atliktų cemento išklojos nominaliojo storio ir svorio skaičiavimų. Ji tvirtino, kad rašte, pateiktame pagal 18 straipsnį, nurodyti nominaliojo cemento išklojos ir jos svorio skaičiavimai buvo neteisingi kelių skersmenų atveju ir dėl drėgnio, dėl kurio reikia koreguoti vertes. Drėgnis liko cemento išklojoje, todėl didino svorį. Jei būtų atsižvelgta į drėgnį, nominaliojo ir bendrovės ECL nurodyto cemento išklojos svorio skirtumas neva būtų daug mažesnis.

(129)

Be to, bendrovė ECL teigė, kad į Sąjungą eksportuojamų vamzdžių cemento iškloja apskritai buvo storesnė už nominaliąją cemento iškloją, taip pat į kitas trečiąsias šalis eksportuojamų vamzdžių cemento iškloja buvo storesnė, kad būtų išvengta atmetimo. Jos nuomone, ši aplinkybė taip pat buvo nurodyta nepriklausomos tikrinimo bendrovės patikrinimo ataskaitose. Bendrovė ECL papildomai kaip įrodymą pateikė su ECL susijusios bendrovės eksperto, kuris taip pat atstovauja standartus nustatančioms įstaigoms, raštą, patvirtinantį, kad cemento iškloja eksporto rinkoje būtų storesnė.

(130)

Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad parduodamuose vamzdžiuose gali būti likę drėgmės. Tačiau tai būtų taikoma tik tuo atveju, kai siuntos iš gamyklos išvežamos netrukus po vamzdžių pagaminimo. Komisija pažymėjo, kad ilgainiui drėgnis iš tiesų mažėja, tačiau po trijų dienų drėgnis jau yra stabilus. Be to, bendrovė ECL nepateikė įrodymų ar kiekybinio įvertinimo, kaip drėgnis paveikė cemento išklojos svorį ir bendrą vamzdžio svorį. Komisijos nuomone, šios išvados buvo teorinės, nes bendrovė ECL negalėjo nustatyti tikslaus laiko tarpo nuo produktų pagaminimo iki jų eksporto.

(131)

Šiuo atžvilgiu Komisija taip pat pažymėjo, kad, palyginus nominalųjį (teorinį) cemento išklojos svorį ir nurodytą cemento išklojos svorį, vidaus rinkos atveju vidutinis svertinis nuokrypis buvo minimalus ir sudarė maždaug [0–3 %]. Eksporto rinkoje nuokrypis buvo gerokai didesnis. Vidutiniškai nuokrypis buvo [0–10 %], o kai kuriais atvejais – iki [15–30 %]. Tai, Komisijos nuomone, dar kartą įrodė, kad bendrovės ECL pateikti duomenys apie svorį buvo neteisingi.

(132)

Be to, nepriklausomos tikrinimo bendrovės ataskaitoje buvo nurodyta, kad cemento išklojos storis (taigi ir svoris) gali skirtis. Tačiau kartu joje buvo nurodyta, kad panašūs skirtumai buvo ir nustatant grynąjį metalo svorį, kuris, remiantis bendrovės ECL duomenimis, buvo labai artimas nominaliajam (teoriniam) svoriui. Bet kuriuo atveju ataskaitoje nepaaiškinta, kodėl nukrypimai nuo nominaliojo svorio nustatyti tik eksporto rinkoje, o svoris vidaus rinkoje buvo artimas nominaliajai vertei.

(133)

Dėl bendro tvirtinimo, kad eksportui skirti vamzdžiai yra storesni už bendrovės ECL vidaus rinkai gaminamus vamzdžius, Komisija pakartojo, kad atliekant patikrinimą vietoje ši informacija nė karto nebuvo paminėta. Priešingai, Komisija pažymėjo, kad to paties skersmens vamzdžių cemento iškloja visada buvo panaši. Be to, Komisijos nuomone, su bendrove ECL susijusios bendrovės eksperto rašte nepatvirtinta, kad Sąjungos rinkai skirtų vamzdžių cemento iškloja apskritai turi būti storesnė. Rašte tik apibendrintos skirtingos normos ir patvirtinta, kad pagal standartą mažesnio nei 300 mm skersmens vamzdžių cemento iškloja turi būti 4 mm. Nors rašte iš tiesų nurodyta, kad pagal ES normą taikomi griežtesni reikalavimai dėl cemento skiedinio įtrūkimų, Komisijos nuomone, tai nepagrindžia, kad cemento iškloja turėjo būti storesnė nei nustatyta ES normoje. Be to, oficialiai nepateikta jokių įrodymų, kad dėl storesnės cemento išklojos būtų mažiau įtrūkimų. Pavyzdžiui, remiantis bendrovės ECL produkto brošiūra, įtrūkimų susidarymas, nepriklausomai nuo storio, yra neišvengiamas. Šie įtrūkimai kartu su kitais pavieniais įtrūkimais, kurie gali atsirasti transportuojant, yra priimtini ir pranyks, kai vamzdžiu jį naudojant ims tekėti vanduo.

(134)

Bendrovė ECL teigė, kad turimų faktų naudojimas turėtų atitikti pagrindinio antidempingo reglamento 18 straipsnyje nustatytą teisinį standartą, kuris turi būti taikomas atsižvelgiant į PPO Antidempingo susitarimą. Bendrovė ECL tvirtino, kad turimi faktai turėtų būti naudojami tik siekiant užpildyti būtinos informacijos spragas. Jie taip pat turėtų būti naudojami tik pagrįstai pakeičiant trūkstamą būtiną informaciją, kad būtų galima priimti tikslų sprendimą. Be to, turimi faktai neturi būti naudojami kaip baudžiamoji priemonė ir turi būti atsižvelgiama į visus pagrįstus suinteresuotosios šalies pateiktus faktus, net jei tie faktai gali būti ne visa prašoma informacija.

(135)

Bendrovė ECL teigė, kad tyrimą atliekančios institucijos turėjo stengtis maksimaliai pasinaudoti šalių joms pateiktais duomenimis. Pagal pagrindinio antidempingo reglamento 18 straipsnio 3 dalį, net jeigu suinteresuotosios šalies pateiktoje informacijoje yra tam tikrų netikslumų, bet juos galima patikrinti ir dėl to nesusidaro didelių sunkumų panaudoti informaciją pagrįstoms ir tikslioms išvadoms padaryti, taip pat jeigu tokia informacija buvo pateikta laiku, o suinteresuotoji šalis visais įmanomais būdais stengėsi pateikti tinkamą informaciją, Komisija jos neturėtų atmesti.

(136)

Komisija manė, kad, remdamasi pirmiau pateiktais argumentais, ji negalėjo bendrovės ECL duomenų laikyti duomenimis, kuriais remiantis galima padaryti pagrįstas ir tikslias išvadas. Priešingai, skirtinga informacija ir neatitikimai rodė, kad duomenys buvo neteisingi. Be to, Komisija padarė išvadą, kad iš kelių įrodymų matyti, jog siekiant pareiškėjui palankesnio rezultato duomenys buvo pateikti taip, kad būtų nurodytas per mažas grynasis metalo svoris eksporto rinkoje. Tai, kad informacija buvo pateikta laiku ir nedelsiant, šiuo atveju nebuvo laikoma tiek svaria aplinkybe, kad kompensuotų kitus didelius trūkumus.

(137)

Bendrovė ECL teigė, kad, jei Komisija abejoja bendrovės ECL pateikto metalo svorio patikimumu (o bendrovė ECL su tuo nesutinka), ji vis dėlto turėtų naudoti pardavimo vidaus ir Sąjungos rinkoje duomenis, pateiktus pagal cemento išklojos svorį (remiantis tinkamai pakoreguotu „Kanta“ svoriu) arba metrus. Ji tvirtino, kad kiekvieno sandorio cemento išklojos svorio ir metrų duomenys buvo pateikti laiku ir tinkamai, juos taip pat patikrino Komisija, todėl juos galima naudoti be didelių sunkumų.

