<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-51/19 P</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62019CC0051</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:51">EU:C:2021:51</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>32</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>32</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC">Generalinio advokato G. Pitruzzella išvada – Sujungtos bylos C-51/19 P ir C-64/19 P</HT></P><P><HT TYPE="SC">World Duty Free Group / Komisija</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Giovanni Pitruzzella Išvada</HT>,</P><P>pateikta <DATE ISO="20210121">2021 m. sausio 21 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: italų.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Sujungtos bylos C-51/19 P ir C-64/19 P</HT></P><P>World Duty Free Group, S.A., buvusi Autogrill España, SA,</P><P>prieš</P><P>Europos Komisiją (C-51/19 P)</P><P>ir</P><P>Ispanijos Karalystė</P><P>prieš</P><P>World Duty Free Group, S.A., buvusią Autogrill España,</P><P>Europos Komisiją (C-64/19 P)</P></STI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Apeliacinis skundas</KEYWORD><KEYWORD>Su pelno mokesčiu susijusios nuostatos, pagal kurias įmonėms, reziduojančioms mokesčių tikslais Ispanijoje, leidžiama amortizuoti prestižą, susidariusį įsigijus bendrovių, reziduojančių mokesčių tikslais užsienyje, akcijų</KEYWORD><KEYWORD>Valstybės pagalbos sąvoka</KEYWORD><KEYWORD>Atrankinis pobūdis</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><CONTENTS.CONCLUSION><GR.SEQ LEVEL="1"><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT>Šių sujungtų bylų dalykas – du apeliaciniai skundai, kuriuos pateikė atitinkamai <HT TYPE="ITALIC">World Duty Free Group SA</HT>, buvusi <HT TYPE="ITALIC">Autogrill España SA</HT> (toliau – WDFG) (byla C-51/19 P), ir Ispanijos Karalystė (byla C-64/19 P) dėl <DATE ISO="20181115">2018 m. lapkričio 15 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">World Duty Free Group / Komisija</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P><REF.DOC.ECR><NO.CASE>T-219/10 RENV</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2018:784">EU:T:2018:784</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE> (toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo Bendrasis Teismas atmetė SESV 263 straipsniu pagrįstą WDFG prašymą panaikinti <DATE ISO="20091028">2009 m. spalio 28 d.</DATE> Komisijos sprendimo 2011/5/EB dėl Ispanijos įgyvendintos finansinės prestižo vertės amortizacijos mokesčių tikslais įsigyjant užsienio bendrovės akcijų (toliau – ginčijamas sprendimas)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P>C 45/07 (ex NN 51/07, ex CP 9/07) (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="007" PAGE.FIRST="48" DATE.PUB="2011">OL L 7, 2011, p. 48</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE> 1 straipsnio 1 dalį ir to paties sprendimo 4 straipsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Byla dėl šių apeliacinių skundų yra viena iš aštuonių lygiagrečiai nagrinėjamų bylų, iškeltų siekiant, kad būtų panaikinti sprendimai, kuriais Bendrasis Teismas atmetė kelių Ispanijos bendrovių pareikštus ieškinius dėl ginčijamo sprendimo arba dėl <DATE ISO="20110112">2011 m. sausio 12 d.</DATE> Komisijos sprendimo 2011/282/ES dėl Ispanijos Karalystės įgyvendintos finansinės prestižo vertės amortizacijos mokesčių tikslais įsigyjant užsienio bendrovės akcijų (toliau – <DATE ISO="20110112">2011 m. sausio 12 d.</DATE> sprendimas)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P>C 45/07 (ex NN 51/07, ex CP 9/07), kurį Ispanija įvykdė (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="135" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2011">OL L 135, 2011, p. 1</REF.DOC.OJ>). Kitos bylos, kuriose šiandien teikiu išvadas, yra sujungtos bylos <HT TYPE="ITALIC">Banco Santander ir Santusa / Komisija</HT>, C‑53/19 P, ir <HT TYPE="ITALIC">Ispanija / Komisija</HT>, C‑65/19 P, taip pat bylos <HT TYPE="ITALIC">Sigma / Komisija</HT>, C‑50/19 P, <HT TYPE="ITALIC">Banco Santander / Komisija</HT>, C‑52/19 P, <HT TYPE="ITALIC">Axa Mediterranean / Komisija</HT>, C‑54/19 P, ir <HT TYPE="ITALIC">Proseguor Compañía de Seguridade / Komisija</HT>, C‑55/19 P.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="2"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Faktinės aplinkybės, ginčijama priemonė ir ginčijamas sprendimas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT><DATE ISO="20071010">2007 m. spalio 10 d.</DATE>, 2005 ir 2006 m. Europos Parlamento nariams raštu pateikus Europos Komisijai keletą klausimų ir 2007 m. jai gavus vieno privataus ūkio subjekto skundą, Europos Komisija nusprendė pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą oficialią tyrimo procedūrą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P><REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="311" PAGE.FIRST="21" DATE.PUB="2007">OL C 311, 2007, p. 21</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE> (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) dėl <HT TYPE="ITALIC">Ley del Impuesto sobre Sociedades</HT> (Ispanijos pelno mokesčio įstatymas) 12 straipsnio 5 dalyje, į šį įstatymą įtrauktoje <DATE ISO="20011227">2001 m. gruodžio 27 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Ley 24/2001, de Medidas Fiscales, Administrativas y del Orden Social</HT> (Įstatymas Nr. 24/2001 dėl mokesčių, administracinių ir socialinės tvarkos priemonių priėmimo)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P>BOE, Nr. 61, <DATE ISO="20040311">2004 m. kovo 11 d.</DATE>, p. 10951.</P></NOTE>, perkeltoje į <DATE ISO="20040305">2004 m. kovo 5 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Real Decreto Legislativo 4/2004, por el que se aprueba el texto refundido de la Ley del Impuesto sobre Sociedades</HT> (Karaliaus įstatyminis dekretas 4/2004 dėl Pelno mokesčio įstatymo pertvarkyto teksto patvirtinimo, toliau – TRLIS), įtvirtintos nuostatos (toliau – ginčijama priemonė). Ginčijamoje priemonėje numatyta, kad kai Ispanijoje apmokestinama įmonė įsigyja bent 5 % <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>užsienio bendrovės<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/> akcijų ir šios akcijos išlaikomos nepertraukiamą bent vienų metų laikotarpį, iš šio akcijų įsigijimo susidaręs<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P>Ginčijamo sprendimo 18 konstatuojamojoje dalyje prestižo vertė apibrėžta kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>labai gerbiamo verslo pavadinimo vertė, geri ryšiai su klientais, darbuotojų įgūdžiai ir kiti tokie veiksniai, kurie, kaip tikimasi, ateityje leis gauti didesnes negu akivaizdžios pajamas<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/>, ir atitinka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>kainą, mokamą įsigyjant verslą, viršijančią verslo turto rinkos vertę<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/>, kuri pagal Ispanijos apskaitos principus turėtų būti įtraukiama į apskaitą kaip atskiras nematerialusis turtas iškart, kai tik įsigyjančioji bendrovė perima įsigytosios bendrovės kontrolę.</P></NOTE> prestižas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P>Ginčijamo sprendimo 20 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Ispanijos mokesčių sistemoje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>finansinė perviršinė vertė<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/> yra prestižo vertė, kuri būtų įtraukta į apskaitą, jei investicinė bendrovė ir tikslinė bendrovė susijungtų.</P></NOTE> gali būti amortizuojant atskaitytas iš įmonės mokėtino pelno mokesčio bazės. Ginčijamoje priemonėje patikslinama, jog tam, kad bendrovė galėtų būti laikoma <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>užsienio bendrove<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/>, ji turi būti tokio pat mokesčio, koks mokamas Ispanijoje, mokėtoja ir jos pajamos turi būti daugiausia gaunamos iš užsienyje vykdomos veiklos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT><DATE ISO="20091028">2009 m. spalio 28 d.</DATE> Komisija priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo baigė oficialią tyrimo procedūrą dėl užsienio bendrovės akcijų įsigijimo Europos Sąjungoje. Ginčijamo sprendimo 19 konstatuojamojoje dalyje nurodžiusi, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>[p]agal Ispanijos mokesčių politikos principus, išskyrus nagrinėjamą priemonę, prestižo vertė gali būti amortizuojama esant verslo jungimui, kuris susidaro arba įsigijus nepriklausomų bendrovių turimą turtą (ar kai tokios nepriklausomos bendrovės suteikia turimą turtą), arba po susijungimo arba atsiskyrimo operacijos<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/>, o ginčijamo sprendimo 20 konstatuojamojoje dalyje patikslinusi, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>perviršinės vertės sąvoka, vartojama pagal [ginčijama priemonė], yra į akcijų įsigijimo sritį įtraukiama sąvoka, kuri paprastai vartojama turto perleidimo arba verslo jungimo sandoriuose<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/>, Komisija nusprendė, kad nagrinėjama priemonė yra atrankioji, nes yra naudinga tik tam tikroms bendrovių, kurios atlieka tam tikras investicijas užsienyje, grupėms ir kad būtent ši schemos savybė yra nepateisinama schemos pobūdžiu. Komisijos teigimu, ši išvada turi būti laikoma galiojančia neatsižvelgiant į tai, ar atskaitos sistema apibrėžiama kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>perviršinės vertės apmokestinimo tvarkos taisyklės pagal Ispanijos mokesčių sistemą<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/> (žr. 89 ir 92–114 konstatuojamąsias dalis), ar kaip perviršinės vertės, susidarančios dėl ekonominio intereso, susijusio su bendrove, kuri reziduoja ne Ispanijoje, o kitoje šalyje, apmokestinimo tvarkos taisyklės (žr. 89 ir 115–119 konstatuojamąsias dalis). Ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 1 dalyje Komisija nurodė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>Ispanijos įgyvendinta pagalbos schema,<?PAGE NO="3"?> kurią Ispanijos Karalystė patvirtino &lt;…&gt; pagalbos, suteiktos gavėjų įsigijimams Bendrijoje, atžvilgiu, su bendrąja rinka nedera<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/>, o 4 straipsnyje nurodė išieškoti atitinkamą pagalbą, atitinkančią pagal tą schemą suteiktas mokesčių lengvatas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P>Pagal ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 2 dalį pareiškimas dėl nesuderinamumo ir nurodymas išieškoti dėl akcijų įsigijimų Sąjungoje suteiktas mokesčių lengvatas, kuriomis gavėjai pasinaudojo taikant ginčijamą priemonę, netaikomi gavėjų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>teisėms, tiesiogiai ar netiesiogiai turimoms užsienio bendrovėse, [kai gavėjai] atitiko atitinkamas pagalbos schemos sąlygas iki <DATE ISO="20071221">2007 m. gruodžio 21 d.</DATE>, išskyrus sąlygą, kad akcijas jie turėtų nepertraukiamą bent metų laikotarpį<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/>. Iš tikrųjų Komisija nusprendė, kad iki šios datos (atitinkančios sprendimo pradėti formalią tyrimo procedūrą paskelbimą <HT TYPE="ITALIC">Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje</HT>) pagalbos gavėjai turėjo teisėtų lūkesčių, kad ši priemonė yra teisėta (žr. ginčijamo sprendimo 165–168 konstatuojamąsias dalis).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>Komisija neužbaigė oficialios tyrimo procedūros dėl akcijų įsigijimo už Sąjungos teritorijos ribų, nes Ispanijos institucijos buvo įsipareigojusios suteikti naujos informacijos. Ši procedūros dalis buvo užbaigta <DATE ISO="20110112">2011 m. sausio 12 d.</DATE> sprendimu, kuriuo Komisija pripažino, kad pagal ginčijamą priemonę Ispanijos įgyvendinta schema yra nesuderinama su bendrąja rinka, taip pat tuo atveju, kai ji taikoma įsigyjant bendrovės, įsteigtos ne Sąjungos teritorijoje, akcijų.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT><DATE ISO="20100514">2010 m. gegužės 14 d.</DATE> Bendrojo Teismo kanceliarija gavo WDFG ieškinį, juo buvo prašoma panaikinti ginčijamą sprendimą. <DATE ISO="20141107">2014 m. lapkričio 7 d.</DATE> Sprendimu <HT TYPE="ITALIC">Autogrill España / Komisija</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P><REF.DOC.ECR><NO.CASE>T-219/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2014:939">EU:T:2014:939</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE> Bendrasis Teismas patenkino ieškinį remdamasis tuo, kad Komisija netinkamai aiškino atrankinio pobūdžio sąlygą, numatytą SESV 107 straipsnio 1 dalyje (toliau – Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Autogrill España / Komisija</HT>). <DATE ISO="20141107">2014 m. lapkričio 7 d.</DATE> Sprendimu <HT TYPE="ITALIC">Banco Santander ir Santusa / Komisija</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P><REF.DOC.ECR><NO.CASE>T-399/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2014:938">EU:T:2014:938</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE> (toliau – Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Banco Santander ir Santusa / Komisija</HT>) Bendrasis Teismas taip pat panaikino <DATE ISO="20110112">2011 m. sausio 12 d.</DATE> sprendimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT><DATE ISO="20150119">2015 m. sausio 19 d.</DATE> Komisija Teisingumo Teismo kanceliarijai pateikė apeliacinį skundą dėl Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Autogrill España / Komisija</HT>. Šis apeliacinis skundas, užregistruotas numeriu C-20/15 P, buvo prijungtas prie numeriu C-21/15 P užregistruoto apeliacinio skundo, Komisijos pateikto dėl Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Banco Santander ir Santusa / Komisija</HT>. <DATE ISO="20150519">2015 m. gegužės 19 d.</DATE> Teisingumo Teismo pirmininko nutartimis Vokietijos Federacinei Respublikai, Airijai ir Ispanijos Karalystei buvo leista įstoti į sujungtas bylas palaikyti WDFG, <HT TYPE="ITALIC">Banco Santander ir Santusa</HT> reikalavimų. <DATE ISO="20161221">2016 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimu <HT TYPE="ITALIC">Komisija / World Duty Free Group ir kt</HT>.<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P><REF.DOC.ECR><NO.CASE>C-20/15 P ir C-21/15 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:981">EU:C:2016:981</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE> (toliau – Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">WDFG</HT>) Teisingumo Teismas panaikino Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Autogrill España / Komisija</HT>, sugrąžino bylą Bendrajam Teismui ir nurodė padengti bylinėjimosi išlaidas. Teisingumo Teismas taip pat panaikino Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Banco Santander ir Santusa / Komisija</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT><DATE ISO="20181115">2018 m. lapkričio 15 d.</DATE> Bendrasis Teismas priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo atmetė WDFG ieškinį, nurodė jai padengti savo ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, kad Vokietijos Federacinė Respublika, Airija ir Ispanijos Karalystė pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P>Kadangi Vokietijos Federacinei Respublikai, Airijai ir Ispanijos Karalystei buvo leista įstoti į apeliacinį procesą, nors pradžioje jos nebuvo įstojusios į bylą Bendrajame Teisme, jos, kaip šalys, įstojo į jo atnaujintą bylą po to, kai Teisingumo Teismas panaikino jo sprendimą ir grąžino bylą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="4"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Procesas Teisingumo Teisme ir šalių reikalavimai</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT><DATE ISO="20190125">2019 m. sausio 25 d.</DATE> ir <DATE ISO="20190129">29 d.</DATE> Teisingumo Teismo kanceliarijai pateiktais dokumentais atitinkamai bendrovė WDFG ir Ispanijos Karalystė pareiškė nagrinėjamus apeliacinius skundus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT>Byloje C-51/19 WDFG prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, patenkinus Bendrajam Teismui pateiktą jos skundą panaikinti ginčijamą sprendimą ir nurodyti Komisijai padengti bylinėjimosi išlaidas. Ispanijos Karalystė prašo patenkinti WDFG apeliacinį skundą, panaikinti skundžiamą sprendimą ir nurodyti Komisijai padengti bylinėjimosi išlaidas. Byloje C-64/19 Ispanijos Karalystė prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, panaikinti ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 1 dalį, kiek joje pareikšta, kad ginčijama priemonė yra valstybės pagalba, ir nurodyti Komisijai padengti bylinėjimosi išlaidas. Vokietijos Federacinė Respublika abiejose bylose prašo patenkinti apeliacinius skundus. Komisija abiejose bylose prašo atmesti apeliacinius skundus ir priteisti iš apeliančių bylinėjimosi išlaidas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis vertinimas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">A.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Pirminės pastabos</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl mokestinių priemonių atrankinio pobūdžio analizės</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT>Kad tam tikra nacionalinė priemonė galėtų būti kvalifikuojama kaip valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, ji turi labiau palaikyti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>tam tikras įmones ar tam tikrų prekių gamybą<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/>, t. y. ja pagalbos gavėjui turi būti suteiktas atrankusis pranašumas. Taigi pranašumo atrankinis pobūdis yra sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>valstybės pagalba<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/> sudedamoji dalis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P>Šiuose apeliaciniuose skunduose keliami klausimai, susiję tik su dalykiniu, o ne su geografiniu atrankumu, todėl reikia nustatyti, ar nagrinėjama teisinė tvarka yra nustatyta valstybės, ar atitinkamo infravalstybinio subjekto lygmeniu; šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20060906">2006 m. rugsėjo 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Portugalija / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-88/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:511">EU:C:2006:511</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0056">56</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0057">57</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, kurią vertinant pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją reikia nustatyti, ar pagal konkrečią teisinę schemą nagrinėjama nacionaline priemone labiau palaikomos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>tam tikros įmonės ar tam tikrų prekių gamyba<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/>, palyginti su kitomis, kurių, atsižvelgiant į minėta schema siekiamą tikslą, faktinė ir teisinė padėtis yra panaši<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20011108">2001 m. lapkričio 8 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Adria-Wien Pipeline ir Wietersdorfer &amp; Peggauer Zementwerke</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-143/99</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2001:598">EU:C:2001:598</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20060906">2006 m. rugsėjo 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Portugalija / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-88/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:511">EU:C:2006:511</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0054">54</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), taip pat Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">WDFG</HT> 54 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT>Nacionalinės priemonės, kuriomis suteikiama mokesčių lengvata<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P>Dar Sprendimo 173/73 28 punkte Teisingumo Teismas išaiškino, kad nagrinėjamos priemonės mokestinis pobūdis nėra pakankamas pagrindas netaikyti jam valstybės pagalbos srities taisyklių.</P></NOTE>, nors jomis ir neperduodami valstybės ištekliai, gali būti tinkamos atrankumo kriterijui tenkinti, todėl gali patekti į SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytų draudimų taikymo sritį, jeigu subjektai, kuriems jos skirtos, atsiduria palankesnėje finansinėje padėtyje nei kiti mokesčių mokėtojai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P>Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">WDFG</HT> 56 punktas ir nurodyta jurisprudencija.</P></NOTE>. Tokių priemonių ypatybė, dėl kurios tampa sudėtingiau nagrinėti, be kita ko, jų atrankumą, yra aplinkybė, kad jos, skirtingai nuo subsidijavimo priemonių siaurąja prasme, suteikia <HT TYPE="ITALIC">neigiamų</HT> lengvatų, t, y. palengvinama mokesčių našta, kuri gavėjams būtų tekusi pagal įprastai jiems taikomą mokesčių schemą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT>Siekdamas įvertinti būtent nacionalinių mokesčių priemonių atrankumą, Teisingumo Teismas parengė į tris skirtingus etapus suskirstytą analizės metodą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P>Kaip išaiškino Teisingumo Teismas, tai yra metodas, taikomas ne vien mokestinių priemonių analizei, žr. <DATE ISO="20161221">2016 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Hansestadt Lübeck</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-524/14 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:971">EU:C:2016:971</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Šis ilgus metus rengtas ir tobulintas analizės metodas neseniai buvo susistemintas Sprendime <HT TYPE="ITALIC">WDFG</HT> ir patvirtintas <DATE ISO="20180628">2018 m. birželio 28 d.</DATE> Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Andres (Heitkamp BauHolding bankrotas) / Komisija</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P><REF.DOC.ECR><NO.CASE>C-203/16 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:505">EU:C:2018:505</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE> (toliau – Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Andres</HT>) bei <DATE ISO="20181219">2018 m. gruodžio 19 d.</DATE> Sprendime <HT TYPE="ITALIC">A-Brauerei</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P><REF.DOC.ECR><NO.CASE>C-374/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:1024">EU:C:2018:1024</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE> (toliau – Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">A-Brauerei</HT>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT>Pagal jį reikalaujama, pirma, apibrėžti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>tam tikroje valstybėje narėje taikomą bendrą arba „įprastą<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/> mokesčių schemą, kuri taptų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>atskaitos pagrindu<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/> arba <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>atskaitos sistema<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P>Žr., be kita ko, Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Andres</HT> 80 ir 88 punktus.