–

Estijos vyriausybės, atstovaujamos, M. Kriisa,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos F. Moro ir E. Randvere,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005 (OL L 284, 2018, p. 6), 3 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant UT ir Maksu – ja Tolliamet (Estijos mokesčių ir muitų administratorius, toliau – MTA arba administracinė institucija) ginčą dėl grynųjų pinigų sumos Ukrainos valiuta vertės eurais, siekiant taikyti Reglamento 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą deklaruoti.

Teisinis pagrindas

Sąjungos muitų teisės aktai

3

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013, p. 1) (toliau – SMK), I antraštinėje dalyje „Bendrosios nuostatos“ yra 1 skyrius „Muitinės teisės aktų taikymo sritis, muitinės misija ir sąvokų apibrėžtys“, kuriame yra šio reglamento 1 straipsnis „Dalykas ir taikymo sritis“, o šio straipsnio 1 dalyje nustatyta:

4

Šio reglamento I antraštinėje dalyje yra 3 skyrius „Valiutos konvertavimas ir terminai“, kuriame yra 53 straipsnis „Valiutos konvertavimas“, kuriame numatytos valiutos keitimo kurso taisyklės, taikomos tais atvejais, kai valiutos konvertavimas yra būtinas taikant muitų teisės aktus.

5

2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 343, 2015, p. 558) (toliau – SMK įgyvendinimo reglamentas), 48 ir 146 straipsniuose taip pat įtvirtintos šios srities taisyklės, kuriomis įgyvendinamos tam tikros SMK 53 straipsnyje nustatytos taisyklės.

Reglamentas 2018/1672

6

Reglamento 2018/1672 4 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

7

Šio reglamento 1 straipsnyje „Dalykas“ nustatyta:

8

Minėto reglamento 2 straipsnio „Terminų apibrėžtys“ 1 dalyje numatyta:

9

To paties reglamento 3 straipsnio „Pareiga deklaruoti lydimus grynuosius pinigus“ 1 dalyje numatyta:

Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

10

2023 m. sausio 13 d. UT su dukra pėsčiomis kirto Rusijos Federacijos ir Estijos Respublikos sieną per Narvos (Estija) pasienio kontrolės punktą. Tuo metu UT pasirinko sienos kirtimo koridorių, vadinamą „žaliuoju koridoriumi“, o tai reiškė, kad ji negabeno prekių, kurioms taikoma deklaravimo pareiga, arba kad jų kiekis neviršijo teisės aktuose nustatytų ribų. Atlikus UT kontrolę, jos kišenėse, po drabužiais ir po striukės gobtuvo pamušalu buvo rasta iš viso 500 000 Ukrainos grivinų grynaisiais pinigais. Tą pačią dieną MTA surašė UT pažeidimo protokolą.

11

Siekdamas nustatyti 500 000 Ukrainos grivinų, kurias turėjo UT grynaisiais pinigais, vertę eurais, MTA rėmėsi interneto svetainėje www.xe.com skelbiamu valiutos keitimo kursu ir padarė išvadą, kad šios valiutos vertė sienos kirtimo dieną sudarė maždaug 12 565 eurus. Pagal Reglamento 2018/1672 3 straipsnio 1 dalį asmenys, vežantys grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10 000 eurų arba didesnė, deklaruoja tuos grynuosius pinigus valstybės narės, per kurią jie atvyksta į Sąjungą arba iš jos išvyksta, kompetentingoms institucijoms. Todėl MTA nusprendė, kad UT vežti pinigai turėjo būti deklaruoti.

12

2023 m. vasario 13 d. sprendimu MTA skyrė UT 600 eurų baudą už grynųjų pinigų nedeklaravimą pagal tolliseadus (Muitinės įstatymas). Taip pat MTA nusprendė pagal šį įstatymą ir Estijos baudžiamąjį kodeksą konfiskuoti nedeklaruotą 500 000 Ukrainos grivinų sumą.

13

UT paaiškino MTA, kad nežinojo apie pareigą deklaruoti šią grynųjų pinigų sumą ir neketino slapta įvežti 500 000 Ukrainos grivinų į Estiją. Be to, šie pinigai jai nepriklauso, nes jų savininkas yra Estijoje gyvenantis Ukrainos pilietis, kuris negalėjo pats sudaryti sandorių su turėtais pinigais dėl karo, įvykusio po Rusijos Federacijos invazijos į Ukrainą. Ji paslėpė pinigus po drabužiais, baimindamasi, kad jie gali būti pavogti. Galiausiai šis savininkas patikrino Ukrainos grivinų kursą tuo metu, kai klostėsi faktinės aplinkybės, interneto svetainėje www.tavid.ee ir tuo remdamasis padarė išvadą, kad UT neprivalėjo deklaruoti 500 000 Ukrainos grivinų, nes jų vertė buvo mažesnė nei 10 000 eurų.

