Laikina versija
TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2026 m. spalio 8 d.(*)
„ Apeliacinis skundas – Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, taikomos atsižvelgiant į karinę agresiją prieš Ukrainą – Reglamentas (ES) 2022/334, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 – 3d ir 3e straipsniai – Draudimas bet kokiems ne Rusijoje registruotiems, tačiau Rusijos fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms priklausantiems arba jų užsakytiems ar kitaip kontroliuojamiems orlaiviams tūpti Europos Sąjungos teritorijoje, iš jos kilti ar virš jos skristi – Skrydžio plano atmetimas – Ieškinys dėl panaikinimo – Priimtinumas – Aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį “
Byloje C‑482/24 P
dėl 2024 m. liepos 9 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo
Global 8 Airlines, įsteigta Biškeke (Kirgizija), atstovaujama advokāti E. Novicāne, K. Novicāns ir E. Stankevičs,
apeliantė,
dalyvaujant kitai proceso šaliai:
Europos Komisijai, atstovaujamai M. Bruti Liberati, M. Carpus-Carcea ir B. Sasinowska,
atsakovei pirmojoje instancijoje,
palaikomai
Vokietijos Federacinės Respublikos, atstovaujamos J. Möller ir R. Kanitz,
įstojusios į apeliacinį procesą šalies,
TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas F. Biltgen (pranešėjas), pirmosios kolegijos teisėjo pareigas einantis Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas T. von Danwitz, teisėjai S. Gervasoni, A. Kumin ir I. Ziemele,
generalinis advokatas M. Campos Sánchez-Bordona,
posėdžio sekretorė A. Lamote, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2025 m. gruodžio 17 d. posėdžiui,
susipažinęs su 2026 m. kovo 12 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Apeliaciniu skundu Global 8 Airlines LLC prašo panaikinti 2024 m. balandžio 29 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį Global 8 Airlines / Komisija (T‑277/23, EU:T:2024:285; toliau – skundžiama nutartis); šia nutartimi kaip nepriimtinas atmestas jos ieškinys dėl Europos Komisijos priimto sprendimo (apie jį apeliantei buvo pranešta 2023 m. kovo 20 d.) panaikinimo; tas sprendimas susijęs su dviejų šiai bendrovei priklausančių lengvųjų verslo klasės lėktuvų įtraukimu į orlaivių, kuriems pagal 2022 m. vasario 28 d. Tarybos reglamentą (ES) 2022/334, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (OL L 57, 2022, p. 1), taikomas draudimas nutūpti Europos Sąjungos teritorijoje, kilti iš jos ar skristi virš jos, sąrašą (toliau – ginčijamas sprendimas).
Teisinis pagrindas
Tarptautinė teisė
2 1960 m. gruodžio 13 d. Briuselyje pasirašyta Eurokontrolės tarptautinė konvencija dėl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje buvo ne kartą iš dalies pakeista, o 1997 m. birželio 27 d. protokolu – išdėstyta jos suvestinė redakcija. Nors ši konvencija dar neįsigaliojo, jos nuostatos laikinai taikomos nuo 1998 m., remiantis 1997 m. gruodžio mėn. Europos saugios oro navigacijos organizacijos (Eurokontrolės) nuolatinės komisijos sprendimu. 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimu 2004/636/EB dėl Europos bendrijos Protokolo dėl Europos bendrijos įstojimo į Europos saugios oro navigacijos organizaciją sudarymo (OL L 304, 2004, p. 209; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 330) Europos bendrija patvirtino prisijungimo prie Eurokontrolės protokolą.
3 Pagal šios tarptautinės konvencijos 1 straipsnį jos tikslas – stiprinti susitariančiųjų šalių bendradarbiavimą oro navigacijos srityje ir plėtoti jų bendrą veiklą, deramai atsižvelgiant į gynybos poreikius ir užtikrinant visiems oro erdvės naudotojams kuo didesnę su reikalaujamu saugos lygiu derančią laisvę. Tam buvo įsteigta Eurokontrolė.
Sąjungos teisė
Reglamentas Nr. 833/2014
4 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (OL L 229, 2014, p. 1), iš dalies pakeisto Reglamentu 2022/334 (toliau – Reglamentas Nr. 833/2014), 3d straipsnyje numatyta:
„1. Draudžiama Sąjungos teritorijoje tūpti, iš jos kilti ar virš jos skristi Rusijos oro vežėjų eksploatuojamiems orlaiviams, įskaitant bilietų pardavėjo vaidmenį pagal dalijimosi kodu ar grupinės rezervacijos susitarimus atliekančius oro vežėjus, arba bet kokiems Rusijoje registruotiems orlaiviams, arba ne Rusijoje registruotiems, tačiau Rusijos fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms priklausantiems arba jų užsakytiems ar kitaip kontroliuojamiems orlaiviams.
2. 1 dalis netaikoma avarinio tūpimo ir avarinio skridimo virš teritorijos atvejais.
3. Nukrypstant nuo 1 dalies, kompetentingos institucijos gali leisti orlaiviui tūpti Sąjungos teritorijoje, iš jos kilti arba virš jos skristi, jei kompetentingos institucijos nusprendžia, kad toks tūpimas, kilimas ar skridimas virš teritorijos yra būtinas humanitariniais ar kitais tikslais, neprieštaraujančiais šio reglamento tikslams.
4. Apie pagal 3 dalį suteiktus leidimus atitinkama valstybė narė ar valstybės narės per dvi savaites nuo leidimo suteikimo informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją.“
5 Reglamento Nr. 833/2014 3e straipsnyje nustatyta:
„1. Užtikrinti 3d straipsnio įgyvendinimą ir jo laikymąsi Komisijai ir jos valstybėms narėms padeda Komisijos pagal jos [2019 m. gegužės 6 d.] Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2019/709 [dėl tinklo valdytojo, atsakingo už Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo (OEV) tinklo funkcijas, paskyrimo (OL L 120, 2019, p. 27)] paskirtas tinklo valdytojas. Tinklo valdytojas visų pirma atmeta visus orlaivių naudotojų pateiktus skrydžių planus, kuriuose nurodomas ketinimas virš Sąjungos teritorijos vykdyti šį reglamentą arba kitas taikomas saugos ir saugumo priemones pažeidžiančią veiklą, kad pilotui nebūtų leidžiama skristi.
2. Remdamasis skrydžių planų analize, tinklo valdytojas reguliariai teikia Komisijai ir valstybėms narėms 3d straipsnio įgyvendinimo ataskaitas.“
Įgyvendinimo sprendimas 2019/709
6 Pagal Įgyvendinimo sprendimo 2019/709 1 straipsnio 1 ir 2 dalis, siejamas su 2019 m. vasario 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317, kuriuo nustatoma Bendro Europos dangaus veiklos rezultatų ir mokesčių sistema ir panaikinami įgyvendinimo reglamentai (ES) Nr. 390/2013 ir (ES) Nr. 391/2013 (OL L 56, 2019, p. 1), 7 straipsniu, Eurokontrolė buvo paskirta tinklo valdytoja 2020–2029 m. laikotarpiui.
Ginčo aplinkybės
7 Skundžiamos nutarties 2–17 punktuose išdėstytas ginčo aplinkybes galima apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau.
8 Global 8 Airlines yra pagal Kirgizijos teisę įsteigta ribotos atsakomybės bendrovė. Tai yra komercinė oro transporto bendrovė, įregistruota Kirgizijos Respublikos įmonių registre, iš kurio matyti, kad jos savininkas yra D. L., o vadovas – U. M.; jie abu yra Latvijos piliečiai.
