(1)

2025 m. rugsėjo 15 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamos Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis, KLR arba Kinija) kilmės PET filjerinės neaustinės medžiagos. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2025 m. rugpjūčio 8 d. vienintelių žinomų Sąjungos PET filjerinės neaustinės medžiagos gamintojų „Freudenberg Performance Materials“ ir „Johns Manville“ (toliau – skundo pateikėjai) pateiktą skundą. Skundas pateiktas Sąjungos PET filjerinės neaustinės medžiagos pramonės, kaip ji suprantama pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį, vardu. Skunde pateikta dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2025/2409 (3) (toliau – registracijos reglamentas) Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą.

(4)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis su ja susisiekti, kad jos galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Kinijos vyriausybei, žinomiems importuotojams ir naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(5)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(6)

Inicijavus tyrimą pastabų pateikė Kinijos tekstilės importo ir eksporto prekybos rūmai (CCCT) (4) ir importuotojas „Iko Europe NV“.

(7)

CCCT laikėsi nuomonės, kad importo iš KLR apimtis buvo nustatyta nepatikimai, nes skundo pateikėjai naudojo vertinimo metodą, o ne tiesiogiai iš Eurostato gautus duomenis. CCCT taip pat teigė, kad, kaip įtariama, mažos importo iš Kinijos kainos buvo pagrįstos laisvai pasirinktais ir nenuosekliai taikytais duomenimis, pavyzdžiui, kainų pasiūlymų ir importo duomenimis. Galiausiai CCCT tvirtino, kad surinkti priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis įrodymai buvo nepakankami – iš dalies dėl to, kad naudoti importo duomenys buvo nepatikimi.

(8)

Iš pradžių Komisija pažymėjo, kad ji išnagrinėjo skundą pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį ir priėjo prie išvados, kad tyrimo inicijavimo reikalavimai buvo įvykdyti, t. y. buvo pakankamai dempingo, žalos ir priežastinio ryšio tarp įtariamo importo dempingo kaina ir įtariamos žalos įrodymų tyrimui inicijuoti.

(9)

Pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalį skunde turi būti pateikta tokia informacija, kurią pagrįstai turi skundo pateikėjai. Teisinis įrodymų, reikalingų tyrimui inicijuoti, standartas (pakankami įrodymai) skiriasi nuo teisinio įrodymų, reikalingų preliminariai ar galutinai nustatyti dempingo, žalos ar priežastinio ryšio buvimą, standarto. Todėl įrodymų, kurių kiekis ar kokybė gali būti nepakankami preliminariai ar galutinei išvadai dėl dempingo, žalos ar priežastinio ryšio pagrįsti, vis dėlto gali pakakti tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(10)

Komisija manė, kad CCCT tvirtinimas viršija pagrindinio reglamento 5 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes Komisijos vaidmuo inicijavimo etapu yra išnagrinėti skundo pateikėjo pateiktų įrodymų tikslumą bei tinkamumą ir nustatyti, ar esama pakankamai įrodymų tyrimo inicijavimui pagrįsti. Komisija laikėsi nuomonės, kad importo apimčiai apskaičiuoti naudotas metodas buvo pakankamai patikimas, kad būtų galima pradėti tyrimą. KN kodai, pagal kuriuos importuojamas tiriamasis produktas, taip pat priskiriami produktams, kurie nebuvo įtraukti į tyrimo aprėptį. Todėl importo apimčiai ir rinkos dalims nustatyti nebuvo galima naudoti Eurostato statistinių duomenų. Kaip paaiškinta skunde, skundo pateikėjai importą nustatė remdamiesi bendra paklausa Sąjungoje, atėmus Sąjungos gamintojų pardavimą Sąjungoje. Remiantis Eurostato duomenų vertinimu, bendras importas buvo padalytas į importą iš Kinijos ir importą iš kitų šalių. Tada gauti duomenys buvo sutikrinti su turimais rinkos tyrimų duomenimis. Kalbant apie importo kainas, iš skundo rengimo pobūdžio matyti, kad skundo pateikėjai negali surinkti konkrečių tiesioginių įrodymų remdamiesi atskirais sandoriais. Todėl jie turėjo taikyti kitus duomenų rinkimo metodus ir Komisija laikėsi nuomonės, kad kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar inicijavimo metu turima pakankamai įrodymų, buvo įvykdyti. Taigi, Komisijos nuomone, jai pateiktų įrodymų pakako, kad būtų galima pradėti tyrimą. Komisija laikėsi nuomonės, kad kainos, pavyzdžiui, pateiktos pasiūlymuose, buvo pakankamai objektyvios ir todėl pakankamai patikimos, kad būtų galima apskaičiuoti priverstinį kainų mažinimą ir priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis.

(11)

CCCT taip pat suabejojo dėl neigiamo importo iš KLR poveikio Sąjungos gamintojams. Pirma, kaip CCCT taip pat padarė išvadą 7 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į tai, kad importo kainos buvo nepatikimos, nebuvo galima nustatyti priežastinio ryšio tarp importo ir žalos Sąjungos pramonei. Be to, CCCT taip pat nurodė kitus veiksnius, tokius kaip PET granulių, kurios yra pagrindinė žaliava, kainos, kurie taip pat prisidėjo prie Sąjungos pramonei padarytos žalos, todėl kilo abejonių dėl priežastinio ryšio.

(12)

Komisija laikėsi nuomonės, kad skundo pateikėjai pateikė pakankamai priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis įrodymų, taip pat nurodė ryšį tarp importo iš Kinijos ir Sąjungos pramonės žalingos padėties.

(13)

Inicijavus tyrimą, ES pramonės tiekėjai (BASF, „Cargill“, „Corepla“, „Synthomer“, „Valmieras Stikla Skiedra“) pateikė tyrimui pagrįsti skirtų pastabų. Italijos plastikų perdirbėjų asociacijos ASSORIMAP ir „Plastics Recyclers Europe“ taip pat pritarė tam, kad PET filjerinė neaustinė medžiaga yra svarbus veiksnys kalbant apie PET perdirbimą. Lenkijos stogo dangų membranų asociacija (tiriamojo produkto naudotojai), taip pat Europos neaustinių medžiagų asociacija EDANA išreiškė pritarimą. Apie save taip pat pranešė Vokietijos naudotojas, kuris išreiškė susirūpinimą ir atkreipė dėmesį į importo iš Kinijos svarbą tiekimo saugumui.

(14)

Inicijavus tyrimą, importuotojas / naudotojas „Iko Europe NV“ pateikė prašymą neįtraukti produkto. Šis tvirtinimas išsamiau išdėstytas 2.4 skirsnyje.

(15)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(16)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų negauta, tačiau galiausiai Komisija nusprendė, kad Sąjungos gamintojų atranka nebūtina, nes trims žinomiems ir bendradarbiaujantiems Sąjungos gamintojams teko 100 % visos apskaičiuotos tiriamojo produkto gamybos Sąjungoje.

(17)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Du nesusiję importuotojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Atsižvelgdama į nedidelį atsakymų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina. Du nesusiję importuotojai, kurie pranešė apie save per atranką, buvo paraginti pateikti klausimyno atsakymus.

(18)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(19)

Aštuoni eksportuojantys nagrinėjamosios šalies gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią tipišką eksporto į Sąjungą apimtį, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, atrinko du eksportuojančius gamintojus, iš kurių vieną sudaro du subjektai. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį atrenkant bendroves konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis (5). Pastabų dėl atrinktų bendrovių negauta.

(20)

Komisija Kinijos vyriausybei nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip jie suprantami pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą.

(21)

Komisija taip pat išsiuntė klausimynus Sąjungos gamintojams ir importuotojams ir pateikė klausimynus atrinktiems KLR eksportuojantiems gamintojams. Kiti klausimynai, pavyzdžiui, Sąjungos naudotojams skirti klausimynai, nuo inicijavimo dienos buvo paskelbti internete (6).

(22)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą preliminarioms išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(23)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2024 m. liepos 1 d. – 2025 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2022 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(24)

Šiame tyrime nagrinėjamas produktas – tam tikri neaustiniai smaigstytiniai poliesterių gijų lakštai, sutvirtinti arba nesutvirtinti stiklo pluoštais, kurių m2 masė didesnė kaip 70 g, storis didesnis kaip 0,5 mm, bet ne didesnis kaip 1,8 mm, įmirkyti vienu arba keliais rišikliais, kurių sudėtyje esantys stiklo pluoštai sudaro mažiau kaip 30 % masės, neaptraukti ar nepadengti, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 5603 13 90 , 5603 14 20 ir ex 5603 14 80 (TARIC kodai 5603 13 90 70 ir 5603 14 80 70, (7) (toliau – tiriamasis produktas).

(25)

Komisija paaiškino, kad produktai, pagaminti iš kuokštelinių pluoštų, šiame tyrime nenagrinėjami, nes jis susijęs tik su produktais, gaminamais iš cheminių gijų, t. y. ištisiniais iš cheminių medžiagų gaminamais pluoštais.

(26)

PET filjerinės neaustinės medžiagos gamybos procesas prasideda nuo PET granulių (arba PET dribsnių), kurie iš pradžių išlydomi, o vėliau verpiant ir ištempiant išlydytą polimerą suformuojamos gijos. Tada šios gijos paskleidžiamos ant tinklelio (naudojant oro srovę) ir taip suformuojamas tinklas. Tada gijos mechaniškai supinamos adatomis, sujungiamos naudojant krakmolo arba polimerinį (cheminį) rišiklį ir gali būti sutvirtinamos stiklo pluoštu. Galutinis produktas suvyniojamas ir supakuojamas į didelius ritinius arba supjaustomas pagal kliento reikalavimus.

(27)

PET filjerinė neaustinė medžiaga paprastai parduodama ritiniais ir iš esmės naudojama kaip bituminių membranų nešiklis, t. y. kaip stogų hidroizoliacinė medžiaga statybos pramonėje. Bituminės membranos paprastai gaminamos įmirkant PET filjerinės neaustinės medžiagos membraną (kartais sutvirtinant stiklo pluoštu, siekiant padidinti jos tvirtumą ir patvarumą) bitumu, t. y. naftos pagrindu gaminama medžiaga, kuri yra labai atspari vandeniui ir drėgmei.

(28)

Nagrinėjamasis produktas yra Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tiriamasis produktas.

(29)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(30)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip jie suprantami pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį.

(31)

Komisija gavo importuotojo / naudotojo „Iko Europe NV“ (toliau – „Iko“) tvirtinimą dėl produkto apibrėžtosios srities. „Iko“ paprašė neįtraukti tam tikrų rūšių PET filjerinės neaustinės medžiagos produktų, kurių plotis didesnis nei 5 metrai ir kuriuose nėra rišiklio. Komisija paaiškino, kad PET filjerinės neaustinės medžiagos produktai su rišikliu yra įtraukti, neatsižvelgiant į jų plotį. Be to, Komisija taip pat paaiškino, kad pagal produkto apibrėžtį produktų rūšys be rišiklio į tyrimo produkto apibrėžtąją sritį nepatenka.

(32)

Taikant inicijavimo metu nustatytus produkto kontrolės numerius (PKN) atskiriama stiklo pluoštu sutvirtinta ir nesutvirtinta PET filjerinė neaustinė medžiaga. Kelios šalys pritarė dėl tikslesnio PKN, pagal kurį taip pat būtų atsižvelgiama į naudojamus įvairių rūšių rišiklius (akrilą arba krakmolą). Tačiau tiek Sąjungos pramonė, tiek eksportuojantys gamintojai naudoja rišiklių mišinį. Nustatyta, kad visų rūšių produktai naudojami panašiai, o jų kainos taip pat panašios. Todėl nuspręsta, kad nebūtina atlikti išsamesnės produktų su skirtingų rūšių rišikliais, kurių paskirtis ar kaina nesiskiria, analizės.

(33)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad KLR yra didelių iškraipymų, kaip jie suprantami pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą dėl šios šalies eksportuojančių gamintojų inicijuoti atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(34)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad vėliau būtų galima taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus KLR eksportuojančius gamintojus pateikti informaciją apie PET filjerinei neaustinei medžiagai gaminti naudojamus gamybos išteklius. Susijusią informaciją pateikė keturi eksportuojantys gamintojai.

(35)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo.

(36)

Kalbant apie pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymą, nė vienas eksportuojantis gamintojas neišreiškė abejonių dėl jos taikymo, o vienas iš jų tvirtino, kad visi jo naudoti gamybos veiksniai nebuvo iškraipyti. Tačiau, kadangi šis tvirtinimas nebuvo išsamiau pagrįstas ir kadangi patikrinus klausimyno atsakymus nustatyta, kad visi gamybos veiksniai buvo įsigyti vidaus rinkoje ir todėl buvo susiję su dideliais iškraipymais, išsamiai aprašytais 3.2.1 skirsnyje, šis tvirtinimas buvo atmestas.

(37)

Klausimyno atsakymų iš Kinijos vyriausybės negauta. Tada Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(38)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą normaliajai vertei nustatyti, remiantis neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais, galimos tinkamos tipiškos trečiosios šalys yra Tailandas ir Turkija. Komisija taip pat nurodė nagrinėsianti kitas galimai tinkamas tipiškas šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus.

(39)

Komisija paskelbė du pranešimus dėl bylos, kad informuotų suinteresuotąsias šalis apie susijusius šaltinius, kuriuos ketino naudoti normaliajai vertei nustatyti: 2025 m. lapkričio 14 d. pirmąjį pranešimą dėl gamybos veiksnių (toliau – pirmasis pranešimas) ir 2026 m. vasario 9 d. antrąjį pranešimą dėl gamybos veiksnių (toliau – antrasis pranešimas).

(40)

Tuose pranešimuose Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavos, darbas ir energija, susijusių su nagrinėjamojo produkto gamyba. Be to, remdamasi kriterijais neiškraipytoms kainoms ar lyginamiesiems dydžiams pasirinkti, Komisija išskyrė galimas tipiškas šalis.

(41)

Pirmajame pranešime Komisija nustatė, kad trijų Tailando ir Indonezijos tiriamojo produkto gamintojų finansinės ataskaitos yra lengvai prieinamos. Antrajame pranešime Komisija pasiūlė nustatyti pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas (toliau – PBA išlaidos) ir pelną remiantis Indonezijos nagrinėjamojo produkto gamintojo „PT Multi Spunindo Jaya Tbk“ duomenimis, nes buvo laikoma, kad Tailando gamintojų pateikti lengvai prieinami finansiniai duomenys yra nepatikimi.

(42)

Šiuose pranešimuose taip pat aptartos gautos suinteresuotųjų šalių pastabos dėl šių elementų ir susijusių šaltinių. Šalių pateiktos pastabos nagrinėjamos kituose skirsniuose.

(43)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(44)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos toliau – PBA išlaidos).

(45)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos vyriausybė nebendradarbiavo, buvo tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(46)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nustatyta, kad „dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Vertinant, ar esama didelių iškraipymų, inter alia, atsižvelgiama į poveikį, kurį gali daryti vienas ar daugiau toliau nurodytų elementų:

(47)

Kadangi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto sąrašas nėra baigtinis, išvadai dėl didelių iškraipymų padaryti nėra būtina atsižvelgti į visus elementus. Be to, tos pačios faktinės aplinkybės gali būti panaudotos įrodant, kad esama vieno ar kelių to sąrašo elementų.

(48)

Tačiau visos išvados dėl didelių iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, turi būti padarytos remiantis visais turimais įrodymais. Siekiant bendrai įvertinti, ar esama iškraipymų, taip pat gali būti atsižvelgiama į bendrą kontekstą ir padėtį eksportuojančioje šalyje, visų pirma jei per pagrindinius eksportuojančios šalies ekonominės ir administracinės struktūros elementus vyriausybei suteikiami esminiai įgaliojimai kištis į ekonomiką tiek, kad kainos ir sąnaudos priklausytų ne nuo laisvos rinkos jėgų raidos.

(49)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nustatyta, kad: „kai Komisija turi tinkamai pagrįstos informacijos, kad tam tikroje valstybėje ar tam tikrame tos valstybės sektoriuje gali būti didelių iškraipymų, kaip nurodyta b punkte, ir kai tikslinga siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, Komisija parengia, viešai skelbia ir reguliariai atnaujina ataskaitą, kurioje apibūdinamos b punkte nurodytos rinkos aplinkybės toje valstybėje ar sektoriuje“.

(50)

Remdamasi šia nuostata Komisija parengė ataskaitą dėl Kinijos (toliau – ataskaita) (8), kurioje surinkti įrodymai, kad daugeliu ekonomikos lygmenų esama didelio valstybės kišimosi, įskaitant konkrečius iškraipymus, susijusius su daugeliu pagrindinių gamybos veiksnių (pvz., žeme, energija, kapitalu, žaliavomis ir darbu), ir iškraipymus konkrečiuose sektoriuose (pvz., cheminių medžiagų sektoriuje).

(51)

Suinteresuotosios šalys paragintos paneigti tyrimo byloje tyrimo inicijavimo metu surinktus įrodymus, pateikti dėl jų pastabų arba juos papildyti. Ataskaita dėl Kinijos į tyrimo bylą buvo įtraukta tyrimo inicijavimo etapu. Skunde taip pat pateikta tam tikrų svarbių ataskaitą papildančių įrodymų.

(52)

Skundo pateikėjas rėmėsi ataskaitoje pateiktais įrodymais (9). Be to, skundo pateikėjas nurodė įvairias Kinijos vyriausybės lengvatų politikos priemones ir planus, pagal kuriuos teikiama parama Kinijos vidaus rinkos PET filjerinės neaustinės medžiagos gamintojams, ir pateikė pakankamai įrodymų, kad Kinijos PET filjerinės neaustinės medžiagos pramonės sektoriuje esama didelių iškraipymų ir veikiama ne įprastomis rinkos sąlygomis (10).

(53)

Be to, skunde priminta apie toliau nurodytus elementus, dėl kurių atsirado didelių iškraipymų.

(54)

Pirma, tai, kad atitinkamoje rinkoje daugiausia veikia bendrovės, priklausančios eksportuojančios valstybės valdžios institucijoms ar jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios bendrovės vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis. Visų pirma skunde tvirtinta, kad keli PET filjerinės neaustinės medžiagos gamintojai tiesiogiai arba per asociacijas palaiko glaudžius ryšius su Kinijos vyriausybe, regionų ar vietos valdžios institucijomis (11). Pavyzdžiui, skunde nurodyta, kad PET filjerinės neaustinės medžiagos gamintojas „Langfang Chinatex Nonwovens“ priklauso valstybės valdomam konglomeratui „Chinatex Corporation“ (kuris yra COFCO grupės dalis), o „Chinatex“ partijos komitetas yra tokio paties lygmens organas kaip ir direktorių valdyba, ir kaip šio tvirtinimo įrodymą pateikė informacijos priedą (12).

