Laikina versija
TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2026 m. spalio 8 d.(*)
„ Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Socialinė politika – Direktyva 2003/88/EB – Teisė į mokamas metines atostogas – 7 straipsnio 1 dalis – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnio 2 dalis – ETUC, UNICE ir CEEP bendrasis susitarimas dėl darbo ne visą darbo dieną – 4 straipsnio 1 dalis – ETUC, UNICE ir CEEP bendrasis susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis – 4 punkto 1 dalis – Nediskriminavimo principas – „Pro rata temporis“ principas – Darbas pagal kelias darbo sutartis – Mokytojai, įdarbinti pagal neterminuotą sutartį dėl darbo visą darbo laiką ir pagal terminuotą sutartį dėl darbo ne visą darbo laiką – Darbo užmokestis už mokamas kasmetines atostogas, apskaičiuojamas remiantis tik neterminuota sutartimi dėl darbo visą darbo laiką – Maistpinigių skyrimas atsižvelgiant į faktinį darbo laiką tik pagal neterminuotą sutartį dėl darbo visą darbo laiką “
Byloje C‑706/23
dėl Curtea de Apel Iaşi (Jasų apeliacinis teismas, Rumunija) 2023 m. spalio 10 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2023 m. lapkričio 17 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Şcoala gimnazială „Mihai Eminescu“ Vaslui
prieš
Uniunea Sindicală „Didactica“ Vaslui, veikiančią savo narių vardu:
KM ir kt.,
TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas F. Biltgen, teisėjai S. Gervasoni, A. Kumin, I. Ziemele (pranešėja) ir M. Bošnjak,
generalinis advokatas J. Richard de la Tour,
kancleris V. Di Bucci,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Rumunijos vyriausybės, atstovaujamos E. Gane, R. Antonie ir A. Wellman,
– Europos Komisijos, atstovaujamos C. Gheorghiu ir D. Recchia,
susipažinęs su 2026 m. kovo 26 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 299, 2003, p. 9, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 381) 7 straipsnio 1 dalies, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 31 straipsnio 2 dalies, 1997 m. birželio 6 d. sudaryto Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną (toliau – Bendrasis susitarimas dėl darbo ne visą darbo dieną), išdėstyto 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyvos 97/81/EB dėl bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) (OL L 14, 1998, p. 9, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 267), priede, 4 straipsnio, taip pat 1999 m. kovo 18 d. sudaryto Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (toliau – Bendrasis susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis), pateikto 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (OL L 175, 1999, p. 43, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 368), priede, 4 punkto (toliau kartu – du bendrieji susitarimai) išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Şcoala Gimnazială „Mihai Eminescu“ Vaslui (Vaslujaus Mihai Eminescu vidurinė mokykla, Rumunija) (toliau – darbdavys) ginčą su Uniunea Sindicală „Didactica“ Vaslui (Vaslujaus profesinė sąjunga „Didactica“, Rumunija), veikiančia KM ir kt., keturiolikos šios profesinės sąjungos narių, vardu (toliau – aptariami darbuotojai), dėl jų piniginių išmokų, susijusių su mokamomis kasmetinėmis atostogomis, apskaičiavimo, ir maistpinigių, kurie turi būti pridėti prie jų darbo užmokesčio, skyrimo tuo atveju, kai kartu sudaroma neterminuota sutartis dėl darbo visą darbo laiką ir terminuota sutartis dėl darbo ne visą darbo laiką.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
Direktyva 2003/88
3 Direktyvos 2003/88 7 straipsnyje numatyta:
„1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į bent keturių savaičių mokamas kasmetines atostogas pagal nacionalinės teisės aktais ir (arba) praktika nustatytas teisės į tokias atostogas ir jų suteikimo sąlygas.
2. Minimalus kasmetinių mokamų atostogų laikas negali būti pakeistas [pinigine] kompensacija, išskyrus tuos atvejus, kai yra nutraukiami [kai baigiasi] darbo santykiai.“
Bendrasis susitarimas dėl darbo ne visą darbo dieną
4 Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną 2 straipsnio „Taikymo sritis“ 1 dalyje nustatyta:
„Šis susitarimas taikomas ne visą darbo dieną [laiką] dirbantiems darbuotojams, kurie sudarė darbo sutartį arba kurių darbo santykius apibrėžia kiekvienoje valstybėje narėje galiojantys įstatymai, kolektyvinės sutartys arba praktika.“
5 Šio bendrojo susitarimo 3 straipsnyje „Sąvokos“ numatyta:
„Šiame susitarime:
1. „Darbuotojas, dirbantis ne visą darbo dieną [laiką]“ – darbuotojas, kurio įprastų darbo valandų skaičius, apskaičiuotas per savaitę arba pagal ne ilgesnį kaip vienerių metų darbo laiko vidurkį, yra mažesnis už panašaus darbuotojo, dirbančio visą darbo dieną [laiką], darbo valandas.
2. „Panašus darbuotojas, dirbantis visą darbo dieną [laiką]“ – toje pačioje įmonėje visą darbo dieną [laiką] dirbantis darbuotojas, kuris sudarė to paties tipo darbo sutartį arba palaiko tokius pačius darbo santykius ir atlieka tą patį arba panašų darbą (profesines pareigas), tinkamai atsižvelgiant į kitus motyvus, įskaitant darbo stažą ir kvalifikaciją (įgūdžius).
Jeigu įmonėje nėra panašaus darbuotojo, dirbančio visą darbo laiką, lyginama atsižvelgiant į taikytiną kolektyvinę sutartį arba, jei nėra taikytinos kolektyvinės sutarties, lyginama atsižvelgiant į nacionalinę teisę, kolektyvines sutartis arba praktiką.“
6 To paties bendrojo susitarimo 4 straipsnyje „Nediskriminavimo principas“ nurodyta:
„1. Darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo dieną [laiką], negali būti sudaromos blogesnės [mažiau palankios] darbo sąlygos, negu panašiems darbuotojams, dirbantiems visą darbo dieną [laiką], tik dėl tos priežasties, kad jie dirba ne visą darbo dieną [laiką], nebent šis nevienodas požiūris yra objektyviai pagrįstas.
2. Prireikus taikomas pro rata temporis principas.
3. Valstybės narės ir (arba) socialiniai partneriai, atsižvelgdami į Europos teisės aktus, nacionalinę teisę, kolektyvines sutartis ir praktiką, nustato šio straipsnio taikymo priemones.
<...>“
Bendrasis susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis
7 Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 2 punkto „Taikymo sritis“ 1 dalyje nustatyta:
„Šis susitarimas taikomas pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams, kurių darbo sutartį arba darbo santykius apibrėžia kiekvienos valstybės narės teisė, kolektyvinės sutartys ar praktika.“
8 Šio bendrojo susitarimo 3 punkte „Apibrėžimai“ numatyta:
„Šiame susitarime:
„1. „Pagal terminuotą sutartį dirbantis darbuotojas“ – tai asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, tiesiogiai sudarytą tarp darbdavio ir darbuotojo, arba palaikantis tiesioginius darbo santykius su darbdaviu, kai darbo sutarties ar santykių pabaiga nustatoma pagal tokias objektyvias sąlygas, kaip konkreti diena, konkrečios užduoties įvykdymas ar konkretus įvykis.
2. „Panašus nuolatinis darbuotojas“ – tai toje pačioje įmonėje dirbantis darbuotojas, kuris sudarė neterminuotą darbo sutartį arba palaiko neterminuotus darbo santykius ir atlieka tą patį ar panašų darbą (profesines pareigas), tinkamai atsižvelgiant į jo kvalifikaciją ar įgūdžius. Jei toje pačioje įmonėje nėra panašaus nuolatinio darbuotojo, lyginama atsižvelgiant į taikytiną kolektyvinę sutartį arba, jei tokios sutarties nėra, lyginama atsižvelgiant į nacionalinę teisę, kolektyvines sutartis ar praktiką.“
9 To paties bendrojo susitarimo 4 punkte „Nediskriminavimo principas“ nurodyta:
„1. Pagal terminuotas sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti taikomos mažiau palankios darbo sąlygos negu panašiems nuolatiniams darbuotojams vien dėl to, kad jie sudarė terminuotas darbo sutartis ar palaiko terminuotus darbo santykius, nebent ši nevienoda traktuotė [šis skirtingas požiūris] yra objektyviai pagrįst[as].
2. Prireikus taikomas pro rata temporis principas.
3. Valstybės narės, pasitarusios su socialiniais partneriais, ir (arba) socialiniai partneriai, atsižvelgdami į Bendrijos teisę ir nacionalinę teisę, kolektyvines sutartis bei praktiką, nustato šio straipsnio taikymo priemones.
