Laikina versija

GENERALINIO ADVOKATO

ANDREA BIONDI IŠVADA,

pateikta 2026 m. spalio 15 d.(1)

Byla C‑627/24 P

Bytedance Ltd

prieš

Europos Komisiją

„ Apeliacinis skundas – Reglamentas (ES) 2022/1925 – Prieigos valdytojo statuso suteikimas – Internetinė socialinio tinklo paslauga – Europos Komisijos sprendimas, kuriuo Bytedance suteikiamas prieigos valdytojo statusas dėl jos teikiamos internetinės socialinio tinklo paslaugos TikTok – Ieškinys dėl panaikinimo “






I.      Įvadas

1.        Apeliaciniu skundu BytedanceLtd prašo panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą Bytedance / Komisija(2). Jame Bendrasis Teismas patvirtino Europos Komisijos sprendimą pagal SRA(3) šiai įmonei suteikti prieigos valdytojo statusą, kiek tai susiję su jos skaitmeninės platformos paslauga TikTok. Kadangi tai yra pirmasis Teisingumo Teismo nagrinėjamas ginčas dėl SRA, ši byla suteikia galimybę paaiškinti, kaip veikia pagrindinis SRA nustatytos sistemos elementas, t. y. statuso suteikimo mechanizmas.

2.        Šis mechanizmas yra labai svarbus, nes, kai Komisija įmonei suteikia prieigos valdytojo statusą, pradedami taikyti SRA nustatyti įpareigojimai. Be to, jeigu pasiekiamos reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos kiekybinės ribos, atitinkama įmonė privalo apie tai pranešti Komisijai. Taikant šiomis ribomis grindžiamas prielaidas įmonė laikoma prieigos valdytoja ir jai tenka pareiga pateikti argumentų ir įrodymų šioms prielaidoms paneigti. Apskritai SRA grindžiamas ex ante statuso suteikimo mechanizmu ir šiuo klausimu yra orientuotas į ateitį. Atsižvelgiant į tai, nors SRA nustatytas naujas teisinis reguliavimas, jame įtvirtintas požiūris Sąjungos teisėje nėra beprecedentis. Nauja yra tai, kad skaitmeninis sektorius reglamentuojamas taikant jau žinomą teisėkūros techniką. Teisingumo Teismo užduotis yra ne peržiūrėti politinius sprendimus, kuriais grindžiamas SRA, o juos įgyvendinti teisingai aiškinant ir taikant šį reglamentą. Toliau pateikti argumentai ir bus grindžiami tokia samprata.

II.    Ginčo aplinkybės, ginčijamas sprendimas, skundžiamas sprendimas ir procesas Teisingumo Teisme

3.        Bytedance kartu su savo tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamomis bendrovėmis (toliau kartu – Bytedance, kai nurodoma įmonė, kuriai suteiktas prieigos valdytojo statusas) valdo, be kita ko, skaitmeninę platformą TikTok. Sąjungoje ši platforma pradėjo veikti 2018 m.

4.        2023 m. liepos 3 d. apeliantė nusiuntė Komisijai pranešimą, jame, be kita ko, nurodė, kad TikTok yra dalijimosi vaizdo medžiaga platforma. Apeliantė teigė, kad Bytedance negali būti laikoma prieigos valdytoja ir kad bet kuriuo atveju SRA 3 straipsnio 2 dalyje numatytos prielaidos prieigos valdytojo statusui suteikti buvo paneigtos remiantis jos pateiktais argumentais ir įrodymais.

5.        2023 m. liepos 26 d. raštu Komisija informavo pareiškėją apie savo preliminarią nuomonę dėl TikTok priskyrimo prie internetinės socialinių tinklų paslaugos (IST) ir prieigos valdytojo statuso suteikimo Bytedance, kiek tai susiję su šia paslauga. 2023 m. rugpjūčio 2 d. raštu apeliantė atsakė į tą preliminarią nuomonę.

6.        2023 m. rugsėjo 5 d. sprendime (toliau – ginčijamas sprendimas) Komisija konstatavo, kad TikTok yra IST ir kad Bytedance pasiekė SRA 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas ribas, todėl ją galima laikyti prieigos valdytoja. Komisija taip pat nusprendė, kad apeliantės argumentai, pateikti siekiant paneigti prielaidas, nebuvo pakankamai pagrįsti, kad jos būtų akivaizdžiai paneigtos, ir atmetė jos argumentus nepradėjusi rinkos tyrimo. Taigi Komisija Bytedance suteikė TikTok prieigos valdytojos statusą.

7.        Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas nekonstatavo jokios klaidos Komisijai vertinant Bytedance argumentus, pateiktus siekiant ginčyti tas prielaidas. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija taikė teisingą įrodymų standartą. Jis taip pat atmetė ieškinio pagrindą, grindžiamą teisės būti išklausytam pažeidimu. Taigi Bendrasis Teismas atmetė visą Bytedance ieškinį.

8.        Apeliaciniu skundu Bytedance prašo Teisingumo Teismo: i) panaikinti skundžiamą sprendimą; ii) panaikinti ginčijamą sprendimą ir iii) nurodyti Komisijai padengti savo ir Bytedance bylinėjimosi išlaidas, patirtas šiame procese ir nagrinėjant bylą Bendrajame Teisme. Komisija teigia, kad Teisingumo Teismas turėtų i) atmesti apeliacinį skundą ir ii) įpareigoti Bytedance padengti bylinėjimosi išlaidas.

9.        Bytedance ir Komisija buvo išklausytos per 2026 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teisme surengtą posėdį.

III. Analizė

10.      Grįsdama apeliacinį skundą Bytedance nurodo du pagrindus. Pirmasis grindžiamas SRA 3 straipsnio 1 ir 5 dalių pažeidimu ir jį sudaro penkios dalys. Antrasis pagrindas grindžiamas Bytedance teisės būti išklausytai pažeidimu. Atsiliepime į apeliacinį skundą Komisija pateikia prašymą pakeisti motyvus, susijusius, be kita ko, su šia teise.

11.      Teisingumo Teismo raginimu šioje išvadoje daugiausia dėmesio bus skiriama tik apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmai ir trečiai dalims. Joje taip pat bus aptarti argumentai, susiję su Komisijos prašymu pakeisti motyvus.

12.      Siekdamas pristatyti savo analizės kontekstą, pirmiausia pateiksiu kelias pirmines pastabas dėl SRA numatyto prielaidomis grindžiamo statuso suteikimo mechanizmo (A dalis). Tada išnagrinėsiu apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmą dalį, susijusią su „įrodymų standartu“, kurio reikalaujama pagal SRA jo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytoms prielaidoms paneigti (B dalis). Toliau išnagrinėsiu šio apeliacinio skundo pagrindo trečią dalį, kurioje dėmesys sutelkiamas į SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtintą prielaidą, kad paslauga yra svarbi sąsaja (C dalis). Galiausiai išnagrinėsiu reikalavimus, kylančius iš teisės į gynybą per prielaidomis grįstą statuso suteikimo procedūrą (D dalis).

A.      Prielaidomis grįstas statuso suteikimo mechanizmas pagal SRA sistemą

1.      Kokybiniai prieigos valdytojo statuso suteikimo reikalavimai ir prielaidų, grindžiamų kiekybinių ribų pasiekimu, vaidmuo

13.      Esminis vertinimas, kuriuo remiantis įmonei suteikiamas prieigos valdytojo statusas, grindžiamas trimis kumuliaciniais ir kokybiniais reikalavimais, nustatytais SRA 3 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad ji a) daro didelį poveikį vidaus rinkai, b) teikia konkrečią skaitmeninės platformos paslaugą, kuri pagal šį reglamentą laikoma pagrindine platformos paslauga (toliau – PPP) ir yra svarbi sąsaja, kuria naudodamiesi verslo klientai gali pasiekti galutinius naudotojus, ir c) vykdydama veiklą užima įsitvirtinusios ir ilgalaikės rinkos dalyvės poziciją arba numatoma, kad tokią poziciją užims artimiausiu metu.

14.      Kartu su tokiais kokybiniais reikalavimais nustatomos trys atitinkamos kiekybinės ribos, kuriomis grindžiamos SRA 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos prielaidos. Sąjungos teisės aktų leidėjas turėjo šias ribines vertes laikyti SRA 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų kokybinių reikalavimų rodikliais.

15.      Pagal SRA 3 straipsnio 3 dalį kiekybines ribas siekianti įmonė privalo informuoti Komisiją ir pateikti jai atitinkamą informaciją, susijusią su tomis ribomis. Pagal SRA 3 straipsnio 4 dalį, gavusi išsamią informaciją, Komisija nepagrįstai nedelsdama ir ne vėliau kaip per 45 darbo dienas nuo tos informacijos gavimo dienos suteikia kiekybines ribas pasiekusiai įmonei prieigos valdytojo statusą.

16.      Nepaisant prielaidomis grįsto statuso suteikimo mechanizmo, SRA 3 straipsnio 8 dalimi Komisijai suteikiami įgaliojimai pradėti rinkos tyrimą siekiant nustatyti, ar kiekybinių ribų nesiekianti įmonė vis dėlto atitinka SRA 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus kokybinius reikalavimus. Tokiu atveju Komisija negali remtis prielaidomis ir jai tenka pareiga įrodyti, kad įmonė atitinka šiuos reikalavimus. Ligšiolinėje Komisijos sprendimų priėmimo praktikoje paprastai buvo nagrinėjami atvejai, kai yra pasiektos prielaidos taikymo ribos. Taip yra ir šioje byloje.

17.      SRA 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos prielaidos nėra galutinės, šio straipsnio 5 dalyje nustatyta jų paneigimo procedūra.

18.      SRA 3 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta, kad PPP teikianti įmonė kartu su pranešimu gali pateikti pakankamai pagrįstų argumentų, kad įrodytų, jog, nors ji yra pasiekusi visas to straipsnio 2 dalyje nustatytas ribas, dėl atitinkamų PPP veikimo aplinkybių ji vis dėlto neatitinka 1 dalyje išvardytų reikalavimų.

19.      SRA 3 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad tais atvejais, kai Komisija mano, jog įmonės pagal pirmą pastraipą pateikti argumentai nėra pakankamai pagrįsti, nes jais akivaizdžiai nepaneigiamos prielaidos, ji gali atmesti tokius argumentus nepradėjusi rinkos tyrimo pagal to reglamento 17 straipsnio 3 dalį.

20.      3straipsnio 5 dalies trečioje pastraipoje nurodyta, kad tais atvejais, kai PPP teikianti įmonė pateikia tokių pakankamai pagrįstų argumentų, kuriais akivaizdžiai paneigiamos 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytos prielaidos, Komisija per nustatytą terminą gali pradėti rinkos tyrimą pagal to 17 straipsnio 3 dalį.

21.      Taigi nagrinėjant šį apeliacinį skundą pagrindinis klausimas yra tas, ar pagal SRA 3 straipsnio 5 dalį Komisija privalo pradėti rinkos tyrimą, kai įmonė pateikia argumentus, kuriais akivaizdžiai paneigiamos šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos prielaidos.

2.      Sprendimas pradėti rinkos tyrimą

22.      Iš teismo posėdyje pateiktų pastabų buvo galima spręsti, jog SRA 3 straipsnio 5 dalies trečios pastraipos tekstas („Komisija <...> gali pradėti [rinkos tyrimą]“) patvirtina aiškinimą, kad šia nuostata Komisijai suteikiama diskrecija sprendžiant, ar pradėti tokį tyrimą. Tačiau tai ne vienintelis galimas būdas suprasti šią nuostatą. Mano nuomone, žodžio „gali“ vartojimas šiomis aplinkybėmis nesuteikia Komisijai diskrecijos; jis nurodo Komisijai galimus procedūrinius veiksmus, kai yra tenkinamos toje nuostatoje nustatytos atitinkamos sąlygos.

23.      Pagal tokį aiškinimą, kai įmonė pateikia pakankamai pagrįstų argumentų, kuriais akivaizdžiai paneigiamos SRA 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos prielaidos, Komisija negali atmesti šių argumentų nepradėjusi rinkos tyrimo, nebent jau yra aišku, kad 3 straipsnio 1 dalies reikalavimai netenkinami, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis teikiama PPP. O jeigu pateikti argumentai akivaizdžiai nepaneigia tokių prielaidų, Komisija gali juos atmesti nepradėdama rinkos tyrimo.

24.      Tokį aiškinimą patvirtina, pirma, sisteminis SRA aiškinimas.

25.      SRA 3 straipsnio 5 dalyje nustatytas mechanizmas atitinka šio reglamento 17 straipsnio 3 dalyje nustatytus Komisijos įgaliojimus, susijusius su rinkos tyrimais. Kalbant konkrečiai, tos nuostatos pirmame sakinyje nurodyta, kad tais atvejais, kai PPP teikianti įmonė pasiekia SRA 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas ribas, tačiau pateikė pakankamai pagrįstų argumentų, kuriais akivaizdžiai paneigiama iš 3 straipsnio 2 dalies kylanti prielaida, t. y. 3 straipsnio 5 dalies trečios pastraipos prielaida, Komisija stengiasi rinkos tyrimą užbaigti per SRA nustatytą laikotarpį. Nors 17 straipsnio 3 dalyje aiškiai reglamentuojamas procedūros užbaigimas, iš jos Komisijai neabejotinai kyla pareiga pradėti tokią procedūrą, kai įmonė pateikė pakankamai pagrįstų argumentų, kuriais akivaizdžiai paneigiamos prielaidos.

26.      Žinoma, SRA 17 straipsnio 3 dalį būtų galima suprasti tik kaip nustatančią terminą, per kurį Komisija turi užbaigti rinkos tyrimą. Visgi dėl tokio aiškinimo 17 straipsnis „Rinkos tyrimas dėl prieigos valdytojo statuso suteikimo“ iš esmės netektų savarankiškos funkcijos. Be to, priešingai nei jo 1 dalyje, kurioje numatyta, kad „Komisija gali atlikti rinkos tyrimą, kad būtų išnagrinėta, ar pagrindines platformos paslaugas teikiančiai įmonei turėtų būti suteiktas prieigos valdytojo statusas pagal 3 straipsnio 8 dalį“, atrodo, kad pagal to reglamento 3 straipsnio 5 dalyje nurodytą 17 straipsnio 3 dalį Komisijai nepaliekama jokios diskrecijos priimant sprendimą pradėti rinkos tyrimą. Taigi Komisijos diskrecija veikiau nustatyta 17 straipsnio 1 ir 3 dalyse, o ne 3 straipsnio 8 ir 5 dalyse.

27.      Antra, tokį aiškinimą taip pat patvirtina SRA 3 straipsnio 5 dalies ketvirta pastraipa. Antroje ir trečioje pastraipose reglamentuojamos dvi skirtingos situacijos: kai įmonė nepateikia pakankamai pagrįstų argumentų, kuriais akivaizdžiai paneigiamos prielaidos (antra pastraipa), ir kai įmonei pavyksta tą padaryti (trečia pastraipa)(4). Ketvirtoje pastraipoje nurodoma logiška trečios pastraipos ir privalomo rinkos tyrimo pradėjimo pasekmė. Pagal tą ketvirtą pastraipą, „jei Komisija padaro išvadą, kad <...> įmonė nesugebėjo įrodyti, kad atitinkamos jos teikiamos [PPP] neatitinka šio straipsnio 1 dalyje išdėstytų reikalavimų, ji suteikia tai įmonei prieigos valdytojo statusą pagal 17 straipsnio 3 dalyje nustatytą procedūrą“. Ketvirtoje pastraipoje nurodyta Komisijos išvada daroma atlikus rinkos tyrimą, pradėtą pagal trečią pastraipą. Vadinasi, kai įmonė pateikia pakankamai pagrįstų argumentų, kuriais akivaizdžiai paneigiamos prielaidos, Komisija neturi kito pasirinkimo, jei nori toliau tęsti statuso suteikimo procedūrą: ji privalo laikytis SRA 17 straipsnyje nustatytos rinkos tyrimo procedūros. 3 straipsnio 5 dalies ketvirta pastraipa tiesiog patvirtina tokį įpareigojimą.

28.      Trečia, SRA nustatyta sistema, kuria užtikrinama tinkama pusiausvyra tarp būtinybės, kad statuso suteikimo procesas būtų sklandus, ir tinkamo įmonės argumentų, kuriais siekiama paneigti prielaidas, įvertinimo. Viena vertus, Komisija gali remtis 3 straipsnio 2 dalyje nustatytomis kiekybinėmis ribomis, kurios leistų greitai užbaigti statuso suteikimo procesą remiantis prielaidomis, kad yra įvykdyti 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti kokybiniai reikalavimai(5). Kita vertus, jeigu įmonei pavyksta akivaizdžiai paneigti šias prielaidas, ji turi teisę tikėtis, kad Komisija išsamiau patikrins jos argumentus dėl 3 straipsnio 1 dalyje numatytų kokybinių reikalavimų neįvykdymo. Šiomis aplinkybėmis žodžiai „pakankamai pagrįstų argumentų, kuriais akivaizdžiai paneigiamos <...> prielaidos“ yra 3 straipsnio 5 dalyje numatyto mechanizmo esmė ir jiems turi būti suteikta teisinė reikšmė. Priešingu atveju įmonei nebūtų prasmės suteikti galimybės pateikti argumentus, paneigiančius prielaidas, jei, nepaisant sėkmingo jų įrodymo, teisinės pasekmės visiškai priklausytų nuo Komisijos diskrecijos.

