Laikina versija
GENERALINIO ADVOKATO
MANUEL CAMPOS SÁNCHEZ-BORDONA IŠVADA,
pateikta 2026 m. spalio 15 d.(1)
Byla C‑862/25
AFI ESCA SA,
AFI ESCA Holding SARL,
AFI ESCA IARD SA,
AFI ESCA Luxembourg SA,
S V,
dalyvaujant
Autorité des marchés financiers
(Cour d’appel de Paris (Paryžiaus apeliacinis teismas, Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„ Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Direktyva 2004/109/EB – Bendrovės – Įsisteigimo laisvė – Informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimas – Pranešimas apie sutartinai veikiančių asmenų įsigytus kontrolinius bendrovių akcijų paketus – 3 straipsnio 1a dalies ketvirta pastraipa – Sąvoka „griežtesni reikalavimai“ – Įstatymai ir kiti teisės aktai, priimti dėl įmonių perėmimo pasiūlymų – Direktyva 2004/25/EB – Įmonių perėmimo pasiūlymai – Pareiga pateikti direktyvas atitinkantį nacionalinės teisės aiškinimą “
1. Pagrindinė byla susijusi su baudomis, kurias Prancūzijos finansų rinkų reguliavimo institucija(2) skyrė įvairiems asmenims (vienam fiziniam asmeniui ir keliems juridiniams), iš esmės kaltinamiems tuo, kad neįvykdė pareigos pranešti apie tam tikrą sutartinį veikimą, susijusį su vertybiniais popieriais ir turintį poveikį įmonių perėmimo pasiūlymo (toliau – ĮPP) procedūros vykdymui.
2. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra pateiktas dėl direktyvų 2004/109/EB(3) ir 2004/25/EB(4) išaiškinimo atsižvelgiant į tai, kad nesutampa ĮPP reglamentuojančios taisyklės ir taisyklės dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo.
I. Teisinis pagrindas
A. Sąjungos teisė
1. Direktyva 2004/25
3. 2 straipsnio („Sąvokų apibrėžimai“) 1 dalyje nustatyta:
„Šioje direktyvoje:
<…>
d) „sutartinai veikiantys asmenys“ – fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie bendradarbiauja su siūlytoju ar pasiūlymą ga[vusia] bendrove, remdamiesi aiškiai ar numanomai sudarytu žodiniu ar raštišku susitarimu, kuriuo siekiama įsigyti pasiūlymą ga[vusios] bendrovės kontrolę arba sužlugdyti sėkmingą pasiūlymo rezultatą;
<…>“
4. 3 straipsnio („Bendrieji principai“) 2 dalyje nurodyta:
„Siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytų principų, valstybės narės:
a) užtikrina, kad būtų laikomasi būtiniausių šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų;
b) gali nustatyti papildomas sąlygas ir nuostatas, kurios yra griežtesnės už šioje direktyvoje nustatytas pasiūlymų reguliavimo sąlygas ir reikalavimus.“
2. Direktyva 2004/109
5. 1 straipsnyje („Dalykas ir taikymo sritis“) numatyta:
„1. Ši direktyva nustato reikalavimus, susijusius su periodinės ir einamosios informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais jau leista prekiauti valstybėje narėje esančioje ar veikiančioje reguliuojamoje rinkoje, atskleidimu.
<…>“
6. 3 straipsnio („Integracija į vertybinių popierių rinką“) 1a dalies ketvirtoje pastraipoje nustatyta:
„Buveinės valstybė narė akcijų turėtojui arba 10 ar 13 straipsniuose nurodytam fiziniam arba juridiniam asmeniui negali taikyti griežtesnių reikalavimų, nei nustatyta šioje direktyvoje, išskyrus kai:
<…>
iii) taikomi įstatymai ar kiti teisės aktai, priimti dėl įmonių perėmimo pasiūlymų, susijungimo sandorių ir kitų sandorių, turinčių įtakos nuosavybės teisėms į bendroves arba jų kontrolei, kuriuos prižiūri valdžios institucijos, valstybių narių paskirtos pagal [Direktyvos 2004/25] 4 straipsnį.“
7. 9 straipsnyje („Pranešimas apie kontrolinio akcijų paketo įsigijimą arba jo perleidimą“) nurodyta:
„1. Buveinės valstybė narė turi užtikrinti, kad akcininkas, įsigijęs arba perleidęs emitento, kurio akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje ir kurioms suteikta balsavimo teisė, kontrolinį akcijų paketą, praneštų emitentui apie įsigytų arba perleistų balsavimo teisių santykinį kiekį, kai santykinis kiekis pasiekia, viršija arba nukrinta žemiau 5 %, 10 %, 15 %, 20 %, 25 %, 30 %, 50 % ir 75 % ribos.
<…>“
8. 10 straipsnyje („Kontrolinės balsavimo teisių dalies įsigijimas arba perleidimas“) numatyta:
„9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti pranešimo reikalavimai taip pat turi būti taikomi fiziniams ir juridiniams asmenims tiek, kiek jiems suteikta teisė įsigyti ir perleisti balsavimo teises arba naudotis balsavimo teise bet kuriuo atskiru arba iš karto keliais iš šių atvejų:
a) kai balsavimo teises turi trečioji šalis, su kuria tas asmuo arba įmonė sudarė sutartį, įpareigojančią juos kartu naudojant turimas balsavimo teises priimti nuoseklią bendrą atitinkamo emitento valdymo politiką;
<…>“
3. Direktyva 2013/50
9. 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/50/ES, kuria iš dalies keičiama [Direktyva 2004/109/EB], Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą, ir Komisijos direktyva 2007/14/EB, nustatanti išsamias tam tikrų Direktyvos 2004/109/EB nuostatų įgyvendinimo taisykles, 12 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:
„[T]aikant suderintą pranešimo apie kontrolines balsavimo teisių dalis tvarką, ypač kai turimos akcijos agreguojamos su turimomis finansinėmis priemonėmis, turėtų padidėti teisinis tikrumas ir skaidrumas bei sumažėti tarpvalstybiniams investuotojams tenkanti administracinė našta. Todėl valstybėms narėms neturėtų būti leista patvirtinti griežtesnių taisyklių nei [Direktyvoje 2004/109] nustatytos taisyklės dėl ribų, kurias pasiekus reikia teikti pranešimą, apskaičiavimo, dėl turimų balsavimo teisių, kurias suteikia akcijos, agregavimo su balsavimo teisėmis, susijusiomis su finansinėmis priemonėmis, ir dėl reikalavimo teikti pranešimus išimčių. Tačiau <…> valstybėms narėms turėtų būti toliau leidžiama nustatyti griežtesnius įpareigojimus dėl pranešimo turinio (pavyzdžiui, akcijų turėtojų ketinimų atskleidimo), proceso ir laiko nei numatyti [Direktyvoje 2004/109] ir turėti galimybę reikalauti pateikti papildomos informacijos apie kontrolinius akcijų paketus, kuri nenumatyta [Direktyvoje 2004/109]. Visų pirma, valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę toliau taikyti įstatymus ar kitus teisės aktus, priimtus dėl įmonių perėmimo pasiūlymų, susijungimo sandorių ir kitų sandorių, turinčių įtakos nuosavybės teisėms į bendroves arba jų kontrolei, kuriuos prižiūri institucijos, valstybių narių paskirtos pagal [Direktyvos 2004/25] 4 straipsnį, kuriuose nustatomi [ir nustatančius] griežtesn[ius] atskleidimo reikalavim[us] nei [Direktyvoje 2004/109][.]“
B. Nacionalinė teisė
1. Code de commerce (Prekybos kodeksas)
10. L 233-7 straipsnyje nurodyta:
„I. Kai bendrovės, kurios buveinė yra Respublikos teritorijoje, akcijomis leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje <…>, kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis vienas arba sutartinai su kitais asmenimis ir tiesiogiai ar netiesiogiai turintis akcijų, kurių skaičius sudaro daugiau nei vieną dvidešimtąją, vieną dešimtąją, tris dvidešimtąsias, penktadalį, ketvirtadalį, tris dešimtąsias, trečdalį, pusę, du trečdalius, aštuoniolika dvidešimtųjų arba devyniolika dvidešimtųjų kapitalo ar balsavimo teisių, per Conseil d’État [(Valstybės taryba, Prancūzija)] dekretu nustatytą laikotarpį, skaičiuojamą nuo akcijų skaičiaus ribos viršijimo momento, informuoja bendrovę apie bendrą savo turimų akcijų ar balsavimo teisių skaičių.
<…>
VII. Kai bendrovės akcijomis leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, asmuo, privalantis pateikti I dalyje nurodytą informaciją, jo turimo kapitalo ar balsavimo teisių daliai viršijus vienos dešimtosios, trijų dvidešimtųjų, penktadalio ar ketvirtadalio ribą, privalo pranešti apie tikslus, kurių ketina siekti per ateinančius šešis mėnesius.
Toks asmuo savo pranešime turi nurodyti:
a) įsigijimo finansavimo būdus;
b) ar veikia vienas, ar sutartinai su kitais asmenimis;
c) ar ketina nutraukti pirkimus, ar juos tęsti ir įgyti bendrovės kontrolę;
<…>“
11. L. 233-10 straipsnyje numatyta:
„I. Sutartinai veikiančiais asmenimis laikomi asmenys, kurie sudarė sutartį dėl balsavimo teisių įgijimo, perleidimo ar panaudojimo siekdami įgyvendinti bendrą politiką bendrovės atžvilgiu arba įgyti šios bendrovės kontrolę.