<...>“
Rumunijos teisė
Įstatymas Nr. 1/2011
10 Pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos 2011 m. sausio 5 d. Legea Nr. 1/2011 a educației naționale (Nacionalinio švietimo įstatymas Nr. 1/2011) (Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 18, 2011 m. sausio 10 d.), kuris nuo 2023 m. rugsėjo 3 d. buvo panaikintas Įstatymu Nr. 198/2023 ir Įstatymu Nr. 199/2023, 254 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta:
„Švietimo įstaigose <...> mokytojai gali būti įdarbinti pagal individualią neterminuotą darbo sutartį arba individualią terminuotą ne ilgesnę kaip vienų mokslo metų darbo sutartį, su galimybę tokią sutartį pratęsti arba nustatyti valandinį darbo užmokestį teisės aktuose nustatytomis sąlygomis“.
11 Šio įstatymo 267 straipsnyje buvo numatyta:
„1) Mokytojams suteikiamos 62 darbo dienų mokamos kasmetinės atostogos per mokyklines atostogas. Tinkamai pagrįstais atvejais švietimo įstaigos vadovybė gali nutraukti įstatyme numatytas atostogas, o atitinkamiems s asmenims už atliktą darbą apmokama.
<...>
3) Nepanaudotos kasmetinės atostogos suteikia teisę imti likusias atostogas per kitų mokslo metų atostogas.“
12 To įstatymo 269 straipsnyje buvo nurodyta:
„Mokyklų inspekcijų vadovaujantys, metodinio koordinavimo ir priežiūros funkcijas vykdantys darbuotojai ir ikiuniversitetinių švietimo įstaigų bei susijusių įstaigų vadovybės personalas turi teisę į kasmetines atostogos pagal darbo kodeksą.“
13 To paties įstatymo 270 straipsnis buvo suformuluotas taip:
„Teisės aktuose numatytų atostogų suteikimo tvarką nustato Ministerul Educației și Cercetării (Švietimo ir mokslo tyrimų ministerija), suderinusi su švietimo sektoriui atstovaujančių profesinių sąjungų atstovais.“
Darbo kodeksas
14 Pagrindinėje byloje taikomos iš naujo paskelbtos 2003 m. sausio 24 d. Legea Nr. 53/2003 privind Codul muncii (Įstatymas Nr. 53/2003 dėl Darbo kodekso; Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 72, 2003 m. vasario 5 d.) redakcijos ( Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 345, 2011 m. gegužės 18 d.) (toliau – Darbo kodeksas) 35 straipsnyje nustatyta:
„1) Kiekvienas darbuotojas turi teisę dirbti pas skirtingus darbdavius arba pas tą patį darbdavį pagal individualias darbo sutartis, jei darbo laikas pagal jas nesutampa, ir pagal kiekvieną iš jų gauti atitinkamą darbo užmokestį. Nė vienas darbdavys negali taikyti nepalankaus požiūrio šia teise besinaudojančiam darbuotojui.
2) Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos tik tais atvejais, kai teisės aktuose numatyta, kad tam tikros pareigos negali būti derinamos.“
15 Darbo kodekso 106 straipsnis suformuluotas taip:
„1) Pagal ne viso darbo laiko sutartį dirbantis darbuotojas turi tokias pačias teises kaip ir darbuotojai, dirbantys visą darbo laiką, pagal teises aktuose ir taikytinose kolektyvinėse sutartyse numatytas sąlygas.
2) Teisės į darbo užmokestį suteikiama proporcingai faktiniam darbo laikui, palyginti su teisėmis, nustatytomis už įprastas darbo valandas.“
16 Šio kodekso 144 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Teisė į mokamas kasmetines atostogas užtikrinama visiems darbuotojams.“
17 Minėto kodekso 150 straipsnyje nustatyta:
„1) Už mokamų kasmetinių atostogų laikotarpį darbuotojas turi teisę gauti darbo užmokestį, kuris negali būti mažesnis už bazinį darbo užmokestį, nuolatinio pobūdžio išmokas ir priedus, priklausančius už tą laikotarpį ir numatytus individualioje darbo sutartyje.
2) Darbo užmokestis už kasmetines atostogas atitinka 1 dalyje nurodytų teisių į darbo užmokestį dienos vidurkį, apskaičiuojamą pagal paskutinius tris mėnesius iki mėnesio, kurį išeinama atostogų, padaugintą iš atostogų dienų skaičiaus.
<...>“
Pagrindų įstatymas Nr. 153/2017
18 Pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos 2017 m. birželio 28 d. Legea-cadru no 153/2017 privind salarizarea personalului plătit din fonduri publice (Pagrindų įstatymas Nr. 153/2017 dėl iš viešųjų lėšų mokamų darbuotojų darbo užmokesčio) (Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 492, 2017 m. birželio 28 d.) (toliau – Pagrindų įstatymas Nr. 153/2017) 18 straipsnis suformuluotas taip:
„1) Nuo 2018 m. gruodžio 1 d. asignavimų valdytojai privalo kas mėnesį skirti maistpinigius, kurie dydis sudaro vieną dvyliktąją nuo dviejų garantuojamų minimalaus nacionalinio darbo užmokesčių neatskaičius mokesčių <...>
2) 1 dalyje nurodyti maistpinigiai išmokami proporcingai ankstesnio mėnesio faktiniam darbo laikui, atsižvelgiant į 25 straipsnio 1 dalį.
<...>“
19 Pagrindų įstatymo Nr. 153/2017 I priedo B punkto „Specialiosios nuostatos dėl mokytojų“ 11 straipsnyje nustatyta:
„Mokytojai turi teisę į kasmetines atostogas pagal įstatymą Nr. 1/2011 <...> ir už kasmetines atostogas gauna darbo užmokestį, apskaičiuojamą pagal iš viešųjų lėšų apmokamiems darbuotojams taikomas teisės nuostatas.“
20 Šio I priedo 12 straipsnyje numatyta:
„1) Pagal Įstatymo Nr. 1/2011, su paskesniais pakeitimais ir papildymais, nuostatas mokytojams, vadovavimo, metodinio koordinavimo ir priežiūros funkcijas vykdantiems darbuotojams, įskaitant ikiuniversitetinio švietimo įstaigų mokytojus metodininkus, darbo užmokestis taip pat gali būti mokamas už valandas arba už kelių pareigų ėjimą. Darbo užmokestis už valandas arba kelių pareigų ėjimą apskaičiuojamas remiantis pedagoginio darbo krūviu, numatytu Įstatyme Nr. 1/2011, su paskesniais pakeitimais ir papildymais.
2) Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nuostatų taikymo tvarka nustatoma švietimo ir mokslo tyrimų ministro įsakymu.“
Ministro įsakymai dėl mokytojų atostogų
21 Nuo 2021 m. liepos 11 d. panaikinto pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos 2011 m. spalio 7 d. Ordinul nº 5559/2011 al ministrului Educației, Cercetării, Tineretului și Sportului pentru aprobarea Normelor metodologice privind efectuarea concediului de odihnă al personalului didactic din învăţământ (Švietimo, mokslo tyrimų, jaunimo ir sporto ministro įsakymas Nr. 5559/2011, kuriuo patvirtinamos su mokytojų kasmetinėmis atostogomis susijusios metodinės taisyklės) (Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 723, 2011 m. spalio 13 d.) (toliau – Įsakymas Nr. 5559/2011) priede pateiktų Normele metodologice privind efectuarea concediului de odihnă al personalului didactic din învăţământ (Su mokytojų kasmetinėmis atostogomis susijusios metodinės taisyklės) 5 straipsnis buvo išdėstytas taip:
„1) Dirbantys mokytojai, kurie taip pat dirba pagal valandinio apmokėjimo sistemą, turi teisę į mokamas kasmetines atostogas tik už pagrindines pareigas, dėl kurių sudaroma darbo sutartis.
2) Mokytojai, išėję į pensiją pagal terminuotą darbo sutartį, pagal kurią atlyginimas mokamas už valandą, dirbant visą arba ne visą darbo laiką, turi teisę į atostogas, proporcingas faktiniam darbo laikui, apskaičiuotam pagal 2 straipsnio 5 dalį.“
22 2021 m. birželio 29 d. Ordinul Nr. 4050/2021 al ministrului Educației pentru aprobarea Normelor metodologice privind efectuarea concediului de odihnă a personalului didactic de predare, de conducere, de îndrumare şi control şi al personalului de cercetare din învăţământul de stat (Švietimo ministro įsakymas Nr. 4050/2021, kuriuo patvirtinamos su valstybinio švietimo mokytojų, vadovų, metodinio koordinavimo ir priežiūros funkcijas vykdančių darbuotojų bei mokslo darbuotojų kasmetinėmis atostogomis susijusios metodinės taisyklės) (Monitorul Oficial al României, Nr. 688, 2021 m. liepos 12 d.) (toliau – Įsakymas Nr. 4050/2021) priede pateiktų Normele metodologice privind efectuarea concediului de odihnă a personalului didactic de predare, de conducere, de îndrumare şi control şi al personalului de cercetare din învăţământul de stat (Su valstybinio švietimo mokytojų, vadovų, metodinio koordinavimo ir priežiūros funkcijas vykdančių darbuotojų bei mokslo darbuotojų kasmetinėmis atostogomis susijusios metodinės taisyklės) 3 straipsnio 2 ir 5 dalyse nustatyta:
„2) Mokytojai, dirbę dalį mokslo ir (arba) akademinių metų, turi teisę į kasmetines atostogas, kurių trukmė apskaičiuojama proporcingai tais mokslo ir (arba) akademiniais metais išdirbtam laikotarpiui.