</P></NOTE>, (pirmasis etapas) ir, antra, įrodyti, kad nagrinėjama mokestinė priemonė yra minėtos bendros schemos išimtis, nes ja diferencijuojami ūkio subjektai, kurių faktinė ir teisinė padėtis, atsižvelgiant į bendrąja schema siekiamą tikslą, yra panaši<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P>Žr. Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">WDFG</HT> 57 punktą ir nurodytą jurisprudenciją (<DATE ISO="20110908">2011 m. rugsėjo 8 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Paint Graphos ir kt</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C-78/08–C-80/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:550">EU:C:2011:550</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> (antrasis etapas). Taigi pirmaisiais dviem analizės etapais iš esmės siekiama nustatyti lyginimo parametrą ir, antra, apibrėžti įmonių kategoriją, kurių faktinė ir teisinė padėtis pagal tą parametrą yra panaši į nagrinėjama nacionaline priemone suteikiamo pranašumo gavėjų padėtį. Jeigu pabaigus šią analizę paaiškėja, kad požiūris į šias įmones yra skirtingas, tokia priemonė <HT TYPE="ITALIC">a priori</HT> turi būti laikoma atrankine<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P>Žr. Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">WDFG</HT> 58 punktą.</P></NOTE>. Tačiau bendra visiems ūkio subjektams taikoma priemone suteikiama mokesčių lengvata pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį nėra tokia pagalba, nes nėra atranki<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20051215">2005 m. gruodžio 15 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">UniCredito Italiano</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-148/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:774">EU:C:2005:774</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20000919">2000 m. rugsėjo 19 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Vokietija / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-156/98</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2000:467">EU:C:2000:467</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Komisijai tenka pareiga įrodyti, kad taikomos nevienodos sąlygos, taigi ir nacionalinės priemonės <HT TYPE="ITALIC">prima facie</HT> atrankumą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT>Trečiuoju etapu nagrinėjama valstybė narė turi galimybę įrodyti, kad pirmaisiais dviem etapais susiformavęs skirtingas požiūris <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>atsiranda dėl mokesčių sistemos, kurioje šios priemonės taikomos, pobūdžio ar struktūros<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/>, todėl yra pagrįstas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="19740702">1974 m. liepos 2 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Italija / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>173/73</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1974:71">EU:C:1974:71</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20040429">2004 m. balandžio 29 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Nyderlandai / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-159/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:246">EU:C:2004:246</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20120329">2012 m. kovo 29 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">3M Italia</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-417/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:184">EU:C:2012:184</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">WDFG</HT>, 58 punktas.</P></NOTE>. Šiam etapui būdingas įrodinėjimo pareigos perkėlimas, kuris įvyksta kiekvieną kartą, kai tenka įvertinti diskriminacijos buvimą: subjektui, kuriam taikomas nevienodas požiūris, nagrinėjamu atveju – atitinkamai valstybei narei, tenka pareiga įrodyti, kad tas požiūris yra teisėtai pagrįstas ir kad taisyklė, kuria jis nustatytas, yra proporcinga.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT>Nors pagal schemą ir formuluotę pirmiau aprašytas analizės metodas yra linijinis, konkrečiai jį pritaikyti ne visada lengva ir gali būti pasirinkti skirtingi sprendimai, susiję su tikru nagrinėjamos priemonės atrankumu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P>Paradigminiu atveju galima laikyti bylą, kurioje priimtas Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Andres</HT>.</P></NOTE>. Vis dėlto Teisingumo Teismas pateikė <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>patikslinimus<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/> ar <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>išaiškinimus<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/>, kurie padėjo atsižvelgti į nagrinėjamų mokesčių schemų ypatybes, pirmenybę teikdamas požiūriui, kuris laikomas kazuistiniu ir kuriam būdingas ribotas nuspėjamumas. Atsižvelgiant į tai, šalia praktinio šio metodo taikymo ir jurisprudencijoje daromų skirtumų, iš jurisprudencijos kyla tam tikri pamatiniai kriterijai, pagal kuriuos orientuojami Teisingumo Teismo argumentai ir kurie daro įtaką konkrečiais atvejais priimamiems sprendimams.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="6"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT>Visų pirma, Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, pradedant <DATE ISO="20111115">2011 m. lapkričio 15 d.</DATE> Sprendimu <HT TYPE="ITALIC">Komisija / Government of Gibraltar ir Jungtinė Karalystė</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P><REF.DOC.ECR><NO.CASE>C-106/09 P ir C-107/09 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:732">EU:C:2011:732</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE> (toliau – Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Gibraltar</HT>), pamažu ryškėja glaudus ryšys tarp atrankumo ir diskriminacijos sampratų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P>Žr. Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Gibraltar</HT> 101 punktą, kuriame Teisingumo Teismas pirmą kartą diskriminavimo sąvoką pavartojo nagrinėdamas pagalbos atrankumą. Abiejų sąvokų lygiagretumo ištakos ir reikšmingesnės išraiškos visų pirma yra <DATE ISO="20011108">2001 m. lapkričio 8 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Adria-Wien Pipeline ir Wietersdorfer &amp; Peggauer Zementwerke</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-143/99</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2001:598">EU:C:2001:598</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), kuriame išreikšta mintis, kad atrankumas turėtų būti nustatomas vertinant skirtingą požiūrį į įmonių grupes, kurių padėtis yra panaši. Aiški sąsaja tarp atrankumo ir diskriminavimo yra įtvirtinta <DATE ISO="20161221">2016 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Hansestadt Lübeck</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑524/14 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:971">EU:C:2016:971</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0053">53</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Nacionalinė priemonė laikoma atrankine tuo atveju, kai ja suteikiamas pranašumas taikomas diskriminuojant<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P>Šiuo klausimu žr., <HT TYPE="ITALIC">be kita ko</HT>, <DATE ISO="20110728">2011 m. liepos 28 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mediaset / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-403/10 P</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:533">EU:C:2011:533</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20150114">2015 m. sausio 14 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Eventech</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-518/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:9">EU:C:2015:9</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0053">53</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20150604">2015 m. birželio 4 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / MOL</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-15/14 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:362">EU:C:2015:362</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0059">59</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), taip pat Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Gibraltar</HT> 75 ir 101 punktus, Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Andres</HT> 83 punktą, Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">WDFG</HT> 54, 86 ir 93 punktus, taip pat aiškias ne mokesčių teisės srities nuostatas <DATE ISO="20161221">2016 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Hansestadt Lübeck</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑524/14 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:971">EU:C:2016:971</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0053">53</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Kaip pats Teisingumo Teismas nurodė Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">WDFG</HT> 71 punkte, atrankumui mokesčių srityje taikomo analizės metodo pagrindas yra vertinimas, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>ar mokesčių lengvatos, kylančios iš priemonės, nukrypstančios nuo bendros mokesčių schemos, netaikymas tam tikriems ūkio subjektams yra jų diskriminacija<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P>Taip pat žr. <DATE ISO="20161221">2016 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Hansestadt Lübeck</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-524/14 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:971">EU:C:2016:971</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0053">53</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), priimtą tą pačią dieną kaip Sprendimas WDFG, ir <DATE ISO="20150114">2015 m. sausio 14 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Eventech</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-518/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:9">EU:C:2015:9</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0053">53</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Tokia pati pozicija išreikšta daugelyje neseniai priimtų generalinių advokatų išvadų, žr., pavyzdžiui, generalinio advokato N. Wahl išvadas byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Eventech</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-518/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2239">EU:C:2014:2239</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / MOL</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-15/14 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:32">EU:C:2015:32</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0054">54</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), generalinės advokatės J. Kokott išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Finanzamt Linz</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-66/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:242">EU:C:2015:242</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0082">82</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), generalinio advokato M. Bobek išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Belgija / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-270/15 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:289">EU:C:2016:289</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0029">29</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir generalinio advokato M. Wathelet išvadą sujungtose bylose <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Banco Santander ir Santusa</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-20/15 P ir C-21/15 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:624">EU:C:2016:624</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0080">80</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT>Antra, nagrinėjant mokestinių priemonių atrankumą, reikia atsižvelgti į šių priemonių <HT TYPE="ITALIC">padarinius</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0031"><P>Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją, kad pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį valstybės pagalba skirstoma ne pagal priežastis ar tikslus, o pagal padarinius žr., be kita ko, <DATE ISO="19740702">1974 m. liepos 2 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Italija / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>173/73</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1974:71">EU:C:1974:71</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20081222">2008 m. gruodžio 22 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">British Aggregates / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-487/06 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:757">EU:C:2008:757</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0085">85</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0089">89</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) ir Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Gibraltar</HT> 87 punktą.</P></NOTE>. Tai reiškia, viena vertus, kad nacionalinio teisės aktų leidėjo siekiami tikslai, nesusiję su atitinkama mokesčių sistema, yra svarbūs tik siekiant nustatyti subjektų kategoriją, kurioje nustatomas skirtingas požiūris, bet ne siekiant pateisinti tokį diferencijavimą. Kita vertus, nagrinėjant tam tikros mokesčių priemonės atrankumą, reikia atsižvelgti į tai, kokia yra atitinkamų priemonių forma, siekiant išvengti, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>nacionalinėms mokesčių teisės normoms nuo pat pradžių nebūtų taikoma kontrolė valstybės pagalbos srityje vien dėl to, kad jos priimtos naudojant kitokią reglamentavimo techniką, nors jų &lt;…&gt; padariniai pakoregavus ir suderinus įvairias mokesčių normas yra tokie patys<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0032"><P>Žr. Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Andres</HT> 91 punktą.</P></NOTE>. Priemonės padarinių analizė gali paskatinti Teisingumo Teismą pripažinti tam tikros mokesčių teisės normos <HT TYPE="ITALIC">de facto</HT> atrankumą, kai ji, nors pagal bendruosius ir objektyvius kriterijus formaliai turi būti be išimčių taikoma visiems suinteresuotiesiems veiklos vykdytojams, konkrečiu atveju nulemia nepagrįstą diferencijavimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0033"><P>Žr., be kita ko, Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Gibraltar</HT> 101 punktą ir Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">WDFG</HT> 67 punktą. Dėl atrankumo <HT TYPE="ITALIC">de facto</HT> apibrėžties žr. Komisijos pranešimo C/2016/2946 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos 121 punktą (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="262" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2016">OL C 262, 2016, p. 1</REF.DOC.OJ>, toliau – Pranešimas dėl valstybės pagalbos sąvokos).</P></NOTE>. Kaip matyti iš Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Gibraltar</HT>, tokių priemonių, kuriomis nenukrypstama nuo įprastos schemos, todėl jos <HT TYPE="ITALIC">de jure</HT> nėra atrankinės<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0034"><P>Pagal Pranešimą dėl valstybės pagalbos sąvokos <HT TYPE="ITALIC">de jure</HT> atrankumą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>tiesiogiai lemia teisiniai priemonės suteikimo kriterijai, pagal kuriuos ta priemonė oficialiai skirta tik tam tikroms įmonėms<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/> (žr. 121 punktą).</P></NOTE>, atrankumas negali būti nustatytas taikant trijų etapų analizės metodą: reikia konkrečiai įrodyti, ar dėl jų taikymo įmonėms, kurioms jos taikomos, nustatoma kitokia mokesčių našta ir jos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>dėl joms būdingų požymių &lt;…&gt; apibrėžiamos kaip privilegijuota kategorija<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0035"><P>Žr. Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Gibraltar</HT> 91 ir 93 punktus, taip pat 103–107 punktus.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT>Trečia, turėdamas omenyje natūralų nacionalinių mokesčių teisės aktų, kurie sudaro įvairias sistemas, kuriuose numatomos taisyklės ir išimtys ir kuriuose teisės aktų leidėjo mokestiniai, ekonominiai bei socialiniai tikslai įgyvendinami diferencijuojant mokesčių mokėtojų kategorijas, sudėtingumą Teisingumo Teismas iš esmės atlieka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>darnos tyrimą<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0036"><P>Šiuo klausimu žr. generalinės advokatės J. Kokott išvadą sujungtose bylose <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">ANGED</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-236/16 ir C-237/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:854">EU:C:2017:854</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0082">82</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> ir darnos nebuvimą aiškina kaip atitinkamos priemonės atrankumo požymį. Darnos tyrimas yra svarbus tiek antruoju analizės etapu, kai lengvatos gavėjų ir jos negaunančių subjektų kategorijų apibrėžtis vertinama atsižvelgiant į atitinkamos mokesčių schemos tikslą, tiek tuo atveju, kai priemonė <HT TYPE="ITALIC">a priori</HT> laikoma atrankine, trečiuoju etapu, vertinant atitinkamos valstybės narės išdėstytą atitinkamos mokesčių sistemos pobūdžio arba struktūros pagrindimą. Be to, kaip pamatysime toliau, darnos kriterijus turi būti taikomas ir nustatant atskaitos sistemą, t. y. pirmuoju etapu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT>Taigi Teisingumo Teismo jurisprudencijoje atliekant atrankumo analizę vertinama, ar atitinkama priemonė yra diskriminacinė tiek savo poveikiu, tiek savo atitiktimi sistemai, kurioje ji taikoma, ir nepriklausomai nei nuo mokesčių teisės aktų leidėjo siekiamų tikslų, kurie yra išoriniai tos sistemos atžvilgiu, nei nuo naudojamo reglamentavimo metodo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT>Be metodikos, iš jurisprudencijos taip pat matyti, kad, ypač jeigu ji nagrinėjama atsižvelgiant į įvairius Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo prieštaravimus skirtingose bylose<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0037"><P>Žr., pavyzdžiui, bylas, kuriose buvo priimtas <DATE ISO="20081222">2008 m. gruodžio 22 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">British Aggregates / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-487/06 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:757">EU:C:2008:757</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20110908">2011 m. rugsėjo 8 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Nyderlandai</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-279/08 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:551">EU:C:2011:551</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), taip pat bylas, kuriose priimti sprendimai <HT TYPE="ITALIC">Andres</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">WDFG</HT>.</P></NOTE>, ryškėja tendencija, jog Teisingumo Teismas yra linkęs plačiai aiškinti atrankumą mokesčių srityje, bent jau apibrėždamas sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>bendra priemonė<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/> kontūrus ir taikymo sritį, nes atsižvelgiant į ją galima atmesti atitinkamos mokesčių schemos atrankumą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0038"><P>Šiuo klausimu žr. sprendimus <HT TYPE="ITALIC">Gibraltar</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">WDFG</HT>. Konkrečiu atveju nustatant, ar aptariama tvarka yra diskriminuojamojo pobūdžio, turint omenyje ir tyrimo sudėtingumą, kartais visgi pasirenkami labiau varžantys sprendimai (žr., pavyzdžiui, ne mokesčių srityje priimtą <DATE ISO="20161221">2016 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Hansestadt Lübeck</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-524/14 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:971">EU:C:2016:971</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Šis požiūris, kurį veikiausiai galima pagrįsti reikalavimu išvengti, kad sudėtingų mokestinių priemonių priėmimas valstybėms narėms taps priemone išvengti nuostatų dėl pagalbos taikymo, nusipelnė kritinių pastabų, nes juo netiesiogiai varžoma valstybių narių laisvė priimti sprendimus dėl nacionalinės mokesčių politikos ir ekonomikos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0039"><P>Žr., pavyzdžiui, generalinės advokatės J. Kokott išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Finanzamt Linz</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-66/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:242">EU:C:2015:242</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0113">113</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0115">115</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) ir generalinio advokato H. Saugmandsgaard Øe išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">A-Brauerei</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-374/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:741">EU:C:2018:741</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0074">74</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0081">81</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. Airijos, Ispanijos ir Vokietijos išreikštą poziciją byloje, kurioje priimtas Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">WDFG</HT>, nurodytas šio sprendimo 52 punkte, taip pat, kaip pamatysime toliau, Vokietijos vyriausybės pastabose dabar nagrinėjamose bylose išreikštą atsisakymą priimti Teisingumo Teismo pasirinktą sprendimą minėtoje byloje.</P></NOTE>, o Komisija iš esmės, vertindama pagalbos suderinamumą su SESV 107 straipsnio 3 dalimi, turi nagrinėti teisėtumą remdamasi Sąjungos teisėje suformuluotu požiūriu į tikslus, kurių valstybės narės siekia priimdamos tiesioginio apmokestinimo priemones. Nors iš tikrųjų neabejotina, kad, įgyvendindamos savo įgaliojimus, valstybės narės privalo paisyti Sąjungos teisės aktų, įskaitant nuostatas dėl valstybės pagalbos, Teisingumo Teismas vis dėlto ne kartą nurodė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>nesant šią sritį reglamentuojančių Sąjungos teisės aktų, valstybės narės ir mokestinę autonomiją turintys infravalstybiniai subjektai turi kompetenciją nustatyti apmokestinimo bazes ir paskirstyti mokesčių naštą skirtingiems gamybos veiksniams ir ūkio sektoriams<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0040"><P>Žr. <DATE ISO="20180426">2018 m. balandžio 26 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">ANGED</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-236/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:291">EU:C:2018:291</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>. Be kita ko, sudėtingas pagalbos mokesčių srityje atrankumo tyrimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į šią trapią įgaliojimų pusiausvyrą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">WDFG</HT> ir Ispanijos Karalystės pateikti prieštaravimai toliau bus nagrinėjami atsižvelgiant į pirmiau nurodytus kriterijus ir išdėstytus argumentus. Tačiau prieš pradedant tokį tyrimą dar reikia išaiškinti Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">WDFG</HT> taikymo sritį ir svarbą nagrinėjant šiuos apeliacinius skundus.