<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.7-->
  <head>
    <title>2022-05-202205C112202002600-00-TRA-DOC-LT-CONCL-C-0260-20-202111080-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="9/02/2022 11:26:49" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="CNC" name="TypeDoc"/>
    <meta content="ZEtHw3g5N1NCze+lLWcRKRjui21Hh+lKs/N9WHT+5AK1SkG2Huy2MR+IdwEvrQO993AJ4ubp7xPy8twOXf29YEkfrKi8mC//Y7Vlaji9DkuBEOVFmvwF7c9vEonIahj6gWXaUKcwtozNpJg/Wj7N8+13eD08Q6T1MnVG7xlOLmA=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="lsav" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="0260" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2020" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="lsav" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="FAST_document_go_ok" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="CNC_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 20/12/2021 09:12:30" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="310e5b4ddb10461086a770c7a1cac4e0" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0260" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="PV" name="NatureAff"/>
    <meta content="PV" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId24" style="first"/>
      <div id="rId20" style="even">Generalinio advokato P. Pikamäe išvada – byla C-260/20 P</div>
      <div id="rId21" style="default">Komisija / Hansol Paper</div>
    </div>
    <p class="C36Centre" id="para-1" title="page-1">
      GENERALINIO ADVOKATO
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-2" title="page-1">
      PRIIT PIKAMÄE IŠVADA,
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-3" title="page-1">
      pateikta 2022 m. sausio 13 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">1</a>
</span>)
      
    </p>
    <p class="C38Centregrasgrandespacement" id="para-4" title="page-1">
      Byla C-260/20 P
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-5" title="page-1">
      Europos Komisija
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-6" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-7" title="page-1">
      Hansol Paper Co. Ltd.
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-8" title="page-1">
      „Apeliacinis skundas – Dempingas – Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/763 – Tam tikro Korėjos Respublikos kilmės lengvo terminio popieriaus importas – Galutinis antidempingo muitas – Dempingo skirtumo apskaičiavimas – Žalos skirtumo apskaičiavimas – Žalos nustatymas“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-9" title="page-1">
      
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">I.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Įvadas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliaciniu skundu Europos Komisija prašo panaikinti 2020 m. balandžio 2 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Hansol Paper Co. Ltd / Komisija (T‑383/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:139; toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo buvo patenkintas Hansol Paper Co. Ltd (toliau – Hansol), Pietų Korėjoje įsteigtos įmonės, vykdančios terminio popieriaus gamybos ir eksporto veiklą, ieškinys dėl 2017 m. gegužės 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/763, kuriuo tam tikram importuojamam Korėjos Respublikos kilmės lengvam terminiam popieriui nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito galutinis surinkimas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-2" href="#t-2">2</a>
</span>) (toliau – ginčijamas reglamentas), panaikinant šį reglamentą, tiek, kiek jis buvo susijęs su minėta įmone.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis apeliacinis skundas suteikia Teisingumo Teismui galimybę pateikti patikslinimų dėl 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-3" href="#t-3">3</a>
</span>) (toliau – pagrindinis reglamentas) nuostatų, visų pirma nuostatų, kuriomis Komisija įgaliojama nustatyti dempingo, galinčio padaryti žalos Europos Sąjungos pramonei, buvimą, išaiškinimo. Teisiniai klausimai, kuriuos Teisingumo Teismas turi išspręsti, konkrečiai susiję su įvairiais nagrinėjimo, kurį Komisija turi atlikti taikydama šią prekybos apsaugos priemonę, etapais ir tyrimo įgaliojimais, kuriuos ji turi dėl subjektų, įtariamų nesąžininga komercine veikla, tam tikrais atvejais pateisinančia antidempingo priemones.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">II.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">PPO teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-4" href="#t-4">4</a>
</span>) Europos Sąjungos Taryba patvirtino 1994 m. balandžio 15 d. Marakeše pasirašytą Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) steigimo sutartį ir šios sutarties 1, 2 ir 3 prieduose esančius susitarimus, tarp kurių yra Sutartis dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-5" href="#t-5">5</a>
</span>) (toliau – Antidempingo sutartis).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antidempingo sutarties 2 straipsnyje „Dempingo nustatymas“ numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-17" title="page-4">
      „2.1 Šioje Sutartyje prekė turi būti laikoma preke, parduodama dempingo kaina, t. y. pateikiama kitos valstybės prekybai mažesne kaina negu jos normalioji vertė, jeigu tos prekės, eksportuojamos iš vienos valstybės į kitą, eksporto kaina yra mažesnė negu palyginamoji kaina, esant įprastoms prekybos sąlygoms, už tapačią ar panašią prekę, skirtą vartoti eksportuojančioje valstybėje.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-18" title="page-4">
      2.2 Kai, esant įprastinėms prekybos sąlygoms, tapačios arba panašios prekės pardavimų eksportuojančios valstybės vidaus rinkoje nėra arba kai dėl ypatingos situacijos eksportuojančios valstybės rinkoje ar mažų pardavimų mastų tos valstybės vidaus rinkoje &lt;…&gt; tokie pardavimai palyginimui netinka, dempingo lygis (marža [skirtumas]) turi būti nustatomas lyginant su tapačios arba panašios prekės palyginamąja kaina, kai prekė eksportuojama į atitinkamą trečiąją šalį, tuo atveju, kai tai tipiška tos prekės kaina, arba, palyginti su gamybos sąnaudomis kilmės šalyje, prie jų pridėjus pagrįsto dydžio administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas (išlaidas) bei pelną.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinis reglamentas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinio reglamento 2 straipsnio atitinkamose šiai bylai reikšmingose dalyse numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-21" title="page-4">
      „1. Normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-22" title="page-4">
      Tačiau jeigu eksportuotojas eksportuojančioje valstybėje negamina arba neparduoda panašaus produkto, normalioji vertė gali būti nustatoma pagal kitų pardavėjų ar gamintojų kainas.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-23" title="page-4">
      Kainos tarp šalių, kurios įtariamos tarpusavyje susijusios arba sudariusios kompensacinį susitarimą, negali būti laikomos kainomis įprastomis prekybos sąlygomis ir nenaudojamos nustatant normaliąją vertę, nebent būtų nustatyta, kad tokie tarpusavio santykiai neturi įtakos šioms kainoms.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-24" title="page-4">
      Siekiant nustatyti, ar dvi šalys yra susijusios, galima atsižvelgti į susijusių šalių apibrėžimą, pateiktą Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447[ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-6" href="#t-6">6</a>
</span>)] 127 straipsnyje.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-25" title="page-4">
      2. Normaliajai vertei nustatyti paprastai naudojami panašaus produkto pardavimai vidaus vartojimui, jeigu tokių pardavimų kiekis sudaro 5 % arba daugiau nagrinėjamojo produkto pardavimų kiekio į Sąjungą. Tačiau gali būti naudojami ir mažesnės apimties pardavimų rodikliai, pavyzdžiui, kai mokama kaina laikoma tipiška atitinkamoje rinkoje.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-26" title="page-5">
      3. Jeigu įprastomis prekybos sąlygomis panašus produktas neparduodamas arba parduodamas nepakankamais kiekiais, arba kai dėl ypatingos situacijos rinkoje pardavimo rodikliai nesudaro galimybės deramai palyginti, panašaus produkto normalioji vertė apskaičiuojama pagal jo gamybos sąnaudas produkto kilmės valstybėje, pridėjus pagrįstas produkto pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas bei pagrįstą pelną, arba pagal eksporto į trečiąją valstybę įprastomis prekybos sąlygomis kainas, su sąlyga, kad tokios kainos yra tipiškos.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-27" title="page-5">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-28" title="page-5">
      9. Tais atvejais, kai eksporto kainos nėra arba kai eksporto kaina atrodo nepatikima dėl eksportuotojo ir importuotojo ar trečiosios šalies tarpusavio saitų ar kompensacinių susitarimų, eksporto kaina gali būti apskaičiuota pagal kainą, už kurią importuoti produktai yra pirmą kartą perparduodami nepriklausomam pirkėjui arba – jeigu produktai nėra perparduodami nepriklausomam pirkėjui arba nėra perparduodami tokiomis sąlygomis, kokiomis buvo importuoti – bet kuriuo kitu priimtinu būdu.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-29" title="page-5">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-30" title="page-5">
      11. Laikantis kitų susijusių nuostatų dėl teisingo palyginimo, dempingo skirtumas tiriamuoju laikotarpiu paprastai nustatomas palyginant normaliosios vertės svertinį vidurkį su visų eksporto į Sąjungą sandorių kainų svertiniu vidurkiu arba palyginant individualias normaliąsias vertes su kiekvieno sandorio individualiomis eksporto į Sąjungą kainomis. Tačiau normalioji vertė, nustatyta svertinio vidurkio pagrindu, gali būti palyginama su visų individualių eksporto į Sąjungą sandorių kainomis, jeigu yra tam tikra eksporto kainų tendencija, kuri žymiai skiriasi priklausomai nuo pirkėjų, regionų ar laikotarpių, ir jeigu pirmame šios dalies sakinyje nurodyti metodai neatspindi viso vykstančio dempingo masto. Ši dalis neužkerta kelio naudoti atrankos metodą pagal 17 straipsnį.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-31" title="page-5">
      12. Dempingo skirtumas yra suma, kuria normalioji vertė viršija eksporto kainą. Jeigu dempingo skirtumai yra nevienodi, gali būti nustatytas dempingo skirtumų svertinis vidurkis.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-33" title="page-5">
      „3. Vertinant importo dempingo kaina kiekį, reikia atsižvelgti į tai, ar iš viso žymiai išaugo importas dempingo kaina absoliučiu dydžiu arba lyginant su gamyba ar suvartojimu Sąjungoje. Vertinant importo dempingo kaina poveikį kainoms, atsižvelgiama į tai, ar produktai dempingo kaina yra importuojami žymiai mažesnėmis kainomis lyginant su Sąjungos pramonės panašių produktų kainomis, arba į tai, ar toks importas turėjo kitokį poveikį – ženkliai nusmukdė kainas arba smarkiai trukdė kainoms kilti, kaip kad būtų atsitikę kitomis aplinkybėmis. Vienas ar keli tų veiksnių nėra būtinai lemiami.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinio reglamento 6 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-35" title="page-6">
      „7. Skundo pateikėjai, importuotojai ir eksportuotojai bei jiems atstovaujančios asociacijos, naudotojai ir vartotojų asociacijos, kurie apie save pranešė 5 straipsnio 10 dalyje nurodyta tvarka, taip pat eksportuojančios valstybės atstovai, pateikę raštiškus prašymus, gali peržiūrėti visą bet kurios tyrime dalyvaujančios šalies pateiktą informaciją – skirtingai nei Sąjungos ar jos valstybių narių valdžios institucijų parengtus vidaus naudojimo dokumentus – kuri yra svarbi jiems pateikiant savo argumentus, bet nėra konfidenciali, kaip numatyta 19 straipsnyje, ir kuri yra naudojama atliekant tyrimą.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-36" title="page-6">
      Tokios šalys gali atsiliepti į gautą informaciją, o į jų pastabas atsižvelgiama, jeigu jos yra pakankamai pagrįstos atsiliepime.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-37" title="page-6">
      8. Išskyrus 18 straipsnyje numatytus atvejus, kiek įmanoma yra tikrinamas suinteresuotųjų šalių pateiktos ir išvadas grindžiančios informacijos teisingumas.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-39" title="page-6">
      „3. Pagal 5 straipsnio 9 dalį inicijavus tyrimo procedūras, žala paprastai laikoma nereikšminga, jeigu nagrinėjamųjų produktų importas nesudaro 5 straipsnio 7 dalyje nustatyto kiekio. Atliekant tas pačias tyrimo procedūras ir nustačius, kad dempingo skirtumas yra mažiau nei 2 % procentais išreikštos eksporto kainos, tyrimas nedelsiant baigiamas, bet tik tyrimas, kai skirtumas nesiekia 2 % individualių eksportuotojų atžvilgiu, be to, jie išlieka procedūrų objektu ir jų atžvilgiu gali būti atliktas pakartotinis tyrimas pagal 11 straipsnį, atliekant bet kurią tolesnę peržiūrą atitinkamos valstybės atžvilgiu.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-40" title="page-6">
      4. Kai galutinai nustatyti faktai rodo, kad yra dempingas ir jo padaryta žala bei pagal 21 straipsnį reikia imtis priemonių, kad būtų apsaugoti Sąjungos interesai, Komisija, laikydamasi 15 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, nustato galutinį antidempingo muitą. Kai galioja laikinieji muitai, Komisija inicijuoja tą procedūrą ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki šių muitų galiojimo pabaigos.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-42" title="page-6">
      „1. Tais atvejais, kai kuri nors suinteresuotoji šalis atsisako suteikti prieigą prie reikalingos informacijos ar kitokiu būdu jos nesuteikia per šiame reglamente nurodytą terminą arba ženkliai trukdo atlikti tyrimą, preliminarios ar galutinės, teigiamos ar neigiamos išvados gali būti daromos remiantis turimais faktais.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-43" title="page-6">
      Išsiaiškinus, kad bet kuri suinteresuotoji šalis pateikė melagingą ar klaidinančią informaciją, į tą informaciją neatsižvelgiama, o remiamasi turimais faktais.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-44" title="page-6">
      Suinteresuotosios šalys įspėjamos apie nebendradarbiavimo pasekmes.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-45" title="page-6">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-46" title="page-7">
      3. Jeigu suinteresuotosios šalies pateiktoje informacijoje yra tam tikrų netikslumų, bet juos galima patikrinti ir dėl to nesusidaro didelių sunkumų panaudoti informaciją pagrįstoms ir tikslioms išvadoms, taip pat jeigu tokia informacija buvo pateikta laiku, o suinteresuotoji šalis visais įmanomais būdais stengėsi pateikti tinkamą informaciją, pateiktoji informacija neatmetama.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-47" title="page-7">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">III.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bylos aplinkybės, procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bylos aplinkybės</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Gavusi skundą, 2016 m. vasario 18 d. Komisija paskelbė Pranešimą apie antidempingo tyrimo dėl importuojamo tam tikro Pietų Korėjos kilmės lengvo terminio popieriaus inicijavimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-7" href="#t-7">7</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tyrimo objektas buvo lengvas terminis popierius, kurio svoris – ne didesnis kaip 65 gr/m2; suvyniotas į ritinius, kurių plotis ne mažesnis kaip 20 cm, svoris (įskaitant popierių) – ne mažesnis kaip 50 kg, o skersmuo (įskaitant popierių) – ne mažesnis kaip 40 cm (toliau – dideli ritiniai); iš vienos arba abiejų pusių padengtas skaidriąja danga arba nepadengtas; iš vienos arba abiejų pusių padengtas šilumai jautria medžiaga (dažiklio ir ryškalo mišiniu, kuriam sureagavus į šilumą išryškėja vaizdas); padengtas viršutine danga arba ne, Pietų Korėjos kilmės, žymimas KN kodais ex 4809 90 00, ex 4811 90 00, ex 4816 90 00 ir ex 48239085 (toliau – nagrinėjamas produktas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo tiriamas 2015 m. sausio 1 d.– gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Žalai įvertinti svarbių tendencijų nagrinėjimas apėmė laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ieškovė ir kita apeliacinio proceso šalis Hansol, įsteigta Pietų Korėjoje, gamina ir eksportuoja nagrinėjamą produktą, be kita ko, į Sąjungą. Ši šios bendrovės prekė tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje buvo parduodama nepriklausomiems klientams, susijusiam prekiautojui Hansol Europe BV ir keturiems susijusiems perdirbėjams, t. y. Schades Ltd, Schades Nordic A/S, Heipa technische Papiere GmbH (toliau – Heipa) ir R+S Group GmbH (toliau – R+S). Susijusių perdirbėjų veikla, be kita ko, buvo šios prekės perdirbimas į naujas prekes, vadinamas „mažais ritiniais“, kurios Sąjungoje parduodamos nepriklausomiems arba susijusiems klientams.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kitas Korėjos eksportuojantis gamintojas Hansol Artone Co. Ltd (toliau – Artone), susijęs su ieškove, bendradarbiavo per antidempingo tyrimą. 2017 m. kovo 3 d. jis susijungė su ieškove.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2016 m. vasario 18 d. ieškovė gavo antidempingo klausimyną, skirtą nagrinėjamą produktą eksportuojantiems gamintojams.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2016 m. vasario 19 d. ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad kai kurios su ja susijusios bendrovės Sąjungoje nepardavinėjo nagrinėjamo produkto nepriklausomiems klientams arba pardavė tik ribotą jo kiekį, paprašė, kad Schades Nordic, Heipa ir R+S būtų atleistos nuo pareigos užpildyti antidempingo klausimyno I priede pateiktą klausimyną, skirtą bendrovėms, susijusioms su eksportuojančiais gamintojais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2016 m. vasario 23 d. Komisija patenkino šį prašymą ir pasiliko teisę pateikti kitus prašymus dėl duomenų arba informacijos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išnagrinėjusi tam tikrą ieškovės pateiktą informaciją, 2016 m. kovo 7 d. Komisija nusprendė, kad Schades Nordic, Heipa ir R+S turi atsakyti į F ir G skyriaus klausimus, susijusius su gamybos sąnaudomis ir pelningumu, ir antidempingo klausimyno I priedą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2016 m. kovo 8 d. ieškovė paprašė bylas nagrinėjančio pareigūno įstoti į bylą dėl Komisijos prašymų, skirtų Schades Nordic, Heipa ir R+S. Konkrečiai ji atkreipė dėmesį į didelį darbo krūvį, reikalingą duomenims, susijusiems su mažais ritiniais, su kuriais tyrimas nesusijęs, pateikti, ir šio prašymo netinkamumą, nes nebuvo įmanoma nustatyti, ar maži ritiniai buvo pagaminti iš jos didelių ritinių, ar iš kitų išteklių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2016 m. kovo 10 d. Komisijoje buvo surengtas klausymas, kuriam pirmininkavo bylas nagrinėjantis pareigūnas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2016 m. kovo 16 ir 17 d. Komisija apsilankė Schades patalpose.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2016 m. kovo 21 d. Komisija nurodė ieškovei, kad 2016 m. kovo 7 d. prašymai pateikti informaciją nuo šiol yra skirti tik Schades.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2016 m. balandžio 15 d. Komisija patvirtino gavusi ieškovės ir Artone atsakymus į antidempingo klausimynus ir Hansol Europe bei Schades atsakymus į antidempingo klausimyno I priedą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 15 d. iki rugpjūčio 26 d. Komisija atliko patikrinimus ieškovės, Artone, Hansol Europe ir Schades patalpose.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2016 m. lapkričio 16 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/2005, kuriuo tam tikram importuojamam Korėjos Respublikos kilmės lengvam terminiam popieriui nustatomas laikinasis antidempingo muitas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-8" href="#t-8">8</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2016 m. lapkričio 17 d. ieškovei buvo išsiųstas informacinis dokumentas, su pateiktomis preliminariomis Komisijos išvadomis. 2016 m. gruodžio 8 d. Komisija pateikė savo pastabas dėl minėtų preliminarių išvadų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2016 m. gruodžio 13 d. ieškovės prašymu buvo surengtas klausymas su Komisija, kuriam pirmininkavo bylas nagrinėjantis pareigūnas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2017 m. vasario 17 d. ieškovei buvo išsiųstas galutinis informacinis dokumentas su pateiktomis galutinėmis Komisijos išvadomis. 2017 m. vasario 27 d. ieškovė pateikė pastabas dėl šio dokumento.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ieškovės prašymu 2017 m. kovo 2 ir 22 d. įvyko klausymai su Komisija, kuriems pirmininkavo bylas nagrinėjantis pareigūnas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2017 m. kovo 20 ir 23 d. Komisija pateikė atitinkamai papildomas galutines išvadas ir peržiūrėtas galutines išvadas, dėl kurių ieškovė pateikė pastabas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2017 m. gegužės 2 d. Komisija priėmė ginčijamą reglamentą, be kita ko, remdamasi pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ginčijamo reglamento 1 straipsnyje numatyta nagrinėjamo produkto importui nustatyti galutinį antidempingo muitą, kuris yra 104,46 EUR fiksuota suma už neto toną.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2017 m. birželio 20 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Hansol ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo tiek, kiek jis susijęs su šia bendrove.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2017 m. rugsėjo 22 d. atsiliepime į ieškinį Komisija prašė atmesti ieškinį dėl panaikinimo ir priteisti iš Hansol bylinėjimosi išlaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi Bendrasis Teismas leido European Thermal Paper Association (toliau – ETPA) įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas patenkino Hansol ieškinį dėl pažeidimų, konstatuotų nagrinėjant pateiktus ieškinio pagrindus. Todėl Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą reglamentą, kiek jis buvo susijęs su Hansol.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bendrojo Teismo teisinių argumentų aspektai, kurie yra svarbūs nagrinėjant šį apeliacinį skundą, apibendrinti paskesniuose punktuose.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmojoje instancijoje pateiktas ieškinio pirmasis pagrindas buvo susijęs su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies pažeidimu ir dempingo skirtumo apskaičiavimo neteisėtumu. Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 57–69 punktuose išnagrinėjo pirmojo pagrindo pirmą dalį, o 70–93 punktuose – pirmojo pagrindo antrą dalį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ieškinio pirmojo pagrindo pirma dalis susijusi su Komisijos taikytu atrankos metodu ir pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalies pažeidimu. Skundžiamo sprendimo 63 ir 64 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad prielaida, kuria remdamasi Komisija taikė pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, kai nusprendė panaudoti Schades duomenis, kad apskaičiuotų nagrinėjamo produkto pardavimų susijusiems perdirbėjams dempingo skirtumą, yra klaidinga. Konkrečiai kalbant, 68 punkte Bendrasis Teismas konstatavo: „iš [ginčijamo] reglamento 32 konstatuojamosios dalies matyti, jog Komisija aiškiai nurodė, kad nagrinėjamo produkto pardavimo eksportui kainos susijusiems perdirbėjams apskaičiavimo teisinis pagrindas yra pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalis“. Taigi Bendrasis Teismas atmetė šią pirmojo pagrindo dalį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmojoje instancijoje pateikto pirmojo pagrindo antra dalis susijusi su Komisijos atliktais skaičiavimais, taikomais nagrinėjamo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą dempingo skirtumui. Jį sudaro du prieštaravimai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bendrasis Teismas pirmojo pagrindo antros dalies pirmąjį prieštaravimą nagrinėjo skundžiamo sprendimo 84–87 ir 92 punktuose. Šiuose punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, pirma, kad Komisija turėjo duomenų, gautų iš susijusio perdirbėjo Schades Nordic, nors pati Schades Nordic neatsakė į antidempingo klausimyną. Jis taip pat pažymėjo, kad „Komisija nusprendė panaudoti Schades duomenis, kad apskaičiuotų ieškovės pardavimų kitiems trims susijusiems perdirbėjams dempingo skirtumą“. Vis dėlto Bendrasis Teismas konstatavo: „atsižvelgiant į tai, kad Komisija žinojo, jog dalis nagrinėjamų produktų, kurie buvo parduoti Schades, jų neperdirbus buvo perparduota nepriklausomiems klientams, ji turėjo atspindėti šią situaciją nagrinėjamo produkto pardavimo kitiems susijusiems perdirbėjams lygmeniu. Neatsižvelgdama į šią aplinkybę, Komisija priskyrė pernelyg didelę svertinę galią pardavimams susijusiems perdirbėjams perdirbti į mažesnius ritinius ir taip padidino ieškovės faktiškai taikytą dempingą“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi 87 ir 92 punktuose Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad „Komisijos atlikti apskaičiavimai neatspindi ieškovės faktiškai taikomo dempingo, todėl reikia konstatuoti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalies pažeidimą“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl antrojo prieštaravimo Bendrasis Teismas 90 punkte padarė išvadą, kad „nė viena aplinkybė, ypač nurodyta ieškovės, neleidžia konstatuoti, kad Komisijos taikytas metodas ir koregavimai, atlikti siekiant atsižvelgti į šioje byloje nagrinėjamą ypatingą situaciją, prieštarauja pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 daliai“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">94–121 punktuose Bendrasis Teismas nagrinėjo pirmojoje instancijoje pateiktą antrąjį pagrindą, kurį sudaro dvi dalys.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindiniai Bendrojo Teismo argumentai dėl antrojo pagrindo pirmos dalies išdėstyti skundžiamo sprendimo 100–106 punktuose.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bendrasis Teismas pirmiausia atmetė Komisijos iškeltą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą. Skundžiamo sprendimo 100 punkte jis nurodė, kad „net jei ieškovė prašė nustatyti fiksuotą, o ne ad valorem antidempingo muitą, ji vis tiek gali ginčyti Komisijos nustatyto fiksuoto muito dydį“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo 105 punkte Bendrasis Teismas pirmiausia konstatavo, kad „dėl priežasčių, nurodytų nagrinėjant pirmojo pagrindo antros dalies pirmąjį prieštaravimą &lt;…&gt; Komisijos atlikti apskaičiavimai neatspindi ieškovės faktiškai taikyto dempingo masto“. Bendrasis Teismas nurodė, kad „ši klaida, susijusi su Komisijos taikytu korekciniu koeficientu, taip pat turi poveikį galutinio antidempingo muito nustatymui“. Nepateikdamas kitų paaiškinimų, Bendrasis Teismas konstatavo, kad todėl muitas „viršija ieškovės faktiškai taikytą dempingą, pažeidžiant pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antrojo pagrindo antra dalis nagrinėjama skundžiamo sprendimo 107–119 punktuose. Joje nurodomas gero administravimo principo pažeidimas. Bendrasis Teismas atmetė šią antrojo pagrindo dalį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo 122–143 punktuose Bendrasis Teismas nagrinėjo pirmojoje instancijoje pateiktą ieškinio trečiąjį pagrindą, grindžiamą klaidingu pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 ir 10 dalių taikymu, nes Komisija per daug pakoregavo mažų ritinių pardavimus pagal didelių ritinių, kuriuos Schades įsigijo iš Europos gamintojų, pardavimus. Bendrasis Teismas atmetė šį pagrindą kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo 144–160 punktuose Bendrasis Teismas nagrinėjo pirmojoje instancijoje pateiktą ieškinio ketvirtąjį pagrindą, grindžiamą pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nes Komisija klaidingai apskaičiavo šio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje numatytą normaliąją vertę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo 152 punkte Bendrasis Teismas aiškino pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir 2 straipsnio 3 dalį, konstatuodamas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatytos situacijos (pirmoji situacija) ir minėto reglamento 2 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje numatytos situacijos (antroji situacija) skirtumą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remdamasis ginčijamu reglamentu Bendrasis Teismas konstatavo, kad apskaičiuodama Artone normaliąją vertę Komisija rėmėsi antrąja situacija. 157 punkte jis padarė išvadą, kad „Komisijos nurodytos aplinkybės, kad labai skyrėsi ieškovės ir Artone „sąnaudų struktūra“ arba „pardavimo kaina“ ([ginčijamo] reglamento 21 konstatuojamoji dalis), nesuteikė pagrindo nukrypti nuo normaliosios vertės nustatymo metodo atsižvelgiant į realias kainas &lt;…&gt; kurios yra &lt;…&gt; baigtinio pobūdžio“. Jis taip pat pažymėjo, kad, kalbant apie tai, kad „dėl vienos iš dviejų ieškovės parduodamų nagrinėjamų produktų rūšių buvo nuspręsta, kad vidaus pardavimų kiekiai nebuvo reprezentatyvūs, nė viena Komisijos procesiniuose dokumentuose nurodyta detalė neleidžia nustatyti, ar ši aplinkybė buvo susijusi su šio įgyvendinimo reglamento 20 konstatuojamojoje dalyje nurodyta produkto, kuriuo Artone neprekiavo, rūšimi. Be to, bet kuriuo atveju ši išvada neturi įtakos ieškovės nurodytai aplinkybei, kad Artone savo vidaus rinkoje neprekiavo nė viena iš dviejų nagrinėjamų produktų rūšių.“</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo 158 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad „nustatydama Artone normaliąją vertę Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalį“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo 161–213 punktuose Bendrasis Teismas nagrinėjo pirmojoje instancijoje pateiktą ieškinio penktąjį pagrindą, grindžiamą pagrindinio reglamento 1 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 1–3 bei 5–8 dalių, Sąjungos teismų jurisprudencijos ir PPO sprendimų, ankstesnės Komisijos sprendimų praktikos, teisingo palyginimo ir vienodo požiūrio principų pažeidimu apskaičiuojant žalos skirtumą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">162–169 punktuose Bendrasis Teismas paaiškino, kodėl mano, kad ieškinio penktasis pagrindas priimtinas. Konkrečiai kalbant, Bendrasis Teismas mano, kad šiuo pagrindu apeliantė ginčijo žalos ir priežastinio ryšio nustatymą, nes Komisijos taikytas eksporto kainos nustatymo metodas neleido teisingai įvertinti realios žalos ir ypač poveikio kainoms.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">56.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo 170–177 punktuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo ieškinio penktojo pagrindo pirmą dalį, grindžiamą tuo, kad Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 1 straipsnio 1 dalį ir 3 straipsnio 2, 3 ir 6 dalis, nes apskaičiuodama žalos skirtumą įtraukė mažų ritinių perpardavimą. 174 punkte jis konstatavo, kad ieškovės teiginys, jog „Sąjungos pramonės patirtos žalos analizė grindžiama klaidingu ieškovės susijusių perdirbėjų parduodamų mažų ritinių ir Sąjungos pramonės subjektų parduodamų didelių ritinių palyginimu“, iš tikrųjų yra klaidingas. Jis atmetė penktojo pagrindo pirmą dalį kaip nepagrįstą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">57.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">178–205 punktuose Bendrasis Teismas nagrinėjo ieškinio penktojo pagrindo antrą dalį, grindžiamą pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1–3 ir 5–8 dalių, Sąjungos teismų jurisprudencijos ir PPO sprendimų, ankstesnės Komisijos sprendimų praktikos, teisingo palyginimo bei vienodo požiūrio principų pažeidimu, nes nustatydama žalos skirtumą Komisija pagal analogiją taikė minėto reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Bendrojo Teismo motyvai prasideda 191 punkte, kuriame jis pirmiausia nurodė, kad „iš ieškinio aiškiai matyti, jog ieškovė teigia, kad nustatydama Schades nagrinėjamo produkto perpardavimo išleidimo į laisvą apyvartą etapu kainas Komisija turėjo naudoti kainas, taikomas šios bendrovės nepriklausomiems klientams, kurios buvo sumažintos iki gamintojo kainos“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">58.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bendrojo Teismo analizė, susijusi su ieškinio penktojo pagrindo antros dalies esme, pateikiama nuo 196 punkto. 197 punkte nurodydamas esamą jurisprudenciją jis konstatavo, kad žalos nustatymas apima klausimo, „ar importo dempingo kaina atveju vykdomas priverstinis pardavimas daug mažesnėmis kainomis, palyginti su panašaus produkto kaina“. Be to, 198 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad „reikia išnagrinėti klausimą, ar Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nustatydama atspirties tašką, į kurį atsižvelgiant šiuo atveju reikėjo apskaičiuoti ieškovių produktų kainas, kurias reikia palyginti su Sąjungos pramonės subjektų kainomis“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">59.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 200 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad „nors Komisija nagrinėjamo produkto eksporto kainą, kai jis buvo parduodamas ir vėliau perdirbamas į mažus ritinius, galėjo sumažinti iki CIF lygio (kaina, draudimas ir frachtas) prie Sąjungos sienos, Komisijos atliktas apskaičiavimas, susijęs Schades aptariamo (neperdirbto) produkto perpardavimu nepriklausomiems pirkėjams, yra klaidingas“. 201 ir 202 punktuose Bendrasis Teismas paaiškino, kad, pirma, „atspirties taškas“, kiek tai susiję su Schades perpardavimais &lt;…&gt; yra ne Sąjungos siena, o Schades nepriklausomi klientai“. Antra, nors „daugiausia“ [buvo] konkuruojama susijusių perdirbėjų lygmeniu, [Komisija] nemanė, kad šiuo lygmeniu vyko „visa“ konkurencija. Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad, kalbant apie tiesioginius ir netiesioginius nagrinėjamo produkto pardavimus, buvo konkuruojama nepriklausomų klientų lygmeniu“. Remdamasis šiais dviem teiginiais jis padarė išvadą, kad „Komisija padarė klaidą, nuspręsdama atimti Schades nagrinėjamo produkto perpardavimo nepriklausomiems klientams [pardavimo, administracines ir kitas bendrąsias išlaidas] ir pelno skirtumą, kad nustatytų minėto produkto eksporto kainas žalai įvertinti“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">60.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tolesniame punkte Bendrasis Teismas analizavo šios klaidos poveikį, nurodydamas, kad Schades nagrinėjamo produkto perpardavimas nepriklausomiems klientams sudarė tik nedidelę dalį pardavimų, kuriais, analizuojant žalą, remtasi nustatant ieškovės eksporto kainą“. Vis dėlto jis pažymi, kad, „kaip matyti išanalizavus pirmojo pagrindo antros dalies pirmąjį prieštaravimą, nagrinėjamo produkto perpardavimas nepriklausomiems klientams turėjo sudaryti didesnę dalį, nei nustatė Komisija“. Bendrasis Teismas pridūrė, kad „nėra informacijos, kuri leistų tiksliai įvertinti atspirties taško pakeitimo poveikį nagrinėjamo produkto perpardavimams nepriklausomiems klientams Komisijos nustatyto priverstinio kainų mažinimo skirtumo, kuris šioje byloje nagrinėjamu atveju buvo 9,4 %, lygmeniu ([ginčijamo] reglamento 67 konstatuojamoji dalis). Bendrasis Teismas konstatavo, kad penktojo pagrindo antra dalis turi būti pripažinta pagrįsta.