2011R0286 — LT — 19.04.2011 — 000.002
Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 286/2011 2011 m. kovo 10 d. kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, siekiant jį suderinti su technikos ir mokslo pažanga (OL L 083, 30.3.2011, p.1) |
pataisytas:
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 286/2011
2011 m. kovo 10 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, siekiant jį suderinti su technikos ir mokslo pažanga
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantį ir panaikinantį direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 ( 1 ), ypač į jo 53 straipsnį,
kadangi:|
(1) |
Reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 suderinamos ES cheminių medžiagų, mišinių ir tam tikrų konkrečių gaminių klasifikavimo ir ženklinimo nuostatos bei kriterijai. |
|
(2) |
Minėtame reglamente atsižvelgiama į Jungtinių Tautų Pasaulinę suderintą cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistemą (toliau – GHS). |
|
(3) |
JT reguliariai persvarsto GHS klasifikavimo kriterijus ir ženklinimo taisykles. Trečiąjį pataisytą GHS leidimą 2008 m. gruodžio mėn. priėmė Jungtinių Tautų Pavojingų krovinių vežimo ir Pasaulinės suderintos cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistemos ekspertų komitetas (UNCETDG/GHS). Jame yra pakeitimų dėl nuostatų, susijusių su, inter alia, pavojingumo frazių priskyrimu, mažų pakuočių ženklinimu, naujomis kvėpavimo takų ir odos jautrinimo subkategorijomis, ilgalaikio pavojaus (nuolatinio toksiškumo) vandens aplinkai klasifikavimo kriterijų persvarstymu ir nauja cheminių medžiagų ir mišinių, pavojingų ozono sluoksniui, pavojingumo klase. Todėl Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 priedų technines nuostatas ir kriterijus būtina suderinti su trečiuoju persvarstytu GHS leidimu. |
|
(4) |
Pagal GHS institucijoms leidžiama priimti papildomas ženklinimo nuostatas, siekiant apsaugoti asmenis, kurių jautrumas konkrečiai cheminei medžiagai, kurios labai maža koncentracija gali sukelti reakciją, jau padidėjęs. Reikėtų nustatyti reikalavimą tokios cheminės medžiagos pavadinimą nurodyti etiketėje, net jeigu mišinyje yra tik labai maža jos koncentracija. |
|
(5) |
Taip pat reikėtų iš dalies pakeisti įvairias nuostatas prieduose ir tam tikrus techninius kriterijus, kad ūkio subjektai ir vykdymo priežiūros institucijos galėtų lengviau įgyvendinti tas nuostatas ir laikytis minėtų kriterijų, o teisinis tekstas būtų nuoseklesnis ir aiškesnis. |
|
(6) |
Kad cheminių medžiagų tiekėjai galėtų prisitaikyti prie šiuo reglamentu nustatytų naujų klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo nuostatų, reikėtų numatyti pereinamąjį laikotarpį, o šio reglamento taikymą reikėtų atidėti. Tokiu būdu šiame reglamente nustatytas nuostatas galima būtų taikyti savanoriškai prieš pasibaigiant pereinamajam laikotarpiui. |
|
(7) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 133 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę ( 2 ), |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 iš dalies keičiamas taip:
1) 25 straipsnio 5 dalis išbraukiama;
2) 26 straipsnio 1 dalyje įrašomas naujas e skirsnis:
„e) jei paženklinta GHS02 arba GHS06 pavojaus piktogramomis, GHS04 pavojaus piktogramos naudoti nebūtina.“;
3) I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento I priedą;
4) II priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą;
5) III priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento III priedą;
6) IV priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento IV priedą;
7) V priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento V priedą;
8) VI priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento VI priedą;
9) VII priedas atitinkamai iš dalies keičiamas pagal šio reglamento VII priedą.
2 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1. Nukrypstant nuo 3 straipsnio antros pastraipos, cheminės medžiagos ir mišiniai gali būti atitinkamai iki 2012 m. gruodžio 1 d. ir 2015 m. birželio 1 d. klasifikuojami, ženklinami ir pakuojami laikantis Reglamento (EB) Nr. 1272/2008, iš dalies pakeisto šiuo reglamentu, nuostatų.
2. Nukrypstant nuo 3 straipsnio antros pastraipos, cheminių medžiagų, suklasifikuotų, paženklintų ir supakuotų laikantis Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 nuostatų ir pateiktų rinkai iki 2012 m. gruodžio 1 d., nereikalaujama iš naujo paženklinti ir iš naujo supakuoti laikantis šio reglamento nuostatų iki 2014 m. gruodžio 1 d.
3. Nukrypstant nuo 3 straipsnio antros pastraipos, mišinių, suklasifikuotų, paženklintų ir supakuotų laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/45/EB ( 3 ) arba Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 nuostatų ir pateiktų rinkai iki 2015 m. birželio 1 d., nereikalaujama iš naujo paženklinti ir iš naujo supakuoti laikantis šio reglamento nuostatų iki 2017 m. birželio 1 d.
3 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Dėl cheminių medžiagų jis taikomas nuo 2012 m. gruodžio 1 d., o dėl mišinių – nuo 2015 m. birželio 1 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
I PRIEDAS
A. Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 1 dalis iš dalies keičiama taip:
1) 1.1.2.2.2 skirsnyje pastaba po 1.1. lentele pakeičiama taip:
„Pastaba
Bendrųjų ribinių verčių pateikiamos masės procentinės dalys, išskyrus tų pavojingumo klasių dujinius mišinius, kurių bendrosios ribinės vertės geriausiai apibrėžiamos tūrine procentine dalimi.“;
2) 1.1.3.1 skirsnyje pirmo sakinio pradžia pakeičiama taip: „Jei išbandytas mišinys“;
3) 1.1.3.2, 1.1.3.3 ir 1.1.3.4 skirsniai pakeičiami taip:
„1.1.3.2. Skirstymas partijomis
Išbandyto mišinio produkcijos partijos pavojingumo kategorija gali būti laikoma iš esmės atitinkančia kitos to paties neišbandyto komercinio produkto produkcijos partijos, pagamintos to paties tiekėjo ar jam kontroliuojant, kategoriją, nebent būtų priežasčių manyti, kad yra reikšmingų pokyčių, dėl kurių partijos pavojaus klasifikacija pasikeistų. Jei taip yra, būtina atlikti naują vertinimą.
1.1.3.3. Labai pavojingų mišinių koncentracija
Klasifikuojant 3.1, 3.2, 3.3, 3.8, 3.9, 3.10 ir 4.1 skirsniuose aprašytus mišinius, jei išbandytas mišinys priskiriamas aukščiausiai pavojingumo kategorijai ar subkategorijai, o tai kategorijai ar subkategorijai priklausančių išbandyto mišinio sudedamųjų dalių koncentracija padidinama, naujasis neišbandytas mišinys priskiriamas tai kategorijai ar subkategorijai be papildomų bandymų.