<...>
5) Ne visą darbo laiką dirbantys mokytojai turi teisę į kasmetines atostogas proporcingai faktiniam darbo laikui, apskaičiuotam pagal šio straipsnio 2–4 dalis. Mokytojai, dirbantys ne visą darbo laiką dviejose ar daugiau švietimo įstaigų, turi teisę į atostogas kiekvienoje švietimo įstaigoje proporcingai išdirbtam laikui.“
23 To paties įsakymo 4 straipsnyje numatyta:
„1) Mokytojams, kurie per mokslo ar akademinius metus paeiliui dirba keliose švietimo įstaigose, kasmetines atostogas suteikia įstaiga, kurioje jie dirba mokyklinių atostogų pradžioje. Tokiais atvejais darbo užmokestį moka visos švietimo įstaigos, kuriose jie dirbo, proporcingai kiekvienoje iš jų atitinkamais mokslo ar akademiniais metais išdirbtam laikotarpiui.
<...>“
24 To įsakymo 5 straipsnyje nustatyta:
„1) Dirbantys mokytojai, kurie taip pat dirba pagal valandinio apmokėjimo tvarką, turi teisę į mokamas kasmetines atostogas tik už pagrindines pareigas, dėl kurių sudaroma individuali darbo sutartis.
2) Mokytojai, išėję į pensiją pagal darbo užmokesčio visą arba ne visą darbo laiką sutartį, turi teisę į atostogas, proporcingas faktiniam darbo laikui, apskaičiuotam pagal 3 straipsnio nuostatas.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
25 Nuo 2019 m. iki 2022 m. aptariami darbuotojai su darbdaviu buvo sudarę terminuotas sutartis dėl darbo ne visą darbo laiką, kuriose numatytas valandinis darbo užmokestis už kiekvienų mokslo metų laikotarpį nuo rugsėjo mėn. iki birželio mėn. Šios sutartys buvo sudarytos papildomai prie neterminuotų sutarčių dėl darbo visą darbo laiką, kurias tie darbuotojai su ta mokymo įstaiga arba, vienos iš tų darbuotojų atveju – su kita mokymo įstaiga, sudarė kaip mokytojai arba pagalbiniai mokytojai.
26 Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad nagrinėjamu laikotarpiu atitinkamiems darbuotojams buvo suteiktas 27–62 atostogų dienų skaičius. Piniginės išmokos, susijusios su metinių atostogų laikotarpiais, taip pat maistpinigiai, buvo apskaičiuotos remiantis tik neterminuota sutartimi dėl darbo visą darbo laiką, neatsižvelgiant į veiklą, vykdomą pagal terminuotas sutartis dėl darbo ne visą darbo laiką.
27 Aptariami darbuotojai, atstovaujami Vaslujaus profesinės sąjungos „Didactica“, pareiškė ieškinį Tribunalul Vaslui (Vaslujaus apygardos teismas, Rumunija) ir pareikalavo įpareigoti darbdavį išmokėti, darbo užmokestį už mokamas kasmetines atostogas ir maistpinigius proporcingai faktiniam darbo laikui, remiantis pagal valandinio apmokėjimo sistemą gautu darbo užmokesčiu.
28 2023 m. kovo 17 d. sprendimu Tribunalul Vaslui (Vaslujaus apygardos teismas) patenkino šį ieškinį.
29 Pirma, dėl piniginių išmokų už kasmetinių atostogų laikotarpius nustatymo reikia pažymėti, kad siekdamas pagrįsti norminių administracinių aktų, t. y. įsakymų Nr. 5559/2011 ir Nr. 4050/2021, kuriais remiantis mokamos kasmetinės atostogos suteikiamos tik pagal darbo sutartį, sudarytą dėl pagrindinių pareigų, t. y. pagal neterminuotą sutartį dėl darbo visą darbo laiką, netaikymą, šis teismas pažymėjo, kad Darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalis, pagal kurią suteikiama teisė į mokamas kasmetines atostogas, teisės normų hierarchijoje turi aukštesnę teisinę galią nei šie aktai. Jis taip pat rėmėsi kartu taikomais Direktyvos 2003/88 7 straipsniu ir Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną 4 straipsniu dėl nediskriminavimo principo, kaip juos yra išaiškinęs Teisingumo Teismas, ir nusprendė, kad nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos ribojamas kasmetinių mokamų atostogų suteikimas, yra nesuderinami su šiomis nuostatomis.
30 Tas teismas pažymėjo, kad šiais teisės aktais pažeidžiamos atitinkamos Sąjungos teisės nuostatos, pagal kurias teisė į mokamas kasmetines atostogas yra besąlyginė ir imperatyvi teisė, o, kiek tai susiję su darbo sąlygomis, darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo laiką, neturi būti taikomas mažiau palankus požiūris nei darbuotojams, dirbantiems visą darbo laiką.
31 Antra, dėl reikalaujamų maistpinigių proporcingai faktiniam darbo laikui pirmosios instancijos teismas, nurodydamas juos išmokėti aptariamiems darbuotojams, nusprendė, kad taikytinuose teisės aktuose, t. y. Pagrindų įstatymo Nr. 153/2017 18 straipsnyje, nedaroma jokio skirtumo pagal darbuotojo sudarytos darbo sutarties pobūdį.
32 Taigi jis nusprendė, kad nei atsisakymas suteikti tokią teisę į mokamas kasmetines atostogas, nei skirti maistpinigius, numatytus nacionalinės teisės aktuose tokiomis sąlygomis, kuriomis nedaroma jokio skirtumo pagal nagrinėjamos darbo sutarties pobūdį, nėra pateisinami.
33 Darbdavys dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą Curtea de Apel Iaşi (Jasų apeliacinis teismas, Rumunija), t. y. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, ir ginčą apribojo darbo užmokesčio už kasmetines atostogas klausimu.
34 Darbdavys tvirtina, kad mokytojo, įdarbinto pagal neterminuotą darbo sutartį, bazinis darbo užmokestis yra atskaitos taškas apskaičiuojant valandinį darbo užmokestį, taikomą už laisvas ar rezervuotas mokytojų darbo vietas. Jis teigia, kad mokymo veikla, už kurią numatytas valandinis darbo užmokestis, turi būti laikoma papildomu neterminuotos darbo sutarties elementu, ir pabrėžia, kad nacionalinis teisės aktų leidėjas numatė, jog darbo užmokestis gali būti skiriamas tik atsižvelgiant į referencinį darbo laiką, t. y. tą, kuriam taikoma neterminuota sutartis dėl darbo visą darbo laiką.
35 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad, viena vertus, šioje byloje nagrinėjamas teisinis klausimas susijęs su darbo užmokesčiu už mokamas kasmetines atostogas, o ne su poilsio laikotarpiu, nes nacionalinės teisės aktuose aptariamiems darbuotojams numatytos mokamos kasmetinės atostogos, kurių trukmė viršija Direktyvoje 2003/88 garantuojamą minimalią trukmę.
36 Kita vertus, tas teismas teigia, kad šiuose teisės aktuose įtvirtintas skirtingas požiūris į darbuotojus, dirbančius pagal vieną darbo sutartį, kurie gauna darbo užmokestį už mokamas kasmetines atostogas, apskaičiuotus atsižvelgiant į gautas pajamas, ir į darbuotojus, sudariusius dvi atskiras darbo sutartis, kaip antai aptariami darbuotojai, kurių piniginės išmokos už šias atostogas apskaičiuojamos tik nuo pajamų, gaunamų vykdant pagrindinę sutartį, t. y. neterminuotą sutartį dėl darbo visą darbo laiką.
37 Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių, pirma, dėl Direktyvos 2003/88 7 straipsnio 1 dalies ir abiejų bendrųjų susitarimų atitinkamai 4 straipsnyje ir 4 punkte įtvirtinto nediskriminavimo principo laikymosi minėtuose nacionalinės teisės aktuose, kiek tai susiję su darbo užmokesčio, mokėtino už aptariamų darbuotojų mokamas kasmetines atostogas, apskaičiavimo tvarka.
38 Antra, šiam teismui kyla klausimas, atsižvelgiant į abiejų bendrųjų susitarimų atitinkamai 4 straipsnį ir 4 punktą, dėl darbdavio pareigos aptariamiems darbuotojams mokėti maistpinigius vykdant antrąją sutartį, t. y. terminuotą sutartį dėl darbo ne visą darbo laiką, nors šiuo metu tas darbdavys atsižvelgia tik į veiklą, vykdomą pagal pagrindinę sutartį.