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">61.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">206–213 punktuose Bendrasis Teismas nagrinėjo penktojo pagrindo trečią dalį, susijusią su pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2, 3 ir 6 dalių pažeidimu ir nagrinėjamo produkto priverstinio kainų mažinimo skirtumu. Vėl remdamasis 197 punkte nurodyta jurisprudencija ir pažymėjęs, kad nustatytas priverstinio kainų sumažinimo skirtumas buvo 9,4 %, Bendrasis Teismas atmetė „ieškovės argumentus, pateiktus remiantis penktojo pagrindo pirma dalimi &lt;…&gt; dėl tų pačių motyvų, kurie išdėstyti šio sprendimo 173–177 punktuose“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">62.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">211 punkte Bendrasis Teismas išnagrinėjo ieškovės argumentus, pateiktus remiantis pirmojo pagrindo antra dalimi, pažymėjęs, kad „šioje dalyje buvo teigiama, jog Komisija padarė klaidą, vertindama pardavimus susijusiems perdirbėjams, kurie perdirbtų į mažus ritinius ir perparduotų nepriklausomoms įmonėms (75–85 %) &lt;…&gt;. Kadangi Komisija naudojo tą patį korekcinį koeficientą priverstiniam kainų mažinimui apskaičiuoti, pirmojo pagrindo antroje dalyje nurodyta klaida taip pat turi įtakos šiam apskaičiavimui“. Bendrasis Teismas taip pat pripažino pagrįsta penktojo pagrindo trečią dalį, nes „negalima atmesti, kad ši klaida, kartu su penktojo pagrindo antroje dalyje nurodyta klaida, turi įtakos Komisijos išvadai dėl priverstinio kainų mažinimo analizės ir importo dempingo kaina poveikio panašiems Sąjungos pramonės produktams, numatytiems pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse, nagrinėjimui“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">63.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo 213 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad reikia panaikinti ginčijamą reglamentą, kiek jis susijęs su ieškove.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">C.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Procesas Teisingumo Teisme ir šalių reikalavimai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Procesas Teisingumo Teisme</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">64.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Procedūros reglamento 76 straipsnio 2 dalį Teisingumo Teismas nusprendė nerengti teismo posėdžio.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">65.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taikydamas 2021 m. rugsėjo 7 d. proceso organizavimo priemonę Teisingumo Teismas pateikė klausimus, į kuriuos paprašė visas šalis atsakyti raštu. Atsakymai į klausimus buvo pateikti per nustatytą terminą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šalių reikalavimai, susiję su pagrindiniu apeliaciniu skundu</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">66.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2020 m. birželio 11 d. Komisijos apeliacinis skundas Teisingumo Teismo kanceliarijoje buvo užregistruotas 2020 m. birželio 15 d. Komisija Teisingumo Teismo prašo:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">panaikinti skundžiamą sprendimą, atmesti pirmojoje instancijoje pareikštą ieškinį ir priteisti iš Hansol bylinėjimosi išlaidas,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-112" title="page-14">
      arba, nepatenkinus šių reikalavimų,
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo ir atidėti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmojoje ir apeliacinėje instancijose, klausimo nagrinėjimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">67.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2020 m. spalio 19 d. ETPA, palaikydama Komisijos apeliacinį skundą, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą; 2020 m. spalio 20 d. jis buvo užregistruotas Teisingumo Teismo kanceliarijoje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">68.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2020 m. rugpjūčio 27 d. Hansol pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą; jis Teisingumo Teismo kanceliarijoje buvo užregistruotas 2020 m. rugpjūčio 28 d. ir jame ji Teisingumo Teismo prašo:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">atmesti apeliacinį skundą,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">priteisti iš Komisijos bylinėjimosi apeliacinėje ir pirmojoje instancijose išlaidas,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">priteisti iš įstojusios į bylą šalies, kuri gali įstoti į bylą palaikyti apeliacinį skundą, bylinėjimosi šiame apeliaciniame procese išlaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šalių reikalavimai, susiję su priešpriešiniu apeliaciniu skundu</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">69.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2020 m. spalio 19 d. ETPA priešpriešinis apeliacinis skundas Teisingumo Teismo kanceliarijoje buvo užregistruotas 2020 m. spalio 20 d.; jame ETPA Teisingumo Teismo prašo:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">panaikinti skundžiamą sprendimą, atmesti pirmojoje instancijoje pareikštą ieškinį ir priteisti iš kitos apeliacinio proceso šalies bylinėjimosi išlaidas,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-122" title="page-15">
      arba, nepatenkinus šių reikalavimų,
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo ir atidėti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmojoje ir apeliacinėje instancijose, klausimo nagrinėjimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">70.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2020 m. lapkričio 5 d. Hansol atsiliepimas į priešpriešinį apeliacinį skundą tą pačią dieną buvo užregistruotas Teisingumo Teismo kanceliarijoje; jame ji Teisingumo Teismo prašo:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">atmesti priešpriešinį apeliacinį skundą,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">priteisti iš ETPA bylinėjimosi išlaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">IV.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinė analizė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Įvadinės pastabos</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Europos Sąjunga daugiašalėje prekybos sistemoje</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">71.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">PPO siekia užtikrinti taisyklėmis grįstą daugiašalę prekybos sistemą. Europos Sąjunga, kaip regioninė organizacija, turinti savarankišką teisinį subjektiškumą, turi ypatingą statusą PPO, nes ji kartu su savo valstybėmis narėmis yra visateisė jos narė. Kadangi pagal SESV 3 straipsnio 1 dalies e punktą Sąjungai bendros prekybos politikos srityje suteikta išimtinė kompetencija, ji turėjo prisiimti savo valstybių narių įsipareigojimus pagal PPO susitarimus. Vienu iš šių susitarimų – Antidempingo sutartimi – reglamentuojamas PPO narių antidempingo priemonių taikymas. Šioje sutartyje nustatytos tam tikros materialinės normos, kurių turi būti laikomasi taikant antidempingo priemonę, ir išsamios procedūrinės taisyklės, kuriomis reglamentuojamas antidempingo tyrimų atlikimas ir tokių priemonių nustatymas bei palikimas galioti. Dėl šių taisyklių nesilaikymo gali būti pasitelkiamas PPO ginčų sprendimo mechanizmas ir priemonė gali būti pripažinta negaliojančia.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">72.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisės aktų leidėjas priėmė šios išvados įvade jau minėtą pagrindinį reglamentą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-9" href="#t-9">9</a>
</span>) pagal SESV 207 straipsnio 2 dalį, siekdamas užtikrinti Antidempingo sutarties įgyvendinimą Sąjungos vidaus teisės sistemoje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-10" href="#t-10">10</a>
</span>). Komisijai pavesta taikyti joje numatytas prekybos apsaugos priemones įmonėms, turinčioms buveinę trečiojoje valstybėje ir eksportuojančioms savo prekes į Sąjungą pažeidžiant antidempingo taisykles, taip sukeliant žalą Sąjungos pramonei. Kadangi, pirma, teisinės valstybės principas yra vienas svarbiausių Sąjungos teisės sistemos principų ir, antra, Sąjunga yra įsipareigojusi visapusiškai paisyti savo įsipareigojimų kitoms PPO narėms (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-11" href="#t-11">11</a>
</span>), atrodo logiška, jog Sutartyse numatyta, kad Sąjungos teismai, visų pirma Bendrasis Teismas pirmąja instancija, o apeliaciniame procese – Teisingumo Teismas, užtikrina Komisijos vykdomo šių mechanizmų taikymo teisėtumo kontrolę. Šioje byloje, kurioje paduoti pagrindinis ir priešpriešinis apeliaciniai skundai, Teisingumo Teismo prašoma įgyvendinti savo jurisdikciją šioje srityje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisminė kontrolė apeliaciniame procese</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">73.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prieš nagrinėjant įvairius apeliacinio skundo pagrindus reikia priminti, kad pagal SESV 256 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmą pastraipą apeliacinis skundas gali būti paduodamas tik teisės klausimais. Iš tiesų, kaip patvirtina suformuota jurisprudencija, tik Bendrasis Teismas yra kompetentingas, pirma, konstatuoti faktines aplinkybes ir, antra, jas vertinti. Teisingumo Teismas neturi kompetencijos nei nustatyti faktinių aplinkybių, nei iš principo nagrinėti įrodymų, kuriais Bendrasis Teismas rėmėsi šioms faktinėms aplinkybėms pagrįsti. Todėl Bendrajame Teisme pateiktų įrodymų vertinimas nėra teisės klausimas, kurio kontrolę atlieka Teisingumo Teismas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-12" href="#t-12">12</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">74.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto Bendrajam Teismui konstatavus ar įvertinus faktines aplinkybes, remiantis SESV 256 straipsniu, Teisingumo Teismas turi kompetenciją patikrinti šių faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą ir teisines išvadas, kurias Bendrasis Teismas padarė jomis remdamasis. Išimtinėmis aplinkybėmis Teisingumo Teismas gali tikrinti Bendrojo Teismo pateiktą faktinių aplinkybių vertinimą, jeigu apeliantas nurodo, kad Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-13" href="#t-13">13</a>
</span>). Tokiu atveju apeliantas turi aiškiai nurodyti, kokius įrodymus Bendrasis Teismas iškraipė, ir įrodyti analizės klaidas, dėl kurių mano, kad Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus. Kaip patvirtina jurisprudencija, iškraipymas konstatuotinas, kai, nesant naujų įrodymų, esamų įrodymų vertinimas akivaizdžiai klaidingas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-14" href="#t-14">14</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">75.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šios įvadinės pastabos yra ypač svarbios šios bylos aplinkybėmis, nes Bendrasis Teismas abejoja įvairių faktinių aplinkybių ir tam tikrų išvadų, kurias Komisija padarė per administracinę procedūrą, po kurios buvo priimtas ginčijamas reglamentas, vertinimu. Tiek, kiek Komisija ir ETPA ginčija skundžiamo sprendimo motyvus, prieštaraudamos tam, kad Bendrasis Teismas panaikino minėtą reglamentą, reikia priminti, kad apeliaciniu procesu negalima remtis kaip pagrindu įpareigoti Teisingumo Teismą pačiam iš naujo įvertinti faktines aplinkybes. Todėl, atsižvelgiant į kompetencijos pasidalijimą tarp Komisijos ir Sąjungos teismų, nagrinėjant apeliacinį skundą reikia griežtai apsiriboti Teisingumo Teismui pateiktų teisinių klausimų analize. Būtent tuo remiantis toliau reikia pirmiausia išnagrinėti pagrindinio apeliacinio skundo pagrindus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-15" href="#t-15">15</a>
</span>) ir tada – priešpriešinio apeliacinio skundo pagrindus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-16" href="#t-16">16</a>
</span>) tokia tvarka, kokia jie pateikti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pagrindinio apeliacinio skundo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pirmojo pagrindo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">a)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šalių argumentai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">76.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmajame pagrinde Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus, skundžiamo sprendimo 85 punkte pripažinęs, kad per administracinę procedūrą Komisija gavo įrodymų, patvirtinančių, kad Schades Nordic tiriamuoju laikotarpiu perpardavinėjo nagrinėjamą produktą nepriklausomiems Sąjungos klientams, nepaisant to, kad Schades Nordic neatsakė į klausimyno I priedą. Papildomai Komisija mano, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, įpareigojęs Komisiją grįsti savo išvadas nepatikrintais duomenimis dėl Schades Nordic (nors Schades Nordic jų nepateikė). Komisija mano, kad Bendrasis Teismas pažeidė taisykles, susijusias su įrodymų, kuriais Komisija turi teisę remtis formuluodama antidempingo tyrimų išvadas pagal pagrindinį reglamentą, visų pirma minėto reglamento 6 straipsnio 8 dalį, apimtimi.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">77.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsakydama į apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą Hansol teigia, jog Bendrasis Teismas teisingai pažymėjo, kad įrodymai buvo pateikti per administracinę procedūrą. Grįsdama šį teiginį Hansol nurodo įvairų pasikeitimą informacija su Komisija praeityje, konkrečiau kalbant, 2016 m. vasario 19 d. pateiktą prašymą taikyti išimtį ir 2016 m. kovo 10 d. surengtą klausymą, kuriam pirmininkavo bylas nagrinėjantis pareigūnas, dėl kurių Komisija gavo informacijos, kad Schades Nordic tiriamuoju laikotarpiu perpardavė tam tikrą kiekį nagrinėjamo produkto nepriklausomiems Sąjungos klientams. Taigi, Hansol teigimu, Bendrasis Teismas neiškraipė nagrinėjamų įrodymų. Be to, priešingai, nei teigia Komisija, Bendrasis Teismas neprivalėjo savo išvadų grįsti nepatikrintais duomenimis. Kaip nurodo Hansol, tai yra informacija, kurią Komisija patikrino ir kuri nebuvo ginčijama.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">b)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vertinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">78.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia reikia pažymėti, kad apeliacinio skundo pirmojo pagrindo esmę sudarantis teisinis klausimas iš esmės susijęs su Komisijai tenkančia pareiga atsižvelgti į informaciją, gautą atliekant tyrimą, po kurio nustatomos antidempingo priemonės. Komisija tvirtina gavusi nagrinėjamą informaciją tyrimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nenumatytu būdu, o tai, jos nuomone, neleido jai atsižvelgti į šią informaciją. Hansol ginčija tokią poziciją, teigdama, kad Komisija turėjo įtraukti nagrinėjamą informaciją į savo analizę, nes ji sužinojo šią informaciją per administracinę procedūrą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">79.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reikia konstatuoti, jog Bendrasis Teismas remiasi prielaida, kad Komisija turėjo atsižvelgti į nagrinėjamą informaciją, be kita ko, dėl jos svarbos analizei, kuri turi būti atliekama pagal pagrindinį reglamentą. Iš tiesų, kaip nurodyta skundžiamo sprendimo 85 punkte, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad bent vienas susijęs perdirbėjas, t. y. Schades Nordic, perpardavė tam tikrą iš apeliantės nupirkto nagrinėjamo produkto kiekį. Skundžiamo sprendimo 86 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į gautą informaciją, Komisija turėjo atspindėti šią situaciją nagrinėjamo produkto pardavimų kitiems susijusiems perdirbėjams lygmeniu. Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad neatsižvelgusi į šią aplinkybę Komisija suteikė pernelyg didelę svertinę galią pardavimams susijusiems perdirbėjams perdirbti į mažesnius ritinius, šiuo tikslu padidindama apeliantės faktiškai taikytą dempingą. Skundžiamo sprendimo 87 punkte Bendrasis Teismas konstatavo pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalies pažeidimą, nes Komisijos atlikti apskaičiavimai neatspindėjo apeliantės taikyto dempingo masto. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 105 punkto, ši klaida, susijusi su Komisijos taikytu korekciniu koeficientu, taip pat turėjo įtakos nustatant 104,46 EUR fiksuotą galutinį antidempingo muitą už neto toną, kuris, Bendrojo Teismo nuomone, viršijo apeliantės faktiškai taikomą dempingą, taip pažeidžiant pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">80.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad, kaip Bendrasis Teismas jau konstatavo skundžiamo sprendimo 85 punkte, Komisija neginčija nei šios informacijos turinio, nei jos gavimo. Apeliaciniame skunde Komisija visiškai nepataiso faktinių aplinkybių šiuo klausimu. Taigi bylos medžiagoje nėra nieko, kas rodytų, kad tai yra netiksli informacija, galinti lemti Bendrojo Teismo atlikto faktinių aplinkybių vertinimo klaidą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">81.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija savo procesiniuose dokumentuose tik paaiškina, kad jeigu ji būtų įpareigota savo išvadas grįsti suinteresuotosios šalies pateiktais duomenimis, kuriems nebuvo taikoma pagrindiniame reglamente ir PPO teisėje numatyta patikrinimo procedūra, tai prieštarautų antidempingo tyrimų pagrindiniam teisiniam pagrindui. Komisijos teigimu, Bendrasis Teismas prisiėmė už antidempingo tyrimą atsakingos institucijos vaidmenį, nes į savo sprendimo motyvus įtraukė dalį aptariamos informacijos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">82.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Manau, kad tokia pozicija ne tik pernelyg formali, bet ir sunkiai suderinama su Komisijai tenkančiomis pareigomis atliekant bet kokį antidempingo tyrimą. Sprendžiant iš pagrindinio reglamento 6 straipsnio nuostatų, tai yra administracinės procedūros etapas, per kurį siekiama veiksmingai ir greitai gauti informaciją (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-17" href="#t-17">17</a>