1.1.3.4. Interpoliavimas vienoje toksiškumo kategorijoje
Klasifikuojant 3.1, 3.2, 3.3, 3.8, 3.9, 3.10 ir 4.1 skirsniuose aprašytus mišinius, kai trys mišiniai (A, B ir C) yra sudaryti iš tokių pačių sudedamųjų dalių ir A bei B mišiniai buvo išbandyti ir priskirti tai pačiai pavojingumo kategorijai, o neišbandyto C mišinio pavojingos sudedamosios dalys yra tos pačios kaip A ir B mišinio ir tų pavojingų sudedamųjų dalių koncentracija yra tarpinė tarp koncentracijos A ir B mišinių, tuomet C mišinys laikomas esant tos pačios pavojingumo kategorijos kaip A ir B mišiniai.“;
4) 1.1.3.5 skirsnio paskutinis sakinys pakeičiamas taip:
„Jei pagal bandymų duomenis i arba ii mišinys jau priskirtas tam tikrai kategorijai, kitas mišinys turi būti priskirtas tai pačiai pavojingumo kategorijai.“;
5) 1.2, 1.2.1, 1.2.1.1, 1.2.1.2 ir 1.2.1.3 skirsniai pakeičiami taip:
„1.2. Ženklinimas
1.2.1. Bendrosios etikečių naudojimo taisyklės pagal 31 straipsnį
|
1.2.1.1. |
Pavojaus piktogramos turi būti pasukto kvadrato formos. |
|
1.2.1.2. |
Kaip numatyta V priede, pavojaus piktogramose pateikiamas juodas simbolis baltame fone su raudonu apvadu, kuris turi būti pakankamai platus, kad būtų aiškiai matomas. |
|
1.2.1.3. |
Kiekviena pavojaus piktograma turi būti bent vienos penkioliktosios etiketės, skirtos 17 straipsnyje reikalaujamai informacijai nurodyti, ploto dydžio. Kiekvienos pavojaus piktogramos plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 cm2. |
|
1.2.1.4. |
Nustatomi tokie etiketės ir kiekvienos piktogramos matmenys:
1.3 lentelė Mažiausi etikečių ir piktogramų matmenys
|
6) 1.5.2.1.3 skirsnio įvadinis sakinys pakeičiamas taip:
„Piktograma, signalinis žodis, pavojingumo frazė ir atsargumo frazė, susijusios su toliau išvardytomis pavojingumo kategorijomis, gali būti nenurodomos kartu su pagal 17 straipsnį reikalaujamais etiketės elementais, jeigu:“;
7) 1.5.2.2 skirsnio b punktas pakeičiamas taip:
„b) tirpstančios pakuotės klasifikacija priskiriama tik vienai ar kelioms pavojingumo kategorijoms, nurodytoms 1.5.2.1.1 skirsnio b punkte, 1.5.2.1.2 skirsnio b punkte ir 1.5.2.1.3 skirsnio b punkte; ir“.
B. Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 2 dalis iš dalies keičiama taip:
1) 2.1.4.1 skirsnis iš dalies keičiamas taip:
a) Išnaša po 2.1.1 paveikslu pakeičiama taip:
„(*) Žr. JT rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo pavyzdinio reglamento 16-to leidimo 2.1.2 poskirsnį“;
b) 2.1.3 paveikslas pakeičiamas šiuo paveikslu:
„2.1.3 paveikslas
Priskyrimo sprogmenų klasės (1 vežimo klasės) poklasiui procedūra
“
c) 2.1.4 paveikslas pakeičiamas šiuo paveikslu:
„2.1.4 paveikslas
Amonio nitrato emulsijų (ANE), suspensijų ar gelių klasifikavimo procedūra
“
2) 2.1.4.2 skirsnyje pastaba pakeičiama taip:
„Pastaba
Jei organinių medžiagų egzoterminio skilimo energija yra mažesnė kaip 800 J/g, nebūtinas nei 1 serijos a tipo detonacijos plitimo bandymas, nei 2 serijos a tipo jautrumo detonaciniam smūgiui bandymas. Jei organinių medžiagų ir mišinių skilimo energija yra 800 J/g arba didesnė, nei 1 serijos a tipo, nei 2 serijos a tipo bandymų atlikti nereikia, jei atlikus sprogstamosios galios nustatymo Mk.IIId bandymą (F.1), sprogstamosios galios nustatymo bandymą F.2, arba BAM Trauzl bandymą (F.3), sprogimą inicijavus standartiniu detonatoriumi Nr. 8 (žr. Jungtinių Tautų rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo (JT RTDG) bandymų ir kriterijų vadovo 1 priedėlį) gautas rezultatas yra „Ne“. Tokiu atveju laikoma, kad 1 a ir 2 a bandymo rezultatai yra „-“.“;
3) 2.2.2.1 skirsnyje pastaba po 2.2.1 lentele pakeičiama taip:
„Pastaba
Aerozoliai nepriskiriami degiosioms dujoms; žr. 2.3 skirsnį.“;
4) 2.3.2.1 skirsnyje pastaba pakeičiama tokiomis pastabomis:
„1 pastaba
Degioms sudedamosioms dalims nepriskiriama piroforinės, savaime kaistančiosios ar su vandeniu reaguojančios medžiagos ir mišiniai, kadangi šios medžiagos niekuomet nenaudojamos aerozoliuose.
2 pastaba
Degiesiems aerozoliams papildomai netaikomos 2.2 skirsnio (degiosios dujos), 2.6 skirsnio (degieji skysčiai) arba 2.7 skirsnio (degiosios kietosios medžiagos) nuostatos.“;
5) 2.3.2.2 skirsnyje, pastraipos pabaigoje įrašoma tokia pastaba:
„Pastaba
Aerozoliai, kuriems netaikomos klasifikavimo pagal degumą procedūros, šiame skirsnyje priskiriami degiųjų aerozolių 1 kategorijai.“;
6) 2.4.2.1 skirsnyje pastaba po 2.4.1 lentele pakeičiama taip:
„Pastaba
„Dujos, kurios sukelia ar skatina kitos medžiagos degimą labiau, nei oras“ – grynosios dujos arba jų mišinys, kurio oksidavimo geba, nustatyta taikant metodą, apibrėžtą ISO 10156 su pakeitimais arba 10156–2 su pakeitimais, yra didesnė nei 23,5 %.“;
7) 2.5.3 skirsnyje po 2.5.2 lentele įrašoma tokia pastaba:
„Pastaba
Slėgio veikiamų dujų GHS04 piktograma nebūtina, jei dujos paženklintos GHS02 arba GHS06 piktograma.“;
8) 2.6.2.1 skirsnyje po 2.6.1 lentele įrašoma tokia pastaba:
„Pastaba
Aerozoliai nepriskiriami degiesiems skysčiams; žr. 2.3 skirsnį.“;
9) 2.6.4.2 skirsnis iš dalies keičiamas taip:
a) Pirma pastraipa pakeičiama taip:
„Jei tai mišiniai ( 4 ), kurių sudėtyje yra nustatytos koncentracijos žinomų degiųjų dujų, nors juose gali būti nelakių sudedamųjų dalių, pvz., polimerų ar priedų, pliūpsnio temperatūra nebūtinai turi būti nustatoma eksperimentiniu būdu, jei taikant 2.6.4.3 skirsnyje nurodytą metodą apskaičiuota mišinio pliūpsnio temperatūra yra bent 5 °C ( 5 ) aukštesnė už atitinkamą klasifikavimo kriterijų (atitinkamai 23 °C ir 60 °C), jei:
b) b punkte papildomai įrašomas žodis „mišinio“;
10) 2.6.4.4 skirsnyje 2.6.3 lentelėje visa eilutė „British Standards Institute, BS 2000 170 dalis su pakeitimais (identiškas EN ISO 13736)“ išbraukiama;
11) 2.6.4.5 skirsnis pakeičiamas taip:
|
„2.6.4.5. |
Skysčiai, kurių pliūpsnio temperatūra aukštesnė kaip 35 °C ir ne aukštesnė nei 60 °C, neturi būti priskiriami 3 kategorijai, jei JT rekomendacijų dėl pavojingų krovinių vežimo bandymų ir kriterijų vadovo III skyriaus 32 poskyrio tvaraus degumo bandymo L.2 rezultatai yra neigiami.“; |
12) Įterpiamas toks naujas 2.6.4.6 skirsnis:
|
„2.6.4.6. |
Galimi degiųjų skysčių pradinės virimo temperatūros nustatymo metodai nurodyti 2.6.4 lentelėje.
2.6.4 lentelė Degiųjų skysčių pradinės virimo temperatūros nustatymo metodai
|
||||||||
13) 2.7.2.3 skirsnyje pastaba po 2.7.1 lentele pakeičiama taip:
„1 pastaba
Bandymas atliekamas su chemine medžiaga ar mišiniu, kurių fizinis būvis yra toks pat kaip pateikiant. Jei, pavyzdžiui, tiekimo arba gabenimo tikslais ta pati cheminė medžiaga turi būti pateikta kito fizinio būvio nei to, kurio ji buvo bandoma, ir jeigu būdama to būvio ji gali iš esmės keisti savo savybes klasifikavimo bandymo metu, taip pat bandoma ir naujo būvio medžiaga.