29.      Ketvirta, tokį aiškinimą patvirtina Bytedance ir Komisijos per teismo posėdį išreikštos pozicijos. Taip pat reikėtų pažymėti, kad gali būti tikslinga ir naudinga atsižvelgti į pačios Komisijos sprendimų priėmimo praktiką(6). Iki šiol Komisijos priimti sprendimai patvirtina esant du atskirus procedūrinius scenarijus. Jei įmonė pateikia argumentų, kuriais akivaizdžiai paneigiamos SRA 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos prielaidos, Komisija privalo pradėti rinkos tyrimą. Tačiau jeigu įmonė aiškiai ir išsamiai įrodo(7), kad tie reikalavimai neįvykdyti, arba, kaip suformuluota neseniai priimtuose sprendimuose, šiuo tikslu pateikia „aiškių įrodymų“(8), Komisija nepradeda procedūros pagal 17 straipsnį ir gali tiesiog nesuteikti statuso.

30.      Apibendrinant pažymėtina, kad jei pasiekiamos SRA 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos kiekybinės ribos ir įmonė siekia ginčyti iš to kylančias prielaidas, konkreti priežastis pradėti rinkos tyrimą yra pateikimas pakankamai pagrįstų argumentų, kuriais akivaizdžiai paneigiamos tos prielaidos. Atsižvelgdama į tokius argumentus, Komisija i) pradeda rinkos tyrimą, siekdama patikrinti, ar įmonė įrodė, kad kokybiniai reikalavimai išimtiniais atvejais netenkinami dėl aplinkybių, kuriomis teikiama atitinkama PPP, arba ii) nusprendžia, kad jau šiuo etapu aišku, kad taip yra; taigi „išimtinumas“ yra aiškiai įrodytas ab initio. O jeigu argumentais prielaidos akivaizdžiai nepaneigiamos, Komisija gali juos atmesti ir toliau neatlikti jokio nagrinėjimo per rinkos tyrimą.

31.      Šiuo klausimu ne visai aišku, kada SRA 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytos prielaidos gali būti laikomos akivaizdžiai paneigtomis. Tai priklauso nuo įrodymų standarto, kurio reikalaujama pagal to reglamento 3 straipsnio 5 dalį.

3.      Pagal SRA 3 straipsnio 5 dalį reikalaujamas įrodymų standartas

32.      Nors SRA tiksliai neapibrėžtas įrodymų standartas, norint paneigti prielaidas pagal šio reglamento 3 straipsnio 2 dalį, jame šiuo klausimu pateikiama daug informacijos.

33.      Visų pirma argumentai, kuriais akivaizdžiai paneigiamos prielaidos, turi būti „pakankamai pagrįsti“. SRA 23 konstatuojamosios dalies antrame sakinyje nurodyta, jog „įrodinėjimo pareiga, kad kiekybinių ribų laikymusi grindžiama prielaida turėtų būti netaikoma, turėtų tekti tai įmonei“, o trečiame sakinyje priduriama, kad Komisija vertina „pateikt[us] įrodym[us] ir argument[us]“. Taigi SRA 3 straipsnio 5 dalyje reikalaujama daugiau nei vien spekuliacijų ar nepatvirtintų teiginių.

34.      Be to, pagal SRA 3 straipsnio 5 dalį reikalaujamas įrodymų standartas nėra įvykdomas pateikiant vien prima facie įrodymus. Atvirkščiai, reikalavimas, kad prielaidos būtų „akivaizdžiai“ paneigtos, rodo, jog įmonė turi pateikti įrodymų, kad prielaidos neturėtų būti taikomos. Jei būtų laikoma, kad pakanka vien sukelti abejonių dėl prielaidų ar jas ginčyti, Komisijai tektų pradėti rinkos tyrimą kiekvienu atveju, kai šiuo klausimu būtų pateikiamas teiginys. Toks aiškinimas pakenktų prielaidos mechanizmo tikslui – užtikrinti greitą statuso suteikimo procedūrą ir veiksmingą SRA taikymą(9). Be to, kiltų painiava atskiriant prielaidomis grindžiamą statuso suteikimą pagal 3 straipsnio 2 dalį ir statuso suteikimą pagal 3 straipsnio 8 dalį: praktiškai Komisija abiem atvejais galiausiai visada privalėtų pradėti rinkos tyrimą.

35.      Pagaliau reikėtų atkreipti dėmesį į susijusį klausimą, kaip pagal SRA veikia teisinė prielaida. Įmonei turi pavykti įrodyti, kad net jei yra pasiekta kiekybinė riba pagal to reglamento 3 straipsnio 2 dalį, dėl preziumuojamos aplinkybės (t. y. atitinkamo kokybinio reikalavimo įvykdymas pagal jo 3 straipsnio 1 dalį) reikia atlikti papildomą tyrimą, nes kyla abejonių dėl šios aplinkybės nustatymo remiantis kiekybine riba. Tokiomis aplinkybėmis prielaida gali būti akivaizdžiai paneigta tik tuo atveju, jei ją paneigiančio argumento logika yra aiški ir labai įtikinama.

36.      Taigi, siekiant užtikrinti veiksmingą SRA taikymą ir spartų statuso suteikimo procesą(10), taip pat sudaryti sąlygas taikyti jo nuostatas rinkos dalyviams, kurių PPP gali daryti poveikį skaitmeniniam sektoriui tokiu būdu, kurį siekiama apriboti SRA, jo 3 straipsnio 5 dalyje reikalaujamas įrodymų standartas reiškia didelį tikėtinumą(11). Argumentai turi būti tikrai įtikinami, be lengvai nustatomų trūkumų, trukdančių paneigti prielaidą, kad juos būtų galima laikyti „akivaizdžiai“ ją paneigiančiais.

37.      Taigi apeliacinio skundo pagrindus ir Komisijos prašymą reikėtų nagrinėti atsižvelgiant būtent į šias pastabas.

B.      Dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmos dalies, susijusios su įrodymų standartu, kurio reikalaujama pagal SRA siekiant ginčyti prielaidas

38.      Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmoje dalyje Bytedance ginčija skundžiamo sprendimo 39–72 punktus ir teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai taikė pernelyg aukštą įrodymų standartą SRA 3 straipsnio 2 dalyje nustatytoms prielaidoms ginčyti ir rinkos tyrimui pradėti.

39.      Bytedance teigia, kad skundžiamo sprendimo 70 ir 71 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai nurodė, jog pagal SRA 3 straipsnio 5 dalį rinkos tyrimas gali būti pradėtas, kai atitinkamos įmonės argumentai yra pakankamai pagrįsti, kad išimtiniais atvejais būtų galima akivaizdžiai paneigti prielaidas. Bytedance pabrėžia, kad sąvoka „išimtiniais atvejais“ (anglų k. „exceptionnally“; versijoje lietuvių k. ši sąvoka praleista) vartojama tik SRA 3 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje, o ne jo antroje ar trečioje pastraipose.

40.      Bytedance iš esmės teigia, kad, priešingai Bendrojo Teismo pozicijai šiuo klausimu, SRA 3 straipsnio 5 dalyje reikalaujamas įrodymų standartas neapima jokio „išimtinumo“ reikalavimo (žr. toliau šios išvados 1 skirsnį). Bytedance taip pat teigia, kad tariama klaida padaryta visame skundžiamame sprendime, nes Bendrasis Teismas reikalavo iš jos įrodyti, kad SRA 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai neįvykdyti, nors tinkamas kriterijus yra tas, ar pakankamai pagrįsti argumentai akivaizdžiai paneigia SRA 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas prielaidas (žr. toliau šios išvados 2 skirsnį).

1.      Dėl skundžiamame sprendime taikyto įrodymų standarto

41.      Kaip pažymėjau šios išvados 23–30 punktuose, pagal prielaidomis grindžiamą statuso suteikimo mechanizmą „išimtinumas“ nesusijęs su pirmine Komisijos išvada, kad prielaidos yra akivaizdžiai paneigtos. Priešingai, „išimtinumas“ susijęs su vėlesne išvada, kurią Komisija padaro atlikdama rinkos tyrimą arba ab initio, nepradėjusi tokio tyrimo, kad SRA 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai nėra įvykdyti, nepaisant to, kad buvo pasiektos kiekybinės ribos.

42.      Šiuo klausimu skaitant skundžiamo sprendimo 70 ir 71 punktus atskirai galėtų susidaryti įspūdis, kad, Bendrojo Teismo vertinimu, pagal SRA prielaidų paneigimui taikomas „išimtinumo“ reikalavimas. 70 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad „pagal [SRA 3 straipsnio 5 dalį] rinkos tyrimas gali būti pradėtas, kai atitinkamos įmonės argumentai yra pakankamai pagrįsti, kad išimtiniais atvejais akivaizdžiai būtų galima paneigti šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje numatytas prielaidas“. 71 punkte jis pavartojo ir žodį „akivaizdžiai“, ir žodį „išimtinai“, tad iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jais rėmėsi nustatydamas pagal SRA reikalaujamą įrodymų standartą.

43.      Gal žodis „išimtinai“ skundžiamo sprendimo 70 ir 71 punktuose ir pavartotas nevykusiai, tačiau išsamus skundžiamo sprendimo aiškinimas neatskleidžia Bytedance nurodytos teisės klaidos.

44.      Bendrajame Teisme Bytedance neteigė, jog Komisija manė, kad ši įmonė galėjo paneigti prielaidas tik „išimtiniais atvejais“. Kaip yra aišku iš skundžiamo sprendimo 69 punkto, Bytedance teigė, kad Komisijos reikalaujamas įrodymų standartas buvo pernelyg griežtas: Komisija reikalavo „įtikinamų įrodymų“, o Bytedance „įrodymų standartas“, kurio pakanka rinkos tyrimui pradėti, reiškia įrodymą, kad yra „abejonių“ ar „prima facie“ įrodymų.

45.      Skundžiamo sprendimo 70 ir 71 punktuose Bendrasis Teismas tiesiogiai atsakė į tokį Bytedance argumentą. Bendrojo Teismo atsakymas pateiktas pastarojo punkto antroje dalyje, kurioje jis nurodė, kad šios įmonės „pateikti argumentai turi būti labai įtikinami, kad būtų galima įrodyti, jog [SRA] 3 straipsnio 2 dalyje numatytos prielaidos yra paneigtos“. Didelio įtikinamumo reikalavimas atitinka SRA reikalaujamą įrodymų standartą, aptartą šios išvados 36 punkte.

46.      Be to, tokį skundžiamo sprendimo aiškinimą patvirtina, pirma, 60 punktas, kuriame Bendrasis Teismas tiksliai pakartoja SRA 3 straipsnio 5 dalį, nurodydamas, kad „minėto straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad atitinkama įmonė gali pateikti pakankamai pagrįstų argumentų, kad įrodytų, jog išimtiniais atvejais ji, nors ir pasiekė visas šio straipsnio 2 dalyje nustatytas ribas, neatitinka to paties straipsnio 1 dalyje išvardytų reikalavimų“. Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad „kai minėta įmonė pateikia tokių pakankamai pagrįstų argumentų, akivaizdžiai paneigiančių minėtas prielaidas, Komisija gali pradėti tokį tyrimą“. Tokia išvada nerodo jokio „išimtinumo“. Skundžiamo sprendimo 61 punkte Bendrasis Teismas, vėlgi neminėdamas jokio „išimtinumo“, taip pat paaiškino, kad pagal Sąjungos teisės aktų leidėjo nustatytą įrodymų standartą reikalaujama, kad atitinkama įmonė pateiktų pakankamai pagrįstų argumentų, kuriais tos prielaidos akivaizdžiai paneigiamos.

47.      Antra, skundžiamo sprendimo 65 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Komisija nurodė taikiusi SRA 3 straipsnio 5 dalyje nustatytą ir minėto sprendimo 60 punkte aprašytą įrodymų standartą.

48.      Trečia, 66 punkte Bendrasis Teismas netgi pažymėjo, kad SRA reikalaujamas įrodymų standartas negali būti suprantamas „kaip reikalavimas pateikti įrodymų, galutinai paneigiančių šią prielaidą“. Taigi, ir priešingai, nei teigiama Bytedance dublike, Bendrasis Teismas nereikalavo, kad įmonė išsamiai paneigtų iš SRA 3 straipsnio 1 dalies kylančius kokybinius reikalavimus.

49.      Tokiomis aplinkybėmis, nepaisant skundžiamo sprendimo 70 ir 71 punktų teksto ir juose vartojamos frazės „išimtiniais atvejais“, jo 39–72 punktuose Bendrojo Teismo suformuluotas įrodymų standartas visiškai atitinka SRA reikalaujamą ir šios išvados 36 punkte aprašytą įrodymų standartą.

2.      Dėl įrodymų standarto taikymo

50.      Mano nuomone, Bytedance argumentai, kad skundžiamas sprendimas yra „persunktas“ išimtinumo reikalavimo, taip pat neleidžia daryti išvados, kad Bendrasis Teismas taikė griežtesnį įrodymų standartą, nei reikalaujama pagal SRA.

51.      Šiuo klausimu Bytedance cituoja i) skundžiamo sprendimo 106 punktą, kurį ji aiškina kaip įpareigojantį „įrodyti“, kad jos Azijos įmonės patiria kultūrinių ir reguliavimo kliūčių Europos Sąjungoje; ii) jo 113 punktą, kuriame nagrinėjama, ar maža įmonės apyvarta Sąjungoje galėtų „paneigti“ SRA 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytą prielaidą; iii) 116 punktą, kuriame reikalaujama, kad įmonė „paneigtų“ tam tikras aplinkybes, iv) jo 161 punktą, kuriame išreiškiamas lūkestis, jog Bytedance „įrodytų“, kad ekosistemos nebuvimas reiškia, jog ji nėra svarbi sąsaja, kad būtų galima netaikyti SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytos prielaidos, ir v) jo 200 punktą, kuriame nurodyta, jog Bytedance turi įrodyti, kad asimetrinis daugiatinkliškumo pobūdis atsirado dėl susaistymo efekto nebuvimo.

52.      Iš esmės atrodo, kad Bytedance argumentai grindžiami pastaba, jog įvairiuose skundžiamo sprendimo punktuose Bendrasis Teismas vartojo žodžius „įrodyti“ arba „paneigti“, kad patvirtintų Komisijos išvadą, jog pateikti argumentai akivaizdžiai nepaneigė prielaidų.

53.      Vis dėlto, pirma, kaip Komisija pabrėžė atsiliepime į apeliacinį skundą, minėti žodžiai atspindi tai, kad įmonei tenka pareiga įrodyti, jog prielaidos neturėtų būti taikomos. Antra, SRA 23 konstatuojamosios dalies trečiame sakinyje nurodyta, kad būtent Komisija vertina atitinkamos įmonės „pateiktus įrodymus ir argumentus“. Bendrojo Teismo pasirinktos sąvokos ( „įrodyti“ ir „paneigti“) atliekant tokį vertinimą yra įprastos ir, net ir pripažįstant, kad įrodinėjimo pareiga tenka įmonei, taip pat yra neutralios atsižvelgiant į reikalaujamą įrodymų standartą. Trečia, žodžiai „įrodyti“ arba „paneigti“ yra dalis kalbos, kurią vartoti Bendrasis Teismas pasirinko vertindamas, ar Bytedance pavyko akivaizdžiai paneigti prielaidas. Konkrečiai kalbant, Bendrasis Teismas nereikalavo, kad Bytedance paneigtų preziumuojamas aplinkybes (t. y. kad iš SRA 3 straipsnio 1 dalies kylantis konkretus kokybinis reikalavimas nėra įvykdytas), jis reikalavo įrodyti, kad akivaizdžiai abejotina iš kiekybinės ribos spręsti apie tokią aplinkybę. Toks požiūris atitinka pagal SRA reikalaujamą įrodymų standartą(12).

54.      Dublike Bytedance kritikuoja skundžiamą sprendimą taip pat teigdama, kad dėl Bendrojo Teismo pozicijos dėl pagal SRA reikalaujamo įrodymų standarto Bytedance teko „iš anksto paneigti neprognozuojamas statuso suteikimo prielaidas“. Siekdama iliustruoti šį aspektą, Bytedance teigia, kad, priešingai, nei nusprendė Bendrasis Teismas, įrodžiusi, kad beveik visi jos naudotojai renkasi daugiatinkliškumą keliose platformose, ji sugebėjo įrodyti, kad tarp SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte numatytos prielaidos pagrindo (daug naudotojų) ir pagal 3 straipsnio 1 dalies b punktą preziumuojamos aplinkybės (nagrinėjama PPP yra svarbi sąsaja, nuo kurios įmonės priklauso, kad pasiektų vartotojus) nėra savaiminio ryšio.