<…>“
12. L. 233-10-1 straipsnyje nustatyta:
„Įmonių perėmimo pasiūlymo atveju sutartinai veikiančiais asmenimis laikomi asmenys, kurie sudarė sutartį su viešojo pasiūlymo teikėju siekdami įgyti bendrovės, dėl kurios pateiktas pasiūlymas, kontrolę. Sutartinai veikiančiais taip pat laikomi asmenys, sudarę sutartį su bendrove, dėl kurios pateiktas pasiūlymas, kad šis pasiūlymas būtų sužlugdytas.“
2. Règlement général de l’AMF (AMF bendrieji nuostatai; toliau – RGAMF)
13. 223-14 straipsnyje nurodyta:
„I. Asmenys, privalantys teikti Prekybos kodekso L.233-7 straipsnio I dalyje nurodytą informaciją, pateikia savo pranešimą AMF prieš užbaigiant derybas, ne vėliau kaip ketvirtą derybų dieną po to, kai viršijama turimo akcijų skaičiaus riba.
<…>“
14. 231-46 straipsnyje numatyta:
„I. Toliau išvardyti fiziniai ar juridiniai asmenys turi kasdien pranešti AMF apie įvykdytus sandorius, dėl kurių buvo ar gali būti perleista pasiūlyme nurodytų vertybinių popierių ar balsavimo teisių nuosavybės teisė <…>:
<…>
5.° fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie vieni arba kartu nuo pasiūlymo laikotarpio pradžios arba, tam tikrais atvejais, nuo išankstinio pasiūlymo laikotarpio pradžios(5) padidino savo turimą dalį bent 1 % pasiūlymą gavusios bendrovės kapitalo <…>.
II. Pranešimuose turi būti nurodyta:
<…>
5.º vertybinių popierių ir balsavimo teisių, kuriuos po sandorio turi pranešėjas (vienas ar kartu su kitais asmenimis), skaičius.
<…>“
15. 231-47 straipsnyje nustatyta:
„Nepažeidžiant Prekybos kodekso L.233-7 ir paskesnių straipsnių, bet kuris fizinis ar juridinis asmuo (išskyrus siūlytoją), kuris nuo pasiūlymo laikotarpio pradžios arba, tam tikrais atvejais, nuo išankstinio pasiūlymo laikotarpio pradžios vienas arba kartu su kitais asmenimis padidina savo turimų akcijų skaičių ne mažiau kaip 2 % pasiūlymą gavusios bendrovės kapitalo, <…> privalo nedelsdamas pranešti AMF apie su pateiktu pasiūlymu susijusius tikslus, kurių ketina siekti. <…>
Pranešime nurodoma:
1.º ar jam priklausančią akcijų dalį padidinęs fizinis ar juridinis asmuo veikia vienas, ar sutartinai su kitais asmenimis;
2.° šio fizinio ar juridinio asmens siekiami tikslai, susiję su pasiūlymu, ypač jeigu jis ketina įsigyti daugiau akcijų ir, jei pasiūlymas buvo pateiktas, įtraukti į pasiūlymą įsigytus vertybinius popierius.
<…>“
II. Faktinės aplinkybės, byla ir prejudiciniai klausimai
16. Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą yra nurodytos tokios faktinės aplinkybės:
– grupė AFI ESCA, įsteigta Prancūzijoje prieš daugiau nei šimtą metų, specializuojasi draudimo srityje,
– šiai grupei vadovauja patronuojančioji bendrovė AFI ESCA Holding SARL, priklausanti V šeimai; Prancūzijoje ir Liuksemburge yra įsteigtos trys pagrindinės jos patronuojamosios bendrovės: AFI ESCA, AFI ESCA IARD SA ir AFI ESCA Luxembourg SA,
– laikotarpiu, su kuriuo susijęs inkriminuojamas pažeidimas (t. y. nuo 2019 m. liepos mėn.), S V (toliau – V) buvo AFI ESCA Holding direktorius ir pagrindinis akcininkas (jam priklausė 75 % akcijų). Be to, jis buvo vienos iš patronuojamųjų bendrovių Prancūzijoje (AFI ESCA), kurios daugiau kaip 95 % priklauso patronuojančiajai bendrovei, prezidentas ir kitos bendrovės (AFI ESCA IARD), kurios 100 % akcijų priklauso patronuojančiajai bendrovei, valdytojas. Jis taip pat buvo (ir tebėra) AFI ESCA Luxembourg prezidentas ir vykdantysis direktorius,
– be to, V tiesiogiai priklauso 4,63 % bendrovės Dôm Finance akcijų, o V šeima yra šios bendrovės netiesioginė akcininkė (60,77 %),
– Dôm Finance – valdymo bendrovė, kuriai 2004 m. leidimą suteikė AMF, – valdo kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektą (KIPVPS), pavadintą Dôm Performance Active. Šis subjektas nuo 2017 m. sausio 1 d. valdo grupės AFI ESCA bendrojo turto akcijų portfelį,
– 2018 m. gruodžio 29 d. bendrovė April, kuri specializuojasi draudimo srityje ir kurios akcijos buvo kotiruojamos Euronext vertybinių popierių biržoje, paskelbė pranešimą spaudai ir jame informavo, kad didžiausia jos akcininkė – bendrovė Evolem – pradėjo „išimtines“ derybas su bendrovės CVC Capital Partners valdomu fondu. Pranešime buvo nurodyta, kad derėtasi dėl Evolem plano perleisti jai priklausantį kontrolinį April akcijų paketą ir kad po šio perleidimo bus pateiktas ĮPP,
– 2019 m. sausio 2 d. AMF paskelbė, kad šio April pranešimo data (2018 m. gruodžio 29 d.) reiškė išankstinio pasiūlymo laikotarpio pradžią, kaip tai suprantama pagal RGAMF 223-34 straipsnį,
– 2019 m. birželio 13 d. April paskelbė antrąjį pranešimą. Jame ji nurodė, kad Evolem perleido savo kontrolinį akcijų paketą CVC Capital Partners įsteigtai ad hoc bendrovei, pavadintai Andromeda Investissements,
– šiame pranešime buvo patikslinta, kad Andromeda Investissements pateiks supaprastintą ĮPP ir kad ji ketina per tris mėnesius nuo pasiūlymo laikotarpio pabaigos paprašyti įvykdyti reikalavimo parduoti procedūrą(6), taikant tokią pat kainą kaip pasiūlyme (t. y. 21,6 EUR už akciją),
– kitą dieną, 2019 m. birželio 14 d., AMF paskelbė Andromeda Investissements ir April informacinių pranešimų projektus.
17. Supaprastintas ĮPP dėl April akcijų buvo pateiktas 2019 m. liepos 11–26 d.
18. Jį pateikus Andromeda Investissements priklausė 88 % April kapitalo ir balsavimo teisių. Taigi ji nebuvo pasiekusi ribos, reikalingos tam, kad smulkiųjų akcininkų būtų galima prašyti įgyvendinti reikalavimo parduoti procedūrą (dėl jos April taptų nebiržine bendrove)(7).
19. Atsižvelgiant į tokį išankstinio pasiūlymo ir vėliau pateikto pasiūlymo laikotarpį, Dôm Finance, o vėliau – AFI ESCA Holding ir trys jos pagrindinės patronuojamosios bendrovės vykdė su April akcijomis susijusius sandorius.
20. Visos taip įgytos April akcijos vėliau buvo perleistos bendrovei Persée Participations, kurią savo ruožtu kontroliavo V. 2019 m. gruodžio 23 d. Persée Participations priklausė 10,18 % April kapitalo.
21. 2019 m. gruodžio 30 d. Persée Participations savo akcijų paketą perleido Andromeda Investissements. Jį perleidus, Andromeda Investissements priklausė 99,01 % April kapitalo ir 98,71 % balsavimo teisių, todėl pavyko viršyti ribą, kurios reikia viešajam išpirkimo pasiūlymui įgyvendinti.
22. Viešasis išpirkimo pasiūlymas buvo įgyvendintas 2020 m. gegužės 29 d. – liepos 8 d., taikant 22 EUR už akciją kainą. Jį įgyvendinus, 2020 m. liepos 13 d. buvo parengtas reikalavimas parduoti už tą pačią kainą; tą pačią dieną April akcijos buvo išbrauktos iš biržos sąrašų.
23. AMF pradėjo tyrimą dėl April vertybinių popierių ir su jais susijusių vertybinių popierių pirkimo–pardavimo sandorių, o jam pasibaigus pateikė prieštaravimo pareiškimus, adresuotus V, grupės AFI ESCA bendrovėms (patronuojančiajai bendrovei ir trims jos patronuojamosioms bendrovėms), taip pat Dôm Finance.
24. AMF nurodė, kad tų pareiškimų adresatai veiklą organizavo sutartinai: iš pradžių veikė Dôm Performance Active, atstovaujama Dôm Finance (kurios kontrolinis akcijų paketas priklauso V), o nuo 2019 m. liepos 3 d. – AFI ESCA Holding ir jos trys pagrindinės patronuojamosios bendrovės (jas taip pat kontroliavo V), siekdamos, kad April akcijų pozicija rinkoje būtų pakankamai gera ir būtų užkirstas kelias CVC Capital Partners pageidautam reikalavimo parduoti projektui.
