<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-531/17</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62017CC0531</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:677">EU:C:2018:677</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>12</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>12</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC">Generalinės advokatės j. kokott išvada – Byla C‑531/17</HT></P><P><HT TYPE="SC">Vetsch Int. Transporte</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinės advokatės</HT></P><P><HT TYPE="UC">Juliane Kokott Išvada,</HT></P><P>pateikta <DATE ISO="20180906">2018 m. rugsėjo 6 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: vokiečių.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Byla C‑531/17</HT></P><P>Vetsch Int. Transporte GmbH,</P><P>kita proceso šalis:</P><P>Zollamt Feldkirch Wolfurt</P><P><HT TYPE="NORMAL">(<HT TYPE="ITALIC">Verwaltungsgerichtshof</HT> (Aukščiausiasis administracinis teismas, Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</HT></P></STI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema</KEYWORD><KEYWORD>Neapmokestinimas importuojant prekes ir vykdant paskesnį jų tiekimą Bendrijos viduje</KEYWORD><KEYWORD>Atsisakymas neapmokestinti importo PVM dėl prekių įgijėjo paskesnio sukčiavimo PVM srityje, susijusio su importuotomis prekėmis</KEYWORD><KEYWORD>PVM už importą deklaruojančio asmens (kaip importuotojo atstovo) mokestinė prievolė</KEYWORD><KEYWORD>Vėlesnio ketinimo sukčiauti „užkratas</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><CONTENTS.CONCLUSION><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Įvadas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT>Bulgarijos įmonės įgijo Šveicarijoje parfumerijos gaminių ir per trečiąją šalį išleido juos į laisvą apyvartą Austrijoje, o tada pervežė į Bulgariją. Visa tai vyko laikantis nustatytos tvarkos. Tik Bulgarijoje, atrodo, buvo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>pamiršta<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/> nustatyta tvarka deklaruoti apmokestinamą perpardavimą ir sumokėti PVM Bulgarijai. Todėl Teisingumo Teismui vėl tenka nagrinėti sukčiavimo PVM srityje pasekmes.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Šiuo metu jau gausu atvejų, kuriuose Teisingumo Teismas nagrinėjo mokesčių institucijų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>galimybes taikyti sankcijas<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/> už sukčiavimą PVM srityje. Teismas nustatė, kad tuo atveju, jei apmokestinamasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P>Kai kuriuose ankstesniuose sprendimuose Teisingumo Teismas dar nurodo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>galėjo žinoti<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/> – žr. <DATE ISO="20060706">2006 m. liepos 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kittel ir Recolta Recycling</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑439/04 ir C‑440/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:446">EU:C:2006:446</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0060">60</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Tačiau dabar, atrodo, teisingai nebesivadovaujama šia pernelyg plačia formuluote, kuri buvo grindžiama tik prejudiciniu klausimu.</P></NOTE>, jog dalyvauja sandoryje, kuris įtrauktas į sukčiavimą PVM srityje, šis asmuo PVM direktyvos tikslais turi būti laikomas dalyvaujančiu sukčiaujant<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P><DATE ISO="20180620">2018 m. birželio 20 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Enteco Baltic</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑108/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:473">EU:C:2018:473</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0094">94</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20151022">2015 m. spalio 22 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">PPUH Stehcemp</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑277/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:719">EU:C:2015:719</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20140213">2014 m. vasario 13 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Maks Pen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑18/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:69">EU:C:2014:69</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20120906">2012 m. rugsėjo 6 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mecsek-Gabona</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑273/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:547">EU:C:2012:547</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0054">54</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20121206">2012 m. gruodžio 6 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bonik</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑285/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:774">EU:C:2012:774</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20060706">2006 m. liepos 6 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kittel ir Recolta Recycling</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑439/04 ir C‑440/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:446">EU:C:2006:446</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0056">56</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Tokiais atvejais valstybės narės įpareigojamos nesuteikti apmokestinamajam asmeniui teisės į neapmokestinimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P>Žr. <DATE ISO="20180620">2018 m. birželio 20 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Enteco Baltic</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑108/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:473">EU:C:2018:473</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0094">94</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20141009">2014 m. spalio 9 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Traum</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑492/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2267">EU:C:2014:2267</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20120906">2012 m. rugsėjo 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mecsek-Gabona</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑273/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:547">EU:C:2012:547</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0054">54</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20120621">2012 m. birželio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mahagében</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑80/11 ir C‑142/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:373">EU:C:2012:373</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> (jeigu jis yra tiekėjas) arba į atskaitą (jeigu jis yra gavėjas)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P>Žr. <DATE ISO="20151022">2015 m. spalio 22 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">PPUH Stehcemp</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑277/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:719">EU:C:2015:719</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20141218">2014 m. gruodžio 18 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Schoenimport <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>Italmoda<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/> Mariano Previti</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑131/13, C‑163/13 ir C‑164/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2455">EU:C:2014:2455</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0062">62</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20140213">2014 m. vasario 13 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Maks Pen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑18/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:69">EU:C:2014:69</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20121206">2012 m. gruodžio 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bonik</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑285/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:774">EU:C:2012:774</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20060706">2006 m. liepos 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kittel ir Recolta Recycling</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑439/04 ir C‑440/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:446">EU:C:2006:446</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0059">59</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0061">61</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="2"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT>Šią Teisingumo Teismo vartojamą formuluotę dar reikėtų patikslinti. Pavyzdžiui, kyla klausimas, ar apmokestinamajam asmeniui gali būti nesuteikiama teisė ne tik į jo pardavimo neapmokestinimą, bet ir į jo pirkimo mokesčio atskaitą. Galiausiai tai reikštų <HT TYPE="ITALIC">dvigubą</HT> to paties asmens to paties sandorio <HT TYPE="ITALIC">apmokestinimą</HT>. Be to, reikia išaiškinti kriterijus, nuo kada sandoris <HT TYPE="ITALIC">įtrauktas</HT> į sukčiavimą PVM srityje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT>Ši byla išimties tvarka nėra susijusi su klasikine tiekėjų grandine, joje nagrinėjamas prekių importas ir pirkėjo įvykdytas paskesnis jų pervežimas Bendrijos viduje. Tai lemia du ypatumus. Pirma, kyla klausimas, ar tik vėliau suplanuotas ir įgyvendintas sukčiavimas PVM srityje galiausiai taip pat <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>užkrečia<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/> ankstesnį tiekimą Bendrijos viduje. Mokesčių požiūriu tai būtų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>palanku<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/>, nes mokestinės pajamos atskleidus sukčiavimą PVM srityje padidėtų (šiuo atveju – keturis kartus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P>Austrijos Respublika galėtų nustatyti PVM už importą ir kartu neleisti neapmokestinti pervežimo į Austriją. Bulgarijos Respublika galėtų savo ruožtu nesuteikti teisės į mokesčio už deklaruotą įsigijimą Bendrijos viduje atskaitą ir kartu apmokestinti tiekimą Bulgarijoje.