<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-815/18</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62018CC0815</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:319">EU:C:2020:319</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>24</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>24</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC">Generalinio advokato M. Bobek išvada – Byla C‑815/18</HT></P><P><HT TYPE="SC">Federatie Nederlandse Vakbeweging</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Michal Bobek Išvada</HT>,</P><P>pateikta <DATE ISO="20200430">2020 m. balandžio 30 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: anglų.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Byla C‑815/18</HT></P><P>Federatie Nederlandse Vakbeweging</P><P>prieš</P><P>Van den Bosch Transporten BV,</P><P>Van den Bosch Transporte GmbH,</P><P>Silo-Tank kft</P><P><HT TYPE="NORMAL">(<HT TYPE="ITALIC">Hoge Raad der Nederlanden</HT> (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas, Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</HT></P></STI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Direktyva 96/71/EB</KEYWORD><KEYWORD>Darbuotojų komandiravimas teikiant paslaugas</KEYWORD><KEYWORD>Tarptautinio transporto sektoriuje dirbantys vairuotojai</KEYWORD><KEYWORD>Komandiravimo į kitos valstybės narės teritoriją sąvoka</KEYWORD><KEYWORD>Kolektyvinių sutarčių, kurios buvo paskelbtos visuotinai taikytinomis, sąvoka</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><CONTENTS.CONCLUSION><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Įvadas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Van den Bosch Transporten BV</HT> (registruota Nyderlanduose), <HT TYPE="ITALIC">Van den Bosch GmbH</HT> (Vokietija) ir <HT TYPE="ITALIC">Silo‑Tank Kft</HT> (Vengrija) yra trys skirtingos tam pačiam akcininkui priklausančios bendrovės. Nyderlandų bendrovė sudarė kelias tarptautinio krovinių vežimo keliais sutartis su Vokietijos ir Vengrijos bendrovėmis. Vokietijos ir Vengrijos bendrovės buvo įdarbinusios vairuotojus šioms sutartims vykdyti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Panašu, kad šie vairuotojai savo pamainas pradėdavo ir baigdavo Erpe, Nyderlanduose, kur yra Nyderlandų bendrovės <HT TYPE="ITALIC">Van den Bosch Transporten BV</HT> buveinė. <HT TYPE="ITALIC">Federatie Nederlandse Vakbeweging</HT> (Nyderlandų profesinių sąjungų federacija; toliau – FNV) pareiškė ieškinį visoms trims bendrovėms ir nurodė, kad jos pažeidė Direktyvą 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (Komandiravimo direktyva, toliau – KD)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P><DATE ISO="19961216">1996 m. gruodžio 16 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="018" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="1997">OL L 18, 1997, p. 1</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 2 t., p. 431).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Hoge Raad der Nederlanden</HT> (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas) Teisingumo Teismui pateikė kelis klausimus, siekdamas išsiaiškinti, <HT TYPE="ITALIC">kaip</HT>, visų pirma – <HT TYPE="ITALIC">ar apskritai</HT>, KD taikytina tarptautinio kelių transporto vairuotojams.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="2"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT>KD 1 straipsnyje šio teisės akto taikymo sritis apibrėžta taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="001.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Ši direktyva taikoma valstybėje narėje įsisteigusioms įmonėms, kurios pagal tarpvalstybinio paslaugų teikimo sistemą komandiruoja darbuotojus į kitos valstybės narės teritoriją pagal šio straipsnio 3 dalį.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="001.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Ši direktyva netaikoma prekybinės laivininkystės įmonių personalui, dirbančiam jūroje.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="001.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA><P>Ši direktyva taikoma tada, kai šio straipsnio 1 dalyje paminėtos įmonės imasi vienos iš šių tarpvalstybinių priemonių:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>savo sąskaita [savo vardu] komandiruoja darbuotojus į kitos valstybės narės teritoriją ir duoda jiems nurodymus, vadovaudamosi sutartimi, sudaryta tarp darbuotojus komandiruojančios įmonės ir toje valstybėje narėje veikiančios šalies, kuriai bus teikiamos paslaugos, su sąlyga, kad komandiruotės metu komandiruojančioji įmonė ir darbuotojas saistomi darbo santykiais; arba</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>komandiruoja darbuotojus į įstaigą arba grupės valdomą įmonę kitos valstybės narės teritorijoje, su sąlyga, kad komandiruotės metu komandiruojančioji įmonė ir darbuotojas saistomi darbo santykiais; arba</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>kaip laikino įdarbinimo įmonė ar įdarbinimo agentūra samdo darbuotoją įmonei, kuri yra įsisteigusi ar veikia valstybės narės teritorijoje, su sąlyga, kad komandiruotės metu laikino įdarbinimo įmonė ar įdarbinimo agentūra ir darbuotojas saistomi darbo santykiais.</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/></P></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>KD 2 straipsnyje pateiktos tokios apibrėžtys:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="002.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Šioje direktyvoje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>komandiruotasis darbuotojas<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/> – tai darbuotojas, kuris ribotą laiką dirba kitos valstybės narės nei tos, kurioje jis paprastai dirba, teritorijoje.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT>KD 3 straipsnis susijęs su <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>darbo sutarties sąlygomis<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/>:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="003.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>1.</NO.PARAG><ALINEA><P>Valstybės narės užtikrina, kad, nepriklausomai nuo to, kokia teisė yra taikoma darbo santykiams, 1 straipsnio 1 dalyje paminėtos įmonės garantuoja į jų teritoriją komandiruotiems darbuotojams darbo sutarties sąlygas dėl toliau nurodytų dalykų, kuriuos toje valstybėje narėje, kurioje darbas yra atliekamas, reglamentuoja:</P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>įstatymai ir kiti teisės aktai ir (arba)</P></ITEM><ITEM><P>kolektyvinės sutartys ar arbitražo sprendimai, kurie buvo paskelbti visuotinai taikytinais, kaip numatyta šio straipsnio 8 dalyje, jeigu jie yra susiję su priede išvardyta veikla:</P><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>dėl maksimalaus darbo ir minimalaus poilsio laiko;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>dėl minimalių mokamų metinių atostogų trukmės;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>dėl minimalių užmokesčio normų, įskaitant viršvalandžių apmokėjimo normas; šis punktas netaikomas papildomo pensinio draudimo sistemoms;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>d)</NO.P><TXT>dėl darbuotojų, ypač laikino įdarbinimo įmonių siūlomų, samdos sąlygų;</TXT></NP></ITEM><?PAGE NO="3"?><ITEM><NP><NO.P>e)</NO.P><TXT>dėl darbuotojų sveikatos, higienos ir darbo saugos;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>f)</NO.P><TXT>dėl apsaugos priemonių, skirtų nėščių ar neseniai pagimdžiusių moterų, vaikų ir jaunimo darbo sutarties sąlygoms vykdyti;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>g)</NO.P><TXT>dėl vienodų sąlygų taikymo vyrams ir moterims bei kitų nediskriminavimo nuostatų.</TXT></NP></ITEM></LIST></P></ITEM></LIST><P>Šioje direktyvoje šio straipsnio 1 dalies c punkte paminėtų minimalių užmokesčio normų sąvoką apibrėžia valstybės narės, į kurios teritoriją darbuotojas yra komandiruojamas, nacionalinės teisės aktai ir (arba) praktika.</P><P>&lt;…&gt;</P></ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="003.008"><NO.PARAG>8.</NO.PARAG><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>Kolektyvinės sutartys arba arbitražo sprendimai, kurie buvo paskelbti visuotinai taikytinais<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/> – tai kolektyvinės sutartys arba arbitražo sprendimai, kurių privalo laikytis visos tam tikros profesijos ar pramonės šakos įmonės konkrečioje geografinėje zonoje.</P><P>Jei nėra sistemos, pagal kurią kolektyvinės sutartys arba arbitražo sprendimai skelbiami visuotinai taikytinais, kaip apibrėžta pirmojoje pastraipoje, valstybės narės gali nuspręsti remtis:</P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>kolektyvinėmis sutartimis arba arbitražo sprendimais, kurie yra taikomi bendrai visoms panašioms tam tikros profesijos ar pramonės šakos įmonėms konkrečioje geografinėje zonoje, ir (arba)</P></ITEM><ITEM><P>darbdavių ir darbuotojų tipiškiausių organizacijų nacionaliniu lygiu pasirašytomis kolektyvinėmis sutartimis, kurios yra taikomos visoje nacionalinėje teritorijoje,</P></ITEM></LIST><P>su sąlyga, kad 1 straipsnio 1 dalyje paminėtoms įmonėms šios sutartys ir sprendimai užtikrina vienodų sąlygų taikymą sprendžiant šio straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje išvardytus klausimus tarp minėtųjų įmonių ir kitų šioje pastraipoje paminėtų įmonių, kurių padėtis yra vienoda.</P><P>&lt;…&gt;</P></ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="003.010"><NO.PARAG>10.</NO.PARAG><ALINEA><P>Ši direktyva nedraudžia valstybėms narėms, laikantis Sutarties ir remiantis vienodų sąlygų taikymo principu, nacionalinėms įmonėms ir kitų valstybių įmonėms taikyti:</P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>&lt;…&gt;</P></ITEM><ITEM><P>darbo sutarties sąlygų, nustatytų kolektyvinėse sutartyse arba arbitražo sprendimuose, kaip numatyta 8 dalyje, ir reglamentuojančių kitokią veiklą nei nurodytoji priede.<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/></P></ITEM></LIST></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Faktinės aplinkybės, nacionalinis procesas ir prejudiciniai klausimai</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Faktinės aplinkybės ir taikytinos nacionalinės teisės nuostatos</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Van den Bosch Transporten BV</HT> iš Erpo, Nyderlandų, valdo transporto įmonę. Kitos dvi bendrovės <HT TYPE="ITALIC">Van den Bosch GmbH</HT> (pagal Vokietijos teisę įsteigta bendrovė) ir <HT TYPE="ITALIC">Silo‑Tank Kft</HT> (pagal Vengrijos teisę įsteigta bendrovė) priklauso tai pačiai bendrovių grupei. Visos šios trys bendrovės priklauso tam pačiam akcininkui.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="4"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Van den Bosch Transporten BV</HT> yra <HT TYPE="ITALIC">Vereniging Goederenvervoer Nederland</HT> (Nyderlandų krovinių vežimo asociacija) narė. Ši asociacija su FNV sudarė <HT TYPE="ITALIC">collectieve arbeidsovereenkomst Goederenvervoer</HT> (Krovinių vežimo sektoriaus kolektyvinė darbo sutartis, toliau – KVKS), ji įsigaliojo <DATE ISO="20120101">2012 m. sausio 1 d.</DATE> Vis dėlto KVKS, <HT TYPE="ITALIC">nebuvo</HT> paskelbta visuotinai taikytina.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT>Pagal KVKS 44 straipsnį, vadinamąją nuostatą dėl užsakomojo vežimo, darbdavys privalo paslaugų subteikimo sutartyse, kurias jo Nyderlanduose įsteigtoje bendrovėje arba iš jos vykdo nepriklausomi paslaugų teikėjai, veikiantys kaip darbdaviai, nustatyti, kad šioje kolektyvinėje sutartyje nustatytos bendrosios darbo sąlygos taikytinos tų nepriklausomų paslaugų teikėjų darbuotojams, kai šis reikalavimas kyla iš Direktyvos 96/71, ir kad taip yra net ir tais atvejais, kai šalys yra pasirinkusios sutarčiai taikyti kitos šalies nei Nyderlandai teisę. Darbdavys taip pat turi informuoti atitinkamus darbuotojus apie jiems taikytinas darbo sąlygas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT>Kaip nurodyta nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, kitos kolektyvinės sutarties, <HT TYPE="ITALIC">collectieve arbeidsovereenkomst Beroepsgoederenvervoer over de weg en verhuur van mobiele kranen</HT> (Komercinio krovinių vežimo keliais ir mobiliųjų kranų nuomos sektoriaus kolektyvinė darbo sutartis, toliau – KKVKS), 73 straipsnyje pakartota KVKS 44 straipsnio nuostata. KKVKS buvo paskelbta visuotinai taikytina nuo <DATE ISO="20130131">2013 m. sausio 31 d.</DATE> iki <DATE ISO="20131231">2013 m. gruodžio 31 d.</DATE></TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT>Įmonės, kurioms taikoma KVKS, ministro nutarimu buvo atleistos nuo KKVKS taikymo. Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodyta, kad todėl šis atleidimas taikomas <HT TYPE="ITALIC">Van den Bosch Transporten BV</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT>Vairuotojai iš Vokietijos ir Vengrijos dirba pagal darbo sutartis, sudarytas su atitinkamai <HT TYPE="ITALIC">Van den Bosch GmbH</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Silo‑Tank</HT>. KVKS nustatytos darbo sąlygos nebuvo taikomos vairuotojams iš Vokietijos ir Vengrijos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Van den Bosch Transporten B.V</HT>. yra sudariusi tarptautinio vežimo sutartis su <HT TYPE="ITALIC">Van den Bosch GmbH</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Silo‑Tank</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad šios transporto operacijos vykdomos daugiausia ne Nyderlandų teritorijoje. Teisingumo Teismo prašymu <HT TYPE="ITALIC">Van den Bosch Transporten BV</HT> paaiškino, kad vairuotojai iš Vengrijos ir Vokietijos vykdo beveik vien tarpvalstybinius vežimus. Iki 2013 m. šie vairuotojai savo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>aktyvias pamainas<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/> pradėdavo ir baigdavo Erpe, Nyderlanduose. 2013 m. <HT TYPE="ITALIC">Van den Bosch GmbH</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Silo‑Tank</HT> keliose valstybėse narėse atidarė <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>jungiamuosius punktus<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/>. Erpas nebėra jungiamasis punktas vairuotojams užsieniečiams. Dabar <HT TYPE="ITALIC">Van den Bosch GmbH</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Silo‑Tank</HT> vairuotojus iš jų gyvenamosios vietos siunčia į atitinkamą jungiamąjį punktą. Šios bendrovės apmoka patiriamas išlaidas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Procesas nacionaliniame teisme ir užduodami klausimai</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT>Pagrindinėje byloje FNV teigia, kad trys bendrovės turėtų būti įpareigotos laikytis KVKS. Jos manymu, Nyderlandai yra vairuotojų įprasta darbo vieta. Todėl šiems vairuotojams turi būti mokamas Nyderlanduose taikomas darbo užmokestis. FNV teigimu, tai išplaukia iš Konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P>1980 m. Konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="266" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="1980">OL L 266, 1980, p. 1</REF.DOC.OJ>, konsoliduota versija (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="334" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2005">OL L 334, 2005, p. 1</REF.DOC.OJ>); Romos konvencija).</P></NOTE> 6 straipsnio 2 dalies a punkto arba Reglamento (EB) Nr. 593/2008<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P><DATE ISO="20080617">2008 m. birželio 17 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (<QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>Roma I<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/>) (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="177" PAGE.FIRST="6" DATE.PUB="2008">OL L 177, 2008, p. 6</REF.DOC.OJ>) (Reglamentas Roma I).</P></NOTE> 8 straipsnio 2 dalies. FNV tvirtina, kad netaikydamos Nyderlanduose galiojančių bendrųjų darbo sąlygų <HT TYPE="ITALIC">Van den Bosch GmbH</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Silo‑Tank</HT> veikia neteisėtai FNV atžvilgiu, o <HT TYPE="ITALIC">Van den Bosch Transporten BV</HT> taip pat atsako už šią neteisėtą veiką.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT>Nacionalinis pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad KVKS nustatytos sąlygos taikytinos Vokietijos ir Vengrijos vairuotojams.