2 pastaba
Aerozoliai nepriskiriami degiosioms kietosioms medžiagoms; žr. 2.3 skirsnį.“;
14) 2.8.4.2 skirsnyje 2.8.1 paveikslo 7.4, 8.4 ir 9.4 punktai leidime lietuvių kalba nekeičiami.
15) 2.11.1.2 skirsnis pakeičiamas taip:
|
„2.11.1.2. |
Cheminės medžiagos ar mišinio savaiminis kaitimas – procesas, per kurį dėl medžiagos ar mišinio reakcijos su deguonimi (esančiu ore) išsiskiria šiluma. Savaiminis užsidegimas įvyksta tuomet, jei šilumos skyrimosi greitis viršija šilumos netekimo greitį, cheminės medžiagos ar mišinio temperatūra kyla ir, praėjus indukciniam laikui, gali įvykti savaiminis užsidegimas ir sudegimas.“; |
16) 2.15.4.2 skirsnyje 2.15.1 paveikslo 7.4, 8.4 ir 9.4 punktai leidime lietuvių kalba nekeičiami.
C. Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 3 dalis iš dalies keičiama taip:
1) 3.1.2.1 skirsnis pakeičiamas taip:
|
„3.1.2.1. |
Medžiagos gali būti priskiriamos vienai iš keturių toksiškumo kategorijų remiantis ūmiu toksiškumu prarijus, susilietus su oda ar įkvėpus pagal skaitinius kriterijus, nurodytus 3.1.1 lentelėje. Ūmaus toksiškumo vertės išreiškiamos kaip (apytikslės) LD50 (per virškinimo traktą, per odą) arba LC50 (įkvėpus) vertės arba kaip ūmaus toksiškumo įverčiai (ATE). Paaiškinamosios pastabos pateikiamos po 3.1.1 lentelės.
3.1.1 lentelė Ūmaus toksiškumo pavojingumo kategorijos ir atitinkamas kategorijas apibrėžiantys ūmaus toksiškumo įverčiai (ATE)
Pastabos prie 3.1.1 lentelės: a) Ūmaus toksiškumo įvertis (ATE) medžiagai ar mišiniui klasifikuoti nustatomas taikant LD50/LC50 vertę (jei yra). b) Ūmaus toksiškumo įvertis (ATE) medžiagai ar mišiniui klasifikuoti nustatomas taikant: — LD50/LC50 vertę (jei yra), — atitinkamą perskaičiavimo vertę iš 3.1.2 lentelės, susijusią su intervalo bandymo rezultatais, arba — atitinkamą perskaičiavimo vertę iš 3.1.2 lentelės, susijusią su klasifikacijos kategorija. c) Lentelėje pateikiamos toksiškumo įkvėpus bendrosios ribinės koncentracijos yra pagrįstos 4 valandų trukmės bandomuoju veikimu. Dabartinių toksiškumo įkvėpus duomenų, kurie buvo gauti taikant 1 valandos trukmės veikimą, perskaičiavimas gali būti atliekamas padalijant iš 2, kai tai dujos bei garai, arba iš 4, kai tai dulkės bei rūkai. d) Kai kurių medžiagų bandymų atmosfera yra ne vien garai, bet skysčio ir garų fazių mišinys. Kitų medžiagų bandymų atmosferą gali sudaryti garai, kurie yra artimi dujų fazei. Pastaruoju atveju klasifikacija grindžiama tokiomis ppmV vertėmis: 1 kategorija – 100 ppmV, 2 kategorija – 500 ppmV, 3 kategorija – 2 500 ppmV, 4 kategorija – 20 000 ppmV. Sąvokos dulkės, rūkas ir garai apibrėžiamos taip: — dulkės: dujose (paprastai – ore) pakibusios kietosios medžiagos ar mišinio dalelės, — rūkas: dujose (paprastai – ore) pakibę smulkūs medžiagos ar mišinio lašeliai, — garai: dujinio būvio medžiaga ar mišinys, išsiskyrę iš skystojo ar kietojo būvio medžiagos ar mišinio. Dulkės paprastai susidaro vykstant mechaniniams procesams. Rūkas paprastai susidaro kondensuojantis persotintiems garams arba fiziškai atskiriant skysčius. Dulkių ir rūkų dalelių dydis paprastai būna nuo mažiau kaip 1 iki maždaug 100 μm“. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
2) 3.1.3.2 skirsnis pakeičiamas taip:
|
„3.1.3.2. |
Mišinių ūmaus toksiškumo klasifikavimas atliekamas atsižvelgiant į kiekvieną paveikimo būdą, tačiau reikalingas tik toks paveikimo būdas, kuris tinka (apskaičiavus ar išbandžius) visoms sudedamosioms dalims ir nėra svarbių įrodymų, kad būtų daug ūmaus toksiškumo paveikimo būdų. Esant svarbių įrodymų, kad toksiškumas nustatytas daugiau kaip pagal vieną paveikimo būdą, klasifikuojant remiamasi visais paveikimo būdais. Atsižvelgiama į visą turimą informaciją. Naudojamoje piktogramoje ir signaliniame žodyje turi būti nurodyta didžiausio pavojingumo kategorija ir įrašytos visos svarbios pavojingumo frazės.“; |
3) 3.1.3.3 skirsnyje įrašomi šie c ir d punktai:
„c) jei visų mišinio sudedamųjų dalių perskaičiuotas ūmaus toksiškumo taškinis įvertis priklauso tai pačiai kategorijai, tuomet mišinys priskiriamas tai kategorijai;
d) jeigu turimi tik mišinio sudedamųjų dalių intervalo duomenys (arba informacija apie ūmaus toksiškumo pavojingumo kategoriją), nustatant naujo mišinio klasę tie duomenys gali būti perskaičiuojami į taškinį įvertį remiantis 3.1.2 lentele ir naudojantis 3.1.3.6.1 ir 3.1.3.6.2.3 skirsniuose pateiktomis formulėmis.“;
4) 3.1.3.5.2 skirsnis pakeičiamas taip:
|
„3.1.3.5.2. |
Jei išbandytas mišinys atskiedžiamas skiedikliu, kuris pagal klasifikaciją priskiriamas tokiai pačiai arba žemesnei toksiškumo kategorijai, nei mažiausiai toksiška sudedamoji mišinio dalis, ir kuri veikiausiai neturės įtakos kitų sudedamųjų dalių toksiškumui, naujasis atskiestas mišinys gali būti klasifikuojamas taip pat, kaip pradinis išbandytas mišinys. Vietoj pirmiau minėtosios taip pat gali būti taikoma 3.1.3.6.1 skirsnyje paaiškinta formulė.“; |
5) 3.1.3.6.1 skirsnis iš dalies keičiamas taip:
a) c punktas pakeičiamas taip:
„c) atmetamos sudedamosios dalys, jei turimi duomenys gauti atlikus ribinės dozės bandymą (pagal 3.1.1 lentelę – viršutinė riba 4 kategorijai esant atitinkamam paveikimo būdui) ir iš jų nematyti ūmaus toksiškumo.“;
b) pirmas sakinys po c punkto pakeičiamas taip:
„Į šio skirsnio taikymo sritį patenkančios sudedamosios dalys laikomos sudedamosiomis dalimis, kurių ūmaus toksiškumo įvertis (ATE) žinomas. Kad atitinkami duomenys būtų tinkamai naudojami toliau nurodytai lygčiai, žr. 3.1.1 lentelės b pastabą ir 3.1.3.3 bei 3.1.3.6.2.3 skirsnius.“;
6) 3.1.3.6.2.1 skirsnio a punkto 1 išnaša pakeičiama taip:
„(1) Kai mišiniuose yra sudedamųjų dalių, kurių ūmaus toksiškumo duomenų apie kiekvieną poveikio būdą nėra, ūmaus toksiškumo įverčiai gali būti ekstrapoliuojami iš turimų duomenų ir taikomi atitinkamiems poveikio būdams (žr. 3.1.3.2 skirsnį). Tačiau konkrečiais teisės aktais gali būti reikalaujama atlikti bandymus dėl konkretaus poveikio būdo. Tokiais atvejais, remiantis teisiniais reikalavimais, klasifikuojama pagal tą poveikio būdą.“;
7) 3.1.3.6.2.2 skirsnis pakeičiamas taip:
|
„3.1.3.6.2.2. |
Jei mišinyje daugiau kaip 1 % koncentracijos sudaro sudedamoji dalis, apie kurią neturima jokios klasifikavimui naudingos informacijos, daroma išvada, kad mišiniui negali būti priskirtas galutinis ūmaus toksiškumo įvertis. Tokiu atveju mišinys klasifikuojamas tik pagal žinomas sudedamąsias dalis, etiketėje ir saugos duomenų lape papildomai nurodant: „x procentų mišinio sudaro sudedamoji (-osios) dalis (-ys), kurios (-ių) toksiškumas nežinomas“.“; |
8) 3.1.3.6.2.3 skirsnyje 3.1.2 lentelės pavadinimas pakeičiamas taip:
„Eksperimentu nustatytų ūmaus toksiškumo intervalo verčių (ar ūmaus toksiškumo pavojingumo kategorijų) perskaičiavimas į ūmaus toksiškumo taškinius įverčius, skirtas naudoti formulėms mišiniams klasifikuoti“;
9) 3.1.4.1 skirsnyje papildomai įrašomas šis sakinys:
„Nepažeidžiant 27 straipsnio nuostatų, pagal III priedą gali būti naudojamos bendros pavojingumo frazės.“;
10) 3.1.3, 3.2.5, 3.3.5, 3.4.4 ir 3.8.4 lentelėse piktograma, kurioje pavaizduotas šauktukas, pakeičiama tokia piktograma:
„
“
11) 3.4.1.5 skirsnyje žodžiai „3.4.4 skirsnyje“ pakeičiami žodžiais „II priedo 2.8 skirsnyje“;
12) 3.4.1.6 skirsnyje po žodžių „Kvėpavimo takų jautrinimą;“ įrašomas žodis „ir“;
13) 3.4.2–3.4.2.2.4.1 skirsniai pakeičiami taip:
„3.4.2. Medžiagų klasifikavimo kriterijai
3.4.2.1. Kvėpavimo takus jautrinančios medžiagos
3.4.2.1.1. Pavojingumo kategorijos
|
3.4.2.1.1.1. |
Kvėpavimo takus jautrinančios medžiagos 1 kategorijai priskiriamos, jei turimų duomenų nepakanka, kad jos būtų priskirtos subkategorijai. |
|
3.4.2.1.1.2. |
Jei duomenų pakanka, remiantis tikslesniu vertinimu pagal 3.4.2.1.1.3 skirsnį kvėpavimo takus jautrinančias medžiagas galima priskirti 1A subkategorijai (stiprios jautrinančios medžiagos) ir 1B subkategorijai (kitos kvėpavimo takus jautrinančios medžiagos). |
|
3.4.2.1.1.3. |
Jei turima duomenų, patvirtinančių poveikį žmonėms ar gyvūnams, medžiagos kvėpavimo takus jautrinančioms medžiagoms paprastai priskiriamos įrodymų visumos metodu. Medžiagos įrodymų visumos metodu gali būti priskiriamos vienai iš dviejų subkategorijų (1A arba 1B), laikantis 3.4.1 lentelėje pateiktų kriterijų ir remiantis patikimais bei aukštos kokybės įrodymais iš atvejų su žmonėmis ar epidemiologinių tyrimų ir (arba) remiantis stebėjimais atliekant atitinkamus tyrimus su eksperimentiniais gyvūnais. |
|
3.4.2.1.1.4. |
Medžiagos priskiriamos kvėpavimo takus jautrinančių medžiagų kategorijai pagal 3.4.1 lentelėje nurodytus kriterijus:
3.4.1 lentelė Kvėpavimo takus jautrinančių medžiagų pavojingumo kategorija ir subkategorijos
|
||||||||||
3.4.2.1.2. Įrodymai dėl žmonių
|
3.4.2.1.2.1. |
Įrodymai, kad medžiaga gali sukelti specifinį padidintą kvėpavimo takų jautrumą, paprastai grindžiami žmonių patirtimi. Šiuo atveju padidintu jautrumu paprastai laikoma astma, tačiau taip pat atsižvelgiama ir į kitas padidinto jautrumo reakcijas, pvz., rinitą, konjunktyvitą ir alveolitą. Būklė turi turėti klinikinių alerginės reakcijos požymių. Tačiau imunologinių mechanizmų įrodyti nebūtina. |
|
3.4.2.1.2.2. |
Nagrinėjant žmonių patirtį klasifikavimo sprendimui priimti (be konkrečių atvejų įrodymų) būtina atsižvelgti į: a) paveiktos populiacijos dydį; b) paveikimo mastą. Su žmonėmis susijusių duomenų naudojimas aptariamas 1.1.1.3, 1.1.1.4 ir 1.1.1.5 skirsniuose. |
|
3.4.2.1.2.3. |
Pirmiau minėti įrodymai galėtų būti: a) klinikiniai duomenys ir duomenys iš atitinkamų plaučių funkcijos tyrimų, susijusių su paveikimu medžiaga, patvirtinti kitais įrodymais, kurie gali būti gauti: i) in vivo imunologiniu tyrimu (pvz., odos lopo mėginio bandymu); ii) in vitro imunologiniu tyrimu (pvz., serologiniu tyrimu); iii) tyrimais, rodančiais kitas savitas padidinto jautrumo reakcijas, kurių poveikio imunologiniai mechanizmai nėra įrodyti, pvz., kartotinio nedidelio sudirginimo, farmakologiškai perduodamo poveikio; iv) pagal cheminę sandarą, susijusią su medžiagomis, kurios, kaip žinoma, sukelia kvėpavimo takų jautrumo padidėjimą; b) bronchų dirginimo medžiaga vieno ar kelių bandymų, atliktų pagal priimtas rekomendacijas konkrečiai padidinto jautrumo reakcijai nustatyti, teigiamų rezultatų duomenys. |
|
3.4.2.1.2.4. |
Klinikiniai duomenys turi aprėpti medicininius ir profesinius duomenis, kad būtų nustatytas santykis tarp paveikimo konkrečia medžiaga ir kvėpavimo takų jautrumo padidėjimo. Svarbi informacija apie atitinkamo paciento sunkinančius veiksnius namie ir darbo vietoje, ligos pradžią ir eigą, paciento šeimos istoriją ir ligos istoriją. Ligos istorijoje taip pat turi būti įrašai apie vaikystės kitus alerginius ar kvėpavimo takų susirgimus ir duomenys apie rūkymą. |
|
3.4.2.1.2.5. |
Jau vien patys teigiami bronchų provokacinių mėginių rezultatai laikomi pakankamu klasifikavimo įrodymu. Tačiau pripažįstama, kad praktiškai dauguma iš pirmiau išvardytų tyrimų jau bus atlikti. |
3.4.2.1.3. Gyvūnų tyrimai
|
3.4.2.1.3.1. |
Atitinkamų gyvūnų tyrimų ( 6 ) duomenys, kurie gali rodyti medžiagos potencialą sukelti žmonių įjautrinimą įkvėpus ( 7 ) gali apimti: a) pelių imunoglobulino E (IgE) ir kitų savitų imuninių parametrų matavimą; b) jūrų kiaulyčių plaučių specifines reakcijas. |
3.4.2.2. Odą jautrinančios medžiagos
3.4.2.2.1. Pavojingumo kategorijos
|
3.4.2.2.1.1 |
Odą jautrinančios medžiagos 1 kategorijai priskiriamos, jei turimų duomenų nepakanka, kad jos būtų priskirtos subkategorijai. |
|
3.4.2.2.1.2 |
