|
2021 4 19 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 132/145 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/635
2021 m. balandžio 16 d.
kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikriems importuojamiems Baltarusijos, Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos kilmės suvirintiems vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba nelegiruotojo plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 11 straipsnio 2 dalį,
kadangi:
1. PROCEDŪRA
1.1. Ankstesni tyrimai ir galiojančios priemonės
|
(1) |
Reglamentu (EB) Nr. 1256/2008 (2) Taryba tam tikriems importuojamiems Baltarusijos, Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR), Rusijos, Tailando ir Ukrainos kilmės suvirintiems vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba nelegiruotojo plieno nustatė galutinį antidempingo muitą (toliau – pradinės priemonės). Nustatytos priemonės – 10,1–90,6 % ad valorem muitas. |
|
(2) |
Atlikusi priemonių galiojimo termino peržiūrą (toliau – ankstesnė priemonių galiojimo termino peržiūra) Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/110 (3) tam tikriems importuojamiems Baltarusijos, KLR ir Rusijos kilmės suvirintiems vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba nelegiruotojo plieno vėl nustatė galutinį antidempingo muitą ir baigė Ukrainos kilmės produktų importo tyrimą. |
|
(3) |
Šiuo metu galiojančios antidempingo muitų normos: iš atrinktų Rusijos eksportuojančių gamintojų importuojamiems produktams – 10,1 % ir 16,8 %, iš visų kitų Rusijos bendrovių importuojamiems produktams – 20,5 %, iš visų KLR eksportuojančių gamintojų importuojamiems produktams – 90,6 % ir iš visų Baltarusijos eksportuojančių gamintojų importuojamiems produktams – 38,1 %. |
1.2. Prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą
|
(4) |
Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (4), Europos Komisija (toliau – Komisija) pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį gavo prašymą atlikti peržiūrą. |
|
(5) |
Prašymą atlikti peržiūrą gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų tam tikrų suvirintų vamzdžių ir vamzdelių iš geležies ar plieno Sąjungoje, vardu 2019 m. spalio 25 d. pateikė Europos Sąjungos suvirintų plieno vamzdžių pramonės apsaugos komitetas (angl. „Defence Committee of the welded steel tubes industry of the European Union“) (toliau – pareiškėjas). Prašymas atlikti peržiūrą pagrįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala tęstųsi arba pasikartotų. |
1.3. Priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimas
|
(6) |
Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, 2020 m. sausio 24 d. Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, inicijavo priemonių, taikomų tam tikriems importuojamiems Baltarusijos, KLR ir Rusijos (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės suvirintiems vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba nelegiruotojo plieno, galiojimo termino peržiūrą. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (5) (toliau – pranešimas apie inicijavimą). |
1.4. Peržiūros tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis
|
(7) |
Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis). |
1.5. Suinteresuotosios šalys
|
(8) |
Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, profesinėms sąjungoms, žinomiems Baltarusijos, KLR ir Rusijos gamintojams ir tų šalių valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime. |
|
(9) |
Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. |
|
(10) |
Inicijuodama tyrimą Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį dėl Baltarusijos ji ieškos bent vieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo tinkamoje tipiškoje šalyje. Komisija apie inicijavimą taip pat pranešė Meksikos, Rusijos, Pietų Afrikos, Pietų Korėjos, Tailando, Turkijos, Ukrainos ir JAV valdžios institucijoms ir paragino jų eksportuojančius gamintojus dalyvauti tyrime. Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę dėl to teikti pastabas ir informaciją (žr. toliau 3.1.2 skirsnį). |
|
(11) |
Atskleidus faktus Baltarusijos valdžios institucijos teigė, kad prašyme atlikti peržiūrą pareiškėjas tinkamai neįrodė žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės. |
|
(12) |
Komisija laikėsi nuomonės, kad prašyme atlikti peržiūrą pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą, kaip paaiškinta 6 konstatuojamojoje dalyje. Be to, kaip paaiškinta 3.1.2 ir 5 skirsniuose, atlikus tyrimą nustatyta dempingo ir žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybė dėl importo iš Baltarusijos. |
|
(13) |
Todėl šis argumentas buvo atmestas. |
1.5.1. Atranka
|
(14) |
Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką. |
1.5.2. Sąjungos gamintojų atranka
|
(15) |
Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija gamintojus atrinko remdamasi peržiūrimojo produkto gamybos ir pardavimo apimtimi, užtikrindama gerą geografinį pasiskirstymą. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Atrinktiems Sąjungos gamintojams teko apie 40 % visos apskaičiuotos Sąjungos peržiūrimojo produkto gamybos apimties ir 38 % visos apskaičiuotos Sąjungos pardavimo apimties. |
|
(16) |
Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Komisija pastabų dėl atrinktų bendrovių negavo. Todėl atrinktos bendrovės laikomos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis. |
1.5.3. Importuotojų atranka
|
(17) |
Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. |
|
(18) |
Prašomos informacijos nepateikė nė vienas nesusijęs importuotojas. Todėl atranka nebuvo reikalinga. |
1.5.4. Nagrinėjamųjų šalių eksportuojančių gamintojų atranka
|
(19) |
Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų Baltarusijos, KLR ir Rusijos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Baltarusijos Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje, Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje ir Rusijos Federacijos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti. |
|
(20) |
Trys Baltarusijos eksportuojantys gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Atsižvelgdama į nedidelį apie save pranešusių gamintojų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina. Todėl šių trijų eksportuojančių gamintojų buvo paprašyta užpildyti eksportuojantiems gamintojams skirtą klausimyną. |
|
(21) |
Du Rusijos eksportuojantys gamintojai pranešė apie save ir pareiškė norą dalyvauti tyrime. Atsižvelgdama į nedidelį apie save pranešusių gamintojų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina. Šių dviejų eksportuojančių gamintojų buvo paprašyta užpildyti eksportuojantiems gamintojams skirtą klausimyną. |
|
(22) |
Nė vienas KLR gamintojas nepateikė prašomos informacijos ir nesutiko, kad gali būti atrenkamas. Taigi, Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, o išvados dėl importo iš KLR pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį daromos remiantis turimais faktais. |
1.6. Klausimyno atsakymai
|
(23) |
Inicijavus tyrimą, klausimynų kopijos pateiktos Prekybos generalinio direktorato svetainėje. |
|
(24) |
Klausimyno atsakymus pateikė trys atrinkti Sąjungos gamintojai ir vienas platintojas Sąjungoje. |
|
(25) |
Klausimyno atsakymus taip pat pateikė trys Baltarusijos bendradarbiaujantys gamintojai, o iš dviejų eksportuojančių Rusijos gamintojų, pranešusių apie save inicijavus tyrimą, tik vienas pateikė klausimyno atsakymus ir bendradarbiavo atliekant tyrimą. |
1.7. Patikrinimas vietoje ir nuotolinis duomenų sutikrinimas
|
(26) |
Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą tyrimui atlikti. |
|
(27) |
Iki įsigaliojant su COVID-19 susijusiems apribojimams Komisija surengė tikrinamąjį vizitą „Arcelor Mittal Tubular Products“ patalpose Lenkijoje. Per šį vizitą buvo patikrintas gamybos procesas, naudojamos žaliavos ir gauti šalutiniai produktai. |
|
(28) |
Siekiant patikrinti visą kitą reikiamą informaciją ir duomenis, pagal Pranešimą dėl COVID-19 protrūkio poveikio antidempingo ir antisubsidijų tyrimams (6) buvo atliktas nuotolinis duomenų sutikrinimas per vaizdo konferencijas su šiomis bendrovėmis:
|
1.8. Tolesnė procedūra
|
(29) |
2021 m. vasario 2 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino toliau taikyti importui iš nagrinėjamųjų šalių galiojančius antidempingo muitus. Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio faktų atskleidimo. |
|
(30) |
Komisija išnagrinėjo keturių suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, į jas atsižvelgė. Nebuvo gauta jokių prašymų išklausyti. |
2. PERŽIŪRIMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS
2.1. Peržiūrimasis produktas
|
(31) |
Peržiūrimasis produktas – tas pats produktas kaip per pradinį tyrimą ir ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, t. y. importuojami Baltarusijos, Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos kilmės suvirinti vamzdžiai ir vamzdeliai iš geležies arba nelegiruotojo plieno, apskritimo formos skerspjūvio, kurių išorinis skersmuo yra ne didesnis kaip 168,3 mm, išskyrus vamzdynų vamzdžius, naudojamus naftotiekiams arba dujotiekiams, apsauginius vamzdžius ir vamzdynų vamzdžius, tinkamus naudoti naftos arba dujų gręžiniuose, precizinius vamzdžius bei vamzdžius ir vamzdelius su pritvirtintomis jungiamosiomis detalėmis, tinkamus naudoti dujų arba skysčių tiekimui civiliniuose orlaiviuose (toliau – peržiūrimasis produktas arba SVV), kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7306 30 41, ex 7306 30 49, ex 7306 30 72 ir ex 7306 30 77 (TARIC kodai 7306304120, 7306304920, 7306307280 ir 7306307780). |
|
(32) |
SVV daugiausia naudojami dujoms ir skysčiams transportuoti vandentiekio, šildymo, ventiliacijos sistemose ir pan. |
2.2. Panašus produktas
|
(33) |
Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą ir ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:
|
|
(34) |
Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje. |
3. DEMPINGO TĘSIMOSI ARBA PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ
|
(35) |
Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad pasibaigus dabartinių priemonių galiojimui Baltarusijos, KLR arba Rusijos vykdomas dempingas tęstųsi arba pasikartotų. |
3.1. Baltarusija
3.1.1. Importo dempingo kaina tęsimasis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu
|
(36) |
Kaip minėta 25 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą bendradarbiavo ir klausimyno atsakymus pateikė trys Baltarusijos gamintojai. Tačiau nė vienas iš trijų gamintojų nenurodė didelės pardavimo eksportui į ES apimties. Iš tiesų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu (t. y. nuo 2006 m. liepos mėn. iki 2007 m. birželio mėn.), peržiūrimojo produkto importo iš Baltarusijos beveik neliko. Remiantis COMEXT statistiniais duomenimis (Eurostatas), peržiūros tiriamuoju laikotarpiu SVV importas iš Baltarusijos sudarė mažiau nei 4 tonas, palyginti su daugiau kaip 29 000 tonų per pradinį tyrimą. Panašus žemas importo lygis buvo nustatytas per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą. |
|
(37) |
Atsižvelgiant į tai, kad peržiūrimojo produkto importo iš Baltarusijos beveik neliko, nebuvo galima daryti išvadų dėl dempingo ES tęsimosi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Todėl Komisija taip pat nagrinėjo dempingo pasikartojimo tikimybę. |
3.1.2. Dempingo pasikartojimo tikimybė, jei priemonės būtų panaikintos
|
(38) |
Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo pasikartojimo tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos. Buvo analizuojami šie papildomi elementai: Baltarusijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, kainų Sąjungoje ir Baltarusijoje santykis; eksporto į trečiąsias šalis ir kainų Baltarusijoje santykis; eksporto į trečiąsias šalis kainų ir kainų lygio Sąjungoje santykis ir Sąjungos rinkos patrauklumas. |
a) Normalioji vertė
|
(39) |
Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį, kadangi Baltarusija nėra PPO narė ir yra įtraukta į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (7) I priedą, normalioji vertė nustatoma remiantis kaina arba apskaičiuotąja verte tinkamoje tipiškoje šalyje. |
|
(40) |
Inicijavus tyrimą, Komisija siekė bendradarbiauti bent su vienu eksportuojančiu gamintoju, veikiančiu galimoje tipiškoje šalyje. Šiuo tikslu Komisija susisiekė su aštuonių žinomų šalių plieno gamintojų, t. y. Meksikos, Rusijos, Pietų Afrikos, Pietų Korėjos, Tailando, Turkijos, Ukrainos ir JAV, valdžios institucijomis. |
|
(41) |
Nė viena iš minėtų šalių su Komisija nebendradarbiavo, tačiau Komisija gavo išsamius klausimyno atsakymus iš vieno Rusijoje įsikūrusio gamintojo, kuris buvo tiriamas tame pačiame tyrime. Todėl pradžioje Komisija Rusiją laikė tinkamu tipiškos šalies pasirinkimu dėl Baltarusijos. |
|
(42) |
Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį dėl tipiškos šalies pasirinkimo konsultuotasi su visais žinomais susijusiais gamintojais ir nagrinėjamųjų šalių valdžios institucijomis. Iš suinteresuotųjų šalių pastabų negauta. |
|
(43) |
Tačiau atlikus nuotolinį duomenų sutikrinimą laikyta, kad Rusijos gamintojas bendradarbiavimo nepakankamai (žr. 3.3.1 skirsnį). Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies antrą pastraipą, pasirenkant tinkamą tipišką šalį deramai atsižvelgiama į „visą atrankos metu pateiktą patikimą informaciją ir ypač į bendradarbiavimą bent su vienu tos valstybės eksportuotoju ir gamintoju“. Kadangi Rusijos SVV gamintojai bendradarbiavo nepakankamai ir nepateikė patikimos informacijos, Komisija nusprendė Rusijos nebelaikyti tinkama tipiška šalimi. |
|
(44) |
Todėl, kadangi joks kitas galimos tipiškos šalies gamintojas nebendradarbiavo, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis Sąjungoje už kiekvienos pagrindinės rūšies panašų produktą faktiškai sumokėtomis gamintojo kainomis EXW sąlygomis, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies pirmoje pastraipoje. Juodiesiems ir galvanizuotiems produktams (8) buvo apskaičiuotos atskiros normaliosios vertės. |
|
(45) |
Atskleidus faktus Baltarusijos valdžios institucijos tvirtino, kad Komisija neįrodė, jog normaliajai vertei nustatyti nebuvo įmanoma remtis kitais elementais nei Sąjungoje už panašų produktą faktiškai sumokėtomis kainomis. Jų nuomone, Komisija aktyviai nesiekė užsitikrinti galimų tipiškų šalių valdžios institucijų bendradarbiavimo. Be to, Baltarusijos valdžios institucijos tvirtino, kad vietoj Sąjungos kainų Komisija turėjo naudoti Rusijai nustatytą normaliąją vertę arba, kaip alternatyvą, turimus Tailando duomenis, naudotus Kinijos normaliajai vertei apskaičiuoti, kaip aprašyta 150 konstatuojamojoje dalyje. |
|
(46) |
Dėl pirmo punkto Komisija patvirtina, kad, kaip paaiškinta 40 ir 41 konstatuojamosiose dalyse, ji aktyviai siekė užsitikrinti bendradarbiavimą aštuoniose galimose tipiškose šalyse, tačiau nebendradarbiavo nė viena bendrovė. Komisijos dėl to siųsti raštai pateikiami suinteresuotosioms šalims susipažinti pateiktoje byloje. |
|
(47) |
Dėl antrojo punkto, kaip paaiškinta 43 konstatuojamojoje dalyje, tipiška šalimi dėl Baltarusijos preliminariai pasirinkta Rusija. Tačiau, kadangi nė vienas eksportuojantis gamintojas nebendradarbiavo pakankamai ir nepateikė patikimos informacijos, Komisija neturėjo kito pasirinkimo, kaip nelaikyti Rusijos tipiška šalimi. Dėl Tailando reikia pažymėti, kad, norint pasirinkti tinkamą tipišką šalį dėl Baltarusijos, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį reikalaujama, kad bendradarbiautų bent vienas tos šalies eksportuotojas ir gamintojas. Tačiau tai nėra reikalavimas apskaičiuoti normaliąją vertę Kinijai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą. Todėl Tailandas nebuvo tinkama tipiška šalis dėl Baltarusijos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį. |
|
(48) |
Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. |
b) Eksporto kaina
|
(49) |
Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nė vienas Baltarusijos bendradarbiaujantis gamintojas neeksportavo didelio peržiūrimojo produkto kiekio į kitų trečiųjų šalių rinkas. |
|
(50) |
Vis dėlto, kadangi iš Baltarusijos prekybos statistinių importo ir eksporto duomenų paaiškėjo, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš Baltarusijos į kitas trečiąsias šalis iš tikrųjų buvo eksportuojamas didelis peržiūrimojo produkto kiekis, padaryta išvada, kad apie save nepranešė ir atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas peržiūrimąjį produktą faktiškai eksportuojantis gamintojas. |
|
(51) |
Todėl Komisija pranešė Baltarusijos valdžios institucijoms, kad dėl nepakankamo gamintojų, kurie faktiškai eksportuoja peržiūrimąjį produktą, bendradarbiavimo Komisija gali taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį su Baltarusija susijusiems faktams nustatyti. |
|
(52) |
Pastabose dėl ketinimo taikyti 18 straipsnį Baltarusijos valdžios institucijos teigė, kad tikslingiau buvo naudoti trijų bendradarbiaujančių gamintojų pateiktus duomenis, o ne importo ir eksporto statistinius duomenis. Be to, jos tvirtino ir atskleidus faktus pakartojo tvirtinimą, kad Suderintos sistemos (SS) kodai, naudoti peržiūrimojo produkto eksportui įvertinti, buvo netinkami. Galiausiai jos tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į reeksportą, nes, jų nuomone, peržiūrimojo produkto eksportas į trečiąsias šalis (t. y. Rusiją) sudarė 2 400 tonų ir apėmė bendrovės, kuri perka peržiūrimąjį produktą Rusijoje, teikia galvanizavimo paslaugą ir jį reeksportuoja atgal, eksportą. |
|
(53) |
Dėl pirmojo tvirtinimo Komisija paaiškino, kad ji neginčijo trijų Baltarusijos bendradarbiaujančių gamintojų duomenų ir į juos atsižvelgė. Šios trys bendrovės paprasčiausiai neeksportavo didelio peržiūrimojo produkto kiekio, kurį Komisija galėtų panaudoti vertindama dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybę. |
|
(54) |
Dėl antrojo tvirtinimo Komisija pažymėjo, kad Baltarusija beveik visą peržiūrimąjį produktą eksportuoja į Rusiją. Remdamasi Pasaulio prekybos atlaso (toliau – GTA) (9) statistiniais duomenimis Komisija sutikrino statistinius Baltarusijos eksporto į Rusiją duomenis (8 skaitmenų kodo lygmeniu) ir importo į Rusiją duomenis (10 skaitmenų kodo lygmeniu). Komisija patvirtino, kad peržiūrimasis produktas atitinka 8 skaitmenų kodų, naudojamų Baltarusijos eksportui, aprašymą, ir 10 skaitmenų kodų, naudojamų Rusijos importui, aprašymą. Galiausiai Komisija naudojo Rusijos importo duomenis pagal 10 skaitmenų kodus, nes pagal juos buvo teikiama išsamesnė informacija apie įvairias SVV rūšis. |
|
(55) |
Dėl trečiojo tvirtinimo Komisija atkreipė dėmesį į tris aspektus: pirma, remiantis surinkta informacija, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Baltarusijos peržiūrimojo produkto eksportas į Rusiją sudarė daugiau kaip 4 800 tonų. Antra, remiantis tais pačiais šaltiniais, galvanizuoto produkto eksportas sudarė mažiau nei 1 000 tonų. Galiausiai, kadangi Baltarusijos valdžios institucijų nurodytas reeksportuojantis gamintojas nebendradarbiavo, Komisija vertinimą teisėtai atliko remdamasi pagrindinio reglamento 18 straipsniu, nes Baltarusijos gamintojai, kurie eksportuoja didelį nagrinėjamojo produkto kiekį, nebendradarbiavo. |
|
(56) |
Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti. |
|
(57) |
