EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2022 04 26
COM(2022) 180 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl Tarnybos nuostatų XI priedo ir 66a straipsnio taikymo
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl Tarnybos nuostatų XI priedo ir 66a straipsnio taikymo
1.Įvadas
Tarnybos nuostatų (TN) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. 1 , XI priedo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki 2022 m. kovo 31 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje atsižvelgiama į pagal šio priedo 2 straipsnį atliktą apžvalgą ir įvertinama, ar Sąjungos pareigūnų atlyginimų ir pensijų perkamosios galios pokyčiai atitinka valstybių narių centrinės valdžios sektoriuje dirbančių valstybės tarnautojų atlyginimų perkamosios galios pokyčius. Remdamasi šia ataskaita, Komisija prireikus pateikia pasiūlymą iš dalies pakeisti TN XI priedą ir 66a straipsnį remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 336 straipsniu.
Šia tarpine ataskaita įgyvendinama pirmiau minėta nuostata, t. y. įvertinama, kaip tenkinami ES institucijų įdarbinimo poreikiai, aprašomas atlyginimų ir pensijų atnaujinimo pagal TN XI priedą taisyklių (toliau – metodas) įgyvendinimo, taip pat solidarumo mokesčio taikymo pagal 66a straipsnį 2014–2021 m. procesas ir rezultatas.
2.ES institucijų įdarbinimo poreikiai
2.1.Teisės aktais nustatytas reikalavimas ištirti įdarbinimo poreikius
TN XI priedo 2 straipsnyje nustatyta, kad Komisija reguliariai tiria institucijų įdarbinimo poreikius.
Nors veiklos požiūriu įdarbinimo tikslas yra užpildyti laisvas darbo vietas ES institucijose, pagal TN 27 straipsnį ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 12 ir 82 straipsnius reikalaujama, viena vertus, kad pareigūnai ir darbuotojai atitiktų aukščiausius gebėjimų, našumo ir sąžiningumo standartus ir, kita vertus, kad jie būtų atrinkti iš kuo didesnės geografinės teritorijos ES valstybių narių piliečių.
2.2.Pastabos dėl įdarbinimo poreikių
Už pareigūnų, kurie sudaro didžiausią ES darbuotojų dalį, atranką atsakinga Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO). ES institucijos reguliariai praneša apie savo įdarbinimo poreikius EPSO, kuri parengia metinį konkursų vykdymo planą ir apibrėžia atrankos metodus bei procedūras, įskaitant kiekvieno konkurso vertinimo taisykles. Kartu su įdarbinimo metu atliekamais patikrinimais užtikrinama, kad visi įdarbinti darbuotojai atitiktų aukščiausius gebėjimų, našumo ir sąžiningumo standartus, kaip nustatyta TN 27 straipsnyje.
2.2.1.Paraiškų dalyvauti ES konkursuose skaičiaus mažėjimas
Palyginus ES institucijų su kalbomis nesusijusių tarnybų administratorių įdarbinimo poreikius (išreikštus ieškomų darbuotojų skaičiumi) su faktiniais konkursų rezultatais, iš 1 priedo matyti, kad daugeliu atvejų EPSO pavyko atrinkti reikiamą konkursą laimėjusių kandidatų skaičių.
Atsižvelgiant į tai, AD bendro pobūdžio konkursų dalyvių skaičius sumažėjo visose valstybių narių grupėse (2 priedas). Valstybėse narėse, kurios į ES įstojo iki 2004 m., paraiškų skaičius pradėjo mažėti po 2004 m. TN reformos, o valstybėse narėse, kurios į ES įstojo po 2004 m. – po 2014 m. TN reformos (3 priedas) 2 . Tai turėjo įtakos ES institucijų gebėjimui patenkinti savo įdarbinimo poreikius ir užtikrinti geografiniu požiūriu proporcingą įdarbinimą.
2.2.2.Komisijos įgyvendintas pragmatiškas sprendimas siekiant patenkinti konkrečius įdarbinimo poreikius
Siekdama patenkinti įdarbinimo poreikius, Komisija vis dažniau priima laikinuosius darbuotojus į nuolatines darbo vietas, kurias paprastai užima nuolatiniai pareigūnai. Komisijoje bendras jų skaičius (ne kalbos tarnybose) padidėjo nuo 461 (2013 m.) (iš jų 118 administratorių lygmens) iki 1672 (2020 m.) (iš jų 825 administratorių lygmens).
2.2.3.Geografiniu požiūriu neproporcingas įdarbinimas
Komisijai kilo sunkumų įdarbinti darbuotojus iš kuo didesnės geografinės teritorijos. 2018 m. ataskaitoje, priimtoje pagal TN 27 straipsnį 3 , Komisija visų pirma nurodė patrauklumo klausimą, nes, palyginti su kai kurių valstybių narių atitinkamų gyventojų skaičiumi, dalyvavimo ES konkursuose lygis yra žemas. Todėl EPSO konkursą laimėjusių kandidatų sąrašuose nepakankamai atstovaujama kai kurioms pilietybėms. 4 priede parodyta, kad nuo 2018 m. paraiškų dalyvauti ES konkursuose skaičius ir toliau buvo netolygus 4 , todėl įdarbinimo lygis geografiniu požiūriu buvo neproporcingas. Visų pirma, aiškiai nepakankamai atstovaujamų pilietybių jaunesniųjų administratorių grupėje skaičius padidėjo iki 13: Austrijos, Čekijos, Estijos, Vokietijos, Danijos, Suomijos, Kipro, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų, Lenkijos, Slovakijos ir Švedijos 5 .
2.3.ES institucijų patrauklumo ir įvairių makroekonominių bei socialinių ir ekonominių veiksnių, įskaitant atlyginimą, koreliacija
Toliau pateiktoje lentelėje pateikiama informacija apie kiekvienos valstybės narės dalyvavimo ES konkursuose lygį 2013–2019 m. laikotarpiu. Į analizę buvo įtrauktos visos valstybės narės, išskyrus Belgiją, pagal gyventojų skaičių mažiausias valstybes nares ir valstybes nares, kuriose dalyvavimo lygis patenka į 80–120 proc. intervalą, t. y. beveik prilygsta idealiam norimam dalyvavimui 6 . Konkrečiau, neįtrauktos šios valstybės narės:
-Belgija, nes pernelyg didelis Belgijos piliečių skaičius tarp EPSO kandidatų yra susijęs su Briuselio, kaip kelių ES institucijų būstinės, statusu 7 ,
-Kipras, Liuksemburgas ir Malta, nes, atsižvelgiant į jų mažą gyventojų skaičių, ES konkursuose dalyvaujančių kandidatų dalies, palyginti su šalies gyventojų skaičiumi, analizė nėra patikima statistiniu požiūriu, ir
-Vengrija, Slovakija ir Suomija, nes jų dalyvavimo lygis (palyginti su ES gyventojų procentine dalimi) septynerius metus yra 80–120 proc., taigi artimas siekiui.
Siekiant įvertinti veiksnius, turinčius įtakos dalyvavimo ES konkursuose lygiui kiekvienoje valstybėje narėje, būtina išnagrinėti ES institucijų patrauklumą visoje Europos Sąjungoje. Kadangi pasirinkimas teikti paraišką ES konkursui galiausiai tebėra asmeninis ir gali būti grindžiamas įvairiais veiksniais, Komisija įvertino, ar esama galimų tam tikrų makroekonominių ir socialinių bei ekonominių veiksnių ir valstybėse narėse pastebėtų dalyvavimo lygio tendencijų sąsajų (5–5.7 priedai). Visų pirma Komisija įvertino santykinį grynąjį darbo užmokestį valstybėse narėse (5.1 ir 5.2 priedai), nedarbo lygį (5.3 priedas), nacionalinę užimtumo padėtį (5.4 priedas), ES įvaizdį (5.5 priedas), asmenines finansines perspektyvas (5.6 priedas) ir EBPO geresnio gyvenimo indeksą (5.7 priedas).
Remdamasi šiais duomenimis, Komisija įvertino galimą mažo dalyvavimo ES konkursuose ir šių socialinių, ekonominių ir makroekonominių veiksnių koreliaciją. Būtų galima padaryti šias išvadas:
-ES piliečių dalyvavimas ES konkursuose yra pakankamai susijęs su grynuoju darbo užmokesčiu valstybėse narėse ir užimtumo perspektyvų suvokimu nacionaliniu lygmeniu,
-jei analizė atliekama tik tose valstybėse narėse, kuriose darbo užmokestis yra didžiausias ir mažiausias, dalyvavimo ES konkursuose lygis ir grynojo darbo užmokesčio lygis yra beveik visiškai susiję 8 . Tai ypač pasakytina apie Vokietiją, Prancūziją, Nyderlandus, Austriją, Daniją, Airiją, Švediją, Portugaliją, Slovėniją, Lietuvą, Rumuniją, Kroatiją, Latviją ir Bulgariją. Tačiau vidutinio darbo užmokesčio valstybių narių rezultatai yra labiau diferencijuoti, todėl reikia atsižvelgti į kitus socialinius ir ekonominius veiksnius,
-dalyvavimo ES konkursuose lygis labai susijęs su EBPO geresnio gyvenimo indeksu,
-dalyvavimo lygis yra beveik arba visiškai nesusijęs su nacionaliniu nedarbo lygiu, ES įvaizdžiu tarp piliečių ir suvokimu, kad ateinančiais metais gerės finansinė padėtis.
3.Tarnybos nuostatų 65 straipsnio įgyvendinimas
3.1.Panašumo principas
Perkamosios galios raidos panašumo principas reiškia, kad ES darbuotojų perkamoji galia atitinka valstybių narių centrinės valdžios sektoriuje dirbančių valstybės tarnautojų vidutinės perkamosios galios pokyčius, t. y. didėja arba mažėja. Vertinant panašumo principo įgyvendinimą stebimu laikotarpiu, gali būti dar aiškiau nustatyti su ES institucijų įdarbinimo poreikiais susiję sunkumai.
Pagal TN 65 straipsnio 1 dalį atlyginimų ir pensijų atnaujinimas atitinka toliau pateiktų rodiklių metinę raidą laikotarpiu nuo ankstesnių metų liepos 1 d. iki einamųjų metų liepos 1 d. 9 :
-centrinės valdžios sektoriuje dirbančių valstybės tarnautojų tikrojo darbo užmokesčio, vertinant pagal 10 valstybių narių, sudarančių bent 75 proc. ES bendrojo vidaus produkto (ES BVP), imtį 10 . Kiekvienos tos valstybės narės metinis tikrojo darbo užmokesčio kitimas apskaičiuojamas neatsižvelgiant į infliaciją ir vadinamas specifiniu rodikliu. Bendrasis specifinis rodiklis yra visų specifinių rodiklių vidurkis, įvertintas pagal kiekvienos valstybės narės atitinkamą BVP;
-metinės infliacijos Briuselyje ir Liuksemburge (proporcingai pagal ES darbuotojų kiekviename iš tų miestų dalį). Šis elementas vadinamas jungtiniu indeksu.