14

UT apskundė 2023 m. vasario 13 d. sprendimą Viru Maakohus (Viru apylinkės teismas, Estija), o šis iš dalies patenkino skundą ir 2023 m. balandžio 28 d. sprendimu panaikino šį sprendimą, kiek jis susijęs su sankcija ir konfiskavimo priemone. Šiuo sprendimu Viru Maakohus (Viru apylinkės teismas) skyrė UT 100 dienų baudą, t. y. 400 eurų. Jis nenustatė jokios konfiskavimo priemonės ir nurodė grąžinti 500 000 Ukrainos grivinų, kurios buvo sulaikytos kaip įrodymas.

15

MTA pateikė kasacinį skundą Riigikohus (Aukščiausiasis Teismas, Estija), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

16

Vykstant procesui tame teisme MTA paaiškino, kad konvertuodamas valiutą tam, kad nustatytų jos muitinę vertę, jis remiasi SMK 53 straipsnyje ir SMK įgyvendinimo reglamento 48 ir 146 straipsniuose nustatytu metodu. Taigi valiutos, kurios keitimo kurso Europos Centrinis Bankas (ECB) nepaskelbė, atveju kompetentinga administracinė institucija, šiuo atveju MTA, naudoja interneto svetainėje www.xe.com paskelbtus keitimo kursus, kaip, beje, tai daro kitos valstybės narės.

17

MTA taip pat pabrėžė, kad informaciją apie pareigą deklaruoti grynuosius pinigus kertant Estijos sieną iš Sąjungai nepriklausančios šalies galima rasti jo interneto svetainėje, taip pat brošiūrose estų ir rusų kalbomis, platinamose pasienio kontrolės punktuose ir informaciniuose stenduose. Jei sieną kertantis asmuo neišsiaiškino grynųjų pinigų importo ar eksporto informacijos iki sienos kirtimo, jis gali pasirinkti raudonąjį sienos kirtimo koridorių, vadinamą „raudonuoju koridoriumi“, kur padedant MTA pareigūnui bus nuspręsta, ar reikia deklaruoti grynuosius pinigus.

18

Riigikohus (Aukščiausiasis Teismas) kilo abejonių dėl valiutos kurso nustatymo būdo jo nagrinėjamoje byloje. Iš tiesų grynųjų pinigų, įvežamų į Sąjungą užsienio valiuta, konvertavimo į eurus metodas nenurodytas nei Sąjungos teisėje, nei nacionalinėje teisėje. Konvertuodamas Ukrainos grivinų vertę į eurus, nesant ECB paskelbto orientacinio kurso, MTA rėmėsi interneto svetainėje www.xe.com paskelbtu valiutos keitimo kursu; tokia yra ir kitų valstybių narių praktika. Nors ši svetainė nurodyta administracinės institucijos tinklalapyje, susijusiame su pareiga deklaruoti grynuosius pinigus (www.emta.ee), nėra jokio teisinio pagrindo, leidžiančio manyti, kad šioje svetainėje skelbiami valiutų keitimo kursai yra teisiškai reikšmingi. Jeigu būtų taikomas kitoje interneto svetainėje, t. y. Tavid AS, nurodytas valiutos keitimo kursas, taikytinas tuo metu, kai UT ir jos dukra kirto sieną, tą dieną 500 000 Ukrainos grivinų būtų buvusios vertos tik 9 487,67 euro.

19

Be to, administracinė institucija rėmėsi SMK 53 straipsniu, susijusiu su valiutų konvertavimu, kurio 1 dalyje nustatyta, kad kompetentingos valdžios institucijos paskelbia ir (arba) internete nurodo valiutos keitimo kursą, taikytiną, kai ją reikia konvertuoti siekiant nustatyti prekių muitinę vertę arba jų tarifinį klasifikavimą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai valiutą reikia konvertuoti dėl šio straipsnio 1 dalyje nenurodytų priežasčių, valstybės narės turi numatyti, kad, siekiant nustatyti taikytiną valiutos keitimo kursą, muitų teisės aktuose šis kursas nustatomas bent kartą per metus.

20

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja, ar SMK 53 straipsnis yra tinkamas teisinis pagrindas taikyti Reglamento 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą, nes šiame reglamente jis nenurodytas.