Taigi, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį tikėtina eksporto kaina buvo nustatyta remiantis turimais faktais. Todėl pardavimo trečiosioms šalims kainos buvo nustatytos remiantis Pasaulio prekybos atlase (GTA) nurodytais importo į Rusiją statistiniais duomenimis ir Pasaulio banko (10) bei EBPO (11) ataskaitomis. |
|
(58) |
Tiksliau Komisija nustatė, kad didžiausia SVV importuotoja iš Baltarusijos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu yra Rusija, kuriai tenka 92 % Baltarusijos peržiūrimojo produkto eksporto. Į kitas trečiąsias šalis, išskyrus Rusiją, eksportuotas kiekis buvo nedidelis ir dėl to laikytas netipišku. |
|
(59) |
Importo į Rusiją vertė buvo nurodyta CIF lygmeniu. Todėl Komisija koregavo nurodytas kainas, kad apskaičiuotų eksporto kainą EXW sąlygomis, atėmus Baltarusijos vidaus vežimo išlaidas (12). Juodiesiems ir galvanizuotiems produktams buvo apskaičiuotos atskiros galimos eksporto kainos. |
c) Palyginimas
|
(60) |
Komisija normaliąją vertę ir tikėtinas eksporto į Rusiją kainas palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, kad galvanizuoti produktai buvo eksportuojami nedideliais kiekiais, o jų kainų tendencija buvo nenuosekli, ir atsižvelgiant į Baltarusijos valdžios institucijų pastabas dėl reeksporto (išsamiau paaiškinta 52 konstatuojamojoje dalyje), buvo lyginami tik juodieji produktai. |
|
(61) |
Atlikus pirmiau nurodytą palyginimą nustatytas tikėtinas Baltarusijos eksporto į Rusiją dempingo skirtumas visos šalies mastu, išreikštas kaip 8,0 % CIF vertės procentinė dalis. |
|
(62) |
Atskleidus faktus Baltarusijos valdžios institucijos ir du Baltarusijos gamintojai teigė, kad Komisija turėtų iš dalies pakeisti Baltarusijai taikomų priemonių dydį, nes per šį tyrimą nustatytas dempingo skirtumas yra daug mažesnis nei per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą ir pradinį tyrimą nustatyti dempingo skirtumai. |
|
(63) |
Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalies nuostatas per priemonių galiojimo termino peržiūrą priemonės gali būti panaikintos arba paliktos galioti tokio paties dydžio, koks buvo nustatytas per pradinį tyrimą. Todėl per priemonių galiojimo termino peržiūrą Komisija negali peržiūrėti muitų dydžio. |
|
(64) |
Taigi šis tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(65) |
Be to, Baltarusijos valdžios institucijos paprašė atskleisti dempingo skaičiavimą ir suteikti daugiau laiko pastaboms dėl jo pateikti. |
|
(66) |
Baltarusijos vykdomo dempingo skaičiavimo metodika išsamiai aprašyta 39–61 konstatuojamosiose dalyse. Atskleidus faktus Komisija, gavusi Baltarusijos valdžios institucijų prašymą, nekonfidencialioje byloje pateikė su Rusija susijusius statistinius duomenis, kurie buvo naudoti siekiant nustatyti tikėtiną Baltarusijos eksporto kainą. Suinteresuotosioms šalims buvo suteiktos trys dienos pastaboms pateikti. |
|
(67) |
Baltarusijos valdžios institucijos pateikė pastabų dėl i) statistiniuose duomenyse nurodytos peržiūrimojo produkto kilmės, ii) valiutos konvertavimo ir iii) Baltarusijos ir Rusijos statistinių įrašų ypatumų. |
|
(68) |
Dėl pirmojo punkto Baltarusijos valdžios institucijos teigė, kad vienas iš kodų, naudotų importui iš Baltarusijos į Rusiją nustatyti, kaip paaiškinta 54 konstatuojamojoje dalyje, apima ne tik Baltarusijos, bet ir kitų šalių kilmės produktus. |
|
(69) |
Komisija paaiškino, kad remiantis per tyrimą surinkta informacija patvirtinta, kad pagal tą kodą importuojami produktai statistikoje nurodomi kaip Baltarusijos kilmės produktai. Be to, nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad produktai, nurodyti kaip Baltarusijos kilmės, iš tiesų buvo bet kurios kitos šalies kilmės. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(70) |
Dėl antrojo punkto Baltarusijos valdžios institucijos teigė, kad Komisija naudojo Rusijos importo statistinius duomenis, išreikštus eurais, o Rusijos federalinė muitinės administracija statistinius duomenis nurodo JAV doleriais. Todėl, jų nuomone, Komisija turėjo naudoti pardavimo dienos valiutos kursą, kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies j punkte. |
|
(71) |
Pirma, 2 straipsnio 10 dalies j punkto nuostatos taikomos atliekant eksporto kainų ir normaliosios vertės palyginimą, kai turimi faktiniai pardavimo sandoriai. Šiuo atveju, kaip paaiškinta 57 konstatuojamojoje dalyje, vidutinė eksporto kaina buvo nustatyta remiantis GTA importo statistiniais duomenimis, o ne faktiniais pardavimo sandoriais. Antra, GTA naudojamas konvertavimo kursas yra mėnesio vidurkis, apskaičiuotas pagal mėnesio dienos vidurkius. Todėl, Komisijos nuomone, tai leido tiksliai palyginti eksporto kainą ir normaliąją vertę. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(72) |
Dėl trečiojo punkto Baltarusijos valdžios institucijos teigė, kad Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacija yra Eurazijos ekonominės sąjungos (EAES) narės. Tai reiškia laisvą prekių judėjimą tarp EAES narių be muitinio tikrinimo, todėl, jų nuomone, neužtikrinama, kad deklaruotas muitinės kodas atitinka faktiškai eksportuojamas prekes. |
|
(73) |
Komisija su šiuo teiginiu nesutiko. Tai, kad nevykdomas muitinis tikrinimas, nepanaikina reikalavimo pranešti apie importo ir eksporto sandorius. Naudojamų muitinės kodų aprašymas atitinka peržiūrimojo produkto apibrėžtį, o priešingų įrodymų pateikta nebuvo. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. |
3.1.2.1. Baltarusijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai
|
(74) |
Baltarusijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai buvo nustatyti remiantis pareiškėjo pateikta informacija ir trijų Baltarusijos bendradarbiaujančių gamintojų pateiktais duomenimis. |
|
(75) |
Remiantis prašyme pateiktais duomenimis, nepanaudoti peržiūrimojo produkto gamybos pajėgumai Baltarusijoje sudaro apie 50 000 tonų. Atlikus tyrimą nustatyta, kad trys bendradarbiaujantys gamintojai turi ne mažiau kaip 30 000 tonų nepanaudotų peržiūrimojo produkto gamybos pajėgumų. |
|
(76) |
Be to, kaip nustatyta ir per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, peržiūrimojo produkto gamybos linijos gali būti naudojamos tiek suvirintų vamzdžių ir vamzdelių gamybai, tiek tuščiavidurių profilių gamybai (šių dviejų produktų gamybą skiria tik nedidelis gamybos etapas). Be to, tose pačiose gamybos linijose galėtų būti gaminami ir suvirinti vamzdžiai, kurių skersmuo didesnis kaip 168,3 mm (toliau – dideli vamzdžiai) ir kurie nėra susiję su šiuo tyrimu. |
|
(77) |
Todėl, atsižvelgiant į galimybę pakeisti produktų asortimentą, apskaičiuota, kad bendradarbiaujančių gamintojų turimi nepanaudoti pajėgumai Baltarusijoje sudaro apie 50 000 tonų arba daugiau nei 9 % Sąjungos suvartojimo. Be to, kadangi bendradarbiaujantys gamintojai pagamina tik 40 % visos Baltarusijos produkcijos, ir darant prielaidą, kad nebendradarbiaujančių gamintojų turimų nepanaudotų pajėgumų santykis yra toks pat, galima apskaičiuoti, kad nepanaudoti pajėgumai visos šalies mastu sudaro apie 125 000 tonų. |
|
(78) |
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Baltarusijos eksportuojantys gamintojai turi daug nepanaudotų pajėgumų, kuriuos jie galėtų panaudoti į Sąjungą eksportuojamiems SVV gaminti, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. |
|
(79) |
Atskleidus faktus vienas Baltarusijos gamintojas ir Baltarusijos valdžios institucijos nesutiko su Komisijos apskaičiuotais Baltarusijos nepanaudotais pajėgumais, nes, jų nuomone, jie yra gerokai pervertinti ir neatsižvelgta į kitus toje pačioje gamybos linijoje pagamintus produktus. |
|
(80) |
Komisija paaiškina, kad nepanaudoti gamybos pajėgumai apskaičiuoti remiantis trijų bendradarbiaujančių gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais faktiniais duomenimis. Be to, kaip paaiškinta 77 konstatuojamojoje dalyje, Komisija atsižvelgė į kitus toje pačioje gamybos linijoje pagamintus produktus. Taip pat, atsižvelgiant į Sąjungos rinkos patrauklumą, padaryta išvada, kad tikėtina, jog Baltarusijos gamintojai pakeis savo produktų asortimentą ir padidins peržiūrimojo produkto gamybos pajėgumus, jei bus leista nebetaikyti priemonių. |
|
(81) |
Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. |
3.1.2.2. Sąjungos rinkos patrauklumas
|
(82) |
Remiantis GTA duomenimis, Baltarusijos eksportuojantys gamintojai į savo pagrindinę trečiąją rinką (Rusiją) eksportavo vidutiniškai bent 5 % mažesnėmis kainomis, palyginti su Sąjungos gamintojų vidutinėmis pardavimo kainomis Sąjungos rinkoje. Atsižvelgiant į šį kainų lygį, eksportas į Sąjungą Baltarusijos eksportuotojams gali būti patrauklesnis nei eksportas į beveik visas kitas šalis. Be to, per PTL eksportas į Rusiją sudarė apie 4 800 tonų, t. y. mažiau nei 10 % apskaičiuotų Baltarusijos bendradarbiaujančių gamintojų nepanaudotų pajėgumų ir mažiau nei 4 % apskaičiuotų nepanaudotų pajėgumų visos šalies mastu. |
|
(83) |
Sąjungos rinka Baltarusijos gamintojams patraukli ir dėl geografinio artumo ir dydžio – joje iš viso suvartojama 541 000 tonų. |
3.1.2.3. Išvada dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės
|
(84) |
Komisija nustatė, kad Baltarusijos eksportas į pagrindinę trečiosios šalies rinką (Rusiją) ir toliau buvo vykdomas dempingo kaina. |
|
(85) |
Be to, Komisija nustatė kitų įrodymų, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, dempingas veikiausiai pasikartotų. |
|
(86) |
Sąjungos rinkos patrauklumas dėl dydžio ir kainų ir tai, kad Baltarusijoje vis dar yra daug nepanaudotų pajėgumų, rodo, kad yra tikimybė, kad Baltarusijos eksportas ir nepanaudoti pajėgumai būtų (vėl) nukreipti į Sąjungą, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. |
|
(87) |
Todėl Komisija padarė išvadą, kad, jei priemonės nebūtų pratęstos, yra tikimybė, kad dempingas pasikartotų. |
3.2. Kinijos Liaudies Respublika
3.2.1. Pirminės pastabos
|
(88) |
Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu peržiūrimasis produktas buvo toliau importuojamas iš KLR, tik daug mažesniais kiekiais nei pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu (t. y. nuo 2006 m. liepos mėn. iki 2007 m. birželio mėn.). Remiantis COMEXT (Eurostatas) duomenimis, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu SVV importas iš KLR sudarė apie 0,1 % Sąjungos rinkos, palyginti su 13,8 % rinkos dalimi per pradinį tyrimą. Panaši maža rinkos dalis (0,03 %) buvo nustatyta per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą. Vertinant absoliučiaisiais skaičiais, importas iš KLR labai sumažėjo nuo beveik 184 887 tonų per pradinį tyrimą iki 118 tonų per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą ir 559 tonų per dabartinę priemonių galiojimo termino peržiūrą. |
|
(89) |
Kaip minėta 22 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas KLR eksportuotojas ir (arba) gamintojas. Taigi, eksportuojantys gamintojai nepateikė klausimyno atsakymų, įskaitant eksporto kainų ir sąnaudų, vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, gamybos išteklių suvartojimo gamybos procese, gamybos pridėtinių išlaidų, pajėgumų, gamybos, investicijų ir pan. duomenis. Kartu Kinijos Vyriausybė ir eksportuojantys gamintojai nesikreipė dėl bylos medžiagoje esančių įrodymų, įskaitant Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (13) (toliau – ataskaita). |
|
(90) |
Todėl Komisija pranešė KLR valdžios institucijoms, kad dėl nebendradarbiavimo Komisija gali taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį su KLR susijusiems faktams nustatyti. Komisija jokių pastabų negavo. |
|
(91) |
Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį išvados dėl KLR vykdomo dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės buvo grindžiamos turimais faktais, visų pirma prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija ir suinteresuotųjų šalių pastabose pateikta informacija kartu su kitais informacijos šaltiniais, kaip antai importo ir eksporto prekybos statistiniais duomenimis (Eurostatas ir GTA), Kinijos mokesčių ir muitų administracijų svetainių statistiniais duomenimis (14), Pasaulio banko ir EBPO ataskaitomis, nepriklausomais geležies ir plieno pramonės informacijos apie kainas, naujienų, duomenų, analizės teikėjais ir konferencijų organizatoriais, kaip antai „Deloitte“ (15), „Transcustoms“ (16), „Global Trade Alert“ (17) ir „Huajing Industry Research Institute“ (18). |
3.2.2. Importo dempingo kaina tęsimasis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu
3.2.2.1. Normaliosios vertės nustatymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį procedūra
|
(92) |
Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad KLR yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija tyrimą dėl šios šalies inicijavo remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi. |
|
(93) |
Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė klausimyną Kinijos Vyriausybei. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Kinijos Vyriausybė nepateikė klausimyno atsakymų ir per nustatytą terminą nepateikė jokių pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. |
|
(94) |
Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgdama į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą ji preliminariai pasirinko Meksiką tinkama tipiška šalimi, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais. Komisija taip pat nurodė, kad nagrinės kitas galbūt tinkamas tipiškas šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus. |
|
(95) |
2020 m. gegužės 11 d. pranešimu (toliau – pirmasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriais ketina naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavos, darbas ir energija, kurie gali būti naudojami peržiūrimajam produktui gaminti. Be to, remdamasi kriterijais neiškraipytoms kainoms ar lyginamiesiems dydžiams pasirinkti, Komisija nustatė galimas tipiškas šalis (t. y. Braziliją, Malaiziją, Meksiką, Tailandą ir Turkiją). Komisija jokių pastabų dėl pirmojo pranešimo negavo. |
|
(96) |
2020 m. birželio 4 d. antruoju pranešimu (toliau – antrasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriuos ketina naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi pasirinkus Tailandą (19). Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) išlaidas ir pelną ji nustatys remdamasi iš tipiškos šalies gamintojų „Pacific Pipe Co., Ltd.“ ir „Asia Metal Co., Ltd.“ gauta informacija. Pastabų dėl antrojo pranešimo negauta. |
3.2.2.2. Normalioji vertė
|
(97) |
Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“. |
|
(98) |
Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos toliau – PBA išlaidos). |
|
(99) |
Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos Vyriausybė ir eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. |
a) Didelių iškraipymų buvimas
(1) Įvadas
|
(100) |
Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte apibrėžiama taip: „dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Vertinant, ar esama didelių iškraipymų, inter alia, atsižvelgiama į poveikį, kurį gali daryti vienas ar daugiau toliau nurodytų elementų:
|
|
(101) |
Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktu, vertinant, ar yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, atsižvelgiama, be kita ko, į nebaigtinį pirmesnės nuostatos elementų sąrašą. Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktu, vertinant, ar yra didelių iškraipymų, atsižvelgiama į galimą vieno ar kelių šių elementų poveikį kainoms ir sąnaudoms peržiūrimąjį produktą eksportuojančioje šalyje. Iš tikrųjų, kadangi tas sąrašas nėra baigtinis, priimant išvadą dėl didelių iškraipymų nėra būtina atsižvelgti į visus elementus. Be to, tos pačios faktinės aplinkybės gali būti panaudotos įrodant, kad esama vieno ar kelių to sąrašo elementų. Tačiau visos išvados dėl didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, turi būti padarytos remiantis visais turimais įrodymais. Siekiant bendrai įvertinti, ar esama iškraipymų, taip pat gali būti atsižvelgiama į bendrą kontekstą ir padėtį eksportuojančioje šalyje, visų pirma jei per pagrindinius eksportuojančios šalies ekonominės ir administracinės struktūros elementus Vyriausybei suteikiami esminiai įgaliojimai kištis į ekonomiką tiek, kad kainos ir sąnaudos priklausytų ne nuo laisvos rinkos jėgų raidos. |
|
(102) |
Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nustatyta: „kai Komisija turi tinkamai pagrįstos informacijos, kad tam tikroje valstybėje ar tam tikrame tos valstybės sektoriuje gali būti didelių iškraipymų, kaip nurodyta b punkte, ir kai tikslinga siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, Komisija parengia, viešai skelbia ir reguliariai atnaujina ataskaitą, kurioje apibūdinamos b punkte nurodytos rinkos aplinkybės toje valstybėje ar sektoriuje“. |
|
(103) |
Remdamasi šia nuostata Komisija parengė šalies ataskaitą (20) dėl KLR, kurioje atskleidė, kad daugeliu ekonomikos lygmenų esama didelio valstybės kišimosi, įskaitant konkrečius iškraipymus, susijusius su daugeliu pagrindinių gamybos veiksnių (pvz., žeme, energija, kapitalu, žaliavomis ir darbu), ir iškraipymus konkrečiuose sektoriuose (pvz., plieno ir cheminių medžiagų sektoriuose). Suinteresuotosios šalys buvo raginamos paneigti tyrimo byloje tyrimo inicijavimo metu turėtus įrodymus, pateikti dėl jų pastabų arba juos papildyti. Ataskaita į tyrimo bylą įtraukta tyrimo inicijavimo etapu. |
|
(104) |
Prašyme taip pat pateikta papildomų įrodymų, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pirmiau nurodytame 2 straipsnio 6a dalies b punkte, kurie papildė ataskaitą. |
|
(105) |
Tiksliau pareiškėjas nurodė praktiką, kuri daro poveikį SVV ir plieno sektorių sąnaudoms ir kainoms (karštai valcuoti plieno ritiniai yra pagrindinis SVV gamyboje naudojamas gamybos išteklius):
|
|
(106) |
Kaip nurodyta 93 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos Vyriausybė neatsakė į jai nusiųstą klausimyną. Kaip nurodyta 22 ir 89 konstatuojamosiose dalyse, eksportuojantys gamintojai nei bendradarbiavo, nei pateikė įrodymų, kuriais būtų patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat pareiškėjo pateikti papildomi įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo. |
|
(107) |
Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai padarė remdamasi byloje turimais įrodymais, įskaitant ataskaitoje pateiktus įrodymus, kurie yra pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant peržiūrimąjį produktą. |
(2) Dideli iškraipymai, darantys poveikį KLR vidaus rinkos kainoms ir sąnaudoms
|
(108) |
Kinijos ekonominė sistema grindžiama „socialistinės rinkos ekonomikos“ sąvoka. Ta sąvoka yra įtvirtinta Kinijos Konstitucijoje ir pagal ją nustatomas KLR ekonomikos valdymas. Pagrindinis principas yra „gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė, t. y. visų žmonių nuosavybė ir darbo žmonių kolektyvinė nuosavybė“. Planinė ekonomika yra „pagrindinė nacionalinės ekonomikos jėga“, o valstybė yra įgaliota „užtikrinti jos konsolidavimą ir augimą“ (22). Todėl dėl bendros Kinijos ekonomikos struktūros sudaromos sąlygos ne tik dideliam valstybės kišimuisi į ekonomiką, bet aiškiai įgaliojama tokį kišimąsi vykdyti. Sąvoka „viešosios nuosavybės viršenybė prieš privačiąją“ dominuoja visoje teisės sistemoje ir visuose pagrindiniuose teisės aktuose yra pabrėžiama kaip bendras principas. Kinijos nuosavybės teisė yra geriausias pavyzdys: ji susijusi su pirminiu socializmo etapu, kai valstybė įpareigojama išsaugoti pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje svarbiausia yra viešoji nuosavybė. Kitos nuosavybės formos yra toleruojamos, o įstatymai leidžia jas plėtoti kartu su valstybės nuosavybe (23). |
