<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><JUDGMENT xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.JUDGMENT><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-387/17</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62017CJ0387</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:51">EU:C:2019:51</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>12</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>12</PAGE.TOTAL><AUTHOR>CJ</AUTHOR></BIB.JUDGMENT><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC"><DATE ISO="20190123">2019 m. sausio 23 d.</DATE> Sprendimas – Byla C-387/17</HT></P><P><HT TYPE="SC">Fallimento Traghetti del Mediterraneo</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Teisingumo Teismo</HT> (pirmoji kolegija) <HT TYPE="UC">sprendimas</HT></P><P><DATE ISO="20190123">2019 m. sausio 23 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="STAR" NOTE.ID="E0001"><P>Proceso kalba: italų.</P></NOTE></P></TI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Valstybės pagalba</KEYWORD><KEYWORD>Esama ir nauja pagalba</KEYWORD><KEYWORD>Kvalifikavimas</KEYWORD><KEYWORD>Reglamentas (EB) Nr. 659/1999</KEYWORD><KEYWORD>1 straipsnio b punkto iv) ir v) papunkčiai</KEYWORD><KEYWORD>Teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai</KEYWORD><KEYWORD>Taikomumas</KEYWORD><KEYWORD>Prieš liberalizuojant iš pradžių konkurencijai uždarą rinką suteiktos subsidijos</KEYWORD><KEYWORD>Ieškinys dėl žalos atlyginimo prieš valstybę narę, pareikštas bendrovės, kuriai buvo suteikta valstybės pagalba, konkurento</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><JUDGMENT.INIT><P>Byloje C‑387/17</P><P>dėl <HT TYPE="ITALIC">Corte suprema di cassazione</HT> (Kasacinis teismas, Italija) <DATE ISO="20170410">2017 m. balandžio 10 d.</DATE> sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo <DATE ISO="20170628">2017 m. birželio 28 d.</DATE>, pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje</P></JUDGMENT.INIT><PARTIES><PLAINTIFS><P><HT TYPE="BOLD">Presidenza del Consiglio die Ministri</HT></P></PLAINTIFS><AGAINST>prieš</AGAINST><DEFENDANTS><P><HT TYPE="BOLD">Fallimento Traghetti del Mediterraneo SpA,</HT></P></DEFENDANTS></PARTIES><PREAMBLE><PREAMBLE.INIT><P>TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),</P><P>kurį sudaro pirmosios kolegijos pirmininko pareigas einanti Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotoja R. Silva de Lapuerta, teisėjai A. Arabadjiev (pranešėjas), E. Regan, C. G. Fernlund ir S. Rodin,</P><P>generalinis advokatas N. Wahl,</P><P>posėdžio sekretorius R. Schiano, administratorius,</P></PREAMBLE.INIT><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus <DATE ISO="20180607">2018 m. birželio 7 d.</DATE> posėdžiui,</VISA></GR.VISA><GR.CONSID><CONSID><P>išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:</P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P><HT TYPE="ITALIC">Fallimento Traghetti del Mediterraneo SpA</HT>, atstovaujamos <HT TYPE="ITALIC">avvocati</HT> M. Contaldi, P. Canepa, V. Roppo ir S. Sardano,</P></ITEM><ITEM><P>Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos <HT TYPE="ITALIC">avvocato dello Stato</HT> G. De Bellis,</P></ITEM><ITEM><P>Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos J. Bousin ir P. Dodeller, D. Colas ir R. Coesme,</P></ITEM><ITEM><P>Europos Komisijos, atstovaujamos P. Stancanelli ir D. Recchia,</P></ITEM></LIST></CONSID></GR.CONSID><?PAGE NO="2"?><GR.VISA><VISA>susipažinęs su <DATE ISO="20180913">2018 m. rugsėjo 13 d.</DATE> posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,</VISA></GR.VISA><PREAMBLE.FINAL>priima šį</PREAMBLE.FINAL></PREAMBLE><CONTENTS.JUDGMENT><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Sprendimą</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1</NO.P><TXT>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl <DATE ISO="19990322">1999 m. kovo 22 d.</DATE> Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias [SESV 108] straipsnio taikymo taisykles (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="083" PAGE.FIRST="3" DATE.PUB="1999">OL L 83, 1999, p. 3</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339), 1 straipsnio b punkto iv ir v papunkčių, EEB sutarties 93 straipsnio 3 dalies (po pakeitimų – EB 88 straipsnio 3 dalis, tapusi SESV 108 straipsnio, 3 dalimi) ir teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų išaiškinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2</NO.P><TXT>Šis prašymas buvo pateiktas vykstant procesui tarp <HT TYPE="ITALIC">Presidenza del Consiglio dei Ministri</HT> (Ministrų Tarybos prezidiumas, Italija) ir <HT TYPE="ITALIC">Fallimento Traghetti del Mediterraneo SpA</HT> (toliau – FTDM), pradėtam pateikus ieškinį dėl žalos, kurią ši bendrovė patyrė dėl to, kad 1976–1980 m. <HT TYPE="ITALIC">Tirrenia di Navigazione SpA</HT> (toliau – <HT TYPE="ITALIC">Tirrenia</HT>), kuri yra FTDM konkurentė, buvo suteiktos subsidijos, atlyginimo.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3</NO.P><TXT>Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>Apibrėžimai<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/> nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:</P><P>&lt;…&gt;</P><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>esama pagalba<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/> – tai:</TXT><P>&lt;…&gt;</P><P><LIST TYPE="roman"><ITEM><NP><NO.P>iv)</NO.P><TXT>pagalba, kuri pagal 15 straipsnį yra laikoma esama pagalba;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>v)</NO.P><TXT>pagalba, kuri yra esama pagalba, nes galima nustatyti, ar jos patvirtinimo metu tai nebuvo pagalba, o tokia ji tapo vėliau dėl bendrosios rinkos vystymosi, ir nebuvo atitinkamos valstybės narės pakeista. Jeigu pagal Bendrijos teisės aktus liberalizavus veiklą tam tikros priemonės tampa pagalba, po nustatytos liberalizavimo datos esama pagalba jos nebelaikomos;</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP></ITEM></LIST></P><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/></P></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4</NO.P><TXT>Šio reglamento 15 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>Senaties terminas<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/> nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="015.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Komisijos įgaliojimams išieškoti pagalbą taikomas dešimties metų senaties terminas.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="015.