55.      Vis dėlto tokiais argumentais neatsižvelgiama į tai, kaip teisinės prielaidos taikomos įmonei, siekiančiai vieną iš SRA 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų kiekybinių ribų. Taiklus yra pats Bytedance pateiktas pavyzdys, kai apie preziumuojamą aplinkybę buvo sprendžiama iš naudotojų skaičiaus, o ne iš to, kad jie nesirenka daugiatinkliškumo. Todėl įrodyti vien vyraujantį daugiatinkliškumą akivaizdžiai nepakanka, kad būtų galima akivaizdžiai paneigti prielaidą, nes daugiatinkliškumo nebuvimas yra tik vienas iš rodiklių, leidžiančių daryti prielaidą dėl atitinkamos PPP užimamos svarbios sąsajos pozicijos.

56.      Bet kuriuo atveju, nepaisant skundžiamo sprendimo 70 ir 71 punktų formuluočių ir juose vartojamų žodžių „išimtiniais atvejais“ ir „išimtinai“, Bendrasis Teismas įvertino Komisijos pateiktą Bytedance argumentų ir įrodymų vertinimą, atsižvelgdamas į pagal SRA reikalaujamą ir šios išvados 36 punkte aprašytą įrodymų standartą.

57.      Šiomis aplinkybėmis manau, kad nei nurodyti argumentai dėl abstraktaus įrodymų standarto suformulavimo skundžiamame sprendime, nei konkretus jo taikymas nėra Bytedance apeliaciniame skunde nurodyta teisės klaida. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmą dalį reikėtų atmesti.

C.      Dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo trečios dalies – svarbios sąsajos reikalavimas ir atitinkama jo prielaida

58.      Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo trečioje dalyje Bytedance ginčija skundžiamo sprendimo 132–185 punktus ir teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai patvirtino Komisijos išvadą, kad apeliantė akivaizdžiai nepaneigė SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytos prielaidos.

59.      Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo trečią dalį sudaro šeši prieštaravimai, grindžiami: 1) neteisingu „ekosistemos“ turėjimo kriterijaus taikymu; 2) tuo, kad Bendrasis Teismas pakeitė savaisiais Komisijos argumentus, susijusius su stipriu tinklo efektu ir 3) tuo, kad Bendrasis Teismas pakeitė savaisiais Komisijos argumentus, susijusius daugiatinkliškumu bei naudotojų susaistymu; 4) įrodymų iškraipymu bei motyvų nenurodymu, kiek tai susiję su daugiatinkliškumu, naudojimo intensyvumu ir sąveikumu; 5) klaidingu SRA 3 straipsnio 1 dalies b punkto taikymu, kiek tai susiję su santykiniu mastu; ir 6) klaidingo kriterijaus taikymu analizuojant, ar jos paslauga yra „svarbi sąsaja“.

1.      Dėl tariamai klaidingo ekosistemos kriterijaus taikymo

60.      Pirmiausia skundžiamo sprendimo 128–131 punktuose Bendrasis Teismas pažymėjo, kad nors SRA nepateikiama „ekosistemos“ apibrėžtis, šios sąvokos reikšmę galima nustatyti iš jo konstatuojamųjų dalių. Toliau Bendrasis Teismas paaiškino, kad „ekosistemą“ gali sudaryti viena ar kelios PPP ir kitos su jomis, pavyzdžiui, technologiniais ryšiais ar sąveikumu, susijusios paslaugos; turint tokią ekosistemą šių įmonių konkurentams gali padidėti kliūtys patekti į rinką, galutiniams naudotojams išaugti tiekėjų keitimo išlaidos, o esamiems ar naujiems veiklos vykdytojams būtų sunkiau konkuruoti su šiomis įmonėmis arba išstumti jas iš užimamų pozicijų. Todėl skaitmeninės platformos ekosistemos turėjimas gali būti svarbus veiksnys vertinant, ar atitinkama įmonė yra prieigos valdytoja ir, visų pirma, ar atitinkama PPP yra svarbi sąsaja, kaip tai suprantama pagal SRA 3 straipsnio 1 dalies b punktą.

61.      Bytedance teigia, kad skundžiamo sprendimo 141–145 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai pakartojo Komisijos išvadą, jog Bytedance nepagrindė savo teiginio, kad neturi „ištisos platformų ekosistemos“. Bytedance mano, kad Bendrasis Teismas neturėjo remtis tokia išvada, nes Komisija pažeidė jos teisę į gynybą.

62.      Vis dėlto apeliantės nurodytas pažeidimas buvo nagrinėjamas skundžiamo sprendimo 353 punkte, kuriame Bendrasis Teismas konstatavo, kad Komisija pažeidė jos teisę būti išklausytai, nesuteikusi jai galimybės per administracinę procedūrą pateikti pastabų dėl Komisijos išvados, kad Bytedance valdo ekosistemą. Dėl skundžiamo sprendimo 353 punkte padarytos Bendrojo Teismo išvados pateiktas apeliacinio skundo antrasis pagrindas. Siūlau laikytis tvarkos, kuria Bytedance išdėstė apeliacinio skundo pagrindus ir argumentus. Taigi nagrinėdamas apeliacinio skundo antrąjį pagrindą išanalizuosiu atskirą Bytedance teisės būti išklausytai klausimą.

63.      Vis dėlto ir kiek tai susiję su konkrečiu Bytedance argumentu, pateiktu apeliacinio skundo pirmojo pagrindo trečioje dalyje, Bendrasis Teismas padarė išvadą: Bytedance teisės nebuvo pažeistos Komisijai atliekant vertinimą, kad ji nepagrindė savo argumentų dėl ekosistemos nebuvimo.

64.      Taip pat vertėtų pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 132 konstatuojamojoje dalyje Komisija nusprendė, jog Bytedance turi savo ekosistemą, kurią sudaro labai populiarios vaizdo leidybos paslaugos, verslui skirta programinė įranga, reklamos, žinių ir sveikatos priežiūros taikomosios programos. Vis dėlto to sprendimo 129 ir 133 konstatuojamosiose dalyse Komisija taip pat teigė, kad net nesant ekosistemos Bytedance nepavyko paneigti SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytos prielaidos. Iš esmės Komisija laikėsi nuomonės, kad ekosistemos turėjimas nėra būtinas elementas norint pagrįsti išvadą, kad paslauga yra svarbi sąsaja, kuria naudodamiesi verslo klientai gali pasiekti galutinius naudotojus, kaip tai suprantama pagal to reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punktą. Apskritai, kaip ne kartą paaiškinta daugelyje ginčijamo sprendimo ir skundžiamo sprendimo dalių, svarbi sąsaja, kaip ji suprantama pagal pastarąją nuostatą, taip pat gali atsirasti dėl kitų veiksnių, kaip antai stipraus tinklo efekto arba platformos susaistymo efekto, bendro poveikio. Bytedance nenoras sutikti su tokiais argumentais išlieka pasikartojanti tema jos apeliaciniame skunde.

65.      Kiti Bytedance argumentai grindžiami neteisingu skundžiamo sprendimo aiškinimu. Pirma, Bytedance teigia, kad tas sprendimas yra prieštaringas, nes jo 128–132 punktuose pripažįstama ekosistemos svarba, o 133 punkte tiesiog daroma išvada, kad ekosistemos nebuvimas neturi reikšmės nustatant, ar jos paslauga yra svarbi sąsaja. Vis dėlto 133 punkte nurodyta, kad to, jog PPP nėra ekosistemos dalis, nepakanka įrodyti, kad paslauga nėra svarbi sąsaja, o ne kad ši aplinkybė šiuo klausimu yra nereikšminga. Antra, Bytedance teigia, kad skundžiamo sprendimo 152–154 punktuose padaryta išvada, jog ekosistemos nebuvimas netrukdo PPP turėti stipraus tinklo efekto, „yra klaidinga“. Bytedance nuomone, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad ekosistemos nebuvimas neturi reikšmės vien dėl to, kad kliūtys pakeisti tiekėją gali kilti ir dėl tinklo efekto. Vis dėlto Bendrasis Teismas nenusprendė, kad ekosistemos nebuvimas neturi reikšmės, bet to nepakanka taikytinai prielaidai ginčyti. Trečia, Bytedance tvirtina, jog skundžiamo sprendimo 148–151 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad ekosistemos nebuvimas netrukdė TikTok didinti savo naudotojų bazės. Bytedance teigia, kad vien tai, jog yra didelė naudotojų bazė, savaime nieko nepasako apie teisinį klausimą, kuris yra svarbus atsižvelgiant į SRA 3 straipsnio 1 dalies b punktą, t. y. ar dėl platformos ekosistemos sukeliamų kliūčių pakeisti paslaugų teikėją verslo klientai yra priklausomi nuo platformos, kad pasiektų galutinius naudotojus. Vis dėlto Komisijos pateiktas ir Bendrojo Teismo patvirtintas argumentas buvo tas, kad net nesant kitų įmonių valdomos ekosistemos Bytedance vis dėlto galėjo padidinti savo naudotojų bazę tokiu mastu, kuris nebūtų nereikšmingas, palyginti su tų įmonių. Vadinasi, to, kad Bytedance neturėjo ekosistemos, nepakako, kad būtų paneigta preziumuojama PPP kaip svarbios sąsajos teikėjos pozicija, atsiradusi dėl masto ir tinklo efekto, kurį sukelia plačiai paplitusi ir įprastai naudojama skaitmeninė paslauga(13).

66.      Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, kad apeliacinio skundo pirmojo pagrindo trečios dalies pirmasis prieštaravimas yra nepagrįstas.

2.      Dėl tariamo Komisijos argumentų, susijusių su stipriu tinklo efektu, pakeitimo

67.      SRA 2 konstatuojamojoje dalyje „stiprus tinklo efektas“ nurodytas kaip pavyzdys PPP savybės, kurią gali išnaudoti ją teikiančios įmonės. Be to, SRA 13 konstatuojamojoje dalyje priduriama, kad „labai stiprus tinklo efektas“ yra viena iš savybių, dėl kurių mažas atvirumas konkurencijai ir nesąžininga praktika skaitmeniniame sektoriuje pasitaiko dažniau ir pasireiškia stipriau tokių savybių turinčių PPP atveju. 32 konstatuojamojoje dalyje taip pat pabrėžiama, kad „tinklo efektas“ riboja atitinkamų paslaugų atvirumą konkurencijai.

68.      Nors sąvoka „tinklo efektas“ pačiame SRA išsamiau neapibrėžta, skundžiamo sprendimo 153 punkte Bendrasis Teismas paaiškino, kad tinklo efektas pasireiškia tada, kai produkto ar paslaugos vertė auga, didėjant naudotojų skaičiui. Pavyzdžiui, internetiniai socialiniai tinklai, didėjant naudotojų skaičiui, sukuria stiprų tinklo efektą ir įgyja pranašumų dėl duomenų, nes kuo daugiau naudotojų, tuo tas tinklas jiems naudingesnis ir jo vertė šių naudotojų akyse didėja, o tai savo ruožtu pritraukia daugiau naudotojų. Be to, juo daugiau galutinių internetinio socialinio tinklo naudotojų, juo labiau į jį pritraukiami verslo klientai. Reikėtų pridurti, kad stiprus tinklo efektas yra viena iš PPP savybių, dėl kurių gali būti sukurta arba sustiprinta platformos paslaugos kaip svarbios sąsajos pozicija, kaip tai suprantama pagal SRA 3 straipsnio 1 dalies b punktą.

69.      Bytedance teigia, kad Bendrasis Teismas ginčijamo sprendimo motyvus papildė savo paties išvadomis ir klaidingai taikė SRA 3 straipsnio 1 dalies b punktą, kiek tai susiję su stipriu tinklo efektu. Šis prieštaravimas grindžiamas dviem argumentais.

70.      Pirma, Bytedance kritikuoja skundžiamo sprendimo 152–160 punktus dėl to, kad juose teigiama, jog ji nepateikė argumentų, kad TikTok stokojo stipraus tinklo ir susaistymo efekto. Bytedance tvirtina, kad ginčijamame sprendime nebuvo ginčijama, jog TikTok stokoja tokio efekto.

71.      Vis dėlto būtent skundžiamo sprendimo 154 punkte Bendrasis Teismas nenusprendė, kad Bytedance pasirinko neteigti, jog TikTok stokojo stipraus tinklo efekto. Iš tikrųjų Bendrasis Teismas nusprendė, kad Bytedance šiuo klausimu pateiktų argumentų nepakanka tokio efekto nebuvimui įrodyti. Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Bytedance i) apsiribojo teiginiu, kad dėl tariamo ekosistemos nebuvimo nėra stipraus tinklo efekto, ir ii) nepateikė jokių atskirų argumentų, kad TikTok stokojo tokio efekto. Be to, argumentas, kad nesant ekosistemos nėra stipraus tinklo efekto, ne tik prieštarauja Bendrojo Teismo aiškinimui(14), bet ir pačios Bytedance argumentui, kad ekosistemos buvimas ir stiprus tinklo efektas yra du atskiri klausimai.

72.      Beje, dėl Bytedance argumento, kad ginčijamame sprendime neginčijama, jog TikTok stokojo stipraus tinklo efekto, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad su šiuo efektu susiję teiginiai nagrinėjami to sprendimo 127–133 konstatuojamosiose dalyse(15). Atitinkama ginčijamo sprendimo dalis netgi pavadinta „Tariamas ekosistemos ir stipraus tinklo efekto nebuvimas“. Toje dalyje Komisija atsakė į Bytedance argumentus ir laikėsi pozicijos, kad jie negali akivaizdžiai paneigti SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytos prielaidos. Be to, nereikėtų pamiršti, kad Bytedance turėjo ginčyti šią prielaidą įrodydama, kad TikTok neturi tokio efekto, o ne Komisija įrodyti priešingai ir paaiškinti, kodėl padarė tokią išvadą.

73.      Antra, Bytedance kritikuoja skundžiamo sprendimo 158 punktą dėl to, kad jame nurodyta, jog ji negalėjo teigti stokojusi stipraus tinklo efekto, nes neginčijo TikTok priskyrimo prie IST. Atrodo, jog Bytedance skundžiamą sprendimą aiškina taip, kad jis reiškia, jog IST būtinai sukelia tinklo efektą, o bet kokie priešingi įrodymai yra nereikšmingi. Vis dėlto, priešingai, nei teigia Bytedance, TikTok kaip sąsajos teikėjos pozicija buvo preziumuojama dėl to, kad teikiant nagrinėjamą PPP buvo pasiekta SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta kiekybinė riba, o ne dėl to, kad ji buvo laikoma IST.

74.      Be to, skundžiamo sprendimo 158 punkte tęsiamas jo 155 punkte pradėtas Bendrojo Teismo argumentavimas atsakant į Bytedance argumentą, kad TikTok nesukelia tinklo efekto, susijusio su „socialiniu grafu“, kuris būdingas „tikriesiems“ socialiniams tinklams, kaip antai Facebook ar Instagram. Skundžiamo sprendimo 155–158 punktuose Bendrasis Teismas tiesiog nusprendė, kad TikTok yra PPP, priskiriama prie IST, ir kad net jei ji nesiremia „socialiniu grafu“, Bytedance dar turėjo įrodyti, kad jos paslauga nesukelia stipraus tinklo efekto, kad paneigtų prielaidą, jog ji yra svarbi sąsaja.

75.      Dėl šių priežasčių darau išvadą, kad apeliacinio skundo pirmojo pagrindo trečios dalies antrasis prieštaravimas yra nepagrįstas.

3.      Dėl tariamai klaidingo SRA 3 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo, kiek tai susiję su daugiatinkliškumu ir naudotojų susaistymu, taip pat motyvų pakeitimo

76.      Bytedance teigia, kad skundžiamo sprendimo 174–214 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai taikė SRA 3 straipsnio 1 dalies b punktą, susijusį su reikalavimu, kad paslauga turi būti svarbi sąsaja, kai atmetė daugiatinkliškumo svarbą, nepateikė susaistymo analizės motyvų ir klaidingai aiškino kriterijų, kad verslo klientai yra priklausomi nuo jos paslaugos, kad pasiektų galutinius naudotojus.

a)      Dėl daugiatinkliškumo

77.      Pirmiausia norėčiau pažymėti, jog skundžiamo sprendimo 171 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad „daugiatinkliškumas“ apibūdina situaciją, kai naudotojai lygiagrečiai naudojasi keliomis konkuruojančiomis skaitmeninėmis paslaugomis. Paskui jis išnagrinėjo SRA 2 ir 13 konstatuojamąsias dalis ir skundžiamo sprendimo 174 punkte padarė išvadą, kad daugiatinkliškumo nebuvimas yra svarbus veiksnys, kuriuo, be kitų, galima apibūdinti prieigos valdytoją, teikiantį PPP, kuri yra svarbi sąsaja, kaip tai suprantama pagal SRA 3 straipsnio 1 dalies b punktą. Reikėtų pridurti, kad, priešingai, daugiatinkliškumo buvimas tam tikromis aplinkybėmis galėtų būti papildomas veiksnys ginčijant prielaidą, kad paslauga yra svarbi sąsaja.

78.      Bytedance nuomone, skundžiamo sprendimo 182–185 punktuose Bendrasis Teismas neatsižvelgė į daugiatinkliškumą, kiek tai susiję su IST. Ji tvirtina, jog Bendrasis Teismas nurodė, kad daugiatinkliškumas, „netgi nemažas“, nėra reikšmingas kriterijus IST, jei tai yra įprasta praktika. Vis dėlto neįžvelgiu klaidos Bendrojo Teismo motyvuose.

