(1)

2024 m. gegužės 16 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 (toliau – pagrindinis reglamentas) 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis, Kinija arba KLR) kilmės plokščių valcavimo produktų iš geležies ar nelegiruotojo plieno, padengtų arba apvilktų alavu, (toliau – alavuotieji produktai (2)). Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (3) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2024 m. balandžio 2 d. Europos geležies ir plieno pramonės konfederacijos EUROFER (toliau – skundo pateikėjas) skundą. Skundas buvo pateiktas Sąjungos alavuotųjų produktų pramonės vardu, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje. Skunde pateikta dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

2024 m. spalio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2024/2731 (toliau – registracijos reglamentas) (4) Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamus alavuotuosius produktus.

(4)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Kinijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams, naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms Komisija konkrečiai pranešė apie tyrimo inicijavimą ir paragino juos dalyvauti.

(5)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(6)

Kelios šalys, prieštaraujančios galimam antidempingo muitų nustatymui, pateikė pastabų dėl inicijavimo, teigdamos, kad skunde nėra įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą arba kad jai kyla žalos grėsmė, todėl jis turi procedūrinių trūkumų.

(7)

Pirma, siekdama įrodyti, kad skunde esą nėra įrodymų dėl Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos, nesusijęs importuotojas „Steelforce Packaging BV“ (toliau – „Steelforce“) atkreipė dėmesį į skunde nurodytus Sąjungos pramonės veiklos rezultatus. Konkrečiai „Steelforce“ tvirtino, kad vidutinės pardavimo kainos tiek 2022 m., tiek skunde nurodytu tiriamuoju laikotarpiu nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn. (toliau – skundo TL) išliko didesnės už vidutines gamybos sąnaudas, todėl tuo laikotarpiu Sąjungos pramonė buvo pelninga.

(8)

„Steelforce“ taip pat teigė, kad laikina tendencija yra ne tokie teigiami veiklos rezultatai, o, kaip skundo pateikėjas teigė, 2020 ir 2021 m. neigiami rezultatai; būtent jie buvo laikino pobūdžio dėl bendro Sąjungos ekonomikos sutrikdymo, kurį sukėlė COVID-19 pandemija ir dėl kurio itin sumažėjo paklausa. „Steelforce“ teigė, kad 2018 arba 2019 m. Sąjungos pramonėje taip pat buvo pastebima iš esmės teigiama tendencija.

(9)

Be to, „Steelforce“ tvirtino, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis išliko labai didelė ir iš esmės nepakitusi. Visi šie duomenys parodė, kad Sąjungos pramonė nepatyrė jokios žalos.

(10)

„Steelforce“ taip pat teigė, kad Sąjungos pramonei nekyla grėsmė, kad vėliau bus patirta neišvengiamos žalos, nes, kadangi ji jokios materialinės žalos nepatiria, bet kokia grėsmė gali būti susijusi tik su būsima žala.

(11)

„Steelforce“ taip pat teigė, kad skunde pateiktas teiginys, jog dėl importo iš Kinijos buvo smukdomos ir mažinamos Sąjungos pramonės kainos, yra nepagrįstas, nes buvo suformuluotas remiantis tik vieno skunde nenurodyto Sąjungos gamintojo duomenimis ir šie duomenys taip pat nebuvo atskleisti, todėl „Steelforce“ negalėjo tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą, nes negalėjo pateikti reikšmingų pastabų dėl tų duomenų arba įvertinti duomenis pateikusio Sąjungos gamintojo dydžio.

(12)

Galiausiai „Steelforce“ tvirtino, kad skunde pateiktų ketvirčio pelningumo duomenų nepakako įrodyti, kad kyla žalos grėsmė, nes šiai rinkai būdingas natūralus paklausos sezoniškumas.

(13)

Neatsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, bendrovė „Steelforce“ tvirtino, kad visi skunde pateikti įrodymai ir teiginiai yra pasenę. Pirma, bendrovė teigė, kad skundo TL baigėsi 2023 m. III ketvirtį, o tyrimas buvo inicijuotas 2024 m. gegužės mėn., todėl visi skunde pateikti įrodymai geriausiu atveju parodė buvusią žalą, o ne tai, kad ji dar buvo patiriama tuo metu. Antra, ji tvirtino, kad pranešime apie inicijavimą nenurodyta, kad Komisija būtų siekusi atnaujinti skunde pateiktus skaičius, kad būtų laikomasi pagrindinio reglamento 5 straipsnio. Todėl „Steelforce“ teigė, kad tyrimas buvo neteisėtas, nes juo buvo pažeista pagrindinio reglamento 5 straipsnio 3 dalis.

(14)

Panašiai kaip „Steelforce“ tvirtinimuose, pateiktuose 7 ir 13 konstatuojamosiose dalyse, Kinijos geležies ir plieno asociacija (toliau – CISA) teigė, kad skunde trūko patvirtinamųjų įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą, ir kad skundo pateikėjas pernelyg rėmėsi konfidencialia informacija, o dėl jos konfidencialumo kitos suinteresuotosios šalys negalėjo prasmingai atsakyti į skunde pateiktus tvirtinimus. Visų pirma CISA tvirtino, kad dėl COVID-19 pandemijos poveikio padėčiai rinkoje skunde pasirinktas nagrinėjamasis laikotarpis nebuvo tipiškas, kad atliekant šį tyrimą būtų galima padaryti patikimas išvadas, o tai prieštarauja pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Atsižvelgdama į izoliavimo priemones, dėl kurių 2020 ir 2021 m. buvo sutrikdytos gamybos, paklausos ir tiekimo grandinės, CISA paprašė Komisijos patvirtinti nagrinėjamąjį laikotarpį, kuris prasidėtų 2019 ar 2018 m. ir atspindėtų įprastas verslo sąlygas, kad išskirtinis Sąjungos pramonės 2020 ir 2021 m. veiklos rezultatų pobūdis būtų matyti iš mikroekonominių ir makroekonominių rodiklių tendencijų.

(15)

CISA taip pat teigė, kad skunde neatsižvelgta į kelis veiksnius, turėjusius įtakos Sąjungos pramonės būklei, įskaitant investicijų grąžą, gebėjimą padidinti kapitalą, pinigų srautą, darbo užmokestį ir eksporto rezultatus. Dėl nekonfidencialios skundo versijos kokybės CISA tvirtino, jog tai, kad Sąjungos suvartojimas, rinkos dalis ir makroekonominių duomenų rinkinys buvo pateikti kaip intervalai, o ne faktiniai skaičiai, suinteresuotosios šalys neturėjo galimybės atsakyti į skunde pateiktus tvirtinimus, todėl buvo pažeista jų teisė į gynybą.

(16)

Skundo pateikėjas teigė, kad, atliekant materialinės žalos vertinimą, skunde daugiausia dėmesio skirta metiniams duomenims ir kad ketvirčio tendencijos buvo pateiktos, kad būtų aiškus bendras kontekstas, ir kaip žalos grėsmės įrodymai. Dėl nekonfidencialios skundo versijos skundo pateikėjas teigė, kad duomenys apie žalą buvo pateikti intervalais siekiant laikytis antimonopolinės politikos, pagal kurią reikalaujama, kad suvestiniai duomenys būtų renkami iš ne mažiau kaip penkių bendrovių, kad jais būtų galima dalytis, o skundą pateikusių gamintojų yra tik keturi.

(17)

Dėl tvirtinimų, kad skunde nėra pakankamai įrodymų, jog Sąjungos pramonei buvo padaryta žala, Komisija pažymėjo, kad pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog tam, kad būtų galima nustatyti materialinę žalą, svarbūs (nebūtinai visi) veiksniai ir rodikliai, darantys poveikį Sąjungos pramonės būklei, turi blogėti.

(18)

Iš skundo matyti, kad po padidėjimo 2022 m. vidutinis pelno dydis skundo TL gerokai sumažėjo. Komisija taip pat pažymėjo, kad nekonfidencialioje skundo versijoje buvo pateikti faktiniai skundo pateikėjo pardavimo Sąjungoje duomenys, iš kurių matyti, kad nuo 2020 m. iki skundo TL šie skaičiai labai sumažėjo. Per tą laikotarpį gerokai sumažėjo ir skundo pateikėjo gamybos ir užimtumo rodikliai. Be to, priešingai, nei 9 konstatuojamojoje dalyje teigia „Steelforce“, iš skundo buvo aišku, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo, o importas iš Kinijos nuo 2020 m. iki skundo TL padidėjo beveik dvigubai. Iš makroekonominių duomenų, kurie skunde buvo pateikti intervalais, taip pat matyti, kad gamyba ir pardavimas mažėjo, sumažėjo ir užimtumas. Todėl Komisija padarė išvadą, kad skunde pateiktus duomenis galima laikyti pakankamais žalos įrodymais.

(19)

Teikiant skunde konfidencialią informaciją nurodyti intervalus, o ne faktinius duomenis yra įprasta praktika, jei jie yra pakankamai išsamūs, kad būtų galima pagrįstai suprasti konfidencialiai pateiktos informacijos esmę. Iš skunde pateiktų intervalų matyti nagrinėjamuoju laikotarpiu pastebimos tendencijos, todėl nustatyta, kad jie yra pakankamai išsamūs.

(20)

Dėl 11 konstatuojamojoje dalyje pateiktų „Steelforce“ tvirtinimų Komisija pažymėjo, kad nekonfidencialios skundo versijos 12 priede pateiktas visų skundą pateikusių Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams ES kainų ir Kinijos importo kainų palyginimas, pagrįstas statistiniais duomenimis, iš kurių matyti, kad Kinijos kainos skundo tiriamuoju laikotarpiu buvo mažesnės už Sąjungos pramonės kainas.

(21)

Skundo 12 priede taip pat nurodyta bendra skundą pateikusių Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams ES apimtis, kuri nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat mažėjo ir nuo 2022 m. iki skundo tiriamojo laikotarpio staigiai smuko, o importo iš Kinijos apimtis per tą patį laikotarpį gerokai padidėjo.

(22)

Be to, skundo pateikėjas konfidencialioje skundo versijoje pateikė Sąjungos gamintojų, kurie turėjo sumažinti savo pardavimo kainą, kad galėtų parduoti savo produktus, konkrečių pavyzdžių ir šių konfidencialių dokumentų esmę apibendrino skundo 194 ir 195 punktuose.

(23)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad skundo pateikėjas pateikė pakankamai įrodymų dėl priverstinio kainų mažinimo, žalos apimčiai ir kainų smukdymo, kurių reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalį tyrimui inicijuoti.

(24)

Komisija pažymėjo, kad skunduose nurodytas tyrimo laikotarpis dažnai skiriasi nuo paties tiriamojo laikotarpio, atsižvelgiant į tai, kad nuo skundo pateikimo iki tyrimo inicijavimo praeina nemažai laiko. Pagrindiniame reglamente nenustatyta jokia teisinė prievolė dėl skunde pateiktų duomenų laikotarpio, tačiau nustatyta, kad jame turėtų būti pateikta skundo pateikėjui pagrįstai prieinama informacija. Komisija laikėsi nuomonės, kad skunde pateikti duomenys buvo pakankamai nauji, kad jais būtų galima pagrįsti tyrimo inicijavimą.

(25)

Dėl žalos tendencijų nagrinėjamuoju laikotarpiu Komisija pažymėjo, kad pagal savo įprastą praktiką ji išnagrinėjo ketverių metų iki TL žalos rodiklius ir kad COVID-19 pandemijos poveikis buvo įvertintas 235, 293, 300 ir 323 konstatuojamosiose dalyse atlikus žalos ir priežastinio ryšio analizę. Todėl Komisija padarė išvadą, kad nagrinėjamasis laikotarpis tinkamas žalos tendencijoms įvertinti.

(26)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad skunde pateikta pakankamai įrodymų, iš kurių matyti, kad Sąjungos pramonė patyrė žalą, kad importas iš Kinijos buvo vykdomas dempingo kaina ir kad tarp dempingo ir žalos yra priežastinis ryšys. Komisija konstatavo, kad šių įrodymų pakako tyrimui inicijuoti, ir atmetė kitų šalių argumentus šiuo klausimu.

(27)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(28)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi tam tikrus Sąjungos gamintojus. Komisija gamintojus atrinko remdamasi tipiška tiriamojo produkto gamybos ir pardavimo apimtimi tiriamuoju laikotarpiu ir geografine padėtimi. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Atrinktiems Sąjungos gamintojams tenka daugiau nei 80 % apskaičiuotosios visos Sąjungos gamybos apimties ir daugiau nei 70 % apskaičiuotosios panašaus produkto pardavimo Sąjungoje apimties. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių.

(29)

Atsižvelgdama į tai, kad pastabų dėl preliminariai atrinktų gamintojų negauta, Komisija juos patvirtino ir kaip galutinai atrinktus gamintojus. Atrinkti gamintojai yra tipiški Sąjungos pramonės gamintojai.

(30)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paragino nesusijusius importuotojus pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(31)

Vienas nesusijęs importuotojas pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkamas. Atsižvelgdama į nedidelį atsakymų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina.

(32)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų Kinijos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė KLR atstovybės nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(33)

Vienuolika Kinijos eksportuojančių gamintojų pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią tipišką eksporto į Sąjungą apimtį, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, atrinko tris gamintojus.

(34)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir Kinijos valdžios institucijomis. Pastabų negauta.

(35)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – Kinijos vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų buvimo Kinijoje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(36)

Be to, skundo pateikėjas skunde pateikė pakankamai įrodymų, kad Kinijoje esama su nagrinėjamuoju produktu susijusių žaliavų rinkos iškraipymų. Todėl, kaip paskelbta pranešime apie inicijavimą, atliekant tyrimą nagrinėjami minėti žaliavų rinkos iškraipymai, kad būtų galima nustatyti, ar reikia taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a ir 2b dalių nuostatas. Dėl šios priežasties Komisija Kinijos vyriausybei išsiuntė papildomus su šiuo klausimu susijusius klausimynus.

(37)

Klausimynai eksportuojantiems gamintojams, Sąjungos gamintojams, nesusijusiems importuotojams ir naudotojams buvo paskelbti internete (5) inicijavimo dieną.

(38)

Komisija gavo klausimyno atsakymus iš trijų atrinktų Sąjungos gamintojų, trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų, vieno nesusijusio importuotojo ir dviejų naudotojų. Be to, iš skundo pateikėjo ji gavo klausimyną dėl makroekonominių duomenų.

(39)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą preliminarioms išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį surengti šių bendrovių patalpose:

(40)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2023 m. balandžio 1 d. – 2024 m. kovo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(41)

Tiriamasis produktas – plokšti valcavimo produktai iš geležies arba nelegiruotojo plieno, apvilkti arba padengti alavu, padengti arba nepadengti plastiku ir (arba) lakuoti (toliau – alavuotieji produktai), kurių KN kodai šiuo metu yra 7210 11 00 , 7210 12 , ex 7210 70 , 7210 90 40 , ex 7210 90 80 , 7212 10 ir ex 7212 40 (TARIC kodai 7210 70 10 15, 7210 70 80 20, 7210 70 80 92, 7210 90 80 20, 7212 40 20 10, 7212 40 80 12, 7212 40 80 30, 7212 40 80 80 ir 7212 40 80 85), (toliau – tiriamasis produktas).

(42)

Alavuotieji produktai yra pakavimo medžiaga, daugiausia naudojama alavo skardinėms gaminti. Jie priklauso plieno sektoriui, nes daugiausia gaminami iš šaltai valcuotų plieno ritinių, kurie vėliau yra elektrolitiniu būdu padengiami alavu.

(43)

Nagrinėjamasis produktas – KLR kilmės tiriamasis produktas (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(44)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(45)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(46)

Vienas eksportuojantis gamintojas – „Baosteel Group“ – ir CISA paprašė neįtraukti dvikarčio valcavimo alavuotųjų produktų (toliau – DVA produktai). Abu jie teigė, kad DVA produktų gamybos procesas ir fizinės savybės skiriasi nuo kitų alavuotųjų produktų, nes jie yra plonesni, plokštesni ir lengviau perdirbami, o jų takumo riba yra didesnė. Be to, DVA produktams taikomi konkrečiai jiems skirti gamybos standartai (DIN EN 10203, DIN EN 10202 ir JIS G3303), o „Baosteel Group“ tvirtino, kad Sąjungoje tokių alavuotųjų produktų pasiūla nėra pakankama.

(47)

CISA taip pat paprašė į produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti ir temptų ir lygintų alavuotųjų produktų (toliau – TLA produktai). Ji teigė, kad gaminant TLA produktus atliekamas produkto, kuriam tempiant jau suteikta cilindro forma, lyginimas – procesas, kuriuo mažinamas sienelių storis išlaikant cilindro skersmenį. Dėl to skardinės yra lengvos ir pakankamai patvarios, kad atlaikytų vidinį spaudimą, taigi specialiai pritaikytos savo pagrindinei paskirčiai – naudoti kaip gėrimų skardines gazuotiems gėrimams. CISA tvirtino, kad todėl TLA ir kiti alavuotieji produktai yra tarpusavyje nepakeičiami, ir pabrėžė, kad TLA produktams taikomas konkrečiai jiems skirtas gamybos standartas (DIN EN 10202). CISA taip pat tvirtino, kad TLA produktų paklausa ES neretai viršija pasiūlą, ir pažymėjo, kad JAV prekybos departamentas sutiko, kad šiems produktams nebūtų taikomos plienui ir aliuminiui skirtos 232 skirsnio priemonės (1962 m. Prekybos plėtros akto 232 skirsnis).