Jei turimų duomenų pakanka, pagal 3.4.2.2.1.3 skirsnį atlikus išsamesnį vertinimą odą jautrinančias medžiagas galima suskirstyti į 1A subkategoriją (labai jautrinančias medžiagas) arba 1B subkategoriją (kitas odą jautrinančias medžiagas). |
|
3.4.2.2.1.3 |
Paprastai klasifikavimas pagrindžiamas poveikio žmonėms ir gyvūnams duomenų įrodymų visumos metodu, taikomu odą jautrinančioms medžiagoms, kaip aprašyta 3.4.2.2.2 skirsnyje. Medžiagos vienai iš dviejų (1A arba 1B) subkategorijų gali būti priskiriamos taikant įrodymų visumos metodą, laikantis 3.4.2 lentelėje pateiktų kriterijų ir remiantis patikimais ir aukštos kokybės įrodymais iš atvejų su žmonėmis ar epidemiologinių tyrimų ir (arba) stebėjimais atliekant atitinkamus tyrimus su eksperimentiniais gyvūnais, vadovaujantis orientacinėmis vertėmis, nustatytomis 3.4.2.2.2.1 ir 3.4.2.2.3.2 (1A subkategorija) bei 3.4.2.2.2.2 ir 3.4.2.2.3.3 (1B subkategorija) skirsniuose. |
|
3.4.2.2.1.4 |
Medžiagos priskiriamos oda jautrinančių medžiagų kategorijai pagal 3.4.2 lentelėje nurodytus kriterijus:
3.4.2 lentelė Odą jautrinančių medžiagų pavojingumo kategorija ir subkategorijos
|
3.4.2.2.2. Įrodymai dėl žmonių
|
3.4.2.2.2.1 |
Įrodymai dėl žmonių 1A subkategorijos medžiagoms gali būti tokie: a) teigiama reakcija, nustatoma esant ≤ 500 μg/cm2 (HRIPT, HMT – poveikio sukėlimo riba); b) duomenys, gauti atlikus odos lopo mėginio bandymą, jei reakcijų paplitimas apibrėžtoje populiacijoje yra didelis ir reikšmingas, palyginti su santykinai nedideliu poveikiu; c) kiti epidemiologiniai įrodymai, jei alerginio kontaktinio dermatito paplitimas yra didelis ir reikšmingas, palyginti su santykinai nedideliu poveikiu. |
|
3.4.2.2.2.2 |
Įrodymai dėl žmonių 1B subkategorijos medžiagoms gali būti tokie: a) teigiama reakcija, nustatoma esant > 500 μg/cm2 (HRIPT, HMT – poveikio sukėlimo riba); b) duomenys, gauti atlikus odos lopo mėginio bandymą, jei reakcijų paplitimas apibrėžtoje populiacijoje yra nedidelis, bet reikšmingas, palyginti su santykinai dideliu poveikiu; c) kiti epidemiologiniai įrodymai, jei alerginio kontaktinio dermatito paplitimas yra nedidelis, bet reikšmingas, palyginti su santykinai dideliu poveikiu. Su žmonėmis susijusių duomenų naudojimas aptariamas 1.1.1.3, 1.1.1.4 ir 1.1.1.5 skirsniuose. |
3.4.2.2.3. Gyvūnų tyrimai
|
3.4.2.2.3.1 |
Kalbant apie 1 kategorijos medžiagas, kai taikomas adjuvantinis odos jautrinimo bandymų metodas, teigiamu rezultatu laikoma ne mažiau kaip 30 % visų gyvūnų reakcija. Taikant neadjuvantinį jūrų kiaulyčių bandymų metodą teigiamu rezultatu laikoma ne mažiau kaip 15 % visų gyvūnų reakcija. 1 kategorijos medžiagoms teigiama reakcija laikoma, jei atlikus vietinį limfmazgių tyrimą dirginimo rodiklis yra trys arba didesnis. Odą jautrinančių medžiagų metodai yra aprašyti OECD rekomendacijoje Nr. 406 (jūros kiaulyčių maksimizacijos bandymas ir Buehler jūrų kiaulyčių bandymas) ir rekomendacijoje Nr. 429 (vietinis limfmazgių tyrimas). Gali būti taikomi kiti metodai, jeigu jie yra tinkamai patvirtinti ir moksliškai pagrįsti. Pavyzdžiui, MEST (Pelės ausies patinimo bandymas) galėtų būti patikimas brokuojamasis bandymas tiek silpnoms, tiek stiprioms jautrinančioms medžiagoms aptikti ir galėtų būti pirmasis etapas vertinant galimą odos jautrinimą. |
|
3.4.2.2.3.2 |
1A subkategorijos medžiagų gyvūnų bandymų rezultatai gali būti duomenys, iš kurių matyti 3.4.3 lentelėje nurodytos vertės.
3.4.3 lentelė 1A subkategorijos medžiagų gyvūnų bandymų rezultatai
|
|
3.4.2.2.3.3 |
1B subkategorijos medžiagų gyvūnų bandymų rezultatai gali būti duomenys, iš kurių matyti 3.4.4 lentelėje nurodytos vertės.
3.4.4 lentelė 1B subkategorijos medžiagų gyvūnų bandymų rezultatai
|
3.4.2.2.4. Specialiosios nuostatos
|
3.4.2.2.4.1 |
Medžiagai priskirti odą jautrinančioms medžiagoms turi būti gautas kuris nors iš toliau nurodytų įrodymų arba visi šie įrodymai, taikant įrodymų visumos metodą: a) teigiamų lopo mėginio bandymų rezultatų duomenys, paprastai gauti daugiau kaip vienoje dermatologijos klinikoje; b) epidemiologinių tyrimų rezultatai, rodantys medžiagos sukeltą alerginį kontaktinį dermatitą. Atvejai, kuriais didelei daliai paveiktųjų pasireiškia būdingi simptomai, turi būti išnagrinėti ypač atidžiai, net jei tokių atvejų nedaug; c) atitinkamų gyvūnų tyrimų teigiamų rezultatų duomenys; d) teigiami tyrimų su žmonėmis duomenys (žr. taip pat 1.3.2.4.7 skirsnį); e) tinkamai dokumentais pagrįsti alerginio kontaktinio dermatito atvejų duomenys, paprastai gauti daugiau kaip vienoje dermatologijos klinikoje; f) Taip pat gali būti atsižvelgiama į reakcijos stiprumą. |
|
3.4.2.2.4.2 |
Gyvūnų tyrimų duomenys paprastai daug patikimesni už poveikio žmonėms įrodymus. Tačiau tuomet, kai turima įrodymų iš abiejų šaltinių ir rezultatai neprieštaringi, kiekvienu atveju turi būti vertinama abiejų šaltinių kokybė ir patikimumas konkrečiam klasifikavimo klausimui išspręsti. Paprastai duomenys apie žmones gaunami ne valdomais, skirtais pavojingumo klasifikacijai nustatyti, eksperimentais su savanoriais, o atliekant rizikos vertinimą, skirtą patvirtinti poveikio nebuvimą, nustatytą bandymuose su gyvūnais. Taigi, teigiami rezultatai apie žmonių odos įjautrinimą dėl sąlyčio paprastai gaunami atvejo ir kontrolės ar kitais mažiau apibrėžtais bandymais. Todėl duomenys apie žmones turėtų būti vertinami atidžiai, nes atvejų dažnumas, be medžiagos būdingųjų savybių, atspindi tokius veiksnius kaip paveikimo situacija, biologinis prieinamumas, individualus polinkis ir prevencinės priemonės, kurių imtasi. Neigiamų rezultatų su žmonėmis paprastai nereikėtų naudoti teigiamiems gyvūnų tyrimų rezultatams paneigti. Vertinant tiek duomenis apie žmones, tiek – apie gyvūnus reikėtų atsižvelgti į nešiklio poveikį. |
|
3.4.2.2.4.3 |
