<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><JUDGMENT xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.55-20141201.xd"><BIB.JUDGMENT><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-5/11</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62011CJ0005</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:370">EU:C:2012:370</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>7</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>7</PAGE.TOTAL><AUTHOR>CJ</AUTHOR></BIB.JUDGMENT><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><DATE ISO="20120621">2012 M. BIRŽELIO 21 D.</DATE> SPRENDIMAS – BYLA C-5/11</P><P>DONNER</P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Teisingumo Teismo</HT> (ketvirtoji kolegija) <HT TYPE="UC">sprendimas</HT></P><P><DATE ISO="20120621">2012 m. birželio 21 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="STAR" NOTE.ID="E0001"><P>Proceso kalba: vokiečių.</P></NOTE></P></TI></TITLE><INDEX><KEYWORD>Laisvas prekių judėjimas</KEYWORD><KEYWORD>Pramoninė ir komercinė nuosavybė</KEYWORD><KEYWORD>Prekyba kūrinių kopijomis valstybėje narėje, kurioje su šiais kūriniais susijusios autorių teisės nėra apsaugotos</KEYWORD><KEYWORD>Šių prekių vežimas į kitą valstybę narę, kurioje už minėtų autorių teisių pažeidimą numatyta baudžiamoji atsakomybė</KEYWORD><KEYWORD>Baudžiamoji byla prieš vežėją dėl bendrininkavimo neteisėtai platinant autorių teisių saugomus kūrinius</KEYWORD></INDEX><JUDGMENT.INIT><P>Byloje C-5/11</P><P>dėl <HT TYPE="ITALIC">Bundesgerichtshof</HT> (Vokietija) <DATE ISO="20101208">2010 m. gruodžio 8 d.</DATE> sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo <DATE ISO="20110106">2011 m. sausio 6 d.</DATE>, pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje</P></JUDGMENT.INIT><PARTIES><PLAINTIFS><P><HT TYPE="BOLD">Titus Alexander Jochen Donner</HT></P></PLAINTIFS></PARTIES><PREAMBLE><PREAMBLE.INIT><P>TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),</P><P>kurį sudaro kolegijos pirmininkas J.-C. Bonichot, teisėjai K. Schiemann (pranešėjas), L. Bay Larsen, C. Toader ir E. Jarašiūnas,</P><P>generalinis advokatas N. Jääskinen,</P><P>posėdžio sekretorius K. Malacek, administratorius,</P></PREAMBLE.INIT><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus <DATE ISO="20120126">2012 m. sausio 26 d.</DATE> posėdžiui,</VISA></GR.VISA><GR.CONSID><CONSID><P>išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:</P><LIST TYPE="DASH"><ITEM><P>T. A. J. Donner, atstovaujamo advokatų E. Kempf, H.-C. Salger ir S. Dittl,</P></ITEM><ITEM><P><HT TYPE="ITALIC">Generalbundesanwalt beim Bundesgerichtshof</HT>, atstovaujamo R. Griesbaum, padedamo <HT TYPE="ITALIC">Oberstaatsanwalt</HT> K. Lohse,</P></ITEM><ITEM><P>Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek ir J. Vláčil,</P></ITEM><ITEM><P>Europos Komisijos, atstovaujamos J. Samnadda ir G. Wilms bei N. Obrovsky,</P></ITEM></LIST></CONSID></GR.CONSID><GR.VISA><VISA>susipažinęs su <DATE ISO="20120329">2012 m. kovo 29 d.</DATE> posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,</VISA></GR.VISA><PREAMBLE.FINAL>priima šį</PREAMBLE.FINAL></PREAMBLE><?PAGE NO="2"?><CONTENTS.JUDGMENT><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Sprendimą</HT></P></TI></TITLE><NP><NO.P>1</NO.P><TXT>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su SESV 34 ir 36 straipsnių išaiškinimu.</TXT></NP><NP><NO.P>2</NO.P><TXT>Šis prašymas buvo pateiktas Vokietijos teismuose nagrinėjant baudžiamąją bylą T. A. J. Donner, kuriam dėl bendrininkavimo be leidimo naudojant autorių teisių saugomus kūrinius komerciniais tikslais buvo skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas.</TXT></NP><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></P></TI></TITLE><NP><NO.P>3</NO.P><TXT>Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) autorių teisių sutartis (toliau – ATS), priimta <DATE ISO="19961220">1996 m. gruodžio 20 d.