[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 2009.10.5

KOM(2009) 517 galutinis

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos 2010 m. taikomos tam tikrų Juodosios jūros žuvų išteklių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIūLYMO APLINKYBėS

Pasiūlymo tikslai

Atsižvelgiant į tai, kad 2007 m. sausio 1 d. į ES įstojo Bulgarija ir Rumunija, ir siekiant toliau taikyti 2008 ir 2009 m. jau įgyvendintas išteklių išsaugojimo priemones, šiuo pasiūlymu siekiama valstybėms narėms nustatyti 2010 m. taikomas komerciniu požiūriu svarbiausių Juodosios jūros žuvų išteklių žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas.

Bendrosios aplinkybės

Pagal 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką bendrąja žuvininkystės politika garantuojama, kad gyvieji vandens ištekliai būtų naudojami užtikrinant tausias ekonomines, aplinkos ir socialines sąlygas. Svarbi priemonė šiems tikslams pasiekti – kiekvienais metais nustatomos žvejybos galimybės, t. y. bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK), kvotos ir žvejybos pastangų apribojimai.

Pirmą kartą Bendrijos teisės aktuose Juodosios jūros žvejybos galimybės ir su jomis susijusios sąlygos nustatytos 2008 m.

Šiomis pirmosiomis atsargumo priemonėmis, skirtomis Juodosios jūros žuvų ištekliams valdyti, Bendrija ragina nacionalines institucijas, suinteresuotąsias šalis ir mokslininkų bendruomenę gerinti sužvejojamų bei iškraunamų žuvų kiekių kontrolę ir duomenų kokybę, nes tai padėtų atlikti geresnę mokslinę ir ekonominę analizę.

Be to, šios priemonės sustiprins Bendrijos poziciją ateityje numatomos įsteigti regioninės žvejybos valdymo organizacijos, kuri apimtų visas Juodosios jūros šalis, šalių diskusijose.

Kol nesukurta ir daugiašaliu lygmeniu nepatvirtinta pažangesnė ir geriau integruota tausiajai žuvininkystei regione skatinti skirta išteklių valdymo priemonių sistema ir atsižvelgiant į Komisijos komunikato „Konsultacijos dėl 2010 m. žvejybos galimybių“[1] 4, 5 ir 7–9 punktus, norima pasiūlyti 2010 metams taikomas išteklių išsaugojimo priemones.

Siekiama, kad Taryba reglamento projektą priimtų 2009 m. spalio mėn.

Pasiūlymą sudaro išteklių valdymo priemonės, kuriomis nustatomi Bendrijos BLSK, kvotos ir susijusios techninės priemonės.

Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

Daugiašalių žuvininkystės išteklių išsaugojimo priemonių nėra.

Šiuo pasiūlymu pratęsiamas 2008 m. lapkričio 10 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1139/2008, skirto 2009 metams, taikymas.

Derėjimas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Siūlomos priemonės parengtos atsižvelgiant į bendrosios žuvininkystės politikos tikslus ir dera su Bendrijos vykdoma darnaus vystymosi politika.

2. KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Dvi suinteresuotosios valstybės narės žino, kad Komisija ketina pristatyti Juodosios jūros žuvų išteklių išsaugojimo priemones pagal Komisijos komunikate „Konsultacijos dėl 2010 m. žvejybos galimybių“ pateiktas taisykles.

2009 m. birželio 5 d. Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD pakvietė Rumunijos ir Bulgarijos patarėjus žuvininkystės klausimais aptarti, kokią reikšmę turėjo pavasarį paskelbta Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK, angl. STEFC) ataskaita dėl Tarybos reglamente (EB) Nr. 1139/2008 numatytos metinės paprastųjų otų BLSK peržiūros. Abi valstybės narės pateikė atsakymus raštu ir sutarė prašyti, kad paprastųjų otų BLSK būtų padidintas iki 130 tonų.

Atsižvelgiant į 2009 m. liepos 17 d. ŽMTEK pareiškimą, nėra jokių galimybių padidinti paprastųjų otų BLSK. Tačiau iki šiol nevyko jokių konkrečių ir sistemingų konsultacijų su šių dviejų suinteresuotųjų valstybių narių nacionalinėmis institucijomis ir suinteresuotosiomis šalimis. Tokios konsultacijos numatomos 2009 m. rugsėjo pradžioje.