(48)

Skundo pateikėjas šiuos tvirtinimus užginčijo ir jų nepatvirtino nė vienas naudotojas. Skundo pateikėjas teigė, kad DVA produktai buvo gaminami toje pačioje gamybos linijoje ir naudojant tą pačią įrangą, o vienintelis ypatumas buvo tai, kad galutiniame proceso etape valcavimo greitis yra didesnis. Be to, standartai DIN EN 10203, DIN EN 10202 ir JIS G3303 taikomi ne tik DVA produktams, bet ir vidutinio storio alavuotiesiems produktams, o iš Sąjungos gamintojų katalogų matyti, kad DVA ir vidutinio storio alavuotųjų produktų naudojimo paskirtis neretai būna ta pati. Be to, skundo pateikėjas teigė, kad tai, jog tam tikri Jungtinių Valstijų importuotojai iš JAV pramonės ir saugumo biuro gavo laikinąjį leidimą importuoti TLA produktus dėl to, kad JAV negamina šios rūšies alavuotųjų produktų, neturi įtakos šiam tyrimui.

(49)

„Baosteel Group“ ir CISA įrodymų nepateikė, todėl Komisija negalėjo padaryti išvados, kad DVA produktai turi kokių nors ypatingų fizinių, cheminių ar techninių savybių, dėl kurių juos būtų galima pašalinti iš produkto apibrėžtosios srities. Be to, jiems aiškiai taikoma pranešimo apie inicijavimą 2 skirsnyje pateikta produkto apibrėžtis. Todėl dvikarčio valcavimo alavuotasis produktas yra nagrinėjamojo produkto dalis ir atitinkamai patenka į tyrimo aprėptį. Skundo 28, 30 ir 32 punktuose aptariami ir nagrinėjami konkrečiai dvikarčio valcavimo alavuotieji produktai gamybos procese, o klausimynuose produkto kontrolės numerių (PKN) struktūra apima storio kategoriją („iki 0,179 mm“), t. y. į ją patenka ir vidutinio storio alavuotieji produktai (6). Todėl Komisija nusprendė šį prašymą preliminariai atmesti.

(50)

Kalbant apie TLA produktus, kaip ir kalbant apie DVA produktus, gamybos standartas DIN EN 10202 (taikomas abiem) neapima tik šios konkrečios rūšies produktų. Be to, iš gamintojų katalogų matyti, kad jie parduoda TLA produktų skardines maisto ir gėrimų pakuočių pramonei, t. y. tiems patiems naudotojams, kuriems parduodami ir kitų rūšių alavuotieji produktai. Be to, net jei TLA produktų gamyba apima konkretų proceso etapą, tai nereiškia, kad jie kokiu nors būdu nepatektų į pranešimo apie inicijavimą 2 skirsnyje pateiktą produkto apibrėžtį. Galiausiai, kalbant apie tai, kad JAV neįtraukė šio produkto į 232 skirsnio priemones, šis sprendimas buvo priimtas pagal teisinę sistemą, kuri visiškai skyrėsi nuo nagrinėjamo tyrimo. Bet kuriuo atveju šis sprendimas buvo priimtas dėl to, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose nebuvo pagaminama pakankamai tinkamos kokybės TLA produktų, o kad tokia padėtis buvo ir Sąjungoje, neįrodyta. Todėl Komisija šį prašymą preliminariai atmetė.

(51)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad Kinijoje yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą dėl šios šalies eksportuojančių gamintojų inicijuoti atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(52)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad būtų galima taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus Kinijos eksportuojančius gamintojus pateikti informaciją apie alavuotųjų produktų gamybai naudojamus gamybos išteklius. Susijusią informaciją pateikė vienuolika eksportuojančių gamintojų.

(53)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos vyriausybei klausimyną. Be to, pranešime apie inicijavimą Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo.

(54)

Atsakymų iš Kinijos vyriausybės negauta. Taigi Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar Kinijoje esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(55)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais.

(56)

2024 m. rugpjūčio 19 d. pranešimu (toliau – pirmasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriais ketina naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavų, darbo jėgos ir energijos, naudojamų alavuotųjų produktų gamyboje. Be to, remdamasi neiškraipytų kainų ar lyginamųjų dydžių pasirinkimui taikomais kriterijais, Komisija kaip galimas tipiškas šalis nustatė Argentiną, Braziliją, Malaiziją, Tailandą ir Turkiją.

(57)

Dėl pirmojo pranešimo Komisija gavo pastabų iš skundo pateikėjo ir Kinijos eksportuojančių gamintojų „Baoshan Iron and Steel“ ir „WISCO-Nippon Steel“ (toliau – „Baosteel Group“) ir „Shougang Jingtang United Iron and Steel Co., Ltd.“ (toliau – „Shougang Jingtang“ arba „Shougang“). Į šias pastabas buvo atsižvelgta antrajame pranešime ir jos apibendrintos toliau.

(58)

EUROFER paprašė, kad Komisija kaip tipišką šalį naudotų Braziliją, kaip nurodyta skunde, o jei tai neįmanoma – Argentiną.

(59)

Pirmajame pranešime Komisija atmetė Braziliją kaip tipišką šalį, nes skunde nurodytas alavuotųjų produktų gamintojas 2023 m. nebuvo pelningas, o alternatyvos EUROFER nepateikė.

(60)

Pirmajame pranešime Komisija įvertino Argentiną kaip tinkamą tipišką šalį, o antrajame pranešime nagrinės ją toliau.

(61)

EUROFER taip pat pateikė pastabų dėl Malaizijos, Tailando ir Turkijos kaip tipiškos šalies naudojimo, teigdama, kad pigus plieno importas iš Kinijos daro didelį poveikį Azijos ir kitoms kaimyninėms šalims, įskaitant Turkiją, ir kad tiek Turkija, tiek Malaizija vykdo antidempingo tyrimus dėl Kinijos kilmės karštai valcuoto plieno. Be to, EUROFER teigė, kad Malaizija taiko geležies rūdos eksporto licencijavimo reikalavimus, o Malaizijos gamintojų metinių ataskaitų finansiniai metai skiriasi nuo Kinijos finansinių metų. Dėl Tailando EUROFER tvirtino, kad BVP vienam gyventojui yra daugiau nei perpus mažesnis už Kinijos, Tailando energinių anglių rinka yra iškraipyta ir nėra lengvai prieinamų 2023 m. finansinių duomenų apie jokį Tailando tiriamojo produkto gamintoją. Dėl Turkijos EUROFER tvirtino, kad jos anglių rinką iškraipo importas iš Rusijos. Tačiau nė viena iš šių pastabų nelemtų nė vienos šalies neįtraukimo į nagrinėjimą antrajame pranešime.

(62)

„Baosteel Group“ sutiko su Komisija, kad ji atmetė Braziliją kaip tipišką šalį, patvirtino pirmajame pranešime nurodytus sunkumus, susijusius su Argentinos naudojimu, nes šaltai valcuotas plienas nebuvo importuojamas, o nustatytas alavuotųjų produktų gamintojas gavo nepagrįstai didelį pelną, taip pat kad ji atmetė Turkiją dėl didelio įvairių gamybos veiksnių importo iš Rusijos ir pažymėjo, kad tinkami gali būti Malaizija arba Tailandas.

(63)

„Shougang“ atkreipė dėmesį į Komisijos argumentus pirmajame pranešime ir pateikė pastabų, kad tinkamos tipiškos šalys gali būti Argentina arba Tailandas.

(64)

2024 m. spalio 18 d. antruoju pranešimu (toliau – antrasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriuos ketina naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi pasirinkus Malaiziją.

(65)

Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas (toliau – PBA išlaidos) ir pelną ji nustatys remdamasi turima informacija apie tipiškos šalies gamintoją „Perusahaan Sadur Timah Malaysia (Perstima) Berhad“.

(66)

Pastabų pateikė „Baosteel Group“ ir „Shougang Jingtang United Iron and Steel“.

(67)

„Baosteel Group“ pateikė konkrečių pastabų dėl konkrečių žaliavų lyginamųjų dydžių naudojimo, jos bus aptartos toliau. Ji taip pat pateikė pastabų dėl šiam duomenų šaltiniui pasirinktos bendrovės PBA išlaidų apskaičiavimo.

(68)

„Shougang Jingtang“ taip pat pateikė pastabų dėl konkrečių lyginamųjų dydžių naudojimo, jos taip pat bus aptartos toliau.

(69)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(70)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos, toliau – PBA išlaidos).

(71)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(72)

Neseniai atlikusi su Kinijos plieno sektoriumi (7) susijusius tyrimus Komisija nustatė, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(73)

Atlikusi tuos tyrimus Komisija nustatė, kad dėl didelio valstybės kišimosi Kinijoje iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (8).

(74)

Tiksliau Komisija padarė išvadą, kad Kinijos vyriausybė ne tik išlaiko didelę nuosavybės dalį plieno, kuris yra pagrindinė tiriamojo produkto gamybos žaliava, sektoriuje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje (9), ji taip pat gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje (10).

(75)

Komisija taip pat nustatė, kad valstybė dalyvauja finansų rinkose ir kišasi į jas, taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip darydama papildomą rinkos iškreipiamąjį poveikį. Iš tiesų, apskritai Kinijos planavimo sistemoje ištekliai sutelkiami sektoriams, kuriuos Kinijos vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne atsižvelgiant į rinkos jėgas (11).

(76)

Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtoje įtraukoje, dėl to atsiranda iškraipymų, susijusių su nemokių bendrovių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu Kinijoje (12).

(77)

Komisija nustatė, kad plieno sektoriuje esama darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje (13), taip pat finansų rinkų iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje, visų pirma susijusių su Kinijos įmonių galimybėmis gauti kapitalo (14).

(78)

Kaip ir atlikdama ankstesnius tyrimus, susijusius su Kinijos geležies ir plieno sektoriumi, Komisija šiame tyrime nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti Kinijos vidaus rinkos kainas ir sąnaudas.

(79)

Komisija tai darė remdamasi byloje turimais įrodymais, taip pat įrodymais, pateiktais skunde bei Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (15) (toliau – ataskaita), kurie pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant tą analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į Kinijos ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant tiriamojo produkto sektorių.

(80)

Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui Kinijoje patvirtinti, kaip jau buvo nustatyta atliekant ir ankstesnius tyrimus, tyrimą.

(81)

Skunde, darant nuorodą į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais, kuris pirmą kartą buvo paskelbtas 2017 m. gruodžio 20 d. (16), taip pat į atnaujintą ataskaitą, teigiama, kad Kinijos ekonomikos modelis grindžiamas tam tikromis pagrindinėmis aksiomomis, įskaitant „socialistinės rinkos ekonomikos“ koncepciją, vadovaujamąjį Kinijos komunistų partijos (KKP) vaidmenį arba sudėtingą pramonės planavimo sistemą, dėl kurių numatomos ir skatinamos įvairios vyriausybės kišimosi priemonės.

(82)

Toks didelis valstybės kišimasis neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo, todėl gali būti iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus. Atsižvelgiant į tai, kad Kinijos plieno produktų rinkose esama didelių iškraipymų, atsirandančių dėl tokių Kinijos ekonominio modelio pagrindų, skunde padaryta išvada, kad normalioji vertė turėtų būti nustatyta naudojant neiškraipytas gamybos sąnaudas tipiškoje šalyje.

(83)

Skunde pateikta elementų, iš kurių matyti, kad esama iškraipymų, nurodytų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje–šeštoje įtraukose, pavyzdžių. Be nuorodų į atitinkamas ataskaitos dalis, skunde pažymima, kad:

(84)

Tiriamojo produkto sektoriuje, t. y. geležies ir plieno sektoriuje, Kinijos vyriausybė ir toliau išlaiko didelę nuosavybės dalį, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje. Tiek valstybės valdomoms įmonėms, tiek privačioms bendrovėms, veikiančioms šiame sektoriuje, taikoma politinė priežiūra ir gairės. Pavyzdžiui, „Ansteel Group“ (17) ir „Baowu Steel Group“ (18), kurios abi yra valstybės valdomos įmonės, priklausančios centrinei SASAC; „Baotou Steel Group“, Vidinės Mongolijos vyriausybės valdomai valstybės įmonei (19); taip pat „Shougang Group“ (20), kuri yra valstybės valdoma įmonė, 100 % priklausanti bendrovei „Beijing State-Owned Asset Management Ltd“ (21).

(85)

Nepaisant to, kad konkretesnės informacijos apie tiriamąjį produktą nėra, šis sektorius yra geležies ir plieno pramonės sektoriaus dalis, todėl su geležies ir plieno sektoriumi susijusios išvados laikomos orientacinėmis ir dėl tiriamojo produkto.

(86)

Naujausiais Kinijos politikos dokumentais, susijusiais su geležies ir plieno sektoriumi, patvirtinama, kad Kinijos vyriausybė šį sektorių ir toliau laiko labai svarbiu, ir, be kita ko, ketina į šį sektorių kištis taip, kad jis atitiktų vyriausybės politiką. Tai matyti iš MIIT gairių dėl aukštos kokybės plėtros skatinimo plieno pramonėje, kuriose raginama toliau konsoliduoti pramoninę bazę ir labai pagerinti pramonės grandinės modernizavimo lygį (22).

(87)

Konkrečiai, šiose Gairėse reikalaujama, kad Kinijos vyriausybė turi „[s]katinti įmonių susijungimą ir reorganizavimą. Skatinti pirmaujančias šio sektoriaus įmones vykdyti susijungimą ir reorganizavimą ir sukurti keletą pasaulinio lygio itin didelių plieno pramonės įmonių grupių. Pasikliaujant dominuojančiomis šio sektoriaus įmonėmis, įsteigti 1–2 specializuotas pirmaujančias nerūdijančiojo plieno, specialiojo plieno, (...) sričių įmones.“

(88)

Dar vienas Kinijos vyriausybės ketinimo kištis į šį sektorių pavyzdys – 14-asis žaliavų pramonės plėtros penkmečio planas (toliau – 14-asis penkmečio planas), pagal kurį šiame sektoriuje bus „derinama lyderystė rinkoje ir vyriausybės skatinimas“ ir bus „puoselėjama pirmaujančių bendrovių grupė, pasižyminti ekologine lyderyste ir stipriu konkurencingumu“ (23), taip pat 2023 m. MIIT darbo planas dėl stabilaus plieno pramonės augimo (24), kuriame nustatyti šie tikslai: „2023 m. [...] investicijos į ilgalaikį turtą visame sektoriuje turi ir toliau stabiliai augti, o ekonominė nauda turi būti gerokai padidinta; pramonės investicijos į MTP galiausiai turi pasiekti 1,5 %; pramonės pridėtinės vertės augimas turi pasiekti apie 3,5 %; 2024 m. turi būti toliau optimizuojama pramonės plėtros aplinka ir pramonės struktūra, tęsiamas perėjimas prie aukščiausios klasės, išmaniųjų ir žaliųjų produktų, o pramonės pridėtinės vertės augimas turi viršyti 4 %.“

(89)

Darbo plane taip pat numatytas vyriausybės patvirtintas plieno sektoriaus įmonių konsolidavimas: „[s]katinti pirmaujančias pramonės įmones vykdyti susijungimus ir įsigijimus, kurti pasaulinio lygio itin dideles geležies ir plieno įmonių grupes ir skatinti optimalų nacionalinių geležies ir plieno gamybos pajėgumų išdėstymą. Remti pirmaujančias specializuotas įmones konkrečiuose plieno rinkos segmentuose, kad būtų toliau integruojami ištekliai ir kuriama plieno pramonės ekosistema. Skatinti geležies ir plieno įmones vykdyti tarpregioninį [...] susijungimą ir reorganizavimą [...]. Apsvarstyti galimybę teikti didesnę politinę paramą pajėgumų pakeitimui geležies ir plieno įmonėse, užbaigusiose esminius susijungimo ir reorganizavimo procesus.“

(90)

Panašių Kinijos valdžios institucijų ketinimo prižiūrėti sektoriaus pokyčius ir jiems vadovauti pavyzdžių esama provincijų lygmeniu, pavyzdžiui, Hebėjuje, kur provincijos vyriausybė 2020 m. paskelbė trejų metų klasterių plėtojimo plieno pramonės grandinėje veiksmų planą. Šiame plane reikalaujama, kad vyriausybė „teikdama paramą nuosekliai įgyvendintų organizacijų grupių plėtrą, paspartintų valstybės valdomų įmonių mišrios nuosavybės reformą, sutelktų dėmesį į tarpregioninio privačiųjų geležies ir plieno įmonių susijungimo ir reorganizavimo skatinimą ir siektų įsteigti 1–2 pasaulinio lygio dideles grupes, 3–5 dideles grupes, turinčias vidaus įtaką“ ir „toliau plėstų plieno laužo perdirbimo ir apyvartos kanalus, stiprintų plieno laužo atrankinį tikrinimą ir klasifikavimą“ (25).