Atnaujinimo vertei apskaičiuoti bendrasis specifinis rodiklis padauginamas iš jungtinio indekso. Atnaujinimo vertė išreiškiama procentiniu dydžiu, nuo liepos 1 d. vienodai taikomu visų ES darbuotojų atlyginimams ir pensijoms grynąja verte 11 .
Šiomis aplinkybėmis svarbu paminėti, kad taikant metodą negalimas dvigubas infliacijos skaičiavimas, bet užtikrinama panaši ES darbuotojų ir valstybių narių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio raida, neatsižvelgiant į infliaciją. Taigi, bendrasis specifinis rodiklis, neatsižvelgiant į infliaciją, pirmiausia apskaičiuojamas pagal 10 valstybių narių imtį ir tik antrajame etape sudedamas su jungtiniu indeksu. Išsamios informacijos apie bendrojo specifinio rodiklio ir jungtinio rodiklio raidą pateikta 3 dalyje.
3.2.Specifiniai rodikliai
Šiame skyriuje nagrinėjama, ar valstybių narių imtis, kuri šiuo metu naudojama apskaičiuojant bendrąjį specifinį rodiklį, tinkamai atspindi tikruosius visų valstybių narių valstybės tarnautojų perkamosios galios pokyčius ir ar dėl bendrų ir konkrečių šiam metodui būdingų panašumo principo išimčių labai sumažėjo ES valstybės tarnautojų perkamoji galia.
3.2.1.Pagal 2013 m. metodą nustatyto bendrojo specifinio rodiklio apskaičiavimas
Pagal 2013 m. patvirtintą metodą nuo 2015 m. liepos 1 d. bendrasis specifinis rodiklis skaičiuojamas pagal vienuolikos referencinių valstybių narių imtį (atsižvelgiant į BVP): Belgijos, Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Austrijos, Lenkijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė nebelaikoma ES valstybe nare, todėl nuo tos dienos ji nėra įtraukta į imtį apskaičiuojant bendrąjį specifinį rodiklį. Iš 6 priedo matyti, kad Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, imtis vis dar atitinka TN XI priedo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą 75 proc. ribą, todėl jos keisti nereikia. Įgyvendindamas sutartą tarpinstitucinį požiūrį dėl nuorodų į Jungtinę Karalystę ES teisės aktuose, XI priedo 1 straipsnio 4 dalies tikslais Eurostatas dabar naudoja imtį, sudarytą iš pirmiau minėtų 10 likusių valstybių narių.
Į taikytiną imtį įtrauktų valstybių narių metiniai ir suvestiniai duomenys
7 priede pateikti į taikytiną imtį įtrauktų vienuolikos valstybių narių specifinių rodiklių chronologiniai duomenys nuo 2015 m. liepos 1 d., kartu pateikiant laikotarpio paprasto aritmetinio vidurkio vertę. 8 priede pateikti tie patys duomenys, išreikšti kaupiamuoju indeksu (2014 m. = 100).
Bendrasis specifinis taikytinos imties rodiklis
Bendras apskaičiuoto bendrojo specifinio rodiklio ir nuo 2015 m. liepos 1 d. taikomo bendrojo specifinio rodiklio poveikis nurodytas 9 priede. Apskaičiuotas bendrasis specifinis rodiklis atitinka į imtį įtrauktų valstybių narių valstybės tarnautojų perkamosios galios raidą tuo laikotarpiu (atsižvelgiant į BVP, išreikštą perkamosios galios standartais). Pagal panašumo principą (žr. 3.1 dalį) ES darbuotojų perkamoji galia kito taip pat kaip ir imtis, išskyrus nuo 2020 m. liepos 1 d. dėl išlygos dėl išimtinių atvejų įgyvendinimo (žr. 3.2.4 dalį).
10 priede pateikti bendrojo specifinio rodiklio chronologiniai duomenys nuo 2015 m. liepos 1 d., kartu pateikiant jungtinį indeksą ir atitinkamą metinį ES darbuotojams taikomą atnaujinimą. Taikomas bendrasis specifinis rodiklis, apskaičiuotas kaip paprastas septynerių metų laikotarpio vidurkis, yra 100,6, o nuo 2014 m. liepos mėn. taikyto bendrojo specifinio rodiklio kaupiamasis poveikis (2014 m. = 100) yra 103,4.
3.2.2.Pagal ankstesnius metodus nustatytas bendrasis specifinis rodiklis
Teisėkūros institucijos ne visada laikėsi požiūrio, kad apskaičiuojant bendrąjį specifinį rodiklį reikia remtis 10 valstybių narių imtimi. Iki 2004 m. bendrasis specifinis rodiklis buvo apskaičiuojamas remiantis visų valstybių narių statistiniais duomenimis (pvz., 2003 m. – 15 valstybių narių), o 2004–2012 m. laikotarpiu buvo naudojama aštuonių referencinių valstybių narių imtis.
Teisėkūros institucijos sprendimas taikyti naująjį metodą buvo pagrįstas retrospektyvine duomenų analize, iš kurios buvo matyti, kad tos imties pokyčiai tiksliai atspindės vidutinę raidą visose valstybėse narėse. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, jog vėlesne analize buvo nustatyta, kad po 2004 m. atrinktos imties valstybių faktinė perkamosios galios raida buvo lėtesnė nei visų valstybių narių vidurkio. 2013 m. teisėkūros institucijos paliko galioti valstybių narių imties principą, bet valstybių narių skaičių padidino nuo 8 iki 11.
Siekiant įvykdyti teisės aktais nustatytą reikalavimą analizuoti, ar Sąjungos pareigūnų perkamosios galios raida atitiko visų valstybių narių centrinės valdžios sektoriuje dirbančių valstybės tarnautojų perkamosios galios pokyčius, šiame skyriuje pateikiamas bendrojo specifinio rodiklio raidos modeliavimas tuo atveju, jei 2015–2021 m. būtų naudojama aštuonių ES valstybių narių imtis arba nebūtų naudojama jokia imtis.
Jeigu būtų remiamasi aštuonių valstybių narių imtimi 12 , paprastas metinio bendrojo specifinio rodiklio vidurkis 2015–2021 m. būtų 100,4, o kaupiamasis poveikis (2014 m. = 100) – 102,5. Jeigu būtų remiamasi visų valstybių narių imtimi, paprastas metinio bendrojo specifinio rodiklio vidurkis 2015–2021 m. būtų 101,1, o kaupiamasis poveikis (2014 m. = 100) – 106,5.
Šios ataskaitos 11 priede palyginama bendrojo specifinio rodiklio, apskaičiuoto remiantis pirmiau minėtomis alternatyviomis imtimis, raida. Iš šių duomenų matyti, kad po to, kai 2013 m. teisėkūros institucija nustatė valstybių narių imtį, ES darbuotojų perkamoji galia pasiekė tik pusę valstybių narių centrinės valdžios sektoriuje dirbančių valstybės tarnautojų atlyginimų perkamosios galios pokyčių, todėl galėjo sumažėti suvokiamas ES, kaip darbdavės, patrauklumas.
3.2.3.Specifinis rodiklis: tendencijos pavienėse valstybėse narėse
Su specifiniais rodikliais valstybėse narėse susiję skaičiavimai ir skaičiai yra pagrįsti valstybių narių atsakingų statistikos institucijų pateiktais ir patvirtintais duomenimis. Tuo tikslu buvo parengtas ir vėliau atnaujinamas metinis atlyginimų klausimynas. Be to, siekiant didinti skaidrumo lygį, viešai skelbiami konkrečioms šalims skirti metodikos vadovai ir vertinimo ataskaitos 13 .
12 priede apibendrinti turimi kiekvienos valstybės narės 2015–2021 m. laikotarpio duomenys, kartu pateikiant paprasto aritmetinio to laikotarpio vidurkio vertę. 13 priede pateikti tie patys duomenys, išreikšti kaupiamuoju indeksu (2014 m. = 100). Kalbant apie į imtį įtrauktas valstybes nares, didžiausias grynasis padidėjimas nuo 2015 m. nustatytas Lenkijoje (121), Vokietijoje (109,8), Austrijoje (109,6) ir Nyderlanduose (109). Šiek tiek padidėjo Liuksemburge (101,6) ir Belgijoje (101,8), o imtyje tik Prancūzijos centrinės valdžios sektoriuje dirbančių valstybės tarnautojų grynoji perkamoji galia sumažėjo (97,9).
Kadangi ES darbuotojų atlyginimų raida apskaičiuojama remiantis atrinktų valstybių narių svertiniu vidurkiu ir, kaip išsamiai aprašyta 3.2.1 dalyje, per tą patį laikotarpį, ES darbuotojų atlyginimai padidėjo 103,4.
Kalbant apie į imtį neįtrauktas valstybes nares, didžiausias grynasis atlyginimų padidėjimas nustatytas Slovakijoje (186,4), Čekijoje (167,1), Bulgarijoje (156,3) ir Rumunijoje (148,1). 14 priede parodyta, kad daugumos į imtį įtrauktų valstybių narių, kurių dalyvavimo EPSO organizuojamuose ES konkursuose lygis yra žemas, kaip parodyta 2 dalyje, specifiniai rodikliai buvo gerokai didesni už bendrąjį specifinį rodiklį, kuriuo remiantis buvo atnaujinti ES darbuotojų atlyginimai. Kitaip tariant, santykinis ES perkamosios galios patrauklumas šioms šalims sumažėjo.
3.2.4.Bendroji nukrypti nuo panašumo principo leidžianti nuostata: nuosaikumo nuostatos ir išlygos dėl išimtinių atvejų taikymas
Nukrypstant nuo perkamosios galios raidos panašumo principo, nuosaikumo nuostata riboja didelį perkamosios galios padidėjimą ir sumažėjimą tam tikrais metais. Jeigu apskaičiuotas perkamosios galios padidėjimas (bendrasis specifinis rodiklis) viršija 2 proc. arba jeigu perkamoji galia sumažėja daugiau nei 2 proc., ES darbuotojų perkamosios galios pokytis ribojamas ir negali būti didesnis nei 2 proc. Perkamosios galios padidėjimo arba sumažėjimo dalis, viršijanti 2 proc., taikoma po devynių mėnesių, t. y. nuo kitų metų balandžio 1 d.
Antroji bendroji nukrypti leidžianti nuostata yra išlyga dėl išimtinių atvejų, kuria ribojamas ES darbuotojų perkamosios galios didėjimas esant ES ekonomikos nuosmukiui. Jei prognozuojama, kad ES BVP realiąja verte mažės, o perkamoji galia, vertinant pagal bendrąjį specifinį rodiklį, didės, atsižvelgiant į tiek, kiek sumažės BVP realiąja verte, dalis perkamosios galios padidėjimo atidedama. Jeigu ES BVP realiąja verte sumažėja daugiau nei 3 proc., perkamosios galios padidėjimo taikant metodą dalis sumokama, kai ES ekonomika atsigauna, t. y. kai ES BVP pasiekia iki nuosmukio buvusį lygį (atsigavimo sąlyga). Jeigu Komisijos pateikti galutiniai ES BVP realiąja verte duomenys nuo prognozuotų duomenų skiriasi tiek, kad tuo padarytas poveikis išlygos dėl išimtinių atvejų taikymui, atliekamos būtinos pataisos, įskaitant teigiamą arba neigiamą koregavimą atgaline data 14 .
