PRIEDAS

BENDRIJOS EKOLOGINIO ŽENKLO SUTEIKIMO DARBO PLANAS

ĮVADAS

Bendrijos ekologinis ženklas pradėtas naudoti 1992 m., skatinant įmones kurti tokias prekes ir paslaugas, kurios visą savo gyvavimo ciklą turėtų mažesnį poveikį aplinkai, ir suteikti vartotojams daugiau informacijos apie tokį poveikį.

Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo sistema yra platesnės strategijos, kuria siekiama skatinti aplinką tausojančius gamybą ir vartojimą, dalis. Šis siekis gali būti įgyvendintas dalyvaujant sistemoje, į kurią yra integruota į gyvavimo ciklą orientuota produkto politika, kaip numatyta Šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje (6AVP). Pagrindiniai sistemos tikslai – užtikrinti aukštą apsaugos lygį ir suardyti priklausomybę tarp ekonomikos augimo ir neigiamo poveikio aplinkai – atitinka Lisabonos strategiją dėl Europos Sąjungos Ekonominio ir socialinio atsinaujinimo (2000 m.) (1) ir Tvarios plėtros strategiją (Geteborgas, 2001 m.) (2).

Komunikate dėl integruotos produktų politikos (3) (IPP) dar konkrečiau siūloma sukurti naują strategiją su produktais susijusioms aplinkos strategijoms stiprinti ir perorientuoti bei mažiau aplinkai kenkiančių prekių rinkai plėtoti. Viena iš priemonių, galinčių padėti tai pasiekti, yra Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo sistema. Ekologinio ženklo suteikimo sistema apima pakankamai daug informacijos ir specifinių žinių apie į visą gyvavimo ciklą orientuotą produkto politiką, su kuria reiktų leisti susipažinti suinteresuotoms šalims, dalyvaujančioms toliau kuriant integruotos produktų politikos metodą.

Gamybai ir vartojimui tampant tausesniems, naujosios viešųjų pirkimų direktyvos (4), kuriomis aplinkos aspektas integruojamas į viešuosius pirkimus, ir neseniai paskelbtas Ekologiškų viešųjų pirkimų vadovas atveria naujas Bendrijos ekologinio ženklinimo sistemos galimybes. Nors viešieji pirkėjai aiškiai nereikalauja, kad viešuosiuose konkursuose siūlomos prekės ir paslaugos turėtų Bendrijos ekologinį ženklą, naujosios direktyvos suteikia jiems galimybę pasinaudoti sistemos arba kitais analogiškais kriterijais nustatant, kaip gaminių ir paslaugų veiklos arba funkcinės ypatybės atitinka aplinkos apsaugos reikalavimus. Tai turėtų padrąsinti valdžios institucijas pasinaudoti Bendrijos ekologinio ženklo sistema ir joje nustatytais kriterijais arba kitomis analogiškomis sistemomis, kuriose numatyta teikti išsamią informaciją apie prekę, ir priimti politinį sprendimą per viešuosius pirkimus rinktis aplinką tausojančias prekes ir paslaugas.

Bendrijos ekologinio ženklinimo sistema taip pat yra susijusi su daugybe įvairių priemonių, skatinančių švaresnę gamybą ir aplinkosaugos technologijų plėtrą ir diegimą. Pripažįstama, kad šios sistemos struktūros, procedūros ir žinios yra tvirtas išeities taškas kuriant pasiūlytosios direktyvos dėl elektros energiją vartojančių gaminių ekologinio dizaino įgyvendinimo priemones. Aplinkosaugos technologijų veiksmų plano (ATVP) prioritetinė veiklos sritis – t. y., siektinų rezultatų nustatymas ir įgyvendinimas – apima santykio tarp siektinų rezultatų koncepcijos ir prekių ir paslaugų sumažinto poveikio aplinkai, kurį skatina tokios ES iniciatyvos kaip Bendrijos ekologinio ženklinimo sistema, analizę.

2004 m. gegužę įstojus 10 naujų valstybių narių, susidarė naujos sąlygos plėtoti Bendrijos ekologinio ženklinimo sistemą, skleisti informaciją ir didinti visuomenės sąmoningumą aplinkosaugos klausimais. Jei visoje Europoje turėtume aiškų ekologinį ženklą, pavyzdžiui, tokį kaip „Gėlė“, visiems vartotojams būtų lengviau rinktis aplinką tausojančias prekes ir paslaugas, ir kartu jie aiškiau suprastų, kas yra I tipo ženklinimas.

Vartotojams ir toliau bus patrauklios gerai sukurtos ir į rinką orientuotos ekologinio ženklinimo sistemos, ne tik todėl, kad jos yra betarpiškos ir paprastos, be to ir todėl, kad piliečiams jos suteikia išsamesnės ir lengviau prieinamos informacijos apie aplinką. Šios sistemos, jei yra kuriamos bendradarbiaujant su gamintojais ir nepareikalauja iš įmonių pernelyg didelių sąnaudų, taip pat yra palankios verslui, nes reklamuoja gaminį ir pardavimo metu suteikia jam pranašumą.

Aišku, kad kol kas Bendrijos ekologinis ženklas dar nėra patenkinamai įsiskverbęs į rinką. Šiuo metu padėtis geresnė negu buvo anksčiau, nes nuolat daugėja produktų (tiek prekių, tiek paslaugų) grupių skaičius ir nuolat teikiamos naujos paraiškos, tačiau, norint pasiekti pirminių jos tikslų, ypač kad įmonės imtų aktyviai ja naudotis, sistemą reikia neabejotinai tobulinti. Dėl to, kad numatoma keisti Bendrijos ekologinio ženklinimo sistemą, atliekamas įvertinimas, kiek ji apskritai yra veiksminga mažinant neigiamą poveikį aplinkai. Bus įvertinta, kiek sistema skatina aplinką tausojančius vartojimą ir gamybą, ir bus teikiami pasiūlymai, kaip pakeisti sistemą, kad ji kuo labiau skatintų darnų vystymąsi Europoje ir būtų kuo patrauklesnė ūkio subjektams, ypač MVĮ. Šis darbo planas turėtų visiškai atitikti sistemos įvertinimą ir keitimą, tačiau jokiu būdu neapriboti galimybės, persvarsčius reglamentą, keisti ekologinio ženklinimo sistemą.

Todėl pagrindinis šio naujojo darbo plano tikslas yra integruoti patirtį, sukauptą taikant ekologinio ženklinimo sistemą, ir nustatyti darbo programą ateinantiems trejiems metams, siekiant, kad:

—	Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo sistema taptų sėkmingesnė ir veiksmingesnė priemonė, gerinanti prekių ir paslaugų poveikį aplinkai.

—	Naujuoju darbo planu visų pirma būtų remiamas šiuo metu vykstantis ekologinio ženklinimo sistemos įvertinimas ir būsimas reglamento keitimas.