(138)

Bendrovė ECL manė, kad ji visapusiškai ir visais įmanomais būdais bendradarbiavo su Komisija. Nuo 2014 m. bendrovės ECL atžvilgiu buvo atliktas ne vienas tyrimas ir kiekvieno tyrimo metu ji laiku teikė visą informaciją ir visais įmanomais būdais bendradarbiavo. Bendrovės ECL duomenys Komisijai niekada nekėlė problemų.

(139)

Kalbant apie dabartinį tyrimą, bendrovė ECL informavo Komisiją apie būsimą bendrovių ECL ir SPL susijungimą siekdama užtikrinti skaidrumą ir atskleisti visą informaciją, kad būtų išvengta bet kokių kaltinimų, jog bendrovė ECL nepateikė išsamios informacijos. Tačiau, pasak bendrovės ECL, ši tarpinė peržiūra buvo nereikalinga.

(140)

Kaip paaiškinta 74–136 konstatuojamosiose dalyse, Komisija negalėjo remtis bendrovės ECL pateikta informacija apie grynąjį metalo svorį. Dėl to, kad pateiktoje informacijoje neteisingai nurodytas svoris, duomenų nebuvo galima nei naudoti, nei taisyti. Visų pirma Komisija negalėjo nustatyti, kuri informacija buvo teisinga ir todėl ja būtų galima remtis taisant ar koreguojant.

(141)

Iš bendrovės ECL pateiktos informacijos apie bendrąjį metalo svorį (24) matyti, kad vidaus rinkoje parduodamų produktų cemento išklojos svoris [0–10 %] viršijo bendrą „Kanta“ svorį, į kurį įskaičiuota ir pakuotė. Nebuvo pateiktas joks įtikinamas šio skirtumo paaiškinimas, todėl kyla abejonių dėl nurodyto vidaus rinkoje parduodamų produktų bendrojo svorio patikimumo.

(142)

Komisijos nustatytas skirtumas buvo susijęs su dviem parametrais – grynuoju/bendruoju metalo svoriu ir ilgiu. Komisijos nustatyti neatitikimai turėjo atsirasti dėl to, kad buvo neteisingai nurodytas (bent) vienas iš šių dviejų parametrų. Neteisingus duomenis apie svorį taip pat galėjo lemti neteisingi duomenys apie eksportuotų produktų ilgį, nes svoris išreiškiamas kilogramais metrui. Todėl Komisija negalėjo daryti išvados, kad bendrovė ECL teisingai nurodė ilgio duomenis.

(143)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad nebuvo galima atlikti alternatyvių skaičiavimų, grindžiamų skirtingais matavimo vienetais, o be to, tokios informacijos, pateiktos po patikrinimo proceso, nebuvo galima patikrinti.

(144)

Be to, tai, kad bendrovė ECL nuo 2014 m. bendradarbiavo atliekant keletą tyrimų, o jos duomenys visada buvo priimami, neužtikrina, kad atliekant šį tyrimą pateikti duomenys automatiškai yra patikimi.

(145)

Dėl argumento, kad ši dalinė tarpinė peržiūra buvo nereikalinga, Komisija nurodo 1.2 ir 3.1 skirsniuose pateiktus paaiškinimus. Bendrovių ECL ir SPL susijungimas turėjo įtakos pardavimo ir sąnaudų duomenims, svarbiems apskaičiuojant dempingo skirtumą, ir tai buvo ilgalaikis pokytis. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad bendrovių ECL ir SPL susijungimas atitiko pagrindinio antidempingo reglamento 11 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisines sąlygas.

(146)

Bendrovė ECL taip pat pareiškė nepasitenkinimą dėl turimų faktų taikymo būdo. Ji apibendrino įvairių Komisijos prašymų etapus ir datas ir nurodė, kad raštą, pateiktą pagal 18 straipsnį, gavo tik 2023 m. liepos 11 d. Be to, ji manė, kad nebuvo nedelsiant (kaip apibrėžta Antidempingo susitarimo II priedo 6 punkte) informuota apie galimo jos duomenų apie metalo svorį atmetimo priežastis ir jai nebuvo suteikta galimybė pateikti papildomų paaiškinimų per patikrinimo procesą. Ji taip pat manė, kad neturėjo pakankamai laiko pastaboms dėl rašte, pateiktame pagal 18 straipsnį, nurodytų išvadų pateikti ir trijų dienų termino pastaboms pateikti pratęsimas buvo nepakankamas.

(147)

Komisija manė, kad su svorio nustatymu susiję duomenys buvo išsamiai aptarti per tikrinamąjį vizitą, kurio metu Komisija surinko daug įrodymų. Iš tiesų tik po eksportuojančio gamintojo patikrinimo vietoje, kai Komisija iš bendrovės ECL gavo visus duomenis, susijusius su alternatyviais matavimo vienetais, ji galėjo atlikti analizę ir nustatyti neatitikimo rimtumą ir poveikį, nes pradiniuose bendrovės ECL paaiškinimuose buvo daugiausia pateikti duomenys, pagrįsti grynuoju metalo svoriu.

(148)

Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad suteikė pakankamai laiko bendrovei ECL pateikti paaiškinimus, papildomus duomenis ir pastabas dėl Komisijos išvadų. Komisija paprašė pateikti paaiškinimus dar 2023 m. birželio 29 d. Be to, 2023 m. liepos 5 d., paskutinę nuotolinio susijusios bendrovės, kuriai padėjo Kalkutoje įsikūrusio eksportuojančio gamintojo atstovas, patikrinimo dieną, ji informavo bendrovę ECL apie savo abejones dėl duomenų patikimumo. Vėliau, atsižvelgiant į pratęstą atsakymo pateikimo terminą, bendrovė ECL galėjo per 14 dienų pateikti pastabas dėl 2023 m. liepos 10 d. išsiųsto rašto, pateikto pagal 18 straipsnį. Be to, 2023 m. liepos 26 d. Komisija surengė išsamų bendrovės ECL klausymą. Galiausiai, atskleidžiant preliminarias išvadas, buvo suteikta papildoma galimybė pateikti pastabas.

(149)

Atsižvelgdama į 3 skirsnyje pateiktus esminius įrodymus, Komisija laikėsi nuomonės, kad bendrovė ECL pateikė klaidinančią arba melagingą informaciją, kad būtų nurodytas per mažas grynasis metalo svoris, naudojamas jos dempingo skirtumui apskaičiuoti, ir taip šis dempingo skirtumas būtų sumažintas.

(150)

Po faktų atskleidimo bendrovė ECL teigė, kad Komisijos turimų faktų taikymas buvo pagrįstas akivaizdžia faktų vertinimo klaida, prielaidomis ir dedukcija, nesant faktinių įrodymų.

(151)

Bendrovė ECL nesutiko, kad siekiant sumažinti dempingo skirtumą buvo tyčia neteisingai nurodytas grynasis metalo svoris. Ji pabrėžė, kad nebuvo jokių bandymų pateikti melagingą, neteisingą ar klaidinančią informaciją ir kad bendrovė nerizikuotų savo gera reputacija Indijos, Sąjungos ir pasaulio rinkoje.

(152)

Ji pakartojo, kad Komisija patikrino su sąnaudomis susijusią informaciją ir ją suderino su bendrovės bandomuoju balansu ir sąskaitomis. Todėl, jos nuomone, gamybos sąnaudos buvo tinkamai patikrintos.

(153)

Ir bendrovė ECL, ir IV teigė, kad Komisija neteisingai atliko skaičiavimus ir kad dėl nurodyto pernelyg mažo grynojo metalo svorio dempingo skirtumas nesikeis. Jos pateikė skaičiavimus, iš kurių matyti, kad tuo atveju, jei tiek eksporto kainai, tiek normaliajai vertei nustatyti naudojamas per mažas nurodytasis grynasis metalo svoris, gautas dempingo skirtumas lieka toks pats. Tuo remdamosi ir bendrovė ECL, ir IV laikėsi nuomonės, kad teiginiai dėl bendrovės ECL klaidingų duomenų teikimo siekiant sumažinti dempingo skirtumą – neteisingi.