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT>Vis dėlto antrosios instancijos teismas patenkino apeliacinį skundą ir panaikino pirmąja instancija priimtą sprendimą. Dėl trijų bendrovių atsakovių argumento, pagal kurį KVKS 44 straipsnis negalioja, nes jame nustatytas įpareigojimas yra SESV 56 straipsnyje numatyto laisvo paslaugų judėjimo neteisėtas apribojimas, antrosios instancijos teismas nurodė, kad nors KVKS nėra paskelbta visuotinai taikytina, ji aptariamu atveju taikoma dėl dviejų priežasčių – pirma, dėl to, kad KKVKS (kurios turinys beveik tapatus KVKS) yra visuotinai taikytina, ir, antra, dėl įmonėms, kurias saisto KVKS, taikomo atleidimo. Taigi, yra įvykdyta KD 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta paskelbimo visuotinai taikytina sąlyga ir KVKS 44 straipsnis negali būti laikomas neteisėtu laisvės teikti paslaugas apribojimu, kaip tai suprantama pagal SESV 56 straipsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT>Vis dėlto antrosios instancijos teismas iš esmės padarė išvadą, kad nors aptariami vežimai buvo vykdomi <HT TYPE="ITALIC">Van den Bosch Transporten BV</HT> arba iš jos (šios bendrovės buveinė yra Erpe), kita KVKS 44 straipsnio taikymo sąlyga nebuvo įvykdyta, nes aptariama situacija nepatenka į KD taikymo sritį. Pagal šią direktyvą neleidžiama komandiravimo sąvokos aiškinti plačiai, kad ji apimtų ne tik tuos atvejus, kai darbuotojas komandiruojamas <HT TYPE="ITALIC">į</HT> valstybės narės teritoriją, bet ir tuos atvejus, kai darbuotojas komandiruojamas <HT TYPE="ITALIC">iš</HT> valstybės narės teritorijos. Teismo nuomone, KD taikoma tik toms operacijoms, kurios visiškai arba iš esmės vykdomos nacionaliniu lygmeniu. Kadangi aptariamu atveju taip nėra, komandiravimo, kaip tai suprantama pagal KD, nebuvo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Hoge Raad der Nederlanden</HT> (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas), šioje byloje kasacinį skundą nagrinėjančiame prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme, FNV iš esmės teigia, kad antrosios instancijos teismas nepripažino, jog KD vartojama sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>į kitos valstybės narės teritoriją<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/> turi būti aiškinama taip, kad ji reiškia <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/><HT TYPE="ITALIC">į</HT> kitos valstybės narės teritoriją <HT TYPE="ITALIC">arba iš</HT> jos<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P>Išskirta mano.</P></NOTE>. Todėl, FNV manymu, KD taikoma vairuotojams, dirbantiems tarptautinio kelių transporto srityje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į abejones, susijusias su KD taikymu aptariamu atveju, <HT TYPE="ITALIC">Hoge Raad der Nederlanden</HT> (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir Teisingumo Teismui pateikti šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>1. Ar [Direktyva 96/71] turi būti aiškinama taip, kad ji taikytina ir darbuotojui, kuris dirba tarptautinio krovinių vežimo keliais vairuotoju, taigi savo darbą atlieka daugiau nei vienoje valstybėje narėje?</P><P>2. a) Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: pagal kokį kriterijų arba kokius aspektus reikia nustatyti, ar tarptautinio krovinių vežimo keliais vairuotoju dirbantis darbuotojas komandiruojamas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>į kitos valstybės narės teritoriją<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/>, kaip tai suprantama pagal [Direktyvos 96/71] 1 straipsnio 1 ir 3 dalis, ir ar šis darbuotojas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>ribotą laiką dirba kitos valstybės narės nei tos, kurioje jis paprastai dirba, teritorijoje<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/>, kaip tai suprantama pagal [Direktyvos 96/71] 2 straipsnio 1 dalį?</P><P>2. b) Ar atsakant į 2a klausimą reikšminga aplinkybė, jog įmonė, kuri komandiruoja 2a klausime nurodytą darbuotoją, yra susijusi su įmone, į kurią jis komandiruojamas, pvz., tai įmonių grupė, ir, jei taip, kiek ji svarbi?</P><P>2. c) Ar tuomet, kai 2a klausime nurodyto darbuotojo darbas iš dalies apima kabotažo operacijas, t. y. transporto paslaugas, kurios teikiamos tik kitos valstybės narės teritorijoje nei ta, kurios teritorijoje šis darbuotojas paprastai dirba, bet kuriuo atveju laikytina, jog atlikdamas šią savo darbo dalį jis laikinai dirba pirmosios valstybės narės teritorijoje? Jei taip, ar tokiu atveju taikytina apatinė riba, pvz., minimalus laikotarpis per mėnesį, kuriuo turi būti vykdomos šios kabotažo operacijos?</P><?PAGE NO="6"?><P>3. a) Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: kaip turi būti aiškinama [Direktyvos 96/71] 3 straipsnio 1 dalyje ir 8 dalies pirmoje pastraipoje esanti sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>kolektyvinės sutartys &lt;…&gt;, kur[ios] buvo paskelbt[os] visuotinai taikytin[omis]<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/>? Ar tai yra autonomiška Sąjungos teisės sąvoka, todėl pakanka, kad būtų faktiškai įvykdytos [Direktyvos 96/71] 3 straipsnio 8 dalies pirmoje pastraipoje nustatytos sąlygos, ar pagal šias nuostatas taip pat reikalaujama, kad kolektyvinė sutartis būtų paskelbta visuotinai taikytina pagal nacionalinės teisės aktus?</P><P>3. b) Ar tuomet, kai kolektyvinė sutartis negali būti laikoma visuotinai taikytina kolektyvine sutartimi, kaip tai suprantama pagal [Direktyvos 96/71]3 straipsnio 1 dalį ir 8 dalies pirmą pastraipą, pagal SESV 56 straipsnį draudžiama, kad valstybėje narėje įsteigta įmonė, kuri į kitos valstybės narės teritoriją komandiruoja darbuotoją, pagal sutartį būtų įpareigota laikytis tokios pastarojoje valstybėje narėje taikomos kolektyvinės sutarties nuostatų?<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/></P></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT>Rašytines pastabas pateikė <HT TYPE="ITALIC">FNV, Van den Bosch Transporten BV</HT>, Vokietijos, Prancūzijos, Vengrijos, Nyderlandų ir Lenkijos vyriausybės, taip pat Europos Komisija. Tos pačios šalys dalyvavo <DATE ISO="20200114">2020 m. sausio 14 d.</DATE> surengtame teismo posėdyje.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Analizė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT>Ši išvada yra išdėstyta taip, kaip nurodyta toliau. Pradėsiu nuo dviejų pradinių paaiškinimų dėl šios bylos apimties (ir ribų) (A dalis). Tuomet išnagrinėsiu KD taikymo kelių transporto sektoriui klausimą (B dalis). Vėliau nagrinėsiu konkretesnius klausimus, susijusius su aplinkybėmis, kurios yra svarbios siekiant nustatyti, ar kelių transporto vairuotojas turi būti laikomas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>komandiruotuoju<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/> (C dalis). Galiausiai analizę užbaigsiu keliomis pastabomis dėl sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>kolektyvinės sutartys, kurios buvo paskelbtos visuotinai taikytinomis<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/> (D dalis).</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Pirminės pastabos</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT>Visų pirma reikia išsiaiškinti du klausimus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT>Pirma, <HT TYPE="ITALIC">Van den Bosch Transporten BV</HT> atskyrė tvarką, kuri buvo taikoma transporto operacijoms iki 2013 m. ir po to. Ji išsamiau paaiškino dabartinę savo veiklos tvarką, įskaitant vairuotojams skirtų jungiamųjų punktų, kuriuos įmonių grupė valdo įvairiose valstybėse narėse, sistemą. Be to, ji pateikė maršrutų, kuriais važiuoja vairuotojai, pavyzdžių, kurie rodo jų daugialypį ir tarptautinį pobūdį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT>Vis dėlto, kaip per teismo posėdį nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas ir pabrėžė FNV, pagrindinėje byloje nagrinėjamas atvejis susijęs su 2013 m., kai (panašu) daugelio vairuotojų pamainos prasidėdavo ir baigdavosi Erpe.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT>Antra, nėra pateikta daugiau informacijos apie pagrindinėje byloje aptariamų transporto operacijų konkrečią vykdymo tvarką. Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą tik išplaukia, kad atitinkamos vairuotojų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>aktyvios pamainos<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/> prasidėdavo ir baigdavosi Erpe ir kad Nyderlandų bendrovė sudarydavo vežimo sutartis su Vokietijos arba Vengrijos bendrove.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT>Žinoma, svarbias faktines aplinkybes turi išsiaiškinti nacionalinis teismas. Šiame etape, aptariant pirminius klausimus, jos minimos dėl dvejopų priežasčių.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT>Pirma, suprantama, kad Teisingumo Teismas turi aiškinti ES teisę, o nacionaliniai teismai – ją taikyti konkrečioje byloje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P>Žr., pavyzdžiui, <DATE ISO="20191119">2019 m. lapkričio 19 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">A. K. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo drausmės bylų kolegijos nepriklausomumas)</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑585/18, C‑624/18 ir C 625/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:982">EU:C:2019:982</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0132">132</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Taigi, jis nedarys išvadų dėl to, ar (ir kada) darbuotojai iš tiesų buvo komandiruojami konkrečiu aptariamu atveju.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT>Antra, išaiškinimo, kurį Teisingumo Teismas gali pagrįstai pateikti, išsamumas priklauso nuo to, kiek detali yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateikta informacija. Tai visų pirma pasakytina apie klausimus, kaip antai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo užduota antroji klausimų grupė (2a–2c klausimai), kurių vertinimas ir kuriuos sprendžiant taikytini kriterijai, gali labai priklausyti nuo bylos aplinkybių ir konteksto. Teisingumo Teismui (ir, žinoma, jo generaliniam advokatui, neapdovanotam teisės aktų leidėjo gebėjimais ir įžvalga) gana sudėtinga parengti išsamų kriterijų sąrašą, kuriuo remiantis neatsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes būtų galima nuspręsti, ar iš tiesų darbuotojai buvo komandiruojami. Todėl apibendrinant galima nurodyti, kad šie veiksniai lemia tai, kiek abstraktus gali būti ir bus šioje išvadoje pateiktas atsakymas į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo užduotus klausimus.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Pirmasis klausimas: ar KD taikoma kelių transportui?</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pirmąjį klausimą užduoda tam, kad išsiaiškintų, ar KD taikoma tarptautinio kelių transporto vairuotojui, kuris savo darbą atlieka daugiau kaip vienoje valstybėje narėje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>FNV, Vokietijos, Prancūzijos ir Nyderlandų vyriausybės, taip pat Komisija teigia, kad į šį klausimą reikėtų atsakyti teigiamai. Tačiau <HT TYPE="ITALIC">Van den Bosch Transporten BV</HT> ir Vengrijos bei Lenkijos vyriausybės laikosi priešingo požiūrio.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Pirmiausia norėčiau patikslinti šio klausimo apimtį ir su juo susijusią diskusiją. Šalys nesutaria dėl to, ar KD taikoma darbuotojams, dirbantiems <HT TYPE="ITALIC">kelių transporto</HT> <HT TYPE="ITALIC">srityje</HT>. Tai norminė diskusija dėl Sąjungos teisės akto taikymo srities: ar KD turėtų būti taikoma tam tikrai <HT TYPE="ITALIC">veiklos</HT> rūšiai arba <HT TYPE="ITALIC">sričiai</HT>, būtent kelių transportui? Ar veikiau – remiantis kokiomis nuostatomis arba aplinkybėmis ši konkreti sritis turėtų nepatekti į KD taikymo sritį?</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>Ypač svarbu atkreipti dėmesį į du aspektus. Pirma, taip užduodant klausimą daroma prielaida, kad (tarptautinio) kelių transporto srityje dirbantys vairuotojai yra logiška (visų) kelių transporto srityje dirbančių darbuotojų dalis. Savaime suprantama, kad, jeigu KD taikymo sritis neapimtų <HT TYPE="ITALIC">kelių transporto</HT>, ši išimtis būtų susijusi ne vien su vairuotojais, bet galbūt ir su kitais kelių transporto srities darbuotojais. Atitinkamai kyla klausimas ar, jeigu kelių transportas nepatektų į KD taikymo sritį, į ją patektų kiti tarptautinio vežimo būdai?</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Antra, šalys šiuo klausimu kelia dviejų lygmenų diskusiją ir pateikia dviejų rūšių argumentus: norminius ir praktinius. <HT TYPE="ITALIC">Norminis</HT> lygmuo susijęs su klausimu, ar pagal teisės akto teisinę struktūrą ir jo aiškinimą KD taikoma kelių transportui. Sprendžiant šį klausimą reikia išsiaiškinti, ar, atsižvelgiant į KD tekstą, priėmimo aplinkybes (įskaitant jos genezę ir teisinį pagrindą) bei tikslą, būtų galima padaryti išvadą, kad kelių transportas nepatenka į jos taikymo sritį?</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>Dar yra <HT TYPE="ITALIC">praktinis</HT> arba pragmatinis argumentavimo lygmuo: ar tikrai būtų logiška pripažinti, kad tarptautinio transporto paslaugos, visų pirma šias paslaugas teikiantys vairuotojai, patenka į KD taikymo sritį? Ar nebūtų labiau pagrįsta atsižvelgti į praktinius sunkumus, kuriuos dėl tarptautinio vairuotojo darbo specifikos keltų bet koks toks pripažinimas, ir laikyti, kad su šia veiklos sritimi susijusios paslaugos nepatenka į KD taikymo sritį?</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT>Pastarieji argumentai tikrai yra svarūs. Prie jų dar grįšiu šio skirsnio pabaigoje (5 dalis). Tačiau manau, kad KD tekstas (2 dalis), priėmimo aplinkybės ir genezė (3 dalis), taip pat tikslas (4 dalis) aiškiai patvirtina, kad tiesiog nėra tokios su tam tikra sritimi susijusios bendrosios išimties, pagal kurią ji nepatektų į KD taikymo sritį. Prieš atlikdamas šią analizę visų pirma išnagrinėsiu Vengrijos ir Lenkijos vyriausybių pateiktą pagrindinį argumentą dėl pasirinkto teisinio pagrindo, taip pat išvadų, kurias atsižvelgiant į šį teisinį pagrindą reikėtų padaryti dėl KD taikymo srities (1 dalis).</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Teisinis pagrindas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Lenkija ir Vengrija ginčija KD taikymą kelių transporto sektoriui, remdamosi KD priėmimo teisiniu pagrindu. KD grindžiama ankstesniais EB 57 straipsnio 2 dalimi ir 66 straipsniu (dabar – SESV 53 straipsnio 1 dalis ir 62 straipsnis) – šios nuostatos taikytinos paslaugoms. Tuo metu galiojusi SESV 91 straipsnį atitinkanti ankstesnė nuostata, kuri yra su transportu susijęs teisinis pagrindas, nebuvo nurodyta prie teisinių pagrindų, kuriais rėmėsi teisės aktų leidėjas. Tą patį galima pasakyti ir apie Direktyvą (ES) 2018/957<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P><DATE ISO="20180628">2018 m. birželio 28 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kuria iš dalies keičiama Direktyva 96/71/EB (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="173" PAGE.FIRST="16" DATE.PUB="2018">OL L 173, 2018, p. 16</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>, iš dalies pakeičiančią Direktyvą 96/71/EB.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Pagal SESV 58 straipsnio 1 dalį <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>laisvę teikti paslaugas transporto srityje reglamentuoja transportui skirtos [SESV] antraštinės dalies nuostatos<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/>. Tai reiškia, kad Sąjungos aktai, kuriais visų pirma siekiama suderinti su transportu susijusius klausimus, turi būti grindžiami atitinkamomis SESV VI antraštinės dalies nuostatomis (SESV 90 ir paskesniais straipsniais). SESV 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tokie klausimai yra: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>a) bendros taisyklės, taikomos tarptautiniam transportui, vykstančiam į valstybės narės teritoriją ar iš jos arba vykstančiam per vienos ar keleto valstybių narių teritoriją; b) sąlygos, kuriomis vežėjai nerezidentai gali valstybėje narėje teikti transporto paslaugas; c) priemonės transporto saugumui gerinti; d) kitos atitinkamos nuostatos<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Vengrijos manymu, atsižvelgiant į Sąjungos teisės aktų leidėjo pasirinktus KD priėmimo teisinius pagrindus, transportas į jos taikymo sritį nepatenka. Pagal suformuotą jurisprudenciją nuostatos dėl paslaugų nereglamentuoja transporto. Ši vyriausybė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Paslaugų direktyvos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P><DATE ISO="20061212">2006 m. gruodžio 12 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="376" PAGE.FIRST="36" DATE.PUB="2006">OL L 376, 2006, p. 36</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE> 2 straipsnio 2 dalies d punktą transportas nepatenka į jos taikymo sritį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P>Ji remiasi <DATE ISO="20171220">2017 m. gruodžio 20 d.