Nuosaikumo nuostata: 2015–2021 m. Eurostatas tinkamai patikrino atnaujinimų duomenis pagal TN XI priedo 10 ir 11 straipsniuose nustatytus nuosaikumo nuostatos ir išlygos dėl išimtinių atvejų kriterijus. Bendrasis specifinis rodiklis viršijo teisės aktais nustatytą ± 2 proc. ribą tik 2020 m., kai įvertintas bendrasis specifinis rodiklis (+ 2,5 %) viršijo ribą, reikalingą nuosaikumo nuostatai taikyti. Atsižvelgiant į tai, kad tais pačiais metais (2020 m.) tuo pat metu buvo taikoma išlyga dėl išimtinių atvejų, ir vadovaujantis TN XI priedo 10 straipsniu, nuosaikumo nuostata nebuvo taikoma.
Išlyga dėl išimtinių atvejų: rengiant kiekvieną metinę Eurostato ataskaitą turima metinė ES BVP augimo prognozė buvo teigiama, išskyrus 2020 m., kai dėl COVID-19 pandemijos prognozuojama realioji Sąjungos BVP raida buvo neigiama (–7,4 %) 15 . Todėl 2020 m. buvo taikoma TN XI priedo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta išlyga dėl išimtinių atvejų. Kadangi Sąjungos BVP sumažėjo daugiau nei 3 proc., atlyginimų ir pensijų atnaujinimo vertei apskaičiuoti nebuvo naudojamas bendrasis specifinis rodiklis. Taigi, pagal TN XI priedo 10 straipsnį ir 11 straipsnio 4 dalį apskaičiuojant būsimą atnaujinimą bus remiamasi visu bendruoju specifiniu rodikliu, į kurį būtų atsižvelgta 2020 m. metiniame atnaujinime (+ 2,5 proc.), kai Sąjungos BVP realiąja verte kaupiamasis padidėjimas taps teigiamas.
Teisės aktais nustatytų bendrųjų nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo panašumo principo, o konkrečiau – išlygos dėl išimtinių atvejų, įgyvendinimas 2020 m. buvo užtikrinamas griežtai, sudarant sąlygas apriboti metinį atnaujinimą pagal metodą ekonomikos nuosmukio laikotarpiu ir taip sutaupyti ES biudžeto lėšų. Kita vertus, šis išlygos dėl išimtinių atvejų taikymas turėjo įtakos panašiai ES valstybės tarnautojų perkamosios galios raidai, nes per tą patį laikotarpį į imtį įtrauktų valstybių narių valdžios sektoriuje dirbantys valstybės tarnautojai veiksmingai pasinaudojo vidutiniškai 2,5 proc. didesne perkamąja galia, todėl nuo 2020 m. sumažėjo ES patrauklumas.
Be to, 2020 m. metinis atnaujinimas atskleidė automatinio nuosaikumo sąlygos, kuri taip pat buvo nustatyta 2014 m., veiksmingumą. Jei išlyga dėl išimtinių atvejų nebūtų pradėta taikyti tuo pat metu, nuosaikumo nuostata automatiškai ribotų bendrojo specifinio rodiklio padidėjimą iki 2021 m. balandžio mėn.
Apskritai galima daryti išvadą, kad automatinis metodas (t. y. atlyginimų atnaujinimas pagal statistinius duomenis, kuris daro poveikį remiantis TN, neatsižvelgiant į jokį kitą teisės aktą) nuo 2014 m. veikė gerai. Automatinis metodas atitiko paskirtį ir leido atsižvelgti į ekonomines aplinkybes bei perkamosios galios pokyčius, kartu gerokai sumažinant administracinę naštą, palyginti su metinėmis priemonėmis pagal įprastą teisėkūros procedūrą, kuri buvo taikoma iki 2014 m.
3.2.5.Konkreti nukrypti nuo bendrojo panašumo principo leidžianti nuostata
Siekiant atsižvelgti į tuo metu Sąjungoje susiklosčiusias itin sudėtingas ekonomines ir socialines aplinkybes, vykdant 2014 m. reformą taip pat nuspręsta, kad 2013 ir 2014 m. bus sustabdytas visų Sąjungos institucijų, kitų įstaigų ir agentūrų darbuotojų atlyginimų ir pensijų atnaujinimas taikant metodą, o galimą naudą Europos Sąjungos pareigūnams ir kitiems tarnautojams, gaunamą taikant metodą, atsvertų nuo 2014 m. sausio 1 d. vėl pradėtas taikyti didesnis solidarumo mokestis, išskaičiuojamas iš ES darbuotojų atlyginimų.
3.2.5.1.Darbo užmokesčio atnaujinimo sustabdymas dvejiems metams (2013–2014 m.)
Vykdydama 2013 m. TN reformą, Europos Vadovų Taryba paragino dvejiems metams sustabdyti visų Sąjungos institucijų darbuotojų atlyginimų ir pensijų koregavimą taikant metodą. Taigi, remiantis aiškiu TN tekstu, 2013 ir 2014 m. atlyginimai ir pensijos nebuvo atnaujinami 16 . Europos Audito Rūmų duomenimis, 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje dėl šio dvejų metų įšaldymo sutaupyta 1,5 mlrd. EUR 17 .
Nors sustabdžius atnaujinimą panašumo principas 2013–2014 m. laikotarpiu netaikytas, korekcinių koeficientų atnaujinimas buvo tęsiamas siekiant užtikrinti vienodą perkamąją galią įvairiose darbo vietose.
3.2.5.2.ES solidarumo mokesčio poveikis
Solidarumo mokestis yra atskaitymas iš ES darbuotojų atlyginimo, kuris nuo 2014 m. sausio 1 d. vėl nustatytas taikant padidintą tarifą. Solidarumo mokesčio tarifas, taikomas TN 66a straipsnio 3 dalyje apibrėžtai bazei, yra 6 proc. Nuo AD 15 lygio 2 pakopos pareigūnams taikomas 7 proc. tarifas. 2022 m. biudžeto projekte 18 nustatyta, kad pajamos iš solidarumo mokesčio turėtų siekti 106 mln. EUR. 15 priede parodyta šių pajamų raida nuo 2012 m.
3.2.5.3.Konkrečių nukrypti nuo panašumo principo leidžiančių nuostatų vertinimas
Dėl šių konkrečių nukrypti leidžiančių nuostatų ES darbuotojai patyrė didelių faktinės perkamosios galios nuostolių. ES darbuotojai neteko apie 10,3 proc. savo perkamosios galios, daugiausia dėl suminio 2004 ir 2013 m. TN reformų poveikio, darbo užmokesčio koregavimų sumažinimo ir išlygos dėl išimtinių atvejų įgyvendinimo 2020 m. Per tą patį laikotarpį valstybių narių centrinės valdžios sektoriuje dirbančių valstybės tarnautojų perkamoji galia padidėjo vidutiniškai 0,9 proc. 19
3.3.Jungtinis indeksas
Jungtiniu indeksu vertinami ES darbuotojų pragyvenimo išlaidų Belgijoje ir Liuksemburge pokyčiai pagal darbuotojų pasiskirstymą tose dviejose valstybėse narėse, atsižvelgiant į Belgijai taikomą suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) ir Liuksemburgui taikomą vartotojų kainų indeksą (VKI), kaip nustatyta TN XI priedo 1 straipsnyje. Dėl specifinių vartojimo koeficientų, naudojamų apskaičiuojant jungtinį indeksą 20 , tam tikrais metais gali būti skirtumų tarp jo raidos ir Belgijai taikomo SVKI bei Liuksemburgui taikomo VKI raidos struktūros 21 .
16 priede pateikti jungtinio indekso chronologiniai duomenys (metinis padidėjimas nuo birželio iki birželio mėn., palyginti su praėjusiais metais), ir pateikiami Belgijai taikomo SVKI bei Liuksemburgui taikomo VKI duomenys. 2015–2021 m. vidutinis jungtinis indeksas yra 101,4. Viso laikotarpio iki 2021 m. birželio mėn. (bazinis 2014 m. birželio mėn. = 100) kaupiamasis indeksas yra 110,6. Palyginimui, vidutinis Belgijai taikomas SVKI per tą laikotarpį buvo 101,6, o to laikotarpio bendras kaupiamasis indeksas – 111,4. Vidutinis Liuksemburgui taikomas VKI per tą laikotarpį buvo 101,2, o to laikotarpio bendras kaupiamasis indeksas – 108,8.
2014 m. atlikus TN reformą ir nustačius jungtinį indeksą, atnaujinimo dalis, atitinkanti Briuselyje ir Liuksemburge apskaičiuotą infliaciją, leido užtikrinti ES darbuotojams mokamų koregavimų ir Briuselyje bei Liuksemburge apskaičiuotos infliacijos derėjimą. 17 priede parodyta, kad tuo atveju, jei tarptautinis Briuselio indeksas ir toliau būtų naudojamas kaip atlyginimų atnaujinimo pagrindas, kaip buvo taikant ankstesnį metodą, per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuota bendra infliacija būtų beveik tokia pati, kaip ir apskaičiuota remiantis jungtiniu indeksu 22 . Taikant jungtinį indeksą, bendras kaupiamasis indeksas yra mažesnis už Belgijai taikomą SVKI ir didesnis už Liuksemburgui taikomą VKI.
4.Tarnybos nuostatų 64 straipsnio įgyvendinimas
4.1.Vienodos ES darbuotojų perkamosios galios principas. Korekciniai koeficientai
Taikant korekcinį koeficientą, praktiškai taikomas bendrasis vienodo požiūrio principas, ir šiuo konkrečiu atveju tai atitinka ES institucijų, įstaigų ir agentūrų visų darbuotojų vienodos perkamosios galios principą, neatsižvelgiant į jų darbo vietą. Nors visiems ES darbuotojams taikomos tos pačios darbo užmokesčio lentelės ir baziniai dydžiai, darbuotojams, kurių darbo vieta yra ne Briuselis ir ne Liuksemburgas, yra taikomi korekciniai koeficientai, kad jie finansiškai nenukentėtų dėl darbo vietoje didesnių pragyvenimo išlaidų arba nepasipelnytų iš to, kad pragyvenimo išlaidos yra mažesnės 23 .