39 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad aptariamiems darbuotojams taikomas mažiau palankus požiūris, o Pagrindų įstatymo Nr. 153/2017 18 straipsnyje, kuriame įtvirtinta teisė į maistpinigius nustatant maksimalų lygį, pasiekiamą tik dirbant visą darbo laiką, kaip numatyta pagrindinėje darbo sutartyje, pateikti motyvai negali pateisinti šio skirtingo požiūrio į aptariamus darbuotojus.
40 Šis teismas daro prielaidą, kad jeigu darbuotojas tuo pačiu metu sudarė dvi darbo sutartis su tuo pačiu darbdaviu arba skirtingais darbdaviais, kaip yra nagrinėjamu atveju, Direktyvos 2003/88 7 straipsnyje numatyta teisė į kasmetines atostogas turi būti užtikrinta pagal kiekvieną iš šių sutarčių, t. y. neterminuotą sutartį dėl darbo visą darbo laiką ir terminuotą sutartį dėl darbo ne visą darbo laiką. Remdamasis 2015 m. lapkričio 11 d. Sprendimu Greenfield (C‑219/14, EU:C:2015:745) tas teismas nurodo, kad jeigu būtų nuspręsta, jog maistpinigiai yra dalis įprasto mokytojo darbo užmokesčio, susijusio su terminuotos sutarties dėl darbo ne visą darbo laiką vykdymu, ši išmoka taip pat turėtų būti įtraukta nustatant pinigines išmokas, susijusias su mokamomis kasmetinėmis atostogomis.
41 Būtent tokiomis aplinkybėmis Curtea de Apel Iaşi (Jasų apeliacinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar Direktyvos 2003/88 7 straipsnio 1 dalis, [Chartijos] 31 straipsnio 2 dalis, Direktyvos 97/81 priede išdėstyto Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną 4 straipsnio 1 dalis ir Direktyvos 1999/70 priede pateikto Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 4 punkto 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad joms prieštarauja tokios nacionalinės teisės nuostatos, kuriose numatyta, kad tuo atveju, kai tas pats darbuotojas švietimo sektoriuje sudaro kelias darbo sutartis, t. y. neterminuotą darbo pagrindinėse pareigose sutartį dėl darbo visą darbo laiką ir terminuotą sutartį dėl darbo ne visą darbo laiką, pagal kurią mokamas valandinis darbo užmokestis, jis turi teisę į darbo užmokestį už mokamas kasmetines atostogas, apskaičiuojamus atsižvelgiant tik į pagrindines pareigas?
2. Ar Direktyvos 97/81 priede išdėstyto Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną 4 straipsnio 1 dalis, 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70 priede pateikto Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 4 punkto 1 dalis ir Direktyvos 2003/88 7 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad joms prieštarauja tokios nacionalinės teisės nuostatos ir praktika, pagal kurias tuo atveju, kai švietimo įstaigų mokytojai sudaro kelias darbo sutartis, t. y. neterminuotą darbo pagrindinėse pareigose sutartį dėl darbo visą darbo laiką ir terminuotą sutartį dėl darbo ne visą darbo laiką, pagal kurią mokamas valandinis darbo užmokestis, skiriami maistpinigiai apskaičiuojami proporcingai faktiniam darbo laikui pagal terminuotą sutartį dėl darbo ne visą darbo laiką, ir ši išmoka įtraukiama nustatant darbo užmokesčio už kasmetines atostogas dydį?
Procesas Teisingumo Teisme
42 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimu Teisingumo Teismas paskyrė šią bylą šeštajai kolegijai ir nusprendė, kad ši byla bus nagrinėjama nerengiant teismo posėdžio ir be išvados.
43 Teisingumo Teismo šeštosios kolegijos prašymu, pateiktu pagal šio teismo procedūros reglamento 60 straipsnio 3 dalį, 2025 m. spalio 28 d. Teisingumo Teismas nusprendė perduoti bylą pirmajai kolegijai. Jis taip pat nusprendė, kad byla bus nagrinėjama nerengiant teismo posėdžio, bet su generalinio advokato išvada.
44 2025 m. gruodžio 5 d. Nutartimi Şcoala gimnazială „Mihai Eminescu“ (C‑706/23, EU:C:2025:951) Teisingumo Teismas, išklausęs generalinį advokatą, nurodė pradėti žodinę proceso dalį pagal Procedūros reglamento 83 straipsnį.
45 2026 m. kovo 26 d. generalinis advokatas pateikė išvadą.
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo klausimo
46 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2003/88 7 straipsnio 1 dalis, siejama su Chartijos 31 straipsnio 2 dalimi, ir abiejų bendrųjų susitarimų atitinkamai 4 straipsnio 1 dalis ir 4 punkto 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose numatyta, jog tuo atveju, kai darbuotojas yra sudaręs neterminuotą sutartį dėl darbo visą darbo laiką ir terminuotą sutartį dėl darbo ne visą darbo laiką, kurioje numatytas valandinis darbo užmokestis, nustatant šiam darbuotojui už mokamas kasmetines atostogas mokėtiną darbo užmokestį neatsižvelgiama į darbo laiką ir pajamas, gautas vykdant šią antrąją sutartį.
47 Siekiant naudingai atsakyti į pirmąjį klausimą, iš pradžių reikia priminti, kad pagal Direktyvos 2003/88 7 straipsnio 1 dalį kiekvienas darbuotojas turi teisę į bent keturių savaičių mokamas kasmetines atostogas.
48 Ši kiekvienam darbuotojui suteikta teisė atspindi ir sukonkretina Chartijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pagrindinę teisę į mokamas kasmetines atostogas (šiuo klausimu žr. 2021 m. lapkričio 25 d. Sprendimo job-medium, C‑233/20, EU:C:2021:960, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
49 Reikia priminti, kad, viena vertus, teisė į mokamas kasmetines atostogas yra ypatingos svarbos Sąjungos socialinės teisės principas, nuo kurio negalima nukrypti ir kurį kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos turi įgyvendinti, laikydamosi tik Direktyvoje 2003/88 aiškiai nustatytų ribų (šiuo klausimu žr. 2001 m. birželio 26 d. Sprendimo BECTU, C‑173/99, EU:C:2001:356, 43 punktą ir 2021 m. lapkričio 25 d. Sprendimo job-medium, C‑233/20, EU:C:2021:960, 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
50 Kita vertus, reikia pažymėti, kad teisė į kasmetines atostogas yra tik viena iš dviejų teisės į mokamas kasmetines atostogas dalių. Ši pagrindinė teisė taip pat apima teisę gauti mokėjimą (šiuo klausimu žr. 2021 m. lapkričio 25 d. Sprendimo job-medium, C‑233/20, EU:C:2021:960, 29 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
51 Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad Direktyvos 2003/88 7 straipsnio 1 dalyje vartojamas žodžių junginys „mokamos kasmetinės atostogos“ reiškia, kad per „kasmetinių atostogų“ laikotarpį, kaip jis suprantamas pagal šią direktyvą, išsaugomas darbo užmokestis, kitaip tariant, už šį poilsio laiką darbuotojas turi gauti įprastą darbo užmokestį (2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Hein, C‑385/17, EU:C:2018:1018, 32 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija, taip pat 2021 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Staatssecretaris van Financiën (Darbo užmokestis mokamų kasmetinių atostogų laikotarpiu), C‑217/20, EU:C:2021:987, 26 punktas). Remiantis ta jurisprudencija, teisė į mokamas kasmetines atostogas iš principo turi būti nustatoma atsižvelgiant į faktinio darbo pagal darbo sutartį laikotarpius (2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Hein, C‑385/17, EU:C:2018:1018, 27 punktas).
52 Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nurodė, kad šio reikalavimo tikslas – užtikrinti, kad darbuotojo, kuris naudojasi teise į mokamas kasmetines atostogas, padėtis, kiek tai susiję su darbo užmokesčiu, būtų panaši į padėtį darbo laikotarpiais (2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Hein, C‑385/17, EU:C:2018:1018, 33 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija, taip pat 2021 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Staatssecretaris van Financiën (Darbo užmokestis mokamų kasmetinių atostogų laikotarpiu), C‑217/20, EU:C:2021:987, 27 punktas).
53 Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad pagal Direktyvos 2003/88 7 straipsnio 1 dalį darbdavys privalo mokėti šį darbo užmokestį už mokamų kasmetinių atostogų laikotarpį tik už šioje nuostatoje numatytą minimalią kasmetinių atostogų trukmę. Tačiau pagal šią nuostatą nereikalaujama, kad įprastas darbo užmokestis būtų mokamas už tą jo kasmetinių atostogų dalį, kuri pagal nacionalinę teisę viršija šioje direktyvoje numatytą minimalų keturių savaičių laikotarpį (šiuo klausimu žr. 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Hein, C‑385/17, EU:C:2018:1018, 41 punktą).