—	Būtų tęsiamos pastangos siekiant padaryti vartojimą tausesnį, įgyvendinti Bendrijos tvarios plėtros strategijoje ir Šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje įvardytus tikslus.

—	Kuo racionaliau būtų panaudojamos Komisijos, valstybių narių ir Europos Sąjungos Ekologinio ženklinimo valdybos (5) (EUEB) sistemai skiriamos lėšos.

SISTEMOS PLĖTROS STRATEGIJA

2005–2007 m.

1.   Ekologinio ženklo suteikimo reglamento keitimo politika ir strategija

Ilgalaikė Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo sistemos politika ir strategija yra nuolat plėtojama ir pritaikoma. Ją reikia glaudžiai suderinti su nuolat vykstančiomis diskusijomis ir ES komunikato dėl integruotos produktų politikos įgyvendinimo veiksmais bei su kitais kuriamais teisės aktais, pavyzdžiui, direktyvos dėl energiją vartojančių gaminių ekologinio dizaino (EuP) pasiūlymu, Pagrindų direktyvos Nr. 92/75/EEB dėl buitinių prietaisų ir Energy Star Tarybos sprendimu dėl raštinės įrangos, su ATVP įgyvendinimu, Šeštąja aplinkosaugos veiksmų programa ir Bendrijos tvarios plėtros strategija. Bendrijos ekologinio ženklinimo sistema taip pat turi būti glaudžiai derinama su visos ekologinio ženklinimo srities ir su ženklų, dedamų dėl etinių priežasčių, žymint kokybę ar gaminio poveikį sveikatai, raida, tarp kitų būdų užtikrinant ir įvairių mokslinių komitetų dalyvavimą procese, kad toliau būtų tobulinamas ekologinių kriterijų mokslinis pagrindas. Lygiai taip pat svarbios Aplinkosaugos vadybos sistemų srities, ypač Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS), naujovės.

Siekiant veiksmingiau administruoti įvairias sistemos viduje ir išoriniuose forumuose vykstančias diskusijas ir informacijos srautus bei pasirengti ir vadovauti diskusijoms dėl sistemos ateities, pirmuoju ekologinio ženklo suteikimo sistemos darbo planu buvo įkurta aktyvi politikos vadybos grupė. Ji nuveikė būsimai sistemos politikai ir strategijai labai vertingą darbą: siekė ją suderinti su kitomis aplinkosaugos politikos kryptimis, siekė sąveikos su kitomis informavimo priemonėmis ir daugeliu atžvilgių numatė ilgalaikę strategiją. Grupė aiškiai nustatė šiuo metu aktualius sistemos trūkumus ir dalyvavo diskusijoje pateikdama įvairių idėjų apie sistemos įvertinimą ir pakeitimą. Šias idėjas reiktų įtraukti į diskusijas apie sistemos pakeitimą, kuriose visų pirma turėtų dalyvauti suinteresuotos šalys.

Tikslas

Atsižvelgdamos į būsimą reglamento pakeitimą, EUEB, valstybės narės ir Komisija turėtų parengti ir priimti ilgalaikę ekologinio ženklo suteikimo sistemos politiką ir strategiją. Jos taip pat turėtų prisidėti prie ekologinio ženklinimo sistemos integracijos į įvairią politinę veiklą, skatinančią aplinką tausojantį vartojimą (pvz., IPP, EuP, Aplinką tausojančius viešuosius pirkimus, platesnę ženklinimo strategiją, mažesnį aplinką tausojančių produktų apmokestinimą, ATVP ir kt.).

Veiksmai

Prisidėti prie ekologinio ženklinimo sistemos įvertinimo ir keitimo turėtų būti EUEB, valstybių narių ir Komisijos prioritetas; taip jos padėtų kurti ir pritaikyti šios sistemos ilgalaikę politiką ir strategiją. Tokiu tikslu jos turėtų būti rengti tam skirtus susitikimus, atlikti analizes ir, paskelbus tyrimo rezultatus, klausti ekspertų nuomonės.

2.   Aplinkos gerinimo ir skverbimosi į rinką tikslai

Aplinkos gerinimo ir skverbimosi į rinką tikslai bus nustatomi atsižvelgiant į sistemos keitimą. Ypač bus siekiama:

a)	padidinti rinkų, potencialiai atvirų produktams, pažymėtiems ekologiniu ženklu, skaičių vis didinant ekologiniu ženklu pažymėtų produktų grupių skaičių ir darant ženklą patrauklesnį gamintojams;

b)	kiekvienoje iš šių rinkų ir (arba) produktų grupių žymiai padidinti ekologinio ženklo matomumą (t. y., padidinti ekologiniu ženklu pažymėtų produktų kiekį rinkoje);

c)	apsvarstyti, kiek apskritai sistema gerina aplinką ir kiek ji padeda didinti vartojimo tausumą;

d)	toliau plėtoti galimas Bendrijos ekologinio ženklinimo sistemos ir EMAS (Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos) sąveikas.

a)   Produktų grupių plėtra

Kol kas yra priimti kriterijai 23 produktų grupėms: popierinėms servetėlėms, indaplovėms, dirvos trąšoms, lovų čiužiniams, interjero dažams ir lakams, avalynei, tekstilės gaminiams, asmeniniams kompiuteriams, skalbimo priemonėms, indų plovyklių plovikliams, kopijavimo popieriui, elektros lemputėms, nešiojamiems kompiuteriams, šaldytuvams, skalbyklėms, universaliems ir sanitariniams plovikliams, indų plovikliams, televizoriams, kietajai grindų dangai, dulkių siurbliams, turistų apgyvendinimo paslaugoms, kempingų paslaugoms ir tepalams.

Kad produktų grupė būtų laikoma Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo sistemos prioritetu, ji turi atitikti įvairias sąlygas. Reglamento (EB) Nr. 1980/2000 2 straipsnio 2 dalyje konkrečiai nurodyti tam tikri ekologinio ženklo suteikimo reikalavimai. Produktas turi būti reikšmingas vidaus rinkoje ir būti parduodamas galutiniam vartojimui arba naudojimui. Jis turi turėti potencialą, vartotojui jį pasirinkus, žymiai pagerinti aplinką, o gamintojai ir mažmenininkai turi norėti savo gaminius ženklinti ekologiniu ženklu.

Pagal pirmajame darbo plane pateiktą klausimyną buvo atliktas prioritetų tyrimas (6), kurio metu nustatytas prioritetinis produktų grupių sąrašas pateikiamas 1 priedėlyje. Atsižvelgdamos į sistemos keitimą, EUEB ir valstybės narės turėtų, remdamosi tyrimo rezultatais ir juose paskelbtomis rekomendacijomis dėl tolesnių veiksmų ir patobulinimų, toliau plėtoti prioritetinių produktų grupių nustatymo metodus. Jos taip pat turėtų išplėsti grupių kandidačių aplinkos gerinimo ir rinkodaros perspektyvų įvertinimą. Be to, reiktų toliau analizuoti specialiuosius paslaugų eiliškumo nustatymo reikalavimus.