</span>). Vadinasi, tai, kad nebuvo atsižvelgta į įrodymus, būtinus tam, kad būtų priimtas teisiškai tinkamas sprendimas dėl antidempingo priemonės taikymo, gali būti pateisinama tik dėl privalomų priežasčių. Toliau paaiškinsiu pagrindines priežastis, dėl kurių esu linkęs manyti, jog Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad Komisija turėjo atsižvelgti į per administracinę procedūrą gautą informaciją.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">83.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, neginčijama, kad Hansol ne kartą kontaktavo su Komisija, siekdama pateikti įrodymų, kad tiriamuoju laikotarpiu Schades Nordic perpardavė tam tikrą nagrinėjamo produkto kiekį nepriklausomiems Sąjungos klientams (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-18" href="#t-18">18</a>
</span>). Hansol mini 2016 m. vasario 19 d. pranešimą, kuriame ji paprašė Komisijos tris iš keturių susijusių perdirbėjų visiškai atleisti nuo pareigos atsakyti į klausimyną. Ji taip pat nurodo 2016 m. kovo 10 d. klausymą, kuriam pirmininkavo bylas nagrinėjantis pareigūnas, per kurį buvo pateikta ir išsamiau paaiškinta informacija apie Schades Nordic nagrinėjamo produkto perpardavimą. Po šio klausymo ir 2016 m. kovo 16 bei 17 d. apsilankiusi Schades patalpose Jungtinėje Karalystėje Komisija 2016 m. kovo 21 d. elektroniniame laiške patvirtino savo sprendimą atleisti Schades Nordic ir dvi kitas įmones nuo pareigos atsakyti į klausimyno I priedą. Tame pačiame elektroniniame laiške Komisija pridūrė, kad pasilieka teisę per procedūrą paprašyti Schades Nordic ir kitų įmonių papildomos informacijos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">84.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vadinasi, Komisija žinojo visas faktines aplinkybes, kuriomis rėmėsi Bendrasis Teismas, plėtodamas savo argumentus. Vis dėlto Komisija tvirtina, kad neturėjo galimybės patikrinti šios informacijos. Tačiau, mano nuomone, ji nepateikia jokio įtikinamo paaiškinimo dėl to, kad negalėjo įvykdyti savo pareigos kuo greičiau atlikti tokį patikrinimą. Nors gavusi Hansol prašymą ji tikrai nusprendė atleisti Schades Nordic nuo pareigos atsakyti į klausimyną, nepaneigiama, kad ji aiškiai pasiliko teisę paprašyti šios įmonės pateikti papildomos informacijos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-19" href="#t-19">19</a>
</span>). Dėl šios priežasties, priešingai, nei keletą kartų tvirtino Komisija, sprendimas atleisti nuo pareigos negali būti laikomas absoliučia teisine kliūtimi gauti informaciją, kuri yra esminė dempingo buvimui nustatyti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">85.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tokiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad Komisija, regis, priekaištauja Hansol toliau prašius suteikti tokią išimtį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-20" href="#t-20">20</a>
</span>), nors galiausiai būtent ji priėmė galutinį sprendimą. Kadangi atrodė, jog Komisija laikosi nuomonės, kad ši išimtis sutrukdė jai atlikti būtinus patikrinimus, reikia pažymėti, kad būtent Komisija turi būti laikoma atsakinga už šią aplinkybę. Be to, sunku suprasti, kodėl Komisija sutiko taikyti tokią išimtį, rizikuodama, kad negaus visos reikalingos informacijos iš aptariamos įmonės. Man atrodo, kad Komisijos argumentai labiau yra pretekstas pateisinti tai, kad tyrimas nebuvo vykdomas rūpestingai, kaip to reikalaujama, ir kad nebuvo atsižvelgta į informaciją, kurią Hansol pateikė nagrinėjant dempingo buvimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">86.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nemanau, kad PPO taisyklės, į kurias Komisija daro nuorodą savo procesiniuose dokumentuose, galėtų būti tinkamas teisinis pagrindas jos pozicijai patvirtinti. Iš PPO specialiosios kolegijos ataskaitos byloje Kinija – Mėsinių viščiukų gaminiai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-21" href="#t-21">21</a>
</span>) aiškiai matyti, kad nors sąvoka „įrodymai“ per antidempingo procedūras nėra apibrėžta Antidempingo sutartyje, ji apima bent „informaciją, kurią už tyrimą atsakingai institucijai pateikė suinteresuotoji šalis, nesvarbu, ar ji yra neginčijama, tiksli ar tinkama“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-22" href="#t-22">22</a>
</span>). Pati Hansol pateikė įrodymus, kad Schades Nordic perpardavinėjo nagrinėjamą produktą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">87.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl Komisijos teiginio, kad Hansol pateikti įrodymai neatitinka jos reikalavimų, nes nebuvo pateikti tinkamai, t. y. atsakant į įmonėms išsiųstą klausimyną pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnį, pakanka pažymėti, kad pirmesniame punkte paminėtame PPO specialiosios kolegijos ataskaitoje aiškiai nurodyta, kad „nei Antidempingo sutartis, nei visa PPO sutartis neleidžia manyti, kad informacija praranda savo „įrodomąjį“ pobūdį todėl, kad ji neatitinka tam tikrų kriterijų“. Ataskaitoje nurodyta, kad „klausimas, ar įrodymai atitinka šiuos kriterijus, yra atskiras klausimas, kurį turi išnagrinėti už tyrimą atsakinga institucija“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-23" href="#t-23">23</a>
</span>). Taigi iš to, kas nurodyta pirma, galima daryti išvadą, kad Komisija negali neigti, jog turi įrodymus, kuriuos Hansol pateikė per administracinę procedūrą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">88.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisijos argumentas, kad prašyme neatskleisti duomenų gauta informacija nepridėta prie tyrimo bylos medžiagos, su kuria pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 7 dalį gali susipažinti suinteresuotosios šalys, nėra įtikinamas. Iš tikrųjų Komisija nepaaiškina, kaip galėjo būti pažeistos suinteresuotųjų šalių teisės. Bet kuriuo atveju, kaip nurodo Hansol, bylas nagrinėjančio pareigūno parengta 2016 m. kovo 10 d. klausymo ataskaita yra oficialus dokumentas, pridėtas prie šalims prieinamos tyrimo bylos medžiagos, kuriuo rėmėsi Komisija, nusprendusi imtis priemonių. Be to, Hansol pastabos dėl galutinio informacinio dokumento taip pat buvo pridėtos prie šalims prieinamos bylos medžiagos. Taigi Komisija negali pagrįstai remtis tariamu interesu apsaugoti suinteresuotųjų šalių teises, siekdama neatsižvelgti į „Hansol“ pateiktus įrodymus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">89.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nors Komisija iš esmės turi teisę išreikšti abejones dėl gautos informacijos nuoseklumo ir tinkamumo, nesuprantu, kaip tai galėtų pakeisti šią išvadą. Komisija tik nurodė, kad neturėjo galimybės patikrinti gautos informacijos, tačiau nepareiškė savo pozicijos dėl paties informacijos turinio. Nė viena aplinkybė neleidžia manyti, kad Komisija ketino atlikti tokį patikrinimą, nors pagal Antidempingo sutartį, kaip ją yra išaiškinę Sąjungos teismai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-24" href="#t-24">24</a>
</span>), ir kaip Komisija pati pripažįsta raštu atsakydama į Teisingumo Teismo klausimus, ji per tyrimą privalo įsitikinti suinteresuotųjų šalių pateiktos informacijos tikslumu. Atvirkščiai, šios bylos aplinkybės rodo, kad Komisija priėmė ginčijamą reglamentą visiškai neatsižvelgdama į svarbų procedūros etapą. Kadangi dėl visiško neatsižvelgimo į tai, kad atliekant tyrimą iš tikrųjų buvo gauti labai svarbūs įrodymai, galiausiai tektų atsakyti už šiurkštų administracinį neveikimą, nesu linkęs pritarti Komisijos argumentams, kad įrodymai neatitiko jos reikalavimų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-25" href="#t-25">25</a>
</span>). Jei būtų pripažinta, kad Komisija gali atlikti tyrimą, nepaisydama prieinamos reikšmingos informacijos ir be teisminės kontrolės, kiltų pavojus, kad toks tyrimas bus savavališkas, neveiksmingas ir netikslus. Man atrodo, kad tokie pokyčiai yra visiškai nepageidautini.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">90.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kuri nors suinteresuotoji šalis atsisako suteikti prieigą prie reikalingos informacijos ar kitokiu būdu jos nesuteikia per šiame reglamente nurodytą terminą arba pastebimai trukdo atlikti tyrimą, preliminarios ar galutinės, teigiamos ar neigiamos išvados gali būti daromos remiantis turimais faktais. Vis dėlto šioje byloje netenkinamos šios nuostatos taikymo sąlygos. Pirma, nėra jokių požymių, kad Komisija ir Hansol nebendradarbiavo, ir, antra, kaip jau nurodžiau, Komisija turėjo nagrinėjamus įrodymus būtent todėl, kad atliekant tyrimą vyko šis bendradarbiavimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">91.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi Bendrasis Teismas pagrįstai priekaištavo Komisijai dėl to, kad ji nesielgė rūpestingai, kaip to reikalaujama. Man atrodo, kad nenorėdamas prisiimti Komisijos vaidmens Bendrasis Teismas labiau norėjo atkreipti dėmesį į esminę informaciją, į kurią Komisija turėjo atsižvelgti, antraip galėjo iškraipyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamos ginčijamo reglamento išvados. Taigi Bendrasis Teismas nepriekaištingai įgyvendino savo jurisdikciją, nurodydamas Komisijos klaidą, padarytą taikant pagrindinį reglamentą. Todėl reikia konstatuoti, kad šioje byloje Bendrasis Teismas nei iškraipė faktines aplinkybes, nei klaidingai aiškino taikytiną teisę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">92.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tas pats pasakytina apie Bendrojo Teismo atliktą antrojo pagrindo pirmos dalies, susijusios su Antidempingo sutarties 9 straipsnio 3 dalies ir pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies antros pastraipos pažeidimu, analizę. Skundžiamo sprendimo 105 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad Komisijos atlikti apskaičiavimai neatspindi Hansol faktiškai taikyto dempingo masto dėl šio sprendimo 83–87 punktuose išdėstytų priežasčių, įskaitant neatsižvelgimą į tai, kad dalis nagrinėjamo produkto, parduoto Schades, buvo perparduota nepriklausomiems klientams jo neperdirbus. Bendrojo Teismo teigimu, neatsižvelgdama į šią aplinkybę Komisija suteikė pernelyg didelę svertinę galią pardavimams susijusiems perdirbėjams, skirtiems nagrinėjamą produktą perdirbti į nedidelius ritinius, taip padidindama Hansol faktiškai taikytą dempingą. Kadangi skundžiamo sprendimo 85 punkte padarytos išvados turi įtakos Bendrojo Teismo argumentams, pateiktiems šio sprendimo 105 punkte, manau, kad Komisijos pagrindą, susijusį su šiuo punktu, taip pat reikia atmesti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">93.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remiantis šiais argumentais darytina išvada, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, vertindamas pirmojoje instancijoje pateikto pirmojo pagrindo antros dalies pirmąjį prieštaravimą ir pirmojoje instancijoje pateikto antrojo pagrindo pirmą dalį. Todėl siūlau atmesti apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą kaip akivaizdžiai nepagrįstą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl antrojo pagrindo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">a)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šalių argumentai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">94.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antrajame pagrinde Komisija priekaištauja Bendrajam Teismui padarius teisės klaidą, kai jis pripažino, kad panašaus produkto normalioji vertė gali būti nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, t. y. pagal kitų pardavėjų ar gamintojų kainas tais atvejais, kai atitinkamas eksportuotojas (t. y. Artone) negamina ar neparduoda panašaus produkto savo vidaus rinkoje. Komisija tvirtina turėjusi teisę nustatyti Artone neparduodamų dviejų rūšių produktų normaliąją vertę Korėjos rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">95.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Grįsdama savo poziciją, Komisija pateikia kelis argumentus, susijusius, be kita ko, su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ir PPO antidempingo sutarties 2.2 straipsnio aiškinimu, kuriuo remiantis Komisija, siekdama nustatyti normaliąją vertę (tai yra esminis antidempingo nustatymo etapas), neturi jokios pareigos teikti pirmenybę konkrečiam metodui. Todėl Komisija pasirinko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje numatytą metodą, pagal kurį normalioji vertė apskaičiuojama pagal gamybos sąnaudas. Komisijos teigimu, Bendrasis Teismas pasirinko siaurą aiškinimą, kuriam pagrindinis reglamentas nesuteikia pagrindo. Galiausiai Komisija mano, kad Bendrasis Teismas be reikalo rėmėsi Sprendimu Taryba / Alumina (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-26" href="#t-26">26</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">96.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">ETPA palaiko Komisijos apeliacinio skundo antrąjį pagrindą ir iš esmės pateikia tuos pačius argumentus, grindžiamus bylai reikšmingų pagrindinio reglamento ir PPO antidempingo sutarties nuostatų aiškinimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">97.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Hansol nesutinka su tuo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą. Jos nuomone, Komisijos argumentai yra nepagrįsti ir prieštarauja jos pačios praktikai. Konkrečiau kalbant, jai kyla abejonių dėl Komisijos pasiūlyto aiškinimo, nes pagrindinio reglamento 2 straipsnyje nustatyta normaliosios vertės apskaičiavimo metodų hierarchija, o normalioji vertė turi būti iš esmės pagrįsta vidaus kainomis. Be to, ji mano, kad PPO taisyklės neturi reikšmės aiškinant pagrindinio reglamento nuostatas, kurios skiriasi nuo Antidempingo sutarties nuostatų, o taip yra šioje byloje nagrinėjamu atveju. Priešingai nei Komisija, Hansol mano, kad tai, jog Bendrasis Teismas rėmėsi minėtu Sprendimu Taryba / Alumina (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-27" href="#t-27">27</a>
</span>), yra reikšminga nagrinėjant pirmojoje instancijoje nurodytą ketvirtąjį pagrindą, kuris yra apeliacinio skundo antrojo pagrindo dalykas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">b)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vertinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">98.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliacinio skundo antrasis pagrindas iš esmės susijęs su klausimu, ar Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 152–157 punktuose aiškino pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 ir 3 dalis ir skundžiamo sprendimo 158 punkte nustatė, kad apskaičiuodama Artone normaliąją vertę Komisija pažeidė minėto reglamento 2 straipsnio 1 dalį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">99.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reikia pažymėti, kad Bendrasis Teismas savo motyvus šiuo klausimu pradėjo skundžiamo sprendimo 148 punkte primindamas Teisingumo Teismo jurisprudenciją, pagal kurią „[produkto] normaliosios vertės nustatymas yra vienas iš esminių etapų, galinčių padėti nustatyti galimo dempingo egzistavimą“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-28" href="#t-28">28</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">100.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tada Bendrasis Teismas išnagrinėjo pagrindinio reglamento 2 straipsnio nuostatas ir nusprendė, kad tarp šių nuostatų, būtent tarp atitinkamai 1 ir 3 dalyse nurodytų nuostatų, yra tam tikra hierarchija, į kurią reikia atsižvelgti nustatant produkto normaliąją vertę. Grįsdamas šį teiginį, Bendrasis Teismas nurodė byloje Taryba / Alumina priimtą sprendimą, kuriame Teisingumo Teismas nustatė, kad „iš [pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos] teksto ir struktūros matyti, kad nustatant normaliąją vertę iš principo pirmiausia reikia atsižvelgti į įprastomis prekybos sąlygomis realiai mokėtą ar mokėtiną kainą“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-29" href="#t-29">29</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">101.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo 150 punkte Bendrasis Teismas ir vėl citavo Sprendimą Taryba / Alumina, paaiškindamas, kad pagal to paties straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą „nuo [kainų, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančios valstybės vidaus rinkoje, naudojimo principo] galima nukrypti tik kai įprastomis prekybos sąlygomis panašus produktas neparduodamas arba parduodamas nepakankamais kiekiais arba kai tokie pardavimo rodikliai neleidžia deramai palyginti kainų“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-30" href="#t-30">30</a>
