<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.15-->
  <head>
    <title>2026-02-202602C126202203690-00-TRA-DOC-LT-ARRET-C-0369-22-202510709-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="true" name="ParExtraits_2021"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="0" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ContentBits"/>
    <meta content="Commission Use" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Name"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="5/06/2026 16:56:06" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="ARR" name="TypeDoc"/>
    <meta content="mxXIz4SPiiYHrfxRT9HRDQVp+O64QwUx2Z/QQVs3vavGNlQGJPg/vTjWEqu7RBY/Q0mdorC/t6gkb1tzjNY1aeXsO/zgahdH7+FWpJAwpUBb80iJerJxc9UURbqKEYUYrhO2uiZwWS14vyp9fZEU8zpMDyGpsBS/M47z6PmVRrw=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="spudyin" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="10, 3, 0, 1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Tag"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="true" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Enabled"/>
    <meta content="842e2489-a039-423d-becf-9f27bec48b7e" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ActionId"/>
    <meta content="0369" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2022" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="spudyin" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="b24c8b06-522c-46fe-9080-70926f8dddb1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SiteId"/>
    <meta content="FAST_document_go_ok" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="ARR_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 15-01-26 16:56:23" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="2026-03-11T16:47:15Z" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SetDate"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="f0e67f200bf54d7ea74ac07f23fa9426" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0369" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="PV" name="NatureAff"/>
    <meta content="PV" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
    <meta content="Standard" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Method"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId24" style="first"/>
      <div id="rId20" style="even">2026 m. vasario 26 d. sprendimas – Byla C-369/22 P</div>
      <div id="rId21" style="default">Air France / Komisija</div>
    </div>
    <p class="C19Centre" id="para-1" title="page-1">
      TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
    </p>
    <p class="C19Centre" id="para-2" title="page-1">
      2026 m. vasario 26 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">*</a>
</span>)
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-3" title="page-1">
      „Apeliacinis skundas – Konkurencija – Karteliai – Krovinių vežimo oro transportu rinka – Europos Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 101 straipsnio, Europos ekonominės erdvės susitarimo 53 straipsnio ir Europos Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnio pažeidimas – Krovinių vežimo oro transportu paslaugų kainos sudedamųjų dalių (papildomas kuro mokestis, papildomas saugumo mokestis ir atsisakymas mokėti komisinius už papildomus mokesčius) derinimas – Atvykstamųjų krovinių vežimo paslaugos – Komisijos teritorinė kompetencija – Apibrėžtas poveikis – Baudos apskaičiavimas – Švelninanti aplinkybė – Atsižvelgimas į trečiosiose šalyse galiojančias reguliavimo sistemas – Vienodas požiūris – Dalyvavimo darant vieną tęstinį pažeidimą trukmė – Įrodymai – Dalyvavimas įgyvendinant skirtingas vieno tęstinio pažeidimo sudedamąsias dalis“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-4" title="page-1">
      Byloje C‑369/22 P
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-5" title="page-1">
      dėl 2022 m. birželio 8 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-6" title="page-1">
      Société Air France SA, įsteigta Roissy (Prancūzija), atstovaujama avocats M. Blayney ir A. Wachsmann,
    </p>
    <p class="C72Alineadroite" id="para-7" title="page-1">
      apeliantė,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-8" title="page-1">
      dalyvaujant kitai proceso šaliai:
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-9" title="page-1">
      Europos Komisijai, atstovaujamai P. Berghe ir A. Dawes, iš pradžių padedamų avocats V. Bringer ir N. Coutrelis, vėliau – avocate N. Coutrelis,
    </p>
    <p class="C72Alineadroite" id="para-10" title="page-1">
      atsakovei pirmojoje instancijoje,
    </p>
    <p class="C19Centre" id="para-11" title="page-1">
      TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-12" title="page-1">
      kurį sudaro penktosios kolegijos pirmininko pareigas einantis ketvirtosios kolegijos pirmininkas I. Jarukaitis (pranešėjas), teisėjai E. Regan ir D. Gratsias,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-13" title="page-1">
      generalinis advokatas A. Rantos,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-14" title="page-1">
      posėdžio sekretorė S. Spyropoulos, administratorė,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-15" title="page-1">
      atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2024 m. balandžio 18 d. posėdžiui,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-16" title="page-1">
      susipažinęs su 2024 m. rugsėjo 5 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-17" title="page-1">
      priima šį
    </p>
    <p class="C75Debutdesmotifs" id="para-18" title="page-1">
      Sprendimą
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliaciniu skundu Société Air France SA (toliau – Air France) prašo panaikinti 2022 m. kovo 30 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Air France / Komisija (T‑338/17, EU:T:2022:180; toliau – skundžiamas sprendimas); juo Bendrasis Teismas atmetė ieškinį, kuriuo Air France prašė panaikinti 2017 m. kovo 17 d. Komisijos sprendimą C(2017) 1742 final dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį, EEE susitarimo 53 straipsnį ir Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnį (byla AT.39258 – Krovininis oro transportas) (toliau – ginčijamas sprendimas), kiek jis su ja susijęs, o nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti tą sprendimą iš dalies ir sumažinti jai skirtą baudą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">EB ir Šveicarijos susitarimas dėl oro transporto</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">1999 m. birželio 21 d. Liuksemburge pasirašytas Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl oro transporto, Europos bendrijos vardu patvirtintas 2002 m. balandžio 4 d. Tarybos ir Komisijos sprendimu 2002/309/EB, Euratomas dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje susitarimu dėl septynių susitarimų sudarymo su Šveicarijos Konfederacija (OL L 114, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 41 t., p. 94; klaidų ištaisymas, OL L 210, 2015, p. 38; toliau – EB ir Šveicarijos susitarimas dėl oro transporto), įsigaliojo 2002 m. birželio 1 d. Šio susitarimo 8 ir 9 straipsniai mutatis mutandis sutampa atitinkamai su SESV 101 ir 102 straipsniais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Susitarimo 11 straipsnyje nurodyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-24" title="page-1">
      „1. Bendrijos institucijos taiko 8 ir 9 straipsnių nuostatas &lt;…&gt; pagal šio Susitarimo priede nurodytus Bendrijos teisės aktus, atsižvelgdamos į Bendrijos institucijų ir Šveicarijos institucijų poreikį glaudžiai bendradarbiauti.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-25" title="page-2">
      2. Pagal 8 ir 9 straipsnių nuostatas Šveicarijos institucijos nusprendžia dėl visų su maršrutais susijusių Šveicarijos ir trečiųjų šalių susitarimų, sprendimų ir suderintos veiklos &lt;…&gt; priimtinumo.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101] ir [102] straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205), atsižvelgiant į tą patį susitarimą, buvo pradėtas taikyti nuo 2007 m. gruodžio 5 d., remiantis 2007 m. gruodžio 5 d. Bendrijos ir Šveicarijos jungtinio oro transporto komiteto, įsteigto Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimu dėl oro transporto, sprendimu Nr. 1/2007, kuriuo pakeičiamas Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl oro transporto priedas (OL L 34, 2008, p. 19). Tą dieną jis pakeitė 1987 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3975/87, nustatantį konkurencijos taisyklių taikymo oro transporto įmonėms tvarką (OL L 374, 1987, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 1 t., p. 262), kuris buvo įtrauktas į EB ir Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto priedą nuo to susitarimo įsigaliojimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">SESV</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">SESV 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-29" title="page-2">
      „Kaip nesuderinami su vidaus rinka yra draudžiami: visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas vidaus rinkoje, būtent tie, kuriais:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-30" title="page-2">
      a) tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitos prekybos sąlygos;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-31" title="page-2">
      b) ribojama arba kontroliuojama gamyba, rinkos, technikos raida arba investicijos;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-32" title="page-2">
      c) dalijamasi rinkomis arba tiekimo šaltiniais;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-33" title="page-2">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">EEE susitarimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimo (OL L 1, 1994, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 52 t., p. 3; toliau – EEE susitarimas) 53 straipsnis mutatis mutandis atitinka SESV 101 straipsnį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reglamentas Nr. 1/2003, iš dalies pakeistas 2004 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 411/2004 (OL L 68, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 17), į EEE susitarimą buvo įtrauktas, pirma, 2004 m. rugsėjo 24 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 130/2004, iš dalies keičiančiu EEE susitarimo XIV priedą (Konkurencija), 21 protokolą (dėl įmonėms taikomų konkurencijos taisyklių įgyvendinimo) ir 23 protokolą (dėl bendradarbiavimo tarp priežiūros institucijų) (OL L 64, 2005, p. 57), įsigaliojusiu 2005 m. gegužės 19 d., ir, antra, 2005 m. kovo 11 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 40/2005, iš dalies keičiančiu EEE susitarimo XIII priedą (Transportas) ir 21 protokolą (dėl įmonėms taikomų konkurencijos taisyklių įgyvendinimo) (OL L 198, 2005, p. 38), įsigaliojusiu tą pačią dieną.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reglamentas Nr. 1/2003</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reglamento Nr. 1/2003 32 straipsnio c punkte buvo numatyta, kad šis reglamentas netaikomas „oro transporto susisiekimui tarp Bendrijos oro uostų ir trečiųjų šalių“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nuo 2004 m. gegužės 1 d. ši nuostata buvo panaikinta Reglamento Nr. 411/2004 3 straipsniu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reglamentas Nr. 411/2004</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reglamento Nr. 411/2004 2, 3 ir 7 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-42" title="page-3">
      „(2) &lt;…&gt; [Europos] Komisija neturi priemonių, lygiaverčių Bendrijoje taikomoms oro transporto tyrimo ir vykdymo priemonėms, [SESV 101] ir [102] straipsnių pažeidimams oro transporto tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių srityje tirti. &lt;…&gt; Be to, oro transportui tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių netaikomos specifinės teisės [ir] įgaliojimai &lt;…&gt;, kuri[e] pagal Reglamentą (EB) Nr. 1/2003 priskiriam[i] nacionaliniams teismams ir valstybių narių konkurencijos institucijoms; &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-43" title="page-3">
      (3) Oro transportui tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių taikoma antikonkurencinė praktika gali pakenkti valstybių narių tarpusavio prekybai. Kadangi Reglamente (EB) Nr. 1/2003 nurodyti mechanizmai, kurių paskirtis yra įgyvendinti [SESV 101] ir [102] straipsniuose numatytas konkurencijos taisykles, yra vienodai tinkami oro transportui tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių konkurencijos taisyklių taikymui, siekiant tą reglamentą taikyti minėtam transportui, turėtų būti išplėsta to reglamento taikymo sritis.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-44" title="page-3">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-45" title="page-3">
      (7) Komisija turėtų būti įgaliota oro transportui tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių, o taip pat transportui Bendrijoje suteikti oro transporto sektoriaus bendrąsias išimtis. &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2006 m. gairės</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių (OL C 210, 2006, p. 2; toliau – 2006 m. gairės) 29 ir 37 punktuose nurodyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-48" title="page-4">
      „29. Bazinis baudos dydis gali būti sumažintas, kai Komisija nustato, jog esama švelninančių aplinkybių, pavyzdžiui:
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-49" title="page-4">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">kai antikonkurencinis elgesys buvo leidžiamas ar skatinamas valdžios institucijų arba teisės aktų. &lt;…&gt;</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-51" title="page-4">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-52" title="page-4">