Taigi korekcinis koeficientas taikomas kaip procentinis darbo užmokesčio koregavimas, siekiant kompensuoti pragyvenimo išlaidų kiekvienoje darbo vietoje skirtumą (teigiamą arba neigiamą). Korekcinis koeficientas taikomas pagal šią formulę:
Darbo užmokestis darbo vietoje
(eurais euro zonos valstybėse)
Korekcinis koeficientas
(= ekonominis paritetas / valiutos kursas)
Darbo užmokestis Briuselyje
(eurais)
=
X
X
Valiutos kursas
(= 1 euro zonos valstybėms)
Korekciniai koeficientai atnaujinami bent kartą per metus ir įsigalioja liepos 1 d. 24
Korekcinių koeficientų apskaičiavimo metodiką nustato ir reguliariai tobulina Eurostatas, bendradarbiaudamas su nacionalinėmis statistikos institucijomis. Kalbant apie nagrinėjamą laikotarpį, verta paminėti šiuos pokyčius:
-labiau išplėtotos sveikatos priežiūros ir švietimo išlaidų palyginimo metodikos, kurioje atsižvelgiama į mokamas mokyklas visose valstybėse narėse, įgyvendinimas,
-duomenų rinkimo darbas buvo pritaikytas atsižvelgiant į „Brexit’ą“ ir COVID-19 pandemijos padarinius,
-vis daugiau organizacijų yra pasirengusios bendradarbiauti su Eurostatu 25 ir įvairiais tikslais naudoti Eurostato paskelbtus duomenis.
18 priede pateiktos atskirų ES darbo vietų 2013–2021 m. korekcinių koeficientų vertės 26 . Iš šios lentelės matyti, kad įvairioms vietoms taikomų korekcinių koeficientų tendencijos laikui bėgant skyrėsi. Per šį laikotarpį 15-oje vietų jie sumažėjo, o 16-oje vietų – padidėjo.
Įsigaliojus iš dalies pakeistam TN XI priedui, pagal Tarnybos nuostatų 9 straipsnį galioja nauja korekcinių koeficientų už sostinės ribų nustatymo arba panaikinimo procedūra 27 . Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, Jungtinėje Karalystėje taikytinas korekcinis koeficientas apskaičiuojamas pagal trečiosioms šalims nuo 2020 m. vasario 1 d. taikomą metodiką 28 .
4.2.Problemos, su kuriomis susiduria Komisija dėl korekcinių koeficientų sistemos
4.2.1.Vyrauja nuomonė, kad korekciniai koeficientai turi neigiamą poveikį ES darbuotojų perkamajai galiai ir ES viešosios tarnybos patrauklumui
Kaip nurodyta 2018 m. Komisijos tarpinėje XI priedo įgyvendinimo ataskaitoje 29 , korekciniai koeficientai dažnai klaidingai suvokiami kaip ES darbuotojų perkamosios galios mažėjimo veiksnys. Suinteresuotieji subjektai, įskaitant darbuotojus, darbuotojų atstovus, priimančiųjų valstybių atstovus, dažnai teiraujasi Komisijos tarnybų apie korekcinių koeficientų vaidmenį ir jų apskaičiavimo metodiką. Šis klausimas visų pirma kyla tais atvejais, kai darbuotojų darbo vietai turi būti taikomas mažesnis nei 100 korekcinis koeficientas, ypač tada, kai, taikant šį specifinį koeficientą, atnaujinimo rezultatas būna sumažėjusios sumos 30 .
Vienintelis korekcinių koeficientų tikslas yra nuolat išsaugoti skirtingose valstybėse narėse ir Briuselyje dirbančių darbuotojų perkamosios galios lygiavertiškumą. Jais anaiptol nesiekiama, kad perkamoji galia išliktų konkretaus dydžio. Taigi, nuo 2004 m. sumažėjus Briuselio darbuotojų perkamajai galiai (3.2.5 dalis), darbuotojų perkamoji galia visose darbo vietose sumažėjo tokia pačia proporcija. Taigi korekciniai koeficientai yra tik priemonė, per kurią koregavimas atliekamas už Briuselio ir Liuksemburgo ribų esančiose vietose.
Kita problema – pirmiau paminėta nuomonė apie korekcinius koeficientus, susijusi su ES valstybės tarnybos patrauklumu keliose valstybėse narėse. Šiuo atžvilgiu kelios ES agentūros, esančios valstybėse narėse, kuriose taikomas mažesnis nei 100 korekcinis koeficientas, pranešė Komisijai apie akivaizdžiai neigiamą poveikį jų gebėjimui įdarbinti ir išlaikyti aukštos kvalifikacijos ir geografiniu požiūriu subalansuotą personalą. Panašiai agentūros, įsikūrusios valstybėse narėse, kuriose taikomi aukšti korekciniai koeficientai, taip pat pranešė apie panašius sunkumus, atkreipdamos dėmesį į tai, kad daugelyje darbo vietų sumažėjo ES darbuotojų grynoji perkamoji galia, nepriklausomai nuo taikomo korekcinio koeficiento.
Šiomis aplinkybėmis Komisija, kaskart atnaujindama korekcinius koeficientus, užtikrina, kad kitoms institucijoms būtų teikiama išsami informacija apie atnaujinimo aplinkybes, ir pateikia išsamius įvairių korekcinių koeficientų svyravimo ir darbuotojų perkamosios galios pokyčių paaiškinimus.
4.2.2.Neatsižvelgiama į išlaidas, patiriamas už darbo vietos ribų
Remiantis TN, Eurostatas ir nacionaliniai statistikos institutai yra atsakingi už statistinės metodikos, taikomos korekciniams koeficientams apskaičiuoti, nustatymą ir jos įgyvendinimą. Dabartinė metodika, kurią Eurostatas parengė bendradarbiaudamas su nacionaliniais statistikos institutais, grindžiama prielaida, kad visos darbuotojo išlaidos patiriamos darbo vietoje. Šis metodas analizuojamas, nes bendro darbuotojų vartojimo modeliai taip pat apima išlaidas už darbo vietos ribų (ne vietos išlaidas).
Šiuo atžvilgiu Eurostatas ir nacionaliniai statistikos institutai susitarė, kad reikia atnaujinti šeimos biudžeto tyrimus, kad būtų galima kiekybiškai įvertinti ne vietos išlaidų poveikį išorės ES darbuotojų vartojimui. Tuo remdamiesi Komisijos ir valstybių narių statistikos specialistai aptarė eksperimentų rezultatus. Visų pirma Eurostatas pradėjo nagrinėti galimybę geriau atspindėti darbuotojų išlaidų modelius, įtraukiant išlaidas, patiriamas už darbo vietos ribų. 19 priede pateikiami šio preliminaraus darbo rezultatai, visų pirma išlyginimo poveikis, atsirandantis dėl to, kad į ES darbuotojų vartojimo modelius įtraukiamos ne vietos išlaidos.
Kalbant apie ES darbuotojų vartojimo modelius, korekcinių koeficientų sistemoje daugiausia dėmesio skiriama dvišaliam Briuselio ir darbo vietos palyginimui, tačiau būtų galima numatyti, kad pagal šią sistemą taip pat bus atsižvelgiama į ne vietos išlaidas. Tikimasi, kad dabartinis Eurostato eksperimentinis darbas, susijęs su ne vietos išlaidomis, artimiausiais metais bus subrandintas kaip statistinis rodiklis ir iš jo gali būti išrutuliota taikytina statistinė metodika, kol statistikos specialistai darbo grupėje susitars dėl TN 64 ir 65 straipsnių. Tačiau nedaug šių pakeitimų galėtų būti įgyvendinti pagal dabartinę teisės aktų sistemą.
4.2.3.Pragyvenimo išlaidos Liuksemburge
Per paskutinę 2014 m. TN reformą teisėkūros institucijos išlaikė nusistovėjusį teisėkūros sprendimą, kad Briuselyje ir Liuksemburge dirbančių darbuotojų atlyginimams nebūtų taikomas joks korekcinis koeficientas, atsižvelgiant į ypatingą orientacinį tų įdarbinimo vietų, kaip daugumos institucijų pagrindinių ir pradinių būstinių, vaidmenį. Kartu teisėkūros institucijos nusprendė tinkamai atsižvelgti į infliaciją Liuksemburge ir sukūrė jungtinį indeksą.
Suinteresuotieji subjektai ir tam tikri darbuotojų atstovai nuogąstauja dėl to, kad Liuksemburge nėra korekcinio koeficiento pagal TN. Šiuo atžvilgiu, atsižvelgdama į savo tarpinę ataskaitą dėl XI priedo 31 , Komisija pavedė atlikti tyrimą dėl pragyvenimo išlaidų Liuksemburge, kad įvertintų, ar TN nustatytas teisėkūros sprendimas ir toliau atitinka paskirtį. Komisija sudarė sutartį su AIRINC, kad ji atliktų tyrimą.
AIRINC duomenimis, 2019 m. apgyvendinimas Liuksemburgo mieste kainavo maždaug 53 proc. daugiau nei Briuselyje. Nuoma buvo pagrindinė Liuksemburge dirbančių ir gyvenančių darbuotojų perkamosios galios mažėjimo, palyginti su Briuselyje dirbančiais ir gyvenančiais darbuotojais, priežastis.
Tačiau AIRNC padarė išvadą, kad Liuksemburgas yra išskirtinėje padėtyje, nes jame tūkstančiai Europos institucijų darbuotojų gyvena pasienio regionuose, kur pragyvenimo išlaidos yra gerokai mažesnės nei Briuselyje. Vis dėlto šie darbuotojai ir toliau gyvena ne didesniu atstumu, nei tas, kuris suderinamas su tinkamu jų pareigų vykdymu 32 . Dėl šios Liuksemburgo geografinės ypatybės, nustačius korekcinį koeficientą, apskaičiuotą remiantis Liuksemburge pastebėtomis išlaidomis, gali būti nevisiškai atsižvelgta į Liuksemburgo, kaip ES darbo vietos, ypatumus 33 .
Be to, iš 80 pozicijų, kurias Eurostatas naudoja darbo vietų skirtumams palyginti, būstas yra pagrindinė išlaidų kategorija, kurioje pragyvenimo išlaidos Liuksemburge yra akivaizdžiai didesnės nei Briuselyje 34 .
Be to, kai kurie darbuotojai galėjo įsigyti būstą tuo metu, kai būsto išlaidos Liuksemburge buvo mažesnės arba panašios, palyginti su Briuseliu, ir galėjo susidurti su turto kainų svyravimais, dėl kurių jie skiriasi nuo naujai atvykstančių ir (arba) esamų darbuotojų, kurie nekilnojamojo turto anksčiau neturėjo 35 .
Todėl manoma, kad šiame etape nustačius korekcinį koeficientą vienoda ES darbuotojų perkamoji galia nebūtų užtikrinta. Be to, korekcinio koeficiento nustatymas remiantis skirtingu tik vieno komponento kainų lygiu ir (arba) tendencija gali lemti nestabilumą, jei to atskiro komponento kainų lygis ir (arba) tendencija ateityje nebesiskirs.
Šiuo atžvilgiu Komisija kartu su kitomis susijusiomis institucijomis vertina priemones, leidžiančias veiksmingai spręsti didelių būsto išlaidų, kurias patiria kai kurie Liuksemburge gyvenantys darbuotojai, problemą. Tokiomis priemonėmis būtų galima atsižvelgti į Liuksemburgo ypatumus, visų pirma į ES darbuotojų, paskirtų dirbti Liuksemburge, tačiau gyvenančių kaimyninėse šalyse, padėtį.