25. AMF teigimu, „įvairiuose pareiškimuose dėl ribų viršijimo ir ketinimų, susijusių su April akcijomis, kurias nuo 2019 m. liepos 17 d. V ir Dôm Finance perleido AMF, nebuvo nurodytas nei toks sutartinis veikimas, nei tariamų bendrininkų faktiškai kontroliuota April kapitalo dalis“.
26. Tuo remdamasi AMF daro išvadą, kad V, minėtos grupei AFI ESCA priklausančios bendrovės ir Dôm Finance galėjo pažeisti Prekybos kodekso L.233-7 straipsnio ir RGAMF 233-14 straipsnio nuostatas dėl pareigų, susijusių su ribų viršijimu, taip pat RGAMF 231-46 ir 231-47 straipsnių nuostatas, susijusias su pareiškimais apie ribos viršijimą išankstinio pasiūlymo laikotarpiu.
27. Konkrečiai AMF nurodė, kad pareiškėjai, veikdami sutartinai (kaip tai suprantama pagal Prekybos kodekso L.233-10 straipsnį), padarė tris pareigos pranešti pažeidimus, susijusius su įvairiais pranešimo terminais ir pagrindais, būtent:
– neįvykdė pareigos nuo 2019 m. birželio 27 d. kasdien pranešti apie atliktus sandorius, susijusius su April akcijomis, nes tą dieną, veikdami sutartinai, viršijo 1 % April kapitalo dalies ribą nuo išankstinio pasiūlymo laikotarpio pradžios ir taip pažeidė RGAMF 231-46 straipsnį,
– neįvykdė pareigos nuo 2019 m. liepos 10 d. nedelsiant pranešti apie savo ketinimą, susijusį su pasiūlymu siekiamais tikslais, ir apie tai, kad veikė sutartinai, nes tą dieną viršijo 2 % April kapitalo dalies ribą nuo išankstinio pasiūlymo laikotarpio pradžios ir taip pažeidė RGAMF 231-46 straipsnį,
– neįvykdė pareigos per paskesnes keturias dienas pranešti apie tai, kad 2019 m. liepos 15 d. buvo viršyta 5 % riba ir kad jie veikė sutartinai ir taip pažeidė Prekybos kodekso L. 233-7 straipsnį bei RGAMF 223-14 straipsnį.
28. 2022 m. liepos 11 d. AMF sankcijų komisija, konstatavusi, kad buvo veikiama sutartinai, kaip tai suprantama pagal Prekybos kodekso L.233-10 straipsnį, nusprendė, kad buvo pažeista pareiga pranešti, ir skyrė pareiškėjams pinigines baudas (po 200 000 EUR – kiekvienai grupės AFI ESCA bendrovei, 400 000 EUR – Dôm Finance ir 600 000 EUR – V)(8).
29. Dôm Finance, kaip finansų rinkų valdymo bendrovė, užginčijo AMF sankcijų komisijos sprendimą Conseil d’État (Valstybės taryba), kuri 2024 m. gegužės 29 d. sprendimu(9) skundą atmetė.
30. Savo ruožtu grupės AFI ESCA bendrovės ir V dėl AMF sankcijų komisijos sprendimo pateikė apeliacinį skundą Cour d’appel de Paris (Paryžiaus apeliacinis teismas), o šis teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą su tokiais prejudiciniais klausimais:
„1. Ar Direktyvos [2004/109], iš dalies pakeistos [Direktyva 2013/50], 3 straipsnio 1a dalies ketvirtos pastraipos iii punktas ir 10 straipsnio a punktas turi būti aiškinami taip, kad pareiga nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis siekiama minėtą 10 straipsnio a punktą perkelti į nacionalinę teisę, aiškinti remiantis šiuo punktu turi būti vykdoma nustatant bet kokį su kitais asmenimis sutartinai padarytą pareigos pranešti apie peržengtą ribą pažeidimą, ar tik pažeidimus, patenkančius į minėtos direktyvos taikymo sritį, išskyrus pažeidimus, kuriems taikoma [Direktyva 2004/25]?
2. Jeigu į šį klausimą būtų atsakyta taip, kad Sąjungos teisę atitinkančio aiškinimo pareigą būtina įvykdyti tik nustatant, kad asmenims veikiant sutartinai buvo neįvykdyta pareiga pranešti, patenkanti į Direktyvos 2004/109 taikymo sritį, ar aplinkybė, kad inkriminuojamas pareigos nevykdymas yra susijęs su įmonės perėmimo pasiūlymu (ĮPP), visų pirma pasiūlymo pateikimo laikotarpiu, gali turėti įtakos vertinant, ar tikrai būta veikimo kartu, kaip tai suprantama pagal minėtos direktyvos 10 straipsnio a punktą?
3. Ar Direktyvos [2004/109] 10 straipsnio a punktas turi būti aiškinamas taip, kad reikalavimas „priimti nuoseklią bendrą <…> emitento valdymo politiką“ turi būti suprantamas siaurai, kaip tiesiogiai susijęs su bendrovės valdymu ar vadovavimu jai, įskaitant jos valdymo, administravimo ar priežiūros organų skyrimą, siekiant daryti įtaką pagrindinėms bendrovės finansinės, socialinės, komercinės ar ekonominės veiklos kryptims, t. y. bendrovės strategijai, sutartinai naudojant turimas balsavimo teises, ar pakanka, kad bendrovės valdymui būtų padarytas netiesioginis su ĮPP susijusios reikalavimo parduoti procedūros nevykdymo poveikis, t. y. kad bendrovė, kuriai pateiktas ĮPP, liktų biržos sąrašuose?“
III. Procesas Teisingumo Teisme
31. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas gavo 2025 m. gruodžio 19 d.
32. Rašytines pastabas pateikė AFI ESCA ir kiti, AMF, Prancūzijos vyriausybė ir Europos Komisija.
33. Teisingumo Teismas nusprendė, kad šioje byloje rengti posėdžio nereikia.
IV. Vertinimas
A. Pirminės pastabos
1. Sutartinai atliekami veiksmai pagal Direktyvą 2004/25
34. Direktyvoje 2004/25 yra numatytos priemonės, kaip suderinti valstybių teisės normas(10), susijusias su pasiūlymais perimti bendrovės, kuriai taikoma valstybės narės teisė, vertybinius popierius, kai visais šiais vertybiniais popieriais arba jų dalimi leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje(11).
35. Direktyvoje 2004/25 konkrečiai yra reglamentuojamas kontrolinio akcijų paketo (priklausančio fiziniam ar juridiniam asmeniui) ribos, kurią viršijus tas asmuo privalo pateikti ĮPP, apskaičiavimas.
36. Pagal Direktyvos 2004/25 5 straipsnio 1 dalį, siekiant apskaičiuoti tą ribą atsižvelgiama į akcijų paketus, priklausančius „sutartinai veikian[tiems] asmen[ims]“, kaip jie suprantami pagal šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies d punktą.
37. Direktyvos 2004/25 2 straipsnio 1 dalies d punkte sutartinai veikiantys asmenys apibrėžti kaip „fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie bendradarbiauja su siūlytoju ar pasiūlymą ga[vusia] bendrove, remdamiesi <…> susitarimu, kuriuo siekiama įsigyti pasiūlymą ga[vusios] bendrovės kontrolę arba sužlugdyti sėkmingą pasiūlymo rezultatą“(12).
38. Taigi sąvoka „sutartinis veikimas“ yra viena iš pagrindinių priemonių siekiant nustatyti, kada viršijama riba, dėl kurios atsiranda pareiga pateikti ĮPP.
39. Bet kuriuo atveju Direktyvos 2004/25 3 straipsnio 2 dalies b punkte valstybėms leidžiama nustatyti papildomas sąlygas ir nuostatas, kurios yra griežtesnės už šioje direktyvoje nustatytas pasiūlymų reguliavimo sąlygas ir reikalavimus.
2. Sutartys dėl kartu naudojamų balsavimo teisių pagal Direktyvą 2004/109
40. Direktyva 2004/109 yra suderinti skaidrumo reikalavimai, susiję su informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, esančioje arba veikiančioje valstybėje narėje, atskleidimu.
41. Pagal Direktyvą 2004/109 „akcininkai arba fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys balsavimo teises arba finansines priemones, kurių pagrindu jie turi teisę įsigyti apyvartoje esančių akcijų su balsavimo teise“, turi informuoti emitentus apie įsigytas akcijas arba apie kitus pasikeitimus, susijusius su „kontroliniais akcijų paketais“ bendrovėse, kad emitentai galėtų tinkamai informuoti visuomenę(13).
42. Direktyvoje 2004/109, kitaip nei Direktyvoje 2004/25, nevartojama aiški sąvoka „sutartinai veikiantys asmenys“.
43. Pagal Direktyvos 2004/109 10 straipsnio a punktą, tos pačios direktyvos 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse apibrėžta pareiga pranešti „taip pat turi būti taikom[a] fiziniams ir juridiniams asmenims tiek, kiek jiems suteikta teisė įsigyti ir perleisti balsavimo teises[,] <…> kai balsavimo teises turi trečioji šalis, su kuria tas asmuo arba įmonė sudarė sutartį, įpareigojančią juos kartu naudojant turimas balsavimo teises priimti nuoseklią bendrą atitinkamo emitento valdymo politiką“ (kursyvu išskirta mano).