|
(109) |
Be to, pagal Kinijos teisę socialistinė rinkos ekonomika plėtojama vadovaujant Kinijos komunistų partijai (KKP). Kinijos valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis (teisiniu, instituciniu, asmeniniu) ir sudaro stiprią struktūrą, kurioje KKP ir valstybės vaidmenys yra neatskiriami. 2018 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus Kinijos Konstituciją, pagrindinis KKP vaidmuo tapo dar svarbesnis, nes jis buvo dar kartą patvirtintas Konstitucijos 1 straipsnio tekste. Po jau esamo nuostatos pirmojo sakinio „[s]ocialistinė sistema yra pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos sistema“ įterptas naujas antras sakinys „[s]kiriamasis Kinijos socializmo bruožas yra Kinijos komunistų partijai tenkantis vadovaujamasis vaidmuo.“ (24) Tai rodo neabejotiną ir vis didėjančią KKP vykdomą KLR ekonominės sistemos kontrolę. Toks vadovavimas ir kontrolė būdingi Kinijos sistemai ir yra gerokai didesni nei kitose šalyse, kurių Vyriausybės vykdo bendrąją makroekonominę kontrolę ir kuriose veikia laisvosios rinkos jėgos. |
|
(110) |
Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi laisvojoje rinkoje vyraujančias ekonomines sąlygas (25). Kinijos valdžios institucijos taiko įvairias intervencines ekonomines priemones, įskaitant pramoninio planavimo sistemą, finansų sistemą ir reglamentavimo aplinkos lygį. |
|
(111) |
Pirma, bendros administracinės kontrolės lygmeniu Kinijos ekonomikos kryptis grindžiama sudėtinga pramoninio planavimo sistema, kuri veikia visą šalies ekonominę veiklą. Visi šie planai apima išsamią ir sudėtingą sektorių ir kompleksinių politikos sričių matricą, jie yra visuose valdžios lygmenyse. Provincijų lygmens planai yra detalūs, o nacionaliniuose planuose nustatomi šiek tiek platesni tikslai. Planuose taip pat nurodomos priemonės atitinkamoms pramonės įmonėms ir (arba) sektoriams remti, ir terminai, per kuriuos turi būti pasiekti tikslai. Į kai kuriuos planus vis dar įtraukiami aiškūs numatomi tikslai, o seniau jie būdavo įtraukiami į visus planavimo ciklus. Pagal planus atskiri pramonės sektoriai ir (arba) projektai išskiriami kaip (teigiami arba neigiami) prioritetai, atitinkantys Vyriausybės prioritetus, ir jiems priskiriami konkretūs vystymosi tikslai (pramonės modernizavimas, tarptautinė plėtra ir t. t.). Ekonominės veiklos vykdytojai – tiek privatūs, tiek valstybiniai – turi veiksmingai pritaikyti savo verslo veiklą prie planavimo sistema nustatytų realijų. Taip yra ne tik dėl privalomo planų pobūdžio, bet ir dėl to, kad atitinkamos Kinijos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis laikosi planų sistemos ir atitinkamai naudojasi joms suteiktais įgaliojimais ir taip skatina ekonominės veiklos vykdytojus laikytis planuose nustatytų prioritetų (taip pat žr. 3.2.2.2 skirsnio a dalies 5 punktą) (26). |
|
(112) |
Antra, finansinių išteklių skirstymo lygmeniu, KLR finansų sistemoje dominuoja valstybės komerciniai bankai. Šie bankai, nustatydami ir įgyvendindami savo skolinimo politiką, turi derintis prie Vyriausybės pramonės politikos tikslų, o ne pirmiausia įvertinti ekonominę konkretaus projekto naudą (taip pat žr. 3.2.2.2 skirsnio a dalies 8 punktą) (27). Tas pat pasakytina ir apie kitus Kinijos finansų sistemos komponentus, tokius kaip vertybinių popierių rinkos, obligacijų rinkos, privataus akcinio kapitalo rinkos ir kt. Be to, šios finansų sektoriaus, išskyrus bankų sektorių, dalys yra instituciškai ir funkciškai sukurtos taip, kad būtų siekiama ne kuo labiau pagerinti finansų rinkų veiksmingą veikimą, o užtikrinti kontrolę ir leisti valstybei ir KKP kištis (28). |
|
(113) |
Trečia, reglamentavimo aplinkos lygmeniu, valstybės kišimasis į ekonomiką būna įvairių formų. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklės reguliariai naudojamos siekiant kitų nei ekonominio veiksmingumo politikos tikslų, taip sumenkinant rinka grindžiamus principus toje srityje. Taikomuose teisės aktuose konkrečiai nustatyta, kad viešieji pirkimai vykdomi siekiant palengvinti pagal valstybės politiką nustatytų tikslų įgyvendinimą. Tačiau šių tikslų pobūdis lieka neapibrėžtas, todėl sprendimus priimančios institucijos turi didelę veiksmų laisvę (29). Panašiai investicijų srityje Kinijos Vyriausybė toliau reikšmingai kontroliuoja valstybės ir privačių investicijų paskirtį ir dydį ir tam daro didelę įtaką. Investicijų tikrinimą, taip pat įvairias paskatas, apribojimus ir draudimus, susijusius su investicijomis, valdžios institucijos naudoja kaip svarbią priemonę pramonės politikos tikslams, pavyzdžiui, išlaikyti valstybės kontrolę pagrindiniuose sektoriuose arba stiprinti vidaus pramonę, remti (30). |
|
(114) |
Apibendrinant, Kinijos ekonomikos modelis yra pagrįstas tam tikromis pagrindinėmis aksiomomis, kuriomis numatomas ir skatinamas įvairialypis valstybės kišimasis. Toks didelis valstybės kišimasis neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo, todėl gali būti iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (31). |
(3) Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmąją įtrauką: tai, kad atitinkamoje rinkoje daugiausia veikia įmonės, priklausančios eksportuojančios valstybės valdžios institucijoms ar jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios įmonės vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis
|
(115) |
Įmonės, kurios priklauso valstybei, yra jos kontroliuojamos ir (arba) strategiškai prižiūrimos arba vadovaujasi valstybės gairėmis, sudaro labai didelę KLR ekonomikos dalį. |
|
(116) |
Kinijos Vyriausybė ir KKP turi struktūras, kurios užtikrina nuolatinę jų įtaką įmonėms, visų pirma valstybės įmonėms. Valstybė (daugeliu atvejų ir KKP) ne tik aktyviai formuoja bendrąją ekonominę politiką ir prižiūri, kaip atskiros valstybės įmonės ją įgyvendina, tačiau taip pat reikalauja savo teisių dalyvauti valstybės įmonių veiklos sprendimų procese. Tai paprastai daroma per valdžios institucijų ir valstybės įmonių narių rotaciją, partijos nariams dalyvaujant valstybės įmonių vykdomosiose institucijose, o partijų organams – bendrovėse (taip pat žr. 3.2.2.2 skirsnio a dalies 4 punktą), taip pat formuojant valstybės įmonių sektoriaus organizacinę struktūrą (32). Už tai valstybės įmonėms suteikiamas ypatingas statusas Kinijos ekonomikoje, o tai reiškia daug ekonominės naudos, visų pirma apsaugą nuo konkurencijos ir lengvatinę prieigą prie atitinkamų gamybos išteklių, įskaitant finansus (33). Elementai, rodantys, kad valstybė kontroliuoja SVV sektoriaus įmones, išsamiau apibūdinami 3.2.2.2 skirsnio a dalies 4 punkte. |
|
(117) |
Kinijos Vyriausybė išlaiko didelę nuosavybės dalį būtent plieno, kuris yra pagrindinė SVV gamybos žaliava, sektoriuje. Apskaičiuota, kad nominalus valstybės įmonių ir privačių bendrovių skaičius beveik nesiskiria, tačiau iš penkių Kinijos plieno gamintojų, kurie priklauso pagrindinių pasaulio plieno gamintojų dešimtukui, keturi yra valstybės įmonės (34). Kartu, nors dešimt pagrindinių gamintojų 2016 m. pagamino tik apie 36 % visos pramonės produkcijos, Kinijos Vyriausybė tais pačiais metais iškėlė tikslą iki 2025 m. konsoliduoti 60–70 % plieno gamybos maždaug dešimtyje didelės apimties įmonių (35) (36). Dėl tokio konsolidavimo pelningos privačios bendrovės gali būti priverstinai sujungiamos su valstybės įmonėmis, kurių veiklos rodikliai yra prasti (37). |
|
(118) |
Kaip paaiškinta pirmiau, plieno sektoriuje, kuris yra pagrindinis SVV gamybai naudojamų žaliavų tiekėjas, didelė dalis bendrovių yra valstybės įmonės. Kadangi Kinijos SVV eksportuotojai nebendradarbiavo, nebuvo galima nustatyti tikslaus privačių ir valstybės SVV gamintojų santykio. Tačiau per tyrimą nustatyta, kad tiek valstybės, tiek privačioms SVV sektoriaus įmonėms taip pat taikoma politikos priežiūra ir gairės, kaip nurodyta 3.2.2.2 skirsnio a dalies 5 punkte. |
(4) Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antrąją įtrauką: valstybės dalyvavimas įmonių veikloje, suteikiantis jai galimybę daryti poveikį kainoms arba sąnaudoms
|
(119) |
Be to, kad Kinijos Vyriausybė ne tik kontroliuoja ekonomiką užsitikrindama valstybės įmonių nuosavybės teises ir vykdydama kitas priemones, ji gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje. Nors atitinkamų valstybės institucijų teisė skirti ir atleisti pagrindinius valstybės įmonių vadovaujančius darbuotojus, kaip numatyta Kinijos teisės aktuose, gali atspindėti atitinkamas nuosavybės teises (38), KKP organai tiek valstybės, tiek privačiose įmonėse yra kitas svarbus kanalas, kuriuo valstybė gali kištis į verslo sprendimus. Pagal KLR bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje (39)) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai. Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba nebuvo griežtai užtikrinamas jo vykdymas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sustiprino reikalavimus turėti teisę į valstybės įmonių verslo sprendimų kontrolę kaip politinį principą. Taip pat pranešama, kad KKP daro spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti „patriotizmui“ ir laikytis partijos drausmės (40). 2017 m. pranešta, kad partijos organai veikė 70 % iš maždaug 1,86 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (41). Šios taisyklės bendrai taikomos visoje Kinijos ekonomikoje, visuose sektoriuose, be kita ko, SVV gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams. |
|
(120) |
Daug SVV gamintojų savo svetainėse aiškiai pabrėžia partijos stiprinimo veiklą, turi partijos narių bendrovės valdymo struktūrose ir pabrėžia bendradarbiavimą su KKP. Atlikus tyrimą nustatyta, kad kai kurie SVV gamintojai, įskaitant „Jinghua Steel Pipe Group“, „Kingland Group“ ir „Jiangsu Guoqiang Zinc-plating Industrial Co. Ltd.“, dalyvavo partijos stiprinimo veikloje. Iš įrodymų apie vieną peržiūrimojo produkto gamintoją matyti, kad tokią veiklą sudarė, be kita ko, KKP narių dalyvavimas aptariant bendrovės padėtį, verslo modelį ir plėtros strategiją, palankesnių sąlygų partijos narių įdarbinimui sudarymas; paskaitos, simpoziumai ir kita švietimo veikla KKP, komunistinės filosofijos ir panašiomis temomis; oficialūs renginiai, susiję su KKP veikla, ir pan. Be to, atlikdama tyrimą Komisija nustatė SVV gamintojų ir KKP asmeninius ryšius, pavyzdžiui, daugelio bendrovių, gaminančių SVV, įskaitant „Jinghua Steel Pipe Group“, „Kingland Group“, „Fubo Group“, „Weifang East Steel Pipe Co. Ltd“ ir „Huludao City Steel Pipe Industrial Co. Ltd.“, vyresniosios vadovybės ar direktorių valdybų narių tarpe yra KKP narių. |
|
(121) |
Plieno sektoriuje, kuris yra pagrindinis SVV gamyboje naudojamų žaliavų tiekėjas, daug didžiųjų gamintojų yra valstybės įmonės. Kai kurie iš jų konkrečiai nurodyti 2016–2020 m. plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo plane (42). Pavyzdžiui, Kinijos valstybės įmonė „Shanxi Taiyuan Iron & Steel Co. Ltd.“ (toliau – TISCO) savo svetainėje nurodo esanti „geležies ir plieno pramonės milžinė“, kuri „išsivystė į išskirtinį didelio masto geležies ir plieno kompleksą, apimantį geležies kasybos, geležies ir plieno gamybos, perdirbimo, pristatymo ir prekybos veiklą“ (43). „Baosteel“ yra kita svarbi Kinijos valstybės įmonė, kuri užsiima plieno gamyba ir priklauso neseniai konsoliduotai įmonei „China Baowu Steel Group Co. Ltd.“ (buvusios „Baosteel Group“ ir „Wuhan Iron & Steel“) (44). |
|
(122) |
Valstybės dalyvavimu finansų rinkose ir kišimusi į jas (taip pat žr. 3.2.2.2 skirsnio a dalies 7 punktą), taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius papildomai daromas rinkos iškreipiamasis poveikis (45). Taigi, valstybės dalyvavimas įmonėse, įskaitant valstybės įmones, bei plieno ir kituose sektoriuose (pavyzdžiui, finansų ir gamybos išteklių sektoriuose) leidžia Kinijos Vyriausybei kištis į kainas ir sąnaudas. |
(5) Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečiąją įtrauką: viešoji politika arba priemonės, kuriomis diskriminuojama vietos tiekėjų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka
|
(123) |
Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinė ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia praktiškai visus ekonomikos sektorius. Planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra įpareigojamojo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina. Apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai skirstomi sektoriams, kuriuos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne atsižvelgiant į rinkos jėgas (46). |
|
(124) |
Nors SVV yra specializuota pramonė ir atliekant tyrimą nepavyko nustatyti jokių konkrečių politikos dokumentų, kuriais būtų vadovaujamasi plėtojant būtent SVV pramonę, SVV pramonė naudojasi Vyriausybės gairėmis ir valstybės kišimusi į pagrindinės SVV gamybos žaliavos, t. y. plieno, rinką. Valstybės kišimosi iškraipomąjį poveikį SVV pramonei rodo didelių perteklinių pajėgumų problema. 2018 m. ataskaitoje dėl suvirintų plieno vamzdžių pramonės padėties patvirtinama, kad esama didelių perteklinių pajėgumų (žr. visą 209 konstatuojamojoje dalyje pateiktą citatą) (47). |
|
(125) |
Be to, Kinijos Vyriausybė plieno pramonę laiko esmine pramonės šaka (48). Tai patvirtinta daugelyje nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmeniu parengtų plienui skirtų planų, direktyvų ir kitų dokumentų, pvz., 2016–2020 m. plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo plane. Plane nurodyta, kad plieno pramonė yra „svarbus, pagrindinis Kinijos ekonomikos sektorius, nacionalinis kertinis akmuo“ (49). Šiame plane nustatytos pagrindinės užduotys ir tikslai apima visus pramonės plėtros aspektus (50). |
|
(126) |
13-ajame ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio plane (51) numatyta remti įmones, gaminančias aukščiausios klasės plieno produktus (52). Pagal jį taip pat siekiama užtikrinti produkto kokybę, patvarumą ir patikimumą remiant bendroves, kurios naudoja technologijas, susijusias su švaria plieno gamyba, tiksliuoju valcavimu ir kokybės gerinimu (53). |
|
(127) |
Pramonės restruktūrizavimo žinyne (2011 m. leidimas) (2013 m. pakeitimai) (54) (toliau – žinynas) plieno pramonė įvardijama kaip skatinamoji pramonė. |
|
(128) |
Kinijos Vyriausybė toliau vadovauja sektoriaus plėtrai pagal įvairias politikos priemones ir direktyvas, susijusias, be kita ko, su: rinkos sandara ir restruktūrizavimu, žaliavomis, investicijomis, pajėgumų šalinimu, produktų asortimentu, perkėlimu, modernizavimu ir pan. Šiomis ir kitomis priemonėmis Kinijos Vyriausybė teikia nurodymus praktiškai dėl kiekvieno sektoriaus plėtros ir veikimo aspekto ir juos kontroliuoja (55). Dabartinė perteklinių pajėgumų problema tikriausiai yra aiškiausias Kinijos Vyriausybės politikos poveikio ir su juo susijusių iškraipymų įrodymas. |
|
(129) |
Taigi, Kinijos Vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamuosius pramonės sektorius, įskaitant peržiūrimajam produktui gaminti naudojamo plieno kaip pagrindinės žaliavos gamybą. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti. |
(6) Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtąją įtrauką: bankroto, bendrovių ar nuosavybės teisės aktų nebuvimas, diskriminacinis jų taikymas ar netinkamas jų vykdymo užtikrinimas
|
(130) |
Remiantis byloje turima informacija, Kinijos bankroto sistema yra nepakankama, kad ją taikant būtų galima įgyvendinti jos pagrindinius tikslus, pvz., sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir užtikrinti teisėtas kreditorių ir skolininkų teises bei interesus. Panašu, kad tai pagrįsta tuo, kad, nors Kinijos bankroto įstatymas formaliai grindžiamas panašiais principais, kaip ir atitinkami įstatymai kitose šalyse nei KLR, Kinijos sistemai būdingas sisteminis nepakankamas vykdymo užtikrinimas. Bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra nedidelis taip pat ir dėl to, kad nemokumo bylų tyrimai turi daug trūkumų, kurie veiksmingai atgraso nuo bankroto skelbimo. Be to, valstybės vaidmuo vykdant nemokumo bylų tyrimus tebėra stiprus ir aktyvus, dažnai turintis tiesioginės įtakos bylos tyrimo baigčiai (56). |
|
(131) |
Be to, nuosavybės teisių sistemos trūkumai ypač akivaizdūs nuosavybės teisių į žemę ir žemės naudojimo teisių KLR srityje (57). Visa žemė priklauso Kinijos valstybei (kolektyviai priklausanti kaimo žemė ir valstybei priklausanti miesto žemė). Ją skiria tik valstybė. Taikomos teisinės nuostatos, kuriomis siekiama skaidriai paskirstyti žemės naudojimo teises rinkos kainomis, pavyzdžiui, nustatant konkurso procedūras. Tačiau šių nuostatų nuolat nesilaikoma – kai kurie pirkėjai žemę gauna nemokamai arba žemesne nei rinkos kaina (58). Be to, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą (59). |
|
(132) |
Panašiai kaip kituose Kinijos ekonomikos sektoriuose, SVV gamintojai turi laikytis Kinijos bankroto, bendrovių ir nuosavybės įstatymais nustatytų įprastinių taisyklių. Rezultatas – šios bendrovės taip pat priklauso nuo iškraipymų „iš viršaus į apačią“, kurie atsiranda dėl bankroto ir nuosavybės įstatymų diskriminuojamo taikymo ar netinkamo jų vykdymo užtikrinimo. Atliekant šį tyrimą nenustatyta jokių elementų, dėl kurių būtų galima suabejoti aptariamais nustatytais faktais. Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia, dėl to KLR išlaikant nemokias įmones ir skirstant žemės naudojimo teises atsiranda iškraipymų. Remiantis turimais įrodymais, šios išvados, atrodo, visiškai taikytinos ir SVV sektoriui. |
|
(133) |
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad SVV sektoriuje bankroto ir nuosavybės įstatymai taikyti diskriminuojamai arba jų taikymas užtikrintas netinkamai, įskaitant, kiek jie susiję su peržiūrimuoju produktu. |
(7) Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktąją įtrauką: darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas
|
(134) |
KLR negali būti visiškai išplėtota rinka pagrįsta darbo užmokesčio sistema, nes darbuotojai ir darbdaviai negali naudotis savo teisėmis jungtis į organizacijas. KLR neratifikavo kai kurių esminių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų, visų pirma dėl asociacijų laisvės ir dėl kolektyvinių derybų (60). Pagal nacionalinę teisę veikia tik viena profesinių sąjungų organizacija. Tačiau ši organizacija nėra nepriklausoma nuo valstybės institucijų, o jos dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsaugos srityje tebėra labai menkas (61). Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema, pagal kurią galimybė gauti visas socialinės apsaugos ir kitas išmokas suteikiama tik tam tikros administracinės teritorijos vietos gyventojams. Paprastai tai reiškia, kad darbuotojai, kurie neturi gyvenamosios vietos registracijos ten, kur dirba, užimtumo atžvilgiu atsiduria pažeidžiamoje padėtyje ir gauna mažesnes pajamas nei gyvenamosios vietos registracijos turėtojai (62). Šie nustatyti faktai rodo, kad KLR darbo užmokestis yra iškraipytas. |
|
(135) |
Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad SVV sektoriuje nebūtų taikoma aprašyta Kinijos darbo teisės sistema. Taigi SVV sektoriui darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas poveikį daro ir tiesiogiai (kai gaminamas peržiūrimasis produktas ar jam gaminti skirtos pagrindinės žaliavos), ir netiesiogiai (kai sudaromos galimybės gauti bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių). |