ES institucijų administracijų atstovų darbo grupė su Liuksemburge dirbančiais darbuotojais šiuo metu svarsto galimybes spręsti problemas, su kuriomis susiduria pažeidžiamiausi darbuotojai, paskirti dirbti Liuksemburge ir ten gyvenantys 36 .
Kartu Komisija nagrinėja metodinius pokyčius, susijusius su ne vietos išlaidomis, kurios galėtų būti papildomas veiksnys svarstant korekcinio koeficiento nustatymą Liuksemburge.
Nagrinėjant galimybę numatyti kokius nors dabartinės teisinės sistemos pokyčius, kuriais būtų siekiama ES darbuotojų perkamosios galios lygiavertiškumo, reikėtų įvertinti tikslinės socialinės priemonės poveikį Liuksemburgo, kaip darbo vietos, patrauklumui ir atlikti su ne vietos išlaidomis susijusį statistikos darbą.
5.Išvados
TN XI priedo 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad metodas ir TN 66a straipsnis toliau taikomi po 2023 m., kol Europos Parlamentas ir Taryba nepriėmė reglamento remdamiesi Komisijos pasiūlymu.
Komisija pastebėjo, kad nuo 2014 m. kandidatų susidomėjimas EPSO bendro profilio konkursais yra nevienodas ir dėl to atsirado geografinis Komisijos darbuotojų disbalansas. Per tą patį laikotarpį ES darbuotojų atlyginimų raida (+ 3,4) tesiekė pusę valstybių narių centrinės valdžios sektoriuje dirbančių valstybės tarnautojų atlyginimų perkamosios galios pokyčio (+ 6,5).
Kartu TN XI priede numatytas automatinis metodas:
-leido pamiršti praeityje žinomas tarpinstitucines įtampas ir teismo bylas ir sykiu buvo nuolat tikrinamas Europos Parlamente ir Taryboje remiantis Komisijos teikiamomis metinėmis ataskaitomis;
-pasirodė esąs efektyvus, be kita ko, 2020 m., kai dėl automatinio išlygos dėl išimtinių atvejų įgyvendinimo ekonomikos nuosmukio laikotarpiu buvo apribotas darbo užmokesčio didėjimas ir tai padėjo sutaupyti ES biudžeto lėšų;
-lėmė nuosaikesnį darbo užmokesčių didinimą ir nuo 2015 m. apsaugojo ES darbuotojus nuo tolesnio perkamosios galios praradimo, užtikrindamas kaupiamąjį metinį atnaujinimą (114,3), beveik prilygstantį bendrai metinei infliacijai, apskaičiuotai pagal jungtinį indeksą Briuselyje ir Liuksemburge (110,6);
-lėmė tai, kad 2021 m. ES darbuotojų perkamoji galia sumažėjo 0,2 proc.;
-užtikrino, kad ES darbuotojai ir toliau prisidėtų prie viešųjų finansų konsolidavimo Sąjungoje, nes buvo vėl įvestas didesnis solidarumo mokestis;
-buvo teisiškai patikrintas keliose atskirose bylose, dėl jo iškeltose Europos teismuose, ir buvo išvengta socialinės įtampos, nes per tą laikotarpį institucijose neįvyko jokių didelių streikų.
Todėl šiame etape Komisija mano, kad prieš pateikiant pasiūlymą iš dalies pakeisti TN XI priedą būtina toliau vertinti galimus korekcinių koeficientų sistemos metodinius patobulinimus, taip pat įvertinti galimybę išplėsti valstybių narių imtį, naudojamą apskaičiuojant bendrąjį specifinį rodiklį.
Todėl pagal TN XI priedo 15 straipsnio 3 dalį Komisija remsis laikinu dabartinio metodo taikymu po 2023 m., kartu užtikrindama, kad Europos Parlamentui ir Tarybai būtų nuolat teikiamos metinės ataskaitos dėl duomenų, susijusių su atlyginimų ir pensijų poveikiu biudžetui.
Priedai
1 priedas. EPSO su kalbomis nesusiję AD lygio konkursai (visi profiliai) pagal paskelbimo metus
|
AD |
ieškomi darbuotojai |
konkursą laimėję kandidatai |
Poreikių patenkinimas |
|
2013 m. |
474 |
457 |
96 % |
|
2014 m. |
340 |
359 |
106 % |
|
2015 m. |
375 |
383 |
102 % |
|
2016 m. |
351 |
361 |
103 % |
|
2017 m. |
290 |
313 |
108 % |
|
2018 m. |
423 |
435 |
103 % |
|
2019 m. |
585 |
591 |
101 % |
2 priedas. Bendro profilio AD lygio atvirų konkursų dalyvių skaičius (šaltinis – EPSO)
|
|
1998 m. |
2005 m. rugsėjo mėn. |
2010 m. kovo mėn. |
2014 m. kovo mėn. |
2015 m. kovo mėn. |
2017 m. kovo mėn. |
2018 m. kovo mėn. |
2019 m. kovo mėn. |
2017–2019 m. vidurkis, palyginti su 1998–2005 m. vidurkiu |
2014–2015 m. vidurkis, palyginti su 1998–2005 m. vidurkiu |
2017–2019 m. vidurkis, palyginti su 2014–2015 m. vidurkiu |
|
AT |
755 |
1 162 |
259 |
397 |
453 |
376 |
471 |
373 |
–58 % |
–56 % |
–4 % |
|
BE |
2 735 |
3 905 |
1 745 |
2 036 |
2 111 |
1 635 |
1 537 |
1 423 |
–54 % |
–38 % |
–26 % |
|
DK |
531 |
1 179 |
130 |
273 |
233 |
153 |
161 |
169 |
–81 % |
–70 % |
–36 % |
|
FI |
795 |
538 |
298 |
258 |
265 |
304 |
223 |
330 |
–57 % |
–61 % |
9 % |
|
FR |
3 647 |
4 745 |
1 696 |
2 015 |
2 176 |
1 668 |
1 643 |
1 623 |
–61 % |
–50 % |
–22 % |
|
DE |
2 836 |
3 573 |
1 418 |
1 947 |
2 115 |
1 473 |
1 521 |
1 464 |
–54 % |
–37 % |
–27 % |
|
EL |
1 075 |
873 |
1 381 |
1 812 |
2 146 |
2 533 |
2 164 |
1 844 |
124 % |
103 % |
10 % |
|
IE |
425 |
279 |
153 |
182 |
172 |
167 |
176 |
191 |
–49 % |
–50 % |
1 % |
|
IT |
8 918 |
7 212 |
3 676 |
4 608 |
6 982 |
5 071 |
4 712 |
5 331 |
–38 % |
–28 % |
–13 % |
|
LU |
106 |
92 |
33 |
42 |
70 |
56 |
54 |
67 |
–40 % |
–43 % |
5 % |
|
NL |
662 |
750 |
252 |
584 |
530 |
602 |
642 |
622 |
–12 % |
–21 % |
12 % |
|
PT |
1 098 |
1 746 |
556 |
1 083 |
1 133 |
736 |
629 |
595 |
–54 % |
–22 % |
–41 % |
|
ES |
4 335 |
3 397 |
1 786 |
3 602 |
3 818 |
3 108 |
3 050 |
3 356 |
–18 % |
–4 % |
–15 % |
|
SE |
1 314 |
943 |
276 |
248 |
253 |
221 |
208 |
211 |
–81 % |
–78 % |
–15 % |
|
14 valstybių narių |
29 232 |
30 394 |
13 659 |
19 087 |
22 457 |
18 103 |
17 191 |
17 599 |
–41 % |
–30 % |
–15 % |
|
CY |
189 |
84 |
117 |
157 |
123 |
143 |
143 |
0 % |
|||
|
CZ |
420 |
319 |
283 |
348 |
214 |
235 |
404 |
–10 % |
|||
|
EE |
105 |
140 |
234 |
279 |
111 |
92 |
91 |
–62 % |
|||
|
HU |
667 |
572 |
747 |
673 |
459 |
442 |
380 |
–40 % |
|||
|
LV |
145 |
247 |
193 |
197 |
128 |
146 |
118 |
–33 % |
|||
|
LT |
342 |
447 |
377 |
468 |
290 |
302 |
267 |
–32 % |
|||
|
MT |
174 |
79 |
91 |
100 |
70 |
78 |
74 |
–23 % |
|||
|
PL |
1 097 |
1 086 |
1 146 |
1 300 |
855 |
838 |
778 |
–33 % |
|||
|
SK |
378 |
454 |
370 |
391 |
259 |
243 |
274 |
–32 % |
|||
|
SI |
201 |
209 |
237 |
318 |
201 |
196 |
162 |
–33 % |
|||
|
10 valstybių narių |
29 232 |
3 718 |
3 637 |
3 795 |
4 231 |
2 710 |
2 715 |
2 691 |
–33 % |
||
|
BG |
1 078 |
1 065 |
1 142 |
773 |
734 |
656 |
–35 % |
||||
|
RO |
2 332 |
2 323 |
2 278 |
1 558 |
1 530 |
1 490 |
–34 % |
||||
|
2 valstybės narės |
3 410 |
3 388 |
3 420 |
2 331 |
2 264 |
2 146 |
–34 % |
||||
|
HR |
725 |
713 |
435 |
393 |
372 |
–44 % |
2010 m. kovo mėn. konkursui įtakos turėjo ypatingos aplinkybės ir jis įvyko tik 2013 m. Todėl palyginimo tikslais į jį neatsižvelgiama.
