Rekomendacija

TARYBOS SPRENDIMAS

kuriuo panaikinamas Sprendimas 2009/591/EB dėl perviršinio deficito Latvijoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 126 straipsnio 12 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

kadangi:

(1)       2009 m. liepos 7 d. Tarybos sprendimu 2009/591/EB[1], priimtu remiantis Komisijos rekomendacija pagal Sutarties 104 straipsnio 6 dalį, buvo nuspręsta, kad Latvijoje susidaręs perviršinis deficitas. Taryba pažymėjo, kad 2008 m. valdžios sektoriaus deficitas siekė 4,0 % BVP ir viršijo Sutartyje nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę, o bendroji valdžios sektoriaus skola 2008 m. buvo 19,5 % BVP, t. y. daug mažesnė už Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę[2];

(2)       2009 m. liepos 7 d., vadovaudamasi Sutarties 104 straipsnio 7 dalimi ir 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo[3] 3 straipsnio 4 dalimi ir remdamasi Komisijos rekomendacija, Taryba pateikė Latvijai skirtą rekomendaciją, kad perviršinio deficito padėtis būtų ištaisyta ne vėliau kaip 2012 m. Rekomendacija buvo paskelbta viešai;

(3)       pagal Sutarčių prieduose pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros 4 straipsnį Komisija teikia šiai procedūrai vykdyti reikalingus duomenis. Taikydamos šį protokolą, pagal 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2009 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo[4] 3 straipsnį valstybės narės du kartus per metus, t. y. iki balandžio 1 d. ir iki spalio 1 d., turi pranešti valdžios sektoriaus deficito ir skolos duomenis ir kitus susijusius kintamuosius;

(4)       svarstydama, ar reikėtų panaikinti sprendimą dėl perviršinio deficito, Taryba sprendimą turėtų priimti remdamasi pateiktais duomenimis. Be to, sprendimas dėl perviršinio deficito turėtų būti panaikintas tik jei pagal Komisijos prognozes nurodoma, kad prognozės laikotarpiu deficitas neviršys 3 % BVP ribos[5];

(5)       remiantis Komisijos (Eurostato) duomenimis, pateiktais pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2009 14 straipsnį, Latvijai pateikus pranešimą iki 2013 m. balandžio 1 d. ir remiantis Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognoze patvirtinamos šios išvados:

– po didelio 2009 ir 2010 m. valdžios sektoriaus deficito (atitinkamai 9,8 % BVP ir 8,1 % BVP), kurį iš dalies lėmė finansų sektoriaus stabilizavimo priemonės, 2011 m. deficitas pradėjo sparčiai mažėti ir pasiekė 3,6 % BVP. Šį pagerėjimą lėmė didelio masto 2009–2011 m. fiskalinis konsolidavimas, susijęs su ekonomikos koregavimo programa, finansuojama pagal mokėjimų balanso paramos mechanizmą, taip pat gerėjančios ciklo sąlygos. Koregavimo programa sėkmingai užbaigta 2012 m. sausio mėn. 2012 m. valdžios sektoriaus deficitas toliau mažėjo iki 1,2 % BVP, viršydamas 2012 m. konvergencijos programoje nustatytą 2,1 % BVP deficito tikslą, ir buvo daug mažesnis už Sutartyje nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę. Geresnę įplaukų padėtį lėmė palankios ciklo sąlygos ir didėjantis mokesčių veiksmingumas, o išlaidų augimas liko gerokai žemesnis nei nominaliojo BVP augimas. Todėl 2012 m. valdžios sektoriaus pajamų dalis BVP padidėjo ¼ procentinio punkto, o valdžios sektoriaus išlaidų dalis sumažėjo 2 procentiniais punktais;

– 2013 m. konvergencijos programoje numatyta, kad nominalus deficitas 2013 m. bus 1,1 % BVP, o vėliau iki 2016 m. jo lygis stabilizuosis ir bus 0,9 % BVP. Pagal Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozę numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2013 m. liks iš esmės nepakitęs, t. y. 1,2 % BVP, o 2014 m. sumažės iki 0,9 % BVP ir liks gerokai mažesnis už 3 % BVP pamatinę vertę;

– 2012 m. valdžios sektoriaus skola sudarė 40,7 % BVP. Pagal Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozę numatoma, kad bendroji valdžios sektoriaus skola 2013 m. padidės iki 43,2 % BVP, kadangi vyriausybė kaupia lėšas, kad galėtų išmokėti dideles skolas, kurių grąžinimas numatytas 2014–2015 m. Kai bus atlikti šie mokėjimai, tikėtina, kad 2014 m. skola vėl sumažės iki maždaug 40 % BVP;

(6)       Taryba primena, kad nuo 2013 m., t. y. nuo metų po perviršinio deficito panaikinimo, Latvija turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi Stabilumo ir augimo pakto prevencinės dalies reikalavimų ir kartu – išlaidų kriterijaus;

(7)       pagal Sutarties 126 straipsnio 12 dalį Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito panaikinamas, kai, Tarybos nuomone, perviršinis deficitas atitinkamoje valstybėje narėje panaikinamas;

(8)       Tarybos nuomone, perviršinis deficitas Latvijoje panaikintas, todėl Sprendimas 2009/591/EB turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Atlikus bendrą vertinimą daroma išvada, kad perviršinis deficitas Latvijoje panaikintas.

2 straipsnis

Sprendimas 2009/591/ES panaikinamas.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Latvijos Respublikai.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               OL L 202, 2009 8 4, p. 50.

[2]               Vėliau 2008 m. rodikliai buvo patikslinti ir atitinkamai valdžios sektoriaus deficitas sumažintas iki 4,2 % BVP, o bendroji skola padidinta iki 19,8 % BVP.

[3]               OL L 209, 1997 8 2, p. 6.

[4]               OL L 145, 2009 6 10, p. 1.

[5]               Atsižvelgiant į 2012 m. rugsėjo 3 d. „Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo sąlygas ir stabilumo ir konvergencijos programų formos ir turinio gaires“. ˇr.:               http://ec.europa.eu/economy_finance/economic_governance/sgp/pdf/coc/code_of_conduct_en.pdf.