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="8"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl Sprendimo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/>WDFG<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/> poveikio šių apeliacinių skundų nagrinėjimui</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT>Bendrasis Teismas Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Autogrill España / Komisija</HT>, kuriuo panaikino ginčijamą sprendimą, visų pirma nusprendė, kad tam, kad būtų tenkinama atrankumo sąlyga, bet kokiu atveju turi būti nustatyta įmonių, kurios vienintelės naudojasi nagrinėjama priemone, kategorija, ir kad tais atvejais, kai priemonė yra potencialiai prieinama visoms įmonėms, kaip yra ginčijamos priemonės atveju, atrankumas negali būti nustatytas vien konstatavus, kad buvo nukrypta nuo bendros arba <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>įprastos<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/> mokesčių schemos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0041"><P>Žr., be kita ko, sprendimo 44–45, 53 ir 62 punktus.</P></NOTE>. Antra, Bendrasis Teismas nusprendė, kad mokesčių diferencijavimas savaime nėra pagrindas laikyti, jog pagalba buvo suteikta, ir kad siekiant mokesčių diferencijavimą laikyti pagalba taip pat reikia nustatyti konkrečią įmonių, kurias galima atskirti dėl joms būdingų savybių, kategoriją<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0042"><P>Žr. Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Autogrill España / Komisija</HT> 67 ir 68 punktus.</P></NOTE>. Galiausiai Bendrasis Teismas atmetė Komisijos argumentus, grindžiamus valstybės pagalba eksportui, teigdamas, kad Komisijos minėtų sprendimų atvejais<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0043"><P>Turimas omenyje <DATE ISO="19691210">1969 m. gruodžio 10 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Prancūzija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>6/69 ir 11/69</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1969:68">EU:C:1969:68</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="19880607">1988 m. birželio 7 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Graikija / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>57/86</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1988:284">EU:C:1988:284</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20040715">2004 m. liepos 15 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ispanija / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-501/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:438">EU:C:2004:438</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> Teisingumo Teismas buvo nustatęs pagalbos gavėjų kategoriją, apimančią įmones, kurias galima atskirti pagal bendras savybes<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0044"><P>Žr. Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Autogrill España / Komisija</HT> 79–81 punktus.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT>Sprendime <HT TYPE="ITALIC">WDFG</HT> Teisingumo Teismas patenkino abu Komisijos prieštaravimus, kuriais siekta, pirma, užginčyti Bendrojo Teismo jai nustatytą įpareigojimą nustatyti įmonių grupę, pasižyminčią specifiniais požymiais, siekiant įrodyti, kad tam tikra nacionalinė priemonė yra atrankinė, ir, antra, užginčyti Bendrojo Teismo pateiktą jurisprudencijos, susijusios su pagalba eksportui, išaiškinimą. Nagrinėdamas pirmąjį prieštaravimą, priminęs pirmiau aprašytą trijų etapų atrankumo analizės metodą, Teisingumo Teismas nusprendė, kad atsižvelgiant į tai, kad pagal ginčijamą priemonę numatyta mokesčių lengvata gali būti taikoma visoms bendrovėms, Ispanijos rezidentėms mokesčių tikslais, kurios įsigyja bent 5 % bendrovių, užsienio rezidenčių mokesčių tikslais, akcijų, ši priemonė gali būti laikoma valstybės pagalba ir kad Komisija turi įrodyti, jog, neatsižvelgiant į tai, kad ja suteikiama bendra lengvata, šia priemone suteikiama išskirtinė nauda tam tikroms įmonėms arba tam tikriems veiklos sektoriams<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0045"><P>Žr. Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">WDFG</HT> 62 punktą.</P></NOTE>. Paskui Teisingumo Teismas nustatė, kad Bendrojo Teismo argumentai buvo pagrįsti klaidingu atrankumo kriterijaus taikymu, nes, kalbant apie nacionalinę priemonę, kuria suteikiama tokia bendra mokesčių lengvata, ši sąlyga yra tenkinama, kai Komisija įrodo, jog šia priemone nukrypstama nuo bendros arba <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0029" REF.END="QE0029"/>įprastos<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/> mokesčių schemos, taikomos atitinkamoje valstybėje narėje, ir ja dėl jos konkretaus poveikio, atsižvelgiant į šios valstybės narės minėtos mokesčių schemos tikslą, diferencijuojami panašią faktinę ir teisinę padėtį turintys ūkio subjektai, kurie naudojasi mokesčių lengvata, ir ūkio subjektai, kuriems ši lengvata netaikoma<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0046"><P>Žr. Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">WDFG</HT> 67 punktą.</P></NOTE>. Teisingumo Teismo teigimu, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad ginčijama priemonė turi būti laikoma ne atrankine, o bendra priemone, remdamasis tuo, kad ginčijama priemone nebuvo išskirta jokia konkreti įmonių arba prekių kategorija, kadangi ji buvo taikoma neatsižvelgiant į įmonės veiklos pobūdį arba kadangi ji <HT TYPE="ITALIC">a priori</HT> arba potencialiai buvo prieinama visoms įmonėms, ketinančioms įsigyti bent 5 % užsienio bendrovių akcijų ir išlaikyti šias akcijas nepertraukiamai bent metus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0047"><P>Žr. Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">WDFG</HT> 69 punktą.</P></NOTE>. Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad, kitaip, nei nusprendė Bendrasis Teismas, galimo ginčijamos priemonės atrankinio pobūdžio negali paneigti tai, kad esminė sąlyga pasinaudoti šia priemone užtikrinama mokesčių lengvata yra susijusi su ekonomine operacija, konkrečiai kalbant, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0030" REF.END="QE0030"/>visiškai finansine operacija<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/>, kuri nesiejama su minimalia<?PAGE NO="9"?> investicijos suma ir nepriklauso nuo įmonių, kurios gali ja pasinaudoti, veiklos pobūdžio<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0048"><P>Žr. Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">WDFG</HT> 81 punktą.</P></NOTE>. Taigi jis padarė išvadą, kad Bendrasis Teismas klaidingai atmetė Komisijos sprendimo nuostatas dėl ginčijamos priemonės atrankinio pobūdžio, nepatikrinęs, ar Komisija iš tikrųjų išanalizavo ir nustatė šios priemonės diskriminacinį pobūdį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0049"><P>Žr. Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">WDFG</HT> 93 punktą.</P></NOTE>. Dėl antrojo Komisijos prieštaravimo, kiek jis susijęs su nagrinėjamomis bylomis, Teisingumo Teismas nurodė, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nuspręsdamas, kad jurisprudencija dėl pagalbos eksportui, kuria rėmėsi Komisija, nagrinėjamu atveju neturėjo būti taikoma. Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">WDFG</HT> 119 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad pasirinktas trijų etapų atrankumo analizės metodas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0031" REF.END="QE0031"/>visiškai taikomas kalbant apie mokesčių pagalbą eksportui<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/>, ir pažymėjo, jog tokia priemonė, kaip ginčijama, gali būti laikoma atrankine, jeigu ja remiamos įmonės, atliekančios tarpvalstybines operacijas, konkrečiai kalbant, investavimo operacijas, palyginti su kitomis įmonėmis, kurios, atsižvelgiant į atitinkama mokesčių sistema siekiamą tikslą, yra panašioje faktinėje ir teisinėje padėtyje ir atlieka to paties pobūdžio operacijas nacionalinėje teritorijoje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT>Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">WDFG</HT> neabejotinai yra svarbus veiksnys apibrėžiant mokestinės pagalbos atrankumą. Remiantis šiuo sprendimu, nacionalinė priemonė gali būti atrankinė ir tuo atveju, kai ja <HT TYPE="ITALIC">ex ante</HT> nenustatoma konkreti gavėjų kategorija ir kai visos atitinkamoje valstybėje narėje įsteigtos įmonės, neatsižvelgiant į jų dydį, teisinę formą, veiklos sektorių ar ypatybes, potencialiai gali pasinaudoti ta priemone, jeigu atlieka tam tikro tipo investiciją<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0050"><P>Iki Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">WDFG</HT> priėmimo galimybė atrankine pripažinti visoms įmonėms prieinamą lengvatą, kuri buvo suteikiama įvykdžius tam tikrą operaciją, būdavo atmetama remiantis principu, kad bendrosios priemonės nėra atrankinės. Minėtame sprendime Teisingumo Teismas išaiškino, kad, siekiant įvertinti, ar tam tikra priemonė yra atrankinė, svarbu turėti omenyje ir skirtingą požiūrį, kuris tiesiogiai kildinamas iš įmonės elgesio. Mano nuomone, tai yra subtilesnis Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">WDFG</HT> aspektas, kurį Bendrasis Teismas neatsitiktinai ir ne be slaptos kritiškos užuominos pabrėžė skundžiamo sprendimo 82 ir 83 punktuose.</P></NOTE>. Požiūriui, kurio laikosi Teisingumo Teismas, pagal kurį diskriminavimą galima įžvelgti ir iš priemonių, kurios taikytinos vienodai ir kuriomis suteikiama lengvata <HT TYPE="ITALIC">de jure</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">de facto</HT> gali būti suteikiama visoms įmonėms, nepritaria manantieji, kad griežtai taikant trijų etapų analizės metodą ir jo nesušvelninant kartu taikomu visuotinio mokesčių lengvatos prieinamumo kriterijumi per daug išplečiama pagalbos sąvoka ir sumažinama valstybių narių kompetencija tiesioginio apmokestinimo srityje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0051"><P>Žr. generalinio advokato H. Saugmandsgaard Øe išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">A-Brauerei</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑374/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:741">EU:C:2018:741</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0074">74</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0081">81</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. generalinės advokatės J. Kokott išvadą sujungtose bylose <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">ANGED</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-236/16 ir C-237/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:854">EU:C:2017:854</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0085">85</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), kurioje bandoma nustatyti tam tikras sprendimo taikymo sąlygas, pabrėžiant, kad ginčijama priemonė buvo paskata eksportuoti.</P></NOTE>. Tokiai nuomonei pritariama Vokietijos vyriausybės pastabose, kuriose nurodyta, kad Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">WDFG</HT> taikymo sritis turi būti apribota atsižvelgiant į kontekstą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT>Šiuo aspektu tiktai pažymėsiu, kad net jei Sprendime <HT TYPE="ITALIC">WDFG</HT> Teisingumo Teismas iš tikrųjų išreiškė poziciją konkrečiomis aplinkybėmis, kurioms būdinga priemonė tam tikrais aspektais prilyginama paramos eksportui priemonėms, nors pagal ją šios priemonės tradiciškai griežčiau kvalifikuojamos kaip parama, vis dėlto nemanau, kad galima per daug griežtai nustatyti tokio sprendimo taikymo sąlygas, nes jis tiek dėl vartojamos formuluotės, tiek dėl paskesniuose Teisingumo Teismo, įskaitant didžiąją kolegiją, sprendimuose pateiktų patvirtinimų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0052"><P>Visų pirma žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">A-Brauerei</HT>, kuriame Teisingumo Teismas, nors buvo generalinio advokato H. <REF.DOC.ECR><NAME.CASE>Saugmandsgaard Øe įspėtas (žr.</NAME.CASE> <NO.CASE>C-374/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:741">EU:C:2018:741</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0115">115</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) apie siauro Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">WDFG</HT> aiškinimo padarinius, patvirtino šį sprendimą net ir nesant konkrečių aplinkybių, kuriomis jis buvo priimtas.</P></NOTE> laikytinas principiniu sprendimu, kuriame, primenant trijų etapų atrankumo analizės metodą, nurodoma, kad kiekviena schema, kurioje nustatomos mokestinės lengvatos gavimo sąlygos, net jeigu ją potencialiai gali gauti visos įmonės, gali būti atrankinė, jeigu ja grindžiamas skirtingas požiūris į įmones, kurių faktinė ir teisinė padėtis yra panaši.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="10"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į tai, pažymiu, kad nagrinėjant šiuos apeliacinius skundus Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">WDFG</HT> nėra labai svarbus. Iš tikrųjų, viena vertus, nė vienu apeliančių pateiktu prieštaravimu nesiekiama užginčyti motyvų, nes jais Bendrasis Teismas, atmesdamas WDFG argumentus, kuriais siekta įrodyti, kad ginčijama priemonė yra bendrojo pobūdžio, pritaikė Teisingumo Teismo tame sprendime įtvirtintus principus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0053"><P>Žr. skundžiamo sprendimo 77–89 punktus.</P></NOTE>. Kita vertus, tame sprendime Teisingumo Teismas, savo argumentą grįsdamas prielaida, kad ginčijamos priemonės atrankumą Komisija nustatė remdamasi tuo, kad ši priemonė yra grindžiama nukrypti leidžiančia nuostata ir kad ja buvo nustatytas skirtingas požiūris į įmones rezidentes, vis dėlto neišreiškė savo pozicijos dėl nė vieno iš šių dviejų aspektų, dėl kurių yra pateikti šiuo metu nagrinėjami apeliaciniai skundai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0054"><P>Vis dėlto pažymiu, kad Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">WDFG</HT> aiškinamas nevienodai (žr. generalinio advokato N. Wahl išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Andres / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-203/16 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:1017">EU:C:2017:1017</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0107">107</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir generalinės advokatės J. Kokott išvadą sujungtose bylose <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">ANGED</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-236/16 ir C-237/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:854">EU:C:2017:854</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0085">85</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); pagal jas Teisingumo Teismas išreiškė savo poziciją dėl atskaitos sistemos arba dėl ginčijamos priemonės atrankumo).</P></NOTE>. Kitaip sakant, Teisingumo Teismas tiktai patvirtino analizės metodą, Komisijos taikytą siekiant įrodyti, kad ginčijama priemonė yra atrankinė, bet ne jo taikymo rezultatą, kuris yra nagrinėjamas šiose sujungtose bylose. Iš to matyti, kad Vokietijos vyriausybės atsiliepime į ieškinį išdėstyti argumentai tiek, kiek jais linkstama kritikuoti diskriminacija grindžiamo trijų etapų atrankumo analizės metodo pasirinkimą, užuot pasirinkus metodą, grindžiamą mokestinės lengvatos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0032" REF.END="QE0032"/>visuotiniu prieinamumu<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/>, nėra svarbūs nagrinėjant šiuos apeliacinius skundus.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">B.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Dėl apeliacinių skundų</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT>Tiek WDFG, tiek Ispanijos Karalystė savo apeliaciniuose skunduose nurodė po vieną bendrą pagrindą, susijusį su klaida aiškinant SESV 107 straipsnio 1 dalį, kiek ji susijusi su atrankumo kriterijumi. Abiejų apeliacinių skundų pagrindai skirstomi į skirtingas dalis: WDFG skundo pagrindą sudaro keturios pagrindinės ir dvi papildomos dalys, o Ispanijos Karalystės skundo pagrindą sudaro keturios dalys.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT>Keturios WDFG apeliacinio skundo pagrindo pagrindinės dalys ir keturios Ispanijos Karalystės apeliacinio skundo pagrindo pagrindinės dalys visiškai arba iš esmės sutampa<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0055"><P>Savo atsiliepime į apeliacinį skundą byloje C-51/19 Ispanijos Karalystė pabrėžia, kad WDFG apeliacinis skundas iš esmės sutampa su jos pačios apeliacinio skundo pagrindu ir jame išdėstytais argumentais.</P></NOTE>. Taigi šiuos prieštaravimus galima sugrupuoti ir nagrinėti kartu. Toliau išnagrinėsiu papildomas WDFG skundo pagrindo dalis.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl WDFG apeliacinio skundo pagrindo pirmos dalies ir Ispanijos Karalystės apeliacinio skundo pagrindo pirmos ir antros dalių: klaida nustatant atskaitos sistemą</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">a)</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl priimtinumo</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>WDFG apeliacinio skundo pagrindo pirmoje dalyje ir Ispanijos Karalystės apeliacinio skundo pagrindo pirmoje ir antroje dalyse išdėstyti prieštaravimai susiję su atrankumo analizės pirmuoju etapu, kuriuo, kaip matyti, siekta nustatyti atskaitos sistemą. Komisija mano, kad šie prieštaravimai visiškai nepriimtini, nes WDFG Bendrajam Teismui pareikštame ieškinyje nebuvo išdėstytas joks prieštaravimas dėl atskaitos sistemos nustatymo. Jeigu apeliantėms būtų leista apeliaciniuose skunduose pateikti naujus prieštaravimus, tai reikštų, kad joms būtų leista pateikti Teisingumo Teismui nagrinėti platesnės apimties skundą nei nagrinėtasis Bendrajame Teisme.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="11"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Manau, kad Komisijos pateiktą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą reikia atmesti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Aišku, kad pagal suformuotą jurisprudenciją, kuria remiasi Komisija, pateikus apeliacinį skundą Teisingumo Teismas turi kompetenciją tik įvertinti Bendrajame Teisme remiantis aptartais pagrindais ir argumentais priimtą teisinį sprendimą, todėl iš principo viena bylos šalis negali pirmą kartą pateikti Teisingumo Teismui pagrindo, kurio nebuvo pateikusi Bendrajam Teismui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0056"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20070201">2007 m. vasario 1 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Sison / Taryba</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-266/05 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:75">EU:C:2007:75</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0095">95</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20190228">2019 m. vasario 28 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Alfamicro / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-14/18 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:159">EU:C:2019:159</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>Vis dėlto Teisingumo Teismas išaiškino, jog apeliantas gali apeliaciniame skunde nurodyti pagrindus, kurie yra suformuluoti būtent remiantis skundžiamu sprendimu ir kuriais siekiama sukritikuoti jo teisinį pagrįstumą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0057"><P>Žr. <DATE ISO="20071129">2007 m. lapkričio 29 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Stadtwerke Schwäbisch Hall ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-176/06 P</NO.CASE>, nepaskelbta Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:730">EU:C:2007:730</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0017">17</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20140410">2014 m. balandžio 10 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Siemens Österreich ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C-231/11 P–C-233/11 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:256">EU:C:2014:256</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0102">102</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20171220">2017 m. gruodžio 20 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">EUIPO / European Dynamics Luxembourg ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑677/15 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:998">EU:C:2017:998</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20180906">2018 m. rugsėjo 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Čekijos Respublika / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑4/17 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:678">EU:C:2018:678</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir neseniai priimtą <DATE ISO="20200226">2020 m. vasario 26 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">SEAE / Alba Aguilera ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C ‑427/18 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:109">EU:C:2020:109</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0054">54</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Todėl net jeigu nagrinėjamu atveju darytume prielaidą, jog, kaip teigia Komisija, WDFG ir Ispanijos Karalystės atitinkamuose apeliaciniuose skunduose pateikti kaltinimai yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0033" REF.END="QE0033"/>nauji pagrindai<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/>, palyginti su tais, kuriuos WDFG buvo išdėsčiusi ieškinyje Bendrajam Teismui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0058"><P>Šiuo klausimu pažymėtina, kad skundžiamo sprendimo 32 ir 33 punktuose Bendrasis Teismas nurodė, jog WDFG apeliacinio skundo pagrindo pirmos dalies antrasis prieštaravimas susijęs su <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0034" REF.END="QE0034"/>klaida nustatant atskaitos sistemą<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/> ir kad tas prieštaravimas atitiko visus argumentus, kurie gali būti taikomi ir trečiajam pagrindui, susijusiam su ginčijamos priemonės pagrįstumu atsižvelgiant į sistemos, kuriai ji priskiriama, pobūdį ir struktūrą. Skundžiamo sprendimo 94 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad dėl WDFG argumentų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0035" REF.END="QE0035"/>suabejojo Komisijos nagrinėjamu atveju pasirinktu atskaitos pagrindu<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/>.