(1)

2024 m. balandžio 30 d. įsigaliojo reformuota ES ekonomikos valdymo sistema. Pagrindiniai reformuotos ES ekonomikos valdymo sistemos elementai yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1263 dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros (1) kartu su iš dalies pakeistu Reglamentu (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo (2) ir iš dalies pakeista Tarybos direktyva 2011/85/ES dėl valstybių narių biudžeto sistemų (3). Šia sistema siekiama skatinti patikimus ir tvarius viešuosius finansus, tvarų ir integracinį augimą bei atsparumą įgyvendinant reformas bei pasitelkiant investicijas ir užkirsti kelią perviršiniam valdžios sektoriaus deficitui. Be to, ja valstybės narės skatinamos prisiimti atsakomybę ir skiriamas didesnis dėmesys vidutinės trukmės laikotarpiui ir veiksmingesniame bei nuoseklesniam taisyklių laikymosi užtikrinimui;

(2)

naujosios ekonomikos valdymo sistemos pagrindas yra nacionaliniai vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniai struktūriniai planai, kuriuos valstybės narės pateikia Tarybai ir Komisijai. Šiais planais siekiama dviejų tikslų: i) užtikrinti, kad, inter alia, iki koregavimo laikotarpio pabaigos valdžios sektoriaus bendroji skola imtų patikimai mažėti arba liktų apdairaus lygio, ir kad valdžios sektoriaus deficitas vidutinės trukmės laikotarpiu būtų sumažintas ir išliktų mažesnis už 3 % BVP pamatinę vertę, ir ii) užtikrinti, kad būtų įgyvendintos reformos ir investicijos, kuriomis reaguojama į pagrindinius Europos semestro kontekste nustatytus iššūkius ir atsižvelgiama į bendrus ES prioritetus. Tuo tikslu kiekviename plane turi būti pateiktas vidutinės trukmės įsipareigojimas laikytis grynųjų išlaidų (4) plano, kuriuo veiksmingai nustatomas biudžeto apribojimas plano įgyvendinimo laikotarpiu, apimančiu ketverius ar penkerius metus (priklausomai nuo įprastos valstybės narės teisėkūros institucijos kadencijos trukmės). Be to, plane turi būti paaiškinta, kaip valstybė narė užtikrins, kad būtų įgyvendintos reformos ir investicijos, kuriomis reaguojama į pagrindinius Europos semestro kontekste, visų pirma konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose (jei taikytina, įskaitant rekomendacijas, susijusias su makroekonominio disbalanso procedūra (MDP)), nustatytus iššūkius, ir kaip valstybė narė atsižvelgs į bendrus Sąjungos prioritetus. Fiskalinio koregavimo laikotarpis apima ketverių metų laikotarpį ir gali būti pratęstas ne ilgiau kaip trejais metais, jeigu valstybė narė įsipareigoja vykdyti atitinkamas reformas ir investicijas, atitinkančias Reglamente (ES) 2024/1263 nustatytus kriterijus;

(3)

pateikus planą, Komisija turi įvertinti, ar jis atitinka Reglamento (ES) 2024/1263 reikalavimus;

(4)

remdamasi Komisijos rekomendacija, Taryba tuomet turi priimti rekomendaciją, kurioje nustatomas atitinkamos valstybės narės grynųjų išlaidų planas ir, kai taikytina, pritaria reformų ir investicijų įsipareigojimams, kuriais grindžiamas fiskalinio koregavimo laikotarpio pratęsimas;

(5)

2024 m. spalio 11 d. Švedija Tarybai ir Komisijai pateikė savo nacionalinį vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą. Planas pateiktas pratęsus Reglamento (ES) 2024/1263 36 straipsnyje nustatytą terminą, kaip susitarta su Komisija, atsižvelgiant į Švedijos nurodytas priežastis;