(55)

Be to, skunde taip pat paminėta, kad Kinijos vyriausybė palaiko glaudžius ryšius su Kinijos PET filjerinės neaustinės medžiagos gamintojais per atstovaujančias pramonės asociacijas, pavyzdžiui, Kinijos neaustinių medžiagų ir pramoninių tekstilės gaminių asociaciją (CNITA), Kinijos neaustinių medžiagų techninę asociaciją Šanchajuje („CNTA Shanghai“), Kinijos nacionalinę statybinių hidroizoliacinių medžiagų asociaciją (CWA arba CNBWA) ir Kinijos statybinių medžiagų federaciją (CBMF) (13). Todėl net privačioms PET filjerinės neaustinės medžiagos sektoriaus bendrovėms taikoma politinė priežiūra ir gairės.

(56)

Antra, dėl valstybės dalyvavimo PET filjerinės neaustinės medžiagos bendrovių veikloje valstybės institucijos taip pat gali kištis į kainas ir (arba) sąnaudas. Skunde pažymėta, kad daugumos (ar net visų) Kinijos PET filjerinės neaustinės medžiagos gamybos veiksnių sąnaudos, be kita ko, žaliavų, elektros energijos, žemės ir darbo sąnaudos, yra iškraipytos (14).

(57)

Be to, skundo pateikėjas paaiškino, kad kai kurios PET filjerinei neaustinei medžiagai gaminti naudojamos žaliavos, be kita ko, PET, verpalai ir krakmolas, taip pat yra susijusios su dideliais iškraipymais, kaip Komisija patvirtino neseniai nagrinėtose bylose dėl PET ir stiklo pluošto verpalų (15). Skunde taip pat tvirtinta, kad Kinija taip pat iškraipo kukurūzų krakmolo ir ryžių krakmolo, naudojamo PET filjerinės neaustinės medžiagos rišikliui gaminti, kainas, nes kaupia atsargas (16).

(58)

Skunde taip pat atkreiptas dėmesys į energijos kainą Kinijoje ir tvirtinta, kad Kinijos vyriausybė reikšmingai ir sistemingai kišasi į Kinijos elektros energijos rinką ir kad Nacionalinė plėtros ir reformų komisija (NDRC) reguliuoja Kinijos elektros energijos ir dujų vidaus rinkos kainas (17).

(59)

Be to, skunde teigiama, kad mašinų sąnaudos taip pat iškraipomos, nes dėl kelių valstybės taikomų politikos priemonių sumažinamos skatinamųjų sektorių, pavyzdžiui, tekstilės, neaustinių medžiagų ir PET filjerinės neaustinės medžiagos sektorių, įrangos ir mašinų sąnaudos (18). Skunde taip pat pateikta įrodymų, kad esama iškraipymų ir žemės bei darbo užmokesčio sąnaudų srityje (19).

(60)

Iš esmės skunde pažymėta, kad dėl politinio kišimosi visų PET filjerinės neaustinės medžiagos gamybos veiksnių srityse sąnaudos ir kainos Kinijoje nepriklauso nuo rinkos jėgų. Todėl Kinijos vyriausybė daro didelę įtaką kainų nustatymui ir PET filjerinės neaustinės medžiagos sektoriaus plėtrai.

(61)

Trečia, skundo pateikėjas paaiškino, kad Kinijos vyriausybė įgyvendina viešąją politiką arba priemones, kuriomis diskriminuojama vietos tiekėjų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka. Skundo pateikėjas teigė, kad Kinijos ekonomikos raidos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinės ir vietos valdžios institucijos. Kinijos tekstilės ir neaustinių medžiagų sektoriams taikomos įvairios politikos priemonės. Taip patvirtinama, kad Kinijos vyriausybė PET filjerinės neaustinės medžiagos sektorių ir toliau laiko labai svarbiu, ir, be kita ko, ketina į šį sektorių kištis taip, kad jis atitiktų vyriausybės politiką.

(62)

Šiuo klausimu skunde buvo pateikti keli pavyzdžiai. Pavyzdžiui, 14-ajame penkmečio plane PET filjerinės neaustinės medžiagos sektorius nurodytas kaip remiamas pramonės sektorius, gaunantis naudos iš tekstilės bei lengvosios pramonės ir statybinių medžiagų sektoriuose įgyvendinamų pažangios gamybos paramos projektų (20). Tekstilės ir lengvosios pramonės sektoriai taip pat skatinami pagal iniciatyvą „Pagaminta Kinijoje 2025“ ir 14-ąjį penkmečio pažangiosios gamybos planą (21). Skatinamųjų pramonės šakų kataloge numatyta tekstilės sektoriui skirti paramą neaustinių medžiagų gamybos technologijoms tobulinti. Pramonės struktūrinio koregavimo žinyne taip pat išvardytos naujos neaustinių medžiagų procesų ir poliesterio perdirbimo technologijos, skirtos gaminti skatinamosios kategorijos neaustinėms medžiagoms, todėl jos atitinka reikalavimus valstybės paramai fiskalinių priemonių, mokesčių, žemės ir kredito pagalbos forma gauti (22).

(63)

Ketvirta, skundo pateikėjas teigė, kad PET filjerinės neaustinės medžiagos gamintojai gali gauti viešosios politikos tikslus įgyvendinančių ar kitaip nuo valstybės priklausomų institucijų skiriamą finansavimą (23). Skunde pažymėta, kad Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės valdomų bankų, kurie, suteikdami galimybę gauti finansavimą, atsižvelgia į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas, padėtis. Skunde šiuo klausimu taip pat nurodyta Komisijos ataskaita dėl Kinijos ir teigta, kad Kinijos bankai, kaip ir nefinansinės valstybės valdomos įmonės, reguliariai įgyvendina valstybės parengtas viešosios politikos priemones (24).

(64)

Galiausiai skundo pateikėjas teigė, kad PET filjerinės neaustinės medžiagos sektoriuje esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(65)

Komisija išnagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip jie suprantami pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, buvo tikslinga naudoti Kinijos vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai padarė remdamasi byloje turimais įrodymais. Byloje turimi įrodymai apėmė ataskaitoje pateiktus įrodymus, kurie grindžiami viešai prieinamais šaltiniais.

(66)

Atliekant tą analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į Kinijos ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant nagrinėjamojo produkto sektorių. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui Kinijoje patvirtinti.

(67)

Kinijos ekonominė sistema grindžiama „socialistinės rinkos ekonomikos“ sąvoka. Ta sąvoka yra įtvirtinta Kinijos Konstitucijoje ir pagal ją nustatomas Kinijos ekonomikos valdymas. Pagrindinis principas yra „gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė, t. y. visų žmonių nuosavybė ir darbo žmonių kolektyvinė nuosavybė“ (25).

(68)

Planinė ekonomika yra „pagrindinė nacionalinės ekonomikos jėga“, o valstybė yra įgaliota užtikrinti jos „konsolidavimą ir augimą“ (26). Iš tiesų, palyginti su 13-uoju penkmečio planu, SASAC patvirtino, kad bendras centrinių įmonių turtas įgyvendinant 14-ąjį penkmečio planą padidėjo 44,6 %, ir taip buvo „veiksmingai skatinama integruota pradinės ir galutinės grandies įmonių plėtra pramonės grandinėje ir tvirtai remiamas sėkmingas pagrindinių šalies ekonominio ir socialinio vystymosi tikslų ir užduočių įgyvendinimas“ (27).

(69)

Todėl dėl bendros Kinijos ekonomikos struktūros sudaromos sąlygos ne tik dideliam valstybės kišimuisi į ekonomiką, bet aiškiai įgaliojama tokį kišimąsi vykdyti. Sąvoka „viešosios nuosavybės viršenybė prieš privačiąją“ dominuoja visoje teisės sistemoje ir visuose pagrindiniuose teisės aktuose yra pabrėžiama kaip bendras principas.

(70)

Kinijos nuosavybės teisė yra geriausias pavyzdys: ji susijusi su pirminiu socializmo etapu, kai valstybė įpareigojama išsaugoti pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje svarbiausia yra viešoji nuosavybė. Toleruojamos kitos nuosavybės formos, o įstatymai leidžia jas plėtoti kartu su valstybės nuosavybe (28).

(71)

Be to, pagal Kinijos teisę socialistinė rinkos ekonomika plėtojama vadovaujant KKP. Kinijos valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis (teisiniu, instituciniu, asmeniniu) ir sudaro stiprią struktūrą, kurioje KKP ir valstybės vaidmenys yra neatskiriami.

(72)

2018 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus Kinijos Konstituciją, pagrindinis KKP vaidmuo tapo dar svarbesnis, nes jis buvo dar kartą patvirtintas Konstitucijos 1 straipsnio tekste.

(73)

Po jau esamo nuostatos pirmojo sakinio „Socialistinė sistema yra pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos sistema“ įterptas naujas antras sakinys „Skiriamasis Kinijos socializmo bruožas yra Kinijos komunistų partijai tenkantis vadovaujamasis vaidmuo.“ (29). Tai rodo neabejotiną ir vis didėjančią KKP vykdomą Kinijos ekonominės sistemos kontrolę.

(74)

Toks vadovavimas ir kontrolė būdingi Kinijos sistemai ir yra gerokai didesni nei kitose šalyse, kurių vyriausybės vykdo bendrąją makroekonominę kontrolę ir kuriose veikia laisvosios rinkos jėgos.

(75)

Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi laisvojoje rinkoje vyraujančias ekonomines sąlygas (30). Kinijos valdžios institucijos taiko įvairias intervencines ekonomines priemones, įskaitant pramoninio planavimo sistemą, finansų sistemą ir reglamentavimo aplinkos lygį.

(76)

Pirma, bendros administracinės kontrolės lygmeniu Kinijos ekonomikos kryptis grindžiama sudėtinga pramoninio planavimo sistema, kuri veikia visą šalies ekonominę veiklą. Visi šie planai apima išsamią ir sudėtingą sektorių ir kompleksinių politikos sričių matricą, jie yra visuose valdžios lygmenyse.

(77)

Provincijų lygmens planai yra detalūs, o nacionaliniuose planuose nustatomi šiek tiek platesni tikslai. Planuose taip pat nurodomos priemonės atitinkamoms pramonės šakoms ir (arba) sektoriams remti ir terminai, per kuriuos turi būti pasiekti tikslai. Į kai kuriuos planus vis dar įtraukiami aiškūs numatomi tikslai.

(78)

Pagal planus atskiri pramonės sektoriai ir (arba) projektai išskiriami kaip (teigiami arba neigiami) prioritetai, atitinkantys vyriausybės prioritetus, ir jiems priskiriami konkretūs vystymosi tikslai (pramonės modernizavimas, tarptautinė plėtra ir kt.).

(79)

Ekonominės veiklos vykdytojai – tiek privatūs, tiek valstybės valdomi – turi veiksmingai pritaikyti savo verslo veiklą prie planavimo sistema nustatytų realijų. Taip yra ne tik dėl privalomo planų pobūdžio, bet ir dėl to, kad atitinkamos Kinijos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis laikosi planų sistemos ir atitinkamai naudojasi joms suteiktais įgaliojimais ir taip skatina ekonominės veiklos vykdytojus laikytis planuose nustatytų prioritetų (31).

(80)

Antra, finansinių išteklių skirstymo lygmeniu Kinijos finansų sistemoje dominuoja valstybės valdomi komerciniai ir politines priemones įgyvendinantys bankai. Šie bankai, nustatydami ir įgyvendindami savo skolinimo politiką, turi derintis prie vyriausybės pramonės politikos tikslų, o ne pirmiausia įvertinti ekonominę konkretaus projekto naudą (32).

(81)

Tai pasakytina ir apie kitas Kinijos finansų sistemos sudedamąsias dalis, kaip antai akcijų rinkas, obligacijų rinkas, privačiojo akcinio kapitalo rinkas ir kt. Be to, šios finansų sektoriaus dalys yra instituciškai ir funkciškai sukurtos taip, kad būtų siekiama ne kuo labiau pagerinti finansų rinkų efektyvų veikimą, o užtikrinti kontrolę ir leisti valstybei ir KKP kištis (33).

(82)

Trečia, reglamentavimo aplinkos lygmeniu, valstybės kišimasis į ekonomiką būna įvairių formų. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklės reguliariai naudojamos siekiant kitų nei ekonominio veiksmingumo politikos tikslų, taip sumenkinant rinka grindžiamus principus toje srityje. Taikomuose teisės aktuose konkrečiai nustatyta, kad viešieji pirkimai vykdomi siekiant palengvinti pagal valstybės politiką nustatytų tikslų įgyvendinimą. Tačiau šių tikslų pobūdis lieka neapibrėžtas, todėl sprendimus priimančios institucijos turi didelę veiksmų laisvę (34).

(83)

Panašiai investicijų srityje Kinijos vyriausybė toliau reikšmingai kontroliuoja valstybės ir privačių investicijų paskirtį ir dydį ir tam daro didelę įtaką. Investicijų tikrinimą, taip pat įvairias paskatas, apribojimus ir draudimus, susijusius su investicijomis, valdžios institucijos naudoja kaip svarbią priemonę pramonės politikos tikslams remti, pavyzdžiui, išlaikyti valstybės kontrolę pagrindiniuose sektoriuose arba stiprinti vidaus pramonę (35).

(84)

Apibendrinant, Kinijos ekonomikos modelis yra pagrįstas tam tikromis pagrindinėmis aksiomomis, kuriomis numatomas ir skatinamas įvairialypis valstybės kišimasis. Toks didelis valstybės kišimasis neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo, todėl gali būti iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (36).

(85)

Įmonės, kurios priklauso valstybei, yra jos kontroliuojamos ir (arba) strategiškai prižiūrimos arba vadovaujasi valstybės gairėmis, Kinijoje sudaro labai didelę ekonomikos dalį.

(86)

Nagrinėjamojo produkto sektoriuje daugiausia veikia privačios bendrovės, pavyzdžiui, „Tiandingfeng Non-wovens Co., Ltd.“ (37) ir „Changde Tiandingfeng Non-wovens Co. Ltd.“ (38), kurias abi visiškai valdo „Tiandingfeng Holdings Co., Ltd“, o ją visiškai valdo „Beijing Oriental Yuhong Waterproof Technology Co., Ltd.“ (39), „Hubei Bushi Non-Woven Co., Ltd“ (40), „Jiangyin Huasicheng Nonwovens Co., Ltd“ (41), kurią valdo „Jiangsu Huahong Industrial Group Co. Ltd“, arba „Hebei Qianjin Non-Woven Group Co. Ltd“ (42). Be to, pradinės grandies sektoriuose valstybės valdoma nuosavybės dalis tebėra didelė, o kai kurie PET gamintojai yra visiškai arba iš dalies valdomi valstybės (pavyzdžiui, „Zhuhai China Resources Chemical Innovative Materials Co., Ltd“ (100 % šios bendrovės priklauso centrinei valstybės valdomai įmonei „China Resources Group“ (43) arba „Sinopec“, kuri yra PTA – vieno pagrindinių PET gamybos išteklių – gamintoja ir kuri yra 100 % valdoma SASAC (44)).

(87)

Tačiau KKP kišimasis į veiklos sprendimų priėmimą tapo norma ne tik valstybės valdomose įmonėse, bet ir privačiose bendrovėse (45), o KKP siekia vadovauti beveik visiems šalies ekonomikos aspektams. Iš tiesų, atsižvelgiant į tai, kaip glaudžiai susijusios Kinijos valstybės ir partijos struktūros, dėl valstybės įtakos, daromos KKP struktūromis bendrovėse, ekonominės veiklos vykdytojai iš esmės yra kontroliuojami ir politiškai prižiūrimi vyriausybės. Be to, visam nagrinėjamojo produkto sektoriui taikomos kelios vyriausybės politikos priemonės. Visų pirma, PET, t. y. viena iš pagrindinių PET filjerinės neaustinės medžiagos žaliavų, laikoma viena iš pažangiųjų naftos chemijos medžiagų ir pažangiųjų lengvosios pramonės medžiagų, kurioms taikomos „Pagaminta Kinijoje 2025“ veiksmų gairės (46).

(88)

Be to, PET sektorius yra įtrauktas į skatinamųjų pramonės sektorių sąrašą 2024 m. Pramonės struktūros koregavimo žinyne, o tai byloja apie valdžios institucijų ketinimus sukurti reglamentavimo aplinką, kuri būtų palanki šio sektoriaus plėtrai, ir taip pat galėtų sudaryti sąlygas pramonei gauti finansavimą (47). Be to, PET gamintojai, kurių gamybos pajėgumai mažesni, įtraukti į ribojamų pramonės šakų sąrašą, o tai rodo, kad Kinijos valdžios institucijos ketina daryti įtaką PET pramonės struktūrai: „[t]radicinio poliesterio (PET) nuolatinės polimerizacijos gamyba, kai vienos linijos pajėgumas nesiekia 200 000 tonų per metus“.

(89)

Be to, 14-ajame žaliavų penkmečio plane (48) tiesiogiai nagrinėjamas naftos chemijos sektorius ir nurodoma, kad „naftos chemijos ir chemijos, plieno, spalvotųjų metalų, statybinių medžiagų ir kituose sektoriuose įsteigsime keletą pirmaujančių pramonės grandinės įmonių, kurios, pasinaudodamos pagrindiniais konkurenciniais pranašumais, bus lyderės ekosistemoje <…>. Chemijos ir statybinių medžiagų sektoriuose pirmaujančių įmonių vadovaujamasis vaidmuo bus pasitelktas įmonių reformai ir restruktūrizavimui skatinti.“

(90)

Vyriausybės kontrolė ir politikos priežiūra taip pat pastebima atitinkamų pramonės asociacijų lygmeniu (49).

(91)

Pavyzdžiui, sektoriaus pramonės asociacija – Kinijos naftos chemijos ir chemijos pramonės federacija (toliau – CPCIF). CPCIF įstatų 3 straipsnyje nurodyta, kad asociacija „priima subjektų, atsakingų už registraciją ir valdymą, subjektų, atsakingų už partijos stiprinimą, taip pat atitinkamų administracinių padalinių, atsakingų už pramonės valdymą, profesines gaires, priežiūros ir valdymo priemones“ (50). „Sinopec“ yra CPCIF narė (51).

