<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.6-->
  <head>
    <title>2021-03-202103C104201905810-00-TRA-DOC-LT-CONCL-C-0581-19-202008077-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="10/11/2020 11:37:18" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="CNC" name="TypeDoc"/>
    <meta content="ru6ZSokXiQqkLB48qNAQ+qcc03nYUiMPCJ4rJM/iLSpJ6HG4rBEym0pyJSsNOLxv7XzJKsQf4TU7Vb9yH7eEmVJTAgEypnnolaxgGg5e/t2cM3MbAfsUC1LMPgCn8TV88gFK5+QS+ZWFLvfj/wU/vVBA8OAqcBWHxjOENp02TVQ=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="ikr" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="0581" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2019" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="ikr" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="FAST_document_go_ok" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="CNC_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 12/10/2020 09:46:34" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="1a7bedc94bc146ec8d2d368345376d48" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0581" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="RP" name="NatureAff"/>
    <meta content="RP" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId24" style="first"/>
      <div id="rId20" style="even">generalinės advokatės J. Kokott išvada – byla C‑581/19</div>
      <div id="rId21" style="default">Frenetikexito</div>
    </div>
    <p class="C36Centre" id="para-1" title="page-1">
      GENERALINĖS ADVOKATĖS
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-2" title="page-1">
      JULIANE KOKOTT IŠVADA,
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-3" title="page-1">
      pateikta 2020 m. spalio 22 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">1</a>
</span>)
      
    </p>
    <p class="C38Centregrasgrandespacement" id="para-4" title="page-1">
      Byla C‑581/19
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-5" title="page-1">
      Frenetikexito – Unipessoal Lda
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-6" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-7" title="page-1">
      Autoridade Tributária e Aduaneira
    </p>
    <p class="C39Centreespacement" id="para-8" title="page-1">
      (Tribunal Arbitral Tributário (Centro de Arbitragem Administrativa – CAAD) (Mokesčių arbitražo teismas (Administracinio arbitražo centras) Portugalija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-9" title="page-1">
      „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Direktyva 2006/112/EB – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Paslaugų daugetas – Pripažinimas vienu sandoriu – Sudėtinė paslauga – Pagrindinę paslaugą papildanti paslauga – Dvi savarankiškos paslaugos – Neapmokestinimas PVM – Medicininės priežiūros paslaugos“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-10" title="page-1">
      
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">I.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Įvadas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">PVM objektas pagal PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalį yra kiekvienas sandoris. Vis dėlto kartais atskiri sandoriai yra taip glaudžiai tarpusavyje susiję (vadinamasis paslaugų paketas), kad nėra aišku, ar jie dar gali būti laikomi atskirais, savarankiškais sandoriais. Šioje byloje nagrinėjamas praktikai svarbus klausimas, kada, esant kelioms paslaugoms, teikiama viena sudėtinė, iš kelių paslaugų susidedanti paslauga, o kada – nesavarankiška papildoma paslauga ar kelios paslaugos, kurios laikytinos savarankiškomis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju sporto klubo valdytoja siūlė ne tik sporto treniruotes, bet ir mitybos konsultacijas. Paslaugas, susijusias su sporto treniruotėmis, ji kvalifikavo kaip apmokestinamas PVM, o mitybos konsultacijų paslaugas – priešingai, kaip neapmokestinamas. Valdytojos nuomone, mitybos konsultacijos yra savarankiška neapmokestinama medicininės priežiūros paslauga. Vis dėlto ši prielaida iš karto gali būti atmetama kaip nepagrįsta tuo atveju, jei sporto treniruočių ir mitybos konsultacijų derinys sudarytų vieną paslaugą ar mitybos konsultacijos būtų nesavarankiška sporto treniruotes papildanti paslauga. Tokiu atveju sandoriui iš esmės negalėtų būti taikomas neapmokestinimas. Ir priešingai – jei paslauga yra savarankiška, reikėtų išnagrinėti, ar mitybos konsultacijos iš tikrųjų yra medicininės priežiūros paslauga, kaip tai suprantama pagal PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies c punktą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nors į Teisingumo Teismą jau keletą kartų buvo kreiptasi dėl panašių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-2" href="#t-2">2</a>
</span>) klausimų, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, iš esamos Teisingumo Teismo jurisprudencijos negalima spręsti apie aiškius tokių paslaugų paketų vertinimo kriterijus. Dėl šios priežasties Teisingumo Teismas nagrinėjamoje byloje turi galimybę patikslinti vadinamųjų paslaugų paketų vertinimo PVM tikslais kriterijus. Tai galėtų padėti nacionaliniams specializuotiems teismams užtikrinti teisinį saugumą ir savarankiškai priimti atitinkamą sprendimą, ar teikiama viena sudėtinė paslauga, ar nesavarankiška papildoma paslauga, ar dvi (pagrindinės) paslaugos, kurios turi būti nagrinėjamos atskirai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">II.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sąjungos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sąjungos teisės pagrindas šioje byloje yra 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-3" href="#t-3">3</a>
</span>) nuostatos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">PVM direktyvos 1 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-19" title="page-4">
      „Už kiekvieną sandorį PVM apskaičiuojamas taip – iš PVM, apskaičiuoto prekių ar paslaugų kainai taikant toms prekėms arba paslaugoms nustatytą PVM tarifą, atimama įvairioms sąnaudų sudedamosioms dalims tiesiogiai priskirtino PVM suma.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal PVM direktyvos  132 straipsnio 1 dalies c punktą PVM neapmokestinamas „medicininės priežiūros paslaugų, kurias teikia gydytojai bei paramedikai, teikimas, kaip jį apibrėžia atitinkama valstybė narė“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Portugalijos teisės aktai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Portugalijos pridėtinės vertės mokesčio kodekso (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-4" href="#t-4">4</a>
</span>) 9 straipsniu įgyvendinamas PVM direktyvos 132 straipsnis. Pagal to straipsnio 1 punktą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-5" href="#t-5">5</a>
</span>) neapmokestinamos paslaugos, teikiamos vykdant gydytojo, odontologo, akušerio, medicinos slaugytojo ar kitą paramedicinos profesinę veiklą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">III.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Faktinės aplinkybės</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Frenetikexito – Unipessoal Lda (toliau – pareiškėja) yra bendrovė, kurios registruota buveinė – Portugalijoje. Pareiškėjos komercinė veikla apima kelias sritis. Viena vertus, ji valdo sporto klubus ir vykdo sveikatingumo programas. Taip pat ji siūlo, be kita ko, mitybos konsultacijas. Dėl mitybos vieną dieną per savaitę sporto klubo patalpose konsultuoja sertifikuotas specialistas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sporto klubų klientai papildomai prie sporto treniruočių plano gali užsisakyti mitybos konsultacijas. Užsisakęs mitybos konsultacijas klientas privalo mokėti už šią paslaugą, nepriklausomai nuo to, ar ja faktiškai naudojasi. Pareiškėja bendroje sąskaitoje faktūroje sumas, mokėtinas už sporto treniruočių paslaugą ir mitybos konsultacijas, nurodo atskirai. Portugalijos Respublikos teigimu, 60 % bendros mėnesinio mokesčio sumos sumokama už sporto treniruotes, 40 % – už mitybos konsultacijas. Mitybos konsultacijas pareiškėja taip pat siūlo išorės klientams kaip atskirą paslaugą be sporto treniruočių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tiek sporto klubo klientams, tiek išorės klientams teikiamoms mitybos konsultacijoms pareiškėja taiko PVM kodekso 9 straipsnio 1 dalyje gydytojo paslaugoms numatytą neapmokestinimą PVM. Sporto treniruočių ir mitybos konsultacijų paslaugos yra savarankiškos, todėl PVM požiūriu turi būti vertinamos skirtingai. Autoridade Tributária e Aduaneira (Nacionalinis mokesčių ir muitų administratorius, Portugalija, toliau – mokesčių administratorius), priešingai, mitybos konsultacijas laiko nesavarankiška, sporto treniruotes papildančia paslauga. Sporto treniruočių paslauga nėra neapmokestinama PVM. Mokesčių administratorius nuomone, nuosekliai mąstant, tai atitinkamai turėtų būti taikoma ir mitybos konsultacijoms. Vertinant nesavarankišką papildomą paslaugą PVM aspektu, reikšmės turi tik pagrindinė paslauga.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl šios priežasties mokesčių administratorius pasibaigus mokestinio patikrinimo procedūrai pakeitė pranešimus apie mokėtiną PVM už 2014 ir 2015 m., dėl kurių vyksta ginčas. Pareiškėja pakeistus pranešimus apskundė teismui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">IV.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prejudicinio sprendimo priėmimo procedūra</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2019 m. liepos 22 d. sprendimu Tribunal Arbitral Tributário (Centro de Arbitragem Administrativa (CAAD)) (Mokesčių arbitražo teismas (Administracinio arbitražo centras), Portugalija) pateikė Teisingumo Teismui šiuos du klausimus:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-30" title="page-5">