Patobulinta metodika turėtų būti galima objektyviai nustatyti prioritetines prekių ir paslaugų grupes. Ja naudojantis taip pat reiktų atsižvelgti į tai, ar konkreti prekė ar paslauga yra tiesiogiai susijusi su jau esamomis produktų grupėmis.

Reiktų įkurti ad-hoc vadybos grupę, kuri objektyviai ir skaidriai nustatytų produktų grupes, kurioms turėtų būti teikiamas didžiausias prioritetas.

Tačiau produktų grupių plėtra neturėtų apriboti galimybės keisti produktų grupių traktavimą, kai bus keičiama ekologinio ženklinimo sistema.

Tikslas

Atsižvelgiant į sistemos keitimą, nustatyti tam tikras produktų grupes, kurios sudarytų pakankamai išbaigtą ir ne pernelyg platų produktų spektrą, kuris būtų patrauklus mažmenininkams, gamintojams, įskaitant MVĮ, ir vartotojams.

Kuo geriau panaudoti produktų grupių plėtrai skirtus išteklius, didžiausią dėmesį skiriant toms produktų grupėms, kurios yra tinkamiausios ženklinti ekologiniu ženklu.

Per penkerius metus nustatytų produktų grupių skaičius turėtų išaugti iki 30–35 grupių.

Veiksmai

Prioritetinių grupių sąrašas turėtų būti reguliariai atnaujinamas pasikonsultavus su EUEB. Iš naujo svarstant kiekvieną produktų grupę, EUEB turi iš naujo įvertinti, ar ji tebėra prioritetinė.

Atsižvelgdamos į ankstesniojo darbo plano metu atliktą prioritetų tyrimą, kompetentingos tarnybos ir EUEB turėtų toliau tobulinti prioritetų nustatymo metodus, ypač siekdamos sukurti atitinkamą atsvarą tyrimo „prioritetų nustatymo klausimams“. Be kitų veiksnių reikėtų atsižvelgti į nustatytų produktų grupių sėkmę ir nesėkmes, produktų grupių kandidačių potencialą gerinti aplinką ir specialiuosius paslaugų eiliškumo nustatymo reikalavimus, atsižvelgiant į šiuo metu atliekamo sistemos įvertinimo rezultatus ir teikiamas gaires.

Komisija, EUEB ir valstybės narės, šalia atliekamų reikiamų peržiūrų, turėtų kasmet įtraukti dvi naujas produktų grupes. Produktų grupės kriterijai turėtų būti nustatomi ketveriems – penkeriems metams (tačiau konkrečiu atveju gali būti nustatomas kitoks laikotarpis).

Turėtų būti įsteigta kad EUEB ad-hoc vadybos grupė, kuri rinktųsi vieną kartą per metus ir pateiktų savo rekomendacijas dėl to, kurioms produktų grupėms turėtų būti teikiamas didžiausias prioritetas, bei pasiūlytų produktų grupių peržiūros tvarkaraštį. Grupė taip pat nustatytų metodus, kaip, atsižvelgiant į atitinkamų sričių technines naujoves, įvertinti kriterijų persvarstymo skubumą.

Tačiau naujų produktų grupių nustatymas neturėtų sutrukdyti skirti laiko ir išteklių ekologinio ženklinimo sistemos keitimo procesui.

b)   Skverbimasis į rinką, matomumas ir vartotojų sąmoningumas

Ekologinio ženklo matomumą galima įvertinti pagal keturis kriterijus:

—	įmonės: įmonių, kurioms suteiktas ekologinis ženklas, skaičius,

—	produktai: šių įmonių produktų, ženklinamų ekologiniu ženklu, skaičius,

—	vienetai: šių produktų vienetų, parduodamų su ekologiniu prekės ženklu, skaičius,

—	vertės: šių vienetų vertė parduodant gamintojo kainomis.

Šiuo metu (2005 m. gegužės mėn.) daugiau kaip 250 bendrovių Bendrijos ekologiniu ženklu ženklina kelis šimtus savo produktų (2001 m. rugpjūtį jų buvo 87). Populiariausios produktų grupės pagal paraiškų skaičių – tekstilės gaminiai, interjero dažai ir lakai ir turistų apgyvendinimo paslaugos. Kol kas Bendrijos ekologinio ženklo turėtojai ir jų produktai Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje yra pasiskirstę netolygiai, tačiau jau ženklinama žymiai daugiau ir įvairesnių produktų negu praeityje.

Apskaičiuota, kad 2004 m. parduota apytikriai 400 mln. Bendrijos ekologiniu ženklu pažymėtų gaminių vienetų (lyginant su 54 mln. 2001 m.), o jų vertė gamintojo kainomis siekia 700 mln. eurų, lyginant su 114 mln. eurų 2001 m.

Tačiau Bendrijos ekologiniu ženklu pažymėtų produktų prasiskverbimas į rinką vis dar yra palyginti nežymus – šiuo metu jie sudaro žymiai mažiau negu 1 proc. visos įvairių produktų grupių rinkos.

Pagrindinis sistemos tikslas – tapti patrauklesne ūkio subjektams ir padidinti ženklinamų produktų skaičių taip, kad ekologinis ženklas būtų matomas rinkoje ir veiksmingiau gerintų aplinką. Tuo pat metu reikėtų nuolat didinti šį matomumą ir taip realizuoti vis daugiau ekologinio ženklo įsiskverbimo į rinką teorinio potencialo, kuris yra nuo 5 proc. iki 25 proc. visos rinkos (priklausomai nuo konkrečios produktų grupės ir su ja susijusių ekologinio ženklinimo kriterijų atrankos).

Todėl kompetentingos ekologinio ženklinimo tarnybos turėtų tęsti tikslinių produktų grupių nustatymą kiekvienoje valstybėje narėje. Kaip paaiškėjo 2004 m. spalį sėkmingai įvykusios Europos „Gėlės“ savaitės metu, integruota rinkodaros strategija gali žymiai pagerinti vartotojų orientavimą ir produkto patrauklumą rinkai.

Sukaupta patirtis rodo, kad reikia aktyviau apsvarstyti paklausą, o patirtis, įgyta per 2004 m. Europos „Gėlės“ savaitę, rodo, kad situacija gali labai pasikeisti taikant suderintą pasiūlos ir paklausos strategiją.

Labai svarbu skatinti ekologinio ženklo pripažinimą valstybėse narės ir sukurti paskatas bendrovėms teikti paraiškas šiam ženklui gauti bei pabrėžti praktinius jo privalumus.