</P></NOTE>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>Antra, asmuo, iš kurio šiuo atveju pareikalauta sumokėti PVM už importą, yra nesusijusi trečioji šalis, t. y. importą deklaravęs asmuo. Jis nėra susijęs su tiekimu ir nežinojo apie paskesnį savo užsakovų sukčiavimą PVM srityje. Vis dėlto, jei sutiktume su Austrijos mokesčių administratoriaus nuomone, dėl gavėjo sukčiavimo teisė į neapmokestinimą importo mokesčiu būtų atimta ir importą deklaruojančiam asmeniui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT>Taigi, šiuo prašymu priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismui suteikiama proga patikslinti savo jurisprudenciją dėl vadinamųjų su sukčiavimu susijusių sandorių, kai į juos įtraukiama trečioji šalis (šiuo atveju – deklarantas kaip importuotojo atstovas). Be to, Teisingumo Teismui taip pat suteikiama galimybė papildyti savo jurisprudenciją atveju, kai sukčiavimo tyčia atsiranda tik vėliau.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">A.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Sąjungos teisė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT>Sąjungos teisės pagrindas šioje byloje yra <DATE ISO="20061128">2006 m. lapkričio 28 d.</DATE> Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="347" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2006">OL L 347, 2006, p. 1</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE> (toliau – PVM direktyva).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT>Šios direktyvos 143 straipsnio 1 dalies d punkte nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>1. Valstybės narės PVM neapmokestina šių sandorių, pagal kuriuos: &lt;…&gt;</ALINEA><ALINEA>d) iš trečiosios teritorijos ar trečiosios šalies išsiųstos ar išgabentos prekės importuojamos į kitą valstybę narę nei ta, kurioje užbaigiamas prekių siuntimas ar gabenimas, kai tokias prekes tiekiančio importuotojo, kuriam pagal 201 straipsnį tenka ar pripažįstama tenkanti prievolė sumokėti PVM, vykdomas prekių tiekimas neapmokestinamas PVM pagal 138 straipsnį; &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT>PVM direktyvos 138 straipsnio 1 dalyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>Valstybės narės neapmokestina prekių tiekimo, kai tas prekes pardavėjas ar prekes įsigyjantis asmuo išsiunčia ar išgabena į paskirties vietą, esančią Bendrijoje, bet ne jos atitinkamoje teritorijoje, kitam apmokestinamajam asmeniui ar neapmokestinamajam juridiniam asmeniui, veikiančiam kaip toks, į kitą valstybę narę nei ta, kurioje pradėtas prekių siuntimas ar gabenimas, arba kai tai atliekama pardavėjo ar prekes įsigyjančio asmens vardu.<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="3"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT>PVM direktyvos 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>Jei prekes, sudarančias apmokestinamojo asmens veiklai skirto turto dalį, šis asmuo perveža į kitą valstybę narę, šis pervežimas laikomas prekių tiekimu už atlygį. <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>Pervežimas į kitą valstybę narę<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/> – kilnojamojo materialiojo turto siuntimas ar gabenimas į paskirties vietą už valstybės narės, kurioje yra turtas, teritorijos ribų, bet Bendrijos teritorijoje, kai gabenimą ar siuntimą savo verslo tikslais atlieka apmokestinamasis asmuo arba tai atliekama jo vardu.<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT>PVM direktyvos 201 straipsnis išdėstytas taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>Importo atveju PVM moka asmuo arba asmenys, kuriuos importo valstybė narė laiko ar pripažįsta turinčiais prievolę sumokėti PVM.<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">B.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Austrijos teisė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT>PVM direktyvos reikalavimai į Austrijos teisę buvo perkelti 1994 m. <HT TYPE="ITALIC">Umsatzsteuergesetz</HT> (Apyvartos mokesčio įstatymas)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P>Iki <DATE ISO="20101231">2010 m. gruodžio 31 d.</DATE> pateiktoms deklaracijoms – dar <HT TYPE="ITALIC">Bundesgesetz</HT> (Federalinis įstatymas; <HT TYPE="ITALIC">BGBl</HT>., Nr. 756/1996) redakcijos, vėliau priimtoms deklaracijoms – 2010 m. <HT TYPE="ITALIC">Abgabenänderungsgesetz</HT> (Mokesčių pakeitimo įstatymas; <HT TYPE="ITALIC">BGBl. I</HT>, Nr. 34) redakcijos.</P></NOTE>. Pagal 1994 m. Apyvartos mokesčio įstatymą (priedas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>Vidaus rinka<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/>) 6 straipsnį prekių importas neapmokestinamas tuomet, kai deklarantas jas iš karto po importo tiesiogiai naudoja tiekimo Bendrijos viduje sandoriams vykdyti; deklarantas pagal apskaitos dokumentus turi įrodyti, kad tenkinamos 1994 m. Apyvartos mokesčio įstatymo (priedas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>Vidaus rinka<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/>) 7 straipsnyje nustatytos sąlygos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT>Pagal 1994 m. Apyvartos mokesčio įstatymo (priedas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>Vidaus rinka<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/>) 6 straipsnio 3 dalies antrą sakinį neapmokestinimas taikytinas tik tuomet, kai asmuo, kurio įmonei prekės buvo importuotos, iš karto vykdo tiekimo Bendrijos viduje sandorį. Pagal 1994 m. Apyvartos mokesčio įstatymo (priedas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>Vidaus rinka<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/>) 6 straipsnio 1 dalį tiekimo Bendrijos viduje sandoriai neapmokestinami.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT>Pagal 1994 m. Apyvartos mokesčio įstatymo (priedas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>Vidaus rinka<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/>) 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą tiekimo Bendrijos viduje sandoriu laikomas ir tiekimui prilyginamas prekių pervežimas, kaip tai suprantama pagal 1994 m. Apyvartos mokesčio įstatymo (priedas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>Vidaus rinka<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/>) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT>Pagal 1994 m. Apyvartos mokesčio įstatymo (priedas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>Vidaus rinka<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/>) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą tiekimu už atlygį laikomas verslininko vykdomas įmonės prekių pervežimas iš nacionalinės teritorijos į kitą Bendrijos teritorijos dalį, jam siekiant disponuoti prekėmis, išskyrus tik – tiksliau apibrėžto – laikino naudojimo tikslu, net jei šis verslininkas prekes importavo į nacionalinę teritoriją. Verslininkas laikomas tiekėju.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT>Pagal 1994 m. Apyvartos mokesčio įstatymo 26 straipsnio 1 dalį importo apyvartos mokesčiui atitinkamai taikomos – išskyrus kasacinėje byloje nereikšmingas išimtis – muitų teisės nuostatos. Pagal <HT TYPE="ITALIC">Zollrechts-Durchführungsgesetz</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P>Kasacinėje byloje dar taikytinos trečiosios Įstatymo dėl muitų teisės taikymo pataisos (<HT TYPE="ITALIC">BGBl. I</HT>, Nr. 13/1998) redakcijos.</P></NOTE> (Įstatymas dėl muitų teisės taikymo) 71a straipsnį neapmokestinimo importo apyvartos mokesčiu pagal 1994 m. Apyvartos mokesčio įstatymo (priedas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>Vidaus rinka<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/>) 6 straipsnio 3 dalį atvejais prievolę sumokėti pagal Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalį mokėtiną importo apyvartos mokestį taip pat turi deklarantas, jeigu jis tokios prievolės neturi jau pagal Muitinės kodekso 204 straipsnio 3 dalį.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="4"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Pagrindinė byla</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT>Dvi Bulgarijos įmonės (B ir K) įgijo iš įmonės Šveicarijoje prekių ir teisę disponuoti jomis Šveicarijoje. B ir K pavedimu <HT TYPE="ITALIC">Vetsch Int. Transporte GmbH</HT> (toliau – <HT TYPE="ITALIC">Vetsch</HT>), kuri, be kita ko, veikia kaip Austrijoje įsteigtas deklarantas, importavo šias prekes į Austriją. Iš ten B ir K įgaliotas ekspeditorius, kuris pateikė <HT TYPE="ITALIC">Vetsch</HT> atitinkamus važtaraščius, turėjo gabenti jas toliau į Bulgariją gavėjams B ir K.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Vetsch</HT>, kaip netiesioginė atitinkamo gavėjo Bulgarijoje atstovė, laikotarpiu nuo <DATE ISO="20101210">2010 m. gruodžio 10 d.</DATE> iki <DATE ISO="20110705">2011 m. liepos 5 d.