44. Taigi Direktyvos 2004/109 10 straipsnyje pabrėžiama tam tikros rūšies sutarties svarba – sutarties, kurioje šalims nustatyta pareiga įsigyjant ar perleidžiant didelę balsavimo teisių dalį priimti nuoseklią bendrą emitento valdymo politiką, kartu naudojant balsavimo teises.
45. Taip apibrėžta pareiga pranešti atitinka pareigos pranešti apie kontrolinio bendrovės akcijų paketo įsigijimą ar perleidimą, visuotinai taikomos neatsižvelgiant į jokį ĮPP, išsamaus suderinimo logiką.
46. Vis dėlto valstybės narės gali nustatyti, kad ĮPP atveju (taip pat susijungimo sandorių ir kitų sandorių, turinčių įtakos nuosavybės teisėms į bendroves arba jų kontrolei, atveju) būtų taikomi griežtesni atskleidimo reikalavimai, nei Direktyvoje 2004/109(14).
47. Tokia išsamumo taisyklės išimtis yra įtvirtinta teisės normoje – Direktyvos 2004/109 3 straipsnio 1a dalies ketvirtos pastraipos iii punkte, kuris nagrinėjamoje byloje yra pagrindinė teisės norma.
3. Direktyvos 2004/109 ir Direktyvos 2004/25 santykis
48. Abiejose direktyvose vartojamos sąvokos skiriasi tiek savo dalyku, tiek būtinų reikalavimų, taikomų siekiant įvertinti sutartinį veikimą (ĮPP srityje) arba sutartį dėl balsavimo teisės naudojimo (pareigos pranešti apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, srityje), griežtumu(15).
49. Teisingumo Teismas šiuos skirtumus pabrėžė Sprendime Adler:
– „Direktyvos 2004/25 nuostatose reglamentuojamas fizinio ar juridinio asmens turim[o] bendrovės reikšmingo akcijų paketo ribos, kurią viršijus šis asmuo privalo pateikti [ĮPP] <…>, apskaičiavimas. Kiek tai susiję su netiesiogiai turimų akcijų paketų agregavimu, šiose nuostatose numatyti griežtesni reikalavimai nei tie, kurie taikomi apskaičiuojant kontrolinių akcijų paketų ribas, nuo kurių atsiranda pareiga pranešti apie kontrolinių akcijų paketų įsigijimą ar perleidimą pagal Direktyvą 2004/109 <…>“(16),
– „[o] Direktyvoje 2004/109, priešingai, nevartojama sąvoka „sutartinai veikiantys asmenys“; jos 10 straipsnio a punkte, apskaičiuojant <…> ribas, dėl kurių atsiranda pareiga pranešti apie kontrolinius akcijų paketus, atsižvelgiama į atitinkamų asmenų sudarytus susitarimus, pagal kuriuos šie asmenys įpareigojami „kartu naudojant turimas balsavimo teises priimti nuoseklią bendrą <…> politiką“. <…> [Š]ioje nuostatoje reikalaujama rimto įsipareigojimo tam tikram laikui, jis negali būti trumpalaikis ar nepastovus, be to, jis privalo būti vieningas ir skirtas atitinkamos bendrovės vadovybei“(17).
50. Vis dėlto abiejų direktyvų taikymas yra susijęs, nes, kaip pabrėžiau, pagal Direktyvos 2004/109 3 straipsnio 1a dalies ketvirtos pastraipos iii punktą buveinės valstybė narė išimties tvarka akcininkams arba šios direktyvos 10 straipsnyje nurodytiems fiziniams ar juridiniams asmenims gali taikyti (nacionalines) įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas, priimtas dėl ĮPP.
4. Abi direktyvas atitinkančios Prancūzijos teisės nuostatos
51. Prekybos kodekso nuostatos:
– pagal L. 233‑10‑1 straipsnį ĮPP atveju sutartinai veikiančiais asmenimis (pranc. „personnes agissant de concert“) laikomi asmenys, kurie sudarė sutartį su ĮPP teikėju siekdami įgyti bendrovės, dėl kurios pateiktas pasiūlymas, kontrolę, arba asmenys, sudarę sutartį su bendrove, dėl kurios pateiktas pasiūlymas, kad šis pasiūlymas būtų sužlugdytas. Taigi nuostatos turinys iš esmės sutampa su Direktyvos 2004/25 2 straipsnio 1 dalies d punkto turiniu – ji apima du sutartinio veikimo būdus, numatytus šiame punkte: a) sutartis, kuriomis siekiama įgyti ĮPP nurodytos bendrovės kontrolę, ir b) sutartis, kuriomis siekiama sužlugdyti sėkmingą ĮPP rezultatą,
– nuo 2010 m. galiojančios redakcijos L. 233-10 straipsnio 1 dalies taikymo sritis yra kitokia: jame nustatyta, kad sutartinai veikia tie asmenys, kurie sudarė sutartį dėl balsavimo teisių įgijimo, perleidimo ar panaudojimo siekdami įgyvendinti bendrą politiką bendrovės atžvilgiu arba įgyti šios bendrovės kontrolę.
52. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad, nors L. 233-10 straipsnio 1 dalis, atsižvelgiant į jo turinį, skiriasi nuo Direktyvos 2004/109 10 straipsnio a punkto, jo tikslas yra užtikrinti šio punkto perkėlimą į nacionalinę teisę (pažodžiui jo nepakartojant)(18).
53. Nors apeliantai nesutaria su AMF ir Prancūzijos vyriausybe dėl minėtų dviejų Prekybos kodekso straipsnių aiškinimo, Teisingumo Teismas neturi įsitraukti sprendžiant šį ginčą.
54. Šiuo tikslu pakanka pažymėti, kad Conseil d’État (Valstybės taryba) dėl vieno iš juridinių asmenų, kuriam šioje byloje skirta bauda, konstatavo, jog siekiant nustatyti, ar ĮPP atveju buvo veikiama sutartinai, galima remtis ne tik Prekybos kodekso L. 233-10-1 straipsniu (konkrečiai susijusiu su ĮPP), bet ir to paties kodekso L. 233-10 straipsnyje pateikta bendrąja apibrėžtimi.
55. Conseil d’État (Valstybės taryba) teigimu, L. 233-10-1 straipsnis „netrukdo taikyti L. 233-10 straipsnyje pateiktos bendrosios sutartinio veikimo apibrėžties, kurios taikymo sritis yra platesnė“. Taigi ji priduria, kad „kitų rūšių sutartys, kurios nėra konkrečiai numatytos L. 233-10-1 straipsnyje, ĮPP atveju gali būti laikomos sutartiniu veikimu“(19).
56. Vis dėlto Cour d’appel de Paris (Paryžiaus apeliacinis teismas) kyla abejonių šiuo klausimu, todėl jis pateikė prejudicinių klausimų.
B. Pirmasis ir antrasis prejudiciniai klausimai
57. Šie du sudėtingai suformuluoti klausimai gali būti nagrinėjami kartu(20). Jais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, kokia yra (Sąjungos teisę) atitinkančio nacionalinių nuostatų, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas Direktyvos 2004/109 3 straipsnio 1a dalies ketvirtos pastraipos iii punktas ir 10 straipsnio a punktas, aiškinimo apimtis.
58. Konkrečiai pirmuoju prejudiciniu klausimu šis teismas siekia išsiaiškinti, ar toks Sąjungos teisę atitinkantis aiškinimas turi būti pateiktas:
– siekiant įvertinti bet kokį „su kitais asmenimis sutartinai padarytą pareigos pranešti(21) apie peržengtą ribą pažeidimą“ ar
– tik tuo atveju, kai pažeidimai „patenk[a] į [Direktyvos 2004/109] taikymo sritį, išskyrus pažeidimus, kuriems taikoma [Direktyva 2004/25]“.
59. Antrasis prejudicinis klausimas pateiktas tuo atveju, jeigu atsakant į pirmąjį klausimą būtų patvirtinta, kad Sąjungos teisę atitinkantis aiškinimas taikytinas tik siekiant įvertinti su kitais asmenimis sutartinai padarytus pažeidimus, kurie patenka į Direktyvos 2004/109 taikymo sritį.
60. Abu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo suformuluotus klausimus galima paaiškinti tuo, kad, kaip nurodė AMF, pareiškėjai, veikdami sutartinai (kaip tai suprantama pagal Prekybos kodekso L. 233-10 straipsnį), padarė tris pirma nurodytus pareigos pranešti pažeidimus(22). Iš jų:
– pirmieji du pažeidimai susiję su Prancūzijos teisės aktais dėl skaidrumo pareigų ĮPP srityje (RGAMF 231-46 ir 231-47 straipsniai),
– trečiasis susijęs su 5 % ribos viršijimu, pažeidžiant bendrąją pareigą pranešti apie reikšmingą biržinės bendrovės vertybinių popierių įsigijimą (Prekybos kodekso L. 233‑7 straipsnis ir RGAMF 223‑14 straipsnis).
61. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar AMF teisingai nusprendė, kad trečiasis pažeidimas neturėjo būti nagrinėjamas pagal specialiąsias Prancūzijos taisykles dėl skaidraus vertybinių popierių įsigijimo pagal ĮPP (priimtas laikantis Direktyvos 2004/25). Priešingai, atrodo, kad AMF mano, jog vykdant inkriminuojamą veiką buvo pažeistos tik bendrosios nuostatos dėl skaidrumo įsigyjant kontrolinius biržinių bendrovių vertybinių popierių paketus (priimtos įgyvendinant Direktyvą 2004/109).
62. Remiantis Teisingumo Teismo turima informacija, 5 % riba buvo viršyta tuo laikotarpiu, kai vykdytas supaprastintas ĮPP dėl April akcijų, t. y. 2019 m. liepos 11–26 d.
63. Kartu atsakydamas į pirmuosius du prejudicinius klausimus remiuosi prielaida, kad nacionalinės teisės normos, priimtos pagal ĮPP reglamentuojančią Direktyvą 2004/25, buvo taikomos atsižvelgiant į du AMF sprendime skirti baudas nurodytus pažeidimus, dėl kurių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl aiškinimo.
64. Pagal Direktyvos 2004/109 3 straipsnio 1a dalies ketvirtos pastraipos pradžią, valstybėms narėms iš esmės draudžiama akcininkui arba 10 ir 13 straipsniuose nurodytiems fiziniams ar juridiniams asmenims taikyti griežtesnius reikalavimus nei nustatyti pačioje direktyvoje.
65. Vis dėlto šis draudimas netaikomas trimis išimtiniais atvejais: konkrečiai nuostatos iii punkte leidžiama „taik[yti] įstatym[us] ar kit[us] teisės akt[us], priimt[us] dėl [ĮPP] <…> ir kitų sandorių, turinčių įtakos nuosavybės teisėms į bendroves arba jų kontrolei, kuriuos prižiūri valdžios institucijos, valstybių narių paskirtos pagal [Direktyvos 2004/25] 4 straipsnį“(23).
66. Išimčiai taikomos dvi kumuliacinės sąlygos(24):
– griežtesni reikalavimai nei nustatyti Direktyvoje 2004/109 turi būti įtvirtinti įstatymuose ir kituose teisės aktuose dėl įmonių perėmimo pasiūlymų, susijungimo sandorių ir kitų sandorių, turinčių įtakos nuosavybės teisėms į įmones ir jų kontrolei, ir
– šių reikalavimų laikymąsi turi prižiūrėti pagal Direktyvos 2004/25 4 straipsnį valstybių narių paskirtos institucijos.
67. Teisingumo Teismas šiuo klausimu nurodė, kad:
– „<…> siaurai aiškinant Direktyvos 2004/109 3 straipsnio 1a dalies ketvirtos pastraipos iii punkte numatytą išimtį reikia konstatuoti, kad ji susijusi tik su griežtesniais <…> reikalavimais, tiesiogiai susijusiais su valstybės narės priimtais įstatymais ir kitais teisės aktais dėl įmonių perėmimo pasiūlymų, susijungimo sandorių ir kitų sandorių, turinčių įtakos nuosavybės teisėms į įmones ir jų kontrolei“(25),
– „[v]is dėlto negali būti laikoma, kad ši išimtis taikoma įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, susijusioms su informacijos apie vertybinių popierių, jau įtrauktų į prekybos <…> reguliuojamoje rinkoje sąrašą, emitentus atskleidimu, kurios taikomos neatsižvelgiant į tai, ar yra įmonių perėmimo pasiūlymas, susijungimo sandoris ar kitas sandoris, turintis įtakos įmonių nuosavybei ir kontrolei. To, kad informacija, su kuria susijusios šios nuostatos, galėtų būti svarbi atitinkamos įmonės vertybinių popierių perėmimo pasiūlymo, šios įmonės susijungimo su kita įmone ar kito sandorio, turinčio įtakos pirmosios įmonės nuosavybei ir kontrolei, atveju, nepakanka kitokiam aiškinimui pagrįsti“(26).
68. Byloje Valora Vokietijos teisės aktai atitiko reikalavimą, kad priežiūrą vykdytų ta pati ĮPP srityje kompetentinga institucija, tačiau neatrodo, kad jie būtų tiesiogiai susiję su „įmonių perėmimo pasiūlym[ais], susijungimo sandori[ais] ir kit[ais] sandori[ais], turinči[ais] įtakos nuosavybės teisėms į bendroves arba jų kontrolei“(27).
69. Teisingumo Teismas Sprendime Valora pabrėžė, kad lemiamas veiksnys buvo ne „<…> nagrinėjamos nacionalinės nuostatos tekstas, o jos taikymo sritis, kuri turi būti susijusi tik su įmonių perėmimo pasiūlymais, susijungimo sandoriais ir kitais sandoriais, turinčiais įtakos įmonių nuosavybei ir kontrolei“(28).
70. Nagrinėjamoje byloje Direktyvos 2004/109 3 straipsnio 1a dalies ketvirtos pastraipos iii punkte numatyta išimtis taikoma kitokiu atveju nei Sprendime Valora, nes Prancūzijoje (toliau nurodytus faktus turi patvirtinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas):
– bendruosius skaidrumo reikalavimus prižiūrinti institucija (AMF) taip pat turi kompetenciją tikrinti, kaip įgyvendinami ĮPP reglamentuojantys teisės aktai,
– Prancūzijos Respublikos priimtos nuostatos dėl ĮPP patenka į Direktyvos 2004/109 3 straipsnio 1a dalies ketvirtos pastraipos iii punkto taikymo sritį.
71. Valstybei narei nekyla jokių kliūčių taikyti griežtesnius reikalavimus dėl pranešimo akcininkams, kad būtų padidintas skaidrumo lygis įgyvendinant ĮPP. Kaip minėjau, pagal Direktyvos 2004/25 3 straipsnio 2 dalį valstybės narės „<…> b) gali nustatyti papildomas sąlygas ir nuostatas, kurios yra griežtesnės už šioje direktyvoje nustatytas pasiūlymų reguliavimo sąlygas ir reikalavimus“.
72. Prancūzijos teisės aktų leidėjas, pasinaudodamas Direktyvos 2004/109 3 straipsnio 1a dalies ketvirtos pastraipos iii punkte jam suteikta teise, nustatė platesnės apimties pareigą pranešti apie ĮPP nei numatytoji Direktyvoje 2004/109.
73. Ši pareiga įtvirtinta RGAMF 231-46 ir 231-47 straipsniuose. Pagal abu straipsnius fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie, veikdami vieni arba kartu, vykdo tam tikrus su ĮPP susijusius sandorius, turi apie juos pranešti AMF. Pabrėžiu, kad tai yra papildoma ĮPP srityje taikoma pareiga pranešti ir ji bet kuriuo atveju griežtesnė nei numatytoji Direktyvoje 2004/109.
74. Iš tiesų ribos, kurias viršijus atsiranda RGAMF 231-46 ir 231-47 straipsniuose nustatyta pareiga pranešti (t. y. atitinkamai 1 % ir 2 % bendrovės kapitalo dalies), yra mažesnės nei numatytosios Direktyvos 2004/109 9 straipsnio 1 dalyje, todėl taikant šias nacionalines nuostatas atitinkami asmenys AMF turi pranešti apie didesnį sandorių skaičių.
75. Nacionalinės teisės norma turi būti aiškinama taip, kad jos aiškinimas atitiktų(29) Direktyvos 2004/109 3 straipsnio 1a dalies ketvirtos pastraipos iii punktą, o tai reiškia, kad ją aiškinantis subjektas negali neatsižvelgti į nuostatas dėl ĮPP, į kurias daroma nuoroda tame punkte.
76. Jeigu nacionalinėje nuostatoje reikalaujama didesnio akcininkų sandorių, turinčių įtakos ĮPP procesams, skaidrumo, ji patenka į Direktyvos 2004/109 3 straipsnio 1a dalies ketvirtos pastraipos iii punkto taikymo sritį. Taigi, siekiant išaiškinti šią nacionalinę nuostatą, pačios Direktyvos 2004/109 10 straipsnis nebėra reikšmingas.
77. Kitaip tariant, kadangi turi būti taikoma griežtesnė pareiga pranešti, kylanti iš konkrečiai ĮPP taikomų nacionalinės teisės normų, nereikia siekti jų aiškinti taip, kad jos atitiktų Direktyvos 2004/109 10 straipsnį.
78. Jeigu pagal Direktyvos 2004/109 nuostatą (3 straipsnio 1a dalies ketvirtos pastraipos iii punktą) nacionalinės teisės normoje galima nustatyti griežtesnius reikalavimus dėl ĮPP nei numatytieji šioje direktyvoje, būtų nelogiška pagal ją reikalauti minėtą nacionalinės teisės normą aiškinti taip, kad ji atitiktų būtent įprastą tvarką (įtvirtintą Direktyvos 2004/109 10 straipsnyje), kurios, kaip nurodė Sąjungos teisės aktų leidėjas, galima netaikyti.
79. Direktyva 2004/25 yra atliktas minimalus suderinimas(30) ir, kartoju, joje valstybėms narėms leidžiama priimti griežtesnes teisės normas investuotojams apsaugoti, kaip tai padarė Prancūzijos teisės aktų leidėjas, užtikrindamas vienodą požiūrį į vertybinių popierių turėtojus ir ĮPP procesų sąžiningumą(31).