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Senaties terminas prasideda tą dieną, kai gavėjui priteisiama neteisėta pagalba kaip individuali pagalba arba pagal atitinkamą pagalbos sistemą. Bet kuri su neteisėta pagalba susijusi priemonė, kurios imasi Komisija arba jos prašymu veikianti valstybė narė, nutraukia senaties terminą. Po kiekvieno senaties termino nutraukimo laikas skaičiuojamas iš naujo. Senaties terminas sustabdomas, kol Komisijos sprendimas nagrinėjamas Europos Bendrijų Teisingumo Teisme.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="015.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Bet kuri pagalba, kuriai taikomas senaties terminas yra pasibaigęs, yra laikoma esama pagalba.<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="3"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Italijos teisė</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5</NO.P><TXT>Pagrindinėje byloje nagrinėjamos subsidijos buvo skirtos jūrų laivininkystės įmonei <HT TYPE="ITALIC">Tirrenia</HT>, FTDM konkurentei, pagal <DATE ISO="19741220">1974 m. gruodžio 20 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Legge n. 684 – Ristrutturazione dei servizi maritimi di preminente interesse nazionale</HT> (Įstatymas Nr. 684 dėl didžiausios nacionalinės svarbos pervežimų jūra paslaugų pertvarkymo (GURI, Nr. 336, <DATE ISO="19741224">1974 m. gruodžio 24 d.</DATE>, toliau – Įstatymas Nr. 684)).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6</NO.P><TXT>Įstatymo Nr. 684 7 straipsnyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>Laivybos ministras kartu su finansų ministru ir valstybės turimų akcijų valdymo ministru gali suteikti subsidijas, skirtas teikti ankstesniame straipsnyje nurodytoms paslaugoms, pasirašant metus galiojančias <HT TYPE="ITALIC">ad hoc</HT> sutartis.</ALINEA><ALINEA>Subsidijos, nurodytos ankstesniame punkte, turi užtikrinti paslaugos valdymą trejus metus ekonominės pusiausvyros sąlygomis. Šios subsidijos nustatomos iš anksto, remiantis pajamomis, investicijų amortizacija, veiklos, organizacinėmis ir finansinėmis išlaidomis.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7</NO.P><TXT>Įstatymo Nr. 684 8 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>Susisiekimo su mažosiomis ir didžiosiomis salomis paslaugos, nurodytos 1 straipsnio c punkte, ir techniškai bei ekonomiškai reikalingi galimi [maršrutų] ilginimai turi užtikrinti reikalavimų, susijusių su atitinkamų regionų, ypač pietų Italijos (<HT TYPE="ITALIC">Mezzogiorno</HT>), ekonominiu ir socialiniu vystymu, patenkinimą.</ALINEA><ALINEA>Taigi laivybos ministras kartu su finansų ministru ir valstybės turimų akcijų valdymo ministru gali suteikti subsidijas, skirtas teikti minėtoms paslaugoms, pasirašant <HT TYPE="ITALIC">ad hoc</HT> sutartį dvidešimties metų laikotarpiui.<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8</NO.P><TXT>Pagal Įstatymo Nr. 684 9 straipsnį:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>Ankstesniame straipsnyje numatytoje sutartyje turi būti nurodyta:</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1)</NO.P><TXT>vykdytinų maršrutų sąrašas;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2)</NO.P><TXT>kiekvieno maršruto dažnumas;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3)</NO.P><TXT>kiekvieną maršrutą vykdančių laivų tipai;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>4)</NO.P><TXT>subsidija, kuri turi būti nustatoma atsižvelgiant į bendras pajamas, investicijų amortizaciją, veiklos, organizacines ir finansines išlaidas.</TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA><ALINEA>Iki kiekvienų metų birželio 30 d. yra tikslinama už minėtus metus skirtina subsidija, jei prieš tai ėjusiais metais bent vienas sutartyje nurodytas ekonominis rodiklis pasikeitė daugiau nei viena dvidešimtąja dalimi, palyginti su to paties rodiklio verte, į kurią buvo atsižvelgta nustatant ankstesnę subsidiją.<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9</NO.P><TXT>Įstatymo Nr. 684 18 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>Finansinė našta, susijusi su šio įstatymo taikymu, yra dengiama iki 93 milijardų lirų iš į Laivybos ministerijos numatomų išlaidų 1975 metams 3061 skirsnį jau įtrauktų lėšų ir iš lėšų, kurios bus įtrauktos į atitinkamus skyrius paskesniais finansiniais metais.<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="4"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10</NO.P><TXT>Įstatymo Nr. 684 19 straipsnyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>Iki šiame įstatyme numatytų sutarčių patvirtinimo laivybos ministras, finansų ministro pritarimu, mėnesiniais atidėjimais perveda avansą, kurio bendra suma neviršija 90 procentų bendros 18 straipsnyje nurodytos sumos.<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11</NO.P><TXT><DATE ISO="19790601">1979 m. birželio 1 d.</DATE> Respublikos prezidento dekreto Nr. 501 (GURI, Nr. 285, <DATE ISO="19791018">1979 m. spalio 18 d.</DATE>), priimto įgyvendinant Įstatymą Nr. 684, 7 straipsnyje nurodyta, jog minėto įstatymo 19 straipsnyje nurodytas avansas sumokamas bendrovėms, teikiančioms didžiausios nacionalinės svarbos paslaugas, iki aktų, susijusių su naujų sutarčių sudarymu, užregistravimo (Audito Rūmai, Italija).</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12</NO.P><TXT>Iš <DATE ISO="20060613">2006 m. birželio 13 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Traghetti del Mediterraneo</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑173/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:391">EU:C:2006:391</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20100610">2010 m. birželio 10 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Fallimento Traghetti del Mediterraneo</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑140/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:335">EU:C:2010:335</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) matyti, kad FTDM ir <HT TYPE="ITALIC">Tirrenia</HT> yra dvi jūrų transporto įmonės, kurios 8-ajame dešimtmetyje vykdė reguliarius pervežimus jūra tarp žemyninės Italijos ir Sardinijos bei Sicilijos salų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13</NO.P><TXT>1981 m. FTDM <HT TYPE="ITALIC">Tribunale di Napoli</HT> (Neapolio teismas) pareiškė ieškinį <HT TYPE="ITALIC">Tirrenia</HT>, reikalaudama atlyginti žalą, kurią ji tariamai patyrė 1976–1980 m. dėl <HT TYPE="ITALIC">Tirrenia</HT> vykdytos mažų kainų politikos. FTDM konkrečiai nurodė, kad <HT TYPE="ITALIC">Tirrenia</HT> piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi nagrinėjamoje rinkoje, dėl iš valstybės gaunamų subsidijų, suteikiamų pažeidžiant Sąjungos teisę, taikydama daug mažesnius už savikainą tarifus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14</NO.P><TXT>FTDM ieškinys buvo atmestas <DATE ISO="19930526">1993 m. gegužės 26 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Tribunale di Napoli</HT> (Neapolio teismas) sprendimu, kurį <DATE ISO="19961213">1996 m. gruodžio 13 d.