54 Be to, nors nacionalinės priemonės dėl mokamų kasmetinių atostogų dienų skaičiaus ar suteikimo sąlygų yra platesnės, nei Direktyvos 2003/88 7 straipsnio 1 dalyje numatyti minimalūs reikalavimai, jos negali būti skirtos kompensuoti neigiamam poveikiui darbuotojui, kurį lemia sumažėjęs darbo užmokestis už šias atostogas, antraip būtų pakenkta teisei į mokamas kasmetines atostogas pagal tą nuostatą, kurios sudedamoji dalis yra darbuotojo teisė atostogų ir atsipalaidavimo laikotarpiu naudotis tokiomis ekonominėmis sąlygomis kaip ir atliekant darbą (šiuo klausimu žr. 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Hein, C‑385/17, EU:C:2018:1018, 43 punktą, taip pat 2019 m. lapkričio 19 d. Sprendimo TSN ir AKT, C‑609/17 ir C‑610/17, EU:C:2019:981, 35 punktą).
55 Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pažymėjo, kad jeigu darbo užmokestis, sumokėtas remiantis Direktyvos 2003/88 7 straipsnio 1 dalyje numatyta teise į mokamas kasmetines atostogas, yra mažesni už įprastą darbo užmokestį, kurį darbuotojas gauna faktinio darbo laikotarpiais, toks darbuotojas gali būti paskatintas nesinaudoti mokamomis kasmetinėmis atostogomis, nes per metines atostogas sumažėtų jo darbo užmokestis (šiuo klausimu žr. 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Hein, C‑385/17, EU:C:2018:1018, 44 punktą ir 2021 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Staatssecretaris van Financiën (Darbo užmokestis mokamų kasmetinių atostogų laikotarpiu), C‑217/20, EU:C:2021:987, 33 punktą).
56 Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymėjo, kad aptariamiems darbuotojams, kurie tuo pat metu sudaro neterminuotą sutartį dėl darbo visą darbo laiką ir terminuotą sutartį dėl darbo ne visą darbo laiką, darbo užmokestis, mokėtinas už Direktyvos 2003/88 7 straipsnio 1 dalyje numatytas mokamas kasmetines atostogas, apskaičiuojamas tik nuo pajamų, gautų pagal neterminuotą sutartį dėl darbo visą darbo laiką. Todėl į pajamas už faktinio darbo laikotarpius pagal terminuotą sutartį dėl ne visą darbo laiką šiame skaičiavime neatsižvelgiama.
57 Taigi reikia konstatuoti, kad, bent jau kiek tai susiję su Direktyvos 2003/88 7 straipsnio 1 dalyje numatytų minimalių kasmetinių atostogų trukme, šia nuostata draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias, apskaičiuojant darbo užmokestį už mokamas kasmetines atostogas, neleidžiama atsižvelgti į aptariamų darbuotojų pajamas už faktinio darbo laiką pagal jų sudarytas terminuotas sutartis dėl darbo ne visą darbo laiką.
58 Konkrečiai kalbant, darbuotojams mokamo darbo užmokesčio per minimalias mokamas kasmetines atostogas, numatytas Direktyvos 2003/88 7 straipsnio 1 dalyje, dydis neturi būti mažesnis už vidutinio įprasto darbo užmokesčio, kurį jie gauna faktinio darbo laikotarpiais, vidurkį.
59 Šiuo klausimu, kaip išvados 46 ir 47 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, nors aplinkybė, kad darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, su savo darbdaviu yra saistomas ir terminuotos darbo sutarties, neturi įtakos Direktyvos 2003/88 7 straipsnio taikymui, pagal terminuotą sutartį dėl darbo ne visą darbo laiką išdirbtų valandų neįtraukimas apskaičiuojant darbo užmokestį už mokamas kasmetines atostogas vis dėlto reikalauja išnagrinėti, ar tais atvejais, kai tie patys darbuotojai dirba pagal dvi darbo sutartis, kaip yra nagrinėjamu atveju, turi būti taikomi abu bendrieji susitarimai.
60 Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 4 punkto 1 dalyje nustatytas draudimas pagal terminuotą sutartį dirbantiems darbuotojams taikyti mažiau palankias darbo sąlygas nei panašiems nuolatiniams darbuotojams tik dėl to, kad jie dirba pagal terminuotas darbo sutartis, nebent toks skirtingas požiūris yra objektyviai pagrįstas. Be to, siekiant pašalinti darbuotojų, dirbančių ne visą darbo laiką, diskriminaciją, palyginti su darbuotojais, dirbančiais visą darbo laiką, Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną 4 straipsniu draudžiama darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo laiką, sudaryti mažiau palankias darbo sąlygas nei panašiems darbuotojams, dirbantiems visą darbo laiką, tik dėl to, kad jie dirba ne visą darbo laiką, nebent šis nevienodas požiūris yra objektyviai pagrįstas (2022 m. balandžio 7 d. Sprendimo Ministero della Giustizia ir kt. (Italijos taikos teisėjų statusas), C‑236/20, EU:C:2022:263, 32 ir 33 punktai).
61 Šis draudimas diskriminuoti yra tik konkreti bendrojo lygybės principo, kuris yra vienas iš pagrindinių Sąjungos teisės principų, išraiška (2010 m. birželio 10 d. Sprendimo Bruno ir kt., C‑395/08 ir C‑396/08, EU:C:2010:329, 58 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija ir 2025 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Gnattai, C‑543/23, EU:C:2025:653, 33 ir 34 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).
62 Kadangi Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną 4 straipsnio 1 ir 2 dalių ir Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 4 punkto 1 ir 2 dalių formuluotės iš esmės yra tapačios, reikia pažymėti, kad su viena iš šių nuostatų susijusios pastabos mutatis mutandis taikomos ir kitai nuostatai (2022 m. balandžio 7 d. Sprendimo Ministero della Giustizia ir kt. (Italijos taikos teisėjų statusas), C‑236/20, EU:C:2022:263, 34 punktas).
63 Siekiant nustatyti, ar su atitinkamais darbuotojais buvo elgiamasi pažeidžiant abiejų bendrųjų susitarimų atitinkamai 4 straipsnio 1 dalį ir 4 punkto 1 dalį, pirmiausia reikia išnagrinėti, ar šios nuostatos taikomos ratione personae.
64 Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną 3 straipsnio 1 punkte sąvoka „darbuotojas, dirbantis ne visą darbo dieną [laiką]“ apibrėžta kaip reiškianti darbuotoją, kurio įprastų darbo valandų skaičius, apskaičiuotas per savaitę arba pagal ne ilgesnį kaip vienerių metų darbo laiko vidurkį, yra mažesnis už panašaus darbuotojo, dirbančio visą darbo laiką, darbo valandų skaičių. Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 3 punkto 1 dalyje sąvoka „pagal terminuotą sutartį dirbantis darbuotojas“ apibrėžta kaip reiškianti asmenį, dirbantį pagal darbo sutartį, tiesiogiai sudarytą tarp darbdavio ir darbuotojo, arba palaikantį tiesioginius darbo santykius su darbdaviu, kai darbo sutarties ar santykių pabaiga nustatoma pagal tokias objektyvias sąlygas, kaip konkreti diena, konkrečios užduoties įvykdymas ar konkretus įvykis.
65 Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nustatyta, kad Direktyva 1999/70 ir Bendrasis susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis taikomi visiems darbuotojams, teikiantiems apmokamas paslaugas pagal terminuotus darbo santykius su darbdaviu, neatsižvelgiant į tai, ar kalbama apie administracinę įstaigą, ar kitas viešojo sektoriaus įstaigas (2007 m. rugsėjo 13 d. Sprendimas Del Cerro Alonso, C‑307/05, EU:C:2007:509, 25 ir 28 punktai; 2011 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Rosado Santana, C‑177/10, EU:C:2011:557, 42, 55 ir 58 punktai, 2019 m. birželio 20 d. Sprendimo Ustariz Aróstegui, C‑72/18, EU:C:2019:516, 24 punktas, taip pat 2025 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Gnattai, C‑543/23, EU:C:2025:653, 37 punktas).
66 Dėl klausimo, ar abiejų bendrųjų susitarimų atitinkamai 4 straipsnio 1 dalis ir 4 punkto 1 dalis taikomos tuo atveju, kai su tuo pačiu darbdaviu sudarytos kelios sutartys, kaip, be kita ko, yra nagrinėjamu atveju, reikia priminti, pirma, kad Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į abiem bendraisiais susitarimais siekiamus tikslus, jau yra nusprendęs, kad jų 4 straipsnis ir 4 punktas turi būti suprantami kaip Sąjungos socialinės teisės principo, kuris negali būti aiškinamas siaurai, išraiška (šiuo klausimu žr. 2008 m. balandžio 15 d. Sprendimo Impact, C‑268/06, EU:C:2008:223, 114 punktą; 2010 m. birželio 10 d. Sprendimo Bruno ir kt., C‑395/08 ir C‑396/08, EU:C:2010:329, 32 punktą, taip pat 2011 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Rosado Santana, C‑177/10, EU:C:2011:557, 44 punktą).
