C-17/11 RX62011CD00170002.0001I-3011I-3033CJ2011 M. VASARIO 8 D. SPRENDIMAS — BYLA C-17/11 RXRÉEXAMEN COMMISSION / PETRILLI<TI><P><HT TYPE="UC">Teisingumo teismo sprendimas</HT> (Procedūros reglamento 123b straipsnyje numatyta specialioji kolegija)</P><P><DATE ISO="20110208">2011 m. vasario 8 d.</DATE></P></TI>

Byloje C-17/11 RX

dėl 2011 m. sausio 12 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 62 straipsnį pirmojo generalinio advokato pateikto pasiūlymo peržiūrėti sprendimą,

TEISINGUMO TEISMAS (Teisingumo Teismo procedūros reglamento 123b straipsnyje numatyta specialioji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas V. Skouris, kolegijų pirmininkai A. Tizzano (pranešėjas), J. N. Cunha Rodrigues, K. Lenaerts ir J.-C. Bonichot,

priima šį<TI><P><HT TYPE="BOLD">Sprendimą</HT></P></TI>1Pirmojo generalinio advokato pasiūlymas peržiūrėti pateiktas dėl 2010 m. gruodžio 16 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (apeliacinių skundų kolegija) sprendimo Komisija prieš Petrilli (T-143/09 P, dar nepaskelbtas Rink. VT), kuriuo šis teismas atmetė Europos Bendrijų Komisijos apeliacinį skundą dėl 2009 m. sausio 29 d. Europos Sąjungos Tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimo Petrilli prieš Komisiją (F-98/07, Rink. VT p. I-A-1-13 ir II-A-1-41).2Atrodo, kad sprendime, kurį siūloma peržiūrėti, nukrypstama nuo Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktikos, susijusios su Europos Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo viešosios tarnybos srityje sąlygomis, ypač su sąlyga, kad atitinkama institucija turi būti padariusi pakankamai rimtą Sąjungos teisės pažeidimą. Šiame sprendime Bendrasis Teismas, nukrypdamas nuo priešingos išvados, padarytos jo 2008 m. gruodžio 10 d. Sprendime Nardone prieš Komisiją (T-57/99, Rink. VT p. I-A-2-83 ir II-A-2-505), nusprendė, kad ši sąlyga tenkinama, kai atitinkama institucija padaro pažeidimą, nesant reikalo nagrinėti, ar šis pažeidimas yra akivaizdus ir rimtas šios institucijos diskrecijos ribų viršijimas.3Be to, nors Teisingumo Teismas jau yra nurodęs, kokios yra Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo bendrosios sąlygos (žr., be kita ko, 2000 m. liepos 4 d. Sprendimą Bergaderm ir Goupil prieš Komisiją, C-352/98 P, Rink. p. I-5291), jis dar nėra nusprendęs, ar ginčų viešosios tarnybos srityje specifika, kylanti iš SESV 270 straipsnio ir Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsnių, pateisina tai, kad šioje srityje Sąjungos deliktinė atsakomybė atsiranda esant specialioms sąlygoms.4Tokios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas atlikti siūlomą peržiūrėjimą. Pirma, Teisingumo Teismas vykstant peržiūrėjimo procesui neturi nuspręsti dėl Bendrojo Teismo praktikos, kurią šis formuoja priimdamas sprendimus kaip apeliacinis teismas, raidos pagrįstumo. Antra, vien to, kad Teisingumo Teismas dar nėra priėmęs sprendimo tam tikru teisės klausimu, nepakanka pateisinti peržiūrėjimą pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 62 straipsnį, nes nuo šiol tik Tarnautojų teismas ir Europos Sąjungos Bendrasis Teismas turi formuoti teismo praktiką viešosios tarnybos srityje, o vienintelė Teisingumo Teismo kompetencija yra užtikrinti, kad Bendrojo Teismo sprendimai nekeltų pavojaus Sąjungos teisės vienovei ir darnai.5Šiuo atveju išnagrinėjus minėtą Bendrojo Teismo sprendimą Komisija prieš Petrilli nenustatyta, kad egzistuoja toks didelis pavojus.Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (Procedūros reglamento 123b straipsnyje numatyta specialioji kolegija) nusprendžia:

Neperžiūrėti 2010 m. gruodžio 16 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimo Komisija prieš Petrilli (T-143/09 P).

Parašai.