9 2022 m. vasario 28 d., galiojant įvairioms ribojamosioms priemonėms, susijusioms, be kita ko, su Sąjungos oro erdvės uždarymu tam tikrų kategorijų orlaiviams, Europos Sąjungos Taryba, remdamasi ESS 29 straipsniu, priėmė Sprendimą (BUSP) 2022/335, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/512/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (OL L 57, 2022, p. 4), o remdamasi SESV 215 straipsniu – Reglamentą 2022/334.
10 Dviem atitinkamai 2022 m. rugsėjo 9 d. ir 2023 m. vasario 20 d. sprendimais Global 8 Airlines valdyba patvirtino dviejų orlaivių, kurių gamintojo serijos numeriai RB274 ir RB120 (toliau – du orlaiviai), pirkimą. Pirkimo sandorį sudarė Global 8 Airlines ir viena Rusijos bendrovė, kurios vieninteliai akcininkai buvo Rusijos piliečiai.
11 Du orlaiviai į Kirgizijos Respublikos įmonių registrą buvo įtraukti kaip priklausantys Global 8 Airlines atitinkamai 2022 m. rugsėjo 12 d., suteikiant registracijos numerį EX‑88012, ir 2023 m. kovo 9 d., suteikiant registracijos numerį EX‑88011.
12 Nuo tada, kai buvo įregistruoti Kirgizijos Respublikos registre, orlaivis EX‑88012 vykdė kelis skrydžius, be kita ko, iš Rusijos į Sąjungą, o orlaivis EX‑88011 nevykdė jokių registruotų skrydžių.
13 2023 m. vasario 24 d. Global 8 Airlines pateikė Eurokontrolei orlaivio EX‑88012 skrydžio planą maršrutu iš Augsburgo (Vokietija) į Budapeštą (Vengrija). Eurokontrolė tą pačią dieną automatiniu pranešimu atmetė šį skrydžio planą.
14 2023 m. kovo 15 d. Global 8 Airlines elektroniniu paštu kreipėsi į Eurokontrolę ir paprašė paaiškinti šį automatinį pranešimą.
15 2023 m. kovo 20 d. elektroniniu laišku, pirma, Eurokontrolė patvirtino Global 8 Airlines, kad orlaivis EX‑88012 yra įtrauktas į orlaivių, kuriems taikomas Reglamento Nr. 833/2014 3d straipsnis ir skrydžių draudimas, sąrašą (toliau – nagrinėjamas sąrašas), nurodydama, kad šį sąrašą jai pateikė Komisija. Antra, Eurokontrolė paragino Global 8 Airlines kreiptis į šią instituciją per jos funkcinę pašto dėžutę (toliau – funkcinė dėžutė), kurią administruoja Mobilumo ir transporto generalinis direktoratas (GD), jeigu ši bendrovė nori prašyti išbraukti nurodytą orlaivį iš nagrinėjamo sąrašo.
16 2023 m. kovo 21 d. Global 8 Airlines per funkcinę dėžutę nusiuntė elektroninį laišką Komisijai, siekdama paaiškinti savo poziciją ir iš esmės paprašyti, kad būtų iš naujo išnagrinėta jos situacija, be kita ko, panaikintas skrydžių draudimas dviem orlaiviams, šie būtų išbraukti iš nagrinėjamo sąrašo ir Eurokontrolei būtų perduota atnaujinta informacija apie bendrovę. Ji taip pat paprašė, kad prireikus jai būtų pranešta, kuri nacionalinė institucija yra kompetentinga nagrinėti jos prašymą dėl peržiūros.
17 2023 m. kovo 28 d. funkcinę dėžutę administruojantis Mobilumo ir transporto GD tarnautojas elektroniniu paštu informavo Global 8 Airlines, kad dviem orlaiviams taikomas skrydžių draudimas pagal Reglamento Nr. 833/2014 3c ir 3d straipsnius. Jis taip pat ją informavo apie tai, kad šis skrydžių draudimas turi būti paliktas galioti, ir nurodė jo priežastis.
18 2023 m. balandžio 6 d. elektroniniu laišku Global 8 Airlines atsakė Mobilumo ir transporto GD tarnautojui ir pateikė papildomos informacijos apie savo padėtį.
19 2023 m. balandžio 25 d. šis tarnautojas dar kartą informavo Global 8 Airlines, kad nėra jokio pagrindo išbraukti du orlaivius iš nagrinėjamo sąrašo.
Ieškinys Bendrajame Teisme ir skundžiama nutartis
20 2023 m. gegužės 22 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Global 8 Airlines pagal SESV 263 straipsnį pareikštą ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.
21 2023 m. rugsėjo 15 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo atskiru dokumentu Komisijos pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsnio 1 dalį pateiktą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą; jame Komisija teigė, kad, pirma, ginčijamas sprendimas neegzistuoja ir bet kuriuo atveju jo neįmanoma tiksliai nustatyti, antra, negalima pareikšti ieškinio dėl to sprendimo panaikinimo, nes atitinkamu atveju jį reikia laikyti tarpine priemone, kuri bet kuriuo atveju nesukelia privalomų teisinių pasekmių Global 8 Airlines, trečia, asmens nenaudai priimtas aktas priskirtinas tik valstybėms narėms, ketvirta, ieškinys dėl panaikinimo buvo pareikštas dėl klaidingo akto teisme, neturinčiame jurisdikcijos jo nagrinėti, penkta, šis ieškinys buvo pareikštas pavėluotai ir, šešta, minėtas ieškinys neturi dalyko, atsižvelgiant į bendrą draudimą vykdyti veiklą Sąjungoje dėl saugumo priežasčių, taikomą į Kirgizijos Respublikos registrą įtrauktiems oro vežėjams.
22 Skundžiama nutartimi Bendrasis Teismas atmetė ieškinį dėl panaikinimo kaip nepriimtiną, motyvuodamas tuo, kad ginčijamas sprendimas nėra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį.
Procesas Teisingumo Teisme ir apeliacinės bylos šalių reikalavimai
23 2024 m. lapkričio 22 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu Vokietijos Federacinei Respublikai buvo leista įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.
24 Apeliaciniu skundu Global 8 Airlines Teisingumo Teismo prašo:
– pripažinti, kad apeliacinis skundas priimtinas ir pagrįstas,
– panaikinti visą skundžiamą nutartį,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas, patirtas šiame apeliaciniame procese.
25 Komisija Teisingumo Teismo prašo:
– atmesti visą apeliacinį skundą kaip nepriimtiną ir bet kuriuo atveju kaip nepagrįstą,
– priteisti iš Global 8 Airlines bylinėjimosi šioje instancijoje išlaidas.
26 Vokietijos Federacinė Respublika Teisingumo Teismo prašo:
– atmesti apeliacinį skundą kaip nepriimtiną arba – subsidiariai – kaip nepagrįstą,
– priteisti iš Global 8 Airlines bylinėjimosi išlaidas.
Dėl apeliacinio skundo
27 Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė iš esmės nurodo tris pagrindus, pateiktus dėl skundžiamos nutarties 34–55 punktų ir grindžiamus, pirma, klaida nustatant ieškinio pirmojoje instancijoje dalyką, antra, neteisingu Reglamento Nr. 833/2014 struktūros supratimu ir, trečia, klaidingu Sąjungos teisės, kaip ją praktiškai taiko visi atitinkami subjektai, vertinimu. Kadangi tiek antrajame pagrinde, tiek trečiajame pagrinde nesutinkama su tuo, kad ginčijamas sprendimas teisiškai kvalifikuojamas kaip aktas, dėl kurio negalima pareikšti ieškinio, jie bus nagrinėjami kartu.
