<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.15-->
  <head>
    <title>2025-09-202509C111202400050-00-TRA-DOC-LT-ARRET-C-0005-24-202507874-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="0" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ContentBits"/>
    <meta content="Commission Use" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Name"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="20/10/2025 11:14:59" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="ARR" name="TypeDoc"/>
    <meta content="5sHzQsPCMvBO7CBuWEx/O+az4Vakodj4pvmHq2uPT7RaI3dH+6QUbsbzm5v5JB7b5JySBCzMXLJglq1wF2A32L49gwwD6d+ZJ5QOOf9cCaxYaLAcHECXD0ySAjivDs64bbEKNVFzw3c5z48jElAzXNOr5yOWjfsMBb00a3b21JI=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="lke" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="10, 3, 0, 1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Tag"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="true" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Enabled"/>
    <meta content="2cb19cb5-cec4-4ff0-aac8-bb875328cb25" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ActionId"/>
    <meta content="0005" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2024" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="lke" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="b24c8b06-522c-46fe-9080-70926f8dddb1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SiteId"/>
    <meta content="FAST_document_go_ok" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="ARR_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 10-09-25 15:48:05" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="2025-09-24T13:38:09Z" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SetDate"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="5e655dfd86884f23ba20494b22711100" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0005" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="RP" name="NatureAff"/>
    <meta content="RP" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
    <meta content="Standard" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Method"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId24" style="first"/>
      <div id="rId20" style="even">2025 m. rugsėjo 11 d. sprendimas – Byla C-5/24</div>
      <div id="rId21" style="default">Pauni</div>
    </div>
    <p class="C19Centre" id="para-1" title="page-1">
      TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
    </p>
    <p class="C19Centre" id="para-2" title="page-1">
      2025 m. rugsėjo 11 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">*</a>
</span>)
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-3" title="page-1">
      „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Direktyva 2000/78/EB – Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje – 2 straipsnis – Diskriminacija dėl negalios – Darbuotojo, esančio laikinojo nedarbingumo atostogose, atleidimas iš darbo – Nacionalinės teisės aktai, kuriuose visiems to paties veiklos sektoriaus darbuotojams numatytas toks pats maksimalus laikinojo nedarbingumo atostogų per kalendorinius metus dienų skaičius – 5 straipsnis – Tinkamų sąlygų sudarymas“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-4" title="page-1">
      Byloje C-5/24 (Pauni) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-2" href="#t-2">i</a>
</span>),
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-5" title="page-1">
      dėl Tribunale ordinario di Ravenna (Ravenos teismas, Italija) 2024 m. sausio 4 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2024 m. sausio 5 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-6" title="page-1">
      P.M.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-7" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-8" title="page-1">
      S. Snc
    </p>
    <p class="C19Centre" id="para-9" title="page-1">
      TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-10" title="page-1">
      kurį sudaro kolegijos pirmininkas F. Biltgen, Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas T. von Danwitz (pranešėjas), teisėjai A. Kumin, I. Ziemele ir S. Gervasoni,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-11" title="page-1">
      generalinis advokatas A. Rantos,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-12" title="page-1">
      kancleris A. Calot Escobar,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-13" title="page-1">
      atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-14" title="page-1">
      išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato L. Fiandaca,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Graikijos vyriausybės, atstovaujamos V. Baroutas ir M. Tassopoulou,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos E. M. M. Besselink ir M. K. Bulterman,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Europos Komisijos, atstovaujamos D. Recchia ir E. Schmidt,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-19" title="page-1">
      susipažinęs su 2025 m. balandžio 3 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-20" title="page-1">
      priima šį
    </p>
    <p class="C75Debutdesmotifs" id="para-21" title="page-1">
      Sprendimą
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79), išaiškinimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis prašymas pateiktas nagrinėjant P. M. ir S. Snc ginčą dėl P. M. atleidimo, motyvuojant tuo, kad buvo viršytas taikytinuose nacionalinės teisės aktuose numatytas maksimalus 180 dienų laikinojo nedarbingumo atostogų per kalendorinius metus skaičius.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tarptautinė teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke sudarytos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos, Europos bendrijos vardu patvirtintos 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 2010/48/EB (OL L 23, 2010, p. 35; toliau – JT konvencija), 27 straipsnio „Darbas ir užimtumas“ 1 dalyje įtvirtinta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-27" title="page-1">
      „Valstybės, Konvencijos šalys, pripažįsta tokią pat neįgaliųjų kaip ir kitų asmenų teisę į darbą; tai yra neįgaliųjų teisė į galimybę užsidirbti pragyvenimui laisvai pasirinkus darbą ar laisvai priėmus darbo pasiūlymą atviroje, įtraukioje ir neįgaliesiems prieinamoje darbo rinkoje ir darbo aplinkoje. Valstybės, Konvencijos šalys, užtikrina ir remia neįgaliųjų, įskaitant tuos, kurie tapo neįgalūs dirbdami, teisę į darbą ir imasi reikiamų priemonių, įskaitant ir teisės aktų priėmimą, kuriomis, inter alia, būtų:
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-28" title="page-2">
      &lt;...&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-29" title="page-2">
      h) skatinamas neįgaliųjų įdarbinimas privačiajame sektoriuje, nustatant atitinkamas politikos kryptis ir priemones, kaip antai pozityvių veiksmų programos, paskatos ir kitos priemonės; 
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-30" title="page-2">
      i) užtikrinama, kad neįgaliesiems darbo vietoje būtų sudarytos tinkamos sąlygos;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-31" title="page-2">
      &lt;...&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-32" title="page-2">
      k) remiama neįgaliųjų profesinė ir kvalifikacinė reabilitacija, darbo vietų išsaugojimo ir sugrįžimo į darbą programos.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sąjungos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2000/78 17, 20 ir 21 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-35" title="page-2">
      „(17) nepažeidžiant įsipareigojimo tinkamai pasirūpinti neįgaliaisiais, šioje direktyvoje nereikalaujama įdarbinti, paaukštinti, palikti darbo vietoje ar mokyti asmenį, kuris yra nekompetentingas, nesugeba [ir] negali vykdyti būtiniausių konkrečių pareigų funkcijų ar dalyvauti atitinkamame mokyme.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-36" title="page-2">
      &lt;...&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-37" title="page-2">
      (20) turėtų būti imtasi reikiamų priemonių, t. y., veiksmingų ir praktinių priemonių, skirtų darbo vietai neįgaliesiems paruošti, pavyzdžiui, pritaikyti patalpas ir įrengimus, nustatyti darbo laiko modelius, paskirstyti užduotis, organizuoti mokymą arba aprūpinti integracijos ištekliais.