(8) Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštąją įtrauką: viešosios politikos tikslus įgyvendinančių ar kitaip nuo valstybės priklausomų institucijų sudaroma galimybė gauti finansavimą
|
(136) |
KLR įmonių galimybės gauti kapitalo priklauso nuo įvairių iškraipymų. |
|
(137) |
Pirma, Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės bankų padėtis (63), kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Panašiai kaip ir ne finansinių valstybės įmonių atveju, bankai ir toliau yra susiję su valstybe ne tik pagal nuosavybės teises, bet ir asmeniniais ryšiais (pagrindinius didelių valstybės finansų įstaigų vadovus galiausiai skiria KKP) (64), ir, vėlgi, kaip ir ne finansinių valstybės įmonių atveju, bankai nuolat įgyvendina Vyriausybės parengtą viešąją politiką. Tokiu būdu bankai laikosi aiškios juridinės prievolės vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių (65). |
|
(138) |
Nors pripažįstama, kad pagal įvairias teisines nuostatas nurodoma, kad reikia vadovautis įprasta bankų elgsena ir prudencinėmis taisyklėmis, pvz., išnagrinėti paskolos gavėjo kreditingumą, iš daugybės įrodymų, įskaitant per prekybos apsaugos tyrimus nustatytus faktus, matyti, kad taikant įvairias teisines priemones šioms nuostatoms tenka tik antraeilis vaidmuo. |
|
(139) |
Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos Kinijos Vyriausybei ir bet kokios netiesioginės Vyriausybės garantijos dydžio. Apytikriai apskaičiuota, kad Kinijos kredito reitingai sistemingai atitinka mažesnius tarptautinius reitingus (66). |
|
(140) |
Tą dar labiau sustiprina papildomos taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į Vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (67). Dėl to skolinimas valstybės įmonėms, didelėms susijusioms privačioms įmonėms ir įmonėms pagrindiniuose pramonės sektoriuose yra šališkas, o tai reiškia, kad kapitalo prieinamumas ir sąnaudos nėra vienodi visiems rinkos dalyviams. |
|
(141) |
Antra, skolinimosi išlaidos buvo dirbtinai mažinamos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Dėl to per daug naudojama kapitalo investicijų, o investicijų grąža yra vis mažesnė. Tai matyti iš pastaruoju metu didėjančio įmonių įsiskolinimo valstybės sektoriuje nepaisant smarkaus pelningumo mažėjimo, o tai rodo, kad bankų sistemos veikimo mechanizmai neatitinka įprastų komercinių taisyklių. |
|
(142) |
Trečia, nors nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, o yra veikiami Vyriausybės sukurtų iškraipymų. Iš tiesų skolinimas taikant lyginamąją palūkanų normą arba už ją mažesnę vis dar sudaro 45 % viso skolinimo ir panašu, kad tikslinis kreditas dar labiau padidėjo, nes, nepaisant pablogėjusių ekonominių sąlygų, nuo 2015 m. ši dalis pastebimai padidėjo. Dirbtinai mažos palūkanų normos lemia mažesnės nei rinkos kainos nustatymą, taigi ir pernelyg didelį kapitalo naudojimą. |
|
(143) |
Bendras kredito augimas KLR rodo kapitalo paskirstymo veiksmingumo mažėjimą be jokių kreditavimo apribojimų požymių, kurie būtų tikėtini neiškraipytoje rinkos aplinkoje. Dėl to pastaraisiais metais labai padaugėjo neveiksnių paskolų. Didėjant rizikingų skolų skaičiui Kinijos Vyriausybė nusprendė vengti įsipareigojimų nevykdymo. Taigi blogų skolų klausimas buvo išspręstas perkeliant skolą ir taip sukuriant vadinamąsias bendroves zombes, arba perleidžiant skolos nuosavybę (pvz., per susijungimus ar konvertuojant skolas į nuosavybės vertybinius popierius), nebūtinai pašalinant bendrą skolos problemą ar pagrindines skolos priežastis. |
|
(144) |
Iš esmės, nepaisant pastarojo meto veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant liberalizuoti rinką, KLR įmonių kredito sistemai įtakos tebeturi dideli iškraipymai, atsirandantys dėl nuolatinio nepageidaujamo valstybės vaidmens kapitalo rinkose. |
|
(145) |
Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad SVV sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip aprašyta pirmiau. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis. |
(9) Aprašytų iškraipymų sisteminis pobūdis
|
(146) |
Komisija pažymėjo, kad ataskaitoje aprašyti iškraipymai yra būdingi Kinijos ekonomikai. Iš turimų įrodymų matyti, kad Kinijos sistemos faktai ir skaičiai, aprašyti 3.2.2.2 skirsnio a dalies 1–5 punktuose ir ataskaitos A dalyje, galioja visoje šalyje ir visuose ekonomikos sektoriuose. Tas pat pasakytina apie gamybos veiksnių aprašymą, pateiktą 3.2.2.2 skirsnio a dalies 6–8 punktuose ir ataskaitos B dalyje. |
|
(147) |
Komisija primena, kad SVV pagaminti reikalingi labai įvairūs gamybos ištekliai. Kai SVV gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais pirmiau minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse. |
|
(148) |
Todėl negalima naudoti ne tik SVV pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir visų gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos A ir B dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo, energijos ir žaliavų paskirstymą, stebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius. Per šį tyrimą nei Kinijos Vyriausybė, nei eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų. |
(10) Išvada
|
(149) |
3.2.2.2 skirsnio a dalies 2–9 punktuose pateikta analizė, apimanti visų turimų įrodymų, susijusių su KLR kišimusi į savo ekonomiką apskritai ir konkrečiai į SVV sektorių (kuriam priklauso ir peržiūrimasis produktas), parodė, kad peržiūrimojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau tuose punktuose nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Tuo remdamasi ir atsižvelgdama į tai, kad Kinijos Vyriausybė ir KLR eksportuojantys gamintojai visiškai nebendradarbiavo, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti. |
|
(150) |
Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kaip aptarta kitame skirsnyje. Komisija priminė, kad nebuvo pateikta jokių tvirtinimų, kad kai kurios vidaus sąnaudos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto trečiąją įtrauką yra neiškraipytos. |
b) Tipiška šalis
(1) Bendrosios pastabos
|
(151) |
Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:
|
|
(152) |
Kaip paaiškinta 95 ir 96 konstatuojamosiose dalyse, Komisija 2020 m. gegužės 11 d. ir birželio 4 d. paskelbė du pranešimus byloje dėl normaliosios vertės nustatymo šaltinių ir dėl gamybos veiksnių (toliau – pirmasis pranešimas ir antrasis pranešimas). Antrajame pranešime Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie savo išvadą, kad šioje byloje tinkama tipiška šalis yra Tailandas. |
(2) Ekonominio išsivystymo lygis panašus į KLR
|
(153) |
Pirmajame pranešime Komisija nurodė Braziliją, Malaiziją, Meksiką, Tailandą ir Turkiją kaip šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banko duomenimis, yra panašus į KLR, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas Pasaulio bankas jas priskiria prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių. |
|
(154) |
Pastabų dėl ekonominės plėtros lygio po šio pranešimo negauta. |
(3) Peržiūrimojo produkto gamyba tipiškoje šalyje
|
(155) |
Pirmajame pranešime Komisija nurodė, kad nustatyta, jog peržiūrimasis produktas yra gaminamas Brazilijoje, Malaizijoje, Meksikoje, Tailande ir Turkijoje. Tačiau Malaizija nebuvo įtraukta kaip galima tipiška šalis, nes joje nustatytas tik vienas peržiūrimojo produkto gamintojas ir PTL finansinės ataskaitos nebuvo viešai prieinamos. |
|
(156) |
Po pirmojo pranešimo negauta jokių pastabų dėl peržiūrimojo produkto gamybos galimose tipiškose šalyse. |
(4) Susijusių viešųjų duomenų prieinamumas tipiškoje šalyje
|
(157) |
Komisija toliau tikrino, ar aptariamose ir pirmiau nurodytose šalyse yra prieinamų viešųjų duomenų ir visų pirma viešųjų finansinių duomenų, susijusių su peržiūrimojo produkto gamintojais. |
|
(158) |
Komisija ieškojo SVV gamintojų, kurių finansiniai duomenys būtų viešai prieinami ir juos būtų galima panaudoti siekiant nustatyti neiškraipytas ir pagrįstas PBA išlaidų ir pelno sumas. Atlikdama paiešką Komisija apsiribojo bendrovėmis, kurios turi viešai paskelbtas PTL pelno ir nuostolių ataskaitas ir kurios tuo laikotarpiu veikė pelningai. Be to, pirmenybė buvo teikiama SVV gamintojams, kurių finansinės ataskaitos buvo viešai prieinamos bendrovės lygmeniu, o ne konsoliduotu visos grupės lygmeniu. Todėl antrajame pranešime nurodytos tik dvi Tailando bendrovės ir viena Turkijos bendrovė. |
|
(159) |
Remdamasi tuo, kad viešai prieinami Tailando ir Turkijos finansiniai duomenys yra kokybiški ir išsamūs, o gamybos veiksnių lyginamieji dydžiai yra prieinami ir tipiški (70), Komisija nusprendė, kad tinkama tipiška šalis yra Tailandas. |
|
(160) |
Komisija atidžiai išnagrinėjo visus byloje esančius svarbius duomenis, susijusius su Tailando gamybos veiksniais, ir pažymėjo:
|
|
(161) |
Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta PBA išlaidų ir pelno suma. Kaip minėta 96 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad Tailando gamintojai „Pacific Pipe Co., Ltd.“ ir „Asia Metal Co., Ltd.“ turėjo viešai prieinamas finansines ataskaitas, kurias buvo galima naudoti kaip pakaitinį rodiklį neiškraipytai ir pagrįstai PBA išlaidų ir pelno sumai nustatyti. |
(5) Socialinės ir aplinkos apsaugos lygis
|
(162) |
Remiantis šiais elementais nustačius, kad tinkama tipiška šalis yra Tailandas, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutiniame sakinyje. |
(6) Išvada dėl tipiškos šalies
|
(163) |
Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, Tailandas atitiko visus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikomas tinkama tipiška šalimi. Visų pirma Tailande gaminama daug peržiūrimojo produkto ir turimi išsamūs visų gamybos veiksnių, PBA išlaidų ir pelno duomenys. |
c) Neiškraipytoms sąnaudoms nustatyti naudoti šaltiniai
|
(164) |
Antrajame pranešime Komisija nurodė, kad normaliajai vertei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuoti ji naudosis GTA, kad nustatytų neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių sąnaudas tipiškoje šalyje. |
|
(165) |
Komisija taip pat nurodė, kad neiškraipytoms darbo sąnaudoms tipiškoje šalyje nustatyti bus naudojami TDO ir nacionaliniai statistiniai duomenys; o neiškraipytoms energijos sąnaudoms nustatyti bus naudojami 160 konstatuojamojoje dalyje nurodyti nacionaliniai statistiniai duomenys. |
|
(166) |
Komisija į skaičiavimą įtraukė gamybos pridėtinių išlaidų vertę, kad aprėptų išlaidas, kurios nėra įtrauktos į pirmiau nurodytus gamybos veiksnius. Šiai sumai nustatyti ji panaudojo atliekant dempingo tyrimą bendradarbiavusio vieno iš Sąjungos gamintojų, kuris tuo tikslu pateikė konkrečios informacijos (71) („Arcelor Mittal Tubular Products“, Lenkija (toliau – AMTP)), finansinius duomenis. Metodika tinkamai paaiškinta 3.2.2.2 skirsnio e dalyje. |
|
(167) |
Galiausiai, kaip nurodyta antrajame pranešime, siekdama nustatyti PBA išlaidas ir pelną, Komisija naudojo 161 konstatuojamojoje dalyje išvardytų atrinktų Tailando bendrovių finansinius duomenis. |
d) Neiškraipytos sąnaudos ir lyginamieji dydžiai
|
(168) |
Abiejuose pranešimuose dėl gamybos veiksnių Komisija siekė sudaryti sąrašą gamybos veiksnių ir šaltinių, skirtų naudoti visiems gamybos veiksniams, kaip antai medžiagos, energija ir darbas, kuriuos KLR gamintojai naudoja peržiūrimajam produktui gaminti. Komisija negavo jokių pastabų dėl gamybos veiksnių sąrašo, kuriuo tuose pranešimuose buvo pasidalyta su suinteresuotosiomis šalimis. |
|
(169) |
Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai per peržiūros tyrimą nebendradarbiavo, SVV gamyboje naudojamiems gamybos veiksniams nustatyti Komisija turėjo remtis Europos gamintoju AMTP. Remiantis iš Kinijos bendrovių per pradinį tyrimą surinktais duomenimis ir Kinijos SVV gamintojų svetainėse pateikta informacija, jų gamybos procesas ir naudotos medžiagos atrodo panašūs į tuos, kuriuos nurodė AMTP. |
|
(170) |
Kadangi nebuvo bendradarbiaujama, Komisija kiekvienam gamybos veiksniui neturėjo išsamesnių tarifinių kodų nei 6 skaitmenų SS kodai. Naudoti SS kodai visiškai atitiko Tailando tarifinius kodus. |
|
(171) |
Atsižvelgiant į visą AMTP pateiktą informaciją ir į tai, kad nebuvo pateikta pastabų dėl abiejų pranešimų dėl normaliosios vertės nustatymo šaltinių, susijusių su gamybos veiksniais, buvo nustatyti šie gamybos veiksniai ir tarifiniai kodai, jei taikytina: 1 lentelė SVV gamybos veiksniai
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
(1) Žaliavos ir šalutiniai produktai
|
(172) |
Siekdama nustatyti neiškraipytas iki gamintojo gamyklos vartų pristatomų medžiagų kainas, kaip numatyta 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje, ir atsižvelgdama į tai, kad KLR nebuvo bendradarbiaujančių gamintojų, Komisija dėl bendrovės AMTP kiekvienos SVV gamybai naudojamos medžiagos naudojo importo į tipišką šalį kainas. Komisija patikrino nurodytas naudotas žaliavas, susidariusius šalutinius produktus ir atitinkamus suvartojimo santykius gaminant peržiūrimąjį produktą. |
|
(173) |
Dėl visų žaliavų ir šalutinių produktų Komisija vadovavosi importo kainomis tipiškoje šalyje. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip vidutinė svertinė vieneto importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, kaina. Komisija nusprendė neįtraukti importo iš KLR į tipišką šalį, nes 149 konstatuojamojoje dalyje ji padarė išvadą, kad šiuo atveju netinkama naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, nes esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai neturi tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija manė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms. Tik sieros rūgšties atveju nebuvo atsižvelgta į importo iš Kinijos apimtį, kuri sudarė 4,7 % visos tipiškos šalies importo apimties. Atitinkama visų kitų žaliavų ir šalutinių produktų importo dalis svyravo nuo nulinės iki 0,3 %. |
|
(174) |
Paprastai taip pat nebūtų įtraukti importo į tipišką šalį iš PPO nepriklausančių narių, išvardytų Reglamento (ES) 2015/755 1 priede, duomenys. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tų šalių vidaus rinkos kainos negali būti naudojamos normaliajai vertei nustatyti. Tačiau šiuo atveju per PTL Tailande nebuvo užregistruotas žaliavų ir šalutinių produktų importas iš šių šalių. |
|
(175) |
Siekdama nustatyti neiškraipytą iki eksportuojančio gamintojo gamyklos vartų pristatomų žaliavų kainą, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje, Komisija taikė atitinkamo dydžio tipiškos šalies importo muitą, priklausomai nuo importuoto kiekio kilmės šalies. Be to, Komisija pridėjo vidaus vežimo išlaidas, apskaičiuotas už kilogramą, remiantis Lem Čabango uosto – Bankoko kainų teritorijos pristatymo kainomis, kaip nurodyta Pasaulio banko ataskaitoje (72). |
(2) Darbas
|
(176) |
Darbo sąnaudų lyginamajam dydžiui nustatyti Komisija naudojo TDO statistinius duomenis kartu su viešai prieinamais Tailando nacionaliniais statistiniais duomenimis ir KPMG informacija apie mokesčius ir rinkliavas Tailande (73). |
|
(177) |
Iš TDO statistikos gauti duomenys apie vidutinį samdomojo darbuotojo faktiškai išdirbtų valandų skaičių per savaitę Tailando gamybos sektoriuje per PTL (74). |
|
(178) |
Nors duomenys apie gamybos sektoriaus darbuotojų mėnesinį darbo užmokestį taip pat buvo įtraukti į TDO statistiką, Komisija nusprendė remtis Tailando nacionalinės statistikos institucijos statistiniais duomenimis, kurie apima išsamesnę informaciją apie darbo užmokestį ir su darbo užmokesčiu nesusijusias išmokas įvairiuose ekonomikos sektoriuose pagal ketvirčius (75). |
|
(179) |
Galiausiai Komisija naudojosi KPMG pateikta informacija, kad nustatytų darbdavio mokamas draudimo įmokas. |
|
(180) |
Naudodama tuos duomenis Komisija apskaičiavo gamybos sektoriaus valandinį atlyginimą, prie kurio buvo pridėtos papildomos su darbu susijusios darbdavio patirtos sąnaudos. |
(3) Elektros energija
|
(181) |
Siekdama nustatyti elektros energijos lyginamąjį dydį, Komisija naudojo elektros energijos kainą verslo, pramonės ir valstybės įmonėms, kurią galima rasti Metropolinės elektros energijos įstaigos svetainėje (76). |
|
(182) |
Atsižvelgiant į tai, kad Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, visi likę parametrai, kurių reikėjo vidutinei neiškraipytai lyginamajai elektros energijos kainai apskaičiuoti, pvz., įtampos intervalas, piko ir ne piko valandų skaičius ir paklausa piko metu, buvo pagrįsti AMTP pateiktais duomenimis. |
(4) Gamtinės dujos
|
(183) |
Siekdama nustatyti gamtinių dujų lyginamąją kainą, Komisija rėmėsi Energetikos politikos ir planavimo biuro (Energetikos ministerija) statistine ataskaita (77). Ši ataskaita apėmė visą PTL, tačiau joje pateikti bendri suvartoto gamtinių dujų kiekio ir vertės duomenys, nepriklausomai nuo naudotojo tipo (namų ūkiai, pramonė, transportas), ir visų formų. Tačiau Komisija negalėjo nustatyti šaltinio, kuriuo remdamasi ji galėtų šiuos skaičius susiaurinti iki gamybos sektoriaus skaičių. Išsamesnėje Alternatyvios energijos plėtros ir efektyvumo departamento (Energetikos ministerija) metinėje ataskaitoje (78) suvartojimo duomenys pateikiami tik pagal kiekį, todėl jais remiantis neįmanoma apskaičiuoti gamtinių dujų kainos. Remiantis pastarąja ataskaita, gamybos sektoriuje per PTL suvartota 44 % viso Tailande suvartojamo gamtinių dujų kiekio. |
e) Gamybos pridėtinės išlaidos, PBA išlaidos ir pelnas
|
(184) |
Be 171 konstatuojamojoje dalyje apibendrintų gamybos veiksnių buvo apskaičiuotos ir gamybos pridėtinės išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, šios gamybos pridėtinės išlaidos buvo skaičiuojamos remiantis gamybos pridėtinių išlaidų santykiu, padalytu iš AMTP nurodytų gamybos sąnaudų. Ši procentinė dalis buvo pritaikyta neiškraipytoms produkto gamybos sąnaudoms. |
|
(185) |
PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti Komisija naudojo Tailando gamintojų „Pacific Pipe Co., Ltd.“ (79) ir „Asia Metal Co., Ltd.“ (80) finansinius duomenis. Komisija pirmiausia apskaičiavo kiekvienos iš šių dviejų bendrovių atitinkamus PBA išlaidų ir pelno procentinius dydžius, palyginti su parduotų prekių sąnaudomis. Tada buvo nustatytos vidutinės PBA išlaidos ir pelnas tipiškoje šalyje (svertinis vidurkis pagal bendrovių apyvartą). Viešai paskelbtos audito patikrintos šių bendrovių ataskaitos suinteresuotosioms šalims buvo pateiktos kaip antrojo pranešimo priedas. |
f) Normaliosios vertės skaičiavimas
|
(186) |
Tuo remdamasi Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą kiekvienos pagrindinės rūšies produkto normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis. |
|
(187) |
Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas. Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija rėmėsi AMTP pateikta informacija apie kiekvieno gamybos veiksnio (žaliavų, darbo ir energijos) suvartojimą gaminant peržiūrimąjį produktą. Ši suvartojimo apimtis buvo padauginta iš nustatytų neiškraipytų vieneto sąnaudų Tailande, kaip aprašyta d skirsnyje. |
|
(188) |
Apskaičiuota atskirai dviejų pagrindinių rūšių SVV, t. y. juodųjų vamzdžių ir (arba) vamzdelių ir galvanizuotų vamzdžių ir (arba) vamzdelių, suvartojimo apimtis. Galvanizuoti vamzdžiai ir (arba) vamzdeliai yra juodieji vamzdžiai ir (arba) vamzdeliai, kurie vėliau buvo galvanizuoti juos padengiant cinko sluoksniu. Todėl gaminant galvanizuotą produktą reikia papildomai suvartoti energijos ir darbo, taip pat papildomai naudoti cinką ir sieros rūgštį, kurie visiškai nenaudojami gaminant juoduosius vamzdžius ir (arba) vamzdelius. |