Dėl apeliacinio skundo priimtinumo
Šalių argumentai
28 Komisija, palaikoma Vokietijos Federacinės Respublikos, mano, kad apeliacinis skundas yra nepriimtinas.
29 Ši institucija teigia, pirma, kad apeliantė nepakankamai tiksliai įvardija atitinkamus skundžiamos nutarties motyvus. Antra, apeliantė nenurodo jokios konkrečios teisės klaidos, kurią Bendrasis Teismas būtų padaręs skundžiamoje nutartyje. Trečia, tariamos klaidos yra arba nepagrįstos, arba dėl jų Teisingumo Teismo prašoma iš naujo išsamiai išnagrinėti visą Bendrajame Teisme pareikštą ieškinį, o tai nepatenka į Teisingumo Teismo jurisdikciją, kai jis nagrinėja apeliacinį skundą.
30 Global 8 Airlines mano, kad jos apeliacinis skundas yra priimtinas.
Teisingumo Teismo vertinimas
31 Primintina, kad, remiantis SESV 256 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punktu bei 169 straipsnio 2 dalimi, apeliaciniame skunde turi būti tiksliai nurodytos sprendimo ar nutarties, kuriuos prašoma panaikinti, skundžiamos dalys ir teisiniai argumentai, konkrečiai pagrindžiantys šį prašymą, antraip apeliacinis skundas ar atitinkamas jo pagrindas yra nepriimtini (šiuo klausimu žr. 2025 m. liepos 15 d. Sprendimo ECB ir Komisija / Corneli, C‑777/22 P ir C‑789/22 P, EU:C:2025:580, 58 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
32 Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo skundžiamos nutarties punktus, t. y. jos 39–55 punktus, kaip punktus, kuriuose išdėstant motyvus tariamai padaryta klaida, ir, žinoma, glaustai, tačiau pakankamai suprantamai, nurodo ne tik Bendrojo Teismo tariamai padarytas teisės klaidas, susijusias su ieškinio pirmojoje instancijoje dalyko nustatymu ir ginčijamo sprendimo teisiniu kvalifikavimu kaip akto, dėl kurio negalima pareikšti ieškinio, bet ir priežastis, dėl kurių mano, kad skundžiamą nutartį reikia panaikinti.
33 Tokiomis aplinkybėmis apeliacinį skundą reikia pripažinti priimtinu.
Dėl esmės
Dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo, grindžiamo klaida nustatant ieškinio dalyką
– Šalių argumentai
34 Grįsdama pirmąjį pagrindą apeliantė tvirtina, kad jos ieškinys pirmojoje instancijoje buvo pareikštas ne dėl to, kad Eurokontrolė atmetė jos skrydžio planą, o dėl to, kad du orlaiviai buvo įtraukti į nagrinėjamą sąrašą.
35 Komisija, palaikoma Vokietijos Federacinės Respublikos, nesutinka su Global 8 Airlines argumentais ir mano, kad pirmąjį pagrindą reikia atmesti.
– Teisingumo Teismo vertinimas
36 Dėl pirmojo pagrindo pažymėtina, kad iš skundžiamos nutarties 1 punkto matyti, jog Bendrasis Teismas nustatė, kad ieškinio pirmojoje instancijoje dalykas yra „Europos Komisijos priimt[as] sprendim[as] (apie jį [apeliantei] buvo pranešta 2023 m. kovo 20 d.)[,] <...> susijęs su dviejų [jai] priklausančių lengvųjų verslo klasės lėktuvų įtraukimu į orlaivių, kuriems pagal [Reglamentą 2022/334] taikomas draudimas nutūpti Europos Sąjungos teritorijoje, kilti iš jos ar skristi virš jos, sąrašą“.
37 Be to, iš kartu aiškinamų skundžiamos nutarties 14, 37, 39, 48, 51 ir 55 punktų matyti, kad Bendrasis Teismas nagrinėjo, ar būtent tas sprendimas yra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.
38 Tiesa, šios nutarties 41, 42, 47 ir 54 punktuose nagrinėtas klausimas, susijęs su tuo, kad Eurokontrolė valstybių narių vardu atmeta skrydžių planus, kuriuos atitinkamų orlaivių naudotojai pateikia siekdami vykdyti veiklą, pažeidžiančią Reglamento Nr. 833/2014 3d straipsnyje numatytą draudimą. Vis dėlto šio klausimo analizė pateikta nagrinėjant faktines ir teisines aplinkybes, kuriomis buvo priimtas ginčijamas sprendimas, kaip numatyta skundžiamos nutarties 36 punkte nurodytoje jurisprudencijoje. Taigi ji tik patvirtina Bendrojo Teismo išvadą, kad kiti aktai, priimti tvarkant šių orlaivių naudotojų pateiktus skrydžių planus ir priskirtini valstybėms narėms, gali sukelti privalomų teisinių pasekmių, turinčių įtakos minėtų orlaivių naudotojų teisinei padėčiai, todėl tokiems aktams, priimtiems įgyvendinant šio reglamento 3d ir 3e straipsnius, taikoma valstybių narių teismų vykdoma teisminė kontrolė.
39 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Bendrasis Teismas nepadarė klaidos, kai nusprendė, kad jo nagrinėjamas ieškinys yra pareikštas dėl Komisijos sprendimo, kurio turinys išdėstytas šio Teisingumo Teismo sprendimo 1 ir 36 punktuose.
40 Taigi apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl apeliacinio skundo antrojo ir trečiojo pagrindų, grindžiamų klaidingu ginčijamo sprendimo kvalifikavimu kaip akto, dėl kurio negalima pareikšti ieškinio
– Šalių argumentai
41 Grįsdama apeliacinio skundo antrąjį ir trečiąjį pagrindus, pirma, apeliantė pažymi, kad Reglamento Nr. 833/2014 3d straipsnyje įtvirtinta sąvoka „Rusijos fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms priklausanti[s] arba jų užsakyt[as] ar kitaip kontroliuojam[as] orlaivi[s]“, o tai reiškia, kad reikia atlikti atskirą teisinį vertinimą dėl šiame straipsnyje nurodytų orlaivių nuosavybės ar kontrolės. Konkrečiai kalbant, ši sąvoka yra savarankiška ir specifinė, palyginti su Eurokontrolės užtikrinamo oro eismo paslaugų teikimo sąvoka, kuri atskirai nurodoma šio reglamento 3e straipsnyje. Eurokontrolės, kaip tinklo valdytojos, vaidmuo atliekant šį teisinį vertinimą yra tik antraeilis.
42 Antra, apeliantė teigia, kad galutinį sprendimą dėl tikslaus atitinkamo orlaivio statuso priima Mobilumo ir transporto GD, o valstybės narės ir Eurokontrolė apsiriboja to sprendimo įgyvendinimu pagal joms suteiktą kompetenciją.
43 Komisija, palaikoma Vokietijos Federacinės Respublikos, mano, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas.
44 Šios institucijos teigimu, orlaivių įtraukimui į nagrinėjamą sąrašą netaikoma Bendrojo Teismo vykdoma teisėtumo kontrolė, nes skrydžių draudimas yra tiesiogiai taikomas pagal Reglamento Nr. 833/2014 3d straipsnį ir ne Komisija, o tik valstybės narės turi priimti būtinas šio reglamento įgyvendinimo priemones, kurias jų vardu įgyvendina Eurokontrolė.