</DATE> sprendimu patvirtino <HT TYPE="ITALIC">Corte d’appello di Napoli</HT> (Neapolio apeliacinis teismas, Italija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15</NO.P><TXT>Dėl šio sprendimo FTDM, kuri per tą laiką tapo likviduojama įmone, bankroto administratoriaus pateiktą kasacinį skundą <DATE ISO="20000419">2000 m. balandžio 19 d.</DATE> sprendimu atmetė <HT TYPE="ITALIC">Corte suprema di cassazione</HT> (Kasacinis teismas, Italija), kuris, be kita ko, atsisakė patenkinti kasatoriaus prašymą pateikti Teisingumo Teismui prejudicinius klausimus dėl Įstatymo Nr. 684 suderinamumo su Sąjungos teise, motyvuodamas tuo, kad bylą iš esmės nagrinėjusių teismų sprendimas neprieštaravo atitinkamoms nuostatoms ir atitiko Teisingumo Teismo jurisprudenciją.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16</NO.P><TXT><DATE ISO="20020415">2002 m. balandžio 15 d.</DATE> dokumentu FTDM bankroto administratorius <HT TYPE="ITALIC">Tribunale di Genova</HT> (Genujos teismas, Italija) pareiškė Italijos valstybei ieškinį, nurodydamas įvairius šios valstybės atsakomybės pagrindus: susijusius su jos teisėkūros funkcijomis, nes pagal Įstatymą Nr. 684 suteikta pagalba yra nesuderinama su EEB sutartimi; su jos teisminėmis funkcijomis, nes <DATE ISO="20000419">2000 m. balandžio 19 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Corte suprema di cassazione</HT> (Kasacinis teismas) sprendimu ji neįvykdė pareigos pateikti Teisingumo Teismui prejudicinių klausimų dėl Įstatymo Nr. 684 atitikties Sąjungos teisei; ir galiausiai susijusius su jos administracine funkcija, nes nepranešė <HT TYPE="ITALIC">Corte suprema di cassazione</HT> (Kasacinis teismas) apie Europos Komisijos pradėtą pažeidimo tyrimo procedūrą dėl minėto įstatymo ir kartu neįvykdė lojalaus bendradarbiavimo su Europos institucijomis pareigos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17</NO.P><TXT>Ieškinyje FTDM reikalavo nurodyti Italijos valstybei sumokėti jai <FT TYPE="NUMBER">9240000</FT> eurų žalos atlyginimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18</NO.P><TXT><DATE ISO="20030414">2003 m. balandžio 14 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Tribunale di Genova</HT> (Genujos teismas, Italija) pateikė Teisingumo Teismui prejudicinį klausimą. Dėl šio klausimo buvo priimtas <DATE ISO="20060613">2006 m. birželio 13 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Traghetti del Mediterraneo</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑173/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:391">EU:C:2006:391</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19</NO.P><TXT>Priėmus šį sprendimą, <HT TYPE="ITALIC">Tribunale di Genova</HT> (Genujos teismas) <DATE ISO="20090227">2009 m. vasario 27 d.</DATE> sprendimu konstatavo, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>kad valstybės veiksmai, susiję su teisminėmis funkcijomis, yra neteisėti<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/>, ir atskira nutartimi nurodė tęsti procesą, susijusį su prašymu atlyginti žalą, atsiradusią dėl šių neteisėtų veiksmų. Būtent šiame minėto proceso etape kilo abejonių dėl Sąjungos teisės valstybės pagalbos srityje išaiškinimo, todėl šis teismas dar kartą kreipėsi į Teisingumo Teismą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20</NO.P><TXT><DATE ISO="20100610">2010 m. birželio 10 d.</DATE> Sprendimu <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Fallimento Traghetti del Mediterraneo</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑140/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:335">EU:C:2010:335</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) Teisingumo Teismas nusprendė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>Sąjungos teisė turi būti aiškinama taip, kad subsidijos, suteiktos tokiomis aplinkybėmis, kokios aptariamos nagrinėjamoje byloje, pagal nacionalinės teisės nuostatas, numatančias avansinius mokėjimus prieš sutarties patvirtinimą, yra pripažįstamos valstybės pagalba, jei jos gali daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir iškraipyti konkurenciją ar kelti tokio iškraipymo grėsmę, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21</NO.P><TXT><DATE ISO="20120730">2012 m. liepos 30 d.</DATE> sprendimu <HT TYPE="ITALIC">Tribunale di Genova</HT> (Genujos teismas) nurodė Ministrų Tarybos prezidiumui sumokėti FTDM <FT TYPE="DECIMAL">2330355,78</FT> euro sumą (kartu su teisės aktuose nustatytomis palūkanomis ir atsižvelgiant į valiutos kitimo kursą) kaip žalos, patirtos dėl neteisėto valstybės elgesio atliekant savo teisminę funkciją, atlyginimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22</NO.P><TXT>Dėl tokio sprendimo Ministrų Tarybos prezidiumas pateikė apeliacinį skundą, o FTDM – priešpriešinį apeliacinį skundą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23</NO.P><TXT><DATE ISO="20140724">2014 m. liepos 24 d.</DATE> sprendimu <HT TYPE="ITALIC">Corte d’appello di Genova</HT> (Genujos apeliacinis teismas, Italija) panaikino minėtą sprendimą ir priėmė sprendimą dėl bylos esmės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24</NO.P><TXT>Šis teismas atmetė FTDM žalos atlyginimo reikalavimus, grindžiamus Italijos valstybės atsakomybe vykdant savo teismines ir administracines funkcijas, tačiau patenkino reikalavimą, grindžiamą šios valstybės atsakomybe vykdant teisėkūros funkciją, nes Italijos Parlamentas priėmė Įstatymą Nr. 684. Todėl jis nurodė minėtai valstybei sumokėti FTDM <FT TYPE="DECIMAL">2330355,78</FT> euro sumą (kartu su teisės aktuose nustatytomis palūkanomis ir atsižvelgiant į valiutos kitimo kursą) kaip šios bendrovės patirtos žalos atlyginimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25</NO.P><TXT>Konkrečiai <HT TYPE="ITALIC">Corte di appello di Genova</HT> (Genujos apeliacinis teismas) manė, kad <HT TYPE="ITALIC">Tirrenia</HT> suteiktos subsidijos galėjo daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai dėl to, kad, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>remiantis geografinės vietos artumu, <HT TYPE="ITALIC">Tirrenia</HT> aptarnaujamus maršrutus galėjo vykdyti kitų valstybių narių (ypač Ispanijos Karalystės ir Prancūzijos Respublikos) operatoriai, kurie atsidūrė mažiau palankioje situacijoje nei <HT TYPE="ITALIC">Tirrenia</HT><QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26</NO.P><TXT>Be to, šis teismas nusprendė, kad kitų valstybių narių operatorių dalyvavimą vykdant <HT TYPE="ITALIC">Tirrenia</HT> aptarnaujamus maršrutus konstatavo Komisija <DATE ISO="20010621">2001 m. birželio 21 d.