</DATE> Sprendimu <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Asociación Profesional Elite Taxi</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑434/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:981">EU:C:2017:981</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Šis argumentas nurodytas kai kuriuose teisės mokslininkų darbuose. Kai kurie autoriai iš tiesų pažymi, kad, atsižvelgiant į Sutartyje numatytą transporto paslaugų specialų statusą, nėra akivaizdu, kad KD taikoma transporto paslaugoms<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P>Žr., pavyzdžiui, Van Hoek, A., Houwerzijl, M., <HT TYPE="ITALIC">Report for the Dutch Social Partners in Transport</HT>, Radboud University, Nijmegen, 2008, p. 88.</P></NOTE>. Panašu, kad kiti autoriai mano, jog dėl tos pačios priežasties šios paslaugos patenka į KD taikymo sritį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P>Pavyzdžiui, Barnard, C., <HT TYPE="ITALIC">ES Employment Law</HT>, Oxford University Press, Oxford, 2012, p. 234; Van Overbeeke, F., <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>Do we need a new conflict-of-laws rule for labour in the European road transport sector? Yes we do<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/>, <HT TYPE="ITALIC">From social competition to social dumping</HT>, Intersentia, Cambridge, 2016, p. 107 ir 108 (2 išnaša); Lhernould, J.-P., <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>Directive (ES) 2018/957 of <DATE ISO="20180628">28 June 2018</DATE> amending Directive 96/71/EC concerning the posting of workers in the framework of the provision of services – What will change in 2020?<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/>, <HT TYPE="ITALIC">ERA Forum</HT>, vol. 20(2), 2019, p. 255.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>KD teisinio pagrindo klausimą byloje <HT TYPE="ITALIC">Dobersberger</HT> neseniai aptarė generalinis advokatas M. Szpunar. Jis pažymėjo: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>manau, kad paslaugų derinimo užtikrinimas transporto srityje, net jei tai būtų platesnės derinimo priemonės dalis, turėtų būti grindžiamas SESV 91 straipsniu. Vis dėlto [KD] grindžiama tik SESV 53 straipsnio 1 dalimi ir 62 straipsniu, o ne, be to, SESV 91 straipsniu<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/>. Jis padarė išvadą, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>&lt;…&gt; nors galima spėlioti, kodėl SESV 91 straipsnis nebuvo įtrauktas kaip [KD] priėmimo teisinis pagrindas, paslaugos transporto srityje paprastai nepatenka į [KD] taikymo sritį. &lt;…&gt; Iš tiesų, atrodo, kad, vadovaujantis teisine logika, paslaugoms transporto srityje, iš esmės, direktyva yra taikoma<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P>Generalinio advokato M. Szpunar išvada (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑16/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:638">EU:C:2019:638</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR>, <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas sprendime neišdėstė jokio aiškaus požiūrio šiuo klausimu. Jis tik nurodė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>laisvė teikti paslaugas transporto srityje reglamentuojama ne pagal SESV 56 straipsnio nuostatą, kuri susijusi apskritai su laisve teikti paslaugas, o pagal specialią SESV 58 straipsnio 1 dalies nuostatą<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P><DATE ISO="20191219">2019 m. gruodžio 19 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dobersberger</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑16/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:1110">EU:C:2019:1110</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Ar atsižvelgiant į tai aplinkybė, kad transportui taikoma specialioji nuostata nebuvo nurodyta prie KD teisinių pagrindų, užkerta kelią ją taikyti darbuotojų komandiravimui transporto sektoriuje?</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Aš taip nemanau.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Visų pirma, mano manymu, argumentas, kad ES antrinės teisės akto taikymo sritį būtų galima apriboti <HT TYPE="ITALIC">taikant tam tikrą aiškinimą</HT>, <HT TYPE="ITALIC">nepaisant jo aiškaus teksto</HT> ir remiantis pirminės teisės nuostatomis, kuriomis jis buvo grindžiamas (arba, veikiau, kuriomis jis tariamai turėjo būti grindžiamas, bet nebuvo) <HT TYPE="ITALIC">prieš daugelį metų</HT>, yra keistokas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Kitaip tariant, akivaizdu, kad tinkamas antrinės teisės akto teisinio pagrindo pasirinkimas yra itin svarbus. Tačiau toks pasirinkimas (ir jo tinkamumas) turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į galimą tokio antrinės teisės akto <HT TYPE="ITALIC">galiojimo</HT> užginčijimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P>Žr. visų pirma <DATE ISO="20021210">2002 m. gruodžio 10 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">British American Tobacco (Investments) ir Imperial Tobacco</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑491/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2002:741">EU:C:2002:741</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) arba <DATE ISO="20050712">2005 m. liepos 12 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Alliance for Natural Health ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑154/04 ir C‑155/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:449">EU:C:2005:449</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Nesiūlyčiau remtis šia logika siekiant sukurti papildomų bendrųjų išimčių, kurios nėra įtrauktos į tokio antrinės teisės akto tekstą arba bent jau jame paminėtos. Vargu ar tai yra teisės aiškinimo klausimas. Tai – tiesiausias kelias į teisinį chaosą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Be to, Teisingumo Teismo jurisprudencijoje jau yra patvirtinta, kad pirminis teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimtas antrinės teisės aktas, nebūtinai yra lemiamas aiškinant antrinės teisės aktų <HT TYPE="ITALIC">taikymo sritį</HT>. Taip visų pirma yra tais atvejais, kai Sutarties nuostatos, kuriomis remiamasi, yra susijusios su tarpvalstybiniu elementu, tačiau iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad remiantis jomis priimtame antrinės teisės akte tokio reikalavimo nenustatyta. Paminėtini tokio pobūdžio pavyzdžiai yra Sąjungos antrinės teisės aktai, priimti pagal SESV 114 straipsnį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P>Žr., pavyzdžiui, <DATE ISO="20030520">2003 m. gegužės 20 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Österreichischer Rundfunk ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑465/00, C‑138/01 ir C‑139/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:294">EU:C:2003:294</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20031106">2003 m. lapkričio 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Lindqvist</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑101/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:596">EU:C:2003:596</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Neseniai toks pat klausimas kilo dėl viso įgyvendinant Stokholmo programą priimtų ir SESV 82 straipsnio 2 dalimi grindžiamų procedūrinių direktyvų paketo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P>Žr. <DATE ISO="20190613">2019 m. birželio 13 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Moro</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑646/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:489">EU:C:2019:489</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) ir mano išvadą toje byloje, kurioje šis klausimas nagrinėjamas išsamiai (<REF.DOC.ECR><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:95">EU:C:2019:95</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, visų pirma 37–54 punktai).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Tai, kad šiuose pirminės teisės pagrinduose vienaip ar kitaip minimi tarpvalstybiniai elementai, nelaikoma pakankama priežastimi riboti antrinės teisės aktų, kurie buvo priimti remiantis jais, tačiau kuriuose neminima tokia tarpvalstybinės sąsajos sąlyga, taikymo sritį. Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas atsisakė aiškinti tokius teisės aktus taip, kad būtų susiaurinta jų taikymo sritis, jeigu juose pačiuose tokio ribojimo nėra nustatyta. Nesuprantu, kodėl jis turėtų, remdamasis dar mažiau įtikinamais argumentais, taikyti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>aiškinimą, sukuriantį bendrąją išimtį<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/>, nes nebuvo remtasi ir tam tikru Sutarties straipsniu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Taigi atsižvelgiant ir į interesą užtikrinti teisinį saugumą (įprastiems) Sąjungos teisės aktų adresatams būtina pakartoti, kad bet kokie (ir visi) teisės aktai turi būti skaitomi ir aiškinami taip, kaip jie atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jeigu valstybė narė ginčijasi dėl teisės akto taikymo srities, aiškiai nurodytos jo tekste, savaime suprantama, kad ji turi teisę užginčyti tokio teisės akto galiojimą kaip privilegijuota ieškovė pagal SESV 263 straipsnį.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="10"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>Antra, ir subsidiariai atsižvelgiant į pirmąjį argumentą, reikia priminti, kad siekdamas nustatyti, ar antrinės teisės aktas yra grindžiamas tinkamu teisiniu pagrindu, kiek tai susiję su to akto galiojimo vertinimu, Teisingumo Teismas skiria, pirma, teisės akto <HT TYPE="ITALIC">pagrindinį</HT> tikslą ir turinį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P><DATE ISO="20021210">2002 m. gruodžio 10 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">British American Tobacco (Investments) ir Imperial Tobacco</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑491/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2002:741">EU:C:2002:741</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0096">96</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0097">97</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20050712">2005 m. liepos 12 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Alliance for Natural Health ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑154/04 ir C‑155/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:449">EU:C:2005:449</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> ir, antra, kitas sritis, kurios yra <HT TYPE="ITALIC">antraeilės</HT> ir apie kurias gali būti lyg niekur nieko užsiminta.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT>Šiuo požiūriu gana akivaizdu, kad pagrindinis KD tikslas ir turinys nėra transporto paslaugų reglamentavimas. KD siekiama reaguoti į socialinius ir ekonominius padarinius, kylančius dėl darbuotojų komandiravimo (visų ir bet kurių) paslaugų teikimo sistemoje. Iš esmės šie padariniai turi vienodą poveikį visiems darbdaviams, neatsižvelgiant į jų teikiamų paslaugų pobūdį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P>Su KD 1 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyta išimtimi, taikoma prekybinės laivininkystės įmonių personalui, dirbančiam jūroje. Šiuo požiūriu galiu tik pritarti <HT TYPE="ITALIC">Procureur‑Generaal</HT> (generalinis prokuroras) B. J. Drijber argumentams, išdėstytiems šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme nagrinėjamoje pagrindinėje byloje (<DATE ISO="20180907">2018 m. rugsėjo 7 d.</DATE> išvada, NL:PHR:2018:943, 5.3 punktas).</P></NOTE>. Jie yra universalūs, taikomi visoms paslaugoms.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>Nenorėdamas nieko komentuoti dėl tinkamo teisinio pagrindo pasirinkimo, manau, kad remtis specialiuoju teisiniu pagrindu, kuriuo reglamentuojamos transporto srities paslaugos, reikia tik tuo atveju, jeigu, neatsižvelgiant į Sąjungos teisės akto rūšį, tokiu teisės aktu <HT TYPE="ITALIC">konkrečiai</HT> siekiama reglamentuoti kelių transporto paslaugų teikimą. Tačiau akivaizdu, kad to negalima pasakyti apie KD<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P>Palyginimui žr., <HT TYPE="ITALIC">a contrario</HT>, Komisijos naujausiame pasiūlyme dėl komandiravimo taisyklių, susijusių tik su transporto sektoriumi, pateiktą išaiškinimą dėl teisinio pagrindo: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/>Direktyvos 96/71/EB ir 2014/67/ES yra pagrįstos dabartinio SESV 53 straipsnio 1 dalimi. Vis dėlto siūlomos taisyklės susijusios tik su transporto paslaugų teikimu, todėl reikėtų remtis SESV 91 straipsnio 1 dalimi<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/>. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/22/EB nuostatos dėl vykdymo užtikrinimo reikalavimų ir nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės, COM(2017) 278 galutinis, p. 3, <HT TYPE="ITALIC">in fine</HT>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Paslaugos teikiamos įvairiose srityse. Kai kurios iš tų galbūt į KD taikymo sritį patenkančių sričių reglamentuojamos kitose SESV trečiosios dalies antraštinėse dalyse. Ar, atsižvelgiant į Vengrijos ir Lenkijos vyriausybių nurodytus argumentus su visomis su tuo susijusiomis pasekmėmis, tuos pačius arba panašius argumentus būtų galima taikyti kitiems sektoriams, kurie specialiai reglamentuojami kitomis pirminės teisės nuostatomis? Ar tokiu atveju KD nebūtų taikoma ir, pavyzdžiui, visuomenės sveikatos, energetikos, turizmo arba kultūros sričių paslaugoms, nes šios konkrečios sritys ir jų konkretūs teisiniai pagrindai nėra nurodyti KD?</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Dėl šių priežasčių nemanau, jog dėl to, kad KD nėra paminėtas konkretus su transportu susijęs teisinis pagrindas, į šios direktyvos taikymo sritį nepatenka kelių transporto srities darbuotojų komandiravimas. Išsprendęs šį pirminį klausimą, dabar išnagrinėsiu argumentus, susijusius su KD tekstu, priėmimo aplinkybėmis ir tikslu, visų pirma atsižvelgdamas į šio teisės akto gana sudėtingą genezę.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Tekstas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>KD tekste nėra jokios nuorodos apie tai, kad kelių transportas nepatenka į jos taikymo sritį. KD nuostatos suformuluotos bendrai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Tai patvirtina ir aiški KD 1 straipsnio 2 dalies nuostata dėl jos netaikymo jūroje dirbančiam personalui, kurią nurodo Vokietijos, Prancūzijos ir Nyderlandų vyriausybės, taip pat Komisija<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P>Taip pat žr. van Hoek, A., Houwerzijl, M., <HT TYPE="ITALIC">Report for the Dutch Social Partners in Transport</HT>, Radboud University, Nijmegen, 2008, p. 88., kur pažymėta, kad aiškus prekybinės laivininkystės įmonių personalo, dirbančio jūroje, neįtraukimas į direktyvos taikymo sritį <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>rodo, kad kiti tarptautinio transporto sektoriaus darbuotojai iš esmės patenka į direktyvos taikymo sritį, jeigu yra įvykdytos kitos sąlygos<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/>.</P></NOTE>. Šis pavyzdys rodo, kad, jeigu kažkas turi nepatekti į kitais požiūriais bendrai suformuluoto teisės akto taikymo sritį, tai gali ir turi būti nurodyta aiškiai.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="11"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57.</NO.P><TXT>Vis dėlto kelių transportas arba bet kuris kitas transportas, kuriam netaikoma KD 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta aiški išimtis, tiesiog nėra pašalintas iš KD taikymo srities. Man tokios analizės ir pakaktų. Tačiau kiti prieštaravimai dėl tokios išvados grindžiami KD geneze ir tikslu.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">3.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Priėmimo aplinkybės</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">a)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Teisės aktų leidėjo istoriniai ketinimai</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58.</NO.P><TXT>KD ištakos siekia 1991 m. Komisijos pasiūlymą (toliau – 1991 m. pasiūlymas). Kaip prisiminė kai kurios šios bylos šalys, jo aiškinamojoje dalyje buvo nurodyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0029" REF.END="QE0029"/>dėl [projekto] 1 ir 2 straipsnių derinio ir tarpusavio priklausomybės nebūtina įtraukti išimčių sąrašo, kaip antai dėl komercinių keliautojų, įmonės, teikiančios <HT TYPE="ITALIC">tarptautinio keleivių arba krovinių vežimo</HT> geležinkeliais, keliais, oru, vidaus vandenų keliais arba jūra <HT TYPE="ITALIC">paslaugas</HT>, keliaujančio personalo narių ir viešojo administravimo institucijose dirbančių valstybės tarnautojų ir jiems prilygstančių darbuotojų<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P><DATE ISO="19910801">1991 m. rugpjūčio 1 d.