(92)

Be to, Kinijos neaustinės ir pramoninės tekstilės asociacija (52) (toliau – CNITA) taip pat yra susijusi su nagrinėjamuoju produktu. CNITA įstatų 3 straipsnyje nustatyta, kad „ [a]sociacija laikosi bendrojo Kinijos komunistų partijos vadovavimo, steigia Kinijos komunistų partijos organizacijas, vykdo partijos veiklą “ ir „laikosi registravimo ir valdymo institucijos, pagrindinės partijos stiprinimo institucijos ir atitinkamų pramonės valdymo padalinių verslo gairių bei pasitiki jų atliekama priežiūra“ (53). „Tiandingfeng Holdings Co. Ltd“ (54) ir „Hebei Qianjin Non-Woven Group“ (55) yra CNITA narės.

(93)

Todėl privatiems nagrinėjamojo produkto sektoriaus gamintojams užkertamas kelias veikti rinkos sąlygomis. Iš tiesų, tiek valstybės valdomoms įmonėms, tiek privačioms bendrovėms, veikiančioms šiame sektoriuje, taikoma politinė priežiūra ir gairės.

(94)

Kinijos vyriausybė gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje. Iš tiesų KKP organai tiek valstybės valdomose, tiek privačiose įmonėse yra vienas iš svarbių kanalų, kuriais valstybė gali kištis į verslo sprendimus.

(95)

Pagal Kinijos bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje (56)) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai.

(96)

Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba jo vykdymas nebuvo griežtai užtikrinamas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sugriežtino savo pretenzijas į galimybę kontroliuoti bendrovių verslo sprendimus ir tai tapo politiniu principu (57), be kita ko, darydama spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti patriotizmui ir laikytis partijos drausmės (58).

(97)

Dar 2017 m. pranešta, kad partijos organai veikė 70 % iš maždaug 1,86 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (59). Šios taisyklės bendrai taikomos visoje Kinijos ekonomikoje, visuose sektoriuose, be kita ko, nagrinėjamojo produkto gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams.

(98)

Be to, 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo paskelbtas dokumentas „KKP centrinio komiteto generalinio biuro gairės dėl Jungtinio fronto darbo privačiajame sektoriuje stiprinimo naujame amžiuje“ (toliau – gairės) (60), kuriuo dar labiau išplėstas partijų komitetų vaidmuo privačiosiose įmonėse.

(99)

Gairių II.4 skirsnyje teigiama: „[p]rivalome stiprinti bendrus partijos gebėjimus vadovauti privačiojo sektoriaus Jungtinio fronto darbui ir veiksmingai stiprinti darbą šioje srityje“, o III.6 skirsnyje nurodoma: „[t]urime skatinti partijos stiprinimo veiklą privačiose įmonėse ir sudaryti sąlygas partijos organams veiksmingai veikti kaip tvirtovė, o partijos nariams – kaip inovatoriai ir pradininkai“. Taigi, gairėse pabrėžiamas KKP vaidmuo bendrovėse ir kituose privačiojo sektoriaus subjektuose ir siekiama jį sustiprinti (61).

(100)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad ir PET filjerinės neaustinės medžiagos sektoriuje asmenims, užimantiems vadovaujamas pareigas, yra įprasta taip pat būti KKP nariais ir (arba) vykdyti partijos funkcijas.

(101)

Pavyzdžiui, du „Beijing Oriental Yuhong Waterproof Technology Co. Ltd“ pirmininko pavaduotojai (62) taip pat yra KKP nariai (63).

(102)

Be to, „Changde Tiandingfeng Non-wovens Co. Ltd.“ 2021 m. įsteigė partijos padalinį ir „yra atsidavusi pagrindinei partijos stiprinimo institucijai, kuri vadovauja bendrovės plėtrai“ (64). Pavyzdžiui, „Devyni partijos nariai atliko vadovaujamą vaidmenį gamybos, verslo veiklos ir technologinių inovacijų srityse“. Be to, „kalbant apie pramonės modernizavimą, partijos organizacija koordinuoja veiksmus, taip siekdama skatinti suderintą pradinės ir galutinės grandies pramonės grandinės plėtrą“ (65).

(103)

Čangdės savivaldybės partijos komitetas yra pagyręs bendrovės „Changde Tiandingfeng Non-wovens Co. Ltd“ partijos padalinį kaip „pažangią visuomeninę partijos organizaciją“ (66).

(104)

Kaip matyti iš turimų įmonių pateiktų duomenų, KKP kišimasis į verslo sprendimus taip pat akivaizdus pradinės grandies sektoriuje. Bendrovės „Sinopec Group“ 2022 m. metinėje ataskaitoje nurodyta, kad „[b]endrovė nuolat gerina partijos stiprinimo veiklos kokybę, kelia darbuotojų dvasią, stiprina drausmės tikrinimo ir priežiūros veiksmus, padeda direktorių valdybai veiksmingai įgyvendinti įvairius sprendimus ir priemones ir skatina aukštos kokybės bendrovės plėtrą“ (67). Be to, „Sinopec Group“ direktorių valdybos pirmininkas yra partijos komiteto sekretorius, o keli valdybos nariai eina partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojų pareigas (68). „Sinopec Group“ pareiškė, kad ji ketina „sutelkti dėmesį į naują bendrovės misiją ir naujas užduotis naujoje kelionėje, skatinti pačios partijos revoliucinę dvasią, visapusiškai ir integruotai stiprinti partijos vadovybę ir didinti partijos stiprinimo veiksmus, taip pat sistemingai skatinti visapusišką ir griežtą partijos valdymą, taip tvirtai užtikrindama, kad bus pradėtas naujas Kinijos modernios naftos chemijos pramonės etapas“ (69).

(105)

Valstybės dalyvavimas finansų rinkose ir kišimasis į jas, be kita ko, tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip pat daro papildomą iškreipiamąjį poveikį rinkai (70). Taigi, valstybei dalyvaujant įmonėse, PET filjerinės neaustinės medžiagos ir kituose sektoriuose (pavyzdžiui, finansų ir gamybos išteklių sektoriuose) Kinijos vyriausybė gali kištis į kainas ir sąnaudas.

(106)

Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinės, provincijų ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia faktiškai visus ekonomikos sektorius. Planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra įpareigojamojo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina.

(107)

Apskritai Kinijos planavimo sistemoje ištekliai nukreipiami į sektorius, kuriuos vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (71).

(108)

Kinijos valdžios institucijos priėmė keletą politikos priemonių, kuriomis vadovaujantis turėtų veikti nagrinėjamojo produkto sektorius.

(109)

PET pramonė „Pagaminta Kinijoje 2025“ veiksmų gairėse (72) minima kaip sektorius, kurį reikia toliau plėtoti tiek kaip pažangiųjų naftos chemijos medžiagų, tiek kaip pažangiųjų lengvosios pramonės medžiagų sektorių.

(110)

14-uoju ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio planu ir 2035 m. perspektyvomis (73) siekiama „atnaujinti tradicines pramonės šakas, skatinti žaliavų pramonės, pavyzdžiui, naftos chemijos produktų, plieno, spalvotųjų metalų ir statybinių medžiagų, optimizavimą ir struktūrinį pritaikymą, plėsti aukštos kokybės produktų pasiūlą tokiuose sektoriuose kaip lengvoji pramonė ir tekstilė, spartinti pagrindinių pramonės šakų, pavyzdžiui, chemijos pramonės ir popieriaus gamybos, įmonių pertvarką ir modernizavimą ir tobulinti žaliosios gamybos sistemą“. (74) “

(111)

Pagal 14-ąjį žaliavų pramonės penkmečio planą (75) „bus parengtas naftos chemijos pramonės išdėstymo planas ir bus griežtai uždrausta vykdyti naujus ksileno ir etileno projektus, išskyrus tuos, kurie bus įtraukti į tą planą. <...> [Kinija] daugiausia dėmesio skirs posritims arba pagrindiniams produktams, turintiems tvirtą pramoninį pagrindą, aiškius lyginamuosius pranašumus ir pirmaujančias technologijas, kad visapusiškai atliktų vadovaujamą pirmaujančių pramonės grandinės įmonių vaidmenį <...> ir sukurtų naftos chemijos produktų, <...> ekologiškų statybinių medžiagų ir naujų medžiagų klasterių grupę.“ (76)

(112)

Be to, Gairėse dėl aukštos kokybės naftos chemijos ir chemijos pramonės plėtros skatinimo (77) reikalaujama „stiprinti sektorių politiką ir moksliškai reguliuoti pramonės mastą: <...> didinti aukštos klasės polimerų, specialių cheminių medžiagų ir kitų produktų tiekimo pajėgumus“; <...> taip pat „[t]obulinti rėmimo politiką: stiprinti fiskalinės, finansinės, regioninės, investicijų, importo ir eksporto, energetikos, ekologinės, aplinkos, kainų ir kitų politikos sričių koordinavimą su pramonės politikos veiksmais. Visapusiškai užtikrinti nacionalinės pramonės ir finansavimo bendradarbiavimo platformos funkcijas <...>.“

(113)

Provincijų lygmeniu Šandongo 14-ajame chemijos pramonės plėtros penkmečio plane (78) vietos valdžios institucijos raginamos „[d]idinti esamų įmonių technologinę pertvarką, energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą ir esminį įmonių konkurencingumą. Sukurti mechanizmą, pagal kurį įmonės galėtų pasitraukti iš parkų, ryžtingai šalinti pasenusius gamybos pajėgumus, griežtai kontroliuoti ribotus gamybos pajėgumus ir įgyvendinti diferencijuotas politikos priemones ir veiksmus, skirtus išteklių veiksniams, tokiems kaip žemė, elektros energija ir vanduo, skirstyti, kad įmonės būtų priverstos persitvarkyti ir plėtoti savo veiklą.“ Jame taip pat raginama „[p]adidinti finansinę paramą. Teikti daugiau fiskalinės politikos paskatų, koordinuoti ir naudoti specialius fondus, remti chemijos bendroves spartinant technologinę pertvarką, pažangią pertvarką, pramoninius perkėlimus, perkėlimą į parkus, pasenusios įrangos šalinimą ir t. t., ir įgyvendinti mokesčių lengvatas, taikomas pagrindinės techninės įrangos importui, PVM grąžinimą, mokslinių tyrimų ir plėtros politiką, pavyzdžiui, papildomą išlaidų atskaitą ir draudimo kompensaciją už pirmąjį techninės įrangos rinkinį. Aktyviai skatinti įvairias finansų įstaigas ir socialinį kapitalą investuoti į chemijos pramonę, pasinaudoti politikos finansavimo, vystymosi finansavimo ir komercinio finansavimo privalumais ir didinti finansinę paramą svarbiausioms chemijos technologijų sritims.“ „Tiandingfeng Non-wovens Co., Ltd“ (79) yra įsikūrusi Šandonge.

(114)

Be to, Hunano 14-uoju strateginių ir besiformuojančios pramonės grupių plėtros penkmečio planu (80) taip pat siekiama kurti naujas chemines medžiagas: „kurti naujus sintetinius kaučiukus, specialiąsias dervas, didelio našumo inžinerinius plastikus ir kitas polimerines medžiagas.“ „Changde Tiandingfeng Non-wovens Co. Ltd“ yra įsikūrusi Hunane, tiksliau Čangdės savivaldybės Vakarų Dongtingo pramonės plėtros zonoje, kurioje paskelbtas penkių patobulinimų 2022–2025 m. įgyvendinimo planas (81), kuriuo siekiama „stiprinti pirmaujančias pramonės šakas, plėsti besiformuojančias pramonės šakas ir plėtoti būsimas pramonės šakas <...> [ir] remiantis didelio masto projektais, pavyzdžiui, „Tiandingfeng“, [pritraukti] keletą pradinės ir galutinės grandies pramonės sektorių, kad ji sudarytų pramonės grandinę“. Šiuo tikslu Vakarų Dongtingo valdžios institucijos „padėjo „Changde Tiandingfeng Non-woven Co. Ltd.“ sėkmingai pateikti paraiškas dėl provincijos pažangiosios gamybos aukštumose statybos specialiojo fondo projekto, provincijos skaitmeninės pramonės aukštos kokybės plėtros specialiojo fondo projekto ir provincijos pažangiosios gamybos lyginamosios įmonės bei kitų projektų, kuriuos įgyvendinant bendrovėms padedama gauti politinę ir finansinę paramą“ (82).

(115)

Be to, Hubėjaus 14-uoju naujų medžiagų pramonės aukštos kokybės plėtros penkmečio planu (83) siekiama sutelkti dėmesį į inžinerinius plastikus ir „pagerinti pramonės technologinį lygį, susijusį su didelio našumo inžineriniais plastikais, tokiais kaip polioksimetilenas, PET / PBT derva, <...>“.

(116)

Taigi šiomis ir kitomis priemonėmis Kinijos vyriausybė teikia nurodymus praktiškai dėl kiekvieno sektoriaus plėtros ir veikimo aspekto ir pradinės grandies gamybos išteklių ir juos kontroliuoja.

(117)

Apibendrinant, Kinijos vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų šiame sektoriuje. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

(118)

Remiantis byloje turima informacija, Kinijos bankroto sistema yra nepakankama, kad ją taikant būtų galima įgyvendinti jos pagrindinius tikslus, pvz., sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir užtikrinti teisėtas kreditorių ir skolininkų teises bei interesus. Panašu, kad tai pagrįsta tuo, kad, nors Kinijos bankroto įstatymas formaliai grindžiamas panašiais principais, kaip ir atitinkami įstatymai kitose šalyse nei Kinija, Kinijos sistemai būdingas sisteminis nepakankamas vykdymo užtikrinimas.

(119)

Bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra nedidelis taip pat ir dėl to, kad nemokumo bylų tyrimai turi daug trūkumų, kurie veiksmingai atgraso nuo bankroto skelbimo. Be to, valstybės vaidmuo vykdant nemokumo bylų tyrimus tebėra stiprus ir aktyvus, dažnai turintis tiesioginės įtakos bylos tyrimo baigčiai (84).

(120)

Be to, nuosavybės teisių sistemos trūkumai ypač akivaizdūs nuosavybės teisių į žemę ir žemės naudojimo teisių Kinijoje atžvilgiu (85). Visa žemė priklauso valstybei (kolektyviai priklausanti kaimo žemė ir valstybei priklausanti miesto žemė) ir tai, kaip ji skirstoma, sprendžia tik valstybė. Yra teisinių nuostatų, kuriomis siekiama skaidriai skirti žemėnaudos teises rinkos kainomis, pavyzdžiui, nustatant konkurso procedūras. Tačiau šių nuostatų nuolat nesilaikoma – kai kurie pirkėjai žemę gauna nemokamai arba žemesne nei rinkos kaina (86). Be to, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą (87).

(121)

Panašiai kaip kituose Kinijos ekonomikos sektoriuose, nagrinėjamojo produkto gamintojai turi laikytis Kinijos bankroto, bendrovių ir nuosavybės įstatymais nustatytų įprastinių taisyklių. Rezultatas – šios bendrovės taip pat priklauso nuo iškraipymų „iš viršaus į apačią“, kurie atsiranda dėl bankroto ir nuosavybės įstatymų diskriminuojamo taikymo ar netinkamo jų vykdymo užtikrinimo. Remiantis turimais įrodymais, šios išvados, atrodo, visiškai taikytinos ir PET filjerinės neaustinės medžiagos sektoriui. Atliekant šį tyrimą nenustatyta jokių elementų, dėl kurių būtų galima suabejoti šiais nustatytais faktais.

(122)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nagrinėjamojo produkto sektoriuje bankroto ir nuosavybės įstatymai taikyti diskriminuojamai arba jų taikymas užtikrintas netinkamai.

(123)

Kinijoje negali būti visiškai išplėtota rinka pagrįsta darbo užmokesčio sistema, nes darbuotojai ir darbdaviai negali naudotis teisėmis jungtis į organizacijas. Kinija neratifikavo kai kurių esminių Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, visų pirma dėl asociacijų laisvės ir dėl kolektyvinių derybų (88).

(124)

Pagal nacionalinę teisę veikia tik viena profesinių sąjungų organizacija. Tačiau ši organizacija nėra nepriklausoma nuo valstybės institucijų, o jos dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsaugos srityje tebėra labai menkas (89). Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema, pagal kurią galimybė gauti visas socialinės apsaugos ir kitas išmokas suteikiama tik tam tikros administracinės teritorijos vietos gyventojams.

(125)

Paprastai tai reiškia, kad darbuotojai, kurie neturi tam tikros vietovės gyvenamosios vietos registracijos, užimtumo atžvilgiu atsiduria pažeidžiamoje padėtyje ir gauna mažesnes pajamas nei tos gyvenamosios vietos registracijos turėtojai (90). Šie nustatyti faktai rodo, kad Kinijoje darbo užmokestis yra iškraipytas.

(126)

Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad PET filjerinės neaustinės medžiagos sektoriuje nebūtų taikoma aprašyta Kinijos darbo teisės sistema. Taigi šiam sektoriui darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas poveikį daro ir tiesiogiai (kai gaminamas nagrinėjamasis produktas ar jam gaminti skirtos pagrindinės žaliavos), ir netiesiogiai (kai suteikiama prieiga prie bendrovių, kurioms taikoma ta pati Kinijos darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių).

(127)

Kinijos įmonių galimybes gauti kapitalo veikia įvairūs iškraipymai.

(128)

Pirma, Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės valdomų bankų padėtis (91), kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Panašiai, kaip ir nefinansinių valstybės valdomų įmonių atveju, bankai ir toliau yra susiję su valstybe ne tik pagal nuosavybės teises, bet ir asmeniniais ryšiais (pagrindinius didelių valstybės finansų įstaigų vadovus galiausiai skiria KKP) (92), ir jie reguliariai įgyvendina Kinijos vyriausybės parengtą viešąją politiką.

(129)

Tokiu būdu bankai laikosi aiškios juridinės prievolės vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių (93). Nors pripažįstama, kad pagal įvairias teisines nuostatas nurodoma, kad reikia vadovautis įprasta bankų elgsena ir prudencinėmis taisyklėmis, pavyzdžiui, išnagrinėti paskolos gavėjo kreditingumą, iš daugybės įrodymų, įskaitant per prekybos apsaugos tyrimus nustatytus faktus, matyti, kad taikant įvairias teisines priemones šioms nuostatoms tenka tik antraeilis vaidmuo.