</P></NOTE>, tai nebūtų savaime pakankama priežastis pripažinti juos nepriimtinais. Iš tikrųjų, kadangi skundžiamame sprendime buvo išnagrinėta, ar Komisija teisingai identifikavo atskaitos apmokestinimo schemą mokestinių priemonių atrankumo analizės pirmajame etape<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0059"><P>Žr. skundžiamo sprendimo 92–141 punktus.</P></NOTE>, WDFG ir Ispanijos Karalystė turi teisę teisiniu požiūriu ginčyti Bendrojo Teismo šiuo klausimu padarytas išvadas, neatsižvelgiant į tai, kad pirmojoje instancijoje jos nepateikė argumentų, skirtų būtent Komisijos sprendimui šiuo klausimu užginčyti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>Vis dėlto pažymėtina, kad atitinkamų apeliacinių skundų pagrindo dalyse pateiktuose WDFG ir Ispanijos Karalystės argumentuose yra išdėstyta tiksli ir pagrįsta skundžiamo sprendimo kritika ir jais iš esmės siekiama paneigti, kad Bendrasis Teismas paisė teisminės kontrolės vykdymo apribojimų ir sąlygų. Todėl jie negalėjo būti pateikti nagrinėti šiam teismui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0060"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20060601">2006 m. birželio 1 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">P&amp;O European Ferries (Vizcaya) ir Diputación Foral de Vizcaya / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-442/03 P ir C-471/03 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:356">EU:C:2006:356</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0060">60</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT>Todėl, remdamasis tuo, kas išdėstyta, laikausi nuomonės, kad WDFG apeliacinio skundo pagrindo pirma dalis ir Ispanijos Karalystės apeliacinio skundo pagrindo pirma ir antra dalys turi būti pripažintos priimtinomis.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="12"?><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">b)</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl bylos esmės</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="5"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Pirminės pastabos</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Pagal pranešime dėl valstybės pagalbos sąvokos Komisijos pateiktą apibrėžtį atskaitos sistema yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0036" REF.END="QE0036"/>nuoseklus taisyklių rinkinys, kuris, remiantis objektyviais kriterijais, paprastai taikomas visoms į jo taikymo sritį, kuri apibrėžta jo tikslu, patenkančioms įmonėms<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0061"><P>133 punktas.</P></NOTE>. Vis dėlto reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas iki šiol nesivadovauja šia apibrėžtimi ir toliau apibrėžia atskaitos sistemą kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0037" REF.END="QE0037"/><HT TYPE="ITALIC">bendrą arba <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0038" REF.END="QE0038"/>įprastą<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/> mokesčių schemą</HT>, taikomą atitinkamoje valstybėje narėje<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0062"><P>Žr. Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">WDFG</HT> 57 punktą. Išskirta mano.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Dėl nacionalinių mokesčių schemų sudėtingumo ir įmonių mokestinių prievolių nustatymui taikomų kintamųjų įvairovės daugelio bylų šalys pabrėžė, kad konkrečiai nustatyti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0039" REF.END="QE0039"/>bendrą schemą<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/> sudėtinga ir kad tokios operacijos rezultatas būna atsitiktinis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0063"><P>Generalinis advokatas H. Saugmandsgaard Øe išvados byloje <HT TYPE="ITALIC">A-Brauerei</HT> 121–140 punktuose labai vaizdžiai aprašė tokius sunkumus. Taip pat žr. generalinio advokato N. Wahl išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Andres / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-203/16 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:1017">EU:C:2017:1017</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0101">101</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0105">105</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Atsižvelgiant į šiuos sunkumus ir remiantis nuostata, kad vienos bendros atskaitos sistemos nustatyti neįmanoma, galiausiai buvo paneigta, kad tokia operacija yra lemiamo pobūdžio, ir dėmesys buvo sutelktas veikiau į nagrinėjama priemone įdiegtą skirtingą požiūrį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0064"><P>Žr. generalinės advokatės J. Kokott išvadą sujungtose bylose <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">ANGED</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-236/16 ir C-237/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:854">EU:C:2017:854</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0088">88</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> arba buvo siūloma sugrįžti prie bendros priemonės sąvoka grindžiamos sistemos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0065"><P>Žr. generalinio advokato H. Saugmandsgaard Øe išvadą byloje <HT TYPE="ITALIC">A-Brauerei</HT>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Nors atskaitos sistemos nustatymas neabejotinai yra viena sudėtingiausių atrankumo kriterijaus tyrimo operacijų, nes Teisingumo Teismas taip pat nelinkęs nustatyti tikslių kriterijų, kuriais Komisija ir valstybių narių institucijos galėtų vadovautis atlikdamos šią užduotį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0066"><P>Žr. generalinio advokato N. Wahl išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Andres / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-203/16 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:1017">EU:C:2017:1017</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0101">101</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, ir pastaruoju metu Teisingumo Teismo jurisprudencijoje įsitvirtino aiškinimo kryptis, pagal kurią linkstama sutapatinti atrankumo ir diskriminavimo sąvokas, negalima nekreipti dėmesio į šią operaciją ar neigti jos svarbos. Bet koks diskriminavimo tyrimas iš tikrųjų turi būti vykdomas atsižvelgiant į <HT TYPE="ITALIC">tertium comparationis</HT>, t. y. atskaitos parametrą, pagal kurį galima nustatyti nepateisinamą nevienodą požiūrį. Taigi atskaitos mokesčių sistema, aiškinama atsižvelgiant į jos tikslą, yra toks atrankumo vertinimo parametras<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0067"><P>Šiuo klausimu žr. Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Andres</HT> 89 punktą.</P></NOTE>, todėl manau, kad jos pagrindinis vaidmuo, kurį Teisingumo Teismas ne kartą minėjo, ypač nagrinėdamas mokesčių priemones<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0068"><P>Teisingumo Teismas tik pažymėjo, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0040" REF.END="QE0040"/>lengvatos egzistavimas gali būti nustatytas tik palyginus su vadinamuoju <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0041" REF.END="QE0041"/>įprastu<QUOT.END REF.START="QS0041" CODE="201C" ID="QE0041"/> apmokestinimu<QUOT.END REF.START="QS0040" CODE="201C" ID="QE0040"/> (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20060906">2006 m. rugsėjo 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Portugalija / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-88/03</NO.CASE> (<NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:511">EU:C:2006:511</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0056">56</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20161221">2016 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Hansestadt Lübeck</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-524/14 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:971">EU:C:2016:971</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), taip pat Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Andres</HT> 88 ir 89 punktus).</P></NOTE>, neginčytinas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0069"><P>Pirmiau jau pažymėta, kad tai galima pasakyti apie <HT TYPE="ITALIC">de jure</HT> atrankines priemones, nes <HT TYPE="ITALIC">de facto</HT> atrankinėms priemonėms trijų etapų analizės metodas netaikytinas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Bet pagal kokius kriterijus turi būti nustatyta tokia sistema?</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Visų pirma, mano nuomone, labai svarbu, kad ją sudarančios taisyklės būtų nustatomos remiantis objektyviais kriterijais, visų pirma siekiant leisti atlikti vertinimo, kuriuo ši operacija grindžiama, teisminę kontrolę.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="13"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Be to, nors objektyviam įmonių mokestinės naštos, kuri yra reikšminga nustatant atskaitos sistemą, atkūrimui kartais gali prireikti atsižvelgti į nuostatas, kurios nėra specialios mokesčių schemos, pagal kurią teikiama ginčijama priemonė, dalis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0070"><P>Kaip byloje, kurioje priimtas <DATE ISO="20110908">2011 m. rugsėjo 8 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Nyderlandai</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-279/08 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:551">EU:C:2011:551</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, svarbu, kad šios operacijos rezultatas nebūtų abstrakčios struktūros rezultatas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0071"><P>Teisingumo Teismas Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Andres</HT> (103 punktas) pažymėjo, kad mokestinės priemonės atrankinio pobūdžio negalima teisingai įvertinti remiantis atskaitos pagrindu, sudarytu iš kelių nuostatų, kurios dirbtinai atskirtos nuo platesnio teisinio pagrindo.</P></NOTE>. Taigi, mano nuomone, reikia remtis prielaida, kad atskaitos sistemą nustato atitinkama valstybė narė, naudodamasi išimtine kompetencija tiesioginių mokesčių srityje. Tai, kaip matysime toliau, nereiškia, kad, atlikdama tam tikros nacionalinės priemonės atrankumo tyrimo procedūrą, Komisija bet kuriuo atveju privalo savo analizės pagrindu laikyti atitinkamos valstybės narės nurodytą atskaitos sistemą ir negali jos užginčyti, o reiškia tik tai, kad tokia sistema yra valstybės narės mokesčių schemos normų ir principų visuma ir kad ji nustatoma pagal tokią schemą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Galiausiai, remiantis Komisijos pranešime dėl valstybės pagalbos sąvokos pateikta apibrėžtimi, normos, kurios nustatytos kaip atskaitos sistemos dalis, turi sudaryti nuoseklią visumą. Šiuo klausimu svarbu pabrėžti, kad reikalavimas užtikrinti nuoseklumą vienu metu veikia kaip Komisijai taikomas apribojimas ir kaip elementas, kuriuo Komisija gali remtis siekdama užginčyti atitinkamos valstybės narės siūlomą atskaitos sistemą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Taigi objektyvumas, konkretumas ir nuoseklumas yra kriterijai, kuriais turi būti remiamasi pirmuoju nacionalinės mokesčių priemonės atrankumo analizės etapu nustatant atskaitos sistemą. Taip pat reikia bandyti apibrėžti metodą, pagal kurį šios sistemos nustatymą mažiau lemtų atsitiktinumas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0072"><P>Puikiai suvokiu, kad ši užduotis yra sudėtinga ir kad argumentai, pagal kuriuos kita atskaitos sistema būtų (ir galėtų būti) tik subjektyvaus pasirinkimo rezultatas, yra labai svarūs. Vis dėlto, atsižvelgdamas į tai, kad ši sąvoka yra labai svarbi nagrinėjant mokestinių priemonių atrankumą, manau, kad būtų naudingiau ieškoti būdo su ja <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0042" REF.END="QE0042"/>gyventi<QUOT.END REF.START="QS0042" CODE="201C" ID="QE0042"/>, o ne atkakliai bandyti parodyti objektyvius jos praktinio pritaikymo sunkumus.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Žvelgdamas iš šio taško, nemanau, kad būtina rinktis perteklinio supaprastinimo kelią. Neabejotina, kad Teisingumo Teismas laikosi plataus požiūrio į valstybės narės bendrąją pelno mokesčio schemą sudarančias priemones<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0073"><P>Žr. generalinio advokato N. Wahl išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Andres / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-203/16 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:1017">EU:C:2017:1017</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0106">106</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Tačiau, mano nuomone, konstatavus šį faktą tokia tvarka neturi būti automatiškai prilyginta minėtų priemonių vertinimo atskaitos sistemai, nors tai, atrodo, teigiama Komisijos rašytinėse pastabose ir net siūloma doktrinoje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0074"><P>Šiuo klausimu žr. R. Ismer ir S. Piotrowski, <HT TYPE="ITALIC">Selectivity in Corporate Tax Matters After World Duty Free: A Tale of Two Consistencies Revisited</HT>, Intertax, 2018, p. 156–158.</P></NOTE>. Jeigu toks rezultatas būtų pasiektas dauguma atvejų, nemanau, kad būtų metodologiškai teisinga veikti automatiškai, jeigu dėl to, vertinant visos mokestinių priemonių kategorijos atrankumą, pirmasis ir antrasis vertinimo etapai nebebūtų laikomi svarbiais. Vis dėlto tai nereiškia, kad, atsižvelgiant į aptariamos priemonės ir atitinkamos mokesčių tvarkos tipą, nustatant atskaitos sistemą nebūtų galima vadovautis, kaip bus atskleista toliau, iš dalies skirtingais kriterijais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, mano nuomone, atskaitos sistema turi būti nustatoma būtinai remiantis ginčijamos priemonės analize, o konkrečiau – tokia priemone įvedamu įmonių diferencijavimu pagal joje apibrėžtus kriterijus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Kriterijų, pagal kuriuos vienos įmonės padėtis skiriasi nuo kitos įmonės padėties ir dėl to pirmajai taikoma kitokia apmokestinimo tvarka, nustatymas patenka į nacionalinės teisės leidėjo diskrecijos sritį. Pagalbos teikimo taisyklėmis ši diskrecija ribojama, nes jos taikomos tada, kai vienodoms situacijoms taikoma tvarka, kurią taikant pasireiškia diskriminavimas leidžiant<?PAGE NO="14"?> naudotis mokesčių lengvata. Tokiomis aplinkybėmis atrankumo analizės išeities tašku laikant įmonių diferencijavimą dėl nagrinėjamos priemonės taikymo, atskaitos sistemos nustatymo operacijai galima suteikti konkretumo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Ištyrus šią priemonę ir jos taikymo padarinius, galima nustatyti tiek įmonių grupes, kurios diferencijuojamos, tiek veiksnį, kuris susijęs su šiuo diferencijavimu. Kitaip tariant, šis tyrimas leidžia nustatyti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0043" REF.END="QE0043"/>ką lyginant<QUOT.END REF.START="QS0043" CODE="201C" ID="QE0043"/> nustatytas skirtingas požiūris ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0044" REF.END="QE0044"/>dėl ko<QUOT.END REF.START="QS0044" CODE="201C" ID="QE0044"/>. Šis skirtumas konkrečiai gali būti susijęs su konkretaus teisės instituto reguliavimo aspektais, specialia mokesčio schema ar gali būti valstybės narės bendros mokesčių sistemos dalis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis nustatyti atskaitos sistemą yra lengviau tada, kai įmonės diferencijuojamos pagal <HT TYPE="ITALIC">ad hoc</HT> apmokestinimo tvarką – pavyzdžiui, naujai nustatytą ekologinį mokestį – kaip bylose, kuriose priimtas <DATE ISO="20180426">2018 m. balandžio 26 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">ANGED</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0075"><P><REF.DOC.ECR><NO.CASE>C-236/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:291">EU:C:2018:291</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE> (toliau – Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">ANGED</HT>) ir <DATE ISO="20081222">2008 m. gruodžio 22 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">British Aggregates / Komisija</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0076"><P><REF.DOC.ECR><NO.CASE>C-487/06 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:757">EU:C:2008:757</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE> (toliau – Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">British Aggregates</HT>). Iš tikrųjų tokiais atvejais toks diferencijavimas, susijęs su apmokestinimu arba jo taikymo būdais, vyksta remiantis konkrečia ir atskira teisės aktų visuma, kurią sudaro atitinkama apmokestinimo schema. Tokia teisės aktų visuma sudaro atskaitos sistemą, pagal kurią vertinamas priemonės atrankumas. Tačiau sudėtingiau yra tuo atveju, kai nagrinėjama priemonė yra vienos ar kelių anksčiau galiojusios bendros apmokestinimo schemos posistemių dalis, kaip buvo bylose, kuriose priimti sprendimai <HT TYPE="ITALIC">Andres</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">A-Brauerei</HT>, arba yra atskira teisės norma. Tokiais atvejais reikia, atsižvelgiant į nagrinėjamą priemonę, remtis teisės aktų visuma, kuria reglamentuojama konkreti faktinė aplinkybė, veikiant taip, kad ta visuma kartu būtų ir darni, ir išsami. Ji gali atitikti bendrąją apmokestinimo schemą, vertinamą bendrai, ar atskirą jos posistemę arba net sutapti su pačia priemone, kai ji yra teisinę logiką turinti norma ir neįmanoma nustatyti nuoseklių normų, nesusijusių su ja. Jei tokiu atveju nagrinėjama priemonė atrodo neatsiejama nuo bendros atitinkamos valstybės narės mokesčių sistemos, ji yra atskaitos sistema.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>Galiausiai manau, kad atskaitos sistema turi būti nustatoma, atitinkamai valstybei narei taikant rungimosi principą, atsižvelgiant į atitinkamų teisės normų turinį, struktūrą, sisteminį ryšį ir sąveiką, o ne į nacionalinės teisės aktų leidėjo siekiamus tikslus. Taip yra arba dėl to, kad metodologiškai tokių tikslų nustatymas vyksta atskiru etapu po atskaitos sistemos nustatymo, arba, kaip nurodyta pirmiau, siekiant, kad toks nustatymas būtų kuo objektyvesnis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0077"><P>Kaip nurodyta generalinio advokato H. Saugmandsgaard Øe išvadoje byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">A-Brauerei</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-374/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:741">EU:C:2018:741</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0149">149</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0159">159</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>), atsižvelgiant į teisės aktų leidėjo tikslus, atskaitos sistemos nustatymas ne tik tampa dar sudėtingesnis, bet ir į jį įtraukiamas (papildomas) subjektyvumo elementas. Taip pat pažymėtina, kad Teisingumo Teismo sprendimo motyvuose dėl atskaitos sistemos nustatymo visiškai neatspindėta intensyvi diskusija dėl atitinkamų teisės normų tikslų, apie kurią savo išvadoje kalbėjo generalinis advokatas H. Saugmandsgaard Øe.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pradėsiu nagrinėti apeliančių prieštaravimus, išdėstytus nagrinėjamose atitinkamų skundo pagrindų dalyse</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="5"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl WDFG apeliacinio skundo pagrindo pirmos dalies pirmojo prieštaravimo ir Ispanijos Karalystės apeliacinio skundo pagrindo pirmos dalies</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>WDFG savo apeliacinio skundo pagrindo pirmos dalies pirmajame prieštaravime ir Ispanijos Karalystė savo apeliacinio skundo pagrindo pirmoje dalyje nurodo, kad Bendrasis Teismas pakeitė ginčijamo sprendimo motyvus, remdamasis kitokia atskaitos sistema nei taikytoji Komisijos.<?PAGE NO="15"?> Komisija buvo nurodžiusi, kad atskaitos sistema yra finansinio prestižo vertės apmokestinimo tvarkos taisyklės, o Bendrasis Teismas, remdamasis iš esmės kitokia analize negu atlikta Komisijos, į tą sistemą įtraukė ir nefinansinio prestižo vertės apmokestinimo tvarką<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0078"><P>WDFG visų pirma remiasi skundžiamo sprendimo 92 ir 140 punktais.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu primintina, kad, vykdydami SESV 263 straipsnyje numatytą teisėtumo kontrolę, Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas yra kompetentingi nagrinėti ieškinius dėl kompetencijos trūkumo, esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimo, SESV ar kurios nors su jos taikymu susijusios teisės normos pažeidimo arba piktnaudžiavimo įgaliojimais. SESV 264 straipsnyje numatyta, kad jei ieškinys yra pagrįstas, ginčijamas aktas paskelbiamas negaliojančiu. Taigi Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas negali savo motyvų pakeisti ginčijamo akto rengėjo motyvais<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0079"><P>Žr. <DATE ISO="20000127">2000 m. sausio 27 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">DIR International Film ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑164/98 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2000:48">EU:C:2000:48</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20081222">2008 m. gruodžio 22 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">British Aggregates / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-487/06 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:757">EU:C:2008:757</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0141">141</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20130124">2013 m. sausio 24 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Frucona Košice/Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑73/11 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:32">EU:C:2013:32</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0089">89</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. <DATE ISO="20000127">2000 m. sausio 27 d.</DATE> Sprendime <HT TYPE="ITALIC">DIR International Film ir kt. / Komisija</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0080"><P><REF.DOC.ECR><NO.CASE>C-164/98 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2000:48">EU:C:2000:48</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE> Teisingumo Teismas vis dėlto pažymėjo, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0045" REF.END="QE0045"/>nagrinėjant ieškinį dėl panaikinimo Bendrajam Teismui gali tekti kitaip aiškinti ginčijamo akto motyvus, nei aiškino jo rengėjas, arba net atmesti formalius motyvus<QUOT.END REF.START="QS0045" CODE="201C" ID="QE0045"/>, tačiau jis negali to padaryti, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0046" REF.END="QE0046"/>jei tai nepagrindžiama faktais<QUOT.END REF.START="QS0046" CODE="201C" ID="QE0046"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0081"><P>42 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Apeliančių prieštaravimas, kad Bendrasis Teismas savo analizės pagrindu pripažino kitą atskaitos sistemą nei ginčijamame sprendime taikytoji Komisijos, iš pirmo žvilgsnio neatrodo nepagrįstas. Iš tikrųjų, kaip WDFG ir Ispanijos Karalystė teisingai pažymėjo ginčijamo sprendimo 96 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nurodo, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0047" REF.END="QE0047"/>atitinkama atskaitos sistema ginčijamai priemonei vertinti<QUOT.END REF.START="QS0047" CODE="201C" ID="QE0047"/> yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0048" REF.END="QE0048"/><HT TYPE="ITALIC">perviršinės vertės apmokestinimo tvarkos</HT> taisyklės<QUOT.END REF.START="QS0048" CODE="201C" ID="QE0048"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0082"><P>Išskirta mano.