(154)

Komisija nurodė išvadas, šalims atskleistas rašte pagal 18 straipsnį ir 3.2 skirsnyje. Ji pažymėjo, kad jos išvados susijusios su duomenimis, pateiktais eksporto kainai nustatyti. Nebuvo nustatyta, kad ta pati „klaida“ dėl pernelyg mažo grynojo metalo svorio padaryta abiem atvejais, t. y. ir dėl eksporto kainos, ir dėl normaliosios vertės, – tokiu atveju jų poveikis atsvertų viena kitą. Priešingai, pateikdama pernelyg mažą grynojo metalo svorį vienu atveju bendrovė ECL nepagrįstai sumažintų dempingo skirtumą, kaip paaiškinta bendrojo faktų atskleidimo dokumento 39 konstatuojamojoje dalyje.

(155)

Vis dėlto Komisija pažymėjo, kad jos vertinimu, visų pirma nustatytais bendro vidaus rinkoje parduotų produktų svorio ir eksportuojamų produktų svorio neatitikimais, buvo siekiama įrodyti, kad pateikti duomenys negali būti teisingi. Tačiau, remdamasi turima informacija, Komisija negalėjo padaryti išvados, ar nustatytus neatitikimus lėmė neteisingai nurodytas grynasis metalo svoris, bendrasis svoris ar vamzdžių ilgis.

(156)

Po faktų atskleidimo bendrovė ECL aptarė Komisijos metodą, kuriuo remdamasi ji padarė išvadą dėl bendrovės pateiktų duomenų netikslumo. Ji pažymėjo, kad Komisija naudojo cemento išklojos svorį eksporto ir vidaus rinkoje parduodamų produktų svorio skirtumui nustatyti. Bendrovė ECL teigė, kad savo išvadose dėl galimo alternatyvių duomenų naudojimo Komisija laikėsi nuomonės, kad cemento išklojos svoris galėjo būti neteisingas. Remdamasi šia išvada bendrovė ECL laikėsi nuomonės, kad Komisija negalėjo naudoti cemento išklojos svorio, kad padarytų išvadą dėl grynojo metalo svorio netikslumo. Todėl, jos nuomone, Komisija neturėjo pagrindo teigti, kad nurodytas grynasis metalo svoris yra neteisingas.

(157)

Komisija nesutiko su argumentu, kad tai, jog cemento išklojo svoris buvo naudojamas bendrovės ECL duomenų neatitikimams įrodyti ir tuo pat metu Komisijai kilo abejonių dėl jų teisingumo, reiškia, kad nebuvo pagrindo nustatyti, kad duomenys (grynasis metalo svoris) buvo pateikti neteisingai. Komisija atliko palyginimą tik siekdama įrodyti, kaip išsamiai paaiškinta 3.2 skirsnyje, kad bendrovės ECL pateikti duomenys negalėjo būti teisingi.

(158)

Komisija manė, kad tai, jog jai kilo abejonių dėl bet kokio nurodyto svorio, tačiau negalėjo padaryti išvados, kurie duomenys buvo teisingi ar neteisingi, nepaneigia jos išvados, o veikiau įrodo, kad nesant patikimų duomenų nebuvo alternatyvaus metodo dempingo skirtumui apskaičiuoti. Kadangi ji pagrįstai abejojo, ar buvo teisingai pateikti grynojo metalo svorio, bendrojo svorio ir (arba) ilgio duomenys, ji negalėjo remtis nė vienu iš jų skaičiavimams pagrįsti.

(159)

Bendrovė ECL taip pat teigė, kad Komisija nesvarstė kaip alternatyvos naudoti vardinio (teorinio) vamzdžių svorio arba ilgio. Ji taip pat laikėsi nuomonės, kad pateikti ilgio duomenys negali būti klaidingi.

(160)

Komisija pakartojo, kad jos analizė buvo pagrįsta vienam metrui tenkančiu svoriu. Taigi Komisijos nustatytas skirtumas buvo susijęs su dviem parametrais – grynuoju arba bendruoju metalo svoriu ir ilgiu. Komisijos nustatyti neatitikimai turėjo atsirasti dėl to, kad buvo neteisingai nurodytas vienas iš šių dviejų parametrų. Neteisingai nurodytą svorį taip pat galėjo lemti neteisingai nurodytas eksportuotas ilgis, nes svoris buvo išreikštas kg/m. Todėl, jei turėjo būti naudojamas nominalusis svoris, jis turėjo būti išreikštas metrais. Kadangi Komisija negalėjo padaryti išvados, kad bendrovė ECL teisingai nurodė ilgio duomenis, naudojant nominalųjį svorį nebūtų užtikrinta, kad eksporto kaina būtų nustatyta teisingai.

(161)

Taigi Komisija pakartojo savo išvadą, kad nebuvo galima atlikti alternatyvių skaičiavimų, grindžiamų skirtingais matavimo vienetais, o be to, naujos informacijos, pateiktos po patikrinimo proceso, nebuvo galima patikrinti.

(162)

Bendrovė ECL taip pat laikėsi nuomonės, kad Komisija nepateikė empirinių įrodymų, kad storesnė cemento iškloja, skirta pardavimui eksportui, moksliškai neįmanoma ir neegzistavo. Pagrįsdama šį teiginį bendrovė ECL pateikė antstolio ataskaitas, įrodančias, kad cemento iškloja buvo storesnė nei vamzdžių, kurie per PTL buvo pristatyti jos Prancūzijos ir Italijos patronuojamosioms bendrovėms, nominalusis storis. Be to, bendrovė ECL taip pat pateikė bendrovės SG PAM pagamintų vamzdžių bandymų ataskaitas.

(163)

Iš ataskaitų dėl Prancūzijos ir Italijos patronuojamųjų bendrovių matyti, kad kelių skersmens vamzdžių, kurių nominalus storis yra 4 mm, faktinis storis buvo įvairus: iki [80–100 %] didesnis už nominalųjį storį. Remdamasi šiomis ataskaitomis bendrovė ECL teigė, kad faktinis cemento išklojos storis paprastai gali būti didesnis už nominalųjį cemento išklojos storį, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad bendrojo faktų atskleidimo dokumento 95 konstatuojamojoje dalyje Komisijos nurodytas [35–70 %] storesnė cemento iškloja yra neįmanoma.

(164)

Komisija atsižvelgė į bendrovės ECL pateiktas ataskaitas. Iš jų iš tiesų matyti, kad patikrintų vamzdžių faktinis storis skyrėsi nuo nominaliojo cemento išklojos storio ir kad jis buvo didesnis už nominalųjį storį. Vis dėlto Komisija laikėsi nuomonės, kad reikėjo palyginti tiek pardavimui vidaus rinkoje, tiek eksportui skirtus vamzdžius, o, kaip išsamiai nurodyta bendrojo faktų atskleidimo dokumento 95 ir 99 konstatuojamosiose dalyse, vidaus rinkoje faktinio ir nominaliojo svorio vidutinis svertinis nuokrypis buvo maždaug [0–3 %], palyginti su vidutiniu [0–10 %] (o kai kuriais atvejais iki [15–30 %]) nuokrypiu eksporto atveju. Kaip paaiškinta bendrojo faktų atskleidimo dokumento 96–104 konstatuojamosiose dalyse, Komisija šį skirtumą laikė nepagrįstu.

(165)

Bendrovė ECL taip pat manė, kad Komisija padarė akivaizdžią faktų, susijusių su grynuoju metalo svoriu, vertinimo klaidą ir klaidingai taikė pagrindinio antidempingo reglamento 18 straipsnio 1 dalį.