      „1. Ar tuo atveju, jeigu, kaip nagrinėjamoje byloje, bendrovė:
    </p>
    <p class="C11Marge1avecretrait" id="para-31" title="page-5">
      a) vykdo pagrindinę veiklą, susijusią su sporto treniruotėmis ir gera fizine savijauta, ir papildomą sveikatos priežiūros veiklą, apimančią mitybos paslaugas, mitybos konsultacijas ir fizinės būklės vertinimą, taip pat masažą;
    </p>
    <p class="C11Marge1avecretrait" id="para-32" title="page-5">
      b) suteikia galimybę savo klientams naudotis planais, apimančiais tik sporto treniruočių paslaugas, ir planais, kuriuose, be sporto treniruočių paslaugų, numatytos ir mitybos paslaugos,
    </p>
    <p class="C10Marge1" id="para-33" title="page-5">
      pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Direktyvos 2006/112/EB 2 straipsnio 1 dalies c punktą veikla sveikatos srityje, visų pirma paslauga mitybos srityje, turi būti laikoma papildoma paslauga prie veiklos sporto treniruočių ir geros fizinės savijautos srityse, taigi papildomai paslaugai turi būti taikoma tokia pati apmokestinimo tvarka kaip ir pagrindinei paslaugai, ar, priešingai, turi būti pripažinta, kad veikla sveikatos srityje, visų pirma paslauga mitybos srityje, ir veikla sporto treniruočių ir geros fizinės savijautos srityse yra atskiros ir nepriklausomos veiklos rūšys, todėl joms taikytina atitinkama apmokestinimo tvarka, numatyta kiekvienai iš šių veiklos rūšių?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-34" title="page-6">
      2. Ar siekiant taikyti [2006 m. lapkričio 28 d.] Direktyvos 2006/112/EB 132 straipsnio 1 dalies c punkte numatytą neapmokestinimą PVM reikia, kad toje nuostatoje nurodytos paslaugos būtų iš tikrųjų teikiamos, ar tam, kad būtų taikomas minėtas neapmokestinimas, užtenka tik suteikti galimybę naudotis tokiomis paslaugomis taip, kad tik nuo kliento valios priklausytų, ar jis jomis naudojasi?“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vykstant procesui Teisingumo Teisme, rašytines pastabas pateikė pareiškėja, Portugalijos Respublika ir Europos Komisija.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">V.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis vertinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pirmojo klausimo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar sporto treniruočių ir mitybos konsultacijų derinys laikytinas paslaugų daugetu ir kiekviena iš šių paslaugų PVM aspektu turi būti vertinama atskirai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kiekvienas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas įprastai laikytinas atskiru ir savarankišku (šiuo klausimu žr. 1 skirsnį). Atsižvelgiant į visą esamą Teisingumo Teismo jurisprudenciją galima daryti išvadą, kad yra tik nedaug išimtinių atvejų, kai galima nukrypti nuo šio principo. Identifikuosiu šiuos atvejus (2 skirsnyje), siekdama įvertinti, ar šioje byloje yra toks išimtinis atvejis (šiuo klausimu žr. 3 skirsnį).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Principas: atskirų paslaugų savarankiškumo principas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas suformuotoje jurisprudencijoje remiasi prielaida, kad kiekviena paslauga PVM tikslais paprastai turi būti laikoma atskira ir savarankiška (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-6" href="#t-6">6</a>
</span>). Tokią išvadą jis daro iš PVM direktyvos 1 straipsnio 2 dalies antros pastraipos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-7" href="#t-7">7</a>
</span>) ir 2 straipsnio (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-8" href="#t-8">8</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, PVM direktyvoje nustatyta diferencijuota taisyklių, susijusių su paslaugų teikimo vieta, neapmokestinimu ar mokesčio tarifu, sistema. Ši diferencijuota sistema būtų apeinama, jei paslaugoms, kurias iš esmės reikia vertinti skirtingai, bendrai būtų taikomas vienodas vertinimas PVM aspektu vien dėl to, kad jas sieja tam tikras teritorinis, laiko ar turinio ryšys.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vien tai reiškia, kad iš esmės kiekviena atskira paslauga PVM atžvilgiu turi būti vertinama atskirai. Tai taikytina net ir tuo atveju, jei kelias paslaugas sieja tam tikras ryšys dėl to, kad jomis siekiama bendro ekonominio tikslo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-9" href="#t-9">9</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taip pat neturi reikšmės konkreti sutarties forma (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-10" href="#t-10">10</a>
</span>). Sandorio vertinimas PVM atžvilgiu negali priklausyti nuo atitinkamos valstybės civilinėje teisėje numatytų sutarties formos galimybių. Todėl aplinkybė, kad kelios paslaugos yra teikiamos pagal vieną civilinės teisės reglamentuojamą sutartį (kaip iš dalies yra šioje byloje), nepaneigia šių paslaugų savarankiškumo PVM atžvilgiu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-11" href="#t-11">11</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kiekvienos paslaugos savarankiškumo principo išimtys</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto kiekvienos paslaugos savarankiškumo principas nėra absoliutus. Sandorių nereikėtų dirbtinai skaidyti, kad nebūtų iškreipiamas PVM sistemos veikimas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-12" href="#t-12">12</a>
</span>). Taigi paslaugų paketų apmokestinimo PVM tvarka laviruoja tarp, viena vertus, paslaugų savarankiškumo principo ir, kita vertus, draudimo dirbtinai skaidyti vieną sandorį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nustatė dvi paslaugų savarankiškumo principo išimtis: pirma, viena sudėtinė paslauga (šiuo klausimu žr. a dalį), antra, nesavarankiška papildoma paslauga (šiuo klausimu žr. b dalį). Be to, PVM direktyvoje dar yra numatyta glaudžiai susijusių sandorių išimtis (šiuo klausimu žr. c dalį).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">a)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmoji išimtis: viena sudėtinė paslauga</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vienos sudėtinės paslaugos atveju keli paslaugų elementai sudaro paslaugą sui generis. Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją tokia paslauga yra tuomet, kai apmokestinamojo asmens paslaugą sudaro du ar daugiau elementų ar veiksmų, kurie yra taip glaudžiai tarpusavyje susiję, kad objektyviai sudaro vieną ekonomiškai neskaidomą paslaugą, kurią išskaidyti būtų nenatūralu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-13" href="#t-13">13</a>
</span>). Ar taip yra, Teisingumo Teismas įvertina, nustatydamas būdingus elementus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-14" href="#t-14">14</a>
</span>), t. y. sandorio dalis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-15" href="#t-15">15</a>
</span>) „vidutinio vartotojo požiūriu“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-16" href="#t-16">16</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi svarbu tai, ar vidutinis vartotojas (t. y. vidutinis paslaugos gavėjas) laiko gautą paslaugą keliomis savarankiškomis paslaugomis, ar viena paslauga. Šiuo tikslu lemiamas kriterijus yra įprastas požiūris, t. y. kaip tai paprastai yra suprantama. Atsižvelgdamas į „vidutinį vartotoją“, Teisingumo Teismas naudojasi tipizavimu, kurį taiko ir kitose teisės srityse (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-17" href="#t-17">17</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje suformulavo įvairių kriterijų, skirtų paslaugų paketams vertinti PVM aspektu. Tai – neatskiriamas paslaugos elementų pobūdis (šios išvados 25 ir paskesni punktai), atskiras paslaugų prieinamumas (29 punktas), ekonominis paslaugos tikslas (30 ir 31 punktai) ir atskiras atsiskaitymas (32 ir 33 punktai).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Neatskiriamas paslaugos elementų pobūdis</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vienai sudėtinei paslaugai yra būdingas neatskiriamas paslaugos elementų pobūdis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-18" href="#t-18">18</a>