</DATE> Pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo srityje, COM(91)230 galutinis SYN 346, 23 punktas. Projekto 1 straipsnyje buvo nustatyta, kad ši direktyva <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0030" REF.END="QE0030"/>taikoma įmonėms, nepaisant valstybės, kurioje jos įsteigtos &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/>. Projekto 2 straipsnyje buvo išvardyti trys komandiravimo atvejai (išskirta mano).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59.</NO.P><TXT>Tokia teksto formuluotė reiškia, kad tarptautinis kelių transportas neturėjo būti įtrauktas į (tuo metu būsimos) direktyvos taikymo sritį. Vis dėlto, kaip iš esmės nurodo Vokietijos vyriausybė ir Komisija, per teisėkūros procedūrą Tarybos padarytas pareiškimas tokią situaciją šiek tiek keičia, nes ji pasiūlė tarptautinio transporto į KD taikymo sritį neįtraukti ne visais atvejais, o tik jeigu nėra įvykdytos KD taikymo bendrosios sąlygos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P>Tarybos dokumentas Nr. 10048/96, į Tarybos posėdžio protokolą įtrauktini pareiškimai. SOC 264 CODEC 550, Pareiškimas Nr. 3: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0031" REF.END="QE0031"/>1 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatos apima komandiravimo atvejus, kurie atitinka toliau nurodytas sąlygas: – įmonės savo vardu ir pagal jos nurodymus vykdomas tarpvalstybinis paslaugų teikimas pagal tokios įmonės su šalimi, kuriai teikiamos paslaugos, sudarytą sutartį; – komandiravimas kaip tokių paslaugų teikimo dalis. Todėl, jeigu pirma nurodytos sąlygos neįvykdomos, toliau nurodyti atvejai nepatenka į 1 straipsnio 3 dalies a punkto taikymo sritį: – kai darbuotojas įprastai dirba dviejų arba daugiau valstybių narių teritorijoje ir yra įmonės, kuri savo vardu teikia komercines tarptautinio keleivių arba <HT TYPE="ITALIC">krovinių vežimo</HT> geležinkeliais, keliais, oru arba vandens keliais <HT TYPE="ITALIC">paslaugas</HT>, judusis darbuotojas; &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/> (išskirta mano).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60.</NO.P><TXT>Per teismo posėdį Komisija atkreipė dėmesį į papildomus teisėkūros dokumentus, patvirtinančius, kad diskusija, kuri per teisėkūros procedūrą vyko dėl transporto įtraukimo į KD taikymo sritį, liko atvira<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P><DATE ISO="19921029">1992 m. spalio 29 d.</DATE> Tarybos socialinių klausimų darbo grupės dokumentas, 9790/9<DATE ISO="19921102">2</DATE>, <DATE ISO="19921110">1992 m. lapkričio 10 d.</DATE>, p. 5; <DATE ISO="19930713">1993 m. liepos 13 d.</DATE> Tarybos socialinių klausimų darbo grupės dokumentas, 9570/9<DATE ISO="19931103">3</DATE>, <DATE ISO="19931103">1993 m. lapkričio 3 d.</DATE>, p. 5; <DATE ISO="19920924">1992 m. rugsėjo 24 d.</DATE> Tarybos socialinių klausimų darbo grupės dokumentas, 8255/9<DATE ISO="19921002">2</DATE>, <DATE ISO="19921009">1992 m. spalio 9 d.</DATE>, p. 5.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61.</NO.P><TXT>Taigi gana akivaizdu, kad per teisėkūros procedūrą buvo išsakyta įvairių minčių dėl būsimosios direktyvos taikymo srities. Mano manymu, teismas galėtų ir turėtų atsižvelgti į teisės aktų leidėjo ketinimus. Vis dėlto jo pagrindinė užduotis ir toliau lieka aiškinti teisės nuostatas, kurios po to, kai yra priimamos, veikia savarankiškai. Šiuo požiūriu reikėtų pabrėžti du aspektus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62.</NO.P><TXT>Pirma, jeigu teisės aktų leidėjas aiškiai žinojo, kokių tikslų siekia, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad jis tikrai būtų galėjęs į direktyvos tekstą įtraukti su kelių transportu susijusią išimtį. Arba kažkur prie pareiškimų dėl teisės akto tikslo ir paskirties – Sąjungos teisėje tokios nuostatos pateikiamos preambulės konstatuojamosiose dalyse – galėjo būti bent jau nurodytas toks teisės aktų leidėjo ketinimas. Tačiau niekur – nei KD dėstomojoje dalyje, nei jos preambulėje – nėra nurodyta nieko panašaus. Viltys, mintys ir pageidavimai nėra teisiniu požiūriu privalomi. Privalomas – priimtas tekstas.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="12"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63.</NO.P><TXT>Antra, be abejo, taip juo labiau turi būti kalbant apie Sąjungos teisę ir jos teisėkūros procedūras. Tokiose teisėkūros procedūrose dalyvauja keli subjektai (paprastai – Taryba, Parlamentas ir Komisija), kuriuos sudaro įvairūs kiti subjektai, iš kurių kiekvienas gali turėti skirtingų minčių dėl to, ko jie siekia. Tokioje sistemoje galima remtis tik galutiniu tekstu, o ne vieno iš subjektų kuriant teisės aktą išreikštais pageidavimais arba mintimis apie tai, ką, jo manymu, jis veikė tam tikrame teisėkūros procedūros etape.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">b)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Vėlesni teisės aktai</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64.</NO.P><TXT>Dar pridurčiau, kad atrodo, jog, atsižvelgiant į teisės aktus, priimtus jau priėmus KD, galima daryti prielaidą, kad KD <HT TYPE="ITALIC">yra</HT> taikoma kelių transportui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65.</NO.P><TXT>Šiuo požiūriu kai kurios šalys rėmėsi Reglamentu (EB) Nr. 1072/2009<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P><DATE ISO="20091021">2009 m. spalio 21 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="300" PAGE.FIRST="72" DATE.PUB="2009">OL L 300, 2009, p. 72</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>, kuriame nustatytos taisyklės, taikytinos, be kita ko, kabotažui, ir kurio 17 konstatuojamojoje dalyje užsimenama, kad kabotažui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P>To reglamento 2 straipsnio 6 punkte apibrėžtas iš esmės kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0032" REF.END="QE0032"/>priimančioje valstybėje narėje už atlygį laikinai vykdomas vidaus vežimas<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/>.</P></NOTE> taikoma KD. Panašiai nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1073/2009<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P><DATE ISO="20091021">2009 m. spalio 21 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="300" PAGE.FIRST="88" DATE.PUB="2009">OL L 300, 2009, p. 88</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE> 11 konstatuojamojoje dalyje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66.</NO.P><TXT>Verta pažymėti ir tai, kad Direktyvos 2014/67/ES 9 straipsnio 1 dalies b punkte tarp administracinių reikalavimų ir kontrolės priemonių, kuriuos valstybės narės gali nustatyti, siekdamos užtikrinti su komandiravimu susijusių reikalavimų vykdymą, minima <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0033" REF.END="QE0033"/>pareiga komandiravimo laikotarpiu lengvai prieinamoje ir aiškiai įvardytoje jos teritorijoje esančioje vietoje, kaip antai darbovietėje ar statybvietėje, ar <HT TYPE="ITALIC">judžių darbuotojų [transporto sektoriuje] atveju – centrinėje veiklos organizavimo būstinėje arba transporto priemonėje, su kuria teikiamos paslaugos</HT>, saugoti ar pateikti ir (arba) išlaikyti &lt;…&gt; darbo užmokesčio lapelius darbo laiko apskaitos žiniaraščių &lt;…&gt; ir išmokėtus darbo užmokesčius patvirtinančių dokumentų kopijas<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P><DATE ISO="20140515">2014 m. gegužės 15 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas) (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="159" PAGE.FIRST="11" DATE.PUB="2014">OL L 159, 2014, p. 11</REF.DOC.OJ>). (Išskirta mano.)</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67.</NO.P><TXT>Prancūzijos vyriausybė, be kita ko, rėmėsi Komisijos dokumentu, kuriame nurodyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0034" REF.END="QE0034"/>Komisija visada laikėsi požiūrio, kad [KD] taikytina kelių transporto sektoriui<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P><DATE ISO="20160308">2016 m. kovo 8 d.</DATE> Darbuotojų komandiravimo direktyvos peržiūra – dažnai užduodami klausimai, atnaujinta <DATE ISO="20171024">2017 m. spalio 24 d.</DATE> (MEMO/16/467).</P></NOTE>. Norėčiau dar atkreipti dėmesį į Komisijos paskelbtą poveikio tyrimą, kuriame nurodyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0035" REF.END="QE0035"/>teikiant tarpvalstybines kelių transporto paslaugas taikomos ir [KD] nuostatos, taip pat įgyvendinimo Direktyvos 2014/67/EB nuostatos<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P>Kelių transporto srities socialinės teisės aktų peržiūros poveikio vertinimo patvirtinamasis tyrimas, galutinė ataskaita, tyrimo sutartis Nr. MOVE/D3/2016-605, autoriai: Gibson, G., Tsamis, A., Lohr, E., Guidorzi, E., Levin, S., 2017 m. gegužė, p. 7.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68.</NO.P><TXT>Direktyvos 2018/957, kuria buvo iš dalies pakeista KD, priėmimas buvo kitas teisės aktų pokytis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P>Nurodyta šios išvados 7 išnašoje.</P></NOTE>. Pagal 3 straipsnio 3 dalį ši pakeitimo direktyva netaikoma kelių transporto sektoriui tol, kol teisėkūros procedūra bus priimtas aktas, nustatantis konkrečias taisykles. Šioje byloje šalys vėl išdėstė skirtingus požiūrius dėl šios nuostatos poveikio sprendžiant, ar <HT TYPE="ITALIC">dabar galiojanti</HT> KD redakcija taikoma kelių transportui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0031"><P>Kiek tai susiję su šia byla ir šia išvada, nemanau, kad būtina veltis į (Sąjungos teisėje gana įprastą) diskusiją dėl to, ar teisės akto naujoje redakcijoje pateikta nuostata yra: i) kodifikuotos nuostatos, kurios visada jame buvo, nors tik <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0036" REF.END="QE0036"/>numanomos<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/>; arba ii) tikras pakeitimas, kuriuo aiškiai nustatyta nauja nuostata, nukrypstanti nuo to paties teisės akto ankstesnės redakcijos.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="13"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69.</NO.P><TXT>Be to, siekdama nustatyti darbuotojų komandiravimo kelių transporto sektoriuje taisykles Komisija ėmėsi konkrečių veiksmų ir paskelbė pasiūlymą (toliau – 2017 m. pasiūlymas), kurio 9 konstatuojamojoje dalyje pažymėta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0037" REF.END="QE0037"/>su sunkumais susidurta &lt;…&gt; taikant [KD] nurodytas darbuotojų komandiravimo taisykles &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/>. 2017 m. pasiūlymo aiškinamajame tekste tarp <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0038" REF.END="QE0038"/>svarbiausių kelių transporto sektoriui taikomų socialinių taisyklių<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/> cituojamos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0039" REF.END="QE0039"/>nuostatos dėl darbuotojų komandiravimo, nustatytos Direktyvoje 96/71/EB<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/>. Jame, beje, nurodyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0040" REF.END="QE0040"/>šie teisės aktai – dalis platesnio masto pastangų pagerinti vairuotojų darbo sąlygas, eismo saugumą Europos keliuose, taip pat užtikrinti sąžiningą veiklos vykdytojų konkurenciją ir vairuotojų socialinės apsaugos ir veiklos vykdytojų laisvės teikti tarpvalstybines paslaugas pusiausvyrą<QUOT.END REF.START="QS0040" CODE="201C" ID="QE0040"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0032"><P>Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/22/EB nuostatos dėl vykdymo užtikrinimo reikalavimų ir nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės, COM(2017) 278 galutinis, p. 2.</P></NOTE>. Tame pačiame pasiūlyme dar pažymėta, kad reikia spręsti problemas, kylančias dėl <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0041" REF.END="QE0041"/>skirtingo direktyvų 96/71/EB ir 2014/67/ES aiškinimo ir taikymo kelių transporto sektoriuje<QUOT.END REF.START="QS0041" CODE="201C" ID="QE0041"/>, nes dabartinės <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0042" REF.END="QE0042"/>nuostatos dėl komandiravimo ir administraciniai reikalavimai netinka dėl tarptautinio kelių transporto sektoriui būdingo didelio vairuotojų darbo judumo<QUOT.END REF.START="QS0042" CODE="201C" ID="QE0042"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0033"><P>Ten pat, p. 2.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70.</NO.P><TXT>Taigi, tame pasiūlyme ne kartą patvirtinama, kad dabar galiojančios bendrosios komandiravimo taisyklės netinka transporto sektoriui ir kad jų taikymas kelia tam tikrų sunkumų; 2017 m. pasiūlyme tai ne kartą nurodoma ir pripažįstama, kad reikia tai spręsti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0034"><P>Pažymėtina, kad tokie sunkumai jau buvo pripažinti <DATE ISO="20160308">2016 m. kovo 8 d.</DATE> Komisijos pasiūlyme dėl Direktyvos 96/71/EB pakeitimo iš dalies, COM(2016)128.</P></NOTE>. Vis dėlto vargu ar pripažinimas, kad galiojančios nuostatos yra netinkamos, reiškia, kad šios nuostatos netaikomos kuriam nors sektoriui. Tai reiškia būtent priešingą dalyką: kad jos tikrai taikomos, nes jeigu taip nebūtų, vargu ar jas būtų galima vertinti kaip keliančias sunkumų.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">4.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Tikslas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71.</NO.P><TXT>Kaip iš esmės nurodyta 1991 m. pasiūlyme, KD nesiekiama suderinti darbo teisės<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0035"><P>Taip pat žr. <DATE ISO="20071218">2007 m. gruodžio 18 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Laval un Partneri</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑341/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:809">EU:C:2007:809</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0060">60</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0068">68</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20150212">2015 m. vasario 12 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Sähköalojen ammattiliitto</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑396/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:86">EU:C:2015:86</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. pasiūlymo, COM (1991) 230, 27 punktą, p. 16.</P></NOTE>. Nors, kaip pažymėjo Teisingumo Teismas, joje pateikiama informacijos dėl imperatyvių teisės normų, kurios turi būti taikomos, materialinio turinio<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0036"><P><DATE ISO="20150212">2015 m. vasario 12 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Sähköalojen ammattiliitto</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑396/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:86">EU:C:2015:86</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. <DATE ISO="20080619">2008 m. birželio 19 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Liuksemburgas</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑319/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:350">EU:C:2008:350</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72.</NO.P><TXT>Kaip remdamasis KD 5 konstatuojamąja dalimi nurodė generalinis advokatas M. Szpunar, į tokį suderinimą galima atsižvelgti kaip į priemonę, kuria siekiama <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0043" REF.END="QE0043"/>trejopo tikslo – skatinti tarpvalstybinį paslaugų teikimą, sąžiningos konkurencijos sąlygomis ir užtikrinant pagarbą darbuotojų teisėms<QUOT.END REF.START="QS0043" CODE="201C" ID="QE0043"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0037"><P>Išvada byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dobersberger</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑16/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:638">EU:C:2019:638</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0023">23</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Generalinis advokatas M. Szpunar taip pat nurodė, kad šių tikslų derinys nebūtinai sudaro harmoningą visumą. Todėl jis manė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0044" REF.END="QE0044"/>labiau derėtų atsižvelgti į [KD] kaip priemonę, kuria siekiama suderinti priešingus laisvės teikti paslaugas ir darbuotojų teisių apsaugos tikslus<QUOT.END REF.START="QS0044" CODE="201C" ID="QE0044"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0038"><P>Generalinio advokato M. Szpunar išvada byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dobersberger</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑16/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:638">EU:C:2019:638</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0023">23</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. <DATE ISO="20071218">2007 m. gruodžio 18 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Laval un Partneri</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑341/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:809">EU:C:2007:809</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0074">74</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0076">76</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20150212">2015 m. vasario 12 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Sähköalojen ammattiliitto</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑396/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:86">EU:C:2015:86</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73.