</DATE> Ženevoje, Europos bendrijos vardu buvo patvirtinta <DATE ISO="20000316">2000 m. kovo 16 d.</DATE> Tarybos sprendimu 2000/278/EB (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="089" PAGE.FIRST="6" DATE.PUB="2000">OL L 89, p. 6</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 33 t., p. 208).</TXT></NP><NP><NO.P>4</NO.P><TXT>ATS 6 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>Platinimo teisė<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/> nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="006.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Literatūros ir meno kūrinių autoriai turi išimtinę teisę suteikti leidimą padaryti jų kūrinių originalus ar kopijas viešai prieinamus, juos parduodant ar kitaip perduodant nuosavybėn.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="006.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Nė viena šios Sutarties nuostata neapriboja Susitariančiųjų Šalių laisvės prireikus nustatyti tokias sąlygas, kuriomis būtų taikomas šio straipsnio 1 dalyje numatytos teisės išsėmimas pirmą kartą pardavus ar kitaip perdavus nuosavybėn kūrinio originalą ar jo kopijas autoriui leidus.<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP><NP><NO.P>5</NO.P><TXT><DATE ISO="20010522">2001 m. gegužės 22 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="167" PAGE.FIRST="10" DATE.PUB="2001">OL L 167, p. 10</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 230) siekiama, kaip matyti iš jos 15 konstatuojamosios dalies, įgyvendinti kai kuriuos iš ATS išplaukiančius įsipareigojimus.</TXT></NP><NP><NO.P>6</NO.P><TXT>Direktyvos 2001/29 4 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>Platinimo teisė<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/> nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="004.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Valstybės narės nustato autoriams išimtinę teisę leisti arba uždrausti bet kokį viešą jų kūrinių originalo ar jo kopijų platinimą parduodant ar kitais būdais.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="004.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Kūrinio originalo ar kopijų platinimo teisė nėra laikoma išnaudota Bendrijoje, išskyrus tuos atvejus, kai teisių turėtojas Bendrijoje pirmą kartą tą objektą parduoda ar kitaip perleidžia jo nuosavybę arba tai daroma jo sutikimu.<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Vokietijos teisė</HT></P></TI></TITLE><NP><NO.P>7</NO.P><TXT>Iš dalies pakeistu <DATE ISO="19650909">1965 m. rugsėjo 9 d.</DATE> Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu (<HT TYPE="ITALIC">Urheberrechtsgesetz</HT>, <HT TYPE="ITALIC">BGBl. I</HT>, p. 1273, toliau – <HT TYPE="ITALIC">UrhG</HT>) Direktyva 2001/29 buvo perkelta į Vokietijos teisę.</TXT></NP><NP><NO.P>8</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">UrhG</HT> 17 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>Platinimo teisė<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/> 1 ir 2 dalyse nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="017.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Platinimo teisė – tai teisė viešai siūlyti arba pateikti į prekybą kūrinio originalą arba kopijas.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="017.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Jeigu kūrinio originalas arba kopijos platinimo teisę turinčio asmens sutikimu Europos Sąjungos arba kitos valstybės, kuri yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalis, teritorijoje parduodant pateikiami į prekybą, leidžiama toliau juos platinti, bet ne nuomoti.<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP><?PAGE NO="3"?><NP><NO.P>9</NO.P><TXT>Pagal <HT TYPE="ITALIC">UrhG</HT> 106 straipsnį už saugomų kūrinių platinimą be platinimo teisės turėtojo leidimo baudžiama laisvės atėmimu nuo vienų iki trejų metų arba pinigine bauda. <HT TYPE="ITALIC">UrhG</HT> 108bis straipsnyje patikslinama, kad tuo atveju, kai 106 straipsnis pažeidžiamas komerciniais tikslais, baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų arba pinigine bauda.