(91)

Hebėjaus plieno sektoriaus plane nustatyta: „Laikytis struktūrinio koregavimo ir akcentuoti produktų įvairinimą. Tvirtai skatinti geležies ir plieno pramonės struktūrinį koregavimą ir išdėstymo optimizavimą, reorganizavimą, transformaciją ir modernizavimą, taip pat visapusiškai skatinti geležies ir plieno pramonės plėtrą pereinant prie didelių įmonių, techninės įrangos modernizavimą, gamybos procesų įvairinimą ir galutinės grandies produktų įvairinimą.“

(92)

Henano plieno pramonės pertvarkymo ir modernizavimo įgyvendinant 14-ąjį penkmečio planą plane numatyta „statyti tipiškas plieno gamybos bazes, <...> pastatyti 6 tipiškas plieno gamybos bazes Anjange, Dzijuane, Pingdingšane, Sinjange, Šangčiu, Džoukou ir kt., taip pat didinti pramonės mastą, intensyvinimą ir specializaciją. Be kita ko, iki 2025 m. kontroliuojami luitinio ketaus gamybos pajėgumai Anjange sieks 14 mln. tonų, o kontroliuojami neapdoroto plieno gamybos pajėgumai – 15 mln. tonų.“ (26)

(93)

Kitus pramonės politikos tikslus taip pat galima rasti kitų provincijų, kaip antai Dziangsu (27), Šandongo (28), Šansi (29), Liaoningo Daliano (30) ar Džedziango (31), planavimo dokumentuose.

(94)

Dar vienas Kinijos vyriausybės vykdomo veiksmingo vadovavimo taikant planus pavyzdys yra „Ansteel Group Co., Ltd.“ partijos komiteto pranešimas dėl sąmoningo 20-ojo partijos nacionalinio kongreso dvasios nagrinėjimo, viešinimo ir įgyvendinimo (32). Pranešime teigiama, kad „Ansteel Group“ sąžiningai įgyvendins orientacinius planus ir geriau juos pristatys partijos nariams ir visos grupės darbuotojams.

(95)

Kalbant apie tai, kad Kinijos vyriausybė gali kištis nustatant kainas ir sąnaudas valstybei dalyvaujant įmonių veikloje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje, atsižvelgiant į tai, kad tiriamasis produktas yra plieno sektoriaus pasektoris, turima informacija apie plieno gamintojus yra aktuali ir tiriamajam produktui.

(96)

Pavyzdžiui, alavuotųjų produktų gamintojo „Baoshan Iron and Steel Ltd.“, kurio kontrolinį akcijų paketą turintis akcininkas yra „Baowu Steel Group“, direktorių valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius taip pat atitinkamai eina bendrovės partijos komiteto sekretoriaus ir sekretoriaus pavaduotojo pareigas (33).

(97)

Partijos komiteto sekretoriaus pareigas eina ir „Wuhan Iron and Steel Group“, kurią taip pat kontroliuoja „Baowu Steel Group“, direktorių valdybos pirmininkas (34).

(98)

Be to, „2022 m. „Wuhan Iron and Steel Group“ surengė dešimtąjį centralizuotą Partijos komiteto teorinių tyrimų grupės tyrimą ir diskusijas, kad perteiktų ir ištirtų Centrinės ekonominio darbo konferencijos dvasią ir propaguotų 20-ojo Nacionalinio partijos kongreso sprendimų ir priemonių įgyvendinimą ir „Wuhan Iron and Steel Group“ vykusios Centrinės ekonominio darbo konferencijos dvasią. [P]osėdžiui pirmininkavo „China Baowu“ būstinės Uhane generalinis atstovas, partijos komiteto sekretorius ir „Wuhan Iron and Steel Group“ pirmininkas; jie pateikė reikalavimus dėl Centrinio partijos komiteto, Hubėjaus provincijos partijos komiteto ir „China Baowu“ partijos komiteto reikalavimų įgyvendinimo ir tolesnio Centrinės ekonominio darbo konferencijos dvasios įgyvendinimo.“ (35)

(99)

„Baotou Steel Group“ priklausančios bendrovės „Baotou Steel Union“ direktorių valdybos pirmininkas taip pat yra bendrovės partijos sekretorius, o bendrovės vykdomasis direktorius ir bendrovės profesinės sąjungos pirmininkas abu yra partijos sekretoriaus pavaduotojai (36).

(100)

Be to, „Shougang Group“ direktorių valdybos pirmininkas yra partijos komiteto sekretorius, o vykdomasis direktorius yra bendrovės partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojas (37).

(101)

Tam tikrais atvejais lojalumas KKP įtvirtinamas bendrovės įstatuose. Pavyzdžiui, alavuotųjų produktų gamintojo „Baoshan Iron and Steel Ltd.“ įstatų 134 straipsnyje nustatyta, kad „[b]endrovės partijos komitetas vykdo savo pareigas pagal Kinijos komunistų partijos konstituciją ir kitas partijos taisykles: 1) užtikrinti ir prižiūrėti partijos ir valstybės politikos įgyvendinimą bendrovėje“ (38).

(102)

Kinijos gamyklų asociacijos įstatų 3 straipsnyje nustatyta, kad asociacija sutinka su atitinkamų partijos subjektų, pvz., SASAC ir Civilinių reikalų ministerijos, verslo gairėmis, priežiūra ir valdymu, ir nustatytos būtinos jos dalyvavimo sąlygos (39).

(103)

Tokia pati nuostata yra Kinijos geležies ir plieno asociacijos, kuriai priklauso pagrindiniai geležies ir plieno gamintojai, įstatų (40) 3 straipsnyje.

(104)

Geležies ir plieno sektoriuje taikoma politika, kuria diskriminuojama vietos gamintojų naudai arba kitaip veikiama rinka, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečioje įtraukoje, ir ji paprastai taikoma tiriamajam produktui, nes tiriamasis produktas yra vienas iš jo pasektorių.

(105)

Kinijos vyriausybė geležies ir plieno pramonę ir toliau laiko viena pagrindinių pramonės šakų (41). Tai patvirtinta daugelyje nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmenimis skelbiamų šiam sektoriui skirtų planų, direktyvų ir kitų dokumentų. 14-ajame penkmečio plane Kinijos vyriausybė numatė pertvarkyti ir modernizuoti geležies ir plieno pramonę, taip pat ją optimizuoti ir struktūriškai koreguoti (42).

(106)

14-ajame žaliavų pramonės plėtros penkmečio plane, kuris taip pat taikomas geležies ir plieno pramonei, šis sektorius nurodomas kaip „realiosios ekonomikos pamatas“ ir „pagrindinė sritis, kurioje formuojamas Kinijos tarptautinis konkurencinis pranašumas“, taip pat nustatomi įvairūs tikslai ir darbo metodai, kuriais būtų skatinama šio sektoriaus plėtra 2021–2025 m. laikotarpiu, kaip antai technologiniai patobulinimai, sektoriaus struktūros gerinimas (be kita ko, toliau koncentruojant įmones) arba skaitmeninė pertvarka (43).

(107)

Darbo plane dėl stabilaus plieno pramonės augimo (žr. 88 konstatuojamąją dalį) nustatyta, kaip Kinijos valdžios institucijoms dėmesį šiam sektoriui skirti platesniame Kinijos vyriausybės vadovavimo Kinijos ekonomikai kontekste: „[r]emti plieno bendroves, kad jos aktyviai tenkintų naujos infrastruktūros, naujos urbanizacijos, kaimo vietovių atgaivinimo ir besiformuojančių pramonės šakų poreikius, jungtųsi prie didelių inžinerinių projektų, susijusių su 14-uoju penkmečio planu įvairiuose regionuose, ir dėtų visas pastangas, kad būtų užtikrintas plieno tiekimas. Sukurti ir stiprinti plieno ir pagrindinių plieną naudojančių sektorių, pavyzdžiui, laivų statybos, transporto, statybos, energetikos, automobilių, buitinės technikos, žemės ūkio technikos ir sunkiosios įrangos, bendradarbiavimo pradinės ir galutinės grandies etapuose mechanizmus, vykdyti gamybos ir paklausos susiejimo veiklą ir aktyviai plėsti plieno naudojimo sritis“ (44).

(108)

Be to, kalbant apie geležies rūdą, kuri yra viena pagrindinių žaliavų, naudojamų tiriamajam produktui gaminti, pagal 14-ąjį žaliavų pramonės plėtros penkmečio planą valstybė planuoja „racionaliai plėtoti vietos mineralinius išteklius. Stiprinti geležies rūdos žvalgymą [...], įgyvendinti lengvatinę mokesčių politiką, skatinti diegti pažangiąsias technologijas ir įrangą, kad būtų sumažintas kietųjų kasybos atliekų susidarymas“ (45), taip sukuriant geležies rūdos produkcijos ir mineralinių žemių atsargų sistemą, kuri „bus svarbi priemonė geležies rūdos rinkos kainai stabilizuoti ir pramonės grandinės saugai užtikrinti“ (46).

(109)

Vietos lygmeniu, pavyzdžiui, Hebėjaus provincijoje, valdžios institucijos geležies ir plieno sektoriui numato: „diskontuotas subsidijas investicijoms į naujus projektus; išnagrinėti galimybę finansų įstaigoms teikti lengvatines paskolas geležies ir plieno sektorių įmonėms, kad jos galėtų pereiti į naujas pramonės šakas, o vyriausybė tuo pat metu teiks subsidijas diskonto norma“ (47).

(110)

Taigi, Kinijos vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamuosius pramonės sektorius, įskaitant tiriamajam produktui gaminti naudojamų pagrindinių žaliavų gamybą. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

(111)

Atlikus šį tyrimą nenustatyta jokių įrodymų, kad diskriminacinis bankroto ir nuosavybės įstatymų taikymas arba netinkamas jų vykdymo užtikrinimas geležies ir plieno sektoriuje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką neturėtų poveikio tiriamojo produkto gamintojams.

(112)

Be to, tiriamajam produktui poveikį daro ir darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje. Minėti iškraipymai poveikį šiam sektoriui daro ir tiesiogiai (kai gaminamas tiriamasis produktas arba jam gaminti skirti pagrindiniai gamybos ištekliai), ir netiesiogiai (kai sudaromos galimybės gauti bendrovių, kurioms taikoma ta pati Kinijos darbo sistema, gamybos išteklių) (48).

(113)

Atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad tiriamojo produkto sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje.

(114)

Darbo planas dėl stabilaus augimo taip pat labai gerai iliustruoja tokio pobūdžio valstybės kišimąsi: „Skatinti finansų įstaigas aktyviai teikti finansines paslaugas plieno bendrovėms, vykdančioms susijungimą ir reorganizavimą, išdėstymo koregavimą, transformaciją ir modernizavimą, laikantis rizikos kontrolės ir verslo tvarumo principų“. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(115)

Galiausiai Komisija primena, kad tiriamajam produktui gaminti reikalingi įvairūs gamybos ištekliai. Kai tiriamojo produkto gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais minėtaisiais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios lygmenyse ir visuose sektoriuose.

(116)

Todėl negalima naudoti ne tik tiriamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir jokių gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbo jėgą ir pan.) sąnaudų, kurioms poveikis taip pat yra daromas, nes jų kainodarą veikia didelis valstybės kišimasis, kaip aprašyta ataskaitos I ir II dalyse. Iš tikrųjų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, matomas visoje Kinijoje. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklius, pagamintas Kinijoje derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(117)

Apibendrinant, turimi įrodymai parodė, kad tiriamojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo jėgos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta tame punkte. Tuo remdamasi, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti.

(118)

Kinijos vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi skundo pateikėjo pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.

(119)

Atliekant tyrimą gauta CISA ir „Baoshan Iron and Steel Ltd“ pastabų.

(120)

Pirma, CISA teigė, kad ataskaita neatitinka nešališkų ir objektyvių įrodymų ir pakankamą įrodomąją vertę turinčių įrodymų standartų. Ji tvirtino, kad tai, jog ataskaita parengta siekiant konkretaus tikslo, t. y. siekiant sudaryti palankesnes sąlygas Sąjungos pramonei pateikti skundą prekybos priemonių srityje, automatiškai pašalina bet kokią tikimybę, kad joje būtų atlikta nešališka ir objektyvi Kinijos ekonomikos analizė.

(121)

CISA taip pat teigė, kad ataskaitos įrodomoji vertė kelia abejonių, nes ataskaitoje sąmoningai nenurodytos faktinės aplinkybės, elementai ir išvados, o tai prieštarautų daliniam tikslui, kuriam ji buvo parengta, arba jį susilpnintų.

(122)

Be to, CISA tvirtino, kad Komisija negali remtis ankstesnėmis bylomis, kad šiame tyrime rastų dempingą patvirtinančių įrodymų, kaip tai darė skundo pateikėjas siekdamas įrodyti, kad esama didelių iškraipymų. Dėl įrodinėjimo pareigos antidempingo tyrimuose reikalaujama, kad tyrimą atliekanti institucija tvirtai nustatytų dempingo praktikos buvimą.

(123)

Dėl CISA teiginio, kad ataskaita nėra objektyvi ar nešališka, Komisija pažymėjo, kad ataskaita yra išsamus dokumentas, pagrįstas išsamiais objektyviais įrodymais, įskaitant Kinijos vyriausybės paskelbtus teisės aktus, reglamentus ir kitus oficialius politikos dokumentus, tarptautinių organizacijų trečiųjų šalių ataskaitas, akademinius tyrimus ir mokslininkų straipsnius bei kitus patikimus nepriklausomus šaltinius. Ataskaita buvo viešai paskelbta 2017 m. gruodžio mėn., kad bet kuri suinteresuotoji šalis turėtų pakankamai galimybių ją paneigti, papildyti ar pateikti pastabų dėl jos ir ją pagrindžiančių įrodymų.

(124)

Nuo to laiko Komisija peržiūrėjo ataskaitą ir 2024 m. balandžio mėn. paskelbė atnaujintą jos redakciją, kaip aprašyta 81 konstatuojamojoje dalyje (49). CISA nepateikė jokių paneigiančių pastabų dėl ataskaitos esmės ir į ją įtrauktų įrodymų. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(125)

Be to, skundo pateikėjai gali remtis ankstesnių tyrimų įrodymais ir nustatytais faktais tiek, kiek jie yra aktualūs, ir jei teisminė institucija nepanaikino jų teisėtumo. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi užtikrinama, kad tyrimai būtų neutralūs ir nešališki ir kad tyrimo metu būtų užtikrinamos visų šalių teisės į gynybą.

(126)

Komisija pažymėjo, kad skundo pateikėjams suteikta galimybė pateikti įtarimus ir įrodymus dėl kainų ir sąnaudų galimų iškraipymų šalyse, kuriose gali būti didelių iškraipymų dėl valstybės kišimosi, negali būti aiškinama kaip nesąžininga ir neteisinga praktika, skatinanti teikti tokius įtarimus.

(127)

Be to, Komisijos sprendimas dėl didelių iškraipymų faktinio buvimo ir jų poveikio ir dėl atitinkamo 2 straipsnio 6a dalies a punkte nurodytos metodikos naudojimo priimamas tuo metu, kai atlikus tyrimą pateikiamas pirminis ir (arba) galutinis faktų atskleidimas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(128)

Antra, CISA ir „Baoshan Iron and Steel Ltd.“ teigė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis atrodo nesuderinama su PPO antidempingo susitarimu (toliau – PPO ADS). PPO ADS 2 straipsnio 2.2 dalyje nepripažįstama didelių iškraipymų sąvoka ir pagal ją normaliajai vertei apskaičiuoti neleidžiama naudoti atitinkamos tipiškos šalies duomenų arba tarptautinių kainų. Konkrečiai kalbant, pagal PPO ADS 2 straipsnio 2.2 dalį apskaičiuojant normaliąją vertę leidžiama naudoti tik gamybos sąnaudas kilmės šalyje, prie jų pridėjus pagrįstą administracinių, pardavimo ir bendrųjų išlaidų bei pelno sumą.

(129)

„Baoshan Iron and Steel Ltd.“ teigė, kad dideli iškraipymai eksportuojančioje šalyje turėtų atitikti pardavimo ne „įprastomis prekybos sąlygomis“ arba „esant ypatingai padėčiai rinkoje“ apibrėžtį, tačiau didelių iškraipymų sąvoka nepatenka nė į vieną iš šių kategorijų.

(130)

CISA ir „Baoshan Iron and Steel Ltd.“ teigimu, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis atrodo nesuderinama su 2 straipsnio 2.2.1.1 dalimi ir Apeliacinio komiteto pateiktu jos aiškinimu byloje „ES – biodyzelinas (Argentina)“ (DS473) (toliau – byla „ES – biodyzelinas“), kurioje nustatyta, kad tyrimą atliekančios institucijos, apskaičiuodamos apskaičiuotąsias normaliąsias vertes, turi naudoti gamintojų ar eksportuotojų faktiškai patirtas produkto sąnaudas.

(131)

Taigi CISA ir „Baoshan Iron and Steel Ltd“ paprašė Komisijos pripažinti bendradarbiaujančių Kinijos eksportuotojų nurodytas vidaus kainas ir sąnaudas, taigi atitinkamai nepripažino įtariamų didelių iškraipymų.