</DATE> pateikė Austrijos muitinei iš Šveicarijos importuojamų prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai įforminti skirtas deklaracijas pagal vadinamąją 42 muitinės procedūrą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P>Taip pat žr. panašioje byloje priimtą <DATE ISO="20180620">2018 m. birželio 20 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Enteco Baltic</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑108/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:473">EU:C:2018:473</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir papildomus paaiškinimus dėl vadinamosios 42 muitinės procedūros generalinio advokato P. Mengozzi išvadoje byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Enteco Baltic</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑108/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:215">EU:C:2018:215</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0020">20</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>, 4 išnaša).</P></NOTE>. Kartu atitinkamoje deklaracijoje ji paprašė neapmokestinti importo apyvartos mokesčiu pagal 1994 m. Austrijos apyvartos mokesčio įstatymo (priedas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>Vidaus rinka<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/>) 6 straipsnio 3 dalį. Šis prašymas buvo patenkintas. Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nėra duomenų, rodančių, kad <HT TYPE="ITALIC">Vetsch</HT> būtų pažeidusi teisinę pareigą pateikti reikalaujamus dokumentus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT>Trimis atvejais <HT TYPE="ITALIC">Vetsch</HT> atstovavo Bulgarijos verslininkui K, dviem atvejais – Bulgarijos verslininkui B. Kaip ir prašyta, prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą neįtraukiant į apskaitą importo apyvartos mokesčio sumų. Vėliau ekspeditorius nuvežė prekes jas įsigijusiems asmenims į Bulgariją.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT>B ir K tinkamai deklaravo tiekimą Bendrijos viduje iš Austrijos į Bulgariją tiek Austrijoje, tiek Bulgarijoje ir pateikė informaciją apie mokesčius. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, gali būti laikoma, kad prekės pateko į Bulgarijos teritoriją ir tuo metu, kai buvo vežamos, jomis visą laiką disponavo B ir K.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT>Vėliau abi Bulgarijos įmonės, B ir K, perpardavė prekes (atrodo, kad šis pardavimas buvo apmokestintas). Tačiau jos šio pardavimo nedeklaravo – priešingai, deklaravo neapmokestinamą tiekimą Bendrijos viduje bendrovei <HT TYPE="ITALIC">Vetsch</HT>, kuriai prieš tai buvo pavesta pateikti muitinės deklaraciją. Tačiau toks tiekimas – dėl to ginčo nėra – niekada nebuvo įvykdytas. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, tai reiškia, kad B ir K yra atsakingos už mokesčių slėpimą Bulgarijoje. Prašyme priimti prejudicinį sprendimą nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad <HT TYPE="ITALIC">Vetsch</HT> vienaip ar kitaip buvo įsipainiojusi į šį sukčiavimą PVM srityje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT><DATE ISO="20110906">2011 m. rugsėjo 6 d.</DATE> sprendimu iš <HT TYPE="ITALIC">Vetsch</HT> pareikalauta sumokėti importo apyvartos mokesčio skolą, nes nebuvo tenkinamos minėtose deklaracijose nurodyto neapmokestinimo sąlygos. Pagal Įstatymo dėl muitų teisės taikymo 71a straipsnį prievolę sumokėti importo apyvartos mokestį turi ir deklarantas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT><DATE ISO="20110915">2011 m. rugsėjo 15 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Vetsch</HT> pateikė muitinei prieštaravimą dėl šio sprendimo, jį <DATE ISO="20120131">2012 m. sausio 31 d.</DATE> muitinė atmetė. Dėl tokio sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Vetsch</HT> <DATE ISO="20120302">2012 m. kovo 2 d.</DATE> padavė skundą. <DATE ISO="20160330">2016 m. kovo 30 d.</DATE> sprendimu <HT TYPE="ITALIC">Bundesfinanzgericht</HT> (Federalinis finansų teismas, Austrija) skundą atmetė kaip nepagrįstą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Bundesfinanzgericht</HT> (Federalinis finansų teismas) nuomone, remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija dėl <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>su sukčiavimu susijusių sandorių<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/> neapmokestinimas turi būti netaikomas jau tiekimo Bendrijos viduje sandoriui Austrijoje (tiksliau, pervežimui Bendrijos viduje), nes Bulgarijos įmonės B ir K vėliau nuslėpė mokesčius. Todėl taip pat netenkinama neapmokestinimo importo apyvartos mokesčiu sąlyga, nes pagal ją reikalaujama, kad importavus prekę turi būti vykdomas neapmokestinamas tiekimas.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT>Dėl šio <HT TYPE="ITALIC">Bundesfinanzgericht</HT> (Federalinis finansų teismas) sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Vetsch</HT> pateikė kasacinį skundą, dėl kurio <HT TYPE="ITALIC">Verwaltungsgerichtshof</HT> (Aukščiausiasis administracinis teismas) dabar turi priimti sprendimą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Prašymas priimti prejudicinį sprendimą ir procesas Teisingumo Teisme</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT><DATE ISO="20170629">2017 m. birželio 29 d.</DATE> sprendimu, gautu <DATE ISO="20170908">2017 m. rugsėjo 8 d.</DATE>, <HT TYPE="ITALIC">Verwaltungsgerichtshof</HT> (Aukščiausiasis administracinis teismas), remdamasis SESV 267 straipsniu, pateikė Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>1.</NO.P><TXT>Ar turi būti neleidžiama pagal Direktyvos 2006/112/EB 138 straipsnį neapmokestinti pervežimo Bendrijos viduje iš valstybės narės, kai šį pervežimą į kitą valstybę narę inicijavęs apmokestinamasis asmuo kitoje valstybėje narėje deklaruoja su pervežimu Bendrijos viduje susijusį įsigijimo Bendrijos viduje sandorį, tačiau su atitinkamomis prekėmis vykdydamas paskesnį apmokestinamąjį sandorį kitoje valstybėje narėje sukčiauja mokesčių srityje neteisėtai deklaruodamas neapmokestinamąjį tiekimo Bendrijos viduje iš šios kitos valstybės narės sandorį?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Ar atsakant į pirmąjį klausimą reikšminga tai, ar apmokestinamasis asmuo pervežimo Bendrijos viduje metu jau turėjo ketinimą su šiomis prekėmis vykdant paskesnį sandorį sukčiauti mokesčių srityje?<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT>Procese Teisingumo Teisme <HT TYPE="ITALIC">Vetsch</HT>, Austrijos Respublika, Graikijos Respublika ir Europos Komisija pateikė rašytines pastabas ir visos, išskyrus Graikijos Respubliką, dalyvavo <DATE ISO="20180627">2018 m. birželio 27 d.</DATE> teismo posėdyje.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">V.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Vertinimas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">A.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Prejudicinių klausimų apimtis</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas aiškiai teiraujasi tik dėl sąlygų, kurioms esant gali būti atsisakoma neapmokestinti pagal PVM direktyvos 138 straipsnį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P>Šiame straipsnyje nustatomas tiekimo Bendrijos viduje neapmokestinimas. Pervežimas Bendrijos viduje, kaip šiuo atveju, pagal direktyvos 17 straipsnio 1 dalį laikomas prekių tiekimu už atlygį.</P></NOTE>. Tačiau matyti, kad iš esmės abiem klausimais siekiama išsiaiškinti atsisakymo neapmokestinti importo taikymo mastą PVM už importą deklaranto (<HT TYPE="ITALIC">Vetsch</HT>) lygmeniu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT>Taigi iš esmės prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas norėtų sužinoti, ar turi būti atsisakyta taikyti neapmokestinimą pagal PVM direktyvos 143 straipsnio 1 dalies d punktą deklarantui, kaip importuotojo atstovui, jeigu gavėjas po to, kai prekė iš importo valstybės narės buvo pervežta į kitą valstybę narę (paskirties šalį), vėliau sukčiauja mokesčių srityje, o atitinkamas ketinimas tai daryti atsirado tik pasibaigus pervežimui. Todėl siūlau Teisingumo Teismui nagrinėti pirmąjį klausimą atsižvelgiant į PVM direktyvos 143 straipsnio 1 dalies d punkto, siejamo su 138 ir 201 straipsniais, sąlygas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas Bulgarijos pirkėjo ketinimas jau pervežant prekes Bendrijos viduje vėliau nuslėpti mokesčius. Todėl turi būti daroma prielaida, kad importuojant į Austriją ir pervežant į Bulgariją ketinimo sukčiauti dar nebuvo. Tai svarbu atsakant į pirmąjį klausimą, todėl į antrąjį klausimą gali būti atsakyta jau atsakant į pirmąjį klausimą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="6"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">B.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis vertinimas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Visos PVM direktyvos 143 ir 138 straipsnių objektyvios sąlygos tenkinamos. Taip pat gali būti daroma prielaida, kad įrodymai, numatyti (atitinkamai galiojančios redakcijos) PVM direktyvos 143 straipsnio 2 dalyje, egzistuoja, nes prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neišreiškė abejonių šiuo klausimu. Be to, iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą taip pat galima suprasti, kad prekės buvo importuotos į Austriją ir vėliau pervežtos į Bulgariją. Kol kas nėra jokių tai paneigiančių įrodymų, išskyrus muitinės tarnybos ir Austrijos Respublikos bendro pobūdžio prielaidas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Vis dėlto, jeigu mokesčių administratorius galėtų įrodyti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P>Teisingumo Teismas jau yra paneigęs apmokestinamojo asmens prievolę įsitikinti, kad įsigijusio asmens gabenamos prekės iš tiesų pasiekė paskirties šalį – žr. <DATE ISO="20120906">2012 m. rugsėjo 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mecsek-Gabona</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑273/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:547">EU:C:2012:547</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 40 ir paskesni punktai). Taip pat žr. naujausią <DATE ISO="20180620">2018 m. birželio 20 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Enteco Baltic</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑108/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:473">EU:C:2018:473</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 67 ir paskesni punktai).