(130)

Pastarojo meto pokyčiai taip pat rodo vyriausybės įtakos Kinijos finansų įstaigoms mastą. 2025 m. kovo mėn. Kinijos vyriausybė paskelbė išleidusi 500 mlrd. CNY iždo obligacijų, kad suteiktų didelę finansinę paramą pagrindiniams bankams, įskaitant Kinijos banką, Kinijos statybos banką, Ryšių banką ir Kinijos pašto taupomąjį banką. Šia intervencija buvo siekiama stabilizuoti šias institucijas mažėjant pelningumui ir vyraujant rekordiškai mažoms grynosioms palūkanų maržoms ir buvo pabrėžiamos priemonės, kurių aktyviai ėmėsi valstybė, kad išlaikytų ekonominį stabilumą (94).

(131)

Be to, Kinijos vyriausybė paaiškino, kad KKP turi stebėti net ir privačios komercinės bankininkystės sprendimus ir jie turi atitikti nacionalinę politiką. Vienas iš trijų pagrindinių dabartinių valstybės tikslų, susijusių su bankų valdymu, yra stiprinti partijos lyderystę bankininkystės ir draudimo sektoriuose, be kita ko, sprendžiant veiklos ir valdymo klausimus (95). Be to, taikant komercinių bankų veiklos vertinimo kriterijus dabar visų pirma reikia atsižvelgti į tai, kaip subjektai „siekia nacionalinių vystymosi tikslų ir prisideda prie realiosios ekonomikos“ ir ypač į tai, kaip jie „aprūpina strategines ir besiformuojančias pramonės šakas“ (96).

(132)

Be to, finansinių išteklių paskirstymo lygmeniu, taikydama keletą priemonių privačių investicijų plėtrai toliau skatinti (97), Kinijos vyriausybė siekia „padidinti centrinio biudžeto išteklius, kad būtų galima remti kvalifikuotus privačius investicinius projektus ir aktyviai vykdyti orientavimo ir vadovaujamą veiklą“. Kinijos vyriausybė taip pat ketina „tinkamai išnaudoti naujosios politikos finansines priemones [ir] remti keletą kvalifikuotų privačių investicinių projektų svarbiose pramonės šakose ir pagrindinėse srityse“ (98).

(133)

Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos Kinijos vyriausybei ir bet kokios netiesioginės vyriausybės garantijos dydžio (99). Šį poveikį dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (100). Dėl to skolinimas valstybės valdomoms įmonėms, didelėms susijusioms privačioms įmonėms ir įmonėms pagrindiniuose pramonės sektoriuose yra šališkas, o tai reiškia, kad kapitalo prieinamumas ir sąnaudos nėra vienodi visiems rinkos dalyviams.

(134)

Antra, dirbtinai mažinamos skolinimosi išlaidos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Dėl to per daug naudojama kapitalo investicijų, o investicijų grąža vis mažėja. Tai matyti iš didėjančio įmonių įsiskolinimo valstybės sektoriuje nepaisant akivaizdaus pelningumo mažėjimo, o tai rodo, kad bankų sistemos veikimo mechanizmai neatitinka įprastų komercinių taisyklių.

(135)

Trečia, nors nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, o yra veikiami vyriausybės sukurtų iškraipymų. 2018 m. pabaigoje skolinimas taikant lyginamąją palūkanų normą arba už ją mažesnę vis dar sudarė bent trečdalį viso skolinimo (101). Kinijos oficiali žiniasklaida neseniai pranešė, kad KKP paragino „mažinti paskolų rinkos palūkanų normas“ (102). Dirbtinai mažos palūkanų normos lemia tai, kad nustatoma mažesnė nei rinkos kaina, taigi ir pernelyg išnaudojamas kapitalas.

(136)

Bendras kredito augimas Kinijoje rodo, jog mažėja kapitalo paskirstymo veiksmingumas be jokių kreditavimo apribojimų požymių, kurie būtų tikėtini neiškraipytoje rinkos aplinkoje. Todėl greitai atsirado daug neveiksnių paskolų, o Kinijos vyriausybė ne kartą sudarė sąlygas arba išvengti įsipareigojimų neįvykdymo, taip sudarydama sąlygas kurtis vadinamosioms bendrovėms zombėms, arba perleisti skolos nuosavybę (pvz., per susijungimus ar konvertuojant skolas į nuosavybę), nebūtinai pašalindama bendrą skolos problemą ar pagrindines skolos priežastis.

(137)

Iš esmės, nepaisant veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant liberalizuoti rinką, Kinijos įmonių kredito sistemai įtakos turi dideli iškraipymai, atsirandantys dėl nuolatinio nepageidaujamo valstybės vaidmens kapitalo rinkose. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(138)

Atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad nagrinėjamojo produkto sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(139)

Komisija pažymėjo, kad atnaujintoje ataskaitoje aprašyti iškraipymai yra būdingi Kinijos ekonomikai. Iš turimų įrodymų matyti, kad pirmiau ir atnaujintos ataskaitos I dalyje aprašyti Kinijos sistemos faktai ir ypatybės galioja visoje šalyje ir visuose ekonomikos sektoriuose. Tas pat pasakytina apie pirmiau ir atnaujintos ataskaitos II dalyje aprašytus gamybos veiksnius.

(140)

Komisija primena, kad nagrinėjamajam produktui gaminti reikalingi tam tikri gamybos ištekliai. Kai nagrinėjamojo produkto gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra veikiama iškraipymų. Jie gali skolintis lėšų, kurios yra susijusios su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios lygmenyse ir visuose sektoriuose. Šie iškraipymai išsamiai aprašyti pirmiau, visų pirma 67–138 konstatuojamosiose dalyse. Komisija pažymėjo, kad reglamentavimo sistema, dėl kurios atsiranda tie iškraipymai, yra taikoma bendrai, nes tos taisyklės PET filjerinės neaustinės medžiagos sektoriuje gamintojams taikomos kaip ir bet kuriam kitam ekonominės veiklos vykdytojui Kinijoje. Todėl šie iškraipymai daro tiesioginį poveikį nagrinėjamojo produkto sąnaudų struktūrai.

(141)

Todėl negalima naudoti ne tik nagrinėjamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, bet ir jokių gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurioms poveikis taip pat yra daromas, nes jų kainodarą veikia didelis valstybės kišimasis, kaip aprašyta atnaujintos ataskaitos I ir II dalyse.

(142)

Iš tikrųjų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, matomas visoje Kinijoje. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad pats gamybos išteklius, pagamintas Kinijoje derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(143)

Per šį tyrimą nei Kinijos vyriausybė, nei eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų.

(144)

Iš 36 konstatuojamosios dalies matyti, kad nė viena šalis neabejojo dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo per se ir kad Kinijos vyriausybė atliekant tyrimą nebendradarbiavo.

(145)

Šiame skirsnyje pateikta analizė, apimanti visų turimų įrodymų, susijusių su Kinijos kišimusi į savo ekonomiką apskritai ir nagrinėjamojo produkto sektorių, parodė, kad nagrinėjamojo produkto kainos ir sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau jame nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą.

(146)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti.

(147)

Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kaip aprašyta kitame skirsnyje.

(148)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(149)

Kaip paaiškinta 39 konstatuojamojoje dalyje, Komisija paskelbė du pranešimus byloje dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti. Šiuose pranešimuose aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, ir atsakyta į gautas šalių pastabas dėl tų elementų ir atitinkamų šaltinių.

(150)

Pirmajame pranešime Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriuos ketino naudoti normaliajai vertei nustatyti, ir pateikė visų gamybos veiksnių, pavyzdžiui, žaliavų, darbo jėgos ir energijos, sąrašą. Ji taip pat įvardijo galimas tipiškas šalis.

(151)

Remiantis žaliavų importo statistiniais duomenimis nustatyta, kad gamybos veiksniai, būtini PET filjerinei neaustinei medžiagai gaminti, prieinami Indonezijoje, Tailande ir Turkijoje ir visos šios šalys atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus. Taip pat manoma, kad tose trijose šalyse gali būti gaminama PET filjerinė neaustinė medžiaga.

(152)

Nebuvo gauta jokių pastabų dėl pirmajame pranešime nurodytų šalių ekonominio išsivystymo lygio. Tačiau kelios šalys pateikė pastabų dėl tam tikrų gamybos veiksnių kainų kiekvienoje šalyje patikimumo, kurios aptariamos tolesnėse konstatuojamosiose dalyse.

(153)

Antruoju pranešimu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie savo ketinimą šioje byloje tinkama tipiška šalimi laikyti Tailandą, jeigu būtų patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(154)

Atsakydamos į pirmąjį pranešimą, „Changde Tiandingfeng Nonwovens Co Ltd“ ir „Tiandingfeng Nonwovens Co Ltd“ (pastarosios dvi bendrovės toliau vadinamos „TDF Group“) nurodė, kad Turkija būtų tinkamesnė tipiška šalis, palyginti su Tailandu, nes PET granulių importas į Turkiją būtų įvairesnis, didesnės apimties ir daugiausia vykdomas iš rinkos ekonomikos šalių, todėl jis geriau atspindėtų neiškraipytas rinkos kainas.

(155)

„Hubei Unibon nonwovens Co Ltd“ (toliau – „Unibon“) tvirtino, kad Tailandas nėra tinkama tipiška šalis, nes PET granulių importas į tą šalį būtų iškraipytas dėl didelės Kinijos kilmės PET granulių importo dalies, o vidutinė importo iš kitų šalių kaina būtų gerokai didesnė nei kitose dviejose galimose tipiškose šalyse. „Unibon“ tvirtino, kad tos kainos rodytų, jog ne Kinijos kilmės importas į Tailandą daugiausia yra specialios paskirties arba netipinės PET granulės, todėl jo negalima laikyti standartiniu tiriamajam produktui gaminti naudojamų PET granulių lyginamuoju dydžiu.

(156)

Antrajame pranešime Komisija pažymėjo, kad tiek Tailande, tiek Turkijoje didelė dalis visų importuojamų PET granulių yra Kinijos kilmės. Tačiau, kaip paaiškinta pirmajame pranešime, Komisija laikėsi nuomonės, kad ne Kinijos kilmės PET granulių importo į Turkiją kainoms įtakos turėjo didelė Kinijos kilmės PET granulių iškraipytomis kainomis apimtis, o Tailande taip nebuvo.

(157)

Atsakydama į antrąjį pranešimą „Unibon“ pakartojo savo argumentą, kad Tailandas nėra tinkama tipiška šalis, ir teigė, kad PET granulės turėtų būti laikomos lemiamu veiksniu atliekant šį vertinimą. Bendrovė teigė, kad Tailandas yra PET granulių grynasis eksportuotojas, o Indonezijos prekybos pozicija yra labiau subalansuota, todėl ši šalis būtų tinkamesnė. „Unibon“ taip pat tvirtino, kad Komisija turėtų atsižvelgti ne tik į Kinijos kilmės importo dalį, bet ir į absoliučią importo apimtį. Galiausiai „Unibon“ tvirtino, kad iš gerokai didesnių PET granulių importo į Tailandą kainų, palyginti su Indonezija ir Turkija, matyti, kad į Tailandą importuojami produktai priskiriami konkrečiai kategorijai, todėl jie nėra tipiški.

(158)

Komisija pažymėjo, kad palyginti didesnės PET granulių importo į Tailandą kainos greičiausiai sietinos su mažesne importo iš Kinijos dalimi, dėl kurios importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos kainomis dalis yra didesnė. Šiuo atžvilgiu santykinė importo iš kitų pasaulio šalių dalis, palyginti su Kinija, yra tinkamesnis kainų patikimumo rodiklis nei absoliuti importo apimtis. Kadangi PET granulių importo į Tailandą apimtis tebėra pakankamai didelė, tinkamesnis pagrindas neiškraipytam lyginamajam dydžiui nustatyti buvo diversifikuota tiekimo struktūra, kuriai ribotą poveikį daro galimai iškraipytas importas.

(159)

Komisija pažymėjo, kad atlikus tyrimą nenustatyta jokių konkrečių prekybos PET granulėmis apribojimų ar iškraipymų, dėl kurių Tailandas negalėtų būti tinkama tipiška šalis. Vien tai, kad Tailandas yra PET granulių grynasis eksportuotojas, nėra įrodymas, kad jo importo kainos yra neįprastos ar netinkamos lyginamajai analizei atlikti. Veikiau priešingai, nes importas konkuruoja su vidaus rinkoje gaminamomis PET granulėmis.

(160)

„Unibon“ taip pat teigė, kad nustatant lyginamąsias kainas neturėtų būti įtraukiamas draudimas ir importo muitai. Bendrovės nuomone, parduodant PET granules vidaus rinkoje tokių išlaidų nepatiriama, o didžioji dalis Tailande parduodamų PET granulių yra gaminamos vidaus rinkoje, todėl draudimo ir importo muitų išlaidų taip pat nepatiriama.

(161)

Kalbant apie draudimo ir importo muitų neįtraukimą, normalioji vertė buvo pagrįsta GTA skelbiamais importo statistiniais duomenimis, o taikytini importo muitai buvo nustatyti naudojant „MacMap“. Iš esmės tokios importo kainos tam tikrais atvejais apima importo muitus ir susijusias importo išlaidas. Todėl jų įtraukimas yra neatsiejama taikomos metodikos dalis.

(162)

Be to, atsakydami į antrąjį pranešimą skundo pateikėjai teigė, kad iš Tailando banko gautas ir į antrojo pranešimo V priedą įtrauktas darbo jėgos lyginamasis dydis buvo nepagrįstai mažas ir tiksliai neatspindėjo faktinių darbo sąnaudų Tailande. Jie teigė, kad šis skaičius yra gerokai mažesnis už darbo sąnaudas, kurias Komisija naudoja vertindama kitas didesnes nei vidutines pajamas gaunančias tipiškas šalis. Skundo pateikėjai paprašė, kad Komisija pakoreguotų darbo sąnaudų lyginamąjį dydį naudodama Tailando investicijų tarybos skelbiamus didesnių darbo sąnaudų duomenis, susijusius su „inžinerinėmis pozicijomis“, nes tai, jos nuomone, yra tinkamesnis ir tipiškesnis šaltinis.

(163)

Komisija pažymėjo, kad šis lyginamasis dydis nebuvo neįprastai mažas, atsižvelgiant į funkcijas, kurias atitinkami darbuotojai faktiškai atlieka per gamybos procesą. Be to, lyginamasis dydis iš esmės buvo panašus į kitų tarptautinių statistikos duomenų šaltinių skelbiamus darbo sąnaudų duomenis, todėl negalima laikyti, kad jis buvo netipiškas arba netinkamas normaliajai vertei apskaičiuoti. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(164)

Kadangi patikimų lignito importo į Tailandą duomenų neturima, nes ši žaliava importuojama tik iš Laoso, Komisija antrajame pranešime nurodė, kad ji ketina nustatyti lignito lyginamąjį dydį naudodama Tailando bendrovėms (pramoniniams naudotojams) taikomas lignito kainas, kurias skelbia Energetikos ministerijos Energetikos politikos ir planavimo biuras. Komisija kaip lyginamąjį dydį naudojo naujausius duomenis, susijusius su 2024 m.

(165)

Atsakydama į antrąjį pranešimą „Unibon“ teigė, kad lignito lyginamoji kaina turėtų būti grindžiama Tailando muitinės importo pagal SS kodą 2702 10 duomenimis, o ne anglių vidaus statistiniais duomenimis. „Unibon“ tvirtino, kad vidaus statistikos duomenyse lignitas neatskiriamas nuo kitų rūšių anglių ir pateikiama tik vidutinė plačios anglių kategorijos kaina, nepaisant didelių šilumingumo ir kitų savybių skirtumų, todėl atsiranda didelių kainų skirtumų. „Unibon“ taip pat tvirtino, kad pagal nusistovėjusią Komisijos praktiką vertinant gamybos veiksnius remiamasi viešai prieinamais tipiškos šalies muitinės duomenimis, ir tvirtino, kad šioje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo šio metodo, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad Tailandas tvarko su konkrečiais produktais susijusius lignito importo statistinius duomenis, registruoja didelius importo kiekius ir importuoja šią žaliavą iš rinkos ekonomikos šalių, o tai, jos nuomone, užtikrina, kad kainos būtų neiškraipytos ir tipiškos.

(166)

Komisija pažymėjo, kad nepaisant to, jog Tailando muitinės duomenys pagal SS kodą 2702 10 yra prieinami, registruojamas importas vykdomas beveik išimtinai iš vienos kaimyninės šalies, t. y. Laoso, todėl negalima laikyti, kad jis pakankamai atspindi konkurencingą ir diversifikuotą rinką. Didelė pasiūlos koncentracija vienoje kilmės šalyje sukėlė susirūpinimą dėl importo kainos, kaip tinkamo lyginamojo dydžio, patikimumo. Be to, atsižvelgiant į specifines fizines lignito savybes, visų pirma į mažą jo šilumingumą ir didelį drėgnį, transportavimas dideliais atstumais paprastai yra neekonomiškas (104). Todėl importo statistiniai duomenys, tikėtina, atspindi ribotus tarpvalstybinius sandorius, kurie sudaromi dėl geografinio artumo, o ne kainas, kurios formuojamos atsižvelgiant į platesnes rinkos sąlygas. Tokiomis aplinkybėmis Komisija patvirtino, kad importo duomenys nebuvo tinkamiausias pagrindas šiam gamybos veiksniui įvertinti.

(167)

Galiausiai skundo pateikėjai tvirtino, kad kukurūzų krakmolo importo iš Tailando kainos atrodė per mažos ir neatspindėjo modifikuoto kukurūzų krakmolo, naudojamo PET filjerinei neaustinei medžiagai gaminti, kainų. Atsižvelgdami į tai jie teigė, kad tikėtina, jog taip yra dėl produktų, kuriems priskiriamas atitinkamas KN kodas, asortimento, apimančio tiek modifikuotą kukurūzų krakmolą (naudojamą PET filjerinei neaustinei medžiagai), tiek nemodifikuotą kukurūzų krakmolą (nenaudojamą PET filjerinei neaustinei medžiagai). Todėl Sąjungos gamintojai laikėsi nuomonės, kad Komisija turėtų atlikti atitinkamus koregavimus, kad būtų atsižvelgta į šį skirtumą.