Iš rinkodaros vadybos grupės veiklos įgyvendinant pirmąjį darbo planą paaiškėjo, kad reikalinga bendra vartotojų apklausos metodika. Reikia atlikti apklausas pripažinimo lygiui stebėti ir vartotojų sąmoningumo raidai sekti. Bus svarbu skatinti Bendrijos ekologinio ženklo pripažinimą visose valstybėse narėse ir tuo pat metu dalintis patirtimi, įgyta įgyvendinant ekologinio ženklo suteikimo sistemą „senose“ ir „naujose“ valstybėse narėse.

Komisija rengia brošiūrų seriją, kuriose paaiškinama konkrečių produktų grupių ženklinimo ekologiniu ženklu tikslai ir reikšmė. Brošiūros bus pridedamos prie ekologiniu ženklu pažymėtų produktų parduodant juos vartotojui. Taip pat yra parengta įvairių brošiūrų (bendro pobūdžio, apie tekstilės gaminius, avalynę, skalbimo priemones, dažus ir lakus), kurių paskirtis – suteikti informaciją gamintojams ir mažmenininkams apie pirmaujančių produktų grupių kriterijus. Ši medžiaga turėtų būti patobulinta ir EUEB narės turėtų ją sistemingai platinti.

Siekdamos kuo racionaliau panaudoti rinkodaros išteklius, valstybės narės turėtų kartu su gamintojais organizuoti bendras rinkodaros kampanijas savo šalyse.

Tikslai

Ekologiniu ženklu paženklintų produktų vienetų vertę ir (arba) skaičių padidinti ne mažiau kaip 50 proc. per metus.

Iki darbo plano pabaigos pasiekti bent minimalų ženklo matomumo lygį visose valstybėse narėse ir sukurti ekonomiškus jo matavimo metodus.

Visi susiję gamintojai ir mažmenininkai turėtų žinoti apie Bendrijos ekologinį ženklą, o ilgainiui daugiau negu pusė Europos vartotojų turėtų pripažinti Bendrijos ekologinio ženklo logotipą kaip aplinkos gerinimo ženklą.

Veiksmai

Prieš pasibaigiant pirmiesiems šio darbo plano įgyvendinimo metams rinkodaros vadybos grupė, valstybėms narėms pateikus savo nuomones, turėtų pateikti rekomendacijas, kaip galima būtų išmatuoti ženklo „įsiskverbimą į rinką, matomumą ir kiek vartotojų apie jį žino“ ir koks turėtų būti siektinas šio vartotojų informuotumo lygis, atsižvelgdama „Gėlės“ savaitės 2004 m. metu sukauptą patirtį.

EUEB turėtų patobulinti jau taikomus pranešimo mechanizmus, kad kasmet būtų galima turėti statistinius duomenis apie įvairių produktų grupių įsiskverbimą į rinką.

Kad būtų įgyvendinti sutarti tikslai, EUEB, valstybės narės ir Komisija turėtų skatinti Bendrijos ekologinį ženklinimą. Daugiausia pastangų turėtų būti nukreipta į mažmenininkus ir viešųjų pirkimų pareigūnus (žr. toliau). Ataskaitos apie šią veiklą turėtų būti teikiamos (ir keičiamasi informacija apie jas) EUEB susirinkimuose bent kartą per metus. Be to, reiktų sistemingai prašyti suinteresuotąsias šalis pateikti savo atsiliepimus ir į juos atsižvelgti.

Todėl kiekviena valstybė narė turėtų sukurti rinkodaros strategiją, kurioje prioritetų tvarka turėtų būti numatyti atitinkami veiksmai.

Atitinkamai reikia palaikyti ryšį su visomis suinteresuotomis šalimis (įskaitant NVO, gamintojus, vartotojų organizacijas ir mažmenininkus), kad jos daugiau sužinotų apie sistemą ir per savo kontaktų tinklus paskatintų „Gėlės“ rinkodarą.

EUEB, valstybės narės ir Komisija turėtų skatinti „senųjų“ ir „naujųjų“ valstybių narių dalijimąsi patirtimi, įgyta įgyvendinant ekologinio ženklinimo sistemą, pavyzdžiui, rengdamos mokymus.

Taip pat žr. „bendra reklamos veikla“ (4b ir 5 skirsniai).

c)   Aplinkos gerinimas

Bendras ekologinio ženklinimo sistemos tikslas – skatinti pirkti produktus, galinčius, kaip įrodyta moksliškai ir, kaip numatyta Ekologinio ženklo suteikimo reglamento ((EB) Nr. 1980/2000 1 straipsnio 4 dalyje), sumažinti neigiamą poveikį aplinkai lyginant su kitais tos pačios produktų grupės produktais – taip būtų prisidedama prie veiksmingo išteklių naudojimo ir aukšto aplinkos apsaugos lygio. Taip prisidedama prie tausesnio vartojimo ir padedama siekti strateginių tikslų, apibrėžtų Bendrijos tvarios plėtros strategijoje (pavyzdžiui, klimato kaitos, veiksmingesnio išteklių naudojimo ir ekologinio toksiškumo srityse), Šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje ir Komunikate dėl integruotos produktų politikos.

Iš ankstesnių tyrimų ir ataskaitų paaiškėjo, kad konkretų ekologinio ženklinimo sistemos poveikį aplinkai yra labai sunku apskaičiuoti, nes sunku atskirti ir išmatuoti jos poveikį nuo kitų aplinkosaugos priemonių daromo poveikio. Tiesioginis aplinkos gerinimas daugiausiai yra susijęs su išteklių tausojimu, jei didėtų ekologiniu ženklu pažymėtų produktų dalis rinkoje, o netiesioginis aplinkos gerinimas susijęs su kitais teigiamais poveikiais aplinkai, kuriuos jau padarė ir ateityje gali padaryti ekologinio ženklinimo sistema. Neseniai atliktame tyrime apie tiesioginį ir netiesioginį Bendrijos ekologinio ženklinimo sistemos teigiamą poveikį aplinkai matyti, kad 20 proc. padidinus Bendrijos ekologiniu ženklu pažymėtų produktų pateikimą į rinką, dėl netiesioginio sistemos poveikio būtų žymiai sutaupyta išteklių, o tai, palyginus su kitų politikos krypčių ir programų veikla, galėtų būti viena iš ekonomiškiausių priemonių sumažinti CO2 emisiją.

Viešieji pirkimai sudaro 16 proc (7). viso ES BVP, todėl įmonių ir kitų vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų pirkėjai turėtų būti skatinami viešuosiuose pirkimuose sistemingiau taikyti ekologinio ženklinimo sistemos ar juos atitinkančius kriterijus. Neseniai paskelbtas Aplinką tausojančių viešųjų pirkimų vadovas (Handbook on Environmental Public Procurement) šiuo požiūriu yra reikšmingas dokumentas.

Tačiau kol kas pirkėjų sąmoningumo lygis nėra tiek aukštas, kad turėtų įtakos rinkai. Todėl vienas konkrečių tikslų turėtų būti per ateinančius trejus metus padidinti aplinką tausojančių produktų paklausą viešuosiuose pirkimuose. Reiktų ištirti būdus šiai paklausai padidinti.