</DATE> Sprendime 2001/851/EEB dėl valstybės pagalbos, kurią Italija suteikė laivybos bendrovei <HT TYPE="ITALIC">Tirrenia di Navigazione</HT> (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="318" PAGE.FIRST="9" DATE.PUB="2001">OL L 318, 2001, p. 9</REF.DOC.OJ>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27</NO.P><TXT>Taip pat minėtas teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamu laikotarpiu suteiktų subsidijų dydį, t. y. maždaug 400 milijardų Italijos lirų (ITL), ir į tai, kad <HT TYPE="ITALIC">Tirrenia</HT> vykdė ir tarptautinius maršrutus, pagrindinėje byloje nagrinėjamos subsidijos priskirtinos draudžiamai vadinamųjų kryžminių subsidijų sistemai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28</NO.P><TXT>Tokiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Corte d’appello di Genova</HT> (Genujos apeliacinis teismas) nusprendė, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos subsidijos, tiek, kiek jų skyrimo data nėra ankstesnė už EEB sutarties įsigaliojimo datą, laikytinos nauja pagalba, apie kurią turėjo būti pranešta pagal EEB sutarties 93 straipsnio 3 dalį, nes, nesant tokio pranešimo, būtų padarytas Sąjungos teisės pažeidimas.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="6"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29</NO.P><TXT>Kasaciniame procese dėl minėto sprendimo, kuris vyko prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiančiame teisme, Ministrų Tarybos prezidiumas, be kita ko, tvirtino, kad <HT TYPE="ITALIC">Tirrenia</HT> suteiktos subsidijos buvo klaidingai pripažintos nauja, o ne esama pagalba.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas visų pirma pažymi, jog siekiant, kad neliberalizuotoje rinkoje valstybės suteikta pagalba, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, būtų teisiškai kvalifikuota kaip esama arba nauja pagalba, reikia išnagrinėti Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio b punkto v papunkčio taikymą <HT TYPE="ITALIC">ratione temporis</HT>, taip pat jo taikymo sritį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31</NO.P><TXT>Toliau šis teismas akcentuoja vieno konkrečios rinkos požymio, t. y. jos liberalizavimo nebuvimo, svarbą. Taigi jis mano, jog <DATE ISO="20000615">2000 m. birželio 15 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Alzetta ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑298/97, T‑312/97, T‑313/97, T‑315/97, T‑600/97–T‑607/97, T‑1/98, T‑3/98–T‑6/98 ir T‑23/98</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2000:151">EU:T:2000:151</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0143">143</REF.NP.ECR> punkte</REF.DOC.ECR> Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismas suformavo principą, kad iš pradžių konkurencijai neatvertoje rinkoje įgyvendinama pagalbos schema, liberalizavus šią rinką, laikytina esamos pagalbos schema; jis priduria, kad tokį principą Teisingumo Teismas patvirtino <DATE ISO="20040429">2004 m. balandžio 29 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Italija / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑298/00 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:240">EU:C:2004:240</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) 66–69 punktuose. Todėl, siekiant teisiškai kvalifikuoti pagrindinėje byloje nagrinėjamas subsidijas kaip esamą arba naują pagalbą, reikia taip pat išnagrinėti minėto principo taikymo sritį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32</NO.P><TXT>Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad iš įvairių su įmonių grupe <HT TYPE="ITALIC">Gruppo Tirrenia di Navigazione</HT> susijusių bylų, kuriose buvo priimtas <DATE ISO="20050510">2005 m. gegužės 10 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Italija / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑400/99</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:275">EU:C:2005:275</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20070620">2007 m. birželio 20 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Tirrenia di Navigazione ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑246/99</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2007:186">EU:T:2007:186</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20090304">2009 m. kovo 4 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Tirrenia di Navigazione ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑265/04, T‑292/04 ir T‑504/04</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2009:48">EU:T:2009:48</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), matyti, jog tai, kad jūrų kabotažo rinka nebuvo oficialiai liberalizuota, neturėjo reikšmės tam tikrų šiose bylose nagrinėtų valstybės priemonių kvalifikavimui kaip esamos pagalbos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33</NO.P><TXT>Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio b punkto iv papunkčio, siejamo su šio reglamento 15 straipsniu, taikymo subsidijų, suteiktų iki to reglamento įsigaliojimo, atveju. Šio teismo teigimu, iš <DATE ISO="20150416">2015 m. balandžio 16 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Trapeza Eurobank Ergasias</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑690/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:235">EU:C:2015:235</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) matyti, kad šios nuostatos galėtų būti taikomos faktinėms aplinkybėms, susiklosčiusioms iki to reglamento įsigaliojimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Corte suprema di cassazione</HT> (Kasacinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>1.</NO.P><TXT>Ar pripažįstant nagrinėjamą pagalbą (<QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>esama<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/>, o ne <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>nauja<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/>), taikomas ir, jei taip, tai kiek taikomas [Reglamento Nr. 659/1999] 1 straipsnio b punkto v papunktis, kuriame numatyta: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>pagalba, kuri yra esama pagalba, nes galima nustatyti, ar jos patvirtinimo metu tai nebuvo pagalba, o tokia ji tapo vėliau dėl bendrosios rinkos vystymosi, ir nebuvo atitinkamos valstybės narės pakeista. Jeigu pagal Bendrijos teisės aktus liberalizavus veiklą tam tikros priemonės tampa pagalba, po nustatytos liberalizavimo datos esama pagalba jos nebelaikomos<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/>; arba ar taikomas ir, jei taip, tai kiek taikomas principas (kurio apimtis formaliai skiriasi nuo minėtos pozityviosios teisės normos apimties) – kurį Bendrasis Teismas įtvirtino <DATE ISO="20000615">2000 m. birželio 15 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Alzetta ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑298/97, T‑312/97, T‑313/97, T‑315/97, T‑600/97–T‑607/97, T‑1/98, T‑3/98–T‑6/98 ir T‑23/98</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2000:151">EU:T:2000:151</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0143">143</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir patvirtino, kiek tai susiję su sprendimu šioje byloje, <DATE ISO="20040429">2004 m. balandžio 29 d.