79.      Pirmiausia pažymėtina, jog Bendrojo Teismo motyvai grindžiami skundžiamo sprendimo 182 punkte pateiktu aiškinimu, kad įvairių veiksnių, kaip aplinkybių, į kurias reikia atsižvelgti siekiant nustatyti, ar PPP yra svarbi sąsaja, svarba gali skirtis atsižvelgiant į skirtingas PPP kategorijas. Visai nelaikau tokios išvados prieštaringa. Tokioms kategorijoms priklausančios paslaugos veikia skirtingai, o norint paneigti taikytinas prielaidas gali būti pasitelkiami skirtingo pobūdžio argumentai. Priešingai, nei teigia Bytedance, tokio aiškinimo nepaneigia SRA, kurio 3 straipsnio 8 dalyje daugiatinkliškumas minimas kaip svarbus vertinant, ar paslauga yra svarbi sąsaja, neišskiriant atskirų PPP kategorijų. Iš tikrųjų SRA 3 straipsnio 8 dalyje aiškiai nurodyta, kad Komisija turi atsižvelgti į visus ar dalį šioje nuostatoje nurodytų aspektų tiek, kiek jie yra svarbūs atitinkamas PPP teikiančiai įmonei. Taigi tos nuostatos tekstas jau rodo, kad ja siekiama pateikti gaires Komisijai ir struktūruoti jos rinkos tyrimą. Tačiau joje nėra jokio privalomojo kontrolinio sąrašo.

80.      Be to, TikTok buvo priskirta prie IST, ir, taikant SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą prielaidą, preziumuojama, kad ji yra svarbios sąsajos paslauga. Būtent tokiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas, perfrazuojant skundžiamo sprendimo 182–185 punktus, tiesiog nurodo: kaip matyti iš pačios įmonės Bytedance pateiktų duomenų, IST apskritai būdingas tam tikras daugiatinkliškumas ir atitinkama įmonė turi įrodyti, kad, nepaisant šios savybės, akivaizdžiai abejotina, kad jos paslauga yra svarbi sąsaja, kaip tai suprantama pagal SRA 3 straipsnio 1 dalies b punktą.

81.      Galiausiai norėčiau pridurti, kad pagal SRA 3 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą, siekdama paneigti prielaidą, kad atitinka 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą reikalavimą, įmonė turi pateikti argumentų, įrodančių, kad „dėl atitinkamos PPP veikimo aplinkybių“ ji netenkina SRA 3 straipsnio 1 dalyje išvardytų reikalavimų. Taigi rėmimosi bendrais ar abstrakčiais teiginiais apie paslaugų kategorijos pobūdį nepakanka prielaidoms paneigti. Juo labiau nepakanka įrodyti, kad nagrinėjamai PPP būdingas reikšmingas daugiatinkliškumo laipsnis, kad būtų akivaizdžiai paneigta prielaida, jei, kaip matyti iš pačios bylos, konkrečios kategorijos PPP paprastai būdingas reikšmingas daugiatinkliškumas.

82.      Taigi argumentas dėl daugiatinkliškumo yra nepagrįstas.

b)      Susaistymo efektas

83.      SRA 2, 13 ir 25 konstatuojamosiose dalyse ir 3 straipsnio 8 dalyje minimas susaistymo efektas nurodytas kaip viena iš SRA 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkančių PPP savybių. SRA 3 straipsnio 8 dalies antros pastraipos e punkte naudotojų susaistymas apibūdinamas kaip elementas, susijęs su tiekėjo keitimo išlaidomis ir elgesio šališkumu, o tai sumažina verslo klientų ir galutinių naudotojų galimybes pakeisti paslaugų teikėją arba praktikuoti daugiatinkliškumą. Visi šie aspektai kartu patvirtina tokį susaistymo efekto sąvokos supratimą: ji reiškia situaciją, kai naudotojai de facto yra priversti toliau naudotis prieigos valdytojo paslauga dėl didelių paslaugos keitimo išlaidų, elgesio šališkumo ar kitų veiksnių, dėl kurių paslaugų teikėjo pakeitimas ar daugiatinkliškumas yra mažai tikėtini. Vadinasi, tokio efekto nebuvimas galėtų pagrįsti argumentą, kuriuo siekiama paneigti prielaidą pagal 3 straipsnio 2 dalies b punktą, kad paslauga yra svarbi sąsaja.

84.      Bytedance teigia, kad skundžiamo sprendimo 179 ir 202 punktuose klaidingai nurodyta, jog naudojimo intensyvumas yra kriterijus, leidžiantis nustatyti naudotojų susaistymą, todėl rodo esant svarbios sąsajos poziciją. Jos argumentą sudaro dvi dalys, t. y. kad Bendrasis Teismas pakeitė Komisijos motyvus savaisiais ir klaidingai taikė teisę, kiek tai susiję su susaistymo efektu.

1)      Dėl nurodomo motyvų pakeitimo

85.      Bytedance teigia, kad skundžiamo sprendimo 179 ir 202 punktuose Bendrasis Teismas ginčijamo sprendimo 131–142 konstatuojamosiose dalyse Komisijos pateiktus motyvus pakeitė savaisiais.

86.      Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 179 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad susaistymo efektas gali atsirasti net ir esant daugiatinkliškumui. Pagrindinis to punkto aspektas, t. y. susaistymo efekto ir daugiatinkliškumo sąveika, buvo aptartas ginčijamo sprendimo 136–139 konstatuojamosiose dalyse(16). Skundžiamame sprendime šie argumentai pakartojami tiesiogiai atsakant į Bendrajame Teisme Bytedance pateiktą prieštaravimą(17).

87.      Vis dėlto Bytedance teigia, kad, priešingai nei skundžiamo sprendimo 179 punkte, ginčijamame sprendime nenurodyta, jog susaistymo efektą lemia tokie veiksniai, kaip stiprus tinklo efektas, didesnis tam tikrų kategorijų naudotojų įsitraukimas ir elgesio šališkumas. Manau, kad Bytedance argumentas nėra įtikinamas. 179 punkte aiškiai užsimenama apie veiksnius, kurie, kaip nurodyta ginčijamame sprendime, gali paskatinti susaistymo efektą net esant daugiatinkliškumui. Naudotojų įsitraukimas nagrinėjamas ginčijamo sprendimo 141 konstatuojamojoje dalyje(18), nors, kaip pabrėžia Komisija, tam tikrų naudotojų grupių elgesio šališkumas platformos atžvilgiu paminėtas to sprendimo 137 ir 138 konstatuojamosiose dalyse, kiek tai susiję su asimetriniu IST paslaugų naudojimu.

88.      Nors ginčijamame sprendime sąvoka „elgesio šališkumas“ nevartojama, jos vartojimas neturėjo jokios įtakos Bendrojo Teismo motyvams, kurie atitinka Komisijos motyvus(19). Skundžiamo sprendimo 179 punkto esmė nesiskiria nuo ginčijamo sprendimo 131–142 konstatuojamųjų dalių esmės: didelis daugiatinkliškumas nebūtinai reiškia susaistymo efekto stoką, o naudotojų pasirinkimai gali prisidėti prie tokio efekto.

89.      Taip pat reikėtų pridurti, kad net jei ginčijamame sprendime nebūtų jokios nuorodos į elgesio šališkumą, negalima pritarti kritikai, kad Bendrasis Teismas Komisijos vertinimą pakeitė savuoju. SRA 3 straipsnio 8 dalies antros pastraipos e punkte naudotojų susaistymas laikomas aplinkybe, susijusia su paslaugos teikėjo keitimo išlaidomis ir elgesio šališkumu, dėl kurių sumažėja verslo klientų ir galutinių naudotojų galimybės pakeisti paslaugų teikėją arba rinktis daugiatinkliškumą. 179 punkte Bendrasis Teismas tik pakartojo tai, kas nurodyta teisės aktuose, kad atsakytų į Bytedance argumentą, grindžiamą klaidingu SRA 2 ir 3 konstatuojamųjų dalių bei 3 straipsnio 8 dalies aiškinimu(20), kad daugiatinkliškumas neišvengiamai reiškia, jog nėra susaistymo efekto. SRA 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad susaistymo efektas gali trukdyti daugiatinkliškumui, tačiau joje neteigiama, kad daugiatinkliškumo paplitimas reiškia, kad nėra susaistymo efekto. Kaip ginčijamo sprendimo 138 konstatuojamojoje dalyje pažymi Komisija, susaistymo efektas taip pat gali apriboti „dėmesio nukreipimą“ į kitą platformą (t. y. tolesnis naudojimasis keliomis paslaugomis, nukreipiant dėmesį nuo vienos paslaugos prie kitos).

90.      Dėl likusių argumentų, susijusių su tariamu motyvų pakeitimu skundžiamo sprendimo 202 punkte, Bytedance teigia, kad ginčijamame sprendime nenurodyta, jog ji nepateikė jokių pastabų dėl tariamo susaistymo efekto nebuvimo. Vis dėlto tariamas daugiatinkliškumas ir susaistymo efekto nebuvimas nagrinėjami ginčijamo sprendimo 134–142 konstatuojamosiose dalyse. Atitinkama to sprendimo dalis netgi pavadinta „Tariamas daugiatinkliškumas ir susaistymo nebuvimas“. Joje pateikta analizė rodo, kad Komisija taip pat nenustatė jokio atskiro argumento dėl susaistymo efekto nebuvimo ir veikiau nusprendė, jog Bytedance teigė, kad TikTok stokoja tokio efekto, nes jos naudotojai renkasi daugiatinkliškumą.

91.      Taigi darau išvadą, kad argumentas dėl tariamo motyvų pakeitimo, kiek tai susiję su susaistymu, yra nepagrįstas.

2)      Dėl tariamai klaidingo teisės taikymo, kiek tai susiję su susaistymo efektu

92.       Pirma, Bytedance teigia, kad skundžiamo sprendimo 179,189 ir 202 punktuose klaidingai aiškinamos SRA 2 konstatuojamoji dalis ir 13 straipsnis, remiantis klaidinga teisine prielaida, kad susaistymo efektas ir daugiatinkliškumas turi būti vertinami atskirai. Bytedance teigia, kad jeigu naudotojai renkasi daugiatinkliškumą keliose platformose, jie iš esmės nėra susaistyti su (viena) platforma. Bytedance iš esmės teigia, kad norėdama ginčyti prielaidą pagal SRA 3 straipsnio 2 dalies b punktą įmonė privalo įrodyti arba susaistymo efekto nebuvimą, arba reikšmingą daugiatinkliškumą. Vis dėlto, kaip pažymėta šios išvados 89 punkte, susaistymo efekto nebuvimas ir daugiatinkliškumas nebūtinai susiję tarpusavyje ir gali būti atskiri elementai, į kuriuos atsižvelgiama vertinant svarbios sąsajos reikalavimą.

93.      Antra, Bytedance priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad jis reikalavo įrodyti mažą naudojimo intensyvumą kaip būdą įvertinti susaistymo efektą. Bendrasis Teismas taip pat nemotyvavo priežasčių, dėl kurių platformoje praleistas laikas yra vienintelis naudojimo intensyvumo matas. Bytedance taip pat tvirtina, kad naudojimo intensyvumą galima geriausiai įvertinti atsižvelgiant į sąveikų skaičių, o ne į praleistą laiką.

94.      Vis dėlto, mano nuomone, Bytedance klaidingai aiškina skundžiamą sprendimą. Jos kritika susijusi su 178 punktu, kuriame Bendrasis Teismas nurodė, kad „minėto naudojimo intensyvumas, t. y. laikas, kurį naudotojas praleidžia sąveikaudamas toje platformoje, arba tokios platformos svarba tam tikrų kategorijų naudotojams, be kitų veiksnių, gali būti svarbūs veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar tam tikro laipsnio daugiatinkliškumas yra pagrindas akivaizdžiai suabejoti prielaida, kad atitinkama PPP yra svarbi sąsaja“. Taigi Bendrasis Teismas nekonstatavo, kad naudojimo intensyvumas yra susaistymo efekto vertinimo rodiklis; jis nurodė, kad juo remiantis galima nustatyti plataus masto daugiatinkliškumo svarbą, nes antraip jis buvo laikomas nepakankamu tokiai prielaidai paneigti. Be to, kaip pabrėžia Komisija, Bendrasis Teismas nusprendė, kad praėjęs laikas nėra vienintelis rodiklis, tačiau šis rodiklis yra tinkamas. Bendrasis Teismas taip pat išsamiai paaiškino, kodėl toks rodiklis yra tinkamas, be kita ko, skundžiamo sprendimo 368 ir 369 punktuose.

95.      Trečia, ir vėlgi kalbant apie naudojimo intensyvumą, Bytedance teigia, kad, priešingai, nei skundžiamo sprendimo 188 punkte nurodė Bendrasis Teismas, remiantis tokiais kriterijais kaip amžius iš SRA negalima spręsti, kad platforma gali būti svarbi sąsaja konkrečiam galutinių naudotojų pogrupiui.

96.      Mano nuomone, Bytedance argumentas nepagrįstas. Pagal SRA 3 straipsnio 2 dalies b punktą svarbi sąsaja preziumuojama remiantis bendru aktyvių galutinių naudotojų skaičiumi, o pagal 3 straipsnio 1 dalies b punkto reikalavimą nebūtina, kad atitinkama PPP būtų tokia sąsaja visiems tiems naudotojams. Jei Bytedance aiškinimas būtų teisingas, pakaktų įrodyti, kad PPP nėra svarbi sąsaja konkrečiam naudotojų pogrupiui ne tik siekiant paneigti prielaidą, bet ir įrodyti, kad SRA 3 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytas reikalavimas nebuvo įvykdytas.

97.      Ketvirta, Bytedance teigia, kad skundžiamo sprendimo 190–193 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai atmetė įrodymus, kad TikTok susitelkimas į vaizdo medžiagos dalijimąsi reiškia, kad jos naudojimo kaip IST intensyvumas yra mažas. Bytedance teigia, kad TikTok priskyrimas prie IST nereiškia, kad visi kiti įrodymai tampa nereikšmingi vertinant, ar ji yra svarbi sąsaja.

98.      Turiu pripažinti, jog manau, kad ši konkreti skundžiamo sprendimo kritika nėra visai aiški. Neaišku, ar Bytedance nurodo klaidingą svarbios sąsajos prielaidos taikymą, ar iš tikrųjų kritikuoja įrodymų įrodomosios galios vertinimą. Iš atitinkamos jos apeliacinio skundo dalies pavadinimo galima būtų spręsti, kad tai yra pirmasis variantas. Šiuo klausimu 190–193 punktuose Bendrasis Teismas atsakė į Bytedance teiginį, kad Komisija turėjo atsižvelgti į tai, jog TikTok naudojimo intensyvumas „kaip socialinio tinklo“ praktiškai neegzistuoja, nes pagrindinis šios platformos tikslas – teikti dalijimosi vaizdo medžiaga paslaugas. Bendrasis Teismas 193 punkte paaiškino priežastis, dėl kurių nusprendė, kad Komisija teisingai atsižvelgė į intensyvumą, susijusį su vaizdo įrašų dalijimusi ir atradimu TikTok, nors pati paslauga buvo priskiriama prie IST ir nelaikoma vaizdo įrašų dalijimosi platforma. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas rėmėsi SRA 2 straipsnio 7 punkte pateikta IST apibrėžtimi – joje pažymima, kad viena iš pagrindinių tokios PPP funkcijų yra dalijimasis turiniu, be kita ko, vaizdo įrašais.

99.      Taigi argumentas, susijęs su klaidingu teisės taikymu, kiek tai susiję su susaistymo efektu, yra nepagrįstas.

c)      Dėl įmonių priklausymo

100. Bytedance kritikuoja skundžiamo sprendimo 208–212 punktus dėl to, kad juose išnagrinėtas kriterijus, taikomas vertinant, ar verslo klientai yra priklausomi nuo šios PPP, kad pasiektų galutinius naudotojus, taikant SRA 3 straipsnio 1 dalies b punktą.

101. Šiuo klausimu Bytedance teigia, kad skundžiamo sprendimo 210 punkte Bendrasis Teismas nurodė, jog tam, kad būtų galima laikyti, kad verslo klientai yra priklausomi nuo šios paslaugos, „nebūtina, kad PPP būtų vienintelis kanalas, kuriuo šios įmonės pasiekia šiuos naudotojus. Pakanka, kad [PPP] būtų svarbus šiam tikslui skirtas kanalas, kurį minėti verslo klientai gali pasiekti tik tuo atveju, jei turi šios PPP paskyrą.“ Bytedance iš esmės teigia, kad „jei yra kitų veiksmingų kanalų pasiekti tuos pačius galutinius naudotojus, tokia priklausomybės situacija nesusiklosto“.

102. Mano nuomone, Bendrasis Teismas nepadarė jokios klaidos, kai nurodė, kad, Bytedance žodžiais tariant, „verslo priklausomybei“ atsirasti nebūtina, kad nagrinėjama paslauga būtų vienintelis kanalas, kuriuo verslo klientai gali pasiekti galutinius naudotojus. Pagal SRA nereikalaujama kraštutinės verslo priklausomybės, kuri, kaip pažymi Komisija, galėtų atsirasti tik tuomet, jei PPP turėtų monopolį. Mano nuomone, pagal SRA 3 straipsnio 1 dalies b punkto tekstą pakanka, kad nagrinėjama paslauga būtų svarbi, bet ne vienintelė sąsaja verslo klientams pasiekti galutinius naudotojus.