|
(189) |
Antra, Komisija prie neiškraipytų produkto gamybos sąnaudų pridėjo nustatytą gamybos pridėtinių išlaidų procentinį dydį, kaip aprašyta 184 konstatuojamojoje dalyje, kad gautų neiškraipytas bendras gamybos sąnaudas. |
|
(190) |
Galiausiai prie gamybos sąnaudų, nustatytų kaip aprašyta 189 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pridėjo PBA išlaidas ir pelną tipiškoje šalyje, nustatytas kaip paaiškinta 185 konstatuojamojoje dalyje. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštos ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtos PBA išlaidos ir pelnas sudarė atitinkamai 4,3 % ir 3,0 %. |
|
(191) |
Abiejų rūšių produktų normaliosios vertės, apskaičiuotos kaip aprašyta 187–190 konstatuojamosiose dalyse, buvo sumažintos atimant neiškraipytas šalutinių produktų vertes remiantis AMTP pateiktu šalutinių produktų sąrašu. Neiškraipytos šalutinių produktų vertės buvo nustatytos padauginus per PTL parduotus kiekius, kuriuos nurodė AMTP, iš nustatytų neiškraipytų vieneto sąnaudų Tailande, kaip aprašyta d skirsnyje. Dėl tam tikrų šalutinių produktų (cinko pelenų, kietojo cinko) koregavimas atliktas tik siekiant atsižvelgti į normaliąją vertę, nustatytą galvanizuotiems produktams, nes šie šalutiniai produktai gaunami galvanizavimo proceso metu. |
|
(192) |
Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Kadangi nė vienas eksportuojantis gamintojas nebendradarbiavo, normalioji vertė nustatyta visos šalies mastu. |
3.2.2.3. Eksporto kaina
|
(193) |
Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, eksporto kaina nustatyta remiantis Eurostato CIF duomenimis ir pakoreguota pagal gamintojo kainą EXW sąlygomis. Taigi CIF eksporto kaina buvo sumažinta atėmus jūrų frachto bei draudimo sąnaudas (81) ir Kinijos vidaus vežimo išlaidas (82). Juodiesiems ir galvanizuotiems produktams buvo apskaičiuota atskira eksporto kaina. |
3.2.2.4. Palyginimas ir dempingo skirtumas
|
(194) |
Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą palygino kiekvienos rūšies produkto apskaičiuotą normaliąją vertę su pirmiau nustatyta eksporto kaina. |
|
(195) |
Tam tikriems produktams PVM grąžinimo eksporto atveju politiką KLR taiko tik iš dalies. Siekiant užtikrinti, kad normalioji vertė būtų išreikšta tuo pačiu apmokestinimo lygiu kaip eksporto kaina, ji paprastai koreguojama ir padidinama ta peržiūrimojo produkto eksportui taikomo PVM dalimi, kuri Kinijos eksportuojantiems gamintojams nebuvo grąžinta. Tačiau iš Kinijos mokesčių ir muitinės administracijos svetainės statistinių duomenų ir „Transcustoms“ (83) duomenų matyti, kad per PTL už SVV eksportą nustatytas PVM buvo visiškai grąžintas. Todėl PVM koregavimas nebuvo atliktas. |
|
(196) |
Tuo remiantis nustatyta, kad vidutinis svertinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra neigiamas. |
3.2.2.5. Išvada
|
(197) |
Komisija padarė išvadą, kad per PTL peržiūrimasis produktas iš Kinijos nebuvo eksportuojamas dempingo kaina. Tačiau aptariamo importo apimtis buvo labai nedidelė ir sudarė 0,2 % viso ES importo ir 0,1 % Sąjungos rinkos dalies, todėl kainos nelaikytos tipiškomis. Todėl Komisija taip pat nagrinėjo dempingo pasikartojimo tikimybę. |
3.2.3. Dempingo pasikartojimo tikimybė, jei priemonės būtų panaikintos
|
(198) |
Nustačiusi, kad per PTL dempingas nevykdytas, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo pasikartojimo tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos. Buvo analizuojami šie papildomi elementai: eksportas dempingo kaina į trečiąsias šalis, KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, galimybė patekti į kitas rinkas ir Sąjungos rinkos patrauklumas. |
3.2.3.1. Eksportas į trečiąsias šalis
|
(199) |
Remdamasi GTA importo statistiniais duomenimis Komisija nustatė penkis didžiausius SVV importuotojus iš KLR peržiūros tiriamuoju laikotarpiu: Filipinai, Honkongas, Peru, Indonezija ir Singapūras (84). Komisija nusprendė į savo analizę neįtraukti Honkongo, nes, palyginus atitinkamas GTA importo ir eksporto ataskaitas, nustatyta didelių KLR ir Honkongo nurodytos prekybos apimties neatitikimų, ir dėl to, kad Honkongas, atrodo, nėra galutinė Kinijos peržiūrimojo produkto eksporto paskirties vieta. Dėl Kinijos SVV eksporto į likusias keturias pagrindines rinkas, dempingo skaičiavimai atlikti pagal toliau aprašytą metodiką. |
a) Normalioji vertė
|
(200) |
Siekdama įvertinti KLR vykdomą dempingą trečiosiose šalyse, Komisija naudojo tą pačią kaip ir su Sąjungos rinka susijusiame dempingo skaičiavime naudotą normaliąją vertę, apskaičiuotą kaip aprašyta 168–192 konstatuojamosiose dalyse. |
b) Eksporto kaina
|
(201) |
Kadangi Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, tikėtina eksporto į Sąjungą kaina buvo apskaičiuota analizuojant dabartines Kinijos eksporto į trečiąsias šalis kainas, remiantis atitinkamos šalies GTA importo statistiniais duomenimis. |
|
(202) |
Visos keturios aptariamos šalys savo importo vertę nurodė CIF lygmeniu. Todėl Komisija pakoregavo nurodytas kainas, kad apskaičiuotų eksporto kainą EXW sąlygomis, atimdama jūrų frachto ir draudimo sąnaudas (85) ir Kinijos vidaus vežimo išlaidas (86). |
|
(203) |
Pirmiau nurodytame šaltinyje nebuvo nurodytos KLR produktų pristatymo į Peru jūrų frachto ir draudimo sąnaudos. Todėl Komisija nusprendė naudoti tame pačiame šaltinyje nurodytas KLR produktų pristatymo į Čilę kainas. |
c) Palyginimas ir dempingo skirtumai
|
(204) |
Komisija apskaičiuotą normaliąją vertę ir eksporto į trečiąsias šalis kainas palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Kai įmanoma (87), atliktas kiekvienos rūšies produktų (juodųjų ir (arba) galvanizuotų) palyginimas ir nustatyta vidutinė svertinė dempingo suma. |
|
(205) |
Atlikus šį palyginimą nustatytas Kinijos eksporto į keturias šalis dempingo skirtumas visos šalies mastu, išreikštas kaip jų atitinkamų CIF verčių procentinė dalis:
|
3.2.3.2. KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai
|
(206) |
Kadangi Kinijos Vyriausybė ir Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai nustatyti pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remiantis turimais faktais, visų pirma pareiškėjo ir „Huajing Industry Research Institute“ (HIRI) (88) pateikta informacija. |
|
(207) |
Remiantis abiem šaltiniais, KLR gamybos pajėgumai gerokai viršija esamą gamybos apimtį ir vidaus paklausą Kinijos rinkoje. 208 ir 209 konstatuojamosiose dalyse pateikti skaičiai susiję su visa suvirintų vamzdžių ir vamzdelių iš geležies ir plieno gamyba. Pareiškėjas apskaičiavo, kad maždaug 80 % šios produkcijos sudaro „maži vamzdžiai ir vamzdeliai“, kurių išorinis skersmuo yra 406,4 mm arba mažesnis, o tai atitinka peržiūrimąjį produktą. Šis įvertis patvirtintas HIRI ataskaitoje. Nors tikslūs duomenys nėra pateikiami, ataskaitoje nurodoma, kad „dauguma Kinijos suvirintų vamzdžių pramonės gaminamų suvirintų vamzdžių yra mažo skersmens ir storų sienelių produktai“. Todėl Komisija manė, kad gamybos pajėgumų ir faktinės gamybos bei paklausos Kinijos rinkoje neatitikimas, kaip parodyta toliau, yra tipiškas peržiūrimojo produkto atžvilgiu. |
|
(208) |
Remiantis prašyme pateiktais ir vėliau per tyrimą atnaujintais duomenimis, KLR per PTL pagaminta 60 mln. tonų suvirintų vamzdžių ir vamzdelių. HIRI ataskaitoje nurodytas šiek tiek mažesnis skaičius – 56 mln. tonų. Be to, pastarojoje ataskaitoje nurodyta, kad ši gamybos apimtis, net neatsižvelgiant į nepanaudotus pajėgumus, jau viršija vidaus paklausą KLR, kuri vertinama 52,4 mln. tonų. |
|
(209) |
Pareiškėjo teigimu, nepanaudoti peržiūrimojo produkto gamybos pajėgumai KLR sudaro apie 10 mln. tonų. HIRI ataskaitoje nepateikta jokių faktinių pajėgumų duomenų. Tačiau joje aiškiai pabrėžiama perteklinė suvirintų vamzdžių gamyba ir dideli pertekliniai pajėgumai KLR. Ataskaitoje, be kita ko, teigiama, kad „<...> sparčiai vystantis Kinijos pramonei labai padidėjo suvirintų vamzdžių paklausa Kinijoje, tačiau paklausos augimo tempas vis dar yra palyginti nedidelis, t. y. mažesnis už suvirintų vamzdžių gamybos tempą. Dėl to atsirado suvirintų vamzdžių perteklinių pajėgumų. Tai neskatina suvirintų vamzdžių pramonės plėtros. Be to, viena iš perteklinių pajėgumų priežasčių yra ta, kad kai kuriose vidaus pramonės šakose suvirintiems vamzdžiams keliami griežtesni reikalavimai, be kita ko, kokybės reikalavimai, taip pat reikalavimai dėl skersmens ir vamzdžių sienelių. Kinijoje gaminamais suvirintais vamzdžiais neįmanoma patenkinti šių pramonės šakų poreikių ir juos tenka pirkti iš užsienio šalių. Dėl to šiuo metu sumažėjo paklausa ir atitinkamai padidėjo vidaus pertekliniai pajėgumai“. (89) |
|
(210) |
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai turi daug nepanaudotų pajėgumų, kuriuos galėtų panaudoti į Sąjungą eksportuojamiems SVV gaminti, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. |
3.2.3.3. Galimybė patekti į kitas rinkas
|
(211) |
KLR kilmės SVV eksportui taikomos įvairios prekybos apsaugos priemonės ir kiti importo apribojimai. Pagal „Global Trade Alert“ (90) tokios priemonės taikomos Australijoje (antidempingo ir kompensaciniai muitai), Kanadoje (antidempingo ir kompensaciniai muitai), Kolumbijoje (antidempingo priemonės), Meksikoje (antidempingo priemonės), Pakistane (importo draudimas), Tailande (antidempingo priemonės), Turkijoje (apsaugos priemonė) ir JAV (antidempingo priemonės ir 232 skirsnio priemonės). Šios priemonės ne tik riboja Kinijos gamintojų galimybes patekti į pirmiau išvardytas rinkas, bet ir patvirtina, kad Kinijos SVV gamintojai tebevykdo nesąžiningos prekybos praktiką. |
|
(212) |
Todėl Komisija padarė išvadą, kad, jei būtų panaikintos šiuo metu galiojančios priemonės, tikėtina, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai eksportą dempingo kaina nukreiptų į Sąjungą. |
3.2.3.4. Sąjungos rinkos patrauklumas
|
(213) |
Remiantis GTA duomenimis, Kinijos eksportuojantys gamintojai į savo pagrindines trečiąsias rinkas eksportavo 8–21 % mažesnėmis kainomis, palyginti su Sąjungos gamintojų vidutinėmis pardavimo kainomis Sąjungos rinkoje. Atsižvelgiant į šį kainų lygį, eksportas į Sąjungą Kinijos eksportuotojams gali būti daug labiau patrauklesnis nei eksportas į beveik visas kitas šalis. |
|
(214) |
Sąjungos rinka Kinijos gamintojams patraukli ir dėl dydžio – joje iš viso suvartojama daugiau nei 540 000 tonų. |
3.2.3.5. Išvada dėl dempingo pasikartojimo tikimybės
|
(215) |
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nepaisant to, ar peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas dempingas, tikėtina, kad Kinijos vykdomas dempingas ES pasikartotų, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. |
3.2.4. Bendra išvada dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės
|
(216) |
Nors atlikus tyrimą nenustatyta, kad per PTL į Sąjungos rinką iš Kinijos ir toliau buvo importuojama dempingo kainomis, tai neleidžia daryti išvados, kad, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, Kinijos SVV gamintojų nesąžininga kainodara nepasikartotų. |
|
(217) |
Iš tiesų Kinijos eksportas į pagrindines trečiąsias šalis, į kurias orientuojasi Kinijos SVV gamintojai, tebebuvo vykdomas dempingo kainomis. Atsižvelgiant į didelę eksporto į šias šalis apimtį (20 000–93 000 tonų, palyginti su vos 559 tonomis, eksportuojamomis į Sąjungą), šio eksporto kainos laikomos daug tipiškesnėmis galimam dempingui nustatyti. Tebetaikomą nesąžiningą kainodarą taip pat patvirtina kelios galiojančios prekybos apsaugos priemonės, taikomos Kinijos SVV eksportui į kitas šalis. |
|
(218) |
Be to, Komisija nustatė kitų požymių, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, dempingas veikiausiai pasikartotų. |
|
(219) |
KLR nepanaudoti pajėgumai yra labai dideli ir daugiau nei dešimt kartų viršija bendrą Sąjungos suvartojimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Be to, HIRI ataskaitoje nurodyta, kad vien 2018–2019 m. Kinijos suvirintų vamzdžių ir vamzdelių gamybos pajėgumai padidėjo 10 mln. tonų, ir manoma, kad jie toliau didės. |
|
(220) |
Galiausiai Sąjungos rinkos patrauklumas dėl dydžio ir kainų ir tai, kad kitos rinkos tebėra uždarytos dėl apsaugos priemonių, rodo, kad, tikėtina, jog Kinijos eksportas ir nepanaudoti pajėgumai (vėl) būtų nukreipti į Sąjungą, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. |
|
(221) |
Todėl Komisija padarė išvadą, kad yra dempingo pasikartojimo tikimybė, jei priemonės nebūtų pratęstos. |
3.3. Rusija
3.3.1. Pirminės pastabos
|
(222) |
Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu peržiūrimasis produktas buvo toliau importuojamas iš Rusijos, tik gerokai mažesniais kiekiais nei pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu (t. y. nuo 2006 m. liepos mėn. iki 2007 m. birželio mėn.). Remiantis COMEXT (Eurostatas) statistiniais duomenimis, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu SVV importas iš Rusijos sudarė mažiau nei 2 000 tonų, palyginti su daugiau kaip 36 000 tonų per pradinį tiriamąjį laikotarpį (2006 m. liepos mėn. – 2007 m. birželio mėn.). Panašus žemas importo lygis buvo nustatytas per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą. SVV importas iš Rusijos sudarė apie 0,4 % Sąjungos rinkos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 2,7 % rinkos dalimi pradiniu tiriamuoju laikotarpiu ir 0,7 % – ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. |
|
(223) |
Tyrimo inicijavimo metu apie save pranešė ir pareiškė norą bendradarbiauti du Rusijos eksportuojantys gamintojai – „PAO Severstal“ ir TMK. Tačiau vėliau „TMK Group“ pranešė Komisijai, kad neketina pateikti eksportuojančio gamintojo klausimyno atsakymų. |
|
(224) |
Be to, per „PAO Severstal“ pateiktos informacijos nuotolinį duomenų sutikrinimą, kuris buvo atliktas 2020 m. lapkričio 11–13 d., Komisija nustatė esminių ir didelių peržiūrimojo produkto pardavimo vidaus rinkoje duomenų nurodymo trūkumų. Šie trūkumai labai trukdė atlikti įprastą tyrimo procedūrą, susijusią su atitinkamu klausimyno atsakymų skirsniu. Visų pirma, „PAO Severstal“ pateikė neteisingą informaciją, susijusią su nurodytų sandorių skaičiumi, viso pardavimo kiekiu, viso pardavimo verte ir nurodytais koregavimais atsižvelgiant į peržiūrimojo produkto pardavimą vidaus rinkoje nesusijusiems pirkėjams. |
|
(225) |
Lapkričio 13 d. vėlyvą popietę bendrovė pateikė atnaujintą pardavimo vidaus rinkoje duomenų versiją. Tačiau Komisijai nepakako laiko sutikrinti šią atnaujintą versiją ir ją suderinti su kita pateikta informacija. |
|
(226) |
Be to, nurodytas pelnas buvo paskirstytas peržiūrimajam produktui ir įvairiems peržiūrimojo produkto pardavimo srautams, proporcingai pagrįstiems apyvarta. Tai buvo nepriimtina, nes pelną tiesiogiai veikia produkto gamybos sąnaudos, kurios skiriasi nelygu produktas ir produkto rūšis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad 224 konstatuojamojoje dalyje minėtos klaidos taip pat turėjo įtakos nurodytai peržiūrimojo produkto apyvartai, pelno duomenys taip pat turėjo būti peržiūrėti remiantis pardavimo vidaus rinkoje analizės rezultatais. |
|
(227) |
Komisija nusprendė, kad šie dideli ir rimti trūkumai labai trukdė normaliai tyrimo procedūrai, susijusiai su šiuo klausimyno skirsniu. Todėl Komisija pranešė „PAO Severstal“, kad nustatydama pardavimą vidaus rinkoje ir skaičiuodama normaliąją vertę ketina pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį remtis turimais faktais. |
|
(228) |
Kadangi joks kitas Rusijos peržiūrimojo produkto gamintojas nebendradarbiavo ir nepateikė klausimyno atsakymų, Komisija pranešė Rusijos Federacijos valdžios institucijoms apie savo ketinimą skaičiuojant normaliąją vertę remtis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir savo išvadas dėl dempingo ir dempingo tęsimosi ir (arba) pasikartojimo tikimybės visų Rusijos eksportuojančių gamintojų atžvilgiu pagrįsti turimais faktais. |
|
(229) |
Komisija negavo jokių pastabų ar prašymų, kad šiuo klausimu įsikištų bylas nagrinėjantis pareigūnas. |
|
(230) |
Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį išvados dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės buvo pagrįstos turimais faktais, visų pirma normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis „PAO Severstal“ pateikta informacija, kuri buvo sutikrinta ir nustatyta, kad ji teisingai pateikta. |
3.3.2. Importo dempingo kaina tęsimasis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu
3.3.2.1. Normalioji vertė
|
(231) |
Kaip minėta 230 konstatuojamojoje dalyje, Rusijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, todėl normaliajai vertei nustatyti Komisija turėjo remtis turimais faktais. Šiuo tikslu remtasi iš dalies bendradarbiaujančio Rusijos gamintojo pateikta informacija. |
|
(232) |
Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį normalioji vertė apskaičiuota prie iš dalies bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidutinių svertinių panašaus produkto gamybos sąnaudų pagal PKN per peržiūros tiriamąjį laikotarpį pridėjus:—
|
|
(233) |
Neturėdama jokių kitų patikimų ir patikrintų pelno duomenų, Komisija naudojo bendrovės nurodytą pelną, net jei buvo nustatyta, kad jis buvo neteisingai paskirstytas, kaip paaiškinta 226 konstatuojamojoje dalyje. Naudotas pelno dydis atitinka bendrą bendrovės pelną (visų produktų atveju), nurodytą audito patikrintose ataskaitose, todėl jis buvo laikomas patikimiausiu lyginamuoju dydžiu. Be to, teisingas pelnas neišvengiamai būtų buvęs didesnis už bendrovės nurodytą pelną. Nagrinėjamuoju atveju, atsižvelgiant į tai, kad dempingo skirtumas, kaip toliau paaiškinta 238 konstatuojamojoje dalyje, jau buvo pakankamai didelis, kad būtų galima patvirtinti, jog peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vykdytas dempingas, dempingo skirtumo padidėjimas dėl šio koregavimo nėra reikšmingas šios peržiūros rezultatui. |
|
(234) |
Prireikus buvo pakoreguotos gamybos sąnaudos. |
3.3.2.2. Eksporto kaina
|
(235) |
Rusijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, todėl eksporto kainai nustatyti Komisija turėjo remtis turimais faktais. Vienintelio iš dalies bendradarbiaujančio Rusijos gamintojo pateiktos informacijos nebuvo galima naudoti, nes šis gamintojas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu peržiūrimojo produkto į ES neeksportavo. |
|
(236) |
Todėl eksporto kaina nustatyta remiantis Eurostato CIF lygmens duomenimis, pakoreguotais pagal gamintojo kainą EXW sąlygomis. Taigi CIF eksporto kaina buvo sumažinta atėmus frachto bei draudimo sąnaudas (91) ir Rusijos vidaus vežimo išlaidas (92). |
3.3.2.3. Palyginimas
|
(237) |
Komisija normaliąją vertę ir peržiūrimojo produkto eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis. |
|
(238) |
Atlikus šį palyginimą nustatytas Rusijos eksporto į ES dempingo skirtumas visos šalies mastu, išreikštas kaip 12,4 % CIF vertės procentinė dalis. Todėl padaryta išvada, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi. |
3.3.2.4. Išvada
|
(239) |
Taigi, Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Rusija toliau vykdė dempingą. Tačiau, kadangi aptariamo importo apimtis buvo labai nedidelė ir sudarė 0,7 % viso ES importo ir 0,4 % Sąjungos rinkos dalies, Komisija taip pat nagrinėjo dempingo pasikartojimo tikimybę. |
|
(240) |