</P></NOTE>, kad prekės iš tikrųjų nepateko į kitą valstybę narę, objektyvios neapmokestinimo sąlygos pagal PVM direktyvos 143 straipsnį nebūtų tenkinamos. Tokiu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turėtų aiškintis klausimą, ar, veikdama sąžiningai, <HT TYPE="ITALIC">Vetsch</HT> galėjo daryti prielaidą dėl importo neapmokestinamumo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P>Žr. Teisingumo Teismo jurisprudenciją šiuo klausimu: <DATE ISO="20180620">2018 m. birželio 20 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Enteco Baltic</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑108/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:473">EU:C:2018:473</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 95 ir paskesni punktai), <DATE ISO="20170614">2017 m. birželio 14 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Santogal M-Comércio e Reparação de Automóveis</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑26/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:453">EU:C:2017:453</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 74 ir paskesni punktai), <DATE ISO="20120906">2012 m. rugsėjo 6 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mecsek-Gabona</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑273/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:547">EU:C:2012:547</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 47 ir paskesni punktai) ir <DATE ISO="20070927">2007 m. rugsėjo 27 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Teleos ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑409/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:548">EU:C:2007:548</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0068">68</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Tačiau teismas nepateikė tokio klausimo Teisingumo Teismui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu reikia priminti, kad bet koks faktinių aplinkybių vertinimas yra nacionalinio teismo kompetencija; nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos ypatumus, privalo įvertinti prejudicinio sprendimo reikalingumą priimant sprendimą nagrinėjamoje byloje ir Teisingumo Teismui pateiktinų prejudicinių klausimų svarbą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Taigi, teisės į importo neapmokestinimą būtų galima netekti, darant pirma nurodytą prielaidą (išvados 31 punktas), tik dviem būdais. Remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija (šiuo klausimu žr. 1 skirsnį), neapmokestinimas pagal PVM direktyvos 143 straipsnį turėtų būti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>tiesiogiai<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/> netaikomas <HT TYPE="ITALIC">Vetsch</HT>, jeigu <HT TYPE="ITALIC">Vetsch</HT> žinojo arba turėjo žinoti apie būsimą sukčiavimą PVM srityje (šiuo klausimu žr. 2 skirsnio a dalį). Taip pat įmanoma, kad importo neapmokestinimas pagal direktyvos 143 straipsnį yra taip susijęs su paskesnio tiekimo Bendrijos viduje neapmokestinimu, kad neapmokestinimo netaikymas tiekimui Bendrijos viduje (arba pervežimui Bendrijos viduje) daro atitinkamą poveikį importo neapmokestinimui (šiuo klausimu žr. 2 skirsnio b ir c dalis), net jeigu <HT TYPE="ITALIC">Vetsch</HT> neprivalėjo žinoti apie vėlesnį sukčiavimą PVM srityje. Tiesa, tokiu atveju vėlesnis B ir K ketinimas sukčiauti turėtų galėti kažkaip daryti įtaką ankstesnio pervežimo vertinimui (šiuo klausimu žr. 2 skirsnio d dalį).</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Neapmokestinimo netaikymas importui kaip kovos su sukčiavimu priemonė</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>Kova su galimu mokesčių slėpimu, vengimu ir piktnaudžiavimu yra PVM direktyvoje pripažįstamas ir skatinamas tikslas. Be to, asmenys negali remtis Sąjungos teisės nuostatomis sukčiaudami arba piktnaudžiaudami<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P><DATE ISO="20171019">2017 m. spalio 19 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Paper Consult</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑101/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:775">EU:C:2017:775</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20120621">2012 m. birželio 21 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mahagében</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑80/11 ir C‑142/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:373">EU:C:2012:373</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20060706">2006 m. liepos 6 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kittel ir Recolta Recycling</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑439/04 ir C‑440/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:446">EU:C:2006:446</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0054">54</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT>Vis dėlto valstybių narių nustatytos priemonės neturi viršyti to, kas būtina šiems tikslams pasiekti. Visų pirma jos negali būti naudojamos taip, kad dėl jų būtų abejojama PVM neutralumu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P><DATE ISO="20171019">2017 m. spalio 19 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Paper Consult</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑101/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:775">EU:C:2017:775</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0050">50</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. <DATE ISO="20000321">2000 m. kovo 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Gabalfrisa ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑110/98–C‑147/98</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2000:145">EU:C:2000:145</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0052">52</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20120621">2012 m. birželio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mahagében</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑80/11 ir C‑142/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:373">EU:C:2012:373</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0057">57</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Teisingumo Teismas ne kartą yra nusprendęs, kad mokesčių administratorius negali versti apmokestinamojo asmens atlikti sudėtingus ir nuodugnius jo tiekėjo patikrinimus, taip <HT TYPE="ITALIC">de facto</HT> perduodamas jam savo tyrimo funkcijas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20171019">2017 m. spalio 19 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Paper Consult</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑101/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:775">EU:C:2017:775</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0051">51</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20130131">2013 m. sausio 31 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Stroy trans</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑642/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:54">EU:C:2013:54</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0050">50</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20120621">2012 m. birželio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mahagében</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑80/11 ir C‑142/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:373">EU:C:2012:373</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0065">65</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Vis dėlto Sąjungos teisei neprieštarauja reikalavimas, kad ūkio subjektas imtųsi bet kokių priemonių, kurių iš jo gali būti pagrįstai reikalaujama, kad įsitikintų, jog sudaromas sandoris neįtraukia jo į sukčiavimą mokesčių srityje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20171019">2017 m. spalio 19 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Paper Consult</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑101/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:775">EU:C:2017:775</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0052">52</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20120621">2012 m. birželio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mahagében</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑80/11 ir C‑142/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:373">EU:C:2012:373</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0054">54</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20070927">2007 m. rugsėjo 27 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Teleos ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑409/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:548">EU:C:2007:548</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0065">65</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0068">68</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Atsisakyti suteikti teisę į pirkimo PVM atskaitą arba neapmokestinti galima ne tik tokiu atveju, kai apmokestinamasis asmuo pats sukčiauja mokesčių srityje, bet ir tada, kai apmokestinamasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti, kad įsigydamas prekių ar paslaugų dalyvavo su sukčiavimu PVM srityje susijusiame sandoryje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P><DATE