45 Taigi Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad Komisijos sprendimas įtraukti du orlaivius į nagrinėjamą sąrašą nėra aktas, sukeliantis privalomų teisinių pasekmių. Tokių pasekmių sukelia tik Eurokontrolės, veikiančios valstybių narių vardu, sprendimas atmesti individualius skrydžių planus.
46 Be to, net pripažinus, kad nagrinėjamam sąrašui turi būti taikoma teisėtumo kontrolė ir kad Mobilumo ir transporto GD priima galutinį sprendimą dėl šiame sąraše esančių orlaivių statuso, tokio sprendimo panaikinimas neturėtų teisinio poveikio apeliantės teisinei padėčiai, nes jį priėmus valstybių narių įgyvendinimo sprendimai ir Eurokontrolės sprendimas atmesti atitinkamo skrydžio planą automatiškai netampa negaliojantys.
47 Vokietijos Federacinė Respublika pritaria Komisijos nuomonei, kad Reglamento Nr. 833/2014 3d straipsnyje numatytas skrydžių draudimas taikomas tiesiogiai ir apeliantė turėjo ginčyti ne dviejų orlaivių įtraukimą į nagrinėjamą sąrašą, o jos skrydžio plano atmetimą. Vis dėlto, priešingai, nei Komisija, Vokietijos Federacinė Respublika mano, kad ieškinys dėl panaikinimo, susijęs su skrydžio plano atmetimu, turėtų būti pareikštas Eurokontrolei, t. y. organizacijai, kuriai pagal šio reglamento 3e straipsnį buvo suteikti įgaliojimai atmesti skrydžių planus, orlaivių naudotojų pateiktus siekiant vykdyti veiklą, pažeidžiančią minėto reglamento 3d straipsnyje numatytą draudimą.
– Teisingumo Teismo vertinimas
48 Primintina, kad, remiantis SESV 263 straipsnio pirma pastraipa, Teisingumo Teismas, be kita ko, prižiūri Komisijos ir Sąjungos įstaigų ar organų aktų, galinčių turėti teisinių pasekmių trečiosioms šalims, teisėtumą.
49 Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją SESV 263 straipsnyje numatytą ieškinį dėl panaikinimo galima pareikšti dėl Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų priimtų bet kokių nuostatų (neatsižvelgiant į jų formą), kuriomis siekiama sukelti privalomų teisinių pasekmių (šiuo klausimu žr. 2022 m. liepos 12 d. Sprendimo Nord Stream 2 / Parlamentas ir Taryba, C‑348/20 P, EU:C:2022:548, 62 punktą; taip pat 2026 m. vasario 10 d. Sprendimo WhatsApp Ireland / Europos duomenų apsaugos valdyba, C‑97/23 P, EU:C:2026:81, 66 ir 68 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
50 Siekiant nustatyti, ar aktas sukelia privalomų teisinių pasekmių, reikia išnagrinėti, be kita ko, šio akto esmę ir jį priėmusio subjekto ketinimus. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas patikslino, kad, nagrinėjant akto esmę, jo pasekmes reikia vertinti pagal objektyvius kriterijus, kaip antai šio akto turinį, prireikus atsižvelgiant į kontekstą, kuriam esant jis priimtas, taip pat jį priėmusios institucijos įgaliojimus, kurie turi būti vertinami ne abstrakčiai, o kaip aplinkybės, galinčios padėti geriau suprasti konkrečiai analizuojamą minėto akto turinį, nes tokia analizė yra esminė ir būtina (šiuo klausimu žr. 2021 m. gegužės 6 d. Sprendimo ABLV Bank ir kt. / ECB, C‑551/19 P ir C‑552/19 P, EU:C:2021:369, 40 ir 41 punktus; taip pat 2026 m. vasario 10 d. Sprendimo WhatsApp Ireland / Europos duomenų apsaugos valdyba, C‑97/23 P, EU:C:2026:81, 67 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
51 Atsižvelgiant būtent į šio sprendimo 49 ir 50 punktuose nurodytą jurisprudenciją reikia nustatyti, ar Bendrasis Teismas teisingai kvalifikavo ginčijamą sprendimą kaip aktą, dėl kurio negalima pareikšti ieškinio dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį.
52 Pirma, dėl Bendrojo Teismo atliekamo ginčijamo sprendimo esmės vertinimo pažymėtina, kad, nepaisant to, jog skundžiamos nutarties 36 ir 37 punktuose jis išdėstė su akto turiniu susijusį kriterijų ir aiškiai jį nurodė išvadoje, kurią skundžiamos nutarties 53 punkte padarė išnagrinėjęs klausimą, Bendrasis Teismas neatliko konkrečios to sprendimo turinio analizės. Vis dėlto jis nustatė, ar dėl minėto sprendimo galima pareikšti ieškinį, atsižvelgdamas į kitus objektyvius kriterijus, susijusius su nagrinėjamo akto priėmimo kontekstu ir jį priėmusios institucijos įgaliojimais, kurie veikiau yra aplinkybės, galinčios padėti geriau suprasti konkrečiai analizuojamą akto turinį.
53 Iš tiesų minėtos nutarties 39 punkte Bendrasis Teismas išdėstė priežastis, dėl kurių negalima pritarti apeliantės nuomonei, kad įtraukusi jos orlaivius į nagrinėjamą sąrašą Komisija gali būti laikoma priėmusia sprendimą dėl Reglamento Nr. 833/2014 3d straipsnyje nurodyto skrydžių draudimo. Šios priežastys, plačiau atskleistos tos pačios nutarties 40–48 punktuose, yra susijusios su ginčijamo sprendimo priėmimo teisiniu kontekstu ir atitinkamais Komisijos, Eurokontrolės ir jos valstybių narių įgaliojimais, o ne su to sprendimo turiniu.
54 Be to, Bendrasis Teismas negalėjo būtų atleistas nuo pareigos atlikti konkrečią atitinkamo akto turinio analizę dėl tos priežasties, kad Komisijos pateiktas pirmasis nepriimtinumo pagrindas, grindžiamas tuo, kad ginčijamas sprendimas neegzistuoja ir bet kuriuo atveju jo negalima nustatyti, taip pat galėjo būti pripažintas pagrįstu. Iš tiesų skundžiamos nutarties 34–55 punktuose nusprendęs dėl Komisijos pateikto antrojo nepriimtinumo pagrindo, grindžiamo tuo, kad tas sprendimas nėra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį, Bendrasis Teismas netiesiogiai, bet neišvengiamai, atmetė šį pirmąjį nepriimtinumo pagrindą, taigi rėmėsi prielaida, kad minėtas sprendimas egzistuoja.
55 Vadinasi, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai neatliko konkrečios ginčijamo sprendimo turinio analizės, nors ši analizė yra esminė ir būtina siekiant nustatyti, ar dėl akto galima pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį.