(132)

Komisijos nuomone, 2 straipsnio 6a dalies nuostatos visiškai atitinka Europos Sąjungos įsipareigojimus PPO ir CISA bei „Baoshan Iron and Steel Ltd“ nurodytą jurisprudenciją. Iš pradžių PPO ataskaita byloje „ES – biodyzelinas“ buvo susijusi ne su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymu, o su konkrečia pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies nuostata. Be to, pagal PPO teisę, kaip išaiškino PPO kolegija ir Apeliacinis komitetas byloje „ES – biodyzelinas“, leidžiama naudoti trečiosios šalies duomenis, kurie yra tinkamai koreguojami, jei toks koregavimas yra reikalingas ir pagrįstas. Kadangi eksportuojančioje šalyje yra didelių iškraipymų, jos sąnaudos ir kainos yra netinkamos normaliajai vertei apskaičiuoti.

(133)

Bet kuriuo atveju ES teismų praktikoje jau patvirtinta, kad nors pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatyta „speciali tvarka su normaliosios vertės apskaičiavimo taisyklėmis, taikomomis eksportui iš šalių, kurių vidaus rinkoje yra didelių iškraipymų, kaip tai suprantama pagal tą pačią nuostatą“, PPO teisėje „nėra specialių taisyklių, skirtų normaliajai vertei tokiais atvejais apskaičiuoti“ (50). Todėl CISA, „Baoshan Iron and Steel Ltd.“ argumentams negalima pritarti.

(134)

Tokiomis aplinkybėmis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatyta, kad gamybos ir pardavimo sąnaudos apskaičiuojamos remiantis neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais, įskaitant kainas ar lyginamuosius dydžius atitinkamoje tipiškoje šalyje, kurios išsivystymo lygis panašus į eksportuojančios šalies.

(135)

Todėl Komisija šį CISA ir „Baoshan Iron and Steel Ltd“ tvirtinimą atmetė.

(136)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju, kaip aptarta kitame skirsnyje, atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(137)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(138)

Kaip paaiškinta 56 ir 64 konstatuojamosiose dalyse, Komisija paskelbė du pranešimus byloje dėl šaltinių, kuriais naudotasi normaliajai vertei nustatyti.

(139)

Šiuose pranešimuose aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, ir taip pat atsakyta į gautas šalių pastabas dėl tų elementų ir atitinkamų šaltinių. Antrajame pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims ketinanti šioje byloje tinkama tipiška šalimi pasirinkti Malaiziją, jei būtų patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(140)

Pirmajame pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija nurodė Argentiną, Braziliją, Malaiziją, Turkiją ir Tailandą kaip šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banko duomenimis, yra panašus į Kinijos, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas Pasaulio bankas jas priskiria prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių ir jose, kaip žinoma, gaminamas tiriamasis produktas.

(141)

Pirmajame ir antrajame pranešimuose išdėstyti Komisijos tyrimai, susiję su prieinamais viešaisiais duomenimis galimose tipiškose šalyse. Šie duomenys susiję su bendrove, kuri būtų PBA išlaidų ir pelno sumų šaltinis, ir duomenimis, reikalingais lyginamiesiems dydžiams, kurių reikia normaliajai vertei apskaičiuoti.

(142)

Pirmajame pranešime rasti prieinami Argentinos, Brazilijos, Malaizijos, Turkijos ir Tailando alavuotųjų produktų gamintojų duomenys, dėl kurių šios šalys būtų tinkamos tipiškos šalys. Tačiau ji nustatė, kad alavuotųjų produktų gamintojas Brazilijoje 2023 m. nebuvo pelningas ir Brazilija negalėjo būti laikoma tinkama tipiška šalimi.

(143)

Pirmajame pranešime Komisija toliau analizavo pagrindinių gamybos veiksnių importą į keturias galimas tipiškas šalis.

(144)

Atlikus analizę nustatyta, kad pagrindinių gamybos veiksnių (karštai valcuoto plieno, šaltai valcuoto plieno, kokso, koksinių anglių, dujinių anglių, energinių anglių ir karštojo briketavimo geležies) importui į Turkiją turėjo įtakos didelis importas iš Rusijos Federacijos (toliau – Rusija). Visiems šiems gamybos veiksniams Sąjunga, be kita ko, taikė sankcijas po plataus masto invazijos į Ukrainą, todėl šių gamybos išteklių gamintojai negalėjo naudotis pagrindinėmis eksporto rinkomis. Dėl to savo ruožtu padidėjo atitinkami nepanaudoti pajėgumai Rusijoje ir galėjo būti padarytas poveikis eksporto į kitas arti Rusijos esančias rinkas, įskaitant Turkiją, kurios tebebuvo atviros nagrinėjamam eksportui, kainoms.

(145)

Pertekliniai Rusijos plieno gamybos pajėgumai nustatyti Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl didelių Rusijos Federacijos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (52). Be to, ateinančiais metais planuojama toliau didinti plieno pajėgumus (53).

(146)

Komisija taip pat pažymėjo, kad Turkijos Respublikos prekybos ministerija 2024 m. spalio mėn. komunikatu 2024/33 (54) nustatė antidempingo muitus importuojamiems plokštiems karštojo valcavimo plieno produktams iš Kinijos, Indijos, Japonijos ir Rusijos Federacijos. Atlikdama tyrimą Prekybos ministerija analizavo Rusijos importo poveikį Turkijos plieno pramonei ir nurodė, kad dėl šio importo daromas 15–20 % spaudimas vidaus gamybos sektoriaus kainoms. Plokšti karštai valcuoti plieno produktai yra vienas iš pagrindinių tiriamojo produkto gamybos veiksnių.

(147)

Kalbant apie anglis, Rusija turi antras pagal dydį anglių atsargas pasaulyje ir pastarąjį dešimtmetį plečia savo gamybą dėl didėjančio eksporto (55). Kartu su sankcijomis dėl šios aplinkybės sumažėjo Rusijos eksporto kaina, o Rusijos anglių importas į Turkiją pastaraisiais metais labai padidėjo (56).

(148)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad pagrindinių gamybos veiksnių kainos Turkijoje buvo iškraipytos, o šalis negali būti laikoma tinkama tipiška šalimi.

(149)

Pirmajame pranešime taip pat pažymėta, kad Argentina neimportavo šaltai valcuoto plieno, kuris neintegruotiems gamintojams yra itin svarbus gamybos išteklius alavuotųjų produktų gamybai. Todėl antrajame pranešime padaryta išvada, kad Argentinos nebuvo galima laikyti tinkama tipiška šalimi.

(150)

Iš tos pačios analizės matyti, kad Malaiziją būtų galima naudoti kaip tinkamą tipišką šalį, nes importas iš Kinijos arba kurios nors iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (57) I priede išvardytų šalių neturėjo reikšmingo poveikio Malaizijos pagrindinių gamybos veiksnių, išskyrus energines anglis, importui.

(151)

Nors dėl 144 ir 149 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų problemų Turkija ir Argentina negalėjo būti laikomos tinkamomis tipiškomis šalimis, antrajame pranešime Komisija atnaujino turimą informaciją apie tų šalių, taip pat Malaizijos ir Tailando alavuotųjų produktų gamintojus ir nustatė, kad Argentinos, Malaizijos ir Turkijos gamintojai 2023 m. buvo pelningi. Tailando gamintojas iš esmės negavo pelno, bet nepatyrė ir nuostolių, t. y. jo pelnas buvo mažesnis nei 0,5 % apyvartos, o tai nelaikoma pakankamu pelnu.

(152)

Todėl antrajame pranešime konstatuojama, kad neiškraipytoms kainoms arba lyginamiesiems dydžiams, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti normaliąją vertę, nustatyti Komisija ketino naudoti Malaiziją kaip tinkamą tipišką šalį ir „Perusahaan Sadur Timah Malaysia (PERSTIMA) Berhad“ (toliau – „Perstima“) pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką.

(153)

Suinteresuotosios šalys buvo paragintos teikti pastabas dėl tokio pasirinkimo tinkamumo.

(154)

Nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė kitokio pasiūlymo dėl tipiškos šalies ar kitos bendrovės kaip PBA išlaidų ir pelno duomenų šaltinio. Tačiau gauta konkrečių pastabų dėl kai kurių gamybos veiksnių ir PBA išlaidų bei pelno apskaičiavimo; jos išsamiai aptariamos toliau.

(155)

Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad vienintelė galima tinkama tipiška šalis yra Malaizija, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį, nes pagal tą nuostatą reikia, kad būtų daugiau nei viena tinkama šalis.

(156)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, Malaizija atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi.

(157)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė gamybos veiksnius, kaip antai medžiagas, energiją ir darbą, kuriuos eksportuojantys gamintojai naudoja gamindami tiriamąjį produktą, ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas ir viešai skelbiamą informaciją apie neiškraipytas vertes, susijusias su kiekvienu tame pranešime nurodytu gamybos veiksniu.

(158)

Antrajame pranešime Komisija nurodė, kad normaliajai vertei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuoti ji naudosis GTA duomenimis, kad nustatytų neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių, pirmiausia žaliavų, sąnaudas. Be to, Komisija pareiškė, kad neiškraipytoms darbo jėgos ir energijos sąnaudoms nustatyti ji naudos oficialius šalies vidaus duomenis (58).

(159)

Antrajame pranešime Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė, kad tam tikri gamybos veiksniai, apie kuriuos pranešė atrinkti eksportuojantys gamintojai, pateikę išsamią informaciją, turėjo nereikšmingą poveikį bendroms gamybos sąnaudoms. Todėl šios prekės buvo priskirtos vartojamųjų priemonių kategorijai.

(160)

Komisija apskaičiavo vartojamosioms priemonėms tenkančią procentinę bendrų žaliavų sąnaudų dalį ir tą procentinę dalį pritaikė perskaičiuotoms žaliavų sąnaudoms remdamasi nustatytais neiškraipytais tinkamos tipiškos šalies lyginamaisiais dydžiais.

(161)

Atsižvelgiant į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą ir tikrinamųjų vizitų metu surinktą informaciją, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

1 lentelė

Alavuotųjų produktų gamybos veiksniai

(162)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos vartų pristatomų žaliavų ir gamybos išteklių kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina, nurodyta GTA nacionalinių tarifų lygmeniu, prie kurios buvo pridėti importo muitai ir vežimo išlaidos.

(163)

Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (61) 1 priede išvardytas šalis, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis.

(164)

Komisija nusprendė neįtraukti importo į tipišką šalį iš Kinijos, nes padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą šiuo atveju netinkama naudoti Kinijos vidaus rinkos kainų ir sąnaudų dėl didelių iškraipymų.

(165)

Kadangi nėra įrodymų, jog tie patys iškraipymai nedaro tokio paties poveikio eksportui skirtoms žaliavoms ir gamybos ištekliams, Komisija laikėsi nuomonės, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms.

(166)

Paskelbus antrąjį pranešimą, „Baosteel Group“ paprašė Komisijos naudoti ne importo iš Malaizijos duomenis, o pakeisti šių lyginamųjų dydžių šaltinį:

(167)

„Baosteel Group“ laikėsi nuomonės, kad į Malaiziją importuojamų geležies rūdos granulių kaina už toną yra per didelė, palyginti su alavuotųjų produktų kaina už toną Kinijoje, ir atkreipė dėmesį į kainos skirtumą tarp dviejų geležies rūdos granulių subkodų, t. y. „hematito“ ir „kitų“.

(168)

Iš „Baosteel Group“ klausimyno atsakymuose pateiktos ir tikrinamojo vizito metu surinktos informacijos apie geležies rūdos granulių pirkimą matyti, kad geležies rūdos granulės buvo teisingai priskirtos prie SS kodo 2601 12 .

(169)

Geležies granulių importas į Malaiziją buvo didelis (daugiau nei 300 000 tonų), todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad lyginamasis dydis, pagrįstas importu į Malaiziją, yra tikslus ir tipiškas.

(170)

Todėl Komisija atmeta „Baosteel Group“ prašymą kaip lyginamąjį dydį pasirinkti „aukštakrosnės granules“, nes bendrovė neįrodė, kad šis indeksas būtų tinkamesnis už importo į Malaiziją kainą.

(171)

Atsižvelgdama į „Baosteel Group“ pastabą dėl karštai valcuoto plieno lyginamojo dydžio, Komisija sutiko su jos vertinimu, kad Malaizijos importo duomenys gali būti netipiški, nes karštai valcuoto plieno vieneto kaina buvo mažesnė už šaltai valcuoto plieno vieneto importo kainą. Komisija nusprendė importo į Malaiziją kainą pakeisti „Fastmarkets“ duomenimis, t. y. indeksu „Karštai valcuoti plieno ritiniai (Japonija, Korėja, Taivano kilmės), importas, CFR Vietnamas“, kaip neiškraipytu tarptautiniu lyginamuoju dydžiu.

(172)

Kalbant apie šaltai valcuotą plieną, Komisija nenustatė jokių priežasčių, kodėl Malaizijos importo kaina nebuvo tipiška. Be to, „Baosteel Group“ siūlomos alternatyvos apima „Rytų Aziją“, o Komisija negalėjo patvirtinti, ar į šį indeksą buvo įtrauktos Kinijos kilmės šaltai valcuoto plieno kainos ir ar dėl tų kainų jis galėjo būti iškraipytas.

(173)

Paskelbus antrąjį pranešimą, „Baosteel Group“ paprašė, kad Komisija kaip „Baoshan Iron and Steel“ vartojamąsias priemones įtrauktų tiek klintį, tiek kalcio oksidą, o ne šių gamybos veiksnių suvartojimą lygintų su Malaizijos importo kainų lyginamuoju dydžiu.

(174)

Komisija priėmė šį prašymą ir tiek klintis, tiek kalcio oksidas buvo laikomi vartojamosiomis priemonėmis.

(175)

Kaip nustatyta 160 konstatuojamojoje dalyje, Komisija apskaičiavo vartojamosioms priemonėms tenkančią procentinę bendrų žaliavų sąnaudų dalį ir tą procentinę dalį pritaikė perskaičiuotoms žaliavų sąnaudoms remdamasi nustatytais neiškraipytais tinkamos tipiškos šalies lyginamaisiais dydžiais.

(176)

Be to, pasigaminami gamybos veiksniai, kurių dalis bendrose eksportuojančio gamintojo gamybos sąnaudose ir PKN lygmeniu yra nedidelė, buvo priskirtos vartojamosioms priemonėms.

(177)

Paskelbus antrąjį pranešimą, Komisija persvarstė mangano ir dulkinių anglių lyginamojo dydžio šaltinį. Dėl riboto mangano importo į Malaiziją ir dėl to, kad importo į Malaiziją duomenyse nebuvo išsamiai nurodytas dulkinių anglių importas, Komisija nusprendė Malaizijos importo kainą pakeisti neiškraipytu tarptautiniu lyginamuoju dydžiu. Komisija nustatė šiuos lyginamuosius dydžius pasitelkdama „Fastmarkets“. Kalbant apie manganą tai buvo indeksas „Manganas 99,7 % elektrolitiniai mangano dribsniai, in-whs Roterdamas, USD/t“, o apie dulkines anglis – indeksas „PCI low-vol, fob DBCT, USD/wmt“.

(178)

Siekdama nustatyti neiškraipytą žaliavų kainą, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje, Komisija taikė atitinkamus tipiškos šalies importo muitus.

(179)

Bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo patirtas vežimo išlaidas, susijusias su žaliavų tiekimu, kai tokių vežimo išlaidų buvo, Komisija išreiškė tokių žaliavų faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tada tą pačią procentinę dalį pritaikė tų pačių žaliavų neiškraipytoms sąnaudoms, kad nustatytų neiškraipytas vežimo išlaidas.

(180)

Komisija laikėsi nuomonės, kad atliekant šį tyrimą eksportuojančio gamintojo žaliavų ir nurodytų vežimo išlaidų santykis galėjo būti pagrįstai naudojamas kaip rodiklis siekiant įvertinti neiškraipytas iki bendrovės gamyklos vartų pristatytų žaliavų vežimo išlaidas.

(181)

Komisija naudojo Malaizijos statistikos departamento duomenis apie gamybos darbo užmokestį pasektoryje „24 – pagrindinių metalų gamyba“, paskelbtus 2024 m. kovo mėn. mėnesinės gamybos statistikos rinkinyje (62). Tada Komisija pridėjo darbdavių darbo sąnaudas, susijusias su šiomis programomis:

(182)

Komisija naudojo „Tenaga Nasional Berhad“ paskelbtus elektros energijos kainų statistinius duomenis, visų pirma pramonines elektros energijos kainas vartojimo grupėje „Tarifas E2 – Vidutinės įtampos piko / ne piko pramoninis tarifas“ (vartojant piko valandomis, kWh) (66).

(183)

Gamtinių dujų kainą pramoniniams naudotojams Malaizijoje iki 2021 m. pabaigos skelbė Malaizijos energetikos komisija („Suruhanjaya Tenaga“) (67).

(184)

Antrajame pranešime Komisija pažymėjo, kad ketino naudoti gamtinių dujų kainas iš „Suruhanjaya Tenaga“ svetainėje paskelbto dokumento, kuriame nurodyti 2022 m. gamtinių dujų tarifai keturiems dujų įrenginiams, atsakingiems už pramoninį dujų tiekimą vamzdynais Malaizijos pusiasalyje ir Sabake (68).