Jei medžiaga neatitinka nei vienos iš aukščiau nurodytų sąlygų, ji neturi būti priskiriama jautrinančioms odą. Tačiau sprendimą gali pakeisti dviejų ar daugiau toliau išvardytų odos jautrinimo rodiklių derinys. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiama į tokius aspektus: a) atskiri alerginio kontaktinio dermatito atvejai; b) riboto patikimumo epidemiologiniai tyrimai, pvz., kada pagrįstai patikimai nebuvo visiškai atmesta atsitiktinumo, paklaidos ar suklydimo galimybė; c) bandymų su gyvūnais, atliktų pagal esamas gaires, duomenys, kurie neatitinka 3.4.2.2.3 skirsnyje aprašytų teigiamo rezultato kriterijų, tačiau yra pakankamai artimi ribai, kuri laikoma reikšminga; d) taikant nestandartinius metodus gautų teigiamų rezultatų duomenys; e) artimų sudėties analogų teigiami rezultatai. |
|
3.4.2.2.4.4 |
Imuninė kontaktinė urtikarija Medžiagos, atitinkančios priskyrimo kvėpavimo takus jautrinančioms medžiagoms kriterijus, gali sukelti ir imuninę kontaktinę urtikariją. Reikėtų apsvarstyti, ar tų medžiagų nereikėtų taip pat priskirti odą jautrinančioms medžiagoms. Taip pat reikėtų apsvarstyti, ar medžiagų, kurios sukelia imuninę kontaktinę urtikariją, bet neatitinka kvėpavimo takus jautrinančių medžiagų kriterijų, nereikėtų taip pat priskirti odą jautrinančioms medžiagoms. Pripažinto gyvūnų tyrimų modelio imuninę kontaktinę urtikariją sukeliančioms medžiagoms nustatyti nėra. Todėl paprastai klasifikuojama remiantis duomenimis apie žmones, kurie bus panašūs į odos jautrinimo duomenis. |
14) 3.4.3.3.1 skirsnyje nuoroda „3.4.3 lentelėje“ pakeičiama į nuorodą „3.4.5 lentelėje“;
15) 3.4.3.3.2 skirsnis iš dalies keičiamas taip:
a) nuoroda „3.4.1 lentelėje“ pakeičiama į nuorodą „3.4.5 lentelėje“;
b) nuoroda „3.4.3 lentelės“ pakeičiama į nuorodą „3.4.6 lentelės“;
c) 3.4.3 lentelė ir 1, 2 bei 3 pastabos pakeičiamos taip:
„3.4.5 lentelė
Mišinio sudedamųjų dalių, priskiriamų kvėpavimo takus jautrinančioms arba odą jautrinančioms medžiagoms bendrosios ribinės koncentracijos, kurias viršijus mišinys turėtų būti klasifikuojamas
|
Sudedamoji dalis priskiriama šioms kategorijoms: |
Bendrosios ribinės koncentracijos, kurioms esant mišinys priskiriamas šioms kategorijoms: |
||
|
Kvėpavimo takus jautrinanti medžiaga 1 kategorija |
Odą jautrinanti medžiaga 1 kategorija |
||
|
Kieta medžiaga arba skystis |
Dujos |
Visi fiziniai būviai |
|
|
Kvėpavimo takus jautrinanti medžiaga 1 kategorija |
≥ 1,0 % |
≥ 0,2 % |
|
|
Kvėpavimo takus jautrinanti medžiaga 1A subkategorija |
≥ 0,1 % |
≥ 0,1 % |
|
|
Kvėpavimo takus jautrinanti medžiaga 1B subkategorija |
≥ 1,0 % |
≥ 0,2 % |
|
|
Odą jautrinanti medžiaga 1 kategorija |
≥ 1,0 % |
||
|
Odą jautrinanti medžiaga 1A subkategorija |
≥ 0,1 % |
||
|
Odą jautrinanti medžiaga 1B subkategorija |
≥ 1,0 %“ |
||
d) Po naujos 3.4.5 lentelės įrašoma nauja 3.4.6 lentelė:
„3.4.6 lentelė
Ribinės koncentracijos, kurioms esant mišinio sudedamosios dalys sukelia reakciją
|
Sudedamoji dalis priskiriama šioms kategorijoms: |
Ribinės koncentracijos, kurioms esant sukeliama reakcija |
||
|
Kvėpavimo takus jautrinanti medžiaga 1 kategorija |
Odą jautrinanti medžiaga 1 kategorija |
||
|
Kieta medžiaga arba skystis |
Dujos |
Visi fiziniai būviai |
|
|
Kvėpavimo takus jautrinanti medžiaga 1 kategorija |
≥ 0,1 % (1 pastaba) |
≥ 0,1 % (1 pastaba) |
|
|
Kvėpavimo takus jautrinanti medžiaga 1A subkategorija |
≥ 0,01 % (1 pastaba) |
≥ 0,01 % (1 pastaba) |
|
|
Kvėpavimo takus jautrinanti medžiaga 1B subkategorija |
≥ 0,1 % (1 pastaba) |
≥ 0,1 % (1 pastaba) |
|
|
Odą jautrinanti medžiaga 1 kategorija |
≥ 0,1 % (1 pastaba) |
||
|
Odą jautrinanti medžiaga 1A subkategorija |
≥ 0,01 % (1 pastaba) |
||
|
Odą jautrinanti medžiaga 1B subkategorija |
≥ 0,1 % (1 pastaba) |
||
1 pastaba
Ši ribinė koncentracija, kuriai esant sukeliama reakcija, paprastai naudojama specialiems II priedo 2.8 skirsnio ženklinimo reikalavimams, skirtiems jau įjautrintiems asmenims apsaugoti, taikyti. Mišiniui, kurio sudedamosios dalies kiekis viršija šią koncentraciją, būtinas saugos duomenų lapas. Jautrinančių medžiagų, kurių konkreti ribinė koncentracija yra mažesnė nei 0,1 %, koncentracijos riba, kuriai esant sukeliama reakcija, turėtų būti viena dešimtoji konkrečios ribinės koncentracijos.“;
16) 3.4.4.1 skirsnis pakeičiamas taip:
|
„3.4.4.1. |
Ženklinant priskyrimo šiai pavojingumo klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 3.4.7 lentelėje.
3.4.7 lentelė Kvėpavimo takų arba odos jautrinimo etikečių elementai
|
17) 3.8.3.4.5 skirsnio pabaigoje įrašomas toks sakinys:
„Kvėpavimo takų sudirginimą ir narkotinį poveikį reikia įvertinti atskirai, laikantis 3.8.2.2 skirsnyje nustatytų kriterijų. Klasifikuojant šiuos pavojus kiekvienos sudedamosios dalies poveikis turėtų būti vertinamas kaip adityvus, nebent būtų įrodymų, kad jis nėra adityvus.“;
18) 3.9.1.2 skirsnyje po žodžio „medžiaga“ įrašomi žodžiai „ar mišinys“;
19) Įterpiamas toks 3.10.1.6.2a skirsnis:
|
„3.10.1.6.2a |
Nors 3.10.1.2 skirsnyje pateikta aspiracijos apibrėžtis apima kietosios medžiagos patekimą į kvėpavimo sistemą, klasifikuojant pagal 3.10.1 lentelės b punktą 1 kategorijai priskirtinos tik skystos medžiagos ir mišiniai.“; |
D. Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 4 dalis pakeičiama tokiu tekstu:
„4. 4 DALIS: PAVOJAI APLINKAI
4.1. Pavojinga vandens aplinkai
4.1.1. Apibrėžtys ir bendrosios nuostatos
4.1.1.1. Apibrėžtys
a) Ūmus toksiškumas vandens aplinkai – esminė medžiagos savybė pakenkti vandens organizmui per trumpalaikį poveikį vandens aplinkai.
b) Ūmus (trumpalaikis) pavojus – klasifikavimo tikslais suvokiamas kaip pavojus, kuris kyla dėl medžiagos ar mišinio ūmaus toksiškumo organizmui per trumpalaikį sąlytį su vandens aplinka.
c) Medžiagos prieinamumas – cheminės medžiagos tirpumo ar galėjimo atsiskirti laipsnis. Metalo prieinamumas – metalo jonų (M°) galėjimo atsiskirti nuo likusio junginio (molekulės) laipsnis.