</TXT></NP><NP><NO.P>10</NO.P><TXT>Baudžiamojo kodekso (<HT TYPE="ITALIC">Strafgesetzbuch</HT>) 27 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>Bendrininkavimas<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/> nurodyta, kad bendrininku laikomas asmuo, sąmoningai suteikęs pagalbą trečiajam asmeniui sąmoningai darant pažeidimą.</TXT></NP></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas</HT></P></TI></TITLE><NP><NO.P>11</NO.P><TXT>Vokietijos pilietis T. A. J. Donner tuo metu, kai klostėsi pagrindinės bylos aplinkybės, vadovavo vežimo bendrovei <HT TYPE="ITALIC">In.Sp.Em. Srl</HT> (toliau – <HT TYPE="ITALIC">Inspem</HT>), kurios buveinė yra Bolonijoje (Italija); iš esmės veiklą jis vykdė būdamas savo gyvenamojoje vietoje Vokietijoje.</TXT></NP><NP><NO.P>12</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Inspem</HT> veždavo prekes, kurias parduodavo <HT TYPE="ITALIC">Dimensione Direct Sales Srl</HT> (toliau – <HT TYPE="ITALIC">Dimensione</HT>), taip pat Bolonijoje įsikūrusi bendrovė, kurios buveinė yra netoli <HT TYPE="ITALIC">Inspem</HT> buveinės. <HT TYPE="ITALIC">Dimensione</HT> laikraščių skelbimuose ir prieduose, tiesioginiuose reklaminiuose laiškuose ir interneto svetainėje vokiečių kalba siūlė Vokietijoje gyvenantiems klientams pirkti vadinamojo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>Bauhaus<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/> stiliaus patalpų apstatymo prekių kopijas, neturėdama licencijų, kurios būtinos norint prekiauti šiais daiktais Vokietijoje. Kalbama, be kita ko, apie kopijas:</TXT><P><LIST TYPE="DASH"><ITEM><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>Aluminium Group<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/> kėdžių, kurias suprojektavo Charles ir Ray Eames; licencijos savininkė – bendrovė <HT TYPE="ITALIC">Vitra Collections AG</HT>,</P></ITEM><ITEM><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>Wagenfeld<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/> lempos, kurią suprojektavo Wilhelm Wagenfeld; licencijos savininkė – bendrovė <HT TYPE="ITALIC">Tecnolumen GmbH &amp; Co. KG</HT>,</P></ITEM><ITEM><P>kėdžių, kurias suprojektavo <HT TYPE="ITALIC">Le Corbusier</HT>; licencijos savininkė – bendrovė <HT TYPE="ITALIC">Cassina SpA</HT>,</P></ITEM><ITEM><P>pristatomų stalų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>Adjustable Table<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/> ir lempos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>Tubelight<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/>, kuriuos suprojektavo Eileen Gray; licencijos savininkė – bendrovė <HT TYPE="ITALIC">Classicon GmbH</HT>,</P></ITEM><ITEM><P>plieninių supamųjų kėdžių, kurias suprojektavo Mart Stam; licencijos savininkė – bendrovė <HT TYPE="ITALIC">Thonet GmbH</HT>.</P></ITEM></LIST></P></NP><NP><NO.P>13</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Landgericht München II</HT> (II-asis Miuncheno apygardos teismas) (Vokietija) konstatavo, kad visi šie daiktai Vokietijoje saugomi autorių teisių kaip taikomojo meno kūriniai. Tačiau pagrindinėje byloje nagrinėjamu laikotarpiu, t. y. nuo <DATE ISO="20050101">2005 m. sausio 1 d.</DATE> iki <DATE ISO="20080115">2008 m. sausio 15 d.</DATE>, Italijoje autorių teisių apsauga jiems nebuvo taikoma arba apsauga, kuri jiems buvo taikoma, negalėjo būti veiksmingai įgyvendinta trečiųjų asmenų atžvilgiu. Nuo <DATE ISO="20020101">2002 m. sausio 1 d.</DATE> iki <DATE ISO="20070425">2007 m. balandžio 25 d.</DATE> Eileen Gray suprojektuotos patalpų apstatymo prekės nebuvo saugomos autorių teisių Italijoje, nes šioje valstybėje galiojo trumpesnis apsaugos terminas ir jis buvo pratęstas tik <DATE ISO="20070426">2007 m. balandžio 26 d.