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-38" title="page-2">
      (21) norint nustatyti, ar dėl minėtų priemonių bus netinkamai pasiskirstyta pareigomis, reikėtų ypač atsižvelgti į finansinius ir kitus susijusius kaštus, į organizacijos arba įmonės dydį ir finansinius išteklius bei į galimybę gauti valstybės finansavimą ar kitos rūšies pagalbą.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal šios direktyvos 1 straipsnį jos tikslas – „nustatyti kovos su diskriminacija dėl religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos užimtumo ir profesinėje srityje bendrus pagrindus siekiant valstybėse narėse įgyvendinti vienodo požiūrio principą“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Minėtos direktyvos 2 straipsnio „Diskriminacijos sąvoka“ 1 ir 2 dalyse nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-41" title="page-2">
      „1. Šioje direktyvoje „vienodo požiūrio principas“ reiškia, kad dėl kurios nors iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių nėra jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-42" title="page-2">
      2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-43" title="page-3">
      a) tiesioginė diskriminacija yra akivaizdi tada, kai dėl bet kurios iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių su vienu asmeniu elgiamasi mažiau palankiai nei panašioje situacijoje yra, buvo ar galėjo būti elgiamasi su kitu asmeniu;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-44" title="page-3">
      b) netiesioginė diskriminacija yra akivaizdi tada, kai dėl akivaizdžiai neutralių sąlygų, kriterijų ar taikomos praktikos tam tikrą religiją ar įsitikinimus išpažįstantys, tam tikrą negalią turintys, tam tikro amžiaus ar tam tikros seksualinės orientacijos asmenys gali patekti tam tikru atžvilgiu į prastesnę padėtį nei kiti asmenys, nebent:
    </p>
    <p class="C11Marge1avecretrait" id="para-45" title="page-3">
      i) tas sąlygas, kriterijus ar taikomą praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama atitinkamomis ir būtinomis priemonėmis arba
    </p>
    <p class="C11Marge1avecretrait" id="para-46" title="page-3">
      ii) tam tikrą negalią turinčių asmenų atžvilgiu darbdavys, asmuo arba organizacija, kuriems yra taikoma ši direktyva, pagal nacionalin[ė]s teisės aktus yra įpareigoti imtis atitinkamų priemonių, atitinkančių 5 straipsnyje išdėstytus principus, kad būtų pašalinti dėl tokių sąlygų, taikomų kriterijų ar praktikos susidarę nepatogumai.“ 
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tos pačios direktyvos 3 straipsnio „Taikymo sritis“ 1 dalyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-48" title="page-3">
      „Neviršijant Bendrijai suteiktų įgaliojimų, ši direktyva taikoma visiems asmenims tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje, įskaitant valstybines įstaigas:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-49" title="page-3">
      a) įsidarbinant, savarankiškai įsidarbinant ar darbo sąlygoms, įskaitant atrankos kriterijus ir priėmimo į darbą sąlygas, visoms veiklos rūšims ir visais profesinės karjeros etapais, įskaitant paaukštinimą;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-50" title="page-3">
      &lt;...&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-51" title="page-3">
      c) įdarbinimui ir darbo sąlygoms, įskaitant atleidimą iš darbo ir atlyginimą;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-52" title="page-3">
      &lt;...&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2000/78 5 straipsnyje „Neįgaliesiems tinkamos patalpos“ nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-54" title="page-3">
      „Siekiant garantuoti, kad neįgaliųjų atžvilgiu būtų laikomasi vienodo požiūrio principo, jiems įrengiamos tinkamos patalpos. Tai reiškia, kad prireikus konkrečiu atveju darbdaviai imasi tinkamų priemonių, kad neįgaliajam būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, kilti tarnyboje arba mokytis, nebent dėl tokių priemonių būtų neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos. Pareigos nėra neproporcingai apsunkinamos, jei jam pakankamai atlyginama konkrečios valstybės narės neįgalumo politikos srityje numatytomis priemonėmis.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Italijos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">CCNL</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2010 m. vasario 20 d. Contratto collettivo nazionale di lavoro (CCNL) per i dipendenti da aziende del settore turismo – Confcommercio (Turizmo sektoriaus įmonių darbuotojų nacionalinė kolektyvinė darbo sutartis (CCNL) – Prekybos, turizmo ir paslaugų sektoriaus generalinė konfederacija; toliau – CCNL) 173 straipsnyje „Darbo vietos išsaugojimas“ nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-58" title="page-4">
      „1. Įrodytos ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju personalo nariai, kuriems nėra nustatytas bandomasis laikotarpis ar įspėjimo laikotarpis, turi teisę išsaugoti savo pareigas 180 dienų per metus, t. y. laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. 
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-59" title="page-4">
      2. Jei darbuotojas suserga arba susižeidžia daugiau nei vieną kartą per metus, atitinkami nedarbingumo laikotarpiai gali būti sumuojami, kad būtų pasiektas ankstesnėje dalyje nurodytas maksimalus darbo vietos išsaugojimo laikotarpis.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-60" title="page-4">
      3. Darbuotojų, dirbančių pagal terminuotą darbo sutartį, atveju darbo vieta bet kuriuo atveju išsaugoma ne ilgiau kaip visam sezonui ar sutarties galiojimo laikotarpiui.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-61" title="page-4">
      4. Jei pasibaigus laikotarpiui, per kurį privaloma išsaugoti darbo vietą, darbuotojas negali grįžti į darbą dėl besitęsiančios ligos, darbo sutartis laikoma nutraukta ir suteikia teisę į visą išeitinę išmoką ir visas kitas priklausančias išmokas, išskyrus vietoj įspėjimo mokamą kompensaciją.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">CCNL 174 straipsnyje „Nemokamos atostogos“ nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-63" title="page-4">
      „1. Darbuotojams, kurie serga arba buvo sužaloti darbe, šios kolektyvinės sutarties 173 straipsnyje nustatytas maksimalus 180 dienų laikotarpis darbuotojo prašymu pratęsiamas papildomam ne ilgesniam kaip 120 dienų laikotarpiui, jeigu įvykdomos šios sąlygos:
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-64" title="page-4">
      a) tai nėra lėtinės ir (arba) psichikos ligos, nepažeidžiant šios kolektyvinės sutarties 175 straipsnio nuostatų (onkologinės ligos);