</span>). Atskiri vienos sudėtinės paslaugos elementai susilieja ir sudaro naują savarankišką paslaugą, todėl pagal įprastą požiūrį yra tik viena paslauga.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tai aiškiai parodo restoranų sudaromų sandorių pavyzdys: juos sudaro įvairiausi paslaugų elementai – kaip antai maisto produktų tiekimas ir paslaugos, pvz., valgių ruošimas arba baldų ir indų suteikimas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-19" href="#t-19">19</a>
</span>). Tokiu atveju būtų neteisinga skaidyti į prekių tiekimą ir paslaugų teikimą. Vidutiniam restorano lankytojui svarbiausia patirti iš atskirų elementų susidedantį „apsilankymą restorane“, taigi gauti paslaugą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-20" href="#t-20">20</a>
</span>). Kitaip yra tuo atveju, kai klientas tik pasiima patiekalus užkandinės kioske. Tipinis užkandinės klientas laiko tai tik maisto tiekimu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-21" href="#t-21">21</a>
</span>), net jei maisto ruošimas ir „pateikimas“ užkandinės kioske yra paslauga.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vidutinio vartotojo požiūriu, atskiri vienos sudėtinės paslaugos elementai netenka savarankiškumo ir užleidžia vietą naujai paslaugai sui generis. Taigi vertinimo objektu tampa tik ši viena paslauga kaip visuma. Atskirų paslaugos elementų vertinimas iš tiesų yra nesvarbus. Ar viena sudėtinė paslauga yra prekių tiekimas pagal PVM direktyvos 14 straipsnio 1 dalį, ar paslaugų teikimas pagal 24 straipsnio 1 dalį, taip pat yra tik įprasto požiūrio klausimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl šios priežasties kartais šiek tiek klaidina Teisingumo Teismo teiginys, kad vienos paslaugos vertinimas priklauso nuo to, kokie elementai „dominuoja“ – prekių tiekimo ar paslaugų teikimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-22" href="#t-22">22</a>
</span>). Tokia formuluotė leidžia manyti, kad paslaugą reikia išskaidyti į atskiras sudėtines dalis ir tuomet jas pasverti. Vis dėlto turima omenyje tik tai, ar sudėtinė paslauga (sui generis), vadovaujantis įprastu požiūriu, laikytina prekių tiekimu, ar paslaugų teikimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atskiras paslaugų prieinamumas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Požymis, neleidžiantis laikyti paslaugos viena sudėtine paslauga, yra atskiras paslaugų prieinamumas. Remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija aplinkybė, kad paslaugomis gali būti naudojamasi atskirai, rodo, kad yra kelios savarankiškos paslaugos PVM tikslais (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-23" href="#t-23">23</a>
</span>). Ir atvirkščiai, jei paslaugos gavėjas negali įsigyti vieno paslaugos komponento, neįsigydamas kito, tai rodo, kad yra viena sudėtinė paslauga (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-24" href="#t-24">24</a>
</span>). Pavyzdžiui, viena sudėtinė paslauga yra tuo atveju, jei vandens parko lankytojai kartu su įėjimo bilietais įgyja teisę naudotis visais parko įrenginiais, neatsižvelgiant į tai, kuriuo įrenginiu jie iš tikrųjų naudojasi (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-25" href="#t-25">25</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Paslaugos elementų būtinumas paslaugos tikslui</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vienas iš požymių, rodančių, kad teikiama viena sudėtinė paslauga, yra ir vienas ekonominis sandorio tikslas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-26" href="#t-26">26</a>
</span>). Aplinkybė, jog vidutiniam paslaugos gavėjui svarbu gauti būtent kelių paslaugų derinį, leidžia spręsti, kad paslaugą galima laikyti viena sudėtine paslauga. Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją viena sudėtinė paslauga yra tuomet, kai visi paslaugos elementai yra būtini paslaugos tikslui pasiekti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-27" href="#t-27">27</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pavyzdžiui, portfelio valdymo atveju bankas paprastai teikia dviejų rūšių – vertybinių popierių pirkimo–pardavimo ir jų tvarkymo –paslaugas. Tuo atveju, jei paslaugos elementai neišvengiamai priklauso vienas nuo kito, nes turto savininkas patikėjo vertybinių popierių tvarkymą bankui būtent tam, kad šis nuspręstų dėl palankiausio jų pirkimo ir pardavimo momento, paslauga yra viena (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-28" href="#t-28">28</a>
</span>). Šia paslauga siekiama padidinti perleistą tvarkyti turtą ir jos teikimas, priešingai nei paprastas vertybinių popierių pardavimas, neatleidžiamas nuo PVM (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-29" href="#t-29">29</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atskiras atsiskaitymas kaip paslaugų atskirumo požymis</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija, vienos sudėtinės paslaugos požymiu taip pat laikoma sutarta bendra kaina už paslaugų paketą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-30" href="#t-30">30</a>
</span>). Ir atvirkščiai – susitarimas išskiriant atskiras sudėtinių paslaugos dalių kainas vis dėlto taip pat yra tik kelių savarankiškų paslaugų požymis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-31" href="#t-31">31</a>
</span>). Be to, atskira kaina konkrečiu atveju gali būti grindžiama tik paslaugos teikėjo vidiniu skaičiavimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto, jei nėra paprasta apskaičiuoti atlygį už atskirus paslaugos elementus, tai rodo, kad teikiama viena sudėtinė paslauga. Šiuo atveju skaidymas atrodytų labiau dirbtinis. Pavyzdžiui, paslauga „Statyk už oro uosto teritorijos ir važiuok“, kuria besinaudojantys klientai palieka savo transporto priemonę stovėjimo aikštelėje už oro uosto teritorijos, o stovėjimo aikštelės operatorius nuveža juos į oro uostą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-32" href="#t-32">32</a>
</span>). Tuo atveju, jei atlygis priklauso tik nuo transporto priemonės stovėjimo trukmės ir už vežimą atskirai nemokama, tokia kainodara leidžia spręsti, kad teikiama viena sudėtinė paslauga (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-33" href="#t-33">33</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">b)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antroji išimtis: nesavarankiška papildoma paslauga</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nuo kiekvienos paslaugos savarankiškumo principo taip pat turi būti nukrypstama tuo atveju, kai teikiama tik nesavarankiška, pagrindinę paslaugą papildanti paslauga (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-34" href="#t-34">34</a>
</span>). Paslauga laikytina papildančia pagrindinę paslaugą, jeigu ji pati klientams yra ne tikslas, o priemonė geriausiomis sąlygomis naudotis paslaugų teikėjo pagrindine paslauga (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-35" href="#t-35">35</a>
</span>). Papildoma paslauga turi tik antraeilę reikšmę pagrindinės paslaugos atžvilgiu, todėl jai „taikoma pagrindinės paslaugos teikimo apmokestinimo tvarka“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-36" href="#t-36">36</a>
</span>). Tai reiškia, kad papildoma paslauga PVM tikslais turi būti vertinama taip pat, kaip ir pagrindinė paslauga.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skirtingai nei vienos sudėtinės paslaugos atveju, paslaugų paketo išskaidymas į pagrindinę ir papildomą paslaugą nesukelia dirbtinio atskyrimo. Pagrindinė ir papildoma paslaugos yra aiškiai atskiriamos tarpusavyje. Vis dėlto nesavarankiškų papildomų paslaugų pobūdis atitinkamų pagrindinių paslaugų atžvilgiu yra tik pagalbinis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-37" href="#t-37">37</a>
</span>). Papildoma paslauga turi ne savarankišką, o tik „pagalbinę“ funkciją.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tipinių papildomų paslaugų pavyzdys prekių tiekimo atveju yra jų pakavimas arba išsiuntimas. Pastarųjų paslaugų svarba nėra tokia kaip savarankiškos pagrindinės paslaugos, nes jos tik padeda įgyvendinti tikrąjį sutarties tikslą. Tas pats taikytina, pavyzdžiui, tuo atveju, kai paslaugų teikėjas už atlygį suteikia galimybę pasirinkti įvairius mokėjimo būdus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-38" href="#t-38">38</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsisakymas tokias nereikšmingas papildomas paslaugas PVM atžvilgiu vertinti savarankiškai negali pakenkti diferencijuotai PVM direktyvos sistemai. Taigi, dėl praktinių priežasčių šias paslaugas reikia laikyti vienu sandoriu. Mokesčių neutralumo principas, pagal kurį panašios ir tarpusavyje konkuruojančios paslaugos PVM atžvilgiu negali būti vertinamos skirtingai, tokiu atveju nereikalauja išskaidyti sandorių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-39" href="#t-39">39</a>