</DATE> Kitos patalpų apstatymo prekės nagrinėjamu laikotarpiu buvo saugomos autorių teisių Italijoje, tačiau apsauga, remiantis Italijos teismų praktika, negalėjo būti veiksmingai įgyvendinta trečiųjų asmenų, bet kuriuo atveju gamintojų, kurie jau iki <DATE ISO="20010419">2001 m. balandžio 19 d.</DATE> kūrinius kopijavo, juos siūlė ir (arba) jais prekiavo, atžvilgiu.</TXT></NP><NP><NO.P>14</NO.P><TXT>Pagrindinėje byloje aptariamos patalpų apstatymo prekės, kuriomis prekiavo <HT TYPE="ITALIC">Dimensione</HT>, buvo supakuotos ir laikomos šios bendrovės platinimo sandėlyje Vipitene Sterzing (Italija); ant pakuočių buvo nurodytos pirkėjų koordinatės. Remiantis bendrosiomis pardavimo sąlygomis, jeigu Vokietijoje gyvenantys klientai nei norėjo prekių atsiimti patys, nei galėjo patys nurodyti vežimo bendrovės, <HT TYPE="ITALIC">Dimensione</HT> siūlydavo pavesti tai padaryti bendrovei <HT TYPE="ITALIC">Inspem</HT>. Pagrindinėje byloje aptariami klientai pavesdavo bendrovei <HT TYPE="ITALIC">Inspem</HT> atgabenti jų įsigytas prekes. Bendrovės <HT TYPE="ITALIC">Inspem</HT> vairuotojas paimdavo šias<?PAGE NO="4"?> prekes iš sandėlio Sterzing ir sumokėdavo už jas bendrovei <HT TYPE="ITALIC">Dimensione</HT> atitinkamą pardavimo kainą. Taigi pristačiusi jas klientams Vokietijoje <HT TYPE="ITALIC">Inspem</HT> atsiimdavo iš klientų už pristatytą pirkinį sumokėtą sumą bei užmokestį už atvežimą. Jeigu klientai nepriimdavo prekių arba už jas nesumokėdavo, <HT TYPE="ITALIC">Inspem</HT> grąžindavo prekes <HT TYPE="ITALIC">Dimensione</HT>, o ši grąžindavo <HT TYPE="ITALIC">Inspem</HT> už pirkinį sumokėtą sumą ir padengdavo vežimo išlaidas.</TXT></NP><NP><NO.P>15</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Landgericht München II</HT> nuomone, taip T. A. J. Donner tapo baustinas už bendrininkavimą neteisėtai naudojant autorių teisių saugomus kūrinius komerciniais tikslais ir dėl to pažeidus <HT TYPE="ITALIC">UrhG</HT> 106 ir 108bis straipsnius bei Baudžiamojo kodekso (<HT TYPE="ITALIC">Strafgesetzbuch</HT>) 27 straipsnį.</TXT></NP><NP><NO.P>16</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dimensione</HT> saugomų kūrinių kopijas platino Vokietijoje. Platinimui, kaip tai suprantama pagal <HT TYPE="ITALIC">UrhG</HT> 106 straipsnį, reikalingas pardavėjo nuosavybės teisių į pardavimo objektą ir teisės disponuoti juo perleidimas pirkėjui. Pagrindinėje byloje pardavėjo nuosavybės teisės perleistos pirkėjui Italijoje pagal Italijos teisę šalims susitarus ir individualizavus pardavimo objektą sandėlyje Sterzing. Tačiau disponavimo teisės pirkėjui, sumokėjus pardavimo kainą, perleistos Vokietijoje, padedant T. A. J. Donner. Todėl nesvarbu, kokia apimtimi patalpų apstatymo prekės Italijoje saugomos autorių teisių. <HT TYPE="ITALIC">Landgericht München II</HT> patikslino, kad iš nacionalinės teisės aktų autorių teisių srityje išplaukiantis laisvo prekių judėjimo ribojimas yra pateisinamas pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais.</TXT></NP><NP><NO.P>17</NO.P><TXT>T. A. J. Donner pateikė <HT TYPE="ITALIC">Bundesgerichtshof</HT> kasacinį skundą dėl nuteisimo. Visų pirma, jis nurodė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>viešam platinimui<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/>, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/29 4 straipsnio 1 dalį, taigi ir pagal <HT TYPE="ITALIC">UrhG</HT> 17 straipsnį, būtinas nuosavybės teisių į prekes perleidimas ir kad pagrindinėje byloje nuosavybės teisės buvo perleistos Italijoje. Šiuo atžvilgiu nesvarbus prekių valdymo teisės, t. y. teisės faktiškai disponuoti jomis, perleidimo klausimas. Antra, jis tvirtina, kad jo nuteisimas remiantis kitokiu aiškinimu pažeistų SESV 34 straipsniu garantuojamą laisvą prekių judėjimą, nes tai galėtų lemti nepateisinamą dirbtinį rinkų atskyrimą. Galiausiai, trečia, jis nurodo, kad bet kuriuo atveju perduodant minėtas prekes Italijoje vežėjui, kuris jas pristato konkretiems klientams, perleidžiamos valdymo teisės, todėl net ir šiuo atžvilgiu svarbios aplinkybės įvyko Italijoje.