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-65" title="page-4">
      b) darbuotojas pateikia tinkamai parengtas medicinines arba hospitalizavimo pažymas;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-66" title="page-4">
      c) darbuotojo prašyme dėl ilgesnio nei 180 dienų laikotarpio nurodoma, jog prašoma išleisti nemokamų „eilinių atostogų“, ir jis neįgyja jokių teisių pagal sutartį;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-67" title="page-4">
      d) darbuotojas dar nepasinaudojo šiomis atostogomis.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-68" title="page-5">
      2. Darbuotojas, norintis pasinaudoti ankstesnėje dalyje nurodytomis atostogomis, turi pateikti įmonei atitinkamą prašymą registruotu laišku su gavimo patvirtinimu nepasibaigus 180-ajai apmokamai nebuvimo darbe dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo dienai ir pasirašyti specialų pareiškimą, kad sutinka su pirma nurodytomis sąlygomis.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-69" title="page-5">
      3. Pasibaigus atostogų laikotarpiui, darbdavys gali atleisti darbuotoją iš darbo pagal 173 straipsnį; darbo santykių pratęsimo atveju šis laikotarpis įtraukiamas į darbo stažą.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">CCNL 175 straipsnyje „Onkologinės ligos“ numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-71" title="page-5">
      „1. Pacientams, sergantiems sunkiomis onkologinėmis ligomis, kurias nustatė medicininė komisija prie teritorinę jurisdikciją turinčios vietos sveikatos priežiūros įstaigos, 174 straipsnyje nurodytas eilinių atostogų laikotarpis pratęsiamas, net jei viršija 120 dienų.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-72" title="page-5">
      2. Prieš pasibaigiant 120-ajai eilinių atostogų dienai, atitinkami asmenys turi pateikti įmonei papildomą medicininę pažymą, patvirtinančią jų sveikatos būklę ir negalėjimą grįžti į darbą, kurioje būtų nurodytos gydančio gydytojo arba ligoninės suteiktos laikotarpio pratęsimo dienos.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Įstatymas Nr. 300</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">1970 m. gegužės 20 d. legge n. 300 – Norme sulla tutela della libertà e dignità dei lavoratori, della libertà sindacale e dell’attività sindacale nei luoghi di lavoro e norme sul collocamento (Įstatymas Nr. 300, kuriuo įtvirtinamos darbuotojų laisvės ir orumo, asociacijų laisvės ir profesinių sąjungų veiklos darbo vietose apsaugos, taip pat įdarbinimo nuostatos; GURI, Nr. 131, 1970 m. gegužės 27 d.; toliau – Įstatymas Nr. 300) 5 straipsnyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-75" title="page-5">
      „Darbdaviui draudžiama tikrinti darbuotojo tinkamumą ir nedarbingumą dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-76" title="page-5">
      Nebuvimo darbe dėl nedarbingumo patikrą gali atlikti tik kompetentingų socialinės apsaugos institucijų kontrolės tarnybos, kurios privalo ją atlikti, kai to prašo darbdavys.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-77" title="page-5">
      &lt;...&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinė byla, prejudiciniai klausimai ir procesas Teisingumo Teisme</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Įmonė S., kurioje dirba vidutiniškai devyni darbuotojai, vykdo veiklą maitinimo sektoriuje. 2021 m. rugsėjo 1 d. P. M. pagal terminuotą darbo sutartį šioje bendrovėje buvo priimtas dirbti virtuvės pagalbininku. Nuo 2022 m. sausio 1 d. jo terminuota darbo sutartis buvo pakeista į neterminuotą darbo sutartį. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">P. M. laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 18 d. iki gruodžio 19 d. – tą dieną darbdavys jį atleido iš darbo dėl to, kad pasibaigė CCNL 173 straipsnyje numatytas maksimalus laikotarpis, per kurį darbo sutartis sustabdoma dėl ligos, atitinkantis 180 dienų laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. – buvo laikinojo nedarbingumo atostogose, kurias ji pateisino medicininėmis pažymomis. Nors pirmojoje medicininėje pažymoje, susijusioje su laikotarpiu nuo birželio 18 d. iki rugpjūčio 8 d. ir parengtoje tajų kalba, buvo nurodyta nebuvimo darbe priežastis, t. y. subarachnoidinis kraujavimas dėl plyšusios aneurizmos, vėlesnėse pažymose, išduotose Italijos bendrosios praktikos gydytojo ir pažyminčiose, kad P. M. negali dirbti iki 2023 m. sausio 8 d., nebuvimo darbe priežastis konkrečiai nenurodyta ir darbdavys, atsižvelgiant į Įstatymo Nr. 300 5 straipsnį, jos negalėjo sužinoti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Per šias laikinojo nedarbingumo atostogas 2022 m. lapkričio 4 d. P. M. pateikė prašymą administracine tvarka pripažinti jos negalią, tačiau darbdavio apie tai neinformavo. Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad 2023 m. vasario 17 d. P. M. buvo pripažintas asmens su negalia teisinis statusas ir kad jos liga tęsėsi dar kelis mėnesius po jos atleidimo iš darbo, todėl atrodo mažai tikėtina, kad ji galės grįžti į darbą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2023 m. spalio 16 d. P. M. pareiškė ieškinį Tribunale ordinario di Ravenna (Ravenos teismas, Italija), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, ir nurodė jos atleidimo iš darbo diskriminacinį pobūdį. Ji iš tikrųjų teigia, kad CCNL 173 straipsnyje, kuriame numatytas maksimalus darbo vietos išsaugojimo laikotarpis, neatsižvelgiama į darbuotojo negalią. Taigi ji prašo grąžinti ją į darbą arba priešingu atveju – išmokėti penkiolikos mėnesių darbo užmokestį ir kompensaciją, atitinkančią nesumokėtą darbo užmokestį nuo jos atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo, taip pat sumokėti per šį laikotarpį neįmokėtas socialinio draudimo įmokas ir 10 000 eurų kompensaciją neturtinei žalai, atsiradusiai dėl tariamos diskriminacijos, atlyginti ir padengti bylinėjimosi išlaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad pagal CCNL darbuotojas, esantis laikinojo nedarbingumo atostogose, turi teisę išsaugoti savo darbo vietą 180 dienų per kalendorinius metus, per kuriuos jam darbo užmokestį moka Nacionalinis socialinės apsaugos institutas (INPS) ir jo darbdavys – šis jam sumoka maždaug dviejų mėnesių darbo užmokestį. Pasibaigus tam laikotarpiui, šis darbuotojas pagal CCNL 174 straipsnį gali prašyti suteikti vienkartines 120 dienų papildomas neapmokamas atostogas, išskyrus lėtinės ir (arba) psichinės ligos atvejais. Onkologinės ligos atveju 120 dienų maksimali riba gali būti panaikinta pagal CCNL 175 straipsnį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į Direktyvos 2000/78 17 konstatuojamąją dalį, į 2013 m. balandžio 11 d. Sprendimą HK Danmark (C-335/11 ir C-337/11, EU:C:2013:222) ir 2018 m. sausio 18 d. Sprendimą Ruiz Conejero (C-270/16, EU:C:2018:17), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, be kita ko, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamos nacionalinės teisės nuostatos gali lemti netiesioginę diskriminaciją, nes jose numatytas vienodas požiūris į visus darbuotojus, kuriems suteiktos laikinojo nedarbingumo atostogos, neatsižvelgiant į tai, ar tai asmenys su negalia, ar ne. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad šiomis teisės nuostatomis šie darbuotojai saugomi labai ilgą laiką, ir panašu, kad nuo pat pradžių jos sumanytos taip, kad apimtų atvejus, kai dėl negalios neatvykstama į darbą. Vis dėlto kyla abejonių dėl jų diskriminacinio pobūdžio.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jeigu būtų konstatuotas skirtingas požiūris, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas linkęs manyti, kad atitinkamos teisės nuostatos leidžia apsaugoti, viena vertus, darbuotoją, kuriam suteiktos laikinojo nedarbingumo atostogos, nes jis išsaugo darbo vietą ir darbo užmokestį vieną pusmetį per metus, ir, kita vertus, darbdavį, kuriam leidžiama nutraukti darbo santykius, jeigu jie tampa ilgalaikiai ir objektyviai nenaudingi, t. y. pasibaigus minėtam 180 dienų laikotarpiui. Dėl CCNL 174 straipsnyje numatytų 120 dienų papildomų nemokamų atostogų pažymėtina, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad jos gali būti diskriminacinės, nes jomis negali pasinaudoti darbuotojai, sergantys lėtinėmis ir (arba) psichikos ligomis, atsižvelgiant į tokių ligų ilgalaikį pobūdį. Vis dėlto nagrinėjamu atveju P. M. neprašė suteikti papildomų atostogų, todėl klausimas, ar šiuo straipsniu diskriminuojama, neturi reikšmės sprendžiant ginčą pagrindinėje byloje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslina, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamomis teisės nuostatomis taip pat saugomas darbuotojo privatus gyvenimas, nes jis neprivalo darbdaviui atskleisti nei savo negalios, nei medicininės diagnozės, pateisinančios jo laikinojo nedarbingumo atostogas. Taigi darbdavys, nusprendęs atleisti darbuotoją, kuriam suteiktos laikinojo nedarbingumo atostogos, pasibaigus CCNL 173 straipsnyje numatytam 180 dienų laikotarpiui ir prireikus pridėjus 120 dienų už papildomas neapmokamas atostogas, iš principo veikia nežinodamas apie laikinojo nedarbingumo atostogų priežastį ar galimą šio darbuotojo negalią.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis Tribunale ordinario di Ravenna (Ravenos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-88" title="page-7">
      „1. Ar pagal Direktyvą 2000/78 draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias, numatant teisę ligos atveju išsaugoti darbo vietą 180 apmokamų dienų per laikotarpį nuo kiekvienų metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., taip pat dar 120 dienų nemokamų atostogų (kurių galima prašyti tik vieną kartą) darbuotojo prašymu, nenustatoma skirtingų taisyklių darbuotojams, kurie yra asmenys su negalia, ir darbuotojams, kurie tokie nėra?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-89" title="page-7">
      2. Jei [pagrindinėje byloje nagrinėjamas] nacionalinis teisinis reglamentavimas abstrakčiai laikytinas įtvirtinančiu netiesioginę diskriminaciją, ar jis bet kuriuo atveju yra objektyviai pateisinamas teisėtu tikslu ir ar priemonės, naudojamos šiam tikslui pasiekti, yra tinkamos ir būtinos?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-90" title="page-8">
      3. Ar pagrįsta, tinkama ir pakankama priemonė diskriminacijai išvengti galėtų būti nemokamų atostogų suteikimas darbuotojo prašymu, pasibaigus 120 dienų laikotarpiui, per kurį draudžiama atleisti darbuotoją iš darbo?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-91" title="page-8">
      4 Ar priemonė, pagal kurią darbdavys įpareigojamas pasibaigus 180 dienų apmokamų nebuvimo darbe dėl ligos laikotarpiui suteikti papildomą atostogų laikotarpį, kuriuo savo sąskaita mokėtų visą darbo užmokestį, tačiau darbuotojas nedirbtų, gali būti laikoma pagrįsta?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-92" title="page-8">
      5. Ar, vertinant darbdavio diskriminacinį elgesį, galima (siekiant nustatyti, ar atleidimas iš darbo buvo teisėtas, ar neteisėtas) atsižvelgti į aplinkybę, kad net ir galimas papildomas darbdavio apmokamas stabilių darbo santykių laikotarpis nesuteiktų galimybės asmeniui su negalia grįžti į darbą, jeigu jo liga tebesitęstų?“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat paprašė Teisingumo Teismo taikyti Teisingumo Teismo procedūros reglamento 105 straipsnio 1 dalyje numatytą pagreitintą procedūrą. 2024 m. balandžio 9 d. Nutartimi S. Snc (C-5/24, EU:C:2024:315) Teisingumo Teismo pirmininkas nusprendė atmesti šį prašymą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsakydamas į prašymą pateikti paaiškinimų, kurį Teisingumo Teismas pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pagal Procedūros reglamento 101 straipsnio 1 dalį, šis teismas patikslino, kad trečiajame klausime padaryta rašybos klaida ir jis turėjo būti susijęs su CCNL 173 straipsnyje numatyto 180 dienų laikinojo nedarbingumo atostogų laikotarpio, prie kurio pagal CCNL 174 straipsnį gali būti pridėtas papildomas (neapmokamas) 120 dienų laikotarpis, kuriuo išsaugoma darbo vieta, pabaiga.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl prejudicinių klausimų</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pirmojo ir antrojo klausimų</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmuoju ir antruoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalis ir 5 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias darbuotojui, esančiam laikinojo nedarbingumo atostogose, suteikiama teisė į darbo vietos išsaugojimą apmokamu ir atnaujinamu 180 dienų laikotarpiu per kalendorinius metus, kuris tam tikrais atvejais ir šio darbuotojo prašymu gali būti pratęstas 120 dienų neapmokamu ir neatnaujinamu laikotarpiu, nenustatant specialios tvarkos darbuotojams su negalia.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl Direktyvos 2000/78 taikymo reikia priminti, pirma, kad sąvoka „negalia“, kaip ji suprantama pagal šią direktyvą, turi būti suprantama kaip apimanti darbingumo apribojimą, atsirandantį, be kita ko, dėl ilgalaikių fizinių, protinių ar psichikos sutrikimų, kurie kartu su įvairiomis kliūtimis gali trukdyti atitinkamam asmeniui visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti profesiniame gyvenime tokiomis pačiomis kaip ir kitų darbuotojų sąlygomis (šiuo klausimu žr. 2024 m. sausio 18 d. Sprendimo Ca Na Negreta, C-631/22, EU:C:2024:53, 34 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, pagal minėtos direktyvos 3 straipsnio 1 dalies c punktą ji taikoma visiems asmenims tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje, įskaitant valstybines įstaigas, kiek tai susiję, be kita ko, su atleidimo iš darbo sąlygomis. Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal jurisprudenciją sąvoka „atleidimas iš darbo“ apima, be kita ko, vienašalį bet kurios veiklos, nurodytos tos pačios 3 straipsnio 1 dalies a punkte, nutraukimą. Taigi ši sąvoka turi būti aiškinama kaip apimanti visus atvejus, kai darbo sutartis nutraukiama ne darbuotojo valia ir be jo sutikimo (2024 m. sausio 18 d. Sprendimo Ca Na Negreta, C-631/22, EU:C:2024:53, 35 ir 36 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo atveju, nors atrodo, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos nacionalinės teisės nuostatos susijusios su atleidimo iš darbo sąlygomis, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2000/78, vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar ieškovės pagrindinėje byloje liga patenka į sąvoką „negalia“, atsižvelgiant į šio sprendimo 25 punkte primintą jurisprudenciją. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu reikia patikslinti, kad tai, jog atitinkamas asmuo pagal nacionalinę teisę pripažįstamas neįgaliu, nereiškia, kad jis turi negalią, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2000/78 (šiuo klausimu žr. 2018 m. sausio 18 d. Sprendimo Ruiz Conejero, C-270/16, EU:C:2018:17, 32 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto, jeigu dėl pagydomos ar nepagydomos ligos atsiranda asmens darbingumo apribojimas, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 25 punkte primintą jurisprudenciją, ir jei šis apribojimas yra ilgalaikis, tokia liga gali patekti į sąvoką „negalia“, kaip tai suprantama pagal šią direktyvą (šiuo klausimu žr. 2013 m. balandžio 11 d. Sprendimo HK Danmark, C‑335/11 ir C‑337/11, EU:C:2013:222, 41 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu tokio apribojimo ilgalaikį pobūdį reikia analizuoti atsižvelgiant į pačią atitinkamo asmens nedarbingumo būklę tuo momentu, kuriuo dėl jo buvo priimtas jį tariamai diskriminuojantis aktas. Veiksniai, leidžiantys nustatyti, ar apribojimas yra ilgalaikis, visų pirma apima aplinkybę, kad tariamai diskriminuojamo fakto momentu negalima numatyti, kad atitinkamo asmens nedarbingumas greitu laiku išnyks, arba aplinkybę, kad, kol asmuo pasveiks, toks nedarbingumas gali gerokai užsitęsti (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Nobel Plastiques Ibérica, C-397/18, EU:C:2019:703, 44 ir 45 punktus).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi tokia situacija, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, gali patekti į Direktyvos 2000/78 taikymo sritį, atsižvelgiant į šio sprendimo 28–30 punktuose primintą jurisprudenciją. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Siekiant atsakyti į pirmąjį ir antrąjį klausimus, pirmiausia reikia priminti, kad Direktyvos 2000/78 taikymo srityje sukonkretinamas bendrasis nediskriminavimo principas, įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 21 straipsnyje, pagal kurį draudžiama bet kokia diskriminacija, be kita ko, dėl negalios. Be to, Chartijos 26 straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjunga pripažįsta ir gerbia asmenų su negalia teisę naudotis priemonėmis, užtikrinančiomis jų nepriklausomumą, socialinį bei profesinį integravimą ir dalyvavimą bendruomenės gyvenime (2024 m. sausio 18 d. Sprendimo Ca Na Negreta, C-631/22, EU:C:2024:53, 40 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taip pat reikia patikslinti, kad JT konvencijos nuostatomis galima remtis aiškinant Direktyvos 2000/78 nuostatas, todėl ši direktyva turi būti aiškinama kiek įmanoma pagal šią konvenciją (2024 m. sausio 18 d. Sprendimas Ca Na Negreta, C-631/22, EU:C:2024:53, 41 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis reikia priminti, kad mažiau palankus požiūris dėl negalios kelia pavojų Direktyvoje 2000/78 nurodytai apsaugai tik tiek, kiek tai yra diskriminacija, kaip ji suprantama pagal šios direktyvos 2 straipsnį. Iš tiesų darbuotojas su negalia, kuriam taikoma ši direktyva, turi būti saugomas nuo bet kokios diskriminacijos, palyginti su negalios neturinčiu darbuotoju. Taigi reikia išnagrinėti, ar tokie nacionalinės teisės aktai, kaip nagrinėjami pagrindinėje byloje, gali lemti darbuotojų su negalia diskriminaciją (šiuo klausimu žr. 2018 m. sausio 18 d. Sprendimo Ruiz Conejero, C‑270/16, EU:C:2018:17, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies a punktą tiesioginė diskriminacija yra tada, kai dėl vienos iš šios direktyvos 1 straipsnyje nurodytų priežasčių, tarp kurių yra negalia, su vienu asmeniu elgiamasi mažiau palankiai, nei panašioje situacijoje yra, buvo ar galėjo būti elgiamasi su kitu asmeniu. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal suformuotą jurisprudenciją negalima teigti, kad šioje nuostatoje yra skirtingas požiūris, tiesiogiai grindžiamas negalia, kaip tai suprantama pagal kartu taikomus minėtos direktyvos 1 straipsnį ir 2 straipsnio 2 dalies a punktą, nes ji pagrįsta kriterijumi, kuris nėra neatsiejamai susijęs su negalia (šiuo klausimu žr. 2021 m. sausio 26 d. Sprendimo Szpital Kliniczny im. dra J. Babińskiego Samodzielny Publiczny Zakład Opieki Zdrowotnej w Krakowie, C-16/19, EU:C:2021:64, 44 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju, kaip savo išvados 43 punkte pažymėjo generalinis advokatas, pagrindinėje byloje nagrinėjamos nacionalinės teisės nuostatos vienodai taikomos visiems darbuotojams, neatsižvelgiant į tai, ar jie turi negalią, ar ne. Tokios teisės nuostatos negali būti laikomos įtvirtinančiomis skirtingą požiūrį, tiesiogiai grindžiamą negalia, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies a punktą. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalies b punktą netiesioginė diskriminacija yra tada, kai dėl iš pažiūros neutralios nuostatos, kriterijaus ar praktikos tam tikros religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos asmenys atsidurtų tam tikru atžvilgiu nepalankesnėje padėtyje nei kiti asmenys, nebent tą nuostatą, kriterijų ar praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o to tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis, arba konkrečiu asmenų su negalia atveju darbdavys, asmuo arba organizacija, kuriems taikoma ši direktyva, pagal nacionalinės teisės aktus yra įpareigoti imtis tinkamų priemonių, atitinkančių tos pačios direktyvos 5 straipsnyje išdėstytus principus, kad būtų pašalinti dėl tokių sąlygų, kriterijų ar praktikos atsiradę nepatogumai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, siekiant garantuoti, kad asmenų su negalia atžvilgiu būtų laikomasi vienodo požiūrio principo, pagal šį 5 straipsnį jiems sudaromos tinkamos sąlygos, o tai reiškia, kad prireikus konkrečiu atveju darbdaviai imasi tinkamų priemonių, kad asmeniui su negalia būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, kilti tarnyboje arba mokytis, nebent dėl tokių priemonių būtų neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos. Minėtame straipsnyje patikslinama, kad pareigos nėra neproporcingai apsunkinamos, jeigu jam pakankamai atlyginama konkrečios valstybės narės neįgalumo politikos srityje numatytomis priemonėmis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, ar dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamų nacionalinės teisės nuostatų, visų pirma CCNL 173 straipsnio, kuris vienodai taikomas visiems atitinkamiems darbuotojams, neatsižvelgiant į galimą negalią, darbuotojai su negalia gali patekti į tam tikru atžvilgiu prastesnę, palyginti su kitais darbuotojais, padėtį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu nei iš Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies b punkte vartojamo žodžių junginio „tam tikru atžvilgiu į prastesnę padėtį“, nei iš kitų šiame straipsnyje pateiktų patikslinimų nematyti, kad tokia prastesnė padėtis egzistuoja tik ypač reikšmingais, akivaizdžiais ir sunkiais nelygybės atvejais. Ši sąvoka turi būti suprantama taip, kad būtent pagal šią direktyvą saugomi asmenys, tarp kurių yra darbuotojų su negalia, dėl nagrinėjamos nuostatos, kriterijaus ar praktikos atsiduria prastesnėje padėtyje (pagal analogiją žr. 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo CHEZ Razpredelenie Bulgaria, C-83/14, EU:C:2015:480, 99 ir 100 punktus ir 2018 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Maniero, C-457/17, EU:C:2018:912, 47 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi tokia prastesnė padėtis galėtų būti nustatyta, be kita ko, jei būtų įrodyta, kad šios nuostatos, kriterijaus ar praktikos daromas nepalankus poveikis daug didesnei daliai darbuotojų su negalia, palyginti su tais, kurie neturi negalios. Ar taip yra pagrindinėje byloje, turi įvertinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas (pagal analogiją žr. 2022 m. vasario 24 d. Sprendimo TGSS (Namų ūkio darbuotojų nedarbas), C-389/20, EU:C:2022:120, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2024 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Loredas, C-531/23, EU:C:2024:1050, 53 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo atveju atrodo, kad, palyginti su negalios neturinčiu darbuotoju, darbuotojo su negalia atveju iš esmės kyla didesnė rizika, kad jam bus taikomas CCNL 173 straipsnis. Iš tiesų, palyginti su pirmuoju, darbuotojui su negalia kyla didesnė rizika susižaloti arba apskritai nebūti darbe dėl sveikatos problemų, kurios kyla dėl negalios ar su negalia susijusios ligos. Taigi tokiam darbuotojui kyla didesnė rizika, kad bus susumuotos nebuvimo darbe dėl ligos dienos ir dėl to bus pasiektas šiame straipsnyje numatytas maksimalus 180 dienų, už kurias apmokama, skaičius. Taigi šioje nuostatoje numatyta 120 dienų taisyklė gali būti mažiau palanki darbuotojams su negalia ir lemti netiesioginę diskriminaciją dėl negalios, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies b punktą (pagal analogiją žr. 2018 m. sausio 18 d. Sprendimo Ruiz Conejero, C‑270/16, EU:C:2018:17, 39 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktį reikia patikrinti, ar skirtingas požiūris į darbuotojus su negalia ir darbuotojus, neturinčius negalios, kurio negali lemti pagrindinėje byloje nagrinėjamos nacionalinės teisės nuostatos, yra objektyviai pateisinamas teisėtu tikslu, ir ar priemonės, kurių imtasi šiam tikslui pasiekti, yra tinkamos ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti (2018 m. sausio 18 d. Sprendimo Ruiz Conejero, C-270/16, EU:C:2018:17, 40 punktas). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal suformuotą jurisprudenciją valstybės narės naudojasi plačia diskrecija ne tik pasirinkdamos, kokio konkretaus tikslo siekti socialinės politikos ir užimtumo srityje, bet ir nustatydamos priemones, kuriomis to tikslo būtų siekiama (2017 m. liepos 19 d. Sprendimo Abercrombie &amp; Fitch Italia, C-143/16, EU:C:2017:566, 31 punktas ir 2018 m. sausio 18 d. Sprendimo Ruiz Conejero, C-270/16, EU:C:2018:17, 43 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju, kaip savo išvados 49 punkte iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, iš Direktyvos 2000/78 17 konstatuojamosios dalies matyti, kad pagal šią direktyvą nereikalaujama įdarbinti, paaukštinti ar palikti darbo vietoje asmens, kuris nebėra kompetentingas, nebesugeba ir nebegali vykdyti būtiniausių konkrečių pareigų funkcijų. Tokiomis aplinkybėmis darbuotojų gebėjimų ir galimybių vykdyti profesinę veiklą užtikrinimas yra teisėtas socialinės politikos tikslas. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto, kaip nurodyta šio sprendimo 44 punkte, svarbu patikrinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamuose nacionalinės teisės aktuose nustatytos priemonės, kurių imtasi šiam tikslui pasiekti, yra tinkamos ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamų nacionalinės teisės aktų tinkamumo reikia konstatuoti, kad pagal juos darbdaviui leidžiama nutraukti jam nenaudingus darbo santykius, kartu apsaugant darbuotojus, kuriems suteiktos laikinojo nedarbingumo atostogos, įskaitant darbuotojus su negalia, paliekant juos darbe ne ilgiau kaip 180 dienų per kalendorinius metus laikotarpiui, prie kurio tam tikrais atvejais darbuotojo prašymu gali būti pridedamas 120 dienų laikotarpis, kuris, žinoma, neapmokamas ir neatnaujinimas. Taigi atrodo, kad tokios teisės nuostatos yra tinkamos šio sprendimo 46 punkte nurodytam teisėtam tikslui pasiekti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl tokių teisės aktų būtinumo pažymėtina, kad šią nuostatą reikia vertinti atsižvelgiant kontekstą, kuriam esant ji taikoma, ir į žalą, kurią ji gali padaryti asmenims, kuriems taikoma. Taigi nacionalinis teismas turi nustatyti, ar buvo atsižvelgta į svarbias aplinkybes, konkrečiai susijusias su darbuotojais su negalia (šiuo klausimu žr. 2018 m. sausio 18 d. Sprendimo Ruiz Conejero, C‑270/16, EU:C:2018:17, 49 ir 50 punktus).