</P></NOTE>, įtrauktos į bendrąją Ispanijos pelno mokesčio sistemą. Tačiau skundžiamo sprendimo 70, 92 ir 140 punktuose Bendrasis Teismas nurodė, kad Komisija atskaitos pagrindu atrankinio pobūdžio analizei pasirinko <HT TYPE="ITALIC">prestižo vertės apmokestinimo</HT> tvarką, ir 92 punkte pažymėjo, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0049" REF.END="QE0049"/>atskaitos pagrindas negali apsiriboti tik finansinio prestižo vertės apmokestinimo tvarka<QUOT.END REF.START="QS0049" CODE="201C" ID="QE0049"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>Vis dėlto, atlikęs nuodugnesnę analizę, manau, kad Bendrasis Teismas visiškai neiškreipė ginčijamo sprendimo ir nepakeitė to sprendimo motyvų. Nagrinėjamas kaltinimas yra grindžiamas ginčijamame sprendime ir skundžiamame sprendime vartojamos terminologijos skirtumu, nes, priešingai, nei nurodo apeliantės, ir kaip teisingai pabrėžia Komisija, jis nėra tapatus dviejų iš esmės skirtingų atskaitos sistemų identifikavimui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Siekiant nustatyti, ar Komisijos analizė ir Bendrojo Teismo pateiktas jos aiškinimas iš esmės sutampa, reikia remtis ginčijamo sprendimo 89 konstatuojamąja dalimi, kurią Bendrasis Teismas pakartojo skundžiamo sprendimo 70 punkte. Toje dalyje Komisija, primindama savo atliktos atrankumo analizės išvadą, atsakė į Ispanijos vyriausybės argumentus, pagal kuriuos atskaitos sistemai turi būti taikomos tik prestižo vertės apmokestinimo tvarkos taisyklės, grindžiamos bendrovės, kurios buveinė yra ne Ispanijoje, akcijų įsigijimu. Ji aiškiai nurodė mananti, kad ginčijama priemonė <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0050" REF.END="QE0050"/>[turėjo] būti vertinama atsižvelgiant į bendrąsias pelno mokesčio sistemos nuostatas, taikomas tada, kai susidariusi [prestižo] vertė [davė] finansinės naudos<QUOT.END REF.START="QS0050" CODE="201C" ID="QE0050"/>, ir patikslino, kad jos pozicija grindžiama teiginiu, jog <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0051" REF.END="QE0051"/>aplinkybės, kuriomis [prestižo] vertė [galėjo] būti amortizuojama, [neapėmė] visos mokesčių mokėtojų, patekusių į panašias faktines ir teisines aplinkybes, kategorijos<QUOT.END REF.START="QS0051" CODE="201C" ID="QE0051"/>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="16"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57.</NO.P><TXT>Mano nuomone, Komisijos argumentavimas yra logiškas. Atskaitos taškas yra nuostata, kad ginčijamoje teisės normoje prestižo vertės amortizavimas numatytas tiktai tuo atveju, kai įsigyjama Ispanijoje buveinės neturinčios bendrovės akcijų. Remdamasi tokia nuostata, Komisija iškėlė klausimą, ar ginčijama priemonė gali būti atrankinė, jeigu ja diskriminuojamos įmonės, įsigijusios Ispanijoje buveinę turinčių bendrovių akcijų. Dėl to atskaitos sistema, pagal kurią turi būti vertinamas atrankumas, būtinai turi apimti teisės normas, kuriomis reglamentuojamas iš tokiu akcijų įsigijimo kylantis prestižo vertės apmokestinimas. Taigi, kaip matyti iš pirmiau minėtos 89 konstatuojamosios dalies, Komisija remiasi prielaida, kad pagal Ispanijos apskaitos ir mokesčių sistemos principus dėl bendrovių, kurių buveinė yra Ispanijoje, akcijų įsigijimo susidariusio finansinio prestižo vertė apmokestinama pagal bendrąsias prestižo vertės apmokestinimo taisykles<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0083"><P>Šiuo klausimu pažymėtina, kad ginčijamo sprendimo 22 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodo, kad TRLIS 89 straipsnio 3 dalimi reglamentuojama prestižo vertės, atsirandančios dėl bendrovių, kurios yra Ispanijos rezidentės, akcijų įsigijimo verslo jungimo atveju, amortizacija, pagal analogiją su TRLIS 11 straipsnio 4 dalimi, kurioje yra nustatytos prestižo vertės amortizacijos sąlygos po įsigijimo siekiant nustatyti pelno mokesčio bazę.</P></NOTE>, pagal kurias prestižo vertė turi būti įtraukiama į apskaitą kaip atskiras nematerialusis turtas iškart, kai tik įsigyjančioji bendrovė perima įsigytosios bendrovės kontrolę<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0084"><P>Žr. ginčijamo sprendimo 18 konstatuojamąją dalį.</P></NOTE>, ir gali būti amortizuojama tik esant verslo jungimui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0085"><P>Žr. ginčijamo sprendimo 19 konstatuojamąją dalį.</P></NOTE>. Tai specialiai nustatyta ginčijamo sprendimo 99 konstatuojamojoje dalyje, kurioje Komisija tvirtina, kad Ispanijos mokesčių tikslais prestižo vertė, aiškinama bendrąja prasme, taigi ne vien kaip finansinio prestižo vertė, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0052" REF.END="QE0052"/>atskirai gali būti įtraukiama į apskaitą tik po verslo sujungimo<QUOT.END REF.START="QS0052" CODE="201C" ID="QE0052"/>, ir iškart patikslinama, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0053" REF.END="QE0053"/>[k]ai bendrovės verslas įsigyjamas įsigyjant akcijų, &lt;…&gt;, prestižo vertė gali atsirasti, tik jei įsigyjanti bendrovė vėliau susijungia su įsigyta bendrove, kurią vėliau ji kontroliuoja<QUOT.END REF.START="QS0053" CODE="201C" ID="QE0053"/>. Ginčijamo sprendimo 100 konstatuojamojoje dalyje Komisija tvirtina, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0054" REF.END="QE0054"/>tai, kad perviršinei vertei, kuri yra prestižo vertė, kuri būtų įtraukta į apskaitą, jei bendrovės būtų sujungtos, leidžiama atsirasti atskirai, net kai nėra verslo jungimo, yra nukrypimas nuo atskaitos sistemos<QUOT.END REF.START="QS0054" CODE="201C" ID="QE0054"/>, ir iškart pažymi, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0055" REF.END="QE0055"/>nukrypimas atsiranda ne dėl laikotarpio, per kurį perviršinė vertė amortizuojama, trukmės, palyginti su laikotarpiu, taikomu tradicinei prestižo vertei, bet dėl skirtingos tvarkos, taikomos nacionaliniams ir tarpvalstybiniams sandoriams<QUOT.END REF.START="QS0055" CODE="201C" ID="QE0055"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58.</NO.P><TXT>Todėl, vadovaujantis ginčijamo sprendimo logika, kai to sprendimo 92–96 konstatuojamosiose dalyse Komisija nurodo, kad atskaitos sistema yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0056" REF.END="QE0056"/>perviršinės vertės apmokestinimo tvarkos taisyklės<QUOT.END REF.START="QS0056" CODE="201C" ID="QE0056"/>, ji turi omenyje ne tik specialias taisykles, taikytinas prestižo apmokestinimui akcijų įsigijimo atveju, bet ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0057" REF.END="QE0057"/>bendrosios Ispanijos pelno mokesčio sistemos<QUOT.END REF.START="QS0057" CODE="201C" ID="QE0057"/> nuostatas, kuriomis reglamentuojamas viso prestižo amortizavimas, nes jos sudaro tinkamą tokių taisyklių vertinimo pagrindą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59.</NO.P><TXT>Taigi, nepaisant ginčijamame sprendime ir skundžiamame sprendime vartojamų skirtingų terminų ir darant prielaidą, kad pastarojo pagrindimas šiuo klausimu galėtų būti aiškesnis, iš to, kas pirmiau išdėstyta, aiškėja, kad Bendrojo Teismo pripažinta atskaitos sistema nesiskiria nuo Komisijos nurodytos atskaitos sistemos. Taigi Bendrasis Teismas nepakeitė ginčijamo sprendimo motyvų savais, neiškraipė jo turinio ir neišaiškino jo turinio neteisingai. Skundžiamo sprendimo 70, 92 ir 140 punktuose pateiktas išaiškinimas yra pagrįstas ginčijamame sprendime išdėstytais faktais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60.</NO.P><TXT>Todėl, remdamasis tuo, kas išdėstyta, laikausi nuomonės, kad WDFG apeliacinio skundo pagrindo pirmos dalies pirmasis kaltinimas ir Ispanijos Karalystės apeliacinio skundo pagrindo pirma dalis turi būti atmesti kaip nepagrįsti.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="17"?><GR.SEQ LEVEL="5"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">3)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl WDFG apeliacinio skundo pagrindo pirmosios dalies antrojo kaltinimo ir Ispanijos Karalystės apeliacinio skundo pagrindo antrosios dalies</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61.</NO.P><TXT>WDFG apeliacinio skundo pagrindo pirmosios dalies antrajame prieštaravime ir Ispanijos Karalystės apeliacinio skundo pagrindo antrojoje dalyje reiškiamos dvi skirtingos pretenzijos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62.</NO.P><TXT>Pirmąja pretenzija, kurią WDFG laiko pagrindine, apeliantės tvirtina, kad Bendrasis Teismas, atmetęs galimybę, jog ginčijama priemonė gali būti savarankiška atskaitos sistema, ginčijamame sprendime išdėstytus motyvus pakeitė savo motyvais. Jos iš esmės teigia, kad Komisija atmetė prielaidą, jog ginčijama priemonė gali būti savarankiška atskaitos sistema, remdamasi vien tariamu teisinių kliūčių tarpvalstybiniam susijungimui nebuvimu, o Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 127–140 punktuose rėmėsi visiškai kitokiais argumentais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu pažymėtina, kad, kaip Bendrasis Teismas nurodė skundžiamo sprendimo 70 punkte, ginčijamo sprendimo 89 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, jog atskaitos sistema negali apsiriboti ginčijama priemone nustatyta finansinio prestižo apmokestinimo sistema, nes ta priemone naudojosi tiktai tos įmonės, kurios įsigijo bendrovių nerezidenčių akcijų, ir kad, siekiant įvertinti, ar tokio pat tipo bendrovių rezidenčių akcijų įsigijimus įvykdžiusios bendrovės buvo diskriminuojamos, reikėjo atsižvelgti į <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0058" REF.END="QE0058"/>bendrąsias pelno mokesčio sistemos nuostatas, taikomas tada, kai susidariusi [prestižo] vertė [davė] finansinės naudos &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0058" CODE="201C" ID="QE0058"/>. Ginčijamo sprendimo 92–96 konstatuojamosiose dalyse, kuriomis grindžiamas apeliančių prieštaravimas, susijęs su tariamu motyvų pakeitimu, Komisija tiktai atsakė į Ispanijos valdžios institucijų pateiktas pastabas, kuriose jos bandė paneigti sprendime pradėti procedūrą sukurtą laikiną atskaitos sistemą, be kita ko, nurodydamos, jog, kadangi užsienio bendrovių akcijų įsigyjančių įmonių faktinė ir teisinė padėtis yra kitokia nei bendrovių rezidenčių akcijų įsigyjančių įmonių, ginčijama priemonė turėjo būti laikoma savarankiška atskaitos sistema. Nustačiusi, kad tokio argumentavimo faktinis pagrindas nėra pakankamai patvirtintas, Komisija patvirtino sprendime pradėti procedūrą apibrėžtą atskaitos sistemą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64.</NO.P><TXT>Dėl WDFG minimos ginčijamo sprendimo 117 konstatuojamosios dalies pažymėtina, kad ji priskiriama prie tam tikros atrankumo analizės dalies, kurią Komisija atlieka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0059" REF.END="QE0059"/>papildydama<QUOT.END REF.START="QS0059" CODE="201C" ID="QE0059"/> 92–114 konstatuojamosiose dalyse išdėstytą analizę ir kurią ji priskiria prie rubrikos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0060" REF.END="QE0060"/>nagrinėjamos priemonės analizė pagal atskaitos sistemą, kurią sudaro prestižo vertės, atsirandančios dėl sandorių su trečiosiomis šalimis, traktavimas<QUOT.END REF.START="QS0060" CODE="201C" ID="QE0060"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0086"><P>Žr. ginčijamo sprendimo 89 konstatuojamąją dalį ir A.2 skirsnį.</P></NOTE>. Taigi nepaisant to, kad iš pirmiau minėtos 117 konstatuojamosios dalies matyti, jog joje išdėstytos nuostatos atitinka veikiau įmonių, kurioms suteikiama ginčijamoje priemonėje numatyta lengvata, ir įmonių, kurioms ta lengvata netaikoma, panašumo vertinimo perspektyvą, kuri, kaip jau nurodyta, yra susijusi su antruoju atrankumo vertinimo etapu, ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0061" REF.END="QE0061"/>skirtingos apmokestinimo tvarkos, taikomos Ispanijos bendrovių akcijų įsigijimo sandoriams ir ne Sąjungoje įsisteigusių bendrovių sandoriams,<QUOT.END REF.START="QS0061" CODE="201C" ID="QE0061"/> pagrįstumo vertinimo perspektyvą, susijusią su trečiu etapu. Tą patį, mano nuomone, galima pasakyti apie <DATE ISO="20110112">2011 m. sausio 12 d.</DATE> sprendimo 114 ir 115 konstatuojamąsias dalis, kuriomis remiasi Ispanijos Karalystė, ir tai aiškiai matyti iš 113 konstatuojamosios dalies, kurioje Komisija pažymi, kad ji <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0062" REF.END="QE0062"/>nagrinėjo įvairių ne ES šalių teisės aktus, siekdama patikrinti Ispanijos valdžios institucijų argumentus, kad tarpvalstybiniams verslo jungimo sandoriams esama tiesioginių teisinių kliūčių. <HT TYPE="ITALIC">Tačiau tai, kad atliekama ši analizė, nereiškia, jog pripažįstama, kad tokiomis kliūtimis šiuo atveju būtų galima pateisinti kitokią atskaitos sistemą</HT>.<QUOT.END REF.START="QS0062" CODE="201C" ID="QE0062"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0087"><P>Išskirta mano.</P></NOTE>. Priešingai, nei teigia Ispanijos Karalystė, Komisijos taikyta procedūra, kai ji atskirame sprendime išnagrinėjo įmonių, investuojančių į bendroves, kurios yra trečiųjų valstybių rezidentės,<?PAGE NO="18"?> padėtį, visiškai pateisinama vertinant tokių įmonių panašumą su įmonėmis, kurios yra Ispanijos rezidentės, arba skirtingo požiūrio į šias dvi įmonių kategorijas pagrįstumą ir visiškai suderinama su atskaitos sistema, kuri būtų platesnė už ginčijama priemone sukurtą atskaitos sistemą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65.</NO.P><TXT>Todėl, priešingai, nei teigia apeliantės, ne dėl kliūčių verslo jungimui Komisija atmetė galimybę, kad ginčijama priemonė galėtų būti tinkama atskaitos sistema, į kurią reikėtų atsižvelgti atliekant atrankumo analizę, bet dėl to, kad nusprendė, jog tokia priemonė turėtų būti vertinama atsižvelgiant į platesnę teisės aktų visumą, kuri apėmė tiek taisykles, taikytinas prestižo apmokestinimui bendrovių rezidenčių akcijų įsigijimo atveju, tiek viso prestižo vertės amortizavimo principus, kuriuos, pasak Komisijos, tos taisyklės atitiko, kai buvo numatyta galimybė atskaityti prestižo vertę tiktai tuo atveju, kai po įsigijimo buvo vykdomas verslo sujungimas. Šią išvadą, mano nuomone, patvirtina sprendimo pradėti procedūrą 17–22 konstatuojamosios dalys, o Komisija šiuo sprendimu dažnai remiasi ginčijamo sprendimo 92–96 punktuose atmesdama Ispanijos Karalystės argumentus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, manau, kad pirmasis prieštaravimas, grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 127–140 punktuose tariamai pakeitė motyvus, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67.</NO.P><TXT>Antrajame prieštaravime, kurį WDFG pateikia subsidiariai, apeliantės tvirtina, kad Bendrojo Teismo pateikti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0063" REF.END="QE0063"/>pakaitiniai<QUOT.END REF.START="QS0063" CODE="201C" ID="QE0063"/> argumentai, kuriais siekiama paneigti, kad ginčijama priemonė pati savaime gali būti atskaitos sistema, yra teisiškai klaidingi. Pirma, jos pažymi, kad ginčijamos priemonės tikslas – užtikrinti mokesčių neutralumą Ispanijoje ir užsienyje esančių bendrovių akcijų įsigijimo atžvilgiu ir kad dėl to, priešingai, nei Bendrasis Teismas tvirtino skundžiamo sprendimo 139 punkte, negalima jos tikslu laikyti tiktai siekio išspręsti tam tikrą problemą. Antra, jos nurodo, kad Bendrojo Teismo argumentai skatina tam tikros priemonės atrankumą vertinti atsižvelgiant į tai, ar nacionalinės teisės aktų leidėjas nusprendė nustatyti atskirą mokestį, ar pakeisti bendrąjį mokestį, atsižvelgdamas į naudojamą teisėkūros metodą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68.</NO.P><TXT>Iš skundžiamo sprendimo 94 punkto matyti, kad to sprendimo 95–141 punktuose išdėstytais argumentais Bendrasis Teismas siekė atsakyti į WDFG argumentą, jog dėl tarpvalstybinio jungimosi sukeltų kliūčių Komisija turėjo nurodyti, kad ginčijama priemonė yra atskaitos sistema.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69.</NO.P><TXT>Šį argumentą sudaro trys dalys.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70.</NO.P><TXT>Pirmoje dalyje, kuri apima 95–108 punktus, bendrai nagrinėjamas klausimas, kokia metodika taikytina nustatant atskaitos sistemą pirmajame atrankumo nagrinėjimo etape. 98 punkte Bendrasis Teismas tvirtina, kad iš principo šios sistemos materialinis apribojimas vykdomas siejant ją su nagrinėjama priemone, o 102 punkte, prieš tai pateikęs <DATE ISO="20110908">2011 m. rugsėjo 8 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Paint Graphos ir kt</HT>.<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0088"><P><REF.DOC.ECR><NO.CASE>C-78/08–C-80/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:550">EU:C:2011:550</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE> (toliau – Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Paint Graphos</HT>) ir <DATE ISO="20110908">2011 m. rugsėjo 8 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Komisija / Nyderlandai</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0089"><P><REF.DOC.ECR><NO.CASE>C-279/08 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:551">EU:C:2011:551</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE> (toliau – Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Komisija / Nyderlandai</HT>) analizę, jis konstatuoja, jog, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0064" REF.END="QE0064"/>be to, kad egzistuoja ryšys tarp nagrinėjamos priemonės objekto ir įprastos schemos, remiantis situacijų, kurioms taikoma priemonė, ir situacijų, kurioms taikoma ši schema, panašumo analize taip pat galima nustatyti tokios sistemos materialinę taikymo sritį<QUOT.END REF.START="QS0064" CODE="201C" ID="QE0064"/>. Toliau, 103 ir 104 punktuose, Bendrasis Teismas nurodo, kad turint omenyje, jog atsižvelgiant į šių situacijų panašumą taip pat galima daryti išvadą apie nukrypti leidžiančios nuostatos buvimą, kai situacijos, kurioms taikoma ginčijama priemonė, vertinamos kitaip nei situacijos, kurioms<?PAGE NO="19"?> taikoma įprasta schema, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0065" REF.END="QE0065"/>remiantis bendrais argumentais dėl pirmųjų dviejų [atrankumo analizės] metodo &lt;…&gt; etapų, tam tikrais atvejais galima kartu nustatyti ir įprastą schemą, ir leidžiančios nukrypti nuostatos buvimą<QUOT.END REF.START="QS0065" CODE="201C" ID="QE0065"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71.</NO.P><TXT>Antroje savo argumentų dalyje, kurią sudaro skundžiamo sprendimo 109–125 punktai, taikydamas šio sprendimo 95–108 punktuose išdėstytą metodiką, Bendrasis Teismas nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į Komisijos nustatytą įprastos schemos tikslą, įmonių, kurios įsigyja bendrovių rezidenčių akcijų, ir įmonių, kurios įsigyja bendrovių nerezidenčių akcijų, faktinė ir teisinė padėtis yra panaši. Taigi tokia panašumo analizė, kuri paprastai vykdoma antruoju atrankumo analizės etapu, yra perkelta į pirmąjį etapą ir nuo jos rezultato, kaip nusprendė Bendrasis Teismas, priklauso tinkamas atskaitos sistemos apibrėžimas (skundžiamo sprendimo 109 punktas). Užbaigęs šį tyrimą, Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0066" REF.END="QE0066"/>atsižvelgiant į prestižo vertės mokestiniu vertinimu siekiamą tikslą, įmonių, kurios perka bendrovių nerezidenčių akcijų, teisinė ir faktinė padėtis yra panaši į įmonių, kurios perka bendrovių rezidenčių akcijų, padėtį<QUOT.END REF.START="QS0066" CODE="201C" ID="QE0066"/> (skundžiamo sprendimo 122 punktas) ir kad Komisija teisingai <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0067" REF.END="QE0067"/>įprasta schema laikė prestižo vertės mokestinį vertinimą, o ne finansinio prestižo vertės mokestinį vertinimą, nustatytą ginčijamos priemonės<QUOT.END REF.START="QS0067" CODE="201C" ID="QE0067"/> (skundžiamo sprendimo 123 punktas). Nustatęs, kad pagal ginčijamą priemonę, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0068" REF.END="QE0068"/>kuria leidžiama finansinės prestižo vertės amortizacija įsigijus bendrovių nerezidenčių akcijų, kai nėra verslo jungimo, taikomas skirtingas mokestinis vertinimas nei bendrovių rezidenčių akcijų įsigijimo atveju, nors šių dviejų rūšių operacijų, atsižvelgiant į įprasta schema siekiamą tikslą, faktinė ir teisinė padėtis yra panaši<QUOT.END REF.START="QS0068" CODE="201C" ID="QE0068"/> (skundžiamo sprendimo 124 punktas), šią argumentavimo dalį Bendrasis Teismas užbaigė atmesdamas WDFG argumentus ne tik dėl to, kad jais siekta užginčyti atskaitos sistemos nustatymą pirmuoju atrankumo analizės etapu, bet ir dėl to, kad jais antruoju etapu siekta nustatyti, kad ginčijama priemonė yra nukrypti leidžianti nuostata, patvirtindamas, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0069" REF.END="QE0069"/>yra ryšys tarp šių dviejų etapų arba, kaip nagrinėjamu atveju, bendri motyvai<QUOT.END REF.START="QS0069" CODE="201C" ID="QE0069"/> (skundžiamo sprendimo 125 punktas).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72.</NO.P><TXT>Galiausiai trečiojoje argumentų dalyje, apimančioje 126–141 punktus, Bendrasis Teismas nagrinėja, ar, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0070" REF.END="QE0070"/>nepaisant to, kad yra mokesčių schema, susijusi su ginčijama priemone, ir atsižvelgiant į tikslą, dėl kurio sandorių, kuriems netaikoma ši priemonė, situacija yra panaši kaip ir sandorių, kuriems ji taikoma, &lt;…&gt;, [ši] priemonė, atsižvelgiant į jos specifines ypatybes, todėl nepaisant lyginamosios analizės, galėtų būti atskiras atskaitos pagrindas<QUOT.END REF.START="QS0070" CODE="201C" ID="QE0070"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73.</NO.P><TXT>Apeliantės tiesiogiai neišsako kritinių pastabų, kuriomis būtų siekiama užginčyti skundžiamo sprendimo 95–108 punktuose Bendrojo Teismo nurodytą metodiką. Taigi šiuo klausimu tiktai pažymėsiu, kad pirmojo ir antrojo etapų sujungimas pagal šiuos punktus, mano požiūriu, neatitinka nei sprendimų <HT TYPE="ITALIC">Paint Graphos</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0090"><P>Šio sprendimo 49 punkte, kuriame pirmą kartą suformuluotas trijų etapų analizės metodas, Teisingumo Teismas nurodo tai, kas nuolat minima vėlesnėje jurisprudencijoje, t. y. kad pradžioje reikia identifikuoti ir išnagrinėti bendrą arba <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0071" REF.END="QE0071"/>įprastą<QUOT.END REF.START="QS0071" CODE="201C" ID="QE0071"/> mokesčių schemą ir tik tuomet nustatyti, ar šia priemone nukrypstama nuo tokios bendros schemos tiek, kiek pagal ją diferencijuojami ūkio subjektai, kurie, atsižvelgiant į šios valstybės narės mokesčių schemos tikslą, yra panašioje faktinėje ir teisinėje padėtyje. Toliau šio sprendimo 50–62 punktuose Teisingumo Teismas griežtai laikėsi šio metodo, pradžioje nustatydamas pelno mokesčio atskaitos teisės sistemą (50 punktas) ir, antra, įvertindamas kooperatyvams taikomo atleidimo nuo šio mokesčio nukrypti leidžiantį pobūdį (51 ir 52 punktai), taip pat vertindamas, ar tokių bendrovių padėtis gali būti laikoma panašia į komercinių įmonių padėtį (54–62 punktai). Galiausiai 64 punkte Teisingumo Teismas taip pat paminėjo trečiojo atrankumo tyrimo etapo objektą.