(185)

Šis metodas buvo paimtas iš ankstesnės bylos, kurioje Malaizija buvo naudojama kaip tipiška šalis. Tačiau Komisija pažymėjo, kad toje byloje galiausiai buvo pritaikytas kitoks metodas, pagal kurį buvo panaudotos „Suruhanjaya Tenaga“ svetainėje paskelbtos kainos ir vėliau jos buvo pakoreguotos atsižvelgiant į infliaciją.

(186)

Išsamiau apsvarsčiusi, Komisija nusprendė taikyti tą pačią metodiką, naudodama Pasaulio banko energijos infliaciją (69) 2023 m. gamtinių dujų kainai apskaičiuoti.

(187)

Nacionalinė vandens paslaugų komisija (SPAN) savo svetainėje skelbia vandens tarifus pagal valstiją. Komisija panaudojo 2024 m. Džohore taikomą vandens tarifą, skirtą pramoniniams naudotojams (tiekimas ne vidaus rinkoje) (70).

(188)

Komisija apskaičiavo anglių ir koksavimo dujų kainą Malaizijoje, naudodama gamtinių dujų kainą ir atsižvelgdama į atitinkamų dujų šiluminę vertę.

(189)

Komisija garo kainą Malaizijoje apskaičiavo taikydama JAV energetikos departamento (71) pasiūlytą metodiką, pagrįstą anglių, reikalingų jam pagaminti, sąnaudomis.

(190)

Šiam skaičiavimui Komisija naudojo Pasaulio banko paskelbtą anglių kainą.

(191)

Antrajame pranešime Komisija pažymėjo, kad naudos pirminės žaliavos ir laužo pirkimo santykį, kai laužo medžiagai, atskirtai nuo pradinės žaliavos, nebuvo nustatytas muitinės kodas. Kaip prašoma „Shougang Jingtang“ pastabose, Komisija išplėtė šio santykio metodo taikymą įtraukdama ir plieno laužą kaip šalutinį produktą.

(192)

Taigi Komisija taikė santykio metodą, kad apskaičiuotų toliau nurodytų gamybos veiksnių lyginamąjį dydį:

(193)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“.

(194)

Siekdama nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą, Komisija antrajame pranešime pasiūlė naudoti Malaizijos gamintojo „Perstima“ 2023 m. finansinius duomenis pagal paskelbtas jo metines finansines ataskaitas.

(195)

Pasiūlytos PBA išlaidos ir pelnas buvo atskleisti antrajame pranešime. Komisija gavo pastabų dėl abiejų šių rodiklių apskaičiavimo iš „Baosteel Group“.

(196)

Komisija sutiko su „Baosteel Group“, kad PBA išlaidas turėtų sudaryti tik su pardavimu ir bendruoju administravimu susijusios išlaidos. Komisija taip pat sutiko, kad „Perstima“ pelnas daugiausia buvo grindžiamas kitomis pajamomis, o ne pajamomis iš pardavimo.

(197)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad „Perstima“ pelno negalima laikyti pagrįstu, todėl, siekiant nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą administracinių, pardavimo ir bendrųjų išlaidų bei pelno sumą, reikėtų rasti kitą šaltinį.

(198)

Remiantis prašyme Malaizijos valdžios institucijoms atlikti antidempingo tyrimą dėl alavuotųjų produktų importo iš Kinijos, inicijuotą 2024 m. rugpjūčio 14 d. (72), nurodyta informacija, nustatyta, kad „Perstima“ yra vienintelis alavuotųjų produktų gamintojas Malaizijoje.

(199)

Tada pagal 2 straipsnio 6a dalies a punkto paskutinės pastraipos nuostatas Komisija nagrinėjo kitų didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių bendroves, kurios yra tos pačios bendrosios kategorijos produktų, kaip ir tiriamasis produktas, t. y. plieno, gamintojos.

(200)

Komisija atrinko bendrovę su viešai prieinamomis finansinėmis ataskaitomis, kuriose nurodyta pagrįsta plieno gamybos pramonės PBA išlaidų suma ir pelno dydžiai, t. y. Malaizijos bendrovę „Alliance Steel (M) Sdn. Bhd“. (73) 2023 m. bendrovė veikė pelningai (tai apima tris ketvirtadalius tiriamojo laikotarpio).

(201)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(202)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Komisija pritaikė neiškraipytas vieneto sąnaudas faktiniam suvartojimui pagal bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų individualius gamybos veiksnius. Šie atrinktų eksportuojančių gamintojų nurodyti suvartojimo rodikliai buvo patikrinti atliekant patikrinimą. Komisija padaugino panaudos koeficientus iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, nustatytų tipiškoje šalyje.

(203)

Tiems atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, kurie geležies rūdą importavo iš šalių, kuriose nėra įtarimų dėl iškraipymų pagal 2 straipsnio 6a dalį, Komisija naudojo neiškraipytą atrinktų eksportuojančių gamintojų sumokėtą kainą, o ne pirmiau nurodytą Malaizijos importo kainų lyginamąjį dydį.

(204)

Tada Komisija prie gamybos sąnaudų pridėjo „Alliance Steel (M) Sdn. Bhd“ PBA išlaidas ir pelną. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštos ir neiškraipytoms gamybos sąnaudoms pritaikytos PBA išlaidos sudarė 6,6 %. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštas ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtas pelnas sudarė 8,1 %.

(205)

Tuo remdamasi Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(206)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias bendroves, veikiančias kaip importuotojas ar prekiautojas trečiojoje šalyje.

(207)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksportuojančio gamintojo, kuris nagrinėjamąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(208)

Eksportuojančių gamintojų, kurie nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą eksportavo per susijusias bendroves importuotojas, eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje.

(209)

Šiuo atveju kaina buvo koreguojama atsižvelgiant į visas sąnaudas, kurias paprastai patirtų importuotojas ir kurias patyrė su eksportuotoju susijusios šalys, dalyvavusios parduodant nagrinėjamąjį produktą. Į susijusias sąnaudas buvo įtrauktos atitinkamų patronuojamųjų įmonių, dalyvaujančių parduodant produktą, PBA išlaidos ir nominalus pelnas, kurį paprastai gauna importuotojas.

(210)

Komisija panaudojo 4,72 % pelną, t. y. bendradarbiaujančio nesusijusio alavuotųjų produktų importuotojo Europos Sąjungoje pelną per tiriamąjį laikotarpį.

(211)

Komisija atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(212)

Primenama, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Komisija turi teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą tuo pačiu prekybos lygiu ir atsižvelgti į veiksnių, turinčių įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. Šiuo atveju Komisija nusprendė atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palyginti pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis. Kaip paaiškinta toliau, prireikus normalioji vertė ir eksporto kaina buvo koreguojamos siekiant: i) kad jos labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį ir ii) atsižvelgti į veiksnių, kurie, kaip teigiama ir įrodyta, turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus.

(213)

Kaip paaiškinta 201 konstatuojamojoje dalyje, normalioji vertė buvo nustatyta pagal prekybos EXW sąlygomis lygį, naudojant gamybos sąnaudas kartu su PBA išlaidų ir pelno sumomis, kurios laikytos pagrįstomis esant tokioms gamintojo kainoms. Todėl normaliosios vertės nereikėjo koreguoti, kad ji labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį.

(214)

Kalbant apie koregavimus, normalioji vertė buvo pakoreguota atsižvelgiant į alavuotųjų produktų pardavimo vidaus rinkoje ir jų eksporto apmokestinimo PVM skirtumą. Eksportui taikomas 13 % eksporto mokestis ir jis negrąžinamas pagal PVM sistemą, o pardavimo vidaus rinkoje atveju gamintojas iš pirkėjo surenka 13 % PVM ir perveda jį Kinijos vyriausybei. Komisija nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių būtų reikėję pakoreguoti normaliąją vertę, ir nė vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas nepaprašė atlikti tokių korekcijų.

(215)

Kad eksporto kaina labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį, buvo atlikti koregavimai atsižvelgiant į vežimo, draudimo, tvarkymo, krovos ir pakavimo sąnaudas.

(216)

Buvo koreguojama atsižvelgiant į toliau nurodytus veiksnius, turinčius įtakos kainoms ir kainų palyginamumui: kredito sąnaudas ir banko mokesčius.

(217)

„Shougang Jingtang“ alavuotuosius produktus pardavė pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje per savo susijusią prekybos bendrovę Honkonge. Atsižvelgiant į tai, kad prekybos bendrovė veikė kaip komisinių pagrindu dirbantis agentas ir už tai buvo atlyginta taikant antkainį, bendrovės Honkonge PBA išlaidos ir tariamas 4,72 % pelnas, kaip nustatyta 210 konstatuojamojoje dalyje dėl sukaupto pelno, vėliau buvo pašalinti atliekant koregavimą pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą.

(218)

Vertindama atrinktus eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(219)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(220)

Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams vidutinį svertinį dempingo skirtumą Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį.

(221)

Tas skirtumas nustatytas remiantis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytais skirtumais. Tuo remiantis neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas 25,3 % laikinasis dempingo skirtumas.

(222)

Visiems kitiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį.

(223)

Bendradarbiavimo lygis – bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą kiekis, išreikštas viso importo iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį dalimi, nustatyta remiantis Eurostato skelbiamais statistiniais duomenimis.

(224)

Komisija nusprendė, kad šiuo atveju bendradarbiavimo lygis yra žemas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importas sudarė apie 61 % viso eksporto į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį.

(225)

Komisija priminė, kad pranešimu apie inicijavimą (74) suinteresuotosioms šalims buvo pranešta, kad dėl nebendradarbiavimo arba bendradarbiavimo tik iš dalies išvados gali būti padarytos remiantis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, o dėl to rezultatai gali būti mažiau palankūs toms šalims. Atsižvelgdama į tai, kad suinteresuotosios šalys buvo aiškiai įspėtos apie nebendradarbiavimo pasekmes ir kad šiuo atveju bendradarbiavimo lygis buvo ypač žemas, Komisija nusprendė, kad tikslinga dempingo muitą kitiems eksportuotojams nustatyti remiantis tipiška „Shougang Jingtang“ pardavimo Sąjungai tiriamuoju laikotarpiu apimtimi. Šis pardavimas laikytas tinkamu pakaitiniu kintamuoju, atspindinčiu bendrovių, kurios nusprendė nebendradarbiauti, dempingą.

(226)

Todėl nustatytas 62,6 % dempingo skirtumas kitiems eksportuotojams.

(227)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(228)

Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino šeši gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(229)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 2,1 mln. tonų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, tiksliau patikrintais iš skundo pateikėjo ir trijų atrinktų Sąjungos gamintojų gautais klausimynų atsakymais. Kaip nurodyta 28 konstatuojamojoje dalyje, trys atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino daugiau kaip 80 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(230)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi iš skundo pateikėjo gautu makroklausimyno atsakymu, kai įmanoma, sutikrintu su patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais, o nagrinėjamojo produkto importą į Sąjungą iš trečiųjų šalių – pagal Eurostato statistinius duomenis.

(231)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(232)

Siekdama nustatyti, ar Sąjungos pramonei buvo padaryta žala, taip pat suvartojimo ir įvairius ekonominius rodiklius, susijusius su Sąjungos pramonės padėtimi, Komisija nagrinėjo, ar atliekant analizę reikės atsižvelgti į tolesnį Sąjungos pramonės pagaminto panašaus produkto naudojimą, jei taip – kokiu mastu.

(233)

Komisija nustatė, kad nedidelė atrinktų Sąjungos gamintojų produkcijos dalis buvo skirta uždarajam naudojimui. Kaip matyti iš 2 lentelės, nagrinėjamuoju laikotarpiu uždarosios rinkos apimtis išliko apie 1 % suvartojimo atvirojoje rinkoje ir mažėjo. Suvartojimo atvirojoje rinkoje raida buvo tokia pati, kaip viso Sąjungos suvartojimo kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais.

(234)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad nereikia atskirti uždarosios ir atvirosios rinkų, nes elgsenos uždarojoje rinkoje skirtumas (jei jis yra) nebūtų svarbus žalos analizei, nes uždarajai rinkai tenkanti viso Sąjungos suvartojimo dalis yra nedidelė.

(235)

Kitaip nei kai kuriose kitose rinkose, COVID-19 pandemija nelėmė alavuotųjų produktų rinkos sumažėjimo, kai Sąjungoje 2020–2021 m. laikotarpiu buvo taikomos izoliavimo priemonės. Žmonėms būnant namuose, konservuoto maisto paklausa buvo didelė, o tai lėmė palyginti stabilią alavuotųjų produktų paklausą abejais metais.

(236)

Taigi 2020–2022 m. Sąjungos suvartojimas (įskaitant atvirąją ir uždarąją rinkas) šiek tiek sumažėjo, vėliau 2023 m. dėl atsargų sumažėjimo ir menko daržovių derliaus Sąjungoje staigiai sumažėjo 19 procentinių punktų, o per TL – dar 3 procentiniais punktais. Suvartojimas nuo 2020 m. iki TL sumažėjo iš viso 25 %.

(237)

Komisija importo kiekį nustatė remdamasi Eurostato pateiktais duomenimis. Importo rinkos dalis buvo nustatyta lyginant importo apimtį ir suvartojimą Sąjungos rinkoje.

(238)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

3 lentelė

Importuotų prekių kiekis ir rinkos dalis

(239)

Dėl išskirtinių aplinkybių, susijusių su Kinijoje taikytomis izoliavimo priemonėmis, ir jūrų prekybos sutrikimų 2021 m. importo iš Kinijos apimtis 2020–2021 m. iš pradžių sumažėjo 20 %. Paklausa Sąjungoje išliko didelė, todėl tais metais importas iš Kinijos prarado tam tikrą rinkos dalį.

(240)

2022 m. išskirtinėms aplinkybėms susilpnėjus, importo iš Kinijos apimtis ir rinkos dalis 2022 ir 2023 m. pradėjo labai didėti, o nuo 2023 m. iki TL šiek tiek sumažėjo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Kinijos padidėjo iš viso 69 %, o Kinijos rinkos dalis padidėjo nuo 10,5 % 2022 m. iki 23,5 % per TL, t. y. padidėjo iš viso 125 %.

(241)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Priverstinį kainų mažinimą dėl importo Komisija nustatė remdamasi patikrintais atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų ir atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais.

(242)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies vidutinės svertinės kainos raida:

4 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

(243)

Importo iš Kinijos kainos padidėjo, kol 2022 m. buvo pasiektas kainų didėjimo pikas – 89 %, palyginti su 2020 m., o vėliau vėl sumažėjo ir nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjimas sudarė iš viso 36 %.

(244)

Komisija nustatė priverstinį kainų mažinimą tiriamuoju laikotarpiu lygindama:

(245)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų teorinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad importo iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos rinkoje priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas tiriamuoju laikotarpiu buvo 15–25 %.

(246)

2020 m., 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu Kinijos kainos buvo mažesnės už Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas. Be to, 2021 m. pasižymėjo istoriškai didelėmis vežimo sąnaudomis, o tai rodo, kad prekių, į kurias neįskaičiuotos jūrų frachto sąnaudos, kaina galėjo būti daug mažesnė.

(247)

Dėl tokių kainų Sąjungos gamintojai visais metais, išskyrus 2022 m., buvo priversti parduoti mažesnėmis nei gamybos sąnaudos kainomis. Mat dauguma pirkėjų kasmet derėjosi dėl alavuotųjų produktų kainų su Sąjungos gamintojais (priešingai nei importuojant iš Kinijos, kai pardavimas paprastai vyko neatidėliotinai), o 2021 m. IV ketvirtį gamintojai turėjo daugiau galimybių derėtis dėl pagrįstų kainų.

(248)

Būtent dėl unikalių 2021 m. aplinkybių rinkoje kilo neaiškumų: kadangi dėl tais metais sutrikdytos tarptautinės prekybos Kinijos ir kitų trečiųjų šalių rinkose buvo mažiau alavuotųjų produktų, o skardinių paklausa išliko didelė, 2022 m. naudotojai buvo pasirengę mokėti didesnę kainą, kad užsitikrintų tiekimą iš Sąjungos gamintojų. Be to, 2021 m. gamybos sąnaudos taip pat pradėjo didėti, todėl Sąjungos gamintojai galėjo derėtis dėl didelių kainų 2022 m.

(249)

Tačiau, kai tik tokios palankios rinkos sąlygos išnyko ir importas iš Kinijos ėmė didėti, Sąjungos gamintojai nebegalėjo derėtis dėl pakankamai didelių kainų, kad padengtų savo gamybos sąnaudas. Vietoj to jie turėjo jas sumažinti tiek 2023 m., tiek per TL, nepaisant to, kad 2023 m. gamybos sąnaudos vis dar didėjo.

(250)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad 2020 m., 2023 m. ir TL kainos buvo smukdomos, o 2023 m. ir per TL – mažinamos. Todėl Komisija nemanė, kad, atsižvelgiant į itin dideles jūrų laivybos išlaidas 2021 m., būtina toliau nagrinėti, ar ir 2021 m. kainos buvo smukdomos.