</span>). Bendrasis Teismas, vėl remdamasis Sprendimu Taryba / Alumina, padarė išvadą, kad „šių normalios vertės nustatymo remiantis tikrąja kaina išimčių sąrašas yra baigtinis“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-31" href="#t-31">31</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">102.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Toks skundžiamo sprendimo motyvų aiškinimas rodo, kad Bendrasis Teismas tik nurodė reikšmingą Teisingumo Teismo jurisprudenciją, siekdamas pagrįsti teiginį, kad egzistuoja įvairių pagrindinio reglamento 2 straipsnio nuostatų hierarchija. Nepadarydamas teisės klaidos, jis konstatavo, kad egzistuoja skirtingų apskaičiavimo metodų pirmenybės principas, nuo kurio išimtinėmis aplinkybėmis galima nukrypti, jei yra įvykdomos tam tikros sąlygos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-32" href="#t-32">32</a>
</span>). Akivaizdu, kad šiuo klausimu jis negalėjo pažeisti Sąjungos teisės, nes Teisingumo Teismas jau yra padaręs panašią išvadą savo paties jurisprudencijoje. Taigi man atrodo, kad Bendrasis Teismas teisingai kritikavo tai, kad Komisija iš karto taikė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, prieš tai nepatikrinusi galimybės taikyti šio reglamento 2 straipsnio 1 dalį byloje nagrinėjamu atveju.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">103.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš esmės nagrinėjant šį pagrindą galima apsiriboti paprasta nuoroda į šią jurisprudenciją, kuri man atrodo visiškai reikšminga nagrinėjant šį apeliacinį skundą. Vis dėlto išsamumo sumetimais ir siekdamas išsklaidyti visas abejones dėl tokio pagrindinio reglamento 2 straipsnio nuostatų aiškinimo, kurį Bendrasis Teismas pasiūlė skundžiamame sprendime, pagrįstumo trumpai išnagrinėsiu kitus Komisijos argumentus, pateiktus jos pozicijai pagrįsti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">104.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija ir ETPA mano, kad Bendrojo Teismo pateiktame aiškinime neatsižvelgiama į tai, kad nagrinėjama nuostata, t. y. pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, yra suformuluota kaip „leidžianti“, o ne kaip „įpareigojanti“. Jų teigimu, šį aiškinimą patvirtina įvairių kalbinių versijų lyginamoji analizė. Taigi Komisija ir ETPA teigia, kad Komisija turi teisę taikyti, jos nuomone, tinkamiausią apskaičiavimo metodą, neprivalėdama atsižvelgti į pirmenybės principą, taikomą įvairiems apskaičiavimo metodams, numatytiems pagrindinio reglamento 2 straipsnyje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">105.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Toks aiškinimas man atrodo netikslus, nes juo painiojami du visiškai skirtingi pagrindiniai Sąjungos administracinės teisės aspektai, t. y. pirma, teisės aktų leidėjo Komisijai suteikti įgaliojimai tam tikroms administracinėms funkcijoms atlikti, ir, antra, diskrecija, kuri šiai institucijai gali būti suteikta konkrečiomis aplinkybėmis. Priešingai, nei tvirtina Komisija, pagrindinio reglamento 2 straipsnio nuostatos turi būti suprantamos kaip priklausančios pirmajai, o ne antrajai kategorijai. Tai matyti, pirma, iš įgaliojimų suteikimo principo, įtvirtinto ESS 13 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią „kiekviena institucija veikia neviršydama Sutartyse jai suteiktų įgaliojimų ir laikydamasi jose nustatytų procedūrų, sąlygų bei tikslų“ (kursyvu išskirta mano). Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad 2 straipsnio nuostatos iš esmės nesiskiria nuo kitų panašių pagrindinio reglamento nuostatų, kurios taip pat suteikia Komisijai įgaliojimus priimti sprendimus, jei įvykdytos tam tikros teisės aktų leidėjo nustatytos sąlygos. Taigi iš minėtų nuostatų teksto ir struktūros galima daryti išvadą, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė patikslinti, kaip kiekvienu atveju Komisija turi nustatyti produkto normaliąją vertę, šiuo tikslu nustatydamas įvairių antidempingo srityje visuotinai pripažintų metodų pirmumo tvarką.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">106.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamų nuostatų tekstas, visų pirma veiksmažodžio „galėti“ vartojimas, kai kuriose kalbinėse versijose (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-33" href="#t-33">33</a>
</span>) gali sukelti painiavą, nes iš esmės jį galima suprasti dvejopai, ypač jei neatsižvelgiama į tokį svarbų Sąjungos teisės principą, kaip nurodytas pirmesniame šios išvados punkte. Vis dėlto, kaip pati Komisija pripažįsta savo procesiniuose dokumentuose, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies antros pastraipos versija prancūzų kalba („la valeur normale est établie“, kursyvu išskirta mano) neleidžia visiškai užtikrintai spręsti apie diskrecijos pripažinimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-34" href="#t-34">34</a>
</span>), o šios nuostatos versijos kitomis kalbomis taip pat neleidžia pateikti jokio vienareikšmiško aiškinimo. Todėl įvairių kalbinių versijų lyginamoji analizė nepateikia jokios informacijos, kuri turėtų lemiamą reikšmę Komisijos pateikiamam aiškinimui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">107.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl jau minėto argumento, susijusio su būtinybe pateikti PPO teisę atitinkantį aiškinimą, pirmiausia būtina priminti, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją Sąjungos teisės aktus reikia aiškinti kuo labiau atsižvelgiant į tarptautinę teisę, ypač kai tokiais teisės aktais siekiama įgyvendinti Sąjungos sudarytą tarptautinį susitarimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-35" href="#t-35">35</a>
</span>). Vis dėlto iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos taip pat matyti, kad, atsižvelgiant į jų pobūdį ir bendrą struktūrą, PPO susitarimai iš esmės nėra normos, į kurias atsižvelgiant galima tikrinti Sąjungos institucijų aktų teisėtumą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-36" href="#t-36">36</a>
</span>). Tik jei Sąjunga ketino įvykdyti konkretų pagal PPO susitarimus prisiimtą įsipareigojimą arba kai atitinkamame Sąjungos akte yra aiški nuoroda į konkrečias PPO susitarimų nuostatas, Sąjungos teismai tikrina atitinkamo Sąjungos akto, atsižvelgiant į PPO susitarimus, teisėtumą. Pirma nurodyti principai iš esmės taikomi ir įpareigojimui aiškinti pagrindinį reglamentą atsižvelgiant į PPO antidempingo sutartį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-37" href="#t-37">37</a>
</span>), turint omenyje tai, kad Sąjunga priėmė šį reglamentą būtent tam, kad įvykdytų tarptautinius įsipareigojimus, kuriuos ji prisiėmė PPO (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-38" href="#t-38">38</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">108.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinio reglamento nuostatų analizė atskleidžia, kad 2 straipsnio 1 dalies formuluotė skiriasi nuo PPO antidempingo sutarties 2.2 straipsnio formuluotės. Nors Antidempingo sutarties 2.2 straipsnio formuluotė atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalies formuluotę, Antidempingo sutartyje nėra nuostatos, panašios į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą. Atsižvelgiant į akivaizdžiai skirtingą formuluotę pagrindiniame reglamente ir Antidempingo sutartyje, PPO teise negali būti remiamasi siekiant nukrypti nuo aiškios pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies formuluotės (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-39" href="#t-39">39</a>
</span>). Taigi reikia atmesti Komisijos argumentus, susijusius su tariama Antidempingo sutarties svarba, bent kiek jie susiję su 1 dalies aiškinimu ir jos ryšiu su 3 dalimi. Darytina išvada, kad Komisija negali remtis Antidempingo sutarties nuostatomis, siekdama suteikti pirmenybę pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje numatytam apskaičiavimo metodui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">109.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, Komisija tvirtina, kad individualus antidempingo muito pobūdis, išskyrus atvejus, kai pagrindiniame reglamente numatyta kitaip, pavyzdžiui, atrankos metodo atveju, rodo, kad nustatant normaliąją vertę ir dempingo skirtumą apskritai reikia teikti pirmenybę paties eksportuotojo, o ne kitų gamintojų, duomenims.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">110.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Komisija tik patvirtina tai, kas numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad nustatant normaliąją vertę pirmenybė turi būti teikiama eksportuojančio gamintojo,, o ne kitų pardavėjų ar gamintojų vidaus kainoms. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad šiuo argumentu negalima pagrįstai remtis siekiant teikti pirmenybę pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje numatyto metodo, t. y. apskaičiuoti normaliąją vertę, taikymui. Iš tikrųjų toks aiškinimas prieštarautų tam, ką Teisingumo Teismas nusprendė byloje Taryba / Alumina, t. y. kad normaliosios vertės nustatymas remiantis kainomis yra taisyklė, o normaliosios vertės apskaičiavimas yra išimtis, kaip jau paaiškinau šioje išvadoje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-40" href="#t-40">40</a>
</span>) nurodydamas motyvus, kuriuos Bendrasis Teismas pateikė skundžiamo sprendimo 148–152 punktuose. Todėl šį argumentą reikia atmesti kaip nepagrįstą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">111.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisijos nuomone, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje ir jo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytų situacijų (t. y. „neparduodamas“ ir „įprastomis prekybos sąlygomis neparduodamas“) negalima atskirti ir kad iš tikrųjų jos iš dalies sutampa. Komisijos teigimu, pardavimų nebuvimas, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, iš esmės yra situacija, kai „įprastomis prekybos sąlygomis &lt;…&gt; produktas neparduodamas“, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą. Komisija priduria, kad abi nuostatos iš tikrųjų gali būti atskirtos, tik jeigu eksportuojantis gamintojas „negamina &lt;…&gt; panašaus produkto“ savo įsisteigimo šalyje: esant tokiai išimtinei situacijai, faktiškai nėra gamybos sąnaudų, kuriomis už tyrimą atsakinga institucija galėtų remtis apskaičiuodama normaliąją vertę ir vienintelė įmanoma galimybė būtų remtis kitų gamintojų pardavimo kainomis vidaus rinkoje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">112.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis argumentas, grindžiamas netiksliu minėtų nuostatų aiškinimu, kuriuo akivaizdžiai siekiama užginčyti jų atitinkamą taikymo sritį, nėra įtikinamas, nes jis prieštarauja išvadoms, kurias Teisingumo Teismas padarė 2014 m. spalio 1 d. Sprendime Taryba / Alumina (C‑393/13 P, EU:C:2014:2245). Kaip Teisingumo Teismas aiškiai paaiškino tame sprendime, 2 straipsnio 1 dalies antra pastraipa taikoma situacijoms, kai panašus produktas įprastomis prekybos sąlygomis parduodamas (kitų pardavėjų ar gamintojų) eksportuojančioje šalyje, o 2 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa taikoma tais atvejais, kai įprastomis prekybos sąlygomis eksportuojančioje valstybėje nėra panašaus produkto pardavimo ar nepakankamo pardavimo. Taigi, priešingai, nei teigia Komisija, nėra jokios dviprasmybės, kiek tai susiję su atitinkama minėtų nuostatų taikymo sritimi. Todėl šį argumentą taip pat reikia atmesti kaip nepagrįstą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">113.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai Komisija ginčija šio Sprendimo Taryba / Alumina, kurį Bendrasis Teismas citavo skundžiamame sprendime, svarbą. Komisijos teigimu, ta byla buvo susijusi su sąvokos „[pardavimas] įprastomis prekybos sąlygomis“, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, apibrėžimu. Jame Teisingumo Teismas nenagrinėjo nei klausimo, kuris nebuvo jam pateiktas, t. y. pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies antros pastraipos aiškinimo, nei tariamo absoliutaus skirtumo tarp pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų situacijų, kai neparduodama, ir 2 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų situacijų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">114.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl šio argumento norėčiau pateikti kelias pastabas, nes jis grindžiamas klaidingu Sprendimo Taryba / Alumina aiškinimu. Trumpai tariant, Teisingumo Teismas tame sprendime konstatavo, kad nustatant normaliąją vertę iš principo pirmiausia „reikia atsižvelgti į įprastomis prekybos sąlygomis realiai mokėtą ar mokėtiną kainą“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-41" href="#t-41">41</a>
</span>) ir kad „normalios vertės nustatymo remiantis tikrąja kaina išimčių sąrašas yra baigtinis ir jos susijusios su pardavimų specifika, o ne su produkto kaina“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-42" href="#t-42">42</a>
</span>). Kadangi, kaip teisingai nurodyta skundžiamo sprendimo 149 punkte, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies antra pastraipa „&lt;…&gt; leidžia &lt;…&gt; remiantis kitų pardavėjų ar gamintojų kainomis nustatyti normaliąją vertę pagal nepriklausomų pirkėjų eksportuojančioje šalyje įprastomis prekybos sąlygomis realiai mokėtą ar mokėtiną kainą“, Bendrasis Teismas laikėsi byloje „Taryba / Alumina“ Teisingumo Teismo nustatytos taisyklės, t. y. kad siekiant nustatyti normaliąją vertę pirmiausia reikia atsižvelgti į įprastomis prekybos sąlygomis realiai mokėtiną arba sumokėtą kainą. Darytina išvada, kad šis Komisijos argumentas turi būti laikomas nereikšmingu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">115.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išsamumo sumetimais reikėtų pridurti, kad Sąjungos administracinė praktika antidempingo srityje neatspindi Komisijos šioje byloje palaikomo aiškinimo. Hansol nurodė kelis pavyzdžius, kai normalioji vertė paprastai grindžiama vidaus kainomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalį. Normalioji vertė apskaičiuojama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį tik nesant reprezentatyvių duomenų apie kitų gamintojų vidaus pardavimus arba jeigu šių pardavimų kaina nėra tinkama (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-43" href="#t-43">43</a>
</span>). Tokiomis aplinkybėmis nuostabą kelia tai, kad nagrinėjamu atveju Komisija mėgino nukrypti nuo šios administracinės praktikos, nepateikdama tam jokio objektyvaus pateisinimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">116.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, vertindamas pirmojoje instancijoje nurodytą ketvirtąjį pagrindą. Todėl siūlau atmesti apeliacinio skundo antrąjį pagrindą kaip akivaizdžiai nepagrįstą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl trečiojo pagrindo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">a)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šalių argumentai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">117.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečiajame pagrinde Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas klaidingai aiškino pagrindinio reglamento 3 straipsnyje nustatytas taisykles, kai nustatė priverstinio kainų mažinimo skirtumą eksporto į Sąjungą per susijusius subjektus atveju. Šis apeliacinio skundo pagrindas susijęs su išvadomis dėl žalos dydžio, kurias Bendrasis Teismas padarė nagrinėdamas pirmojoje instancijoje pateikto penktojo pagrindo antrą dalį ir penktojo pagrindo trečią dalį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">118.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Grįsdama savo poziciją Komisija pateikia kelis argumentus. Pirma, ji primena didelę diskreciją, kurią turi esant sudėtingoms ekonominėms situacijoms. Kadangi priverstinio kainų mažinimo sąvoka neapibrėžta, Komisija mano, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį apskaičiuotos eksporto kainos naudojimas apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą nebuvo nei nepagrįstas, nei netinkamas. Antra, Komisija savo pozicijai pagrįsti remiasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią smarkus priverstinis kainų mažinimas turi būti nagrinėjamas „importo dempingo kaina“ lygmeniu, vadinasi, ne paskesnio jų perpardavimo Sąjungos rinkoje kainų lygmeniu. Trečia, Komisija mano, kad būtų absurdiška naudoti vieną eksporto kainą, apskaičiuotą dempingo buvimui ir dydžiui nustatyti, ir tada remtis kita eksporto kaina siekiant išnagrinėti to paties importo, kuriam, kaip jau buvo įrodyta nustatant žalą, buvo taikomas dempingas, poveikį kainoms. Taigi dempingas gali būti stebimas tik šiuo lygmeniu (t. y. faktinės arba nustatytos eksporto prie Sąjungos sienos CIF kainos) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-44" href="#t-44">44</a>