21

Šiomis aplinkybėmis Riigikohus (Aukščiausiasis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

Dėl prejudicinio klausimo

22

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento 2018/1672 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją valstybei narei, siekiant nustatyti, ar taikoma šioje nuostatoje numatyta pareiga deklaruoti, draudžiama nustatyti grynųjų pinigų sumos kita valiuta nei euras, dėl kurios konvertavimo ECB neskelbia orientacinio keitimo kurso, vertę, remiantis interneto svetainėje nurodytu kursu, atspindinčiu euro ir atitinkamos valiutos paritetą atitinkamo asmens atvykimo į Sąjungos teritoriją ar išvykimo iš jos dieną, net jei šis kursas yra didesnis nei nurodytas kitoje interneto svetainėje.

23

Šiuo klausimu reikia priminti, kad Reglamento 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno fizinio asmens, atvykstančio į Sąjungą arba išvykstančio iš jos, pareiga deklaruoti vežamus grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10 000 eurų arba didesnė.

24

Viena vertus, šio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje patikslinta, kad sąvoka „grynieji pinigai“, kaip ji suprantama pagal šį reglamentą, apima valiutą.

25

Kita vertus, šios nuostatos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Reglamento 2018/1672 4 konstatuojamąją dalį, kurioje nurodyta, kad šiuo reglamentu, be kita ko, siekiama apibrėžti formuluotę „į Sąjungą įvežami arba iš jos išvežami“, esančią Reglamente Nr. 1889/2005, nors pastarajame tokiomis pačiomis aplinkybėmis nustatyta grynųjų pinigų kontrolės sistema taikoma sumai, kuri yra lygi 10 000 eurų arba lygiavertė šiai sumai kitomis valiutomis. Iš to matyti, kad Reglamente 2018/1672 buvo išlaikyta, nors ir patikslinta, ši kontrolės sistema ir visų pirma apibrėžtos jos taikymo ribos.

26

Taigi Reglamento 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga deklaruoti taikoma į Sąjungą atvykstančio arba iš jos išvykstančio fizinio asmens, kuris vežasi grynųjų pinigų sumą kita valiuta nei eurai, kai šių pinigų vertė yra 10 000 eurų ar didesnė, situacijai.

27

Vis dėlto, kadangi jokioje Reglamento 2018/1672 nuostatoje nenurodytas valiutos kursas, taikytinas nustatant tokios sumos vertę eurais, šį kursą turi nustatyti valstybės narės.

28

Kadangi nustatydamos šį kursą valstybės narės įgyvendina Reglamentą 2018/1672, taigi ir Sąjungos teisę, savo kompetenciją jos turi įgyvendinti taip, kad būtų išsaugotas šiame reglamente įtvirtintų nuostatų veiksmingumas ir paisoma teisių, kurias teisės subjektai kildina iš Sąjungos teisės sistemos, ir tai turi būti daroma Sąjungos teisės reglamentuojamais atvejais (šiuo klausimu žr. 2024 m. sausio 11 d. Sprendimo G (Mokestis už sutarties nutraukimą prieš terminą), C‑371/22, EU:C:2024:21, 50 punktą).

29

Šiuo klausimu, priešingai, nei teigia MTA pagrindinėje byloje, valstybės narės, siekdamos tai nustatyti, neprivalo laikytis SMK 53 straipsnio ir SMK įgyvendinimo reglamento 48 ir 146 straipsnių. Iš tiesų SMK 1 straipsnyje nurodyta, kad jame nustatytos bendrosios taisyklės ir procedūros, taikomos į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms arba iš jos išvežamoms prekėms. Kaip pažymėjo generalinė advokatė išvados 38–50 punktuose, grynųjų pinigų suma valiuta, kuri pinigų rinkose laikoma lygiaverte valiuta, nėra prekė, kaip tai suprantama pagal SMK nuostatas, todėl bet kuriuo atveju minėtos nuostatos negali būti taikomos fizinių asmenų atliekamam grynųjų pinigų sumų kitomis valiutomis nei euras vežimui.

30

Vis dėlto reikia pažymėti, pirma, kad Reglamento 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta 10 000 eurų vertės riba, kurios nepasiekę fiziniai asmenys gali vežti tam tikrą pinigų sumą neprivalėdami jos deklaruoti, kai šios sumos vertė yra labai tiksli. Šiomis aplinkybėmis šios nuostatos veiksmingumui būtų pakenkta, jei valstybės narės galėtų pasirinkti valiutos keitimo kursą, kuris neatspindėtų tikrosios atitinkamos valiutos vertės. Taigi, nors nebūtinai egzistuoja vienintelis tos pačios valiutos keitimo kursas, pasirinktas kursas, kad jis būtų galiojantis, turi atitikti bent vieną iš tų, kurie faktiškai ir dažnai taikomi tos valiutos keitimo į eurus operacijoms.