3 priedas. Bendro profilio AD lygio atvirų konkursų dalyvių skaičius (pagal grupes)
4 priedas. Paraiškos dalyvauti ES konkursuose pagal pilietybę
|
2013–2019 m. konkursai |
Paraiškos
|
Paraiškų skaičius tūkst. gyventojų |
Paraiškos
|
Gyventojai
|
Orientacinė norma |
Paraiškų skaičius,
|
Paraiškų skaičius,
|
|
EL |
19 847 |
1 851 |
8,7 % |
2,4 % |
3,1 % |
362 % |
281 % |
|
CY |
1 278 |
1 459 |
0,6 % |
0,2 % |
0,8 % |
286 % |
72 % |
|
BE |
16 314 |
1 423 |
7,1 % |
2,6 % |
3,1 % |
279 % |
229 % |
|
MT |
676 |
1 370 |
0,3 % |
0,1 % |
0,6 % |
268 % |
46 % |
|
BG |
8 722 |
1 246 |
3,8 % |
1,6 % |
2,4 % |
244 % |
158 % |
|
LT |
3 235 |
1 158 |
1,4 % |
0,6 % |
1,5 % |
227 % |
95 % |
|
HR |
4 185 |
1 027 |
1,8 % |
0,9 % |
1,6 % |
201 % |
116 % |
|
EE |
1 304 |
984 |
0,6 % |
0,3 % |
0,8 % |
193 % |
71 % |
|
RO |
18 236 |
940 |
8,0 % |
4,3% |
4,5 % |
184 % |
177 % |
|
SI |
1 927 |
926 |
0,8 % |
0,5 % |
1,0 % |
181 % |
88 % |
|
LU |
524 |
856 |
0,2 % |
0,1 % |
0,8 % |
168 % |
31 % |
|
LV |
1 577 |
821 |
0,7 % |
0,4 % |
1,0 % |
161 % |
72 % |
|
PT |
8 397 |
817 |
3,7 % |
2,3 % |
3,1 % |
160 % |
120 % |
|
IT |
47 460 |
777 |
20,8 % |
13,6 % |
11,2 % |
152 % |
186 % |
|
ES |
29 352 |
625 |
12,8 % |
10,5 % |
8,9 % |
122 % |
144 % |
|
SK |
2 963 |
544 |
1,3 % |
1,2 % |
1,8 % |
106 % |
73 % |
|
HU |
4 862 |
498 |
2,1 % |
2,2 % |
3,0 % |
97 % |
71 % |
|
FI |
2 402 |
436 |
1,1 % |
1,2 % |
1,8 % |
85 % |
59 % |
|
AT |
3 296 |
373 |
1,4 % |
2,0 % |
2,6 % |
73 % |
56 % |
|
IE |
1 656 |
338 |
0,7 % |
1,1 % |
1,6 % |
66 % |
45 % |
|
FR |
17 009 |
254 |
7,4 % |
15,0 % |
11,6 % |
50 % |
64 % |
|
DK |
1 459 |
252 |
0,6 % |
1,3 % |
1,8 % |
49 % |
36 % |
|
NL |
4 338 |
249 |
1,9 % |
3,9 % |
3,9 % |
49 % |
49 % |
|
CZ |
2 539 |
241 |
1,1 % |
2,4 % |
3,1 % |
47 % |
36 % |
|
PL |
9 025 |
238 |
3,9 % |
8,5 % |
8,2 % |
47 % |
48 % |
|
SE |
1 880 |
184 |
0,8 % |
2,3 % |
2,7 % |
36 % |
30 % |
|
DE |
14 057 |
169 |
6,2 % |
18,5 % |
13,8 % |
33 % |
45 % |
5 priedas. ES institucijų patrauklumo ir įvairių makroekonominių bei socialinių ir ekonominių veiksnių, įskaitant atlyginimą, koreliacija
Koreliacijos koeficientas yra tiesinės koreliacijos tarp dviejų duomenų rinkinių matas. Tai dviejų kintamųjų kovariacijos ir jų standartinių nuokrypių sandaugos santykis; taigi tai iš esmės yra normalizuotas kovariacijos matavimas, todėl rezultatas visada turi būti nuo –1 iki 1. Šioje ataskaitoje bet koks skaičius nuo –0,7 iki –1 arba nuo 0,7 iki 1 laikomas stipria koreliacija.
Kai kurios į analizę įtrauktos valstybės narės nebuvo įtrauktos, nes jų įtraukimas dėl toliau nurodytų priežasčių keltų pavojų koreliacijų statistiniam patikimumui. Belgija nebuvo įtraukta, nes pernelyg didelis Belgijos piliečių skaičius tarp EPSO kandidatų yra susijęs su Briuselio, kaip kelių ES institucijų būstinės, statusu. Kipras, Liuksemburgas ir Malta nebuvo įtraukti, nes, atsižvelgiant į jų mažą gyventojų skaičių, ES konkursuose dalyvaujančių kandidatų dalies, palyginti su šalies gyventojų skaičiumi, analizė nėra patikima statistiniu požiūriu. Vengrija, Slovakija ir Suomija nebuvo įtrauktos, nes jų dalyvavimo lygis (palyginti su ES gyventojų procentine dalimi) septynerius metus yra 80–120 proc., taigi artimas siekiui.
5.1 priedas. Grynojo darbo užmokesčio ir dalyvavimo ES konkursuose lygio koreliacija. Eurostato duomenų bazė
Metinis grynasis darbo užmokestis valstybėse narėse, t. y. „grynasis darbo užmokestis namuose“, gaunamas iš Eurostato duomenų bazės ir juo nurodomos bendrosios pajamos, iš kurių atskaitomi pajamų mokesčiai ir socialinės įmokos ir prie kurių pridedamos išmokos šeimai. Analizėje nagrinėjamas 2019 m. metinis grynasis darbo užmokestis valstybėse narėse. Grynasis darbo užmokestis apskaičiuojamas remiantis keturiais tyrimais, atliktais tiek privačiajame, tiek viešajame sektoriuose. Siekiant panaikinti kainų lygio skirtumų valstybėse narėse poveikį, perkamosios galios paritetai buvo naudojami siekiant pajamas išreikšti perkamosios galios standartais, laikantis Eurostato standartinės metodikos. Atsižvelgiant į tai, kad Europos institucijos siekia pritraukti ir vienišus kandidatus, ir šeimas turinčius kandidatus, buvo apsvarstyti du skirtingi duomenų rinkiniai, atspindintys dvi skirtingas situacijas. Pirma, vienišas vaikų neturintis asmuo, uždirbantis 167 proc. vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio, ir, antra, dviejų pajamas gaunančių asmenų pora su dviem vaikais, abu suaugusieji uždirba 100 proc. vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio.
|
Valstybės narės |
BG |
CZ |
DK |
DE |
EE |
IE |
EL |
ES |
FR |
HR |
IT |
LV |
LT |
NL |
AT |
PL |
PT |
RO |
SI |
SE |
|
Kandidatų dalis, palyginti su gyventojų dalimi |
244 % |
47 % |
49 % |
33 % |
193 % |
66 % |
362 % |
122 % |
50 % |
201 % |
152 % |
161 % |
227 % |
49 % |
73 % |
47 % |
160 % |
184 % |
181 % |
36 % |
|
Nepakankamai atstovaujama = –1 Per daug atstovaujama = 1 |
1 |
–1 |
–1 |
–1 |
1 |
–1 |
1 |
1 |
–1 |
1 |
1 |
1 |
1 |
–1 |
–1 |
–1 |
1 |
1 |
1 |
–1 |
|
Vienišo vaikų neturinčio asmens, uždirbančio 167 proc. vidutinio darbo užmokesčio, grynasis darbo užmokestis 2019 m. (PGS). BG = 1 |
1 |
1,33 |
2,12 |
2,40 |
1,36 |
2,03 |
1,46 |
1,81 |
2,00 |
1,09 |
1,64 |
1,02 |
1,20 |
2,49 |
2,30 |
1,48 |
1,28 |
1,15 |
1,26 |
1,98 |
|
Koreliacija |
–0,76 |
|||||||||||||||||||
|
Poros, turinčios du vaikus, grynasis darbo užmokestis 2019 m., kai abu suaugusieji uždirba 100 proc. vidutinio darbo užmokesčio (PGS). BG = 1 |
1 |
1,48 |
2,43 |
2,80 |
1,54 |
2,44 |
1,76 |
1,99 |
2,29 |
1,29 |
1,93 |
1,12 |
1,32 |
2,99 |
2,79 |
1,69 |
1,46 |
1,18 |
1,44 |
2,41 |
|
Koreliacija |
–0,76 |
|||||||||||||||||||
5.2 priedas. Grynojo darbo užmokesčio valstybėse narėse, kuriose darbo užmokestis didžiausias ir mažiausias, ir dalyvavimo ES konkursuose lygio koreliacija. Eurostato duomenų bazė
Kai analizė atliekama tik tose valstybėse narėse, kuriose darbo užmokestis yra didžiausias ir mažiausias, dalyvavimo ES konkursuose lygis ir grynojo darbo užmokesčio lygis yra beveik visiškai susiję. Tai ypač pasakytina apie Vokietiją, Prancūziją, Nyderlandus, Austriją, Daniją, Airiją, Švediją, Portugaliją, Slovėniją, Lietuvą, Rumuniją, Kroatiją, Latviją ir Bulgariją. Tačiau vidutinio darbo užmokesčio valstybių narių rezultatai yra labiau diferencijuoti, todėl reikia atsižvelgti į kitus socialinius ir ekonominius veiksnius.
|
Valstybės narės |
BG |
DK |
DE |
IE |
FR |
HR |
LV |
LT |
NL |
AT |
PT |
RO |
SI |
SE |
|
Kandidatų dalis, palyginti su gyventojų dalimi |
244 % |
49 % |
33 % |
66 % |
50 % |
201 % |
161 % |
227 % |
49 % |
73 % |
160 % |
184 % |
181 % |
36 % |
|
Nepakankamai atstovaujama = –1 Per daug atstovaujama = 1 |
1 |
–1 |
–1 |
–1 |
–1 |
1 |
1 |
1 |
–1 |
–1 |
1 |
1 |
1 |
–1 |
|
Vienišo vaikų neturinčio asmens, uždirbančio 167 proc. vidutinio darbo užmokesčio, grynasis darbo užmokestis 2019 m. (PGS). BG = 1 |
1 |
2,12 |
2,40 |
2,03 |
2,00 |
1,09 |
1,02 |
1,20 |
2,49 |
2,30 |
1,28 |
1,15 |
1,26 |
1,98 |
|
Koreliacija |
–0,96 |
|||||||||||||
|
Poros, turinčios du vaikus, grynasis darbo užmokestis 2019 m., kai abu suaugusieji uždirba 100 proc. vidutinio darbo užmokesčio (PGS). BG = 1 |
1 |
2,43 |
2,80 |
2,44 |
2,29 |
1,29 |
1,12 |
1,32 |
2,99 |
2,79 |
1,46 |
1,18 |
1,44 |
2,41 |
|
Koreliacija |
–0,96 |
|||||||||||||
5.3 priedas. Nedarbo lygio ir dalyvavimo ES konkursuose lygio koreliacija. Eurostato duomenų bazė
Šiame priede vertinama, ar valstybių narių ekonominė padėtis tam tikru mastu lemia norą dirbti užsienio šalyje ir Europos institucijose. Makroekonominis rodiklis, kuris gali turėti įtakos šiam pasirinkimui, yra nedarbo lygis, kurį taip pat pateikia Eurostatas. Siekiant suderinti EPSO kandidatų demografinę padėtį, į analizę buvo įtraukti tik 25–49 m. bedarbiai 2019 m. antrąjį ketvirtį.
|
Valstybės narės |
BG |
CZ |
DK |
DE |
EE |
IE |
EL |
ES |
FR |
HR |
IT |
LV |
LT |
NL |
AT |
PL |
PT |
RO |
SI |
SE |
|
Kandidatų dalis, palyginti su gyventojų dalimi |
244 % |
47 % |
49 % |
33 % |
193 % |
66 % |
362 % |
122 % |
50 % |
201 % |
152 % |
161 % |
227 % |
49 % |
73 % |
47 % |
160 % |
184 % |
181 % |
36 % |
|
Nepakankamai atstovaujama = –1 Per daug atstovaujama = 1 |
1 |
–1 |
–1 |
–1 |
1 |
–1 |
1 |
1 |
–1 |
1 |
1 |
1 |
1 |
–1 |
–1 |
–1 |
1 |
1 |
1 |
–1 |
|
Nedarbo lygis |
4,3 % |
1,8 % |
4,8 % |
3,2 % |
4,0 % |
4,2 % |
17,6 % |
12,7 % |
7,5 % |
6,9 % |
10,5 % |
6,1 % |
6,0 % |
2,5 % |
4,5 % |
2,9 % |
5,3 % |
3,2 % |
3,9 % |
5,3 % |
|
Koreliacija |
0,43 |
|||||||||||||||||||
5.4 priedas. Nacionalinės užimtumo padėties suvokimo ir dalyvavimo ES konkursuose lygio koreliacija. 2019 m. „Eurobarometro“ apklausa
Iš daugiau kaip 200 „Eurobarometro“ apklausos klausimų 37 vienas susijęs su tuo, kaip piliečiai vertina užimtumo padėtį savo šalyje.