(6)

prieš pateikdama savo planą Švedija paprašė techninės informacijos (5); ją Komisija pateikė 2024 m. birželio 21 d. ir paskelbė 2024 m. spalio 11 d. (6) Techninė informacija rodo 2028 m. struktūrinio pirminio balanso lygį, kuris yra būtinas siekiant užtikrinti, kad valdžios sektoriaus deficitas vidutinės trukmės laikotarpiu išliktų mažesnis nei 3 % BVP, o valdžios sektoriaus bendroji skola vidutinės trukmės laikotarpiu išliktų mažesnė nei 60 % BVP, jei po 4 metų koregavimo laikotarpio nebus imtasi tolesnių biudžeto priemonių. Vidutinės trukmės laikotarpis apibrėžiamas kaip dešimties metų laikotarpis po koregavimo laikotarpio pabaigos. Techninė informacija buvo parengta ir valstybėms narėms perduota pagal du scenarijus: scenarijų, apimantį suderinamumą su atsparumo deficitui apsaugos priemone (7) pagal Reglamento (ES) 2024/1263 9 straipsnio 3 dalį, ir scenarijų be šios apsaugos priemonės. Švedijai skirtoje techninėje informacijoje nustatyta, kad, siekiant laikytis taikytinų fiskalinių taisyklių per 4 metų koregavimo laikotarpį ir remiantis Komisijos prielaidomis, kuriomis grindžiamos 2024 m. birželio mėn. perduotos išankstinės gairės, struktūrinis pirminis balansas koregavimo laikotarpio pabaigoje (2028 m.) (scenarijus be atsparumo deficitui apsaugos priemonės) turėtų sudaryti ne mažiau kaip 1,8 % BVP, kaip nurodyta toliau pateiktoje 1 lentelėje. Pateikiama susipažinti: įtraukus atsparumo deficitui apsaugos priemonę, struktūrinis pirminis balansas koregavimo laikotarpio pabaigoje (2028 m.) turėtų sudaryti ne mažiau kaip -0,8 % BVP. Tačiau Švedijai, kuriai gali būti teikiama techninė informacija, atsparumo deficitui apsaugos priemonė nėra privaloma;

1 lentelė. Komisijos Švedijai pateikta techninė informacija

(7)

pagal Reglamento (ES) 2024/1263 12 straipsnį 2024 m. rugpjūčio mėn. vyko Švedijos ir Komisijos techninis dialogas. Dialoge daugiausia dėmesio skirta Švedijos numatytam grynųjų išlaidų planui kaip viršutinei ribai, kurios Švedija įsipareigoja neviršyti, ir jo pagrindinėms prielaidoms (visų pirma dėl pradinės būklės 2024 m. ir potencialiojo BVP augimo vidutinės trukmės laikotarpiu), taip pat numatomam reformų ir investicijų, kuriomis reaguojama į pagrindinius Europos semestro kontekste nustatytus iššūkius ir bendrus Sąjungos prioritetus, kurie apima sąžiningą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, socialinį ir ekonominį atsparumą, energetinį saugumą ir gynybos pajėgumų stiprinimą, įgyvendinimui;

(8)

apie konsultacijas su vietos suinteresuotaisiais subjektais, vykusias prieš pateikiant planą, Švedijos pateiktame plane nepranešama;

(9)

2024 m. spalio 1 d. planas buvo pristatytas nacionaliniam parlamentui; 2024 m. spalio 10 d. jį priėmė vyriausybė;

(10)

2024 m. birželio 19 d. Komisija padarė išvadą, kad Švedijoje yra susidaręs makroekonominis disbalansas. Visų pirma Švedija yra pažeidžiama dėl šalies nekilnojamojo turto rinkos ir didelės privačiojo sektoriaus skolos; šis pažeidžiamumas tebėra aktualus, o politikos veiksmų jam panaikinti imtasi nedaug (8);

(11)

2024 m. spalio 21 d. Taryba Švedijai Europos semestro kontekste pateikė įvairių konkrečiai jai skirtų rekomendacijų (9);

(12)

pagal Reglamento (ES) 2024/1263 16 straipsnį Komisija planą įvertino taip:

(13)