103. Dėl šių priežasčių manau, kad apeliacinio skundo pirmojo pagrindo trečios dalies trečiasis prieštaravimas yra nepagrįstas.

4.      Dėl tariamo įrodymų iškraipymo ir motyvų nenurodymo, kiek tai susiję su daugiatinkliškumu, naudojimo intensyvumu ir sąveikumu

104. Pirmojo pagrindo trečios dalies ketvirtąjį prieštaravimą sudaro keli argumentai, susiję su įrodymų iškraipymu ir motyvų nenurodymu.

105. Bytedance teigia, pirma, kad skundžiamo sprendimo 184 punkte Bendrasis Teismas iškraipė jos pateiktus įrodymus nurodydamas, kad „visuose [Bytedance] minimuose internetiniuose socialiniuose tinkluose pastebimas aukštas daugiatinkliškumo lygis: daugiau nei 65 % jų galutinių naudotojų vienu metu naudojasi dviem kitomis platformomis“. Bytedance teigia, kad iš įrodymų nematyti jokio kito IST, kurį Meta naudotojai tuo pat metu naudotų daugiau nei 65 %, išskyrus kitą tos įmonės platformą.

106. Tam, kad įrodymai būtų iškraipyti, Bendrasis Teismas turi būti akivaizdžiai peržengęs protingo įrodymų vertinimo ribas ir, be to, iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš bylos medžiagos, nesant jokio reikalo Teisingumo Teismui iš naujo vertinti faktines aplinkybes ir įrodymus(21). Atsižvelgiant į šiuos principus reikia konstatuoti, kad skundžiamo sprendimo 184 punkte Bendrasis Teismas neiškraipė įrodymų.

107. Tame punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad išnagrinėjo duomenis, susijusius su „visų internetinių socialinių tinklų“, kuriuos nurodė pati Bytedance, paslaugomis, įskaitant YouTube, kuriai Komisija suteikė PPP, sudarytos iš vaizdo medžiagos dalijimosi platformos, statusą, ir pažymėjo, kad daugiau kaip 65 % šių paslaugų naudotojų lygiagrečiai naudojasi dviem kitomis paslaugomis. Be to, YouTube įtraukimą į analizę paskatino ne tik pati Bytedance, ji ir kitur teigia, kad TikTok siekia teikti dalijimosi vaizdo medžiaga paslaugas(22). Iš Bytedance pateiktų duomenų taip pat nematyti informacijos, kuri rodytų, kokią reikšmę turi tai, kad Facebook ir Instagram valdo ta pati įmonė. Pastaba šiuo klausimu buvo pateikta tik apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į pačios Bytedance pateiktus skaičius ir į tai, kad pagal prielaidomis grindžiamą statuso suteikimo mechanizmą Bytedance tenka pareiga pateikti įrodymų, Bendrasis Teismas akivaizdžiai neiškraipė įrodymų, kad padarytų skundžiamo sprendimo 184 punkte esančią išvadą.

108. Antra, Bytedance teigia, kad skundžiamo sprendimo 189 punkte neatsižvelgiama į įprastą jos pateiktų naudojimo intensyvumo įrodymų aiškinimą. Vis dėlto jos  argumentas grindžiamas klaidingu to punkto aiškinimu. Bendrasis Teismas neteigė, kad Bytedance nepateikė duomenų apie TikTok naudojimo intensyvumą, jis nurodė, kad ji nepateikė duomenų apie įvairių IST naudojimo intensyvumą. Taip pat reikėtų pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 199 punkte Bendrasis Teismas pakartoja šį teiginį, pritardamas Komisijos pastabai, kad Bytedance pateikti duomenys neparodo įvairių IST naudojimo intensyvumo.

109. Trečia, Bytedance kritikuoja skundžiamo sprendimo 198 punktą, nes jame pritarta Komisijos teiginiams, kad daugiatinkliškumas tarp kitų IST naudotojų atsirado dėl ilgesnio šių tinklų buvimo vidaus rinkoje. Bytedance teigia, kad yra kitų platformų, neturinčių prieigos valdytojo statuso, kurioms būdingas tokio pat lygio daugiatinkliškumas kaip ir TikTok, nepaisant to, kad jos pradėjo veikti daug anksčiau už ją. Tenka pripažinti, kad man neaišku, ar šiuo klausimu Bytedance nurodo įrodymų iškraipymą, ar motyvų nenurodymą. Vis dėlto atrodo, jog ji teigia, kad paslaugos buvimo rinkoje trukmės savaime nepakanka siekiant paaiškinti reiškinius, kuriuos Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 198 ir 200 punktuose apibūdino kaip „daugiatinkliškumo asimetriškumą“, t. y. tai, kad daug TikTok naudotojų taip pat naudojasi Facebook ir Instagram, ir priešingai – mažesnė šių paslaugų naudotojų dalis taip pat naudoja TikTok, ir kad Bendrasis Teismas nepagrįstai patvirtino ginčijamą sprendimą šiuo klausimu.

110. Šiomis aplinkybėmis Bendrajame Teisme ir dabar apeliaciniame skunde Bytedance iš esmės teigia, kad, kaip priminta skundžiamo sprendimo 196 punkte, IST naudotojų praktikuojamas asimetrinis daugiatinkliškumas reiškia, kad TikTok nesukelia reikšmingo tinklo ir susaistymo efekto, o tai leidžia paneigti prielaidą, kad ji yra svarbi sąsaja.

111. Vis dėlto Bytedance ne tik klaidingai teigia, kad tarp daugiatinkliškumo ir susaistymo efekto stokos būtinai yra ryšys(23), bet ir iškreipia galimą alternatyvų tarp IST naudotojų paplitusio asimetrinio daugiatinkliškumo paaiškinimą. Skundžiamo sprendimo 198 punkte Bendrasis Teismas pakartojo Komisijos argumentą, kad tokią asimetriją galima paaiškinti tuo, kad Facebook ir Instagram veikia Sąjungoje ilgiau ir kad iki TikTok paleidimo vidaus rinkoje jos turėjo didelę naudotojų bazę Sąjungoje. Atrodo, kad kitos Bytedance nurodytos suteikto statuso neturinčios platformos neatitinka antrojo kriterijaus (turėti didelę naudotojų bazę Europos Sąjungoje), ir neatrodo, kad ji teigtų priešingai.

112. Ketvirta, Bytedance teigia, kad skundžiamo sprendimo 199, 244 ir 272–278 punktuose Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus dėl naudojimo intensyvumo

113. Visų pirma Bytedance teigia, kad skundžiamo sprendimo 199 punkte Bendrasis Teismas be išlygų pritarė nepagrįstai Komisijos spėlionei, kad TikTok „intensyviau naudoja jauni naudotojai“. Bytedance teigia, kad tokią spėlionę lėmė klaidingas internete paskelbto straipsnio, kuriame iš tikrųjų kalbama apie TikTok naudotojų amžiaus didėjimą, aiškinimas. Bytedance taip pat priduria, kad pritardamas tokiai spėlionei Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus, nes neatkreipė dėmesio į Bytedance duomenis apie tikrąjį verslo klientų naudojimo intensyvumą ir į tai, kad socialinio tinklo veikla TikTok yra ribota.

114. Šiuo klausimu, kaip pažymi Komisija, aptariamame straipsnyje ne tik nurodoma, kad didėja TikTok naudotojų amžius, bet ir pateikiami statistiniai duomenys, pagal kuriuos dauguma TikTok naudotojų yra 29 metų ar jaunesni(24). Be to, tame straipsnyje pabrėžiama, kad TikTok naudotojų įsitraukimas yra „neįtikėtinas“ ir kad šios platformos naudotojų laikas prie ekrano gerokai viršija jos konkurentų laiką prie ekrano. Ginčijamo sprendimo 141 konstatuojamojoje dalyje pateiktas Komisijos argumentas, kurį Bendrasis Teismas patvirtino skundžiamo sprendimo 199 punkte (kad naudotojų aktyvumas platformoje TikTok buvo didesnis nei kituose socialiniuose tinkluose ir kad galutiniai naudotojai, ypač jaunimas, praleido daugiau laiko TikTok nei kituose socialiniuose tinkluose), turėjo būti paremtas tų dviejų duomenų deriniu. Žinoma, neatrodo, kad tame straipsnyje būtų aiškiai nurodyta, jog jaunimo įsitraukimo lygis yra didesnis nei vyresnio amžiaus naudotojų. Tačiau iš to straipsnio matyti, kad naudotojų, įskaitant jaunesnius asmenis, kurie sudaro didžiąją TikTok naudotojų dalį, įsitraukimo į šią platformą lygis yra didesnis už jų įsitraukimo į kitas platformas lygį. Taip suprantant skundžiamo sprendimo 199 punktą Bytedance ginčijama išvada, kad TikTok intensyviau naudoja jaunesni naudotojai, nėra klaidingo to straipsnio aiškinimo pasekmė.

115. Be to, Bytedance teiginys, kad skundžiamo sprendimo 199 punkte Bendrasis Teismas neišnagrinėjo duomenų, susijusių su realiu verslo klientų naudojimo intensyvumu ir ribota socialinio tinklo veikla TikTok platformoje, išlieka neaiškus. Visame tame punkte kalbama apie galutinių naudotojų, o ne apie verslo klientų įsitraukimą.

116. Toliau Bytedance kritikuoja, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 244 punkte nurodė, kad ji nepateikė jokių TikTok svarbos verslo klientams įrodymų. Toks argumentas grindžiamas klaidingu skundžiamo sprendimo aiškinimu. Bendrasis Teismas konstatavo, kad Bytedance nepateikė jokio argumento, kuriuo būtų siekiama paneigti konkrečias išvadas ginčijamo sprendimo 151–154 konstatuojamosiose dalyse. Be to, kai teigiama, kad buvo iškraipyti įrodymai, apeliantas turi tiksliai nurodyti bylai reikšmingas faktines aplinkybes ar dokumentus, kurie buvo iškraipyti(25). Bytedance argumentas yra bendras ir abstraktus, todėl jos teiginiui dėl įrodymų iškraipymo negalima pritarti.

117. Galiausiai Bytedance teigia, kad skundžiamo sprendimo 272–278 punktuose Bendrasis Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo atmesti jos verslo klientų įsitraukimo duomenų. Bytedance teigia, kad, priešingai, nei nurodyta to sprendimo 273 punkte, ginčijamame sprendime nenurodyta, jog Bytedance „duomenys nėra pakankamai reprezentatyvūs, kad būtų galima nustatyti, ar TikTok yra svarbi sąsaja“. Bytedance tvirtina, kad ginčijamo sprendimo 149 konstatuojamojoje dalyje nagrinėjamas tik registruotų įmonių duomenų reprezentatyvumas. Bytedance taip pat teigia, kad Komisija neatliko kokybinės analizės, kad išnagrinėtų, ar verslo klientai laikė TikTok svarbia sąsaja, arba kad padarytų kokią nors išvadą dėl to, ar neregistruotos įmonės elgėsi kitaip nei registruotos įmonės. Todėl, jos nuomone, Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus, kai nusprendė, kad registruotų įmonių veikla neatspindi platesnės TikTok verslo klientų grupės, kiek tai susiję su klausimu, ar jos laiko šią platformą svarbia sąsaja.

118. Reikėtų priminti, kad faktinių aplinkybių ir įrodymų, ypač apelianto pateiktų įrodymų, įrodomosios galios vertinimas yra bylos faktiniai klausimai, todėl, išskyrus atvejus, kai jie iškraipomi, tai nėra teisės klausimas, kuriam galėtų būti taikoma apeliacine tvarka vykdoma Teisingumo Teismo kontrolė(26). Išskyrus atvejus, kai apeliantas remiasi įrodymų iškraipymu, argumentas, kuriuo siekiama ginčyti Bendrojo Teismo tokiems įrodymams suteiktą vertę, yra nepriimtinas ir jį reikia atmesti(27).

119. Apeliaciniame skunde Bytedance teigia, kad buvo iškraipyti įrodymai, tačiau jai nepavyko nustatyti Bendrojo Teismo šiuo klausimu padarytos klaidos. Pats Bendrasis Teismas nepadarė jokių išvadų dėl to, ar registruoti naudotojai yra labiau ar mažiau linkę nei kiti verslo klientai įsitraukti į TikTok. Priešingai, nei teigia Bytedance, Bendrasis Teismas taip pat neprivalėjo atlikti tokios kokybinės analizės, nes pareiga įrodyti, kad SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta prielaida netaikoma, teko Bytedance. Šiuo klausimu, kaip pažymi Komisija, skundžiamo sprendimo 273 punkte tiesiog perteikiama ginčijamame sprendime padaryta išvada, kad registruoti verslo klientai sudaro tik nedidelį visų TikTok verslo klientų pogrupį, todėl šie duomenys nėra pakankamai reprezentatyvūs. Kadangi šie duomenys nebuvo reprezentatyvūs, jie negalėjo akivaizdžiai paneigti SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytos prielaidos.

120. Penkta, Bytedance teigia, kad skundžiamo sprendimo 206 ir 207 punktuose Bendrasis Teismas atmetė TikTok sąveikumo priemonių, skirtų daugiatinkliškumui palengvinti, įrodymus. Bytedance tvirtina, kad 206 punkte Bendrasis Teismas nurodė, jog įrodymai yra nereikšmingi: i) nes sąveikumo priemonės paaiškinamos tuo, kad TikTok turi pritraukti naudotojus, kadangi pradėjo veikti vėliau; ir ii) dėl panašių kitų platformų naudojamų priemonių. Bytedance nurodo, kad bendrovė, kuriai reikia sąveikumo, kad įtikintų naudotojus išbandyti jos platformą, akivaizdžiai nėra naudotojus susaistanti platforma, o Bendrasis Teismas nemotyvavo savo priešingos išvados.

121. Mano nuomone, toks argumentas grindžiamas, pirma, klaidingu skundžiamo sprendimo aiškinimu. Bendrasis Teismas nei atmetė įrodymus, nei nusprendė, kad jie neturi reikšmės, jis tiesiog nusprendė, kad dėl ginčijamo sprendimo 142 konstatuojamojoje dalyje Komisijos nurodytų priežasčių(28) ir atsižvelgiant į papildomus paaiškinimus, kuriuos Bendrasis Teismas pateikė skundžiamo sprendimo 206 punkte(29), sąveikumu grindžiamo argumento nepakanka, kad būtų galima akivaizdžiai paneigti SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą prielaidą. Antra, kalbant apie pareigos motyvuoti laikymąsi, pažymėtina, kad ji neįpareigoja Bendrojo Teismo pateikti paaiškinimo, kuriame išsamiai ir vienas po kito būtų išnagrinėti visi bylos šalių pateikti argumentai. Taigi Bendrojo Teismo motyvai gali būti numanomi su sąlyga, kad jie leidžia suinteresuotiesiems asmenims sužinoti, dėl kokių priežasčių Bendrasis Teismas atmetė jų argumentus, o Teisingumo Teismui – turėti pakankamai informacijos, kad galėtų vykdyti kontrolę(30). Skundžiamo sprendimo 205–207 punktai atitinka šiuos reikalavimus, nes juose paaiškinamos priežastys, dėl kurių Bendrasis Teismas nepritarė Bytedance dėl sąveikumu grindžiamo jos argumento svarbos.

122. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, laikausi nuomonės, kad pirmojo pagrindo trečios dalies ketvirtasis prieštaravimas yra nepagrįstas.

5.      Dėl tariamai klaidingo SRA 3 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo atsižvelgiant į santykinį mastą

123. Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad vienas iš SRA 23 konstatuojamojoje dalyje nurodytų aspektų, į kuriuos Komisija gali atsižvelgti vertindama argumentus, kuriais siekiama paneigti, be kita ko, šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytas prielaidas, yra PPP svarba, kiek tai susiję su bendru jos veiklos mastu. Kaip skundžiamo sprendimo 222 punkte pažymėjo Bendrasis Teismas, toje konstatuojamojoje dalyje nepatikslinami parametrai, kuriais remiantis turi būti matuojami nagrinėjamos PPP santykinė svarba ir mastas. Vis dėlto skundžiamo sprendimo 223 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, jog Bytedance nusprendė teigti, kad TikTok nėra svarbi sąsaja, nes ji yra mažesnė už kitas seniai įsitvirtinusias platformas.

124. Šiuo klausimu Bytedance teigia, kad skundžiamo sprendimo 231–235 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai taikė svarbios sąsajos teisinį kriterijų ir iškraipė įrodymus, kai įrodymus, susijusius su TikTok dydžiu, palyginti su kitomis platformomis, atmetė kaip naujus, taigi nepriimtinus.

125. Konkrečiai kalbant, Bytedance teigia, pirma, kad įrodymai, susiję su santykiniu TikTok mastu, nėra nauji. Bytedance tvirtina pateikusi argumentus ir įrodymus šiuo klausimu kartu su pranešimu ir tik vėliau, atsakydama į Komisijos sprendimą palyginti TikTok su dviem IST, kad įvertintų jos „santykinį mastą“, pateikusi tuos pačius „perpakuotus“ duomenis ieškinyje dėl panaikinimo.

126. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 226–231 punktų, argumentai ir skaičiai, kuriuos Bendrasis Teismas pripažino naujais, susiję su: i) TikTok galutinių naudotojų skaičiumi, palyginti su visu IST veiklos mastu, ii) duomenimis apie bendrą šios veiklos mastą ir iii) TikTok galutinių naudotojų skaičiumi, palyginti su Pinterest, LinkedIn, Reddit, DailyMotion ar Vimeo platformomis.

127. Bytedance neįrodė, kad tie konkretūs argumentai ar skaičiai buvo pateikti per administracinę procedūrą. Tiesa, savo apeliaciniame skunde Bytedance užsimena apie įrodymus, pateiktus per administracinę procedūrą ir susijusius su TikTok ir kitų platformų (Snapchat, Pintrest, Meta, Google, Twitter, Tencent) tikrosios rinkos vertės įverčiais, grafiku, iš kurio matyti konkuruojančių paslaugų teikimo pradžios data, ir tam tikrais bendrais teiginiais apie tariamus TikTok piktybinius kopijuotojus. Vis dėlto šios aplinkybės pagal savo turinį visiškai neatitinka ieškinio dėl panaikinimo teiginių, kuriuos Bendrasis Teismas savo sprendimo 226–231 punktuose pripažino naujais. Taigi Bytedance nepavyko įrodyti, kad Bendrasis Teismas neteisingai taikė svarbios sąsajos teisinį kriterijų ar iškraipė įrodymus, juos atmesdamas. Mano nuomone, Bendrasis Teismas visiškai pagrįstai pripažino tuos įrodymus naujais.

128. Be to, Bytedance pakartoja teiginį, kad įrodymai buvo pateikti atsakant į Komisijos sprendimą palyginti TikTok tik su dviem IST. Ji teigia, kad net jei tie įrodymai būtų nauji, jie būtų priimtini atsižvelgiant į jurisprudenciją(31), „tiek, kiek šie įrodymai yra svarbūs Komisijos sprendimo teisėtumo kontrolei“.

129. Vis dėlto, kaip teigė Komisija ir skundžiamo sprendimo 231 ir 243 punktuose patvirtino Bendrasis Teismas, iš pradžių Bytedance nusprendė palyginti TikTok naudotojų skaičių su Facebook ir Instagram naudotojų skaičiumi, o ne su kitomis paslaugomis ar jų bendru veiklos mastu. Bytedance šiuo klausimu tiesiog nepateikė jokių duomenų. Tik savo ieškinyje dėl panaikinimo Bytedance bandė pateikti naujų argumentų ir įrodymų ir iš esmės prašė Bendrojo Teismo išnagrinėti, ar, atsižvelgiant į šiuos argumentus ir įrodymus, galima paneigti SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą prielaidą.

130. Be to, aiškinimas, kad įmonė, siekdama ginčyti sprendimą dėl prielaida grindžiamo statuso suteikimo, gali Bendrajame Teisme pateikti naujų argumentų ir įrodymų, prieštarauja SRA sistemai ir tikslams.

131. Kaip jau pažymėjau, pagal SRA pareiga pateikti įrodymų siekiant paneigti prielaidas tenka atitinkamai įmonei. Kaip Bendrasis Teismas paaiškino skundžiamo sprendimo 233 punkte, SRA 3 straipsnyje nustatyta procedūra, pagal kurią visa informacija, kuria siekiama jo 2 dalyje nurodytas prielaidas, turi būti pateikta kartu su įmonės pranešimu. Bendrasis Teismas taip pat teisingai atkreipė dėmesį į Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2023/814(32), kurio 2 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad atitinkama įmonė savo argumentus pateiktų pranešimo priede, aiškiai nurodydama, su kuriais iš trijų SRA 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų kumuliacinių reikalavimų susiję jos argumentai, ir, kiek tai susiję su kiekvienu argumentu, paaiškintų, kodėl išimtiniais atvejais atitinkama PPP neatitinka šio reikalavimo, nepaisant to, kad ji siekia atitinkamą SRA 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą.

132. Antra, Bytedance priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad jis skundžiamo sprendimo 238 ir 243 punktuose patvirtino Komisijos požiūrį, t. y. TikTok palyginimą su kitomis dviem IST paslaugomis, t. y. Facebook ir Instagram, o ne su dalijimosi vaizdo medžiaga platformomis. Vis dėlto Bytedance neginčijo TikTok priskyrimo prie IST. Dar svarbiau tai, kad SRA 23 konstatuojamojoje dalyje, į kurią Bytedance daro nuorodą, aptardama santykinio masto klausimą, pabrėžiama įmonės PPP svarba, atsižvelgiant į bendrą atitinkamos PPP, o ne kitų paslaugų veiklos mastą.

133. Trečia, Bytedance teigia, kad skundžiamo sprendimo 231, 241 ir 242 punktuose iškraipomi įrodymai, nurodant, kad per administracinę procedūrą ji nepateikė jokių įrodymų dėl konkuruojančių platformų lyginamojo augimo. Mano nuomone, Bytedance kritika nėra įtikinama. Tuose skundžiamo sprendimo punktuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo galutinių naudotojų skaičių ir naudotojų bazės augimą. Kita vertus, įrodymai, kuriuos Bytedance nurodo savo apeliaciniame skunde, buvo susiję su statiniais duomenimis apie jos konkurentų naudotojų bazę pasirinktais metais ir tam tikrus augimo rodiklius, susijusius su peržiūromis. Taigi, kaip teisingai pažymi Komisija, Bytedance pateikti duomenys buvo susiję ne su naudotojų bazės augimu, o su peržiūrų skaičiumi.

134. Taigi manau, kad apeliacinio skundo pirmojo pagrindo trečios dalies penktasis prieštaravimas yra nepagrįstas.

6.      Dėl tariamai klaidingo kriterijaus taikymo analizuojant „svarbią sąsają“

135. Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo trečios dalies šeštąjį (paskutinį) prieštaravimą sudaro du teiginiai, kad Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime netaikė teisingo įrodymų standarto.

136. Pirma, Bytedance teigia, kad skundžiamo sprendimo 200 punkte Bendrasis Teismas įpareigojo ją įrodyti, jog daugiatinkliškumo asimetriškumą tarp IST naudotojų lėmė ne ekonominės ir istorinės aplinkybės(33). Bytedance teigia, kad iš jos turėjo būti reikalaujama įrodyti tik tai, kad nėra stipraus tinklo ir susaistymo efekto, ir įrodyti pastangas skatinti daugiatinkliškumą.

137. Mano nuomone, Bytedance argumentas grindžiamas klaidingu skundžiamo sprendimo aiškinimu. Iš tikrųjų skundžiamo sprendimo 200 punkte Bendrasis Teismas turėjo omenyje tai, kad, neatsižvelgiant į daugiatinkliškumo asimetrinį pobūdį, Bytedance turėjo įrodyti, kad nėra reikšmingo tinklo efekto ir susaistymo efekto. Apie tokio efekto stoką nebuvo galima spręsti vien iš daugiatinkliškumo asimetrinio pobūdžio, nes tokį efektą buvo galima paaiškinti ginčijamo sprendimo 141 konstatuojamojoje dalyje Komisijos aptartomis ekonominėmis ir istorinėmis aplinkybėmis. Tokį minėto punkto aiškinimą patvirtina 201–214 punktai, kuriuose Bendrasis Teismas paaiškina, kodėl Bytedance neįrodė stipraus tinklo ir susaistymo efekto stokos, o ne kad ji neįrodė, jog asimetrinį daugiatinkliškumą lėmė ne ekonominės ir istorinės aplinkybės.

138. Antra, Bytedance teigia, kad skundžiamo sprendimo 272–279 punktuose Bendrasis Teismas taikė klaidingą teisinį kriterijų, kai patvirtino Komisijos išvadą, kad įrodymai, susiję su registruotų verslo klientų įsitraukimu, nepakankamai atspindi platesnę visų TikTok verslo klientų kategoriją. Bytedance tvirtina, kad registruoti naudotojai turėtų būti labiausiai įsitraukę į šią platformą ir kliautis ja, kad pasiektų galutinius naudotojus. Jos pateikto argumento pobūdis nėra visai aiškus.

139. Šiuo klausimu ginčijamo sprendimo 149 konstatuojamojoje dalyje Komisija konstatavo, kad Bytedance pateikti duomenys, susiję su registruotų verslo klientų įsitraukimu, nebuvo reprezentatyvūs siekiant nustatyti, ar TikTok yra svarbi sąsaja. Skundžiamo sprendimo 272–279 punktuose Bendrasis Teismas iš esmės patvirtino Komisijos atliktą šių aplinkybių vertinimą, atsakydamas į Bytedance argumentą, pateiktą nagrinėjant ieškinį dėl panaikinimo. Remiantis tokiu aiškinimu, atrodytų, kad Bytedance pakartoja savo prieštaravimą, susijusį su įrodymų iškraipymu jo 272–278 punktuose(34).

140. Bytedance argumentą būtų galima suprasti kaip kritiką dėl įrodymų standarto, kurį Bendrasis Teismas taikė siekdamas patvirtinti Komisijos išvadą, kad jos pateiktų argumentų ir įrodymų nepakanka SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytai prielaidai akivaizdžiai paneigti. Vis dėlto skundžiamo sprendimo 273–277 punktuose Bendrasis Teismas labai išsamiai išdėstė priežastis, dėl kurių jis patvirtino Komisijos išvadas dėl tokių argumentų ir įrodymų nepakankamumo šiuo klausimu. Iš esmės su registruotais verslo klientais susiję duomenys apima tik nedidelę visų verslo klientų dalį, todėl šie duomenys nėra pakankamai reprezentatyvūs prielaidai paneigti. Tad Bytedance argumentas nebuvo įtikinamas ir atskleidė lengvai atpažįstamą jos galimybės paneigti prielaidą trūkumą. Taigi, mano nuomone, Bendrojo Teismo požiūris atitiko pagal SRA reikalaujamą įrodymų standartą.

141. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, manau, kad apeliacinio skundo pirmojo pagrindo trečios dalies šeštasis prieštaravimas yra nepagrįstas.

D.      Dėl apeliacinio skundo antrojo pagrindo ir Komisijos prašymo pakeisti motyvus – teisė būti išklausytam

142. Šiame paskutiniame skirsnyje nagrinėsiu Bytedance apeliacinio skundo antrąjį pagrindą, kuriame keliamas klausimas, ar per SRA 3 straipsnio 4 dalyje numatytą statuso suteikimo procedūrą Komisija, remdamasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnio 2 dalies a punkte garantuojama teise būti išklausytam, prieš priimdama sprendimą privalo atitinkamai įmonei pateikti preliminarų jos pateiktų argumentų ir įrodymų vertinimą. Manau, kad ji neprivalo to daryti.

143. Šiuo klausimu antrajame pagrinde Bytedance teigia, kad skundžiamo sprendimo 340–371 punktais pažeidžiamas Chartijos 41 straipsnis, nes jais pateisinamas jos teisės būti išklausytai pažeidimas(35). Dublike Komisija prašo pakeisti atitinkamus sprendimo motyvus ir teigia, kad Bendrasis Teismas turėjo padaryti išvadą, jog Bytedance teisė būti išklausytai nebuvo pažeista.

144. Apeliacinio skundo antrasis pagrindas ir Komisijos prašymas pakeisti motyvus susiję su tuo pačiu Bendrojo Teismo motyvų aspektu, t. y. su teisės būti išklausytam per statuso suteikimo procedūrą, grindžiamą SRA 3 straipsnio 2 dalyje numatytomis prielaidomis, apimtimi. Tačiau skiriasi jų atskaitos taškas. Bytedance ginčija tai, kad Komisijai buvo atleista už teisės būti išklausytai pažeidimą, nesuteikus Bytedance galimybės atsakyti į preliminarius Komisijos argumentus ir įrodymus, o Komisija ginčija bet kokio pažeidimo buvimą. Taigi pirmiausia išnagrinėsiu reikalavimus, kylančius iš teisės būti išklausytam, atsižvelgiant į konkrečias statuso suteikimo pagal SRA procedūros aplinkybes (žr. toliau šios išvados 1 dalį). Paskui šiuos reikalavimus taikysiu vertindamas Komisijos prašymą pakeisti motyvus ir Bytedance apeliacinio skundo antrąjį pagrindą (žr. šios išvados 2 dalį).

1.      Dėl statuso suteikimo procedūros ir teisės būti išklausytam

a)      SRA 34 straipsnio 1–3 dalys

145. SRA 109 konstatuojamojoje dalyje(36) primenama, kad šis reglamentas turi būti aiškinamas ir taikomas atsižvelgiant į Chartijoje pripažintas pagrindines teises. SRA 34 straipsnyje „Teisė būti išklausytam ir susipažinti su byla“ šis reikalavimas sukonkretintas nustatant procedūrines garantijas, taikomas Komisijos pagal SRA priimtiems sprendimams. Jo 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prieš priimdama sprendimą pagal joje išvardytas nuostatas Komisija turi gerbti atitinkamos įmonės teisę būti išklausytai. Kai byloje yra pasiektos SRA 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos kiekybinės ribos ir kai Komisija, pateikdama argumentus, kuriais akivaizdžiai paneigiamos prielaidos, inicijuoja rinkos tyrimą, SRA 34 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su jo 17 straipsnio 3 dalies antra pastraipa, reikalaujama, kad Komisija, prieš priimdama sprendimą dėl statuso suteikimo po rinkos tyrimo pagal to reglamento 17 straipsnį, per tris mėnesius nuo tyrimo pradžios atitinkamai įmonei pateiktų preliminarias išvadas. SRA 34 straipsnio 1 dalies a punkte reikalaujama, kad Komisija suteiktų atitinkamai įmonei galimybę būti išklausytai dėl tų preliminarių išvadų, o 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atitinkama įmonė gali pateikti pastabų dėl šių išvadų. 34 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad Komisija savo sprendimus grįstų tik tomis preliminariomis išvadomis, dėl kurių atitinkama įmonė galėjo pateikti pastabų.

146. SRA 34 straipsnio 1 dalyje Komisijai nėra nustatyta tokių pačių pareigų prieš priimant sprendimą dėl statuso suteikimo pagal SRA 3 straipsnio 4 ir 5 dalis, kai rinkos tyrimas nepradedamas, nes yra pasiektos 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos kiekybinės ribos, o argumentai, kuriais ginčijamos prielaidos, akivaizdžiai jų nepaneigia. Toks prielaidomis grindžiamas mechanizmas, taikomas sprendimui dėl statuso suteikimo, tiesiog nenurodytas SRA 34 straipsnio 1 dalyje.

147. Be to, pagal SRA 3 straipsnio 4 dalyje nustatytą prielaidomis grindžiamą statuso suteikimo mechanizmą Komisija privalo nepagrįstai nedelsdama ir ne vėliau kaip per 45 darbo dienas nuo išsamaus įmonės pranešimo gavimo suteikti prieigos valdytojo statusą. Šis terminas taip pat taikomas, kai įmonė ginčija prielaidas pagal SRA 3 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, gali nepakakti laiko pateikti preliminarias išvadas įmonei, juo labiau suteikti jai galimybę dėl jų pateikti pastabas.

148. Taigi per SRA 3 straipsnio 4 dalyje nustatytą prielaidomis grindžiamą statuso suteikimo procedūrą Komisija veikia pagal griežtus terminus ir jos užduotis – tik įvertinti įmonės pateiktus argumentus bei įrodymus, kuriais siekiama paneigti tokias teisės akte nustatytas prielaidas. Komisija neatlieka atskiro tyrimo dėl to, ar įvykdyti statuso suteikimo reikalavimai, nebent nusprendžia pradėti rinkos tyrimą. Taigi SRA, kiek tai susiję su prielaidomis grindžiamu statuso suteikimo mechanizmu, nenustatomos tos pačios procedūrinės pareigos, kokios taikomos atlikus rinkos tyrimą.

149. Be to, palyginęs du šios išvados 145 ir 146 punktuose aprašytus scenarijus, darau išvadą, kad SRA 34 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytos Komisijos pareigos atsiranda ne todėl, kad per procedūrą priimamas sprendimas dėl statuso suteikimo. Iš tikrųjų reikia manyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas nusprendė, jog tokios pareigos atsiranda tik tada, kai Komisija, atlikusi rinkos tyrimą, priima sprendimą dėl statuso suteikimo pagal SRA 3 straipsnio 4 dalį arba 3 straipsnio 8 dalį. Atlikdama tokį tyrimą Komisija ne tik remiasi atitinkamos įmonės pateiktais argumentais ir įrodymais, bet ir gali pasinaudoti savo tyrimo įgaliojimais(37). Taigi SRA 34 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų Komisijos pareigų loginis pagrindas yra ne suteikti įmonei galimybę pateikti pastabų dėl institucijos atlikto argumentų ir įrodymų, pateiktų siekiant ginčyti SRA 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisines prielaidas, preliminaraus vertinimo, o pateikti pastabų dėl pačios Komisijos padarytų išvadų.