56 Be to, neginčijama, kad šalys ginčijamo sprendimo nepridėjo prie pirmojoje instancijoje nagrinėtos bylos medžiagos ir Bendrasis Teismas netaikė proceso organizavimo priemonės, įpareigojančios šalis pateikti tą sprendimą. Pateikdama trečiąjį pagrindą pirmojoje instancijoje apeliantė būtent siekė, kad Bendrasis Teismas, taikydamas proceso organizavimo priemonę, nurodytų Komisijai pateikti visus dokumentus dėl ginčijamo sprendimo, kiek jie susiję su apeliante, tačiau Bendrasis Teismas šio pagrindo neišnagrinėjo, nes, nepradėjęs bylos nagrinėti iš esmės, patenkino Komisijos pateiktą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą.
57 Kadangi Bendrasis Teismas turėjo atlikti konkrečią ginčijamo sprendimo turinio analizę, jis negalėjo neprašyti Komisijos, kuri priėmė ginčijamą sprendimą, pateikti jam tą sprendimą.
58 Taigi Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nagrinėjo, ar dėl ginčijamo sprendimo galima pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, prieš tai nepaprašęs Komisijos pateikti minėto sprendimo.
59 Antra, Bendrasis Teismas skundžiamos nutarties 48 punkte padarė išvadą, kad ginčijamas sprendimas nesukelia privalomų teisinių pasekmių, turinčių įtakos apeliantės teisinei padėčiai, prieš tai šios nutarties 40–47 punktuose išnagrinėjęs to sprendimo priėmimo teisinį kontekstą ir jį priėmusios Sąjungos institucijos įgaliojimus.
60 Šiuose 40–48 punktuose Bendrasis Teismas iš esmės konstatavo, kad tokių privalomų teisinių pasekmių sukelia, pirma, visuotinai taikomas skrydžių draudimas, numatytas Reglamento Nr. 833/2014 3d straipsnyje, kurio nuostatas turi įgyvendinti valstybės narės, ir, antra, individualios priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti šio draudimo taikymą, konkrečiau kalbant, atskirų orlaivių naudotojų skrydžių planų atmetimas, o dėl jo kompetencija yra suteikta valstybėms narėms, kurių vardu ją pagal šio reglamento 3e straipsnį įgyvendina Eurokontrolė.
61 Vis dėlto, Bendrojo Teismo teigimu, šiame 3d straipsnyje numatytas skrydžių draudimas, sukeliantis privalomų teisinių pasekmių tretiesiems asmenims, negalėjo atsirasti dėl Komisijai priskirtino akto. Kaip iš esmės matyti iš skundžiamos nutarties 45–48 punktų, sudarydama nagrinėjamą sąrašą Komisija, veikdama kartu su Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA) ir dalyvaujant valstybių narių valdžios institucijoms, iš tiesų tik koordinavo iš įvairių šaltinių gaunamos informacijos apie Rusijos asmenų ar subjektų kontroliuojamus ar užsakomus orlaivius, kuriems gali būti taikomas minėto reglamento 3d straipsnyje numatytas skrydžių draudimas, srautus, kad palengvintų šio straipsnio įgyvendinimą.
62 Šiuo klausimu skundžiamos nutarties 47 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo: kadangi pagal Reglamento Nr. 833/2014 3d straipsnį Komisija neturi kompetencijos taikyti orlaivių, kurie patenka į šio straipsnio taikymo sritį, skrydžių draudimo, atlikdama informacijos rinkimo ir sklaidos funkciją ji tik padeda valstybėms narėms vykdyti savo užduotis, todėl šios valstybės priima suderintus sprendimus dėl individualių skrydžių planų tvarkymo. Bendrojo Teismo teigimu, tuo remiantis darytina išvada, kad nagrinėjamo sąrašo sudarymas, taigi ir atskirų orlaivių įtraukimas į šį sąrašą, nėra Komisijos ar jos vardu tariamai priimtas sprendimas, sukeliantis privalomų teisinių pasekmių, turinčių įtakos apeliantės teisinei padėčiai.
63 Pirma, dėl ginčijamo sprendimo priėmimo teisinio konteksto pažymėtina, kad nei Reglamento Nr. 833/2014 3d straipsnio nuostatų visuotinis taikymas, nei išvada, kad dėl šių nuostatų kompetentingos nacionalinės institucijos gali priimti įgyvendinimo priemones, be kita ko, tvarkydamos atskirų orlaivių, kuriems taikomas šiame straipsnyje numatytas skrydžių draudimas, naudotojų skrydžių planus, negali paneigti to, kad ginčijamas sprendimas yra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį. Iš tiesų toks taikymas ir ta išvada neužkerta kelio tam, kad mechanizmas, kurį, dalyvaujant valstybėms narėms, nustatė Komisija ir EASA, siekdamos koordinuoti iš įvairių šaltinių gaunamos informacijos apie Rusijos asmenų ar subjektų kontroliuojamus ar užsakomus orlaivius srautus, galėjo paskatinti Sąjungos lygmeniu priimti privalomų teisinių pasekmių sukeliančius aktus, pagal kuriuos atskirų orlaivių naudotojų orlaiviai būtų laikomi patenkančiais į tame 3d straipsnyje numatyto skrydžių draudimo taikymo sritį, ir kurie būtų priskiriami Komisijai.
64 Tiesa, šio reglamento 3d ir 3e straipsniuose aiškiai nenumatyta, kad Komisija, įvertinusi minėto reglamento 3d straipsnyje nurodytą Rusijos fizinio ar juridinio asmens, subjekto ar organizacijos vykdomos orlaivių naudotojų „kontrolės“ kriterijų, turi įtraukti atitinkamus atskirus orlaivių naudotojus į nagrinėjamą sąrašą. Vis dėlto to paties reglamento 3e straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje, pagal kurį „[u]žtikrinti [Reglamento Nr. 833/2014] 3d straipsnio įgyvendinimą ir jo laikymąsi Komisijai ir <...> valstybėms narėms padeda Komisijos pagal <...> Įgyvendinimo sprendimą [2019/709] paskirtas tinklo valdytojas“, nesuteikiant Komisijai įgyvendinimo įgaliojimų, nurodomos tam tikros pareigos, kurios tenka Komisijai šio 3d straipsnio įgyvendinimo atveju. Be to, iš kartu aiškinamų šio reglamento 3e straipsnio 1 dalies dviejų sakinių matyti, kad šios pareigos susijusios su Eurokontrolei, kaip tinklo valdytojai, pagal šį 3e straipsnį pavestomis užduotimis, apimančiomis būtent visų planų, kuriuos orlaivių naudotojai pateikė siekdami vykdyti minėtą reglamentą pažeidžiančią veiklą Sąjungos teritorijoje, atmetimą.
65 Taigi teisinis kontekstas, kuriam esant priimtas ginčijamas sprendimas, negalėjo tinkamai pateisinti to, kad Bendrasis Teismas ginčijamą sprendimą kvalifikavo kaip aktą, dėl kurio negalima pareikšti ieškinio dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį.
66 Be to, SESV 291 straipsnio 2 dalyje konkrečiai numatytas įgyvendinimo įgaliojimų suteikimas Komisijai arba Tarybai, kai teisiškai privalomi Sąjungos aktai turi būti įgyvendinti vienodomis sąlygomis, laikantis šioje nuostatoje nustatytų reikalavimų. Teisingumo Teismas nusprendė, jog pagal SESV 215 straipsnį nedraudžiama, kad juo remiantis priimtu reglamentu Komisijai ar Tarybai būtų suteikti įgyvendinimo įgaliojimai ribojamųjų priemonių srityje SESV 291 straipsnio 2 dalyje apibrėžtomis sąlygomis, siekiant tiek parengti įgyvendinimo nuostatas, tiek jas taikyti konkretiems atvejams, priimant individualaus taikymo aktus (šiuo klausimu žr. 2016 m. kovo 1 d. Sprendimo National Iranian Oil Company / Taryba, C‑440/14 P, EU:C:2016:128, 34–36 punktus). Įgyvendinant Reglamento Nr. 833/2014 3d straipsnį, kuriame numatytas draudimas bet kuriam orlaiviui, patenkančiam į jame nustatytų kriterijų taikymo sritį, „Sąjungos teritorijoje tūpti, iš jos kilti ar virš jos skristi“, reikalaujama tokių vienodų įgyvendinimo Sąjungos lygmeniu sąlygų.