2023 m. ekonominė veikla Švedijoje sumažėjo 0,3 % dėl labai sumažėjusio privataus vartojimo ir pagrindinio kapitalo formavimo. Europos Komisijos 2024 m. rudens prognozėje numatoma, kad 2024 m. dėl vidaus paklausos atsigavimo, kurį skatina mažėjanti infliacija ir mažesnės palūkanų normos, poveikio ekonomika išaugs 0,3 %. Numatoma, kad 2025 m. realusis BVP padidės 1,8 %, nes vidaus paklausa turėtų atsigauti sparčiau. 2026 m. realusis BVP turėtų padidėti 2,6 %, nes numatomas plataus masto ekonomikos augimas. Numatoma, jog prognozės laikotarpiu potencialiojo BVP augimas išliks iš esmės stabilus ir šiek tiek didės. 2023 m. nedarbo lygis buvo 7,7 % ir Komisija prognozuoja, kad 2024 m. jis sieks 8,5 %, 2025 m. – 8,4 % ir 2026 m. – 7,8 %. Prognozuojama, kad infliacija (BVP defliatorius) sumažės nuo 6,1 % 2023 m. iki 2,3 % 2024 m. ir 2025 m. sieks 1,4 %, o 2026 m. – 1,3 %;

(14)

kalbant apie fiskalinius pokyčius, 2023 m. Švedijos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 0,6 % BVP. Pagal Europos Komisijos 2024 m. rudens prognozę jis turėtų pasiekti 1,9 % BVP 2024 m. ir sumažėti iki 1,4 % BVP 2025 m. ir, remiantis nesikeičiančios politikos prielaida, iki 0,3 % 2026 m. Europos Komisijos 2024 m. rudens prognozė apima Švedijos 2025 m. biudžeto projektą, kurio pasiūlymą rugsėjo mėn. vyriausybė pateikė nacionaliniam parlamentui. 2023 m. pabaigoje valdžios sektoriaus bendroji skola buvo 31,5 % BVP. Pagal Europos Komisijos 2024 m. rudens prognozę numatoma, kad skolos santykis 2024 m. pabaigoje padidės iki 32,8 % BVP, o vėliau iš esmės nusistovės ties 32,7 % BVP 2025 m. pabaigoje ir sumažės iki 31,7 % BVP 2026 m. pabaigoje. Komisijos fiskalinėje prognozėje neatsižvelgiama į vidutinės trukmės laikotarpio planuose nustatytus politikos įsipareigojimus, kol jie nebus pagrįsti patikimai paskelbtomis ir pakankamai tiksliomis konkrečiomis politikos priemonėmis;

(15)

Švedijos nacionalinis vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinis struktūrinis planas apima 2025–2028 m. laikotarpį ir jame pateikiamas ketverių metų fiskalinis koregavimas;

(16)

plane pateikiama visa informacija, kurios reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2024/1263 13 straipsnį, išskyrus informaciją apie konsultacijas su vidaus suinteresuotaisiais subjektais prieš pateikiant planą, kurios reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2024/1263 13 straipsnio g punkto vi papunktį;

(17)

plane nurodyta, kad 2 lentelėje nurodytame grynųjų išlaidų plane nustatytas 4,4 % grynųjų išlaidų augimo 2025–2028 m. dydis yra viršutinė riba, kurios valdžios institucijos įsipareigoja neviršyti. Techninė informacija (darant prielaidą, kad taikomas linijinio koregavimo planas) dera su 4,5 % vidutiniu grynųjų išlaidų augimu koregavimo laikotarpiu (2025–2028 m.). Pranešama, kad dėl plane numatytos grynųjų išlaidų plano viršutinės ribos koregavimo laikotarpio pabaigoje (2028 m.) struktūrinis pirminis balansas sudarys -1,8 % BVP. Šis dydis yra lygus 2024 m. birželio 21 d. Komisijos techninėje informacijoje nurodytam 2028 m. BVP mažiausiam struktūrinio pirminio balanso lygiui, kuris yra -1,8 % (10). Plane daroma prielaida, kad potencialiojo BVP augimas plano laikotarpiu išliks gana stabilus – apie 1,7 %. Be to, plane numatoma, kad BVP defliatoriaus augimo tempas sumažės nuo 2,8 % 2024 m. iki 1,4 % 2025 m., o vėliau palaipsniui padidės iki 1,8 % 2028 m.;

2 lentelė. Švedijos plane pateiktas grynųjų išlaidų planas ir pagrindinės prielaidos

(18)

jei plane numatytas grynųjų išlaidų planas ir pagrindinės prielaidos pasitvirtintų, valdžios sektoriaus bendroji skola pagal planą palaipsniui padidėtų nuo šiek tiek mažiau nei 33 % BVP 2024 m. iki 36,2 % BVP koregavimo laikotarpio pabaigoje 2028 m., kaip nurodyta toliau pateiktoje 3 lentelėje. Prognozuojama, kad po koregavimo vidutinės trukmės laikotarpiu (t. y. iki 2038 m.) skolos santykis pagal planą toliau didės ir pasieks 51,3 % BVP 2038 m.