ISO="20151022">2015 m. spalio 22 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">PPUH Stehcemp</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑277/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:719">EU:C:2015:719</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Tokiomis aplinkybėmis šis apmokestinamasis asmuo PVM tikslais turi būti laikomas dalyvaujančiu sukčiaujant, neatsižvelgiant į tai, ar perparduodamas šias prekes arba panaudodamas paslaugas savo apmokestinamiesiems pardavimo sandoriams jis gauna pelno<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P><DATE ISO="20180620">2018 m. birželio 20 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Enteco Baltic</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑108/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:473">EU:C:2018:473</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0094">94</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20151022">2015 m. spalio 22 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">PPUH Stehcemp</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑277/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:719">EU:C:2015:719</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20140213">2014 m. vasario 13 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Maks Pen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑18/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:69">EU:C:2014:69</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20121206">2012 m. gruodžio 6 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bonik</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑285/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:774">EU:C:2012:774</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20060706">2006 m. liepos 6 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kittel ir Recolta Recycling</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑439/04 ir C‑440/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:446">EU:C:2006:446</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0056">56</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Neapmokestinimo netaikymas importui importuotojo atstovo lygmeniu</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">a)</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Tiesioginis atsisakymas neapmokestinti importo?</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Ši jurisprudencija dėl sukčiavimo susijusi tiek su pirkimo, tiek su pardavimo sandoriu. Taigi, tam tikromis aplinkybėmis vienam ir tam pačiam asmeniui gali būti atsisakyta suteikti teisę ne tik į neapmokestinimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P>Žr. <DATE ISO="20180620">2018 m. birželio 20 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Enteco Baltic</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑108/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:473">EU:C:2018:473</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0094">94</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20141009">2014 m. spalio 9 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Traum</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑492/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2267">EU:C:2014:2267</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20120906">2012 m. rugsėjo 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mecsek-Gabona</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑273/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:547">EU:C:2012:547</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0054">54</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, bet ir į pirkimo PVM atskaitą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P>Žr. <DATE ISO="20151022">2015 m. spalio 22 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">PPUH Stehcemp</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑277/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:719">EU:C:2015:719</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20141218">2014 m. gruodžio 18 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Schoenimport <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>Italmoda<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/> Mariano Previti</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑131/13, C‑163/13 ir C‑164/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2455">EU:C:2014:2455</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0062">62</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20140213">2014 m. vasario 13 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Maks Pen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑18/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:69">EU:C:2014:69</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20121206">2012 m. gruodžio 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bonik</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑285/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:774">EU:C:2012:774</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20060706">2006 m. liepos 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kittel ir Recolta Recycling</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑439/04 ir C‑440/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:446">EU:C:2006:446</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0059">59</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0061">61</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Kuo daugiau įtrauktų asmenų, tuo labiau sulig kiekviena tiekimo grandinės dalimi didėtų mokestinės pajamos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Ir šiuo atveju Austrijos Respublika taiko <HT TYPE="ITALIC">Vetsch</HT> importo PVM ir tuo pat metu gali neleisti B ir K neapmokestinti pervežimo Austrijoje. Bulgarijos Respublika savo ruožtu gali atsisakyti suteikti teisę K ir B į PVM atskaitą nuo deklaruoto įsigijimo Bendrijos viduje ir kartu nustatyti mokestį už tiekimą Bulgarijoje. Tas pats tiekimas būtų apmokestintas keturis kartus. Tačiau, kaip teisingai nurodė Komisija, PVM žala buvo padaryta tik vieną kartą, t. y. Bulgarijoje.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas dar neturėjo progos priimti sprendimo, ar toks daugybinis asmens apmokestinimas atitinka mokesčių neutralumo principą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P>Žr. <DATE ISO="20140313">2014 m. kovo 13 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Malburg</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑204/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:147">EU:C:2014:147</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20051215">2005 m. gruodžio 15 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Centralan Property</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑63/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:773">EU:C:2005:773</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0051">51</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20050421">2005 m. balandžio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">HE</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑25/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:241">EU:C:2005:241</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0057">57</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir mano išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Di Maura</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑246/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:440">EU:C:2017:440</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> ir yra proporcingas siekiamam tikslui kovoti su sukčiavimu PVM srityje. Teisingumo Teismui taip pat dar neteko išreikšti nuomonės dėl galimų problemų, susijusių su <HT TYPE="ITALIC">non bis in idem</HT> principu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P><DATE ISO="20180320">2018 m. kovo 20 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Menci</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑524/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:197">EU:C:2018:197</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20170518">2017 m. gegužės 18 d.</DATE> EŽTT sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Jóhannesson ir kiti prieš Islandiją</HT> (22007/11) ir <DATE ISO="20161115">2016 m. lapkričio 15 d.</DATE> EŽTT sprendimas <HT TYPE="ITALIC">A ir B prieš Norvegiją</HT> (24130/11 ir 29758/11). Šiuo klausimu taip pat žr. J. Kokott, <HT TYPE="ITALIC">Bedeutung und Wirkungen deutscher und europäischer Grundrechte im Steuerstrafrecht und Steuerstrafverfahren</HT>, NZWiSt 2017, 409 (414 ir 415).</P></NOTE>. Dėl pateikiamų prejudicinių klausimų Teisingumo Teismas iki šiol visuomet nagrinėjo tik atskirai pasekmes vienam asmeniui arba dėl vieno sandorio.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Nagrinėjamas atvejis galėtų suteikti progą pateikti bendrą vertinimą. Vis dėlto <HT TYPE="ITALIC">Vetsch</HT>, kaip PVM už importą deklarantei, negali būti priekaištaujama, kad ji turėjo žinoti, jog kažkaip padėjo savo užsakovams įgyvendinti suplanuotą sukčiavimo PVM srityje Bulgarijoje planą. Todėl neapmokestinimo tiesioginio apribojimo, kurias yra suformulavęs Teisingumo Teismas, sąlygos netenkinamos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Toks kaltinimas taip pat negali būti grindžiamas, pavyzdžiui, kaip atsakydama į Teisingumo Teismo klausimą per teismo posėdį nurodė muitinės tarnyba, vien valstybės narės nustatytos specialios muitinės procedūros (šiuo atveju – vadinamoji 42 muitinės procedūra) taikymu. Jeigu ši procedūra iš tikrųjų labai palanki sukčiavimui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20111212">2011 m. gruodžio 12 d.