</P></NOTE> ir <HT TYPE="ITALIC">Komisija / Nyderlandai</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0091"><P>Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Komisija / Nyderlandai</HT>, nors ir ne taip griežtai, Teisingumo Teismas, taikydamas analizės metodą, analogišką nagrinėtam Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Paint Graphos</HT>, pirmiausia nacionalinės teisės aktuose nustatė atskaitos sistemą, pagal kurią įmonėms, kurių veikla sukelia NOx emisiją, numatyti įpareigojimai riboti ar sumažinti šią emisiją (64 punktas), ir, antra, konstatavo, kad, atsižvelgiant į šiame teisės akte keliamą tikslą saugoti aplinką ir valdyti oro taršą, įmonių, kurioms taikoma nagrinėjama priemonė, ir įmonių, kurioms ta priemonė netaikoma, bet taikomos analogiškos NOx emisijos mažinimo priemonės, padėtis buvo panaši. Taip pat žr. generalinio advokato Paolo Mengozzi išvados byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Nyderlandai</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-279/08 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:799">EU:C:2010:799</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>, nei naujausios Teisingumo Teismo jurisprudencijos, pagal kurią šie etapai yra aiškiai atskirti, ir atskaitos sistema turi būti apibrėžta prieš nustatant tos sistemos tikslą, o tas tikslas turi būti nustatytas anksčiau, nei<?PAGE NO="20"?> nustatomos įmonės, kurių padėtis yra panaši į aptariama priemone pasinaudojusių įmonių padėtį. Toks sujungimas, galbūt nulemtas ginčijamo sprendimo struktūros ir WDFG argumentų, mano nuomone, dar labiau komplikuoja sudėtingą pagrindą, kylantį iš jurisprudencijos mokesčių priemonių atrankumo analizės tema. Kaip nurodyta pirmiau<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0092"><P>Žr. šios išvados 50 punktą.</P></NOTE>, nors svarbu, kad atskaitos sistema būtų nustatyta siejant ją su nagrinėjama priemone ir su ja nustatomu diferencijuotu požiūriu, tai turi būti padaryta kuo objektyviau, t. y. jau šiuo etapu neatsižvelgiant į tariamą šios sistemos tikslą arba į priemone pasinaudojusių įmonių ir įmonių, kurioms ji netaikyta, padėties panašumą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74.</NO.P><TXT>Aptariamuose prieštaravimuose apeliančių išdėstyti argumentai, kuriais siekiama užginčyti antrąją Bendrojo Teismo argumentų dalį, t. y. skundžiamo sprendimo 109–125 punktus, bus nagrinėjami atitinkamų apeliacinių skundų pagrindų dalyse, kurios specialiai skirtos atskaitos sistemos tikslo apibrėžčiai užginčyti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75.</NO.P><TXT>Manau, kad argumentai, kurie susiję su šių argumentų trečia dalimi, t. y. skundžiamo sprendimo 126–141 punktais, turėtų būti atmesti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76.</NO.P><TXT>Pirma, priešingai, nei teigia apeliantės, laikausi nuomonės, kad Bendrojo Teismo analizė, kurią atlikęs jis padarė išvadą, jog ginčijama priemonė negali būti savarankiškas atskaitos pagrindas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0072" REF.END="QE0072"/>atsižvelgiant į jos specifines ypatybes<QUOT.END REF.START="QS0072" CODE="201C" ID="QE0072"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0093"><P>Žr. 126 punktą.</P></NOTE>, nėra pagrįsta Ispanijos teisės aktų leidėjo pasirinktu teisės metodu, nes jis, siekdamas nustatyti ginčijamą tvarką, ne priėmė specialų mokesčių įstatymą, o tik pakeitė pelno mokestį reglamentuojantį įstatymą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77.</NO.P><TXT>Iš tikrųjų remdamasis ginčijamos priemonės objektu ir padariniais, o ne formaliais argumentais, Bendrasis Teismas, pirma, nustatė, kad ši priemonė <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0073" REF.END="QE0073"/>yra tik specialus platesnio mokesčio &lt;…&gt; taikymo būdas<QUOT.END REF.START="QS0073" CODE="201C" ID="QE0073"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0094"><P>Žr. skundžiamo sprendimo 134 punktą.</P></NOTE>, todėl ja nenustatoma <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0074" REF.END="QE0074"/>aiškiai apibrėžta mokesčių schema, kuria siekiama konkrečių tikslų ir kuri skiriasi nuo visų kitų mokesčių sistemų<QUOT.END REF.START="QS0074" CODE="201C" ID="QE0074"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0095"><P>Žr. skundžiamo sprendimo 127 punktą.</P></NOTE>, ir, antra, pažymėjo, kad minėta priemonė yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0075" REF.END="QE0075"/>bendrosios taisyklės išimtis, pagal kurią prestižo vertė gali būti amortizuojama tik verslo jungimo atveju<QUOT.END REF.START="QS0075" CODE="201C" ID="QE0075"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0078"><NO.P>78.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu primenu, kad nors, kaip pažymi apeliantės, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog naudotos reglamentavimo technikos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0076" REF.END="QE0076"/>negali pakakti apibrėžti taikytiną atskaitos pagrindą atrankinio pobūdžio sąlygos analizės tikslais, nes priešingu atveju valstybės įsikišimo forma taptų viršesnė už jo poveikį<QUOT.END REF.START="QS0076" CODE="201C" ID="QE0076"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0096"><P>Žr. Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Andres</HT> 92 punktą.</P></NOTE>, Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">WDFG</HT> 77 punkte jis taip pat nurodė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0077" REF.END="QE0077"/>nors siekiant nustatyti mokesčių priemonės atrankinį pobūdį ne visada būtina, kad ji būtų nukrypstanti nuo bendros mokesčių sistemos, tai, jog ji tokia yra, labai reikšminga šiam tikslui, kai dėl šios jos savybės dvi ūkio subjektų kategorijos &lt;…&gt; yra diferencijuojamos ir <HT TYPE="ITALIC">a priori</HT> vertinamos skirtingai, nors šios abi kategorijos yra panašioje padėtyje atsižvelgiant į šia schema siekiamą tikslą<QUOT.END REF.START="QS0077" CODE="201C" ID="QE0077"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0097"><P>Taip pat žr. Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Andres</HT> 93 punktą.</P></NOTE>. Taigi Bendrojo Teismo negalima kaltinti tuo, kad kai pripažino, kaip pats manė, nukrypstantį ginčijamos priemonės pobūdį, jis rėmėsi tik su teisiniais metodais susijusiais argumentais. Taip pat pažymėtina, kad Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Andres</HT> Teisingumo Teismas panaikino apskųstą Bendrojo Teismo sprendimą atitinkamoje byloje būtent dėl to, kad nepripažino, jog Komisijos apibrėžta atskaitos sistema buvo bendrosios taisyklės išimtis.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="21"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0079"><NO.P>79.</NO.P><TXT>Skundžiamo sprendimo 137 punkto paskutiniame sakinyje tvirtinant, kad ginčijama priemonė nėra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0078" REF.END="QE0078"/>nuo aptariamos schemos nepriklausoma pelno mokesčio reforma<QUOT.END REF.START="QS0078" CODE="201C" ID="QE0078"/>, taip pat patvirtinamas nevisiškai formalistinis Bendrojo Teismo požiūris, kurio laikantis numanoma, jog, nepaisant Ispanijos teisės aktų leidėjo naudojamo teisinio metodo, minėta priemonė galėjo tapti savarankiška schema, jeigu būtų atitikusi esminius tuo tikslu taikomus reikalavimus. Priešingai, nei teigia WDFG, niekas neleidžia manyti, kad logika, kuria vadovavosi Bendrasis Teismas, būtų jį paskatinusi kitaip analizuoti atrankumą, jeigu Ispanijos teisės aktų leidėjas, užuot vykdęs pelno mokesčio reformą, būtų įvedęs skirtingus ir atskirus šalies ir užsienio įmonių akcijų įsigijimui taikytinus mokesčius. Tačiau Bendrasis Teismas nurodo, jog, atsižvelgdamas į tai, ką minėjau pirmiau, mano, kad nustatant atskaitos sistemą reikia atkurti mokestines prievoles, tenkančias įmonėms, kurioms taikoma nagrinėjama priemonė, ir įmonėms, kurios dėl nagrinėjamos priemonės taikymo laikosi nuomonės, kad yra apmokestinamos diskriminuojant, nepaisant to, ar tos prievolės yra tos pačios bendrosios sistemos dalis, ar yra nustatytos specialiuose mokesčių įstatymuose.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0080"><NO.P>80.</NO.P><TXT>Antra, kadangi apeliantės ginčija skundžiamo sprendimo 129 ir 130 punktuose pateiktą nuorodą į generalinio advokato J.‑P. Warner išvadą byloje <HT TYPE="ITALIC">Italija / Komisija</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0098"><P><REF.DOC.ECR><NO.CASE>173/73</NO.CASE>, nepaskelbta Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:1974:52">EU:T:1974:52</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, p. 728.</P></NOTE> (toliau – generalinio advokato J.‑P. Warner išvada), pirmiausia pažymėtina, kad jų argumentais siekiama kritikuoti ne patį Bendrojo Teismo šia išvada grindžiamą teiginį, kad mokesčių priemonė negali būti savarankiška atskaitos sistema, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0079" REF.END="QE0079"/>jei ja siekiama išspręsti konkrečią problemą<QUOT.END REF.START="QS0079" CODE="201C" ID="QE0079"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0099"><P>Taip pat pažymiu, kad minėtoje generalinio advokato J.‑P. Warner išvadoje pateiktas išsamesnis byloje 173/73 nagrinėtos priemonės įvertinimas; pagal šią priemonę tekstilės sektoriui buvo laikinai sumažintos tam tikros socialinio draudimo prievolės, siekiant atsverti ankstesnės sistemos padarytą žalą sektoriams, kurie buvo atsidūrę nepalankesnėje padėtyje dėl to, kad juose didelę darbo jėgos dalį sudarė moterys. Generalinis advokatas J.‑P. Warner atmetė galimybę, kad tokia priemone buvo sukurta savarankiška mokesčių schema, ne tik dėl to, kad ja siekta ištaisyti padėtį konkrečiame pramonės sektoriuje, bet ir dėl to, kad ji buvo taikoma trumpą laiką, kad ji buvo atitinkamo pramonės sektoriaus <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0080" REF.END="QE0080"/>restruktūrizavimo, reorganizavimo ir pertvarkymo<QUOT.END REF.START="QS0080" CODE="201C" ID="QE0080"/> įstatymo dalis, taip pat dėl to, kad jis nebuvo grindžiamas bendraisiais kriterijais, kuriuos taikant atsižvelgiama į moterų darbuotojų procentinę dalį įvairiose pramonės šakose.</P></NOTE>, o išvadą – kurią Bendrasis Teismas padarė skundžiamo sprendimo 138 punkte, – kad su prestižo vertės apmokestinimu susijusių mokestinių kliūčių pašalinimas tarptautinio verslo jungimosi atveju yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0081" REF.END="QE0081"/>konkreti problema<QUOT.END REF.START="QS0081" CODE="201C" ID="QE0081"/>, ir nagrinėjimo atvejo prilyginimą minėtoje išvadoje nagrinėtam atvejui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0081"><NO.P>81.</NO.P><TXT>Dar pažymėsiu, kad, priešingai, nei mano apeliantės, galimybę ginčijamą priemonę laikyti savarankiška atskaitos sistema Bendrasis Teismas atmetė atsižvelgdamas ne į ja siekiamo tikslo konkretumą. Iš tikrųjų iš skundžiamo sprendimo 135 ir 136 punktų aiškiai matyti, kad tokią išvadą Bendrasis Teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad ta priemonė yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0082" REF.END="QE0082"/>bendrosios taisyklės, kad prestižo vertė gali būti amortizuojama tik verslo jungimo atveju, išimtis<QUOT.END REF.START="QS0082" CODE="201C" ID="QE0082"/>, kuria siekta ištaisyti šios taisyklės sukeltą neigiamą poveikį ir nustatyti, kad pagal minėtą priemonę akcijų įsigijimas nelaikomas nauju bendru kriterijumi apmokestinti prestižo vertę, bet <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0083" REF.END="QE0083"/>prestižo vertė amortizuojama tik įsigijus bendrovių nerezidenčių akcijų<QUOT.END REF.START="QS0083" CODE="201C" ID="QE0083"/> (skundžiamo sprendimo 136 punktas). Taigi, nepaisant teiginio skundžiamo sprendimo 139 punkte, kuriuo buvo baigta jo atlikta analizė ir kuriuo remiasi apeliantės, galiausiai Bendrasis Teismas lemiamu aspektu pripažino ne ginčijama priemone siekiamo tikslo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0084" REF.END="QE0084"/>ribotumą<QUOT.END REF.START="QS0084" CODE="201C" ID="QE0084"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0082"><NO.P>82.</NO.P><TXT>Tokiomis aplinkybėmis apeliančių argumentai, kuriais siekiama, pirma, užginčyti nagrinėjamo atvejo prilyginimą byloje, kurioje pateikta advokato J.‑P. Warner išvada, nagrinėtam atvejui ir, antra, įrodyti, kad ginčijamos priemonės tikslas – apginti mokesčių neutralumo principą, o ne išspręsti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0085" REF.END="QE0085"/>konkrečią problemą<QUOT.END REF.START="QS0085" CODE="201C" ID="QE0085"/>, mano požiūriu, nėra pakankami tam, kad būtų paneigti skundžiamo sprendimo 126–141 punktuose išdėstyti Bendrojo Teismo argumentai.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="22"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0083"><NO.P>83.</NO.P><TXT>Remdamasis tuo, kas išdėstyta pirmiau, laikausi nuomonės, kad WDFG apeliacinio skundo pagrindo pirmos dalies antrasis prieštaravimas ir Ispanijos Karalystės apeliacinio skundo pagrindo antra dalis turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="5"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">4)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl WDFG apeliacinio skundo pagrindo pirmos dalies trečiojo prieštaravimo</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0084"><NO.P>84.</NO.P><TXT>Savo apeliacinio skundo pagrindo pirmos dalies trečiajame prieštaravime WDFG nurodo, kad, pirma, Bendrojo Teismo pasitelkta atskaitos sistema buvo apibrėžta savavališkai, nes neaišku, kokiu kriterijumi remtasi siekiant nustatyti darnų ginčijamos priemonės pagrindą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0085"><NO.P>85.</NO.P><TXT>Kaip ir Komisija, manau, kad ši pretenzija turėtų būti atmesta ir kad Bendrasis Teismas pakankamai gerai pagrindė argumentą, kuriuo remdamasis nagrinėjamu atveju nustatė, kad atskaitos sistemą sudaro prestižo apmokestinimo taisyklės, pagal kurias nustatomas pelno mokestis, ir šiuo atžvilgiu patvirtino ginčijamame sprendime pateiktos analizės esmę. Šiuo atžvilgiu darau nuorodą į tai, kas išdėstyta šios išvados 56–58 punktuose.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0086"><NO.P>86.</NO.P><TXT>Antra, WDFG nurodo, kad Bendrasis Teismas klaidingai ir nepagrįstai nustatė, kas jo apibrėžtoje atskaitos sistemoje yra taisyklė, o kas – išimtis. Šios apeliantės teigimu, skundžiamo sprendimo 135 punkte Bendrasis Teismas klaidingai teigė, kad taisyklė yra galimybės amortizuoti prestižo vertę nebuvimas, nors toks amortizavimas leidžiamas tiek pagal TRLIS 12 straipsnio 6 dalį, tiek pagal 89 straipsnio 5 dalį, ir kad ginčijama priemonė yra šios taisyklės išimtis. Kaip ir byloje, kurioje priimtas Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Andres</HT>, Bendrasis Teismas supainiojo taisyklę su išimtimi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0087"><NO.P>87.</NO.P><TXT>Manau, kad šį prieštaravimą taip pat reikėtų atmesti. Iš tikrųjų, kaip jau pažymėjau, skundžiamo sprendimo 135 punkte Bendrasis Teismas patvirtino ginčijamame sprendime išdėstytą analizę, pagal kurią Ispanijos mokesčių sistemoje prestižo vertės amortizavimas paprastai leidžiamas tik įmonių jungimosi atveju ir tai taip pat taikoma finansiniam prestižui, susijusiam su bendrovių rezidenčių akcijų įsigijimu, kaip numatyta TRLIS 89 straipsnio 3 dalyje. Priešingai, nei, atrodo, teigia WDFG, Bendrojo Teismo nuomone, bendroji taisyklė, nuo kurios nukrypstama ginčijamoje priemonėje, yra ne finansinio prestižo vertės amortizavimas, o principas, pagal kurį amortizavimas paprastai galimas tiktai įmonių jungimosi atveju, ir šį principą Bendrasis Teismas grindžia nuostatomis dėl prestižo vertinimo pelno mokesčio tikslais, tiek turint omenyje nuostatas dėl prestižo vertės amortizavimo įsigijus įmonę, tiek turint omenyje nuostatas dėl finansinio prestižo vertės amortizavimo tuo atveju, kai bendrovių rezidenčių akcijų įsigyjama po jų sujungimo. Tokiomis aplinkybėmis per oficialią tyrimo procedūrą Ispanijos vyriausybės išdėstytas argumentas, į kurį WDFG daro nuorodą savo rašytinėse pastabose, kad pagal Ispanijos teisę bendroji taisyklė yra ta, kad gali būti amortizuojama prestižo vertė, o tai, kad finansinio prestižo vertė, susidaranti įsigijus bendrovių rezidenčių akcijų joms nesijungiant, negali būti amortizuojama veikiau laikytina išimtimi, nėra tinkamas, nes juo remiantis negalima atmesti Bendrojo Teismo prielaidos, kad pagal Ispanijos teisę galimybė amortizuoti prestižo vertę suteikiama tiktai įmonių jungimosi atveju.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0088"><NO.P>88.</NO.P><TXT>Remdamasis tuo, kas pirmiau išdėstyta, manau, kad WDFG apeliacinio skundo pagrindo pirmos dalies trečiasis prieštaravimas, taigi ir visa šio pagrindo pirmoji dalis turi būti atmesti kaip nepagrįsti.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="23"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl WDFG apeliacinio skundo pagrindo antros dalies ir Ispanijos Karalystės apeliacinio skundo pagrindo trečios dalies: klaida nustatant tikslą, kuriuo remiantis galima ištirti panašumą</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0089"><NO.P>89.</NO.P><TXT>WDFG ir Ispanijos Karalystės apeliacinių skundų pagrindų antrojoje ir trečiojoje dalyse remiamasi skundžiamo sprendimo 143–164 punktais ir siekiama užginčyti šio sprendimo motyvus, kuriais Bendrasis Teismas nustatė atskaitos sistemos tikslą ir, atsižvelgdamas į tą tikslą, palygino įmonių, kurioms taikyta ginčijama priemone nustatyta lengvata, ir tos lengvatos negavusių įmonių padėtį.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">a)</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl priimtinumo</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0090"><NO.P>90.</NO.P><TXT>Komisija nurodo, kad WDFG apeliacinio skundo pagrindo antra dalis ir Ispanijos Karalystės apeliacinio skundo pagrindo trečia dalis turi būti pripažintos nepriimtinomis. Grįsdama prieštaravimą ji remiasi dviem pagrindais. Pirmasis pagrindas atitinka tai, kas buvo nurodyta dėl WDFG apeliacinio skundo pagrindo pirmos dalies ir Ispanijos Karalystės apeliacinio skundo pagrindo pirmos ir antros dalių ir jau išnagrinėta šios išvados 31–34 dalyse. Turėdamas omenyje ir nurodydamas tose dalyse išdėstytus argumentus, laikausi nuomonės, kad turi būti atmesti visi nagrinėjamose WDFG ir Ispanijos apeliacinių skundų pagrindų dalyse išdėstyti prieštaravimai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0091"><NO.P>91.</NO.P><TXT>Vis dėlto penktajame pagrinde Komisija ginčija tokių prieštaravimų priimtinumą, nes jie yra susiję su <HT TYPE="ITALIC">de facto</HT> klausimais, o vienas iš jų yra nacionalinės teisės turinio ir apimties nustatymas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0092"><NO.P>92.</NO.P><TXT>Šiuo aspektu primintina, kad, vadovaujantis suformuota jurisprudencija, nors iš tikrųjų faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas, išskyrus šių faktinių aplinkybių ir įrodymų iškraipymo atvejį, nėra teisės klausimas, kuriam, kaip tokiam, taikoma Teisingumo Teismo kontrolė nagrinėjant apeliacinį skundą, vis dėlto, Bendrajam Teismui nustačius ar įvertinus faktines aplinkybes, tik Teisingumo Teismas pagal SESV 256 straipsnį yra kompetentingas patikrinti šių aplinkybių teisinį kvalifikavimą ir juo remiantis padarytas teisines išvadas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0100"><P>Žr. Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Andres</HT> 77 punktą ir nurodytą jurisprudenciją.</P></NOTE>. Taigi, kalbant apie Bendrojo Teismo su nacionaline teise susijusių vertinimų, kurie valstybės pagalbos srityje yra faktinių aplinkybių vertinimas, analizę nagrinėjant apeliacinį skundą, reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas neturi kompetencijos tikrinti, ar ši teisė buvo iškraipyta<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0101"><P>Žr. Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Andres</HT> 78 punktą ir pagal analogiją <DATE ISO="20140403">2014 m. balandžio 3 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Prancūzija / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-559/12 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:217">EU:C:2014:217</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0079">79</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija), <DATE ISO="20171220">2017 m. gruodžio 20 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Comunidad Autónoma del País Vasco ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-66/16 P-C-69/16 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:999">EU:C:2017:999</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0098">98</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20180920">2018 m. rugsėjo 20 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ispanija / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-114/17 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:753">EU:C:2018:753</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0075">75</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Tačiau kadangi Bendrojo Teismo pateikto šios nacionalinės teisės nuostatos teisinio kvalifikavimo atsižvelgiant į Sąjungos teisės nuostatą tyrimas nagrinėjant apeliacinį skundą yra teisės klausimas, jis priklauso Teisingumo Teismo kompetencijai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0102"><P>Žr. Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Andres</HT> 78 punktą ir pagal analogiją <DATE ISO="20140403">2014 m. balandžio 3 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Prancūzija / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-559/12 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:217">EU:C:2014:217</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0083">83</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20161221">2016 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Hansestadt Lübeck</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-524/14 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:971">EU:C:2016:971</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0061">61</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0063">63</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0093"><NO.P>93.