3 lentelė. Švedijos plane pateikti valdžios sektoriaus bendrosios skolos ir balanso pokyčiai

Taigi, pagal planą valdžios sektoriaus bendroji skola vidutinės trukmės laikotarpiu liktų mažesnė už Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę. Todėl, remiantis plano politikos įsipareigojimais ir makroekonominėmis prielaidomis, plane pateiktas grynųjų išlaidų planas dera su skolos reikalavimu, nustatytu Reglamento (ES) 2024/1263 16 straipsnio 2 dalyje;

(19)

remiantis plane pateiktu grynųjų išlaidų planu ir prielaidomis, valdžios sektoriaus deficitas koregavimo laikotarpiu laipsniškai padidėtų nuo 1,5 % BVP 2025 m. iki 2,2 % BVP 2028 m. Taigi, pagal planą valdžios sektoriaus balansas koregavimo laikotarpio pabaigoje (2028 m.) neviršytų 3 % BVP pamatinės vertės. Be to, per dešimt metų po koregavimo laikotarpio (t. y. iki 2038 m.) valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 3 % BVP. Todėl, remiantis plano politikos įsipareigojimais ir makroekonominėmis prielaidomis, plane pateiktas grynųjų išlaidų planas dera su deficito reikalavimu, nustatytu Reglamento (ES) 2024/1263 16 straipsnio 2 dalyje;

(20)

planas grindžiamas prielaidomis, kurios skiriasi nuo 2024 m. birželio 21 d. Švedijai perduotų Komisijos prielaidų. Visų pirma plane naudojamos skirtingos prielaidos dėl šešių kintamųjų, t. y. pradinės būklės 2024 m., potencialiojo BVP augimo, BVP defliatoriaus, nominaliosios numanomos palūkanų normos, atsargų ir srautų koregavimo ir nuosavybės pajamų. Toliau pateikiamas tų prielaidų skirtumų vertinimas. Prielaidų skirtumai, turintys didžiausią poveikį vidutiniam grynųjų išlaidų augimui, išvardyti toliau kartu su kiekvieno atskirai vertinamo skirtumo įvertinimu;

Likę prielaidų skirtumai nedaro didelio poveikio vidutiniam grynųjų išlaidų augimui, palyginti su Komisijos prielaidomis. Apskritai, atsižvelgus į visus prielaidų skirtumus, vidutinis grynųjų išlaidų augimas plane yra mažesnis nei techninėje informacijoje nurodytas vidutinis grynųjų išlaidų augimas. Komisija į pirmiau išdėstytą plano prielaidų vertinimą atsižvelgs ateityje vertindama, ar laikomasi grynųjų išlaidų plano;

(21)

į planą neįtraukta orientacinė fiskalinė strategija, kaip įgyvendinti plane numatytą grynųjų išlaidų planą, nes pastarasis nustatytas tik kaip techninė viršutinė riba, kurios Švedija įsipareigoja neviršyti. Metiniuose biudžetuose turi būti patvirtinamas arba koreguojamas tikslus atitinkamų politikos priemonių apibrėžimas ir pateikiama jų kiekybinė išraiška;

(22)

plane aprašomi politikos ketinimai, susiję su reformomis ir investicijomis, kuriomis siekiama reaguoti į pagrindinius Europos semestro kontekste, visų pirma šaliai skirtose rekomendacijose (įskaitant rekomendacijas, susijusias su makroekonominio disbalanso procedūra) nustatytus iššūkius, ir atsižvelgti į bendrus ES prioritetus. Į planą įtrauktos reformos ir investicijos, kiekybiškai neįvertinant, kurios yra finansiškai remiamos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę;