      37. Nors šiose gairėse nurodomas bendras baudų apskaičiavimo metodas, tam tikros bylos ypatumai ar būtinybė siekti atgrasomojo poveikio konkrečioje byloje gali pateisinti Komisijos nukrypimą nuo šių metodų ar nuo 21 punkte nustatytų apribojimų.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ginčo aplinkybės ir ginčijamas sprendimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo 1–58 punktuose išdėstytas ginčo aplinkybes ir ginčijamą sprendimą, kiek reikia šiam procesui, galima apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Air France yra oro transporto bendrovė, kurios 100 % balsavimo ir ekonominių teisių priklauso kontroliuojančiajai bendrovei Air France-KLM (toliau – Air France-KLM). Air France vykdo veiklą krovinių vežimo oro transportu paslaugų rinkoje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Krovinių vežimo sektoriuje oro transporto bendrovės (toliau – vežėjai) teikia siuntų vežimo oro transportu paslaugas. Pagal bendrąją taisyklę vežėjai teikia krovinių vežimo paslaugas ekspeditoriams, kurie organizuoja siuntų pristatymą siuntėjų vardu. Už tai šie ekspeditoriai vežėjams moka kainą, kurią sudaro, pirma, už kilogramą apskaičiuoti įkainiai, ir, antra, įvairūs papildomi mokesčiai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Administracinė procedūra</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2005 m. gruodžio 7 d. Komisija gavo prašymą atleisti nuo baudos pagal jos Pranešimą apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą kartelių atveju (OL C 45, 2002, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 155); jį pateikė Deutsche Lufthansa AG ir dvi jos patronuojamosios bendrovės – Lufthansa Cargo AG ir Swiss International Air Lines AG. Iš to prašymo matyti, kad keli vežėjai palaikė antikonkurencinius ryšius dėl krovinių vežimo oro transportu rinkoje teikiamų paslaugų kainos sudedamųjų dalių, t. y. susijusius su vadinamųjų papildomų „kuro“ ir „saugumo“ mokesčių nustatymu, taip pat su šių vežėjų atsisakymu mokėti ekspeditoriams komisinius už papildomus mokesčius (toliau – atsisakymas mokėti komisinius).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2006 m. vasario 14 ir 15 d. Komisija, iš anksto nepranešusi, atliko patikrinimus kelių vežėjų patalpose.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Po šių patikrinimų keli vežėjai, įskaitant Air France-KLM – Air France vardu, pateikė prašymą atleisti nuo baudos pagal šio sprendimo 15 punkte nurodytą Pranešimą apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą kartelių atveju.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2007 m. gruodžio 19 d. Komisija išsiuntė prieštaravimo pareiškimą 27 vežėjams, įskaitant Air France; jie vėliau pateikė rašytines pastabas. 2008 m. birželio 30 d.–liepos 4 d. vyko bylos nagrinėjimas žodžiu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirminis sprendimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2010 m. lapkričio 9 d. Komisija priėmė Sprendimą C(2010) 7694 final dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį, EEE susitarimo 53 straipsnį ir Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnį (byla COMP/39258 – Krovinių vežimas oro transportu) (toliau – pirminis sprendimas). Šis sprendimas buvo skirtas 21 vežėjui, įskaitant Air France.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">To sprendimo motyvuose buvo nurodyta, kad vežėjai, kuriems pateikti prieštaravimai, derino veiksmus nustatydami krovinių vežimo paslaugų teikimo įkainius, t. y. susitarė dėl papildomo kuro mokesčio, papildomo saugumo mokesčio ir atsisakymo mokėti komisinius, ir taip dalyvavo darant vieną tęstinį SESV 101 straipsnio, EEE susitarimo 53 straipsnio ir EB ir Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnio pažeidimą, apimantį Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Šveicarijos teritoriją.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2015 m. gruodžio 16 d. sprendimai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2015 m. gruodžio 16 d. Sprendimu Air France / Komisija (T‑63/11, EU:T:2015:993) Bendrasis Teismas panaikino pirminį sprendimą tiek, kiek jis buvo susijęs su Air France. Kitais dvylika tos pačios dienos sprendimų Bendrasis Teismas taip pat visiškai arba iš dalies panaikino šį sprendimą tiek, kiek jis buvo susijęs su dvylika kitų vežėjų ar vežėjų grupių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bendrasis Teismas nusprendė, kad tame sprendime buvo motyvavimo trūkumų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ginčijamas sprendimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2016 m. gegužės 20 d. Komisija išsiuntė pirminiame sprendime nurodytiems vežėjams, pareiškusiems jai ieškinį Bendrajame Teisme, raštą, jame informavo apie savo ketinimą priimti naują sprendimą, kuriuo būtų konstatuotas jų dalyvavimas darant vieną tęstinį SESV 101 straipsnio, EEE susitarimo 53 straipsnio ir EB ir Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnio pažeidimą visuose pirminiame sprendime nurodytuose maršrutuose. Jiems buvo suteiktas vieno mėnesio terminas pastaboms pateikti. Visi vežėjai pasinaudojo šia galimybe.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2017 m. kovo 17 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą, skirtą 19 vežėjų, įskaitant Air France.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ginčijamame sprendime nurodyta, kad vežėjai, kuriems pateikti prieštaravimai, derino veiksmus nustatydami krovinių vežimo paslaugų teikimo įkainius visame pasaulyje, taikydami papildomus kuro ir saugumo mokesčius ir atsisakydami mokėti komisinius (toliau – ginčijamas kartelis), ir taip darė vieną tęstinį SESV 101 straipsnio, EEE susitarimo 53 straipsnio ir EB ir Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnio pažeidimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">To sprendimo 4 skirsnyje „Faktinių aplinkybių aprašymas“ Komisija, be kita ko, nurodė, kad per tyrimą buvo atskleistas pasaulinio masto kartelis, grindžiamas ilgą laiką konkurentų palaikytų dvišalių ir daugiašalių ryšių tinklu dėl veiksmų, kurių jie nusprendė, numatė ar planavo imtis dėl įvairių ankstesniame punkte minėtų krovinių vežimo paslaugų kainos sudedamųjų dalių. Ji pažymėjo, kad šio ryšių tinklo bendras tikslas buvo derinti konkurentų veiksmus nustatant įkainius arba mažinti netikrumą dėl jų kainų politikos. Paskui ji apibūdino ryšius, susijusius atitinkamai su papildomais kuro ir saugumo mokesčiais, taip pat atsisakymu mokėti komisinius, ir įvertino faktinius įrodymus, susijusius, pirma, su visu ginčijamu karteliu ir, antra, su kiekvienu iš to sprendimo adresatų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ginčijamo sprendimo 5 skirsnyje „Atitinkamų konkurencijos taisyklių taikymas“ Komisija šios bylos faktinėms aplinkybėms taikė SESV 101 straipsnį ir nurodė, kad nuorodos į šį straipsnį taip pat turi būti suprantamos kaip nuorodos į EEE susitarimo 53 straipsnį ir EB ir Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnį, nes šios nuostatos taikomos mutatis mutandis, nebent būtų numatyta kitaip.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija išnagrinėjo savo kompetencijos laiko ir teritorijos atžvilgiu ribas, paskui konstatavo konkurencijos taisyklių pažeidimą nagrinėjamu atveju ir už jį skyrė sankcijas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Viena vertus, ginčijamo sprendimo 822–832 konstatuojamosiose dalyse, kurios sudaro to sprendimo 5.2 poskirsnį „Komisijos kompetencija“, ji iš esmės pažymėjo, kad, visų pirma, SESV 101 straipsnio netaikys iki 2004 m. gegužės 1 d. sudarytiems susitarimams ir vykdytiems veiksmams dėl maršrutų tarp Europos Sąjungos oro uostų ir už EEE ribų esančių oro uostų (toliau – maršrutai tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių), paskui – kad EEE susitarimo 53 straipsnio netaikys iki 2005 m. gegužės 19 d. sudarytiems susitarimams ir vykdytiems veiksmams dėl maršrutų tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių, taip pat maršrutų tarp EEE susitarimo šalyse, kurios nėra Sąjungos narės, esančių oro uostų ir trečiosiose šalyse esančių oro uostų (toliau – maršrutai tarp Sąjungai nepriklausančių EEE valstybių ir trečiųjų šalių, o kartu su maršrutais tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių – maršrutai tarp EEE ir trečiųjų šalių), ir, galiausiai, kad EB ir Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnio netaikys iki 2002 m. birželio 1 d. sudarytiems susitarimams ir vykdytiems veiksmams dėl maršrutų tarp Sąjungoje esančių oro uostų ir Šveicarijos oro uostų (toliau – maršrutai tarp Sąjungos ir Šveicarijos). Sprendimo 832 konstatuojamojoje dalyje ji patikslino, kad tame pačiame sprendime „visiškai nebuvo siekta atskleisti kokį nors [EB ir Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto] 8 straipsnio pažeidimą, kiek tai susiję su krovinių vežimo paslaugomis [tarp] Šveicarijos [ir] trečiųjų šalių“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kita vertus, ginčijamo sprendimo 1036–1046 konstatuojamosiose dalyse, sudarančiose to sprendimo 5.3.8 poskirsnį „[SESV] 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio taikymas atvykstamiesiems maršrutams“, Komisija išdėstė priežastis, dėl kurių atmetė kelių vežėjų, kuriems pateikti prieštaravimai, argumentus, kad ji neva peržengė savo teritorinės kompetencijos ribas pagal tarptautinės viešosios teisės taisykles, kai konstatavo tų dviejų nuostatų pažeidimą maršrutuose iš trečiųjų šalių į EEE (toliau – atvykstamieji maršrutai ir, kiek tai susiję su šiuose maršrutuose teikiamomis krovinių vežimo paslaugomis, – atvykstamųjų krovinių vežimo paslaugos) ir skyrė už jį sankcijas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">To sprendimo 1045 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad antikonkurenciniai veiksmai, susiję su atvykstamųjų krovinių vežimo paslaugomis, „gal[ėjo] daryti betarpišką, esminį ir numatomą poveikį Sąjungoje ir EEE, nes padidėjusios oro transporto į EEE sąnaudos ir dėl to didesnės importuotų prekių kainos savaime gali daryti poveikį vartotojams EEE“. Ji pridūrė, kad nagrinėjamu atveju šie veiksmai galėjo turėti tokį poveikį ir kitų EEE veikiančių vežėjų teikiamoms krovinių vežimo oro transportu paslaugoms tarp paskirstymo platformų („hubs“) EEE, kuriomis naudojasi trečiųjų šalių vežėjai, ir tų siuntinių paskirties oro uostų EEE, kuriuose trečiosios šalies vežėjas veiklos nevykdė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">To paties sprendimo 1046 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad ginčijamas kartelis buvo „įgyvendintas pasaulio mastu“, kad susitarimai dėl atvykstamųjų maršrutų yra vieno tęstinio SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimo dalis ir kad vienodas papildomų mokesčių taikymas pasaulio mastu yra esminis šio kartelio elementas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ginčijamo sprendimo 5.3 poskirsnyje, susijusiame su SESV 101 straipsnio, EEE susitarimo 53 straipsnio ir EB ir Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnio taikymu šioje byloje, yra jo 833–1052 konstatuojamosios dalys. Pirma, to sprendimo 846 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad vežėjai, kuriems pateikti prieštaravimai, derino veiksmus ar darė įtaką įkainių nustatymui, „o tai galiausiai reiškė kainos nustatymą, kiek tai susiję su“ papildomu kuro mokesčiu, papildomu saugumo mokesčiu ir komisinių už papildomus mokesčius mokėjimu ekspeditoriams. Sprendimo 861 konstatuojamojoje dalyje ji pažymėjo, kad „krovinių vežimo paslaugoms taikomų įkainių derinimo veiksmų bendroji sistema“, kuri buvo atskleista atliekant tyrimą, patvirtino, kad buvo padarytas „sudėtingas pažeidimas, sudarytas iš įvairių veiksmų, kuriuos [buvo] galima kvalifikuoti arba kaip susitarimą, arba kaip suderintus veiksmus; juos vykdydami konkurentai sąmoningai konkurencijos pavojų pakeitė praktiniu bendradarbiavimu“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, ginčijamo sprendimo 869 konstatuojamojoje dalyje Komisija konstatavo, kad „nagrinėjami veiksmai [buvo] vienas tęstinis [SESV] 101 straipsnio pažeidimas“, o jo 870–902 konstatuojamosiose dalyse pažymėjo, kad nagrinėjamais susitarimais buvo siekiama vieno antikonkurencinio tikslo – trukdyti konkurencijai krovinių vežimo sektoriuje EEE, kad jie buvo susiję su krovinių vežimo paslaugų teikimu, jų įkainių nustatymu ir tomis pačiomis įmonėmis, kad buvo vieno tęstinio pobūdžio ir apėmė tris sudedamąsias dalis, t. y. papildomą kuro mokestį, papildomą saugumo mokestį ir atsisakymą mokėti komisinius. To sprendimo 881 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad Air France buvo susijusi su šiomis trimis sudedamosiomis dalimis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, ginčijamo sprendimo 903 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad nagrinėjamais antikonkurenciniais veiksmais buvo siekiama apriboti konkurenciją bent jau Sąjungoje, EEE ir Šveicarijoje. To sprendimo 917 konstatuojamojoje dalyje ji iš esmės pridūrė, kad dėl to nereikėjo atsižvelgti į šių veiksmų konkretų poveikį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ketvirta, ginčijamo sprendimo 972–1021 konstatuojamosiose dalyse Komisija išnagrinėjo septynių trečiųjų šalių teisės aktus; tų šalių vežėjai, kuriems pateikti prieštaravimai, teigė, kad tais teisės aktais jiems buvo nurodyta tartis dėl papildomų mokesčių, taip kliudant taikyti atitinkamas konkurencijos taisykles. Komisija nusprendė, kad šie vežėjai neįrodė, jog veikė spaudžiami šių trečiųjų šalių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Penkta, ginčijamo sprendimo 1024–1035 konstatuojamosiose dalyse Komisija nustatė, kad vienas tęstinis pažeidimas galėjo daryti reikšmingą įtaką valstybių narių, EEE susitarimo šalių ir EB ir Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ginčijamo sprendimo 7 skirsnyje „Pažeidimo trukmė“ yra jo 1146–1169 konstatuojamosios dalys. Kaip matyti iš to sprendimo 1146 konstatuojamosios dalies, Komisija nusprendė, kad ginčijamas kartelis prasidėjo 1999 m. gruodžio 7 d. ir tęsėsi iki 2006 m. vasario 14 d. Šioje 1146 konstatuojamojoje dalyje ji nurodė, kad šis kartelis pažeidė:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">SESV 101 straipsnį – nuo 1999 m. gruodžio 7 d. iki 2006 m. vasario 14 d., kiek tai susiję su oro transportu tarp oro uostų Sąjungoje,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">SESV 101 straipsnį – nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 14 d., kiek tai susiję su oro transportu maršrutuose tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">EEE susitarimo 53 straipsnį – nuo 1999 m. gruodžio 7 d. iki 2006 m. vasario 14 d., kiek tai susiję su oro transportu tarp oro uostų EEE,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">EEE susitarimo 53 straipsnį – nuo 2005 m. gegužės 19 d. iki 2006 m. vasario 14 d., kiek tai susiję su oro transportu maršrutuose tarp Sąjungai nepriklausančių EEE valstybių ir trečiųjų šalių,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">EB ir Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto 8 straipsnį – nuo 2002 m. birželio 1 d. iki 2006 m. vasario 14 d., kiek tai susiję su oro transportu maršrutuose tarp Sąjungos ir Šveicarijos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">To paties sprendimo 1169 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad, kiek tai susiję su Air France, pažeidimas truko nuo 1999 m. gruodžio 7 d. iki 2006 m. vasario 14 d.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ginčijamo sprendimo 8 skirsnyje Komisija išnagrinėjo taisomąsias priemones, kurių reikia imtis, ir skirtinas baudas, remdamasi 2006 m. gairėmis. Remdamasi šių gairių 37 punktu ji, be kita ko, 50 % sumažino bazinius baudų dydžius, nes dalis paslaugų, susijusių su atvykstamaisiais maršrutais ir maršrutais iš EEE į trečiąsias šalis, išskyrus maršrutus tarp Sąjungos ir Šveicarijos, buvo teikiamos už EEE susitarimo taikymo teritorijos ribų, todėl tikėtina, kad dalis žalos buvo padaryta už šios teritorijos ribų. Be to, pagal šių gairių 29 punktą ji vežėjams, kuriems pateikti prieštaravimai, pritaikė papildomą bazinio baudos dydžio sumažinimą 15 % (toliau – bendras sumažinimas dėl švelninančių aplinkybių), motyvuodama tuo, kad tam tikros reguliavimo sistemos skatino sudaryti ginčijamą kartelį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 1, 3 ir 4 straipsniuose nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C19Centre" id="para-93" title="page-9">
      „1 straipsnis
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-94" title="page-9">
      Derindamos veiksmus nustatant įkainius už krovinių vežimo oro transportu paslaugų teikimą visame pasaulyje, kiek tai susiję su papildomu kuro mokesčiu, [papildomu saugumo mokesčiu] ir komisinių už papildomus mokesčius mokėjimu, toliau nurodytos įmonės padarė tokį vieną tęstinį [SESV] 101 straipsnio, [EEE susitarimo] 53 straipsnio ir [EB ir Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto] 8 straipsnio pažeidimą, siejamą su toliau nurodytais maršrutais ir laikotarpiais.