67 Antra, Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, kad Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 4 punkto 1 dalimi siekiama taikyti nediskriminavimo principą pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams, kad darbdavys nenustatytų tokių darbo santykių, siekdamas, jog šie darbuotojai negalėtų pasinaudoti teisėmis, kuriomis naudojasi pagal neterminuotas darbo sutartis dirbantys darbuotojai (2022 m. balandžio 7 d. Sprendimo Ministero della Giustizia ir kt. (Italijos taikos teisėjų statusas), C‑236/20, EU:C:2022:263, 35 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija, 2024 m. vasario 20 d. Sprendimo X (Nutraukimo motyvų nebuvimas), C‑715/20, EU:C:2024:139, 42 punktas ir 2025 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Gnattai, C‑543/23, EU:C:2025:653, 42 punktas).
68 Trečia, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad Bendrasis susitarimas dėl darbo ne visą darbo dieną netampa automatiškai netaikytinas tais atvejais, kai vienu metu yra sudarytos kelios darbo sutartys, t. y. sutartis dėl darbo ne visą darbo laiką ir sutartis dėl darbo visą darbo laiką. Iš tiesų, jeigu šis Bendrasis susitarimas tokiu atveju būtų netaikomas, tai reikštų, kad, priešingai nei siekiama 4 straipsniu, būtų susiaurinta aptariamiems darbuotojams suteiktos apsaugos nuo diskriminacijos apimtis ir tas 4 straipsnis būtų aiškinamas nepagrįstai siaurai, o tai prieštarautų Teisingumo Teismo jurisprudencijai (šiuo klausimu žr. 2022 m. liepos 7 d. Sprendimo Zone de secours Hainaut-Centre, C‑377/21, EU:C:2022:530, 44 ir 45 punktu).
69 Tokia išvada turi būti daroma tuo atveju, kai vienu metu sudaroma neterminuota sutartis dėl darbo visą darbo dieną ir terminuota sutartis dėl darbo ne visą darbo laiką, nes, kaip išvados 63 punkte pažymėjo generalinis advokatas, abiejų bendrųjų susitarimų atitinkamai 4 straipsnio 1 dalies ir 4 punkto 1 dalies aiškinimas, kad į jų taikymo sritį nepatenka atvejai, kai sudaromos kelios darbo sutartys (o tai 4 straipsnyje ir 4 punkte nenurodyta), reikštų, kad, priešingai šių dviejų nuostatų formuluotei ir jomis siekiamam tikslui, sumažėtų aptariamiems darbuotojams suteikiamos apsaugos nuo diskriminacijos apimtis.
70 Be to, nors pagal Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną 2 straipsnio 2 dalį valstybėms narėms ar socialiniams partneriams leidžiama visiškai ar iš dalies netaikyti šio susitarimo nuostatų pagal terminuotas sutartis ne visą darbo laiką dirbantiems darbuotojams, vis dėlto reikia pažymėti, kad toks netaikymas jokiu būdu nėra automatinis, nes turi būti laikomasi tam tikrų procedūrų ir sąlygų (šiuo klausimu žr. 2022 m. liepos 7 d. Sprendimo Zone de secours Hainaut-Centre, C‑377/21, EU:C:2022:530, 48 punktą). Tačiau Teisingumo Teismo turimoje bylos medžiagoje nėra jokios informacijos, kuri leistų konstatuoti, kad Rumunijos teisės aktuose buvo pasinaudota tokia išimtimi.
71 Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus reikia pripažinti, kad visi aptariami darbuotojai patenka į sąvokas „pagal terminuotą sutartį dirbantis darbuotojas“ ir „darbuotojas, dirbantis ne visą darbo dieną [laiką]“, kaip tai suprantama pagal abiejų bendrųjų susitarimų atitinkamai 4 straipsnio 1 dalį ir 4 punkto 1 dalį, siejamų su šių susitarimų 3 straipsnio 1 dalimi ir 3 punkto 1 dalimi, taigi ir į šių nuostatų taikymo sritį ratione personae.
72 Antra, dėl klausimo, ar darbo užmokestis už mokamas kasmetines atostogas patenka į šių abiejų bendrųjų susitarimų atitinkamai 4 straipsnio 1 dalyje ir 4 punkto 1 dalyje vartojamą sąvoką „darbo sąlygos“, Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nustatyta, kad ši sąvoka apima sąlygas, susijusias su darbo užmokesčiu (šiuo klausimu žr. 2022 m. balandžio 7 d. Sprendimo Ministero della Giustizia ir kt. (Italijos taikos teisėjų statusas), C‑236/20, EU:C:2022:263, 36 punktą, taip pat 2022 m. liepos 7 d. Sprendimo Zone de secours Hainaut-Centre, C‑377/21, EU:C:2022:530, 52 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
73 Konkrečiai kalbant, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad „darbo sąlygos“, kaip tai suprantama pagal Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas darbo sutartis 4 punkto 1 dalį, apima darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, įskaitant jų dydį, teisę į mokamas kasmetines atostogas, taip pat sąlygas, susijusias su senatvės pensijomis, kurios priklauso nuo darbo santykių (2022 m. balandžio 7 d. Sprendimo Ministero della Giustizia ir kt. (Italijos taikos teisėjų statusas), C‑236/20, EU:C:2022:263, 38 punktas, taip pat 2024 m. birželio 27 d. Sprendimo Peigli, C‑41/23, EU:C:2024:554, 43 punktas). Dėl sąvokos „darbo sąlygos“, kaip tai suprantama pagal Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną 4 straipsnio 1 dalį, Teisingumo Teismas yra pateikęs analogišką poziciją (2010 m. birželio 10 d. Sprendimo Bruno ir kt., C‑395/08 ir C‑396/08, EU:C:2010:329, 42 punktas, taip pat 2023 m. spalio 19 d. Sprendimo Lufthansa CityLine, C‑660/20, EU:C:2023:789, 41 ir 42 punktai).
74 Kadangi teisė į mokamas kasmetines atostogas apima teisę gauti išmoką, todėl šiuo pagrindu mokėtinas darbo užmokestis patenka į sąvoką „darbo sąlygos“, kaip tai suprantama pagal abiejų bendrųjų susitarimų atitinkamai 4 straipsnį ir 4 punktą.
75 Taigi pagrindinėje byloje nagrinėjami atvejai patenka į minėtų 4 straipsnio ir 4 punkto taikymo sritį ratione materiae.
76 Trečia, reikia įvertinti, ar aptariami darbuotojai, sudarę terminuotas sutartis dėl darbo ne visą darbo laiką, atlieka tokį patį ar panašų darbą, kaip tai suprantama pagal abu bendruosius susitarimus, kaip ir darbuotojai, įdarbinti to paties darbdavio neterminuotam laikotarpiui ir visą darbo laiką. Šiuo klausimu reikia išsiaiškinti, ar, atsižvelgiant į visus veiksnius, kaip antai darbo pobūdį, mokymo ir darbo sąlygas, šie darbuotojai gali būti laikomi esančiais panašioje padėtyje (šiuo klausimu žr. 2022 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Presidenza del Consiglio dei Ministri ir kt. (Universiteto mokslo darbuotojai), C‑40/20 ir C‑173/20, EU:C:2022:985, 101 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
77 Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „panašus darbuotojas, dirbantis visą darbo dieną [laiką]“ suprantamas kaip „toje pačioje įmonėje visą darbo dieną [laiką] dirbantis darbuotojas, kuris sudarė to paties tipo darbo sutartį arba palaiko tokius pačius darbo santykius ir atlieka tą patį arba panašų darbą (profesines pareigas), tinkamai atsižvelgiant į kitus motyvus, įskaitant darbo stažą ir kvalifikaciją (įgūdžius)“. Taip pat Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas darbo sutartis 3 punkto 2 dalyje nurodyta, kad „panašus nuolatinis darbuotojas“ – tai toje pačioje įmonėje dirbantis darbuotojas, kuris sudarė neterminuotą darbo sutartį arba palaiko neterminuotus darbo santykius ir atlieka tą patį ar panašų darbą (profesines pareigas), tinkamai atsižvelgiant į jo kvalifikaciją ar įgūdžius.
78 Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad jeigu pagal terminuotas darbo sutartis dirbantys darbuotojai vykdo tas pačias funkcijas kaip darbuotojai, su kuriais tas pats darbdavys sudarė neterminuotas darbo sutartis, arba užima tas pačias pareigas kaip pastarieji, iš principo reikia pripažinti, kad šių dviejų kategorijų darbuotojų padėtis yra panaši (2022 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Presidenza del Consiglio dei Ministri ir kt. (Universiteto mokslo darbuotojai), C‑40/20 ir C‑173/20, EU:C:2022:985, 102 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2023 m. spalio 19 d. Sprendimo Lufthansa CityLine, C‑660/20, EU:C:2023:789, 45 punktą).
79 Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodyta, kad vienu metu sudarydami neterminuotą sutartį dėl darbo visą darbo laiką ir terminuotą sutartį dėl darbo ne visą darbo laiką, aptariami darbuotojai pagal antrąją iš šių sutarčių, užėmė laisvas kitų mokytojų darbo vietas ir taip vykdė tokias pačias funkcijas kaip ir tie mokytojai.