|
Valstybės narės |
BG |
CZ |
DK |
DE |
EE |
IE |
EL |
ES |
FR |
HR |
IT |
LV |
LT |
NL |
AT |
PL |
PT |
RO |
SI |
SE |
|
Kandidatų dalis, palyginti su gyventojų dalimi |
244 % |
47 % |
49 % |
33 % |
193 % |
66 % |
362 % |
122 % |
50 % |
201 % |
152 % |
161 % |
227 % |
49 % |
73 % |
47 % |
160 % |
184 % |
181 % |
36 % |
|
Nepakankamai atstovaujama = –1 Per daug atstovaujama = 1 |
1 |
–1 |
–1 |
–1 |
1 |
–1 |
1 |
1 |
–1 |
1 |
1 |
1 |
1 |
–1 |
–1 |
–1 |
1 |
1 |
1 |
–1 |
|
Gyventojų, manančių, kad jų šalyje užimtumo padėtis yra gera, procentinė dalis |
28 % |
80 % |
90 % |
73 % |
60 % |
65 % |
7 % |
13 % |
22 % |
24 % |
14 % |
37 % |
45 % |
85 % |
66 % |
65 % |
38 % |
38 % |
45 % |
65 % |
|
Koreliacija |
–0,73 |
|||||||||||||||||||
5.5 priedas. ES įvaizdžio ir dalyvavimo ES konkursuose lygio koreliacija. 2019 m. „Eurobarometro“ apklausa
Daugelis „Eurobarometro“ klausimų susiję su tuo, kaip piliečiai įsivaizduoja visą Europos Sąjungą ir ypač ES institucijas. Nors EPSO kandidatai nebūtinai atstovauja ES piliečiams (visų pirma kalbant apie amžiaus grupes), gali būti manoma, kad valstybių narių, kurios daugiausia dalyvauja Europos projekte, piliečiai yra tie, kurie labiau linkę teikti paraiškas ES konkursams.
|
Valstybės narės |
BG |
CZ |
DK |
DE |
EE |
IE |
EL |
ES |
FR |
HR |
IT |
LV |
LT |
NL |
AT |
PL |
PT |
RO |
SI |
SE |
|
Kandidatų dalis, palyginti su gyventojų dalimi |
244 % |
47 % |
49 % |
33 % |
193 % |
66 % |
362 % |
122 % |
50 % |
201 % |
152 % |
161 % |
227 % |
49 % |
73 % |
47 % |
160 % |
184 % |
181 % |
36 % |
|
Nepakankamai atstovaujama = –1 Per daug atstovaujama = 1 |
1 |
–1 |
–1 |
–1 |
1 |
–1 |
1 |
1 |
–1 |
1 |
1 |
1 |
1 |
–1 |
–1 |
–1 |
1 |
1 |
1 |
–1 |
|
Gyventojų, kurie teigiamai vertina ES, procentinė dalis |
61 % |
31 % |
55 % |
50 % |
49 % |
63 % |
31 % |
39 % |
36 % |
41 % |
33 % |
42 % |
50 % |
43 % |
38 % |
50 % |
59 % |
52 % |
44 % |
50 % |
|
Koreliacija |
–0,04 |
|||||||||||||||||||
5.6 priedas. Asmeninių finansinių perspektyvų ir dalyvavimo ES konkursuose lygio koreliacija. 2019 m. „Eurobarometro“ apklausa
„Eurobarometro“ apklausoje piliečių prašoma pateikti savo lūkesčius dėl savo namų ūkio finansinės padėties kitais metais. Lūkesčiai dėl asmeninės finansinės padėties priklauso nuo užimtumo perspektyvų pasaulyje, taip pat nuo asmeninių sumetimų, susijusių su numatomu darbo užmokesčio dydžiu, darbo vietų stabilumu ir kt.
|
Valstybės narės |
BG |
CZ |
DK |
DE |
EE |
IE |
EL |
ES |
FR |
HR |
IT |
LV |
LT |
NL |
AT |
PL |
PT |
RO |
SI |
SE |
|
Kandidatų dalis, palyginti su gyventojų dalimi |
244 % |
47 % |
49 % |
33 % |
193 % |
66 % |
362 % |
122 % |
50 % |
201 % |
152 % |
161 % |
227 % |
49 % |
73 % |
47 % |
160 % |
184 % |
181 % |
36 % |
|
Nepakankamai atstovaujama = –1 Per daug atstovaujama = 1 |
1 |
–1 |
–1 |
–1 |
1 |
–1 |
1 |
1 |
–1 |
1 |
1 |
1 |
1 |
–1 |
–1 |
–1 |
1 |
1 |
1 |
–1 |
|
Gyventojų, manančių, kad jų finansinė padėtis per ateinančius 12 mėnesių pagerės, procentinė dalis |
26 % |
24 % |
21 % |
17 % |
31 % |
18 % |
23 % |
20 % |
24 % |
29 % |
23 % |
31 % |
25 % |
15 % |
16 % |
23 % |
27 % |
31 % |
20 % |
27 % |
|
Koreliacija |
–0,56 |
|||||||||||||||||||
5.7 priedas. EBPO geresnio gyvenimo indekso ir dalyvavimo ES konkursuose lygio koreliacija. EBPO duomenys
EBPO geresnio gyvenimo indeksas yra statistinių duomenų rinkinys, kuriuo siekiama palyginti šalių gerovę. Gerovė apima materialines gyvenimo sąlygas, būsto sąlygas, užimtumą, švietimą ir kt. Palyginimo tikslais atliekant tyrimą pasirinktas rodiklis yra bendras pasitenkinimas gyvenimu.
|
Valstybės narės |
BG |
CZ |
DK |
DE |
EE |
IE |
EL |
ES |
FR |
HR |
IT |
LV |
LT |
NL |
AT |
PL |
PT |
RO |
SI |
SE |
|
Kandidatų dalis, palyginti su gyventojų dalimi |
244 % |
47 % |
49 % |
33 % |
193 % |
66 % |
362 % |
122 % |
50 % |
201 % |
152 % |
161 % |
227 % |
49 % |
73 % |
47 % |
160 % |
184 % |
181 % |
36 % |
|
Nepakankamai atstovaujama = –1 Per daug atstovaujama = 1 |
1 |
–1 |
–1 |
–1 |
1 |
–1 |
1 |
1 |
–1 |
1 |
1 |
1 |
1 |
–1 |
–1 |
–1 |
1 |
1 |
1 |
–1 |
|
EBPO geresnio gyvenimo indeksas |
6,7 |
7,6 |
7,0 |
5,7 |
7,0 |
5,4 |
6,3 |
6,5 |
6,0 |
5,9 |
5,9 |
7,4 |
7,1 |
6,1 |
5,4 |
5,9 |
7,3 |
|||
|
Koreliacija |
–0,84 |
|||||||||||||||||||
6 priedas. Valstybių narių imties raida ir jų atitinkamas koeficientas (2014 m. = 100)
7 priedas. Imties valstybių narių metiniai specifiniai rodikliai (2014 m. = 100)
8 priedas. Imties valstybių narių suvestiniai metiniai specifiniai rodikliai (2014 m. = 100)
9 priedas. Apskaičiuotas ir taikomas bendrasis specifinis rodiklis
10 priedas. Bendrasis specifinis rodiklis, jungtinis indeksas ir metinis atnaujinimas (2014 m. = 100)
|
|
Bendrasis specifinis rodiklis |
Kaupiamasis
|
Jungtinis indeksas |
Kaupiamasis
|
Metinis atnaujinimas |
Kaupiamasis
|
|
2015 m. |
101,2 |
101,2 |
101,2 |
101,2 |
102,4 |
102,4 |
|
2016 m. |
101,9 |
103,1 |
101,4 |
102,6 |
103,3 |
105,8 |
|
2017 m. |
100,4 |
103,5 |
101,1 |
103,7 |
101,5 |
107,4 |
|
2018 m. |
99,6 |
103,1 |
102,1 |
105,9 |
101,7 |
109,2 |
|
2019 m. |
100,5 |
103,6 |
101,5 |
107,5 |
102,0 |
111,4 |
|
2020 m. |
102,5 |
103,6 |
100,7 |
108,3 |
100,7 |
112,2 |
|
2021 m. |
99,8 |
103,4 |
102,1 |
110,6 |
101,9 |
114,3 |
11 priedas. Alternatyvių bendrųjų specifinių rodiklių, apskaičiuotų remiantis skirtinga imtimi, palyginimas
12 priedas. Visų valstybių narių metiniai specifiniai rodikliai (2014 m. = 100)
13 priedas. Visų valstybių narių suvestiniai metiniai specifiniai rodikliai (2014 m. = 100)
14 priedas. Imties valstybių narių, kuriose dalyvavimas ES konkursuose yra nedidelis, suvestiniai specifiniai rodikliai
15 priedas. 2012–2022 m. pajamos iš solidarumo mokesčio
16 priedas. Jungtinis Belgijos ir Liuksemburgo indeksas, Belgijos SVKI ir Liuksemburgo VKI
17 priedas. Pragyvenimo išlaidų Briuselyje raida (tarptautinis Briuselio indeksas)
18 priedas. Korekcinių koeficientų raida
19 priedas. ESTAT darbo, atlikto tiriant ne vietos išlaidas, rezultatai
|
Dabartiniai korekciniai koeficientai – 2021 m. liepos mėn. |
Apskaičiuotas korekcinis koeficientas, įskaitant ne vietos išlaidas |
Pokytis |
|
|
BE |
100 |
100 |
0,0 % |
|
BG |
61,7 |
64,8 |
5,0 % |
|
CZ |
88,1 |
89,4 |
1,5 % |
|
DK |
134,2 |
129,8 |
–3,3 % |
|
DE |
101,4 |
100,9 |
–0,5 % |
|
DE (Karlsrūhė) |
96,9 |
96,8 |
–0,1 % |
|
DE (Miunchenas) |
113,4 |
111,6 |
–1,6 % |
|
EE |
86,3 |
87,7 |
1,6 % |
|
IE |
133,6 |
128,7 |
–3,7 % |
|
EL |
85,2 |
86,2 |
1,2 % |
|
ES |
96,3 |
96,4 |
0,1 % |
|
FR |
119,9 |
117,2 |
–2,3 % |
|
HR |
78,3 |
80,3 |
2,6 % |
|
IT |
95,2 |
95,3 |
0,1 % |
|
IT (Varezė) |
91,2 |
91,8 |
0,7 % |
|
CY |
82,2 |
83,7 |
1,8 % |
|
LV |
80,0 |
82,1 |
2,6 % |
|
LT |
80,1 |
81,8 |
2,1 % |
|
HU |
76,1 |
78,6 |
3,3 % |
|
MT |
94,0 |
94,5 |
0,5 % |
|
NL |
111,4 |
109,6 |
–1,6 % |
|
AT |
109,6 |
107,3 |
–2,1 % |
|
PL |
70,6 |
73,7 |
4,4 % |
|
PT |
91,4 |
91,9 |
0,5 % |
|
RO |
68,5 |
71,2 |
3,9 % |
|
SI |
84,9 |
86,1 |
1,4 % |
|
SK |
79,9 |
81,6 |
2,1 % |
|
FI |
118,6 |
115,7 |
–2,4 % |
|
SE |
130,3 |
126,4 |
–3,0 % |
- (1) 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1023/2013.