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-95" title="page-9">
      1. Šios įmonės pažeidė [SESV] 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį, kiek tai susiję su maršrutais tarp EEE esančių oro uostų, toliau nurodytais laikotarpiais:
    </p>
    <p class="C10Marge1" id="para-96" title="page-9">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C11Marge1avecretrait" id="para-97" title="page-9">
      c) [Air France] nuo 1999 m. gruodžio 7 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
    </p>
    <p class="C10Marge1" id="para-98" title="page-9">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-99" title="page-9">
      2. Šios įmonės pažeidė [SESV] 101 straipsnį, kiek tai susiję su maršrutais [tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių], toliau nurodytais laikotarpiais:
    </p>
    <p class="C10Marge1" id="para-100" title="page-9">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C11Marge1avecretrait" id="para-101" title="page-9">
      c) [Air France] nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
    </p>
    <p class="C10Marge1" id="para-102" title="page-9">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-103" title="page-10">
      3. Šios įmonės pažeidė EEE susitarimo 53 straipsnį, kiek tai susiję su maršrutais [tarp Sąjungai nepriklausančių EEE valstybių ir trečiųjų šalių], toliau nurodytais laikotarpiais:
    </p>
    <p class="C10Marge1" id="para-104" title="page-10">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C11Marge1avecretrait" id="para-105" title="page-10">
      c) [Air France] nuo 2005 m. gegužės 19 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
    </p>
    <p class="C10Marge1" id="para-106" title="page-10">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-107" title="page-10">
      4. Šios įmonės pažeidė [EB ir Šveicarijos susitarimo dėl oro transporto] 8 straipsnį, kiek tai susiję su maršrutais [tarp Sąjungos ir Šveicarijos], toliau nurodytais laikotarpiais:
    </p>
    <p class="C10Marge1" id="para-108" title="page-10">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C11Marge1avecretrait" id="para-109" title="page-10">
      c) [Air France] nuo 2002 m. birželio 1 d. iki 2006 m. vasario 14 d.;
    </p>
    <p class="C10Marge1" id="para-110" title="page-10">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C20Centreitalique" id="para-111" title="page-10">
      3 straipsnis
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-112" title="page-10">
      Už šio sprendimo 1 straipsnyje &lt;…&gt; nurodytą vieną tęstinį pažeidimą skiriamos tokios baudos:
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-113" title="page-10">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-114" title="page-10">
      b) [Air France-KLM] ir [Air France] solidariai: 182 920 000 [EUR];
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-115" title="page-10">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C20Centreitalique" id="para-116" title="page-10">
      4 straipsnis
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-117" title="page-10">
      1 straipsnyje nurodytos įmonės nedelsdamos nutraukia tame straipsnyje nurodytą vieną tęstinį pažeidimą, jeigu to dar nepadarė.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-118" title="page-10">
      Jos taip pat susilaiko nuo bet kokių veiksmų ar elgesio, kurio tikslas ar poveikis yra identiškas ar panašus.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2017 m. gegužės 30 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Air France ieškinį, juo ji visų pirma prašė panaikinti visą ginčijamą sprendimą, kiek jis su ja susijęs, nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 1 dalies c punktą, 2 dalies c punktą, 3 dalies c punktą, 4 dalies c punktą, 3 straipsnio b punktą ir 4 straipsnį, taip pat sumažinti tuo sprendimu jai skirtą baudą, nepatenkinus ir šio reikalavimo, panaikinti ginčijamo sprendimo 3 straipsnio b punktą ir sumažinti jai skirtą baudą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Grįsdama šį ieškinį Air France nurodė aštuonis panaikinimo pagrindus ir devynis argumentus dėl jai skirtos baudos sumažinimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečiasis iš šių pagrindų grindžiamas Komisijos kompetencijos taikyti SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį atvykstamųjų krovinių vežimo paslaugoms nebuvimu, septintasis pagrindas buvo susijęs su klaidomis ir proporcingumo principo pažeidimu apskaičiuojant Air France dalyvavimo darant vieną tęstinį pažeidimą trukmę, o aštuntasis pagrindas grindžiamas nepakankamu motyvavimu ir bendro baudos sumažinimo dėl švelninančių aplinkybių nepakankamumu. Be to, Bendrasis Teismas savo iniciatyva pateikė pagrindą, grindžiamą tuo, kad Komisija neturi kompetencijos pagal EB ir Šveicarijos susitarimą dėl oro transporto konstatuoti EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimą ir už jį skirti sankcijas, kiek tai susiję su maršrutais tarp EEE susitarimo šalyse, kurios nėra Sąjungos narės, esančių oro uostų ir Šveicarijoje esančių oro uostų (toliau – maršrutai tarp Sąjungai nepriklausančių EEE valstybių ir Šveicarijos).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Septyni argumentai, kuriais grindžiamas jos prašymas sumažinti baudas, atitiko aštuonis panaikinimo pagrindus. Atsakydama į Bendrojo Teismo proceso organizavimo priemones dėl jo iniciatyva pateikto pagrindo, Air France pridėjo du papildomus argumentus, susijusius, pirma, su pajamomis iš krovinių vežimo paslaugų maršrutuose tarp Sąjungai nepriklausančių EEE valstybių ir Šveicarijos, kurios neturėtų būti įtrauktos į pardavimų vertę, ir, antra, su tuo, kad maršrutų tarp Sąjungai nepriklausančių EEE valstybių ir Šveicarijos, neįtraukimas į vieno tęstinio pažeidimo geografinę aprėptį gali pateisinti sunkumo koeficiento sumažinimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė visus šiuos panaikinimo pagrindus, įskaitant tą, kurį pateikė savo iniciatyva. Vis dėlto tame sprendime jis konstatavo, kad Komisija pripažino, jog nustatydama baudas ji galėjo „netyčia“ į pardavimų vertę įtraukti tam tikrų vežėjų, kuriems pateikti prieštaravimai, apyvartą, per atitinkamą laikotarpį pasiektą maršrutuose tarp Sąjungai nepriklausančių EEE valstybių ir Šveicarijos, ir nusprendė, kad tai turėjo įtakos tik pajamoms, į kurias reikia atsižvelgti apskaičiuojant bazinį šių baudų dydį. Be to, nagrinėdamas septintąjį pagrindą jis nusprendė, kad Komisija neturėjo pagrindo prieš Air France remtis tam tikrais ginčijamame sprendime nurodytais ryšiais, tačiau ši institucija vis dėlto galėjo pagrįstai manyti, kad turi pakankamai įrodymų dėl Air France dalyvavimo ginčijamame kartelyje nuo 1999 m. gruodžio 7 d. iki 2001 m. sausio 19 d. ir nuo 2005 m. spalio 20 d. iki 2006 m. vasario 14 d.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl baudų dydžio Bendrasis Teismas pažymėjo, kad į bendrą 2005 m. Air France pardavimų vertę, t. y. 1 150 248 000 EUR, buvo įtrauktos pajamos, gautos maršrutuose tarp Sąjungai nepriklausančių EEE valstybių ir Šveicarijos, t. y. 2 502 EUR, nors šie maršrutai nepateko į Komisijos konstatuoto vieno tęstinio pažeidimo aprėptį, kaip jis pats nustatė išnagrinėjęs savo iniciatyva pateiktą pagrindą. Taigi jis nusprendė, kad, remiantis Air France trečiuoju argumentu, šios sumos neturėtų būti įtrauktos į bendrą pardavimų vertę. Be to, jis manė, kad tai, jog tam tikri ryšiai nebuvo įtraukti į įrodymų visumą, kylančią iš septintojo pagrindo analizės, nepateisina papildomo baudų dydžio sumažinimo Air France dėl švelninančių aplinkybių. Jis pridūrė, kad nėra įrodymų, jog bendras sumažinimas dėl švelninančių aplinkybių buvo netinkamas. Pasinaudojęs neribota jurisdikcija Bendrasis Teismas nustatė galutinį Air France skirtinos baudos dydį – 182 920 000 EUR. Kadangi ši suma buvo identiška ginčijamame sprendime Air France skirtos baudos dydžiui, jis atmetė šios įmonės reikalavimą pakeisti baudos dydį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliacinės bylos šalių reikalavimai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliaciniu skundu Air France Teisingumo Teismo prašo:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">visų pirma panaikinti skundžiamą sprendimą ir atitinkamai panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jis su ja susijęs ir kiek juo jai skirta bauda,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">nepatenkinus pirmojo reikalavimo, sumažinti iki tinkamo dydžio 182 920 000 EUR baudą, kuri jai buvo skirta solidariai su Air France-KLM pagal ginčijamo sprendimo 3 straipsnio b punktą, ir</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">bet kuriuo atveju priteisti iš Komisijos bylinėjimosi Teisingumo Teisme ir Bendrajame Teisme išlaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija Teisingumo Teismo prašo:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš Air France bylinėjimosi išlaidas,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">nepatenkinus pirmojo reikalavimo, jei Teisingumo Teismas apeliacinį skundą pripažintų pagrįstu, grąžinti bylą Bendrajam Teismui ir atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl apeliacinio skundo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Grįsdama apeliacinį skundą Air France nurodo tris pagrindus. Pirmajame apeliacinio skundo pagrinde, kuris pateiktas kaip pagrindinis, ji teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų ir pažeidė pareigą motyvuoti, kai patvirtino Komisijos kompetenciją taikyti SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį atvykstamųjų krovinių vežimo paslaugoms. Antrajame apeliacinio skundo pagrinde, pateiktame papildomai, ji tvirtina, kad buvo pažeista pareiga motyvuoti ir vienodo požiūrio principas, atsižvelgiant į reguliavimo sistemas. Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas, kuris taip pat pateiktas papildomai, grindžiamas teisės klaidomis, kurias Bendrasis Teismas padarė vertindamas Air France dalyvavimą darant vieną tęstinį pažeidimą nuo 1999 m. gruodžio 7 d. iki 2006 m. vasario 14 d.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo, susijusio su Komisijos kompetencijos taikyti SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį atvykstamųjų krovinių vežimo paslaugoms nebuvimu</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Air France apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje ji teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė Reglamentą Nr. 411/2004, nes klaidingai jį išaiškino. Antroje dalyje ji tvirtina, kad Bendrojo Teismo atliktoje apibrėžto poveikio analizėje bet kuriuo atveju padaryta teisės klaidų ir pažeista pareiga motyvuoti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pirmos dalies, grindžiamos Reglamento Nr. 411/2004 pažeidimu</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šalių argumentai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Air France teigia, kad skundžiamo sprendimo 90 ir 94 punktai yra teisiškai klaidingi, nes juose Bendrasis Teismas nusprendė, kad Reglamentu Nr. 411/2004 ir EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 40/2005 Komisijai suteikta kompetencija nuo 2004 m. gegužės 1 d. atitinkamai taikyti SESV 101 ir 102 straipsnius maršrutams tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių ir nuo 2005 m. gegužės 19 d. taikyti EEE susitarimo 53 ir 54 straipsnius maršrutams tarp Sąjungai nepriklausančių EEE valstybių ir trečiųjų šalių, ir kad ši kompetencija apėmė atvykstamųjų krovinių vežimo paslaugas, nes nebeliko „aiškaus teisinio pagrindo“, galinčio pateisinti tai, kad šioms paslaugoms ir toliau netaikoma Reglamente Nr. 1/2003 nustatyta tvarka.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Žinoma, Bendrasis Teismas pripažino, kad Reglamento Nr. 411/2004 taikymas atvykstamųjų krovinių vežimo paslaugoms jame nėra aiškiai numatytas, nes tame reglamente nenurodyta maršrutų kryptis. Vis dėlto jis nusprendė, kad tai, jog nebuvo aiškiai paminėta, kad Komisija neturi kompetencijos nagrinėti atvykstamųjų krovinių vežimo paslaugų, reikia aiškinti kaip kompetencijos šiuo klausimu suteikimą Komisijai. Atsižvelgiant į principą, kad teismo abejonės turėtų būti aiškinamos įmonės, kuriai skirtas pažeidimą konstatuojantis sprendimas, naudai, taikytini teisės aktai turi būti aiškinami taip, kad nebūtų nepalankūs šiai įmonei. Taigi dėl to, kad Reglamente Nr. 411/2004 nieko nepasakyta apie maršrutų „tarp trečiųjų šalių ir Sąjungos“ kryptį, ir dėl to, kad tame reglamente aiškiai nurodyta Komisijos kompetencija oro transporto srityje, susijusioje su eismu tarp „Bendrijos ir trečiųjų šalių“, Bendrasis Teismas turėjo aiškinti tą reglamentą taip, kad atvykstamųjų krovinių vežimo paslaugos nepatenka į Komisijos kompetencijos sritį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija tvirtina, kad pirma dalis yra nepagrįsta.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismo vertinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 411/2004 3 straipsnį Reglamento Nr. 1/2003 32 straipsnio c punktas, kuriame buvo numatyta, kad šis reglamentas netaikomas „oro transportui tarp [Sąjungos] ir trečiųjų šalių oro uostų“, yra išbrauktas. Pagal Reglamento Nr. 411/2004 4 straipsnį šis išbraukimas įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 d. Todėl nuo tos datos Reglamente Nr. 1/2003, iš dalies pakeistame Reglamentu Nr. 411/2004, nebeliko nuostatos, pagal kurią Reglamentas Nr. 1/2003 netaikomas oro transportui tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių oro uostų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">56</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, nei iš Reglamento Nr. 411/2004 nuostatų, nei iš jo preambulės, visų pirma jo 2, 3 ir 7 konstatuojamųjų dalių, nematyti, kaip Bendrasis Teismas iš esmės pažymėjo skundžiamo sprendimo 91 punkte, kad tiek šio reglamento pavadinime, tiek šiose konstatuojamosiose dalyse nurodydamas oro transportą „tarp“ Sąjungos ir trečiųjų šalių Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė nurodyti tik oro transportą, vykdomą „iš“ Sąjungos „į“ trečiąsias šalis, arba, kitaip tariant, tik išvykstamąjį oro transportą. Atvirkščiai, žodis „tarp“, atsižvelgiant į jo įprastą reikšmę bendrinėje kalboje, reiškia erdvę, kuri skiria dvi vietas, du objektus arba du asmenis. Todėl šiuo atveju jis yra neutralus, kiek tai susiję su aptariamo oro transporto kryptimi.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">57</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 90 punkte konstatavo, kad nuo 2004 m. gegužės 1 d. nebėra „aiškaus teisinio pagrindo“, kuris pateisintų tai, kad atvykstamųjų krovinių vežimo paslaugoms ir toliau nebūtų taikoma Reglamentu Nr. 1/2003, iš dalies pakeistu Reglamentu Nr. 411/2004, nustatyta tvarka.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">58</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, priešingai, nei teigia Air France, skundžiamame sprendime bet kuriuo atveju nematyti jokių Bendrojo Teismo abejonių dėl Reglamento Nr. 411/2004 taikymo srities. Šiuo klausimu, viena vertus, Air France teiginys, kad Bendrasis Teismas pripažino, jog Reglamento Nr. 411/2004 taikymas atvykstamųjų krovinių vežimo paslaugoms jame nėra aiškiai numatytas, skundžiamame sprendime nėra pagrįstas. Be to, jį paneigia skundžiamo sprendimo 90 punkte pateiktas pažodinis šio reglamento aiškinimas. Kita vertus, to sprendimo 91–93 punktuose Bendrasis Teismas taip pat pažymėjo, kad to reglamento formuluotė ar bendra sistema neleidžia manyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas ketino į Reglamento Nr. 1/2003 taikymo sritį ir toliau neįtraukti atvykstamųjų krovinių vežimo paslaugų, kad Reglamento Nr. 411/2004 tikslas taip pat patvirtina, jog į šią taikymo sritį atvykstamųjų krovinių vežimo paslaugos yra įtrauktos, ir kad to reglamento parengiamieji darbai patvirtina, jog Sąjungos teisės aktų leidėjas visiškai neketino daryti skirtumo tarp, be kita ko, atvykstamųjų maršrutų ir maršrutų iš EEE į trečiąsias šalis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">59</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, neginčijama, kad Reglamentas Nr. 411/2004 į EEE susitarimą buvo įtrauktas EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 40/2005, o pats Reglamentas Nr. 1/2003 į šį susitarimą buvo įtrauktas EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 130/2004, ir kad šie du sprendimai įsigaliojo 2005 m. gegužės 19 d.