80. ĮPP atveju yra itin svarbus skaidrumas, susijęs su atitinkamos bendrovės akcijų nuosavybe. Taigi pareiga pranešti apie tos bendrovės vertybinių popierių įsigijimą ar perleidimą turi būti griežtesnė, palyginti su įprastais prekybos vertybinių popierių biržoje laikotarpiais(32).
81. Direktyvos 2004/25 2 straipsnio 1 dalies d punkte yra nurodyti aiškiai ar numanomai sudaryti(33) žodiniai ar raštiški susitarimai, kuriais siekiama įsigyti pasiūlymą gavusios bendrovės kontrolę arba sužlugdyti sėkmingą ĮPP rezultatą. Vis dėlto šie susitarimai gali būti ne vieninteliai svarbūs veiksniai tuo atveju, kai įvairių dalyvių strategijomis siekiama atvirai ar slapta daryti įtaką pačiam ĮPP.
82. Tas pats Direktyvos 2004/25 straipsnis (kuriame daugiau dėmesio skiriama siekiamam tikslui, o ne konkretiems sutartinio veikimo būdams) padeda užtikrinti investuotojų apsaugą ir ĮPP srityje itin svarbų rinkos skaidrumą. Per daug siauras sąvokos „sutartinis veikimas“ aiškinimas galėtų sukelti neigiamų pasekmių ĮPP procedūrai.
83. Per ĮPP procedūras skaidrumo reikalavimai yra taikomi reikalavimui parduoti akcijas. Sutartinis veikimas, kuriuo siekiama blokuoti reikalavimą parduoti prie ĮPP neprisijungusiems (smulkiesiems) akcininkams priklausančias akcijas(34), gali būti reikšminga priemonė, lemianti ĮPP baigtį ir pasiūlymą gavusios bendrovės ateitį. Subjektai, kurie veikia sutartinai, turi apie tai paskelbti viešai, kad tos bendrovės akcijų turėtojai būtų kuo geriau informuoti(35) ir galėtų pagrįstai nuspręsti, kokios pozicijos laikytis dėl ĮPP.
84. Ši aplinkybė paaiškina, kodėl Direktyvoje 2004/25 nurodytas „sutartinis veikimas“ apima platesnės apimties veikimo būdus nei numatytieji Direktyvos 2004/109 10 straipsnio a punkte.
85. Pabrėžiu, kad ĮPP poveikį reglamentuojančios ir jam taikomos nacionalinės nuostatos patenka į Direktyvos 2004/109 3 straipsnio 1a dalies ketvirtos pastraipos iii punkte numatytos išimties taikymo sritį. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris vienintelis turi jurisdikciją aiškinti nacionalinę teisę, turės nustatyti, ar nagrinėjamos Prekybos kodekso ir RGAMF nuostatos yra griežtesnės už pasiūlymus reglamentuojančias Direktyvos 2004/109 nuostatas.
86. Kaip minėjau, toks atsakymas į pirmuosius du prejudicinius klausimus, kokį pateikiau, grindžiamas prielaida, kad pažeidimai, dėl kurių AMF skyrė baudas ir dėl kurių pateikti šie du klausimai, yra susiję su Prancūzijos teisės normomis, kuriomis įgyvendinama Direktyva 2004/25.
87. Vis dėlto AMF taip pat nustatė, kad buvo pažeistos nacionalinės teisės normos dėl svarbių sandorių, susijusių su biržinių bendrovių vertybiniais popieriais, skaidrumo (Prekybos kodekso L. 233-7 straipsnis ir RGAMF 223-14 straipsnis). Jeigu tokiam vertinimui būtų pritarta, šios teisės normos nepatektų į Direktyvos 2004/109 3 straipsnio 1a dalies ketvirtos pastraipos iii punkte numatytos išimties taikymo sritį, nes pagal šią išimtį ĮPP srityje taikoma Direktyva 2004/25.
88. Logiškai mąstant, jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nuspręs, kad yra padarytas toks trečiasis pažeidimas, kaip nurodyta, Prekybos kodekso L. 233-7 straipsnį ir RGAMF 223-14 straipsnį, taip pat Prekybos kodekso L. 233-10 straipsnį jis turės išaiškinti pagal Direktyvos 2004/109 nuostatas. Direktyvos 2004/19 10 straipsnio a punktą atitinkantis šių nacionalinės teisės normų aiškinimas turėtų būti pateiktas net ir tuo atveju, jeigu dar būtų vykdoma ĮPP procedūra.
89. Šią išvadą galima patvirtinti remiantis Sprendimo Valora 47 punktu, nes pagal jį, taikant Direktyvos 2004/109 3 straipsnio 1a dalies ketvirtos pastraipos iii punktą, nagrinėjama nacionalinė nuostata turi būti susijusi tik su ĮPP. Priešingai, Prekybos kodekso L. 233-10-1 straipsnis taikomas neatsižvelgiant į tai, ar yra vykdoma ĮPP procedūra.
90. Bet kuriuo atveju argumentai dėl trečiojo pažeidimo grindžiami ginčytinu pagrindu. Mano nuomone, kai vykdoma ĮPP procedūra (nesvarbu, ar išankstinio pasiūlymo arba pasiūlymo laikotarpiu, ar net reikalavimo parduoti smulkiųjų akcininkų akcijas laikotarpiu), turi būti taikoma Direktyvos 2004/109 3 straipsnio 1a dalies ketvirtos pastraipos iii punkte numatyta išimtis, o tai reiškia, kad taikoma Direktyva 2004/25 ir ją perkeliant į nacionalinę teisę priimtos nacionalinės teisės normos.
91. Taigi, manau, kad Direktyvos 2004/109 3 straipsnio 1a dalies ketvirtos pastraipos iii punktas turi būti aiškinamas taip, kad į jame numatytos išimties taikymo sritį gali patekti pareiga pranešti, nacionalinės teisės normose nustatyta fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie, veikdami sutartinai, viršija tam tikras akcijų įsigijimo ribas, kai tokia pareiga taikoma vykdant ĮPP procedūrą. Šiuo tikslu atitinkamos nacionalinės teisės normos nebūtinai turi būti aiškinamos pagal Direktyvos 2004/109 10 straipsnį.
C. Trečiasis prejudicinis klausimas
92. Atsižvelgiant į mano atsakymą į pirmąjį ir antrąjį prejudicinius klausimus, nagrinėti trečiojo klausimo, kuris susijęs tik su Direktyvos 2004/109 10 straipsnio a punkto aiškinimu, nereikėtų.
93. Taip būtų tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad, kai vykdant ĮPP procedūrą vertybiniai popieriai įsigyjami siekiant suformuoti blokuojančią mažumą, pareigai pranešti apie atitinkamus sandorius (susijusius su ĮPP gavusios bendrovės akcijomis) yra taikoma Direktyva 2004/25 ir nacionalinės teisės normos, priimtos remiantis Direktyvos 2004/109 3 straipsnio 1a dalies ketvirtos pastraipos iii punkte numatyta išimtimi.
94. Taigi trečiasis prejudicinis klausimas būtų reikšmingas tik tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad atsižvelgiant į ĮPP galima taikyti Direktyvos 2004/109 10 straipsnio a punkte numatytą bendrąją taisyklę ir ją įgyvendinančias nacionalines nuostatas.
95. Trečiuoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti:
– ar Direktyvos 2004/109 10 straipsnio a punkte pateikta sąvoka „nuosekl[i] bendr[a] <…> emitento valdymo politik[a]“ turi būti suprantama „siaurai, kaip tiesiogiai susij[usi] su bendrovės [emitentės] valdymu ar vadovavimu jai, įskaitant jos valdymo, administravimo ar priežiūros organų skyrimą, siekiant daryti įtaką pagrindinėms bendrovės finansinės, socialinės, komercinės ar ekonominės veiklos kryptims, t. y. bendrovės strategijai, sutartinai naudojant turimas balsavimo teises, ar
– pakanka, kad bendrovės valdymui būtų padarytas netiesioginis su ĮPP susijusios reikalavimo parduoti procedūros nevykdymo poveikis, t. y. kad bendrovė, kuriai pateiktas ĮPP, liktų biržos sąrašuose“.
96. Tam, kad atsirastų pareiga pranešti apie kontrolinių akcijų paketų įsigijimą ar perleidimą pagal Direktyvos 2004/109 10 straipsnio a punktą, turi būti įvykdytos keturios kumuliacinės sąlygos(36):
– turi būti sudaryta „sutartis“, t. y. egzistuoti paprastas valios sutapimas, nes nuostatoje nereikalaujama jokio papildomo patikslinimo,
– turi egzistuoti „įpareigojimas priimti“ tam tikrą poziciją remiantis esamomis akcijomis dėl tokios sutarties,
– pagal sutartį ir joje patvirtintą „poziciją“ turi būti reikalaujama „naudojimo kartu“, t. y. koordinuotų veiksmų, ir
– kartu naudojant balsavimo teises privaloma priimti „nuoseklią bendrą atitinkamo emitento valdymo politiką“.
97. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl paskutinio reikalavimo: reikia išsiaiškinti, ar sutartinis veikimas, kuriuo siekiama blokuoti reikalavimą parduoti akcijas pagal ĮPP, reiškia nuoseklios bendros emitento valdymo politikos nustatymą.