</TXT></NP><NP><NO.P>18</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Bundesgerichtshof</HT> pritaria <HT TYPE="ITALIC">Landgericht München II</HT> aiškinimui, pagal kurį <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>viešam platinimui<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/> parduodant, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/29 4 straipsnio 1 dalį, būtinas ne tik nuosavybės teisės, bet ir teisės faktiškai disponuoti autorių teisių saugomo kūrinio kopija perdavimas trečiajam asmeniui. Kad būtų laikoma, jog kūrinio kopija platinama viešai, ji turi atsidurti ne gamintojo vidaus sferoje ir patekti į viešą sferą arba prekybą. Jeigu tokia kopija lieka ją pagaminusioje arba tos pačios įmonių grupės bendrovėje, ji negali būti laikoma pateikta viešai, nes tokiu atveju tai nėra komerciniai santykiai, kuriems būdingas tikras išorės aspektas. Ši <HT TYPE="ITALIC">Landgericht München II</HT> analizė atitinka nusistovėjusią <HT TYPE="ITALIC">Bundesgerichtshof</HT> praktiką aiškinant Direktyvos 2001/29 4 straipsnio 1 dalį.</TXT></NP><NP><NO.P>19</NO.P><TXT>Tačiau <HT TYPE="ITALIC">Bundesgerichtshof</HT> mano, kad SESV 34 ir 36 straipsniai galėtų būti kliūtis pritarti T. A. J. Donner nuteisimui, jeigu nacionalinės baudžiamosios teisės nuostatų taikymas tokiomis kaip pagrindinės bylos aplinkybėmis turėtų būti laikomas neteisėtu laisvo prekių judėjimo ribojimu.</TXT></NP><NP><NO.P>20</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Bundesgerichtshof</HT> nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>Ar laisvą prekių judėjimą reglamentuojančius SESV 34 ir 36 straipsnius reikia aiškinti kaip draudžiančius bausti, taikant nacionalinės baudžiamosios teisės nuostatas, už bendrininkavimą neteisėtai platinant autorių teisių saugomus kūrinius, kai kitoje valstybėje parduodant Vokietijoje autorių teisių saugomą kūrinį:</P><LIST TYPE="DASH"><ITEM><P>šis kūrinys įvežamas į Vokietiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir teisė faktiškai disponuoti juo perleidžiama Vokietijoje ir</P></ITEM><?PAGE NO="5"?><ITEM><P>nuosavybės teisės perleidžiamos kitoje valstybėje narėje, kurioje autorių teisių apsauga kūriniui netaikoma arba negali būti veiksmingai įgyvendinta trečiųjų asmenų atžvilgiu?<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/></P></ITEM></LIST></QUOT.S></P></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl prejudicinio klausimo</HT></P></TI></TITLE><NP><NO.P>21</NO.P><TXT>Tam, kad pagrindinėje byloje būtų taikomos baudžiamosios teisės nuostatos, būtina, kaip tai aiškiai pripažino prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kad valstybės teritorijoje būtų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>viešai platinama<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/> parduodant, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/29 4 straipsnio 1 dalį. Teisingumo Teismo prašymu per posėdį suinteresuotosios šalys išsamiai išdėstė savo nuomonę dėl šios nuostatos aiškinimo.</TXT></NP><NP><NO.P>22</NO.P><TXT>Taigi reikia suprasti, kad savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori sužinoti, pirma, ar tokiomis kaip pagrindinės bylos aplinkybėmis valstybės teritorijoje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>viešai platinama<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/>, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/29 4 straipsnio 1 dalį, ir, antra, ar SESV 34 ir 36 straipsnius reikia aiškinti kaip draudžiančius bausti, taikant nacionalinės baudžiamosios teisės nuostatas, už bendrininkavimą be leidimo platinant autorių teisių saugomų kūrinių kopijas, kai tokių kūrinių kopijos viešai platinamos šios valstybės narės teritorijoje parduodant konkrečiai minėtos valstybės narės visuomenei, o pardavimo sandoris sudaromas kitoje valstybėje narėje, kurioje šie kūriniai nesaugomi autorių teisių arba kuriems taikomos apsaugos negalima veiksmingai įgyvendinti trečiųjų asmenų atžvilgiu.