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">60</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad skundžiamo sprendimo 94 punkte Bendrasis Teismas padarė teisingą išvadą, jog atvykstamųjų krovinių vežimo paslaugos patenka į Reglamento Nr. 411/2004 ir EEE jungtinio komiteto sprendimo Nr. 40/2005 taikymo sritį, ir tuo remdamasis nusprendė, kad ginčijamo sprendimo 1041 konstatuojamojoje dalyje Komisija nepadarė klaidos, kai nurodė, kad SESV 101 straipsnis taikomas oro transportui tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių „abiem kryptimis“ ir tie patys argumentai taikytini EEE susitarimo 53 straipsniui, kiek tai susiję su maršrutais tarp Sąjungai nepriklausančių EEE valstybių ir trečiųjų šalių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">61</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi pirmojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl antros dalies, grindžiamos teisės klaidomis analizuojant apibrėžtą poveikį ir pareigos motyvuoti pažeidimu</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šalių argumentai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">62</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Air France teigia, kad bet kuriuo atveju Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų ir pažeidė pareigą motyvuoti, kai pagrindė Komisijos kompetenciją dėl atvykstamųjų krovinių vežimo paslaugų atsižvelgdamas į kriterijų, grindžiamą antikonkurencinių veiksmų Sąjungoje apibrėžtu poveikiu (toliau – apibrėžto poveikio kriterijus), kuris nagrinėjamu atveju nebuvo tenkinamas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">63</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, skundžiamo sprendimo 119, 123 ir 124 punktuose pažeistas SESV 101 straipsnis ir Komisijos teritorinė kompetencija painiojama su veiksmų pripažinimu konkurencijos ribojimu. Teigdamas, kad taikant apibrėžto poveikio kriterijų negali būti reikalaujama įrodyti konkretų poveikį, kurį lemia veiksmų pripažinimas konkurencijos ribojimu „dėl poveikio“, Bendrasis Teismas nusprendė, kad galima neįrodinėti už EEE ribų įvykdytų veiksmų apibrėžto poveikio, kai tie veiksmai gali būti pripažįstami konkurencijos ribojimu dėl tikslo. Tai būtų netikslu, nes siekdama pagal apibrėžto poveikio kriterijų nustatyti galimą Komisijos kompetenciją, kiek tai susiję su veiksmais, įvykdytais už EEE ribų, ši institucija turėtų įrodyti, kad atitinkami veiksmai sukelia numatomą, betarpišką ir esminį poveikį EEE ir kad šis poveikis yra tikėtinas. Nė vienas iš šių kriterijų neatitinka kriterijų, apibrėžiančių galimą pažeidimo dėl tikslo poveikį. Apibrėžto poveikio kriterijaus analizė negali būti lankstesnė konkurencijos ribojimo dėl tikslo atveju.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">64</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, Bendrasis Teismas netaikė 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendime Intel / Komisija (C‑413/14 P, EU:C:2017:632) Teisingumo Teismo nustatyto įrodinėjimo standarto, kiek tai susiję su apibrėžto poveikio įrodinėjimu, ir pažeidė pareigą motyvuoti. Kalbant apie už EEE ribų įvykdytus veiksmus, susijusius su paslaugomis, dėl kurių deramasi ir už kurias sąskaitos faktūros išrašomos ne EEE esantiems klientams, pažymėtina, jog norint nustatyti Komisijos kompetenciją juos nagrinėti, ši institucija privalo įrodyti, kad tie veiksmai turi „numatomą, betarpišką ir didelį poveikį EEE“. Skundžiamo sprendimo 132, 133 ir 147 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad netiesioginio poveikio, kurio neapibrėžtumą jis pats pripažino, pakanka, kad būtų apibūdintas „apibrėžtas poveikis“, kaip tai suprantama pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją; be to, šis neapibrėžtumas nebebuvo nurodytas to sprendimo 149 punkte. Vis dėlto tokio poveikio negalima nustatyti, jeigu jis yra pernelyg menkas arba visiškai hipotetinis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">65</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, Bendrasis Teismas neįrodė ir nepatikrino nurodomo apibrėžto poveikio „tikėtinumo“. Kaip ir Komisija, Bendrasis Teismas tik priminė pažeidimo pobūdį, nepatikrinęs papildomų mokesčių poveikio visai krovinių vežimo paslaugų pardavimo kainai, nors šie papildomi mokesčiai 2004–2005 m. vidutiniškai sudarė tik 18 % galutinės paslaugų kainos. Bendrasis Teismas taip pat nesiekė patikrinti, ar ir kiek ekspeditoriai šį tariamą bendrų vežimo sąnaudų padidėjimą faktiškai perkėlė siuntėjams, taip pat ar ir kiek siuntėjai šį tariamą vežimo sąnaudų padidėjimą perkėlė vartotojams.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">66</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ketvirta, nagrinėdamas poveikio numatomumą Bendrasis Teismas pateikė cikliškus motyvus, įpareigodamas Air France pateikti neįmanomus įrodymus, ir neteisėtai perkėlė įrodinėjimo naštą. Taigi skundžiamo sprendimo 136, 137 ir 140 punktuose jis priekaištavo Air France dėl to, kad ši neįrodė, jog „susisiekiančiųjų indų dėsnio“ veikimas buvo toks tikėtinas, kad nagrinėjamas poveikis, t. y. kainų padidėjimas, tapo nenumatomas. Tokio įrodinėjimo našta tenka Komisijai. Air France pažymi, kad rėmėsi šiuo poveikiu per administracinę procedūrą, tačiau Komisija tik pabrėžė, kad kalbama apie konkurencijos ribojimą dėl tikslo, neanalizuodama šio poveikio svarbos ginčijamame sprendime.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">67</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Penkta, iš skundžiamo sprendimo 172 ir paskesnių punktų matyti, kad Bendrasis Teismas nusprendė galintis pateisinti Komisijos kompetenciją nagrinėti atvykstamuosius maršrutus, remdamasis tuo, kad pažeidimas yra vienas tęstinis. Vis dėlto sąvoka „vienas tęstinis pažeidimas“ neleidžia išplėsti SESV įtvirtintų draudimų taikymo srities. Šiuo klausimu Bendrojo Teismo pateikta nuoroda į 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija (C 413/14 P, EU:C:2017:632) 57 punktą neturi reikšmės ir pažeidžia to sprendimo taikymo sritį. Byla, kurioje priimtas tas sprendimas, buvo susijusi su veiksmais, įvykdytais pasauliniu lygmeniu vienoje pasaulio masto geografinėje rinkoje ir darančiais poveikį, be kita ko, EEE, o nagrinėjamu atveju veiksmai buvo vykdomi skirtingose geografinėse rinkose, iš kurių kai kurios, kaip antai atvykstamųjų maršrutų rinka, yra už EEE ribų. Be to, šitaip Bendrasis Teismas pakeitė motyvavimo etapus. Pirmiausia reikėtų įvertinti, ar kiekvienas esminis pažeidimo elementas patenka į Komisijos kompetenciją. Tik paskui prireikus reikėtų įvertinti, ar įvairūs nagrinėjami veiksmai atitinka bendrą vieno tęstinio pažeidimo planą. Veiksmai, kurių Komisija neturi kompetencijos vertinti, negali būti a posteriori dirbtinai susieti su veiksmais, kurie priklauso jos kompetencijai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">68</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šešta, siekdamas įrodyti apibrėžtą poveikį Bendrasis Teismas pakeitė ginčijamo sprendimo motyvus savaisiais ir pažeidė jurisprudenciją. Taigi, nors apibrėžto poveikio buvimas buvo nagrinėtas tik ginčijamo sprendimo 1045 konstatuojamojoje dalyje, Bendrojo Teismo atliktos analizės, kuri, beje, nepakankama, tame sprendime nėra. Šiuo klausimu Air France nurodo analizę, kurią Bendrasis Teismas pateikė skundžiamo sprendimo 115–134 punktuose, vertindamas „nagrinėjamo poveikio“ svarbą, 135–152 punktuose – šio poveikio numatomumą, 153–163 punktuose – šio poveikio esminį pobūdį, 164–171 punktuose – šio poveikio betarpiškumą, o 172–183 punktuose – vieno tęstinio pažeidimo poveikį. Kiekviename iš šių etapų Bendrasis Teismas rėmėsi aplinkybėmis, kuriomis Komisija nesirėmė minėtame sprendime. Taigi jis pateikė naujus motyvus, kad pateisintų klaidingus Komisijos argumentus. Bet kuriuo atveju, darant prielaidą, kad Komisija iš tikrųjų pagrindė apibrėžto poveikio buvimą remdamasi ginčijamo sprendimo konstatuojamosiomis dalimis, kurias Bendrasis Teismas nurodė skundžiamame sprendime, toks a posteriori ištaisymas yra nepakankamas, nes ginčijamo akto motyvavimo nebuvimo negali ištaisyti tai, kad suinteresuotasis asmuo apie jo motyvus sužino vykstant teismo procesui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">69</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija tvirtina, kad pirmojo pagrindo antra dalis yra nepagrįsta.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismo vertinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">70</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia reikia pažymėti, kad, kaip teigia Air France, skundžiamo sprendimo 119 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad, kai veiksmus Komisija, kaip šiuo atveju, laiko tokiais žalingais konkurencijai vidaus rinkoje ar EEE, kad juos galima pripažinti konkurencijos ribojimu „dėl tikslo“, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį, taikant apibrėžto poveikio kriterijų nereikalaujama įrodyti konkretaus poveikio, kurį reikia įrodyti, kad veiksmai būtų pripažinti konkurencijos ribojimu „dėl poveikio“, kaip jis suprantamas pagal tas nuostatas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">71</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, to sprendimo 123 punkte jis nurodė, kad apibrėžto poveikio kriterijaus aiškinimas, kad, kaip teigia Air France, jį taikant reikia pateikti ginčytinų veiksmų konkretaus poveikio įrodymą net nustačius konkurencijos ribojimą „dėl tikslo“, reikštų, kad Komisijos kompetencijai konstatuoti SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimą ir skirti už jį sankciją turi būti taikoma sąlyga, kuri tų nuostatų formuluotėje neturi pagrindo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">72</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tuo remdamasis skundžiamo sprendimo 124 punkte Bendrasis Teismas priėjo prie išvados, kad, pirma, Air France negalėjo pagrįstai priekaištauti Komisijai, kad ši padarė klaidą, kai nusprendė, kad apibrėžto poveikio kriterijus tenkinamas, nors ginčijamo sprendimo 917, 1190 ir 1277 konstatuojamosiose dalyse ji nurodė, kad neprivaloma vertinti ginčijamų veiksmų antikonkurencinio poveikio, atsižvelgiant į jų antikonkurencinį tikslą, ir, antra, iš šių konstatuojamųjų dalių taip pat negalėjo daryti išvados, kad taikydama šį kriterijų Komisija neatliko jokios minėtų veiksmų poveikio vidaus rinkoje ar EEE analizės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">73</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto, kaip jau nurodyta šioje 124 punkto antroje dalyje pateiktuose motyvuose, iš šių Air France ginčijamų punktų negalima daryti išvados, kad siekdamas įrodyti, jog apibrėžto poveikio kriterijus šiuo atveju tenkinamas, Bendrasis Teismas nusprendė, jog pakanka, kad ginčijamas kartelis galėtų būti kvalifikuojamas kaip konkurencijos ribojimas dėl tikslo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">74</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš kartu aiškinamų skundžiamo sprendimo 115–133 punktų matyti, kad tuose ginčijamuose punktuose Bendrasis Teismas tik atmetė jam pateiktus Air France argumentus, apibendrintus to sprendimo 102 punkto pabaigoje. Taigi tuose punktuose jis išdėstė priežastis, dėl kurių Air France klaidingai teigė, kad tai, jog Komisija nurodė (dėl ginčijamo sprendimo 917 konstatuojamosios dalies – to sprendimo dalyse, susijusiose su nagrinėjamo konkurencijos ribojimo pripažinimu, ir dėl ginčijamo sprendimo 1190 ir 1277 konstatuojamųjų dalių,– jo dalyse, susijusiose su baudos apskaičiavimu), kad nėra būtinybės įrodyti realų antikonkurencinį poveikį, nes buvo įrodytas veiksmų, dėl kurių prieštaraujama, antikonkurencinis tikslas, reiškia, kad dėl šio antikonkurencinio tikslo Komisija neįvertino, ar tie veiksmai turėjo apibrėžtą poveikį, reikalingą siekiant įrodyti jos kompetenciją taikyti SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį atvykstamųjų krovinių vežimo paslaugoms.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">75</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Viena vertus, iš esmės atsakydamas, kad apibrėžto poveikio kriterijus, kuriuo grindžiama Komisijos ekstrateritorinė kompetencija, skiriasi nuo klausimo, ar ginčijamas kartelis gali būti kvalifikuojamas kaip konkurencijos ribojimas, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį, Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos. Kaip išvados 42 punkte taip pat pažymėjo generalinis advokatas, apibrėžto poveikio kriterijus, kuriuo gali būti grindžiama Komisijos ekstrateritorinė kompetencija taikyti Sąjungos ir EEE konkurencijos taisykles atsižvelgiant į tarptautinę viešąją teisę, nesutampa su esminiu kriterijumi, susijusiu su konkurencijos ribojimu dėl tikslo ar poveikio Sąjungos vidaus rinkoje ar EEE, kur Komisija turi kompetenciją pagal Sąjungos teisę konstatuoti konkurencijos taisyklių pažeidimą ir už jį skirti sankcijas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">76</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kita vertus, Bendrojo Teismo analizė, kuria siekiama nustatyti, ar Komisija teisingai nusprendė, kad apibrėžto poveikio kriterijus šiuo atveju tenkinamas, yra pateikta skundžiamo sprendimo 134–171 punktuose, kiek tai susiję su atvykstamųjų krovinių vežimo paslaugų derinimu, vertinant atskirai, ir to sprendimo 172–182 punktuose, kiek tai susiję su vienu tęstiniu pažeidimu, vertinant jį kaip visumą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">77</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis Air France klaidingai aiškina skundžiamą sprendimą, teigdama, kad Bendrasis Teismas nusprendė, jog siekiant nustatyti Komisijos kompetenciją taikyti SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį veiksmams, vykdytiems už EEE teritorijos ribų, remiantis apibrėžto poveikio kriterijumi galima atsisakyti tokio poveikio įrodinėjimo, jeigu šie veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip konkurencijos ribojimas dėl tikslo. Todėl šio sprendimo 63 punkte išdėstytus argumentus reikia atmesti kaip nepagrįstus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">78</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, reikia priminti, kad apibrėžto poveikio kriterijumi, kaip ir antikonkurencinių veiksmų įvykdymo vieta grindžiamu kriterijumi, siekiama aprėpti veiksmus, kurie, nors ir nebuvo vykdomi Sąjungos arba tam tikrais atvejais EEE teritorijoje, vis dėlto jų antikonkurencinis poveikis gali pasireikšti Sąjungos arba EEE rinkoje. Taigi apibrėžto poveikio kriterijus leidžia pateisinti Sąjungos arba EEE konkurencijos teisės taikymą atsižvelgiant į viešąją tarptautinę teisę, jeigu galima numatyti, kad aptariami veiksmai iš karto padarys Sąjungoje arba EEE esminį poveikį. Šiuo klausimu pakanka atsižvelgti į veiksmų galimą poveikį konkurencijai, kad būtų tenkinamas reikalavimas dėl numatomumo. Be to, kad būtų įvykdytas betarpiškumo reikalavimas, pakanka, kad nagrinėjami veiksmai „galėtų“ turėti betarpišką poveikį Sąjungoje arba EEE (šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija, C‑413/14 P, EU:C:2017:632, 45, 49, 51 ir 52 punktus).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">79</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, kaip teigia Air France, siekdama įrodyti, kad apibrėžto poveikio kriterijus tenkinamas, Komisija privalo įrodyti, kad atitinkami veiksmai turi numatomą, betarpišką ir esminį poveikį Sąjungoje arba, kaip nagrinėjamu atveju, EEE, t. y. kriterijus, kuriuos Bendrasis Teismas, be kita ko, priminė skundžiamo sprendimo 113 ir 134 punktuose. Vis dėlto, priešingai, nei šio sprendimo 64 punkte išdėstytuose argumentuose teigia Air France, skundžiamo sprendimo 132, 133 ir 147 punktuose Bendrasis Teismas neatmetė šio kriterijaus, kai nusprendė, kad pakanka tik netiesioginio ir neužtikrinto poveikio, kad būtų konstatuotas apibrėžto poveikio buvimas, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo pirmesniame punkte primintą jurisprudenciją.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">80</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Visų pirma, kaip matyti iš kartu aiškinamų skundžiamo sprendimo 108, 109, 112 ir 125–134 punktų, šie 132 ir 133 punktai yra dalis Bendrojo Teismo analizės, susijusios su pirmojo pagrindo, kuriuo Komisija rėmėsi ginčijamo sprendimo 1045 konstatuojamojoje dalyje, kad pagrįstų savo išvadą, jog šiuo atveju tenkinamas apibrėžto poveikio kriterijus, reikšmingumo vertinimu. Šį pagrindą sudarė „padidėjusios oro transporto į EEE sąnaudos ir dėl to didesnės importuotų prekių kainos, [kurios] savaime galėjo daryti poveikį vartotojams EEE“; jį Bendrasis Teismas nurodė kaip „nagrinėjamą poveikį“ (toliau – poveikis importuotų prekių kainoms), dėl kurio Air France teigė, kad tai nebuvo vienas iš ginčijamų veiksmų, į kuriuos Komisija galėjo pagrįstai atsižvelgti taikydama apibrėžto poveikio kriterijų, sukeltų padarinių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">81</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, kadangi skundžiamo sprendimo 132 ir 133 punktuose nenagrinėjamas klausimas, ar poveikis importuotų prekių kainoms buvo numanomas, esminis ir betarpiškas, darytina išvada, kad šio sprendimo 64 punkte išdėstyti argumentai, kiek jie susiję su šiais 132 ir 133 punktais, grindžiami klaidingu skundžiamo sprendimo aiškinimu. Todėl juos reikia atmesti kaip nepagrįstus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">82</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Toliau dėl skundžiamo sprendimo 147 punkte pateiktų argumentų reikia pažymėti, kad nors šis punktas iš tiesų yra to sprendimo dalyje, susijusioje su numatomu poveikiu importuotų prekių kainoms, jame Bendrasis Teismas tik nurodė, kad „tokiomis aplinkybėmis“ vežėjai, kuriems pateikti prieštaravimai, galėjo pagrįstai numatyti, kad ekspeditoriai tokias papildomas išlaidas perkels siuntėjams, padidindami tranzito paslaugų kainą. Taigi reikia konstatuoti, kad tame punkte Bendrasis Teismas nenurodė, jog vien netiesioginio ir neužtikrinto arba „menko ar visiškai hipotetinio“ poveikio pakanka, kad būtų konstatuotas apibrėžto poveikio buvimas, kaip tai suprantama pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją. Kadangi minėti argumentai taip pat grindžiami klaidingu skundžiamo sprendimo aiškinimu, juos reikia atmesti kaip nepagrįstus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">83</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai, kadangi tais pačiais argumentais iš esmės ginčijamas Bendrojo Teismo atliktas poveikio importuotų prekių kainoms numatomumo vertinimas, jie nesiskiria nuo šio sprendimo 66 punkte išdėstytų argumentų, kurie nagrinėjami šio sprendimo 95–99 punktuose.