</DATE> Sprendime, priimtame byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Italija / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑298/00 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:240">EU:C:2004:240</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0066">66</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0069">69</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>), – pagal kurį <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>&lt;…&gt; iš pradžių konkurencijai neatvertoje rinkoje įgyvendinama pagalbos schema, liberalizavus šią rinką, laikytina egzistuojančią pagalbos schema, nes įgyvendinimo momentu ji nepateko į EEB sutarties 92 straipsnio 1 dalies (tapusios EB 87 straipsnio 1 dalimi, kuri vėliau tapo SESV 107 straipsnio 1 dalimi) taikymo sritį, kuri dėl joje įtvirtintų sąlygų, t. y. įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai ir konkurencijos iškraipymo, taikytina vien konkurencijai atviruose sektoriuose<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/>?</TXT></NP></ITEM><?PAGE NO="7"?><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Ar kvalifikuojant minėtą pagalbą taikomas ir, jei taip, tai kiek taikomas to paties Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio b punkto iv papunktis, kuriame numatyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>esama<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/> pagalba pripažįstama <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>pagalba, kuri pagal 15 straipsnį yra laikoma esama pagalba<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/> (minėtame 15 straipsnyje įtvirtintas dešimties metų senaties terminas, skirtas išieškoti neteisėtai suteiktai pagalbai), o gal taikomi ir, jei taip, tai kiek taikomi (minėtoje pozityviosios teisės normoje įtvirtintam principui analogiški arba ne analogiški) teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principai, kuriuos ne kartą patvirtino pats Europos Sąjungos Teisingumo Teismas?<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl prejudicinių klausimų</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl pirmojo klausimo</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35</NO.P><TXT>Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiantis teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar tokios subsidijos, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, suteiktos įmonei iki atitinkamos rinkos liberalizavimo, gali būti laikomos esama pagalba vien dėl to, kad minėta rinka formaliai nebuvo liberalizuota jų suteikimo momentu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36</NO.P><TXT>Šiuo klausimu primintina, kad pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją, norint nacionalinę priemonę kvalifikuoti kaip valstybės pagalbą, reikia, kad būtų įgyvendintos visos toliau nurodomos sąlygos. Pirma, kad priemonė būtų pripažinta valstybės pagalba, ji turi būti valstybės arba iš valstybinių išteklių suteikta pagalba. Antra, įsikišimas turi būti toks, kad galėtų padaryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Trečia, dėl įsikišimo įmonė, kuriai skirta priemonė, turi įgyti atrankųjį pranašumą. Ketvirta, dėl jo turi arba gali būti iškraipyta konkurencija (žr. <DATE ISO="20161221">2016 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / World Duty Free Group ir kt</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑20/15 P ir C‑21/15 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:981">EU:C:2016:981</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0053">53</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37</NO.P><TXT>Tada esant tokiai situacijai, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, kai atitinkama rinka formaliai dar nebuvo atverta konkurencijai, reikia patikrinti, ar suteikimo momentu atitinkamos subsidijos buvo valstybės pagalba dėl to, kad atitiko sąlygas, susijusias su įtaka valstybių narių tarpusavio prekybai ir konkurencijos iškraipymu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38</NO.P><TXT>Šiuo klausimu primintina, kad nors tiesa, kad, kalbant apie konkurencijai dar neatvertas rinkas, valstybės pagalba iš principo gali būti laikoma esama pagalba, kai galima nustatyti, kad jos patvirtinimo momentu tai nebuvo pagalba, ypač dėl to, kad rinka nebuvo liberalizuota, Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad toks liberalizavimo nebuvimas nebūtinai reiškia, jog pagalba negalėjo daryti poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai ar iškraipyti konkurencijos arba kelti grėsmę, kad ji bus iškraipyta (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20100610">2010 m. birželio 10 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Fallimento Traghetti del Mediterraneo</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑140/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:335">EU:C:2010:335</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39</NO.P><TXT>Iš tikrųjų valstybės pagalba gali daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir iškraipyti konkurenciją arba kelti grėsmę, kad ji bus iškraipyta, net jeigu atitinkama rinka tik iš dalies atverta konkurencijai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40</NO.P><TXT>Pakanka, kad pagalbos priemonės suteikimo momentu atitinkamoje rinkoje būtų realios konkurencijos situacija, kad valstybės arba iš valstybinių išteklių suteikta pagalba galėtų daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir iškraipyti konkurenciją arba kelti grėsmę, kad ji bus iškraipyta.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41</NO.P><TXT>Šiuo atveju, kaip generalinis advokatas nurodė savo išvados 67 punkte, aplinkybė, kad pagrindinėje byloje aptariama jūrų kabotažo rinka oficialiai liberalizuota tik jau suteikus ginčijamas subsidijas, neleidžia atmesti galimybės, kad iki liberalizavimo minėtos subsidijos buvo valstybės pagalba, atitinkanti šio sprendimo 36 punkte nurodytas sąlygas.