80 Tuo remiantis darytina išvada, kad jeigu kelios darbo sutartys sudaromos tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, tenkinamas padėčių panašumo kriterijus, t. y. aptariamų darbuotojų, kaip pagal terminuotas sutartis dėl darbo ne visą darbo laiką dirbančių darbuotojų, padėtis yra panaši į darbuotojų, su kuriais tas pats darbdavys sudarė neterminuotas sutartis dėl darbo visą darbo laiką, padėtį.
81 Ketvirta, dėl skirtingo požiūrio aptariamų darbuotojų nenaudai nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog šie darbuotojai yra sudarę pagrindinę neterminuotą sutartį dėl darbo visą darbo laiką ir antrą terminuotą sutartį dėl darbo ne visą darbo laiką, pagal kurią jiems mokamas valandinis darbo užmokestis, pagal įsakymų Nr. 5559/2011 ir Nr. 4050/2021 5 straipsnius negalima atsižvelgti į pagal antrąją sutartį gautą darbo užmokestį, kai apskaičiuojamas darbo užmokestis už mokamas kasmetines atostogas.
82 Taigi reikia konstatuoti, kad aptariamiems darbuotojams taikomas mažiau palankus požiūris, kiek tai susiję su darbo užmokesčio už mokamas kasmetines atostogas apskaičiavimu tuo atveju, kai yra sudarytos dvi darbo sutartys: viena – neterminuota dėl darbo visą darbo laiką, o kita – terminuota dėl darbo ne visą darbo laiką, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
83 Reikia priminti, pirma, kad pagal abiejų bendrųjų susitarimų atitinkamai 4 straipsnį ir 4 punktą draudžiama pagal terminuotas sutartis dėl darbo ne visą darbo laiką dirbantiems darbuotojams taikyti mažiau palankų požiūrį nei panašiems darbuotojams, dirbantiems pagal neterminuotą sutartį dėl darbo visą darbo laiką, nebent toks skirtingas požiūris yra objektyviai pagrįstas (šiuo klausimu žr. 2019 m. birželio 20 d. Sprendimo Ustariz Aróstegui, C‑72/18, EU:C:2019:516, 23 punktą, taip pat 2022 m. gegužės 5 d. Sprendimo Universiteit Antwerpen ir kt., C‑265/20, EU:C:2022:361, 43 punktą).
84 Kita vertus, sąvoka „objektyvios priežastys“, kaip tai suprantama pagal abiejų bendrųjų susitarimų atitinkamai 4 straipsnio 1 dalį ir 4 punkto 1 dalį, neturi būti suprantama kaip leidžianti pateisinti skirtingą požiūrį į pagal terminuotas sutartis ir neterminuotas sutartis dirbančius darbuotojus arba į ne visą darbo laiką ir visą darbo laiką dirbančius darbuotojus tuo, kad toks požiūris numatytas bendroje ir abstrakčioje normoje, kaip antai įstatyme ar kolektyvinėje sutartyje. Iš tiesų, ši sąvoka reikalauja, kad nevienodas požiūris būtų pagrįstas tiksliais ir konkrečiais veiksniais, kurie apibūdina atitinkamą darbo sąlygą, atsižvelgiant į konkrečias jos taikymo aplinkybes ir remiantis objektyviais ir skaidriais kriterijais tam, kad būtų įvertinta, ar šis skirtingas požiūris atitinka tikrus poreikius, leidžia pasiekti numatytą tikslą ir yra būtinas jam pasiekti. Tokie veiksniai gali būti, be kita ko, ypatingas užduočių, kurioms atlikti buvo sudarytos terminuotos sutartys, pobūdis ir jų ypatumai arba, jei taikoma, teisėto valstybės narės socialinės politikos tikslo siekimas (2022 m. gegužės 5 d. Sprendimo Universiteit Antwerpen ir kt. (C‑265/20, EU:C:2022:361, 53 ir 54 punktai, taip pat 2024 m. vasario 20 d. Sprendimo X (Nutraukimo motyvų nebuvimas), C‑715/20, EU:C:2024:139, 58 ir 59 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).
85 Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, nacionaliniai teismai nusprendė, kad požiūris į atitinkamus darbuotojus nėra diskriminuojantis, nes nagrinėjamais teisės aktais siekiama užtikrinti mokymo veiklos tęstinumą, kai pareigas einantis asmuo yra nedarbingas arba sunkiai pasiekiamose vietovėse, kuriose mokytojų skaičius yra nepakankamas.
86 Dėl klausimo, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamas skirtingas požiūris atitinka realų poreikį, padeda pasiekti numatytą tikslą ir yra būtinas šiam tikslui pasiekti, reikia pabrėžti paties šio tikslo, t. y. užtikrinti švietimo veiklos tęstinumą, teisėtumą. Vis dėlto atrodo, kad nagrinėjami nacionalinės teisės aktai nėra pateisinami atsižvelgiant į šį tikslą. Iš tiesų nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodyta, kad tai, jog apskaičiuojant aptariamų darbuotojų darbo užmokestį už mokamas kasmetines atostogas neatsižvelgiama į pagal terminuotą sutartį dėl darbo ne visą darbo laiką atliktą darbą ir gautas pajamas, nėra susiję su minėtu tikslu.
87 Taigi reikia pripažinti, kad skirtingas požiūris į aptariamus darbuotojus nėra pateisinamas objektyviomis priežastimis pagal abiejų bendrųjų susitarimų atitinkamai 4 straipsnio 1 dalį ir 4 punkto 1 dalį, kiek tai susiję su darbo užmokesčio už mokamas kasmetines atostogas, apskaičiavimu.
88 Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2003/88 7 straipsnio 1 dalis, siejama su Chartijos 31 straipsnio 2 dalimi, ir abiejų bendrųjų susitarimų atitinkamai 4 straipsnis ir 4 punktas turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose numatyta, jog tuo atveju, kai darbuotojas yra sudaręs neterminuotą sutartį dėl darbo visą darbo laiką ir terminuotą sutartį dėl darbo ne visą darbo laiką, kurioje numatytas valandinis darbo užmokestis, nustatant šiam darbuotojui už mokamas kasmetines atostogas mokėtiną darbo užmokestį neatsižvelgiama į darbo laiką ir pajamas, gautas vykdant šią antrąją sutartį.
Dėl antrojo klausimo
89 Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2003/88 7 straipsnio 1 dalis ir abiejų bendrųjų susitarimų atitinkamai 4 straipsnio 1 dalis ir 4 punkto 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos ir nacionalinė praktika, pagal kurias (jeigu darbuotojas tuo pačiu metu yra sudaręs neterminuotą sutartį dėl darbo visą darbo laiką ir terminuotą sutartį dėl darbo ne visą darbo laiką, kurioje numatytas valandinis darbo užmokestis), viena vertus, šiam darbuotojui skiriami maistpinigiai atsižvelgiant tik į faktinį darbo laiką pagal neterminuotą sutartį dėl darbo visą darbo laiką, ir, kita vertus, tų maistpinigių dydis neįtraukiamas apskaičiuojant už mokamas kasmetines atostogas mokėtiną darbo užmokestį.
90 Visų pirma reikia pažymėti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymėjo, jog pagrindinėje byloje aptariami maistpinigiai reglamentuojami Pagrindų įstatymu Nr. 153/2017 dėl iš viešųjų lėšų mokamų darbuotojų darbo užmokesčio ir yra darbo užmokesčio dalis. Kad būtų galima gauti šią išmoką, nebūtina įrodyti, kad skirta suma iš tikrųjų skirta maitinimosi išlaidoms padengti. Be to, ši išmoka priskiriama prie mėnesinių darbo pajamų iš ir apmokestinama tais pačiais mokesčiais bei rinkliavomis kaip ir šios pajamos.
91 Tuo remiantis darytina išvada, kad, kiek tai susiję su darbuotojo teise į mokamas kasmetines atostogas, garantuojama Direktyvos 2003/88 7 straipsnio 1 dalyje, maistpinigių skyrimas priskiriamas prie teisės per atostogas naudotis panašiomis ekonominėmis sąlygomis, kuriomis jis naudojasi dirbdamas, ir, kaip priminta šio sprendimo 51 punkte, tai yra teisės į mokamas kasmetines atostogas, kurios iš esmės turi būti apskaičiuojamos atsižvelgiant į faktinio darbo laikotarpius, sudedamoji dalis. Būtent šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad aptariamiems darbuotojams buvo taikomas mažiau palankus požiūris dėl darbo užmokesčio, kiek tai susiję su maistpinigiais, kurie mokami tik už faktinį darbo laiką pagal neterminuotą sutartį dėl darbo visą darbo laiką, o ne už darbo laiką pagal terminuotą sutartį dėl darbo ne visą darbo laiką.