(168)

Komisija atkreipė dėmesį į Sąjungos gamintojų tvirtinimą dėl modifikuoto kukurūzų krakmolo naudojimo PET filjerinei neaustinei medžiagai gaminti ir importo iš Tailando kainų lygio. Tačiau Sąjungos gamintojai nepateikė pakankamai įrodymų šiems tvirtinimams pagrįsti. Todėl kukurūzų krakmolo importo iš Tailando kainos nebuvo pakoreguotos.

(169)

Atsakydama į pirmąjį pranešimą „TDF Group“ tvirtino, kad Turkijos pagrindinių gamybos veiksnių, visų pirma PET granulių, importas yra tipiškesnis ir labiau orientuotas į rinką nei Tailando. Importas iš Kinijos sudaro mažiau nei pusę Turkijos PET granulių importo, o tiekimas iš įvairių rinkos ekonomikos šalių būtų rodiklis, kad kainos atspindi tarptautines rinkos sąlygas. „TDF Group“ tvirtino, kad vien kainų lygis nėra įrodymas, jog esama iškraipymų, ir kad tipiška importo apimtis turėtų būti lemiamas Komisijos analizės veiksnys, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad PET granulės sudarė apie 50 % visų tiriamojo produkto gamybos sąnaudų. Bendrovė tvirtino, kad dėl to didesnė ir įvairesnė ne Kinijos kilmės importo į Turkiją apimtis yra patikimesnis lyginamasis dydis. Bendrovė taip pat teigė, kad dėl to, jog lignitas neimportuojamas, Turkija neturėtų būti laikoma netinkama šalimi, nes tokias spragas būtų galima pašalinti naudojant kitų šalių duomenis.

(170)

Ir priešingai, „Unibon“ teigė, kad Turkija nėra tokia tinkama tipiška šalis dėl labai iškraipytos žaliavų aplinkos, makroekonominio nestabilumo, darančio poveikį vieneto darbo sąnaudoms, energijos sąnaudoms ir finansinių išlaidų rodikliams, ir nepakankamo kiekio tinkamų finansinių duomenų.

(171)

Antrajame pranešime Komisija pažymėjo, kad tiek Tailande, tiek Turkijoje importo tendencijos panašios, o didelė dalis visų importuojamų PET granulių yra Kinijos kilmės. Tačiau, kaip paaiškinta pirmajame pranešime ir 156 konstatuojamojoje dalyje, Komisija laikėsi nuomonės, kad ne Kinijos kilmės PET granulių importo į Turkiją kainoms įtakos turėjo didelė Kinijos kilmės PET granulių iškraipytomis kainomis apimtis.

(172)

Komisija toliau analizavo pagrindinės žaliavos, t. y. PET granulių, importą ir išsamiau išnagrinėjo importo duomenis, siekdama nustatyti PET granulių, naudojamų PET filjerinei neaustinei medžiagai gaminti, rūšis. Tačiau, kitaip nei Tailande ir Indonezijoje, Turkijos tarifų sąraše produktai, kuriems priskiriamas SS kodas 3907 69 , pagal 8 skaitmenų kodus neskirstomi.

(173)

Paskelbus pirmąjį pranešimą Komisija taip pat nustatė, kad Turkija taiko apsaugos priemones importuojamoms PET granulėms, kurių SS kodas yra 3907 69  (105). Šios priemonės galioja nuo 2020 m. birželio 11 d. Komisija nustatė, kad dėl šių PET granulėms taikomų apsaugos priemonių iškraipomos šios pagrindinės žaliavos importo kainos, todėl Turkija yra mažiau tinkama tipiška šalis.

(174)

Pirmajame pranešime Komisija pažymėjo, kad lignitas į Turkiją nebuvo importuojamas. „TDF Group“ teigė, kad ši aplinkybė neturėtų trukdyti pasirinkti Turkiją kaip tipišką šalį. „TDF Group“ priminė, kad ankstesnėse bylose, kai tipiškoje šalyje nebuvo tam tikrų gamybos veiksnių importo apimties, ji sprendė šį klausimą naudodama importo iš kitos tipiškos šalies kainas normaliajai vertei apskaičiuoti.

(175)

Komisija atkreipė dėmesį į „TDF Group“ pastabas ir pritarė, kad, nesant patikimo importo lyginamojo dydžio, tipiška šalimi pasirinkus Turkiją gali būti taikomos neiškraipytos tarptautinės kainos, sąnaudos ar lyginamieji dydžiai.

(176)

Atsakydama į pirmąjį pranešimą, „Unibon“ laikėsi nuomonės, kad Indonezija yra tinkamiausia tipiška šalis, visų pirma tvirtindama, kad jos pagrindinio gamybos veiksnio – PET granulių – šaltiniai yra labiausiai subalansuoti ir mažiausiai iškraipyti. Bendrovė teigė, kad Indonezijos importo modelis yra tolygiai paskirstytas pagal Kinijos ir ne Kinijos kilmės šaltinius, todėl sumažėja rizika, kad Kinijos kainodara galėtų daryti netiesioginį poveikį kitų pasaulio šalių kainoms. Priešingai nei Indonezijoje, Tailando PET granulių importas daugiausia būtų Kinijos kilmės, o Turkijos importo struktūra apima importą ne iš PPO šalių, todėl atsirastų papildomų nuogąstavimų dėl iškraipymų. Tačiau „Unibon“ šio teiginio nepagrindė ir nepateikė papildomų įrodymų.

(177)

„Unibon“ taip pat tvirtino, kad Indonezijos gamybos veiksnių duomenų spragos yra ribotos ir jas galima lengvai pašalinti, pvz., aplinkybė, kad lignitas neimportuojamas, rodo Indonezijos, kaip vienos pagrindinių anglių gamintojų, savarankiškumą, o ne su duomenimis susijusį trūkumą, lyginamąsias anglių kainas galima gauti iš pripažintų vidaus rinkos leidinių, o stiklo pluošto importas iš kitų šalių, išskyrus Kiniją, yra pakankamo komercinio masto.

(178)

Antrajame pranešime Komisija pažymėjo, kad stiklo pluošto importas iš kitų pasaulio šalių į Indoneziją sudaro tik 3,28 % viso stiklo pluošto importo, o likusi 96,72 % dalis yra Kinijos kilmės. Todėl akivaizdu, kad stiklo pluošto importui iš kitų pasaulio šalių veikiausiai turėjo įtakos importas iš Kinijos. Todėl šis „Unibon“ tvirtinimas buvo atmestas.

(179)

Komisija atkreipė dėmesį į „Unibon“ pastabas ir pritarė, kad, nesant patikimo importo lyginamojo dydžio, tipiška šalimi pasirinkus Indoneziją gali būti taikomos neiškraipytos tarptautinės kainos, sąnaudos ar lyginamieji dydžiai.

(180)

Atsižvelgusi į suinteresuotųjų šalių argumentus dėl pirmojo pranešimo ir antrojo pranešimo, Komisija laikėsi nuomonės, kad Tailandas yra tinkamiausia tipiška šalis, atitinkanti kriterijus, kad jos ekonominio išsivystymo lygis turi būti panašus į KLR.

(181)

Komisija išnagrinėjo, kurie trijų pirmajame pranešime nurodytų šalių, t. y. Indonezijos, Tailando ir Turkijos, finansiniai duomenys buvo lengvai prieinami.

(182)

Pirmajame pranešime Komisija nustatė lengvai prieinamas trijų tipiškų šalių tiriamojo produkto gamintojų finansines ataskaitas, iš kurių matyti pagrįstas pelningumo lygis naujausiu laikotarpiu iki tiriamojo laikotarpio.

(183)

Eksportuojantys gamintojai „Unibon“ ir „TDF Group“ tvirtino, kad Tailandas nėra tinkama tipiška šalis, nes abi nagrinėtos Tailando bendrovės – „Thai Unitika Spunbond Co., Ltd.“ ir „Narula Nonwoven Co. Ltd.“ – nepateikė patikimų duomenų.

(184)

„Unibon“ nurodė, kad „Thai Unitika Spunbond“ pelningumas buvo itin didelis ir nereguliarus, o tai rodo išskirtinius arba su veikla nesusijusius veiksnius, o ne įprastus pramonės veiklos rezultatus. Priešingai, „Narula Nonwoven“ pelno dydis buvo labai mažas. „Unibon“ padarė išvadą, kad iš šio akivaizdaus kontrasto matyti, kad Tailande trūko stabilių ir komerciškai pagrįstų finansinių duomenų apie PET filjerinės neaustinės medžiagos gamybą, todėl bet koks iš šių dviejų bendrovių gautas lyginamasis dydis buvo labai iškraipytas.

(185)

„TDF Group“ taip pat teigė, kad į „Thai Unitika Spunbond Co., Ltd.“ 2025 m. finansinius duomenis neturėtų būti atsižvelgiama, nes jie nėra tinkamas pagrindas lyginamiesiems dydžiams nustatyti. „TDF Group“ laikėsi nuomonės, kad ypatingas bendrų pajamų padidėjimas, kuris daugiau nei tris kartus viršijo jos pajamas iš pardavimo ir paslaugų ir parduotų prekių sąnaudas, atspindėjo kitas išskirtines pajamas, o ne įprastus veiklos rezultatus.

(186)

Kaip alternatyvą „Unibon“ siūlė naudoti Indonezijos patikimus konkretaus produkto finansinius duomenis, gautus iš realaus PET filjerinės neaustinės medžiagos gamintojo „PT Multi Spunindo Jaya Tbk“, iš kurio auditorių patvirtintų finansinių ataskaitų matyti komerciškai pagrįstos PBA išlaidos ir pelnas, atitinkantys įprastą pramoninę veiklą.

(187)

„TDF Group“ tvirtino, kad Turkijos pramonės bazė yra platesnė ir tipiškesnė: nustatyti aštuoni PET filjerinės neaustinės medžiagos gamintojai, palyginti tik su dviem gamintojais Tailande ir vienu Indonezijoje. „TDF Group“ pripažino, kad Turkijos gamintojų konkrečių bendrovių finansiniai duomenys gali būti riboti, ir pasiūlė Komisijai vietoj jų naudoti sektoriaus finansinius duomenis.

(188)

Komisija sutiko tiek su „TDF Group“, tiek su „Unibon“ tvirtinimais, kad su Tailando bendrovėmis susiję finansiniai duomenys yra netinkami. „Thai Unitika Spunbond Co., Ltd.“ ir „Narula Nonwoven Co., Ltd.“ finansiniai duomenys buvo labai nenuoseklūs ir neatspindėjo įprastų pramonės veiklos rezultatų, o dėl išskirtinių veiksnių jiems buvo būdingi itin dideli pelningumo ir pajamų svyravimai.

(189)

Komisija atkreipė dėmesį į „TDF Group“ pastabą dėl sektoriaus duomenų naudojimo, tačiau sektoriaus duomenys gali apimti ne tik PET filjerinės neaustinės medžiagos gamintojų, bet ir kitų gamintojų, pavyzdžiui, tekstilės gamintojų, kurių produktų asortimentas ar sąnaudų struktūra skiriasi, duomenis. Naudojant tokius suvestinius duomenis atsiranda rizika, kad bus klaidingai nustatyta faktinė PET filjerinės neaustinės medžiagos segmento sąnaudų struktūra ir pelningumas.

(190)

Komisija sutiko su „Unibon“ tvirtinimu, kad iš visų tipiškose šalyse nustatytų PET filjerinės neaustinės medžiagos gamintojų „PT Multi Spunindo Jaya Tbk“ (Indonezija) tiksliausiai nurodė PBA išlaidas ir pelną, atitinkančius įprastą pramoninę veiklą.

(191)

Atsakydama į antrąjį pranešimą „Unibon“ teigė, kad Tailando gamybos veiksnių duomenų ir Indonezijos finansinių rodiklių bendras naudojimas buvo netinkamas, nes dviejų skirtingų tipiškų šalių pasirinkimas, jos nuomone, pažeidžia normaliosios vertės apskaičiavimo vidinį nuoseklumą ir todėl gaunami iškraipyti rezultatai. Bendrovė tvirtino, kad vertindama tiek gamybos veiksnių kainas, tiek finansinius duomenis Komisija turėtų remtis viena tipiška šalimi ir teigė, kad Indonezija būtų tinkamesnis pasirinkimas.

(192)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, jei patvirtinama, kad esama didelių iškraipymų, Komisija normaliąją vertę turėtų apskaičiuoti naudodama gamybos ir pardavimo sąnaudas, atitinkančias neiškraipytas kainas ir lyginamuosius dydžius. Šaltiniai, kuriuos Komisija gali naudoti, be kita ko, yra atitinkamos gamybos ir pardavimo sąnaudos tinkamoje tipiškoje šalyje, jei atitinkami duomenys yra lengvai prieinami. Kaip išsamiai paaiškinta pirmiau, Komisija laikėsi nuomonės, kad Tailandas yra tinkama tipiška šalis, todėl ji galėjo remtis jo sąnaudomis ir kainomis, susijusiomis su visais tiriamojo produkto gamybos veiksniais. Tačiau Komisija negalėjo rasti lengvai prieinamų Tailando PET filjerinės neaustinės medžiagos gamintojų finansinių duomenų neiškraipytai ir pagrįstai PBA išlaidų ir pelno sumai apskaičiuoti. Dėl šios priežasties Komisija laikėsi nuomonės, kad neiškraipytą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą būtų tikslinga nustatyti remiantis lengvai prieinamais Indonezijos PET filjerinės neaustinės medžiagos gamintojo finansiniais duomenimis.

(193)

Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad vienintelė galima tinkama tipiška šalis yra Tailandas, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(194)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, Tailandas atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikomas tinkama tipiška šalimi.

(195)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė gamybos veiksnius, kaip antai žaliavas, energiją ir darbą, kuriuos eksportuojantys gamintojai naudoja gamindami tiriamąjį produktą, ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas ir viešai skelbiamą informaciją apie neiškraipytas vertes, susijusias su kiekvienu tame pranešime nurodytu gamybos veiksniu.

(196)

Komisija negavo jokių pastabų dėl pirmajame pranešime pateikto gamybos veiksnių sąrašo.

(197)

Paskui antrajame pranešime Komisija nurodė, kad, siekdama apskaičiuoti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, ji naudos GTA (importo kainoms) ir „MacMap“ (importo muitams), kad nustatytų neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių, visų pirma žaliavų, sąnaudas.

(198)

Atsižvelgiant į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą ir tikrinamųjų vizitų metu surinktą informaciją, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

1 lentelė

(199)

Komisija įtraukė gamybos pridėtinių išlaidų vertę, kad aprėptų sąnaudas, kurios nėra įtrauktos į pirmiau nurodytus gamybos veiksnius. Siekdama nustatyti šią sumą, Komisija apskaičiavo atitinkamų atrinktų eksportuojančių gamintojų netiesioginių gamybos sąnaudų ir jų atitinkamų tiesioginių gamybos sąnaudų (nurodytų 1 lentelėje) santykį. Vėliau šis santykis buvo pritaikytas neiškraipytoms tiesioginėms produkto gamybos sąnaudoms ir prie jų pridėtas.

(200)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos pristatomų žaliavų kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina, nurodyta GTA, prie kurios buvo pridėti muitai ir vežimo išlaidos.

(201)

Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, ir iš Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2015/755 1 priede išvardytų šalių, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis (111).

(202)

Komisija nusprendė neįtraukti importo į tipišką šalį iš KLR, nes 3.2.1 skirsnyje ji padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą šiuo atveju dėl didelių iškraipymų buvimo netikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų.

(203)

Kadangi nėra įrodymų, jog tie patys iškraipymai nedaro tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija nusprendė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms.

(204)

Atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dėl kelių gamybos veiksnių patirtos faktinės sąnaudos tiriamuoju laikotarpiu sudarė nedidelę visų žaliavų sąnaudų dalį. Kadangi joms naudota vertė neturėjo pastebimos įtakos dempingo skirtumo skaičiavimui, nepriklausomai nuo naudoto šaltinio, Komisija nusprendė šias sąnaudas priskirti prie vartojamųjų priemonių, kaip paaiškinta 221 ir 222 konstatuojamosiose dalyse.

(205)

Siekdama nustatyti galiojančius importo muitus pagal prekių kodą ir kilmės šalį, Komisija naudojo priemonę „MacMap“. Importo muitai buvo pridėti prie CIF vertės, užfiksuotos duomenų bazėje GTA pateikiamuose Tailando importo statistiniuose duomenyse.

(206)

Atrinktų eksportuojančių gamintojų patirtas su žaliavų tiekimu susijusias vežimo išlaidas Komisija išreiškė tokių žaliavų faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tada tą pačią procentinę dalį pridėjo prie tų pačių žaliavų neiškraipytų sąnaudų, kad nustatytų neiškraipytas vežimo išlaidas. Komisija laikėsi nuomonės, kad atliekant šį tyrimą eksportuojančio gamintojo žaliavų ir nurodytų vežimo išlaidų santykis galėjo būti pagrįstai naudojamas kaip rodiklis siekiant įvertinti neiškraipytas iki bendrovės gamyklos pristatytų žaliavų vežimo išlaidas.

(207)

PET granulės yra pagrindinė PET filjerinės neaustinės medžiagos gamybos žaliava. Pirmajame pranešime Komisija nurodė tiek mažos klampos PET muitinės kodą (SS kodas 3907 69 ), tiek didelės klampos PET muitinės kodą (SS kodas 3907 61 ). Sąjungos gamintojai pateikė pastabų dėl pirmojo pranešimo, ragindami Komisiją atidžiai patikrinti tikslias kiekvieno Kinijos gamintojo žaliavas, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas gamintojas naudoja teisingus kodus. Po tikrinamųjų vizitų Komisija padarė išvadą, kad tik mažos klampos PET (SS kodas 3907 69 ) buvo aktualus kalbant apie PET filjerinės neaustinės medžiagos gamybą, ir iš žaliavų sąrašo išbraukė didelės klampos PET (SS kodas 3907 61 ).

(208)

Antrajame pranešime Komisija toliau analizavo pagrindinės žaliavos, t. y. PET granulių, importą ir nusprendė išsamiau išnagrinėti importo duomenis, siekdama nustatyti PET granulių, naudojamų PET filjerinei neaustinei medžiagai gaminti, rūšis.