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">84</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, nepažeidžiant pirmesniame punkte nurodytos išlygos, šio sprendimo 64 punkte išdėstytus argumentus reikia atmesti kaip nepagrįstus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">85</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, pirmiausia reikia pažymėti, kad iš šio sprendimo 78 punkte primintos jurisprudencijos matyti, jog apibrėžto poveikio „tikėtinumo“ sąlyga, kuria remiasi Air France, nesiskiria nuo sąlygos, susijusios su šio poveikio numatomumu, nes pagal šią jurisprudenciją tam, kad būtų įvykdyta su numatomumo reikalavimu susijusi sąlyga, pakanka atsižvelgti į tikėtiną veiksmų poveikį konkurencijai. Taigi, kaip nurodyta šio sprendimo 65 punkte, Air France negali pagrįstai priekaištauti Bendrajam Teismui, kad jis neįrodė ir nepatikrino poveikio importuotų prekių kainoms tikėtinumo, nors skundžiamo sprendimo 135–152 punktuose Bendrasis Teismas analizavo šio poveikio numatomumą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">86</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, kiek 65 punkte išdėstytuose argumentuose Air France teigia, kad Bendrasis Teismas neįrodė ir nepatikrino poveikio importuotų prekių kainoms numatomumo, pakanka konstatuoti, kad šiam teiginiui prieštarauja skundžiamo sprendimo 135–152 punktai, kuriuose tiksliai išdėstyta Bendrojo Teismo analizė, susijusi su šio poveikio numatomumo vertinimu, kurio, Air France teigimu, nėra.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">87</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai skundžiamo sprendimo 137–139 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad papildomi kuro ir saugumo mokesčiai, taip pat atsisakymas mokėti komisinius, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 846, 909, 1199 ir 1208 konstatuojamųjų dalių, buvo analizuojami kaip slapti horizontalaus kainų nustatymo veiksmai, dėl kurių, kaip nustatyta Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, be kita ko, didėja kainos, o tai lemia neteisingą išteklių paskirstymą, nuo kurio visų pirma nukenčia vartotojai. Taigi jis nusprendė, kad vežėjai, kuriems pateikti prieštaravimai, galėjo numatyti, jog horizontaliai nustačius papildomus kuro ir saugumo mokesčius jie padidės ir kad atsisakymas mokėti komisinius gali tokį padidėjimą dar paskatinti. Bendrasis Teismas konstatavo, kad toks atsisakymas pasireiškė suderintu atsisakymu suteikti ekspeditoriams papildomų mokesčių nuolaidas ir taip leido vežėjams, kuriems pateikti prieštaravimai, „toliau kontroliuoti“ netikrumą dėl įkainių nustatymo, kurį galėjo sukelti konkurencija dėl komisinių mokėjimo, ir šitaip išvengti konkurencijos dėl papildomų mokesčių, kaip ginčijamo sprendimo 874 ir 879 konstatuojamosiose dalyse pažymėjo Komisija.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">88</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo 140 punkte Bendrasis Teismas pridūrė, kad, kaip matyti iš to sprendimo 17 konstatuojamosios dalies, krovinių vežimo paslaugų kainą sudaro įkainiai ir papildomi mokesčiai, įskaitant papildomus kuro ir saugumo mokesčius, ir kad toks padidėjimas iš principo galėjo lemti didesnę bendrą atvykstamųjų krovinių vežimo paslaugų kainą, nebent būtų nuspręsta, kad papildomų kuro ir saugumo mokesčių padidėjimas dėl pakankamai tikėtino „susisiekiančiųjų indų dėsnio“ veikimo kompensuojamas atitinkamu įkainių ir kitų papildomų mokesčių sumažinimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">89</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo 144–147 punktuose jis taip pat išnagrinėjo, ar vežėjai, kuriems pateikti prieštaravimai, galėjo numatyti, kad ekspeditoriai perkels šį padidinimą savo klientams, t. y. siuntėjams, padidindami tranzito paslaugų kainą, o tai, kaip jis manė, vežėjai, kuriems pateikti prieštaravimai, pagrįstai galėjo numatyti. Šiuo klausimu jis pažymėjo, kad krovinių vežimo paslaugų kaina ekspeditoriams, kaip iš esmės matyti iš to sprendimo 14 ir 70 konstatuojamųjų dalių, yra kintamosios sąnaudos, ir jų padidėjimas iš esmės lemia ribinių sąnaudų, į kurias atsižvelgdami ekspeditoriai nustato savo kainas, padidėjimą. To sprendimo 148–150 punktuose jis taip pat konstatavo, kad, kaip matyti iš to paties sprendimo 70 ir 1031 konstatuojamųjų dalių, į prekių, kurias ekspeditoriai paprastai integruotai gabena siuntėjų vardu, kainą įtraukiama tranzito paslaugų kaina ir, be kita ko, krovinių vežimo paslaugų kaina, todėl vežėjai, kuriems pateikti prieštaravimai, galėjo numatyti, kad dėl vieno tęstinio pažeidimo, kiek jis susijęs su atvykstamaisiais maršrutais, padidės į EEE importuojamų prekių kaina.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">90</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į šio sprendimo 78 punkte primintą jurisprudenciją, pagal kurią tam, kad būtų įvykdyta sąlyga, susijusi su numatomumo reikalavimu, pakanka atsižvelgti į galimą veiksmų poveikį konkurencijai, reikia konstatuoti, kad šiuose skundžiamo sprendimo punktuose Bendrasis Teismas iš tiesų atliko reikalaujamą patikrinimą ir nepadarė teisės klaidos, kai priėjo prie išvados, jog Komisija pakankamai įrodė, kad poveikis importuotų prekių kainoms, kaip reikalaujama, buvo numatomas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">91</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip išvados 73 punkte taip pat pažymėjo generalinis advokatas, bet kokia žala, kurios kartelio dalyviai turėjo protingai tikėtis, remdamiesi bendrąja gyvenimiška patirtimi, priešingai nei žala, atsiradusi visiškai neįprastai susiklosčius aplinkybėms, turi būti laikoma kaip galima numatyti, kaip tai suprantama pagal šią jurisprudenciją. Kaip jau buvo pažymėta šio sprendimo 87 punkte ir kaip Bendrasis Teismas taip pat priminė skundžiamo sprendimo 137 punkte, pripažįstama, kad slapti veiksmai, kaip antai lemiantys horizontalų kainų nustatymą karteliuose, lemia gamybos mažėjimą ir kainų didėjimą, o tai baigiasi blogu išteklių paskirstymu, nuo kurio visų pirma nukenčia vartotojai (šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo CB / Komisija, C‑67/13 P, EU:C:2014:2204, 51 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">92</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, priešingai, nei teigia Air France, siekdamas įrodyti poveikio importuotų prekių kainoms numatomumą Bendrasis Teismas neprivalėjo konkrečiai tikrinti nei papildomų mokesčių poveikio visai krovinių vežimo paslaugų pardavimo kainai, nei to, ar ir kiek ekspeditoriai faktiškai perkėlė šį kainos padidėjimą siuntėjams, nei to, ar ir kiek siuntėjai faktiškai perkėlė šias padidėjusias vežimo sąnaudas vartotojams.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">93</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, Bendrasis Teismas atsižvelgė į tai, kad papildomi mokesčiai vidutiniškai sudarė 18 % visos kainos, kurią 2004–2005 m. Air France nurodydavo ekspeditoriams sąskaitose faktūrose, ir šis aspektas nurodytas skundžiamo sprendimo 160 punkte, Bendrajam Teismui analizuojant esminį poveikio importuotų prekių kainoms pobūdį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">94</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi šio sprendimo 65 punkte išdėstytus argumentus reikia atmesti kaip nepagrįstus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">95</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ketvirta, reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Komisija turi pateikti įrodymų, kurie teisės požiūriu pakankamai patvirtintų konkurencijos teisės pažeidimą sudarančių faktinių aplinkybių buvimą. Kita vertus, įmonė, kuri naudojasi gynybos nuo tokio pažeidimo konstatavimo priemone, turi įrodyti, kad ši gynybos priemonė turi būti pripažinta pagrįsta. Vis dėlto, net jei pagal šiuos principus įrodinėjimo našta tenka Komisijai arba atitinkamai įmonei, dėl faktinių aplinkybių, kuriomis remiasi viena šalis, kitai šaliai gali tekti pateikti paaiškinimų ar pateisinimų, o jų nepateikus, būtų galima pripažinti, kad įrodyta, jog buvo laikytasi įrodinėjimo naštą reglamentuojančių taisyklių (šiuo klausimu žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Royal Antwerp Football Club, C‑680/21, EU:C:2023:1010, 120 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">96</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ši jurisprudencija grindžiama bendrosiomis įrodymų rinkimo taisyklėmis ir taikytina situacijai, kai Komisija turi nustatyti savo teritorinę kompetenciją dėl veiksmų, padarytų už Sąjungos ar EEE teritorijos ribų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">97</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nurodyta šio sprendimo 88 punkte, skundžiamo sprendimo 140 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad toks padidėjimas iš principo galėjo lemti bendros atvykstamųjų krovinių vežimo paslaugų kainos padidėjimą, nebent būtų nuspręsta, kad papildomo kuro mokesčio ir papildomo saugumo mokesčio padidėjimas dėl pakankamai tikėtino „susisiekiančiųjų indų dėsnio“ veikimo kompensuojamas atitinkamu įkainių ir kitų papildomų mokesčių sumažinimu. Žinoma, jis pridūrė, kad Air France taip ir neįrodė, jog „susisiekiančiųjų indų dėsnio“ veikimas buvo toks tikėtinas, kad poveikis importuotų prekių kainoms taptų nenumatomas. Vis dėlto, kaip matyti iš šio sprendimo 87 punkto, prieš šią išvadą skundžiamo sprendimo 137–139 punktuose ir 140 punkto pirmame sakinyje pateikta analizė, kurią atlikęs Bendrasis Teismas nusprendė, kad vežėjai, kuriems pateikti prieštaravimai, galėjo numatyti, jog horizontalus papildomų kuro ir saugumo mokesčių nustatymas, taip pat atsisakymas mokėti komisinius lems visos atvykstamųjų krovinių vežimo paslaugų kainos padidėjimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">98</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi tik konstatavęs, kad ginčijamame sprendime Komisija pakankamai įrodė tokio padidėjimo numatomumą, Bendrasis Teismas išnagrinėjo, ar Air France pateikė įrodymų, leidžiančių paneigti šią išvadą. Kadangi šiuo klausimu Air France nurodė, jog egzistuoja „susisiekiančiųjų indų dėsnis“, skundžiamo sprendimo 141 punkte jis konstatavo, kad ekonominė ataskaita, kuria ji rėmėsi siekdama įrodyti šį dėsnį, iš tikrųjų tik parodė ryšį tarp Air France taikomo papildomo saugumo mokesčio dydžio realios raidos ir žibalo kainos, tačiau neįrodė, kad buvo pakankamai tikėtina, jog papildomo kuro mokesčio padidėjimas bus kompensuotas atitinkamu įkainių ir kitų papildomų mokesčių sumažėjimu tokiu mastu, kad poveikis importuotų prekių kainoms taptų nenumatomas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">99</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į šio sprendimo 95 punkte primintą jurisprudenciją, Bendrasis Teismas, neteisėtai neperkeldamas įrodinėjimo naštos, galėjo nuspręsti, pirma, kad, remiantis tuo, jog skundžiamo sprendimo 137–139 punktuose ir 140 punkto pirmame sakinyje jis iš esmės konstatavo, kad ginčijamame sprendime Komisija pakankamai įrodė, jog dėl papildomų kuro ir saugumo mokesčių bendros atvykstamųjų krovinių vežimo paslaugų kainos didėjimas buvo numatomas, Air France turėjo pateikti priešingų įrodymų ir, antra, kad, nesant tokių pakankamų priešingų įrodymų, Air France nepavyko paneigti anksčiau padarytos išvados.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">100</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, tiek, kiek Air France teigia, kad taip Bendrasis Teismas pateikė cikliškus motyvus ir įpareigojo ją pateikti neįmanomus įrodymus, nes Komisija ginčijamame sprendime atsisakė atsižvelgti į šį poveikį, remdamasi ginčijamų veiksmų pripažinimu konkurencijos ribojimu dėl tikslo, pakanka pažymėti, kad šis argumentas grindžiamas ta pačia prielaida kaip ir šio sprendimo 63 punkte išdėstyti argumentai, kurie, kaip jau įrodyta šio sprendimo 70–77 punktuose, yra klaidingi.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">101</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi šio sprendimo 66 punkte išdėstytus argumentus taip pat reikia atmesti kaip nepagrįstus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">102</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Penkta, kalbant apie šio sprendimo 68 punkte nurodytus argumentus, kuriuos būtina nagrinėti priešpaskutinius, reikia priminti, kad iš jurisprudencijos matyti, jog SESV 263 straipsnyje numatyta teisėtumo kontrolė taikoma visiems Komisijos sprendimų, susijusių su SESV 101 ir 102 straipsnių taikymo procedūra, elementams, kurių išsamią kontrolę tiek teisės, tiek faktų požiūriais užtikrina Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo pateiktus pagrindus ir visas jos nurodytas aplinkybes. Vis dėlto užtikrindami tokią kontrolę Sąjungos teismai jokiais atvejais negali ginčijamo akto rengėjo motyvų pakeisti savaisiais (2024 m. liepos 4 d. Sprendimo Westfälische Drahtindustrie ir Pampus Industriebeteiligungen / Komisija, C‑70/23 P, EU:C:2024:580, 38 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">103</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi Bendrasis Teismas negali savo motyvais užpildyti ginčijamo akto motyvavimo spragos taip, kad jo nagrinėjimas nebūtų susijęs su jokiu šiame akte esančiu vertinimu (2013 m. liepos 18 d. Sprendimo UEFA / Komisija, C‑201/11 P, EU:C:2013:519, 65 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">104</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto, kai Bendrasis Teismas tik atsako į jam pateiktus argumentus ir paaiškina ginčijamo akto motyvus, negalima teigti, kad jis pakeičia šio akto rengėjo motyvus savaisiais (šiuo klausimu žr. 2014 m. birželio 12 d. Sprendimo Deltafina / Komisija, C‑578/11 P, EU:C:2014:1742, 56 punktą ir 2023 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, C‑209/21 P, EU:C:2023:905, 49 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">105</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 109 ir 125 punktų, ginčijamo sprendimo 1045 konstatuojamosios dalies pirmame sakinyje, nors ir glaustai, buvo pateikta informacija, leidusi Bendrajam Teismui patikrinti, ar Komisija nustatė savo ekstrateritorinę kompetenciją pagal apibrėžto poveikio kriterijų. Būtent ši informacija, siejama su kitomis reikšmingomis to sprendimo konstatuojamosiomis dalimis, nurodytomis skundžiamo sprendimo 130, 137–140, 142, 145, 148, 156–158, 161 ir 162 punktuose, leido Bendrajam Teismui patikrinti, ar Komisija iš tikrųjų įrodė tokio poveikio buvimą. Be to, iš skundžiamo sprendimo 115–171 punktų matyti, kad juose Bendrasis Teismas tik atsakė į Air France jam pateiktus argumentus ir paaiškino ginčijamo sprendimo motyvus, konkrečiai kalbant, padarė tam tikras išvadas, remdamasis tame sprendime pateikta informacija. Taigi, atsižvelgiant į šio sprendimo pirmesniame punkte primintą jurisprudenciją, tariamas šių 115–171 punktų motyvų pakeitimas nebuvo įrodytas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">106</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis taip pat negalima teigti, kad taip nuspręsdamas Bendrasis Teismas ištaisė ginčijamo sprendimo motyvavimo trūkumą, kiek tai susiję su Komisijos kompetencija taikyti SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį atvykstamųjų krovinių vežimo paslaugoms, ir taip pažeidė jurisprudenciją, pagal kurią motyvavimo trūkumo negali ištaisyti tai, kad suinteresuotasis asmuo sprendimo motyvus sužino vykstant procesui Teisingumo Teisme (2005 m. birželio 28 d. Sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. / Komisija, C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C‑213/02 P, EU:C:2005:408, 463 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Kaip matyti iš pirmesnio šio sprendimo punkto, šis ginčijamo sprendimo motyvavimo trūkumas, kuris, beje, net nebuvo nurodytas Bendrajame Teisme, nebuvo įrodytas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">107</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, kiek šiais argumentais Air France nurodo skundžiamo sprendimo 172–182 punktuose pateiktus motyvus, reikia konstatuoti, kad jie išdėstyti skundžiamo sprendimo dalyje, skirtoje trečiojo pagrindo, kuriuo Komisija rėmėsi ginčijamame sprendime, kad įrodytų savo kompetenciją nagrinėti ginčijamus veiksmus, analizei, kaip nustatyta skundžiamo sprendimo 110 punkte, t. y. pagrindo, susijusio su vieno tęstinio pažeidimo, vertinamo kaip visuma, poveikiu. Ši skundžiamo sprendimo dalis konkrečiai susijusi su šio sprendimo 67 punkte išdėstytais Air France argumentais. Todėl teiginys dėl motyvų pakeitimo, kiek jis susijęs su šiais 172–182 punktais, bus nagrinėjamas kartu su tais argumentais šio sprendimo 109 ir 110 punktuose.