</span>). Situacija nėra konkurencinė, jei paslaugos teikėjas pagalbinę papildomą paslauga gali suteikti tik priklausomai nuo pagrindinės paslaugos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismo jurisprudencijoje galima aptikti ir prie šios kategorijos priskirtinų požymių, pavyzdžiui, atskirų paslaugų tarpusavio verčių santykį (šiuo klausimu žr. šios išvados 39 ir 40 punktus) arba paslaugos gavėjo savarankiško ekonominio intereso nebuvimą (šiuo klausimu žr. šios išvados 41 ir paskesnius punktus).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Mažareikšmė vertė, palyginti su kita (pagrindine) paslauga</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vienodas požiūris į papildomą ir pagrindinę paslaugas nekelia abejonių tiek, kiek papildomos paslaugos apimtis iš tikrųjų yra nereikšminga (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-40" href="#t-40">40</a>
</span>). Dėl šios priežasties savarankiškos paslaugos ribą Teisingumo Teismas nustato ten, kur paslaugos teikimas daro pastebimą įtaką bendrai kainai ir išlaidos nėra tik nereikšmingos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-41" href="#t-41">41</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pavyzdžiui, jei viešbučio valdytojas teikia savo klientams pasitikimo vietiniame oro uoste paslaugą, o išlaidos už ją, palyginti su apgyvendinimu, sudaro tik nedidelę kainos dalį, paprastai tai yra tik papildoma paslauga. Galiausiai pasitikimas yra tradicinė viešbučio valdytojo užduotis, kuria siekiama sudaryti kuo geresnes sąlygas naudotis pagrindine paslauga (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-42" href="#t-42">42</a>
</span>). Tačiau situacija gali būti vertinama kitaip, jei pasitinkama labai toli arba vežama į ekskursijos vietą, todėl transporto paslauga turi didelį poveikį bendrai kainai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-43" href="#t-43">43</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Paslaugos gavėjo savarankiško ekonominio intereso nebuvimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nesavarankiškoms papildomoms paslaugoms taip pat būdinga tai, kad paslaugos gavėjas nėra atskirai ekonomiškai suinteresuotas šiomis paslaugomis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-44" href="#t-44">44</a>
</span>). Ekonominiu požiūriu šiomis paslaugomis siekiama tik užbaigti ir papildyti pagrindinę paslaugą, todėl paprastai jos teikiamos tik dėl pagrindinės paslaugos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-45" href="#t-45">45</a>
</span>). Jų ekonominis tikslas, vidutinio vartotojo požiūriu, gali būti pasiektas tik kartu su pagrindine paslauga.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vertingos informacijos aiškinantis kelių paslaugų tarpusavio santykį gali suteikti atitinkami sutartyje įforminti susitarimai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-46" href="#t-46">46</a>
</span>). Pavyzdžiui, vandens, šilumos ir elektros energijos tiekimas galėtų būti laikomi nesavarankiškomis paslaugomis, papildančiomis pagrindinę „nuomos“ paslaugą. Paslaugos gavėją šios įprastinės paslaugos domina tik tiek, kiek jos yra susijusios su patalpų suteikimu. Šiuo atžvilgiu neturi reikšmės, ar už šias papildomas paslaugas atsiskaitoma pagal suvartojimą, kaip įprasta atsiskaitant už vandenį ir šilumą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-47" href="#t-47">47</a>
</span>). Netipinės nuomą papildančios paslaugos, priešingai, tik išimtiniais atvejais galėtų turėti laikomos nesavarankiškomis papildomomis paslaugomis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-48" href="#t-48">48</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Laikyti paslaugos nesavarankiška ir papildoma neužkerta kelio aplinkybė, kad nesavarankišką paslaugą teoriškai taip pat galėtų teikti trečioji šalis, pavyzdžiui, tuo atveju, kai nuomininkas elektros energiją perka tiesiogiai iš elektros energijos tiekėjo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-49" href="#t-49">49</a>
</span>). Sandorio, kurį sudaro papildoma paslauga ir pagrindinė paslauga, samprata veikiau apima aplinkybę, kad trečioji šalis teoriškai gali teikti paslaugą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-50" href="#t-50">50</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">c)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečioji išimtis: glaudžiai susiję sandoriai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Paskutinė kiekvienos atskiros paslaugos savarankiškumo principo išimtis išplaukia iš pačios PVM direktyvos. Su neapmokestinama paslauga „glaudžiai susijusi veikla [susiję sandoriai]“ dalijasi jos neapmokestinimu tam, kad neapmokestinimas būtų visiškai veiksmingas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pavyzdys – ligoninių ir medicininės priežiūros neapmokestinimas PVM pagal PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies b punktą. Siekiant įgyvendinti terapinį tikslą, konkrečiu atveju gali prireikti kitų paslaugų, kurios skiriasi nuo vien medicininės ir stacionariosios sveikatos priežiūros paslaugų, pavyzdžiui – išorės laboratorijos teikiamos paslaugos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-51" href="#t-51">51</a>
</span>). Tokių paslaugų apmokestinimas PVM prieštarautų tikslui sumažinti sveikatos priežiūros sistemos išlaidas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-52" href="#t-52">52</a>
</span>). Dėl šios priežasties teisės aktų leidėjas PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies b punkte nustatė, jog neapmokestinama ir su pačiu gydymu „glaudžiai susijusi veikla [susiję sandoriai]“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kalbėdamas apie glaudžiai susijusius sandorius, Teisingumo Teismas kartais vartoja sąvokas „pagrindinė paslauga“ ir „papildoma paslauga“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-53" href="#t-53">53</a>
</span>). Dogmatiniu požiūriu tai nėra visiškai teisinga. Tuo atveju, jei glaudžiai susiję sandoriai patys savaime būtų nesavarankiška papildoma paslauga, nereikėtų aiškiai nustatyti tokių sandorių neapmokestinimo. Jie būtų neapmokestinami jau vien dėl savo, kaip nesavarankiškos papildomos paslaugos, pobūdžio.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Mano nuomone, Teisingumo Teismas vartojama terminologija siekia tik išaiškinti, kad glaudžiai susiję sandoriai, kaip ir papildomos paslaugos, kaip nurodyta pirma, yra „pagalbinio pobūdžio“, net jei tai yra savarankiškos paslaugos. Dėl šios priežasties jas – kitaip nei nesavarankiškas papildomas paslaugas – iš tikrųjų gali teikti ir kitas apmokestinamasis asmuo nei tas, kuris teikia pačią neapmokestinamąją paslaugą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-54" href="#t-54">54</a>
</span>). Paslaugos gavėjo tapatybė taip pat nėra būtina glaudžiai susijusio sandorio sąlyga (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-55" href="#t-55">55</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo atveju teikiamų mitybos konsultacijų vertinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jeigu, kaip šioje byloje, pareiškėja siūlo ne tik sporto treniruotes, bet ir mitybos konsultacijas, abiem šiomis paslaugomis siekiama bendro ekonominio tikslo: jos abi padeda gerinti fizinę savijautą ir sportinį pajėgumą. Naudojantis viena paslauga didinamas kitos paslaugos veiksmingumas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Priešingai, nei mano Portugalija, tai nebūtinai reiškia, kad – bent jau daugiausia – remiantis vienais sutartiniais santykiais teikiamos paslaugos sporto treniruočių ir mitybos srityse turi būti laikomos vienu sandoriu. Vien ekonominio dviejų paslaugų ryšio nepakanka tam, kad iš esmės savarankiškos atskiros paslaugos netektų savarankiškumo (šiuo klausimu žr. šios išvados 18 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Aplinkybė, kad dėl mitybos konsultuojama sporto klube, nelemia kitokio vertinimo. Sporto treniruočių ir mitybos konsultacijų derinys nėra nei viena sudėtinė paslauga (šios išvados 51 ir paskesni punktai), nei nesavarankiška papildoma paslauga (55 ir paskesni punktai).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">a)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ne vienos sudėtinės paslaugos atvejis</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Viena sudėtinė paslauga yra tuomet, kai apmokestinamojo asmens teikiamą paslaugą sudaro du ar daugiau elementų, kurie taip glaudžiai tarpusavyje susiję, kad objektyviai sudaro vieną ekonomiškai neskaidomą paslaugą, kurią išskaidyti būtų nenatūralu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-56" href="#t-56">56</a>