(166)

Pirma, ji teigė, kad Komisija neteisingai suprato, jog bendrovė ECL atrinko vamzdžius iš kiekvieno užsakymo ir kad atrinkti vamzdžiai buvo sveriami (bendrojo faktų atskleidimo dokumento 40 konstatuojamoji dalis). Bendrovė ECL nurodė, kad buvo tikrinamas tik vamzdžių storis. Ji taip pat nurodė, kad produkcija buvo registruojama kaip matavimo vienetus naudojant metrus ir kad apskaitos sistemoje SAP metrai buvo automatiškai perskaičiuojami į metalo svorį. Ji teigė, kad šios operacijos visiškai automatizuotos. Bendrovė ECL taip pat nurodė, kad toliau naudojamas standartinis svoris ir kad ši standartinio svorio naudojimo praktika yra įprasta pramonėje.

(167)

Komisijos nuomone, teiginys, kad bendrovė ECL nesvėrė atrinktų vamzdžių, prieštaravo informacijai, kurią Komisija gavo per tikrinamąjį vizitą. Informacija, kad atrinkti vamzdžiai buvo sveriami, taip pat buvo nurodyta vizito ataskaitoje, nusiųstoje bendrovei ECL tikslumui patikrinti. Bendrovė ECL pateikė pastabų dėl kelių klausimų, tačiau nepateikė jokių pastabų dėl to, kaip Komisija supranta vamzdžių svėrimą.

(168)

Komisija taip pat nustatė, kad bendrovė ECL pirmą kartą teigia, kad gamybos duomenys faktiškai nurodomi naudojant metrus ir kad sistemoje SAP vamzdžių ilgis perskaičiuojamas į svorį. Ši, kaip teigiama, skirtinga informacija, pateikta tik po patikrinimo, kartu nurodant, kad vamzdžiai iš tikrųjų nebuvo sveriami viso gamybos proceso metu, tik sustiprino Komisijos abejones, kad bendrovė ECL teisingai nurodė svorius.

(169)

Bendrovė ECL pakartojo, kad visų vidaus rinkoje parduodamų vamzdžių ir visų eksporto rinkoje parduodamų vamzdžių duomenų palyginimas buvo grindžiamas skirtingu produktų asortimentu, todėl jis neturi reikšmės.

(170)

Komisija priminė, kad visų produktų duomenų palyginimas iš tiesų buvo grindžiamas skirtingu produktų asortimentu, tačiau rezultatai patvirtino išvadas dėl beveik identiškų (taip pat dėl tiesiogiai nepanašių) produktų.

(171)

Dėl tiesiogiai nepanašių produktų bendrovė ECL nustatė, kad Komisijos metodas, pagal kurį apskaičiuotas vidaus rinkoje parduodamų ir eksportuojamų produktų cemento išklojos svorio skirtumas, buvo neteisingas. Dėl beveik identiškų produktų bendrovė ECL nurodė savo pastabas ir skaičiavimus, pateiktus atsakant į raštą pagal 18 straipsnį ir apibendrintus 3.4 skirsnyje. Be to, ji teigė, kad skirtumai turėtų būti išreikšti cemento išklojos svoriu, todėl jie mažesni. Bendrovė ECL taip pat teigė, kad kai kurių konkrečių rūšių produktų atveju skirtumas, kurį nustatė Komisija, buvo minimalus arba kad jis buvo susiję su nedidele eksporto dalimi. Ji taip pat teigė, kad kai kurių konkrečių rūšių produktų skirtumai buvo nedideli arba kad buvo susiję tik su nedideliu eksportuojamų produktų kiekiu.

(172)

Bendrovė ECL taip pat nesutiko su Komisijos išvada dėl drėgmės. Ji pateikė naujus skaičiavimus, kuriais, jos nuomone, buvo atsižvelgta į drėgmės buvimą vidaus rinkoje parduodamuose vamzdžiuose, į kurį reikėtų atsižvelgti lyginant su eksporto rinkai skirtais produktai.

(173)

Dėl beveik identiškų ir nepanašių produktų Komisija pastebėjo, kad bendrovė ECL nepateikė jokių papildomų įrodymų, kad Komisijos skaičiavimai buvo neteisingi.

(174)

Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad jos metodas, kuriuo išreiškiamas grynojo metalo svorio skirtumas procentais, buvo teisingas ir kad nėra jokio pagrindo šį skirtumą išreikšti remiantis cemento iškloja. Grynasis metalo svoris tiek eksporto, tiek vidaus rinkos atveju buvo panašus, todėl palyginus procentinį dydį buvo siekiama įrodyti, kad cemento išklojos svoris eksporto atveju skyrėsi nuo pardavimui vidaus rinkoje skirtų produktų.

(175)

Dėl konkrečių rūšių produktų palyginimo Komisija sutiko, kad iš tiesų buvo tam tikrų rūšių produktų, kai skirtumas buvo mažas arba eksporto apimtis buvo maža. Tačiau pagal vidutinį svertinį dydį skirtumas vis tiek buvo [0–10 %].

(176)

Dėl drėgmės kiekio Komisija atsižvelgė į bendrovės ECL argumentus. Ji nesutiko, kad drėgmės kiekis turėjo įtakos vidaus rinkoje parduodamų vamzdžių svoriui. NET jei taip būtų buvę, skirtumai, remiantis pačios bendrovės ECL skaičiavimais, išliktų dideli.

(177)

Bendrovė ECL taip pat pakartojo savo argumentus, susijusius su tuo, kad duomenys gauti iš sistemos SAP, todėl jie teisingi. Ji pakartojo, kad grynasis metalo svoris buvo nurodytas eksporto pakuočių sąraše ir kad taip buvo dar prieš pradedant 2014 m. bylą.

(178)

Dėl nepriklausomos tikrinimo bendrovės atliktų metalo svorio bandymų bendrovė ECL dabar teigė, kad jie buvo neteisingi, nes nepriklausomos tikrinimo bendrovės užregistruotas bendras patikrintų vamzdžių svoris viršijo apskaičiuotą metalo storį, perskaičiuotą į svorį, pridėjus cemento išklojos svorį. Bendrovė ECL teigė, kad taip buvo todėl, kad metalo storis greičiausiai buvo išmatuotas vamzdžių galuose, o jie yra storesni. Todėl šie duomenys buvo klaidingi.

(179)

Bendrovė ECL ne kartą tvirtino, kad cemento iškloja skiriasi eksporto ir vidaus rinkoms skirtuose produktuose ir kad sistemoje SAP vamzdžiai buvo diferencijuojami pagal jų specifikacijas.

(180)

Komisija nurodė 3.4 skirsnyje pateiktas išvadas. Ji manė, kad bendrovė ECL nepateikė papildomų įrodymų, pagrindžiančių jos teiginį, kad duomenys buvo pateikti teisingai. Dėl nepriklausomos tikrinimo bendrovės ataskaitos, kurioje, bendrovės ECL teigimu, neteisingai nurodytas metalo svoris, Komisija nusprendė, kad iš tiesų buvo galima taip pat (klaidingai) išmatuoti cemento iškloją. Todėl ji laikėsi nuomonės, kad bendrovė ECL negalėjo remtis šiuo faktu, kad pateiktų įtikinamų argumentų dėl cemento išklojos svorio.

(181)

Bendrovė ECL tvirtino, kad net jei, kaip teigia Komisija, grynojo metalo svorio duomenys turėjo tam tikrų trūkumų, jie bet kuriuo atveju nebuvo tokio pobūdžio ar masto, kad dėl jų Komisijai būtų pernelyg sunku padaryti pagrįstai tikslias išvadas dėl normaliosios vertės ir eksporto kainų. Ji taip pat tvirtino, kad Komisija nerado neatitikimų pardavimo vertės, gamybos sąnaudų ir visuose kituose bendrovės finansiniuose duomenyse. Bendrovė ECL laikėsi nuomonės, kad a) atsisakymas taikyti tris kitus bendrovės pasiūlytus būdus kiekybiniams apskaičiavimams, pagrįstus tinkamiausia informacija, kuria galima pakeisti grynąjį metalo svorį, ir b) sprendimas visiškai atmesti bendrovės ECL duomenis dempingo skirtumui apskaičiuoti ir sprendimas taikyti jai kitiems eksportuotojams nustatytą 19 % dempingo skirtumą, apskaičiuotą bendrovei „Jindal Saw“ 2015 m. atliekant tyrimą dėl beveik 8–9 metų senumo tiriamojo laikotarpio, yra baudžiamojo ir diskriminacinio pobūdžio bei neproporcinga, nepakankamai pagrįsta ir tokiu būdu pažeidžiamos kelios pagrindinio antidempingo reglamento 18 straipsnio ir Antidempingo susitarimo II priedo nuostatos, kaip aptarta toliau.