</TXT></NP><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Dėl Direktyvos 2001/29 4 straipsnio 1 dalies aiškinimo</HT></P></TI></TITLE><NP><NO.P>23</NO.P><TXT>Kadangi Direktyva 2001/29 siekiama Sąjungoje įgyvendinti įsipareigojimus, tenkančius, be kita ko, pagal ATS, ir kadangi pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką Sąjungos teisės aktai, esant galimybei, turi būti aiškinami atsižvelgiant į tarptautinę teisę, visų pirma tuomet, kai tokiais teisės aktais siekiama įgyvendinti Sąjungos sudarytą tarptautinį susitarimą, minėtos direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje esanti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>platinimo<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/> sąvoka turi būti aiškinama atsižvelgiant į ATS 6 straipsnio 1 dalį (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20080417">2008 m. balandžio 17 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Peek &amp; Cloppenburg</HT>, <REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-456/06" PAGE.ECR="I-2731" YEAR="2008">C-456/06, Rink. p. I-2731</REF.DOC.ECR>, 29–32 punktus).</TXT></NP><NP><NO.P>24</NO.P><TXT>Todėl <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>viešo &lt;...&gt; platinimo parduodant<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/> sąvoką, esančią Direktyvos 2001/29 4 straipsnio 1 dalyje, reikia, kaip savo išvados 44–46 ir 53 punktuose nurodo generalinis advokatas, suprasti kaip reiškiančią tą patį, ką ir ATS 6 straipsnio 1 dalies formuluotė <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>padaryti &lt;...&gt; viešai prieinamus, juos parduodant<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/>.</TXT></NP><NP><NO.P>25</NO.P><TXT>Taigi, kaip savo išvados 51 punkte nurodė generalinis advokatas, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>platinimo<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/>, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/29 4 straipsnio 1 dalį, sąvokos turinys Sąjungos teisėje turi būti aiškinamas nepriklausomai, neatsižvelgiant į teisės aktus, taikytinus sandoriams, pagal kuriuos platinimas įvyko.</TXT></NP><NP><NO.P>26</NO.P><TXT>Reikia konstatuoti, kad viešam platinimui būdingos kelios operacijos, apimančios veiksmus bent jau nuo pardavimo sutarties sudarymo iki jos įvykdymo pristatant prekes vienam iš visuomenės narių. Taigi tarptautinio pardavimo atveju operacijos, dėl kurių įvyksta <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>viešas platinimas<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/>, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/29 4 straipsnio 1 dalį, gali įvykti keliose valstybėse narėse. Tokiomis aplinkybėmis tokiu sandoriu galėtų būtų pažeidžiama išimtinė teisė leisti arba uždrausti bet kokį viešą platinimą keliose valstybėse narėse.</TXT></NP><NP><NO.P>27</NO.P><TXT>Todėl prekybininkas yra atsakingas už visas jo paties arba jo sąskaita įvykdytas operacijas, dėl kurių įvyksta <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>viešas platinimas<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/> valstybėje narėje, kurioje platinamoms prekėms taikoma autorių teisių apsauga. Be to, jam gali tekti atsakomybė už visas tokio paties pobūdžio operacijas, įvykdytas trečiojo asmens, jeigu minėto prekybininko tikslinė grupė buvo paskirties valstybės visuomenė ir jeigu jis negalėjo nežinoti apie šių trečiųjų asmenų veiksmus.</TXT></NP><?PAGE NO="6"?><NP><NO.P>28</NO.P><TXT>Tokiomis kaip nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, kai prekes vienam iš visuomenės narių kitoje valstybėje narėje pristatė ne pats aptariamas prekybininkas arba jos buvo pristatytos ne jo sąskaita, nacionaliniai teismai konkrečiu atveju turi įvertinti, ar yra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad minėtas prekybininkas, pirma, iš tikrųjų orientavosi į valstybės narės, kurioje buvo įvykdyta operacija, dėl kurios įvyko <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>viešas platinimas<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/>, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/29 4 straipsnio 1 dalį, visuomenės narius ir, antra, negalėjo nežinoti apie aptariamų trečiųjų asmenų veiksmus.