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">108</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi su šia išlyga šio sprendimo 68 punkte išdėstytus argumentus reikia atmesti kaip nepagrįstus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">109</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai, šešta, dėl šio sprendimo 67 ir 68 punktuose išdėstytų argumentų, kiek jie susiję su skundžiamo sprendimo 172–182 punktais, reikia pažymėti, kad Air France trečiajame panaikinimo pagrinde, pateiktame Bendrajame Teisme, tik ginčijo Komisijos kompetenciją taikyti SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį ginčijamiems veiksmams tiek, kiek jie susiję su atvykstamųjų krovinių vežimo paslaugomis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">110</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu, skundžiamo sprendimo 171 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad Komisija pagrįstai nusprendė, jog apibrėžto poveikio kriterijus buvo tenkinamas, kiek tai susiję su atvykstamųjų krovinių vežimo paslaugų derinimu, vertinamu atskirai, todėl Komisijos kompetencija ginčijamiems veiksmams taikyti SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimą, kiek ji ginčijama, buvo įrodyta. Vadinasi, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 172–182 punktuose neturėjo papildomai nagrinėti, ar Komisija, siekdama įrodyti savo kompetenciją ginčijamiems veiksmams taikyti SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį, ginčijamo sprendimo 1046 konstatuojamojoje dalyje taip pat pagrįstai nusprendė, kad apibrėžto poveikio kriterijus buvo tenkinamas, atsižvelgiant į vieno tęstinio pažeidimo, vertinamo kaip visuma, poveikį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">111</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, kaip matyti iš visos pirma pateiktos pirmojo pagrindo antros dalies analizės, Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidų ir nepakeitė nurodytų motyvų, kai skundžiamo sprendimo 171 punkte padarė tokią išvadą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">112</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad šie argumentai susiję su pertekliniais skundžiamo sprendimo motyvais. Pagal suformuotą jurisprudenciją dėl Bendrojo Teismo sprendimo perteklinių motyvų pateikti prieštaravimai negali lemti ginčijamo sprendimo panaikinimo, todėl yra nereikšmingi (2002 m. spalio 15 d. Sprendimo Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. / Komisija, C‑238/99 P, C‑244/99 P, C‑245/99 P, C‑247/99 P, C‑250/99 P–C‑252/99 P ir C‑254/99 P, EU:C:2002:582, 537 punktas; taip pat 2024 m. spalio 4 d. Sprendimo thyssenkrupp / Komisija, C‑581/22 P, EU:C:2024:821, 263 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">113</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vadinasi, šiuos argumentus reikia atmesti kaip nereikšmingus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">114</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad pirmojo pagrindo antra dalis turi būti atmesta kaip iš dalies nepagrįsta ir iš dalies nereikšminga, todėl reikia atmesti visą apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl apeliacinio skundo antrojo pagrindo, susijusio su atsižvelgimu į reguliavimo sistemas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šalių argumentai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">115</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Air France teigia, kad Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į reguliavimo sistemas, pažeidė vienodo požiūrio principą ir pareigą motyvuoti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">116</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo 463 punkte jis pritarė ginčijamame sprendime Komisijos atliktai analizei, pagal kurią keliose trečiosiose šalyse, įskaitant Tailando Karalystę, galiojančios reguliavimo sistemos ne privertė, o tik paskatino vežėjus susitarti dėl papildomo kuro mokesčio nustatymo, taip atmesdamas jos argumentus, kad pagal šias tvarkas vežėjai buvo įpareigojami sudaryti kartelius šiuo klausimu. Vis dėlto 2022 m. kovo 30 d. Sprendime SAS Cargo Group ir kt. / Komisija (T‑324/17, EU:T:2022:175) Bendrasis Teismas padarė priešingą išvadą dėl tos pačios Tailando reguliavimo sistemos, kai to sprendimo 562 punkte nusprendė, kad Tailando valdžios institucijos nuo 2005 m. liepos 20 d. sukūrė teisinę sistemą, kuria panaikinama bet kokia vežėjų konkurencinio elgesio galimybė, kiek tai susiję su papildomo kuro mokesčio, taikomo skrydžiams iš šios trečiosios šalies, dydžio nustatymu. Todėl to sprendimo 944 punkte jis sumažino apeliantėms toje byloje už pažeidimo sunkumą nustatytą procentinę dalį nuo 16 % iki 15,7 %, ir taip sumažino joms skirtą baudą. Įgyvendindamas savo neribotą jurisdikciją Bendrasis Teismas privalo laikytis vienodo požiūrio principo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">117</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad Bendrajame Teisme pareikštame ieškinyje Air France rėmėsi Tailande taikomos reguliavimo sistemos privalomumu, kad jai skirta bauda būtų sumažinta. Be to, skundžiamo sprendimo 455 punkte Bendrasis Teismas pripažino, kad Prancūzijos Respublikos ir Tailando Karalystės sudaryto susitarimo dėl oro susisiekimo paslaugų sąlygose iš esmės buvo numatyta, kad įkainiai turi būti iš anksto aptarti tarp paskirtų vežėjų ir kad susitarimo atveju jį turi patvirtinti abiejų šio susitarimo šalių kompetentingos institucijos. Iš 2022 m. kovo 30 d. Sprendimo SAS Cargo Group ir kt. / Komisija (T‑324/17, EU:T:2022:175) 562 punkto matyti, kad galimybės konkuruoti panaikinimas buvo susijęs su visais veiklą maršrutuose iš Tailando vykdančiais vežėjais, įskaitant Air France. Taigi Bendrasis Teismas negalėjo teisėtai taikyti baudos sumažinimo SAS Cargo Group ir kt. ir turėjo padaryti tas pačias išvadas dėl visų šių vežėjų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">118</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, nenurodęs, kodėl SAS Cargo Group ir kt. vieninteliai galėjo pasinaudoti baudos sumažinimu dėl Tailando reguliavimo sistemos, kuri vis dėlto taikoma visiems vežėjams, Bendrasis Teismas pažeidė pareigą motyvuoti. Jeigu manė esąs nepakankamai informuotas, kad galėtų priimti sprendimą dėl šios reguliavimo sistemos privalomojo pobūdžio visų kitų vežėjų atžvilgiu, jis turėjo pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 88 ir 89 straipsnius imtis proceso organizavimo priemonių ir apklausti kitas oro transporto bendroves dėl šios reguliavimo sistemos ir dėl 2022 m. kovo 30 d. Sprendime SAS Cargo Group ir kt. / Komisija (T‑324/17, EU:T:2022:175) nurodyto 2005 m. liepos 20 d. rašto. Nesiimdamas tokių priemonių Bendrasis Teismas taip pat pažeidė Air France teisę į gynybą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">119</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija tvirtina, kad šis apeliacinio skundo pagrindas yra nepagrįstas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismo vertinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">120</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia reikia konstatuoti, kad nors apeliacinio skundo antrojo pagrindo pavadinime Air France nurodo, kad šis pagrindas susijęs su Bendrojo Teismo atsižvelgimu į visų trečiųjų šalių, į kurias daroma nuoroda skundžiamo sprendimo 463 punkte, reguliavimo sistemas, t. y. į tų, kurios nurodytos ginčijamo sprendimo 972–1019 konstatuojamosiose dalyse, argumentai, kuriais ji grindžia šį pagrindą, susiję tik su Tailando reguliavimo sistema. Todėl šiuo pagrindu ginčijama Bendrojo Teismo išvada, pateikta tame 463 punkte, tik tiek, kiek ji susijusi su šia reguliavimo sistema.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">121</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į tai, reikia pažymėti, kad tame 463 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, jog, priešingai, nei teigė Air France, informacija apie trečiųjų šalių teisės aktų nuostatas, kuria ji remiasi, neprieštarauja ginčijamame sprendime padarytoms išvadoms, kad susitarimai dėl įkainių nustatymo buvo ne privalomi pagal teisės aktus, o tik tų teisės aktų skatinami, todėl jie nelėmė SESV 101 straipsnio netaikymo, bet pateisino baudos sumažinimą 15 % pagal 2006 m. gairių 29 punktą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">122</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto reikia konstatuoti, kad tas pats 463 punktas yra skundžiamo sprendimo 455–462 punktuose Bendrojo Teismo atliktos analizės baigiamasis punktas; juose jis, „[a]ntra, bet kuriuo atveju“ nurodė, kad Air France argumentai grindžiami klaidinga nagrinėjamų oro susisiekimo paslaugų susitarimų analize.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">123</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo 453 punkte Bendrasis Teismas „pirmiausia“ pažymėjo, kad oro susisiekimo paslaugų susitarimai arba skatino ginčijamus veiksmus maršrutuose tarp EEE ir trečiųjų šalių (tokiu atveju baudos dydžio sumažinimas galėtų būti pateisinamas pagal 2006 m. gairių 29 punktą), arba to reikalavo (tokiu atveju nebūtų buvę galima konstatuoti jokio konkurencijos taisyklių pažeidimo arba už tuos veiksmus skirti sankcijos).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">124</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į šias aplinkybes (jų Air France šiame apeliaciniame skunde neginčija), to sprendimo 454 punkte jis konstatavo: kadangi Air France tik tvirtino, kad pagal daugelį reguliavimo sistemų reikalingas derinimas, jos argumentai, kuriais ji siekė įrodyti nepakankamą bendrą baudos sumažinimą, suteiktą dėl švelninančių aplinkybių, turi būti atmesti kaip nereikšmingi, nes, darant prielaidą, kad jie pagrįsti, juose padaryta klaida ne dėl 2006 m. gairių 29 punkto taikymo, nurodyto Bendrajame Teisme pateikto ieškinio aštuntojo pagrindo antroje dalyje, susijusioje su tuose skundžiamo sprendimo punktuose nagrinėto bendro baudos sumažinimo dėl švelninančių aplinkybių nepakankamumu, bet dėl pažeidimo konstatavimo, kuris nebuvo nurodytas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">125</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vadinasi, kiek Air France kritikuoja patį skundžiamo sprendimo 463 punktą ir iš esmės to sprendimo 455–462 punktus, kuriais jis būtinai grindžiamas, reikia konstatuoti, kad šiuose punktuose pateikti argumentai yra pertekliniai, nes skundžiamo sprendimo 454 punkte Bendrasis Teismas jau pakankamai išsamiai išdėstė priežastis, dėl kurių šiai antrai daliai negalima pritarti, o tai šiame apeliaciniame skunde nebuvo ginčijama. Remiantis šio sprendimo 112 punkte jau priminta jurisprudencija, dėl Bendrojo Teismo sprendimo perteklinių motyvų pateikti prieštaravimai negali lemti ginčijamo sprendimo panaikinimo, todėl jie yra nereikšmingi.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">126</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, kadangi šiame pagrinde Air France teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė vienodo požiūrio principą, nes dėl Tailando reguliavimo sistemos egzistavimo nepadarė tokių pačių išvadų, kokias padarė 2022 m. kovo 30 d. Sprendime SAS Cargo Group ir kt. / Komisija (T‑324/17, EU:T:2022:175), reikia pažymėti, kad iš to sprendimo matyti, jog, byloje, kurioje jis priimtas, ieškovės Bendrajame Teisme pateiktame trečiojo pagrindo šeštos dalies antrajame prieštaravime ginčijo Komisijos atliktą valstybės spaudimo, kurį jos teigė patyrusios keliose trečiosiose šalyse, įskaitant Tailando Karalystę, vertinimą ir tvirtino, kad dėl to Komisija klaidingai taikė SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį veiksmams, kurie nebuvo jų savarankiški veiksmai, todėl neturėjo patekti į šių nuostatų taikymo sritį. Išnagrinėjęs šį prieštaravimą, kuris buvo grindžiamas reikšmingais argumentais, Bendrasis Teismas iš dalies panaikino ginčijamą sprendimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">127</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi ieškovėms byloje, kurioje priimtas 2022 m. kovo 30 d. Sprendimas SAS Cargo Group ir kt. / Komisija (T‑324/17, EU:T:2022:175), skirtos baudos sumažinimą, susijusį su reguliavimo sistema, lėmė dalinis jų atžvilgiu padarytos išvados dėl pažeidimo panaikinimas, t. y. kiek jis susijęs su papildomo kuro mokesčio už skrydžius iš Tailando nuo 2005 m. liepos 20 d. iki 2006 m. vasario 14 d. nustatymu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">128</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto SAS Cargo Group ir kt. pateiktas prieštaravimas, dėl kurio Bendrasis Teismas iš dalies panaikino jų atžvilgiu padarytą išvadą dėl pažeidimo, neturėjo atitikmens Air France Bendrajame Teisme pareikštame ieškinyje. Bendrajame Teisme pateikto aštuntojo panaikinimo pagrindo antroje dalyje, kurios esmę Bendrasis Teismas išdėstė skundžiamo sprendimo 447 ir 448 punktuose (jie šiame apeliaciniame skunde neginčijami), Air France neteigė, kad reikia panaikinti jos atžvilgiu padarytą išvadą dėl pažeidimo, kiek tai susiję su maršrutais iš Tailando. Kaip Teisingumo Teismas yra ne kartą nusprendęs, pagrindą dėl sprendimo teisėtumo iš esmės, kuris grindžiamas Sutarčių ar bet kurios su jų taikymu susijusios teisės normos pažeidimu, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, Sąjungos teismas gali nagrinėti tik tuo atveju, kai jį pateikia ieškovas (2013 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Komisija / Airija ir kt., C‑272/12 P, EU:C:2013:812, 28 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija; taip pat 2024 m. spalio 4 d. Sprendimo thyssenkrupp / Komisija, C‑581/22 P, EU:C:2024:821, 107 punktas). Taigi Air France nepagrįstai teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes nagrinėjamai bylai netaikė su baudos dydžio nustatymu susijusių pasekmių, kilusių 2022 m. kovo 30 d. Sprendimu SAS Cargo Group ir kt. / Komisija (T‑324/17, EU:T:2022:175) panaikinus pažeidimo, susijusio su maršrutais iš Tailando, konstatavimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">129</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, tiesa, kad įgyvendinant neribotą jurisdikciją ir nustatant įmonėms skirtų baudų dydžius negali būti diskriminuojamos konkurencijos taisyklių pažeidimą dariusios įmonės (2000 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Sarrió / Komisija, C‑291/98 P, EU:C:2000:631, 97 punktas ir 2021 m. kovo 18 d. Sprendimo Pometon / Komisija, C‑440/19 P, EU:C:2021:214, 138 punktas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">130</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto, priešingai nei šioje byloje ir, kaip jau buvo pažymėta šio sprendimo 126 punkte, byloje, kurioje priimtas 2022 m. kovo 30 d. Sprendimas SAS Cargo Group ir kt. / Komisija (T‑324/17, EU:T:2022:175), ieškovės pasiekė, kad būtų iš dalies panaikinta jų atžvilgiu padarytas pažeidimo konstatavimas, po to, kai joms pavyko įrodyti Bendrajame Teisme pateikto trečiojo pagrindo šeštos dalies antro prieštaravimo, kiek jis susijęs su Tailando reguliavimo sistema, pagrįstumą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">131</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi Air France ir tų ieškovių padėtis skiriasi, atsižvelgiant į veiksnius, kuriuos Bendrasis Teismas nagrinėjo naudodamasis neribota jurisdikcija. Vadinasi, skundžiamo sprendimo 495 punkte Bendrasis Teismas nepažeidė vienodo požiūrio principo, kai atmetė Air France prašymą, susijusį su tuo, kad dėl švelninančių aplinkybių suteiktas bendras baudos sumažinimas buvo nepakankamas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">132</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad šio sprendimo 118 punkto teiginiai, kad Bendrasis Teismas pažeidė, pirma, pareigą motyvuoti ir, antra, teisę į gynybą, taip pat nepagrįsti, nes grindžiami klaidinga prielaida, kad Bendrasis Teismas turėjo Air France naudai taikyti pasekmes, kurias jis kildino iš dalinio ginčijamo sprendimo panaikinimo kitoje byloje, nors prieštaravimas, dėl kurio buvo įvykdytas šis dalinis panaikinimas, nebuvo pateiktas Bendrajame Teisme pareikštame Air France ieškinyje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">133</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip iš dalies nereikšmingą ir iš dalies nepagrįstą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl apeliacinio skundo trečiojo pagrindo, susijusio su „Air France“ dalyvavimo darant vieną tęstinį pažeidimą trukme</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">134</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliacinio skundo trečiąjį pagrindą sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje Air France teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, vertindamas jos dalyvavimą darant pažeidimą nuo 2000 m. vasario 4 d. iki 2001 m. sausio 17 d. Antroje dalyje ji tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, vertindamas jos dalyvavimą darant pažeidimą nuo 2005 m. spalio 19 d. iki 2006 m. vasario 14 d.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pirmos dalies, susijusios su laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 4 d. iki 2001 m. sausio 17 d.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šalių argumentai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">135</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Air France teigia, kad Bendrasis Teismas neteisėtai perkėlė įrodinėjimo naštą ir pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, kai pripažino, kad ji dalyvavo darant pažeidimą nuo 2000 m. vasario 4 d. iki 2001 m. sausio 17 d.