</DATE> Europos Audito Rūmų pranešimą spaudai (galima rasti adresu: http://europa.eu/rapid/press-release_ECA-11-47_lt.doc).</P></NOTE>, valstybė narė privalo ją koreguoti arba visiškai panaikinti. Bet kuriuo atveju apmokestinamajam asmeniui negali būti vėliau priekaištaujama vien dėl to, kad jis laikėsi įstatymų. Vadinasi, <HT TYPE="ITALIC">Vetsch</HT> iš esmės gali <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>remtis<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/> importo neapmokestinimu.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">b)</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Importo neapmokestinimo ir paskesnio tiekimo Bendrijos viduje neapmokestinimo ryšys</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Vadinasi, galimybė atsisakyti neapmokestinti <HT TYPE="ITALIC">Vetsch</HT> importo būtų tik tuo atveju, jei atsisakymas neapmokestinti paskesnio tiekimo Bendrijos viduje taip pat darytų įtaką neapmokestinimui pagal direktyvos 143 straipsnio 1 dalies d punktą. Atrodo, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, klausdamas tik dėl PVM direktyvos 138 straipsnyje nustatytų sąlygų, daro būtent tokią prielaidą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Šiuo atveju reikia atsakyti į klausimą, kaip turi būti suprantamas PVM direktyvos 143 straipsnio 1 dalies d punkte įtvirtintas faktinis požymis, pagal kurį numatoma, kad importavus prekes jų tiekimas į kitą valstybę narę <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>neapmokestinamas PVM pagal 138 straipsnį<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/>: ar neapmokestinimas priklauso tik nuo to, ar abstrakčiai tenkinamos paskesnio neapmokestinamo tiekimo Bendrijos viduje sąlygos? Ar tiekėjas (šiuo atveju – pervežančios Bulgarijos įmonės B ir K) privalo turėti galimybę konkrečiai <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/>remtis<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/> neapmokestinimu?</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Vertinant abstrakčiai, subjektyvūs trečiosios šalies ketinimai nėra reikšmingi. Tačiau, vertinant konkrečiai, papildomai būtų reikalaujama, kad asmuo, kurio vardu deklarantas, kaip atstovaujantis importuotojui, atliko importo formalumus, konkrečiu atveju taip pat turėtų teisę į paskesnio tiekimo Bendrijos viduje neapmokestinimą. Taigi, jei Bulgarijos įmonės (B ir K) dėl paskesnio sukčiavimo PVM srityje neturėtų galimybės remtis importavus prekes vykdomo tiekimo Bendrijos viduje neapmokestinimu, <HT TYPE="ITALIC">Vetsch</HT> taip pat negalėtų būti taikomas importo neapmokestinimas pagal PVM direktyvos 143 straipsnio 1 dalies d punktą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Tiesa, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad tokiam importo PVM deklarantui kaip <HT TYPE="ITALIC">Vetsch</HT>, kuris nežinojo apie paskesnį savo užsakovo sukčiavimą pridėtinės vertės mokesčiu ir kuriam taikoma atsakomybė, yra numatyta speciali procedūra, kurios laikantis galima prašyti atleisti nuo šio mokesčio. Vis dėlto atleidimas nuo importo PVM neišvengiamai reiškia, kad pirma šis mokestis turi būti atsiradęs, todėl šį aspektą reikia nagrinėti pirmiausia.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">c)</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Abstraktus pervežimo neapmokestinimo vertinimas</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Abejotina, ar pagal Sąjungos teisę (konkrečiai – PVM direktyvos 201 straipsnį) valstybei narei taip pat leidžiama prievolę mokėti PVM nustatyti trečiajai šaliai, kuriai tenka mokėti (solidariai) mokestį vien todėl, kad tikrasis mokesčių mokėtojas nuslėpė mokesčius, nors trečioji šalis (šiuo atveju <HT TYPE="ITALIC">Vetsch</HT>) apie tai nežinojo ar neturėjo žinoti. Būtent taip atsitiktų konkrečiu atveju teigiant, kad importo neapmokestinimas susijęs su paskesnio tiekimo Bendrijos viduje neapmokestinimu. Galiausiai tai reikštų trečiosios šalies atsakomybę be kaltės, kaip ji numatyta muitų teisės aktuose<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P>Žr. <DATE ISO="19970717">1997 m. liepos 17 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Pascoal &amp; Filhos</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑97/95</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1997:370">EU:C:1997:370</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0061">61</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="19960514">1996 m. gegužės 14 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Faroe Seafood</HT> <HT TYPE="ITALIC">ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑153/94 ir C‑204/94</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1996:198">EU:C:1996:198</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0114">114</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Vis dėlto tuo galima suabejoti atidžiau panagrinėjus Teisingumo Teismo jurisprudenciją. Viena vertus, Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad muito mokesčių taikymas ir apmokestinimas PVM nėra panašios operacijos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P><DATE ISO="20070927">2007 m. rugsėjo 27 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Teleos ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑409/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:548">EU:C:2007:548</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0056">56</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Todėl Teisingumo Teismo argumentai, susiję su muitų teisės aktais, priešingai, nei per teismo posėdį teigė muitinės tarnyba, nebūtinai taikytini aiškinant PVM direktyvą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P>Šiuo klausimu žr. mano išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Teleos</HT> <HT TYPE="ITALIC">ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑409/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:7">EU:C:2007:7</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0080">80</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>Kita vertus, trečiosios šalies (šiuo atveju – deklaranto) prievolė sumokėti mokesčius nagrinėjamoje byloje grindžiama PVM direktyvos 201 straipsniu ir bet kuriuo atveju laikytina kišimusi į laisvę užsiimti verslu pagal Pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnį, o esant tam tikroms aplinkybėms – ir į pagrindinę teisę į nuosavybę pagal 17 straipsnį. Pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalies antrą sakinį reikalaujama, kad toks įsikišimas būtų proporcingas. Apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrus interesus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P>Teisingumo Teismas taikė šį proporcingumo principą dar prieš įsigaliojant Chartijai; žr. <DATE ISO="20070927">2007 m. rugsėjo 27 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Teleos ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑409/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:548">EU:C:2007:548</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0058">58</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, su PVM direktyva <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>nesuderinamas sankcijos taikymas atsisakant suteikti šią teisę apmokestinamajam asmeniui, kuris nežinojo ir negalėjo žinoti, kad atitinkamas sandoris susijęs su tiekėjo atliekamu sukčiavimu ar kad kitas ankstesnis ar vėlesnis nei šio apmokestinamojo asmens sudaromas sandoris, kuris yra tiekimo grandinės dalis, susijęs su sukčiavimu PVM srityje<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P><DATE ISO="20130718">2013 m. liepos 18 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Evita-K</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑78/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:486">EU:C:2013:486</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20121206">2012 m. gruodžio 6 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bonik</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑285/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:774">EU:C:2012:774</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20120621">2012 m. birželio 21 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mahagében</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑80/11 ir C‑142/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:373">EU:C:2012:373</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. <DATE ISO="20060112">2006 m. sausio 12 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Optigen</HT> <HT TYPE="ITALIC">ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑354/03, C‑355/03 ir C‑484/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:16">EU:C:2006:16</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Tai – argumentas prieš konkretų faktinio požymio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0029" REF.END="QE0029"/>neapmokestinamas PVM pagal 138 straipsnį<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/> vertinimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>Kitokiai išvadai prieštarauja importo neapmokestinimo susiejimo su paskesnio pervežimo Bendrijos viduje neapmokestinimu prasmė ir tikslas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Kaip Komisija teisingai pažymėjo teismo posėdyje, neapmokestinimu pagal PVM direktyvos 143 straipsnio 1 dalies d punktą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P>Atviras klausimas <DATE ISO="20180620">2018 m. birželio 20 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Enteco Baltic</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑108/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:473">EU:C:2018:473</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir generalinio advokato P. Mengozzi išvadoje byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Enteco Baltic</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑108/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:215">EU:C:2018:215</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> siekiama supaprastinimo. Jis pasireiškia tuo, kad importo neapmokestinimas gali nulemti kitu atveju turimos teisės į pirkimo mokesčio atskaitą netaikymą, atsižvelgiant į priešingu atveju atsirandančią prievolę mokėti importo PVM (žr.