Patirties kaupimas ir panaudojimas

2009 m. kovo ir liepos mėn. ŽMTEK sušaukė dvi Juodosios jūros regiono šalių (Bulgarijos, Rumunijos, Turkijos ir Ukrainos) mokslininkų darbo grupes. Šios grupės parengė ataskaitas, kuriose aprašė Juodojoje jūroje esančių atlantinių šprotų ir paprastųjų otų išteklių padėtį, ypatingą dėmesį skirdamos padėčiai Bendrijos vandenyse. Ataskaitos buvo išsiųstos ŽMTEK, kuris 2009 m. balandžio mėn. vykusiame plenariniame posėdyje persvarstė paprastųjų otų žvejybos Juodojoje jūroje klausimą, o 2009 m. liepos 13–17 d. Kopenhagoje vykusioje liepos mėn. sesijoje – tiek atlantinių šprotų, tiek paprastųjų otų žvejybos klausimą.

2009 m. liepos 17 d. ŽMTEK pateikė mokslines rekomendacijas dėl 2010 m. žvejybos Juodojoje jūroje galimybių[2].

ŽMTEK pažymi, kad pagal Komisijos komunikatą „Konsultacijos dėl 2010 m. žvejybos galimybių“ paprastųjų otų ištekliai turėtų būti priskiriami 10 kategorijai, o tai reiškia, kad paprastųjų otų BLSK turėtų būti sumažintas bent 25 %, t. y. nuo 100 tonų iki 75 tonų, palyginti su Bendrijos 2009 metams nustatytu BLSK. Turėtų būti įgyvendintos išteklių atkūrimo priemonės, tarp jų – sumažintos žvejybos pastangos ir pradėti naudoti selektyvesni žvejybos įrankiai. Nėra nustatyta naujų veiksnių, dėl kurių reikėtų keisti šiuo metu šioms dviems valstybėms narėms taikomą paskirstymo būdą (50 % ir 50 %).

ŽMTEK siūlo, kad atlantinių šprotų ištekliai būtų priskirti 6 kategorijai, turint omenyje, kad šiems ištekliams Bendrijos BLSK nėra nustatytas. Iš tiesų, 6 kategorijai priskiriami ištekliai, kurių padėtis nežinoma ir kuriems ŽMTEK rekomenduoja nustatyti atitinkamą sužvejojamų žuvų kiekį. Todėl turi būti siekiama, kad BLSK būtų nustatytas atsižvelgiant į ŽMTEK rekomendacijas ir kad jis nepakistų daugiau nei 15 %. Neturint pakankamų išteklių gausumo duomenų, BLSK turėtų likti nepakitęs.

Poveikio vertinimas

Siūloma gerokai sumažinti 2009 metams priimtus leidžiamus sužvejoti žuvų kiekius. 2007 m. ir 2008 m. galimą tokio sumažinimo poveikį žvejybos sektoriui nagrinėjo atitinkamų dviejų suinteresuotųjų valstybių narių nacionalinių institucijų atstovai, ekspertai ir mokslininkai. Kadangi siūlomi apribojimai, reikia, kad su suinteresuotomis valstybėmis narėmis būtų aptartos papildomos priemonės.

Dėl paprastųjų otų žvejybos galimybių 2009 m. reikia pažymėti, kad nuo balandžio 1 d. Bulgarijoje paprastųjų otų žvejyba draudžiama tiek nacionaliniu, tiek Bendrijos mastu. Žvejyba draudžiama nuo kiekvieno sezono balandžio 15 d. iki birželio 15 d. Siekiant patikrinti, kaip vykdoma sužvejojamų bei iškraunamų žuvų kiekių kontrolė, 2009 m. spalio mėn. numatomas patikrinimas, kurį atliks Komisijos inspektoriai.