Tikslai

Padidinti aplinką tausojantį vartojimą ir prisidėti siekiant Bendrijos tvarios plėtros strategijoje, Šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje ir Komunikate dėl IPP nustatytų tikslų.

Viešųjų pirkimų pareigūnus reikėtų kiek galima greičiau informuoti apie galimybes viešuosiuose pirkimuose taikyti Bendrijos ekologinio ženklinimo sistemos arba kitus analogiškus kriterijus.

Veiksmai

EUEB turėtų toliau vertinti tiesioginį ir netiesioginį visos ekologinio ženklo suteikimo sistemos teigiamą poveikį aplinkai. Taip pat reiktų sistemingai įvertinti visų naujų arba peržiūrėtų produktų grupių kriterijų galimą teigiamą poveikį aplinkai.

EUEB, valstybės narės ir Komisija turėtų informuoti viešųjų pirkimų pareigūnus ir privataus sektoriaus pirkėjus apie galimybes jų pirkimų konkursuose taikyti Bendrijos ekologinio ženklinimo sistemos arba kitus juos atitinkančius kriterijus.

d)   Bendrijos ekologinio ženklinimo sistemos ir EMAS sąveika

Kadangi bus persvarstoma ir Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo sistema, ir EMAS, ir kadangi šios sistemos papildo viena kitą, reikia išanalizuoti jų atliekamas funkcijas ir tiek padidinti šių sistemų sąveiką, kad ji taptų tikra partneryste. Siekiant, kad abi sistemos veiktų sėkmingai, reikia glaudžiai bendradarbiauti ir abiejų sistemų atsakingosios tarnybos turi aiškiai suprasti, kaip toks bendradarbiavimas turėtų vykti. Kaip jau buvo minėta pirmiau, jei įmonė turi EMAS arba ISO 14001 sertifikatą, akivaizdu, kad jos vadovybė sistemingai skiria dėmesio aplinkosaugai ir nuolat gerina savo aplinkosauginius rezultatus daugiau negu reikalaujama įstatymuose. Produktas, paženklintas Bendrijos ekologiniu ženklu, akivaizdžiai yra aplinkosaugos požiūriu vienas geriausių savo grupėje. Įmonei, turinčiai EMAS sertifikatą, būtų naudinga Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo sistemos kriterijus taikyti savo aplinkosaugos strategijoje, kuri būtų aiškus ir siektinas aplinkos gerinimo tikslas jos produktams. Įgyvendinant ekologinio ženklinimo sistemos kriterijus, galima nustatyti aiškius siektinus aplinkos gerinimo tikslus. Įmonei, kuri savo produktus ženklina arba nori ženklinti ekologiniu ženklu, būtų naudinga taikyti EMAS valdant ir palaikant savo atitiktį visiems susijusiems kriterijams; tuo pat metu tai išplėstų jos pardavimo galimybes. Bendrijos ekologinio ženklinimo sistema suteikia galimybę EMAS ir ISO 14001 sertifikatus turinčioms įmonėms, MVĮ ir įmonėms pionierėms mokėti mažesnes rinkliavas.

3.   Bendradarbiavimas tarp ES sistemos ir kitų I tipo ekologinio ženklinimo sistemų valstybėse narėse, jų koordinavimas ir sąsajos

Kaip buvo nustatyta ankstesniame darbo plane, Bendrijos ekologinio ženklinimo sistemos ir kitų ekologinio ženklinimo sistemų valstybėse narėse sąveika ir koordinavimas turėtų laipsniškai tapti vis sistemingesnis ir visapusiškesnis. Dėl to sistema taptų ekonomiškai veiksmingesnė ir būtų sumažintas galimas pavojus iškreipti prekybą. Todėl buvo įsteigta Bendradarbiavimo ir koordinavimo vadybos grupė, kuri renkasi apie keturis kartus per metus.

Atsižvelgiant į Bendradarbiavimo ir koordinavimo vadybos grupės patirtį, sukauptą per pastaruosius trejus metus, su bendradarbiavimu ir koordinavimu susiję tikslai yra vis dar aktualūs. Kol kas grupė dar nerealizavo viso savo teorinio potencialo.

Pagrindinių teigiamų rezultatų pasiekta tokiose dviejose srityse: sukaupta daug informacijos apie tai, kaip dirba kompetentingos tarnybos, ir jos pagrindu buvo imtasi veiksmų siekiant suderinti įvairių kompetentingų tarnybų darbo tvarką. Tai svarbus ir pažangus žingsnis, kadangi norint, kad sistema būtų patikima, reikia, kad visos kompetentingos tarnybos taikytų vienodą darbo tvarką.

Vis dėlto, reikia dar labai daug gerinti Bendrijos ekologinio ženklinimo sistemos ir kitų ženklinimo sistemų valstybėse narėse sąveiką ir koordinavimą, kadangi glaudus bendradarbiavimas reikalauja didelio visų šalių atsidavimo.

Siekiant pagerinti šią situaciją, pagal ankstesnį darbo planą buvo imtasi keleto veiksmų, pavyzdžiui, buvo aktyviai užmezgami ryšiai su nacionalinių ekologinio ženklinimo sistemų tarnybomis, skatinant jas daugiau bendradarbiauti su tarnybomis, atsakingomis už Bendrijos ekologinį ženklinimą. Bendradarbiavimo ir koordinavimo vadybos grupė įgyvendina įvairias iniciatyvas, pavyzdžiui, rengia Bendrijos ekologinio ženklinimo sistemos ir nacionalinių ekologinio ženklinimo sistemų vadovų arba atstovų susitikimus, taip pat yra analizuojami Bendrijos ir nacionalinių sistemų panašumai dėl suinteresuotųjų šalių dalyvavimo ir patikros. Tarp kitų veiksmų galima paminėti produktų grupių kriterijų derinimo analizę, kurios rezultatai kai kuriose valstybėse narėse, pvz., Austrijoje, buvo labai sėkmingi. Daug svarbių darbų šioje srityje bus atliekama ir ateityje.

Kaip buvo numatyta ankstesniame darbo plane, pagerinus produktų grupių plėtros koordinavimą, galima gerokai sutaupyti išteklių.

Galiausiai, per plėtrą prisijungus dar 10 valstybių narių, padaugėjo ir nacionalinių ekologinio ženklinimo sistemų, o tai atveria naujas bendradarbiavimo galimybes ir iškelia naujus uždavinius.

Tikslas

Išnaudoti Bendrijos ekologinio ženklinimo sistemos ir valstybių narių ekologinio ženklinimo sistemų sąveiką pamažu ir sistemingai didinant bendradarbiavimą, koordinavimą ir sąsajas tarp jų, ypač atsižvelgiant į būsimą ekologinio ženklinimo sistemos keitimą.