</NO.P><TXT>Man taip pat sunku suprasti, kaip būtent KD skatina <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0045" REF.END="QE0045"/>tarpvalstybinį paslaugų teikimą<QUOT.END REF.START="QS0045" CODE="201C" ID="QE0045"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0039"><P>Žinoma, nebent šis teiginys grindžiamas žodžiais neišreikšta prielaida, kad jeigu nebūtų pritarta <HT TYPE="ITALIC">tam tikriems</HT> laisvės teikti paslaugas apribojimams, jos apskritai <HT TYPE="ITALIC">nebūtų</HT> teikiamos. Šiuo požiūriu visiškai orveliškai galima teigti, kad apribojimai iš tiesų yra laisvė.</P></NOTE>. KD tikslas veikiau yra apriboti laisvą tarpvalstybinį paslaugų teikimą, pagrindinį dėmesį skiriant darbuotojų teisėms ir sąžiningos konkurencijos sąlygoms, ypač kiek tai susiję su šalimis, į kurias komandiruojami darbuotojai.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="14"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74.</NO.P><TXT>Vis dėlto, kiek tai susiję su šia byla, nesuprantu, kaip atsižvelgiant į šiuos du nurodytus KD tikslus būtų galima suabejoti gana paprasta iš šios direktyvos teksto išplaukiančia išvada dėl jos taikymo srities. Sąvokose minimalios <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0046" REF.END="QE0046"/>darbuotojų teisės<QUOT.END REF.START="QS0046" CODE="201C" ID="QE0046"/> ar <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0047" REF.END="QE0047"/>sąžiningos konkurencijos sąlygos<QUOT.END REF.START="QS0047" CODE="201C" ID="QE0047"/> nėra nieko, kas negalėtų būti taikoma kelių transportui ir dėl ko šios konkrečios srities nereikėtų įtraukti į kitais požiūriais visuotinai taikytinos direktyvos taikymo sritį.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">5.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC"><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0048" REF.END="QE0048"/>Kelių transporto sektorius neturėtų patekti į KD taikymo sritį, nes jam taikyti KD neišeina<QUOT.END REF.START="QS0048" CODE="201C" ID="QE0048"/></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75.</NO.P><TXT>Taigi, manau, kad teisinis pagrindas ir teisėkūros procedūra nekelia jokių abejonių dėl akivaizdžios išvados, išplaukiančios iš KD teksto, priėmimo aplinkybių, taip pat iš jos tikslo: nėra jokių su kelių transportu susijusių išimčių. KD turėtų būti taikoma visoms paslaugoms, įskaitant kelių transportą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76.</NO.P><TXT>Tai aiški norminė išvada. Vis dėlto, kaip jau buvo užsiminta<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0040"><P>Šios išvados 35 punktas.</P></NOTE>, vis pasigirsta argumentų dėl galimybės veiksmingai taikyti KD vairuotojams, dirbantiems tarptautinio kelių transporto sektoriuje. Remdamosi kelių transporto specifika kai kurios šalys tvirtino, kad dėl didelio judumo šiam sektoriui paprasčiausiai negali būti taikomos KD nuostatos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0041"><P>Panašų požiūrį yra išdėstę kai kurie teisės mokslininkai. Žr., pavyzdžiui, Lhernould, J.‑P., <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0049" REF.END="QE0049"/>Directive (ES) 2018/957 of <DATE ISO="20180628">28 June 2018</DATE> amending Directive 96/71/EC concerning the posting of workers in the framework of the provision of services – What will change in 2020?<QUOT.END REF.START="QS0049" CODE="201C" ID="QE0049"/>, <HT TYPE="ITALIC">ERA Forum</HT>, vol. 20(2), 2019, p. 255; Van Overbeeke, F., <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0050" REF.END="QE0050"/>Do we need a new conflict-of-laws rule for labour in the European road transport sector? Yes we do<QUOT.END REF.START="QS0050" CODE="201C" ID="QE0050"/>, <HT TYPE="ITALIC">From Social Competition toSocial Dumping</HT>, Intersentia, Cambridge, 2016, p. 114 ir 119 bei 120; Even, Z., Zwanenburg, A., <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0051" REF.END="QE0051"/>A Dutch insight into the applicability of the Posted Workers Directive on international road transport. But still: a long and winding road ahead?<QUOT.END REF.START="QS0051" CODE="201C" ID="QE0051"/> (NL), <HT TYPE="ITALIC">European Employment Law Cases</HT>, vol. 2(3), 2017, p. 157; Laagland, F., <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0052" REF.END="QE0052"/>Navigeren door het labyrint van grensoverschrijdende detachering – de fundamentele verkeersvrijheden, de Detacheringsrichtlijn en het internationaal privaatrecht<QUOT.END REF.START="QS0052" CODE="201C" ID="QE0052"/>, <HT TYPE="ITALIC">Arbeidsrechtelijke Annotaties</HT>, vol. 10(2), 2016, p. 19.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77.</NO.P><TXT>Įvairūs praktiniai sunkumai taip pat pripažinti 2017 m. pasiūlyme<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0042"><P>Žr. šios išvados 32 išnašoje nurodyto pasiūlymo aiškinamąjį memorandumą, p. 5 ir projekto 9 konstatuojamąją dalį.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0078"><NO.P>78.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu taip pat buvo pažymėta, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0053" REF.END="QE0053"/>komandiravimas<QUOT.END REF.START="QS0053" CODE="201C" ID="QE0053"/> <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0054" REF.END="QE0054"/> išreiškia mintį, kad tai yra sėslus darbuotojas, kuris paprastai dirba valstybėje narėje, yra laikinai išsiunčiamas į kitą valstybę narę ir pabaigęs darbą grįžta į pirmąją valstybę narę<QUOT.END REF.START="QS0054" CODE="201C" ID="QE0054"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0043"><P>Generalinio advokato H. Saugmandsgaard Øe išvada sujungtose bylose <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">CRPNPAC ir Vueling Airlines</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑370/17 ir C‑37/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:592">EU:C:2019:592</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0131">131</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), susijusiose su skraidančiojo personalo komandiravimu pagal <DATE ISO="19710614">1971 m. birželio 14 d.</DATE> Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="149" DATE.PUB="1971">OL L 149, 1971</REF.DOC.OJ>, s<HT TYPE="ITALIC">pecialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 35), iš dalies pakeistą</HT> <DATE ISO="20061218">2006 m. gruodžio 18 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1992/2006 (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="392" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2006">OL L 392, 2006, p. 1</REF.DOC.OJ>)..</P></NOTE>. Iš tiesų, panašiai kaip ir orlaivių įgulos nariai, sunkvežimių vairuotojai neabejotinai <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0055" REF.END="QE0055"/>paprastai persikelia iš vienos vietos į kitą<QUOT.END REF.START="QS0055" CODE="201C" ID="QE0055"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0056" REF.END="QE0056"/>darbas keliose valstybėse narėse yra normalus jų darbo tvarkos aspektas<QUOT.END REF.START="QS0056" CODE="201C" ID="QE0056"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0044"><P>Ten pat.</P></NOTE>. Todėl, nors, palyginti su sėsliais sektoriais, išsiaiškinti, ar komandiravimas vykdomas, yra daug sudėtingiau, tai nėra neįmanoma.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0079"><NO.P>79.</NO.P><TXT>Visiškai pripažįstu (gana akivaizdų) transporto sektoriaus judumą ir sunkumus, kurių kyla įgyvendinant KD nustatytus įpareigojimus. Vis dėlto nemanau, kad dėl šių praktinių aplinkybių turėtų būti leista pakeisti Sąjungos teisės akto taikymo sritį, gana aiškiai nustatytą jo tekste.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0080"><NO.P>80.</NO.P><TXT>Žinoma, Sąjungos nuostatos ir teisės aktai, kaip ir bet kurie kiti teisės aktai, turi būti praktiški ir įvykdomi. Kai kyla abejonių dėl aiškinimo ir yra keli galimi variantai, neabejotinai verta rinktis tą, kuris gali būtų tinkamiausias praktiniu požiūriu. Mano manymu, kraštutiniais atvejais teisės aktai, kurie yra arba, tikriau sakant, tampa visiškai neįvykdomi ir neįgyvendinami, turėtų būti panaikinti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0045"><P>Žr. mano išvadas byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Lidl</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C–134/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:169">EU:C:2016:169</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0090">90</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Confédération paysanne ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑528/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:20">EU:C:2018:20</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0139">139</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Vis dėlto teigti, kad kažką galima pašalinti iš taikymo srities teismo pateiktu aiškinimu, priešingu aiškiai teksto formuluotei, remiantis tuo, kad susiduriama su praktiniais sunkumais, iš tiesų būtų Sąjungos teisės aiškinimo naujovė ir neabejotinai turėtų didelį poveikį įvairioms kitoms Sąjungos teisės sritims.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="15"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">6.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Tarpinė išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0081"><NO.P>81.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, darau pirmąją tarpinę išvadą, kad KD turi būti aiškinama taip, kad ji taikoma darbuotojui, dirbančiam vairuotoju kelių transporto sektoriuje ir komandiruotam, kaip tai suprantama pagal šią direktyvą, į kitos valstybės narės nei tos, kurioje jis paprastai dirba, teritoriją.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">C.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Antrasis klausimas: aplinkybės, svarbios <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0057" REF.END="QE0057"/>komandiruotojo<QUOT.END REF.START="QS0057" CODE="201C" ID="QE0057"/> darbuotojo statusui kelių transporto sektoriuje nustatyti</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0082"><NO.P>82.</NO.P><TXT>Užduotas antrasis klausimas sudarytas iš trijų dalių. Pirma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, pagal kokius kriterijus reikėtų nustatyti, ar kelių transporto sektoriaus vairuotojas turi būti laikomas komandiruotu (1 dalis). Antra, jis taip pat klausia, ar iš esmės tam turi reikšmės aplinkybė, kad įmonė, kuri komandiruoja darbuotoją, yra susijusi su įmone, į kurią jis komandiruojamas (2 dalis). Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat klausia, ar kabotažo operacijas vykdantis darbuotojas bet kuriuo atveju dėl tos savo darbo dalies būtų laikomas komandiruotu, ir, jeigu taip – ar tokiu atveju taikytina kokia nors <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> taisyklė (kaip antai minimali kabotažo operacijos trukmė) (3 dalis).</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar darbuotojas komandiruojamas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0083"><NO.P>83.</NO.P><TXT>Pirmoji klausimo dalis yra susijusi su kriterijais, pagal kuriuos nustatoma, ar vairuotojas laikytinas komandiruotu <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0058" REF.END="QE0058"/>į kitos valstybės narės teritoriją<QUOT.END REF.START="QS0058" CODE="201C" ID="QE0058"/>, kaip tai suprantama pagal KD 1 straipsnio 1 ir 3 dalis, ir ar šis darbuotojas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0059" REF.END="QE0059"/>ribotą laiką dirba kitos valstybės narės nei tos, kurioje jis paprastai dirba, teritorijoje<QUOT.END REF.START="QS0059" CODE="201C" ID="QE0059"/>, kaip tai suprantama pagal KD 2 straipsnio 1 dalį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0084"><NO.P>84.</NO.P><TXT>Šios dvi nuostatos, kuriomis remiasi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, iš dalies sutampa. KD 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0060" REF.END="QE0060"/>komandiruotasis darbuotojas<QUOT.END REF.START="QS0060" CODE="201C" ID="QE0060"/>. Joje nurodyta, kad tai – <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0061" REF.END="QE0061"/>darbuotojas, kuris ribotą laiką dirba kitos valstybės narės nei tos, kurioje jis paprastai dirba, teritorijoje<QUOT.END REF.START="QS0061" CODE="201C" ID="QE0061"/>. Sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0062" REF.END="QE0062"/>kitos valstybės narės &lt;…&gt; teritorijoje<QUOT.END REF.START="QS0062" CODE="201C" ID="QE0062"/> vartojama ir kai kuriuose kitose KD nuostatose. Apskritai jos reikšmė nesiskiria nuo tos, kuri nurodyta KD 2 straipsnio 1 dalyje. Vis dėlto KD 2 straipsnio 1 dalyje pateikta daugiau informacijos apie komandiravimo sąvokos teritorinį ir laiko aspektus (<QUOT.START CODE="201E" ID="QS0063" REF.END="QE0063"/>kitos valstybės narės nei tos, kurioje jis paprastai dirba, teritorijoje<QUOT.END REF.START="QS0063" CODE="201C" ID="QE0063"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0064" REF.END="QE0064"/>ribotą laiką<QUOT.END REF.START="QS0064" CODE="201C" ID="QE0064"/>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0085"><NO.P>85.</NO.P><TXT>Taigi remsiuosi apibrėžtimi, pateikta KD 2 straipsnio 1 dalyje. Kai paaiškės kriterijai, kuriais remiantis galima nustatyti, ar yra susiklosčiusi 2 straipsnio 1 dalyje apibūdinta situacija, bus rastas ir atsakymas į klausimą, ar turi būti laikoma, kad darbuotojas komandiruotas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0065" REF.END="QE0065"/>į kitos valstybės narės teritoriją<QUOT.END REF.START="QS0065" CODE="201C" ID="QE0065"/>, kaip tai suprantama pagal KD 1 straipsnio 1 ir 3 dalis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0086"><NO.P>86.</NO.P><TXT>Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Dobersberger</HT> Teisingumo Teismas pažymėjo, kad, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0066" REF.END="QE0066"/>&lt;…&gt; atsižvelgiant į [KD], darbuotojas negali būti laikomas komandiruotu į valstybės narės teritoriją, jei jo atliekamas darbas nėra <HT TYPE="ITALIC">pakankamai susijęs su šia teritorija</HT>. Toks aiškinimas išplaukia iš [KD] sistemos, visų pirma iš jos 3 straipsnio 2 dalies, siejamos su jos 15 konstatuojamąja dalimi, kurioje – tuo atveju, kai teikiama labai nedaug paslaugų toje teritorijoje, į kurią siunčiami atitinkami darbuotojai, – numatyta, kad šios direktyvos nuostatos dėl minimalių užmokesčio normų ir minimalių mokamų metinių atostogų yra netaikytinos<QUOT.END REF.START="QS0066" CODE="201C" ID="QE0066"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0046"><P><DATE ISO="20191219">2019 m. gruodžio 19 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dobersberger</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑16/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:1110">EU:C:2019:1110</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="16"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0087"><NO.P>87.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Dobersberger</HT> aptariamos veiklos specifiką, būtent į tai, maitinimo ir valymo paslaugų teikimą tarptautiniuose traukiniuose, Teisingumo Teismas padarė išvadą, jog dėl to, kad tokias paslaugas teikiantys darbuotojai nėra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0067" REF.END="QE0067"/>pakankamai susiję<QUOT.END REF.START="QS0067" CODE="201C" ID="QE0067"/>, jiems kertant valstybę narę jų negalima laikyti komandiruotais, kaip tai suprantama pagal KD, nes jie <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0068" REF.END="QE0068"/>valstybėje narėje, kurioje yra įsteigta įmonė, įdarbinusi juos teikti paslaugų tarptautiniuose traukiniuose, atlieka didelę savo darbo dalį, t. y. visas su šiuo darbu susijusias užduotis, išskyrus kelionės traukiniu metu teikiamas paslaugas, [be to, jie] šioje valstybėje narėje pradeda ar baigia savo darbą<QUOT.END REF.START="QS0068" CODE="201C" ID="QE0068"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0047"><P><DATE ISO="20191219">2019 m. gruodžio 19 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dobersberger</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑16/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:1110">EU:C:2019:1110</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Pakankamos sąsajos sąvoka vartojama ir 2017 m. pasiūlymo projekto 11 ir 12 konstatuojamosiose dalyse, 32 išnaša.