<?PAGE NO="10"?> PVM direktyvos 168 straipsnio e punktą). Taip įmonėms sudaromos palankesnės tarpvalstybinio prekių judėjimo sąlygos (šiuo atveju – importas ir paskesnis tiekimas Bendrijos viduje). Šis tikslas supaprastinti taip pat leidžia teigti, kad pirmenybė turėtų būti teikiama abstrakčiam paskesnio tiekimo Bendrijos viduje neapmokestinimo vertinimui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Be to, Teisingumo Teismo jurisprudencija dėl vadinamųjų su sukčiavimu susijusių sandorių nelemia tiekimo Bendrijos viduje atsisakymo (būtinos sąlygos tenkinamos ir toliau). Ji lemia tik tai, kad sukčiautojas (arba bet kuris asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti apie sukčiavimą) negali remtis faktiškai galimu neapmokestinimu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0031"><P>Šiuo klausimu žr. ESTT formuluotę <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0030" REF.END="QE0030"/>Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nusprendė, kad asmenys negali Sąjungos teisės normomis remtis sukčiaudami ar piktnaudžiaudami<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/> <DATE ISO="20121206">2012 m. gruodžio 6 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bonik</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑285/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:774">EU:C:2012:774</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija), tokio sprendimo ištakos – <DATE ISO="20060221">2006 m. vasario 21 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Halifax</HT> <HT TYPE="ITALIC">ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑255/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:121">EU:C:2006:121</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0068">68</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>Tokios Teisingumo Teismo jurisprudencijos prasmė ir tikslas taip pat skatina vertinti abstrakčiai. Remiantis šia jurisprudencija, teisė į pirkimo mokesčio atskaitą arba neapmokestinimą nesuteikiama tik tada, jeigu verslininkui konkrečiu atveju gali būti pareikštas asmeninis kaltinimas (jis žinojo apie sukčiavimą arba nesiėmė priemonių, kurių iš jo galėjo būti pagrįstai pareikalauta), ir būtent dėl šios priežasties. Tik šis kaltinimas lemia, kad verslininkas nebegali remtis jam palankiomis mokesčių teisės nuostatomis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0032"><P>Šiame etape klausimą, ar prekių tiekimo Bendrijos viduje neapmokestinimas ir pirkimo mokesčio atskaita iš tiesų laikytini privilegijomis, norėčiau palikti neatsakytą, nes tuo siekiama ne suteikti lengvatą savininkui, o išreikšti teisinį principą ir būtinas sąlygas tam, kad veiktų netiesioginis vartojimo apmokestinimas (šiuo atveju – paskirties vietoje). Abejočiau, ar sisteminės apmokestinimo būdų įgyvendinimo taisyklės galėtų būti apibūdinamos kaip privilegija.</P></NOTE>. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas panašioje byloje <HT TYPE="ITALIC">UAB Enteco Baltic</HT> taip pat nusprendė, kad negali būti uždrausta pasinaudoti teise į neapmokestinimą pagal PVM direktyvos 143 straipsnio 1 dalies d punktą, jeigu įgijėjas sukčiavo PVM srityje, o importuotojas negalėjo apie tai žinoti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0033"><P><DATE ISO="20180620">2018 m. birželio 20 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Enteco Baltic</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑108/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:473">EU:C:2018:473</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0100">100</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Tas pats turėtų būti taikoma kitai trečiajai šaliai. Jeigu pastarajai taip pat negali būti pareikštas minėtas kaltinimas, pagal Sąjungos teisę numatytas neapmokestinimas, mano nuomone, negali būti ribojamas ir, kaip nagrinėjamu šioje byloje atveju, deklarantui (kaip importuotojo atstovui), net jeigu prekių pervežėjas konkrečiu atveju negalėtų remtis neapmokestinimu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57.</NO.P><TXT>Galiausiai trečiųjų asmenų pagrindinės teisės (žr. 50 punktą) ir proporcingumo principas taip pat skatina vertinti abstrakčiai. Spręsti dėl apmokestinamojo asmens neapmokestinimo pagal (paskesnius) trečiosios šalies veiksmus, kuriems šis asmuo negalėjo daryti jokios įtakos, būtų nesuderinama su teisinio saugumo ir proporcingumo principais (šiuo klausimu žr. 51 punktą).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58.</NO.P><TXT>Kadangi <HT TYPE="ITALIC">Vetsch</HT> (kaip importuotojo deklarantui ir atstovui) negali būti teikiami tokie kaltinimai, ji ir toliau gali remtis importo neapmokestinimu. Gali būti, kad atsižvelgiant į minėtą kaupiamąjį poveikį ir perteklinę kompensaciją (šiuo klausimu žr. šios išvados 39 ir paskesnius punktus) B ir K tai neturėtų būti taikoma; dėl šios priežasties jos tikriausiai negalės remtis importo neapmokestinimu Austrijoje.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">d)</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Arba: konkretus pervežimo neapmokestinimo vertinimas</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59.</NO.P><TXT>Jeigu Teisingumo Teismas vis dėlto padarytų išvadą, kad sprendžiant dėl importuotojo atstovo (t. y. <HT TYPE="ITALIC">Vetsch</HT>) neapmokestinimo importo mokesčiu svarbu atsižvelgti į tai, ar asmuo, kuris vykdo paskesnį pervežimą Bendrijos viduje (t. y. B ir K), konkrečiu atveju gali remtis neapmokestinimu pagal PVM direktyvos 138 straipsnį, tuomet reikėtų išnagrinėti, ar tenkinamos jo sąlygos.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="11"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60.</NO.P><TXT>Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją B ir K turėtų būti netaikomas pervežimo Bendrijos viduje neapmokestinimas, jei patys verslininkai būtų nuslėpę mokesčius arba žinojo ar turėjo žinoti, kad dalyvauja sandoryje, susijusiame su sukčiavimu PVM srityje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0034"><P><DATE ISO="20130718">2013 m. liepos 18 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Evita-K</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑78/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:486">EU:C:2013:486</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20121206">2012 m. gruodžio 6 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bonik</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑285/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:774">EU:C:2012:774</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR> ir juose nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>. Vis dėlto taip negalima teigti, jei gavėjai iš Bulgarijos, anot prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, importo metu dar neplanavo sukčiauti PVM srityje. Tuo metu jie dar neslėpė mokesčių ir sąmoningai nedalyvavo juos slepiant.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61.</NO.P><TXT>Vadinasi, svarbiausia yra atsakyti į klausimą, ar vėliau pasikeitęs apmokestinamojo asmens ketinimas gali nulemti neapmokestinimo (arba galimybės remtis neapmokestinimu) netaikymą atgaline data. Paneigčiau tai dėl kelių priežasčių.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="5"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">PVM direktyvos tekstas ir struktūra</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62.</NO.P><TXT>Viena vertus, pagal PVM teisės aktus vėliau pasikeitę apmokestinamojo asmens ketinimai iš esmės neturi atgalinio poveikio. Tai rodo, pavyzdžiui, Teisingumo Teismo jurisprudencija dėl pirkimo PVM atskaitos. Teisė į atskaitą atgaline data neišnyksta, kai, pavyzdžiui, suplanuota komercinė veikla nutraukiama dar nepradėta (nepavykęs verslas). Kai išlaidų patiriama ketinant vykdyti ekonominę veiklą, asmuo turi teisę atskaityti pirkimo PVM taip pat ir tuo atveju, kai ekonominės veiklos planas žlunga ir suplanuoti apmokestinami sandoriai nesudaromi<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0035"><P><DATE ISO="19850214">1985 m. vasario 14 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Rompelman</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>268/83</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1985:74">EU:C:1985:74</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="19960229">1996 m. vasario 29 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">INZO</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑110/94</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1996:67">EU:C:1996:67</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0017">17</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20151022">2015 m. spalio 22 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Sveda</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑126/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:712">EU:C:2015:712</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0020">20</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Pagal naujausią Teisingumo Teismo jurisprudenciją pasikeitęs mokesčio tarifo dydžio vertinimas ir atitinkamai papildomai mokėtina mokesčio suma taip pat lemia ne pirkimo PVM atskaitos taikymą atgaline data<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0036"><P><DATE ISO="20180412">2018 m. balandžio 12 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Biosafe – Indústria de Reciclagens</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑8/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:249">EU:C:2018:249</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20180321">2018 m. kovo 21 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Volkswagen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑533/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:204">EU:C:2018:204</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0050">50</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) (visos materialiosios ir formaliosios sąlygos teisei į atskaitą buvo tenkinamos tik patikslinus sąskaitą faktūrą). Taip pat žr. mano išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Biosafe – Indústria de Reciclagens</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑8/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:927">EU:C:2017:927</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 53 ir paskesni punktai).