67 Antra, dėl nurodytą aktą priėmusios Sąjungos institucijos įgaliojimų pažymėtina, kad, priešingai, nei Bendrasis Teismas konstatavo skundžiamos nutarties 47 punkte, išvada, kad Komisija neturėjo kompetencijos taikyti orlaivių, patenkančių į Reglamento Nr. 833/2014 3d straipsnio taikymo sritį, skrydžių draudimo, negali paneigti to, kad aktą, kurio privaloma teisinė pasekmė – šio skrydžių draudimo taikymas atskirų orlaivių naudotojų orlaiviams, priėmė Komisija arba jis buvo priimtas jos vardu.
68 Jeigu būtų laikomasi tokio požiūrio, Sąjungos teismo kontrolės iš tiesų išvengtų Sąjungos aktai, kuriuos būtų pagrindas pripažinti neteisėtais dėl to, kad juos priėmusi institucija neturėjo kompetencijos, nes vien dėl šios priežasties jie nebūtų aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį. Tai būtų nesuderinama su SESV 263 straipsnio, kurio antroje pastraipoje numatyta, kad pagal šį straipsnį Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso nagrinėti ieškinius, be kita ko, „dėl kompetencijos trūkumo“, sistema.
69 Trečia, dėl faktinių aplinkybių, kuriomis priimtas ginčijamas sprendimas, pažymėtina, kad, nors skundžiamos nutarties 50–52 punktuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo apeliantės pateiktus su kontekstu susijusius argumentus dėl Mobilumo ir transporto GD, Eurokontrolės ir Vokietijos Federacinės Respublikos „faktinio elgesio“, įvertindamas konkrečiai 2023 m. kovo 28 d. ir balandžio 25 d. elektroninius laiškus, kuriuos šio GD tarnautojas išsiuntė per funkcinę dėžutę (jie prie ieškinio pirmojoje instancijoje pridėti atitinkamai kaip A.2 priedas ir A.4 priedas), šios nutarties 49 punkte jis konstatavo, kad tokie argumentai nepaneigia minėtos nutarties 48 punkte padarytos išvados, jog ginčijamas sprendimas nesukelia privalomų teisinių pasekmių, turinčių įtakos apeliantės teisinei padėčiai.
70 Priešingai, nei matyti iš skundžiamos nutarties 50 punkto, Mobilumo ir transporto GD tarnautojo elektroniniuose laiškuose, išsiųstuose per funkcinę dėžutę, daroma nuoroda, be kita ko, į Komisijos „sprendimus“ ir jie patvirtina teiginį, kad šio Komisijos tarnautojo pateikti paaiškinimai dėl priežasčių, pateisinančių dviejų apeliantės orlaivių įtraukimą į nagrinėjamą sąrašą ir palikimą jame, išplaukia iš Sąjungos lygmeniu priimtos bendros ir suderintos pozicijos, susijusios su šių dviejų orlaivių įtraukimu į nagrinėjamą sąrašą, kurią galima priskirti Komisijai.
71 Iš skundžiamos nutarties 50 ir 51 punktuose nurodytų 2023 m. kovo 28 d. ir balandžio 25 d. Mobilumo ir transporto GD tarnautojo elektroninių laiškų, pridėtų prie ieškinio pirmojoje instancijoje atitinkamai kaip A.2 priedas ir A.4 priedas, matyti, kad šis Komisijos tarnautojas buvo įpareigotas per funkcinę dėžutę atsakyti į apeliantės prašymus pateikti informacijos ir atlikti peržiūrą dėl dviejų orlaivių, nurodant apeliantei šių orlaivių įtraukimo į nagrinėjamą sąrašą motyvus ir pranešant, kad jos prašymai pateikti informacijos ir atlikti peržiūrą buvo atmesti.
72 Šiuo klausimu, pirma, pažymėtina, kad 2023 m. kovo 28 d. elektroniniame laiške Mobilumo ir transporto GD vartoja tokias formuluotes, kaip „we have examined“ (mes išnagrinėjome), „[t]he following has been established“ („buvo nustatyta tai, kas nurodyta toliau“), „we see no other option but to continue with grounding of the aircraft“ („nematome jokio kito sprendimo, tik toliau drausti dviejų orlaivių skrydžius“). Antra, 2023 m. balandžio 25 d. Mobilumo ir transporto GD elektroniniame laiške vartojamos tokios frazės, kaip „we (and the relevant [M]ember States) normally base our decisions“ („mes (ir atitinkamos valstybės narės) paprastai grindžiame savo sprendimus“) ir „we see no reason to lift the ban on these two aircrafts“ („nematome priežasties panaikinti šiems dviem orlaiviams taikomą draudimą“).
73 Taigi šie elektroniniai laiškai leidžia manyti, kad Komisijai, vienai ar kartu su valstybėmis narėmis, tenka atsakomybė už ribojamųjų priemonių taikymą apeliantei, kiek tai susiję tiek su dviejų orlaivių įtraukimu į nagrinėjamą sąrašą, tiek su jų palikimu šiame sąraše.
74 Šią išvadą patvirtina, pirma, skundžiamos nutarties 14 ir 52 punktuose nurodytas 2023 m. kovo 20 d. elektroninis laiškas (pridėtas prie ieškinio pirmojoje instancijoje kaip A.1 priedas), kuriuo Eurokontrolė, kaip tinklo valdytoja, atsakydama į apeliantės prašymą pateikti paaiškinimų dėl orlaivio EX‑88012 skrydžio plano atmetimo, nurodė gavusi iš Komisijos orlaivių, kuriems taikomas Reglamento Nr. 833/2014 3d straipsnis, sąrašą ir paragino apeliantę kreiptis į Komisiją per Mobilumo ir transporto GD administruojamą funkcinę dėžutę, jeigu bendrovė nori prašyti, kad atitinkamas orlaivis būtų išbrauktas iš šio sąrašo.
75 Minėtą išvadą patvirtina, antra, skundžiamos nutarties 31 ir 52 punktuose nurodytas 2023 m. liepos 31 d. Skaitmeninių ir transporto reikalų ministerijos (Vokietija) elektroninis laiškas (pridėtas prie apeliantės pastabų dėl pirmojoje instancijoje Komisijos pateikto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo kaip C.2 priedas), kuriuo atsakoma į apeliantės elektroninį laišką dėl galimybės fiziškai patekti į du orlaivius techninei priežiūrai atlikti. Iš tiesų šios ministerijos atstovas 2023 m. liepos 31 d. elektroniniame laiške nurodė, kad jau susisiekė su Komisija, siekdamas gauti papildomų paaiškinimų dėl šių dviejų orlaivių nuosavybės ir įtraukimo į nagrinėjamą sąrašą.