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">136</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo 421 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad šiuo laikotarpiu Komisija nepalaikė jokių ryšių su Air France, o to sprendimo 422 punkte nusprendė, kad tai yra pakankamai ilgas laikotarpis, kad būtų privaloma patikrinti, ar Air France dalyvavimas darant pažeidimą buvo nutrauktas. Taigi Bendrasis Teismas pripažino, kad yra objektyvių įrodymų, jog Air France nedalyvavo tuo laikotarpiu vykusiuose susitikimuose, patvirtinančių, kad ji nedalyvavo kartelyje nuo 2000 m. vasario 4 d. iki 2001 m. sausio 17 d. Nors kitos bendrovės 2000 m. vasarą derino veiksmus, siekdamos padidinti papildomą kuro mokestį, Air France prie jų neprisidėjo, nors tokį mokestį įvedė 2000 m. pradžioje. Bendrasis Teismas to neginčija, o Air France šiuo klausimu nurodo skundžiamo sprendimo 427 ir 428 punktus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">137</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto Bendrasis Teismas pripažino Air France atsakinga už šį laikotarpį, nepateikdamas jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji tuo metu vis dar dalyvavo darant pažeidimą. Tokiu būdu jis iš savo paties konstatuotų faktinių aplinkybių padarė klaidingas teisines išvadas ir neteisėtai perkėlė įrodinėjimo naštą. Kadangi 2000 m. vasarą bendrovės keletą kartų bendravo nedalyvaujant Air France, Komisija turėjo pateikti objektyvių ir nuoseklių įrodymų, kad Air France dalyvavimas nebuvo sustabdytas laikotarpiu, kai ji nedalyvavo antikonkurenciniuose susitikimuose. Vis dėlto skundžiamo sprendimo 430 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad Air France turėjo įrodyti savo nedalyvavimą, ir priekaištavo, kad ji viešai neatsiribojo nuo kartelio ir nepateikė kitų jos nedalyvavimą darant pažeidimą patvirtinančių įrodymų, nors įrodymų, kad Air France tuo pačiu laikotarpiu dalyvavo, nebuvo pateikta.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">138</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pripažindamas Air France atsakinga už pažeidimą nuo 2000 m. vasario 4 d. iki 2001 m. sausio 17 d., nesant jos dalyvavimo įrodymų, nors buvo objektyvių įrodymų, kad Air France vėl pradėjo konkuruoti, Bendrasis Teismas taip pat pažeidė nekaltumo prezumpciją.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">139</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija teigia, kad šia dalimi Air France siekia, kad būtų iš naujo įvertintos faktinės aplinkybės, todėl ją reikia atmesti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismo vertinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">140</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal suformuotą jurisprudenciją daugeliu atvejų egzistuojanti praktika arba antikonkurencinio susitarimo sudarymas gali būti nustatomi iš tam tikro skaičiaus sutapimų, kurie, nagrinėjami kartu, gali įrodyti konkurencijos taisyklių pažeidimą, jeigu nėra kito logiško paaiškinimo (2004 m. sausio 7 d. Sprendimo Aalborg Portland ir kt. / Komisija, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, EU:C:2004:6, 57 punktas; taip pat 2021 m. kovo 18 d. Sprendimo Pometon / Komisija, C‑440/19 P, EU:C:2021:214, 110 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">141</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tokių požymių ir sutapimų, kai jie vertinami bendrai, galima nustatyti ne tik konkurenciją pažeidžiančių veiksmų ir susitarimų buvimą, bet ir tęstinių konkurenciją pažeidžiančių veiksmų trukmę ir pažeidžiant konkurencijos taisykles sudaryto susitarimo taikymo laikotarpį (2006 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Nederlandse Federatieve Vereniging voor de Groothandel op Elektrotechnisch Gebied / Komisija, C‑105/04 P, EU:C:2006:592, 95 punktas ir 2021 m. kovo 18 d. Sprendimo Pometon / Komisija, C‑440/19 P, EU:C:2021:214, 111 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">142</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl įrodymų, patvirtinančių, kad susitarimas egzistavo tam tikrą apibrėžtą laikotarpį arba bent jau įmonė jį įgyvendino atitinkamu laikotarpiu, nebuvimo pažymėtina, jog tai, kad nebuvo pateikta įrodymų dėl konkrečių laikotarpių, netrukdo pripažinti, jog pažeidimas truko šiuos laikotarpius apimantį ilgesnį laiką, jei tai konstatuota remiantis objektyviais ir nuosekliais įrodymais. Kai pažeidimas trunka daugelį metų, tai, kad karteliniai veiksmai vykdomi įvairiais laikotarpiais, kuriuos gali skirti trumpesnis ar ilgesnis laiko tarpas, nedaro įtakos šio kartelinio susitarimo egzistavimui, jeigu įvairiais šį pažeidimą sudarančiais veiksmais siekiama vieno tikslo ir jie yra vieno tęstinio pažeidimo epizodai (2006 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Technische Unie / Komisija, C‑113/04 P, EU:C:2006:593, 169 punktas ir 2021 m. kovo 18 d. Sprendimo Pometon / Komisija, C‑440/19 P, EU:C:2021:214, 112 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">143</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kalbant, be kita ko, apie kelerius metus trukusį pažeidimą, pažymėtina, jog tai, kad nebuvo pateikta tiesioginių įrodymų dėl bendrovės dalyvavimo darant šį pažeidimą konkrečiu laikotarpiu, netrukdo pripažinti, jog pažeidimas truko ir per šį laikotarpį, jei tokia išvada pagrindžiama objektyviais ir nuosekliais įrodymais (2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Total Marketing Services / Komisija, C‑634/13 P, EU:C:2015:614, 27 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">144</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi Komisija gali nuspręsti, kad pažeidimas arba įmonės dalyvavimas jį darant nebuvo nutrauktas, net jeigu neturi pažeidimo įrodymų dėl tam tikrų apibrėžtų laikotarpių, kai įvairiais šį pažeidimą sudarančiais veiksmais siekiama vieno tikslo ir jie gali būti susiję su vienu tęstiniu pažeidimu ir kai atitinkama įmonė nesirėmė požymiais ar įrodymais, patvirtinančiais priešingai – kad ji nedarė pažeidimo arba nedalyvavo jį darant tais laikotarpiais (2021 m. kovo 18 d. Sprendimo Pometon / Komisija, C‑440/19 P, EU:C:2021:214, 114 punktas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">145</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis viešo atsiribojimo nebuvimas yra tokia faktinė padėtis, kuria Komisija gali remtis, kad įrodytų, jog bendrovė ir toliau vykdė antikonkurencinius veiksmus. Vis dėlto, jeigu atitinkamos bendrovės atstovai nedalyvavo keliuose ilgą laiką vykusiuose slaptuose susitikimuose, Komisijai neužtenka tik konstatuoti, kad nebuvo viešo atsiribojimo, ji savo vertinimą turi pagrįsti ir kitais įrodymais (šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Total Marketing Services / Komisija, C‑634/13 P, EU:C:2015:614, 28 punktą ir 2019 m. lapkričio 28 d. Sprendimo LS Cable &amp; System / Komisija, C‑596/18 P, EU:C:2019:1025, 33 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">146</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju tiesa, kad, kaip teigia Air France, skundžiamo sprendimo 421 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, jog laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 4 d. iki 2001 m. sausio 17 d. Komisija nenustatė jokių kontaktų, įtraukiančių Air France, o to sprendimo 422 punkte nusprendė, kad šios bylos aplinkybėmis tokia trukmė buvo pakankamai ilga, kad būtų būtina patikrinti, ar Air France dalyvavimas darant vieną tęstinį pažeidimą šiuo laikotarpiu buvo nutrauktas. Taip pat tiesa, kad, remiantis pirmesniame šio sprendimo punkte priminta jurisprudencija, tokiomis aplinkybėmis, kai, kaip nagrinėjamu atveju, per ilgą laikotarpį įvyko keli slapti susitikimai nedalyvaujant atitinkamos įmonės atstovams, viešo atsiribojimo nebuvimo nepakanka, kad būtų įrodytas šios įmonės dalyvavimas darant pažeidimą šiuo laikotarpiu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">147</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto, pirma, iš šio sprendimo 142–145 punktuose nurodytos jurisprudencijos, kurią, beje, Bendrasis Teismas iš esmės priminė skundžiamo sprendimo 424 ir 425 punktuose, matyti, kad, kiek tai susiję, be kita ko, su kelerius metus trukusiu pažeidimu, aplinkybės, kad per ilgą laikotarpį įvyko keli slapti susitikimai nedalyvaujant atitinkamos įmonės atstovams, nepakanka konstatuoti, kad ji tuo laikotarpiu nedalyvavo atitinkamame kartelyje. Taigi Air France klaidingai teigia, kad jos nedalyvavimas slaptuose susitikimuose, vykusiuose laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 4 d. iki 2001 m. sausio 17 d., savaime yra objektyvus įrodymas, patvirtinantis, kad šiuo laikotarpiu ji nedalyvavo kartelyje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">148</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, remiantis ta pačia jurisprudencija, toks nedalyvavimas slaptuose susitikimuose ilgą laikotarpį yra aplinkybė, įpareigojanti Komisiją pateikti kitų objektyvių ir nuoseklių įrodymų, patvirtinančių, kad, nepaisant nedalyvavimo šiuose susitikimuose, atitinkama įmonė toliau dalyvavo darant pažeidimą. Be to, susiklosčius tokiai situacijai viešo atsiribojimo nebuvimo nepakanka, kad būtų galima konstatuoti nepertraukiamą atitinkamos įmonės dalyvavimą šiuo laikotarpiu. Būtent tai Bendrasis Teismas priminė skundžiamo sprendimo 425 punkte, o to sprendimo 426 punkte nurodė objektyvius ir nuoseklius įrodymus, kurie šiuo klausimu gali būti svarbūs.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">149</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto negalima teigti, kad skundžiamo sprendimo 430 punkte Bendrasis Teismas, pažeisdamas minėtą jurisprudenciją, neteisėtai perkėlė įrodinėjimo naštą, kai tik priekaištavo Air France dėl to, kad ji viešai neatsiribojo nuo kartelio, ir dėl to, kad nepateikė įrodymų, jog minėtu laikotarpiu ji nedalyvavo kartelyje, užuot patikrinęs, ar Komisija pateikė objektyvių ir nuoseklių įrodymų, pakankamai patvirtinančių, kad Air France tuo laikotarpiu toliau dalyvavo darant vieną tęstinį pažeidimą, nors nedalyvavo slaptuose susitikimuose.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">150</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tame 430 punkte Bendrasis Teismas iš tiesų pažymėjo, kad Air France neįrodė ir net neteigė, kad ji viešai atsiribojo nuo vieno tęstinio pažeidimo laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 4 d. iki 2001 m. sausio 17 d., taip pat netvirtino, jog tuo laikotarpiu ji vėl pradėjo sąžiningai ir nepriklausomai konkuruoti atitinkamoje rinkoje, ir neginčijo, kad minėtu laikotarpiu tęsėsi su papildomu kuro mokesčiu susijusio derinimo poveikis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">151</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto, kaip matyti iš žodžių „šiomis aplinkybėmis“, pateiktų prieš tame 430 punkte Bendrojo Teismo padarytą išvadą, kad Komisija, nepadarydama klaidos, galėjo pripažinti Air France atsakinga už vieną tęstinį pažeidimą tuo pačiu laikotarpiu, šios Bendrojo Teismo išvados turi būti aiškinamos atsižvelgiant į skundžiamo sprendimo 427–429 punktuose ir 430 punkto pirmame sakinyje jo nurodytą informaciją. Tuose punktuose Bendrasis Teismas iš esmės išnagrinėjo, ar ginčijamame sprendime pateikta informacija, susijusi, be kita ko, su nagrinėjamo pažeidimo pobūdžiu, atitinkamo kartelio veikimu ginčijamu laikotarpiu ir atitinkamų veiksmų įtraukimu į vieną tęstinį pažeidimą, kurios svarbos Air France neginčija, yra objektyvūs ir nuoseklūs įrodymai, leidžiantys pakankamai įrodyti, kad ji toliau dalyvavo kartelyje ginčijamu laikotarpiu, nors tuo laikotarpiu slaptuose susitikimuose ji nedalyvavo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">152</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, kadangi atlikęs analizę ir atsižvelgęs į šio sprendimo 140–144 punktuose primintą jurisprudenciją Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad Komisija įvykdė jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, kai pateikė objektyvių ir nuoseklių įrodymų, leidžiančių pakankamai įrodyti, kad Air France laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 4 d. iki 2001 m. sausio 17 d. toliau dalyvavo kartelyje, jis padarė pagrįstą išvadą, kad Air France turėjo paneigti šiuos įrodymus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">153</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliaciniame skunde Air France neteigia, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 427–429 punktuose ir 430 punkto pirmame sakinyje nurodytus įrodymus klaidingai pripažino objektyviais ir nuosekliais, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 142–145 punktuose primintą jurisprudenciją, arba iškraipė įrodymus, kuriais remiasi Bendrasis Teismas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">154</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vadinasi, reikia konstatuoti, kad požiūris, kurio Bendrasis Teismas laikėsi skundžiamo sprendimo 427–430 punktuose, atitinka šio sprendimo 95 punkte primintą jurisprudenciją dėl įrodinėjimo naštos taisyklių ir bendrųjų principų, kurioje atsižvelgiama į nekaltumo prezumpcijos principą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">155</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad trečiojo pagrindo pirma dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl antros dalies, susijusios su laikotarpiu nuo 2005 m. spalio 19 d. iki 2006 m. vasario 14 d.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šalių argumentai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">156</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Air France teigia, kad Bendrasis Teismas neteisėtai perkėlė įrodinėjimo naštą ir pažeidė nekaltumo prezumpciją ir vienodo požiūrio principą, kai nusprendė, kad ji dalyvavo darant pažeidimą nuo 2005 m. spalio 19 d. iki 2006 m. vasario 14 d., kiek tai susiję su papildomu saugumo mokesčiu ir atsisakymu mokėti komisinius.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">157</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Visų pirma skundžiamo sprendimo 432 punkte Bendrasis Teismas pripažino, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių Air France dalyvavimą nuo 2005 m. spalio 19 d. keičiantis informacija apie papildomą saugumo mokestį ir nuo 2005 m. spalio 14 d. keičiantis informacija apie atsisakymą mokėti komisinius Taigi, kadangi neginčijama, kad nuo 2005 m. spalio mėn. Air France nebedalyvavo antikonkurencinėse diskusijose, Bendrasis Teismas turėjo konstatuoti, kad yra įrodymų, galinčių patvirtinti, jog ji ir toliau dalyvavo darant pažeidimą po 2005 m. spalio 19 d. Negalėjo būti reikalaujama, kad Air France įrodytų, jog ji nedalyvavo darant pažeidimą, kai Komisija prieš tai neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos. Taigi Bendrasis Teismas neteisėtai perkėlė įrodinėjimo naštą, kai skundžiamo sprendimo 433 punkte nurodė, kad Air France nepateikė pakankamai įrodymų. Taip jis taip pat pažeidė nekaltumo prezumpciją.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">158</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Toliau tame 433 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad Air France nepadarė „jokių konkrečių išvadų“ dėl jos nedalyvavimo darant pažeidimą iki 2006 m. vasario 14 d., o tai yra klaidinga. Iš tikrųjų ji prašė Bendrojo Teismo sumažinti ginčijamu sprendimu skirtą baudą, be kita ko, dėl to, kad pažeidimas faktiškai baigėsi vėliausiai 2005 m. spalio 19 d. Šiuo klausimu ji nurodo savo ieškinio Bendrajame Teisme 171 punktą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">159</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai 433 punkte nusprendęs, kad Air France atsakomybė už pažeidimą, kiek tai susiję su papildomu saugumo mokesčiu ir atsisakymu mokėti komisinius, galėjo būti pripažinta remiantis tuo, kad ji palaikė ryšius dėl papildomo kuro mokesčio po 2005 m. spalio 19 d., Bendrasis Teismas vėl neteisėtai perkėlė įrodinėjimo naštą ir pažeidė vienodo požiūrio principą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">160</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl įrodinėjimo naštos pažymėtina, jog iš 2012 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Komisija / Verhuizingen Coppens (C‑441/11 P, EU:C:2012:778) 44 punkto matyti, kad įmonei negalima priskirti visų vieno tęstinio pažeidimo sudedamųjų dalių, jei neįrodyta, kad ši įmonė ketino prisidėti prie visų kitų kartelio dalyvių siekiamų bendrų tikslų, kad ji žinojo apie visus kitus numatomus neteisėtus veiksmus ir buvo pasirengusi prisiimti su tuo susijusią riziką. Kadangi Bendrasis Teismas neįrodė, kad po 2005 m. spalio 19 d. užmegzti ryšiai, susiję su papildomu kuro mokesčiu, įrodo, jog buvo žinoma apie bendrą platesnį planą, susijusį su papildomu saugumo mokesčiu ir atsisakymu mokėti komisinius, jis negalėjo pagrįstai preziumuoti, kad Air France, palaikydama tokius ryšius po šios datos, toliau dalyvavo darant pažeidimą, susijusį su papildomu saugumo mokesčiu ir atsisakymu mokėti komisinius.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">161</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kalbant apie vienodo požiūrio principą, pažymėtina, kad Bendrasis Teismas jį pažeidė, kai nusprendė, kad ryšiai dėl papildomo kuro mokesčio, kuriuos palaikė Air France, įrodo jos dalyvavimą įgyvendinant kitas vieno tęstinio pažeidimo sudedamąsias dalis. Kalbėdamas apie po 2005 m. spalio 19 d. palaikomus ryšius Bendrasis Teismas paminėjo ginčijamo sprendimo 563 ir 574 konstatuojamosiose dalyse nurodytą bendravimo epizodą, kuriame dalyvavo, be kita ko, British Airways plc, nors 2022 m. kovo 30 d. Sprendime British Airways / Komisija (T‑341/17, EU:T:2022:182) jis nusprendė, kad ši įmonė nedalyvavo įgyvendinant vieno tęstinio pažeidimo sudedamąją dalį, susijusią su atsisakymu mokėti komisinius. Taigi Bendrasis Teismas negalėjo remtis British Airways palaikytais ryšiais kaip įrodymu, kad Air France dalyvavo darant pažeidimą, susijusį su atsisakymu mokėti komisinius, nesant dokumentinių įrodymų, ir nepažeisti vienodo požiūrio principo. Bet kuriuo atveju įrodymų dėl papildomo kuro mokesčio nepakako, kad Bendrasis Teismas galėtų įvertinti Air France dalyvavimą įgyvendinant kitas vieno tęstinio pažeidimo sudedamąsias dalis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">162</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija visų pirma teigia, kad apeliacinio skundo trečiojo pagrindo antra dalis nepriimtina, nes ja keičiamas Bendrajame Teisme nagrinėtos bylos dalykas. Bendrajame Teisme Air France teigė, kad ji nedalyvavo darant pažeidimą po 2005 m. spalio mėn., todėl pateikdama septintąjį panaikinimo pagrindą Bendrajame Teisme ji prašė paneigti visą vieno tęstinio pažeidimo trukmę. Šioje dalyje ji aptaria tik pažeidimo dalį, susijusia su papildomu saugumo mokesčiu ir atsisakymu mokėti komisinius, ir šiuo tikslu nurodo naujus teisinius pagrindus, susijusius su galimybe skirtingai vertinti vieno tęstinio pažeidimo sudedamąsias dalis, kurių Bendrajame Teisme ji nenurodė ir apie jas nediskutavo. Komisija papildomai tvirtina, kad ši antra dalis yra nepagrįsta.