Taikant 2010 m. žvejybos galimybių atlantiniams šprotams taisykles, 2009 m. nepaskirstytas BLSK turėtų likti nepakitęs. Tai nesudarys problemų, kadangi paskutiniais metais bendras Bulgarijos ir Rumunijos kasmet sužvejojamas kiekis sudaro mažiau nei pusę šio kiekio.

Atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. Bulgarijoje paprastųjų otų žvejyba gerokai suintensyvėjo ir kad metinė kvota buvo išnaudota 2009 m. balandžio 1 d., nustačius BLSK ir sumažinus kvotą Bulgarijos žvejybos veikla artimiausiu metu turėtų būti labai apribota.

Pagrindinis šio pasiūlymo tikslas – ir toliau taikyti 2008 ir 2009 m. taikomas priemones, siekiant sudaryti ilgalaikio ir tausojančio žuvų išteklių šiame rajone naudojimo sąlygas.

3. TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI

Teisinis pagrindas

Teisinis šio pasiūlymo pagrindas – Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002, ypač jo 20 straipsnis.

4. POVEIKIS BIUDžETUI

Gali būti reikalinga atlikti su laivynu susijusius pakeitimus, kaip numatyta veiksmų programose, kuriomis dviejose suinteresuotose valstybėse narėse įgyvendinamos Europos žuvininkystės fondo priemonės. Tačiau, nepaisant to, pasiūlymas neturi poveikio Bendrijos biudžetui.

5. PAPILDOMA INFORMACIJA

Išsamus paaiškinimas

Šiuo pasiūlymu Juodojoje jūroje žvejojančioms valstybėms narėms nustatomos 2010 metais taikomos žvejybos galimybės. Valstybėms narėms skirti BLSK ir kvotos pateikti I priede. Siūlomi kiekiai grindžiami Komisijos komunikatu „Konsultacijos dėl 2010 m. žvejybos galimybių“.

Be kiekybinių apribojimų, taikomos šios techninės priemonės: paprastuosius otus draudžiama žvejoti nuo balandžio 15 d. iki birželio 15 d., nustatomas mažiausias iškraunamų paprastųjų otų ilgis – 45 cm ir mažiausias leistinas paprastiesiems otams žvejoti naudojamų dugninių statomų tinklų akių dydis – 400 mm. Pereinamasis laikotarpis, per kurį buvo galima naudoti mažesnio akių dydžio tinklus, jau pasibaigė.

Uždraudžiama atrinkti bet kurios rūšies, kuriai taikoma kvota, geriausias žuvis. Bendrasis draudimo atrinkti geriausias žuvis tikslas – mažinti į jūrą išmetamų žuvų kiekį. Draudimas atrinkti geriausias žuvis reiškia, kad draudžiama į jūrą išmesti rūšių, kurioms taikomos kvotos, žuvis, kurias pagal Bendrijos žuvininkystės srities teisės aktus galima teisėtai žvejoti ir iškrauti.

Be to, Komisija skatina bendradarbiavimą žvejybos valdymo srityje su trečiosiomis šalimis, kurių sienos ribojasi su Juodąja jūra, vykdant dvišales konsultacijas su Turkija ir Ukraina ir kreipiantis į atitinkamą regioninę žuvininkystės valdymo organizaciją, pavyzdžiui, Bendrąją Viduržemio jūros žvejybos komisiją (BVJŽK).

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos 2010 m. taikomos tam tikrų Juodosios jūros žuvų išteklių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką[3], ypač į jo 20 straipsnį,

atsižvelgdama į 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 847/1996, nustatantį bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas[4], ypač į jo 2 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1) Pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 4 straipsnį Taryba, atsižvelgdama į turimas mokslines rekomendacijas, ypač į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto parengtą ataskaitą, turi nustatyti reikiamas naudojimosi vandenimis bei ištekliais ir tausios žvejybos valdymo priemones.

(2) Pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnį Taryba nustato žvejybos galimybes pagal žvejybos rūšis arba žvejybos rūšių grupes ir paskirsto jas valstybėms narėms.

(3) Siekiant užtikrinti veiksmingą žvejybos galimybių valdymą, turėtų būti nustatytos konkrečios žvejybos operacijų vykdymo sąlygos.