d) Biologinis įsisavinamumas – cheminės medžiagos įsisavinimo ir pasiskirstymo organizme mastas. Jis priklauso nuo medžiagos fizinių bei cheminių savybių, organizmo anatomijos ir fiziologijos, farmakokinetikos ir sąlyčio pobūdžio. Prieinamumas nėra būtina biologinio įsisavinamumo išankstinė sąlyga.
e) Biologinis kaupimasis –per bet kokį sąlytį (t. y. per orą, vandenį, nuosėdas (gruntą) ir maistą) įsisavintos, patyrusios virsmą ir pašalintos cheminės medžiagos galutinis kiekis organizme.
f) Biologinė koncentracija –per vandenį įsisavintos, patyrusios virsmą ir pašalintos cheminės medžiagos galutinis kiekis organizme.
g) Lėtinis toksiškumas vandens aplinkai – esminė medžiagos savybė per sąlytį vandens aplinkoje daryti vandens organizmams neigiamą poveikį, kurio trukmė nustatoma pagal organizmo gyvenimo ciklą.
h) Suirimas – organinių molekulių skilimas į mažesnes molekules ir galiausiai – į anglies dioksidą, vandenį ir druskas.
i) ECx – poveikio koncentracija, susijusi su x % atsaku.
j) Ilgalaikis pavojus – klasifikavimo tikslais suvokiamas kaip pavojus, kuris kyla dėl medžiagos ar mišinio lėtinio toksiškumo organizmui per ilgalaikį sąlytį su vandens aplinka.
k) Pastebimo poveikio nesukelianti koncentracija (NOEC) – bandymo medžiagos koncentracija, bent kiek mažesnė už mažiausią bandymo medžiagos koncentraciją, sukeliančią statistiškai reikšmingą neigiamą poveikį. Palyginti su kontroline koncentracija NOEC nesukelia statistiškai reikšmingo neigiamo poveikio.
4.1.1.2. Pagrindiniai elementai
|
4.1.1.2.0 |
Pavojaus vandens aplinkai klasė skirstoma taip: — ūmus pavojus vandens aplinkai, — lėtinis (ilgalaikis) pavojus vandens aplinkai. |
|
4.1.1.2.1 |
Klasifikuojant pagal pavojų vandens aplinkai pagrindiniai taikomi elementai yra šie: — ūmus toksiškumas vandens aplinkai, — lėtinis toksiškumas vandens aplinkai, — biologinio kaupimosi galimybė ar tikras kaupimasis, ir — organinių cheminių medžiagų suirimas (biotinis ar abiotinis) |
|
4.1.1.2.2 |
Geriausia, jei duomenys gaunami taikant 8 straipsnio 3 dalyje minimus standartizuotus bandymų metodus. Praktiškai galima taikyti duomenis, gautus taikant kitokius standartizuotus bandymų metodus, pvz., nacionalinę metodiką, jeigu ji laikoma lygiaverte. Jei turima duomenų, gautų nestandartiniais bandymais ir netiriamaisiais metodais, į juos gali būti atsižvelgiama klasifikuojant, jeigu jie atitinka Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XI priedo 1 skyriaus reikalavimus. Apskritai, ir toksiškumo gėlo vandens, ir jūrų organizmams duomenys laikomi tinkamais naudoti klasifikuojant, jei naudojami lygiaverčiai bandymų metodai. Jei tokių duomenų neturima, klasifikavimas grindžiamas geriausiais turimais duomenimis. Taip pat žr. ir Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 1 dalį. |
4.1.1.3. Kiti aspektai
|
4.1.1.3.1 |
Klasifikuojant medžiagas ir mišinius pagal pavojų aplinkai būtina nustatyti pavojų, kurį jie kelia vandens aplinkai. Vandens aplinka turi būti nagrinėjama pagal vandenyje gyvenančius organizmus ir vandens ekosistemą, kurios dalimi jie yra. Todėl ūmių (trumpalaikių) ir ilgalaikių pavojų nustatymo pagrindas yra medžiagos ar mišinio toksiškumas vandens aplinkai, nors tai, prireikus, koreguotina atsižvelgiant į papildomą informaciją apie suirimo ir biologinio kaupimosi savybes. |
|
4.1.1.3.2 |
Nors klasifikavimo sistema taikoma visoms medžiagoms ir mišiniams, pripažįstama, kad ypatingiems atvejams (pvz., metalams) Europos cheminių medžiagų agentūra pateikė gaires. |
4.1.2. Medžiagų klasifikavimo kriterijai
|
4.1.2.1. |
Pagal klasifikavimo sistemą pripažįstama, kad pagrindinį tipišką pavojų vandens organizmams parodo medžiagos keliamas tiek ūmus, tiek ilgalaikis pavojus. Pagal ilgalaikį pavojų nustatytos atskiros pavojingumo kategorijos, į kurias suskirstoma pagal nustatyto pavojaus lygį. Atitinkamai (-oms) pavojingumo kategorijai (-oms) apibrėžti paprastai taikomos visų trofinių lygių ir kiekvieno trofinio lygio atskirai (žuvys, vėžiagyviai, jūriniai dumbliai ir (arba) vandens augalai) žemiausiosios iš turimų toksiškumo verčių. Tačiau gali būti aplinkybių, kuriomis tikslinga taikyti įrodymų visumos metodą. |
|
4.1.2.2. |
Pagrindinę medžiagų klasifikavimo sistemą sudaro viena ūmaus pavojingumo klasifikavimo kategorija ir trys ilgalaikio pavojingumo klasifikavimo kategorijos. Ūmaus ir ilgalaikio pavojingumo klasifikavimo kategorijos taikomos savarankiškai. |
|
4.1.2.3. |
Medžiagos priskyrimo 1 ūmaus poveikio kategorijai kriterijai apibrėžiami remiantis tik ūmaus toksiškumo vandens aplinkai duomenimis (EC50 arba LC50). Medžiagos priskyrimo 1–3 ūmaus poveikio kategorijoms kriterijai apibrėžiami remiantis pakopiniu metodu, kai pirmuoju etapu nustatoma, ar turimos informacijos apie lėtinį toksiškumą pakanka medžiagai priskirti ilgalaikio pavojingumo kategorijai. Nesant tinkamų duomenų apie lėtinį toksiškumą kitas etapas būtų suderinti dviejų rūšių informaciją: ūmaus toksiškumo vandens aplinkai duomenis ir padarinių aplinkai duomenimis (irumo ir biologinio kaupimosi duomenis) (žr. 4.1.1 paveikslą).
|
|
4.1.2.4. |
Pagal sistemą taip pat taikomas saugos tinklo klasifikavimas (vadinamoji 4 lėtinio poveikio kategorija), kuri taikoma tuomet, kai dėl turimų duomenų pagal formalius kriterijus neįmanoma priskirti 1 ūmaus poveikio kategorijai arba 1–3 lėtinio poveikio kategorijai, tačiau esama priežasčių susirūpinti (žr. 4.1.0 lentelėje pateikiamą pavyzdį). |
|
4.1.2.5. |
Dėl mišinio sudėtyje esančių medžiagų, kurių ūmus toksiškumas yra mažesnis nei 1 mg/l, arba kurių lėtinis toksiškumas yra mažesnis nei 0,1 mg/l (jei nėra sparčiai suyranti) ir 0,01 mg/l (jei sparčiai suyranti) – net esant nedidelei koncentracijai – mišinys tampa toksiškas, ir taikant sudėtinio klasifikavimo metodą joms paprastai priskiriama didesnė svarba (žr. 4.1.0 lentelės 1 pastabą ir 4.1.3.5.5 skirsnį). |
|
4.1.2.6. |
Medžiagų priskyrimo pavojingoms vandens aplinkai ir skirstymo į kategorijas kriterijų suvestinė pateikiama 4.1.0 lentelėje.