(209)

Tailando tarifų sąrašuose išskiriami šie prekių kodai pagal SS 6 skaitmenų kodą 3907 69 :

(210)

PET granulėms, naudojamoms PET filjerinei neaustinei medžiagai gaminti, priskiriamas prekės kodas 3907.69.10, o prekės kodas 3907.69.90 gali būti priskiriamas ir specialios rūšies arba kitaip netipiškam polietilentereftalatui. Remdamasi GTA skelbiamais duomenimis Komisija galėjo nustatyti importą į Tailandą pagal prekės kodą 3907.69.10 ir pateikė išsamesnės informacijos.

(211)

Bendras importo į Tailandą kiekis sudarė 23 411 tonų, iš kurių 33 % buvo Kinijos kilmės. Kadangi importas buvo vykdomas iš įvairių šaltinių, o importo iš Kinijos dalis buvo palyginti maža, Komisija padarė išvadą, kad PET granulių, kurių prekės kodas 3907.69.10, importo į Tailandą iš kitų pasaulio šalių kainoms veikiausiai neturėjo įtakos importas iš Kinijos, todėl importas į Tailandą buvo patikimas lyginamasis dydis.

(212)

Kaip jau aprašyta 26 konstatuojamojoje dalyje, PET filjerinei neaustinei medžiagai gaminti reikia naudoti iš krakmolo gaminamus rišiklius, cheminius (polimerinius) rišiklius arba mišrius rišiklius.

(213)

Atsakydami į pirmąjį pranešimą skundo pateikėjai tvirtino, kad Kinijos gamintojai Kinijos vidaus rinkoje parduodamai PET filjerinei neaustinei medžiagai gaminti daugiausia naudoja iš krakmolo gaminamus rišiklius, o ES rinkoje parduodami produktai gaminami naudojant visų trijų rūšių rišiklius. Todėl Sąjungos gamintojai laikėsi nuomonės, kad, siekdama užtikrinti teisingą palyginimą apskaičiuojant dempingą, Komisija turėtų nustatyti atskiras su kiekvienos rūšies rišikliu gaminamos PET filjerinės neaustinės medžiagos normaliąsias vertes arba atitinkamai pakoreguoti normaliąją vertę remdamasi krakmolo rišiklių gamyba.

(214)

Komisija atkreipė dėmesį į Sąjungos gamintojų pateiktas pastabas dėl įvairių rūšių rišiklių, naudojamų PET filjerinei neaustinei medžiagai gaminti, ir jų galimo poveikio kainų palyginamumui. Komisija įvertino, ar reikėtų atsižvelgti į rišiklių rūšių skirtumus ir, jei reikia, ar, remiantis byloje turima informacija, būtų tikslinga atlikti kokius nors koregavimus. Vertinimo rezultatas pateikiamas 220 konstatuojamojoje dalyje.

(215)

Atsakydami į antrąjį pranešimą skundo pateikėjai teigė nesutinkantys su pranešime dėl gamybos veiksnių naudotomis kukurūzų krakmolo kainomis. Skundo pateikėjai teigė, kad PET filjerinei neaustinei medžiagai gaminti naudojamas kukurūzų krakmolas yra modifikuotas kukurūzų krakmolas, kurio kaina yra maždaug dvigubai didesnė už įprastinio kukurūzų krakmolo kainą. Šiam tvirtinimui pagrįsti skundo pateikėjai pateikė kainų pasiūlymus, pagal kuriuos buvo galima palyginti modifikuoto ir įprastinio kukurūzų krakmolo kainas, ir paprašė Komisijos taikyti atitinkamą antkainį GTA skelbiamais duomenimis grindžiamoms kainoms, kad būtų galima atsižvelgti į didesnes modifikuoto kukurūzų krakmolo sąnaudas.

(216)

Atsakydami į šį skundo pateikėjų argumentą, abu eksportuojantys gamintojai teigė, kad gamindami savo produktus jie naudoja tik įprastinį kukurūzų krakmolą. Eksportuojantys gamintojai teigė, kad tai patvirtina jų žaliavų pirkimo tikrinimo metu surinktos sąskaitos faktūros, kuriose nurodyta pirkto kukurūzų krakmolo rūšis. Be to, „TDF Group“ teigė, kad Kinijoje modifikuotas kukurūzų krakmolas deklaruojamas priskiriant SS kodą 3505 10 , ir tvirtino, kad jos pirkimas pagal SS kodą 1108 12 yra susiję su įprastiniu kukurūzų krakmolu, o ne su modifikuotu kukurūzų krakmolu.

(217)

Komisija pažymėjo, kad skundo pateikėjai nepateikė įtikinamų įrodymų, kad PET filjerinės neaustinės medžiagos gamintojai, įskaitant Kinijos eksportuojančius gamintojus, naudoja modifikuotą kukurūzų krakmolą. Iš pateiktų kainų pasiūlymų buvo tik matyti, kad modifikuotas kukurūzų krakmolas gali būti brangesnis už įprastinį kukurūzų krakmolą, tačiau tai nebuvo įrodymas, kad tiriami eksportuojantys gamintojai naudoja tokį produktą. Priešingai, iš patikrintų techninių specifikacijų ir kainų lygių matyti, kad eksportuojantys gamintojai naudoja įprastinį kukurūzų krakmolą.

(218)

Atsakydama į antrąjį pranešimą „TDF Group“ tvirtino, kad jos naudojama akrilo esterių emulsija buvo neteisingai klasifikuota priskyrus SS kodą 3903 90 , kuris apima stireno polimerus. „TDF Group“ tvirtino, kad nors produkto sudėtyje yra stireno, pagrindinė jo sudedamoji dalis yra akrilo rūgštis, todėl tinkamiau būtų jį klasifikuoti priskiriant SS kodą 3906 90 , kuris apima pirminių formų akrilo polimerus. Komisija sutiko su „TDF Group“ tvirtinimu ir peržiūrėjo akrilo esterių emulsijos SS kodo klasifikaciją.

(219)

Atsakydama į antrąjį pranešimą „Unibon“ tvirtino, kad dėl PET filjerinei neaustinei medžiagai gaminti naudojamų rišiklių rūšių, t. y. iš krakmolo gaminamų rišiklių, iš cheminio akrilo gaminamų rišiklių ir mišrių rišiklių, medžiagų skirtumų atsiranda didelių gamybos sąnaudų ir rinkos kainų skirtumų. Bendrovė teigė, kad apskaičiuojant normaliąją vertę, šią aplinkybę reikia tinkamai atspindėti. Tuo remdamasi „Unibon“ paprašė Komisijos atlikti koregavimus, kad būtų atsižvelgta į su rišikliais susijusių sąnaudų skirtumus.

(220)

Komisija šį tvirtinimą atmetė. Ji pažymėjo, kad tiek Sąjungos, tiek atrinkti Kinijos PET filjerinės neaustinės medžiagos gamintojai naudoja rišiklių mišinį ir kad visų šių rišiklių naudojimo būdai ir rinkos kainos yra panašūs. Todėl išsamesnė analizė, kurioje produktai būtų skirstomi pagal rišiklio rūšį, kai nėra didelių naudojimo būdų ar kainos skirtumų, neturėtų didelio poveikio normaliosios vertės skaičiavimui.

(221)

Antrajame pranešime Komisija informavo šalis, kad dėl nedidelės kai kurių žaliavų vertės dalies, palyginti su visomis gamybos sąnaudomis, kai kurie gamybos veiksniai buvo laikomi vartojamosiomis priemonėmis.

(222)

Komisija apskaičiavo, kokią bendrų gamybos sąnaudų procentinę dalį sudaro vartojamosios priemonės, ir pridėjo tą procentinę dalį prie perskaičiuotų gamybos sąnaudų remdamasi nustatytais lyginamaisiais dydžiais.

(223)

Darbo jėga yra gamybos veiksnys, kuris sudaro apie 3 % visų gamybos sąnaudų. Siekdama nustatyti darbo užmokestį Tailande, Komisija naudojo Tailando banko skelbiamus statistinius duomenis (112) ir rėmėsi išsamia informacija apie tiriamojo laikotarpio darbo užmokestį gamybos sektoriuje pagal NACE (2 red.) klasifikatoriaus ekonominės veiklos rūšį.

(224)

Komisija naudojo Tailando investicijų valdybos (113) skelbiamą elektros energijos kainos verslo, pramonės ir valstybės įmonėms taikomą orientacinę kainą, naudodama svarbioms bendrosioms paslaugoms skirtą tarifą pagal vartojimo laiką (TOU tarifas), esant žemesnei nei 22 kV įtampai, kad galėtų apskaičiuoti elektros energijos lyginamąjį dydį. Šis tarifas nuo 2018 m. nepakito ir atnaujinamas kas mėnesį taikant vadinamąją Ft priemokos priemonę. Todėl sąskaitos už elektros energiją už kiekvieną mėnesį apskaičiuojamos taip:

(225)

Komisija kiekvienam atrinktam eksportuojančiam gamintojui nustatė elektros energijos lyginamąjį dydį, remdamasi atitinkamu suvartojimu piko ir ne piko valandomis. Gautas suvartojimas buvo priskirtas piko ir ne piko tarifams.

(226)

Be to, Komisija į elektros energijos kainos lyginamąjį dydį įtraukė ir paklausos normą, ir aptarnavimo mokesčius, kad būtų visapusiškai atspindėtos elektros energijos sąnaudos tipiškoje šalyje. Aptarnavimo mokestis buvo išreikštas fiksuota mėnesine suma, o paklausos norma (kW) buvo nustatyta remiantis atsargiu elektros energijos paklausos apskaičiavimu. Šis skaičius buvo nustatytas bendrą didžiausią suvartotos energijos kiekį padalijus iš gamybos valandų skaičiaus. Atitinkamą kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo lyginamąjį dydį sudarė svertinis piko ir ne piko metu taikomų tarifų vidurkis.

(227)

Komisija nustatė, kad elektros energijos kainos Tailande skelbiamos be PVM.

(228)

Komisija naudojo Energetikos ministerijos Energetikos politikos ir planavimo tarnybos (115) skelbiamas dujų kainas Tailando bendrovėms (pramoniniams naudotojams). Kainos skyrėsi pagal vartojimo apimtį. Komisija naudojo atitinkamas kainas, nurodytas 7.2-4 lentelėje „Galutinis energijos suvartojimas vienam gyventojui“. Komisija kaip lyginamąjį dydį naudojo naujausius duomenis, susijusius su 2024 m.

(229)

Kaip nurodyta antrajame pranešime, lyginamajai lignito kainai nustatyti Komisija naudojo Energetikos ministerijos Energetikos politikos ir planavimo tarnybos skelbiamas lignito kainas Tailando bendrovėms (pramoniniams naudotojams). Kaip pažymėta 166 konstatuojamojoje dalyje, Komisija laikėsi nuomonės, kad lignito importas iš Laoso į Tailandą negali būti laikomas patikimomis ir pagrįstomis atitinkamomis sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą. Komisija nustatė, kad atsižvelgiant į toliau nurodytus elementus, tinkamesnis dydis yra Energetikos ministerijos Energetikos politikos ir planavimo tarnybos skelbiamas alternatyvus lyginamasis dydis. Pirma, oficialius Tailando statistinius duomenis renka nacionalinės valdžios institucijos, atsakingos už energijos ir ekonominės informacijos rinkimą ir priežiūrą Tailande (116), todėl juos galima naudoti kaip išsamią informaciją apie makro lygmens energijos suvartojimą šioje šalyje. Antra, Tailando statistikos duomenyse nustatyta 1,19 CNY/kg vertė atitiko vyraujančias lignito kainas Pietryčių Azijoje tiriamuoju laikotarpiu (t. y. 1,15–1,23 CNY/kg) (117).

(230)

Komisija naudojo puskoksio, kurio kodas yra 2704 , importo iš kitų pasaulio šalių į Tailandą kainas. Komisija paaiškino, kad šias importo kainas galima laikyti tipiškomis, nes importuotas kiekis buvo didelis ir gautas iš kelių neiškraipytų šaltinių. Tuo remdamasi Komisija laikėsi nuomonės, kad šie duomenys yra pakankamai patikimas lyginamasis dydis normaliajai vertei nustatyti. Nė viena suinteresuotoji šalis neprieštaravo dėl tokio požiūrio.

(231)

Kaip nurodyta antrajame pranešime, Komisija išanalizavo atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų apskaitos metodus, susijusius su šalutiniais produktais ir atliekomis. Todėl Komisija pakoregavo apskaičiuotas gamybos sąnaudas atsižvelgdama į kiekvienos bendrovės apskaitos metodus, susijusius su šalutiniais produktais ir atliekomis.

(232)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas (toliau – PBA išlaidos) ir pelną“. Kad būtų atsižvelgta į sąnaudas, kurių pirmiau nurodyti gamybos veiksniai neapima, taip pat reikia nustatyti gamybos pridėtinių išlaidų dydį.

(233)

Siekdama nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą, Komisija rėmėsi bendrovės „PT Multi Spunindo Jaya Tbk“ 2024 m. finansiniais duomenimis, gautais iš duomenų bazės „Orbis“.

(234)

Gamybos pridėtinės išlaidos nebuvo atskirai nurodytos kartu su prieinamais pelno ir nuostolio ataskaitos duomenimis ir laikoma, kad jos įtrauktos į parduotų prekių savikainą. Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patiriamos gamybos pridėtinės išlaidos išreiškiamos kaip eksportuojančių gamintojų faktiškai patirtų produkto gamybos sąnaudų dalis. Ši procentinė dalis buvo pritaikyta neiškraipytoms produkto gamybos sąnaudoms.

(235)

Antrajame pranešime dėl atitinkamų eksportuojančių gamintojų mokslinių tyrimų ir plėtros sąnaudų Komisija nurodė, kad tos sąnaudos bus įtrauktos į gamybos pridėtines išlaidas, jeigu iš paskelbtų Indonezijos gamintojo ataskaitų nebus aiškiai matyti, kad tos sąnaudos buvo įtrauktos į PBA išlaidas.

(236)

Atsakydamas į antrąjį pranešimą eksportuojantis gamintojas „TDF Group“ nurodė, kad pagal Indonezijos apskaitos standartus mokslinių tyrimų ir plėtros sąnaudos turėtų būti priskiriamos PBA išlaidoms. Nors „PT Multi Spunindo Jaya Tbk“ metinėje ataskaitoje mokslinių tyrimų ir plėtros sąnaudos nebuvo aiškiai išvardytos, kita bendrovė „PT Bakrie Telecom“, kuri laikėsi tų pačių Indonezijos apskaitos standartų, savo mokslinių tyrimų ir plėtros sąnaudas nurodė kartu su PBA išlaidomis.

(237)

Komisija sutiko su „TDF Group“ tvirtinimu ir prie gamybos pridėtinių išlaidų nepridėjo mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidų.

(238)

Atsakydamas į antrąjį pranešimą eksportuojantis gamintojas „TDF Group“ teigė, kad PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti Komisija neturėtų remtis „Spunindo“ 2024 m. konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis, nes į tas ataskaitas įtraukti trijų patronuojamųjų bendrovių, kurių veikla nebuvo susijusi su tiriamuoju produktu ir kurios tam tikrais atvejais nebuvo pradėjusios komercinės veiklos, duomenys. Atsižvelgdama į tai, „TDF Group“ teigė, kad apskaičiuojant normaliąją vertę pagrįstoms PBA išlaidų ir pelno sumoms nustatyti turėtų būti naudojami tik atskiri patronuojančiosios bendrovės finansiniai duomenys. Komisija sutiko su šiuo tvirtinimu ir apskaičiuodama normaliąją vertę naudojo patronuojančiosios bendrovės pelną ir PBA išlaidas.

(239)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(240)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Komisija pritaikė neiškraipytas vieneto sąnaudas faktiniam suvartojimui pagal atrinktų eksportuojančių gamintojų individualius gamybos veiksnius. Šie suvartojimo rodikliai buvo patikrinti per tikrinamąjį vizitą. Komisija padaugino panaudos koeficientus iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, nustatytų tipiškoje šalyje.

(241)

Paskui Komisija prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėjo gamybos pridėtines išlaidas, kad nustatytų neiškraipytas gamybos sąnaudas.

(242)

Gamybos sąnaudoms, nustatytoms kaip aprašyta pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje, Komisija pritaikė PBA išlaidas ir pelną, nustatytus remiantis 233 konstatuojamojoje dalyje nurodyto Indonezijos PET filjerinės neaustinės medžiagos gamintojo duomenimis.

(243)

PBA išlaidos, išreikštos parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi ir pritaikytos neiškraipytoms gamybos sąnaudoms, sudarė 12,03 %. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštas ir neiškraipytoms gamybos sąnaudoms pritaikytas pelnas sudarė 11,14 %.

(244)

Tuo remdamasi Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(245)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams.

(246)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, eksporto kaina – tai kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už eksportui į Sąjungą parduodamą nagrinėjamąjį produktą.

(247)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Komisija turi teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą tuo pačiu prekybos lygiu ir atsižvelgti į veiksnių, turinčių įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus.

(248)

Šiuo atveju Komisija nusprendė atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palyginti gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygiu. Kaip paaiškinta toliau, prireikus eksporto kainos buvo koreguojamos siekiant, kad: i) jos labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį ir ii) būtų atsižvelgta į įvairius veiksnių, kurie, kaip teigiama ir įrodyta, turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus.

(249)

Kaip paaiškinta 3.2 skirsnyje, normalioji vertė buvo nustatyta gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygiu, naudojant gamybos sąnaudas kartu su PBA išlaidų ir pelno sumomis, kurios laikytos pagrįstomis esant tokiam prekybos lygiui. Todėl normaliosios vertės nereikėjo koreguoti, kad ji labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį.

(250)

Komisija nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių būtų reikėję koreguoti normaliąją vertę, ir nė vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas neprašė atlikti tokių korekcijų.

(251)

Siekiant, kad eksporto kaina labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygį, buvo atlikti koregavimai atsižvelgiant į muitus, kitus importo mokesčius, frachtą, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas.

(252)

Vertindama atrinktus eksportuojančius gamintojus Komisija kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(253)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(254)

Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams vidutinį svertinį dempingo skirtumą Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį. Todėl tas skirtumas nustatytas remiantis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytais skirtumais.

(255)

Tuo remiantis neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams buvo nustatytas 49,4 % laikinasis dempingo skirtumas.

(256)

Visiems kitiems KLR eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, remdamasi turimais faktais.

(257)

Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis apskaičiuotas remiantis atrinktų ir neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtimi, išreikšta viso importo iš KLR į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu dalimi, nustatyta remiantis 2024 m. Eurostato importo statistiniais duomenimis pagal KN kodus, nurodytus 24 konstatuojamojoje dalyje.