(251)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(252)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi skundo pateikėjo klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis, kurie apėmė su visais Sąjungos gamintojais susijusius duomenis. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Naudoti atrinktų Sąjungos gamintojų duomenys. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(253)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo kiekis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(254)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(255)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(256)

Nors 2020–2021 m. Sąjungos pramonės gamybos apimtis šiek tiek padidėjo, likusią nagrinėjamojo laikotarpio dalį ji nuolat mažėjo. 2021–2022 m. produkcijos kiekis sumažėjo 8 procentiniais punktais, 2023 m. – dar 15 procentinių punktų, o per TL – dar 2 procentiniais punktais. Nuo 2020 m. iki TL produkcijos kiekis dėl sumažėjusio pardavimo iš viso sumažėjo 34 %.

(257)

Produkcijos kiekio sumažėjimas neigiamai paveikė pajėgumų naudojimą, kuris palaipsniui mažėjo – nuo 85 % 2020 m. iki 57 % per TL, t. y. sumažėjo 33 %.

(258)

Sąjungos pramonės pardavimo kiekio ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo kiekis ir rinkos dalis

(259)

2020–2021 m. Sąjungos pramonės pardavimas išliko gana pastovus, o per nagrinėjamąjį laikotarpį nuolat mažėjo ir iš viso sumažėjo 36 %.

(260)

2020–2021 m. Sąjungos pramonės rinkos dalis padidėjo 5 procentiniais punktais nuo 78 % iki 83 %, o likusią nagrinėjamojo laikotarpio dalį nuolat mažėjo ir per TL sumažėjo iki 67 %.

(261)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu nagrinėjamojo produkto suvartojimas, gamyba ir pardavimas Sąjungos rinkoje sumažėjo. Per tą patį laikotarpį importas iš Kinijos padidėjo, todėl Kinijos importo rinkos dalis Sąjungos rinkoje padidėjo daugiau nei dvigubai.

(262)

Kaip matyti iš 2 lentelės, 2021 ir 2022 m. suvartojimas Sąjungoje nuolat mažėjo, o 2023 m. sumažėjo smarkiai ir per TL toliau mažėjo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu suvartojimas iš viso sumažėjo 25 %, o tai rodo, kad rinka mažėjo.

(263)

Kaip matyti iš 5 ir 6 lentelių, Sąjungos gamybos ir pardavimo apimtis taip pat apskritai mažėjo – nuo 2020 m. iki tiriamojo laikotarpio atitinkamai sumažėjo 34 % ir 36 %. Šis sumažėjimas buvo daug didesnis nei 25 % sumažėjęs Sąjungos suvartojimas per tą patį laikotarpį. Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat sumažėjo nuo 78 % iki 66 %.

(264)

Tuo pačiu metu importo iš Kinijos apimtis ir rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu apskritai didėjo. Importas iš Kinijos padidėjo 69 procentiniais punktais, o jo rinkos dalis nuo 2020 m. iki TL padidėjo nuo 10,4 % iki 23,4 %.

(265)

Pirmiau nurodytos tendencijos laikinai pasikeitė tik 2021 m. Dėl išskirtinių aplinkybių Kinijoje taikant izoliavimo priemones ir jūrų prekybos sutrikimų 2020–2021 m. importas iš Kinijos sumažėjo 15 %, o jo rinkos dalis sumažėjo nuo 10,4 % iki 8,7 %. Tuo pačiu metu Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo apimtis padidėjo, o Sąjungos pramonės rinkos dalis padidėjo 5 procentiniais punktais.

(266)

Kai tik 2022 m. tarptautinė prekyba ėmė normalizuotis, Kinijos importas ir rinkos dalis gerokai padidėjo ir viršijo 2020 m. lygį, 2023 m. toliau didėjo, o tiriamuoju laikotarpiu šiek tiek sulėtėjo.

(267)

Be to, 2022 m. Sąjungos pramonės gamybos apimtis, pardavimo apimtis ir rinkos dalis sumažėjo iki mažesnio lygio nei 2020 m., o 2023 m. toliau mažėjo. Dėl šiek tiek sumažėjusios rinkos tiriamuoju laikotarpiu rinkos dalis yra vienintelis iš tų trijų rodiklių, kurie nuo 2023 m. iki tiriamojo laikotarpio išliko palyginti nepakitę, o gamybos ir pardavimo apimtis tiriamuoju laikotarpiu taip pat sumažėjo.

(268)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(269)

Darbuotojų skaičius nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat nuosekliai mažėjo ir tik 2022 m. šiek tiek padidėjo. 2021 m. darbuotojų skaičius sumažėjo 6 procentiniais punktais, o 2022 m. padidėjo 3 procentiniais punktais. 2023 m. jis vėl sumažėjo net 9 procentiniais punktais, o tiriamuoju laikotarpiu mažėjo toliau. Apskritai darbuotojų skaičius sumažėjo 23 %.

(270)

Našumo raida atitiko gamybos ir užimtumo pokyčius ir 2020–2021 m. šiek tiek didėjo, o vėliau iki TL mažėjo ir pasiekė 86 % 2020 m. našumo. 2021 m. našumas didėjo, nes Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo apimtis tais metais buvo didžiausia per visą nagrinėjamąjį laikotarpį.

(271)

Našumo mažėjimą likusiais metais taip pat galima paaiškinti tuo, kad nuo 2022 m. iki tiriamojo laikotarpio gamybos apimtis sumažėjo daugiau nei darbuotojų skaičius.

(272)

Visi dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(273)

Tai pirmas nagrinėjamojo produkto antidempingo tyrimas. Taigi, nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti galimo buvusio dempingo poveikį.

(274)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(275)

2021 m. Sąjungos gamybos sąnaudos ėmė didėti dėl padidėjusių žaliavų, pvz., geležies rūdos ir koksinių anglių, kainų. Dėl energijos kainų padidėjimo ir tolesnio žaliavų kainų didėjimo gamybos sąnaudos 2022 m. labai padidėjo – 67 procentiniais punktais, o 2023 m. – dar 5 procentiniais punktais ir tik tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo 8 procentiniais punktais. Nuo 2020 m. iki tiriamojo laikotarpio gamybos sąnaudos padidėjo iš viso 64 %.

(276)

2020–2022 m. vidutinė Sąjungos pardavimo kaina padidėjo, o 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu pradėjo mažėti. Nuo 2020 m. iki tiriamojo laikotarpio pardavimo kainos padidėjo iš viso 64 %.

(277)

Sąjungos pramonės vidutinės pardavimo kainos visais metais, išskyrus 2022 m., išliko mažesnės už vidutines gamybos sąnaudas. Kaip jau paaiškinta 246–250 konstatuojamosiose dalyse, dėl importo iš Kinijos dempingo kaina 2020 m. buvo smukdomos Sąjungos pramonės kainos, o 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu kainos buvo smukdomos ir mažinamos, todėl Sąjungos pramonė vykdė prekybą nuostolingai.

(278)

Kaip jau paaiškinta 247 ir 248 konstatuojamosiose dalyse, pirkėjai paprastai derasi dėl kainų su Sąjungos pramone kiekvienais metais, o 2021 m. dėl rinkos neapibrėžtumo Sąjungos gamintojai turėjo galimybę susiderėti dideles 2022 m. kainas, todėl jie galėjo parduoti pelningai.

(279)

Tačiau kai tik tarptautinės prekybos srautai normalizavosi, Sąjungos gamintojai vėl turėjo sumažinti savo kainas.

(280)

Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(281)

Vidutinės darbo sąnaudos vienam visą darbo laiką dirbančiam darbuotojui 2021 m. padidėjo 17 procentinių punktų, o 2022 m. – dar 11 procentinių punktų, tada 2023 m. sumažėjo 16 procentinių punktų, o tiriamuoju laikotarpiu padidėjo dar 7 procentiniais punktais. Vidutinės darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo iš viso 19 %.

(282)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(283)

Nepaisant mažėjančio gamybos lygio nagrinėjamuoju laikotarpiu, absoliutusis atsargų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko palyginti nepakitęs ir 2023 m. pasiekė mažą lygį – 85 % 2020 m. laikotarpio pabaigos atsargų kiekio.

(284)

Santykinis atsargų lygis, išreikštas gamybos procentine dalimi, po pradinio sąstingio 2020–2021 m. per likusį nagrinėjamąjį laikotarpį nuolat didėjo ir tiriamuoju laikotarpiu padidėjimas sudarė 38 %.

(285)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(286)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo neigiamas, išskyrus 2022 m., kai pelnas siekė 5,4 %.

(287)

2021 m. Sąjungos pramonė patyrė nuostolių dėl konkrečių tų metų rinkos aplinkybių. Iš tiesų, kaip nurodyta 247 ir 301 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos alavuotųjų produktų gamintojų ir jų pirkėjų kainos paprastai nustatomos vieniems kalendoriniams metams, o kainų koregavimo galimybės yra nedidelės. 2021 m. Sąjungos gamintojų kainos buvo nustatytos remiantis 2020 m. sąnaudomis, o 2021 m. gamybos sąnaudos labai padidėjo. Todėl Sąjungos pramonė privalėjo parduoti savo produktus mažesnėmis nei gamybos sąnaudomis, kartu išlaikydama ir net šiek tiek didindama pardavimo apimtį, dėl kurios tais metais buvo patirta didelių nuostolių.

(288)

2021 m. dėl mažų kainų ir padidėjusių gamybos sąnaudų patirta nuostolių, todėl 2022 m. Sąjungos pramonė derėjosi dėl 70 % didesnių kainų, kurios atitiktų didelį gamybos sąnaudų padidėjimą. Kaip jau paaiškinta 247–249, 277 ir 278 konstatuojamosiose dalyse, 2022 m. buvo vieninteliai metai, kuriais Sąjungos pramonei pavyko parduoti alavuotuosius produktus viršijant gamybos sąnaudas, nes 2021 m. pabaigoje derantis dėl tų metų kainų jos padėtis buvo palanki. Natūralu, kad tai lėmė teigiamą pelningumą.

(289)

Grynojo pinigų srauto tendencija iš esmės atitiko pelno raidą, tačiau 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu išliko teigiama dėl pardavimo eksportui ir atsargų vertinimo pokyčių tais metais.

(290)

Investicijos, nors 2021 m. jos sumažėjo daugiau nei dvigubai, 2022 m. padidėjo daugiau nei du kartus, 2023 m. padidėjo dar 72 procentiniais punktais, o tiriamuoju laikotarpiu šiek tiek sumažėjo.

(291)

Tačiau didžiausia šių investicijų dalis sietina su didelėmis tik vieno Sąjungos gamintojo investicijomis į techninę priežiūrą, skirtomis nuolatinei vienos iš jo aukštakrosnių techninei priežiūrai. Šio projekto nebuvo galima pagrįstai atidėti, nes toks esminis pertvarkymas turi būti atliekamas reguliariais intervalais, kad būtų užtikrintas aukštakrosnės veikimas, todėl jis yra būtinas siekiant išlaikyti visos įmonės veiklą. Be to, per šį laikotarpį buvo padarytos kelios investicijos, kad būtų įgyvendinti aplinkosaugos reikalavimai, ir investicijų skaičiai dar labiau padidėjo.

(292)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Investicijų grąža visą laikotarpį išliko neigiama ir stabili su pastebima neigiama ir teigiama išimtimi atitinkamai 2021 ir 2022 m., iš esmės pagal pardavimo pelningumo tendencijas.

(293)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pagrindiniai žalos rodikliai kito neigiamai. Kalbant apie pardavimą, pelningumą, pinigų srautą ir investicijų grąžą, 2022 m. Sąjungos pramonės padėtis laikinai pagerėjo, tačiau nuo 2023 m. vėl pablogėjo. Pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko neigiamas, išskyrus laikiną padidėjimą iki 5,4 % 2022 m. dėl išskirtinių aplinkybių rinkoje po COVID-19 pandemijos. Kaip paaiškinta 287 ir 301 konstatuojamosiose dalyse, 2021 m. pelningumas sumažėjo dėl konkrečių aplinkybių, t. y. netikėto kelių gamybos sąnaudų elementų padidėjimo, o Sąjungos gamintojai negalėjo pakankamai padidinti savo kainų dėl savo sutarčių su pirkėjais pobūdžio.

(294)

Panašu, kad investicijos buvo vienintelis rodiklis, kurio tendencijos buvo teigiamos. Tačiau, užuot didinus investicijas, kurios yra geros Sąjungos pramonės būklės ženklas, kaip minėta pirmiau, šios investicijos buvo susijusios su būtina technine priežiūra ir aplinkosaugos reikalavimų laikymusi.

(295)

Visi kiti žalos rodikliai rodė mažėjimo tendencijas. Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo 34 %, kaip ir jos pardavimo apimtis, nuo 2020 m. iki tiriamojo laikotarpio sumažėjusi 36 %. Šis sumažėjimas buvo didesnis nei Sąjungos suvartojimo sumažėjimas, kuris tuo pačiu laikotarpiu siekė 25 %. Todėl Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo 78 % 2020 m. iki 66 % tiriamuoju laikotarpiu.

(296)

Importas iš Kinijos per nagrinėjamąjį laikotarpį tuo tarpu padidėjo 69 %. Didžiausias importo padidėjimas įvyko 2023 m., kai paklausa labiausiai sumažėjo, todėl Kinijos rinkos dalis padidėjo nuo 10,4 % 2020 m. iki 23,4 % tiriamuoju laikotarpiu.

(297)

Mažėjant rinkai, buvo galima tikėtis tam tikro pardavimo apimties sumažėjimo. Tačiau Sąjungos pramonės pardavimas sumažėjo daug labiau nei Sąjungos paklausa, o importo iš Kinijos apimtis didėjo net ir mažėjant paklausai. Todėl Sąjungos pramonės pardavimo ir Kinijos rinkos dalies raidos tendencijos beveik visiškai pasikeitė, o tai byloja apie aiškią žalą apimčiai.

(298)

Labai padidėjo Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos – nagrinėjamuoju laikotarpiu jos išaugo 65 %. Sąnaudos daugiausia padidėjo dėl didesnių pagrindinių žaliavų ir energijos kainų. Sąjungos pramonė pakankamai padidino savo pardavimo kainas, kad kompensuotų šį didelį sąnaudų padidėjimą (padidėjimą 64 % nuo 2020 m. iki tiriamojo laikotarpio).

(299)

Beveik visą nagrinėjamąjį laikotarpį, išskyrus tik 2022 m., Sąjungos pramonė veikė nuostolingai. Tačiau jos bendras pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo –4,6 % 2020 m. iki –7,6 % tiriamuoju laikotarpiu, o 2021 m. ypač sumažėjo; 2022 m. jis išskirtinai padidėjo, kaip nurodyta 287–288 konstatuojamosiose dalyse.

(300)

Šios mažėjimo tendencijos 2021 ir 2022 m. laikinai pasikeitė, nes įtaką rinkai padarė COVID-19 pandemija. Žmonėms būnant namuose, konservuoto maisto paklausa 2021 m. buvo didelė, o tai lėmė stabilią alavuotųjų produktų paklausą. Be to, 2021 m. importas iš Kinijos sumažėjo 20 %, greičiausiai dėl jūrų frachto sutrikimų ir griežtų izoliavimo priemonių Kinijoje, todėl naudotojams teko labiau kliautis Sąjungos tiekėjais. Taigi Sąjungos pramonės pardavimo apimtis šiek tiek padidėjo, o jos rinkos dalis tais metais padidėjo 5 procentiniais punktais.

(301)

Kaip paaiškinta pirmiau, kadangi dėl kainų su Sąjungos gamintojais paprastai deramasi kasmet ankstesnių metų pabaigoje, Sąjungos pramonė negalėjo gauti pakankamo pelno iš tokio pardavimo apimties padidėjimo 2021 m., nes jis buvo susietas su kainomis, dėl kurių buvo susiderėta 2020 m.

(302)

Kita vertus, atsižvelgiant į pirmiau aprašytą rinkos neapibrėžtumą, susidariusį 2021 m., kai buvo deramasi dėl 2022 m. sutarčių, naudotojai buvo pasirengę mokėti didesnes kainas, kad užsitikrintų pastovų tiekimą. 2021 m. gamybos sąnaudos taip pat pradėjo didėti, todėl Sąjungos gamintojai galėjo derėtis dėl didelių 2022 m. kainų. Taigi tais metais Sąjungos pramonė sugebėjo pasiekti didelį pinigų srautą ir teigiamą pelningumą.

(303)

Tačiau kai tik tarptautinės prekybos srautai ėmė normalizuotis, visi tie rodikliai vėl pradėjo mažėti, nes Sąjungos pramonė pradėjo prarasti rinkos dalį ir turėjo sumažinti kainas tiek 2023 m., tiek tiriamuoju laikotarpiu, nepaisant didėjančių gamybos sąnaudų.

(304)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(305)

Todėl Komisija nemanė, kad šiame etape būtina nagrinėti teiginius dėl žalos grėsmės.

(306)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala dėl kitų veiksnių nei importas iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina nebūtų priskirta importui dempingo kaina. Šie veiksniai yra: mažėjantis suvartojimas, importas iš trečiųjų šalių ir Sąjungos pramonės eksporto veiklos rezultatai.

(307)

Kaip matyti iš 1 lentelės, 2021 ir 2022 m. suvartojimas Sąjungoje nuolat mažėjo, o 2023 m. sumažėjo smarkiai ir per tiriamąjį laikotarpį toliau mažėjo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu suvartojimas iš viso sumažėjo 25 %, o tai rodo, kad rinka mažėjo.