150. Taigi, kadangi išimtinai prielaidomis grindžiamas statuso suteikimo mechanizmas, kaip antai taikomas šioje byloje, nepatenka į SRA 34 straipsnio 1–3 dalių taikymo sritį, dabar išnagrinėsiu teisę būti išklausytam, kokia ji taikoma šiomis aplinkybėmis.

b)      SRA 34 straipsnio 4 dalis ir Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas

151. SRA 34 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad per visus procesus turi būti visapusiškai gerbiamos atitinkamo prieigos valdytojo, įmonės ar įmonių asociacijos teisės į gynybą. Be to, kaip Bendrasis Teismas priminė skundžiamo sprendimo 343 punkte, teisė į gynybą yra pagrindinė teisė, kuri yra sudedamoji bendrųjų teisės principų, kurių laikymąsi užtikrina Sąjungos teismas, dalis, net jei taikytinuose teisės aktuose toks procedūrinis reikalavimas nėra aiškiai numatytas. Šis bendrasis Sąjungos teisės principas, kiek tai susiję su teise į gerą administravimą, įtvirtintas Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte ir taikomas, kai administracija ketina imtis priemonės, kuri gali būti nepalanki privačiam asmeniui.

152. Pastaruoju klausimu reikėtų paaiškinti, kad Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas taikomas procedūroms, per kurias priimamas sprendimas dėl statuso suteikimo remiantis SRA 3 straipsnio 4 dalimi. Taigi prieigos valdytojo statuso suteikimas įmonei sukelia reikšmingų teisinių ir veiklos pasekmių. Todėl sprendimas dėl statuso suteikimo gali pakenkti atitinkamos įmonės interesams. Be to, Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkto turi būti laikomasi ne tik tada, kai procedūra gali baigtis sankcijų skyrimu, bet ir tada, kai priimtas sprendimas gali tiesiogiai ir konkrečiai paveikti atitinkamą įmonę ir sukelti jai nepalankių pasekmių(38).

153. Keblesnis klausimas susijęs su konkrečiais teisės būti išklausytam reikalavimais. Skundžiamo sprendimo 344 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad teisė būti išklausytam bet kuriam asmeniui užtikrina galimybę vykstant administracinei procedūrai iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo tinkamai ir veiksmingai pareikšti savo nuomonę. Bendrasis Teismas 349 punkte priminė, kad pagal suformuotą jurisprudenciją, nors teisė būti išklausytam taikoma visoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, kuriomis remiantis priimtas sprendimas, ji netaikoma galutiniam sprendimui, kurį ketina priimti administracinė institucija.

154. Vis dėlto šiuos bendro pobūdžio argumentus reikia vertinti atsižvelgiant į konkretų teisinį pagrindą, pagal kurį taikoma teisė būti išklausytam(39).

155. Būtent pagal SRA reguliavimo sistemą atitinkamai įmonei yra iš esmės žinomas tiek faktinis, tiek teisinis Komisijos sprendimo pagrindas. Svarbius faktus pateikia pati įmonė, privalanti pateikti Komisijai būtiną informaciją, ir šiai įmonei tenka pareiga pateikti įrodymų, galinčių paneigti prielaidą, kad ji atitinka SRA 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad jai būtų suteiktas prieigos valdytojo statusas. Taikytinas teisinis reglamentavimas konkrečiai apibrėžtas pačiame SRA: kiekybinės ribos, nuo kurių taikomos teisinės prielaidos, nustatytos 3 straipsnio 2 dalyje; įmonė gali siekti paneigti šias prielaidas pagal 3 straipsnio 5 dalį, kurioje nustatytas tam būtinas įrodymų standartas, o Komisija turi įvertinti priešingus įmonės argumentus ir įrodymus, neturėdama jokios diskrecijos pradėti rinkos tyrimą, kad toliau patikrintų, ar įvykdyti 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti preziumuojami kokybiniai reikalavimai.

156. Šiomis aplinkybėmis, pirma, kaip jau yra pažymėjęs Bendrasis Teismas(40), teisė būti išklausytam nereikalauja, kad prieš priimdama galutinę poziciją dėl šalies pateiktų įrodymų vertinimo kompetentinga institucija jai suteiktų naują galimybę pateikti pastabų dėl šių įrodymų. Antra, įmonė, kuri pati pateikė reikšmingus faktus ir įrodymus, paprastai gali įvertinti jų svarbą vertinimui jų pateikimo metu(41).

157. Trečia, Teisingumo Teismo jurisprudencijoje aiškiai nurodyta, kad kai kompetentinga institucija neturi jokios diskrecijos ir privalo padaryti teisines išvadas iš konkrečios aplinkybės, kuri yra jos sprendimo prielaida, teisė būti išklausytam reikalauja, kad atitinkamai šaliai būtų suteikta galimybė veiksmingai pareikšti nuomonę tiek dėl tokios aplinkybės, tiek dėl bet kokios rėmimosi šia teisine pasekme išimties taikymo(42). Vis dėlto teisė būti išklausytam nereikalauja, kad institucija praneštų paveiktajai šaliai apie savo numatomą sprendimą ar preliminarų vertinimą. Ji reikalauja, kad institucija atsižvelgtų į pateiktas pastabas ir atidžiai bei nešališkai išnagrinėtų visas reikšmingas konkretaus atvejo aplinkybes ir išsamiai pagrįstų savo sprendimą(43).

158. Tokia logika juo labiau taikoma prielaidomis grindžiamam sprendimų priėmimo procesui, kai įmonė pati pateikia informaciją, įrodančią, kad buvo pasiektos prielaidų taikymo ribos, ir jai taip pat tenka pareiga įrodyti, kad šios prielaidos jai visgi netaikomos. Taigi pagal SRA numatytą prielaidomis grindžiamą statuso suteikimo mechanizmą teisė būti išklausytam reiškia, kad įmonė turi turėti galimybę ginčyti taikytinas prielaidas. Jis taip pat įpareigoja Komisiją tinkamai atsižvelgti į tokios įmonės pateiktus argumentus ir įrodymus, rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti visas reikšmingas konkretaus atvejo aplinkybes ir išsamiai pagrįsti savo sprendimą.

159. Vadinasi, išskyrus atvejus, kai Komisija pasinaudojo savo tyrimo įgaliojimais prieš pradėdama rinkos tyrimą(44), teisė būti išklausytam neįpareigoja jos prieš priimant galutinį sprendimą suteikti įmonei galimybę pateikti pastabų dėl jos atlikto preliminaraus argumentų ir įrodymų vertinimo.

160. Praktiškai tai galbūt ne visada paprasta atskirti. Gali būti sunku nubrėžti ribą tarp vertinimo, ar įmonės pateikti argumentai ir įrodymai gali paneigti prielaidą, ir jos pačios išvadų padarymo. Todėl, nesant konkrečių apsaugos priemonių, kuriomis būtų užtikrinama įmonės apsauga pagal SRA nustatytą prielaidomis grindžiamą statuso suteikimo mechanizmą(45), Komisija turėtų elgtis apdairiai ir, kai įmanoma, pateikti atitinkamai įmonei informaciją apie savo preliminarius vertinimus(46).

161. Atsižvelgdamas į tokią išvadą, dabar išnagrinėsiu Komisijos prašymą pakeisti motyvus ir Bytedance apeliacinio skundo antrąjį pagrindą.

2.      Dėl teisės būti išklausytam nagrinėjamoje byloje

162. Apeliacinio skundo antrasis pagrindas grindžiamas galimu Bytedance teisės būti išklausytai pažeidimu. Bytedance teigia, kad skundžiamo sprendimo 340–371 punktuose Bendrasis Teismas pažeidė Chartijos 41 straipsnį, nes nusprendė, kad tas teisės būti išklausytam pažeidimas nepateisina Komisijos sprendimo panaikinimo, kiek tai susiję su argumentais dėl: a) ekosistemos buvimo (ginčijamo sprendimo 353–357 punktai ir 132 konstatuojamoji dalis) ir ii) naudojimosi nagrinėjama paslauga intensyvumo (ginčijamo sprendimo 358–370 punktai ir 141 konstatuojamoji dalis). Bytedance pažymi, jog Bendrasis Teismas konstatavo, kad, nors teisė būti išklausytam buvo pažeista, Bytedance neįrodė, kad, nesant pažeidimo, Komisijos sprendimas būtų buvęs kitoks. Šiuo klausimu Bytedance mano, kad tinkamas nepateisinamo teisės į gynybą pažeidimo kriterijus yra ne tai, ar ginčijamas sprendimas galėjo būti kitoks, o tai, ar jos nuomonės pateikimas būtų leidęs jai geriau apsiginti.

163. Komisija pateikė prašymą pakeisti Bendrojo Teismo motyvus ir teigia, kad jis turėjo padaryti išvadą, jog Komisija nepažeidė Bytedance teisės būti išklausytai. Komisija taip pat pažymi, kad iš tikrųjų suteikė aukštesnį apsaugos lygį, nei reikalaujama pagal SRA, nes 2023 m. liepos 26 d. rašte pateikė Bytedance preliminarias išvadas, o Bytedance į jas atsakė 2023 m. rugpjūčio 2 d. raštu, ir surengė susitikimus su Bytedance iki pranešimo pateikimo ir 2023 m. rugpjūčio 17 d. po pranešimo pateikimo.

164. Atsižvelgdamas į Komisijos prieštaravimą, dabar išnagrinėsiu Bendrojo Teismo išvadas pagal mano pirma pateiktą teisės būti išklausytam aiškinimą.

a)      Dėl ekosistemos buvimo

165. Primintina, kad Bytedance bandė ginčyti preziumuojamą TikTok kaip sąsajos teikėjos poziciją ir teigė, kad, priešingai nei Meta ar Alphabet, ji neturi platesnės ekosistemos, kuria naudodamasi galėtų daryti įtaką.

166. Vis dėlto ginčijamo sprendimo 132 konstatuojamojoje dalyje Komisija nusprendė, kad iš tikrųjų Bytedance valdė savo ekosistemą, kurią sudaro labai populiarios vaizdo leidybos paslaugos, įmonių programinė įranga, reklamos, žinių ir sveikatos priežiūros taikomosios programos. Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 353 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija pažeidė Bytedance teisę būti išklausytai. Bendrasis Teismas pažymėjo, kad nors šalys aptarė ekosistemos nebuvimą ir jo pasekmes prieigos valdytojo statuso suteikimui, Komisija neinformavo apeliantės apie savo nuomonę, kad Bytedance turi ekosistemą.

167. Šiuo klausimu visų pirma, kaip Bendrasis Teismas pažymėjo skundžiamo sprendimo 356 punkte, Komisijos sprendime atmesti apeliantės  argumentus, paremtus ekosistemos nebuvimu, nurodyti keli motyvai, kurie, išskyrus ginčijamo sprendimo 132 konstatuojamąją dalį, grindžiami jai palankiausia prielaida, t. y. kad Bytedance neturėjo ekosistemos. Vien tų kitų motyvų pakaktų pateisinti Komisijos išvadą, kad apeliantės argumentai nebuvo pakankamai pagrįsti, kad būtų galima akivaizdžiai paneigti SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą prielaidą.

168. Be to, Komisijos išvada, kad Bytedance, priešingai, nei teigia pati apeliantė, valdė ekosistemą, buvo pagrįsta pačios apeliantės pateiktų argumentų ir įrodymų vertinimu. Žinoma, Komisija galėjo apsiriboti kitais pirma minėtais motyvais arba teigti, kad nemanė, jog argumentai ir įrodymai, susiję su ekosistemos nebuvimu, yra įtikinami. Vis dėlto Komisija nusprendė atsakyti į Bytedance teiginį ir tiesiog su juo nesutiko; Bytedance bandė ginčyti SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą prielaidą, kad jos paslauga yra svarbi sąsaja, kaip tai suprantama pagal SRA 3 straipsnio 1 dalies b punktą, teigdama, kad ji neturi ekosistemos.

169. Šiomis aplinkybėmis, kaip priminta šios išvados 156 punkte, teisė būti išklausytam nereikalauja, kad prieš priimdama galutinę poziciją dėl šalies pateiktų įrodymų vertinimo kompetentinga institucija jai suteiktų naują galimybę pateikti pastabų dėl šių įrodymų. Komisija neprivalėjo atskleisti Bytedance savo preliminaraus įrodymų vertinimo ir suteikti jai galimybės pateikti pastabų dėl šio vertinimo. Jei šalis nesutinka su galutine institucijos pozicija, ji gali ginčyti šią poziciją Bendrajame Teisme pareikšdama ieškinį dėl panaikinimo. Būtent tai Bytedance ir padarė, ieškinyje dėl panaikinimo ginčydama Komisijos išvadą, kad ji turėjo ekosistemą(47).

170. Galiausiai, mano nuomone, per administracinę procedūrą Komisija taip pat elgėsi reikalingai apdairiai(48). 2023 m. liepos 26 d. rašte Komisija nurodė, kad ekosistemos nebuvimo nepakanka, kad būtų akivaizdžiai paneigta SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta prielaida.

171. Taigi nėra jokios informacijos, kuri leistų manyti, kad Komisija pažeidė Bytedance teisę būti išklausytai, nes neleido jai pateikti pastabų dėl Komisijos išvados, kad ji turėjo ekosistemą, nepaisant priešingo Bytedance teiginio.

b)      Dėl naudojimosi nagrinėjama paslauga intensyvumo

172. Skundžiamo sprendimo 361 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Komisija neginčijo aplinkybės, jog neišklausė Bytedance dėl TikTok naudojimo intensyvumo. Žinoma, priešingai nei skundžiamo sprendimo 353 punkte, Bendrasis Teismas to sprendimo 358–370 punktuose aiškiai nenurodo, kad Komisija pažeidė Bytedance teisę, nes neišklausė jos šiuo klausimu. Vis dėlto 370 punkte Bendrasis Teismas taikė minėtame 353 punkte naudotą kriterijų, siekdamas pateisinti teisės būti išklausytam pažeidimą, kiek tai susiję su ekosistemos klausimu. Pati Komisija skundžiamą sprendimą supranta taip, kad jame konstatuota, jog ji pažeidė Bytedance teisę būti išklausytai, kiek tai susiję tiek su ekosistema, tiek su naudojimo intensyvumu. Ir aš toliau argumentuosiu tuo remdamasis.

173. Bytedance argumentą, kad tokio pažeidimo negalima pateisinti, reikia nagrinėti atsižvelgiant į platesnį jo kontekstą. Primintina, kad Bytedance ginčijo preziumuojamą sąsajos teikėjo poziciją pagal SRA 3 straipsnio 1 dalies b punktą ir, be kita ko, teigė, kad dėl didelės TikTok verslo klientų ir galutinių naudotojų dalies daugiatinkliškumo paneigiama SRA 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta prielaida.

174. Komisija nusprendė, kad vyraujančio daugiatinkliškumo nepakanka tokiai prielaidai akivaizdžiai paneigti. Ginčijamo sprendimo 135–139 konstatuojamosiose dalyse Komisija nurodė, kad i) tam tikras daugiatinkliškumo laipsnis savaime nėra požymis, kad PPP nėra svarbi sąsaja; ii) daugiatinkliškumas nereiškia, kad tomis paslaugomis naudojamasi vienodai, nes naudojimas gali būti asimetriškas; iii) net simetriškas naudojimas nereiškia, kad paslauga nėra svarbi sąsaja, kuria naudodamiesi verslo klientai gali pasiekti savo galutinius naudotojus, pavyzdžiui, tam tikras demografines galutinių naudotojų grupes.

175. Toliau ginčijamo sprendimo 141 konstatuojamojoje dalyje Komisija įvertino Bytedance pateiktų duomenų įrodomąją galią didesniam TikTok naudotojų daugiatinkliškumui įrodyti, palyginti su Facebook ir Instagram. Šiuo klausimu Komisija nusprendė, kad šie duomenys turi ribotą įrodomąją galią, nes juos galima paaiškinti vien tuo, kad Facebook ir Instagram veikė Sąjungoje iki TikTok atėjimo ir kad abi šios platformos turėjo daugiau galutinių naudotojų. Todėl Komisija nusprendė, kad, vertinant statistiškai, galima tikėtis, jog daug Facebook ir Instagram naudotojų taip pat naudos TikTok.

176. Toje pat konstatuojamojoje dalyje Komisija taip pat pažymėjo, kad Bytedance pateikti skaičiai neatspindi tų platformų naudojimo intensyvumo. Kaip Bendrasis Teismas pažymėjo skundžiamo sprendimo 362 punkte, Komisija pridūrė, jog ne kartą buvo nustatyta, kad TikTok atveju įsitraukimo lygis yra gerokai didesnis nei kitų IST paslaugų atveju, kad galutiniai naudotojai TikTok praleidžia gerokai daugiau laiko, nei naudodamiesi kitomis IST paslaugomis, ir kad tai ypač būdinga jaunesniems galutiniams naudotojams. Grįsdama tokius teiginius Komisija rėmėsi dviem internete paskelbtais straipsniais, nurodytais ginčijamo sprendimo 152 ir 153 išnašose.