(23)

kalbant apie bendrą sąžiningos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, įskaitant Reglamente (ES) 2021/1119 išdėstytus klimato srities tikslus, prioritetą, į planą įtrauktos politikos iniciatyvos, kuriomis ketinama įgyvendinti šį bendrą prioritetą ir susijusias 2019, 2020, 2022, 2023 ir 2024 m. gautas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas (KŠSR). Visų pirma į planą įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama remti tikslą iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, be kita ko, pasitelkiant klimato priemones ir investicijų bei inovacijų subsidijas ir priemokas (visos su žaliąja pertvarka susijusios KŠSR); ištekliai žaliajai pertvarkai šiaurinėje Švedijos dalyje remti (2020 ir 2021 m. gautos KŠSR) ir supaprastintos leidimų išdavimo žaliųjų investicijų projektams procedūros (2022 ir 2023 m. gautos KŠSR). Investicijų, kuriomis siekiama užtikrinti plačiajuostį ryšį visoje Švedijoje, bendrą skaitmeninės infrastruktūros viešojo valdymo sistemą ir oficialios skaitmeninės tapatybės kūrimą, paskirtis – prisidėti prie skaitmeninės pertvarkos;

(24)

kalbant apie bendrą socialinio ir ekonominio atsparumo, įskaitant Europos socialinių teisių ramstį, prioritetą, į planą įtrauktos politikos iniciatyvos, kuriomis ketinama įgyvendinti šį bendrą prioritetą ir susijusias KŠSR, įskaitant 2019, 2020, 2022, 2023 ir 2024 m. gautas su MDP susijusias KŠSR dėl privačiojo sektoriaus skolos ir būsto rinkos. Šios iniciatyvos, be kita ko, apima su perkvalifikavimu susijusių paskatų nustatymą, tikslinės paramos ilgalaikiams bedarbiams teikimą, švietimo reformas, kuriomis siekiama gerinti mokytojų ir mokyklų vadovų karjeros raidą, pažeidžiamų asmenų grupių švietimo rezultatų gerinimą, paramą suaugusiųjų švietimui ir mokytojų rengimui, priemones, kuriomis savivaldybėms teikiamos subsidijos ir kredito garantijos būsto statybai ir negyvenamųjų pastatų pertvarkymui į gyvenamosios paskirties pastatus remti;

(25)

kalbant apie bendrą energetinio saugumo prioritetą, į planą įtrauktos politikos iniciatyvos, kuriomis ketinama įgyvendinti šį bendrą prioritetą ir susijusias 2020, 2022, 2023 ir 2024 m. gautas KŠSR, visų pirma investicijos į energijos gamybą ir perdavimą;

(26)

kalbant apie bendrą gynybos pajėgumų prioritetą, į planą įtrauktos iniciatyvos, kuriomis siekiama gerokai padidinti karinės ir civilinės gynybos išteklius laikotarpiu iki 2035 m.;

(27)

plane pateikiama informacija apie suderinamumą ir, kai tinkama, papildomumą su sanglaudos politikos fondais ir Švedijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu. Pagrindinės į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos priemonės yra klimato proveržio ir pramonės proveržio programos, plačiajuosčio ryšio plėtros ir su planu „REPowerEU“ susijusios priemonės, kuriomis prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos ir kurios papildo nurodytas su bendrais ES prioritetais susietas sanglaudos politikos lėšomis finansuojamas priemones. Plane pateikiama informacijos apie įvairių sanglaudos politikos fondų tikslus ir jų veiksmų įvairiuose sektoriuose ir regionuose, įskaitant retai apgyvendintas šiaurines vietoves, pavyzdžių;

(28)

plane pateikiama Švedijos viešųjų investicijų poreikių, susijusių su bendrais ES prioritetais, apžvalga. Kalbant apie bendrus sąžiningos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, socialinio bei ekonominio atsparumo ir energetinio saugumo prioritetus, su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susiję investicijų poreikiai plano laikotarpiu reikš papildomas išlaidas, kurios laipsniškai didės nuo 1,5 mlrd. SEK 2025 m. iki 6,5 mlrd. SEK 2028 m. ir vėliau. Be to, nustatomi investicijų į transporto infrastruktūrą ir elektros energijos gamybą bei perdavimą poreikiai, susiję su socialiniu ir ekonominiu atsparumu, energetiniu saugumu ir sąžininga žaliąja pertvarka. Apskaičiuota, kad 2020–2040 m. investicijų į energijos gamybą poreikis per penkerių metų laikotarpį sieks 10–140 mlrd. SEK. Planu siekiama padėti patenkinti Švedijos viešųjų investicijų poreikius, susijusius su bendru energetinio saugumo prioritetu, investuojant į elektros energijos tinklą; numatoma, kad 2020–2031 m. laikotarpiu šios investicijos sudarys 170 mlrd. SEK. Kalbant apie bendrus socialinio ir ekonominio atsparumo ir sąžiningos žaliosios pertvarkos prioritetus, planu siekiama padėti 2026–2037 m. laikotarpiu patenkinti su transporto infrastruktūra susijusius viešųjų investicijų poreikius, kurie sudaro 1 171 mlrd. SEK išlaidų. Plane taip pat išsamiai išdėstyta, kad numatyta gerokai padidinti išlaidas gynybai: jos padidės nuo 126 mlrd. SEK 2024 m. iki 225 mlrd. SEK 2035 m. ir didelę jų dalį sudarys išlaidos investicijoms;