(308)

Kaip matyti iš 5 ir 6 lentelių, Sąjungos gamybos ir pardavimo apimtis taip pat apskritai mažėjo – nuo 2020 m. iki tiriamojo laikotarpio atitinkamai sumažėjo 34 % ir 36 %. Šis sumažėjimas buvo daug didesnis nei 25 % sumažėjęs Sąjungos suvartojimas per tą patį laikotarpį. Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat sumažėjo nuo 78 % iki 66 %.

(309)

Tuo pačiu metu importo iš Kinijos apimtis ir rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu apskritai didėjo. Taigi importo iš Kinijos apimtis padidėjo 69 % absoliučiaisiais skaičiais, o jo rinkos dalis nuo 2020 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjo nuo 10,4 % iki 23,4 % (t. y. 125 %).

(310)

Pirmiau nurodytos tendencijos laikinai pasikeitė tik 2021 m. Dėl išskirtinių aplinkybių Kinijoje taikant izoliavimo priemones ir jūrų prekybos sutrikimų 2020–2021 m. importas iš Kinijos sumažėjo 15 %, o jo rinkos dalis sumažėjo nuo 10,4 % iki 8,7 %. Tuo pačiu metu Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo apimtis padidėjo, o Sąjungos pramonės rinkos dalis padidėjo 5 procentiniais punktais. Tačiau, kaip paaiškinta 287 konstatuojamojoje dalyje, dėl 2021 m. nustatytų mažų metinių pardavimo kainų ir padidėjusių gamybos sąnaudų Sąjungos pramonė privalėjo parduoti mažesnėmis nei gamybos sąnaudos kainomis, todėl tais metais patyrė didelių nuostolių.

(311)

Kai tik 2022 m. tarptautinė prekyba ėmė normalizuotis, Kinijos importas ir rinkos dalis gerokai padidėjo ir viršijo 2020 m. lygį, 2023 m. toliau didėjo, o tiriamuoju laikotarpiu šiek tiek sulėtėjo.

(312)

Be to, Sąjungos pramonės gamybos apimtis, pardavimo apimtis ir rinkos dalis sumažėjo iki mažesnio lygio nei 2020 m., o 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu toliau mažėjo. Dėl šiek tiek mažėjančios rinkos Sąjungos pramonės rinkos dalis yra vienintelis iš tų trijų rodiklių, kuris nuo 2023 m. iki tiriamojo laikotarpio išliko palyginti nepakitęs.

(313)

CISA ir „Steelforce“ tvirtino, kad importas dempingo kaina iš Kinijos negalėjo padaryti jokios žalos. CISA teigė, kad importo iš Kinijos apimtis nėra susijusi su žalos rodiklių raida, nors „Steelforce“ tvirtino, kad net jei ji įgijo rinkos dalį, ji tai darė kitų šalių rinkos dalių sąskaita.

(314)

Be to, CISA tvirtino, kad Kinijos kainos negalėjo padaryti žalos, nes jos atitiko rinkos tendencijas. „Steelforce“ pridūrė, kad 2021 m. Sąjungos pramonės kainos buvo mažesnės už Kinijos kainas, o 2022 m. – beveik tokios pačios, o tai rodo, kad Sąjungos gamintojai galėjo vykdyti savo kainodaros politiką. Be to, „Steelforce“ pažymėjo, kad jei tai iš tiesų būtų ekonomiškai labiau pagrįsta, Sąjungos gamintojai būtų galėję pereiti nuo metinių sutarčių prie neatidėliotinų pardavimų, užtikrindami, kad jie galėtų parduoti produktus pelningai.

(315)

Kaip apibendrinta 307–312 konstatuojamosiose dalyse, importo iš Kinijos apimties ir rinkos dalies, taip pat Sąjungos pramonės pardavimo ir rinkos dalių tendencijos yra beveik visiškai atvirkštinės. Priešingai, nei teigia CISA, tai rodo aiškų ryšį su pardavimo apimties raida ir žalos rodikliais.

(316)

Kalbant apie kainas, nors importo iš Kinijos kainos iš tiesų buvo didesnės nei Sąjungos kainos 2021 m. ir maždaug tokios pačios 2022 m., taip atsitiko dėl pirmiau minėtų išskirtinių aplinkybių, dėl to, kad Sąjungos gamintojai buvo sudarę metines sutartis su dauguma jų pirkėjų.

(317)

Kaip paaiškinta, be kita ko, 239, 246, 265 ir 310 konstatuojamosiose dalyse, dėl jūrų prekybos sutrikimų ir griežtų izoliavimo priemonių Kinijoje 2021 m. importo į Sąjungą apimtis sumažėjo, o iškrautų produktų kainos, atrodo, padidėjo ir viršijo Sąjungos gamintojų pardavimo kainas. Tačiau, kadangi Sąjungos gamintojai buvo susaistyti kainų, nustatytų ilgalaikėse sutartyse, dėl kurių susitarta 2020 m. pabaigoje, jie negalėjo pakankamai pasinaudoti tokiomis palankiomis sąlygomis, kad padidintų savo pardavimo kainas. Tuo pat metu 2021 m. gamybos sąnaudos pradėjo labai didėti, dėl to tais metais padidėjo Sąjungos pramonės nuostoliai.

(318)

Kaip paaiškinta 288 konstatuojamojoje dalyje, dėl rinkos sutrikimų 2021 m. ir kasmet sudaromų sutarčių Sąjungos gamintojai, derėdamiesi dėl 2022 m. kainų, atsidūrė palankioje padėtyje savo pirkėjų atžvilgiu – dėl 2021 m. neapibrėžtumo naudotojai norėjo užsitikrinti pakankamą tiekimą 2022 m. Tai leido Sąjungos pramonei padidinti kainas ir 2022 m. būti pelningai vienintelį laikotarpį nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(319)

Be to, kaip paaiškinta 244 ir 245 konstatuojamosiose dalyse, vertinant individualiai kiekvieną rūšį buvo nustatytas reikšmingas priverstinis kainų mažinimas. Be to, Kinijos kainų raida ir poveikis aprašyti 246–250 konstatuojamosiose dalyse ir Komisija padarė išvadą, kad dėl importo iš Kinijos kainų 2020 m., 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu kainos buvo smukdomos, o 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu – mažinamos.

(320)

Tai nepaneigiama, net jei, kaip teigia CISA, Kinijos kainos kito panašiai, kaip kitų trečiųjų rinkų kainos arba Sąjungos pramonės kainos. Kinijos kainos buvo mažesnės nei beveik visų kitų trečiųjų šalių, išskyrus Indiją, importo kainos beveik visais nagrinėjamojo laikotarpio metais (žr. 12 lentelę). Be to, importas iš Kinijos užėmė didžiausią viso importo rinkos dalį, o kitoms penkioms didžiausioms importuojančioms šalims individualiai teko 0,7–3,2 % rinkos dalis bet kuriais nagrinėjamojo laikotarpio metais. Taigi akivaizdu, kad didžiausią įtaką kainodarai rinkoje darė importas iš Kinijos.

(321)

Galiausiai Komisija pažymėjo, kad, kaip teigė „Steelforce“, jei Sąjungos gamintojai galėtų vykdyti savo kainų politiką ir (arba) pradėti neatidėliotinus pardavimus, kurie visais metais būtų pelningi, jie neabejotinai taip ir pasielgtų. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kodėl Sąjungos pramonė sąmoningai darytų sau žalą.

(322)

Priešingai, kaip paaiškino skundo pateikėjas, alavuotųjų produktų kasmet sutariamos kainos yra rinkos standartas, primestas iš tiekimo grandinės apatinės dalies. Dideli mažmenininkai iš savo konservuoto maisto tiekėjų reikalauja, kad dėl kainų būtų deramasi kasmet, o pastarieji savo ruožtu to paties reikalauja iš savo skardinių tiekėjų. Skardinių gamintojai, kaip pagrindiniai alavuotųjų produktų naudotojai, reikalauja to paties iš Sąjungos pramonės, kad užsitikrintų stabilų tiekimo šaltinį.

(323)

Alavuotųjų produktų paklausą COVID-19 pandemija paveikė ypatingai. 2020 ir 2021 m. taikant izoliavimo priemones žmonės suvartojo ir sukaupė daugiau konservuoto maisto. Tad skardinių, taigi ir alavuotųjų produktų, paklausa tais metais išliko gana pastovi, o 2022 m. šiek tiek sumažėjo.

(324)

To laikotarpio pabaigoje suvartojimas Sąjungoje 2023 m. sumažėjo net 19 procentinių punktų, o tiriamuoju laikotarpiu – dar 3 procentiniais punktais. Staigų sumažėjimą 2023 m. galima paaiškinti atsargų sumažėjimu, palyginti su ankstesniais metais, ir prastu daržovių derliumi Europoje 2022 m. Nuo 2020 m. iki tiriamojo laikotarpio suvartojimas sumažėjo iš viso 25 %.

(325)

CISA ir „Steelforce“ tvirtino, kad žalą pirmiausia sukėlė toks rinkos susitraukimas.

(326)

Tačiau Komisija pažymėjo, kad nors paklausa Sąjungoje sumažėjo, tai negalėjo lemti sumažėjusios Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir mažėjančio pelningumo 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu.

(327)

Kaip jau paaiškinta, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 36 %, t. y. beveik 50 % daugiau nei suvartojimas, o importo iš Kinijos apimtis toliau didėjo, net mažėjant rinkai.

(328)

Be to, toks importas į Sąjungą buvo vykdomas tokiomis kainomis, dėl kurių buvo priverstinai mažinamos, smukdomos ir mažinamos Sąjungos pramonės kainos.

(329)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad net mažėjant rinkai, kai Sąjungos pramonė būtų praradusi tam tikrą pardavimo apimtį, importas iš Kinijos išliko pagrindiniu žalą keliančiu veiksniu.

(330)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(331)

Kaip matyti iš 12 lentelės, importas iš kitų trečiųjų šalių (išskyrus Kiniją) istoriškai buvo mažas. 2020 m. šiam importui iš viso teko 12 % rinkos dalies, o tiriamuoju laikotarpiu ji sumažėjo iki 10 %, nes jų importo apimtis tuo laikotarpiu sumažėjo 37 %. Kinija yra didžiausia importuotoja į Sąjungą, o kiti penki didžiausi importuotojai nagrinėjamuoju laikotarpiu užėmė po 0,7–3,2 % rinkos dalies.

(332)

2020 ir 2021 m. importo iš kitų trečiųjų šalių kainos buvo didesnės nei Sąjungos pramonės kainos, o 2022 m. – tokio paties lygio. Jos buvo 7 % mažesnės nei Sąjungos pramonės kainos 2023 m. ir 10 % mažesnės tiriamuoju laikotarpiu.

(333)

Tačiau to importo apimtis ir jo rinkos dalis buvo maža, be to, nuo 2020 m. iki tiriamojo laikotarpio labai sumažėjo. Todėl jis negalėjo daryti tokio didelio poveikio Sąjungos pramonei, kaip importas iš Kinijos, kurio apimtis ir rinkos dalis gerokai padidėjo.

(334)

Svarbi išimtis – importas iš Indijos, kuris nuo 2020 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjo 4 000 tonų ir per tą laikotarpį jam teko 0,6 % visos rinkos dalies ir visais metais, išskyrus 2021 m., pardavimas į Sąjungą vyko mažesnėmis kainomis nei importas iš Kinijos.

(335)

Tačiau, kadangi tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos paklausa buvo didesnė nei 2 mln. tonų, Komisija laikėsi nuomonės, kad bet koks tokio importo iš Indijos padidėjimo poveikis Sąjungos rinkai buvo nereikšmingas ir negalėjo padaryti žalos Sąjungos pramonei, net jei jo kainos buvo mažesnės už Sąjungos pramonės kainas.

(336)

Be to, importo iš Kinijos kainos buvo vidutiniškai 14 % mažesnės nei Sąjungos pramonės kainos 2023 m. ir 19 % mažesnės tiriamuoju laikotarpiu. Todėl padaryta išvadą, kad importas iš trečiųjų šalių negalėjo padaryti žalos Sąjungos pramonei.

(337)

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto kiekio raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksportas

(338)

Sąjungos pramonės eksporto apimtis kito panašiai, kaip jos pardavimas į Sąjungą: nuo 2020 m. iki tiriamojo laikotarpio ji laipsniškai mažėjo, visų pirma neatsižvelgiant į 2022 m. pakilimą Sąjungos rinkoje, o tai dar labiau patvirtina išvadą, kad tie metai Sąjungos rinkoje buvo išskirtiniai.

(339)

Tačiau nuo 2020 m. iki tiriamojo laikotarpio eksporto apimtis sumažėjo tik 24 %, o pardavimas Sąjungos rinkai per tą patį laikotarpį sumažėjo 36 %.

(340)

Iki 2022 m. didėjant vidutinei eksporto kainai, tais metais ji tapo dvigubai didesnė, palyginti su 2020 m. Nuo 2022 m. eksporto kainos ėmė mažėti, tačiau tiriamuoju laikotarpiu išliko 75 % didesnės už 2020 m. kainas.

(341)

Be to, 2020 ir 2021 m. eksporto kainos buvo šiek tiek mažesnės už pardavimo į Sąjungą kainas, bet 2022 m., 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu buvo didesnės.

(342)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonės eksporto veiklos rezultatai nebuvo patirtos žalos priežastis.

(343)

CISA ir „Steelforce“ tvirtino, kad žalą Sąjungos pramonė sukėlė pati: nors gamybos sąnaudos didėjo, Sąjungos pramonė vis dėlto gerokai padidino investicijas.

(344)

Pirma, šiuo klausimu Komisija paaiškino, kad pasaulinis gamybos sąnaudų, visų pirma žaliavų ir energijos, padidėjimas panašiai paveikė visus rinkos dalyvius, kaip rodo tai, kad importo iš visų kitų trečiųjų šalių, įskaitant Kiniją, kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo. Todėl toks sąnaudų padidėjimas nebuvo vienintelis elementas, būdingas tik Sąjungos pramonei.

(345)

Be to, nei CISA, „Steelforce“, nei jokios kitos suinteresuotosios šalys nepateikė įrodymų, iš kurių būtų buvę galima matyti, kad kitiems rinkos dalyviams, pavyzdžiui, Kinijos eksportuojantiems gamintojams, buvo daromas kitoks poveikis.

(346)

Kaip paaiškinta 291 ir 294 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos pramonės investicijos nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo reikalingos, kad būtų laikomasi aplinkosaugos standartų ir buvo būtinos esamiems pajėgumams išlaikyti, atliekant būtinus remonto ir pakeitimo darbus.

(347)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad didėjančios gamybos sąnaudos neprisidėjo prie Sąjungos pramonės tiriamuoju laikotarpiu patirtos žalos. Panašiai negalima laikyti, kad investicijos, kurių reikalaujama pagal teisės aktus arba kurios būtinos saugiai gamybai išlaikyti, prisidėjo prie Sąjungos pramonei padarytos žalos.

(348)

Kaip paaiškinta 317 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės pardavimas Sąjungos rinkoje paprastai buvo grindžiamas metinėmis sutartimis su pirkėjais, kuriose nustatomos kainos kitiems metams su galimybe atlikti tik išimtinius koregavimus. Tai reiškia, kad kainos negali atitikti trumpalaikių sąnaudų svyravimų atitinkamais metais. Todėl Sąjungos pramonei reikia šiek tiek laiko savo kainoms pritaikyti prie rinkos sąlygų pokyčių. Iš tiesų 2021 m. ji buvo priversta siūlyti kainas, dėl kurių derėtasi 2020 m. IV ketvirtį, o gamybos sąnaudos 2020–2021 m. padidėjo 15 %. Tačiau, kaip paaiškinta 318 konstatuojamojoje dalyje, dėl rinkos sutrikimų 2021 m. ir dėl to sumažėjusio importo iš Kinijos mažomis kainomis Sąjungos gamintojai 2022 m. galėjo derėtis dėl gerokai didesnių kainų, atspindinčių padidėjusias gamybos sąnaudas, ir atgauti pelningumą.

(349)

Todėl nepanašu, kad dėl laiko tarpo nuo žaliavų sąnaudų padidėjimo iki pardavimo kainų padidėjimo dėl metinių sutarčių Sąjungos pramonė negalėtų pritaikyti savo pardavimo kainų prie didėjančių gamybos sąnaudų nagrinėjamuoju laikotarpiu. Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad pardavimo kainų nustatymas metinėmis sutartimis nesumažino importo dempingo kaina ir nustatytos žalos priežastinio ryšio.

(350)

Mažėjančioje rinkoje ir po to, kai 2021 m. Sąjungos rinka buvo laikinai apsaugota nuo importo iš Kinijos, 2022 m., 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos apimtis ir rinkos dalis didėjo Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies sąskaita – jos laipsniškai mažėjo.

(351)

Toks importas iš Kinijos į Sąjungą buvo vykdomas tokiomis kainomis, dėl kurių buvo priverstinai mažinamos Sąjungos kainos – kainos buvo smukdomos ir mažinamos. 2022 m. buvo vienintelė išimtis, kai dėl rinkos neapibrėžtumo ankstesniais metais Sąjungos pramonė galėjo pasiekti pakankamai dideles kainas, kad padengtų savo gamybos sąnaudas. Importas iš Kinijos dempingo kaina mažino Sąjungos pramonės pelningumą, o ji nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje jau veikė nuostolingai.