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0088"><NO.P>88.</NO.P><TXT>Kaip tokiu atveju reikėtų vertinti tokią <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0069" REF.END="QE0069"/>pakankamą sąsają<QUOT.END REF.START="QS0069" CODE="201C" ID="QE0069"/>, kalbant apie tarptautinio kelių transporto vairuotojus? Šalys, kurios tvirtina, kad kelių transportas patenka į KD taikymo sritį, nurodė įvairių kriterijų, į kuriuos būtų galima atsižvelgti sprendžiant šį klausimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0089"><NO.P>89.</NO.P><TXT>Vokietijos vyriausybė siūlo laikytis požiūrio, kuris atitinka kriterijus, taikomus reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0070" REF.END="QE0070"/>Roma I<QUOT.END REF.START="QS0070" CODE="201C" ID="QE0070"/> 8 straipsnio 2 dalyje dėl darbo sutarčiai taikytinos teisės nustatymo, ir kartu įspėja, kad negalima tiesiog perkelti šių kriterijų į kitą teisės aktą, kaip antai KD. Reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0071" REF.END="QE0071"/>Roma I<QUOT.END REF.START="QS0071" CODE="201C" ID="QE0071"/> 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0072" REF.END="QE0072"/>tiek, kiek šalys nepasirinko individualiai darbo sutarčiai taikytinos teisės, sutarčiai taikoma teisė valstybės, kurioje, o jei ši sąlyga netenkinama – iš kurios, darbuotojas vykdydamas sutartį <HT TYPE="ITALIC">įprastai atlieka darbą</HT>, teisė. Laikoma, kad valstybė, kurioje įprastai atliekamas darbas, nepasikeitė, jei darbuotojas laikinai dirba kitoje valstybėje<QUOT.END REF.START="QS0072" CODE="201C" ID="QE0072"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0048"><P>Išskirta mano.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0090"><NO.P>90.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į būtinybę KD ir Reglamentą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0073" REF.END="QE0073"/>Roma I<QUOT.END REF.START="QS0073" CODE="201C" ID="QE0073"/> aiškinti nuosekliai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0049"><P>KD 7–11 konstatuojamosiose dalyse keletą kartų daroma nuoroda į Romos konvenciją, kuri yra Reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0074" REF.END="QE0074"/>Roma I<QUOT.END REF.START="QS0074" CODE="201C" ID="QE0074"/> teisinė pirmtakė.</P></NOTE>, svarbu paminėti, kad abiem šiais teisės aktais siekiama nustatyti teisę (tam tikrus jos elementus), kuri turi būti taikoma skirtingiems darbo santykių aspektams. Vis dėlto pažymėtina, kad Reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0075" REF.END="QE0075"/>Roma I<QUOT.END REF.START="QS0075" CODE="201C" ID="QE0075"/> 8 straipsnio 2 dalis susijusi su teisės, taikytinos <HT TYPE="ITALIC">visiems darbo santykiams</HT> tais atvejais, kai darbo sutartyje taikytina teisė nepasirinkta, nustatymu. KD 2 straipsnio 1 dalyje, priešingai, kalbama apie komandiravimo valstybę, kurios (tam tikri nurodyti) privalomi darbo teisės reikalavimai, susiję su KD 3 straipsnio 1 dalies a–g punktuose nurodytais klausimais, turi būti užtikrinti komandiruotiesiems darbuotojams.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0091"><NO.P>91.</NO.P><TXT>Taigi abiem šiais teisės aktais siekiama skirtingų tikslų. <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0076" REF.END="QE0076"/>Taikytinos teisės<QUOT.END REF.START="QS0076" CODE="201C" ID="QE0076"/> nustatymas taip pat lemia skirtingas pasekmes. Svarbiausia yra tai, kad, kaip aiškiai nurodyta Reglamente <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0077" REF.END="QE0077"/>Roma I<QUOT.END REF.START="QS0077" CODE="201C" ID="QE0077"/> (o anksčiau – Romos konvencijoje)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0050"><P>Reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0078" REF.END="QE0078"/>Roma I<QUOT.END REF.START="QS0078" CODE="201C" ID="QE0078"/> 34 konstatuojamoji dalis: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0079" REF.END="QE0079"/>taisyklė dėl individualios darbo sutarties neturėtų daryti poveikio valstybės, į kurią komandiruotas darbuotojas, viršenybę turinčioms privalomoms nuostatoms, kaip numatyta [KD]<QUOT.END REF.START="QS0079" CODE="201C" ID="QE0079"/>.</P></NOTE>, į kurį daroma nuoroda KD<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0051"><P>Žr. KD 10 konstatuojamąją dalį: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0080" REF.END="QE0080"/>[k]adangi minėtosios Konvencijos 7 straipsnyje nustatyta, kad, esant tam tikroms sąlygoms, kartu su paskelbta taikytina teise gali būti taikomos kitos valstybės privalomos teisės normos, pirmiausia tos valstybės narės, į kurios teritoriją darbuotojas yra laikinai komandiruotas, teisė<QUOT.END REF.START="QS0080" CODE="201C" ID="QE0080"/>. Šiuo klausimu žr. Reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0081" REF.END="QE0081"/>Roma I<QUOT.END REF.START="QS0081" CODE="201C" ID="QE0081"/> 8 straipsnį. 8 straipsnio 2 dalyje <HT TYPE="ITALIC">in fine</HT> nustatyta: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0082" REF.END="QE0082"/>[l]aikoma, kad valstybė, kurioje įprastai atliekamas darbas, nepasikeitė, jei darbuotojas laikinai dirba kitoje valstybėje<QUOT.END REF.START="QS0082" CODE="201C" ID="QE0082"/>.</P></NOTE>, komandiravimas neturi įtakos darbo santykiams taikytinai teisei. Kitaip tariant, dėl to, kad komandiruojant darbuotoją taikomi išvardyti priimančiosios valstybės privalomi darbo teisės reikalavimai, nenutraukiamas pagal Reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0083" REF.END="QE0083"/>Roma I<QUOT.END REF.START="QS0083" CODE="201C" ID="QE0083"/> nuostatas nustatytos teisės taikymas jo darbo santykiams.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0092"><NO.P>92.</NO.P><TXT>Vis dėlto iš tiesų šie skirtumai netrukdo abstraktesniu lygmeniu į panašius kriterijus atsižvelgti pagal analogiją. Šiaip ar taip, abiem teisės aktais siekiama apibrėžti tam tikras <HT TYPE="ITALIC">materialines sąsajas</HT> tarp darbuotojo ir atitinkamos valstybės narės. Šios materialinės sąsajos paprastai yra panašios, nes pagal jas siekiama nustatyti, ar tam tikras asmuo iš esmės fiziškai yra tam tikroje teritorijoje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0052"><P>Pagal analogiją žr. <DATE ISO="20170914">2017 m. rugsėjo 14 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Nogueira ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑168/16 ir C‑169/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:688">EU:C:2017:688</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0065">65</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0069">69</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) dėl sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0084" REF.END="QE0084"/>pagrindinė buvimo vieta<QUOT.END REF.START="QS0084" CODE="201C" ID="QE0084"/> pagal <DATE ISO="19911216">1991 m. gruodžio 16 d.</DATE> Reglamentą (EEB) Nr. 3922/91 dėl techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos suderinimo civilinės aviacijos srityje (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="373" PAGE.FIRST="4" DATE.PUB="1999">OL L 373, 1999, p. 4</REF.DOC.OJ>; specialusis leidimas lietuvių k. 7 sk.,1 t., p. 348) svarbos nustatant sąvoką <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0085" REF.END="QE0085"/>įprastinė darbuotojo darbo vieta<QUOT.END REF.START="QS0085" CODE="201C" ID="QE0085"/> pagal <DATE ISO="20001222">2000 m. gruodžio 22 d.</DATE> Tarybos reglamentą (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="012" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2000">OL L 12, 2000, p. 1</REF.DOC.OJ>; specialusis leidimas lietuvių k. 19 sk.,4 t., p. 42)..</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="17"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0093"><NO.P>93.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas sprendime <HT TYPE="ITALIC">Koelzsch</HT> pateikė išaiškinimą dėl Reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0086" REF.END="QE0086"/>Roma I<QUOT.END REF.START="QS0086" CODE="201C" ID="QE0086"/> 8 straipsnio 2 dalies atitikmens Romos konvencijoje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0053"><P><DATE ISO="20110315">2011 m. kovo 15 d.</DATE> Sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑29/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:151">EU:C:2011:151</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. <DATE ISO="20111215">2011 m. gruodžio 15 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Voogsgeerd</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑384/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:842">EU:C:2011:842</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Ta byla buvo susijusi su vairuotoju, kuris nuolat gyveno Vokietijoje ir dirbo tarptautinių pervežimų sektoriuje; jis ginčijo sutartyje pasirinktos Liuksemburgo teisės taikymą jo atleidimui iš darbo, kurį įvykdė Liuksemburge įsteigta jo darbdavė, Danijos bendrovės patronuojamoji įmonė. Vairuotojas tvirtino, kad jo atveju turėtų būti taikomos privalomosios Vokietijos teisės nuostatos, nes iš Danijos sunkvežimiais – statomais Vokietijoje ir registruotais Liuksemburge – jo vežamų krovinių pagrindinė paskirties šalis buvo Vokietija.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0094"><NO.P>94.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad siekiant nustatyti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0087" REF.END="QE0087"/>valstybę, kurioje &lt;…&gt; darbuotojas paprastai dirba<QUOT.END REF.START="QS0087" CODE="201C" ID="QE0087"/>, reikėtų atsižvelgti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0088" REF.END="QE0088"/>į visas darbuotojo veiklą apibūdinančias aplinkybes<QUOT.END REF.START="QS0088" CODE="201C" ID="QE0088"/>, visų pirma į <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0089" REF.END="QE0089"/>vietą, iš kurios darbuotojas vykdo pervežimus, gauna nurodymus dėl pervežimų vykdymo ir organizuoja savo darbą, bei vietą, kurioje yra darbo priemonės &lt;…&gt; į kokias vietas daugiausiai vykdomi pervežimai, kur iškraunamos prekės ir į kokią vietą darbuotojas grįžta baigęs darbą<QUOT.END REF.START="QS0089" CODE="201C" ID="QE0089"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0054"><P><DATE ISO="20110315">2011 m. kovo 15 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Koelzsch</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑29/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:151">EU:C:2011:151</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. <DATE ISO="20130912">2013 m. rugsėjo 12 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Schlecker</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑64/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:551">EU:C:2013:551</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR> ir juose nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0095"><NO.P>95.</NO.P><TXT>Siekdamas nustatyti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0090" REF.END="QE0090"/>darbuotojo darbo vietą<QUOT.END REF.START="QS0090" CODE="201C" ID="QE0090"/>, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 44/2001 19 straipsnio 2 dalies a punktą, Teisingumo Teismas panašiai nurodė, kad, jeigu darbo sutartis vykdoma <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0091" REF.END="QE0091"/>kelių susitariančiųjų valstybių teritorijoje &lt;…&gt; ir, nesant faktinio darbuotojo profesinės veiklos centro, kuriame jis vykdytų savo pagrindinius įsipareigojimus darbdaviui<QUOT.END REF.START="QS0091" CODE="201C" ID="QE0091"/>, šis punktas suprantamas taip, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0092" REF.END="QE0092"/>jame kalbama apie vietą, kurioje ar iš kurios darbuotojas faktiškai vykdo pagrindinius įsipareigojimus darbdaviui<QUOT.END REF.START="QS0092" CODE="201C" ID="QE0092"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0055"><P><DATE ISO="20170914">2017 m. rugsėjo 14 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Nogueira ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑168/16 ir C‑169/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:688">EU:C:2017:688</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0058">58</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0059">59</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. <DATE ISO="20020227">2002 m. vasario 27 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Weber</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑37/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2002:122">EU:C:2002:122</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0096"><NO.P>96.</NO.P><TXT>Be to, atsižvelgiant į KD siekiamus skirtingus tikslus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0056"><P>Šios išvados 72 ir 73 punktai.</P></NOTE>, taikytini kriterijai turėtų atspindėti būtinybę komandiruotiesiems darbuotojams suteikti apsaugą, kuri yra pateisinama atsižvelgiant į jų buvimą priimančiojoje valstybėje narėje. Vis dėlto taikant šiuos kriterijus komandiravimo taisyklė neturėtų būti išplėsta taip, kad būtų taikoma bet kokiam buvimui tam tikroje valstybėje narėje, nes taip darbuotojus komandiruojančioms įmonėms būtų užkrauta nepagrįsta našta.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0097"><NO.P>97.</NO.P><TXT>Esant tiek galimų skirtingų siejančių veiksnių, kurių sąrašas kelių transporto sektoriuje gali būti itin įvairus, būtina atlikti konkretaus atvejo analizę ir atsižvelgti į tokių veiksnių tarpusavio sąveiką. Panašiomis <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0093" REF.END="QE0093"/>mobiliomis aplinkybėmis<QUOT.END REF.START="QS0093" CODE="201C" ID="QE0093"/> generalinis advokatas H. Saugmandsgaard Øe ir Teisingumo Teismas rėmėsi <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0094" REF.END="QE0094"/>keliais požymiais<QUOT.END REF.START="QS0094" CODE="201C" ID="QE0094"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0057"><P>Generalinio advokato H. Saugmandsgaard Øe išvada sujungtose bylose <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Nogueira ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑168/16 ir C‑169/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:312">EU:C:2017:312</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0085">85</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0095">95</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> arba <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0095" REF.END="QE0095"/>veiksnių metodu<QUOT.END REF.START="QS0095" CODE="201C" ID="QE0095"/>, kuris <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0096" REF.END="QE0096"/>leidžia ne tik geriau atspindėti teisinių santykių realybę, &lt;…&gt; bet ir užkirsti kelią tam, kad [atitinkama sąvoka] nebūtų priemonė ir neprisidėtų prie įpareigojimų apėjimo strategijos<QUOT.END REF.START="QS0096" CODE="201C" ID="QE0096"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0058"><P><DATE ISO="20170914">2017 m. rugsėjo 14 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Nogueira ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑168/16 ir C‑169/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:688">EU:C:2017:688</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0061">61</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0062">62</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0098"><NO.P>98.</NO.P><TXT>Žinoma, tikriausiai kiekviename galimo spektro gale yra akivaizdžių atvejų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0099"><NO.P>99.</NO.P><TXT>Pirmiausia sutinku su teigiančiais, kad vien vykimas tranzitu per valstybę narę arba paprasčiausias tarpvalstybinis pervežimas nėra laikomas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0097" REF.END="QE0097"/>komandiravimu<QUOT.END REF.START="QS0097" CODE="201C" ID="QE0097"/>, kaip tai suprantama pagal KD. Tokiu atveju negalima nustatyti reikšmingos sąsajos tarp vairuotojo ir valstybės narės, per kurią jis vyksta tranzitu. Panaši situacija susiklosto vykdant vadinamąsias <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0098" REF.END="QE0098"/>dvišales transporto operacijas<QUOT.END REF.START="QS0098" CODE="201C" ID="QE0098"/>, kai vairuotojas iš esmės kerta sieną, kad pristatytų krovinį į užsienio valstybę, ir grįžta atgal.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="18"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0100"><NO.P>100.