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42</NO.P><TXT>Šiuo klausimu primintina, kad, kaip matyti iš <DATE ISO="20100610">2010 m. birželio 10 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Fallimento Traghetti del Mediterraneo</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑140/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:335">EU:C:2010:335</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) 50 punkto, negalima atmesti, pirma, kad <HT TYPE="ITALIC">Tirrenia</HT> konkuravo su kitų valstybių narių įmonėmis dėl atitinkamų vidaus maršrutų, ir, antra, kad ji konkuravo su tomis įmonėmis dėl tarptautinių maršrutų; nesant atskiros šių skirtingų veiklos rūšių apskaitos, egzistavo kryžminių subsidijų rizika, t. y. rizika, jog pajamos iš kabotažo, kuriam buvo skirtos pagrindinėje byloje nagrinėjamos subsidijos, buvo naudojamos veiklai minėtais tarptautiniais maršrutais finansuoti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43</NO.P><TXT>Taigi iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad net jeigu atitinkama rinka nebuvo formaliai liberalizuota, atrodo, jog tuo metu, kai klostėsi pagrindinės bylos aplinkybės, ši rinka buvo konkurencinė, ir kad <HT TYPE="ITALIC">Tirrenia</HT> suteiktos subsidijos galėjo daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai ir iškraipyti konkurenciją arba kelti grėsmę, kad ji bus iškraipyta.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44</NO.P><TXT>Tokiomis aplinkybėmis manytina, kad jeigu pagrindinėje byloje nagrinėjamos subsidijos jų suteikimo momentu sudarė <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>valstybės pagalbą<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/> dėl to, kad atitiko visus šiuo atžvilgiu būtinus kriterijus, ir konkrečiai dėl to, kad galėjo daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai ir iškraipyti konkurenciją arba kelti grėsmę, kad ji bus iškraipyta, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiantis teismas, šios priemonės iš principo neturėtų būti laikomos esama pagalba vien dėl to, kad atitinkama rinka nebuvo formaliai liberalizuota.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į šiuos argumentus į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip: tokios subsidijos, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, įmonei suteiktos iki atitinkamos rinkos liberalizavimo, negali būti laikomos esama pagalba vien dėl to, kad minėta rinka nebuvo formaliai liberalizuota jų suteikimo momentu, jei šios subsidijos galėjo daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai ir iškraipyti konkurenciją arba kelti grėsmę, kad ji bus iškraipyta, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiantis teismas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl antrojo klausimo</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46</NO.P><TXT>Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiantis teismas nori sužinoti, ar, esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, tam, kad nagrinėjamos subsidijos būtų pripažintos esama arba nauja pagalba, turi būti taikomas Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio b punkto iv papunktis, ar reikia remtis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47</NO.P><TXT>Dėl šio reglamento 1 straipsnio b punkto iv papunkčio taikymo, esant tokiai situacijai, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, pirmiausia pažymėtina, kad šioje nuostatoje įtvirtinta sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>esama pagalba<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/> atrodo glaudžiai susijusi su Komisijos vaidmeniu, funkcijomis ir įgaliojimais valstybės pagalbos kontrolės sistemoje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48</NO.P><TXT>Šiuo klausimu primintina, kad pagal minėtą nuostatą esama pagalba laikoma bet kokia pagalba, kuri pagal Reglamento Nr. 659/1999 15 straipsnį yra laikoma esama pagalba.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49</NO.P><TXT>Pagal šio reglamento 15 straipsnio 3 dalį bet kokia pagalba, kurios išieškojimo senaties terminas yra pasibaigęs, laikoma esama pagalba.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50</NO.P><TXT>Minėto reglamento 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bet kuri su neteisėta pagalba susijusi priemonė, kurios imasi Komisija arba jos prašymu veikianti valstybė narė, nutraukia senaties terminą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51</NO.P><TXT>Iš šių nuostatų formuluotės matyti, kad valstybės pagalbos pripažinimas esama pagalba pagal to paties reglamento 1 straipsnio b punkto iv papunktį iš esmės priklauso nuo to, ar Komisija ėmėsi priemonių dėl atitinkamos pagalbos per nustatytą senaties terminą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52</NO.P><TXT>Pagal Reglamento Nr. 659/1999 15 straipsnio 1 dalį Komisijos įgaliojimams susigrąžinti neteisėtą pagalbą taikomas dešimties metų senaties terminas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53</NO.P><TXT>Antra, svarbu pažymėti, kad valstybės pagalbos kontrolės sistemoje nacionaliniai teismai atlieka ypatingą vaidmenį ir turi tam tikrą nepriklausomybę nuo Komisijos, ypač kaip jiems pateikiami ieškiniai dėl žalos atlyginimo, nesant Komisijos sprendimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54</NO.P><TXT>Pagal suformuotą Teisingumo Teismo praktiką valstybės pagalbos kontrolės sistemą įgyvendinti turi, viena vertus, Komisija ir, kita vertus, nacionaliniai teismai, kurių atitinkamas vaidmuo yra papildomas, tačiau atskiras (<DATE ISO="20131121">2013 m. lapkričio 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Deutsche Lufthansa</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑284/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:755">EU:C:2013:755</NO.ECLI> <REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55</NO.P><TXT>Konkrečiai kalbant, pagalbos priemonių suderinamumo su bendrąja rinka vertinimas priklauso išimtinei Komisijos, kontroliuojamos Sąjungos teismų, kompetencijai, tačiau būtent nacionaliniai teismai užtikrina teisės subjektų teisių apsaugą pažeidus EEB sutarties 93 straipsnio 3 dalyje nustatytą įpareigojimą iš anksto Komisijai pranešti apie valstybės pagalbą (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20061005">2006 m. spalio 5 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Transalpine Ölleitung in Österreich</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑368/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:644">EU:C:2006:644</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56</NO.P><TXT>Vykdydami savo užduotis nacionaliniai teismai gali priimti ieškinius dėl žalos, padarytos įmonės, kuriai suteikta neteisėta valstybės pagalba, konkurentams, atlyginimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57</NO.P><TXT>Kaip generalinis advokatas nurodė išvados 82 ir 84 punktuose, tokių ieškinių dėl žalos atlyginimo atveju šie teismai, vykdydami savo funkciją užtikrinti teisės subjektų teises, turi tam tikrą nepriklausomumą nuo Komisijos įsikišimo, todėl galimybė reikalauti atlyginti žalą iš principo nepriklauso nuo bet kokių su nagrinėjama pagalba susijusių Komisijos paraleliai vykdomų tyrimo procedūrų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58</NO.P><TXT>Šiuo klausimu iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog tai, kad Komisija pradėjo