- (2) Tik Graikijos ir Kipro piliečių paraiškų skaičius padidėjo arba liko toks pat.
- (3) 2018 m. birželio 15 d. Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai su pataisymais, padarytais 2018 m. rugpjūčio 24 d. COM(2018) 377 final/2.
- (4) Šioje ataskaitoje kiekvienos valstybės narės dalyvavimo lygis nustatomas pagal kandidatų dalies ir ES gyventojų skaičiaus santykį 2013–2019 m. laikotarpiu. Duomenims išlyginti naudojamas septynerių metų laikotarpis, nes ES konkursai rengiami nereguliariai. Be to, dėl pandemijos ir jos padarinių šių konkursų organizavimui 2020 ir 2021 m. laikomi netipiniais metais, todėl jie į analizę neįtraukiami.
- (5) Padėtis 2021 m. gruodžio 31 d.
- (6) Kadangi siekis (100 proc. dalyvavimo lygis) niekada negali būti pasiektas dėl statistinių priežasčių, nuspręsta analizuoti tik tas valstybes nares, kuriose yra aiškus disbalansas. Nustatytas ribinis lygis buvo ± 20 proc., palyginti su 100 proc. dalyvavimo lygiu. Tai atitinka principą, kurio Komisija laikėsi ataskaitoje, priimtoje pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnį ir Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 12 straipsnį (geografinė pusiausvyra) (COM(2018) 377 final).
- (7) Tas pats reiškinys pastebimas ir kitų tarptautinių organizacijų būstinėse. Pavyzdžiui, Europos Centriniame Banke dirba santykinai daugiau vokiečių.
- (8) Jungtinės Tautos (JT) sprendžia šį klausimą taikydamos vadinamąjį Noblemaire’o principą, t. y. formulę, pagal kurią JT darbo užmokesčio lygis iš esmės nustatomas atsižvelgiant į valstybės narės, kuri moka didžiausią darbo užmokestį (pastaraisiais metais tai nuolat buvo Jungtinės Amerikos Valstijos), valstybės tarnybos mokamo darbo užmokesčio dydį. Todėl JT gali užtikrinti visų valstybių narių kandidatų susidomėjimą.
- (9) Metodika yra pagrįsta valstybių narių nacionalinės atlyginimų sistemos einamųjų metų liepos mėn. duomenų rinkinio ir tos pačios valstybės narės ankstesnių metų liepos mėn. tokio pat duomenų rinkinio palyginimu.
- (10) Belgijos, Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Austrijos, Lenkijos ir Švedijos. Nepaisant Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, 10 valstybių narių imtis vis dar sudaro daugiau kaip 75 proc. ES bendrojo vidaus produkto, kaip reikalaujama TN XI priedo 1 straipsnio 4 dalyje.
- (11) Siekiant atsižvelgti į esminius pragyvenimo išlaidų pokyčius Briuselyje ir Liuksemburge, sausio 1 d. gali būti atliekamas tarpinis atnaujinimas pagal TN XI priedo 4–7 straipsnius.
- (12) Belgijos, Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės.
- (13) Eurostato svetainėje galima rasti Specifinių rodiklių apskaičiavimo bendrosios metodikos vadovą. Be to, 2018 m. pabaigoje jau paskelbti 13-ai šalių skirti vertinimai ir tęsiamas darbas su kitomis nacionalinėmis institucijomis, kad paskelbtų vertinimų būtų daugiau (žr. saitą https://ec.europa.eu/eurostat/web/civil-servants-remuneration/specific-indicators/country-assessments ).
- (14) TN 64 ir 65 straipsnių darbo grupė nusprendė, kad Komisijos teikiami galutiniai tam tikrų metų ES BVP duomenys bus suprantami kaip duomenys, turimi iki kitų metų rugsėjo 30 d. Šis paaiškinimas laikytas būtinu, nes BVP duomenys dažnai gali būti peržiūrimi nuo ataskaitinių metų praėjus daugeliui metų.
- (15) 2021 m. Eurostato apskaičiuotas galutinis 2020 m. ES BVP realiąja verte sumažėjimas buvo –5,9 proc.
- (16) Pagal TN 65 straipsnio 4 dalį.
- (17) Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 15/2019 „2014 m. Tarnybos nuostatų reformos priemonių rinkinio įgyvendinimas Komisijoje. Sutaupyta daug, bet tai turėjo pasekmių darbuotojams“.
- (18) 2022 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektas, COM(2021) 300.
- (19) Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl duomenų, susijusių su metinio Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų atlyginimų ir pensijų ir jiems taikomų korekcinių koeficientų atnaujinimo 2021 m. poveikiu biudžetui, COM(2021) 729.
- (20) Palyginti su įprastais korekciniais koeficientais, naudojamais kainų statistinių duomenų tikslais, pagrindinis jungtinio indekso apskaičiavimo skirtumas yra tas, kad naudojami nuomai taikomi korekciniai koeficientai, apimantys ir būste gyvenančius būsto savininkus (užuot atsižvelgus tik į nuomininkus).
- (21) Pateiktos vertės taikomos bendram suvestiniam indeksui; faktiniai skaičiavimai atliekami remiantis detaliuoju lygiu.
- (22) Pažymėtina, kad ataskaitiniu laikotarpiu visų komponentų subindeksų infliacijos lygis buvo istoriškai žemas. Taip pat pažymėtina, kad skaičiavimas atliekamas tik pagal Belgijos vartojimo modelį ir gali lemti šiek tiek kitokius rezultatus, jei būtų derinamas su konkrečiu Liuksemburgo vartojimo modeliu.
- (23) Dirbti delegacijose paskirtų darbuotojų atveju pagal X priedo 11 straipsnį darbuotojai turi galimybę prašyti išmokėti atlyginimą eurais, taikant Briuselyje taikomą korekcinį koeficientą.
- (24) Jeigu nuo birželio iki gruodžio mėn. pragyvenimo išlaidos pasikeičia iš esmės, gali būti atliekamas tarpinis atnaujinimas, įsigaliojantis sausio 1 d.
- (25) Pavyzdžiui, „šeimos biudžeto tyrimai“, atlikti siekiant nustatyti vartojimo koeficientus, buvo visiškai suderinti su koordinuojamomis organizacijomis (pvz., EBPO, Europos Taryba) ir Jungtinės Tautos 2015 m. nusprendė naudoti Eurostato pirminius duomenis apie korekcinius koeficientus kaip įvesties duomenis koreguojant ES dirbančių darbuotojų atlyginimus (pavyzdžiui, Eurostatas naudoja JT duomenis daugelyje vietų už ES ribų).
- (26) Pagal TN X priedo 12 ir 13 straipsnius specifiniai korekciniai koeficientai gali būti taikomi ir ne ES šalyse dirbančių darbuotojų atlyginimui. Šių korekcinių koeficientų atnaujinta vertė pateikiama teikiant Komisijos tvirtinamas metines ataskaitas dėl atnaujinimo poveikio biudžetui duomenų. Eurostatas, bendradarbiaudamas su nacionalinėmis statistikos institucijomis, parengė specialią metodiką.
- (27) Ši procedūra pirmiausia susijusi su tuo, kad Komisija, gavusi atitinkamų valstybių narių atsakingų institucijų, Sąjungos institucijos administracijos arba Sąjungos pareigūnų, dirbančių konkrečioje vietoje, atstovų pateiktą oficialų prašymą, priima deleguotąjį aktą. Bonoje paskirtiems darbuotojams Vokietijos nacionalinė statistikos tarnyba 2021 m. nebeteikė duomenų šiam korekciniam koeficientui Bonoje apskaičiuoti. Kadangi atitinkama nacionalinė statistikos tarnyba nepateikė duomenų ir atsižvelgiant į labai ribotą atitinkamų darbuotojų skaičių, Bonoje taikomas korekcinis koeficientas nuo 2021 m. buvo sustabdytas ir pakeistas Vokietijoje taikomu korekciniu koeficientu.
- (28) OL C 211/8, 2020 6 25 ir OL C 501, 2021 12 13.
- (29) Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Tarnybos nuostatų XI priedo ir 66a straipsnio taikymo, COM(2018) 830.
- (30) Reguliariai pateikiamas klausimas dėl teritorijos, kuria remiantis apskaičiuojami korekciniai koeficientai. Korekciniai koeficientai apskaičiuojami remiantis pragyvenimo išlaidų valstybių narių sostinėse palyginimu, išskyrus atvejus, kai tam tikroms valstybėms narėms apskaičiuojami vietiniai korekciniai koeficientai – tokiu atveju atsižvelgiama į vietos išlaidas (šiuo klausimu žr. bylą T-618/20, FZ / Komisija).
- (31) COM(2018) 830.
- (32) Šis reikalavimas nustatytas TN 20 straipsnyje.
- (33) https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/study_on_the_cost_of_living_for_eu_staff_posted_in_luxembourg_-_final_report_v26-09-2019_0_0.pdf .
- (34) Kadangi ES baigiasi ilgas istoriškai mažos infliacijos laikotarpis, o Liuksemburgo ir Belgijos ekonomika toliau vystosi, panašu, kad atsiranda tam tikrų kitų skirtumų, susijusių su prekėmis ir paslaugomis, pavyzdžiui, sveikatos priežiūra, švietimu, baldais, alkoholiniais gėrimais ir tabako produktais.
- (35) Tai, be abejonės, galbūt galioja ir kitoms darbo vietoms, tačiau dėl kadrų kaitos daug mažesniu mastu.
- (36) Pagal TN 1 straipsnio e punktą galėtų būti priimta socialinė priemonė, taikoma tik žemiausio lygio darbuotojams, tinkamai atsižvelgiant į jų individualią padėtį.
- (37) „Eurobarometro“ apklausas naudoja ES institucijos, stebėdamos visuomenės nuomonę įvairiomis temomis. Atliekant šį tyrimą gauti 2019 m. pabaigoje visose ES valstybėse narėse atliktos standartinės „Eurobarometro“ apklausos Nr. 92 duomenys.