Atskleidus faktus Rusijos Federacijos valdžios institucijos teigė, kad negalima aiškiai nustatyti, jog yra tikimybė, kad Rusijos eksportuotojų vykdomas dempingas tęstųsi, nes dempingo nustatymas per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą ir per pradinį tyrimą neatitiko PPO taisyklių. |
|
(241) |
Savo pastabose Rusijos valdžios institucijos tvirtino, kad gamtinių dujų sąnaudų koregavimas, kurį Komisija atliko per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą ir pradinį tyrimą, yra nesuderinamas su ADS 2 straipsnio 2.2.1.1, 2.2.1 ir 2.2 dalimis ir išvadomis, padarytomis šiose PPO bylose: ES. Biodyzelinas (Argentina) (angl. ES – Biodiesel (Argentina)), Ukraina. Amonio nitratas (angl. Ukraine – Ammonium Nitrate) ir ES. Sąnaudų koregavimo metodai (angl. ES – COST Adjustment Methodologies). Rusijos valdžios institucijos konkrečiai nurodė pastarosios ataskaitos, paskelbtos 2020 m. liepos 24 d. (93) (DS494 ataskaita), išvadas, t. y. kad tariamas Rusijos valstybės kišimasis ir (arba) rinkos iškraipymai nebuvo tinkamas pagrindas daryti išvadą, kad eksportuojančių gamintojų įrašai tinkamai neatspindėjo sąnaudų, susijusių su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu. |
|
(242) |
Šią pastabą teko atmesti dėl toliau išvardytų priežasčių. Pirma, dėl DS494 ataskaitoje pateiktų išvadų pradėta apeliacinė procedūra, todėl kolegijos išvados dar nėra galutinės. Antra, kaip nurodyta 232 konstatuojamojoje dalyje, per šį tyrimą normaliąją vertę Komisija nustatė naudodama panašaus produkto gamybos sąnaudas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, kurias nurodė iš dalies bendradarbiaujantis Rusijos eksportuojantis gamintojas, netaikydama jokio sąnaudų koregavimo. |
3.3.3. Dempingo pasikartojimo tikimybė, jei priemonės būtų panaikintos
|
(243) |
Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo pasikartojimo tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos. Buvo analizuojami šie papildomi elementai: eksportas dempingo kaina į trečiąsias šalis, Rusijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai ir Sąjungos rinkos patrauklumas. |
3.3.3.1. Eksportas į trečiąsias šalis
a) Normalioji vertė
|
(244) |
Normalioji vertė buvo apskaičiuota, kaip paaiškinta 232 konstatuojamojoje dalyje. |
b) Eksporto kaina
|
(245) |
Eksporto kaina buvo nustatyta remiantis iš dalies bendradarbiaujančio Rusijos gamintojo pardavimo kitoms trečiosioms šalims kainomis. |
c) Palyginimas ir dempingo skirtumas
|
(246) |
Komisija apskaičiuotą normaliąją vertę ir vidutines eksporto į trečiąsias šalis kainas palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Atliktas kiekvienos rūšies produktų palyginimas ir nustatyta vidutinė svertinė dempingo suma. |
|
(247) |
Atlikus šį palyginimą nustatytas Rusijos eksporto į trečiąsias šalis dempingo skirtumas visos šalies mastu, išreikštas kaip 4,3 % CIF vertės procentinė dalis. |
3.3.3.2. Rusijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai
|
(248) |
Kadangi Rusijos eksportuojantys gamintojai bendradarbiavo labai nedaug, Rusijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai buvo nustatyti remiantis turimais faktais ir visų pirma pareiškėjo ir vienintelio iš dalies bendradarbiaujančio Rusijos gamintojo pateikta informacija. |
|
(249) |
Remiantis pareiškėjo pateikta „Metal Expert“ paskelbta informacija, bendri peržiūrimojo produkto gamybos pajėgumai Rusijoje viršija 8 mln. tonų. Pareiškėjas apskaičiavo, kad Rusijos gamintojų nepanaudoti pajėgumai sudaro apie 1 mln. tonų, kurių vidaus rinka negali absorbuoti. Be to, Rusijoje yra bent 11 peržiūrimojo produkto gamintojų, o vien vienintelio bendradarbiaujančio gamintojo turimi nominalūs gamybos pajėgumai viršija bendrą Sąjungos suvartojimą. |
|
(250) |
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Rusijos eksportuojantys gamintojai turi daug nepanaudotų pajėgumų, kuriuos jie galėtų panaudoti į Sąjungą eksportuojamiems SVV gaminti, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. |
3.3.3.3. Sąjungos rinkos patrauklumas
|
(251) |
Atlikus tyrimą nustatyta, kad Rusijos eksportuojantis gamintojas į savo pagrindines trečiąsias rinkas eksportavo maždaug 29 % mažesnėmis kainomis, palyginti su Sąjungos gamintojų vidutinėmis pardavimo kainomis Sąjungos rinkoje. Atsižvelgiant į šį kainų lygį, eksportas į Sąjungą Rusijos eksportuotojams gali būti daug labiau patrauklesnis nei eksportas į visas kitas šalis. |
|
(252) |
Sąjungos rinka patraukli ir dėl geografinio artumo ir dydžio – joje iš viso suvartojama 541 000 tonų. |
|
(253) |
Atskleidus faktus Rusijos valdžios institucijos nesutiko su Komisijos nuomone dėl Sąjungos rinkos patrauklumo Rusijos eksportuotojams. Jų nuomone, Rusijos gamintojai daugiau dėmesio skiria augančiai vidaus rinkai ir pagrindinėms eksporto rinkoms (NVS šalims (94)), kurios yra patrauklios dėl to, kad jose netaikomi importo muitai. |
|
(254) |
Komisija su tokia nuomone nesutiko. Pirma, kaip paaiškinta 238 ir 251 konstatuojamosiose dalyse, pardavimo kainos Sąjungos rinkoje Rusijos gamintojams yra daug patrauklesnės už vidaus rinkos ir eksporto į kitas trečiąsias šalis kainas. Antra, kaip sutiko pačios Rusijos valdžios institucijos, netaikant muitų padidėja eksporto rinkos patrauklumas, todėl, jei priemonės būtų panaikintos, Rusijos gamintojai turėtų didelę paskatą nukreipti savo eksportą į Sąjungos rinką. |
3.3.3.4. Išvada dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės
|
(255) |
Atlikus tyrimą nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš Rusijos į Sąjungos rinką ir toliau importuota dempingo kaina. |
|
(256) |
Be to, atlikus tyrimą įrodyta, kad Rusijos eksportas į pagrindines trečiosios šalies rinkas taip pat buvo vykdomas dempingo kaina. |
|
(257) |
Komisija taip pat nustatė kitų įrodymų, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, dempingas veikiausiai pasikartotų. |
|
(258) |
Rusija turi labai daug nepanaudotų pajėgumų, kurie viršija bendrą Sąjungos suvartojimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Be to, remiantis pareiškėjo pateikta informacija, Rusijos SVV gamybos pajėgumai 2018–2019 m. padidėjo beveik 1 mln. tonų. |
|
(259) |
Rusijos valdžios institucijos nesutiko su pareiškėjo pateiktu Rusijos nepanaudotų pajėgumų skaičiavimu, nes, jų nuomone, nebuvo atsižvelgta į tai, kad kai kurios gamyklos gali gaminti ir gamino kitus produktus nei nagrinėjamasis produktas, reiškia nepanaudoti pajėgumai yra gerokai mažesni. |
|
(260) |
Šiuo atžvilgiu Komisija atsižvelgė į kitus produktus, kurie gali būti gaminami toje pačioje gamybos linijoje. Tačiau patvirtinama, kad bendri nominalūs nagrinėjamojo produkto pajėgumai Rusijoje yra tokie, kaip apskaičiuota 258 konstatuojamojoje dalyje. Todėl Komisija padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į Sąjungos rinkos patrauklumą, tikėtina, kad Rusijos gamintojai pakeis savo produktų asortimentą ir padidins peržiūrimojo produkto gamybos pajėgumus, jei bus leista nebetaikyti priemonių. |
|
(261) |
Galiausiai Sąjungos rinkos patrauklumas dėl dydžio ir kainų, kaip aprašyta pirmiau, rodo, jog yra tikimybė, kad Rusijos eksportas ir nepanaudoti pajėgumai būtų (vėl) nukreipti į Sąjungą, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. |
|
(262) |
Todėl Komisija padarė išvadą, kad, jei priemonės nebūtų pratęstos, yra tikimybė, kad dempingas pasikartotų. |
4. ŽALA
4.1. Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba
|
(263) |
Panašų produktą nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino 12 gamintojų, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – 11 gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje. |
|
(264) |
Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 291 704 tonos. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, t. y. pareiškėjo pateiktais duomenimis (95). Kaip nurodyta 15 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kurie pagamino apie 40 % viso panašaus produkto Sąjungoje. |
4.2. Sąjungos suvartojimas
|
(265) |
Komisija Sąjungos suvartojimą apskaičiavo remdamasi Sąjungos pramonės Sąjungos rinkai skirtos produkcijos pardavimo apimtimi ir iš Eurostato gautais statistiniais importo į Sąjungos rinką apimties duomenimis. |
|
(266) |
Sąjungos suvartojimo raida: 2 lentelė Sąjungos suvartojimas (tonos) (96)
|
||||||||||||||||||||
|
(267) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas didėjo. 2018 m. jis padidėjo 15 procentinių punktų, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, palyginti tu 2018 m., sumažėjo 7 procentiniais punktais. Apskritai Sąjungos suvartojimas nuo 2016 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio padidėjo 8 %. |
4.3. Importas iš nagrinėjamųjų šalių
4.3.1. Importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis ir rinkos dalis
|
(268) |
Komisija importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Importo rinkos dalis nustatyta remiantis Sąjungos suvartojimu, kaip nurodyta 266 konstatuojamojoje dalyje. |
|
(269) |
Importo iš nagrinėjamosios šalies ir jo rinkos dalies raida: 3 lentelė Importo apimtis (tonos) ir rinkos dalis (97)
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(270) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu peržiūrimojo produkto importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis buvo nedidelė. Nors importas iš Rusijos ir KLR nuo 2016 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio padidėjo, šių dviejų šalių rinkos dalis išliko labai maža (mažiau nei 1 %), o importo iš Baltarusijos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo mažesnė nei 0,0033 %. |
4.3.2. Importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos ir priverstinis kainų mažinimas
4.3.2.1. Kainos
|
(271) |
Komisija vidutines importo kainas nustatė remdamasi Eurostato statistiniais duomenimis. |
|
(272) |
Importo iš nagrinėjamųjų šalių vidutinės svertinės kainos raida: 4 lentelė Importo kainos (EUR/t) (98)
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(273) |
Nuo 2016 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio padidėjo vidutinė vieneto importo iš Rusijos kaina. Ši kainų raida atitinka bendrą peržiūrimojo produkto kainų raidą (taip pat žr. 5 ir 9 lenteles). |
|
(274) |
Atsižvelgiant į labai mažą importo iš KLR ir Baltarusijos apimtį, šio importo kainų nebuvo įmanoma prasmingai analizuoti. |
4.3.2.2. Priverstinis kainų mažinimas
|
(275) |
Atsižvelgiant į tai, kad KLR eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, ir į labai mažą importo į Sąjungą iš KLR apimtį, nebuvo galima nustatyti patikimų importo kainų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Tokiomis aplinkybėmis priverstinį kainų mažinimą dėl importo iš KLR peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Komisija nustatė lygindama:
|
|
(276) |
Kalbant apie importą iš Rusijos, manyta, kad importo apimtis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo pakankama, kad būtų galima teisingai įvertinti būsimą kainodarą, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Atsižvelgdama į tai, kad Rusijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, kaip paaiškinta 235 konstatuojamojoje dalyje, Komisija importo kainai nustatyti naudojo Eurostato CIF lygmens duomenis. Iš dalies bendradarbiaujantis Rusijos eksportuojantis gamintojas gamino tik juoduosius SVV, o eksportą į Sąjungą Eurostato duomenimis sudaro beveik tik juodieji SVV. Todėl palyginimas buvo atliktas tik dėl juodųjų SVV. Priverstinį kainų mažinimą dėl importo iš Rusijos per peržiūros tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:
|
|
(277) |
Atsižvelgiant į labai mažą importo iš Baltarusijos į Sąjungą apimtį, nebuvo galima nustatyti patikimų importo į Sąjungą kainų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Todėl Komisija naudojo Baltarusijoje pagaminto ir trečiųjų šalių rinkose, visų pirma Rusijoje, kuri yra pagrindinė eksporto rinka, parduodamo peržiūrimojo produkto kainas. Kaip paaiškinta 60 konstatuojamojoje dalyje, galvanizuotų SVV eksporto apimtis buvo nedidelė, o kainų tendencija buvo nenuosekli. Todėl palyginimas buvo atliktas tik dėl negalvanizuotų SVV, kurie apima juoduosius SVV ir kitus SVV. Priverstinį kainų mažinimą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:
|
|
(278) |
Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nagrinėjamosios šalims nustatytas 6,2–23,5 % priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas. |
4.4. Importas iš trečiųjų šalių, išskyrus Rusiją, Baltarusiją ir KLR
|
(279) |
Peržiūrimasis produktas iš trečiųjų šalių, išskyrus Rusiją, Baltarusiją ir KLR, daugiausia importuotas iš Turkijos, Indijos ir Šiaurės Makedonijos Respublikos. |
|
(280) |
(Bendros) importo apimties, taip pat peržiūrimojo produkto importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalies ir kainų tendencijų raida: 5 lentelė Importas iš trečiųjų šalių (100)
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(281) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo peržiūrimojo produkto importas iš Turkijos. Šio importo rinkos dalis nuo 2016 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio padidėjo 13 procentinių punktų arba maždaug 100 %. Importas iš Indijos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo, tačiau jo rinkos dalis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu išliko didelė, t. y. 9 %. Importas iš Šiaurės Makedonijos Respublikos išliko pastovus, jam teko 4 % rinkos dalis. Nuo 2016 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio bendras importas iš trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąsias šalis, padidėjo 30 % ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jam teko 50 % rinkos dalis, palyginti su 42 % 2016 m. |
|
(282) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo vidutinės importo iš trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąsias šalis, pardavimo kainos. Ši tendencija atitinka 4 lentelėje nurodytą importo iš nagrinėjamųjų šalių tendenciją ir 9 lentelėje nurodytą Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kainos tendenciją. |
4.5. Sąjungos pramonės ekonominė padėtis
4.5.1. Bendrosios pastabos
|
(283) |
Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei. |
|
(284) |
Kaip minėta 15 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai įvertinti atlikta atranka. |
|
(285) |
Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi pareiškėjo pateiktais su visais Sąjungos gamintojais susijusiais duomenimis. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi klausimyno atsakymuose pateiktais su atrinktais Sąjungos gamintojais susijusiais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį. |
|
(286) |
Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo. |
|
(287) |
Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą. |
4.5.2. Makroekonominiai rodikliai (101)
4.5.2.1. Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas
|
(288) |
Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 6 lentelė Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(289) |
Nors Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 8 procentiniais punktais, kaip minėta 267 konstatuojamojoje dalyje, panašaus produkto gamybos apimtis per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 319 525 tonų 2016 m. iki 291 704 tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, t. y. sumažėjo 9 procentiniais punktais. Taigi, Sąjungos pramonė nepasinaudojo padidėjusiu Sąjungos suvartojimu. |
|
(290) |
Gamybos apimtis iš esmės sumažėjo didėjant konkurencijai, su kuria susiduria Sąjungos pramonė dėl trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąsias šalis, kilmės peržiūrimojo produkto importo. Kaip paaiškinta 281 ir 282 konstatuojamosiose dalyse, nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo importo iš trečiųjų šalių, visų pirma Turkijos, apimtis. Importo iš trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąsias šalis, rinkos dalis nuo 2016 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio padidėjo 8 procentiniais punktais. Bendra importo iš šių šalių apimtis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo 273 088 tonos, o tai sudarė 50 % rinkos dalį, tuo tarpu bendra importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis per tą patį laikotarpį buvo tik 2 475 tonos, o tai sudarė mažesnę nei 0,5 % rinkos dalį. |
|
(291) |
Nors gamybos pajėgumai per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo pastovūs, pajėgumų naudojimas sumažėjo nuo 40 % iki 37 %, kaip ir gamybos apimtis. |
4.5.2.2. Pardavimo apimtis ir rinkos dalis
|
(292) |
Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 7 lentelė Pardavimo apimtis ir rinkos dalis
|
||||||||||||||||||||||||||||||
|
(293) |
Sąjungos pramonės produkcijos pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje apimtis keitėsi taip pat kaip gamybos apimtis ir nuo 2016 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio sumažėjo 8 procentiniais punktais. Sąjungos pramonės rinkos dalis taip pat sumažėjo nuo 58 % 2016 m. iki 49 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, o tai atitinka importo iš trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąsias šalis, rinkos dalies padidėjimą (8 procentiniais punktais). |
|
(294) |
Taigi, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir jos rinkos dalis sumažėjo dėl padidėjusio importo iš trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąsias šalis. |
4.5.2.3. Augimas
|
(295) |
Nors nuo 2016 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio Sąjungos suvartojimas padidėjo 8 %, pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje apimtis sumažėjo taip pat 8 %, todėl Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 9 procentiniais punktais. Taigi, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė neaugo. |
4.5.2.4. Užimtumas ir našumas
|
(296) |
Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 8 lentelė Užimtumas ir našumas
|
||||||||||||||||||||||||||||||
|
(297) |
Sąjungos pramonės darbuotojų, susijusių su peržiūrimojo produkto gamyba, skaičius nuo 2016 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio sumažėjo 3 %. Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, išreiškiamas kaip vieno darbuotojo našumas (tonomis), per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 6 %. |
|
(298) |
Darbuotojų skaičius sumažėjo dėl to, kad sumažėjo gamybos apimtis, o tai taip pat susiję su Sąjungos pramonės produktų pardavimo ir jų paklausos sumažėjimu. Našumo sumažėjimą galima paaiškinti tuo, kad gamybos apimtis sumažėjo daugiau nei sumažėjo darbuotojų skaičius. |
4.5.2.5. Dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo
|
(299) |
239 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Rusija toliau vykdė dempingą. Komisija taip pat padarė išvadą, kad, jei priemonės nebūtų pratęstos, yra tikimybė, kad Baltarusijos ir KLR vykdomas dempingas pasikartotų. |
|
(300) |
Kartu importo iš nagrinėjamųjų šalių lygis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo labai mažas ir sudarė tik 0,45 % Sąjungos suvartojimo. Todėl faktinio dempingo skirtumo dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo gana nedidelis. |
|
(301) |
Iš išnagrinėtų makroekonominių rodiklių matyti, kad, nepaisant nuo 2008 m. galiojančių antidempingo priemonių, Sąjungos pramonės ekonominė padėtis tebėra labai nestabili ir žalinga. Taigi, nenustatyta, kad Sąjungos pramonė būtų atsigavusi nuo buvusio dempingo, ir ji tebėra labai pažeidžiama dėl importo dempingo kainomis į Sąjungos rinką žalingo poveikio. |