92 Šiuo klausimu, pirma, kaip nurodyta šio sprendimo 71 punkte, aptariami darbuotojai patenka į abiejų bendrųjų susitarimų taikymo sritį ratione personae.
93 Antra, dėl klausimo, ar maistpinigiai patenka į abiejų bendrųjų susitarimų atitinkamai 4 straipsnio 1 dalyje ir 4 punkto 1 dalyje pateiktą sąvoką „darbo sąlygos“, nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodyta, kad maistpinigiai yra su darbo santykiais susijusios pajamos. Be to, kaip priminta šio sprendimo 73 punkte, Teisingumo Teismas nusprendė, kad „darbo sąlygos“ apima su darbo užmokesčiu susijusias sąlygas (šiuo klausimu žr. 2023 m. spalio 19 d. Sprendimo Lufthansa CityLine, C‑660/20, EU:C:2023:789, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
94 Todėl reikia pripažinti, kad maistpinigiai, kaip darbo užmokesčio sudedamoji dalis, patenka į sąvoką „darbo sąlygos“, kaip tai suprantama pagal abiejų bendrųjų susitarimų atitinkamai 4 straipsnio 1 dalį ir 4 punkto 1 dalį.
95 Trečia, dėl padėčių panašumo, kaip konstatuota šio sprendimo 79 ir 80 punktuose, reikia pripažinti, kad aptariamų darbuotojų, kaip pagal terminuotas sutartis dėl darbo ne visą darbo laiką dirbančių darbuotojų, padėtis yra panaši į darbuotojų, su tuo pačiu darbdaviu sudariusių neterminuotas sutartis dėl darbo visą darbo laiką, padėtį.
96 Ketvirta, dėl skirtingo požiūrio egzistavimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymėjo, kad maistpinigiai reglamentuojami Pagrindų įstatymo Nr. 153/2017 18 straipsnyje ir sudaro vieną dvyliktąją nuo dviejų garantuojamų minimalių bazinių darbo užmokesčių neatskaičius mokesčių. Ši išmoka skiriama proporcingai praėjusio mėnesio faktiniam darbo laikui, neviršijant šio Pagrindų įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje numatytos ribos, t. y. 30 % bazinio darbo užmokesčio.
97 Kaip nurodyta nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, aptariamiems darbuotojams, tuo pačiu metu sudariusiems „pagrindinę sutartį“, t. y. neterminuotą sutartį dėl darbo visą darbo laiką, ir terminuotą sutartį dėl darbo ne visą darbo laiką, maistpinigiai skiriami atsižvelgiant tik į faktinį darbą, atliktą pagal šią „pagrindinę sutartį“, taigi ir į šiuo pagrindu gaunamą „bazinį darbo užmokestį“.
98 Šiomis aplinkybėmis, kadangi „bazinis darbo užmokestis“ reiškia „su pagrindine sutartimi susijusį darbo užmokestį“ (tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), reikia pažymėti, kad aptariamiems darbuotojams taikomas mažiau palankus požiūris nei darbuotojams, dirbantiems pagal neterminuotas sutartis dėl darbo visą darbo laiką, nes apskaičiuojant maistpinigius neatsižvelgiama nei į faktinį darbą, atliktą pagal terminuotą sutartį dėl darbo ne visą darbo laiką, nei į pagal šią sutartį gautas pajamas.
99 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad šis skirtingas požiūris grindžiamas nacionalinės teisės aktais, kuriuose įtvirtinta teisė į maistpinigius ir nustatomas maksimalus šios išmokos dydis – 30 % nuo bazinio darbo užmokesčio, kuris paprastai pasiekiamas vykdant „pagrindinę sutartį“.
100 Be to, remiantis pirmojoje instancijoje priimtame sprendime suformuluota atskira nuomone, kuria rėmėsi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nagrinėjamas skirtingas požiūris pateisinamas tikslu užtikrinti subalansuotą mitybą ir kartu optimalią darbuotojų sveikatos būklę. Remiantis šia nuomone, kadangi atitinkami darbuotojai gauna maistpinigius pagal „pagrindinę sutartį“, jie negali jos gauti ir už faktinį darbą, atliktą pagal terminuotą sutartį dėl darbo ne visą darbo laiką, kurioje numatytas valandinis darbo užmokestis, nes ši išmoka skiriama proporcingai faktiniam darbo laikui, susijusiam su darbo diena, o ne su dirbtomis valandomis.
101 Vis dėlto, kaip nurodyta šio sprendimo 90 punkte, pagrindinėje byloje nagrinėjami maistpinigiai yra mėnesinių darbo pajamų, mokamų neatsižvelgiant į faktiškai patirtas maitinimo išlaidas, sudedamoji dalis.
102 Kaip nurodyta šio sprendimo 83 punkte, aptariamiems darbuotojams, kaip pagal terminuotas sutartis dėl darbo ne visą darbo laiką dirbantiems darbuotojams, negali būti taikomas mažiau palankus požiūris nei tiems, kurie dirba pagal neterminuotas sutartis dėl darbo visą darbo laiką, nebent skirtingas požiūris būtų objektyviai pagrįstas.
103 Be to, Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad darbuotojų, dirbančių ne visą darbo laiką, darbo užmokestis turi atitikti darbuotojų, dirbančių visą darbo laiką, darbo užmokestį su sąlyga, kad taikomas pro rata temporis principas, įtvirtintas Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną 4 straipsnio 2 punkte (šiuo klausimu žr. 2023 m. spalio 19 d. Sprendimo Lufthansa CityLine, C‑660/20, EU:C:2023:789, 53 punktą).
104 Nagrinėjamu atveju aptariami darbuotojai negauna maistpinigių kaip darbo užmokesčio už faktinį darbą, atliktą pagal terminuotą sutartį dėl darbo ne visą darbo laiką, dalies, nes, kaip nurodyta šio sprendimo 99 punkte, maksimalus maistpinigių dydis paprastai pasiekiamas vykdant „pagrindinę sutartį“. Šiomis aplinkybėmis atrodo (su sąlyga, kad tai patikrins prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), kad abiejų bendrųjų susitarimų atitinkamai 4 straipsnio 2 dalyje ir 4 punkto 2 dalyje įtvirtintas pro rata temporis principas taikomas netinkamai.
105 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2003/88 7 straipsnio 1 dalis ir abiejų bendrųjų susitarimų atitinkamai 4 straipsnio 1 dalis ir 4 punkto 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos ir nacionalinė praktika, pagal kurias (jeigu darbuotojas tuo pačiu metu yra sudaręs neterminuotą sutartį dėl darbo visą darbo laiką ir terminuotą sutartį dėl darbo ne visą darbo laiką, kurioje numatytas valandinis darbo užmokestis), viena vertus, šiam darbuotojui mokami maistpinigiai atsižvelgiant tik į faktinį darbo laiką pagal neterminuotą sutartį dėl darbo visą darbo laiką, ir, kita vertus, tų maistpinigių dydis neįtraukiamas apskaičiuojant už mokamas kasmetines atostogas mokėtiną darbo užmokestį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
106 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:
1. 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų 7 straipsnio 1 dalis, siejama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnio 2 dalimi, 1997 m. birželio 6 d. sudaryto Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, išdėstyto 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyvos 97/81/EB dėl bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC), priede, 4 straipsnio 1 dalis, taip pat 1999 m. kovo 18 d. sudaryto Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, pateikto 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, priede, 4 punkto 1 dalis
turi būti aiškinamos taip:
pagal jas draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose numatyta, jog tuo atveju, kai darbuotojas yra sudaręs neterminuotą sutartį dėl darbo visą darbo laiką ir terminuotą sutartį dėl darbo ne visą darbo laiką, kurioje numatytas valandinis darbo užmokestis, nustatant šiam darbuotojui už mokamas kasmetines atostogas mokėtiną darbo užmokestį neatsižvelgiama į darbo laiką ir pajamas, gautas vykdant šią antrąją sutartį.
2. Direktyvos 2003/88 7 straipsnio 1 dalis, 1997 m. birželio 6 d. sudaryto Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, išdėstyto Direktyvos 97/81 priede, 4 straipsnio 1 dalis ir 1999 m. kovo 18 d. sudaryto Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, pateikto Direktyvos 1999/70 priede, 4 punkto 1 dalis
turi būti aiškinamos taip:
pagal jas draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos ir nacionalinė praktika, pagal kurias (jeigu darbuotojas tuo pačiu metu yra sudaręs neterminuotą sutartį dėl darbo visą darbo laiką ir terminuotą sutartį dėl darbo ne visą darbo laiką, kurioje numatytas valandinis darbo užmokestis), viena vertus, šiam darbuotojui mokami maistpinigiai atsižvelgiant tik į faktinį darbo laiką pagal neterminuotą sutartį dėl darbo visą darbo laiką, ir, kita vertus, tų maistpinigių dydis neįtraukiamas apskaičiuojant už mokamas kasmetines atostogas mokėtiną darbo užmokestį.
Parašai.
* Proceso kalba: rumunų.