(1)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito.

(2)

Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas.

(3)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnyje numatytą perviršinio deficito procedūrą (PDP), kuri išaiškinta 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (1), kuris yra Stabilumo ir augimo pakto sudėtinė dalis, numatyta priimti sprendimą dėl perviršinio deficito. Reglamente (EB) Nr. 1467/97 taip pat yra nuostatos, numatančios Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio, kuris tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsniu, įgyvendinimą. Prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtame Protokole dėl perviršinio deficito procedūros nustatomos papildomos nuostatos, susijusios su PDP įgyvendinimu. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 479/2009 (2) nustatytos išsamios taisyklės ir apibrėžtys, susijusios su to protokolo nuostatų taikymu.

(4)

Stabilumo ir augimo pakto 2005 m. reforma siekta sustiprinti jo efektyvumą ir ekonominius pagrindus bei užtikrinti valstybės finansų ilgalaikį tvarumą. Ja buvo siekiama užtikrinti, kad visuose perviršinio deficito procedūros (PDP) etapuose būtų visų pirma atsižvelgta į ekonomikos ir biudžeto aplinkybes. Taip Stabilumo ir augimo pakte numatyta struktūra, kuria palaikoma Vyriausybės politika, skirta greitai atkurti patikimą biudžeto būklę, atsižvelgiant į ekonominę padėtį.

(5)

Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 5 dalyje, kuri tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 5 dalimi, reikalaujama, kad Komisija pateiktų Tarybai nuomonę, jeigu Komisija mano, kad valstybėje narėje yra susidaręs arba gali susidaryti perviršinis deficitas. Atsižvelgusi į savo pranešimą pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 3 dalį, kuri tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 3 dalimi, ir į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę pagal EB sutarties 104 straipsnio 4 dalį, kuri tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 4 dalimi, Komisija padarė išvadą, kad Nyderlanduose susidarė perviršinis deficitas. Todėl 2009 m. lapkričio 11 d. Komisija tokią nuomonę dėl Nyderlandų pateikė Tarybai (3).

(6)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Taryba, prieš priimdama sprendimą, ar yra susidaręs perviršinis deficitas, turėtų apsvarstyti ir nuodugniai įvertinti visas pastabas, kurias atitinkama valstybė narė pageidauja pateikti. Nyderlandų atveju, atlikus nuodugnų vertinimą, daromos šiame sprendime pateikiamos išvados.

(7)

Remiantis 2009 m. spalio mėn. Nyderlandų valdžios institucijų pateiktais duomenimis, numatoma, kad 2009 m. valdžios sektoriaus deficitas Nyderlanduose turėtų siekti 4,8 % BVP, taigi jis bus didesnis už 3 % BVP pamatinę vertę, o ne jai artimas. Numatomas pamatinės vertės perviršis gali būti laikomas išimtiniu, kaip apibrėžta Sutartyje ir Stabilumo ir augimo pakte. Jis atsirado daugiausia dėl didelio ekonomikos nuosmukio, kaip apibrėžta Sutartyje ir Stabilumo ir augimo pakte. Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozėje numatoma, kad 2009 m. BVP sumažės 4,5 %, o 2010 m. išaugs tik ¼ %. Be to, remiantis Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognoze, numatomo pamatinės vertės viršijimo negalima laikyti laikinu, nes prognozuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas nuo 4,7 % BVP 2009 m. padidės iki 6,1 % BVP 2010 m., o 2011 m. šiek tiek sumažės – iki 5,6 % BVP, darant įprastinę prielaidą, kad politika nesikeis. Sutartyje nustatytas deficito kriterijus nėra įvykdytas.

(8)

Remiantis 2009 m. spalio mėn. Nyderlandų valdžios institucijų pateiktais duomenimis, bendroji valdžios sektoriaus skola yra mažesnė už 60 % BVP pamatinę vertę, ir numatoma, kad 2009 m. ji sudarys 59,7 % BVP (4). Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozėje numatyta, kad 2009 m. valdžios sektoriaus bendroji skola bus 59,8 % BVP, o 2010 m. ji padidės iki maždaug 66 % BVP, o 2011 m. – iki 70 %, taigi viršys 60 % pamatinę vertę. Tokį padidėjimą didžia dalimi lemia numatomas reikšmingas pirminio balanso pablogėjimas.

(9)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 4 dalį, priimant Tarybos sprendimą dėl perviršinio deficito pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 6 dalį, į svarbius veiksnius galima atsižvelgti tik tuomet, jeigu visapusiškai laikomasi dvigubos sąlygos – deficitas išlieka artimas pamatinei vertei ir pamatinės vertės perviršis yra laikinas. Nyderlandų atveju ši dviguba sąlyga nėra įvykdyta. Todėl priimant šį sprendimą į svarbius veiksnius neatsižvelgiama,