</NO.P><TXT>Antra, galima įsivaizduoti atvejus, kai darbdavys kitoje valstybėje narėje esančiai šaliai, kuriai teikiamos paslaugos, suteikia savo darbuotoją vairuotoją, kuris laikinai tai šaliai vykdo nacionalinio arba tarptautinio vežimo operacijas. Šiuo tikslu jis nuvežamas į šalies, kuriai teikiamos paslaugos, verslo vietą, jam duodami nurodymai ir pakraunami sunkvežimiai, tada jis vykdo vežimo operacijas iš tos vietos ir į ją. Mano manymu, tokia situacija yra komandiravimas, kaip tai suprantama pagal KD. Dėl visų praktinių sumetimų toks vairuotojas būtų perkeltas į kitą valstybę narę, paskirtas į vietos veiklos centrą, iš kurios vykdomos transporto operacijos, ir komandiruotės laikotarpiu užbaigęs transporto operaciją grįžtų į tą vietą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0101"><NO.P>101.</NO.P><TXT>Vis dėlto, be šių dviejų scenarijų, gali susiklostyti daug kitų ne tokių aiškių situacijų su keliais kintamaisiais. Galime įsivaizduoti daugiakryptę tarptautinę į transporto operaciją, kai kroviniai pakraunami ir iškraunami skirtingose vietose ir vairuotojas, vykdydamas transporto operaciją, nurodymus vienus po kitų gauna skirtingose Sąjungos vietose.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0102"><NO.P>102.</NO.P><TXT>Tokią situaciją būtina nagrinėti atsižvelgiant į konkretų atvejį ir jo aplinkybes. Vienomis aplinkybėmis tam tikri požymiai gali būti svarbūs, o kitoje faktinėje situacijoje, palyginti su kitais požymiais, jie gali tokie ir nebūti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0103"><NO.P>103.</NO.P><TXT>Vis dėlto, kalbant gana abstrakčiai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0059"><P>Šios išvados 28 ir 29 punktai.</P></NOTE>, tikėtina, kad itin svarbi yra įmonės arba asmens, kuriam teikiamos atitinkamų darbuotojų paslaugos, buvimo vieta. Ypač jeigu toje vietoje taip pat organizuojamas transportas, vairuotojams paskirstomi darbai ir jie į ją grįžta užbaigę darbą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0104"><NO.P>104.</NO.P><TXT>Šiuos veiksnius, kurie jokiu būdu nėra išsamūs, reikia nagrinėti atsižvelgiant į jų tarpusavio sąveiką. Todėl, pavyzdžiui, vieta, kurioje faktiškai gaunami nurodymai, yra mažiau svarbi tais atvejais, kai jie gaunami lanksčiai elektroniniais ryšiais ir tiesiog <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0099" REF.END="QE0099"/>kelyje<QUOT.END REF.START="QS0099" CODE="201C" ID="QE0099"/>. O jeigu jie, pavyzdžiui, gaunami toje vietoje, kur pradedamos ir baigiamos transporto operacijos, ir ji yra asmens, kurio naudai tos operacijos vykdomos, verslo vieta, tokia vieta yra svarbi. Be to, nagrinėjant atskirai, neturėtų būti svarbu, kas tiesiogiai perduoda nurodymus atitinkamam vairuotojui arba kas konkrečiai juos suformuluoja, nes abi tos vietos gali būti ne ten, kur vairuotojas yra faktiškai, kur atlieka esminę darbo dalį ir patiria pragyvenimo išlaidų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0105"><NO.P>105.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, darau išvadą, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0100" REF.END="QE0100"/>darbuotojas, kuris ribotą laiką dirba kitos valstybės narės nei tos, kurioje jis paprastai dirba, teritorijoje<QUOT.END REF.START="QS0100" CODE="201C" ID="QE0100"/>, kaip tai suprantama pagal KD 2 straipsnio 1 dalį, turi būti suprantama taip, kad ji reiškia darbuotoją, kuris yra pakankamai susijęs su tokia teritorija. Tai, ar yra tokia pakankama sąsaja, turi būti nustatyta atsižvelgiant į visus svarbius požymius, vertinamus kartu, kaip antai į asmens, kuriam teikiamos aptariamos paslaugos, buvimo vietą, vietą, kur organizuojamos transporto operacijos ir vairuotojams paskirstomos užduotys, ir vietą, į kurią jie grįžta baigę darbą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Grupės įmonių tarpusavio sąsajų svarba</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0106"><NO.P>106.</NO.P><TXT>Ar aptariamų bendrovių tarpusavio sąsajos grupės viduje turi įtakos vertinant, ar darbuotojai komandiruojami? KD atsižvelgiama į tokias sąsajas tais atvejais, kai vykdomas KD 1 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytas komandiravimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0107"><NO.P>107.</NO.P><TXT>Vis dėlto ši byla nesusijusi su skirtingais komandiravimo variantais pagal tai, ar tam tikru atveju taikomas KD 1 straipsnio 3 dalies a ar b punktas. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo užduotas klausimas iš tiesų yra gerokai platesnis – jis siekia išsiaiškinti, kiek sąsajos grupės viduje svarbios pačiai darbuotojų komandiravimo sąvokai pagal KD 2 straipsnio 1 dalį. Ar turėtų būti teikiama reikšmė grupės įmonių tarpusavio sąsajoms sprendžiant pirminį klausimą, ar darbuotojas apskritai buvo komandiruotas?</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="19"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0108"><NO.P>108.</NO.P><TXT>FNV ir Nyderlandų vyriausybė iš esmės teigia, kad tokios sąsajos turėtų būti laikomos vienu iš kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar vykdomas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0101" REF.END="QE0101"/>komandiravimas<QUOT.END REF.START="QS0101" CODE="201C" ID="QE0101"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0109"><NO.P>109.</NO.P><TXT>Negaliu sutikti su tokiu bendru teiginiu. Kaip paaiškinta šios išvados ankstesniame skirsnyje, dabartinėje teisės sistemoje, kurioje nenurodyti taikytini kriterijai, kiekvienas atvejis turi būti nagrinėjamas atidžiai atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Atliekant tokį vertinimą, aplinkybė, kad darbuotojas komandiruojamas į įmonę, susijusią su tą darbuotoją komandiruojančia įmone, pati savaime nėra lemiama. Savaime suprantama, kad darbuotojas gali būti lygiai taip pat komandiruojamas į įmonę, kuri nėra niekaip susijusi su tokį darbuotoją komandiruojančia įmone.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0110"><NO.P>110.</NO.P><TXT>Kita vertus, taip pat negalima kategoriškai teigti, kad tokios sąsajos visada ir visomis aplinkybėmis neturi jokios reikšmės. Žinoma, praktiniu požiūriu dėl grupės įmonių tarpusavio sąsajų atitinkamoms įmonėms lengviau susitarti dėl strategijos, kaip išvengti komandiravimo taisyklių taikymo, nei dviem nesusijusioms įmonėms. Tačiau ar šią prielaidą reikėtų taip išplėtoti, kad faktiškai būtų sukurtas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0102" REF.END="QE0102"/>įtarimas dėl vengimo<QUOT.END REF.START="QS0102" CODE="201C" ID="QE0102"/>, grindžiamas vien tuo, kad tam tikras paslaugas savo viduje arba tarpusavyje teikia bendrovės, kurios yra vienaip ar kitaip susijusios? Savaime aišku, kad taip negali būti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0111"><NO.P>111.</NO.P><TXT>Kad ir kaip ten būtų, be bendro pobūdžio teiginio, kad visos trys bendrovės atsakovės priklauso tam pačiam akcininkui, bylos medžiagoje nepateikta jokių papildomų duomenų apie tai, kodėl atitinkamų bendrovių tarpusavio sąsajos turėtų būti svarbios sprendžiant, ar darbuotojai yra komandiruojami.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0112"><NO.P>112.</NO.P><TXT>Taigi siūlyčiau palikti šį klausimą atvirą: komandiruojant darbuotojus dalyvaujančių įmonių tarpusavio sąsajos kartu su visais kitais svarbiais požymiais gali būti svarbios bendrai sprendžiant, ar darbuotojai buvo komandiruojami. Tačiau pačios savaime jos nėra lemiamos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">3.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Kabotažas ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0103" REF.END="QE0103"/>de minimis<QUOT.END REF.START="QS0103" CODE="201C" ID="QE0103"/> taisyklė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0113"><NO.P>113.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į anksčiau išreikštas abejones dėl KD taikymo kelių transportui, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kitą klausimo dalį užduoda, siekdamas išsiaiškinti, ar kabotažo operacijas vykdantis darbuotojas būtų laikomas komandiruotuoju. Jeigu taip, jis klausia, ar tokiam komandiravimui taikoma kokia nors <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> taisyklė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0114"><NO.P>114.</NO.P><TXT>Pirma, kabotažo sąvoka bendrai susijusi su atvejais, kai krovinius iš vienos į kitą toje pačioje valstybėje narėje esančią vietą veža įmonė, įsteigta kitoje valstybėje narėje. Reglamento Nr. 1072/2009 2 straipsnio 6 dalyje kabotažas apibrėžtas kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0104" REF.END="QE0104"/>priimančioje valstybėje narėje už atlygį laikinai vykdomas vidaus vežimas pagal šį reglamentą<QUOT.END REF.START="QS0104" CODE="201C" ID="QE0104"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0060"><P>Panašiai Reglamento Nr. 1072/2009 1 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jis <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0105" REF.END="QE0105"/>taikomas krovinių vidaus vežimui keliais, kurį laikinai vykdo vežėjas nerezidentas, kaip nustatyta III skyriuje<QUOT.END REF.START="QS0105" CODE="201C" ID="QE0105"/>. Taip pat žr. kabotažo apibrėžtį <DATE ISO="20091021">2009 m. spalio 21 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1073/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių ir iš dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="300" PAGE.FIRST="88" DATE.PUB="2009">OL L 300, 2009, p. 88</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0115"><NO.P>115.</NO.P><TXT><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0106" REF.END="QE0106"/>Sąlygos, kuriomis vežėjai nerezidentai gali valstybėje narėje teikti transporto paslaugas<QUOT.END REF.START="QS0106" CODE="201C" ID="QE0106"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0061"><P>Reglamento Nr. 1072/2009 2 konstatuojamoji dalis.</P></NOTE> detaliau nurodytos Reglamento Nr. 1072/2009 8 straipsnyje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0062"><P>Dėl galimo pakrovimo ir iškrovimo vietų skaičiaus pagal tą reglamentą žr. <DATE ISO="20180412">2018 m. balandžio 12 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Danija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑541/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:251">EU:C:2018:251</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Iš esmės pagal tas taisykles priimančiojoje valstybėje narėje užbaigus tarptautinį vežimą į tą valstybę leidžiama per septynias dienas nuo tos transporto operacijos užbaigimo momento atlikti ne daugiau nei tris kabotažo operacijas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0116"><NO.P>116.</NO.P><TXT>Norėčiau priminti, kad Reglamento Nr. 1072/2009 17 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, jog kabotažo operaciją atliekančioms transporto įmonėms taikomos KD nuostatos.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="20"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0117"><NO.P>117.</NO.P><TXT>Antra, dėl <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> taisyklių KD 14 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0107" REF.END="QE0107"/>&lt;…&gt; nepriklausomai nuo darbuotojo komandiruotės trukmės paslaugų teikėjas turėtų laikytis pagrindinių aiškiai apibrėžtų apsaugos taisyklių<QUOT.END REF.START="QS0107" CODE="201C" ID="QE0107"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0118"><NO.P>118.</NO.P><TXT>Vis dėlto pagal KD 3 straipsnio 3 dalį valstybės narės – pasikonsultavusios su darbdavių ir darbuotojų atstovais – gali nuspręsti netaikyti priimančiosios šalies reikalavimų dėl minimalaus užmokesčio, jeigu visa komandiruotės trukmė neviršija vieno mėnesio. Šioje byloje nepateikta jokios informacijos apie tai, ar šia galimybe pasinaudota Nyderlanduose, todėl darau prielaidą, kad toje valstybėje narėje ši išimtis nėra taikoma.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0119"><NO.P>119.</NO.P><TXT>Kaip pažymi Komisija ir Vokietijos vyriausybė, be šios išimties KD, komandiravimui nėra nustatyta jokių <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> sąlygų, pavyzdžiui, vykdomo vežimo ar minimalios trukmės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0120"><NO.P>120.</NO.P><TXT>Trečia, atsižvelgdamas į abu anksčiau nurodytus elementus kartu, darau išvadą, jog komandiravimui specifinėmis kabotažo operacijų vykdymo aplinkybėmis netaikomi minimalios trukmės reikalavimai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0121"><NO.P>121.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į šiuos elementus darau kitą tarpinę išvadą, kad KD taikymui kabotažo operacijoms nenustatyta jokių <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> taisyklių, susijusių su tokių operacijų trukme priimančiojoje valstybėje narėje.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">D.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Trečiasis klausimas: kolektyvinės sutartys, kurios buvo paskelbtos visuotinai taikytinomis</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0122"><NO.P>122.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas trečiąjį klausimą užduoda tam, kad išsiaiškintų KD 3 straipsnio 1 dalyje ir 8 dalies pirmoje pastraipoje vartojamą sąvoką <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0108" REF.END="QE0108"/>kolektyvinės sutartys &lt;…&gt;, kuri[os] buvo paskelbt[os] visuotinai taikytin[omis]<QUOT.END REF.START="QS0108" CODE="201C" ID="QE0108"/> (1 dalis). Be to, jis klausia, ar pagal SESV 56 straipsnį draudžiama, kad įmonė, kuri į kitos valstybės narės teritoriją komandiruoja darbuotoją, pagal sutartį būtų įpareigota laikytis kolektyvinės sutarties, kuri negali būti laikoma visuotinai taikytina (2 dalis).</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0109" REF.END="QE0109"/>kolektyvinės sutartys &lt;…&gt;, kuri[os] buvo paskelbt[os] visuotinai taikytin[omis]<QUOT.END REF.START="QS0109" CODE="201C" ID="QE0109"/></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0123"><NO.P>123.</NO.P><TXT>Ar KD vartojama sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0110" REF.END="QE0110"/>kolektyvinės sutartys &lt;…&gt;, kuri[os] buvo paskelbt[os] visuotinai taikytin[omis]<QUOT.END REF.START="QS0110" CODE="201C" ID="QE0110"/> yra autonomiška Sąjungos teisės sąvoka? O gal atliekant vertinimą, atsižvelgiant į 3 straipsnio 1 dalyje ir 8 dalies pirmoje pastraipoje nustatytas sąlygas, reikia vadovautis nacionaline teise?</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0124"><NO.P>124.</NO.P><TXT>Iš KD 3 straipsnio 1 dalies išplaukia, kad darbo teisės reikalavimai, kuriuos būtina užtikrinti komandiruotiesiems darbuotojams, nustatyti ne tik atitinkamuose valstybių narių įstatymuose, bet ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0111" REF.END="QE0111"/>kolektyvinėse sutartyse &lt;…&gt;, kuri[os] buvo paskelbt[os] visuotinai taikytin[omis] &lt;…&gt;, jeigu j[os] yra susij[tusios] su priede išvardyta veikla<QUOT.END REF.START="QS0111" CODE="201C" ID="QE0111"/>. Trumpai tariant, tas priedas susijęs su statybos sektoriumi. Be to, pagal KD 3 straipsnio 10 dalį valstybė narė gali taikyti tokiose kolektyvinėse sutartyse nustatytus darbo teisės reikalavimus, susijusius su kita nei statybų veikla.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0125"><NO.P>125.</NO.P><TXT>Kaip suprantu iš prejudicinio klausimo formuluotės ir šios bylos faktinių aplinkybių, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą domina apibrėžties dalis, susijusi su paskelbimu visuotinai taikoma, o ne KD 3 straipsnio 8 dalies elementai, susiję su reikalavimu, kad sutarties laikytųsi <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0112" REF.END="QE0112"/>visos tam tikros profesijos ar pramonės šakos įmonės konkrečioje geografinėje zonoje<QUOT.END REF.START="QS0112" CODE="201C" ID="QE0112"/>. Todėl išnagrinėsiu <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0113" REF.END="QE0113"/>paskelbimo visuotinai taikytina<QUOT.END REF.START="QS0113" CODE="201C" ID="QE0113"/> klausimą. Šio požiūrio laikosi ir visos šalys, kurios yra pateikusios pastabų šiuo klausimu šioje byloje.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="21"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0126"><NO.P>126.</NO.P><TXT>Šalys išreiškė skirtingus požiūrius dėl to, ar sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0114" REF.END="QE0114"/>kolektyvinės sutartys &lt;…&gt;, kuri[os] buvo paskelbt[os] visuotinai taikytin[omis]<QUOT.END REF.START="QS0114" CODE="201C" ID="QE0114"/> yra autonomiška Sąjungos teisės sąvoka, ar ji turi būti apibrėžta atsižvelgiant į nacionalinę teisę arba į jas abi. Be to, jos išdėstė skirtingas nuomones dėl Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Rüffert</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0063"><P><DATE ISO="20080403">2008 m. balandžio 3 d.