</span>). Tai rodo neatskiriamas paslaugos elementų pobūdis (šios išvados 25 ir paskesni punktai), atskiras paslaugų prieinamumas (29 punktas), paslaugos elementų būtinumas paslaugos tikslui (30 ir 31 punktai) ir atskiras atsiskaitymas (32 ir 33 punktai). Tokių požymių šiuo atveju nėra.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Net jei klientai renkasi visą sporto treniruočių ir mitybos konsultacijų paketą, atskiri paslaugos elementai (sporto treniruotės ir mityba) nėra neatsiejamai tarpusavyje susiję. Galiausiai šias paslaugas teikia skirtingi darbuotojai skirtingu laiku ir skirtingose patalpose. Dėl šios priežasties neatrodo nenatūralu išskaidyti jas PVM atžvilgiu. Vidutinis sporto klubo klientas galėtų manyti, kad tai yra dvi paslaugos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, paslaugos gavėjas gali naudotis sporto treniruočių ir mitybos konsultacijų paslaugomis nepriklausomai viena nuo kitos. Kiekvienas klientas gali pasirinkti, ar užsisakyti abi siūlomas paslaugas kartu, ar kiekvieną atskirai. Be to, tam, kad sporto treniruotės būtų prasmingos, nebūtina būti išklausius mitybos konsultacijas. Tai matyti jau iš aplinkybės, kad pareiškėja leidžia pasirinkti sporto treniruočių planus su mitybos konsultacijomis arba be jų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagaliau ir iš atskiro atsiskaitymo šiuo atveju galima spręsti, kad teikiamos dvi savarankiškos paslaugos. Nors bendro sporto treniruočių ir mitybos konsultacijų užsakymo atveju mokamas bendras mėnesinis mokestis, pareiškėja kainas sąskaitoje nurodo atskirai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">b)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ne nesavarankiškos papildomos paslaugos atvejis</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nesavarankiškai papildomai paslaugai taikomi kriterijai šioje byloje taip pat nėra tenkinami. Paslauga laikytina pagrindinę paslaugą papildančia paslauga tuomet, kai klientams ji yra ne pats tikslas, o priemonė geriausiomis sąlygomis gauti pagrindinę teikėjo paslaugą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-57" href="#t-57">57</a>
</span>). Šios pagalbinės funkcijos požymiai yra atskirų paslaugų verčių santykis (šios išvados 39 ir 40 punktai) arba paslaugos gavėjo savarankiško ekonominio suinteresuotumo nebuvimas (41 ir paskesni punktai). Šių požymių nagrinėjamu atveju taip pat nėra.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">56.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vien sporto treniruočių ir mitybos srityse teikiamų paslaugų verčių santykis atskleidžia, kad mitybos konsultacijos nėra nereikšminga, nesavarankiška papildoma paslauga. Kaip teigia Portugalija, 40 % bendros mokėtino mėnesinio mokesčio sumos tenka mitybos konsultacijoms. Taigi už mitybos konsultacijas mokėtina suma nėra tik nedidelė bendros mokesčio sumos dalis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">57.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, paslaugos gavėjas turi ir savarankišką ekonominį suinteresuotumą mitybos konsultacijomis. Kaip jau nurodyta, ekonominis nesavarankiškos papildomos paslaugos tikslas gali būti pasiektas tik kartu su atitinkama pagrindine paslauga. Šiuo atveju nėra būtent taip. Mitybos konsultacijomis siekiamas tikslas sveikai maitintis nepriklauso nuo sporto treniruočių. Ir sveika mityba, ir pakankamas fizinis aktyvumas yra elementai, iš kurių susideda sveikas gyvenimo būdas, bet pagal įprastą požiūrį apima skirtingas gyvenimo sritis. Taigi mitybos konsultacijos nėra tik paslauga, užbaigianti sporto treniruotes.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išvada</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">58.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Darytina išvada, kad pareiškėjos nagrinėjamu atveju teikiamos mitybos konsultacijų paslaugos yra savarankiškos paslaugos, kaip tai suprantama pagal PVM direktyvą, kurios nepriklauso nuo sporto treniruočių vertinimo PVM tikslais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl antrojo klausimo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">59.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas neapmokestinimas taikomas ir tuo atveju, jei už mitybos konsultacijas sumokėta, bet jomis nepasinaudota. Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas aiškiai daro prielaidą, kad pareiškėjos teikiamos mitybos konsultacijų paslaugos patenka į PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto neapmokestinimo taikymo sritį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">60.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto, kaip mano ir Komisija, tai veikiau abejotina. Tam, kad toks neapmokestinimas būtų taikomas, būtinas medicininės priežiūros paslaugų teikimas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-58" href="#t-58">58</a>
</span>). Terminas „medicininės priežiūros paslaugos“ apima tik tokias paslaugas, kurių tikslas – diagnozuoti, gydyti ir tiek, kiek įmanoma, išgydyti ligas ir sveikatos sutrikimus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-59" href="#t-59">59</a>
</span>). Taigi būtinas terapinis tikslas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-60" href="#t-60">60</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">61.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tokio tikslo nesiekiama teikiant bendro pobūdžio mitybos konsultacijas. Tiesa, Teisingumo Teismas terapinį tikslą apibrėžia plačiai ir laiko pakankamomis prevencines priemones, kuriomis apsaugoma ir palaikoma asmens sveikata (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-61" href="#t-61">61</a>
</span>). Vis dėlto šiomis priemonėmis turi būti siekiama užkirsti kelią ligoms, sužalojimams ar sveikatos sutrikimams, jų išvengti ar imtis prevencijos arba nustatyti latentines ar ankstyvų stadijų ligų formas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-62" href="#t-62">62</a>
</span>). Šiuo atveju taip pat nepakanka vien neapibrėžto ryšio, kai nėra konkretaus neigiamo poveikio sveikatai pavojaus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-63" href="#t-63">63</a>
</span>), arba vien estetinio tikslo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-64" href="#t-64">64</a>
</span>). Įvertinti, ar konsultavimo paslauga siekiama užkirsti kelią tam tikroms ligoms arba jas gydyti, ar tik pagerinti bendrą savijautą ir išvaizdą, yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pareiga (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-65" href="#t-65">65</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">62.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl šios priežasties klausimas, ar siekiant taikyti PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies c punkte numatytą neapmokestinimą PVM reikia, kad paslauga būtų iš tikrųjų naudojamasi, galėtų būti svarbus tik išimtinėmis aplinkybėmis. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas kitomis aplinkybėmis jau yra nusprendęs, kad paslaugos teikimo vertinimas PVM tikslais nepriklauso nuo to, ar paslaugos teikėjas tik suteikia galimybę ja pasinaudoti, ar iš tikrųjų ją suteikia (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-66" href="#t-66">66</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">63.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto nėra akivaizdu, kad ši jurisprudencija galėtų būti taikoma ir PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytam specialiam neapmokestinimui. Tokiam neapmokestinimui būtina, kad paslauga būtų teikiama terapiniais tikslais, o tai veikiau abejotina mokamų mitybos konsultacijų, kuriomis nebuvo pasinaudota, atveju. Vis dėlto šis klausimas byloje gali būti paliktas nenagrinėtas. Jis kiltų tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui teisingai konstatavus, kad aptariamos mitybos konsultacijos apskritai yra medicininės priežiūros paslaugos, ir nurodžius, kodėl. Vis dėlto šiuo atveju taip nėra.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">VI.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išvada</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">64.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi siūlau Teisingumo Teismui priimti tokį sprendimą:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-106" title="page-19">
      1. Jeigu apmokestinamasis asmuo, kaip šiuo atveju, teikia paslaugas mitybos, sporto treniruočių ir geros fizinės savijautos srityse, tai yra atskiros ir viena nuo kitos nepriklausomos paslaugos, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2006/112/EB.