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismo vertinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">163</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kalbant apie šios dalies priimtinumą, reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 170 straipsnio 1 dalies antrą sakinį apeliaciniame skunde negalima keisti Bendrajame Teisme nagrinėtos bylos dalyko.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">164</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi nagrinėdamas apeliacinį skundą Teisingumo Teismas turi jurisdikciją tik išanalizuoti pirmojoje instancijoje nagrinėtų pagrindų ir argumentų teisinį vertinimą. Todėl šalis negali Teisingumo Teisme pirmą kartą pateikti pagrindo, kuris nebuvo nurodytas Bendrajame Teisme, nes tai reikštų, kad jai suteikiamas leidimas pateikti Teisingumo Teismui, kurio jurisdikcija apeliaciniame procese yra ribota, nagrinėti platesnės apimties ginčą nei tas, kurį nagrinėjo Bendrasis Teismas (2010 m. spalio 14 d. Sprendimo Deutsche Telekom / Komisija, C‑280/08 P, EU:C:2010:603, 34 punktas ir 2023 m. vasario 2 d. Sprendimo Ispanija ir kt. / Komisija, C‑649/20 P, C‑658/20 P ir C‑662/20 P, EU:C:2023:60, 29 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">165</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto ieškovas turi teisę pateikti apeliacinį skundą ir Teisingumo Teisme remtis iš skundžiamo sprendimo kylančiais pagrindais ir argumentais, skirtais jo pagrįstumui teisės požiūriu užginčyti (2007 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Stadtwerke Schwäbisch Hall ir kt. / Komisija, C‑176/06 P, EU:C:2007:730, 17 punktas; taip pat 2023 m. vasario 2 d. Sprendimo Ispanija ir kt. / Komisija, C‑649/20 P, C‑658/20 P ir C‑662/20 P, EU:C:2023:60, 30 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">166</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju iš Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio matyti, kad septintajame panaikinimo pagrinde, kuris nagrinėjamas skundžiamo sprendimo 385–436 punktuose, Air France teigė, kad buvo klaidingai apskaičiuota pažeidimo trukmė, nes, kiek tai susiję su laikotarpiu po 2005 m. spalio 19 d., ryšiai dėl papildomo kuro mokesčio negali būti kvalifikuojami kaip antikonkurenciniai, o, kalbant apie papildomą saugumo mokestį ir atsisakymą mokėti komisinius, pažymėtina, kad Komisija nepateikė jokių pagrįstų Air France dalyvavimo įgyvendinant šias vieno tęstinio pažeidimo sudedamąsias dalis atitinkamai po 2005 m. spalio 19 d. ir 2005 m. spalio 14 d. įrodymų, kaip Bendrasis Teismas, beje, nurodė skundžiamo sprendimo 385–387 punktuose. Todėl ji prašė sumažinti jai priskiriamo pažeidimo trukmę ir atitinkamai jai skirtą baudą. Bendrasis Teismas išnagrinėjo šiuos argumentus skundžiamo sprendimo 431–434 punktuose, kurie iš esmės nagrinėjami šioje dalyje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">167</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nei šiame, nei kitame Bendrajame Teisme pateiktame pagrinde Air France neteigė, kad, darant prielaidą, jog viena ar kita vieno tęstinio pažeidimo sudedamoji dalis negali būti konstatuota jos atžvilgiu, kitos ar viena iš kitų sudedamųjų dalių taip pat negali būti taip konstatuotos, atsižvelgiant į 2012 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Komisija / Verhuizingen Coppens (C‑441/11 P, EU:C:2012:778) 44 punkte suformuotą jurisprudenciją.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">168</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto reikia pažymėti, kad, kiek tai susiję su laikotarpiu po 2005 m. spalio 19 d., Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 431 ir 432 punktuose konstatavo, kad Komisija turėjo kelis įrodymus, kuriais galėjo pagrįstai remtis prieš Air France, tačiau, kaip teigia pastaroji bendrovė, joks Komisijos turėtas įrodymas dėl papildomo saugumo mokesčio ir atsisakymo mokėti komisinius nebuvo vėlesnis nei atitinkamai 2005 m. spalio 19 d. ir spalio 14 d.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">169</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Būtent tokiomis aplinkybėmis skundžiamo sprendimo 433 punkte Bendrasis Teismas iš esmės patikrino, ar, nepaisant šio tiesioginių įrodymų nebuvimo, Komisija iš kitų savo turimų įrodymų pagrįstai padarė išvadą, kad Air France dalyvavimas įgyvendinant šias vieno tęstinio pažeidimo sudedamąsias dalis nebuvo pasibaigęs 2005 m. spalio mėn., ir baigęs analizę skundžiamo sprendimo 434 punkte padarė išvadą, kad Komisija pagrįstai nusprendė, jog turi pakankamai įrodymų dėl Air France dalyvavimo ginčijamame kartelyje nuo 2005 m. spalio 20 d. iki 2006 m. vasario 14 d. tęstinumo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">170</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į Air France Bendrajame Teisme pateiktus argumentus, jai nebuvo aktualu tame teisme teigti, kad į įrodymą, jog ji po 2005 m. spalio 19 d. dalyvavo įgyvendinant vieno tęstinio pažeidimo sudedamąją dalį, susijusią su papildomu kuro mokesčiu, (tai, jos nuomone, neįrodyta), nes atitinkami ryšiai nebuvo antikonkurencinio pobūdžio, negalėjo būti atsižvelgta siekiant įrodyti jos dalyvavimo įgyvendinant vieno tęstinio pažeidimo sudedamąją dalį, susijusią su papildomu saugumo mokesčiu ir atsisakymu mokėti komisinius, tęstinumą po šios datos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">171</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į šias aplinkybes, reikia konstatuoti, kad klausimas, ar Air France atsakomybė už vieną tęstinį pažeidimą, kiek tai susiję su papildomu saugumo mokesčiu ir atsisakymu mokėti komisinius, galėjo būti nustatyta remiantis jos dalyvavimu palaikant ryšius dėl papildomo kuro mokesčio po 2005 m. spalio 19 d., kyla iš paties skundžiamo sprendimo ir kad šiame apeliaciniame skunde šiuo klausimu Air France pateiktais argumentais siekiama teisiškai kritikuoti jo pagrįstumą. Vadinasi, pagal šio sprendimo 165 punkte primintą jurisprudenciją ši dalis yra priimtina.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">172</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kalbant apie galimą jos pagrįstumą, visų pirma reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 433 punkte Bendrasis Teismas, žinoma, nurodė, jog Air France neteigė, kad nežinojo, jog kiti vežėjai, kuriems pateikti prieštaravimai, toliau derino veiksmus dėl papildomo saugumo mokesčio ir atsisakymo mokėti komisinius po 2005 m. spalio 19 d., kad ji nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog vėl pradėjo sąžiningai ir nepriklausomai konkuruoti atitinkamoje rinkoje arba išreiškė norą atsiriboti nuo vieno tęstinio pažeidimo sudedamųjų dalių, susijusių su papildomu saugumo mokesčiu ir atsisakymu mokėti komisinius, ir kad ji neginčijo, jog šių sudedamųjų dalių poveikis tęsėsi ir po šios datos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">173</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto tame 433 punkte Bendrasis Teismas, grįsdamas šias išvadas, taip pat pažymėjo, kad buvo nustatyta, jog po minėtos datos Air France toliau dalyvavo įgyvendinant vieno tęstinio pažeidimo sudedamąją dalį, susijusią su papildomu kuro mokesčiu, ir kad papildomo saugumo mokesčio taikymas ir atsisakymas mokėti komisinius reikalavo palaikyti daug retesnius ryšius nei papildomo kuro mokesčio taikymo atveju, nes, priešingai nei papildomas kuro mokestis, papildomas saugumo mokestis nebuvo grindžiamas indeksu, kurio pokyčiai pateisina reguliarų koregavimą, o tai paaiškina, kodėl 2001 m. pabaigoje vežėjai palaikė tik pavienius ryšius dėl jo taikymo, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 579 punkto. Be to, 433 punkte Bendrasis Teismas pabrėžė, kad atsisakymas mokėti komisinius buvo tiesiog atsisakymas suteikti ekspeditoriams nuolaidų, todėl jo nereikėjo taip reguliariai koreguoti kaip papildomo kuro mokesčio.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">174</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Būtent atsižvelgdamas į visas šio sprendimo 172 ir 173 punktuose primintas aplinkybes Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 433 punkte padarė išvadą, kad Komisija iš turimų įrodymų pagrįstai nusprendė, jog Air France dalyvavimas įgyvendinant vieno tęstinio pažeidimo sudedamąsias dalis, susijusias su papildomu saugumo mokesčiu ir atsisakymu mokėti komisinius, nesibaigė 2005 m. spalio mėn., ir tuo remdamasis skundžiamo sprendimo 434 punkte konstatavo, jog Komisija nepadarė klaidos, kai nusprendė, kad turi pakankamai įrodymų dėl Air France dalyvavimo ginčijamame kartelyje tęstinumo nuo 2005 m. spalio 20 d. iki jos konstatuotos šio kartelio pabaigos datos – iki 2006 m. vasario 14 d.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">175</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į šio sprendimo 95 punkte primintą jurisprudenciją, negalima teigti, kad taip nusprendęs Bendrasis Teismas pažeidė taisykles, susijusias su įrodinėjimo našta ar nekaltumo prezumpcija.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">176</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vadinasi, šio sprendimo 157 punkte nurodyti argumentai turi būti atmesti kaip nepagrįsti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">177</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, nors skundžiamo sprendimo 433 punkto pirmame sakinyje Bendrasis Teismas iš tiesų nurodė, kad Air France savo rašytiniuose dokumentuose nepadarė „jokių konkrečių išvadų“ iš skundžiamo sprendimo 431 ir 432 punktuose Bendrojo Teismo nurodytų aplinkybių, reikia konstatuoti, kad apeliaciniame skunde ši bendrovė nepateikia jokio prieštaravimo, grindžiamo jos Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio iškraipymu. Dar daugiau, tame pačiame 433 punkte Bendrasis Teismas vis dėlto išnagrinėjo Air France argumentus, kad ji dalyvavimą įgyvendinant vieno tęstinio pažeidimo sudedamąsias dalis, susijusias su papildomu saugumo mokesčiu ir atsisakymu mokėti komisinius, po 2005 m. spalio 14 d. ar spalio 19 d. Todėl bet kokia kritika dėl šio pirmo sakinio bet kuriuo atveju turi būti atmesta kaip nereikšminga pagal šio sprendimo 112 punkte primintą jurisprudenciją, nes šis Bendrojo Teismo teiginys yra perteklinis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">178</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai pakanka pažymėti, pirma, kad nagrinėjamu atveju neginčijama, jog Air France tiesiogiai dalyvavo įgyvendinant kiekvieną iš trijų ginčijamame sprendime nurodytų vieno tęstinio pažeidimo sudedamųjų dalių – šio pripažinimo ji neginčijo, ir kad ginčijama tik Air France dalyvavimo darant šį pažeidimą trukmė. Taigi Air France negali veiksmingai remtis jurisprudencija, suformuota, be kita ko, 2012 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Komisija / Verhuizingen Coppens (C‑441/11 P, EU:C:2012:778) 39–52 punktuose, susijusia su situacijomis, kai įmonė dalyvavo įgyvendinant ne visas vieno tęstinio pažeidimo sudedamąsias dalis, ir su pasekmėmis, kurias prireikus reikia kildinti iš tokios išvados, kiek tai susiję su galimybe visiškai ar iš dalies panaikinti Komisijos sprendimą, kuriuo konstatuojamas šios įmonės dalyvavimas kartelyje pažeidžiant SESV 101 straipsnį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">179</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kita vertus, esant tokiai situacijai, kokia susiklostė Air France atveju, kuri susijusi tik su įmonės dalyvavimo darant vieną tęstinį pažeidimą trukme, reikšminga šio sprendimo 140–145 punktuose priminta jurisprudencija. Požymiai ir sutapimai, kurie, vertinami kaip visuma, nesant kito logiško paaiškinimo, gali leisti atskleisti antikonkurencinius veiksmus ar susitarimus, taip pat leidžia atskleisti tęstinio antikonkurencinio veiksmo trukmę ir susitarimo, sudaryto pažeidžiant konkurencijos taisykles, taikymo laikotarpį (šiuo klausimu žr. 2006 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Nederlandse Federatieve Vereniging voor de Groothandel op Elektrotechnisch Gebied / Komisija, C‑105/04 P, EU:C:2006:592, 94 ir 95 punktus).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">180</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis visų pirma reikia pažymėti, kad, remiantis 140–145 punktuose priminta jurisprudencija, aplinkybė, jog vykdant kelerius metus trunkantį pažeidimą nebuvo pateikta tiesioginių įrodymų, kad įmonė tam tikrais konkrečiais laikotarpiais įgyvendino susitarimą, netrukdo konstatuoti, kad ji dalyvavo tame susitarime šiais laikotarpiais, jei tokia išvada pagrįsta objektyviais ir nuosekliais įrodymais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">181</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip jau matyti iš šio sprendimo 172–175 punktuose atliktos šios dalies pirmojo prieštaravimo analizės, Bendrasis Teismas nepažeidė įrodinėjimo naštos taisyklių ir jos neperkėlė, kai padarė išvadą, kad Air France atsakomybė už pažeidimą, kiek tai susiję su papildomu saugumo mokesčiu ir atsisakymu mokėti komisinius, galėjo būti pripažinta remiantis jos dalyvavimu palaikant ryšius dėl papildomo kuro mokesčio po 2005 m. spalio 19 d.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">182</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vadinasi, šio sprendimo 160 punkte išdėstytus argumentus reikia atmesti kaip nepagrįstus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">183</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, reikia priminti, kad pagal SESV 256 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmą pastraipą apeliacinis skundas gali būti paduodamas tik teisės klausimais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">184</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi tik Bendrasis Teismas turi jurisdikciją nustatyti ir vertinti bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir įrodymus. Jeigu šie įrodymai buvo gauti teisėtai, paisyta bendrųjų teisės principų ir procesinių normų, taikomų įrodinėjimo naštos paskirstymui ir įrodymų tyrimui, tik Bendrasis Teismas gali nustatyti jam pateiktų įrodymų vertę. Taigi tų faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas, nebent jie buvo iškreipti, nėra teisės klausimas, dėl kurio galima pateikti apeliacinį skundą Teisingumo Teismui (1998 m. gegužės 28 d. Sprendimo Deere / Komisija, C‑7/95 P, EU:C:1998:256, 22 punktas ir 2021 m. kovo 18 d. Sprendimo Pometon / Komisija, C‑440/19 P, EU:C:2021:214, 50 punktas ir nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">185</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prisidengdama prieštaravimu dėl vienodo požiūrio principo pažeidimo Air France iš tikrųjų siekia užginčyti skundžiamo sprendimo 433 punkte Bendrojo Teismo atliktą faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimą, nenurodžiusi jų iškraipymo. Todėl šio sprendimo 161 punkte pateikti argumentai yra nepriimtini.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">186</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad trečiojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip iš dalies nereikšmingą, iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą. Todėl apeliacinio skundo trečiąjį pagrindą reikia atmesti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">187</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kadangi nebuvo pritarta nė vienam Air France apeliacinio skundo pagrindui, reikia atmesti visą apeliacinį skundą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl bylinėjimosi išlaidų</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">188</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">189</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal šio Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">190</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Air France ir ši bylą pralaimėjo, ji turi padengti ne tik savo, bet ir Komisijos nurodytas bylinėjimosi išlaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C41DispositifIntroduction" id="para-294" title="page-39">
      Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atmesti apeliacinį skundą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Priteisti iš Air France SA bylinėjimosi išlaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <div class="signatures">
<p class="C77Signatures" id="para-297" title="page-39">
<span class="signatory">Parašai.</span>
</p>
</div>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">*</a>
</span>) Proceso kalba: prancūzų.</p>
</body>
</html>