</NO.P><TXT>Iš to matyti, kad WDFG ir Ispanijos Karalystės išdėstyti argumentai dėl Ispanijos teisės normų, kuriomis Bendrasis Teismas rėmėsi nustatydamas, kad atskaitos sistemos tikslas yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0086" REF.END="QE0086"/>apmokestinimo ir jo apskaitos tvarkos suderinamumas<QUOT.END REF.START="QS0086" CODE="201C" ID="QE0086"/>, <HT TYPE="ITALIC">turinio arba taikymo srities</HT>, nesant konkretaus ir įrodyto iškraipymo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0103"><P>Nagrinėjamu atveju toks teiginys nebuvo aiškiai suformuluotas, ir bet kuriuo atveju, be kita ko, nepaisydamas Ispanijos Karalystės argumentų, nemanau, kad iš bylos medžiagos aiškiai matyti, jog nacionalinės teisės nuostatos buvo iškraipytos, nors to reikalaujama pagal jurisprudenciją (<DATE ISO="20180920">2018 m. rugsėjo 20 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ispanija / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-114/17 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:753">EU:C:2018:753</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0075">75</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>)).</P></NOTE>, turi būti pripažinti nepriimtinais. Tačiau argumentai, kuriais<?PAGE NO="24"?> turėtų būti siekiama užginčyti pasirinktą tikslą, pagal kurį reikia vertinti dėl ginčijamos priemonės taikymo lengvatą gaunančių ir jos negaunančių įmonių padėtį, turėtų būti pripažinti priimtinais. Iš tikrųjų, siekiant apibrėžti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0087" REF.END="QE0087"/>atskaitos sistemą<QUOT.END REF.START="QS0087" CODE="201C" ID="QE0087"/> pirmuoju atrankumo sąlygos analizės etapu, taip pat nustatant <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0088" REF.END="QE0088"/>tikslą<QUOT.END REF.START="QS0088" CODE="201C" ID="QE0088"/>, kurio siekiant buvo atliekamas panašumo tyrimas antruoju tos analizės etapu, remiamasi nacionalinės teisės nuostatų teisiniu kvalifikavimu pagal tam tikrą Sąjungos teisės nuostatą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0104"><P>Pagal analogiją žr. Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Andres</HT> 80 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">b)</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl bylos esmės</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0094"><NO.P>94.</NO.P><TXT>Apeliacinio skundo pagrindo antrojoje dalyje WDFG pirmiausia siekia paneigti skundžiamo sprendimo 143, 150, 155 ir 156 punktuose išdėstytą teiginį, kad Teisingumo Teismo jurisprudencijoje esama nenuoseklumo sprendžiant klausimą, ar įmonių, kurioms taikoma nagrinėjama priemonė, ir įmonių, kurioms ji netaikoma, padėtis turi būti lyginama pagal nagrinėjamos priemonės arba sistemos, pagal kurią ji taikoma, tikslą. WDFG teigimu, šie tikslai iš tikrųjų turi sutapti, o jeigu taip nėra, taip yra dėl to, kad nacionalinės teisės aktų leidėjas į mokesčio sistemą įtraukė jos logikos neatitinkančią priemonę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0095"><NO.P>95.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu tiktai pažymėsiu, kad toks prieštaravimas neturi jokio poveikio skundžiamo sprendimo teisėtumui. Iš tikrųjų WDFG neginčija skundžiamo sprendimo 156 punkte Bendrojo Teismo padarytos išvados, kad, remiantis pastaruoju metu priimtais sprendimais, atrankumo analizės antruoju etapu atliekamas panašumo tyrimas turi būti grindžiamas ne nagrinėjamos priemonės, o atskaitos sistemos, kurios dalis yra ta priemonė, tikslu, o tiktai teigia, kad vieno ar kito tikslo pasirinkimas yra nesvarbus, nes tie tikslai iš principo turi sutapti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0096"><NO.P>96.</NO.P><TXT>Antra, WDFG nurodo, kad skundžiamo sprendimo 121 punkte Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad pelno mokesčiu siekiama užtikrinti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0089" REF.END="QE0089"/>apmokestinimo ir jo apskaitos tvarkos suderinamumą<QUOT.END REF.START="QS0089" CODE="201C" ID="QE0089"/>. Toks teiginys yra ne tik savavališkas, bet ir visiškai nepagrįstas, nes jokie pelno mokesčiai neatitinka apskaitos tvarkos. Kiek tai konkrečiai susiję su nuostatomis dėl prestižo vertės amortizacijos, įvairiomis TRLIS numatytomis prielaidomis siekiama ne užtikrinti prestižo vertės apmokestinimo ir apskaitos tvarkos nuoseklumą, o išvengti dvigubo apmokestinimo ir užtikrinti mokesčių neutralumą. Taigi nagrinėjamu atveju Bendrojo Teismo apibrėžtos atskaitos sistemos ir ginčijamos priemonės tikslai sutampa. Be to, WDFG pabrėžia, kad esama įvairių atvejų, kai prestižo vertės amortizacijos apmokestinimas ir jo apskaitos tvarka nėra suderinami. Savo apeliacinio skundo pagrindo trečiojoje dalyje Ispanijos Karalystė išdėstė analogiškus prieštaravimus ir, juos pagrįsdama, pateikė argumentus, daugiausia sutampančius su WDFG argumentais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0097"><NO.P>97.</NO.P><TXT>Mano nuomone, pirmiau minėti prieštaravimai yra nepriimtini, nes jais siekiama užginčyti Bendrojo Teismo nustatytą Ispanijos teisės turinį ir taikymo sritį. Visais argumentais, kuriais jie grindžiami, iš tikrųjų siekiama užginčyti skundžiamo sprendimo 116–120 punktuose išdėstytus teiginius, pagal kuriuos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0090" REF.END="QE0090"/>tai, kad prestižo vertės apmokestinimas grindžiamas kriterijumi, ar yra verslo jungimas, susiję su apskaitos logika<QUOT.END REF.START="QS0090" CODE="201C" ID="QE0090"/>, kuriais remdamasis Bendrasis Teismas šio sprendimo 121 punkte padarė išvadą, kad prestižo vertės apmokestinimo tikslas – užtikrinti tam tikrą prestižo vertės apmokestinimo ir jo apskaitos tvarkos suderinamumą ir kad dėl to prestižo vertės mokestinis vertinimas nėra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0091" REF.END="QE0091"/>skirtas kompensuoti tarptautinio jungimo kliūtims ar užtikrinti vienodam požiūriui į įvairias akcijų įsigijimo rūšis<QUOT.END REF.START="QS0091" CODE="201C" ID="QE0091"/>. Taigi minėti teiginiai, grindžiami Bendrojo<?PAGE NO="25"?> Teismo atliktu Ispanijos teisėje nustatytų apmokestinimo ir jo apskaitos tvarkos prestižo srityje suderinamumo principų išaiškinimu, nagrinėjant apeliacinį skundą negali būti Teisingumo Teismo tikrinami, išskyrus atvejus, kai teigiama ir nurodoma, kad tokie principai yra iškraipomi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0098"><NO.P>98.</NO.P><TXT>Trečia, WDFG ir Ispanijos Karalystė pateikė ne tik pirmiau nurodytus prieštaravimus, bet ir prieštaravimą, grindžiamą ginčijamo sprendimo motyvų pakeitimu, susijusiu su atskaitos sistemos tikslo nustatymu. Skundžiamo sprendimo 121 punkte minimas tikslas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0092" REF.END="QE0092"/>užtikrinti tam tikrą prestižo vertės apmokestinimo ir jo apskaitos tvarkos suderinamumą<QUOT.END REF.START="QS0092" CODE="201C" ID="QE0092"/> nėra grindžiamas nei ginčijamu sprendimu, nei pastabomis, kurias Ispanijos Karalystė išdėstė vykstant administracinei procedūrai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0099"><NO.P>99.</NO.P><TXT>Mano nuomone, šį prieštaravimą reikia pripažinti pagrįstu. Iš tikrųjų tenka pažymėti, kad nė vienoje ginčijamo sprendimo dalyje Komisija nenurodo, kad tam tikro prestižo vertės apmokestinimo ir jo apskaitos tvarkos suderinamumo užtikrinimas galėtų būti jos nustatytos atskaitos sistemos tikslas. Žinoma, Bendrasis Teismas patvirtina ginčijamame sprendime išdėstytus teiginius, kai nurodo, kad prestižo vertės apmokestinimas yra grindžiamas įmonių sujungimo kriterijumi (116 ir 118 punktai), o toliau, remdamasis to sprendimo 19 ir 99 konstatuojamosiomis dalimis, aiškina, jog taip yra dėl to, kad po nepriklausomų įmonių turimo turto įsigijimo ar suteikimo arba po jų sujungimo ar išskaidymo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0093" REF.END="QE0093"/>prestižo vertė &lt;…&gt; išreiškiama kaip atskiras nematerialusis turtas įmonės, atsiradusios susijungus, apskaitoje<QUOT.END REF.START="QS0093" CODE="201C" ID="QE0093"/> (skundžiamo sprendimo 117 punktas). Su tuo, ką Komisija patvirtino ginčijamame sprendime (visų pirma žr. 97–100 konstatuojamąsias dalis) dera ir skundžiamo sprendimo 116 punkte išdėstytas teiginys, kad prestižo vertės apmokestinimas atitinka apskaitos logiką. Tačiau visiškai savarankiškai šio sprendimo atžvilgiu ir remdamasis savu Ispanijos apmokestinimo ir jo apskaitos tvarkos išaiškinimu Bendrasis Teismas daro išvadą, kad Ispanijos pelno mokesčio įstatyme nustatytų prestižo vertės amortizacijos taisyklių tikslas yra prestižo vertės apmokestinimo ir jo apskaitos tvarkos suderinamumas ir kad, atsižvelgiant į šį tikslą, į Ispanijos bendroves investuojančių įmonių padėtis yra panaši į įmonių, kurios investuoja į bendroves nerezidentes, padėtį.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="5"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl su motyvų pakeitimu susijusio prieštaravimo pagrįstumo padarinių</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0100"><NO.P>100.</NO.P><TXT>Remiantis suformuota jurisprudencija, jeigu Bendrojo Teismo sprendimo motyvais pažeidžiama Sąjungos teisė, bet šio sprendimo rezoliucinė dalis pasirodo pagrįsta kitais teisiniais motyvais, dėl tokio pažeidimo šis sprendimas neturi būti panaikintas, bet reikia pakeisti jo motyvus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0105"><P>Žr. <DATE ISO="20110609">2011 m. birželio 9 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Comitato "Venezia vuole vivere" ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-71/09 P, C-73/09 P ir C-76/09 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:368">EU:C:2011:368</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0118">118</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>. Taigi reikia išnagrinėti, ar, nepaisant Bendrojo Teismo padarytos klaidos, WDFG ieškinio Bendrajam Teismui pirmojo pagrindo antrasis kaltinimas, kiek juo ginčijama tai, kad Komisija neįrodė, jog bendrovių rezidenčių ir bendrovių nerezidenčių akcijų įsigijimai ginčijama priemone siekiamo mokestinio neutralumo tikslo atžvilgiu yra vienodi, turėtų būti bet kuriuo atveju atmestas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0101"><NO.P>101.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu pirmiausia primenu, kad, vadovaujantis šios išvados 13–15 punktuose priminta jurisprudencija, panašumo tyrimas antrajame atrankumo analizės etape turi būti atliekamas atsižvelgiant į atskaitos sistemos, o ne ginčijamos priemonės tikslą. Bendrajame Teisme vykstant prašymo priimti prejudicinį sprendimą procedūrai WDFG nurodė, kad nagrinėjamu atveju tie tikslai sutampa ir jiems abiem būdingas mokesčių neutralumo siekis.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="26"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0102"><NO.P>102.</NO.P><TXT>Ginčijamame sprendime teigdama, kad ginčijama priemone taip pat siekta padidinti Ispanijos Karalystės įmonių tarptautinį konkurencingumą (112 konstatuojamoji dalis), Komisija vis dėlto išnagrinėjo, ar šį tikslą galima pagrįsti atsižvelgiant į mokesčių neutralumo principą. Kaip pati WDFG tvirtina savo ieškinyje Bendrajam Teismui, Komisija tokį pagrindimą atmetė dėl dviejų motyvų. Pirma, ji atmetė Ispanijos argumentą, kad skirtingas požiūris į užsienio investicijas buvo reikalingas dėl kliūčių tarpvalstybiniam jungimuisi. Toks pagrindimas išdėstytas ginčijamo sprendimo 92–95 konstatuojamosiose dalyse, formuluojant atskaitos sistemos apibrėžtį. Antra, ji pripažino, kad bet kuriuo atveju ginčijama priemonė nebuvo proporcinga (ginčijamo sprendimo 107–114 ir 118 konstatuojamosios dalys).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0103"><NO.P>103.</NO.P><TXT>Vis dėlto, nagrinėjant ginčijamą sprendimą, negalima daryti išvados, kad savo nustatytai <HT TYPE="ITALIC">atskaitos sistemai</HT> Komisija priskyrė WDFG nurodomą mokesčių neutralumo tikslą. Aiškiai nenurodydama tos sistemos tikslo, ji iš esmės nusprendė, kad į nacionalines bendroves investuojančios įmonės ir į užsienio bendroves investuojančios įmonės buvo panašioje padėtyje dėl ginčijama priemone nustatytos schemos, pagal kurią buvo numatyta, nukrypstant nuo atskaitos sistemos, amortizuoti finansinio prestižo vertę ir tuo atveju, kai po akcijų įsigijimo neįvyko įmonių susijungimas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0106"><P>Toks požiūris išdėstytas įvairiose ginčijamo sprendimo dalyse, visų pirma žr. 89–91 konstatuojamąsias dalis.</P></NOTE>. Kitaip sakant, Komisija nusprendė, kad diskriminavimu galėtų būti laikomas dėl ginčijamos priemonės vykdomas bendrovių rezidenčių akcijų įsigyjančių įmonių diferencijavimas, jeigu Ispanijos Karalystė jo nepagrįstų, nes jos, norėdamos amortizuoti prestižą, būtinai privalo susijungti, o užsienio bendrovių akcijų įsigyjančioms įmonėms <HT TYPE="ITALIC">automatiškai</HT> suteikiama galimybė atlikti tokį amortizavimą neatsižvelgiant į aplinkybę, kad ta operacija turėjo įvykti iki susijungimo, ir neatsižvelgiant į tai, kad būta tikrų kliūčių tokiam susijungimui įvykdyti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0104"><NO.P>104.</NO.P><TXT>Nors toks požiūris gali atrodyti nevisiškai atitinkantis trijų etapų atrankumo analizę, patikslintą po Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Paint Graphos</HT> priimtoje naujausioje jurisprudencijoje, vėlesnėje už ginčijamą sprendimą, nemanau, kad šis sprendimas turėtų būti panaikintas vien dėl šios priežasties.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0105"><NO.P>105.</NO.P><TXT>Kaip aiškiai tvirtina Ispanijos Karalystė, ginčijama priemonė yra korekcinė priemonė, kuria siekiama atskleisti nepalankius prestižo vertės apmokestinimo padarinius, pagal kurią amortizavimas leidžiamas tiktai tuo atveju, kai įmonės sujungiamos (arba kontrolės ir konsoliduotųjų ataskaitų pateikimo atveju). Taigi vien dėl jos pobūdžio ja siekiama išlaikyti palankų požiūrį į tam tikrą įmonių kategoriją, ypač tuo atveju, kai jos atlieka tam tikras investicijas, kaip, beje, pats Teisingumo Teismas teigia Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">WDFG</HT> 62 ir 119 punktuose, remdamasi prielaida, kad kitu atveju, taikant įprastą schemą, tokios įmonės nukentėtų. Taigi, nepriklausomai nuo jurisprudencijoje nustatytų sistemų, manau, kad tokio tipo priemonėmis nustatytas skirtingas požiūris turi būti tendencingai vertinamas ne tik remiantis faktinių prielaidų, kuriomis yra grindžiamas, tikrumu, atsižvelgiant į jų proporcingumą ir tinkamumą siekiamam tikslui įgyvendinti, taigi, atrankumo analizės trečiuoju etapu, kuriuo siekiama patikrinti, ar <HT TYPE="ITALIC">prima facie</HT> atrankia nukrypti leidžiančia priemone nustatytas skirtingas požiūris yra grindžiamas mokesčių sistemos, pagal kurią yra taikomas, pobūdžiu arba struktūra. Tačiau tokia kontrolė būtų sistemiškai nevykdoma, jeigu atrankumo analizės antruoju etapu pakaktų nurodyti atskaitos sistemos tikslą, kuriuo remiantis būtų galima palyginti situacijas, kai taikomas diferencijavimas, ir mokesčių neutralumo principo bendrąjį tikslą, kurį atitinka konkretus nagrinėjama priemone atliekamo koregavimo tikslas.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="27"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0106"><NO.P>106.</NO.P><TXT>Mokesčių neutralumas yra vienas iš tikslų, kurių siekiama bet kokia mokesčių schema, ir nekyla abejonių, kad šiuo principu grindžiamas ir prestižo vertės apmokestinimas Ispanijos pelno mokesčio sistemoje. Tačiau, kaip skundžiamo sprendimo 146 ir 147 punktuose teisingai nurodo Bendrasis Teismas, tokia schema siekiama <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0094" REF.END="QE0094"/>neleisti įmonėms pasinaudoti mokesčių lengvata, kurią sudaro prestižo amortizacija, kai jos susiduria su sunkumais, kliudančiais jungti verslą<QUOT.END REF.START="QS0094" CODE="201C" ID="QE0094"/>. Veikiau tai padaryti reikalaujama pagal ginčijamą priemonę. Jeigu WDFG prieštaravimas būtų priimtas, tai reikštų, kad, prieštaraujant naujausiai jurisprudencijai atrankumo srityje, būtų leidžiama antrame atrankumo analizės etape vykdomą panašumo tyrimą atlikti atsižvelgiant į ginčijamos priemonės tikslą, o ne į atskaitos sistemos tikslą, nepaisant aplinkybės, kad tas tikslas nėra aiškiai nustatytas ginčijamame sprendime, ir net jeigu, kaip teigia WDFG, tikslu turi būti laikomas mokesčių neutralumas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="5"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Išvada dėl WDFG apeliacinio skundo pagrindo antrosios dalies ir Ispanijos Karalystės apeliacinio skundo pagrindo trečiosios dalies</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0107"><NO.P>107.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Teisingumo Teismui siūlau nuspręsti, kad Bendrasis Teismas klaidingai išaiškino ginčijamą sprendimą, tame sprendime išdėstytus motyvus pakeisdamas savais motyvais, bet ši klaida negali tapti priežastimi panaikinti skundžiamą sprendimą, nes WDFG prieštaravimas, kad tokia klaida buvo padaryta, vis dėlto turi būti atmestas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0108"><NO.P>108.</NO.P><TXT>Todėl, mano nuomone, WDFG apeliacinio skundo pagrindo antra dalis ir Ispanijos Karalystės apeliacinio skundo pagrindo trečia dalis turi būti visiškai atmestos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">3.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl WDFG apeliacinio skundo pagrindo trečios dalies ir Ispanijos Karalystės apeliacinio skundo pagrindo ketvirtos dalies: teisės klaida paskirstant įrodinėjimo pareigą</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0109"><NO.P>109.</NO.P><TXT>Apeliantės nurodo, kad, kadangi Bendrasis Teismas pirmais dviem atrankumo analizės etapais neišnagrinėjo, kurių įmonių padėtis yra panaši atsižvelgiant į atskaitos sistemos tikslą – mokesčių neutralumą, ir tą tyrimą perkėlė į trečiąjį etapą, jis perkėlė įrodinėjimo pareigą, nes Komisija tokią pareigą turi tik minėtais etapais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0110"><NO.P>110.</NO.P><TXT>Mano nuomone, šį prieštaravimą reikia atmesti tiek, kiek jame daroma prielaida, kad apeliantės įrodė, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nustatydamas atskaitos sistemos tikslą – nurodydamas, kad tas tikslas yra prestižo vertės apmokestinimo ir jo apskaitos tvarkos suderinamumas, o ne mokesčių neutralumas. Tačiau šios išvados 92 ir 93 punktuose padariau išvadą, kad prieštaravimai, jog Bendrasis Teismas padarė tokią klaidą, turi būti pripažinti nepriimtinais, nes jais siekiama užginčyti Bendrojo Teismo pateiktą Ispanijos teisės aiškinimą, kuris pagal suformuotą jurisprudenciją prilyginamas faktinių aplinkybių vertinimui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0107"><P>Žr. šios išvados 92 ir 93 punktus.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0111"><NO.P>111.</NO.P><TXT>WDFG apeliacinio skundo pagrindo trečia dalis ir Ispanijos Karalystės apeliacinio skundo pagrindo ketvirta dalis faktiškai turi būti laikomos nepagrįstomis.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">4.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl WDFG apeliacinio skundo pagrindo ketvirtos dalies: proporcingumas</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0112"><NO.P>112.</NO.P><TXT>Savo apeliacinio skundo pagrindo ketvirtojoje dalyje WDFG priekaištauja Bendrajam Teismui, kad jis atliko ginčijamos priemonės proporcingumo analizę, prieš tai neįvertinęs tos priemonės <HT TYPE="ITALIC">prima facie</HT> atrankumo atsižvelgdamas į tinkamą atskaitos sistemos tikslą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="28"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0113"><NO.P>113.</NO.P><TXT>Nagrinėjamas prieštaravimas, kaip ir ankstesnis, yra grindžiamas prielaida, kad buvo nustatyta Bendrojo Teismo klaida, padaryta tiriant įmonių, kurioms ginčijama priemonė taikoma, ir įmonių, kurios ja pasinaudoti negali, panašumą pagal tinkamą atskaitos sistemos tikslą. Taigi, mano nuomone, jį reikia atmesti dėl šios išvados 110 ir 111 punktuose nurodytų priežasčių.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">5.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl WDFG apeliacinio skundo pagrindo penktos dalies: priežastinis ryšys</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0114"><NO.P>114.</NO.P><TXT>WDFG subsidiariai teigia, kad skundžiamo sprendimo motyvai, susiję su atrankumo analizės trečiuoju etapu, yra teisiškai klaidingi, nes Bendrasis Teismas paprašė Ispanijos pateikti įrodymų, kad esama <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0095" REF.END="QE0095"/>priežastinio ryšio tarp negalėjimo įmonėms jungtis užsienyje ir akcijų įsigijimo užsienyje<QUOT.END REF.START="QS0095" CODE="201C" ID="QE0095"/>. WDFG nuodo, kad, pirma, tokiais motyvais įtraukiamas analizės elementas, kurio nebuvo ginčijamame sprendime ir kuris netgi prieštarauja to sprendimo <HT TYPE="ITALIC">ratio decidendi</HT>, ir, antra, Bendrojo Teismo prašomų įrodymų pateikti neįmanoma.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0115"><NO.P>115.</NO.P><TXT>Nagrinėjamas kaltinimas yra nukreiptas į skundžiamo sprendimo 180–189 punktus, kuriuose Bendrasis Teismas, remdamasis teiginiu, kad ginčijama priemonė <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0096" REF.END="QE0096"/>yra pagrįsta prielaida, kad įmonės, norinčios vykdyti tarptautinius susijungimus ir negalinčios to padaryti dėl kliūčių &lt;…&gt;, automatiškai pasirenka įsigyti bendrovių nerezidenčių akcijų arba bent jau pasilieka jau turimas<QUOT.END REF.START="QS0096" CODE="201C" ID="QE0096"/> (skundžiamo sprendimo 180 punktas), padarė išvadą, kad Ispanijos Karalystė, kuri turėjo pareigą pagrįsti ginčijamos priemonės nukrypimą nuo atskaitos sistemos, šios užduoties neįvykdė. Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, jog, turint omenyje, kad akcijų įsigijimas yra atskiras nuo susijungimo sandoris ir nėra alternatyva šiam susijungimui, ginčijama priemone iš tikrųjų suteikiamas pranašumas įmonėms, ketinančioms investuoti į užsienio bendroves, tačiau nebūtinai siekiančioms susijungti, t. y. kitoms įmonėms nei tos, kurios, Ispanijos Karalystės teigimu, patiria nepalankių bendrųjų prestižo vertės amortizacijos taisyklių pasekmių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0116"><NO.P>116.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu visų pirma pažymėsiu, kad, nors ginčijamuose nagrinėjamo prieštaravimo punktuose Bendrasis Teismas padarė išvadą, jog Ispanijos Karalystė neįrodė, kad ginčijama priemone neutralizuojami neigiami įprastos schemos taikymo padariniai, jis vis dėlto priemonę analizavo remdamasis prielaida, kad toks įrodymas buvo pateiktas (skundžiamo sprendimo 190 ir 198 punktai). Be to, kaip aiškiai nurodyta skundžiamo sprendimo 199 punkte, motyvai, į kuriuos nukreiptas minėtas kaltinimas, nėra vieninteliai motyvai, kuriais remdamasis Bendrasis Teismas padarė išvadą, jog Komisija nepadarė klaidų nurodydama, kad Ispanijos Karalystė nepagrindė ginčijama priemone nustatyto skirtingo požiūrio. Iš to matyti, kad ir tuo atveju, jeigu nagrinėjamas prieštaravimas būtų priimtas, tokia išvada būtų pagrįsta kitais motyvais (nurodytais skundžiamo sprendimo 190–199 punktuose). Šiaip ar taip, iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad nagrinėjant apeliacinį skundą priemonė, nukreipta į skundžiamame sprendime spontaniškai suformuluotą motyvą, kai rezoliucinė dalis yra tinkamai pagrįsta kitais teisiniais motyvais, yra neveiksminga, todėl turi būti atmesta<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0108"><P>Žr., pavyzdžiui, <DATE ISO="20111221">2011 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">ACEA / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-319/09 P</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:857">EU:C:2011:857</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0120">120</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0117"><NO.P>117.