76 Taigi šie Eurokontrolės ir Vokietijos valdžios institucijų elektroniniai laiškai patvirtina išvadą, kad Komisija turėjo lemiamą vaidmenį priskiriant du orlaivius prie orlaivių, kuriems pagal Reglamento Nr. 833/2014 3d straipsnį taikomas skrydžių draudimas.
77 Šiuo klausimu pažymėtina, kad per posėdį atsakydama į Teisingumo Teismo klausimą Komisija pripažino, jog Eurokontrolė neturi jokios diskrecijos nukrypti nuo valstybių narių nurodymų dėl orlaivių, kuriems pagal Reglamento Nr. 833/2014 3d straipsnį taikomas skrydžių draudimas, skrydžių planų tvarkymo. Priešingai, išskyrus Reglamento Nr. 833/2014 3d straipsnio 3 dalyje numatytas nukrypti leidžiančias nuostatas, ši organizacija turi atmesti visus skrydžių planus, kuriuos atskiri orlaivių naudotojai pateikė siekdami vykdyti šį draudimą pažeidžiančią veiklą Sąjungos teritorijoje, kaip numatyta šio reglamento 3e straipsnio 1 dalies antrame sakinyje.
78 Vadinasi, dviejų orlaivių įtraukimas į nagrinėjamą sąrašą, t. y. įtraukimas, kuriuo galutinai nustatoma Komisijos pozicija ir kuris jai priskirtinas, neišvengiamai saisto Eurokontrolę tvarkant apeliantės pateiktus skrydžių planus, taigi sukelia privalomų teisinių pasekmių bent jau šiai organizacijai.
79 Taigi, kaip iš esmės pažymėta generalinio advokato išvados 73 punkte, orlaivių, kuriems taikomas draudimas ir kurių skrydžių planai vėliau gali būti atmesti, naudotojų įvardijimas nagrinėjamame sąraše yra savarankiško turinio aktas, tiesiogiai sukeliantis privalomų teisinių pasekmių tretiesiems asmenims.
80 Atsižvelgiant į tai, iš faktinių aplinkybių, kuriomis priimtas ginčijamas sprendimas, analizės matyti, kad, priešingai, nei Bendrasis Teismas konstatavo skundžiamos nutarties 49–52 punktuose, prie pirmojoje instancijoje nagrinėtos bylos medžiagos pridėti ir Bendrojo Teismo išnagrinėti dokumentai patvirtina išvadą, kad ginčijamas sprendimas gali būti laikomas Komisijai priskirtinu aktu, kuriuo ji galutinai nusprendė dėl dviejų orlaivių įtraukimo į nagrinėjamą sąrašą.
81 Vadinasi, skundžiamos nutarties 40–52 punktuose, kuriuose nagrinėjamas ginčijamo sprendimo priėmimo teisinis kontekstas, jį priėmusios Sąjungos institucijos įgaliojimai ir apeliantės argumentai dėl to sprendimo priėmimo faktinių aplinkybių, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai svarbesne laikė aplinkybę, kad Komisija neturi reikiamų įgaliojimų priimti aktą dėl konkrečiai į nagrinėjamą sąrašą įtrauktų orlaivių skrydžių draudimo, užuot atsižvelgęs į aplinkybių visumą, kurią nurodydama apeliantė siekė įrodyti, kad Komisija priėmė sprendimą, turintį privalomų pasekmių tretiesiems asmenims, kiek tai susiję su dviejų orlaivių įtraukimu į šį sąrašą.
82 Reikia pridurti, kad, priešingai, nei matyti visų pirma iš skundžiamos nutarties 35, 39, 48 ir 53 punktų, šio sprendimo 78 punkte padarytos išvados negali paneigti aplinkybė (net jeigu ji būtų įrodyta), kad ginčijamas sprendimas nesukelia privalomų teisinių pasekmių, „turinčių įtakos apeliantės teisinei padėčiai“.
83 Iš tiesų, siekiant nustatyti, ar aktas, kuris nėra skirtas ieškovui, kaip antai ginčijamas sprendimas, sukelia privalomų teisinių pasekmių, todėl dėl jo galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį, nereikia tikrinti, ar šios pasekmės gali paveikti ieškovo teisinę padėtį, nes šis patikrinimas svarbus tik nagrinėjant, ar laikytasi SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatytų priimtinumo sąlygų, pagal kurias ieškinį dėl akto panaikinimo gali pareikšti bet kuris asmuo, su kuriuo tas aktas tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, kai ši nuostata turi būti taikoma. Taigi tai, ar gali būti pareikštas ieškinys dėl akto, turi būti vertinama objektyviai, atsižvelgiant į jo turinį, o ne į ieškovą (šiuo klausimu žr. 2022 m. liepos 12 d. Sprendimo Nord Stream 2 / Parlamentas ir Taryba, C‑348/20 P, EU:C:2022:548, 63 punktą; 2025 m. vasario 13 d. Sprendimo Swissgrid / Komisija, C‑121/23 P, EU:C:2025:83, 46 punktą ir 2026 m. vasario 10 d. Sprendimo WhatsApp Ireland / Europos duomenų apsaugos valdyba, C‑97/23 P, EU:C:2026:81, 68 punktą).
84 Vadinasi, skundžiamos nutarties 35, 39, 48 ir 53 punktuose Bendrasis Teismas išdėstė ir taikė klaidingą teisinį kriterijų, t. y. kriterijų, kuriuo siekiama nustatyti, ar nurodytas aktas sukelia privalomų teisinių pasekmių, galinčių paveikti apeliantės interesus ir iš esmės pakeičiančių jos teisinę padėtį. Šitaip Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes supainiojo reikalavimus, kylančius atitinkamai iš SESV 263 straipsnio pirmos ir ketvirtos pastraipų.
85 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo antrąjį ir trečiąjį pagrindus reikia pripažinti pagrįstais, o skundžiamą nutartį – panaikinti.
Dėl ieškinio Bendrajame Teisme
86 Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnį, jei apeliacinis skundas yra pagrįstas, Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą. Jis gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui.
87 Nagrinėjamu atveju dėl pirmojo–trečiojo nepriimtinumo pagrindų, kuriuos Komisija nurodė per procesą Bendrajame Teisme ir kuriuose ji teigė, kad ginčijamas sprendimas neegzistuoja, nėra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, ir jai nepriskirtinas, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, pažymėtina, kad šioje bylos stadijoje galutinis sprendimas gali būti priimtas.
88 Konkrečiai dėl antrojo nepriimtinumo pagrindo, kurį Komisija nurodė per procesą pirmojoje instancijoje ir kuris grindžiamas tuo, kad ginčijamas sprendimas nėra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį, iš šio Teisingumo Teismo sprendimo 50 punkto matyti, kad nagrinėjant šį pagrindą reikia įvertinti ginčijamo sprendimo pasekmes atsižvelgiant, be kita ko, į konkretų jo turinį. Neginčijama, kad tas sprendimas nebuvo pridėtas prie pirmojoje instancijoje nagrinėtos bylos medžiagos ir Bendrasis Teismas neprašė šalių jo pateikti.
89 Tokiomis aplinkybėmis 2025 m. rugsėjo 10 d. taikant proceso organizavimo priemonę pagal Procedūros reglamento 62 straipsnio 1 dalį buvo paprašyta Komisijos raštu atsakyti į klausimus, be kita ko, pateikti ginčijamo sprendimo ištrauką, kiek tas sprendimas susijęs su dviem orlaiviais, arba, jei minėtas sprendimas neegzistuoja, 2023 m. kovo 20 d. Eurokontrolės elektroniniame laiške nurodyto nagrinėjamo sąrašo, kurį Komisija pateikė Eurokontrolei, ištrauką.