Veiksmai

Bendradarbiavimo ir koordinavimo vadybos grupė turėtų parengti ir įgyvendinti strategiją, kaip paskatinti tolesnį nacionalinių I tipo ekologinio ženklinimo sistemų bendradarbiavimą ir ieškoti sąsajų su Bendrijos ženklinimo sistema.

a)   Produktų grupių plėtros koordinavimas

Bendrijos ekologinio ženklinimo sistema ir kitos ženklinimo sistemos turėtų sistemingai keistis informacija apie esamas produktų grupes ir jų produktų grupių plėtros programas, prireikus koordinuodamos savo veiksmus, telkdamos išteklius, dalindamosi žiniomis ir rezultatais. Taip sutaupytų abi pusės, taptų aiškesnė skirtingų sistemų paskirtis ir būtų lengviau jas tarpusavyje suderinti (tais atvejais, kai panašių ženklinimo sistemų tikslai yra panašūs). Visos susijusios tarnybos turėtų mąstyti, kaip turėtų vykti Bendrijos ekologinio ženklinimo sistemos ir kitų ženklinimo sistemų ilgalaikė sąveika dėl būsimo Bendrijos ekologinio ženklinimo reglamento pakeitimo.

Tai buvo daroma ankstesnio darbo plano metu (pavyzdžiui, su Nordic Swan ir Stichting Milieukeur ženklais), tačiau bendradarbiavimas nebuvo sistemingas, todėl reikia įdėti daugiau pastangų, norint pasiekti didžiausią įmanomą suderinimo lygį. Šiuo metu už Bendrijos ir valstybių narių ekologinio ženklinimo sistemas atsakingos tarnybos turi sutelkti pastangas produktų grupių plėtros prioritetams nustatyti, sistemoms suartinti ir, atsižvelgdamos į specifinius nacionalinius poreikius ir sąlygas, visuomenei šviesti; tai joms leis teikti pasiūlymus dėl ekologinio ženklinimo reglamento pakeitimų.

Tam, kad koordinavimas vyktų aiškiau ir sistemingiau, valstybių narių pozicija dėl strategijos atitinkamų nacionalinių sistemų klausimu turi būti žinoma jau pradėjus sudaryti arba persvarstant produktų grupę. Ypač tais atvejais, kai produktų grupei jau yra nustatyti Bendrijos ekologinio ženklinimo kriterijai ir valstybė narė savarankiškai nusprendžia nustatyti naujus kriterijus ženklinimui savo šalies viduje, ji turi su EUEB aptarti kriterijų nustatymo argumentus ir specifines nacionalines sąlygas, dėl kurių reikia nustatyti tokius kriterijus.

Tikslas

Vis labiau koordinuoti skirtingų ES ženklinimo sistemų produktų grupių plėtrą, ypač atsižvelgiant į ekologinio ženklinimo sistemos keitimą.

Veiksmai

Siekdama peržiūrėti visas ekologiniu ženklu ženklinamas ES produktų grupes ir sudaryti jų katalogą bei tęsti centrinio šių produktų grupių ir jų kriterijų registro sudarymą ir atnaujinimą, EUEB turėtų skatinti nacionalines valstybių narių ženklinimo tarnybas bendradarbiauti. Tokia veikla turėtų padėti įvertinti tai, kaip Bendrijos ekologinio ženklinimo reglamento persvarstymas galėtų pasitarnauti gerinant koordinavimą su nacionalinėmis ir tarptautinėmis ženklinimo sistemomis.

EUEB ir valstybių narių ženklinimo tarnybos turėtų vis labiau koordinuoti savo darbo programas ir sistemingai keistis informacija.

EUEB turėtų atsižvelgti į atitinkamą kartu su Pasaulio ekologinio ženklinimo tinklu (GEN) atliekamą veiklą, vėlgi, dėl numatomo ekologinio ženklinimo sistemos keitimo.

b)   Bendra veikla, skatinanti naudotis Bendrijos ekologinio ženklinimo sistema ir kitomis ekologinio ženklinimo sistemomis valstybėse narėse bei pirkti jų paženklintus produktus, siekiant geriau informuoti vartotojus apie bendrą sistemų paskirtį ir abipusį papildomumą ir gerinti jų supratimą apie tai

Kaip buvo numatyta ankstesniame darbo plane, įvairioms suinteresuotosioms šalims reiktų suteikti informacijos, paaiškinančios įvairių Europos ekologinių ženklų vertę aplinkai, atskiras sistemas pateikiant ne kaip konkuruojančias, o kaip viena kitą papildančias.

Kol bus pasiektas bendras supratimas ir sutarta dėl sistemų bei jų bendrų ir vienas kitą papildančių tikslų ir paskirties pateikimo, reikės daug bendrų EUEB ir valstybių narių ženklinimo tarnybų diskusijų.

Reiktų toliau patyrinėti bendrų produktų grupių jungtinių reklaminių kampanijų, bendros interneto svetainės ir (arba) duomenų bazės, abipusio pripažinimo mechanizmų ir specialių mokesčių gamintojams, teikiantiems paraiškas dėl abiejų ženklų, galimybes.

Tikslas

Išanalizuoti tuos atvejus, kai Bendrijos ekologinis ženklinimas ir valstybių narių ekologinis ženklinimas vienas kitą labai papildo, ir ištirti bendrų veiksmų galimybes.

Veiksmai

Bendradarbiavimo ir koordinavimo vadybos grupė, Komisija, valstybės narės ir valstybių narių ženklinimo tarnybos turėtų bendrai sudaryti bendrų Bendrijos ir valstybių narių ženklinimo sistemų atliekamų pagrindinių funkcijų ir tikslų sąrašą.

EUEB ir valstybių narių ženklinimo tarnybos turėtų ištirti galimybes sukurti bendrą ekologiniu ženklu paženklintų produktų „ekologišką parduotuvę“ internete (ir (arba) panašių veiksmų galimybes). Jei tai būtų naudinga, turėtų būti pateiktas šios idėjos įgyvendinimo tvarkaraštis ir biudžetas.

Pasikonsultavusi su EUEB, Komisija pritaikė Bendrijos ekologinio ženklinimo sistemos rinkliavų struktūrą taip, kad pareiškėjams, kurie prašo suteikti Bendrijos ekologinį ženklą ir dar vieną arba daugiau valstybių narių ekologinių ženklų, būtų daromos atitinkamos nuolaidos  (8) . Kitas valstybių narių ekologinio ženklinimo sistemas reiktų paraginti padaryti tą patį.