</span>) ir susijusios pasekmės kainoms gali kilti, tik jeigu eksportuojantis gamintojas vėliau parduoda per susijusius subjektus arba tiesiogiai Sąjungoje. Ketvirta, Komisija pažymi, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį apskaičiuotos eksporto kainos naudojimas tais atvejais, kai eksportuojantis gamintojas (kaip antai Hansol) parduoda per susijusius subjektus, taip pat užtikrina nuoseklumą ir nediskriminavimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">119.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">ETPA palaiko Komisijos apeliacinio skundo trečiąjį pagrindą ir iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, grindžiamus Komisijos turima tariama diskrecija ir minėtų pagrindinio reglamento nuostatų aiškinimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">120.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Hansol atmeta šiuos argumentus teigdama, kad Komisija, apskaičiuodama priverstinio kainos mažinimo skirtumą, kuris yra vienas iš žalos nustatymo aspektų, neteisėtai pagal analogiją taikė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Ji taip pat ginčija Komisijos pasiūlytą pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalies aiškinimą, teigdama, jog šioje nuostatoje nėra jokio reikalavimo, kad analizuojant importą dempingo kaina būtų nagrinėjamas didelio priverstinio kainų mažinimo buvimas. Be to, nagrinėjant, ar buvo reikšmingai priverstinai sumažintos kainos, reikia, kad Komisija palygintų kainas, kurios gali būti lyginamos. Komisijos metodas, pagal kurį apskaičiuojant priverstinio kainų mažinimo skirtumą turi būti taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalis, prilygtų kainų, kurių neįmanoma palyginti, palyginimui, nes jos neapimtų tų pačių kainos sudedamųjų dalių. Hansol nurodo kelias bylas, iš kurių matyti, kad Komisija, siekdama nustatyti, ar buvo priverstinai mažinamos kainos, paprastai atsižvelgia į pardavimo pirmam nepriklausomam klientui kainas. Galiausiai Hansol teigia, kad Komisijos taikyta metodika pažeistų vienodo požiūrio principą apskaičiuojant priverstinio kainų mažinimo skirtumą, nes pagal ją būtų vienodai vertinamos skirtingos situacijos, t. y. eksportuojančių gamintojų, įsteigusių susijusius pardavimo subjektus Sąjungoje, ir eksportuojančių gamintojų, parduodančių tiesiogiai nepriklausomiems Sąjungos klientams.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">b)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vertinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">121.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konkretus teisinis klausimas, keliamas apeliacinio skundo trečiajame pagrinde, kurį dabar reikia analizuoti, iš esmės susijęs su „atspirties taško“, naudotino apskaičiuojant priverstinio kainų mažinimo skirtumą, kai nagrinėjamas produktas eksportuojamas į Sąjungą per susijusias šalis, nustatymu. Komisija priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad nustatydamas priverstinio kainų mažinimo skirtumą eksporto į Sąjungą per susijusius subjektus atveju jis klaidingai aiškino pagrindinio reglamento 3 straipsnyje nustatytas taisykles.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">122.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Siekiant aiškumo, prieš nagrinėjant iškeltą teisinį klausimą naudinga trumpai apibendrinti Komisijos ginčijamus skundžiamo sprendimo motyvus. Bendrasis Teismas priekaištavo Komisijai dėl to, kad ji padarė teisės klaidą, taikydama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį pagal analogiją susijusių bendrovių vykdomam didelių ritinių perpardavimui. Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija turėjo apskaičiuoti priverstinio kainų mažinimo skirtumą, remdamasi Schades ir jos nepriklausomų klientų sutartomis pardavimo kainomis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">123.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Grįsdamas savo motyvus Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 199 punkte nurodė, kad būtent įmonės ir klientų suderintos kainos, o ne tarpinio etapo kainos galėjo lemti šių klientų sprendimą įsigyti ne Sąjungos pramonės, o šios įmonės, produktą. Skundžiamo sprendimo 201 punkte Bendrasis Teismas paaiškino, kad dėl to, jog nagrinėjamas produktas konkuruoja su panašiu Sąjungos pramonės produktu ir juo padaryta žala šiai pramonei, „atspirties taškas“, kiek tai susiję su Schades nagrinėjamo produkto perpardavimu žalai nustatyti, buvo ne prie Sąjungos sienos, o pardavimo nepriklausomiems klientams lygmeniu. Šis aiškinimas patvirtina Hansol analizę, pagal kurią Komisija turėjo remtis faktiškai sąskaitoje faktūroje nurodytomis pardavimo kainomis ir atimti tik dėl pardavimo patirtas išlaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">124.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia reikia pažymėti, kad priverstinis kainų mažinimas bendrai apibrėžiamas kaip eksportuojančių gamintojų taikomų eksporto kainų ir Sąjungos pramonės pardavimo kainų skirtumas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-45" href="#t-45">45</a>
</span>). Vis dėlto ši sąvoka nėra apibrėžta ir visai reglamentuota pagrindiniame reglamente ir PPO antidempingo sutartyje. Taigi būtina sukurti pagrįstą ir pakankamai tikslų metodą, kurį taikant būtų galima patikimai apskaičiuoti priverstinio kainų mažinimo skirtumą, o tam būtina galimybė nustatyti „atspirties tašką“, kai atitinkamas produktas perparduodamas per susijusias šalis. Manau, kad Bendrojo Teismo pasiūlytas metodas atitinka šiuos reikalavimus, kaip paaiškinsiu toliau.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">125.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Mano nuomone, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 197 punkte pagrįstai priminė, kad pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje numatytą taisyklę antidempingo muitams nustatyti nepakanka, kad prekės būtų importuojamos dempingo kaina, nes dar būtina, kad dėl jų išleidimo į laisvą apyvartą būtų padaryta žalos. Ši išvada turi esminę reikšmę Bendrojo Teismo nurodytiems motyvams. Iš tiesų jis teisingai nurodė, kad siekiant nustatyti, ar buvo padaryta žalos, reikia objektyviai patikrinti importo poveikį panašių produktų kainoms Sąjungos rinkoje. Vadinasi, Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 201 punkte nustatė, pirma, koks buvo produktas, kuris konkuravo su panašiu Sąjungos pramonės produktu ir jam padarė žalos, ir, antra, kokiu platinimo grandinės lygmeniu pasireiškė šis poveikis, t. y. ne prie Sąjungos sienos, o nepriklausomų klientų lygmeniu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">126.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Grindžiant apeliacinio skundo trečiąjį pagrindą, Komisijos ir ETPA pateikti argumentai nepaneigia Bendrojo Teismo padarytų išvadų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">127.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tai, kad Komisija turi tam tikrą diskreciją, kai atlieka tyrimus prekybos apsaugos srityje, neatleidžia jos nuo pareigos laikytis pagrindinio reglamento nuostatų. Atsižvelgiant į tai, reikėtų pažymėti, kad minėtame reglamente nėra nieko, kas rodytų, kad jo 2 straipsnio 9 dalis gali būti taikoma pagal analogiją apskaičiuojant priverstinio kainos mažinimo skirtumą, o jis yra vienas iš aspektų, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant žalą. Be to, taikant teisinio aiškinimo metodą analogijos taikymas paprastai priklauso nuo tam tikrų sąlygų, t. y. būtinybės užpildyti teisinę spragą, taikant teisės normą kitai situacijai, tačiau kai nenumatytas atvejis yra panašus dėl „ratio“ arba „esminio tapatumo“. Akivaizdu, kad tai taikoma, tik jeigu teisės aktų leidėjas formaliai tam neprieštaravo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-46" href="#t-46">46</a>
</span>). Vis dėlto reikia konstatuoti, kad Komisija nepaaiškino, ar šios sąlygos šiuo atveju buvo įvykdytos, o jei taip, tai kiek jos buvo įvykdytos. Kadangi analogijos pasitelkimas taikant pagrindinį reglamentą nemotyvuotas, kyla abejonių, ar Komisijos taikytas metodas yra teisėtas, visų pirma atsižvelgiant į šioje išvadoje jau minėtą įgaliojimų suteikimo principą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-47" href="#t-47">47</a>
</span>) ir būtinybę užtikrinti veiksmingą teisminę kontrolę (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-48" href="#t-48">48</a>
</span>). Šiomis aplinkybėmis reikia priminti, kad pareiga motyvuoti bet kokį ginčijamą sprendimą turi dvejopą tikslą: pirma, leisti suinteresuotiesiems asmenims sužinoti priemonės priėmimo priežastis tam, kad galėtų ginti savo teises, ir, antra, leisti Sąjungos teismui vykdyti atitinkamo sprendimo teisėtumo kontrolę (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-49" href="#t-49">49</a>
</span>). Taigi man atrodo, kad Bendrasis Teismas pagrįstai nepatvirtino tokio metodo teisėtumo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">128.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Priešingai, nei savo procesiniuose dokumentuose teigia Komisija, pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje nenumatyta, kad didelio priverstinio kainų mažinimo buvimas turi būti nagrinėjamas „importo dempingo kaina“ lygmeniu. Šioje nuostatoje nėra jokio reikalavimo patikrinti, ar importo dempingo kaina lygmeniu buvo gerokai sumažintos kainos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">129.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, kaip teisingai pažymi Hansol, nagrinėdama didelio priverstinio kainų mažinimo buvimą, Komisija turi palyginti kainas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-50" href="#t-50">50</a>
</span>), kurias galima lyginti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-51" href="#t-51">51</a>
</span>). Tai reiškia, kad kainos turi būti lyginamos tuo pačiu prekybos lygmeniu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-52" href="#t-52">52</a>
</span>). Šis prekybos lygmuo turi būti nustatytas atsižvelgiant į klientų rūšį, nes lyginami sandoriai apima visas pardavimo kainos tos pačios rūšies klientams, kaip antai didmenininkams, mažmenininkams arba galutiniams vartotojams, sudedamąsias dalis. Atsižvelgiant į tai, reikia konstatuoti, kad, kaip paaiškina Hansol, lygindama, pirma, dirbtinai apskaičiuotą šios bendrovės ir su ja susijusio subjekto tarpusavio kainą pagal 2 straipsnio 9 dalį, ir, antra, Sąjungos gamintojų kainas jų pirmiesiems nepriklausomiems klientams, Komisija nepalygino kainų tuo pačiu prekybos lygmeniu, nes Hansol kainos yra didesnės pradinėje pardavimo grandyje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">130.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tai kelia dar didesnę nuostabą todėl, kad Komisija, regis, pati rėmėsi prielaida, kad turi būti lyginamos „tokio lygio kainos, kurios taikomos ES veikiant konkurencijai“ (kursyvu išskirta mano), kaip aiškiai matyti iš ginčijamo reglamento 122 konstatuojamosios dalies. Šiomis aplinkybėmis reikia priminti Sprendimą Kazchrome (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-53" href="#t-53">53</a>
</span>), kuris jau tapo galutinis ir kuriame Bendrasis Teismas pripažino, kad konkurencija veikia esant tokio lygio kainoms, kurios „galėjo lemti klientų sprendimą pirkti ieškovų, o ne Bendrijos pramonės produktus“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-54" href="#t-54">54</a>
</span>). Taip neabejotinai turėtų būti tuo atveju, jeigu Sąjungoje įsteigto eksportuojančio gamintojo susijęs pardavimo subjektas parduoda savo galutiniam klientui, o ne tarpiniu etapu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-55" href="#t-55">55</a>
</span>). Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad tokios pozicijos buvo laikytasi ir naujesniame Sprendime Jindal Saw (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-56" href="#t-56">56</a>
</span>), todėl ją reikia laikyti pakankamai patvirtinta jurisprudencijoje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">131.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad būtent tai Bendrasis Teismas pripažino skundžiamo sprendimo 202 punkte. Iš tiesų Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai konstatavo, kad, „kalbant apie tiesioginius ir netiesioginius nagrinėjamo produkto pardavimus, konkurencija vyko nepriklausomų klientų lygmeniu“ (kursyvu išskirta mano). Taigi Bendrasis Teismas iš esmės pritarė Hansol pirmojoje instancijoje pateiktiems argumentams, kad, kiek tai susiję su nagrinėjamo produkto pardavimu per Schades, konkurencija vyko Schades taikomų gamintojo kainų lygmeniu. Taigi galutinė kaina turėjo būti ta, kurią Schades taikė savo nepriklausomiems klientams Sąjungoje už nagrinėjamą produktą. Darytina išvada, kad galutinė kaina negalėjo būti Komisijos apskaičiuota teorinė „išleidimo į laisvą apyvartą kaina“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">132.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad Sąjungos administracinė praktika dempingo srityje rodo, kad pagal ją nustatant, ar yra priverstinis kainų mažinimas, kaip „atspirties tašku“ remiamasi „kainomis pirmam nepriklausomam klientui pardavimo subjektų lygmeniu“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-57" href="#t-57">57</a>
</span>) (kursyvu išskirta mano). Taigi stebėtina, kad nagrinėjamu atveju Komisija siekė nukrypti nuo tokios administracinės praktikos, nepateikdama tam jokio objektyvaus pateisinimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">133.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Darytina išvada, kad Komisijos metodas, pagal kurį apskaičiuojant priverstinio kainų mažinimo skirtumą taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalis, prilygsta kainų, kurių negalima lyginti, palyginimui, nes jos neapima tų pačių kainos sudedamųjų dalių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">134.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Argumentas, kad Komisijos naudotas metodas užtikrina nuoseklumą ir nediskriminavimą, taip pat neįtikina. Remiantis suformuota jurisprudencija, pagal bendrąjį vienodo požiūrio principą reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, jei toks vertinimas nėra objektyviai pagrįstas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-58" href="#t-58">58</a>
</span>). Pirma, man atrodo, kad Komisija nepateikė jokių jos argumentus patvirtinančių įrodymų. Be to, atrodo, kad pagal Komisijos taikytą metodą apskaičiuojant priverstinio kainų mažinimo skirtumą vienodai vertinamos skirtingos situacijos, t. y. eksportuojančių gamintojų, įsteigusių susijusius pardavimo subjektus Sąjungoje, ir eksportuojančių gamintojų, parduodančių tiesiogiai nepriklausomiems Sąjungos klientams. Todėl, kadangi nėra jokio objektyvaus pateisinimo, Komisijos taikytas metodas gali pažeisti vienodo požiūrio principą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">135.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Darytina išvada, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai nustatė, kad Komisija negalėjo pagal analogiją taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies priverstinio kainų mažinimo skirtumui apskaičiuoti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">136.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau atmesti ir apeliacinio skundo trečiąjį pagrindą, kiek jis susijęs su skundžiamo sprendimo 196–205 punktais, kuriuose nagrinėjama pirmojoje instancijoje pateikto penktojo pagrindo antra dalis. Dėl teminio ryšio tas pats pasakytina apie skundžiamo sprendimo 208–213 punktus, kuriuose pirmojoje instancijoje nagrinėjama penktojo pagrindo trečia dalis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išvados dėl pagrindinio apeliacinio skundo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">137.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia atmesti visą Komisijos apeliacinį skundą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">C.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl priešpriešinio apeliacinio skundo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">138.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Priešpriešiniame apeliaciniame skunde ETPA, be Komisijos apeliaciniame skunde iškeltų pagrindų, dar nurodo, kad atlikdamas vertinimą Bendrasis Teismas padarė papildomų teisės klaidų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pirmojo pagrindo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">a)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šalių argumentai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">139.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliacinio skundo pirmajame pagrinde ETPA teigia, kad skundžiamo sprendimo 86 ir 87 punktuose pateiktas Bendrojo Teismo vertinimas nesuderinamas su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalimi. Konkrečiau kalbant, ETPA iš esmės teigia, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje nenumatyta jokio reikalavimo ar gairių dėl svertinio vidurkio apskaičiavimo metodo, todėl nėra pareigos nustatyti trijų perdirbėjų, kuriems dėl Schades pardavimo apimčių taikoma išimtis, pardavimo apimčių. Papildomai ETPA teigia, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį Komisija neįpareigojama apskaičiuojant normaliąją vertę taikyti eksporto kainos apskaičiavimo metodo. ETPA savo argumentus grindžia PPO taisyklėmis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">140.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Hansol mano, kad šie teiginiai nepagrįsti, ir pabrėžia, kad Bendrasis Teismas aiškiai nurodė, kodėl Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį, t. y. kad ji pažeidė šia nuostata siekiamą tikslą, kad naudotas metodas atspindėtų faktiškai taikomo dempingo mastą. Hansol remiasi Teisingumo Teismo jurisprudencija, kurioje šis tikslas pripažintas aiškinant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį. Bendrasis Teismas tiesiog taikė šią jurisprudenciją skundžiamame sprendime.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">b)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vertinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">141.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia reikia pažymėti, kad, priešingai, nei teigia ETPA, Teisingumo Teismo jurisprudencijoje yra išplėtoti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalies taikymo principai. Kaip paaiškinsiu toliau, Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime teisingai taikė šiuos principus. Reikia trumpai apibendrinti motyvus, kuriais remdamasis Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 87 punkte konstatavo, kad Komisijos vertinimas neatitinka jurisprudencijoje nustatytų reikalavimų, todėl ji pažeidė minėtą nuostatą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">142.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 74 ir 75 punktuose konstatavo, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje „numatyti du normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimo metodai: „simetrinis“ metodas, pagrįstas arba normaliosios vertės svertinio vidurkio palyginimu su visų eksporto sandorių į Sąjungą kainų svertiniu vidurkiu, arba sandorių tarpusavio palyginimu, ir „asimetrinis“ metodas, pagrįstas normaliosios vertės svertinio vidurkio palyginimu su visų individualių eksporto į Sąjungą sandorių kainomis“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">143.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į tai, iš Įgyvendinimo reglamento 2016/2005 47 konstatuojamosios dalies matyti, kad apskaičiuodama kitos priešpriešinio apeliacinio skundo šalies dempingo skirtumą Komisija taikė vadinamąjį „simetrinį“ metodą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">144.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Priežastis, dėl kurios Bendrasis Teismas nusprendė, kad dempingo skirtumas buvo nustatytas pažeidžiant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį, buvo šio metodo nesuderinamumas su principu, kurį Teisingumo Teismas įtvirtino sprendime sujungtose bylose Changshu City Standard Parts Factory ir Ningbo Jinding Fastener / Taryba (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-59" href="#t-59">59</a>