(182)

Bendrovė ECL pakartojo, kad galima taikyti kitą metodą skaičiavimams atlikti ir kad Komisija neturėtų atmesti visos jos pateiktos informacijos, o turėtų remtis turimais faktais, kuriais galima pagrįstai pakeisti neteisingą informaciją. Bendrovė ECL pakartojo, kad Komisija galėtų naudoti ilgį, bendrąjį / „Kanta“ svorį arba cemento išklojos svorį, arba nominalųjį metalo svorį.

(183)

Bendrovė ECL laikėsi nuomonės, kad visų jos duomenų atmetimas ir 19 % dempingo skirtumo taikymas yra didelio baudžiamojo pobūdžio. Ji laikėsi nuomonės, kad bendradarbiavo visais įmanomais būdais ir bendradarbiavimas gerokai viršijo tai, ko paprastai prašoma ir kas pateikiama atliekant standartinį antidempingo tyrimą. Todėl, jos nuomone, Komisija pažeidė proporcingumo principą. Bendrovė ECL pateikė tyrimų pavyzdžių, kai Komisija neatmetė visų duomenų, o pakeitė tam tikrą informaciją arba naudojo eksportuojančio gamintojo pateiktus duomenis.

(184)

Komisija laikėsi nuomonės, kad bendrovės ECL pateiktoje medžiagoje nėra papildomų įrodymų, dėl kurių būtų galima pakeisti Komisijos išvadą. Bendrovės ECL nurodytus klausimus Komisija jau išsamiai nagrinėjo tyrimo metu ir bendrajame faktų atskleidimo dokumente. Teiginys dėl tinkamų turimų faktų naudojimo nagrinėjamas 4 skirsnyje.

(185)

Bendrovė ECL manė, kad jai nebuvo nedelsiant pranešta apie Komisijos sprendimą ir priežastis atmesti visus jos duomenis. Komisija, nedelsdama nepranešusi apie tai, kad atmesti visi bendrovės duomenys, o ne tik kiekybinis grynojo metalo svorio įvertinimas, ir nesuteikusi bendrovei ECL galimybės pateikti papildomų paaiškinimų šiuo klausimu, padarė akivaizdžią antidempingo reglamento 18 straipsnio taikymo klaidą, pažeidė to reglamento 18 straipsnio 4 dalį bei Antidempingo susitarimo II priedo 6 punktą. Bendrovė ECL laikėsi nuomonės, kad ji sužinojo apie Komisijos sprendimą atmesti visus jos duomenis tik bendrajame faktų atskleidimo dokumente ir net jame nebuvo paaiškinta, kodėl visi duomenys buvo atmesti.

(186)

Bendrovė ECL nurodė, kad rašte pagal 18 straipsnį, jos nuomone, Komisija nurodė ketinanti tik atmesti kiekybinį apimties vertinimą. Be to, bendrovė nurodė kolegijos ataskaitą byloje Mexico – Steel Pipes and Tubes, kurioje paminėta, kad norint naudotis turimais faktais turi būti ne pateikiamas „bendrojo pobūdžio pareiškimas apie tai, kad gali būti remiamasi turimais faktais […], o būtina vienareikšmiai ir tiesiogiai pranešti suinteresuotajai šaliai, kad konkrečiu atveju buvo priimtas sprendimas atmesti jos informaciją, kartu nurodant to sprendimo priežastis“ (25).

(187)

Komisija su tuo nesutiko. Ji manė, kad pagal pagrindinio antidempingo reglamento 18 straipsnio 4 dalį ji išsamiai informavo bendrovę ECL apie savo išvadas ir suteikė jai galimybę pateikti papildomų paaiškinimų. Kaip paaiškinta 3.4 skirsnyje, Komisija nustatė, kad šie paaiškinimai yra nepatenkinami, ir taip pat išsamiai išdėstė priežastis.

(188)

Komisija taip pat nesutiko, kad informacija, kurią ji pateikė rašte pagal 18 straipsnį, buvo bendrojo pobūdžio pareiškimas, – priešingai, Komisija informavo pareiškėją apie nustatytus neatitikimus dar prieš išsiųsdama raštą pagal 18 straipsnį, prie kurio taip pat buvo pridėti labai išsamūs skaičiavimai ir pagrindimas. Rašte pagal 18 straipsnį aiškiai nurodyta, kad „nustatytieji neatitikimai kelia abejonių dėl bendrovės ECL pateiktų duomenų patikimumo“ ir kad Komisija ketina atmesti informaciją, susijusią su viso bendrovės ECL pagaminto ir parduoto peržiūrimojo produkto kiekio įvertinimu. Žodis „ketina“ buvo vartojamas, nes bendrovei ECL ir kitoms šalims dar buvo suteikta galimybė pateikti pastabų ir tik po to Komisija priimtų sprendimą dėl atmetimo.

(189)

Kaip išsamiai paaiškinta 3.2 skirsnyje, kiekybiniu įvertinimu (vieneto verte) remtasi nustatant ir eksporto kainą, ir normaliąją vertę. Todėl Komisija nesutiko, kad rašte pagal 18 straipsnį nebuvo aiškiai nurodyta, kad visi duomenys gali būti atmesti.

(190)

Be pastabų, kuriomis pritariama bendrovės ECL prašymui, IV nurodė Komisijos išvadas, pateiktas bendrajame faktų atskleidimo dokumente. Ji tvirtino, kad bendrovė ECL pateikė teisingą informaciją, kad bendrovės sistemoje SAP užregistruota informacija yra teisinga ir jai neturėtų būti taikomas kitiems eksportuotojams nustatytas 19 % muitas.

(191)

Komisija atkreipė dėmesį į šią pastabą. Ji laikėsi nuomonės, kad IV iškelti klausimai jau buvo aptarti bendrajame faktų atskleidimo dokumente.

(192)

Bendrovė SG PAM laikėsi nuomonės, kad bendrovė ECL jau ilgą laiką tinkamai nebendradarbiauja atliekant prekybos apsaugos tyrimus, ir nurodė 2020 ir 2021 m. tyrimus, kurie buvo užbaigti.

(193)

Bendrovės SG PAM nuomone, tai, kad bendrovė ECL nesugebėjo pateikti pagrįstą informaciją apie faktinį vamzdžių cemento skiedinio išklojos storį reiškė, kad skirtumų (eksporto ir vidaus rinkoms skirtų produktų) nebuvo. Ji manė, kad nėra jokios priežasties, dėl kurios bendrovei ECL būtų reikėję diferencijuoti vamzdžių vidaus cemento skiedinio iškloją pagal rinką. Ji teigė, kad mažiausias cemento skiedinio išklojos storis pagal taikomas ES normas yra 2,5 mm (4 mm, taikant 1,5 mm neigiamą nuokrypį). Todėl ji sutiko su Komisijos išvadomis, kad 3,5 mm storis, kurį bendrovė ECL nurodė Indijai skirtame kataloge, atitiko tiek Sąjungos, tiek Indijos standartuose numatytą storio nuokrypį.

(194)

Be to, ji abejojo, ar gamybos procesas buvo diferencijuotas pagal produkto paskirties rinką, neatsižvelgiant į tai, ar taikomi skirtingi standartai. Jos nuomone, bendrovė ECL galėtų paprasčiausiai perženklinti ir parduoti Sąjungos rinkoje pagal Indijos normas pagamintus vamzdžius, atitinkančius ES normose nustatytus leistinus nuokrypius.