4.   Bendros kampanijos

Savanoriška sistema gali būti sėkminga ir turėti didelės įtakos rinkai tik jei joje yra numatytos ekonominės paskatos potencialiems pareiškėjams ir jei jai skiriama pakankamai rinkodaros ir reklamos kampanijų. Pakeisto Reglamento (EB) Nr. 1980/2000 10 straipsnyje valstybės narės ir Komisija yra raginamos kartu su EUEB narėmis rengti visuomenės informavimo ir sąmoningumo didinimo kampanijas ir taip skatinti vartotojus, gamintojus, prekiautojus, mažmenininkus ir plačiąją visuomenę naudotis Bendrijos ekologiniu ženklu. Ypač svarbu, kad jose dalyvautų įvairios suinteresuotosios šalys, ypač tos, kurios gali toliau skleisti informaciją (pavyzdžiui, mažmeninio sektoriaus atstovai ir vartotojų ir aplinkosaugos NVO).

EUEB turėtų toliau reguliariai organizuoti rinkodaros vadybos grupės susitikimus bent du kartus per metus, kuriuose būtų diskutuojami tik rinkodaros, reklamos ir strateginės plėtros klausimai.

Bendrai naudojant esamus išteklius galima su didesniu užmoju surengti vartotojams skirtas kampanijas, tokias kaip, pavyzdžiui, 2 004 m. spalį įvykusi „Gėlės“ savaitė.

Tikslas

EUEB, Komisija ir valstybės narės turėtų iki tam tikros tinkamos ribos koordinuoti savo rinkodaros veiklą ir parengti bei įgyvendinti bendrus veiksmus.

Veiksmai

Rinkodaros vadybos grupė turėtų susirinkti bent du kartus per metus ir, atsižvelgdama į strateginę sistemos plėtrą, aptarti rinkodaros bei reklamos klausimus.

Kaip buvo numatyta ankstesniame darbo plane, EUEB, Komisija ir valstybės narės turėtų bendrai nustatyti skirtingas pagrindines tikslines grupes ir kiekvienai iš jų apibrėžti ir įgyvendinti atitinkamą strategiją.

a)   Bendra reklamos veikla suinteresuotųjų šalių sąmoningumui didinti

Svarbiausias tikslas – nuolat informuoti gamintojus, vartotojus ir informacijos skleidėjus (mažmenininkus ir NVO), apskritai visas suinteresuotąsias šalis, apie Bendrijos ekologinio ženklinimo sistemą ir tolesnę jos raidą. Šiam tikslui tinkamos priemonės – spaudiniai (brošiūros ir informaciniai biuleteniai, straipsniai) ir interneto svetainė. Be to, reiktų sistemingai klausti suinteresuotų šalių nuomonės ir į ją atsižvelgti.

Komisija ir įvairios kompetentingos tarnybos yra parengusios visą komplektą brošiūrų, kurios yra sistemingai platinamos atitinkamoms suinteresuotosioms šalims, ir kurios yra reguliariai atnaujinamos ir tobulinamos. Per pastaruosius trejus metų buvo stengiamasi geriau panaudoti ribotus išteklius rengiant brošiūras, informacinius biuletenius ir informacinę medžiagą, o parengus, sistemingiau juos platinti pagrindinėms tikslinėms grupėms.

Visa aktuali informacija buvo sėkmingai skleidžiama ir reguliariai atnaujinama per Bendrijos ekologinio ženklinimo interneto svetainę (http://europa.eu.int/ecolabel). Šios svetainės lankytojų skaičius nuolat auga – šiuo metu jų yra apie 75 000 per mėnesį. Siekiant, kad svetainė būtų kuo patikimesnė ir skaidresnė, reguliariai klausiama visų suinteresuotųjų šalių, įskaitant pramonės atstovus, vartotojus ir aplinkosaugos NVO, nuomonės. Svarbu išlaikyti šią tendenciją ir toliau plėtoti interneto svetainės potencialą.

Svarbu ne tik suteikti atitinkamas informacijos skleidimo priemones, bet ir apsvarstyti galimybes plačiajai visuomenei pristatyti Bendrijos ekologinio ženklinimo sistemą įvairiuose renginiuose, pavyzdžiui, parodose ir mugėse. Iki šiol nėra atlikta jokios sistemingos analizės, siekiant ištirti, kurios parodos ar mugės yra tinkamiausios sistemai reklamuoti, nors ad hoc tai buvo daroma dažniausiai tikslinių rinkodaros kampanijų metu. Buvo ištirtas ir dar vienas svarbus aspektas – galimybė naudoti ekologiniu ženklu pažymėtus produktus didžiuliuose masiniuose renginiuose, tokiuose kaip pasaulio čempionatai, Olimpinės žaidynės ar festivaliai ir pan. Rezultatai buvo labai sėkmingi, pavyzdžiui, 2004 m. Atėnų Olimpinių žaidynių metu. To tikimasi ir ateinančiose 2006 m. Žiemos olimpinėse žaidynėse Turine.

Ankstesniame darbo plane numatyti tikslai ir įgyvendinimo priemonės yra taikytini ir pakeistam darbo planui.

Tikslas

Nuolat informuoti visas suinteresuotąsias šalis apie Bendrijos ekologinio ženklinimo sistemą ir jos raidą. Be to, reiktų sistemingai klausti suinteresuotų šalių nuomonės ir į ją atsižvelgti.

Veiksmai

EUEB ir valstybės narės turėtų glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija:

—	atnaujinti ir patobulinti ekologinio ženklinimo sistemos interneto svetainę;

—	toliau rengti ir platinti brošiūras ir kitą spausdintą visuomenės informavimo medžiagą;

—	suinteresuotosioms šalims suteikti informacijos apie ekologinio ženklinimo sistemos taikymo tvarką, laiko sąnaudas ir išlaidas;

—	sudaryti renginių, kuriuose reikėtų reklamuoti ekologinio ženklinimo sistemą, sąrašą.

EUEB turėtų ištirti informavimo priemones (duomenų bazes, gaires ir pan.), kuriomis pareiškėjai galėtų naudotis nemokamai.

Kompetentingos tarnybos drauge su pagalbos tarnyba iš kiekvieno leidimo turėtojo turėtų surinkti informaciją apie tai, kur parduodami jų produktai.

b)   Bendra reklamos veikla, siekiant padidinti visuomenės ir individualių pirkėjų sąmoningumą

Pirkėjai gali gauti informacijos ir apie teisinę bazę (kaip pirkėjas gali įtraukti ekologinio ženklinimo sistemos kriterijus į viešųjų pirkimų konkursą), ir apie aplinkosaugos veiksmingumo reikalavimus, aprašytus dokumentuose, nustatančiuose ekologinio ženklinimo kriterijus kiekvienai produktų grupei. Šiuo atžvilgiu ekologinio ženklinimo sistemos interneto svetainė atlieka svarbią funkciją. Turėtų būti parengta atitinkama medžiaga, kuri padėtų naudoti Bendrijos ekologinio ženklinimo sistemos kriterijus viešuosiuose pirkimuose, pavyzdžiui, supaprastinti visų produktų grupių kontroliniai sąrašai. Turėtų būti organizuojami bendri EUEB ir viešųjų pirkėjų susitikimai; taip pat reiktų apsvarstyti kampanijų surengimo galimybes šalies arba regiono mastu.