</span>), t. y. kad „remiantis simetriniu ir asimetriniu dempingo skirtumo apskaičiavimo metodais turi būti galima atspindėti taikomo dempingo tikrą apimtį“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-60" href="#t-60">60</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">145.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi akivaizdu, kad, priešingai, nei teigia ETPA, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje Komisijai nesuteikiama absoliučios diskrecijos nustatant dempingą pasirinkti lyginimo metodą. Nors Komisija gali pasirinkti simetrinį arba asimetrinį lyginimo metodą, ji visada turi atsižvelgti į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalimi siekiamą tikslą, t. y. kad taikomas metodas turi atspindėti faktiškai taikomo dempingo mastą, kaip nusprendė Teisingumo Teismas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">146.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Grįžtant prie priešpriešinio apeliacinio skundo nagrinėjimo reikia pažymėti, jog skundžiamo sprendimo 86 ir 87 punktuose Bendrasis Teismas nurodė, kad dempingo skirtumo korekcinis koeficientas, kiek tai susiję atitinkamai su Hansol didelių ritinių pardavimu perdirbimui į mažus ritinius, siekiant juos perparduoti nepriklausomoms šalims Sąjungoje, ir pačiu Hansol didelių ritinių pardavimu (jų neperdirbant) nepriklausomiems klientams Sąjungoje tiesiogiai arba netiesiogiai, per Schades, „neatspindėjo Hansol faktiškai taikyto dempingo masto“. Kitaip tariant, Komisijos atliktas vertinimas nebuvo tikslus, todėl nesuteikė pakankamo pagrindo pateisinti ginčijamame reglamente numatytų antidempingo priemonių nustatymą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">147.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konkrečiau kalbant, skundžiamo sprendimo 86 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad apskaičiuodama Hansol dempingo skirtumą, kiek jis susijęs su dideliais ritiniais, perdirbtais į mažus ritinius, „Komisija &lt;…&gt; nusprendė naudoti Schades duomenis, susijusius su ieškovės pardavimais kitiems trims susijusiems perdirbėjams. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad Komisija žinojo, jog dalis Schades parduotų nagrinėjamų produktų jų neperdirbus buvo perparduoti nepriklausomiems klientams, ji turėjo atspindėti šią situaciją nagrinėjamo produkto pardavimo kitiems susijusiems perdirbėjams (Schades Nordic, Heipa ir R+S) lygmeniu. Neatsižvelgdama į šią aplinkybę, Komisija pernelyg didelę vertę priskyrė pardavimams susijusiems perdirbėjams perdirbimui į mažus ritinius, taip padidindama ieškovės faktiškai taikytą dempingą.“</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">148.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Būtent dėl šios priežasties skundžiamo sprendimo 87 punkte Bendrasis Teismas teisingai konstatavo, kad „Komisijos atlikti skaičiavimai neatspindi ieškovės faktiškai taikyto dempingo masto, todėl reikia konstatuoti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalies pažeidimą“. Man atrodo, kad ši teisinė išvada negali būti ginčijama, atsižvelgiant į vertinimo klaidą, kurią Bendrasis Teismas pagrįstai konstatavo įgyvendindamas savo jurisdikciją.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">149.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tai reiškia, kad, priešingai, nei tvirtina ETPA, akivaizdu, jog Bendrasis Teismas pakankamai aiškiai ir tiksliai nurodė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalies reikalavimą, kurį vertindama faktines aplinkybes, t. y. būtinybę, kad taikomas metodas atspindėtų faktiškai taikomo dempingo mastą, pažeidė Komisija.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">150.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">PPO taisyklių aiškinimu grindžiamas ETPA argumentas negali paneigti Bendrojo Teismo išvadų. ETPA iš esmės teigia, kad tariamą papildomų reikalavimų, susijusių su svertinio vidurkio apskaičiavimo metodu, nebuvimą patvirtino PPO specialioji kolegija byloje Europos Bendrijos – Medvilninė patalynė (21.5 straipsnis) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-61" href="#t-61">61</a>
</span>), nusprendusi, kad dėl to, jog nuostatose dėl svertinio vidurkio nieko nenurodyta dėl apskaičiavimo metodų, tinkamą metodą turi nustatyti už tyrimą atsakinga institucija.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">151.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad byloje, kurią nurodo ETPA, PPO specialiosios kolegijos nagrinėtas klausimas buvo susijęs su tuo, ar PPO antidempingo sutarties 2.2.2 straipsnio ii punkte buvo nustatyti reikalavimai dėl pagrindo, kuriuo remiantis turi būti koreguojami apskaičiuojant normaliąją vertę naudotų sąnaudų ir pelno vidutiniai dydžiai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-62" href="#t-62">62</a>
</span>). Vis dėlto reikia pažymėti, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį atitinkanti PPO antidempingo sutarties nuostata yra 2.4.2 straipsnis, o ne 2.2.2 straipsnio ii punktas. Taigi ETPA remiasi PPO specialiosios kolegijos ataskaita dėl klausimo, kuris akivaizdžiai nesusijęs su šioje byloje nagrinėjamu atveju. Tai reiškia, kad iš jos negalima daryti jokios naudingos išvados dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalies aiškinimo. Dėl šios priežasties manau, kad šį argumentą reikia atmesti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">152.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai ETPA papildomai pateiktas argumentas, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalis neįpareigoja Komisijos apskaičiuojant normaliąją vertę taikyti eksporto kainai apskaičiuoti naudoto metodo, taip pat yra nepagrįstas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">153.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reikia pažymėti, kad eksporto kainos apskaičiavimo metodas nurodytas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Bendrasis Teismas niekada neteigė, kad apskaičiuodama dempingo skirtumų korekcinį koeficientą Komisija turėjo remtis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi. Skundžiamo sprendimo 86 ir 87 punktuose Bendrasis Teismas tik nurodė, kad Komisijos taikytas dempingo skirtumų korekcinis koeficientas neatspindi Hansol faktiškai taikyto dempingo masto, todėl Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį. Taigi ETPA papildomai pateiktas argumentas taip pat yra nepagrįstas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">154.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti ETPA argumentą, kad Komisija neprivalo laikytis jokio reikalavimo ar gairių dėl svertinio vidurkio apskaičiavimo metodo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl antrojo pagrindo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">a)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šalių argumentai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">155.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Priešpriešinio apeliacinio skundo antrajame pagrinde ETPA teigia, kad Komisijos taikytas dempingo skirtumo koregavimas, grindžiamas, pirma, tiesioginių ir netiesioginių pardavimų nepriklausomiems klientams ir, antra, pardavimų susijusiems perdirbėjams perdirbti į mažus ritinius palyginimu su visais aptariamo produkto pardavimais Sąjungoje, buvo teisėtas, nes Komisija galėjo apskaičiuoti skirtingų Hansol pardavimo kanalų svertinę galią remdamasi tiksliausia turima informacija, kaip numatyta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje. ETPA tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, jog Komisijos atliktas dempingo skirtumo apskaičiavimas neatspindi kitos priešpriešinio apeliacinio skundo šalies faktiškai taikomo dempingo masto.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">156.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Hansol tvirtina, kad šioje byloje nagrinėjamu atveju Komisija nesirėmė pagrindinio reglamento 18 straipsniu. Taigi Bendrojo Teismo negalima kaltinti tuo, kad savo sprendime jis neatsižvelgė į nuostatą, kurią Komisija vienintelė gali taikyti, bet faktiškai netaikė per administracinę procedūrą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">b)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vertinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">157.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Priešpriešinio apeliacinio skundo antrajame pagrinde ETPA teigia, kad skundžiamame sprendime padaryta teisės klaida, nes Komisija turėjo teisę apskaičiuoti įvairių Hansol pardavimo kanalų svertinę galią remdamasi tiksliausiais turimais duomenimis, kaip numatyta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">158.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu aiškumo sumetimais pirmiausia reikėtų priminti, kad pagrindinio reglamento 18 straipsnyje pateikiamas situacijų sprendimas tais atvejais, kai dėl nebendradarbiaujančių šalių Komisijai nėra prieinama būtina informacija. Pagrindinio reglamento 18 straipsnyje patikslinama, kad tokiu atveju Komisija gali padaryti savo išvadas remdamasi tiksliausiais turimais duomenimis, jei suinteresuotosioms šalims pranešama apie nebendradarbiavimo pasekmes.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">159.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto reikia pabrėžti, kad, pirma, šioje byloje nagrinėjamu atveju Komisija, priimdama ginčijamą reglamentą, nesirėmė šia nuostata, kaip ji pati nurodo savo procesiniuose dokumentuose, pateiktuose nagrinėjant pagrindinį apeliacinį skundą, ir, antra, priešingai, nei ETPA teigia savo procesiniuose dokumentuose, per antidempingo tyrimą Komisija ir „Hansol“ veiksmingai bendradarbiavo. ETPA teiginys dėl bendradarbiavimo stokos, pasireiškusios tuo, kad trys perdirbėjai neatsakė į klausimyną, yra akivaizdžiai klaidingas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">160.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tiesų, kaip jau minėta, Komisijos priimtu sprendimu trys aptariamos įmonės buvo atleistos nuo pareigos atsakyti į klausimyną (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-63" href="#t-63">63</a>
</span>). Taigi šios trys įmonės neprivalėjo pateikti informacijos Komisijai kaip tyrimo institucijai. Nors tiesa, kad Komisija aiškiai pasiliko teisę iš šių įmonių prašyti papildomos informacijos, vis dėlto ji tokio prašymo nepateikė. Todėl nagrinėjamu atveju pagrindinio reglamento 18 straipsnio taikymo sąlygos taip pat nebuvo įvykdytos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-64" href="#t-64">64</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">161.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi reikia atmesti ETPA argumentą, kad Komisija galėjo remtis tiksliausiais turimais duomenimis pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Kadangi Bendrasis Teismas savo motyvuose neatsižvelgė į šią nuostatą, darytina išvada, kad sprendime nepadaryta teisės klaidos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">162.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti ir antrąjį priešpriešinio apeliacinio skundo pagrindą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išvada dėl priešpriešinio apeliacinio skundo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">163.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis manau, kad visą ETPA priešpriešinį apeliacinį skundą reikia atmesti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">V.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl bylinėjimosi išlaidų</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">164.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remiantis Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalimi, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">165.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Jei Teisingumo Teismas pritars mano pateiktam apeliacinių skundų vertinimui, Komisija ir ETPA pralaimėtų apeliacines bylas. Kadangi Hansol reikalavo padengti bylinėjimosi išlaidas, siūlau Teisingumo Teismui nurodyti Komisijai ir ETPA padengti ne tik savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atitinkamais apeliaciniais skundais, bet ir Hansol patirtas bylinėjimosi išlaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">166.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal minėto reglamento 184 straipsnio 4 dalį, jeigu pirmojoje instancijoje įstojusi į bylą šalis dalyvauja apeliaciniame procese, Teisingumo Teismas gali nuspręsti, kad ji padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ETPA dalyvavo nagrinėjant pagrindinį apeliacinį skundą, palaikydama Komisijos reikalavimus, siūlau nurodyti jai padengti savo bylinėjimosi išlaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">VI.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išvada</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">167.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus siūlau Teisingumo Teismui:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">atmesti pagrindinį ir priešpriešinį apeliacinius skundus,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">nuspręsti, kad Europos Komisija padengia savo ir Hansol Paper Co. Ltd bylinėjimosi išlaidas, susijusias su pagrindiniu apeliaciniu skundu,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">nuspręsti, kad European Thermal Paper Association (ETPA) padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su pagrindiniu apeliaciniu skundu,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">nuspręsti, kad ETPA padengia savo ir Hansol Paper bylinėjimosi išlaidas, susijusias su priešpriešiniu apeliaciniu skundu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">1</a>
</span>) Originalo kalba: prancūzų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-2" href="#c-2">2</a>
</span>) OL L 114, 2017, p. 3.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-3" href="#c-3">3</a>
</span>) OL L 176, 2016, p. 21.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-4" href="#c-4">4</a>
</span>) OL L 336, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 21 t., p. 80.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-5" href="#c-5">5</a>
</span>) OL L 336, 1994, p. 103; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 21 t., p. 189.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-6" href="#c-6">6</a>
</span>) 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 343, 2015, p. 558).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-7" href="#c-7">7</a>
</span>) OL C 62, 2016, p. 7</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-8" href="#c-8">8</a>
</span>) OL L 310, 2016, p. 1</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-9" href="#c-9">9</a>
</span>) Žr. šios išvados 2 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-10" href="#c-10">10</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2015 m. sausio 13 d. Sprendimą Taryba ir kt. / Vereniging Milieudefensie ir Stichting Stop Luchtverontreiniging Utrecht (C‑401/12 P–C‑403/12 P, EU:C:2015:4, 59 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-11" href="#c-11">11</a>
</span>) Įtvirtintas principas, kad pagal ESS 3 straipsnio 5 dalį Sąjunga „prisideda prie &lt;…&gt; laisvos ir sąžiningos prekybos“ ir „griežto tarptautinės teisės“, kuri apima PPO priimtas daugiašalės prekybos sistemos normas, „laikymosi ir jos plėtojimo“. Taigi, kai Sąjunga priima aktą, ji privalo laikytis visos tarptautinės teisės. Iš SESV 216 straipsnio 2 dalies matyti, kad „[Sąjungos] sudaryti [tarptautiniai] susitarimai yra privalomi Sąjungos institucijoms“, todėl jie turi viršenybę prieš institucijų priimtus aktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-12" href="#c-12">12</a>