(195)

Bendrovė SG PAM taip pat manė, kad bendrovės ECL teiginys, jog ji sistemingai nestebėjo savo produktų metalo svorio ir rėmėsi įverčiais, neįtikina. Metalas yra pagrindinis vamzdžių gamybos sąnaudų veiksnys ir vienas esminių kaliojo ketaus vamzdžių gamintojų veiklos rezultatų ir kainodaros veiksnių. Jos nuomone, ypač neįtikėtina yra tai, kad bendrovė ECL negalėjo tiksliai sekti metalo svorio, nes Sąjungos rinkoje, kurioje ji veikia, išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo aspektai jai ypač svarbūs, nes šios rinkos dalyviai siekia kuo labiau mažinti viešosiomis lėšomis finansuojamų projektų aplinkosauginį pėdsaką, laikydamiesi Europos žaliojo kurso. Bendrovės SG PAM nuomone, standartinių nepatikrintų verčių naudojimas bendrovės ECL finansiniuose įrašuose priverčia dar labiau abejoti duomenų rinkinio, naudoto bendrovės ECL klausimynui užpildyti, tikslumu.

(196)

Bendrovė SG PAM taip pat teigė, kad atsižvelgdama į dabartines išvadas Komisija turėtų pertikrinti ankstesnius bendrovės ECL atsakymus, nes Komisija taikė tą pačią metodiką kaip ir šiame tyrime, o bendrovė ECL taip pat galėjo manipuliuoti ankstesnių tyrimų duomenimis.

(197)

Komisija nesutiko, kad šio tyrimo išvadomis būtų gali pagrįsti bendrovės ECL arba kitų šalių duomenų pertikrinimą ir kad dabartinės išvados galėtų būti atgaline data taikomos ir kitiems tiriamiesiems laikotarpiams. Atliekant šį tyrimą Komisijos padarytos išvados pagrįstos per šią priemonių galiojimo termino peržiūrą pateiktais duomenimis, susijusiais su peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(198)

Po faktų atskleidimo bendrovė SG PAM paprašė Komisijos registruoti importuojamus bendrovės ECL produktus, kad būtų galima atgaline data surinkti muitus, nes, jos nuomone, bendrovė ECL greičiausiai padidins savo siuntų srautą, kad sukauptų dideles atsargas. Ji laikėsi nuomonės, kad tokia registracija atitinka naujausią Komisijos praktiką.

(199)

Komisija prašymą išnagrinėjo. Ji laikėsi nuomonės, kad iš bylos medžiagos nematyti, kad importas labai padidėtų ir kad yra didelė staigaus importo srauto rizika. Todėl ji šį prašymą atmetė.

(200)

Komisija taip pat gavo pastabų iš bendrovės ECL gaminamų kaliojo ketaus vamzdžių platintojų Sąjungos rinkoje – bendrovių „Valdro“, „Fusion Pipeline Products Limited“ (toliau – bendrovė „Fusion Pipelines Products“), „CO.ME.CAR SRL“, „Deschacht“, „Idrovit SRL“, „Vodoskok d.d.“ ir „WAPPTech Ltd“.

(201)

Visos jos pabrėžė bendrovės ECL buvimo Sąjungos rinkoje svarbą ir savo ekonominę priklausomybę nuo šios bendrovės veiklos.

(202)

Bendrovės „Valdro“ nuomone, be bendrovės ECL rinkoje nebūtų konkurencijos ir kad pastaroji nevykdė rinką iškraipančios veiklos. Be to, ji paminėjo, kad jos pagrindinė verslo veikla – kaliojo ketaus vamzdžių pardavimas ir nuo jo priklauso didžioji bendrovės pajamų dalis, todėl veiklą nutraukus būtų prarasta darbo vietų.

(203)

Bendrovė „Fusion Pipeline Products“ taip pat nurodė, kad didelė jos verslo dalis priklauso nuo bendrovės ECL ir kad Komisija turėtų priimti sprendimą, kuriuo būtų išsaugota konkurencija Sąjungos rinkoje ir išvengta monopolijų.

(204)

Bendrovė „Deschacht“, be kita ko, teigė, kad bendrovė SG PAM nustatė išimtinio pirkimo reikalavimus ir atsisakė parduoti jai prekes. Ji pabrėžė, kad Belgijos rinkai svarbu turėti konkurencingą alternatyvų tiekimo šaltinį. Jos nuomone, bendrovė SG PAM neturi konkurentų ir padidino kainas tiek, kad platintojai negalėjo parduoti prekių, o rangovai ir vandens sektoriaus bendrovės neturėjo kitos išeities kaip sutikti su nepagrįstai didelėmis kainomis, o tai turėjo įtakos projektams bei nuo to nukentėjo Belgijos ir Europos vartotojai bei rinkos ekonominės veiklos vykdytojai. Todėl, jos nuomone, bendrovei ECL taikomas muitas neturėtų būti didinamas.

(205)

Bendrovė „IBECO AB“ nurodė, kad, jos nuomone, svarbu, kad bendrovė ECL liktų Sąjungos rinkoje. Ji paminėjo, kad Skandinavijos rinką kontroliuoja bendrovė „Saint Gobain“ – nuo gamybos iki didmeninės prekybos per savo platintoją.

(206)

Komisija taip pat gavo pastabų iš Italijos statybos įmonių nacionalinės asociacijos regioninio padalinio „ANCO Sardegna“. Jis laikėsi nuomonės, kad, jei šis Indijos gamintojas po peržiūros negalėtų parduoti produktų ES, ES kaliojo ketaus vamzdžių rinkoje kiltų didelė konkurencijos problema, neigiamai paveiksianti daugelį bendrovių.

(207)

Platintojų pastabos nebuvo pagrįstos, tačiau Komisija į jas atsižvelgė.

(208)

Komisija išsamiai išnagrinėjo visus šalių argumentus ir byloje esančius įrodymus. Ji ir toliau laikėsi nuomonės, kad bendrovė ECL pateikė klaidinančią arba melagingą informaciją, kad nustatytų pernelyg mažą grynąjį metalo svorį, kuris būtų naudojamas dempingo skirtumui apskaičiuoti, kad šį sumažintų, kaip apibrėžta pagrindinio antidempingo reglamento 18 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje. Todėl duomenys negalėjo būti naudojami kaip pagrindas naujam šios bendrovės dempingo skirtumui apskaičiuoti. Kaip paaiškinta 3 skirsnyje, bendrovės ECL pasiūlyti alternatyvūs duomenys taip pat negalėjo būti naudojami.

(209)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija neturėjo kitos išeities, kaip tik neatsižvelgti į visą bendrovės ECL pateiktą informaciją ir remtis turimais faktais, kad galėtų padaryti galutines išvadas dėl bendrovės ECL dempingo.

(210)

Neturėdama registruotų duomenų dempingo skirtumui apskaičiuoti, Komisija siekė nustatyti tinkamiausią nagrinėjamoje byloje turimą informaciją. Šiuo atžvilgiu Komisija laikėsi nuomonės, kad būtų tikslinga naudoti per pradinį tyrimą nustatytą didžiausią 19 % dempingo skirtumą, nes per pradinį tiriamąjį laikotarpį jis buvo apskaičiuotas remiantis bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo, kuris į Sąjungą eksportavo didelį kiekį panašių rūšių produktų kaip bendrovė ECL, duomenimis.

(211)

Po faktų atskleidimo bendrovė ECL teigė, kad 19 % dempingo skirtumo taikymas – baudžiamojo pobūdžio ir kad tai nesuderinama su pagrindinio antidempingo reglamento 18 straipsnio 5 dalimi. Ji laikėsi nuomonės, kad turimi faktai turėtų būti priimtiniausi arba tinkamiausi konkrečiam atvejui, todėl reikėjo atlikti lyginamąjį vertinimą, ir kad turi būti loginis ryšys tarp pakaitinių faktų ir faktinių aplinkybių.