(29)

apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Švedijos planas atitinka Reglamento (ES) 2024/1263 reikalavimus;

(30)

Taryba palankiai vertina Švedijos vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą ir mano, kad jo visapusiškas įgyvendinimas padėtų užtikrinti patikimus viešuosius finansus ir remti valstybės skolos tvarumą, taip pat tvarų ir integracinį augimą;

(31)

Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos atliktą plano vertinimą. Tačiau Taryba prašo Komisijos pateikti būsimų planų vertinimą atskirame dokumente, o ne Komisijos rekomendacijose dėl Tarybos rekomendacijų;

(32)

Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos atliktą grynųjų išlaidų plano vertinimą ir pagrindines plane pateiktas makroekonomines prielaidas, be kita ko, susijusias su išankstinėmis Komisijos gairėmis, taip pat į plano grynųjų išlaidų plano poveikį valdžios sektoriaus deficitui ir skolai. Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos vertinimą, kad makroekonominės ir fiskalinės prielaidos, nors kai kuriais atvejais skiriasi nuo Komisijos prielaidų, be kita ko, siekiant atsižvelgti į atnaujintus makroekonominius ir fiskalinius duomenis, iš esmės yra tinkamai pagrįstos ir paremtos patikimais ekonominiais argumentais. Taryba atkreipia dėmesį į plano plačią fiskalinę strategiją ir perspektyvai kylančią riziką, kuri galėtų turėti įtakos makroekonominio scenarijaus realizavimui ir pagrindinėms prielaidoms bei plano grynųjų išlaidų plano įgyvendinimui. Taryba palankiai vertina tai, kad planas buvo pristatytas Parlamentui. Taryba taip pat pažymi, kad geopolitinė rizika gali daryti spaudimą gynybos išlaidoms;

(33)

Taryba tikisi, kad Švedija bus pasirengusi prireikus pakoreguoti savo fiskalinę strategiją, kad užtikrintų savo grynųjų išlaidų plano įgyvendinimą. Taryba yra pasiryžusi atidžiai stebėti ekonominius ir fiskalinius pokyčius, įskaitant pokyčius, kuriais grindžiamas plano scenarijus;

(34)

Taryba mano, kad būtina laiku iki kito fiskalinės priežiūros etapo surengti tolesnes diskusijas siekiant bendro sutarimo dėl bendrų grynųjų išlaidų augimo tempų poveikio metinei priežiūrai;

(35)

Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos pateiktą reformų ir investicijų poreikių bei ketinimų, kuriais reaguojama į pagrindinius Europos semestro kontekste nustatytus iššūkius, aprašymą ir pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tokių reformų ir investicijų įgyvendinimą. Remdamasi Komisijos pateiktomis ataskaitomis Taryba įvertins tokias reformas bei investicijas ir stebės jų įgyvendinimą Europos semestro kontekste;

(36)

Taryba laukia Švedijos parengtų metinių pažangos ataskaitų, kuriose visų pirma pateikiama informacija apie pažangą įgyvendinant Tarybos nustatytą grynųjų išlaidų planą ir platesnio masto reformų bei investicijų įgyvendinimą Europos semestro kontekste;

(37)

remdamasi Komisijos vertinimu, pagal Reglamento (ES) 2024/1263 17 straipsnį Taryba Švedijai turėtų rekomenduoti plane nustatytą grynųjų išlaidų planą,

1.