98. V ir kiti subjektai, kuriems skirta bauda, teigia, kad jie prieštaravo ne reikalavimui parduoti smulkiųjų akcininkų vertybinius popierius, o tik siūlytojo pateiktai kainai, kurią laikė pernelyg maža. Taigi jie siekė sukaupti reikiamą akcijų skaičių, kad užkirstų kelią reikalavimui parduoti už tą kainą, tačiau neketino kištis į bendrovės emitentės valdymą.
99. Remdamiesi šia prielaida jie teigia, kad sąvoka „nuosekli bendra emitento valdymo politika“ turi būti aiškinama siaurai. Jie nurodo Direktyvos 2004/109 parengiamuosius darbus(37) ir tai, kad šia direktyva atliktas suderinimas yra išsamus, todėl teigia, kad šios direktyvos 10 straipsnio a punktas taikomas tik sutartiniam veikimui, galinčiam turėti reikšmingą, ilgalaikę ir organizuotą įtaką bendrovės valdymui, naudojantis balsavimo teisėmis.
100. Direktyvos 2004/109 10 straipsnio a punkte nėra nuorodos į valstybių narių teisę, todėl bendrovės „valdymo“ sąvoka yra savarankiška Sąjungos teisės sąvoka. Ji turi būti aiškinama vienodai, nepaisant valstybėse narėse jai teikiamos reikšmės ir atsižvelgiant į jos formuluotę, kontekstą, kuriame ji vartojama, ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus(38).
101. Mano nuomone, „nuosekli bendra emitento valdymo politika“ gali būti nustatyta sudarant sutartis, kurios apima tiek tiesioginį kišimąsi į bendrovės valdymą, tiek kitas netiesioginio kišimosi formas.
102. Taigi manau, kad iš dviejų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytų aiškinimo galimybių pirmenybė teiktina antrajai: pakanka, kad sutartiniu veikimu būtų siekiama nuosekliai daryti netiesioginį poveikį bendrovės, dėl kurios pateiktas ĮPP, valdymui, o toks poveikis atsiranda, jeigu dėl reikalavimo parduoti procedūros nevykdymo ši bendrovė ir toliau lieka biržos sąrašuose.
103. Direktyvoje 2004/109 sąvoka „nuosekli bendra emitento valdymo politika“ nėra apibrėžta. Ji taip pat neapibrėžta nei jos konstatuojamosiose dalyse, nei įgyvendinimo taisyklėse(39). Kaip minėjau, Sprendime Adler tik nurodyta, kad Direktyvos 2004/109 10 straipsnio a punkte reikalaujama „rimto įsipareigojimo tam tikram laikui, jis negali būti trumpalaikis ar nepastovus, be to, jis privalo būti vieningas ir skirtas atitinkamos bendrovės vadovybei“(40). Remiantis šiuo sprendimu negalima daryti išvados, kad bendrovės valdymas apima tik veiksmus, susijusius su dalyvavimu vadovaujant jai.
104. Direktyvoje 2004/109 yra nurodyta „nuosekli bendra politika“. Savo pastabose subjektai, kuriems skirta bauda, tvirtina, kad nuoseklus yra tik tas bendrovės akcininkų veikimas, kuris susijęs su bendrovės valdymo, priežiūros ir administravimo organų skyrimu. Taigi sutartinis veikimas siekiant atsisakyti privalomo akcijų išpirkimo yra tam tikrų aplinkybių nulemtas veikimas.
105. Priešingai, manau, kad fizinių ir juridinių asmenų grupės sutartinis veikimas, kuriuo, įsigyjant pasiūlymą gavusios bendrovės vertybinių popierių, siekiama blokuoti reikalavimą parduoti smulkiųjų akcininkų vertybinius popierius, yra veikimas, kurio poveikis trunka tam tikrą laikotarpį ir kuris gali turėti poveikį biržinės bendrovės valdymui.
106. Atsižvelgdamas į sąvokos „nuosekli bendra emitento valdymo politika“ apimtį, nematau kliūčių, kodėl jos turinys negalėtų apimti sutartinio veikimo, kurio tikslas – išpirkti vertybinius popierius siekiant blokuoti reikalavimą parduoti akcijas pagal ĮPP.
107. Vertinant teleologiniu požiūriu, Direktyvos 2004/109 1 ir 2 konstatuojamosiose dalyse(41) nurodytus tikslus geriausiai galima pasiekti „nuoseklią bendrą emitento valdymo politiką“ aiškinant taip, kad ji apima sutartinį vertybinių popierių turėtojų veikimą, darantį netiesioginį poveikį ilgalaikiam bendrovės emitentės valdymui ir neapsiribojantį tiesioginiu dalyvavimu valdant bendrovę (pavyzdžiui, skiriant vadovus ar balsuojant akcininkų susirinkimuose).
108. Kartoju: nematau teisinių kliūčių akcininkų grupės sutartinį veikimą, kuriuo siekiama blokuoti reikalavimą parduoti vertybinius popierius pagal ĮPP, laikyti netiesioginiu kišimusi į bendrovės valdymą, turinčiu ilgalaikių pasekmių. Toks blokavimas gali sutrukdyti bendrovei, dėl kurios pateiktas ĮPP, tapti nebiržiniu vertybinių popierių rinkos subjektu, o tai turėtų reikšmingų teisinių pasekmių.
109. Biržinės bendrovės turi didesnes galimybes gauti finansavimą kapitalo rinkose, jų akcininkams taikomi griežtesni informavimo ir skaidrumo reikalavimai, o jų valdymo sistema yra griežtesnė nei vertybinių popierių rinkų nebiržinių bendrovių. Šio statuso praradimas arba išlaikymas nėra nereikšmingas pokytis, neturintis poveikio emitento valdymui.
110. Taigi fizinių ir juridinių asmenų grupės sutartinis veikimas, kuriuo siekiama įsigyjant akcijas blokuoti reikalavimą parduoti smulkiųjų akcininkų vertybinius popierius pagal ĮPP (paprastai sutartinio veikimo poveikis trunka tam tikrą laiką), gali būti laikomas sutartimi, sudaryta siekiant nustatyti „nuoseklią bendrą emitento valdymo politiką“ pagal Direktyvos 2004/109 10 straipsnio a punktą. Be to, sutartinai veikiantys fiziniai ar juridiniai asmenys privalo apie tokį veikimą paskelbti viešai ir taip įvykdyti atitinkamą pareigą pranešti.
V. Išvada
111. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau taip atsakyti Cour d’appel de Paris (Paryžiaus apeliacinis teismas, Prancūzija):
1. 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičiančios Direktyvą 2001/34/EB (su pakeitimais, padarytais 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/50/ES), 3 straipsnio 1a dalies ketvirtos pastraipos iii punktas
turi būti aiškinamas taip:
į minėtoje nuostatoje numatytos išimties taikymo sritį gali patekti pareiga pranešti, nacionalinės teisės normose nustatyta fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie, veikdami sutartinai, viršija tam tikras akcijų įsigijimo ribas, kai tokia pareiga pranešti taikoma vykdant įmonės perėmimo pasiūlymo (ĮPP) procedūrą. Šiuo tikslu atitinkamos nacionalinės teisės normos nebūtinai turi būti aiškinamos pagal Direktyvos 2004/109 10 straipsnį.
2. Direktyvos 2004/109 10 straipsnio a punktas turi būti aiškinamas taip:
fizinių ir juridinių asmenų grupės sutartinis veikimas, siekiant blokuoti reikalavimą parduoti smulkiųjų akcininkų vertybinius popierius pagal įmonės perėmimo pasiūlymą, gali būti laikomas sutartimi, sudaryta siekiant nustatyti nuoseklią bendrą emitento valdymo politiką.
1 Originalo kalba: ispanų.
2 Autorité des marchés financiers (toliau – AMF).
3 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB (OL L 390, 2004, p. 38); su pakeitimais, padarytais 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/50/ES (OL L 294, 2013, p. 13) (toliau – Direktyva 2004/109).
4 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl įmonių perėmimo pasiūlymų (OL L 142, 2004, p. 12; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 2 t., p. 20).
5 Pagal RGAMF 231-2 straipsnio 5.º punktą išankstinio pasiūlymo laikotarpis yra laikotarpis nuo dienos, kurią AMF pagal RGAMF 223-34 straipsnio pirmą pastraipą paskelbė informaciją apie pasiūlymo projekto ypatumus, iki pasiūlymo laikotarpio pradžios arba, jeigu pasiūlymo projektas nepateiktas, iki dienos, kurią AMF pagal RGAMF 223-34 straipsnio paskutinę pastraipą paskelbė atitinkamą informaciją.
6 Pagal Direktyvos 2004/25 15 straipsnio 1 ir 2 dalis po to, kai ĮPP yra pateiktas visiems pasiūlymą gavusios bendrovės vertybinių popierių turėtojams dėl visų jų vertybinių popierių, siūlytojas tam tikromis sąlygomis gali reikalauti, kad likusių vertybinių popierių turėtojai parduotų jam tuos vertybinius popierius sąžininga kaina. Teisė reikalauti parduoti paprastai vadinama anglišku terminu squeeze-out.