(212)

Tuo remdamasi bendrovė ECL tvirtino, kad 19 % dempingo skirtumo, apskaičiuoto beveik prieš 8 metus kitam eksportuojančiam gamintojui, taikymas dabartinėmis aplinkybėmis tikrai nėra priimtiniausias ar tinkamiausias ir kad jis neturėjo jokio loginio ryšio su bendrovės ECL padėtimi. Ji nurodė, kad pradiniame tyrime, kai bendrovei „Jindal Saw“ buvo nustatytas 19 % dempingo skirtumas, bendrovei ECL taikytinas dempingo skirtumas buvo tik 4,1 %.

(213)

Be to, bendrovė ECL teigė, kad šiuo atveju iš pateiktų ir Komisijos patikrintų duomenų matyti, kad, palyginti su bendrovės ECL gamybos sąnaudomis ir (arba) pardavimu vidaus rinkoje, pardavimo kainos Sąjungoje gerokai didesnės. Bendrovė ECL teigė stebėjusi savo kainas ir sąnaudas, siekdama užtikrinti, kad nebūtų dempingo. Taigi, bet koks dempingo skirtumo skaičiavimas, atliktas remiantis pačios bendrovės ECL duomenimis, naudojant bet kurią iš jos pasiūlytų kiekio kiekybinio įvertinimo alternatyvų, jokiu atveju negalėtų pagrįsti 19 % dempingo skirtumo.

(214)

Taigi bendrovė ECL nurodė, kad bendrovei „Jindal Saw“ nustatyto 19 % dempingo skirtumo naudojimas – akivaizdžiai netinkamas ir baudžiamojo pobūdžio. Bendrovė ECL taip pat teigė, kad jei Komisija nesutiktų su prašymo atsiėmimu arba pateiktais argumentais dėl turimų faktų, ji galėtų remtis 2020 m. užbaigtos priemonių galiojimo termino peržiūros išvadomis, kurios naujesnės nei pradinio tyrimo duomenys ir pagal kurias Komisija apskaičiavo 12 % dempingo skirtumą.

(215)

Komisija iš naujo įvertino savo pasiūlymą kaip turimus faktus naudoti per pradinį tyrimą nustatytą dempingo skirtumą kitiems eksportuotojams. Ji nusprendė, kad bendrovės ECL prašymas daryti išvadas remiantis naujesniais turimais faktais buvo pagrįstas – pradinis tiriamasis laikotarpis buvo 2013 m. spalio 1 d.–2014 m. rugsėjo 30 d., todėl duomenys buvo senesni nei 8 metų.

(216)

Be to, Komisija manė, kad priemonių galiojimo termino peržiūroje nustatytas skirtumas buvo tik orientacinis ir kad juo daugiausia remtasi siekiant nustatyti, ar per priemonių galiojimo termino peržiūros PTL eksportuojantys gamintojai toliau eksportavo dempingo kainomis ir visiškai nebendradarbiavo. Be to, statistinės eksporto kainos nebūtinai atitinka kainas nepriklausomiems pirkėjams, nes didžioji dalis nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vykdė pardavimą per susijusius Sąjungos importuotojus.

(217)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija nusprendė kaip turimus faktus naudoti statistinius duomenis, kurie tiksliai atspindi šio tyrimo PTL. Todėl Komisija naudojo eksporto kainą, pateiktą 14 straipsnio 6 dalyje nurodytoje duomenų bazėje (26), susijusią tik su bendrovės ECL pardavimais per dabartinį PTL. Tada Komisija pakoregavo kainą EXW sąlygomis ir atsižvelgdama į tai, kad kainos daugiausia buvo taikomos tarpusavyje susijusių šalių viena kitai.

(218)

Be to, neturėdama jokių kitų naujesnių ir patikimesnių duomenų, Komisija normaliąją vertę nustatė remdamasi Sąjungos pramonės prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateiktais duomenimis. Ji buvo nustatyta remiantis keliose skirtingose valstybėse ir savivaldybėse siūlomomis, sutartomis ir sumokėtomis kainomis už skirtingą kiekį nagrinėjamojo produkto ir už įvairaus skersmens ir rūšių nagrinėjamąjį produktą. Kadangi normalioji vertė buvo pagrįsta 2020 m. duomenimis, Komisija per priemonių galiojimo termino peržiūrą pramonės nustatytą normaliąją vertę pakoregavo atsižvelgdama į infliaciją nuo priemonių galiojimo termino peržiūros iki dabartinio dalinės tarpinės peržiūros tiriamojo laikotarpio.

(219)

Komisija palygino eksporto kainą, nustatytą remiantis statistiniais duomenimis per PTL, pakoreguotą kaip aprašyta pirmiau, su Sąjungos pramonės per priemonių galiojimo termino peržiūrą nustatyta normaliąja verte, pakoreguota atsižvelgiant į infliaciją.

(220)

Pagal tai Komisija nustatė 12,89 % dempingo skirtumą.

(221)

Po antrojo faktų atskleidimo bendrovė ECL pateikė pastabų dėl turimų faktų naudojimo (3.6 skirsnis), būtent dėl metodo, kurį Komisija taikė normaliajai vertei koreguoti atsižvelgiant į infliaciją. Ji teigė, kad apskaičiuodama infliaciją Komisija turėtų remtis vartotojų kainų indeksu (VKI), o ne procentiniu infliacijos padidėjimu, kaip siūlė Komisija.

(222)

Komisija peržiūrėjo šiuos skaičiavimus. Ji sutiko, kad VKI pagrįstas metodas yra tinkamesnis. Tačiau 2020 m. normalioji vertė per priemonių galiojimo termino peržiūrą buvo pagrįsta kainomis nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. kovo mėn., o ne visais 2020 m., kaip naudota bendrovės ECL jos skaičiavimuose. Tuo remiantis naujas bendrovės ECL dempingo skirtumas buvo 13,14 %.

(223)

IV teigė, kad buvo suteikta per mažai laiko pastaboms dėl naujo turimų faktų pagrindo pateikti. Ji taip pat manė, kad neatsižvelgta į jos pastabas, pateiktas po pirmojo išvadų atskleidimo. Be to, ji teigė, kad koregavimas dėl infliacijos nebuvo teisiškai pagrįstas ir jo rezultatas klaidinantis.

(224)

Komisija laikėsi nuomonės, kad terminas (2 dienų) pastaboms dėl naujo turimų faktų pagrindo pateikti buvo pakankamas, nes jis apsiribojo 3.6 skirsnyje aprašytu turimų faktų naudojimu. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(225)

Komisija taip pat paaiškino, kad atsižvelgė į visas šalių pateiktas pastabas, įskaitant IV pastabas. Tačiau, kadangi Komisija atskleidė tik tą savo išvadų dalį, kuri pasikeitė, naujajame faktų atskleidimo dokumente nepateiktas nei pastabų, į kurias jau buvo atsižvelgta, nei pastabų, nesusijusių su turimais faktais, kurie galiausiai buvo panaudoti, vertinimas.

(226)

Dėl teiginio apie infliaciją Komisija pažymėjo, kad IV nepagrindė, kodėl koregavimas atsižvelgiant į infliaciją buvo teisiškai nepagrįstas ir kodėl jo rezultatas klaidinantis. Priešingai, pakoregavus normaliąją vertę, nustatytą dar 2020 m., atsižvelgiant į infliaciją, padarytos nuoseklios ir tikslios išvados dėl peržiūros tiriamojo laikotarpio. Todėl Komisija nusprendė, kad šis tvirtinimas nepagrįstas.