</DATE> Sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑346/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:189">EU:C:2008:189</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> reikšmės. Atsižvelgdamas į tai, kad toje byloje aptariama kolektyvinė sutartis nebuvo paskelbta visuotinai taikytina pagal nacionalinę teisę, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0115" REF.END="QE0115"/>be to &lt;…&gt;, bylos medžiagoje nėra jokios užuominos, leidžiančios daryti išvadą, jog ši sutartis vis dėlto gali būti laikoma visuotinai taikytina [KD] prasme<QUOT.END REF.START="QS0115" CODE="201C" ID="QE0115"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0127"><NO.P>127.</NO.P><TXT>Pirma, kadangi nėra nuorodos į nacionalinę teisę, Nyderlandų vyriausybė ir FNV mano, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0116" REF.END="QE0116"/>sutartis, kuri paskelbta visuotinai taikytina<QUOT.END REF.START="QS0116" CODE="201C" ID="QE0116"/> iš esmės yra autonomiška Sąjungos teisės sąvoka. Nyderlandų vyriausybė priduria, kad kolektyvinė sutartis, kuri buvo paskelbta visuotinai taikytina pagal nacionalinę teisę, vis dar gali neatitikti KD 3 straipsnio 8 dalies sąlygų. O kolektyvinė sutartis, kuri nebuvo paskelbta tokia, jokiais atvejais negali patekti į KD 3 straipsnio 8 dalies taikymo sritį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0128"><NO.P>128.</NO.P><TXT>Antra, Vokietijos ir Lenkijos vyriausybės teigia, kad visuotinio taikymo negalima nustatyti neatsižvelgiant į nacionalinę teisę. Tam, kad sutarčiai būtų taikoma KD 3 straipsnio 8 dalis, ji turi būti paskelbta visuotinai taikytina pagal nacionalinę teisę <HT TYPE="ITALIC">ir</HT> atitikti KD 3 straipsnio 8 dalies reikalavimus. Taigi, visuotiniam taikymui būtinas nacionalinės teisės aktas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0129"><NO.P>129.</NO.P><TXT>Nors sutinku su Nyderlandų vyriausybe ir FNV dėl to, kad nėra aiškios nuorodos į nacionalinę teisę, manau, kad KD 3 straipsnio 1 dalies tekste daroma loginė nuoroda į nacionalinę teisę, nes reikalaujama, kad sutartis būtų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0117" REF.END="QE0117"/>paskelbta<QUOT.END REF.START="QS0117" CODE="201C" ID="QE0117"/> visuotinai taikytina. Kaip teisingai nurodo Vokietijos ir Lenkijos vyriausybės, tam, kad ji būtų paskelbta tokia, nacionaliniu lygmeniu turi būti priimtas specialus deklaratyvus aktas pagal nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis reglamentuojama, kaip deramasi dėl tokių kolektyvinių sutarčių ir jos sudaromos, taip pat kas tai daro. Tiesą sakant nesuprantu, kaip taip paskelbti būtų galima pagal Sąjungos teisę, nes akivaizdu, kad visos tokios nuostatos turi būti reglamentuotos nacionalinėje darbo teisėje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0130"><NO.P>130.</NO.P><TXT>Jeigu Sąjungos teisės aktų leidėjas būtų ketinęs sąvoką <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0118" REF.END="QE0118"/>kolektyvinės sutartys &lt;…&gt;, kuri[os] buvo paskelbt[os] visuotinai taikytin[omis]<QUOT.END REF.START="QS0118" CODE="201C" ID="QE0118"/> suformuluoti kaip autonomišką ir savarankišką Sąjungos teisės sąvoką, jis greičiausiai būtų pasirinkęs kitokią formuluotę, kurioje galbūt nebūtų nuorodos į visuotinio taikymo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0119" REF.END="QE0119"/>paskelbimą<QUOT.END REF.START="QS0119" CODE="201C" ID="QE0119"/>, ir būtų nurodęs bent jau tam tikrus materialinius arba procedūrinius kriterijus, pagal kuriuos turėtų būti vertinamas toks visuotinis taikymas. Tokia autonomiška visuotinio taikymo sąvoka turėtų būti nustatyta remiantis atitinkamoms sutartims būdingais požymiais. Ir priešingai – mano manymu, atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas nustatė, jog atitinkamos kolektyvinės sutartys yra tos, kurios yra <HT TYPE="ITALIC">paskelbtos</HT> visuotinai taikytinomis, jis turėjo omenyje sistemą, pagal kurią gali įvykti toks paskelbimas. Kadangi Sąjungos teisėje nėra nuostatų, kuriomis būtų galima remtis sprendžiant šį klausimą, ta sistema neišvengiamai turi būti nacionalinė, susijusi su socialinio dialogo, kuris turi vykti tarp atitinkamų suinteresuotųjų šalių, nacionaline organizavimo tvarka.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0131"><NO.P>131.</NO.P><TXT>KD 3 straipsnio 8 dalies antroje įtraukoje daroma panaši nuoroda į <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0120" REF.END="QE0120"/><HT TYPE="ITALIC">sistem[ą]</HT>, pagal kurią kolektyvinės sutartys &lt;…&gt; skelbiam[os] visuotinai taikytin[omis]<QUOT.END REF.START="QS0120" CODE="201C" ID="QE0120"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0064"><P>Išskirta mano.</P></NOTE>. Pagal tą nuostatą, tik jeigu tokios <HT TYPE="ITALIC">sistemos</HT> nėra, KD yra nustatytas papildomas kriterijus, kuriuo turi remtis valstybės narės – jos gali remtis <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0121" REF.END="QE0121"/>kolektyvinėmis sutartimis &lt;…&gt;, kuri[os] yra taikom[os] bendrai visoms panašioms tam tikros profesijos ar pramonės šakos įmonėms konkrečioje geografinėje zonoje, ir (arba)<QUOT.END REF.START="QS0121" CODE="201C" ID="QE0121"/> <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0122" REF.END="QE0122"/>darbdavių ir darbuotojų tipiškiausių organizacijų nacionaliniu lygiu pasirašytomis kolektyvinėmis sutartimis, kurios yra taikomos visoje nacionalinėje teritorijoje<QUOT.END REF.START="QS0122" CODE="201C" ID="QE0122"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0132"><NO.P>132.</NO.P><TXT>Vis dėlto ši papildoma galimybė nekeičia pagrindinės taisyklės, grindžiamos nacionaline paskelbimo sistema.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="22"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0133"><NO.P>133.</NO.P><TXT>Kaip nurodo Komisija, iš tiesų Nyderlandų teisėje tokia sistema nustatyta. Iš bylos medžiagos išplaukia, kad turi būti laikoma, jog aptariama kolektyvinė sutartis, būtent KVKS, pagal nacionalinę teisę (bet tai dar turi įvertinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas) yra paskelbta visuotinai taikytina dėl šios sutarties sąsajų su KKVKS.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0134"><NO.P>134.</NO.P><TXT>Taigi KD 3 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0123" REF.END="QE0123"/>kolektyvinės sutartys &lt;…&gt;, kuri[os] buvo paskelbt[os] visuotinai taikytin[omis]<QUOT.END REF.START="QS0123" CODE="201C" ID="QE0123"/> turi būti suprantama taip, kad joje daroma nuoroda į nacionalinę teisę. Kitaip tariant, tai, ar kolektyvinė sutartis buvo paskelbta visuotinai taikytina, turi būti nustatyta atsižvelgiant į šioje srityje taikytiną nacionalinę teisę.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl apribojimo pagal SESV 56 straipsnį</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0135"><NO.P>135.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas 3b klausimą užduoda tam, kad išsiaiškintų, ar pagal SESV 56 straipsnį draudžiama, kad valstybėje narėje įsteigta įmonė, kuri į kitos valstybės narės teritoriją komandiruoja darbuotoją, <HT TYPE="ITALIC">sutartimi</HT> būtų įpareigota laikytis kolektyvinės sutarties, kuri pagal KD negali būti laikoma visuotinai taikytina, nuostatų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0136"><NO.P>136.</NO.P><TXT>Šį klausimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas užduoda tik tuo atveju, jeigu iš atsakymo į 3a klausimą išplauktų išvada, kad aptariamos kolektyvinės sutarties negalima laikyti paskelbta visuotinai taikytina, kaip tai suprantama pagal KD. Tokiu atveju įpareigojimas taikyti KVKS nustatytas bendrąsias darbo sąlygas nekiltų iš KD, tačiau galėtų kilti iš KVKS 44 straipsnio. Ar tai būtų laikoma apribojimu, kaip tai suprantama pagal SESV 56 straipsnį, kaip pagrindinėje byloje tvirtina <HT TYPE="ITALIC">Van den Bosch Transporten BV</HT>?</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0137"><NO.P>137.</NO.P><TXT>Norint išspręsti šį klausimą, reikia pateikti kelis paaiškinimus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0138"><NO.P>138.</NO.P><TXT>Pirma, tai, ar KVKS turi būti laikoma paskelbta visuotinai taikytina, yra nacionalinės teisės klausimas. Todėl galiausiai sprendimą dėl to turi priimti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Tas teismas nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodo, kad pagal nacionalinę teisę aptariama kolektyvinė sutartis, KVKS, turi būti laikoma paskelbta visuotinai taikytina.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0139"><NO.P>139.</NO.P><TXT>Jeigu pagal nacionalinę teisę taip tikrai yra, 3b klausimas laikytinas hipotetinis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0140"><NO.P>140.</NO.P><TXT>Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas vis dar gali susidaryti priešingą nuomonę ir padaryti išvadą, kad KVKS negalima laikyti paskelbta visuotinai taikytina. Tokiu atveju reikėtų atsakyti į 3b klausimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0141"><NO.P>141.</NO.P><TXT>Antra, kaip nurodyta nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, nesuderinamumas atsirastų dėl KVKS nustatytų bendrųjų darbo sąlygų taikymo užsienio įmonei, komandiruojančiai darbuotojus, nepaisant to, kad negalima laikyti, jog KVKS yra visuotinai taikytina. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šį klausimą užduoda, nepaisydamas to, kad pagal KVKS 44 straipsnį šie įpareigojimai taikomi tik <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0124" REF.END="QE0124"/><HT TYPE="ITALIC">kai šis reikalavimas kyla iš [KD]</HT><QUOT.END REF.START="QS0124" CODE="201C" ID="QE0124"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0065"><P>Išskirta mano.</P></NOTE>. Kaip suprantu, kiek tai susiję su 3b klausimu, ši KVKS 44 straipsnio dalis iš tiesų turi būti skaitoma taip: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0125" REF.END="QE0125"/>net kai šis reikalavimas nekyla iš KD<QUOT.END REF.START="QS0125" CODE="201C" ID="QE0125"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0142"><NO.P>142.</NO.P><TXT>Tokiu atveju 3b klausimas būtų susijęs su tuo, ar pagal SESV 56 straipsnį draudžiama, kad valstybėje narėje įsteigta įmonė, kuri į kitos valstybės narės teritoriją komandiruoja darbuotoją, būtų įpareigota laikytis kolektyvinės sutarties, kuri pagal KD negali būti laikoma paskelbta visuotinai taikytina, nuostatų.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="23"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0143"><NO.P>143.</NO.P><TXT>Jeigu manytume, kad šį klausimą supratau teisingai, ir paliktume nuošalyje painų klausimą, pagal kurią nacionalinės teisės nuostatą kolektyvinė sutartis, kuri nėra visuotinai taikytina, tokiu atveju vis dėlto galėtų būti paskelbta privaloma paslaugų teikėjams iš kitų valstybių narių, vėliau atsakymas į šį klausimą iš tiesų priklausytų nuo laisvės teikti paslaugas apribojimų pagal SESV 56 straipsnį analizės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0144"><NO.P>144.</NO.P><TXT>Sutinku su Nyderlandų vyriausybe, kad tokiu atveju 3b klausime apibūdinta situacija tikrai būtų laisvės teikti paslaugas apribojimas. Tai būtų apsunkinimas atitinkamoms įmonėms, nes būtų reikalaujama laikytis tokių įpareigojimų, kurie atitinka nustatytus KD, tačiau <HT TYPE="ITALIC">peržengiant</HT> šio teisės akto <HT TYPE="ITALIC">taikymo srities ribas</HT>. Tokiu atveju pagrindinis klausimas būtų susijęs su tuo, ar toks apribojimas gali būti pateisinamas remiantis privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais ir ar jis atitinka proporcingumo kriterijų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0145"><NO.P>145.</NO.P><TXT>Pažymėtina, kad nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą daugiau nepateikta jokios informacijos apie galimą pateisinimą ir su proporcingumo kriterijumi susijusias aplinkybes.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0146"><NO.P>146.</NO.P><TXT>Dėl pateisinimo remiantis privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais sutinku su Vokietijos ir Nyderlandų vyriausybėmis, kurios teigia, kad darbuotojų apsauga<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0066"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20020124">2002 m. sausio 24 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Portugaia Construções</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑164/99</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2002:40">EU:C:2002:40</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0029">29</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> ir nesąžiningos konkurencijos prevencija<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0067"><P><DATE ISO="20041012">2004 m. spalio 12 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Wolff &amp; Müller</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑60/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:610">EU:C:2004:610</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> galėtų būti laikomos tokiais pagrindais. Šie pagrindai iš esmės sutampa su pirma aptartais KD tikslais<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0068"><P>Žr. šios išvados 72 ir 73 punktus.</P></NOTE>. Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar, objektyviai vertinant, KVKS rengėjai, rengdami jos 44 straipsnį, siekė skatinti komandiruotų darbuotojų teises ir užkirsti kelią nesąžiningai konkurencijai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0147"><NO.P>147.</NO.P><TXT>Kaip ne kartą priminė Teisingumo Teismas, priemonė pateisinama, jei yra tinkama ja siekiamam tikslui įgyvendinti ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0069"><P><DATE ISO="20041012">2004 m. spalio 12 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Wolff &amp; Müller</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑60/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:610">EU:C:2004:610</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Tai įvertinti galiausiai turėtų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, vis dėlto atsižvelgdamas į tai, kad KD Europos teisės aktų leidėjas jau pasiekė tam tikrą konkuruojančių ir gana priešingų su KD susijusių tikslų pusiausvyrą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">V.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0148"><NO.P>148.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismui siūlau taip atsakyti į <HT TYPE="ITALIC">Hoge Raad der Nederlanden</HT> (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas) klausimus:</TXT><P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT><DATE ISO="19961216">1996 m. gruodžio 16 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje turi būti aiškinama taip, kad ji taikytina ir darbuotojui, kuris dirba vairuotoju kelių transporto sektoriuje ir yra komandiruojamas, kaip tai suprantama pagal šią direktyvą, į kitos valstybės narės nei tos, kurioje jis paprastai dirba, teritoriją.</TXT></NP></ITEM></LIST><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P>2a.</NO.P><TXT>Sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0126" REF.END="QE0126"/>darbuotojas, kuris ribotą laiką dirba kitos valstybės narės nei tos, kurioje jis paprastai dirba, teritorijoje<QUOT.END REF.START="QS0126" CODE="201C" ID="QE0126"/>, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 96/71 2 straipsnio 1 dalį, turi būti aiškinama taip, kad ji reiškia darbuotoją, kuris yra pakankamai susijęs su tokia teritorija. Tai, ar yra tokia pakankama sąsaja, turi būti nustatyta atsižvelgiant į visus svarbius požymius, vertinamus kartu, kaip antai į asmens, kuriam teikiamos aptariamos paslaugos, buvimo vietą, vietą, kur organizuojamos transporto operacijos ir vairuotojams paskirstomos užduotys, ir vietą, į kurią jie grįžta baigę darbą.</TXT></NP></ITEM><?PAGE NO="24"?><ITEM><NP><NO.P>2b.</NO.P><TXT>Komandiruojant atitinkamus darbuotojus dalyvaujančių įmonių tarpusavio sąsajos kartu su visais kitais svarbiais požymiais gali būti svarbios bendrai sprendžiant, ar darbuotojai buvo komandiruojami. Tačiau pačios savaime jos nėra lemiamos.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2c.</NO.P><TXT>Kabotažas patenka į Direktyvos 96/71 taikymo sritį. Direktyvos 96/71 taikymui kabotažo operacijoms nenustatyta jokių <HT TYPE="ITALIC">de minimis</HT> taisyklių, susijusių su tokių operacijų trukme priimančiojoje valstybėje narėje.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Direktyvos 96/71 3 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad tai, ar kolektyvinė sutartis buvo paskelbta visuotinai taikytina, turi būti nustatyta remiantis taikytina nacionaline teise.</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>