4.5.3. Mikroekonominiai rodikliai (102)
4.5.3.1. Kainos ir kainoms poveikį darantys veiksniai
|
(302) |
Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 9 lentelė Pardavimo kainos Sąjungoje
|
||||||||||||||||||||||||||||||
|
(303) |
Vidutinės Sąjungos pramonės vieneto pardavimo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu didėjo. Nuo 2016 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio kainos padidėjo 18 %. Peržiūrimasis produktas yra prekė ir jos pardavimo kaina priklauso nuo pagrindinės žaliavos – karštai valcuotų ritinių – kainos, kuri sudaro daugiau nei 50 % gamybos sąnaudų. Pardavimo kainos padidėjo iš dalies dėl gamybos sąnaudų raidos – jos nuo 2016 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio padidėjo 25 %. Tačiau vidutinė pardavimo kaina nepadidėjo taip pat greitai kaip vieneto gamybos sąnaudos, kurios, be to, per nagrinėjamąjį laikotarpį nuolat buvo didesnės už vidutinę pardavimo kainą. Šią tendenciją lemia padidėjusi žaliavų kaina ir padidėjusi konkurencija su importu, dėl ko daromas spaudimas Sąjungos pramonės pardavimo kainoms. |
4.5.3.2. Darbo sąnaudos
|
(304) |
Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 10 lentelė Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos
|
||||||||||||||||||||
|
(305) |
Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos pirmiausia 2016–2017 m. mažėjo, o 2018 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu laipsniškai didėjo. Nuo 2016 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos padidėjo 8 %. |
4.5.3.3. Atsargos
|
(306) |
Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 11 lentelė Atsargos
|
||||||||||||||||||||
|
(307) |
Nuo 2016 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio Sąjungos pramonės atsargos mažėjo. Pirmiausia 2016–2017 m. jos sumažėjo 40 %, o 2018 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu laipsniškai didėjo, tačiau liko mažesnės nei 2016 m. Apskritai atsargos nuo 2016 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio sumažėjo 15 %. |
4.5.3.4. Pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą
|
(308) |
Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 12 lentelė Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
a) Pelningumas
|
(309) |
Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. |
|
(310) |
2016 m. Sąjungos pramonės pelno dydis buvo neigiamas (– 6 %), o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jis dar sumažėjo ir buvo – 11 %. Sąjungos pramonės pelno dydis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo neigiamas dėl to, kad vieneto gamybos sąnaudos nuolat buvo didesnės už vidutinę peržiūrimojo produkto pardavimo kainą. Kaip matyti iš 9 lentelės, skirtumas tarp vieneto gamybos sąnaudų ir vidutinės pardavimo kainos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dar labiau padidėjo. Tokia padėtis paaiškinama tuo, kad, kadangi peržiūrimasis produktas yra prekė, jo pardavimo kaina priklauso nuo pagrindinės žaliavos (karštai valcuotų ritinių) kainos ir konkurencijos rinkoje. Pastebėta, kad dėl padidėjusios konkurencijos su importu iš trečiųjų šalių (dėl jo apimties ir mažų kainų) Sąjungos pramonė negalėjo nustatyti tokio dydžio pardavimo kainų, kurios galėtų bent padengti gamybos sąnaudas. |
b) Pinigų srautas
|
(311) |
Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynasis pinigų srautas iš pradžių 2017 m. padidėjo, o 2018 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vėl sumažėjo iki – 8 mln. EUR. Šį sumažėjimą iš esmės galima paaiškinti tuo, kad sumažėjo pelningumas, kaip aprašyta 310 konstatuojamojoje dalyje. |
c) Investicijos ir investicijų grąža
|
(312) |
Nuo 2016 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio investicijos sumažėjo 15 %, o tai rodo sunkią Sąjungos pramonės finansinę padėtį. Investicijų grąža, išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelnu, per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo nuo – 18 % iki – 41 %, taigi atitiko pelningumo tendenciją. |
4.6. Išvada dėl žalos
|
(313) |
Iš mikroekonominių ir makroekonominių rodiklių raidos nagrinėjamuoju laikotarpiu matyti, kad Sąjungos pramonės finansinė padėtis pablogėjo. Apibendrinant, visų ekonominių rodiklių tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu blogėjo. |
|
(314) |
Sumažėjo gamybos ir pardavimo apimtis, o tai turėjo neigiamos įtakos užimtumui ir našumui, taip pat pelningumui. Dėl padidėjusios konkurencijos su importu iš trečiųjų šalių ir šio importo daromo spaudimo kainoms Sąjungos pramonės pelningumas toliau mažėjo. Dėl to peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pelno dydis buvo neigiamas, tiksliau – 11 %. Pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža taip pat sumažėjo, todėl Sąjungos pramonei buvo sunku padidinti kapitalą ir investuoti. |
|
(315) |
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje. |
|
(316) |
Komisija vertino, ar yra priežastinis ryšys tarp importo iš nagrinėjamųjų šalių ir Sąjungos pramonei padarytos žalos. |
|
(317) |
Importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo labai maža, o bendra importo iš šių šalių rinkos dalis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė tik 0,43 %. |
|
(318) |
Kartu didelis importo mažomis kainomis iš trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąsias šalis, pavyzdžiui, Turkijos, Indijos ir Šiaurės Makedonijos Respublikos, antplūdis darė didelį spaudimą Sąjungos pramonės pardavimo kainoms ir apimčiai. Pavyzdžiui, vidutinė Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams kaina peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo 778 EUR už toną, tuo tarpu vidutinė iš Turkijos importuojamų produktų pardavimo kaina buvo 626 EUR už toną, o iš Šiaurės Makedonijos Respublikos importuojamų produktų – 574 EUR už toną. Be to, importo iš kitų šalių, išskyrus nagrinėjamąsias šalis, rinkos dalis 2016–2019 m. padidėjo nuo 42 % iki 50 %. |
|
(319) |
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei negalėjo būti padaryta dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių, nes šio importo apimtis buvo labai nedidelė. |
|
(320) |
Todėl Komisija toliau nagrinėjo žalos, kurią iš pradžių darė importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių, pasikartojimo tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos. |
5. ŽALOS, KURIĄ IŠ PRADŽIŲ DARĖ IMPORTAS DEMPINGO KAINA IŠ NAGRINĖJAMŲJŲ ŠALIŲ, PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ, JEI PRIEMONĖS BŪTŲ PANAIKINTOS
|
(321) |
315 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei daryta materialinė žala. 319 konstatuojamojoje dalyje Komisija taip pat nustatė, kad materialinė žala Sąjungos pramonei negalėjo būti padaryta dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių. Todėl pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija vertino, ar yra tikimybė, kad žala, kurią iš pradžių darė importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių, pasikartotų, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. |
|
(322) |
Siekdama nustatyti, ar yra tikimybė, kad žala, kurią iš pradžių darė importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių, pasikartotų, Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: 1) nepanaudotus pajėgumus nagrinėjamosiose šalyse ir Sąjungos rinkos patrauklumą ir 2) galimo importo iš šių šalių ir jo kainų lygio poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. |
5.1. Nepanaudoti pajėgumai nagrinėjamosiose šalyse ir Sąjungos rinkos patrauklumas
|
(323) |
Kaip jau aprašyta 78, 210 ir 250 konstatuojamosiose dalyse, Baltarusijos, KLR ir Rusijos eksportuojantys gamintojai turi daug nepanaudotų pajėgumų, kurie kartu gerokai viršija esamą gamybos apimtį ir vidaus paklausą šiose šalyse (103), o jei būtų leista nebetaikyti priemonių, šie nepanaudoti pajėgumai galėtų būti naudojami eksportui į Sąjungą skirtam peržiūrimajam produktui gaminti. |
|
(324) |
Kaip aprašyta 205 ir 213 konstatuojamosiose dalyse, Kinijos eksportuojantys gamintojai į savo pagrindines trečiąsias rinkas eksportavo dempingo kaina, kuri yra vidutiniškai 8–21 % mažesnė, palyginti su Sąjungos gamintojų vidutinėmis pardavimo kainomis Sąjungos rinkoje. 251 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada, kad buvo nustatyta, jog Rusijos eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo maždaug 29 % mažesnės už Sąjungos gamintojų kainas Sąjungos rinkoje. Galiausiai 82 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad Baltarusijos eksportuojantys gamintojai į savo pagrindinę trečiąją rinką (Rusiją) eksportavo maždaug 5 % mažesnėmis kainomis, palyginti su Sąjungos gamintojų vidutinėmis pardavimo kainomis Sąjungos rinkoje. Todėl, atsižvelgiant į Baltarusijos, KLR ir Rusijos eksporto į kitas trečiąsias rinkas kainų lygį, Baltarusijos, Kinijos ir Rusijos eksportuotojams gali būti daug patraukliau eksportuoti į Sąjungą. Todėl galima pagrįstai tikėtis, kad, jeigu būtų panaikintos priemonės, Baltarusijos, Kinijos ir Rusijos eksportuojantys gamintojai vėl pradėtų eksportuoti didelį peržiūrimojo produkto kiekį į Sąjungą. Šią tikimybę dar labiau sustiprina tai, kad šiose šalyse yra daug nepanaudotų pajėgumų. |
5.2. Galimo importo iš nagrinėjamųjų šalių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai, jei būtų leista nebetaikyti priemonių
|
(325) |
Kaip paaiškinta 4.3.2.2 skirsnyje, Komisija atliko priverstinio kainų mažinimo analizę neįtraukdama antidempingo priemonių, kad nustatytų, kokį poveikį importas iš nagrinėjamųjų šalių darytų Sąjungos pramonei, jei priemonės būtų panaikintos. |
|
(326) |
278 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą nagrinėjamosioms šalims nustatytas 6,2–23,5 % priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas. |
|
(327) |
Be to, Komisija atliko modeliavimą, kad geriau įvertintų tikėtiną importo iš nagrinėjamųjų šalių poveikį Sąjungos pramonės finansinei padėčiai. Šiuo atžvilgiu Komisija darė prielaidą, kad nagrinėjamųjų šalių eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportuotų tokį patį kiekį, kokį eksportavo prieš nustatant priemones (t. y. iš viso 250 559 tonas), ir kad Sąjungos suvartojimas liktų toks pat kaip peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (t. y. 541 409 tonos). Komisija taip pat darė prielaidą, kad 50 % viso importo iš šių šalių paveiktų Sąjungos pramonę, o likę 50 % – importą iš kitų trečiųjų šalių, nes rinkos dalys yra panašaus dydžio. Galiausiai Komisija darė prielaidą, kad Sąjungos pramonė taikytų tas pačias pardavimo kainas kaip peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, nes ji jau patiria nuostolių. |
|
(328) |
Šio modeliavimo rezultatai rodo, kad tikėtina, jog Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis Sąjungos rinkoje sumažės. Tai turėtų įtakos bendram pramonės pelningumui, kuris sumažėtų nuo – 11 % iki – 25 %. |
|
(329) |
Tai konservatyvi analizė atsižvelgiant į tai, kad importo iš kitų trečiųjų šalių vidutinės pardavimo kainos yra mažesnės už Sąjungos pramonės vidutinę pardavimo kainą. Tai reiškia, kad veikiausiai pirmiausia padidėtų peržiūrimojo produkto importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis, dėl kurios sumažėtų Sąjungos pramonės rinkos dalis, o vėliau ir eksporto iš kitų trečiųjų šalių į Sąjungą rinkos dalis. Dėl to Sąjungos pramonės pelningumas dar labiau sumažėtų. |
|
(330) |
Po faktų atskleidimo Baltarusijos Vyriausybė teigė, kad atsižvelgiant į tai, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį, „kai atliekant antidempingo tyrimą tuo pat metu nagrinėjamas importas daugiau kaip iš vienos valstybės, tokio importo poveikis vertinamas bendrai tik tuomet, jei nustatoma, kad <...> importo iš kiekvienos valstybės kiekis nėra nereikšmingas“, ir kad 2019 m. importas iš Baltarusijos, KLR ir Rusijos buvo nereikšmingas, modeliavimo išvados turėtų būti išbrauktos iš šio reglamento. |
|
(331) |
Komisija pažymėjo, kad pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalis susijusi su faktinio importo poveikio Sąjungos pramonei vertinimu siekiant per antidempingo tyrimą nustatyti žalą, o Komisijos 327–329 konstatuojamosiose dalyse aprašytas modeliavimas yra susijęs su žalos, kurią iš pradžių darė importas iš nagrinėjamųjų šalių, pasikartojimo tikimybės nustatymu, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Siekiant įvertinti galimą tokio importo poveikį Sąjungos pramonei, modeliavimą sudaro hipotetinis scenarijus, pagal kurį daroma prielaida, kad nagrinėjamosios šalys eksportuotų tokį patį kiekį, kokį eksportavo prieš nustatant priemones. Tas kiekis nebuvo nereikšmingas (104). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalis netaikoma atliktam modeliavimui ir kad galima importo iš kiekvienos modeliavimo nagrinėjamosios šalies apimtis nėra nereikšminga, tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(332) |
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad labai tikėtina, jog panaikinus priemones labai padidėtų importas iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kainomis, dėl kurių priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, todėl dar labiau padidėtų Sąjungos pramonei daroma žala. Todėl Sąjungos pramonės gyvybingumui iškiltų rimtas pavojus. |
|
(333) |
Po faktų atskleidimo Rusijos Vyriausybė tvirtino, kad nėra priežastinio ryšio tarp importo iš Rusijos ir Sąjungos pramonės padėties. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nereikalaujama, kad Komisija per priemonių galiojimo termino peržiūras atliktų importo iš nagrinėjamųjų šalių ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinio ryšio analizę. Išvadų, kad pasibaigus priemonių galiojimui žala veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų, pakanka, kad būtų galima pateisinti tolesnį priemonių taikymą. 332 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad labai tikėtina, jog panaikinus priemones labai padidėtų importas iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kainomis, dėl kurių priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, todėl dar labiau padidėtų Sąjungos pramonei daroma žala, ir įrodė, kad žala, kurią iš pradžių darė importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių, įskaitant Rusiją, veikiausiai pasikartotų, jei priemonės būtų panaikintos. Taigi šis tvirtinimas atmestas. |
6. SĄJUNGOS INTERESAI
|
(334) |
Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų, platintojų ir naudotojų interesus. |
|
(335) |
Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė reikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį. |
6.1. Sąjungos pramonės interesai
|
(336) |
Nors dėl galiojančių antidempingo priemonių importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių iš esmės negalėjo patekti į Sąjungos rinką, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, o jos padėtis yra pažeidžiama, kaip tą patvirtina neigiamos žalos rodiklių tendencijos. |
|
(337) |
Nors peržiūrimojo produkto importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis yra labai maža, Komisija nustatė, jog yra didelė tikimybė, kad žala, kurią iš pradžių darė importas iš šių šalių, pasikartotų, jei priemonės nustotų galioti. Didelės apimties importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių toliau darytų žalą Sąjungos pramonei. Tai pablogintų ir taip labai pažeidžiamą Sąjungos pramonės ekonominę padėtį ir keltų grėsmę jos gyvybingumui. |
|
(338) |
Todėl Komisija padarė išvadą, kad tolesnis antidempingo priemonių taikymas nagrinėjamosioms šalims atitiktų Sąjungos pramonės interesus. |
6.2. Nesusijusių importuotojų, prekiautojų ir naudotojų interesai
|
(339) |
Komisija susisiekė su visais žinomais nesusijusiais importuotojais, prekiautojais ir naudotojais. Tik vienas platintojas pateikė tik užpildytas lenteles, tačiau neatsakė į klausimyno aprašomuosius klausimus. |
|
(340) |
Per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą ir pradinį tyrimą išanalizavus Sąjungos interesus taip pat nenustatytas neigiamas priemonių poveikis nesusijusiems importuotojams, prekiautojams ir naudotojams. |
|
(341) |
Todėl nebuvo jokių požymių, kad tolesnis priemonių taikymas darytų reikšmingą neigiamą poveikį nesusijusiems importuotojams, prekiautojams ir naudotojams, kuris būtų didesnis už teigiamą priemonių poveikį Sąjungos pramonei. |
|
(342) |
Po faktų atskleidimo Rusijos Vyriausybė teigė, kad tolesnis priemonių taikymas darytų neigiamą poveikį ES galutinės grandies pramonei. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad ES galutinės grandies pramonė turėjo galimybę dalyvauti tyrime ir teikti pastabas dėl faktų atskleidimo. Komisija negavo jokių pastabų iš nesusijusių importuotojų, prekiautojų ir naudotojų. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. |
6.3. Išvada dėl Sąjungos interesų
|
(343) |
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių manyti, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas importuojamam nagrinėjamųjų šalių kilmės peržiūrimajam produktui neatitiktų Sąjungos interesų. |
7. ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS
|
(344) |
Remdamasi padarytomis išvadomis dėl dempingo iš Rusijos tęsimosi, dempingo iš Baltarusijos ir KLR pasikartojimo, iš pradžių importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių darytos žalos pasikartojimo ir Sąjungos interesų, Komisija mano, kad antidempingo priemonės tam tikriems iš Baltarusijos, KLR ir Rusijos importuojamiems suvirintiems vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba nelegiruotojo plieno turėtų būti taikomos toliau. |
|
(345) |
Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms taikomos tik nurodytų juridinių asmenų pagamintam importuojamam Rusijos kilmės peržiūrimajam produktui. Importuojamam peržiūrimajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos. |
|
(346) |
Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (105). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pakeitimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. |
|
(347) |
Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti iš Baltarusijos, KLR ir Rusijos importuojamam peržiūrimajam produktui toliau taikyti galiojančias priemones. Buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Komisija išnagrinėjo visas gautas pastabas. |
|
(348) |
Atsižvelgiant į Reglamento 2018/1046 (106) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną. |
|
(349) |
Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
1. Importuojamiems tam tikriems Baltarusijos, Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos kilmės suvirintiems vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba nelegiruotojo plieno, apskritimo formos skerspjūvio, kurių išorinis skersmuo yra ne didesnis kaip 168,3 mm, išskyrus vamzdynų vamzdžius, naudojamus naftotiekiams arba dujotiekiams, apsauginius vamzdžius ir vamzdynų vamzdžius, tinkamus naudoti naftos arba dujų gręžiniuose, precizinius vamzdžius bei vamzdžius ir vamzdelius su pritvirtintomis jungiamosiomis detalėmis, tinkamus naudoti dujų arba skysčių tiekimui civiliniuose orlaiviuose, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7306 30 41, ex 7306 30 49, ex 7306 30 72 ir ex 7306 30 77 (TARIC kodai 7306304120, 7306304920, 7306307280 ir 7306307780), nustatomas galutinis antidempingo muitas.