(352)

Nenustatyta jokių kitų veiksnių, kurie darytų Sąjungos pramonei tokią žalą.

(353)

Komisija nustatė visų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir jį atskyrė nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio. Sąjungos pramonės suvartojimo sumažėjimo, importo iš kitų trečiųjų šalių ir eksporto veiklos rezultatų poveikis neigiamiems Sąjungos pramonės pokyčiams, susijusiems su sumažėjusia pardavimo apimtimi, kainomis ir mažėjančiu pelningumu, buvo nedidelis, jei jis iš viso buvo.

(354)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, šiame etape Komisija padarė išvadą, kad importas dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies padarė Sąjungos pramonei materialinę žalą ir kad kiti veiksniai, vertinami individualiai ar kartu, nesumažino priežastinio ryšio tarp importo dempingo kaina ir materialinės žalos. Žala patiriama daugiausia dėl rinkos dalies netekimo, priverstinio kainų mažinimo, smukdymo ir mažinimo bei mažėjančio pelningumo.

(355)

Šiuo atveju skundo pateikėjas tvirtino, kad, kiek tai susiję su karštai valcuotu plienu, esama žaliavų rinkų iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje. Todėl, siekdama atlikti vertinimą dėl tinkamo priemonių dydžio, Komisija visų pirma nustatė muito dydį, kuris būtinas siekiant pašalinti Sąjungos pramonei padarytą žalą, nesant iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Tada Komisija ištyrė, ar atrinktų eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumas būtų didesnis už jų žalos skirtumą.

(356)

Žala būtų pašalinta, jeigu Sąjungos pramonė galėtų gauti tikslinį pelną parduodama už tikslinę kainą, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalyje ir 7 straipsnio 2d dalyje.

(357)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį, siekdama nustatyti tikslinį pelną, Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: pelningumą prieš padidėjant importui iš nagrinėjamosios šalies, pelningumą, kuris yra būtinas visoms sąnaudoms ir investicijoms, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų išlaidoms padengti, ir pelningumą, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis. Toks pelno dydis neturėtų būti mažesnis nei 6 %.

(358)

Pirmiausia Komisija nustatė bazinį pelną, padengiantį visas sąnaudas įprastomis konkurencijos sąlygomis. Kadangi ne visi atrinkti Sąjungos gamintojai galėjo pateikti patikimų duomenų, kad galėtų įrodyti pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumą iki importo iš nagrinėjamosios šalies padidėjimo, Komisija pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį nustatė tikslinį pelną, kad nustatytų nežalingą 6 % kainą.

(359)

Tuo remiantis, minėtą 6 % pelno dydį pridėjus prie atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudų tiriamuoju laikotarpiu apskaičiuota nežalinga kaina.

(360)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalį Komisija atliko galutinį veiksmą ir įvertino, kokias būsimas sąnaudas, susijusias su daugiašaliais aplinkos susitarimais ir jų protokolais, kurių šalis yra Sąjunga, bei Ia priede išvardytomis TDO konvencijomis, Sąjungos pramonė patirs priemonės taikymo laikotarpiu pagal 11 straipsnio 2 dalį. Remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais įrodymais, Komisija nustatė papildomas kiekvieno Sąjungos gamintojo išlaidas, iš kurių atėmė faktines atitinkamo gamintojo sąnaudas, susijusias su tokių konvencijų laikymusi tiriamuoju laikotarpiu, ir taip buvo gautas [0–70] EUR/t rezultatas. Šis skirtumas buvo pridėtas prie 359 konstatuojamojoje dalyje nurodytos nežalingos kainos.

(361)

Tuo remdamasi Komisija Sąjungos pramonės panašaus produkto galutinę tikslinė vieneto kainą, t. y. 1 323–1 821 EUR už toną, apskaičiavo atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudoms tiriamuoju laikotarpiu taikydama pirmiau minėtą tikslinį pelno dydį (žr. 358 konstatuojamąją dalį) kiekvienai rūšiai ir tada pridėdama koregavimus pagal 7 straipsnio 2d dalį.

(362)

Tuomet Komisija, remdamasi atrinktų Kinijos bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, nustatė žalos skirtumą. Kiekvienas lyginant gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentine dalimi.

(363)

Žalos pašalinimo lygis kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms ir visam kitam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importui apibrėžiamas taip pat kaip dempingo skirtumas toms bendrovėms (žr. 220–227 konstatuojamąsias dalis).

(364)

Kaip paaiškinta pranešime apie inicijavimą, skundo pateikėjas pateikė Komisijai pakankamai įrodymų, kad nagrinėjamojoje šalyje esama žaliavų rinkos iškraipymų, susijusių su tiriamuoju produktu. Todėl, atliekant tyrimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį buvo nagrinėjami tariami iškraipymai siekiant nustatyti, ar (jei aktualu) žalai pašalinti pakaktų už dempingo skirtumą mažesnio muito.

(365)

Tačiau, kadangi žalai pašalinti tinkami skirtumai yra didesni už dempingo skirtumus, Komisija nusprendė, kad šiuo etapu šio aspekto nagrinėti nereikia.

(366)

Atlikus minėtą vertinimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį reikėtų nustatyti toliau nurodytus laikinuosius antidempingo muitus:

(367)

Nusprendusi taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(368)

Sąjungos pramonę sudaro keturi gamintojai, kurių pardavimas ir rinkos dalis antroje nagrinėjamojo laikotarpio pusėje labai sumažėjo. Taip buvo neigiamai paveiktas jų pelningumas, atsargų lygis ir užimtumas. Šiame etape Komisija padarė išvadą, kad dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala.

(369)

Gali būti, kad, nenustačius laikinųjų priemonių, dėl importo dempingo kaina susidariusio kainų spaudimo, rinkos dalies netekimo ir susikaupusių nuostolių Sąjungos pramonė bus priversta nutraukti alavuotųjų produktų gamybą. Tačiau numatoma, kad nustačius laikinąsias antidempingo priemones Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir kainos Sąjungos rinkoje padidės, todėl padidės šios pramonės pelningumas ir kiti finansiniai rodikliai ir taip bus išvengta gamybos įrenginių veiklos nutraukimo.

(370)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad laikinosios antidempingo priemonės atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(371)

Vienas importuotojas, „Steelforce“, pateikė klausimyno atsakymus ir jie buvo patikrinti. Komisijos tarnybos taip pat surengė klausymą su „Steelforce“ ir bendrovė išsamiau paaiškino savo poziciją.

(372)

Bendrovėje „Steelforce“ dirba apie [50–70] darbuotojų ir tiriamuoju laikotarpiu jai teko didelė viso importo iš Kinijos dalis. Importuotojas tvirtino, kad muitų nustatymas prieštarautų Sąjungos interesams. Kadangi dauguma „Steelforce“ argumentų šiam teiginiui pagrįsti buvo susiję su poveikiu, kurį muitai turėtų naudotojams, šios pastabos nagrinėjamos kartu su naudotojų pastabomis 7.3 skirsnyje.

(373)

Vertindama muitų poveikį šiam importuotojui, Komisija pažymėjo, kad nors „Steelforce“ importavo didelę viso Kinijos importo į Sąjungą dalį, ji taip pat importavo daug kitų produktų. Iš tiesų alavuotųjų produktų perpardavimas sudarė tik palyginti nedidelę visos bendrovės apyvartos dalį.

(374)

Atsižvelgdama į tai, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrovė veikė pelningai visuose savo verslo segmentuose ir kad jai priklausė didelė alavuotųjų produktų importo rinkos dalis, o didžioji jos veiklos dalis buvo nesusijusi su alavuotaisiais produktais, Komisija padarė išvadą, kad šiam importuotojui muitai neturėtų didelio neigiamo poveikio.

(375)

Atsižvelgdama į tai, kad jokie kiti importuotojai ar prekiautojai prieštaravimų dėl muitų nepareiškė, Komisija padarė išvadą, kad tikėtina, jog muitai neturės didelio neigiamo poveikio Sąjungos importuotojų ir prekiautojų padėčiai.

(376)

Klausimyno atsakymus pateikė du naudotojai: „Massilly Holding S.A.S“ (toliau – „Massilly“) ir „Trivium Packaging B.V.“ (toliau – „Trivium“). „Massilly“ ir dar vienas naudotojas „Pirlo Holding GmbH“ (toliau – „Pirlo“) taip pat pateikė pastabų, kuriomis prieštaraujama dėl muitų nustatymo, kaip ir viena naudotojų asociacija „Metal Packaging Europe“ (toliau – MPE).

(377)

„Massilly“, „Pirlo“ ir MPE tvirtino, kad muitų nustatymas prieštarautų Sąjungos interesams, nes darytų didelį neigiamą poveikį naudotojų įmonėms. „Steelforce“ pateikė panašių teiginių, ypač dėl apsaugos, kuri alavuotųjų produktų sektoriuje jau užtikrinama apsaugos priemonėmis.

(378)

„Steelforce“ ir MPE taip pat teigė, kad Sąjungoje nepakanka gamybos pajėgumų, todėl importas yra būtinas siekiant užtikrinti tiekimo stabilumą, nes Sąjungos gamintojai jau dabar labai vėluoja pristatyti produktus Sąjungos naudotojams. Be to, kadangi alavuotųjų produktų paklausa yra didelė visame pasaulyje, nepanaudoti eksporto į Sąjungą pajėgumai yra riboti ir bet kuriuo atveju apsaugoti apsaugos priemonėmis.

(379)

Be to, MPE, „Steelforce“, „Pirlo“ ir „Massilly“ tvirtino, kad antidempingo muitai pakenktų metalo skardinių gamintojų pelningumui, nes jų pagrindinė rinka (fasuoto maisto ir gėrimų pramonė) yra itin jautri kainoms ir jie negali perkelti padidėjusių kainų savo galutinės grandies pirkėjams. Be to, bet koks kainų padidėjimas pakenktų jų konkurencingumui kitų rūšių pakuočių, visų pirma plastiko ir „Tetra Pak“, gamintojų atžvilgiu.

(380)

„Steelforce“ ir „Massilly“ tvirtino, kad tai taip pat pakenktų Sąjungos aplinkos politikai, nes plieno skardinių perdirbamumas yra daug didesnis nei kitų rūšių pakuočių.

(381)

„Steelforce“ ir CISA taip pat teigė, kad antidempingo muitai pakenktų visai tiekimo grandinei, visų pirma konservuoto maisto pramonei, ir paspartintų investicijų nutraukimą išsikeliant už Sąjungos ribų. Kadangi galutinės grandies produktų (tuščių skardinių) arba gatavų produktų (maisto ir (arba) gėrimų skardinėse) importas į Sąjungą didėja, alavuotiesiems produktams taikomi antidempingo muitai neabejotinai prisidės prie tokių investicijų nutraukimo tendencijų.

(382)

Dėl 244 konstatuojamojoje dalyje minėtų apsaugos priemonių ir su tuo susijusių suinteresuotųjų šalių tvirtinimų, apibendrintų 363 ir 378 konstatuojamosiose dalyse, Komisija pažymėjo, kad apsaugos priemonėmis nesiekiama ir negalima apsaugoti nuo importo dempingo kaina. Kaip minėta 244 konstatuojamojoje dalyje, Komisija atsižvelgė į muitus, sumokėtus už importuojamą tiriamojo produkto kiekį, viršijantį apsaugos priemonėmis nustatytas muitais neapmokestinamas tarifines kvotas, ir nustatė, kad priverstinio kainų mažinimo skirtumas vis dar buvo didelis – [15–25] %.

(383)

Kalbant apie turimus pajėgumus, Sąjungos pramonės pajėgumai net ir 2020 m. – didžiausios paklausos metais – viršijo bendrą Sąjungos alavuotųjų produktų paklausą beveik milijonu tonų. Be to, iš daugelio trečiųjų šalių importuojami produktai buvo nuolat parduodami Sąjungos rinkai. Todėl Komisija padarė išvadą, kad pasiūlos trūkumo rizikos nėra.

(384)

Kalbant apie muitų poveikį naudotojams, iš „Trivium“ ir „Massilly“ klausimyno atsakymų matyti, kad alavuotieji produktai sudaro apie [35–55] % visų jų gamybos sąnaudų ir šios bendrovės iš Kinijos gauna palyginti nedidelę savo alavuotųjų produktų dalį.

(385)

Tiek „Massilly“, tiek „Trivium“ 2023 m. veikė pelningai; „Trivium“ tiriamuoju laikotarpiu išlaikė panašų pelningumo lygį, o „Massilly“ tiriamojo laikotarpio pelningumo duomenų nepateikė.

(386)

Remdamasi turimais nepatikrintais duomenimis, Komisija apskaičiavo, kad net jei Kinijos alavuotiesiems produktams, kuriuos perka šie naudotojai, būtų taikomas 50 % muitas, o visi kiti veiksniai išliktų nepakitę, bendros šių dviejų naudotojų gamybos sąnaudos verslo segmente, kuris priklauso nuo alavuotųjų produktų, padidėtų mažiau nei 2 %.

(387)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad šie naudotojai, net jei jie negalėtų dalies padidėjusių sąnaudų perkelti pirkėjams, vis tiek toliau veiktų pelningai, o muitų poveikis jiems būtų nereikšmingas.

(388)

Tvirtinimai dėl padidėjusios užsienio konkurencijos galutinės grandies sektoriuose ir pakuočių pramonės perėjimo prie kitų medžiagų, tariamai dėl antidempingo muitų, nebuvo pagrįsti išsamiais įrodymais. Taigi Komisija negalėjo nei patikrinti šių teiginių teisingumo, nei kiekybiškai įvertinti tokio poveikio masto.

(389)

Be to, Komisija negalėjo įvertinti, kokiu mastu muitai darytų neigiamą poveikį jos aplinkos politikai.

(390)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad nustačius muitus naudotojams nebūtų padarytas didelis neigiamas poveikis.

(391)

Kaip parodyta pirmiau, Sąjungos alavuotųjų produktų pramonės padėtis yra pavojinga, nes didesnę nagrinėjamojo laikotarpio dalį ji patyrė nuostolių. Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad bendradarbiaujantis importuotojas ir abu klausimyno atsakymus pateikę naudotojai vis dėlto veikė pelningai.

(392)

Be to, remdamasi bendradarbiaujančių naudotojų pateiktais duomenimis, Komisija negalėjo padaryti išvados, kad muitai padarytų didelį neigiamą poveikį alavuotųjų produktų naudotojų veiklai. Gamybos sąnaudų padidėjimas 2 % negalėtų būti toks žalingas naudotojams, kaip nuolat blogėjanti verslo aplinka – Sąjungos gamintojams.

(393)

Galiausiai vienas iš naudotojų savo klausimyno atsakymuose paminėjo, kad Sąjungos gamintojai siūlo lanksčias paslaugas ir vykdo tiekimą per trumpą laiką, o tai rodo, kad Sąjungos gamintojų egzistavimas yra naudingas patiems naudotojams, todėl jie yra suinteresuoti, kad pramonė neišnyktų.

(394)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad šiuo tyrimo etapu nėra įtikinamų priežasčių manyti, jog priemonių nustatymas importuojamiems Kinijos kilmės alavuotiesiems produktams neatitiktų Sąjungos interesų.

(395)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(396)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nustatytą mažesniojo muito taisyklę, importuojamiems Kinijos kilmės alavuotiesiems produktams turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės. Komisija palygino žalos skirtumus ir dempingo skirtumus (363 konstatuojamoji dalis). Muitų dydis nustatytas pagal tuos dempingo ir žalos skirtumus, kurie yra mažesni.

(397)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(398)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, gaminamam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visam kitam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importui nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos.

(399)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Individualūs antidempingo muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visam kitam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importui taikytinas antidempingo muitas.

(400)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(401)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto kiekis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje.

(402)

Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą gali būti nagrinėjama, ar reikia panaikinti individualią muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(403)

Kaip minėta 3 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą. Registracija buvo vykdoma, kad būtų galima surinkti muitus atgaline data, kaip numatyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje.

(404)

Atsižvelgiant į pradiniu etapu nustatytus faktus, importuojamų produktų registravimą reikėtų nutraukti/sustabdyti.

(405)

Šiuo tyrimo etapu negalima priimti jokio sprendimo dėl galimo antidempingo priemonių taikymo atgaline data.

(406)

Remdamasi pagrindinio reglamento 19a straipsniu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie planuojamą laikinųjų muitų nustatymą. Ši informacija taip pat paskelbta viešai Prekybos GD svetainėje. Suinteresuotosioms šalims buvo pasiūlyta per tris darbo dienas pateikti pastabų dėl konkrečiai joms atskleistų skaičiavimų tikslumo.

(407)

Pastabų gauta iš „Baosteel Group“ ir „Shougang Jingtang“, tačiau nė viena iš šių pastabų nekėlė jokių abejonių dėl skaičiavimų tikslumo ir Komisija į tų šalių pastabas atsižvelgs galutiniame etape.

(408)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis per nustatytą terminą pateikti raštu pastabas ir (arba) prašymus išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(409)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniame tyrimo etape,