</TXT></NP><NP><NO.P>29</NO.P><TXT>Taigi tokiomis kaip pagrindinės bylos aplinkybėmis informacija, kaip antai interneto svetainė vokiečių kalba, <HT TYPE="ITALIC">Dimensione</HT> reklaminės medžiagos turinys ir platinimo kanalai bei jos bendradarbiavimas su <HT TYPE="ITALIC">Inspem</HT>, gali būti laikomi konkrečiais tokios tikslinės veiklos įrodymais.</TXT></NP><NP><NO.P>30</NO.P><TXT>Todėl į pirmąją pateikto klausimo dalį reikia atsakyti taip, kad prekybininkas, kuris reklamą skiria konkrečios valstybės narės visuomenės nariams ir sukuria arba suteikia jiems naudotis konkrečią pristatymo sistemą ir mokėjimo būdą ar leidžia tai padaryti trečiajam asmeniui, o dėl to minėti visuomenės nariai gali gauti kūrinių, kuriems šioje valstybėje narėje taikoma autorių teisių apsauga, kopijų, valstybėje narėje, į kurią prekės pristatomos, įvykdo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>viešą platinimą<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/>, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/29 4 straipsnio 1 dalį.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Dėl SESV 34 ir 36 straipsnių aiškinimo</HT></P></TI></TITLE><NP><NO.P>31</NO.P><TXT>Kaip konstatavo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nacionalinės teisės aktuose numatytas draudimas, už kurio pažeidimą baudžiama pagal nacionalinę baudžiamąją teisę, tokiomis aplinkybėmis kaip pagrindinėje byloje sudaro kliūčių laisvam prekių judėjimui ir iš principo pažeidžia SESV 34 straipsnį.</TXT></NP><NP><NO.P>32</NO.P><TXT>Tačiau pagal SESV 36 straipsnį toks ribojimas gali būti pateisinamas pramoninės bei komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais.</TXT></NP><NP><NO.P>33</NO.P><TXT>Šiuo atžvilgiu iš Teisingumo Teismo praktikos išplaukia, kad jeigu autorių teisių saugomas kūrinys paties šių teisių turėtojo arba su jo sutikimu išleidžiamas į valstybės narės rinką, dėl šios aplinkybės šis teisių turėtojas negali prieštarauti laisvam šio kūrinio judėjimui Sąjungoje. Tačiau taip nėra tuo atveju, kai į rinką išleidžiama ne su autorių teisių turėtojo sutikimu, bet pasibaigus jo teisių galiojimo terminui konkrečioje valstybėje narėje. Tokiu atveju, jeigu dėl nacionalinių teisės aktų šioje srityje nevienodumo atsiranda Sąjungos vidaus prekybos ribojimų, šie ribojimai pateisinami pagal SESV 36 straipsnį, nes jų atsiranda dėl sistemų skirtumų, kurie neatsiejami nuo paties išimtinių teisių egzistavimo (žr. <DATE ISO="19890124">1989 m. sausio 24 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">EMI Electrola</HT>, <REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="341/87" PAGE.ECR="79" YEAR="1989">341/87, Rink. p. 79</REF.DOC.ECR>, 12 punktą).</TXT></NP><NP><NO.P>34</NO.P><TXT>Reikia konstatuoti, kad tokie patys paaiškinimai tinka <HT TYPE="ITALIC">a fortiori</HT> pagrindinės bylos aplinkybėms, nes nevienodumas, dėl kurio kyla laisvo prekių judėjimo ribojimų, atsiranda ne dėl aptariamose skirtingose valstybėse narėse galiojančių teisės normų skirtumų, bet dėl to, kad vienoje iš šių valstybių narių šių normų paprastai negalima veiksmingai įgyvendinti trečiųjų asmenų atžvilgiu. Ribojimas, su kuriuo valstybėje narėje įsikūręs prekybininkas susiduria dėl draudimo platinti kitoje valstybėse narėje, už kurio pažeidimą numatyta baudžiamoji atsakomybė, tokioje situacijoje taip pat priklauso ne nuo teisės akto arba teisių turėtojo sutikimo, bet nuo skirtingose valstybėse narėse galiojančių atitinkamų autorių teisių apsaugos sąlygų nevienodumo.