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Visų pirma negalima neatsižvelgti į riziką, su kuria susiduria darbuotojai su negalia, kurie paprastai patiria daugiau sunkumų, nei negalios neturintys darbuotojai reintegruodamiesi į darbo rinką ir turi specialių poreikių, susijusių su apsauga, kuri reikalinga dėl jų būklės (šiuo klausimu žr. 2018 m. sausio 18 d. Sprendimo Ruiz Conejero, C-270/16, EU:C:2018:17, 51 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas taip pat turi patikrinti, ar nacionalinės teisės sistemoje yra specialių nuostatų, kuriomis siekiama apsaugoti asmenis su negalia ir kurios gali padėti išvengti dėl negalios patirtų nepatogumų arba juos kompensuoti, įskaitant galimą ligų, susijusių su negalia, stebėjimą (šiuo klausimu žr. 2018 m. sausio 18 d. Sprendimo Ruiz Conejero, C-270/16, EU:C:2018:17, 55 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju, nors nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nėra konkrečių nacionalinės teisės sistemos nuostatų, kuriomis siekiama apsaugoti asmenis su negalia ir kurios gali padėti išvengti dėl negalios patirtų nepatogumų arba juos kompensuoti, vis dėlto iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimų, apibendrintų šio sprendimo 18 punkte, matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos nacionalinės teisės nuostatos nuo pat pradžių buvo priimtos siekiant apsaugoti darbuotojus, be kita ko, nuo nebuvimo darbe dėl negalios. Taigi atrodo, kad šių teisės aktų rengėjai atsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, visų pirma susijusias su darbuotojais su negalia, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 49 punkte nurodytą jurisprudenciją, nors minėtuose teisės aktuose šiems darbuotojams nenustatyta specialios tvarkos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bet kuriuo atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamose nacionalinės teisės nuostatose numatytos priemonės neviršija to, kas būtina šio sprendimo 46 punkte nurodytam teisėtam tikslui pasiekti, atsižvelgdamas, be kita ko, į šių teisės nuostatų kontekstą ir konkrečias nuostatas, kuriomis siekiama apsaugoti asmenis su negalia.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, pagal Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktį reikia išnagrinėti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamos nacionalinės teisės nuostatos įpareigoja atitinkamą darbdavį sudaryti tinkamas sąlygas, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 5 straipsnį. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tiesų, nors, kaip matyti iš minėtos direktyvos 17 konstatuojamosios dalies, joje nereikalaujama palikti darbo vietoje asmens, kuris nesugeba vykdyti būtiniausių konkrečių pareigų funkcijų, vis dėlto darbdavys privalo asmenims su negalia sudaryti tinkamas sąlygas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">56</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kiek tai susiję su tokių sąlygų sudarymu, iš Direktyvos 2000/78 5 straipsnio, siejamo su jos 20 ir 21 konstatuojamosiomis dalimis, teksto matyti, kad darbdavys privalo imtis tinkamų priemonių, t. y. atsižvelgdamas į kiekvieną individualią situaciją imtis veiksmingų ir praktinių priemonių, kad asmuo su negalia galėtų įsidarbinti, dirbti, kilti tarnyboje arba mokytis, nebent dėl tokių priemonių būtų neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos (2024 m. sausio 18 d. Sprendimas Ca Na Negreta, C-631/22, EU:C:2024:53, 43 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">57</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu reikia priminti, kad Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog pagal Direktyvos 2000/78 5 straipsnį draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose numatyta, kad darbdavys gali nutraukti darbo sutartį dėl to, kad darbuotojas negali atlikti pagal šią sutartį jam tenkančių užduočių dėl nuolatinio nedarbingumo, kurį lėmė darbo santykių metu atsiradusi negalia, ir kuriose darbdaviui nenustatyta išankstinio reikalavimo sudaryti tinkamas sąlygas, kad šis darbuotojas galėtų išsaugoti savo darbą, ar jas išlaikyti, nei prireikus įrodyti, kad dėl tokių sąlygų sudarymo jam tektų neproporcinga našta (2024 m. sausio 18 d. Sprendimo Ca Na Negreta, C-631/22, EU:C:2024:53, 53 punktas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">58</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju atrodo, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamose nacionalinės teisės nuostatose aiškiai nenumatyta darbdavio pareigos sudaryti tinkamas sąlygas prieš atleidžiant darbuotoją su negalia, pasiekusį maksimalią 180 dienų laikinojo nedarbingumo atostogų per kalendorinius metus ribą, numatytą CCNL 173 straipsnyje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">59</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tiesa, kaip matyti iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktos informacijos, darbdavys iš principo negali žinoti, kodėl darbuotojas ilgą laiką neatvyko į darbą, todėl iš principo negali žinoti apie jo negalią, nebent darbuotojas apie tai jį informavo savo iniciatyva. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">60</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto atrodo, kad net darant prielaidą, jog atitinkamas darbuotojas pranešė darbdaviui apie savo negalią pasibaigus CCNL 173 straipsnyje numatytam 180 dienų laikotarpiui, šiam darbdaviui leidžiama atleisti jį iš darbo, neprivalant sudaryti tinkamų sąlygų ar įrodyti, kad tai jam būtų neproporcinga našta. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">61</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jeigu pagrindinėje byloje nagrinėjamų nacionalinės teisės nuostatų taikymo sritis būtų tokia, ši situacija galėtų pakenkti šios direktyvos 5 straipsnio, siejamo su JT konvencijos 27 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią turi būti užtikrinamas ir skatinamas naudojimasis teise į darbą, įskaitant asmenų, kuriems negalia atsirado darbo metu, ir darbo vietos išsaugojimas, veiksmingumui. Be to, tokia situacija keltų pavojų Chartijos 26 straipsnyje nustatytam neįgaliųjų profesinės integracijos tikslui (pagal analogiją žr. 2024 m. sausio 18 d. Sprendimo Ca Na Negreta, C‑631/22, EU:C:2024:53, 50 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">62</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, ar taip yra, atsižvelgdamas į visas reikšmingas nacionalinės teisės nuostatas, įskaitant tas, kuriomis perkeliamas Direktyvos 2000/78 5 straipsnis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">63</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį ir antrąjį klausimus reikia atsakyti, kad Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalis ir 5 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias darbuotojui, esančiam laikinojo nedarbingumo atostogose, suteikiama teisė į darbo išsaugojimą apmokamu ir atnaujinamu 180 dienų laikotarpiu, kuris gali būti pratęstas tam tikrais atvejais šio darbuotojo prašymu 120 dienų neapmokamu ir neatnaujinamu laikotarpiu, nenustačius specialios tvarkos darbuotojams su negalia, su sąlyga, kad:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">šios nacionalinės