</span>) Žr. 2007 m. sausio 25 d. Sprendimą Sumitomo Metal Industries ir Nippon Steel / Komisija (C‑403/04 P ir C‑405/04 P, EU:C:2007:52, 38 punktas); 2020 m. gruodžio 16 d. Sprendimą Taryba ir kt. / K. Chrysostomides &amp; Co. ir kt. (C‑597/18 P, C‑598/18 P, C‑603/18 P ir C‑604/18 P, EU:C:2020:1028, 128 punktas) ir 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimą BP/ FRA (C‑601/19 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:1048, 71 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-13" href="#c-13">13</a>
</span>) Žr. 2007 m. sausio 25 d. Sprendimą Sumitomo Metal Industries ir Nippon Steel / Komisija (C‑403/04 P ir C‑405/04 P, EU:C:2007:52, 39 punktas) ir 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimą Inpost Paczkomaty / Komisija (C‑431/19 P ir C‑432/19 P, EU:C:2020:1051, 51 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-14" href="#c-14">14</a>
</span>) Žr. 2017 m. sausio 26 d. Sprendimą Duravit ir kt. / Komisija (C‑609/13 P, EU:C:2017:46, 86 punktas) ir 2019 m. lapkričio 28 d. Sprendimą Brugg Kabel ir Kabelwerke Brugg / Komisija (C‑591/18 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:1026, 63 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-15" href="#c-15">15</a>
</span>) Žr. šios išvados 76 ir paskesnius punktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-16" href="#c-16">16</a>
</span>) Žr. šios išvados 138 ir paskesnius punktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-17" href="#c-17">17</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. Czako, J., Miranda, J., Human, J. „A Handbook on Anti-Dumping Investigations“, Cambridge 2008, p. 43, kur paaiškinama, kodėl dėl sudėtingo antidempingo tyrimo pobūdžio, daugelio jo etapų, kuriuos reikia praeiti, veiksmų tvarkaraščio ir tinkamų išteklių skyrimo įvairioms užduotims, kurios visos turi būti atliktos per ribotą laiką, reikia tinkamai planuoti tyrimą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-18" href="#c-18">18</a>
</span>) Žr. ginčijamo reglamento 26 konstatuojamąją dalį.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-19" href="#c-19">19</a>
</span>) Žr. ginčijamo reglamento 26 konstatuojamąją dalį.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-20" href="#c-20">20</a>
</span>) Žr. ginčijamo reglamento 26 ir 32 konstatuojamąsias dalis.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-21" href="#c-21">21</a>
</span>) Specialiosios kolegijos ataskaita „Kinija – Antidempingo ir kompensacinės priemonės mėsinių viščiukų gaminiams iš JAV“, WT/DS427/RW, 7.33 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-22" href="#c-22">22</a>
</span>) Žr. supra 7.33 punktą (kursyvu išskirta mano).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-23" href="#c-23">23</a>
</span>) Žr. supra 7.33 punktą (kursyvu išskirta mano).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-24" href="#c-24">24</a>
</span>) Žr. 2021 m. rugsėjo 22 d. Sprendimą NLMK / Komisija (T‑752/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:611, 39 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-25" href="#c-25">25</a>
</span>) Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 3 dalį, „jeigu suinteresuotos šalies pateiktoje informacijoje yra tam tikrų netikslumų &lt;…&gt; pateiktoji informacija neatmetama“ (kursyvu išskirta mano); šiuo klausimu žr. 2015 m. kovo 19 d. Sprendimą City Cycle Industries / Taryba, T‑413/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:164, 120 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-26" href="#c-26">26</a>
</span>) 2014 m. spalio 1 d. sprendimas (C‑393/13 P, EU:C:2014:2245).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-27" href="#c-27">27</a>
</span>) 2014 m. spalio 1 d. sprendimas (C‑393/13 P, EU:C:2014:2245).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-28" href="#c-28">28</a>
</span>) 2012 m. kovo 22 d. Sprendimas GLS (C‑338/10, EU:C:2012:158, 19 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-29" href="#c-29">29</a>
</span>) 2014 m. spalio 1 d. Sprendimas Taryba / Alumina (C‑393/13 P, EU:C:2014:2245, 20 punktas). Kursyvu išskirta mano.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-30" href="#c-30">30</a>
</span>) 2014 m. spalio 1 d. Sprendimas Taryba / Alumina (C‑393/13 P, EU:C:2014:2245, 20 punktas). Kursyvu išskirta mano.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-31" href="#c-31">31</a>
</span>) 2014 m. spalio 1 d. Sprendimas Taryba / Alumina (C‑393/13 P, EU:C:2014:2245, 21 punktas). Kursyvu išskirta mano.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-32" href="#c-32">32</a>
</span>) Iš pagrindinio reglamento 2 straipsnio nuostatų teksto ir struktūros aiškiai matyti, kad egzistuoja tam tikra skirtingų metodų pirmumo tvarka. Be to, reikėtų pažymėti, kad metodologiniu požiūriu atrodo pagrįsta teikti pirmenybę apskaičiavimo metodui, kuris grindžiamas realiais duomenimis (t. y. nagrinėjamo produkto pardavimo kaina), o ne metodui, paremtam, be kita ko, prezumpcijomis, pavyzdžiui, apskaičiuotąja verte. Todėl ši pirmumo tvarka taip pat pateisinama tikslumo ir veiksmingumo sumetimais.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-33" href="#c-33">33</a>
</span>) Žr., be kita ko, versijas ispanų kalba („el valor normal podrá ser calculado“), danų kalba („kan den normale værdi &lt;…&gt; fastsættes“), vokiečių kalba („kann der Normalwert &lt;…&gt; ermittelt werden“), estų kalba („võib normaalväärtuse kehtestada“), italų kalba („il valore normale può &lt;…&gt; essere stabilito“), nyderlandų kalba („kan de normale waarde &lt;…&gt; worden vastgesteld“) arba lenkų kalba („wartość normalna może zostać ustalona“). Kursyvu išskirta mano.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-34" href="#c-34">34</a>
</span>) Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos versijoje anglų kalba nurodyta „may be established“ (gali būti nustatoma), o versijoje prancūzų kalba – formuluotė „est établie“ („yra nustatoma“). Kursyvu išskirta mano.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-35" href="#c-35">35</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 1998 m. liepos 14 d. Sprendimą Safety Hi-Tech (C‑284/95, EU:C:1998:352, 22 punktas) ir 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimą Nederlands Uitgeversverbond ir Groep Algemene Uitgevers (C‑263/18, EU:C:2019:1111, 38 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-36" href="#c-36">36</a>
</span>) Žr., be kita ko, 1999 m. lapkričio 23 d. Sprendimą Portugalija / Taryba (C‑149/96, EU:C:1999:574, 47 punktas); 2005 m. kovo 1 d. Sprendimą Van Parys (C‑377/02, EU:C:2005:121, 39 punktas); 2016 m. vasario 4 d. Sprendimą C &amp; J Clark International ir Puma (C‑659/13 ir C‑34/14, EU:C:2016:74, 85 punktas) ir 2018 m. spalio 18 d. Sprendimą Rotho Blaas (C‑207/17, EU:C:2018:840, 44 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-37" href="#c-37">37</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2015 m. liepos 16 d. Sprendimą Komisija / Rusal Armenal (C‑21/14 P, EU:C:2015:494, 40 ir 41 punktai); 2015 m. rugsėjo 8 d. Sprendimą Philip Lighting Poland ir Philips Lighting / Taryba (C‑511/13 P, EU:C:2015:553, 60 ir 61 punktai) ir 2018 m. spalio 18 d. Sprendimą Rotho Blaas (C‑207/17, EU:C:2018:840, 47 ir 48 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-38" href="#c-38">38</a>
</span>) Žr. šios išvados 72 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-39" href="#c-39">39</a>
</span>) Šiomis aplinkybėmis reikia priminti, kad, kaip Teisingumo Teismas pažymėjo 2015 m. liepos 16 d. Sprendime Komisija / Rusal Armenal (C‑21/14 P, EU:C:2015:494, 48 punktas), tam tikrose pagrindinio reglamento nuostatose išreiškiama „Sąjungos teisės aktų leidėjo valia [prekybos apsaugos priemonių] srityje nustatyti tik Sąjungos teisinei sistemai būdingą tvarką“ (kursyvu išskirta mano).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-40" href="#c-40">40</a>
</span>) Žr. šios išvados 99–103 punktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-41" href="#c-41">41</a>
</span>) 2014 m. spalio 1 d. Sprendimas Taryba / Alumina (C‑393/13 P, EU:C:2014:2245, 20 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-42" href="#c-42">42</a>
</span>) 2014 m. spalio 1 d. Sprendimas Taryba / Alumina (C‑393/13 P, EU:C:2014:2245, 21 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-43" href="#c-43">43</a>
</span>) Žr., pavyzdžiui, 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1256/2008, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas tam tikriems importuojamiems suvirintiems vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba nelegiruotojo plieno Baltarusijos, Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos kilmės (atlikus tyrimą pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 5 straipsnį), Tailando kilmės (atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal to paties reglamento 11 straipsnio 2 dalį), Ukrainos kilmės (atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal to paties reglamento 11 straipsnio 2 dalį ir tarpinę peržiūrą pagal 11 straipsnio 3 dalį), ir kuriuo baigiami to paties Bosnijos ir Hercegovinos bei Turkijos kilmės produkto importo tyrimai (OL L 343, 2008, p. 1), 36 konstatuojamąją dalį; 2008 m. liepos 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 685/2008, kuriuo panaikinamas galutinis antidempingo muitas, Reglamentu (EB) Nr. 85/2006 nustatytas importuojamai Norvegijos kilmės išaugintai lašišai (OL L 192, 2008, p. 5), 30 konstatuojamąją dalį; 2008 m. sausio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 63/2008, nustatančio galutinį antidempingo muitą ir galutinai surenkančio laikinąjį muitą, nustatytą importuojamam Indijos kilmės dihidromircenoliui (OL L 23, 2008, p. 1), 8–10 konstatuojamąsias dalis.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-44" href="#c-44">44</a>
</span>) „CIF kaina“ yra prekės kaina prie importuojančios šalies sienos, įskaitant iki šio momento patirtas draudimo ir transporto išlaidas arba gyventojui suteiktos paslaugos kainą, prieš sumokant galimus muitus ar kitus importo mokesčius ir prekybos ir transporto maržas šalies viduje.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-45" href="#c-45">45</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. Jungtinių Tautų Prekybos ir plėtros konferencijos PPO steigimo sutarties mokymo programą dėl antidempingo, Niujorkas ir Ženeva, 2006, p. 88, iš kurios matyti, kad siekiant nustatyti priverstinį kainų mažinimą reikia palyginti kainas. Tam, kad apskaičiuotų žalos skirtumą taikydamos priverstinio kainų mažinimo metodą, paprastai institucijos lygina užsienio gamintojų taikomas vidutines svertines pakoreguotas perpardavimo kainas su panašiomis Europos gamintojų modelių arba produktų kainomis. Abiejų kainų skirtumas parodo žalos dydį, o pakoreguotos užsienio ir Europos gamintojų kainos lyginamos remiantis tais pačiais modeliais ar produktais. Reymond, D. Action antidumping et droit de la concurrence dans l’Union européenne, Paryžius, 2014, p. 383, nurodo, kad priverstinis kainų mažinimas apskaičiuojamas palyginant atitinkamos šalies eksportuojančių gamintojų pardavimo kainų vidurkį su Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimo kainų vidurkiu Sąjungoje, neįskaitant visų nuolaidų ir mokesčių, taikomų tuo pačiu prekybos lygmeniu ir pakoreguotų pagal mokėjimo sąlygų skirtumus. Tam, kad palyginimas būtų teisingas, reikalingos korekcijos, be kita ko, dėl importuotų produktų ir Europos produktų kokybės ar fizinių savybių skirtumų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-46" href="#c-46">46</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. Falcón y Tella, M. J. „Quelques remarques à propos de l’analogie en droit“, Revue interdisciplinaire d’études juridiques, 1998/2, 41 t., p. 67; Riesenhuber, K. „Europäische Methodenlehre“, Berlin 2006, p. 305; Murray, J. R. „The Role of Analogy in Legal Reasoning“, UCLA Law Review, 29 t., Nr. 4, April 1982, p. 833.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-47" href="#c-47">47</a>
</span>) Žr. šios išvados 105 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-48" href="#c-48">48</a>
</span>) Žr. šios išvados 72–74 punktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-49" href="#c-49">49</a>
</span>) 2003 m. spalio 2 d. Sprendimas Thyssen Stahl / Komisija (C‑194/99 P, EU:C:2003:527, 144 punktas); 2005 m. birželio 28 d. Sprendimas Dansk Rųrindustri ir kt. / Komisija (C‑189/02 P, C-202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C‑213/02 P, EU:C:2005:408, 462 punktas) ir 2018 m. birželio 28 d. Sprendimas EUIPO / Puma (C‑564/16 P, EU:C:2018:509, 64 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-50" href="#c-50">50</a>
</span>) Nors PPO antidempingo sutarties 3 straipsnyje („Žalos nustatymas“) nėra jokios nuostatos, panašios į 2.4 straipsnį, PPO ginčų sprendimo organai, regis, taip pat yra linkę reikalauti, kad kainas būtų „galima palyginti“, t. y. kad jos būtų lyginamos „tuo pačiu prekybos lygmeniu“, kaip tai matyti iš pirma minėtų sprendimų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-51" href="#c-51">51</a>
</span>) Apeliacinio komiteto pranešimas „Kinija – Kompensaciniai ir antidempingo muitai orientuoto grūdėtumo elektrotechninio plieno gaminiams iš JAV“, WT/DS414/AB/R, 200 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-52" href="#c-52">52</a>
</span>) Specialiosios kolegijos ataskaita „Kinija – Antidempingo ir kompensacinės priemonės mėsinių viščiukų gaminiams iš JAV“, WT/DS427/RW, 7.480 ir 7.481 punktai. Taip pat žr. 2011 m. vasario 17 d. Sprendimą Zhejiang Xinshiji Foods ir Hubei Xinshiji Foods / Taryba (T‑122/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:46, 79 punktas) ir 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimą Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija (T‑301/16, EU:T:2019:234, 189 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-53" href="#c-53">53</a>
</span>) 2011 m. lapkričio 30 d. Sprendimas Transnational Company „Kazchrome“ ir ENRC Marketing / Taryba ir Komisija (T‑107/08, EU:T:2011:704).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-54" href="#c-54">54</a>
</span>) 2011 m. lapkričio 30 d. Sprendimas Transnational Company „Kazchrome“ ir ENRC Marketing / Taryba ir Komisija (T‑107/08, EU:T:2011:704, 63 punktas). Kursyvu išskirta mano.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-55" href="#c-55">55</a>
</span>) 2011 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Transnational Company „Kazchrome“ ir ENRC Marketing / Taryba ir Komisija (T‑107/08, EU:T:2011:704) 63 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad „būtent ieškovių su klientais suderintos kainos, o ne kainos tarpiniame gabenimo punkte, nors jis ir yra Bendrijos teritorijoje, galėjo lemti klientų sprendimą pirkti ieškovių, o ne Bendrijos pramonės produktus“ (kursyvu išskirta mano).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-56" href="#c-56">56</a>
</span>) 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimas Jindal Saw ir Jindal Saw Italia / Komisija (T‑301/16, EU:T:2019:234, 187 punktas), kuriame pačiame nurodoma Bendrojo Teismo pozicija, kurios jis laikėsi 2011 m. lapkričio 30 d. Sprendime Transnational Company „Kazchrome“ ir ENRC Marketing / Taryba ir Komisija (T‑107/08, EU:T:2011:704).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-57" href="#c-57">57</a>
</span>) Žr. 2020 m. balandžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/526, kuriuo, atsižvelgiant į Bendrojo Teismo sprendimą byloje T‑300/16, importuojamiems Indijos kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžiams ir vamzdeliams, pagamintiems bendrovės „Jindal Saw Limited“, vėl nustatomas galutinis kompensacinis muitas (OL L 118, 2020, p. 1), 46 konstatuojamąją dalį.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-58" href="#c-58">58</a>
</span>) 2008 m. balandžio 10 d. Sprendimas Marks &amp; Spencer (C‑309/06, EU:C:2008:211, 51 punktas) ir 2013 m. liepos 11 d. Sprendimas Ziegler / Komisija (C‑439/11 P, EU:C:2013:513, 132 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-59" href="#c-59">59</a>
</span>) 2017 m. balandžio 5 d. Sprendimas Changshu City Standard Parts Factory ir Ningbo Jinding Fastener / Taryba (C‑376/15 P ir C‑377/15 P, EU:C:2017:269).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-60" href="#c-60">60</a>
</span>) 2017 m. balandžio 5 d. Sprendimas Changshu City Standard Parts Factory ir Ningbo Jinding Fastener / Taryba (C‑376/15 P ir C‑377/15 P, EU:C:2017:269, 54 punktas). Kursyvu išskirta mano.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-61" href="#c-61">61</a>
</span>) Specialiosios kolegijos ataskaita „Europos Bendrijos – Antidempingo muitai medvilninės patalynės importui iš Indijos – Indijos rėmimasis Susitarimo dėl ginčų sprendimo 21.5 straipsniu“, WT/DS141/RW.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-62" href="#c-62">62</a>
</span>) Žr. supra 6.78 punktą (citata: „Taigi klausimas, kurį reikia išspręsti, yra tas, ar pagal 2.2.2 straipsnio ii punktą nustatomas koks nors įpareigojimas dėl pagrindo, kuriuo remiantis turi būti koreguojamas sąnaudas ir pelną atitinkančių sumų, kurios turi būti naudojamos apskaičiuojant normaliąją vertę, vidurkis, o jeigu toks įpareigojimas nustatomas, ar nagrinėjamu atveju EB veikė jo nesilaikydamos“).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-63" href="#c-63">63</a>
</span>) Žr. šios išvados 83 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-64" href="#c-64">64</a>
</span>) Žr. šios išvados 90 punktą.</p>
</body>
</html>