2. Galutinio antidempingo muito normos, taikomos 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau nurodytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:
|
Šalis |
Bendrovė |
Antidempingo muitas |
Papildomas TARIC kodas |
|
Kinijos Liaudies Respublika |
Visos bendrovės |
90,6 % |
|
|
Rusija |
„TMK Group“ („Seversky Pipe Plant Open Joint Stock Company“ ir „Joint Stock Company Taganrog Metallurgical Works“) |
16,8 % |
A892 |
|
„OMK Group“ („Open Joint Stock Company Vyksa Steel Works“ ir „Joint Stock Company Almetjvesk Pipe Plant“) |
10,1 % |
A893 |
|
|
Visos kitos bendrovės |
20,5 % |
A999 |
|
|
Baltarusija |
Visos bendrovės |
38,1 % |
|
3. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2021 m. balandžio 16 d.
Komisijos vardu
Pirmininkė
Ursula VON DER LEYEN
(1) OL L 176, 2016 6 30, p. 21.
(2) 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1256/2008, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas tam tikriems importuojamiems suvirintiems vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba nelegiruotojo plieno Baltarusijos, Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos kilmės (atlikus tyrimą pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 5 straipsnį), Tailando kilmės (atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal to paties reglamento 11 straipsnio 2 dalį), Ukrainos kilmės (atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal to paties reglamento 11 straipsnio 2 dalį ir tarpinę peržiūrą pagal 11 straipsnio 3 dalį), ir kuriuo baigiami to paties Bosnijos ir Hercegovinos bei Turkijos kilmės produkto importo tyrimai (OL L 343, 2008 12 19, p. 1).
(3) 2015 m. sausio 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/110, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, tam tikriems importuojamiems Baltarusijos, Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos kilmės suvirintiems vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba nelegiruotojo plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas ir baigiamas tam tikrų Ukrainos kilmės suvirintų vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba nelegiruotojo plieno importo tyrimas (OL L 20, 2015 1 27, p. 6).
(4) OL C 166, 2019 5 15, p. 7.
(5) OL C 24, 2020 1 24, p. 17.
(7) 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/755 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (OL L 123, 2015 5 19, p. 33).
(8) Galvanizuoti vamzdžiai ir (arba) vamzdeliai yra juodieji vamzdžiai ir (arba) vamzdeliai, kurie vėliau buvo galvanizuoti juos padengiant cinko sluoksniu.
(9) http://www.gtis.com/gta/secure/default.cfm
(10) https://www.doingbusiness.org/
(11) https://stats.oecd.org/
(12) Remiantis EBPO duomenimis: prekybos prekėmis tarptautinės vežimo ir draudimo išlaidos, Baltarusija – Rusija, https://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=CIF_FOB_ITIC.
(13) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (2017 m. gruodžio 20 d., SWD (2017) 483 final/2).
(14) http://www.gov.cn/zhengce/content/2017-12/01/content_5243734.htm
http://www.chinatax.gov.cn/n810341/n810755/c3377945/content.html
http://www.gov.cn:8080/gongbao/content/2019/content_5416183.htm
(15) https://www2.deloitte.com/content/dam/Deloitte/cn/Documents/tax/deloitte-cn-tax-changes-to-vat-regulations-zh-171205.pdf
(16) http://www.transcustoms.cn/index.asp
(17) https://www.globaltradealert.org/
(18) https://m.huaon.com/detail/407989.html
https://m.huaon.com/detail/617918.html
(19) Kaip nustatyta 144–152 konstatuojamosiose dalyse.
(20) Nurodyta 82 konstatuojamojoje dalyje.
(21) Žr. Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/969.
(22) Ataskaitos 2 skyrius, p. 6–7.
(23) Ataskaitos 2 skyrius, p. 10.
(24) Paskelbta http://www.fdi.gov.cn/1800000121_39_4866_0_7.html (paskutinį kartą žiūrėta 2019 m. liepos 15 d.).
(25) Ataskaitos 2 skyrius, p. 20–21.
(26) Ataskaitos 3 skyrius, p. 41, 73–74.
(27) Ataskaitos 6 skyrius, p. 120–121.
(28) Ataskaitos 6 skyrius, p. 122–135.
(29) Ataskaitos 7 skyrius, p. 167–168.
(30) Ataskaitos 8 skyrius, p. 169–170, 200–201.
(31) Ataskaitos 2 skyrius, p. 15–16, 4 skyrius, p. 50, 84, 5 skyrius, p. 108–109.
(32) Ataskaitos 3 skyrius, p. 22–24, ir 5 skyrius, p. 97–108.
(33) Ataskaitos 5 skyrius, p. 104–109.
(34) Ataskaitos 14 skyrius, p. 358: 51 % privačių ir 49 % valstybės įmonių pagal gamybą ir 44 % valstybės įmonių ir 56 % privačių bendrovių pagal pajėgumus.
(35) Paskelbtawww.gov.cn/zhengce/content/2016-02/04/content_5039353.htm (paskutinį kartą žiūrėta 2020 m. kovo 2 d.); https://policycn.com/policy_ticker/higher-expectations-for-large-scale-steel enterprise/?iframe=1&secret=c8uthafuthefra4e (paskutinį kartą žiūrėta 2020 m. kovo 2 d.), ir
(36) www.xinhuanet.com/english/2019-04/23/c_138001574.htm (paskutinį kartą žiūrėta 2020 m. kovo 2 d.). Šį ketinimą Kinijos Vyriausybė pakartojo 2019 m. balandžio mėn., kai paskelbė plieno pramonės konsolidavimo gaires Paskelbta http://www.xinhuanet.com/english/2019-04/23/c_138001574.htm (paskutinį kartą žiūrėta 2020 m. kovo 2 d.) ir http://www.jjckb.cn/2019-04/23/c_137999653.htm (paskutinį kartą žiūrėta 2020 m. kovo 2 d.).
(37) Kaip ir privačios bendrovės „Rizhao“ ir valstybės įmonės „Shandong Iron and Steel“ susijungimo 2009 m. atveju. Žr. Pekino plieno ataskaitos p. 58, ir „China Baowu Steel Group“ įgytą „Magang Steel“ akcijų daugumą 2019 m. birželio mėn., žr. https://www.ft.com/content/a7c93fae-85bc-11e9-a028-86cea8523dc2 (paskutinį kartą žiūrėta 2020 m. kovo 2 d.).
(38) Ataskaitos 5 skyrius, p. 100–101.
(39) Ataskaitos 2 skyrius, p. 26.
(40) Ataskaitos 2 skyrius, p. 31–32.
(41) Paskelbta https://www.reuters.com/article/us-china-congress-companies-idUSKCN1B40JU (paskutinį kartą žiūrėta 2019 m. liepos 15 d.).
(42) Visą plano tekstą galima rasti MIIT svetainėje:
http://www.miit.gov.cn/n1146295/n1652858/n1652930/n3757016/c5353943/content.html (paskutinį kartą žiūrėta 2020 m. kovo 2 d.).
(43) TISCO bendrovės profilis, http://en.tisco.com.cn/CompanyProfile/20151027095855836705.html (paskutinį kartą žiūrėta 2020 m. kovo 2 d.).
(44) „Baowu“ bendrovės profilis, http://www.baowugroup.com/en/contents/5273/102759.html (paskutinį kartą žiūrėta 2020 m. kovo 2 d.).
(45) Ataskaitos 14.1–14.3 skyriai.
(46) Ataskaitos 4 skyrius, p. 41–42, 83.
(47) 2018 m. Kinijos suvirintų plieno vamzdžių pramonės analizė, „Huajing Information Network“, paskelbta 2019 m. kovo 5 d. https://m.huaon.com/detail/407989.html.
(48) Ataskaitos III dalies 14 skyrius, p. 346 ff.
(49) Plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo plano įvadas.
(50) Ataskaitos 14 skyrius, p. 347.
(51) 13-asis Kinijos Liaudies Respublikos ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio planas (2016–2020 m.)
https://en.ndrc.gov.cn/newsrelease_8232/201612/P020191101481868235378.pdf (paskutinį kartą žiūrėta 2020 m. kovo 2 d.).
(52) Ataskaitos 14 skyrius, p. 349.
(53) Ataskaitos 14 skyrius, p. 352.
(54) 2011 m. kovo 27 d. Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos įsakymu Nr. 9 išleistas Pramonės restruktūrizavimo žinynas (2011 m. leidimas) (2013 m. pakeitimai), iš dalies pakeistas pagal Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos sprendimą dėl Pramonės restruktūrizavimo žinyno tam tikrų sąlygų pakeitimo (2011 m. leidimas), paskelbtą 2013 m. vasario 16 d. Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos įsakymu Nr. 21.
(55) Ataskaitos 14 skyrius, p. 375–376.
(56) Ataskaitos 6 skyrius, p. 138–149.
(57) Ataskaitos 9 skyrius, p. 216.
(58) Ataskaitos 9 skyrius, p. 213–215.
(59) Ataskaitos 9 skyrius, p. 209–211.
(60) Ataskaitos 13 skyrius, p. 332–337.
(61) Ataskaitos 13 skyrius, p. 336.
(62) Ataskaitos 13 skyrius, p. 337–341.
(63) Ataskaitos 6 skyrius, p. 114–117.
(64) Ataskaitos 6 skyrius, p. 119.
(65) Ataskaitos 6 skyrius, p. 120.
(66) Žr. TVF darbinis dokumentą „Resolving China’s Corporate Debt Problem“, Wojciech Maliszewski, Serkan Arslanalp, John Caparusso, José Garrido, Si Guo, Joong Shik Kang, W. Raphael Lam, T. Daniel Law, Wei Liao, Nadia Rendak, Philippe Wingender, Dziangjanas, 2016 m. spalio mėn., WP/16/203.
(67) Ataskaitos 6 skyrius, p. 121–122, 126–128, 133–135.
(68) „World Bank Open Data“ – didesnes nei vidutines pajamas gaunančios šalys, https://data.worldbank.org/income-level/upper-middle-income.
(69) Jeigu peržiūrimasis produktas negaminamas jokioje šalyje, kurios išsivystymo lygis panašus, gali būti atsižvelgiama į tos pačios bendrosios kategorijos produkto ir (arba) peržiūrimojo produkto sektoriaus gamybą.
(70) Turkijoje per PTL nebuvo svarbaus gamybos veiksnio – pagrindinio šalutinio produkto (nelegiruotojo plieno laužo) – importo duomenų. Be to, sieros rūgšties eksportui buvo taikomi eksporto apribojimai. Tailande buvo prieinami visų žaliavų ir šalutinių produktų importo duomenys ir nenustatyta jokių eksporto ir (arba) importo apribojimų, susijusių su kuriuo nors gamybos veiksniu.
(71) Pateikti gamybos pridėtinių išlaidų skaičiai buvo nuotoliniu būdu sutikrinti ir suderinti su bendrovės sąskaitomis.
(72) https://www.doingbusiness.org/content/dam/doingBusiness/country/t/thailand/THA.pdf, p. 48.
(73) https://home.kpmg/xx/en/home/insights/2011/12/thailand-other-taxes-levies.html
(74) https://www.ilo.org/shinyapps/bulkexplorer17/?lang=en&segment=indicator&id=HOW_TEMP_SEX_ECO_NB_A
(75) http://www.nso.go.th/sites/2014en/Pages/Statistical%20Themes/Population-Society/Labour/Labour-Force.aspx (1–4 ketvirčiai, Excel rinkmena – aplankas 1–19 Wk, 15 lentelė).
(76) http://www.mea.or.th/en/profile/109/114 – naudotas diferencijuotas pramonės tarifas.
(77) http://www.eppo.go.th/index.php/en/en-energystatistics/energy-economy-static, 7.2.4 lentelė.
(78) https://www.dede.go.th/ewt_news.php?nid=42079
(79) https://www.pacificpipe.co.th/EN/investor.html#financial_information
(80) https://asiametal.co.th/Investor/index.php?page=fin_data&lang=0
(81) Remiantis EBPO duomenimis: prekybos prekėmis tarptautinės vežimo ir draudimo išlaidos, Kinija – Nyderlandai, https://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=CIF_FOB_ITIC.
(82) Remiantis Tiandzino uosto – Pekino kainų teritorijos pristatymo kainomis, kaip nurodė Pasaulio bankas: https://www.doingbusiness.org/content/dam/doingBusiness/country/c/china/CHN.pdf , p. 88.
(83) http://www.transcustoms.cn/index.asp
(84) Šalys išvardytos pagal importo iš KLR apimtį.
(85) Remiantis EBPO duomenimis: prekybos prekėmis tarptautinės vežimo ir draudimo išlaidos, Kinija – aptariama šalis, https://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=CIF_FOB_ITIC.
(86) Remiantis Tiandzino uosto – Pekino kainų teritorijos pristatymo kainomis, kaip nurodė Pasaulio bankas: https://www.doingbusiness.org/content/dam/doingBusiness/country/c/china/CHN.pdf , p. 88.
(87) Pagal Peru šalies muitų kodus negalima atskirti juodųjų ir galvanizuotų produktų. Todėl atliekant skaičiavimą visi peržiūrimieji vamzdžiai ir (arba) vamzdeliai buvo laikomi vienos rūšies produktu.
(88) https://m.huaon.com/detail/407989.html; https://m.huaon.com/detail/617918.html
(89) 2018 m. Kinijos suvirintų plieno vamzdžių pramonės analizė, „Huajing Information Network“, paskelbta 2019 m. kovo 5 d. https://m.huaon.com/detail/407989.html.
(90) https://www.globaltradealert.org/
https://www.globaltradealert.org/data_extraction
https://www.globaltradealert.org/latest/state-acts
(91) Remiantis EBPO duomenimis: prekybos prekėmis tarptautinės vežimo ir draudimo išlaidos, Rusija – Latvija, https://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=CIF_FOB_ITIC.
(92) Remiantis Maskvos – Sankt Peterburgo kainų teritorijos pristatymo kainomis, kaip nurodė Pasaulio bankas: https://www.doingbusiness.org/content/dam/doingBusiness/country/r/russia/RUS.pdf, p. 85.
(93) Europos Sąjunga. Sąnaudų koregavimo metodai ir tam tikros antidempingo priemonės importui iš Rusijos (angl. European Union —COST Adjustment Methodologies and Certain Anti-Dumping Measures on Imports from Russia), 2020 m. liepos 24 d. Kolegijos ataskaita, WT/DS494/R.
(94) Azerbaidžanas, Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizijos Respublika, Moldova, Tadžikistanas, Turkmėnistanas, Uzbekistanas ir Ukraina.
(95) Gamybos apimtis grindžiama ES 27 duomenimis, nes nuo 2020 m. vasario 1 d. Jungtinė Karalystė nebėra Europos Sąjungos dalis, o Jungtinės Karalystės išstojimo pereinamasis laikotarpis baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d.
(96) Suvartojimas grindžiamas ES 27 duomenimis, išbraukus su Jungtine Karalyste susijusius duomenis.
(97) Importo apimtis grindžiama ES 27 duomenimis, išbraukus su Jungtine Karalyste susijusius duomenis.
(98) Importo kainos grindžiamos ES 27 duomenimis, išbraukus su Jungtine Karalyste susijusius duomenis.
(99) Žr. 2019 m. balandžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/566, kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikroms importuojamoms Rusijos Federacijos, Korėjos Respublikos ir Malaizijos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms nustatomas galutinis antidempingo muitas ir baigiamas tyrimas dėl importuojamo to paties Turkijos Respublikos kilmės produkto (OL L 99, 2019 4 10, p. 9–35), 128 konstatuojamąją dalį.
(100) Importas iš trečiųjų šalių grindžiamas ES 27 duomenimis, išbraukus duomenis, susijusius su Jungtine Karalyste kaip valstybe nare, bet įtraukus duomenis, susijusius su Jungtine Karalyste kaip trečiąja šalimi.
(101) Makroekonominiai rodikliai grindžiami ES 27 duomenimis, išbraukus su Jungtine Karalyste susijusius duomenis.
(102) Mikroekonominiai rodikliai grindžiami ES 28 duomenimis, įskaitant Jungtinę Karalystę. Remiantis maža atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo Jungtinėje Karalystėje apimtimi (apie 3 % vidutinio tų gamintojų pardavimo ES per PTL), su Jungtine Karalyste susijusių sandorių poveikis išvadoms dėl žalos būtų minimalus, todėl naudojant ES 27 duomenis išvados dėl materialinės žalos nebūtų pasikeitusios.
(103) KLR nepanaudoti pajėgumai daugiau nei dešimt kartų viršija bendrą Sąjungos suvartojimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, tuo tarpu vienintelio Rusijos bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo nominalūs gamybos pajėgumai viršija bendrą Sąjungos suvartojimą. Baltarusijos nepanaudoti pajėgumai sudaro 9 % Sąjungos suvartojimo.
(104) 184 887 tonos iš KLR, 36 057 tonos iš Rusijos ir 29 615 tonų iš Baltarusijos.
(105) European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate H, Rue de la Loi 170, 1040 Brussels, Belgium.
(106) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).