(258)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė maždaug 87 % viso importo per tiriamąjį laikotarpį. Tuo remdamasi Komisija nusprendė, kad tikslinga nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatyti dempingo skirtumą pagal didžiausią individualiai atrinktai bendradarbiaujančiai bendrovei nustatytą dempingo skirtumą.

(259)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(260)

Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino trys gamintojai, iš kurių du priklauso tai pačiai grupei. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį.

(261)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug [52 000–63 600] tonų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, t. y. iš Sąjungos gamintojų gautuose klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Kaip nurodyta 16 konstatuojamojoje dalyje, bendradarbiaujantys Sąjungos gamintojai pagamino 100 % viso Sąjungoje pagaminamo panašaus produkto.

(262)

Kadangi su žalos vertinimu susiję duomenys buvo gauti iš trijų Sąjungos gamintojų, iš kurių du priklauso tai pačiai grupei, siekiant užtikrinti konfidencialumą žalos analizės skaičiai pateikiami intervalais. Tačiau indeksai yra pagrįsti faktiniais duomenimis, o ne intervalais.

(263)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi: a) Sąjungos gamintojų pateiktais ir Komisijos patikrintais duomenimis apie Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje ir b) tiriamojo produkto importu iš visų trečiųjų šalių į Sąjungą, remiantis Eurostato skelbiamais duomenimis, patikrintais atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų duomenimis ir neatrinktų eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis (118).

(264)

Importo ir Sąjungos suvartojimo apskaičiavimo metodas nustatytas 2026 m. kovo 4 d. pranešime dėl bylos (119). CCCT pateikė pastabų dėl Komisijos metodo. CCCT visiškai sutiko dėl praktinių sunkumų, su kuriais Komisija susiduria nustatydama importą ir suvartojimą, tačiau išreiškė susirūpinimą dėl skaičių patikimumo dėl pranešime aprašytose metodikose daromų prielaidų. Trys pagrindiniai CCCT susirūpinimą keliantys klausimai buvo šie: i) apskaičiuojant importą iš Kinijos naudotas tiriamojo laikotarpio duomenimis pagrįstas fiksuotas santykis be įrodymų, kad šis dydis buvo tipiškas nagrinėjamuoju laikotarpiu; ii) 2024 m. ir tiriamojo laikotarpio importo iš kitų šalių įvertis buvo nustatytas remiantis Eurostato skelbiamais statistiniais duomenimis, nepaisant Komisijos išvadų, kad didelė importo dalis nebuvo tinkamai deklaruota, ir iii) dėl sudėtingos kainų intervalo filtravimo metodikos, taikytos siekiant įvertinti kitų šalių importą 2022 ir 2023 m., atsirado netikrumas. Todėl CCCT suabejojo dėl šių skaičių patikimumo ir tvirtino, kad jie gali turėti įtakos žalos rodiklių analizei ir ryšio tarp importo ir Sąjungos pramonės ekonominės padėties vertinimui.

(265)

Komisija laikėsi nuomonės, kad, pirma, nepaisant to, kad CCCT suabejojo dėl šio metodo, jie nepateikė jokių įrodymų savo pozicijai pagrįsti ir neįrodė, kad dėl Komisijos pasiūlytos metodikos buvo gauti netikslūs ar nepatikimi tiek su apimtimi, tiek su kainomis susiję rezultatai.

(266)

Antra, dėl akivaizdžių patikrintų atrinktų eksportuojančių gamintojų eksporto duomenų ir Eurostato duomenų neatitikimų Komisija turėjo ieškoti alternatyvaus metodo nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą apimčiai nustatyti. Tačiau CCCT nepateikė nei alternatyvaus metodo, nei jokių papildomų duomenų, kuriais vadovaujantis būtų galima paneigti ar net iš dalies pakeisti Komisijos metodiką, visų pirma dėl atrinktų eksportuojančių gamintojų eksporto dalies, palyginti su visu eksportu prieš tiriamąjį laikotarpį. Kalbant apie eksportuojančių gamintojų dalį, nei atrinkti, nei neatrinkti eksportuojantys gamintojai nepateikė pastabų nei dėl pranešimo apie atranką, nei dėl pranešimo dėl bylos, susijusio su importo nustatymu.

(267)

Trečia, paskirstymo kriterijų naudojimas importui iš trečiųjų šalių nustatyti yra įprasta praktika, kai tiriamasis produktas klasifikuojamas pagal KN kodus, apimančius ir kitas prekes, kurios tyrime nenagrinėjamos. Vėlgi, CCCT nepateikė nei alternatyvaus metodo, nei duomenų apie importo iš kitos kilmės šalių santykį ar kainas, palyginti su visu importu į Sąjungą.

(268)

Ketvirta, Komisijos išvados dėl padėties Sąjungos rinkoje atitinka skunde pateiktus įrodymus, visų pirma susijusius su suvartojimo skaičiais, nurodytais EDANA rinkos ataskaitoje (120), kuri buvo pateikta kaip skundo dalis (121). Tai taip pat patvirtina, kad Komisijos metodika buvo tiksli ir tinkama.

(269)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija CCCT pastabas atmetė.

(270)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(271)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu suvartojimas Sąjungoje padidėjo 15 %. Išsami analizė parodė, kad 2022–2023 m. Sąjungos suvartojimas sumažėjo 11 %, o 2024 m. labai padidėjo. Nuo 2024 m. iki tiriamojo laikotarpio suvartojimas sumažėjo 10 procentiniais punktais, tačiau išliko didelis (15 proc. didesnis nei nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje).

(272)

Nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje atsigavimas po COVID-19 pandemijos teigiamai paveikė PET filjerinės neaustinės medžiagos vartojimą. 2022–2023 m. suvartojimas sumažėjo dėl mažesnės bituminių membranų paklausos ES pastatų ir statybos sektoriuje, kurį paveikė didelės palūkanų normos, padidėjusios energijos kainos ir geopolitinis netikrumas. 2024 m. Sąjungos PET filjerinės neaustinės medžiagos suvartojimas padidėjo dėl galutinės grandies bituminių membranų gamintojų atsargų papildymo, kurį lėmė padidėjusi jų produktų paklausa (122). Nuo 2024 m. iki tiriamojo laikotarpio suvartojimas išliko didelis.

(273)

Kaip išsamiai paaiškinta 4.2 skirsnyje, Komisija nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis, patikrintais atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų duomenimis ir neatrinktų eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis. Importo rinkos dalis nustatyta importo apimtį lyginant su Sąjungos suvartojimu.

(274)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

3 lentelė

Importo kiekis (tonomis) ir rinkos dalis

(275)

Importas iš KLR nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 417 % – nuo [3 400–4 200] tonų 2022 m. iki [17 600–21 500] tonų tiriamuoju laikotarpiu. Kinijos rinkos dalis labai padidėjo – nuo 6 % 2022 m. iki 26 % tiriamuoju laikotarpiu, t. y. padidėjo 352 %.

(276)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi atrinktų eksportuojančių gamintojų, kurių importas tiriamuoju laikotarpiu sudarė 72 % Kinijos bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importo į Sąjungą, pateiktais duomenimis. Importo kainos buvo nustatytos panašiai kaip importo apimtis.

(277)

Importo iš KLR į Sąjungą vidutinės svertinės kainos raida:

4 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

(278)

2022–2023 m. kainos šiek tiek sumažėjo (–38 %). Vėliau 2024 m. ir tiriamuoju laikotarpiu jos padidėjo atitinkamai 4 ir 13 procentinių punktų. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu jos sumažėjo 21 % – nuo maždaug 2 500 EUR už toną 2022 m. iki maždaug 2 000 EUR už toną tiriamuoju laikotarpiu.

(279)

Komisija priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį nustatė palyginusi vidutines svertines Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo kainas, taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, ir atitinkamas iš atrinktų Kinijos gamintojų importuoto kiekvienos rūšies produkto vidutines svertines kainas pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytas remiantis CIF kaina (kaina, draudimas ir frachtas) ir, kai tikslinga, tinkamai pakoreguotas siekiant atsižvelgti į muitus ir išlaidas po importo.

(280)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų teorinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas 100 % atrinktų eksportuojančių gamintojų importo apimties buvo 26–30 %.

(281)

Kainos buvo ne tik priverstinai mažinamos, bet ir smarkiai smukdomos, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalį. Kaip nurodyta 8 lentelėje, dėl didelio spaudimo kainoms, kuris buvo daromas dėl Kinijos eksportuojančių gamintojų importo mažomis dempingo kainomis, Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu 21 % sumažino savo vidutinę vieneto pardavimo kainą Sąjungoje – iki lygio, kuris gerokai viršijo sąnaudų sumažėjimą (10 %). Didelį kainų smukdymą taip pat patvirtina priverstinis pardavimas mažesnėmis kainomis, nustatytas remiantis atrinktų eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis.

(282)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(283)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Komisija abu rodiklių rinkinius vertino remdamasi žinomų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais. Kadangi Komisija neturėjo informacijos apie jokius kitus Sąjungos gamintojus, nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį. Kaip paaiškinta 262 konstatuojamojoje dalyje, žalos rodikliai pateikiami intervalais, nes su žalos vertinimu susiję duomenys buvo gauti iš trijų Sąjungos gamintojų, iš kurių du priklausė tai pačiai grupei.

(284)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(285)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos apimtis labai sumažėjo 2022–2023 m., be kita ko, dėl sumažėjusio Sąjungos suvartojimo. 2024 m. ir tiriamuoju laikotarpiu, nepaisant staigaus suvartojimo padidėjimo (+25 % 2024 m. ir +15 % tiriamuoju laikotarpiu, žr. 2 lentelę) ir dėl didėjančio importo mažomis kainomis iš KLR, Sąjungos pramonė negalėjo pasiekti tokios pačios gamybos apimties, todėl jos gamybos apimtis sumažėjo 5 %, palyginti su 2022 m.

(286)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai iš viso sumažėjo 8 %. Apie 7 000 tonų prarasta dėl to, kad 2022–2023 m. dėl padėties rinkoje ir didėjančio importo mažomis kainomis buvo nutrauktas vieno iš Sąjungos gamintojų vardu sudarytas žaliavų perdirbimo susitarimas. Dėl to žaliavų perdirbimo susitarimo pajėgumų naudojimas 2022 m. taip pat buvo mažesnis, todėl nuo 2022 m. iki tiriamojo laikotarpio pajėgumų naudojimas akivaizdžiai padidėjo 3 %. Kitaip tariant, Sąjungos pramonė išlaikė pakankamą pajėgumų naudojimo lygį, tačiau tik dėl savo pajėgumų naudojimo.

(287)

Sąjungos pramonės parduoto kiekio ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Parduotas kiekis ir rinkos dalis

(288)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu, kai rinka padidėjo 15 %, dėl didėjančios nesąžiningos importo iš Kinijos mažomis kainomis konkurencijos bendra Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 10 %.

(289)

Todėl Sąjungos pramonės rinkos dalis smarkiai sumažėjo nuo 86 % 2022 m. iki 63 % 2024 m., kai tuo pačiu metu importas iš Kinijos didėjo. Nuo 2024 m. iki tiriamojo laikotarpio, nepaisant sumažėjusio pardavimo, Sąjungos pramonė atgavo 4 procentinius punktus rinkos dalies dėl sumažėjusios importo iš Kinijos apimties.

(290)

Atsižvelgiant į smarkiai didėjantį Sąjungos suvartojimą, iš duomenų matyti, kad Sąjungos pramonė patyrė didelių gamybos, pardavimo apimties ir rinkos dalies nuostolių. Ir, atvirkščiai, importo iš KLR dempingo kaina rinkos dalis padidėjo 352 %.

(291)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(292)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonėje užimtumas šiek tiek sumažėjo – 2 %, o bendras darbuotojų skaičius tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo [5–10].

(293)

Sąjungos pramonės darbuotojų našumas, matuojamas vieno darbuotojo per metus pagaminamomis tonomis, sumažėjo 4 %, o tai labai atitiko gamybos mažėjimo tendenciją. Atsižvelgdama į tai, kaip sunku būtų pakeisti kvalifikuotą darbo jėgą, Sąjungos pramonė nusprendė išlaikyti savo darbuotojus net 2023 m., kai dėl sumažėjusio suvartojimo labai sumažėjo gamyba.

(294)

Visi dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(295)

Tai pirmas antidempingo tyrimas dėl nagrinėjamojo produkto. Taigi nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti galimo buvusio dempingo poveikį.

(296)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(297)

2022–2024 m. Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusioms šalims Sąjungos rinkoje kainos sumažėjo 21 % ir nuo 2024 m. iki tiriamojo laikotarpio beveik nepakito.

(298)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vieneto gamybos sąnaudos 2022–2024 m. sumažėjo 12 %, o nuo 2024 m. iki tiriamojo laikotarpio šiek tiek padidėjo. Taigi, dėl importo iš Kinijos daug mažesnėmis kainomis buvo vykdomas didelis kainų smukdymas, dėl kurio Sąjungos pramonė buvo priversta sumažinti savo kainas iki lygio, kuris gerokai viršijo gamybos sąnaudų sumažėjimą.

(299)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(300)

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 12 %. Nors 2022–2023 m. darbo sąnaudos išliko palyginti stabilios, 2024 m. ir tiriamuoju laikotarpiu jos padidėjo, visų pirma dėl infliacijos ir atsižvelgiant į darbuotojų darbo stažą.

(301)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(302)

Vertinant absoliučiaisiais skaičiais, atrinktų Sąjungos gamintojų atsargos nuolat ir reikšmingai didėjo – per nagrinėjamąjį laikotarpį jos padidėjo 55 %. Pakoregavus pagal gamybos lygį, laikotarpio pabaigos atsargos, išreikštos gamybos procentine dalimi, nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 69 %.

(303)

Šis bendras atsargų padidėjimas parodė didelį gamybos ir pardavimo disbalansą. Ši tendencija rodo, kad, nepaisant pastangų suderinti gamybą su paklausa, neparduotų atsargų kaupimas atspindėjo rimtas Sąjungos gamintojų patekimo į rinką problemas.

(304)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(305)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu greitai ir smarkiai sumažėjo – nuo 15–16,5 % pelno 2022 m. iki 0,5–1,5 % nuostolio tiriamuoju laikotarpiu.

(306)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu grynasis pinigų srautas sumažėjo 106 %, todėl tiriamuoju laikotarpiu pinigų srautai buvo neigiami ir atspindėjo pablogėjusius finansinius rezultatus.

(307)

Metinių investicijų lygis šiuo laikotarpiu svyravo, o nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 5 %. 2022–2023 m. jis pastebimai padidėjo 18 %, vėliau sumažėjo per kitą laikotarpį, o tiriamuoju laikotarpiu vėl padidėjo. Įgyvendinant Sąjungos gamintojų investicijų programą, investicijos buvo toliau vykdomos nepaisant didelės konkurencijos, rinkos dalies praradimo ir finansiškai sudėtingos padėties, nes didžiausia jų dalis buvo susijusi su esamų įrenginių techninės priežiūros / parengimo išlaidomis, visų pirma susijusiomis su aplinka, todėl jos buvo neelastingos.

(308)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Nagrinėjamuoju laikotarpiu jos raida buvo neigiama – nuo 81 % 2022 m. iki –6 % tiriamuoju laikotarpiu. Iš neigiamos tendencijos matyti, kad, nors siekiant išlaikyti konkurencingumą investicijos buvo toliau vykdomos, tų investicijų grąža per nagrinėjamąjį laikotarpį labai sumažėjo.

(309)

Sąjungos pramonės veiklos rezultatai nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje buvo geri ir jos pelningumas buvo didelis, o visi kiti rodikliai taip pat buvo geri.

(310)

Tačiau nagrinėjamuoju laikotarpiu sparčiai ir reikšmingai (+417 %) padidėjo importas iš Kinijos tokiomis kainomis, dėl kurių buvo priverstinai labai mažinamos Sąjungos pramonės kainos. Taip Kinijos eksportuojantys gamintojai, kurie 2022 m. sudarė tik 6 % Sąjungos rinkos, tiriamuoju laikotarpiu pasiekė 26 % rinkos dalį, t. y. jų rinkos dalis per dvejus su puse metų padidėjo 352 %.

(311)

Todėl, nepaisant didelio Sąjungos suvartojimo padidėjimo (+16 %) nagrinėjamuoju laikotarpiu, Sąjungos pramonės ekonominė padėtis pablogėjo, kaip matyti iš neigiamų gamybos (–8 %) ir pardavimo (–10 %) tendencijų, atsargų padidėjimo (+55 %) ir reikšmingo rinkos dalies sumažėjimo (nuo 86 % iki 67 %). Gamybos pajėgumai sumažėjo (–8 %), nes sumažėjus suvartojimui ir padidėjus konkurencijai dėl nesąžiningo importo iš Kinijos Sąjungos pramonė atsisakė žaliavų perdirbimo susitarimo.

(312)

Importo iš Kinijos mažomis kainomis padidėjimas koreliavo su staigiu pelningumo, pinigų srauto ir investicijų grąžos pablogėjimu ir neigiamomis reikšmėmis, o tai rodo, kad Sąjungos pramonė patyrė sunkumų.

(313)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo kainos sumažėjo 21 %, t. y. gerokai daugiau nei 10 % sumažėjusios sąnaudos, nes ji siekė išlaikyti savo rinkos dalį Sąjungos rinkoje. Nuo 2024 m. iki tiriamojo laikotarpio, 14 % padidėjus Kinijos kainoms, importas iš Kinijos sumažėjo, todėl sumažėjo spaudimas, o Sąjungos pramonė galėjo išlaikyti tokio paties lygio kainas ir atgauti tam tikrą rinkos dalį.

(314)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį.

(315)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina. Šie veiksniai yra: importas iš trečiųjų šalių ir Sąjungos pramonės eksportas.

(316)

Sąjungos pramonės ekonominės padėties pablogėjimas sutapo su ženkliu ir didėjančiu importo iš Kinijos skverbimusi, todėl Sąjungos pramonės kainos buvo nuolat priverstinai mažinamos ir galiausiai smukdomos. Dėl importo iš Kinijos apimties ir kainų pokyčių, kaip nurodyta 3 ir 4 lentelėse, buvo smukdomas Sąjungos pramonės kainų lygis, taip sukuriant jų priežastinį ryšį.