teisės nuostatos neviršija to, kas būtina socialinės politikos tikslui – užtikrinti darbuotojo gebėjimą ir galimybes vykdyti profesinę veiklą – pasiekti, ir kad</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">minėtos nacionalinės teisės nuostatos netrukdo visiškai laikytis šiame 5 straipsnyje numatytų reikalavimų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl trečiojo klausimo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">64</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2000/78 5 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią darbuotojui, esančiam laikinojo nedarbingumo atostogose, tačiau neatsižvelgiant į jo galimą negalią, prie 180 dienų apmokamo laikotarpio, per kurį darbuotojas išsaugo darbo vietą, numatyta pridėti 120 dienų neapmokamą laikotarpį, per kurį darbuotojas išsaugo darbo vietą, yra „tinkamų sąlygų sudarymas“, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">65</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šio 5 straipsnio antrame sakinyje aiškiai nurodytos tinkamos priemonės, kurių prireikus konkrečiu atveju imasi darbdavys, kad asmuo su negalia galėtų įsidarbinti, dirbti, kilti tarnyboje arba mokytis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">66</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad, pirma, CCNL 174 straipsnis yra sudėtinė pagrindinėje byloje nagrinėjamų nacionalinės teisės nuostatų dalis, ir, antra, juo nedarbingumo atostogose esantiems darbuotojams suteikiama teisė, neatsižvelgiant į jų galimą negalią. Taigi šis straipsnis nėra priemonė, kurios darbdavys ėmėsi asmens su negalia naudai, todėl, atsižvelgiant į šios direktyvos 5 straipsnio formuluotę, jis negali reikšti „tinkamų sąlygų sudarymo“, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">67</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi į trečiąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2000/78 5 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią darbuotojui, esančiam laikinojo nedarbingumo atostogose, tačiau neatsižvelgiant į jo galimą negalią, prie 180 dienų apmokamo laikotarpio, per kurį darbuotojas išsaugo darbo vietą, numatyta pridėti 120 dienų neapmokamą laikotarpį, per kurį darbuotojas išsaugo darbo vietą, nėra „tinkamų sąlygų sudarymas“, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ketvirtasis ir penktasis klausimai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">68</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ketvirtuoju ir penktuoju klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2000/78 5 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad papildomas apmokamų atostogų laikotarpis, už kurį visiškai apmoka darbdavys ir kuris pridedamas prie nacionalinėje teisėje numatytų darbo vietos išsaugojimo laikotarpių, gali būti laikomas „tinkamų sąlygų sudarymu“, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">69</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktos informacijos matyti, pirma, kad nagrinėjamose nacionalinės teisės nuostatose nenumatyta papildomo apmokamų atostogų laikotarpio, išskyrus numatytąjį CCNL 173 straipsnyje, ir, antra, kad darbdavys pagrindinėje byloje nepasiūlė ieškovei pagrindinėje byloje pasinaudoti tokiu papildomu apmokamų atostogų laikotarpiu, nes jis ją iš karto atleido iš darbo pasibaigus šiame 173 straipsnyje nurodytam 180 dienų laikotarpiui. Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą taip pat nematyti, kad ieškovė pagrindinėje byloje būtų paprašiusi tokių papildomų apmokamų atostogų. Be to, pats prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pripažįsta, kad tai yra teorinė galimybė. Taigi ketvirtasis ir penktasis klausimai yra hipotetiniai, todėl neturi reikšmės sprendžiant ginčą pagrindinėje byloje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">70</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal suformuotą jurisprudenciją Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto klausimo, be kita ko, jeigu problema hipotetinė. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateikiamas ne dėl to, kad būtų suformuluotos patariamosios nuomonės bendrojo pobūdžio arba hipotetiniais klausimais, o dėl būtinybės veiksmingai išspręsti ginčą (šiuo klausimu žr. 2024 m. spalio 17 d. Sprendimo Karl und Georg Anwander Güterverwaltung, C-239/23, EU:C:2024:888, 82 punktą ir 2025 m. balandžio 3 d. Sprendimo Swiftair, C-701/23, EU:C:2025:237, 21 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">71</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Darytina išvada, kad ketvirtasis ir penktasis klausimai yra priimtini.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl bylinėjimosi išlaidų</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">72</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C41DispositifIntroduction" id="para-151" title="page-16">
      Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2000 m. lapkričio 27 d. Direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 2 straipsnio 2 dalis ir 5 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias darbuotojui, esančiam laikinojo nedarbingumo atostogose, suteikiama teisė į darbo išsaugojimą apmokamu ir atnaujinamu 180 dienų laikotarpiu, kuris gali būti pratęstas tam tikrais atvejais šio darbuotojo prašymu 120 dienų neapmokamu ir neatnaujinamu laikotarpiu, nenustačius specialios tvarkos darbuotojams su negalia, su sąlyga, kad: </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">šios nacionalinės teisės nuostatos neviršija to, kas būtina socialinės politikos tikslui – užtikrinti darbuotojo gebėjimą ir galimybes vykdyti profesinę veiklą – pasiekti, ir kad</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">minėtos nacionalinės teisės nuostatos netrukdo visiškai laikytis šiame 5 straipsnyje numatytų reikalavimų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2000/78 5 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią darbuotojui, esančiam laikinojo nedarbingumo atostogose, tačiau neatsižvelgiant į jo galimą negalią, prie 180 dienų apmokamo laikotarpio, per kurį darbuotojas išsaugo darbo vietą, numatyta pridėti 120 dienų neapmokamą laikotarpį, per kurį darbuotojas išsaugo darbo vietą, nėra „tinkamų sąlygų sudarymas“, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <div class="signatures">
<p class="C77Signatures" id="para-156" title="page-17">
<span class="signatory">Parašai.</span>
</p>
</div>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">*</a>
</span>) Proceso kalba: italų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-2" href="#c-2">i</a>
</span>) Šios bylos pavadinimas išgalvotas. Jis neatitinka jokios bylos šalies tikrojo vardo, pavardės ar pavadinimo.</p>
</body>
</html>