7 Teise reikalauti parduoti vertybinius popierius (per tris mėnesius nuo privalomo ar savanoriško ĮPP termino pabaigos) galima pasinaudoti, jeigu siūlytojas, be tam tikros procentinės balsavimo teisių dalies pasiūlymą gavusioje bendrovėje, turi tam tikrą procentinę kapitalo, suteikiančio balsavimo teises, dalį arba priėmus ĮPP įsigyja vertybinių popierių, kurie sudaro ne mažiau kaip 90 % balsavimo teises pasiūlymą gavusioje bendrovėje suteikiančio kapitalo ir 90 % balsavimo teisių, įeinančių į pasiūlymą.
8 Sprendimo tekstas pateiktas faile https://www.amf-france.org/sites/institutionnel/files/private/2022‑07/220711_decision_pub.pdf.
9 2024 m. gegužės 29 d. sprendimas (FR:CECHR:2024:465740.20240529). Dėl jo turinio žr. šios išvados 54 ir 55 punktus.
10 Šiuo tikslu „teisės normos“ reiškia valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, praktikos kodeksus ar kitus dokumentus, įskaitant tuos, kuriuos parengė oficialiai įgaliotos rinkų reguliavimo institucijos.
11 Pagal Direktyvos 2004/25 4 straipsnio 1 dalį valstybės narės paskiria instituciją arba institucijas, kompetentingas pasiūlymams prižiūrėti pagal taisykles, kurias jos nustato arba pradeda taikyti pagal šią direktyvą.
12 2021 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Adler Real Estate ir kt. (C‑605/18, EU:C:2021:712; toliau – Sprendimas Adler) 34 punkte vartojama ta pati apibrėžtis.
13 Direktyvos 2004/109 2 konstatuojamoji dalis, kurios turinys įtvirtintas tos pačios direktyvos 9 straipsnyje.
14 Remiuosi Direktyvos 2013/50 12 konstatuojamąja dalimi, pateikta šios išvados 9 punkte.
15 Pietrancosta, A., „Action de concert et déclarations de franchissements de seuils: la CJUE impose en principe l’exigence d’un accord concertant et verrouille les extensions nationales“, Le Quotidien, Lexbase, 2026 m. balandžio mėn., p. 1. Prancūzijos doktrinoje kalbama apie „concert de contrôle“ (suderintus kontrolės veiksmus), kai subjektai sutartinai veikia ĮPP srityje, ir „concert de gestion“ (suderintus valdymo veiksmus), kai akcininkai sutartinai veikia viršydami tam tikras ribas. Žr. Bertrand, Q., „La cacophonie des concerts de gestion et de contrôle“, Bulletin Joly Bourse, Nr. BJB202m2, 2026 m. sausio mėn.; Martin Laprade, F., „Action de concert“, Jurisclasseur de droit bancaire et financier, fasc. 2135, 2025; Schmidt, D. ir Rontchevsky, N., „Action de concert“, Répertoire sociétés, Dalloz, 2024 m. liepos mėn.
16 Sprendimo Adler 34 punktas.
17 Sprendimo Adler 35 punktas.
18 Nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą 141 ir 142 punktai.
19 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo (FR:CECHR:2024:465740.20240529) 10 punktas.
20 Taip savo rašytinėse pastabose teigia AMF ir Prancūzijos vyriausybė.
21 Šiomis aplinkybėmis „pareiga pranešti“ reiškia pareigą atskleisti (pranešti) informaciją apie emitento, kurio akcijomis leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, kontrolinių akcijų paketų įsigijimą ar perleidimą.
22 Šios išvados 27 punktas.
23 Ši nuostata išnagrinėta 2026 m. vasario 12 d. Sprendimo Valora Effekten Handel (C‑864/24, EU:C:2026:94; toliau – Sprendimas Valora) 36 ir 37 punktuose, taip pat Sprendimo Adler 30 ir 32 punktuose.
24 Sprendimo Adler 33, 37 ir 45 punktai ir Sprendimo Valora 38 punktas.
25 Sprendimo Valora 41 punktas. Kursyvu išskirta mano.
26 Sprendimo Valora 42 punktas.
27 Sprendimo Valora 45 punktas. Vokietijos teisės aktai buvo taikomi „visomis aplinkybėmis, dėl kurių gali atsirasti pareiga pranešti pagal [Direktyvos 2004/109] 9 straipsnį“.
28 Sprendimo Valora 47 punktas.
29 Pagal suformuotą jurisprudenciją valstybių narių nacionaliniai teismai, taikydami nacionalinės teisės aktus, specialiai priimtus direktyvos reikalavimams įgyvendinti, turi juos aiškinti kiek įmanoma atsižvelgdami į tos direktyvos turinį ir tikslą, kad būtų pasiektas direktyvoje numatytas rezultatas ir laikomasi SESV 288 straipsnio trečios pastraipos (2004 m. spalio 5 d. Sprendimo Pfeiffer ir kt., C‑397/01–C‑403/01, EU:C:2004:584, 113 punktas ir 2024 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Getin Holding ir kt., C‑118/23, EU:C:2024:1013, 75 punktas).
30 Direktyvos 2004/25 3 straipsnio 2 dalies b punktas.
31 Pagal Direktyvos 2004/25 3 straipsnio 1 dalies b punktą valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi šių principų: „<…> b) pasiūlymą ga[vusios] bendrovės vertybinių popierių savininkai turi turėti pakankamai laiko ir informacijos, kad galėtų padaryti pagrįstą sprendimą dėl pasiūlymo; pasiūlymą ga[vusios] bendrovės valdyba, konsultuodama vertybinių popierių savininkus, privalo pateikti savo nuomonę apie pasiūlymo įgyvendinimo poveikį užimtumui, įdarbinimo sąlygoms ir bendrovių verslo vietoms“.
32 Žr. Nadjar, H., Les principes du droit des offres publiques d’acquisition, LGDJ, Paryžius, 2025, p. 67.
33 Tam, kad veiksmai būtų laikomi „sutartiniu veikimu“, nebūtinai turi būti sudarytas rašytinis ar aiškus susitarimas – pakanka, kad susitarimas būtų numanomas. Taigi teisės norma gali apimti suderintus šalių veiksmus, kurie nėra įforminti raštu.
34 Šiuo atveju veikiant sutartinai buvo siekiama sutrukdyti įgyvendinti Andromeda Investissements – įmonės, kurią įsteigė CVC Capital Partners, – pateiktą ĮPP dėl bendrovės April. Konkrečiai buvo siekiama įsigyti pakankamą akcijų skaičių, kad būtų užkirstas kelias reikalavimui parduoti, kurį, kaip paskelbė Andromeda Investissements, ji ketino pateikti praėjus trims mėnesiams po ĮPP laikotarpio pabaigos; likusiems smulkiesiems akcininkams ji būtų pasiūliusi tokią pačią kainą kaip nurodytoji ĮPP (2,61 EUR už akciją). Sutartinio veikimo iniciatoriai manė, kad ši kaina yra per maža, ir siekė sutrukdyti pateikti reikalavimą parduoti, kad gautų didesnę kainą ir tuomet parduotų savo akcijas.
35 Kaip minėjau, Direktyvos 2004/25 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta, kad pasiūlymą gavusios bendrovės vertybinių popierių savininkai turi turėti pakankamai laiko ir informacijos, kad galėtų priimti pagrįstą sprendimą dėl pasiūlymo.
36 Šiuo klausimu iš esmės pakartoju generalinio advokato M. Bobek išvados byloje Adler Real Estate ir kt. (C‑605/18, EU:C:2021:220) 57 punktą.
37 Pasiūlyme dėl Tarybos direktyvos (OL C 351, 1985, p. 35), kuri vėliau tapo 1988 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 88/627/EEB dėl informacijos, skelbtinos įsigyjant ir perleidžiant biržinės bendrovės kontrolinį akcijų paketą (OL L 348, 1988, p. 62), buvo aptariama bendra politika bendrovės atžvilgiu, o ne bendrovės valdymas. Vis dėlto į galutinį tos direktyvos tekstą buvo įtrauktas pakeitimas, numatytas Direktyvoje 2004/109.
38 2025 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Oti (C‑525/23, EU:C:2025:877) 48 punktas.
39 2014 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 2015/761, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB papildoma nuostatomis dėl kontrolinių akcijų paketų tam tikrų techninių reguliavimo standartų (OL L 120, 2015, p. 2).
40 Sprendimo Adler 35 punktas.
41 Kaip nurodyta Direktyvos 2004/109 1 konstatuojamojoje dalyje, tikslios, išsamios ir savalaikės informacijos apie vertybinių popierių emitentus atskleidimas sukuria nenutrūkstamą investuotojų pasitikėjimą ir leidžia, remiantis informacija, įvertinti jų verslo padėtį ir turtą, taip stiprinant tiek investuotojų apsaugą, tiek rinkos efektyvumą. Vertybinių popierių emitentai investuotojams turėtų užtikrinti tinkamą skaidrumą reguliariai pateikdami informaciją; tuo pačiu tikslu akcininkai arba fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys balsavimo teises arba finansines priemones, kurių pagrindu jie turi teisę įsigyti apyvartoje esančių akcijų su balsavimo teise, taip pat turėtų informuoti emitentus apie įsigytas akcijas arba apie kitus pasikeitimus, susijusius su kontroliniais akcijų paketais bendrovėse, kad emitentai galėtų tinkamai informuoti visuomenę.