(317)

Importas iš Kinijos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 417 % nuo [3 400–4 200] tonų 2022 m., t. y. 6 % rinkos dalies, iki [17 600–21 500] tonų tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 26 % rinkos dalies tiriamuoju laikotarpiu. Šis didėjantis importas buvo vykdomas mažesnėmis nei Sąjungos pramonės kainomis. Panašiai rinkos dalies ir pardavimo apimties sumažėjimas, dėl kurio sumažėjo gamybos apimtis, turėjo neigiamą poveikį pramonės vieneto gamybos sąnaudoms dėl sumažėjusios masto ekonomijos.

(318)

Tiriamuoju laikotarpiu, nepaisant nedidelio pardavimo ir gamybos padidėjimo 2023 m. dėl padidėjusios paklausos, šis pablogėjimas buvo dar didesnis, kai visi žalos rodikliai (visų pirma pelningumas, pinigų srautas ir investicijų grąža) tapo labai neigiami.

(319)

Rinkos dalies praradimas, gamyba ir kainų smukdymas bendrai turėjo didelį neigiamą poveikį Sąjungos pramonei. Nepaisant 10 % padidėjusių gamybos sąnaudų, susidūrusi su didėjančio Kinijos importo dempingo kaina daromu spaudimu kainoms, Sąjungos pramonė negalėjo nustatyti tvaraus kainų ir gamybos apimčių lygio, todėl pelningumas labai sumažėjo (nuo maždaug 15–16,5 % 2022 m. iki maždaug 0,5–1,5 % tiriamuoju laikotarpiu) ir dėl to pablogėjo jos finansiniai rodikliai.

(320)

Todėl padaryta preliminari išvada, kad importas dempingo kaina iš Kinijos padarė materialinę žalą Sąjungos pramonei.

(321)

Importo iš kitų trečiųjų šalių kiekio raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(322)

Palyginti su Kinija, kitų šalių dalis Sąjungos rinkoje išliko nedidelė, o jų importas į Sąjungą ir bendra rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo atitinkamai 13 % ir 24 %. Turkija buvo vienintelė trečioji šalis, kurios importo apimtis viršijo 5 % rinkos dalies. Importo iš Turkijos kainos buvo mažesnės už Sąjungos pramonės kainas ir gerokai didesnės už importo iš Kinijos kainas. Jų apimtis ir rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu iš esmės nesikeitė, o tiriamuoju laikotarpiu net sumažėjo. Kitų šalių kilmės importas niekada neviršijo 1,5 % rinkos, o jo kainos buvo didelės.

(323)

Tuo remdamasi Komisija padarė preliminarią išvadą, kad importo iš kitų šalių poveikis nesusilpnino tikro ir esminio priežastinio ryšio tarp importo iš Kinijos dempingo kaina ir Sąjungos gamintojams padarytos materialinės žalos.

(324)

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksportas

(325)

Sąjungos gamintojų eksporto apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 27 %, o pardavimas sumažėjo 25 %. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos gamintojų eksporto sumažėjimą galima paaiškinti Kinijos gamintojų daromu spaudimu trečiųjų šalių rinkoms, dėl kurio sumažėjo Sąjungos gamintojų eksportas. Iš tiesų, kaip matyti iš duomenų, gautų iš „Global Trade Atlas“, Kinijos eksporto į kitas pasaulio šalis apimtis ir kainos yra didelės, palyginti su eksporto į Sąjungą apimtimi ir kainomis. Be to, eksporto apimtis ir vertė sudarė mažiau kaip 10 % visos Sąjungos pramonės apyvartos. Todėl prastėjantys Sąjungos pramonės eksporto rezultatai galėjo prisidėti prie žalos, tačiau dėl jų nesusilpnėjo tikras ir esminis priežastinis ryšys tarp importo iš Kinijos dempingo kaina ir žalos Sąjungos pramonei.

(326)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija preliminariai nustatė tikrą ir esminį priežastinį ryšį tarp Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos ir importo dempingo kaina iš Kinijos. Dėl labai padidėjusio importo dempingo kaina iš Kinijos Sąjungos pramonė negalėjo nustatyti tvaraus lygio kainų ir gamybos apimties, dėl to labai pablogėjo jos ekonominė padėtis.

(327)

Sąjungos pramonės ekonominis nuosmukis sutapo su staigiu importo mažomis dempingo kainomis iš Kinijos padidėjimu. Dėl šio importo Sąjungos kainos buvo nuolat priverstinai mažinamos, o tai darė didelį spaudimą mažinti rinkos kainas. Todėl Sąjungos pramonė negalėjo padidinti kainų ir iš tiesų turėjo sumažinti kainas gerokai daugiau, nei sumažėjo jos gamybos sąnaudos. Dėl šios priežasties smuko pardavimas, sumažėjo gamybos apimtis ir reikšmingai sumažėjo pelningumas, pinigų srautas ir investicijų grąža. Šių pokyčių laikas ir mastas rodo aiškų importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinį ryšį.

(328)

Komisija išnagrinėjo alternatyvius veiksnius, kurie galėjo prisidėti prie Sąjungos pramonės patirtos žalos. Šie veiksniai, be kita ko, buvo importas iš trečiųjų šalių ir Sąjungos pramonės eksportas. Tačiau nenustatyta, kad dėl kurio nors iš šių veiksnių būtų susilpnėjęs tikras ir esminis priežastinis ryšys tarp importo iš Kinijos dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos.

(329)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies ir kad dėl kitų veiksnių, vertintų atskirai arba bendrai, importo dempingo kaina ir materialinės žalos priežastinis ryšys nesusilpnėjo.

(330)

Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija išnagrinėjo, ar už dempingo skirtumą mažesnio muito pakaktų importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.

(331)

Žala būtų pašalinta, jei Sąjungos pramonė galėtų gauti tikslinį pelną parduodama už tikslinę kainą, kaip ji suprantama pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c ir 2d dalis.

(332)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį, siekdama nustatyti tikslinį pelną, Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: pelningumą iki padidėjant importui iš tiriamosios šalies, pelningumą, kuris yra būtinas visoms sąnaudoms ir investicijoms, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų išlaidoms padengti, ir pelningumą, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis. Toks pelno dydis turėtų būti ne mažesnis nei 6 %.

(333)

Pirmiausia Komisija nustatė bazinį pelną, padengiantį visas sąnaudas įprastomis konkurencijos sąlygomis. Nustatytas 9,16 % bazinis pelno dydis, atspindintis vidutinį svertinį Sąjungos pramonės pelningumą 2015–2021 m., t. y. prieš padidėjant importui iš Kinijos į Sąjungos rinką.

(334)

Sąjungos pramonė pateikė įrodymų, kad jos investicijų, mokslinių tyrimų ir plėtros bei inovacijų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu įprastomis konkurencijos sąlygomis būtų buvęs didesnis. Komisija patikrino bendrovių vidaus įrašus, susijusius su investicijų planais, valdymo sprendimais ir finansinėmis ataskaitomis, ir nustatė, kad šie tvirtinimai buvo pagrįsti. Siekdama, kad tai būtų atspindėta tiksliniame pelne, Komisija apskaičiavo investicijų, MTP ir inovacijų (toliau – IMI) išlaidų įprastomis konkurencijos sąlygomis skirtumą, kaip nurodė Sąjungos pramonė ir patikrino Komisija, atsižvelgdama į faktines IMI išlaidas nagrinėjamuoju laikotarpiu. Vidutinis svertinis mokslinių tyrimų ir plėtros bei inovacijų skirtumas sudarė 2,26 %. Ta procentinė dalis buvo pridėta prie 333 konstatuojamojoje dalyje nurodyto 9,16 % bazinio pelno, todėl tikslinis pelnas sudarė 11,42 %.

(335)

Tuo remiantis nežalinga vidutinė svertinė kaina yra [2 900–3 320 EUR už toną], kaip apskaičiuota atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudoms tiriamuoju laikotarpiu pritaikius pirmiau minėtą 11,42 % pelno dydį.

(336)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalį, Komisija atliko galutinį veiksmą ir įvertino, kokias būsimas sąnaudas, susijusias su daugiašaliais aplinkos susitarimais ir jų protokolais, kurių šalis yra Sąjunga, bei Ia priede išvardytomis TDO konvencijomis, Sąjungos pramonė patirs priemonės taikymo laikotarpiu pagal 11 straipsnio 2 dalį. Remdamasi turimais įrodymais Komisija nustatė papildomas kiekvienos atrinktos bendrovės sąnaudas – nuo 0 iki 27 EUR už toną. Šis skirtumas buvo pridėtas prie 336 konstatuojamojoje dalyje nurodytos nežalingos kainos.

(337)

Tuo remdamasi Komisija apskaičiavo Sąjungos pramonei nežalingą panašaus produkto kainą, prie atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudų tiriamuoju laikotarpiu pridedama pirmiau minėtą tikslinį pelno dydį ir tada pridėdama koregavimus pagal 7 straipsnio 2d dalį pagal kiekvieną rūšį.

(338)

Tuomet, remdamasi atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, Komisija nustatė priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumo lygį. Kiekvienas lyginant gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentine dalimi.

(339)

Priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms ir visam kitam nagrinėjamosios šalies kilmės importui apibrėžiamas taip pat kaip dempingo skirtumas toms bendrovėms ir importui (žr. 3.5 skirsnį).

(340)

Nusprendusi taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(341)

Sąjungos pramonę sudaro trys skundo pateikėjai, iš kurių du priklauso tai pačiai bendrovių grupei. Šios trys gamyklos yra Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje, jose tiesiogiai įdarbinta [330–400] darbuotojų.

(342)

Dabartinis nuostolių lygis yra netvarus. Tikimasi, kad nustatytos priemonės sudarys sąlygas Sąjungos pramonei susigrąžinti dalį prarastos rinkos dalies ir nustatyti tokio dydžio kainas, kurios leis pasiekti tvarų pelningumo lygį.

(343)

Tikėtina, kad, nenustačius priemonių, Sąjungos pramonei bus padarytas didelis neigiamas poveikis, nes toliau bus smukdomos kainos ir toliau mažės pardavimas, todėl bus patiriama dar daugiau nuostolių ir, tikėtina, bus uždaromos gamybos įmonės, atleidžiami darbuotojai ir galiausiai stabdoma pačių įmonių veikla.

(344)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad laikinųjų priemonių nustatymas atitinka Sąjungos pramonės interesus.

(345)

Atliekant tyrimą apie save kaip nesusiję importuotojai pranešė dvi bendrovės („Ventas Internacionales S.A.“ ir „Silcart SPA“), tačiau jos nepateikė importuotojų klausimyno atsakymų. „Silcart S.P.A“ užsiregistravo dalyvauti tyrime kaip importuotoja, tačiau, pateikus paaiškinimus, „Silcart“ patvirtino, kad PET filjerinę neaustinę medžiagą ne importavo ir perpardavinėjo, o importavo ir naudojo, todėl minėta bendrovė laikytina naudotoja. Importuotas nagrinėjamojo produkto kiekis buvo nereikšmingas (12 tonų).

(346)

Vienas naudotojas atsiuntė pastabų kaip suinteresuotoji šalis. Bendrovė „W. Quandt GmbH & Co. KG“ išreiškė susirūpinimą (nepateikusi klausimyno atsakymų) dėl savo tiekimo saugumo, nes PET filjerinės neaustinės medžiagos tiekėjų ES yra nedaug, ir dėl kokybės problemų, kurių anksčiau buvo patyrusi dirbdama su skundo pateikėjais ir dėl kurių ji, kartu atsižvelgdama į kainodarą, savo tiekimo grandinę susiejo su importu iš Kinijos.

(347)

Lenkijos gamybos asociacija, atstovaujanti didžiajai daugumai Lenkijos stogų dangos ir hidroizoliacijos sprendimų gamintojų, pareiškė pritarianti dėl šio tyrimo ir galimo priemonių nustatymo, nes atsparios ir konkurencingos ES ypatingos svarbos statybos išteklių tiekimo grandinės išlaikymas yra strategiškai svarbus jos pramonei ir platesnei Europos ekonomikai.

(348)

Kadangi duomenų apie importuotojų ir naudotojų ekonominę padėtį negauta, tikėtinas priemonių poveikis importuotojams ir naudotojams buvo įvertintas remiantis pagrįstomis prielaidomis.

(349)

Atsižvelgiant į skirtingus importuotojų portfelius, nurodytus jų interneto svetainėse, ir į tai, kad importas iš Kinijos nebus uždraustas, bet greičiausiai vėl sumažės, poveikis jų ekonominei veiklai greičiausiai bus nedidelis.

(350)

Kalbant apie naudotojus PET filjerinė neaustinė medžiaga integruojama į bitumines membranas, kurios daugiausia naudojamos statybos sektoriuje ir visų pirma renovacijos projektuose. PET filjerinė neaustinė medžiaga yra bituminių membranų, kurios vėlgi sudaro tik dalį renovacijos projektų, kuriuose lemiamas veiksnys dažniausiai yra darbo sąnaudos, išlaidų, išlaidų dalis. Todėl mažai tikėtina, kad bet koks galimas nagrinėjamojo produkto kainos padidėjimas dėl antidempingo muitų nustatymo turėtų didelį poveikį galutinėms renovacijos projektų sąnaudoms, ir taip pat mažai tikėtina, kad jis turėtų įtakos naudotojų sąnaudoms ir ekonominei veiklai.

(351)

Dėl „W. Quandt GmbH & Co. KG“ išreikšto susirūpinimo reikėtų pažymėti, kad nustačius priemones importas nebus uždraustas, todėl neigiamo poveikio vartotojų tiekimo saugumui nebus. Priešingai, atkūrus sąžiningą konkurenciją ir užtikrinus vienodas sąlygas ES rinkoje, Sąjungos pramonė galės toliau vykdyti gamybą ir užtikrinti savo tiekimo grandinės atsparumą. Komisija taip pat nustatė, kad PET filjerinė neaustinė medžiaga importuojama iš kitų trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Turkijos, o tai dar kartą patvirtina išvadą, kad neigiamo poveikio vartotojų tiekimo saugumui nebus.

(352)

Tolesnis Sąjungos pramonės egzistavimas taip pat sustiprins jos tiekėjų, prisidėsiančių prie ES ekonomikos augimo ir užimtumo, gyvybingumą, kaip nurodė keli tiek medžiagų (PET, akrilinio rišiklio, krakmolo) tiekėjai, tiek paslaugų tiekėjai, kurie pareiškė, kad palaiko skundą.

(353)

Galiausiai PET filjerinė neaustinė medžiaga yra svarbi Sąjungos plastiko perdirbėjų rinkos dalis, o toliau vykdoma Sąjungos pramonės ekonominė veikla prisidės prie perdirbėjų veiklos (keli iš jų pareiškė pritariantys dėl tyrimo ir galimo priemonių nustatymo). Taigi priemonių nustatymas taip pat padės siekti Sąjungos žaliosios ir žiedinės ekonomikos tikslų.

(354)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nemanoma, kad nustačius priemones bus padaryta žala naudotojams ar importuotojams, ir tikimasi, kad priemonės bus naudingos tiekėjams ir jomis bus remiama Sąjungos aplinkos politika. Todėl daroma išvada, kad antidempingo priemonių nustatymas neprieštarauja importuotojų, naudotojų ir tiekėjų interesams.

(355)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad šiuo tyrimo etapu nėra įtikinamų priežasčių manyti, kad priemonių nustatymas importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės nagrinėjamajam produktui akivaizdžiai neatitiktų Sąjungos interesų.

(356)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(357)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą mažesnio muito taisyklę, importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės PET filjerinei neaustinei medžiagai turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės. Komisija palygino priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus ir dempingo skirtumus (6 skirsnis). Muitų dydis nustatytas pagal žemesnįjį iš dempingo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumų.

(358)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(359)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visam kitam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importui nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(360)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Individualūs antidempingo muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visiems kitiems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės produktams taikomas antidempingo muitas.

(361)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(362)

Jeigu nustačius atitinkamas priemones labai padidėtų kurios nors iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar būtina panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir tada nustatyti visos šalies mastu taikomą muitą.

(363)

Kaip minėta 3 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą. Registracija buvo vykdoma, kad būtų galima surinkti muitus atgaline data, kaip numatyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje.

(364)

Atsižvelgiant į pirminiu etapu nustatytus faktus, importuojamų produktų registravimą reikėtų nutraukti.

(365)

Šiuo tyrimo etapu nėra priimtas joks sprendimas dėl galimo antidempingo priemonių taikymo atgaline data.

(366)

Remdamasi pagrindinio reglamento 19a straipsniu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie planuojamą laikinųjų muitų nustatymą. Ši informacija taip pat paskelbta viešai Prekybos GD svetainėje. Suinteresuotosioms šalims buvo pasiūlyta per tris darbo dienas pateikti pastabų dėl konkrečiai joms atskleistų skaičiavimų tikslumo. Pastabų pateikė TDF, „Unibon“ ir „Hebei Jinliu Chemical Fiber Co., Ltd.“.

(367)

TDF teigė, kad tam tikri skaičiavimo failai, naudoti TDF dempingo skirtumui nustatyti, nebuvo galutinės Komisijos patikrintos versijos. Todėl TDF paprašė Komisijos TDF dempingo skirtumą ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumą apskaičiuoti remiantis galutinėmis patikrintomis šių failų versijomis. Komisija sutiko su šiuo tvirtinimu ir atitinkamai peržiūrėjo skaičiavimus, naudodama galutinėse patikrintose atitinkamų failų versijose pateiktus duomenis.

(368)

„Unibon“ teigė, kad, nustatant jai skirtą elektros energijos lyginamąjį dydį, taikyta neteisinga elektros energijos vartojimo kategorija. Be to, neatrinktas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas „Hebei Jinliu Chemical Fiber Co., Ltd.“ tvirtino, kad neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas dempingo skirtumas neatspindi jo individualios padėties, nes parduodamas Sąjungos rinkoje jis dempingo nevykdė.

(369)

Komisija pažymėjo, kad „Unibon“ ir „Hebei Jinliu Chemical Fiber Co., Ltd.“ tvirtinimai yra susiję ne su skaičiavimų tikslumu, o su metodika, kurią Komisija naudojo atitinkamam dempingo skirtumui nustatyti. Todėl šios pastabos kartu su visomis kitomis pastabomis bus apsvarstytos paskelbus laikinąsias priemones.

(370)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis per nustatytą terminą pateikti raštu pastabų ir (arba) prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(371)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniame tyrimo etape,