31

Kita vertus, teisinės valstybės principas, kuriuo, kaip garantuojama ESS 2 straipsnyje, grindžiama Sąjunga ir kurio viena iš sudedamųjų sąlygų yra teisinio saugumo principas, kurio valstybės narės privalo laikytis, visų pirma reikalauja, kad byloje dalyvaujantys asmenys galėtų tiksliai ir nedviprasmiškai žinoti savo teises ir pareigas. Tai reiškia, jog tam, kad valstybių narių priimtomis Sąjungos teisei įgyvendinti skirtomis priemonėmis būtų galima remtis prieš byloje dalyvaujantį asmenį, jos turi būti aiškios ir tikslios, o jų poveikį galima būtų numatyti, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti Sąjungos teisės reglamentuojamas situacijas ir teisinius santykius (šiuo klausimu žr. 2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Hungeod ir kt., C‑496/18 ir C‑497/18, EU:C:2020:240, 93 punktą ir 2022 m. vasario 22 d. Sprendimo Stichting Rookpreventie Jeugd ir kt., C‑160/20, EU:C:2022:101, 41, 42 ir 45 punktus), be to, jos turi būti laisvai ir lengvai prieinamos.

32

Taigi, kiek tai susiję su Reglamento 2018/1672 3 straipsnio 1 dalies taikymu, aišku, kad kiekviena valstybė narė turi nuspręsti, kokį valiutos keitimo kursą taikyti nustatant grynųjų pinigų sumos kita valiuta nei euras vertę eurais, su sąlyga, kad pasirinktas keitimo kursas atitinka vieną iš faktiškai ir dažnai praktiškai taikomų kursų atitinkamos valiutos keitimo į eurus operacijoms. Vis dėlto tam, kad keitimo kursu, kurį atitinkama valstybė narė ketina taikyti, būtų galima remtis atitinkamų asmenų, atvykstančių į Sąjungą ar iš jos išvykstančių, atžvilgiu, visų pirma jis turi būti nustatytas aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai, kad šie asmenys galėtų aiškiai žinoti, jog šis keitimo kursas taikomas siekiant nustatyti, ar jiems reikia deklaruoti jų vežamus grynuosius pinigus.

33

Be to, su šiuo keitimo kursu susijusi informacija turi būti lengvai ir laisvai prieinama šiems asmenims, o tai, be kita ko, reiškia, kad jie turi turėti galimybę su ja susipažinti nemokamai ir, kai siekiant nustatyti tą patį keitimo kursą nukreipiama į interneto svetainėje paskelbtą informaciją, jiems nereikia joje registruotis. Vis dėlto tokia prieinamumo pareiga neįpareigoja valstybių narių kiekvienam fiziniam asmeniui, atvykstančiam į Sąjungą ar išvykstančiam iš jos, nurodyti kiekvienai esamai valiutai taikomą keitimo kursą, nes pakanka, kad reikiama informacija būtų prieinama kiekvienam keliautojui, norinčiam gauti informaciją apie taikytinus teisės aktus.

34

Galiausiai dėl pasirinkto keitimo kurso nuspėjamumo, kurio reikalaujama pagal teisinio saugumo principą, reikia pažymėti, kad Reglamento 2018/1672 3 straipsnio 1 dalimi siekiama ne uždrausti grynųjų pinigų sumų kita valiuta nei euras, kurių vertė lygi 10 000 eurų ar didesnė, vežimą, o tik nustatyti pareigą deklaruoti tokiu atveju. Kadangi atitinkami asmenys dar gali įvertinti, ar jie turi įvykdyti tokią pareigą tuo metu, kai atvyksta į Sąjungos teritoriją arba iš jos išvyksta, tam, kad būtų įvykdytas pasirinkto keitimo kurso nuspėjamumo reikalavimas, pakanka, kad atitinkama valstybė narė būtų suteikusi šiems asmenims galimybę aiškiai susipažinti su tokiu momentu taikomu keitimo kursu ir taip nustatyti, ar jie turi deklaruoti vežamus grynuosius pinigus, kai jie atvyksta į Sąjungos teritoriją arba iš jos išvyksta.