oficialią tyrimo dėl valstybės pagalbos procedūrą, neatleidžia nacionalinių teismų nuo pareigos užtikrinti teisės subjektų teisių apsaugą tuo atveju, jei buvo galimai pažeista EEB sutarties 93 straipsnio 3 dalis (<DATE ISO="20131121">2013 m. lapkričio 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Deutsche Lufthansa</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑284/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:755">EU:C:2013:755</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59</NO.P><TXT>Be to, kalbant apie nacionalinių teismų nepriklausomumo lygį, reikia priminti, jog siekiant, kad nebūtų pažeistas tiesioginis EEB sutarties 93 straipsnio 3 dalies paskutinio sakinio veikimas ir teisės subjektų interesai, kurių apsaugą šie teismai privalo užtikrinti, negali būti taip, kad Komisijos sprendimu, pripažįstančiu pagalbą, apie kurią nepranešta, suderinama su bendrąja rinka, būtų <HT TYPE="ITALIC">a posteriori</HT> įteisinamos įgyvendinimo priemonės, kurios buvo neteisėtos, nes priimtos pažeidžiant šioje nuostatoje nustatytą draudimą. Bet koks kitas aiškinimas pateisintų atitinkamos valstybės narės daromą šios nuostatos pažeidimą, ir ši nuostata netektų savo veiksmingumo (<DATE ISO="20061005">2006 m. spalio 5 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Transalpine Ölleitung in Österreich</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑368/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:644">EU:C:2006:644</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60</NO.P><TXT>Taigi, jei ieškovas nacionaliniame teisme gali įrodyti patyręs žalos dėl išankstinio valstybės pagalbos įgyvendinimo, konkrečiau – dėl pagalbos gavėjui suteikto laikino neteisėto konkurencinio pranašumo, ieškinys dėl žalos atlyginimo iš principo gali būti patenkintas, netgi jei nacionalinio teismo sprendimo priėmimo momentu nagrinėjama pagalba jau buvo patvirtinta Komisijos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61</NO.P><TXT>Iš šio sprendimo 47–60 punktuose išdėstytų argumentų matyti, kad, atsižvelgiant į nacionalinių teismų vaidmenį valstybės pagalbos kontrolės sistemoje ir jų nepriklausomumą nuo Komisijos, ypač kai jiems pateikiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo nesant Komisijos sprendimo, manytina, kaip generalinis advokatas nurodė išvados 91 punkte, kad Reglamento Nr. 659/1999 15 straipsnio 1 dalyje numatyto dešimties metų senaties termino pasibaigimu tik ribojami laiko atžvilgiu Komisijos įgaliojimai valstybės pagalbos susigrąžinimo srityje.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="10"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62</NO.P><TXT>Taigi dėl Reglamento Nr. 659/1999 15 straipsnio 1 dalyje numatyto pasibaigusio dešimties metų senaties termino neturėtų būti atgaline data įteisinama neteisėta valstybės pagalba vien dėl to, kad ji tapo esama pagalba pagal 1 straipsnio b punkto v papunktį, todėl ieškinys dėl žalos atlyginimo, kurį privatūs asmenys ir konkurentai, kuriems neteisėtai suteikta pagalba padarė įtakos, pateikė prieš atitinkamą valstybę narę, negali netekti bet kokio teisinio pagrindo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63</NO.P><TXT>Bet koks kitas aiškinimas susiaurintų valstybėms narėms tenkančios pareigos pranešti apie pagalbos priemones apimtį ir sumažintų EEB sutarties 93 straipsnio 3 dalies veiksmingumą, nes šioje nuostatoje nenurodytas joks Komisijos vaidmuo, konkrečios funkcijos ir įgaliojimai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64</NO.P><TXT>Dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiančio teismo abejonių dėl <DATE ISO="20150416">2015 m. balandžio 16 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Trapeza Eurobank Ergasias</HT></NAME.CASE>, (<NO.CASE>C‑690/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:235">EU:C:2015:235</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), susijusių su Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio b punkto iv papunkčio taikymu siekiant pripažinti pagrindinėje byloje nagrinėjamas subsidijas esama arba nauja pagalba, reikia pažymėti, kaip generalinis advokatas nurodė išvados 102 punkte, kad byla, kurioje priimtas minėtas sprendimas, susijusi ne su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, bet su klausimu, ar apie nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis įtvirtinamos privilegijos, galimai nesuderinamos su Sąjungos teisės nuostatomis valstybės pagalbos srityje, turi būti pranešama pagal EB 88 straipsnio 3 dalį, ir, jei taip, ar šios nuostatos turi būti netaikomos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65</NO.P><TXT>Taigi šia jurisprudencija neturėtų būti remiamasi siekiant taikyti Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio b punkto iv papunktyje esančią sąvoką <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>esama pagalba<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/> tokio, kaip šioje byloje nagrinėjamo, ieškinio dėl žalos atlyginimo atveju.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66</NO.P><TXT>Be to, reikia priminti, jog tiek, kiek Reglamente Nr. 659/1999 yra procedūrinių taisyklių, kurios taikomos visoms Komisijoje vykstančioms administracinėms procedūroms, susijusioms su valstybės pagalba, juo kodifikuojama ir paremiama Komisijos praktika tiriant valstybės pagalbą ir jame nėra nuostatų, susijusių su nacionalinių teismų įgaliojimais ir pareigomis, kurie ir toliau reglamentuojami Sutarties nuostatomis, kurių išaiškinimą pateikė Teisingumo Teismas (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20061005">2006 m. spalio 5 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Transalpine Ölleitung in Österreich</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑368/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:644">EU:C:2006:644</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67</NO.P><TXT>Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio b punkto iv papunktyje pateikta <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>esamos pagalbos<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/> sąvoka negali būti taikoma tokiu atveju, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68</NO.P><TXT>Dėl rėmimosi teisėtų lūkesčių apsaugos principu pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką šiuo principu neturėtų remtis galiojančią teisę pažeidęs asmuo (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20050714">2005 m. liepos 14 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">ThyssenKrupp / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑65/02 P ir C‑73/02 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:454">EU:C:2005:454</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69</NO.P><TXT>Kaip generalinis advokatas nurodė