(227)

Po antrojo naujo turimų faktų pagrindo atskleidimo bendrovė SG PAM nesutiko su Komisijos pasirinktais turimais faktais. Jos nuomone, Komisija pernelyg (ir nepagrįstai) griežtai įvertino tai, kas gali būti arba negali būti naudojama kaip turimi faktai, o tai viršijo esamus reikalavimus ir lėmė eksportuotojų diskriminaciją. Visų pirma ji nurodė pagrindinio antidempingo reglamento 18 straipsnio 1 ir 6 dalyse vartojamą formuluotę, kurioje numatyta, kad turimi faktai „gali būti mažiau palankūs“ šaliai, kuri nebendradarbiavo arba pateikė klaidinančią informaciją. Bendrovės SG PAM nuomone, mažiau palankus rezultatas – tiesioginė ir įprasta tos šalies nebendradarbiavimo pasekmė, neturinti jokio siektino baudžiamojo pobūdžio, net jei tai būtų aiškiai pateisinama tuo atveju, jei šalis sąmoningai manipuliavo duomenimis. Bendrovė SG PAM taip pat laikėsi nuomonės, kad pagrindiniame antidempingo reglamente nenustatyti nei reikalavimai dėl to, kiek nepalankūs šie rezultatai gali ar negali būti, nei kas turėtų būti laikoma tokiais turimais faktais. Todėl ji manė, kad Komisija galėjo laisvai pasirinkti turimus faktus ir tas pasirinkimas neturėtų lemti palankesnio rezultato nebendradarbiaujančiai šaliai. Priešingu atveju būtų pakenkta Sąjungos prekybos apsaugos priemonių poveikiui. Todėl bendrovė SG PAM laikėsi nuomonės, kad Komisija neturėtų bendrovei ECL taikyti jokio palankesnio požiūrio, palyginti su kitomis nebendradarbiaujančiomis bendrovėmis, ir teigė, kad pradiniame tyrime kitiems eksportuotojams nustatyto dempingo skirtumo naudojimas buvo pagrįstas. Be to, net jei kitiems bendradarbiaujantiems ir nebendradarbiaujantiems eksportuotojams nustatytas dempingo skirtumas būtų pagrįstas aštuonerių metų senumo duomenimis, Komisija būtų galėjusi jį naudoti, nes jis taip pat buvo taikomas nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams.

(228)

Komisija peržiūrėjo bendrovės SG PAM pastabas dėl turimų faktų naudojimo. Kaip paaiškinta 215 konstatuojamojoje dalyje, pradinis tiriamasis laikotarpis buvo 2013 m. spalio 1 d.–2014 m. rugsėjo 30 d. Todėl Komisija nusprendė, kad tikslinga savo išvadas grįsti naujesniais turimais faktais nei aštuonerių metų senumo duomenys. Be to, Komisija pažymėjo, kad pastabos prielaida klaidinga dėl dviejų priežasčių. Pirma, pagrindinio antidempingo reglamento 18 straipsnio 6 dalies tikslas yra ne bausti už nebendradarbiavimą, bet pažymėti, kad jis gali lemti mažiau palankų rezultatą nei visapusiškas bendradarbiavimas. Antra, neįmanoma nustatyti, ar naudoti turimi faktai bendrovei ECL lėmė mažiau palankų, ar palankesnį rezultatų, palyginti su tuo, koks būtų pasiektas, jei ji būtų visapusiškai bendradarbiavusi. Bendrovė ECL visapusiškai nebendradarbiavo atliekant tyrimą, todėl nėra lyginamojo dydžio, kuriuo remiantis būtų galima tai nustatyti. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(229)

Bendrovė SG PAM taip pat teigė, kad pradiniame tyrime normalioji vertė buvo pagrįsta tik pelningu pardavimu arba apskaičiuota normaliąja verte. Tokiais atvejais palyginimui naudojam normalioji vertė arba apskaičiuota normalioji vertė paprastai didesnė už pardavimo vidaus rinkoje kainas. Tačiau iš naujo apskaičiuodama dempingą Komisija rėmėsi rinkoje nurodytomis kainomis be jokių garantijų, kad šios kainos pelningos. Kadangi nėra patikimos bendrovės ECL informacijos apie sąnaudas, Komisija turi daryti prielaidą, kad padėtis, kai Indijos vidaus rinkoje taip pat vykdomas nepelningas pardavimas, išlieka. Todėl užuot naudojus normaliąją vertę, pagrįstą Indijos gamintojų vidutine pardavimo kaina, kaip nurodyta prašyme, reikėtų atsižvelgti tik į nurodytas didesnes pardavimo kainas, nes mažiau tikėtina, kad jos bus nepelningos ir todėl netinkamos dempingui apskaičiuoti.

(230)

Komisija priminė, kad normaliąją vertę prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą nustatė pati Sąjungos pramonė. Pramonės teigimu, normalioji vertė buvo pagrįsta įvairiais kainų pasiūlymais, todėl ji atitiko vidutines kainas tiriamuoju laikotarpiu. Remtis didžiausiomis kainomis ir prielaida, kad (palyginti) mažesnės kainos greičiausiai būtų nepelningos, būtų visiškai spekuliatyvu. Be to, manyta, kad kainų įvairovė yra tinkama normaliajai vertei nustatyti per priemonių galiojimo termino tiriamąjį laikotarpį, ir Komisija taip pat neturėjo jokio pagrindo pasirinkti tik kai kurias iš jų. Todėl ji nusprendė, kad šis tvirtinimas nepagrįstas.

(231)

Bendrovė SG PAM taip pat teigė, kad iš dempingo skirtumo neturėtų būti išskaičiuotas pradinio tyrimo eksporto subsidijų skirtumas, nes per priemonių galiojimo termino peržiūrą Komisija pati nustatė, kad eksporto subsidijų dydis Indijoje sumažėjo. Bendrovė SG PAM teigė, kad toks atėmimas būtų pagrįstas, jei Komisija naudotų per pradinį tyrimą kitiems eksportuotojams nustatytą muitą, tačiau nepagrįstas taikant naują metodą, nes išvados susijusios su laikotarpiu, kai bendrovė ECL gavo mažiau subsidijų. Bendrovė SG PAM nurodė su bendrove ECL susijusius grąžinamųjų išmokų tyrimus, kai Komisija nusprendė kompensuoti šalims per pradinį tyrimą nustatyto kompensacinio skirtumo ir subsidijų lygio tiriamaisiais laikotarpiais skirtumą, taip įrodydama, kad bendrovė ECL gavo mažiau subsidijų, nei nustatyta per pradinį tyrimą. Todėl, neturėdama patikimos informacijos apie eksporto subsidijų dydį, bendrovė SG PAM laikėsi nuomonės, kad Komisija neturi išskaičiuoti eksporto subsidijų skirtumo iš dempingo skirtumo arba bent jau užtikrinti, kad išskaičiuota būtų ne daugiau nei faktiškai gauta eksporto subsidijų.

(232)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Kadangi atliekant šią peržiūrą buvo tik iš naujo vertinamas dempingo dydis, ji neturėjo pagrindo nustatyti naujo eksporto subsidijų dydžio peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Be to, net jei per priemonių galiojimo termino peržiūrą ir grąžinamųjų išmokų tyrimus buvo nustatyta, kad eksporto subsidijų dydis sumažėjo, bendrovei ECL ir toliau buvo taikomas 9 % kompensacinis muitas. Todėl, jei Komisija iš antidempingo skirtumo neišskaičiuotų jokių eksporto subsidijas arba išskaičiuotų mažiau jų, bendrovei taip pat neturėtų būti nustatytas (atitinkamas) kompensacinis skirtumas (pagal 9 % kompensacinį muitą). Todėl poveikis bendram bendrovei ECL nustatytam skirtumui būtų lygus nuliui. Taikytas metodas (eksporto subsidijų išskaičiavimas) taip pat atitiko metodą, kurį Komisija taikė atlikdama tyrimą dėl grąžinamųjų išmokų. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(233)

Kaip nurodyta 3 skirsnyje, Komisija bendrovei ECL nustatė naują dempingo skirtumą – 13,1 %. Kaip paaiškinta 4 konstatuojamojoje dalyje, atlikusi atskirą antisubsidijų tyrimą Komisija bendrovei ECL nustatė 9 % dydžio kompensacinį muitą, iš kurio 6,04 % pagrįsta subsidijomis, kurios priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas. Laikydamasi pirminiame tyrime taikyto požiūrio, Komisija sumažino dempingo skirtumą atėmusi per pradinį antisubsidijų tyrimą nustatytas subsidijų sumas, susijusias su schemomis, kurios priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, bus nustatytos šios muitų normos:

(234)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti.

(235)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,