90 2025 m. spalio 7 d. Komisija atsakė į Teisingumo Teismo pateiktus klausimus, tvirtindama, kad „sprendimas“ neegzistuoja, ir pateikė nagrinėjamo sąrašo, kuris, kaip ji mano, vis dėlto neturi „sprendimo“ požymių, ištrauką.
91 Taigi, pritaikius šią proceso organizavimo priemonę ir įvykus 2025 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžiui, per kurį šalys galėjo pagal rungimosi principą pareikšti savo poziciją dėl faktinių ir teisinių aplinkybių, reikšmingų nagrinėjant, ar ginčijamas sprendimas yra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį, Teisingumo Teismas turi reikiamos informacijos, kad galėtų priimti galutinį sprendimą dėl antrojo nepriimtinumo pagrindo, kurį Komisija pateikė per procesą pirmojoje instancijoje.
92 Atsakydama į minėtą proceso organizavimo priemonę Komisija pateikė nekonfidencialią nagrinėjamo sąrašo, į kurį įtraukti du orlaiviai, ištrauką; ji kiekvienu iš šių dviejų orlaivių atveju suformuluota taip:
„2023 m. vasario 22 d.: Komisijos sprendimas įtraukti orlaivį į patvirtintą sąrašą remiantis Vokietijos valdžios institucijų per patikrinimą surinktais įrodymais ir kitais šaltiniais; Global 8 Airlines <...> teikia paslaugas keleiviams ir vykdo skrydžius iš Rusijos per Minską į Europos Sąjungą; Rusijoje, Sąjungoje. Tokia veikla taip pat neatitinka „saugumo sąrašo“ taisyklių <...>“
93 Šioje ištraukoje aiškiai nurodytas „2023 m. vasario 22 d. Komisijos“ priimtas „sprendimas“ dėl dviejų orlaivių įtraukimo į šį sąrašą, t. y. sprendimas, kuriame išdėstyti šių dviejų orlaivių įtraukimo į minėtą sąrašą motyvai, nurodant specifines ir konkrečias priežastis, dėl kurių tiems dviem orlaiviams turi būti taikomos ribojamosios priemonės.
94 Taigi tiek iš minėtos ištraukos, kurioje nurodytas ginčijamas sprendimas, tiek iš šio Teisingumo Teismo sprendimo 59–80 punktuose išdėstytų motyvų matyti, kad ginčijamas sprendimas yra aktas, sukeliantis privalomų teisinių pasekmių tretiesiems asmenims, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokio sprendimo buvo iš esmės pakeista apeliantės teisinė padėtis.
95 Dėl per posėdį Teisingumo Teisme Komisijos pateikto teiginio, kad jos narių kolegija nepriėmė jokio „sprendimo“, kuriuo konkrečiai dviem orlaiviams būtų taikomas Reglamento Nr. 833/2014 3d straipsnyje nustatytas skrydžių draudimas, pakanka priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją tai, kad aktas nėra oficialaus Komisijos sprendimo formos, neturi lemiamos reikšmės jį kvalifikuojant kaip aktą, dėl kurio galima pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį (šiuo klausimu žr. 1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 9 punktą ir 2008 m. liepos 17 d. Sprendimo Athinaïki Techniki / Komisija, C‑521/06 P, EU:C:2008:422, 44 ir 59 punktus).
96 Vadinasi, Komisijos pateiktą antrąjį nepriimtinumo pagrindą, grindžiamą tuo, kad ginčijamas sprendimas nėra aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį, taigi ir jos pateiktą pirmąjį nepriimtinumo pagrindą, grindžiamą tuo, kad tas sprendimas neegzistuoja ir bet kuriuo atveju negali būti nustatytas, taip pat šios institucijos pateiktą trečiąjį nepriimtinumo pagrindą, grindžiamą tuo, kad tariamas minėto sprendimo pasekmes sukėlė ne Komisija, o valstybės narės, reikia atmesti.
97 Kita vertus, šioje bylos stadijoje negalima priimti galutinio sprendimo dėl Komisijos pateiktų ketvirtojo, penktojo ir iš dalies šeštojo nepriimtinumo pagrindų, SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytų priimtinumo sąlygų ir Komisijos kompetencijos priimti ginčijamą sprendimą klausimo, nes šie ginčo aspektai susiję su teisinių ir faktinių aplinkybių vertinimu, kurio Bendrasis Teismas neatliko, ir tie aspektai nebuvo aptarti apeliaciniame procese.
98 Konkrečiai dėl Komisijos pateikto šeštojo nepriimtinumo pagrindo pažymėtina, kad Bendrasis Teismas išnagrinėjo tik Komisijos argumentą, jog ieškinys neturi dalyko, atsižvelgiant į bendrą draudimą vykdyti veiklą Sąjungoje dėl saugumo priežasčių, taikomą oro vežėjams, įtrauktiems į Kirgizijos Respublikos registrą pagal 2006 m. spalio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1543/2006, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 474/2006, sudarantį oro vežėjų, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2111/2005 II skyriuje nurodytas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašą, su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 910/2006 (OL L 283, 2006, p. 27), t. y. argumentą, kurį jis atmetė skundžiamos nutarties 34 punkte, tačiau kuris yra tik vienas iš šio nepriimtinumo pagrindo argumentų.
99 Be to, dėl Komisijos pateiktų ketvirtojo ir penktojo nepriimtinumo pagrindų pažymėtina, kad Bendrasis Teismas neišnagrinėjo Komisijos pateiktų argumentų, kad, pirma, ieškinys pirmojoje instancijoje buvo pareikštas dėl klaidingo akto teisme, neturinčiame jurisdikcijos jo nagrinėti, ir, antra, bet kuriuo atveju šis ieškinys, net jeigu buvo pareikštas dėl tinkamo akto, turi būti atmestas kaip pavėluotas.
100 Bendrasis Teismas taip pat nenagrinėjo nei SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatytų priimtinumo sąlygų, kurios yra imperatyvus nepriimtinumo pagrindas, o jį Sąjungos teismai turi nagrinėti bet kuriuo metu, net ir ex officio (2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Stichting Woonpunt ir kt. / Komisija, C‑132/12 P, EU:C:2014:100, 45 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija), nei jame pareikšto ieškinio esmės, be kita ko, aktą priėmusio subjekto kompetencijos, o ji pati yra imperatyvus pagrindas (2016 m. gruodžio 14 d. Sprendimo SV Capital / ABE, C‑577/15 P, EU:C:2016:947, 32 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
101 Vadinasi, Komisijos pateiktą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, kiek tai susiję su jo pirmuoju–trečiuoju pagrindais, reikia atmesti, o likusią bylos dalį grąžinti Bendrajam Teismui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
102 Kadangi byla grąžinama Bendrajam Teismui, reikia atidėti bylinėjimosi išlaidų, patirtų per apeliacinį procesą, klausimo nagrinėjimą.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:
1. Panaikinti 2024 m. balandžio 29 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį Global 8 Airlines / Komisija (T‑277/23, EU:T:2024:285).
2. Atmesti Europos Komisijos pateiktą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, kiek tai susiję su jo pirmuoju–trečiuoju pagrindais.
3. Grąžinti likusią bylos dalį Europos Sąjungos Bendrajam Teismui.
4. Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.
Parašai.
* Proceso kalba: anglų.