savo išvados 109 punkte, toks tvirtinimas juo labiau galioja valstybiniams subjektams, suteikusiems valstybės pagalbą pažeidžiant EEB sutarties 93 straipsnio 3 dalyje numatytą procedūrą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70</NO.P><TXT>Iš to matyti, kad tais atvejais, kai subsidijos buvo suteiktos pažeidžiant EEB sutarties 93 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą iš anksto pranešti, valstybiniai subjektai negali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20051215">2005 m. gruodžio 15 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Unicredito Italiano</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑148/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:774">EU:C:2005:774</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0104">104</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71</NO.P><TXT>Galiausiai dėl teisinio saugumo principo taikymo tokiai situacijai, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, primintina, jog paprastai senaties terminų funkcija yra užtikrinti teisinį saugumą (<DATE ISO="20130613">2013 m. birželio 13 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Unanimes ir kt</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑671/11–C‑676/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:388">EU:C:2013:388</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Siekiant įgyvendinti jų funkciją užtikrinti teisinį saugumą, šie terminai turi būti nustatyti iš anksto, o kiekvienas<?PAGE NO="11"?> senaties termino taikymas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>pagal analogiją<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/> teisės subjektui turi būti pakankamai numatomas (pagal analogiją žr. <DATE ISO="20110505">2011 m. gegužės 5 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ze Fu Fleischhandel ir Vion Trading</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑201/10 ir C‑202/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:282">EU:C:2011:282</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą jurisprudenciją).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72</NO.P><TXT>Nesant Bendrijos teisės nuostatų šioje srityje, šiuo klausimu kiekviena valstybė narė savo nacionalinės teisės sistemoje turi paskirti kompetentingus teismus ir nustatyti ieškinių, skirtų užtikrinti teisės subjektų teisių, kylančių iš Bendrijos teisės, apsaugai, procesines taisykles, su sąlyga, kad, pirma, šios ieškinių pateikimo taisyklės nebus mažiau palankios, nei taikomos nacionaline teise grindžiamoms teisėms (lygiavertiškumo principas), ir, antra, dėl jų naudojimasis Bendrijos teisės sistemos suteiktomis teisėmis netaps praktiškai neįmanomas ar pernelyg sudėtingas (veiksmingumo principas) (<DATE ISO="20061005">2006 m. spalio 5 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Transalpine Ölleitung in Österreich</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑368/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:644">EU:C:2006:644</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73</NO.P><TXT>Taigi vienintelės šiuo atveju taikytinos senaties termino taisyklės yra iš nacionalinės teisės išplaukiančios taisyklės, aiškinamos atsižvelgiant į veiksmingumo ir lygiavertiškumo principus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74</NO.P><TXT>Tokiomis aplinkybėmis su teisinio saugumo principu būtų nesuderinama ieškiniui dėl žalos atlyginimo, kurį atitinkamai valstybei narei pareiškė valstybės pagalbą gavusios bendrovės konkurentas, pagal analogiją taikyti dešimties metų senaties terminą, numatytą Reglamento Nr. 659/1999 15 straipsnio 1 dalyje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75</NO.P><TXT>Privačiam asmeniui neturėtų būti taikomas senaties terminas, nustatytas nuostatoje, kuria siekiama tik apriboti laiko atžvilgiu Komisijos įgaliojimus valstybės pagalbos susigrąžinimo srityje. Tokio termino pasibaigimas neturėtų trukdyti nacionaliniame teisme pareikšti ieškinį valstybei dėl EEB sutarties 93 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos pranešti iš anksto pažeidimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio b punkto iv papunktis aiškintinas taip, kad jis netaikytinas tokiai situacijai, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje. Tiek, kiek pagrindinėje byloje nagrinėjamos subsidijos buvo suteiktos pažeidžiant EEB sutarties 93 straipsnyje nustatytą įpareigojimą iš anksto pranešti, valstybiniai subjektai neturėtų remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu. Esant tokiai situacijai, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, kai ieškinį dėl žalos atlyginimo valstybei narei pareiškia valstybės pagalbą gavusios bendrovės konkurentas, teisinio saugumo principas neleidžia pagal analogiją taikyti ieškovui tokio senaties termino, koks nustatytas šio reglamento 15 straipsnio 1 dalyje.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl bylinėjimosi išlaidų</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77</NO.P><TXT>Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><JURISDICTION><INTRO>Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:</INTRO><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Tokios subsidijos, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, įmonei suteiktos iki atitinkamos rinkos liberalizavimo, negali būti laikomos esama pagalba vien dėl to, kad minėta rinka nebuvo formaliai liberalizuota jų suteikimo momentu, jei šios subsidijos galėjo daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai ir iškraipyti konkurenciją arba kelti grėsmę, kad ji bus iškraipyta, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiantis teismas.</HT></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><DATE ISO="19990322">1999 m. kovo 22 d.</DATE> Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias [SESV 108] straipsnio taikymo taisykles, 1 straipsnio b punkto iv papunktis turi būti aiškinamas taip, kad jis netaikomas tokiai situacijai, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje. Tiek, kiek pagrindinėje byloje nagrinėjamos subsidijos buvo suteiktos pažeidžiant EEB<?PAGE NO="12"?> sutarties 93 straipsnyje nustatytą įpareigojimą iš anksto pranešti, valstybiniai subjektai neturėtų remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu. Esant tokiai situacijai, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, kai ieškinį dėl žalos atlyginimo valstybei narei pareiškia valstybės pagalbą gavusios bendrovės konkurentas, teisinio saugumo principas neleidžia pagal analogiją taikyti ieškovui tokio senaties termino, koks nustatytas šio reglamento 15 straipsnio 1 dalyje.</HT></TXT></NP></ITEM></LIST></JURISDICTION></CONTENTS.JUDGMENT><SIGNATURE.CASE><SIGNATORY><P>Parašai.</P></SIGNATORY></SIGNATURE.CASE></JUDGMENT>