177. Šiomis aplinkybėmis Komisijos nuorodos į paskelbtus straipsnius apie TikTok įsitraukimo rodiklius ir laiką, kurį naudotojai praleidžia platformoje, negali būti laikomos nustatančiomis naujus faktus, dėl kurių prieš priimant sprendimą reikėjo iš naujo išklausyti Bytedance. Šios nuorodos nebuvo panaudotos siekiant įrodyti konkretų TikTok naudotojų įsitraukimo lygį; jomis buvo siekiama tik paaiškinti priežastis, dėl kurių pavieniai daugiatinkliškumo duomenys nebūtinai įrodo, kad nėra svarbios sąsajos teikėjo pozicijos. Todėl 141 konstatuojamojoje dalyje pateiktas Bytedance nurodytos medžiagos įrodomosios galios vertinimas, o ne atskira Komisijos išvada dėl TikTok naudojimo intensyvumo.

178. Taigi tokiomis aplinkybėmis manau, kad Komisija nepažeidė Bytedance teisės dėl to, kad neišklausė jos naudojimo intensyvumo klausimu.

c)      Dėl Komisijos prašymo pakeisti motyvus

179. Atsižvelgiant į šios išvados 166 ir 172 punktuose pateiktas pastabas, Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad prieš priimdama sprendimą dėl statuso suteikimo Komisija privalo pateikti atitinkamai įmonei preliminarų visų šios įmonės pateiktų argumentų ir įrodymų vertinimą, įskaitant tai, ar šie argumentai ir įrodymai gali akivaizdžiai paneigti SRA 3 straipsnio 2 dalyje numatytas prielaidas. Tada Komisija turi suteikti įmonei galimybę pateikti pastabas dėl visų motyvų, kuriais ji ketina remtis savo sprendime.

180. Kaip matyti iš šios išvados 150 punkte atliktos analizės, manau, kad pagal SRA vis dėlto nereikalaujama, kad prieš priimdama prielaidomis grindžiamą sprendimą dėl statuso suteikimo Komisija pateiktų atitinkamai įmonei savo preliminarius vertinimus ir suteiktų jai galimybę pateikti pastabas dėl jų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios išvados 158–160 punktuose, toks reikalavimas nekyla ir iš Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkto.

181. Be to, manau, kad Bendrojo Teismo pozicija dėl reikalavimų, kylančių iš Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkto, galiausiai galėtų lemti vieną iš dviejų vienodai nepageidautinų rezultatų.

182. Jeigu Komisija privalėtų atitinkamai įmonei pranešti apie kiekvieną šios įmonės pateiktų argumentų ir įrodymų vertinimo elementą, jai būtų sunku laikytis 45 darbo dienų termino. Labai tikėtina, kad ji būtų priversta kiekvienu atveju pradėti rinkos tyrimą, kad būtų laikomasi Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkto, kaip jį yra išaiškinęs Bendrasis Teismas, ir trumpų terminų, per kuriuos ji turi imtis veiksmų.

183. Kitu atveju būtų galima teigti, kad Bendrasis Teismas užkėlė kartelę pernelyg aukštai, tačiau paradoksalu, kad dėl to bet koks paskesnis tos kartelės nepasiekimas tampa pateisinamas. Jei būtų pritarta skundžiamo sprendimo logikai ir nuspręsta, kad Komisija privalo išklausyti apeliantę dėl visų motyvų, dėl kurių ji ketina atmesti įmonės argumentus ir įrodymus, Komisija galėtų pakartotinai pažeisti šią teisę be jokių realių pasekmių, atsižvelgiant į tai, kaip Bendrasis Teismas pateisino galimą teisės būti išklausytam pažeidimą, t. y. reikalaudamas, kad apeliantė įrodytų, jog nesant nustatyto pažeidimo negalima visiškai atmesti galimybės, kad Komisijos sprendimas būtų buvęs kitoks. Kaip rodo ginčijamas sprendimas, neatrodo, kad Komisija savo sprendimų priėmimo praktikoje kliautųsi vieninteliu motyvu siekdama paaiškinti, kodėl mano, kad įmonės argumentų ir įrodymų nepakanka prielaidoms, kuriomis prieš ją remiamasi, paneigti. Taigi jeigu būtų pritarta Bendrojo Teismo motyvams, atitinkama įmonė negalėtų įrodyti, kad sprendimas dėl statuso suteikimo būtų buvęs kitoks; įmonės neišklausymas dėl vieno iš daugelio jos sprendimo motyvų nepaveiktų procedūros baigties. Vis dėlto sunkiai suvokiama, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas galėjo turėti ketinimą SRA nustatyti tokį mechanizmą, pagal kurį būtų toleruojami pakartotiniai teisės būti išklausytam pažeidimai, nesuteikiant atitinkamai šaliai jokių veiksmingų priemonių tokiems pažeidimams ginčyti.

184. Apskritai tai reiškia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad Komisija privalėjo suteikti Bytedance galimybę pateikti pastabas dėl ginčijamo sprendimo 132 ir 141 konstatuojamosiose dalyse padarytų jos išvadų. Atsižvelgiant į tai, taip pat matyti, kad skundžiamo sprendimo 353 ir 370 punktuose Bendrasis Teismas galėjo pagrįstai nuspręsti, jog argumentus, kad Komisija pažeidė Bytedance teisę būti išklausytai, kiek tai susiję su šiomis konstatuojamosiomis dalimis, reikėtų atmesti.

185. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, darau išvadą, kad apeliacinio skundo antrąjį pagrindą, grindžiamą teisės būti išklausytam pažeidimu, reikėtų atmesti kaip nepagrįstą ir kad apeliacinį skundą šiuo klausimu reikėtų atmesti dėl šios išvados 167–170 ir 177 punktuose išdėstytų teisinių motyvų, kuriais reikėtų pakeisti skundžiamo sprendimo 353 ir 370 punktuose Bendrojo Teismo išdėstytus teisinius motyvus.

IV.    Išvada

186. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui atmesti apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmą ir trečią dalis. Be to, siūlau Teisingumo Teismui atmesti apeliacinio skundo antrąjį pagrindą, remiantis šios išvados 167–170 ir 177 punktuose išdėstytais motyvais, kuriais reikėtų pakeisti 2024 m. liepos 17 d. Sprendimo Bytedance / Komisija (T‑1077/23, EU:T:2024:478) 353 ir 370 punktuose Bendrojo Teismo nurodytus motyvus.


1      Originalo kalba: anglų.


2      2024 m. liepos 17 d. Sprendimas (T‑1077/23, EU:T:2024:478; toliau – skundžiamas sprendimas).


3      2022 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/1925 dėl atvirų konkurencijai ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2019/1937 ir (ES) 2020/1828 (Skaitmeninių rinkų aktas) (OL L 265, 2022, p. 1; toliau – SRA).


4      Taip pat žr. šios išvados 19 ir 20 punktus.


5      Žr. SRA 16 konstatuojamąją dalį.


6      Nors Komisijos sprendimų praktika negali saistyti Teisingumo Teismo, kiek tai susiję su SRA 3 straipsnio 5 dalies aiškinimu, ji gali būti reikšmingas konteksto elementas vertinant šioje nuostatoje nustatyto mechanizmo veikimą.


7      Pavyzdžiui, 2023 m. rugsėjo 5 d. Sprendimas dėl sprendimo pagal [SRA] 3 straipsnį (Bylos DMA. 100017 – Microsoft – Online Social Networking Services; SRA.100023 – MICROSOFT – Number-Independent Interpersonal Communications Services; DMA.100026 – Microsoft – Operating System) (C/2023/551) 134 konstatuojamoji dalis ir 2024 m. gegužės 13 d. Sprendimas (Bylos DMA.100014 – Apple – Online intermediation services – Verticals; DMA.100045 – Apple – Online advertising services) (C/2026/2289), 48 ir 60 konstatuojamosios dalys.


8      2026 m. vasario 5 d. Sprendimas (Apple Maps ir Apple Ads), ES OL C/2026/2289, 65 ir 107 konstatuojamosios dalys.


9      Žr. šios išvados 28 punktą.


10      Žr. šios išvados 34 punktą.


11      Panašus požiūris jau yra išreikštas literatūroje: „teisinis standartas, kuriuo remdamasi [Komisija] sprendžia, ar pradėti rinkos tyrimą <...>, yra labai aukštas“. A. Ribera Martínez „The Requisite Legal Standard of the Digital Markets Act’s Designation Process“, Journal of Competition Law & Economics, 2024-12, Vol. 20 (4), 265–291 punktai, p. 286.


12      Žr. šios išvados 36 punktą.


13      Žr. SRA 13 konstatuojamąją dalį („mažas atvirumas konkurencijai ir nesąžininga praktika skaitmeniniame sektoriuje tam tikrų skaitmeninių paslaugų atveju yra dažnesni ir ryškesni, nei kitų paslaugų atveju. Tai visų pirma pasakytina apie plačiai paplitusias ir įprastai naudojamas skaitmenines paslaugas, kurias teikiant dažniausiai tiesiogiai tarpininkaujama tarp verslo klientų ir galutinių naudotojų ir kurioms dažniausiai būdinga išimtinai didelio masto ekonomija, itin stiprus tinklo efektas, šių paslaugų įvairialypiškumo nulemtas pajėgumas daug verslo klientų sujungti su daug galutinių naudotojų, susaistymo efektas, daugiatinkliškumo stoka ar vertikalioji integracija“). Be to, SRA 23 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta, kad vertindama įrodymus ir argumentus, pateiktus siekiant paneigti prielaidas, Komisija turėtų atsižvelgti, be kita ko, į tai, kokia dalimi faktiniai verslo klientų ir galutinių naudotojų skaičiai viršija ribas.


14      Žr. šios išvados 64 punktą.


15      Taip pat žr. šios išvados 65 punktą.


16      Konkrečiai kalbant, ginčijamo sprendimo 136 konstatuojamojoje dalyje Komisija rėmėsi SRA 13 konstatuojamąja dalimi ir atmetė Bytedance teiginį, jog šis reglamentas leidžia manyti, kad reikšmingas daugiatinkliškumas įrodo akivaizdų susaistymo nebuvimą. 138 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad daugiatinkliškumas nepašalina paslaugų teikėjo keitimo išlaidų, jei platformos naudotojas savo veiklą sutelkia į vieną iš platformų.


17      Žr. skundžiamo sprendimo 163 punktą.


18      Ginčijamo sprendimo 141 konstatuojamojoje dalyje konkrečiai nurodyta: „yra duomenų, jog įsitraukimo lygis TikTok yra daug didesnis nei kitų internetinių socialinio tinklo paslaugų, nes galutiniai naudotojai TikTok praleidžia daug daugiau laiko, palyginti su kitomis internetinėmis socialinio tinklo paslaugomis, [ypač] jaunesni galutiniai naudotojai“. Šis argumentas taip pat pateiktas 139 konstatuojamojoje dalyje: „net jei kai kurių galutinių naudotojų ar verslo klientų aktyvumas panašus, tai nereiškia, kad konkreti internetinė socialinio tinklo paslauga atskirai nėra sąsaja, leidžianti verslo klientams pasiekti galutinius naudotojus (pvz., tam tikra galutinių naudotojų demografija).“


19      Pagal analogiją žr. 2021 m. kovo 25 d. Sprendimą Generics (UK) / Komisija (C‑588/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2021:242, 127–129 punktai).


20      Žr. ieškinio dėl panaikinimo 86 ir 93 punktus.


21      2015 m. spalio 29 d. Sprendimas Komisija / ANKO (C‑78/14 P, EU:C:2015:732, 54 ir 55 punktai).


22      Žr. šios išvados 97 punktą.


23      Žr. šios išvados 89 punktą.


24      Šiuo klausimu straipsnis suformuluotas taip: „JAV gyvenančių TikTok naudotojų procentinė dalis pagal amžių: 10–19 m. – 32,5 %, 20–29 m. – 29,5 %, 30–39 m. – 16,4 %, 40–49 m. – 13,9 %, 50+ – 7,1 %. Tai reiškia, kad TikTok naudotojų bazė sensta (taigi prisijunkite dabar!). Visi duomenys surinkti per Comscore.“ Komisija šiuos duomenis aiškina kaip įrodančius, kad 62 % naudotojų yra 29 metų arba jaunesni. Reikėtų pridurti, kad straipsnyje taip pat nurodyta, jog 60 % TikTok naudotojų yra „Z kartos atstovai“ ir kad 67 % paauglių naudoja TikTok.


25      Šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 20 d. Sprendimą PepsiCo / Grupo Promer Mon Graphic (C‑281/10 P, EU:C:2011:679, 78 punktas).


26      2013 m. rugsėjo 26 d. Sprendimas Centrotherm Systemtechnik / VRDT ir centrotherm Clean Solutions (C‑610/11 P, EU:C:2013:593, 44 punktas).


27      Žr. 2012 m. lapkričio 22 d. Sprendimą E.ON Energie / Komisija (C‑89/11 P, EU:C:2012:738, 101 punktas).


28      Žr. skundžiamo sprendimo 205 punktą.


29      Žr. šios išvados 120 punktą.


30      2014 m. balandžio 10 d. Sprendimas Areva ir kt. / Komisija (C‑247/11 P ir C‑253/11 P, EU:C:2014:257, 55 punktas).


31      Šiuo klausimu Bytedance nurodo 2016 m. sausio 21 d. Sprendimą Galp Energía España ir kt. / Komisija (C‑603/13 P, EU:C:2016:38, 72 punktas), 2016 m. birželio 9 d. Sprendimą PROAS / Komisija (C‑616/13 P, EU:C:2016:415, 43 punktas) ir 2024 m. birželio 27 d. Sprendimą Servier ir kt. / Komisija (C‑201/19 P, EU:C:2024:552, 124 punktas).


32      2023 m. balandžio 14 d. Įgyvendinimo reglamentas dėl Komisijos pagal [SRA] vykdomos tam tikros procedūros išsamios tvarkos (OL L 102, 2023, p. 6).


33      Nuoroda į ekonomines ir istorines aplinkybes susijusi su tuo, kad kiti IST (t. y. Facebook ir Instagram) pradėjo veikti vidaus rinkoje gerokai anksčiau nei TikTok ir kad šios paslaugos Sąjungoje turėjo didesnę naudotojų bazę prieš TikTok atėjimą į tą rinką. Žr. šios išvados 109–111 punktus.


34      Žr. šios išvados 117 punktą.


35      Šiuo klausimu, nors Bytedance apeliaciniame skunde ir skundžiamame sprendime kartais daroma nuoroda į teisę į gynybą, nurodant Chartijos 41 straipsnio pažeidimą, Bytedance iš esmės teigia, kad neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonės tam tikrais klausimais, todėl buvo pažeista jos teisė būti išklausytai, įtvirtinta Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte. Todėl apeliacinio skundo antrąjį pagrindą nagrinėsiu atsižvelgdamas į pastarąją teisę.


36      SRA 109 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač jos 16, 47 ir 50 straipsniuose. Atitinkamai šis reglamentas turėtų būti aiškinamas ir taikomas atsižvelgiant į tas teises ir principus“.


37      Galima teigti, kad pagal SRA 16 straipsnio 2 dalį Komisija gali pasinaudoti savo tyrimo įgaliojimais prieš pradėdama rinkos tyrimą. Vis dėlto nesu įsitikinęs, kad Komisija, vertindama kartu su pranešimu pateiktus argumentus ir įrodymus pagal SRA 3 straipsnio 3 ir 5 dalis, turėtų imtis tokių priemonių. Iš esmės, jei Komisija, naudodamasi savo tyrimo įgaliojimais, nustato, kad reikia atlikti papildomus patikrinimus, ji turėtų pradėti rinkos tyrimą pagal to reglamento 17 straipsnio 3 dalį.


38      Šiuo klausimu dėl antidempingo priemonių žr. 1991 m. birželio 27 d. Sprendimą Al-Jubail Fertilizer / Taryba (C‑49/88, EU:C:1991:276, 15 punktas).


39      Šiuo klausimu žr. 2014 m. gruodžio 11 d. Sprendimą Boudjlida (C‑249/13, EU:C:2014:2431, 35 punktas).


40      Žr. šios išvados 153 punktą.


41      Pagal analogiją žr. 2020 m. kovo 4 d. Sprendimą Tulliallan Burlington / EUIPO (C‑155/18 P–C‑158/18 P, EU:C:2020:151, 94 punktas).


42      Šiuo klausimu žr. 2014 m. gruodžio 11 d. Sprendimą Boudjlida (C‑249/13, EU:C:2014:2431, 47 ir 55 punktai).


43      Šiuo klausimu žr. 2014 m. gruodžio 11 d. Sprendimą Boudjlida (C‑249/13, EU:C:2014:2431, 38 punktas).


44      Žr. šios išvados 37 išnašą.


45      Žr. šios išvados 146 ir 150 punktus.


46      Šiuo klausimu, kiek tai susiję su antidempingo priemonėmis, žr. 1991 m. birželio 27 d. Sprendimą Al-Jubail Fertilizer / Taryba (C‑49/88, EU:C:1991:276, 16 punktas), kuriame Teisingumo Teismas konstatavo, kad „reikia pridurti, jog, kiek tai susiję su teise į gynybą, Bendrijos institucijų veiksmai turi būti dar stropesni dėl to, kad šiuo metu nagrinėjamais teisės aktais nesuteikiamos visos procedūrinės privačių asmenų apsaugos garantijos, kurių gali būti tam tikrose nacionalinės teisės sistemose“.


47      Žr. skundžiamo sprendimo 136–145 punktus.


48      Dėl būtino Komisijos veiksmų apdairumo žr. šios išvados 160 punktą.