(4) Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnyje pateiktos apibrėžtys, kurios yra svarbios paskirstant žvejybos galimybes.

(5) Pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 2 straipsnį privaloma nustatyti išteklius, kuriems taikomos įvairios tame reglamente numatytos priemonės.

(6) Siekiant prisidėti prie žuvų išteklių išsaugojimo, 2010 m. turėtų būti įgyvendintos tam tikros papildomos su žvejybos techninėmis sąlygomis susijusios priemonės.

(7) Atlantinių šprotų bendro leidžiamo sužvejoti kiekio (BLSK) apribojimas neturėtų daryti poveikio būsimam išteklių lygiui; nustatant BLSK apribojimą turėtų būti atsižvelgiama į kitų Juodosios jūros pakrantės valstybių vykdomą žvejybos veiklą.

(8) Žvejybos galimybės turėtų būti naudojamos pagal šios srities Bendrijos teisės aktus, ypač pagal 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2847/93, nustatantį bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą[5], ir 1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti[6].

(9) Siekiant užtikrinti tinkamą teisės aktų laikymąsi ir kontrolę, tinklų akių dydis turėtų būti matuojamas pagal 2008 m. birželio 10 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 517/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 įgyvendinimo taisyklės, taikomos nustatant žvejybos tinklų akių dydį ir vertinant gijų storį[7].

(10) Siekiant sumažinti į jūrą išmetamų žuvų kiekį, tikslinga uždrausti atrinkti bet kurios rūšies, kuriai taikoma kvota, geriausias žuvis; tai reiškia, kad draudžiama į jūrą išmesti rūšių, kurioms taikomos kvotos, žuvis, kurias pagal Bendrijos žuvininkystės srities teisės aktus galima teisėtai žvejoti ir iškrauti.

(11) Siekiant užtikrinti pragyvenimo šaltinį Bendrijos žvejams, svarbu, kad žvejybą būtų galima pradėti 2010 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į klausimo skubumą, būtina taikyti išimtį dėl šešių savaičių laikotarpio, nurodytam Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijų steigimo sutarčių, I antraštinės dalies 3 straipsnyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS Dalykas, taikymo sritis ir sąvokų apibrėžtys

1 straipsnis Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos 2010 m. taikomos tam tikrų Juodosios jūros žuvų išteklių žvejybos galimybės ir specifinės tų žvejybos galimybių naudojimo sąlygos.

2 straipsnis Taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas Bendrijos žvejybos laivams (toliau – Bendrijos laivai), vykdantiems veiklą Juodojoje jūroje.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, šis reglamentas netaikomas žvejybos operacijoms, vykdomoms tik mokslinių tyrimų, kurie atliekami gavus atitinkamos valstybės narės leidimą bei jai prižiūrint ir apie kuriuos Komisijai bei valstybei narei, kurios vandenyse atliekami tie moksliniai tyrimai, buvo pranešta iš anksto, tikslais.

3 straipsnis Apibrėžtys

Be Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnyje nustatytųjų, šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a) BVJŽK – Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija;

b) Juodoji jūra – geografinis BVJŽK reguliuojamas parajonis, apibrėžtas GFCM/31/2007/2 rezoliucijoje;

c) bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) – kasmet leidžiamas sužvejoti kiekvieno išteklio kiekis;

d) kvota – Bendrijai, valstybei narei arba trečiajai šaliai skirto BLSK dalis.

II SKYRIUS Žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos

4 straipsnis Sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai ir jų paskirstymas

Sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai, šių apribojimų paskirstymas valstybėms narėms ir papildomos sąlygos, taikomos pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 2 straipsnį, yra nurodyti šio reglamento I priede.

5 straipsnis Specialiosios sužvejojamų žuvų kiekio apribojimų paskirstymo nuostatos

I priede nustatyti sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai valstybėms narėms paskirstomi nepažeidžiant:

1) žvejybos galimybių, kuriomis buvo pasikeista pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį;

2) perskirstymo pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 21 straipsnio 4 dalį, 23 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 2 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą;

3) papildomų žuvų kiekių, kuriuos leidžiama iškrauti pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį;

4) pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą atliktų išskaitymų.