Tikslas

Artimiausioje perspektyvoje reikėtų viešųjų pirkimų pareigūnus informuoti apie galimybes naudoti ekologinio ženklinimo sistemos arba analogiškus kriterijus viešuosiuose pirkimuose.

Veiksmai

EUEB, Komisija ir valstybės narės, bendradarbiaudamos su viešojo administravimo įstaigų darbuotojais, atsakingais už aplinką tausojančius viešuosius pirkimus, turi sukurti bendrą strategiją ir bendrus veiksmus, kurie skatintų naudoti Bendrijos ekologinio ženklinimo sistemos kriterijus viešuosiuose ir privačiuose pirkimuose.

EUEB, Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad Aplinką tausojančių viešųjų pirkimų vadovas būtų kiek įmanoma plačiau platinamas viešiesiems pirkėjams. Jos kartu su EMAS turėtų parengti reikiamą medžiagą, organizuoti mokymo ir informavimo seminarus ir kitą būtiną veiklą. Atitinkama informacija turėtų būti skelbiama ekologinio ženklinimo sistemos interneto svetainėje.

c)   Bendra reklaminė veikla ir parama MVĮ ir platintojams

Per pastaruosius trejus metus vienas pagrindinių Bendrijos ekologinio ženklinimo sistemos prioritetų buvo MVĮ dalyvavimas bendruose susitikimuose ir darbo grupėse, kūrusiose kriterijus konkrečioms produktų grupėms. MVĮ ne visuomet turi reikiamų priemonių ar informacijos, kad galėtų įvertinti ekologinio ženklinimo sistemos teikiamas galimybes ir sėkmingai pateikti paraišką. Joms reikia padėti sudarant tinklus su kitais pareiškėjais, interesų grupėmis, kompetentingomis tarnybomis ir kitomis atitinkamomis organizacijomis, pavyzdžiui, verslininkų federacijomis ar regionų vadovybėmis.

Mažmenininkų, esančių tarpininko padėtyje tarp gamintojų ir vartotojų, vaidmuo taip pat yra labai svarbus. Jie galėtų pasinaudoti ekologinio ženklinimo sistema produktų su jų pačių prekės ženklu kokybės įvaizdžiui pagerinti ir siekti vartotojui pasiūlyti kitus ekologiniu ženklu paženklintus produktus. Todėl vienas iš prioritetų turėtų būti strateginių partnerysčių su mažmenininkais kūrimas.

Veiksmai

EUEB turėtų numatyti strategiją ir veiksmus, kaip sukurti tinklus, kur MVĮ galėtų gauti paramos ekologinio ženklinimo sistemos klausimais.

EUEB kompetentingos tarnybos turėtų sukurti strategines partnerystes su mažmenininkais.

5.   Numatomas sistemos finansavimas

Kadangi procese dalyvauja daug organizacijų, taip pat ir viešojo administravimo įstaigos (pavyzdžiui, Komisijos biudžetas yra metinis), per pastaruosius trejus metus buvo sunku nustatyti tikslius sistemos biudžetus.

Bendrijos ekologinio ženklinimo sistemos finansinius poreikius sudaro du pagrindiniai komponentai: lėšos produktų grupių plėtrai ir lėšos rinkodarai ir reklamai.

Apskaičiuota, kad 2003 m. sistemai Komisija ir valstybės narės skyrė apie 3,2 mln. eurų (neskaitant darbo užmokesčio). Iš rinkliavos mokesčių buvo surinkta apie 370 000 eurų, t. y., 11, 5 proc. biudžeto. Taigi sistemos pajėgumas būti finansuojamai iš savo lėšų yra šiek tiek daugiau kaip 10 proc. Tai yra dar labai toli nuo ilgainiui siekiamo savifinansavimo tikslo.

Sistemai per pastaruosius trejus metus skiriamų lėšų pakako produktų grupių plėtrai ir peržiūrai. Jos buvo labai veiksmingai panaudotos. Didėjant produktų grupių skaičiui, didės ir pardavimo lygis, todėl turėtų padidėti ir sistemos biudžeto poreikiai. Todėl reikia išanalizuoti sistemos biudžeto poreikius atsižvelgiant į bendrą produktų grupių kriterijų kūrimo strategiją.

Tikslas

Ilgainiui reikia siekti, kad sistema galėtų pati save finansuoti. Kad tai būtų įgyvendinta, reikia nustatyti realius trumpalaikius tikslus ir vykdyti jų stebėseną.

Veiksmai

Prieš pasibaigiant šio darbo plano taikymo laikotarpiui EUEB turėtų atlikti analizę, kuria remiantis būtų nustatyta nuosekli ir realistiška strategija, kaip pasiekti, kad sistema galėtų pati save finansuoti. Šioje strategijoje turėtų būti numatytas visoms valstybėms narėms bendras su ekologinio ženklinimo sistema susijusių išlaidų ir įplaukų matavimo metodas ir atitinkamų ataskaitų apie finansavimą teikimo metodas.

---

(1)  KOM 2000/7: http://europa.eu.int/growthandjobs/key/index_en.htm.

(2)  KOM(2001)264 galutinis: http://europa.eu.int/eur-lex/en/com/cnc/2001/com2001_0264en01.pdf.

(3)  KOM(2003) 302 galutinis: http://europa.eu.int/eur-lex/en/com/cnc/2003/com2003_0302en01.pdf.

(4)   OL L 134, 2004 4 30, p. 1 ir p. 114.

(5)  Pastaba: Komisija atlieka EUEB sekretoriato vaidmenį ir dalyvauja visoje jos veikloje.

(6)   „AEAT in Confidence, Prioritisation of New Ecolabel Product Groups“, ataskaita Europos Komisijai, Aplinkos GD, 2004 m. gegužė.

http://europa.eu.int/comm/environment/ecolabel/product/pg_prioritisation_en.htm.

(7)  Komisijos ataskaita apie viešųjų pirkimų ekonominį poveikį „Ataskaita apie ES viešųjų pirkimų rinkų funkcionavimą: nauda, gaunama taikant ES direktyvas, ir ateities uždaviniai“, 2004 2 3.

http://europa.eu.int/comm/internal_market/publicprocurement/docs/public-proc-market-final-report_en.pdf.

(8)   2000 m. lapkričio 10 d. Komisijos sprendimas 2000/728/EB, nustatantis Bendrijos ekologinio ženklo paraiškos ir metinius mokesčius (OL L 293, 2000 11 22, p. 18). 2003 m. gegužės 22 d. Komisijos sprendimas 2003/393/EB, iš dalies keičiantis Sprendimą 2000/728/EB, nustatantį Bendrijos ekologinio ženklo paraiškos ir metinius mokesčius, (OL L 135, 2003 6 3, p. 31).