</TXT></NP><NP><NO.P>35</NO.P><TXT>Be to, kaip generalinis advokatas nurodė savo išvados 67–70 punktuose, platinimo teisės apsauga tokiomis aplinkybėmis kaip pagrindinėje byloje neturi būti laikoma Teisingumo Teismo praktikai prieštaraujančiu neproporcingu arba dirbtiniu rinkų atskyrimu (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19710608">1971 m. birželio 8 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Deutsche Grammophon Gesellschaft</HT>, <REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="78/70" PAGE.ECR="487" YEAR="1971">78/70, Rink. p. 487</REF.DOC.ECR>, 12 punktą; <DATE ISO="19810120">1981 m. sausio 20 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Musik-Vertrieb membran ir K-tel International</HT>, <REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="55/80+57/80" PAGE.ECR="147" YEAR="1981">55/80 ir 57/80, Rink. p. 147</REF.DOC.ECR>, 14 punktą ir minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">EMI Electrola</HT> 8 punktą).</TXT></NP><?PAGE NO="7"?><NP><NO.P>36</NO.P><TXT>Iš tikrųjų pagrindinėje byloje nagrinėjamų nuostatų taikymas gali būti laikomas būtinu autorių teisių, suteikiančių, be kita ko, išimtinę naudojimosi teisę, konkretaus tikslo apsaugai. Todėl tokiomis aplinkybėmis kaip pagrindinėje byloje, kai kaltinamasis tyčia ar bent jau sąmoningai dalyvauja operacijose, dėl kurių valstybės narės, kurioje autorių teisėms taikoma absoliuti apsauga, teritorijoje įvyksta saugomų kūrinių viešas platinimas, kuriuo pažeidžiama šių teisių turėtojo išimtinė teisė, laisvo prekių judėjimo ribojimas, kurį lemia tokia autoriaus platinimo teisių apsauga, yra pateisinamas ir proporcingas siekiamam teisėtam tikslui.</TXT></NP><NP><NO.P>37</NO.P><TXT>Todėl į antrąją pateikto klausimo dalį reikia atsakyti taip, kad SESV 34 ir 36 straipsniai aiškintini kaip nedraudžiantys valstybei narei bausti, taikant nacionalinės baudžiamosios teisės nuostatas, už bendrininkavimą be leidimo platinant autorių teisių saugomų kūrinių kopijas, kai tokių kūrinių kopijos viešai platinamos šios valstybės narės teritorijoje parduodant konkrečiai minėtos valstybės narės visuomenei, o pardavimo sandoris sudaromas kitoje valstybėje narėje, kurioje šie kūriniai nesaugomi autorių teisių arba šiems kūriniams taikomos apsaugos negalima veiksmingai įgyvendinti trečiųjų asmenų atžvilgiu.</TXT></NP></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl bylinėjimosi išlaidų</HT></P></TI></TITLE><NP><NO.P>38</NO.P><TXT>Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.</TXT></NP></GR.SEQ></GR.SEQ><JURISDICTION><INTRO>Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:</INTRO><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Prekybininkas, kuris reklamą skiria konkrečios valstybės narės visuomenės nariams ir sukuria arba suteikia jiems naudotis konkrečią pristatymo sistemą ir mokėjimo būdą ar leidžia tai padaryti trečiajam asmeniui, o dėl to minėti visuomenės nariai gali parsigabenti kūrinių, kuriems šioje valstybėje narėje taikoma autorių teisių apsauga, kopijų, valstybėje narėje, į kurią prekės pristatomos, įvykdo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>viešą platinimą<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/>, kaip tai suprantama pagal <DATE ISO="20010522">2001 m. gegužės 22 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 4 straipsnio 1 dalį</HT>.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">SESV 34 ir 36 straipsniai aiškintini kaip nedraudžiantys bausti, taikant nacionalinės baudžiamosios teisės nuostatas, už bendrininkavimą be leidimo platinant autorių teisių saugomų kūrinių kopijas, kai tokių kūrinių kopijos viešai platinamos šios valstybės narės teritorijoje parduodant konkrečiai minėtos valstybės narės visuomenei, o pardavimo sandoris sudaromas kitoje valstybėje narėje, kurioje šie kūriniai nesaugomi autorių teisių arba šiems kūriniams taikomos apsaugos negalima veiksmingai įgyvendinti trečiųjų asmenų atžvilgiu</HT>.</TXT></NP></ITEM></LIST></JURISDICTION></CONTENTS.JUDGMENT><SIGNATURE.CASE><P>Parašai.</P></SIGNATURE.CASE></JUDGMENT>