6 straipsnis Sužvejojamų žuvų kiekiui ir priegaudai taikomos sąlygos

1. Išteklių, kurių žvejybai nustatyti sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai, žuvis galima laikyti laive arba iškrauti tik tais atvejais, jei jas sužvejojo valstybės narės, kuriai paskirta ir dar neišnaudota tų išteklių kvota, žvejybos laivai.

2. Visas iškrautas žuvų kiekis vertinamas pagal kvotą arba, jeigu Bendrijos dalis valstybėms narėms nebuvo paskirstyta kvotomis, pagal Bendrijos dalį.

7 straipsnis Draudimas atrinkti geriausias žuvis

Per žvejybos operacijas sužvejotos tų rūšių, kurioms taikomos kvotos, žuvys laikomos laive, o po to iškraunamos, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų Bendrijos žuvininkystės srities teisės aktuose, kuriais nustatomos techninės, kontrolės ir išteklių išsaugojimo priemonės, visų pirma šiame reglamente, Reglamente (EEB) Nr. 2847/93 ir Reglamente (EB) Nr. 2371/2002, nustatytiems įpareigojimams.

8 straipsnis Techninės pereinamojo laikotarpio priemonės

Techninės pereinamojo laikotarpio priemonės nustatomos II priede.

III SKYRIUS Baigiamosios nuostatos

9 straipsnis Duomenų perdavimas

Valstybės narės, siųsdamos Komisijai duomenis apie iškrautus sužvejotų išteklių kiekius pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 15 straipsnio 1 dalį, naudoja šio reglamento I priede nustatytus išteklių kodus.

10 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

PRIEDAS

Sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai ir sąlygos, susijusios su tokių apribojimų, taikomų Bendrijos laivams rajonuose, kuriuose nustatyti sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai, kasmetiniu valdymu

Šiose lentelėse nustatyti kiekvieno ištekliaus BLSK ir kvotos (tonomis gyvojo svorio, išskyrus tuos atvejus, kai nurodyta kitaip), jų paskirstymas valstybėms narėms ir susijusios kasmetinio kvotų valdymo sąlygos.

Kiekvieno rajono žuvų ištekliai nurodomi pagal lotyniškus abėcėlės tvarka išdėstytus rūšių pavadinimus. Šiose lentelėse naudojami tokie rūšių kodai:

Mokslinis pavadinimas | Triraidis kodas | Bendrinis pavadinimas |

Psetta maxima | TUR | Paprastasis otas |

Sprattus sprattus | SPR | Atlantinis šprotas |

Rūšis | Paprastasis otas | Zona | Juodoji jūra |

Psetta maxima |

Bulgarija Rumunija | 38 38 | Prevencinis BLSK Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnis. |

EB | 76 |

BLSK | Netaikoma |

Rūšis | Atlantinis šprotas | Zona | Juodoji jūra |

Sprattus sprattus |

Prevencinis BLSK Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnis. |

EB | 12750 (1) |

BLSK | Netaikoma |

(1) Gali būti žvejojama tik laivų, plaukiojančių su Bulgarijos arba Rumunijos vėliava.

II PRIEDAS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO TECHNINĖS PRIEMONĖS

1. Jokia paprastųjų otų žvejybos veikla Juodosios jūros Europos bendrijos vandenyse neleidžiama balandžio 15 d.–birželio 15 d.

2. Paprastiesiems otams žvejoti naudojamų dugninių statomų tinklų mažiausias leistinas akių dydis turėtų būti ne mažesnis kaip 400 mm.

3. Mažiausias iškraunamų paprastųjų otų ilgis – 45 cm, matuojant pagal Reglamento (EB) Nr. 850/98 18 straipsnį.

[1] 2009 m. gegužės 12 d. COM (2009) 224.

[2] ŽMTEK mokslinės rekomendacijos, skirtos 2010 metams, apžvalga, I dalis, p. 159–160.

[3] OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

[4] OL L 115, 1996 5 9, p. 3.

[5] OL L 261, 1993 10 20, p. 1.

[6] OL L 125, 1998 4 27, p. 1.

[7] OL L 151, 2008 6 11, p. 5.