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-107" title="page-19">
      2. Mitybos konsultacijos, kaip šiuo atveju, yra neapmokestinama medicininės priežiūros paslauga, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2006/112/EB 132 straipsnio 1 dalies c punktą, tik tuo atveju, jeigu šia paslauga siekiama terapinio tikslo. Tai įvertinti turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
    </p>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">1</a>
</span>) Originalo kalba: vokiečių.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-2" href="#c-2">2</a>
</span>) Žr., pavyzdžiui, 2020 m. liepos 2 d. Sprendimą Blackrock Investment Management (UK) (C‑231/19, EU:C:2020:513), 2019 m. rugsėjo 4 d. Sprendimą KPC Herning (C‑71/18, EU:C:2019:660), 2019 m. kovo 27 d. Sprendimą Mydibel (C‑201/18, EU:C:2019:254), 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimą Mailat (C‑17/18, EU:C:2018:1038), 2018 m. sausio 18 d. Sprendimą Stadion Amsterdam (C‑463/16, EU:C:2018:22), 2015 m. balandžio 16 d. Sprendimą Wojskowa Agencja Mieszkaniowa w Warszawie (C‑42/14, EU:C:2015:229), 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimą Field Fisher Waterhouse (C‑392/11, EU:C:2012:597), 2011 m. kovo 10 d. Sprendimą Bog ir kt. (C‑497/09, C‑499/09, C‑501/09 ir C‑502/09, EU:C:2011:135), 2009 m. birželio 11 d. Sprendimą RLRE Tellmer Property (C‑572/07, EU:C:2009:365), 2007 m. kovo 29 d. Sprendimą Aktiebolaget NN (C‑111/05, EU:C:2007:195), 2005 m. spalio 27 d. Sprendimą Levob Verzekeringen ir OV Bank (C‑41/04, EU:C:2005:649), 1999 m. vasario 25 d. Sprendimą CPP (C‑349/96, EU:C:1999:93) ir 1996 m. gegužės 2 d. Sprendimą Faaborg-Gelting Linien (C‑231/94, EU:C:1996:184).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-3" href="#c-3">3</a>
</span>) OL L 347, 2006, p. 1.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-4" href="#c-4">4</a>
</span>) Código do Imposto sobre o Valor Acrescentado (CIVA).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-5" href="#c-5">5</a>
</span>) Byloje taikytinos redakcijos.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-6" href="#c-6">6</a>
</span>) 2020 m. liepos 2 d. Sprendimas Blackrock Investment Management (UK) (C‑231/19, EU:C:2020:513, 23 punktas), 2018 m. sausio 18 d. Sprendimas Stadion Amsterdam (C‑463/16, EU:C:2018:22, 22 punktas), 2016 m. lapkričio 10 d. Sprendimas Baštová (C‑432/15, EU:C:2016:855, 68 punktas) ir 2011 m. kovo 10 d. Sprendimas Bog ir kt. (C‑497/09, C‑499/09, C‑501/09 ir C‑502/09, EU:C:2011:135, 53 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-7" href="#c-7">7</a>
</span>) Pavyzdžiui, 2020 m. liepos 2 d. Sprendimas Blackrock Investment Management (UK) (C‑231/19, EU:C:2020:513, 23 punktas), 2016 m. gruodžio 8 d. Sprendimas Stock ’94 (C‑208/15, EU:C:2016:936, 26 punktas) ir 2015 m. balandžio 16 d. Sprendimas Wojskowa Agencja Mieszkaniowa w Warszawie (C‑42/14, EU:C:2015:229, 30 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-8" href="#c-8">8</a>
</span>) Pavyzdžiui, 2018 m. sausio 18 d. Sprendimas Stadion Amsterdam (C‑463/16, EU:C:2018:22, 22 punktas), 2011 m. kovo 10 d. Sprendimas Bog ir kt. (C‑497/09, C‑499/09, C‑501/09 ir C‑502/09, EU:C:2011:135, 53 punktas) ir 2005 m. spalio 27 d. Sprendimas Levob Verzekeringen ir OV Bank (C‑41/04, EU:C:2005:649, 20 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-9" href="#c-9">9</a>
</span>) Žr. 2019 m. rugsėjo 4 d. Sprendimą KPC Herning (C‑71/18, EU:C:2019:660, 44 punktas); šiuo klausimu taip pat žr. 2013 m. sausio 17 d. Sprendimą BGŻ Leasing (C‑224/11, EU:C:2013:15, 42 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-10" href="#c-10">10</a>
</span>) 2019 m. rugsėjo 4 d. Sprendimas KPC Herning (C‑71/18, EU:C:2019:660, 47 punktas) ir 2010 m. gegužės 6 d. Sprendimas Komisija / Prancūzija (C‑94/09, EU:C:2010:253, 33 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-11" href="#c-11">11</a>
</span>) Žr. 2019 m. rugsėjo 4 d. Sprendimą KPC Herning (C‑71/18, EU:C:2019:660, 47 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-12" href="#c-12">12</a>
</span>) 2020 m. liepos 2 d. Sprendimas Blackrock Investment Management (UK) (C‑231/19, EU:C:2020:513, 23 punktas), 2018 m. sausio 18 d. Sprendimas Stadion Amsterdam (C‑463/16, EU:C:2018:22, 22 punktas), 2015 m. balandžio 16 d. Sprendimas Wojskowa Agencja Mieszkaniowa w Warszawie (C‑42/14, EU:C:2015:229, 44 punktas), 2011 m. kovo 10 d. Sprendimas Bog ir kt. (C‑497/09, C‑499/09, C‑501/09 ir C‑502/09, EU:C:2011:135, 53 punktas) ir 1999 m. vasario 25 d. Sprendimas CPP (C‑349/96, EU:C:1999:93, 29 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-13" href="#c-13">13</a>
</span>) 2020 m. liepos 2 d. Sprendimas Blackrock Investment Management (UK) (C‑231/19, EU:C:2020:513, 23 punktas), 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Mailat (C‑17/18, EU:C:2018:1038, 33 punktas), 2018 m. sausio 18 d. Sprendimas Stadion Amsterdam (C‑463/16, EU:C:2018:22, 22 punktas), 2016 m. lapkričio 10 d. Sprendimas Baštová (C‑432/15, EU:C:2016:855, 70 punktas) ir 2007 m. kovo 29 d. Sprendimas Aktiebolaget NN (C‑111/05, EU:C:2007:195, 23 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-14" href="#c-14">14</a>
</span>) 2007 m. kovo 29 d. Sprendimas Aktiebolaget NN (C‑111/05, EU:C:2007:195, 22 punktas) ir 2005 m. spalio 27 d. Sprendimas Levob Verzekeringen ir OV Bank (C‑41/04, EU:C:2005:649, 20 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-15" href="#c-15">15</a>
</span>) 2018 m. sausio 18 d. Sprendimas Stadion Amsterdam (C‑463/16, EU:C:2018:22, 30 punktas), 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimas Field Fisher Waterhouse (C‑392/11, EU:C:2012:597, 18 punktas) ir 1999 m. vasario 25 d. Sprendimas CPP (C‑349/96, EU:C:1999:93, 29 punktas). Sprendimuose originalo (t. y. prancūzų) kalba visuomet vartojama ta pati sąvoka „éléments caractéristiques“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-16" href="#c-16">16</a>
</span>) 2012 m. liepos 19 d. Sprendimas Deutsche Bank (C‑44/11, EU:C:2012:484, 21 punktas), 2010 m. gruodžio 2 d. Sprendimas Everything Everywhere (C‑276/09, EU:C:2010:730, 26 punktas) ir 1999 m. vasario 25 d. Sprendimas CPP (C‑349/96, EU:C:1999:93, 29 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-17" href="#c-17">17</a>
</span>) Dėl prekių ženklų teisės žr. 2020 m. balandžio 23 d. Sprendimą Gömböc (C‑237/19, EU:C:2020:296, 44 punktas), dėl maisto produktų teisės – 2020 m. sausio 30 d. Sprendimą Dr. Willmar Schwabe (C‑524/18, EU:C:2020:60, 40 punktas), o dėl vartotojų apsaugos – 2018 m. rugsėjo 20 d. Sprendimą OTP Bank ir OTP Faktoring (C‑51/17, EU:C:2018:750, 78 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-18" href="#c-18">18</a>
</span>) 2020 m. liepos 2 d. Sprendimas Blackrock Investment Management (UK) (C‑231/19, EU:C:2020:513, 23 punktas), 2019 m. rugsėjo 4 d. Sprendimas KPC Herning (C‑71/18, EU:C:2019:660, 38 punktas), 2019 m. vasario 28 d. Sprendimas Sequeira Mesquita (C‑278/18, EU:C:2019:160, 30 punktas): „viena ekonomiškai neskaidoma paslauga“ ir 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Mailat (C‑17/18, EU:C:2018:1038, 39 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-19" href="#c-19">19</a>