35

Dėl ginčo pagrindinėje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar atitinkamos valstybės narės pasirinkimas Reglamento 2018/1672 3 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais naudoti interneto svetainėje www.xe.com paskelbtą Ukrainos grivinos keitimo į eurus kursą tuo metu, kai klostėsi aplinkybės, atitiko šias sąlygas. Vis dėlto siekdamas šiam teismui padėti atlikti tokį vertinimą Teisingumo Teismas gali pateikti visas naudingas Sąjungos teisės aiškinimo gaires (pagal analogiją žr. 2022 m. balandžio 7 d. Sprendimo Berlin Chemie A. Menarini, C‑333/20, EU:C:2022:291, 46 punktą).

36

Nagrinėjamu atveju su sąlyga, kad tai patikrins prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, visų pirma iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad interneto svetainėje www.xe.com esanti informacija rodo, jog joje paskelbti keitimo kursai yra taikomi skirtingose pinigų rinkose, t. y. šioje svetainėje paskelbti kursai atitinka valiutos keitimo operacijoms realiai ir dažnai taikomus kursus, todėl atitinkama valstybė narė galėjo pasirinkti tokius kursus, siekdama taikyti Reglamento 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą deklaruoti.

37

Be to, kaip iš esmės pažymėjo generalinė advokatė išvados 68 punkte, atitinkamos valstybės narės valdžios institucijos savo interneto svetainėje nurodė, o tai vis dėlto turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kad interneto svetainėje www.xe.com paskelbti keitimo kursai yra tie, kuriuos turi taikyti į Sąjungą atvykstantys ar iš jos išvykstantys fiziniai asmenys, kad nustatytų, ar jiems taikoma šio 3 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga deklaruoti.

38

Be to, taip pat atrodo, kad šioje interneto svetainėje skelbiama informacija apie valiutos keitimo kursą yra nemokama ir laisvai prieinama, nes, be kita ko, prieigai prie jos nereikalinga jokia registracija, o tai taip pat turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

39

Vis dėlto Teisingumo Teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra jokios informacijos apie tai, ar interneto svetainėje www.xe.com nurodyti keitimo kursai nustatyti konkrečiam laikotarpiui, ar nuolat kinta ir ar dėl to ieškovė pagrindinėje byloje tuo metu, kai priėmė sprendimą nedeklaruoti vežamų grynųjų pinigų, galėjo aiškiai nustatyti, kad jai buvo taikoma Reglamento 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga deklaruoti.

40

Tokiu atveju, atsižvelgiant į teisinio saugumo principo taikymo sritį, jei šioje byloje nagrinėjamas keitimo kursas nuolat keistųsi, vien tai reikštų, kad ieškovei pagrindinėje byloje turėtų būti pripažinta teisė remtis palankiausiu Ukrainos grivinų keitimo į eurus kursu, paskelbtu interneto svetainėje www.xe.com, trumpą laikotarpį maždaug tuo metu, kai galima pagrįstai manyti, kad ji priėmė sprendimą atvykti į Sąjungą nedeklaravusi grynųjų pinigų sumos, kurią vežė.

41

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti: Reglamento 2018/1672 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją valstybei narei, siekiant nustatyti, ar taikoma šioje nuostatoje numatyta pareiga deklaruoti, nedraudžiama nustatyti grynųjų pinigų sumos kita valiuta nei euras, dėl kurios konvertavimo ECB neskelbia orientacinio keitimo kurso, vertę remiantis interneto svetainėje nurodytu keitimo kursu, atspindinčiu euro ir atitinkamos valiutos paritetą atitinkamo asmens atvykimo į Sąjungos teritoriją ar išvykimo iš jos dieną, net jei šis kursas yra didesnis nei nurodytas kitoje interneto svetainėje, su sąlyga, kad:

–

pirma, šis kursas atitinka vieną iš faktiškai ir dažnai taikomų kursų atitinkamos valiutos keitimo į eurus operacijoms,

–

antra, minėtą kursą atitinkama valstybė narė aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai nurodė kaip šiuo tikslu taikytiną kursą,

–

trečia, informacija apie tą kursą yra laisvai ir lengvai prieinama ir

–

ketvirta, atitinkami asmenys turėjo galimybę aiškiai su juo susipažinti vėliausiai tada, kai atvyko į Sąjungos teritoriją arba išvyko iš jos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

–

pirma, šis kursas atitinka vieną iš faktiškai ir dažnai taikomų kursų atitinkamos valiutos keitimo į eurus operacijoms,

–

antra, minėtą kursą atitinkama valstybė narė aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai nurodė kaip šiuo tikslu taikytiną kursą,

–

trečia, informacija apie tą kursą yra laisvai ir lengvai prieinama ir

–

ketvirta, atitinkami asmenys turėjo galimybę aiškiai su juo susipažinti vėliausiai tada, kai atvyko į Sąjungos teritoriją arba išvyko iš jos.