</P></NOTE>, o atskaitą <HT TYPE="ITALIC">ex nunc</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63.</NO.P><TXT>Be to, vertinant konkrečiai, nustatant apskaičiavimo pagrindą, pagal PVM direktyvos 63 straipsnį, o dėl pervežimo – pagal 68 straipsnį prievolei apskaičiuoti mokestį svarbus prekių patiekimo ir (arba) paslaugų suteikimo momentas. Vadinasi, vertinant neapmokestinimą, prekių patiekimo ir (arba) paslaugų suteikimo vietą ar mokesčio tarifą, lemiamą reikšmę turi šis momentas. Tai neseniai dar kartą konstatavo Teisingumo Teismas byloje <HT TYPE="ITALIC">Kollroß ir Wirtl</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0037"><P><DATE ISO="20180531">2018 m. gegužės 31 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kollroß ir Wirtl</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑660/16 ir C‑661/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:372">EU:C:2018:372</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. PVM direktyvos 184 ir paskesnių straipsnių nuostatose dėl tikslinimo atvejų taip pat kalbama apie <HT TYPE="ITALIC">ex nunc</HT> taisymus dėl pasikeitusių aplinkybių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64.</NO.P><TXT>Galiausiai PVM, kaip netiesioginis mokestis, skirtas perkelti kitai pagal civilinę teisę sudarytos sutarties šaliai. Iš esmės tai reiškia, kad perkeliama PVM suma yra nustatyta prekių patiekimo ir (arba) paslaugų suteikimo momentu ir negali būti apskaičiuojama vėliau, atgaline data<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0038"><P>Galiausiai toks taikymas atgaline data taip pat atmestas dėl vėlesnio sukčiavimo: <DATE ISO="20180531">2018 m. gegužės 31 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kollroß ir Wirtl</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑660/16 ir C‑661/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:372">EU:C:2018:372</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="5"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Teisingumo Teismo jurisprudencija dėl <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0031" REF.END="QE0031"/>su sukčiavimu susijusių<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/> sandorių</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65.</NO.P><TXT>Be to, Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje reikalauja, kad apmokestinamasis asmuo dalyvautų sandoryje, kuris yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0032" REF.END="QE0032"/>įtrauktas<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/> į sukčiavimą PVM srityje. Jeigu importo ir pervežimo metu sukčiavimas PVM srityje dar nebuvo suplanuotas, negalima teigti apie dalyvavimą sandoryje, kuris yra įtrauktas į sukčiavimą PVM srityje. Nesant veiką įvykdžiusio asmens tyčios, tuo metu trūksta sąsajos su (planuojamu) sukčiavimu PVM srityje.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="12"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66.</NO.P><TXT>Be to, akivaizdu, kad Teisingumo Teismo jurisprudencija dėl vadinamųjų su sukčiavimu susijusių sandorių ligi šiol buvo formuojama remiantis atvejais, kuriais, kitaip nei šiuo atveju, nuo pat pradžių buvo planuojama sukčiauti PVM srityje. Iš esmės ši jurisprudencija susijusi su organizuoto (paprastai tarpvalstybinio) nusikalstamumo sritimi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67.</NO.P><TXT>Taigi įgyvendinto arba planuojamo sukčiavimo faktas ir kartu subjektyvi kaltė tiekimo (šioje byloje – pervežimo) metu laikytini lemiamu veiksniu siekiant atsisakyti suteikti kaltam asmeniui (ir visiems <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0033" REF.END="QE0033"/>bendrininkams<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/>, t. y. asmenims, kurie apie tai žinojo arba turėjo žinoti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0039"><P><DATE ISO="20180620">2018 m. birželio 20 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Enteco Baltic</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑108/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:473">EU:C:2018:473</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0094">94</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20151022">2015 m. spalio 22 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">PPUH Stehcemp</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑277/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:719">EU:C:2015:719</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20120906">2012 m. rugsėjo 6 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mecsek-Gabona</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑273/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:547">EU:C:2012:547</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0054">54</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20121206">2012 m. gruodžio 6 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bonik</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑285/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:774">EU:C:2012:774</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20140213">2014 m. vasario 13 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Maks Pen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑18/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:69">EU:C:2014:69</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20060706">2006 m. liepos 6 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kittel ir Recolta Recycling</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑439/04 ir C‑440/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:446">EU:C:2006:446</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0056">56</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>) teisę į neapmokestinimą ir (arba) atskaitą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="5"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">3)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Pakankamai pašalinta žala Bulgarijoje</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68.</NO.P><TXT>Galiausiai vėliau Bulgarijoje patirta žala dėl PVM irgi buvo kompensuota atitinkamai apskaičiavus mokesčius, be to, gali būti taikomos Bulgarijos baudžiamojoje teisėje numatytos sankcijos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69.</NO.P><TXT>Todėl reikia pritarti Komisijai, kad atgal veikiantis Austrijoje neapmokestinamo pervežimo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0034" REF.END="QE0034"/>užkratas<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/> nėra nei tinkama, nei būtina (todėl taip pat neproporcinga) priemonė siekiant atitaisyti Bulgarijoje patirtą žalą. Kaip jau kitur yra pažymėjęs Teisingumo Teismas, pagal teritorinio taikymo principą tokios pajamos priklauso valstybei narei, kurioje vyksta galutinis vartojimas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0040"><P><DATE ISO="20070927">2007 m. rugsėjo 27 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Collée</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑146/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:549">EU:C:2007:549</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Šiuo atveju tokia valstybė narė buvo, kaip teisingai nurodė Komisija, Bulgarija, o ne Austrija.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70.</NO.P><TXT>Vadinasi, tiekimas būtų neapmokestinamas net konkrečiai vertinant pervežimo Bendrijos viduje neapmokestinimą, taigi <HT TYPE="ITALIC">Vetsch</HT> atliktas importas pagal PVM direktyvos 143 straipsnio 1 dalies d punktą taip pat neapmokestinamas ir toks išlieka, nepaisant vėlesnio B ir K sukčiavimo.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">VI.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71.</NO.P><TXT>Siūlau Teisingumo Teismui iškart į abu <HT TYPE="ITALIC">Verwaltungsgerichtshof</HT> (Aukščiausiasis administracinis teismas, Austrija) prašyme priimti prejudicinį sprendimą pateiktus klausimus atsakyti taip:</TXT><P>Direktyvos 2006/112/EB 143 straipsnio 1 dalies d punktas, siejamas su 138 straipsniu, turi būti aiškinamas taip, kad nuoroda į neapmokestinimą pagal 138 straipsnį yra susijusi tik su abstrakčia teise į neapmokestinimą. Tai reiškia, kad negali būti atsisakyta importo PVM deklarantui suteikti teisės į importo neapmokestinimą, jeigu tik prekės gavėjas žinojo arba turėjo žinoti, kad perveždamas prekes Bendrijos viduje dalyvauja į sukčiavimą PVM srityje įtrauktame sandoryje.</P></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>