</span>) 2011 m. kovo 10 d. Sprendimas Bog ir kt. (C‑497/09, C‑499/09, C‑501/09 ir C‑502/09, EU:C:2011:135, 64 punktas) ir 1996 m. gegužės 2 d. Sprendimas Faaborg-Gelting Linien (C‑231/94, EU:C:1996:184, 13 ir 14 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-20" href="#c-20">20</a>
</span>) 2011 m. kovo 10 d. Sprendimas Bog ir kt. (C‑497/09, C‑499/09, C‑501/09 ir C‑502/09, EU:C:2011:135, 64 punktas) ir 1996 m. gegužės 2 d. Sprendimas Faaborg-Gelting Linien (C‑231/94, EU:C:1996:184, 15 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-21" href="#c-21">21</a>
</span>) 2011 m. kovo 10 d. Sprendimas Bog ir kt. (C‑497/09, C‑499/09, C‑501/09 ir C‑502/09, EU:C:2011:135, 67 ir paskesni punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-22" href="#c-22">22</a>
</span>) 2011 m. kovo 10 d. Sprendimas Bog ir kt. (C‑497/09, C‑499/09, C‑501/09 ir C‑502/09, EU:C:2011:135, 74, 76, 81 punktai) ir 1996 m. gegužės 2 d. Sprendimas Faaborg-Gelting Linien (C‑231/94, EU:C:1996:184, 14 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-23" href="#c-23">23</a>
</span>) 2015 m. liepos 16 d. Sprendimas Mapfre asistencia ir Mapfre warranty (C‑584/13, EU:C:2015:488, 56 punktas) ir 2013 m. sausio 17 d. Sprendimas BGŻ Leasing (C‑224/11, EU:C:2013:15, 43 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-24" href="#c-24">24</a>
</span>) 2016 m. gruodžio 8 d. Sprendimas Stock ’94 (C‑208/15, EU:C:2016:936, 33 punktas) ir 2013 m. vasario 21 d. Sprendimas Žamberk (C‑18/12, EU:C:2013:95, 32 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-25" href="#c-25">25</a>
</span>) 2013 m. vasario 21 d. Sprendimas Žamberk (C‑18/12, EU:C:2013:95, 32 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-26" href="#c-26">26</a>
</span>) Žr. 2019 m. rugsėjo 4 d. Sprendimą KPC Herning (C‑71/18, EU:C:2019:660, 40 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-27" href="#c-27">27</a>
</span>) 2020 m. liepos 2 d. Sprendimas Blackrock Investment Management (UK) (C‑231/19, EU:C:2020:513, 34 punktas) ir 2012 m. liepos 19 d. Sprendimas Deutsche Bank (C‑44/11, EU:C:2012:484, 27 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-28" href="#c-28">28</a>
</span>) Žr. 2012 m. liepos 19 d. Sprendimą Deutsche Bank (C‑44/11, EU:C:2012:484, 29 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-29" href="#c-29">29</a>
</span>) Žr. 2012 m. liepos 19 d. Sprendimą Deutsche Bank (C‑44/11, EU:C:2012:484, 46 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-30" href="#c-30">30</a>
</span>) 2012 m. sausio 19 d. Nutartis Purple Parking ir Airparks Services (C‑117/11, nepaskelbta Rink., EU:C:2012:29, 35 punktas), 1999 m. vasario 25 d. Sprendimas CPP (C‑349/96, EU:C:1999:93, 31 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-31" href="#c-31">31</a>
</span>) 2018 m. sausio 18 d. Sprendimas Stadion Amsterdam (C‑463/16, EU:C:2018:22, 27 punktas), 2013 m. sausio 17 d. Sprendimas BGŻ Leasing (C‑224/11, EU:C:2013:15, 44 punktas) ir 2010 m. gruodžio 2 d. Sprendimas Everything Everywhere (C‑276/09, EU:C:2010:730, 29 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-32" href="#c-32">32</a>
</span>) 2012 m. sausio 19 d. Nutartis Purple Parking ir Airparks Services (C‑117/11, nepaskelbta Rink., EU:C:2012:29).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-33" href="#c-33">33</a>
</span>) 2012 m. sausio 19 d. Nutartis Purple Parking ir Airparks Services (C‑117/11, nepaskelbta Rink., EU:C:2012:29, 35 ir 41 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-34" href="#c-34">34</a>
</span>) 2020 m. liepos 2 d. Sprendimas Blackrock Investment Management (UK) (C‑231/19, EU:C:2020:513, 34 punktas), 2018 m. sausio 18 d. Sprendimas Stadion Amsterdam (C‑463/16, EU:C:2018:22, 23 punktas), 2016 m. lapkričio 10 d. Sprendimas Baštová (C‑432/15, EU:C:2016:855, 71 punktas), 2011 m. kovo 10 d. Sprendimas Bog ir kt. (C‑497/09, C‑499/09, C‑501/09 ir C‑502/09, EU:C:2011:135, 54 punktas), 2008 m. vasario 21 d. Sprendimas Part Service (C‑425/06, EU:C:2008:108, 52 punktas), 2005 m. spalio 27 d. Sprendimas Levob Verzekeringen ir OV Bank (C‑41/04, EU:C:2005:649, 21 punktas), 2001 m. gegužės 15 d. Sprendimas Primback (C‑34/99, EU:C:2001:271, 45 punktas) ir 1999 m. vasario 25 d. Sprendimas CPP (C‑349/96, EU:C:1999:93, 30 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-35" href="#c-35">35</a>
</span>) 2018 m. sausio 18 d. Sprendimas Stadion Amsterdam (C‑463/16, EU:C:2018:22, 23 punktas), 2016 m. lapkričio 10 d. Sprendimas Baštová (C‑432/15, EU:C:2016:855, 71 punktas), 2008 m. vasario 21 d. Sprendimas Part Service (C‑425/06, EU:C:2008:108, 52 punktas), 2001 m. gegužės 15 d. Sprendimas Primback (C‑34/99, EU:C:2001:271, 45 punktas) ir 1999 m. vasario 25 d. Sprendimas CPP (C‑349/96, EU:C:1999:93, 30 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-36" href="#c-36">36</a>
</span>) 2020 m. liepos 2 d. Sprendimas Blackrock Investment Management (UK) (C‑231/19, EU:C:2020:513, 29 punktas), 2012 m. liepos 19 d. Sprendimas Deutsche Bank (C‑44/11, EU:C:2012:484, 19 punktas), 2005 m. spalio 27 d. Sprendimas Levob Verzekeringen ir OV Bank (C‑41/04, EU:C:2005:649, 21 punktas), 2001 m. gegužės 15 d. Sprendimas Primback (C‑34/99, EU:C:2001:271, 45 punktas) ir 1999 m. vasario 25 d. Sprendimas CPP (C‑349/96, EU:C:1999:93, 32 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-37" href="#c-37">37</a>
</span>) 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimas Field Fisher Waterhouse (C‑392/11, EU:C:2012:597, 22 punktas) ir 2010 m. gruodžio 2 d. Sprendimas Everything Everywhere (C‑276/09, EU:C:2010:730, 30 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-38" href="#c-38">38</a>
</span>) 2010 m. gruodžio 2 d. Sprendimas Everything Everywhere (C‑276/09, EU:C:2010:730, 27 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-39" href="#c-39">39</a>
</span>) 2010 m. gruodžio 2 d. Sprendimas Everything Everywhere (C‑276/09, EU:C:2010:730, 31 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-40" href="#c-40">40</a>
</span>) 2005 m. spalio 27 d. Sprendimas Levob Verzekeringen ir OV Bank (C‑41/04, EU:C:2005:649, 29 punktas): „nereikšmingas ar pagalbinis“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-41" href="#c-41">41</a>
</span>) Dėl kelionių paslaugų žr. 2005 m. spalio 13 d. Sprendimą ISt (C‑200/04, EU:C:2005:608, 28 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-42" href="#c-42">42</a>
</span>) Tai aiškiai nurodyta 1998 m. spalio 22 d. Sprendime Madgett ir Baldwin (C‑308/96 ir C‑94/97, EU:C:1998:496, 24 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-43" href="#c-43">43</a>
</span>) Žr., pavyzdžiui, generalinio advokato P. Léger išvadą sujungtose bylose Madgett ir Baldwin (C‑308/96 ir C‑94/97, EU:C:1998:182, 39 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-44" href="#c-44">44</a>
</span>) 2018 m. spalio 18 d. Sprendimas Volkswagen Financial Services (UK) (C‑153/17, EU:C:2018:845, 33 punktas), 2016 m. gruodžio 8 d. Sprendimas Stock ’94 (C‑208/15, EU:C:2016:936, 29 punktas), kuriame daroma nuoroda į 2015 m. balandžio 16 d. Sprendimą Wojskowa Agencja Mieszkaniowa w Warszawie (C‑42/14, EU:C:2015:229, 35 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-45" href="#c-45">45</a>