</NO.P><TXT>Be to, pažymėtina, kad nors skundžiamo sprendimo 180–189 punktuose išdėstyti argumentai ginčijamame sprendime nesuformuluoti taip pat, priešingai, nei teigia WDFG, jais vis dėlto nepažeidžiamas tokio sprendimo <HT TYPE="ITALIC">ratio decidendi</HT>. Priešingai, jie puikiai atitinka logiką, kuria remdamasi Komisija nustatė, jog ginčijama priemonė nėra pakankamai darni ir proporcinga, palyginti su suformuluotu tikslu neutralizuoti įprastos amortizavimo schemos neigiamus padarinius įmonėms, kurios įsigyja užsienio bendrovių akcijų ir negali vykdyti tarpvalstybinių<?PAGE NO="29"?> susijungimų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0109"><P>Visų pirma žr. ginčijamo sprendimo 91 punktą ir skundžiamo sprendimo 189 punktą. Taip pat žr. šio sprendimo 113 konstatuojamąją dalį.</P></NOTE>. Kalbant apie tai, kad tariamai nėra galimybės pateikti Bendrojo Teismo prašomą įrodymą, tiktai pažymėsiu, jog, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 188 ir 189 punktų, Bendrasis Teismas iš esmės laikėsi nuomonės, kad ginčijamos priemonės neutralizuojamasis poveikis nebuvo įrodytas, nes ta priemonė buvo suformuluota taip netiksliai ir miglotai, kad nebuvo galima nustatyti, jog joje nurodyta lengvata buvo skirta įmonėms, kurių padėtis dėl bendrosios schemos buvo nepalanki. Šiaip ar taip, kai atitinkama valstybė narė nurodo, jog <HT TYPE="ITALIC">a priori</HT> atrankinė priemonė yra korekcinio pobūdžio, ji privalo pateikti duomenis, pagal kuriuos galima tai nustatyti ir kurių nesant ta priemonė negali būti laikoma pagrįsta</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0118"><NO.P>118.</NO.P><TXT>Dėl nurodytų priežasčių manau, kad WDFG apeliacinio skundo pagrindo penkta dalis yra nereikšminga ir, be kita ko, nepagrįsta.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">6.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl WDFG apeliacinio skundo pagrindo šeštos dalies: priemonės dalomumas</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0119"><NO.P>119.</NO.P><TXT>Papildomai pateiktoje apeliacinio skundo pagrindo šeštojoje dalyje WDFG priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad jis atmetė jos išdėstytą pagrindą, kuriame reikalauta panaikinti ginčijamą sprendimą ir kuris buvo grindžiamas tuo, kad Komisijos atliktoje analizėje nebuvo atskirai išnagrinėti mažumos ir daugumos akcijų dalies įsigijimai. WDFG pabrėžia, kad, pirma, visi sandoriai, jos sudaryti pasinaudojant ginčijama priemone, sudarė galimybę perimti bendrovės, kurios akcijų įsigijo, kontrolę ir, antra, Ispanijos Karalystė buvo prašiusi Komisijos šias dvi situacijas išnagrinėti atskirai. WDFG teigimu, iš jurisprudencijos matyti, kad, kai atitinkama valstybė narė to prašo, Komisija privalo atlikti atskirą nagrinėjamos priemonės analizę. Ginčijamos priemonės dalomumas aiškėja iš tos pačios procedūros, kurią Komisija taikė nagrinėdama ginčijamą priemonę ir kuria remiantis buvo priimti trys skirtingi sprendimai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0110"><P>Trečiasis sprendimas yra <DATE ISO="20141015">2014 m. spalio 15 d.</DATE> Komisijos sprendimas (ES) 2015/314 dėl valstybės pagalbos SA.35550 (13/C) (ex 13/NN) (ex 12/CP), kurią įgyvendino Ispanija – Finansinės prestižo vertės amortizacijos mokesčių tikslais įsigyjant užsienio bendrovės akcijų schema (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="056" PAGE.FIRST="38" DATE.PUB="2015">OL L 56, 2015, p. 38</REF.DOC.OJ>) (toliau – <DATE ISO="20141015">2014 m. spalio 15 d.</DATE> Komisijos sprendimas).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0120"><NO.P>120.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu pirmiausia pažymėsiu, kad nagrinėjamas prieštaravimas yra nukreiptas į perteklinius ginčijamo sprendimo motyvus. WDFG argumentas, kad Komisija privalėjo atskirti bendrovių nerezidenčių akcijų įsigijimus, kai nusiperkama kontrolinė akcijų dalis, nuo kitų akcijų įsigijimų, iš tikrųjų pirmiausia buvo atmestas to sprendimo 205 punktu, kuriame Bendrasis Teismas tvirtina, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0097" REF.END="QE0097"/>ginčijama priemone įtvirtinta prestižo vertės apmokestinimo tvark[a]<QUOT.END REF.START="QS0097" CODE="201C" ID="QE0097"/> yra nenuosekli net ir tuo atveju, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0098" REF.END="QE0098"/>kai priemonė taikoma tik bendrovių nerezidenčių akcijų daugumos dalies įsigijimo atvejais<QUOT.END REF.START="QS0098" CODE="201C" ID="QE0098"/>. Klausimą, ar Komisija privalėjo atskirai nagrinėti skirtingus sandorius, kuriems buvo taikoma ginčijama priemonė, Bendrasis Teismas nagrinėjo tik <HT TYPE="ITALIC">ad abundantiam</HT>, skundžiamo sprendimo 206–215 punktuose.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0121"><NO.P>121.</NO.P><TXT>Bet kokiu atveju WDFG argumentai, kuriais ji ginčijo po šios analizės Bendrojo Teismo padarytą išvadą, mano nuomone, turėtų būti atmesti ir iš esmės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0122"><NO.P>122.</NO.P><TXT>Pirma, skundžiamo sprendimo 208–211 punktuose Bendrasis Teismas teisingai atskyrė nagrinėjamas faktines aplinkybes nuo aplinkybių, kuriomis grindžiamas <DATE ISO="20011122">2001 m. lapkričio 22 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Mitteldeutsche Erdöl-Raffinerie / Komisija</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0111"><P><REF.DOC.ECR><NO.CASE>T-9/98</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2001:271">EU:T:2001:271</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE> ir <DATE ISO="20110609">2011 m. birželio 9 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Comitato <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0099" REF.END="QE0099"/>Venezia vuole vivere<QUOT.END REF.START="QS0099" CODE="201C" ID="QE0099"/> ir kt. / Komisija</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0112"><P><REF.DOC.ECR><NO.CASE>C-71/09 P, C-73/09 P e C-76/09 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:368">EU:C:2011:368</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Panašią reikšmę turi ir Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">ANGEND</HT>, kurį WDFG mini savo apeliaciniame skunde. Pagrindinėje byloje nagrinėjama schema,<?PAGE NO="30"?> dėl kurios priimtas tas sprendimas, iš tikrųjų buvo įvesti įvairūs diferencijavimo kriterijai, pagal kuriuos Teisingumo Teismas išnagrinėjo, ar dėl tos schemos buvo diskriminuojamos skirtingos mokesčių mokėtojų kategorijos. Antra, mano nuomone, nedarydamas teisės klaidų, skundžiamo sprendimo 211 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad Komisija neturi pareigos atskirai analizuoti ginčijamos priemonės padarinius, paskatinusius ją iš dalies pakeisti tos priemonės turinį ar taikymo sąlygas. Galiausiai, skundžiamo sprendimo 221 punktas, kuriame, WDFG nuomone, paneigiamas ginčijamos priemonės dalomumas, iš tikrųjų siejamas su sąlygomis, kurios reikalingos siekiant, kad prašymas iš dalies panaikinti sprendimą būtų priimtas, ir atmetama galimybė, kad šiuo atveju susiklostė tokios sąlygos, nes <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0100" REF.END="QE0100"/>iš dalies panaikinus [ginčijamą] sprendimą tiek, kiek jame konstatuojama, kad yra valstybės pagalba, įskaitant akcijų daugumos dalies įsigijimo atveju, būtų pakeista minėto sprendimo esmė<QUOT.END REF.START="QS0100" CODE="201C" ID="QE0100"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0123"><NO.P>123.</NO.P><TXT>Dėl pirmiau nurodytų priežasčių manau, kad WDFG apeliacinio skundo pagrindo šešta dalis yra nereikšminga ir, be kita ko, nepagrįsta.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">7.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Išvada dėl WDFG ir Ispanijos Karalystės apeliacinių skundų</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0124"><NO.P>124.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui visiškai atmesti WDFG ir Ispanijos Karalystės apeliacinius skundus.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">C.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Dėl Komisijos prašymo pakeisti motyvus</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0125"><NO.P>125.</NO.P><TXT>Jeigu WDFG apeliacinio skundo pagrindas būtų pripažintas pagrįstu, Komisija prašo Teisingumo Teismo pakeisti jo motyvus ir paskelbti, kad Bendrajam Teismui pareikštas ieškinys yra nepriimtinas. Šiuo klausimu primenu, kad po to, kai buvo priimtas Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">WDFG</HT>, teikdama Bendrajam Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą, Komisija pateikė nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, nurodydama, kad, pirma, WDFG neturėjo teisinio pagrindo veikti ir, papildomai – ji nebuvo suinteresuota veikti. Remdamasis <DATE ISO="20020226">2002 m. vasario 26 d.</DATE> Sprendimu <HT TYPE="ITALIC">Taryba / Boehringer</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0113"><P><REF.DOC.ECR><NO.CASE>C-23/00 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2002:118">EU:C:2002:118</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0052">52</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE> (toliau – Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Boehringer</HT>), skundžiamo sprendimo 30 punkte Bendrasis Teismas vis dėlto pripažino, kad pagrįsta skundą nagrinėti iš esmės prieš tai nepriėmus preliminaraus sprendimo dėl šios išimties<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0114"><P>Ieškinio pagrindų loginės arba natūralios tvarkos inversija pritaikant vadinamąjį Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Boeheringer</HT> tuo atveju, jeigu Sąjungos teismas atmestų ieškinį iš esmės, net jeigu būtų pateiktas nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas – ypač jei jis pateiktas pagal viešosios teisės normas ir atskiru aktu, kuriuo prašoma sprendimą priimti be diskusijos dėl bylos esmės, – buvo kritikuojama; žr., pvz. generalinio advokato N. Jääskinen išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Šveicarija / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑547/10 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:565">EU:C:2012:565</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0046">46</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0054">54</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>), generalinio advokato Y. Bot išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Philips Lighting Poland ir Philips Lighting / Taryba</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑511/13 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:206">EU:C:2015:206</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0050">50</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0067">67</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>), generalinio advokato P. Mengozzi išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">SNCF Mobilités / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑127/16 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:577">EU:C:2017:577</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0163">163</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir generalinio advokato D. Ruiz-Jarabo Colomer išvadą toje pačioje byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Taryba /Boehringer</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑23/00 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2001:511">EU:C:2001:511</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>). Nepaisant šios kritikos, Sprendimu <HT TYPE="ITALIC">Boehringer</HT> toliau remiasi tiek Bendrasis Teismas (žr. pastarąjį <DATE ISO="20201111">2020 m. lapkričio 11 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">AV ir AW / Parlamentas</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>T‑173/19</NO.CASE>, nepaskelbta Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2020:535">EU:T:2020:535</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), tiek Teisingumo Teismas (neseniai jis pritaikytas byloje dėl apeliacinio skundo, žr. <DATE ISO="20161221">2016 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Club Hotel Loutraki ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑131/15 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:989">EU:C:2016:989</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0068">68</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0126"><NO.P>126.</NO.P><TXT>Priešingai, nei atsiliepime teigia WDFG, Komisijos prašymas nėra netinkamas, nes yra pateiktas Teisingumo Teismo procedūros reglamento 176 straipsnio 2 dalyje nustatyta priešpriešinio apeliacinio skundo forma. Iš tikrųjų pagal šio reglamento 178 straipsnio 1 dalį priešpriešiniu apeliaciniu skundu turi būti siekiama iš dalies arba visiškai panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą. Kadangi nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas priėmė sprendimą iš esmės dėl WDFG apeliacinio skundo, tačiau <HT TYPE="ITALIC">nepriėmė</HT> sprendimo dėl jo priimtinumo, Komisija negalėjo priešpriešiniame apeliaciniame skunde suformuluoti išvadų, kuriomis skundžiamas sprendimas<?PAGE NO="31"?> būtų panaikintas <HT TYPE="ITALIC">remiantis</HT> pirmos instancijos ieškinio <HT TYPE="ITALIC">nepriimtinumu</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0115"><P>Be to, primenu, kad nagrinėjamu atveju susiduriame ne su vienu iš Procedūros reglamento 178 straipsnio 2 dalyje nurodytų atvejų, kuriais priešpriešiniame apeliaciniame skunde <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0101" REF.END="QE0101"/>taip pat gali būti reikalaujama panaikinti aiškų arba netiesioginį sprendimą dėl ieškinio, pareikšto Bendrajame Teisme, priimtinumo<QUOT.END REF.START="QS0101" CODE="201C" ID="QE0101"/>.</P></NOTE>. Taigi, mano nuomone, Komisijos prašymas buvo teisingai suformuluotas kaip prašymas pakeisti motyvus ir dėl jo turi būti priimtas sprendimas iš esmės. Taip pat pažymiu, kad net jeigu Teisingumo Teismas pripažintų, kad tas prašymas yra netinkamas, jis turėtų priimti sprendimą dėl pirmojoje instancijoje Komisijos pateikto apeliacinio skundo nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, ypač tuo atveju, jeigu, patenkinęs apeliacinį skundą ir panaikinęs skundžiamą sprendimą, nuspręstų perimti bylą iš Bendrojo Teismo ir, pripažinęs apeliacinį skundą priimtinu, priimti sprendimą dėl jo esmės. Tačiau jeigu tomis pačiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas nuspręstų skundą atmesti, taip pat liktų atvira Bendrojo Teismo pasirinkta galimybė, grindžiama Sprendimu <HT TYPE="ITALIC">Boehringer</HT>. Galiausiai primenu, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją Teisingumo Teismas, gavęs apeliacinį skundą pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį, privalo, prireikus savo iniciatyva, priimti sprendimą dėl apeliacinio skundo dėl panaikinimo priimtinumo, taigi ir dėl viešosios teisės normomis pagrįsto jo pagrindo, susijusio su pažeista SESV 263 straipsnio ketvirtos pastraipos sąlyga, kad pareiškėjas gali prašyti panaikinti sprendimą, kuris skirtas ne jam, tik tuo atveju, jeigu tas sprendimas tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijęs<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0116"><P>Žr. <DATE ISO="20071129">2007 m. lapkričio 29 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Stadtwerke Schwäbisch Hall ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-176/06 P</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:730">EU:C:2007:730</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0018">18</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20180920">2018 m. rugsėjo 20 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ispanija / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑114/17 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:753">EU:C:2018:753</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20190729">2019 m. liepos 29 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bayerische Motoren Werke ir Freistaat Sachsen / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑654/17 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:634">EU:C:2019:634</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Reikalavimas, kad būtų nustatyta pareiga tikrinti, prireikus ir savo iniciatyva, kokiomis sąlygomis ieškinys Bendrajame Teisme galėtų būti priimtas, vis dėlto neatima iš Teisingumo Teismo galimybės taikyti Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Boehringer</HT> nuostatas (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20161221">2016 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Club Hotel Loutraki ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑131/15 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:989">EU:C:2016:989</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0068">68</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0127"><NO.P>127.</NO.P><TXT>Kadangi siūlau Teisingumo Teismui prieštaravimus atmesti, toliau tik trumpai apžvelgsiu Komisijos prašymą iš esmės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0128"><NO.P>128.</NO.P><TXT>Pirmuoju, pagrindiniu nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo pagrindu Komisija tvirtina, kad WDFG neįrodė, jog finansinio prestižo amortizavimas, jos taikytas pagal ginčijamą priemonę, buvo susijęs su <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0102" REF.END="QE0102"/>tiesioginiu<QUOT.END REF.START="QS0102" CODE="201C" ID="QE0102"/> įsigijimo sandoriu – vienintele įsigijimo kategorija, kuriai taikomas ginčijamas sprendimas, ir tai yra patvirtinta <DATE ISO="20141015">2014 m. spalio 15 d.</DATE> Komisijos sprendime<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0117"><P>Šiame sprendime Komisija išreiškė nuomonę dėl ginčijamos priemonės privalomo administracinio aiškinimo (isp. <HT TYPE="ITALIC">consulta vinculante</HT>), Ispanijos institucijų priimto <DATE ISO="20120321">2012 m. kovo 21 d.</DATE> ir taikytino atgaline data. Priėmus ginčijamą sprendimą ir <DATE ISO="20110114">2011 m. sausio 14 d.</DATE> sprendimą, Ispanija į TRLIS 12 straipsnio 5 dalį įtraukė naują pastraipą, siekdama, kad ta dalis atitiktų šiuos du sprendimus. Nors pagalba buvo pripažinta neteisėta ir nesuderinama, TRLIS 12 straipsnio 5 dalis nebuvo oficialiai panaikinta, nes gali būti toliau taikoma pagalbos gavėjams, kurie rėmėsi teisėtu lūkesčiu, kad suteikta pagalba nebus susigrąžinta, ir kuriems minėtuose sprendimuose buvo numatytas pereinamasis laikotarpis (žr. šios išvados 9 išnašą ir <DATE ISO="20141015">2014 m. spalio 15 d.</DATE> sprendimo 30 konstatuojamąją dalį). Dėl tiesioginio ir netiesioginio įsigijimo sąvokos žr. to sprendimo 25 ir 26 konstatuojamąsias dalis.</P></NOTE>. Mano nuomone, tokį pagrindą reikia atmesti. Iš tikrųjų iš Bendrojo Teismo <DATE ISO="20100514">2010 m. gegužės 14 d.</DATE> gauto ieškinio matyti, pirma, kad būtent taikant ginčijamą priemonę <HT TYPE="ITALIC">Autogrill España</HT> (vėliau tapusi WDFG) pradėjo amortizuoti finansinį prestižą, susidariusį minėto sandorio metu – t. y. 2008 m. gegužės mėn. įsigyjant visas JK bendrovės <HT TYPE="ITALIC">World Duty Free Europa</HT> akcijas, – ir, antra, kad būtent remiantis ginčijamu sprendimu bendrovei <HT TYPE="ITALIC">Autogrill España</HT> buvo nurodyta susigrąžinti atitinkamas atskaitytas sumas. Tokiomis aplinkybėmis, kurių Komisija neginčija, matyti, kad Ispanijos institucijos laikė <HT TYPE="ITALIC">Autogrill España</HT> tikrąja neteisėta pripažintos pagalbos schemos teikiamos naudos gavėja, nors tuo metu Ispanijos administracinės bei teisminės institucijos tą nuostatą dar aiškino kaip taikytiną tik tiesioginiams įsigijimams<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0118"><P>Žr. <DATE ISO="20141015">2014 m. spalio 15 d.</DATE> sprendimo 33–36 konstatuojamąsias dalis.</P></NOTE>, ir kad ieškinio pateikimo momentu ji turėjo teisinį pagrindą pareikšti ieškinį dėl to sprendimo, kurį vykdant buvo išduotas nurodymas susigrąžinti jai suteiktą pagalbą. Dėl antrojo nepriimtinumo pagrindo, kurį papildomai pateikė Komisija ir kuriuo siekta paneigti WDFG suinteresuotumą pareikšti ieškinį dėl <DATE ISO="20141015">2014 m.<?PAGE NO="32"?> spalio 15 d.</DATE> priimto sprendimo, manau, kad jis taip pat turi būti atmestas. Iš tikrųjų, nors WDFG daro prielaidą, kad 2014 m. sprendimas taikytinas <HT TYPE="ITALIC">Autogrill España</HT> atliktai operacijai kaip netiesioginiam įsigijimui, ji vis dar yra suinteresuota pateikti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo, bent jau kol nėra panaikintas nurodymas vykdant šį sprendimą susigrąžinti pagalbą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">V.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Dėl bylinėjimosi išlaidų</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0129"><NO.P>129.</NO.P><TXT>Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas. Pagal to paties reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi siūlau Teisingumo Teismui atmesti WDFG ir Ispanijos Karalystės apeliacinius skundus, o Komisija to reikalavo, manau, kad apeliantėms turi būti nurodyta padengti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 4 dalį, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0103" REF.END="QE0103"/>jeigu apeliacinį skundą pateikia ne pirmojoje instancijoje įstojusi į bylą šalis, iš šios šalies gali būti priteistos bylinėjimosi apeliaciniame procese išlaidos tik tuo atveju, jeigu ji dalyvavo Teisme vykusio proceso rašytinėje arba žodinėje dalyje. Jeigu tokia šalis dalyvauja procese, Teismas gali nuspręsti, kad ji padengia savo bylinėjimosi išlaidas.<QUOT.END REF.START="QS0103" CODE="201C" ID="QE0103"/> Todėl siūlau Teisingumo Teismui nurodyti Vokietijos Federacinei Respublikai pačiai padengti savo bylinėjimosi išlaidas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">VI.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0130"><NO.P>130.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į visus pateiktus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui atmesti apeliacinius skundus, priteisti iš WDFG ir Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas, o Vokietijos Federacinei Respublikai nurodyti pačiai padengti savo bylinėjimosi išlaidas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>