</span>) Žr., pavyzdžiui, 2009 m. sausio 15 d. Bundesfinanzhof (Federalinis finansų teismas) sprendimą V R 91/07, DStRE 2009, 615: elektros energijos tiekimas kartu su ilgalaike kempingo vietų nuoma neapmokestinamas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-46" href="#c-46">46</a>
</span>) 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimas Field Fisher Waterhouse (C‑392/11, EU:C:2012:597, 23 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-47" href="#c-47">47</a>
</span>) Vis dėlto kitaip yra 2015 m. balandžio 16 d. Sprendime Wojskowa Agencja Mieszkaniowa w Warszawie (C‑42/14, EU:C:2015:229, 39 punktas), nors atrodo, kad šį sprendimą labiau lėmė konkretaus atvejo ypatumai.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-48" href="#c-48">48</a>
</span>) Dėl verslo reikmėms naudojamų patalpų žr. 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimą Field Fisher Waterhouse (C‑392/11, EU:C:2012:597, 28 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-49" href="#c-49">49</a>
</span>) 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimas Field Fisher Waterhouse (C‑392/11, EU:C:2012:597, 26 punktas); 2009 m. birželio 11 d. Sprendime RLRE Tellmer Property (C‑572/07, EU:C:2009:365, 22 punktas) Teisingumo Teismas akivaizdžiai nagrinėjo tik tai, ar buvo „ekonomiškai neskaidomas paslaugų teikimas“, taigi, viena sudėtinė paslauga, ir į šį klausimą teisingai atsakė neigiamai, motyvuodamas tuo, kad teoriškai paslaugas galėjo teikti tretieji asmenys ir kad buvo galimybė atskirti paslaugas. Teismas nenagrinėjo klausimo, ar bendro naudojimo patalpų valymas galėtų būti nesavarankiška papildoma paslauga nekilnojamojo turto nuomos atžvilgiu.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-50" href="#c-50">50</a>
</span>) 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimas Field Fisher Waterhouse (C‑392/11, EU:C:2012:597, 26 punktas) ir 2012 m. sausio 19 d. Nutartis Purple Parking ir Airparks Services (C‑117/11, nepaskelbta Rink., EU:C:2012:29, 31 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-51" href="#c-51">51</a>
</span>) 2001 m. sausio 11 d. Sprendimas Komisija / Prancūzija (C‑76/99, EU:C:2001:12, 27 ir paskesni punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-52" href="#c-52">52</a>
</span>) 2016 m. spalio 5 d. Sprendimas TMD (C‑412/15, EU:C:2016:738, 30 punktas), 2015 m. vasario 26 d. Sprendimas VDP Dental Laboratory ir kt. (C‑144/13 ir C‑160/13, EU:C:2015:116, 43 ir 45 punktai) ir 2001 m. sausio 11 d. Sprendimas Komisija / Prancūzija (C‑76/99, EU:C:2001:12, 23 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-53" href="#c-53">53</a>
</span>) 2017 m. gegužės 4 d. Sprendimas Brockenhurst College (C‑699/15, EU:C:2017:344, 25 punktas), 2010 m. birželio 10 d. Sprendimas CopyGene (C‑262/08, EU:C:2010:328, 39 punktas), 2010 m. kovo 25 d. Sprendimas Komisija / Nyderlandai (C‑79/09, nepaskelbtas Rink., EU:C:2010:171, 51 punktas) ir 2005 m. gruodžio 1 d. Sprendimas Ygeia (C‑394/04 ir C‑395/04, EU:C:2005:734, 18 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-54" href="#c-54">54</a>
</span>) 2007 m. birželio 14 d. Sprendimas Horizon College (C‑434/05, EU:C:2007:343, 31 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-55" href="#c-55">55</a>
</span>) 2007 m. birželio 14 d. Sprendimas Horizon College (C‑434/05, EU:C:2007:343, 32 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-56" href="#c-56">56</a>
</span>) 2020 m. liepos 2 d. Sprendimas Blackrock Investment Management (UK) (C‑231/19, EU:C:2020:513, 23 punktas), 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Mailat (C‑17/18, EU:C:2018:1038, 33 punktas), 2018 m. sausio 18 d. Sprendimas Stadion Amsterdam (C‑463/16, EU:C:2018:22, 22 punktas), 2016 m. lapkričio 10 d. Sprendimas Baštová (C‑432/15, EU:C:2016:855, 70 punktas) ir 2007 m. kovo 29 d. Sprendimas Aktiebolaget NN (C‑111/05, EU:C:2007:195, 23 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-57" href="#c-57">57</a>
</span>) 2018 m. sausio 18 d. Sprendimas Stadion Amsterdam (C‑463/16, EU:C:2018:22, 23 punktas), 2016 m. lapkričio 10 d. Sprendimas Baštová (C‑432/15, EU:C:2016:855, 71 punktas), 2008 m. vasario 21 d. Sprendimas Part Service (C‑425/06, EU:C:2008:108, 52 punktas) ir 1999 m. vasario 25 d. Sprendimas CPP (C‑349/96, EU:C:1999:93, 30 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-58" href="#c-58">58</a>
</span>) 2020 m. kovo 5 d. Sprendimas X (Konsultacijų telefonu neapmokestinimas PVM) (C‑48/19, EU:C:2020:169, 17 punktas), 2019 m. birželio 27 d. Sprendimas Belgisch Syndicaat van Chiropraxie ir kt. (C‑597/17, EU:C:2019:544, 19 punktas), 2006 m. balandžio 27 d. Sprendimas Solleveld ir van den Hout-van Eijnsbergen (C‑443/04 ir C‑444/04, EU:C:2006:257, 23 punktas) ir 2002 m. rugsėjo 10 d. Sprendimas Kügler (C‑141/00, EU:C:2002:473, 27 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-59" href="#c-59">59</a>
</span>) 2020 m. kovo 5 d. Sprendimas X (Konsultacijų telefonu neapmokestinimas PVM) (C‑48/19, EU:C:2020:169, 28 punktas), 2019 m. rugsėjo 18 d. Sprendimas Peters (C‑700/17, EU:C:2019:753, 20 punktas), 2015 m. liepos 2 d. Sprendimas De Fruytier (C‑334/14, EU:C:2015:437, 20 punktas), 2014 m. kovo 13 d. Sprendimas Klinikum Dortmund (C‑366/12, EU:C:2014:143, 29 punktas) ir 2003 m. lapkričio 6 d. Sprendimas Dornier (C‑45/01, EU:C:2003:595, 48 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-60" href="#c-60">60</a>
</span>) 2020 m. kovo 5 d. Sprendimas X (Konsultacijų telefonu neapmokestinimas PVM) (C‑48/19, EU:C:2020:169, 28 punktas), 2015 m. liepos 2 d. Sprendimas De Fruytier (C‑334/14, EU:C:2015:437, 22 punktas), 2006 m. balandžio 27 d. Sprendimas Solleveld ir van den Hout-van Eijnsbergen (C‑443/04 ir C‑444/04, EU:C:2006:257, 24 punktas) ir 2003 m. lapkričio 20 d. Sprendimas Unterpertinger (C‑212/01, EU:C:2003:625, 40 ir 42 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-61" href="#c-61">61</a>
</span>) 2015 m. liepos 2 d. Sprendimas De Fruytier (C‑334/14, EU:C:2015:437, 21 punktas), 2013 m. kovo 21 d. Sprendimas PFC Clinic (C‑91/12, EU:C:2013:198, 28 punktas) ir 2010 m. birželio 10 d. Sprendimas Future Health Technologies (C‑86/09, EU:C:2010:334, 43 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-62" href="#c-62">62</a>
</span>) 2010 m. birželio 10 d. Sprendimas Future Health Technologies (C‑86/09, EU:C:2010:334, 44 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-63" href="#c-63">63</a>
</span>) 2010 m. birželio 10 d. Sprendimas Future Health Technologies (C‑86/09, EU:C:2010:334, 44 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-64" href="#c-64">64</a>
</span>) 2013 m. kovo 21 d. Sprendimas PFC Clinic (C‑91/12, EU:C:2013:198, 29 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-65" href="#c-65">65</a>
</span>) 2020 m. kovo 5 d. Sprendimas X (Konsultacijų telefonu neapmokestinimas PVM) (C‑48/19, EU:C:2020:169, 26 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-66" href="#c-66">66</a>
</span>) 2014 m. kovo 27 d. Sprendimas Le Rayon d’Or (C‑151/13, EU:C:2014:185, 36 punktas) ir 2002 m. kovo 21 d. Sprendimas Kennemer Golf (C‑174/00, EU:C:2002:200, 40 punktas).</p>
</body>
</html>