4.1.0 lentelė Pavojingumo vandens aplinkai klasifikavimo kategorijos
1 pastaba Priskiriant medžiagas 1 ūmaus poveikio kategorijai ir (arba) 1 lėtinio poveikio kategorijai būtina iš karto nurodyti atitinkamą M faktorių (-ius) (žr. 4.1.3 lentelę). 2 pastaba Klasifikavimas grindžiamas ErC50 [= EC50 (augimo sparta)]. Tuomet, kai EC50 pagrindas nenustatytas arba ErC50 neužregistruota, klasifikavimas grindžiamas žemiausiąja turima EC50 verte. 3 pastaba Nesant nei eksperimentiniu būdu nustatytų, nei apytikrių naudingų duomenų apie suirimą, medžiaga turėtų būti laikoma nesparčiai suyrančia. 4 pastaba Laikoma, kad ūmaus toksiškumo nėra, kai L(E)C50 yra virš tirpumo vandenyje vertės. Tai taikoma ir mažai tirpioms medžiagoms (tirpumas vandenyje < 1 mg/l), jei turima įrodymų, kad ūmaus poveikio bandymas neatskleidžia tikro būdingojo toksiškumo dydžio. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
4.1.2.7. |
Toksiškumas vandens aplinkai
|
|
4.1.2.8. |
Biologinis kaupimasis
|
|
4.1.2.9. |
Spartus organinių medžiagų irimas
|
|
4.1.2.10. |
Neorganiniai junginiai ir metalai
|
4.1.3. Mišinių klasifikavimo kriterijai
|
4.1.3.1. |
Mišinių klasifikavimo sistema apima visas klasifikacijos kategorijas, kurios taikomos medžiagoms, t. y. 1 ūmaus poveikio kategoriją ir 1–4 lėtinio poveikio kategorijas. Norint pasinaudoti visais turimais duomenimis mišinio pavojams vandens aplinkai klasifikuoti, kai reikia, taikoma toliau nurodyta nuostata: Mišinio svarbios sudedamosios dalys – tos, kurios priskiriamos 1 ūmaus toksiškumo kategorijai arba 1 lėtinio toksiškumo kategorijai ir kurių koncentracija ne mažesnė kaip 0,1 % (tūrio dalimis), ir tos, kurios priskiriamos 2, 3 ar 4 lėtinio toksiškumo kategorijai ir kurių koncentracija ne mažesnė kaip 1 % (tūrio dalimis), jeigu nedaroma prielaida (kaip ir labai toksiškų sudedamųjų dalių atveju) (žr. 4.1.3.5.5.5 skirsnį), kad mažesnės koncentracijos sudedamoji dalis vis tiek gali būti svarbi klasifikuojant mišinį dėl pavojaus vandens aplinkai. Medžiagų, priskiriamų 1 ūmaus toksiškumo kategorijai arba 1 lėtinio toksiškumo kategorijai, atveju, paprastai atsižvelgiama į (0,1/M) % koncentraciją. (M faktorių pavyzdžiai pateikiami 4.1.3.5.5.5 skirsnyje). |
|
4.1.3.2. |
Pavojų vandens aplinkai klasifikavimo metodas yra pakopinis ir priklauso nuo apie patį mišinį ir jo sudedamąsias dalis turimos informacijos tipo. Taikytinas procesas pavaizduotas 4.1.2 paveiksle. Pakopinio metodo elementai yra šie: — išbandytais mišiniais pagrįstas klasifikavimas, — siejimo principais pagrįstas klasifikavimas, — klasifikuotų sudedamųjų dalių sudėties ir (arba) adityvumo formulės taikymas.
|
|
4.1.3.3. |
Mišinių klasifikavimas, kai turima toksiškumo duomenų apie visą mišinį.
|
|
4.1.3.4. |
Mišinių klasifikavimas, kai toksiškumo duomenų apie visą mišinį nėra: Siejimo principai
|
|
4.1.3.5. |
Mišinių klasifikavimas, kai turima toksiškumo duomenų apie kai kurias arba visas mišinio sudedamąsias dalis
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
4.1.3.6. |
Mišinių, apie kurių sudedamąsias dalis neturima jokios naudingos informacijos, klasifikavimas
|
4.1.4. Informacija apie pavojų
|
4.1.4.1. |
Ženklinant priskyrimo šiai pavojingumo klasei kriterijus atitinkančias medžiagas ar mišinius turi būti naudojami etikečių elementai, nurodyti 4.1.4 lentelėje.
4.1.4 lentelė Pavojaus vandens aplinkai etikečių elementai
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
E. Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 5 dalis pakeičiama tokiu tekstu:
„5. 5 DALIS: KITI PAVOJAI
5.1. Pavojinga ozono sluoksniui
5.1.1. Apibrėžtys ir bendrosios nuostatos
|
5.1.1.1. |
Ozono ardymo potencialas (OAP) – sutartinis dydis, būdingas kiekvienam halogenintų angliavandenilių šaltiniui, kuriuo apibūdinamas ozono ardymo mastas stratosferoje, kurį gali padaryti halogeninti angliavandeniliai, remiantis junginio mase siejant ją su CFC-11 mase. Formali OAP apibrėžtis – bendro trikdymo ir viso ozono santykis esant diferencinei tam tikro junginio išmetamai masei ir tokio pat CFC-11 išmetimo lygio atžvilgiu. Ozono sluoksniui pavojinga medžiaga – tai medžiaga, kuri, remiantis turimais įrodymais apie jos savybes ir numatomus ar stebimus padarinius aplinkai, gali kelti pavojų stratosferinio ozono sluoksnio sudėčiai ir (arba) funkcionavimui. Tai yra medžiagos, išvardytos 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų I priede ( 9 ). |
5.1.2. Medžiagų klasifikavimo kriterijai
|
5.1.2.1. |
Medžiagos priskiriamos pavojingų ozono sluoksniui medžiagų kategorijai (1 kategorija), jei turimi įrodymai apie jos savybes ir numatomus ar stebimus padarinius aplinkai, rodo, kad ji gali kelti pavojų stratosferinio ozono sluoksnio sudėčiai ir (arba) funkcijai. |
5.1.3. Mišinių klasifikavimo kriterijai
|
5.1.3.1. |
Mišiniai priskiriami pavojingų ozono sluoksniui kategorijai (1 kategorija) pagal jų sudėtyje esančių ir pavojingoms ozono sluoksniui priskirtų (1 kategorija) medžiagų koncentraciją, kaip nurodyta 5.1 lentelėje.
5.1 lentelė Cheminių medžiagų (mišinyje), priskiriamų pavojingų ozono sluoksniui kategorijai, (1 kategorija) bendrosios ribinės koncentracijos, dėl kurios mišinys turėtų būti priskiriamas pavojingų ozono sluoksniui kategorijai (1 kategorija)
|
5.1.4. Informacija apie pavojų
|
5.1.4.1. |
Priskyrimo šiai pavojingumo klasei kriterijus atitinkančios medžiagos ar mišiniai ženklinami etiketėmis, kurių elementai pavaizduoti 5.2 lentelėje.
5.2 lentelė Pavojingumo ozono sluoksniui etikečių elementai
|
II PRIEDAS
Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 II priedas iš dalies keičiamas taip:
1) 2 dalis iš dalies keičiama taip:
a) 2.8. skirsnis pakeičiamas taip:
„2.8 Mišiniai, kuriuose yra ne mažiau kaip viena jautrinanti medžiaga
Ant mišinių, kurie nėra priskirti jautrinančioms medžiagoms, bet kuriuose yra bent viena medžiaga, priskirta jautrinančioms medžiagoms, ir kurios koncentracija juose yra ne mažesnė už tai medžiagai apibrėžtąją 3.4.6 lentelėje, pakuotės esančioje etiketėje turi būti toks užrašas:
EUH208 – „Sudėtyje yra (jautrinančios medžiagos pavadinimas). Gali sukelti alerginę reakciją“.
Ant mišinių, kurie priskirti jautrinančioms medžiagoms, ir kurių sudėtyje yra kita (- os) klasifikuojama (-os) kaip jautrinanti (-čios) medžiaga (-os), (išskyrus tą medžiagą, dėl kurios mišinys priskiriamas jautrinančioms medžiagoms), kurios (-ių) koncentracija juose yra ne mažesnė už apibrėžtąją I priedo 3.4.6 lentelėje, pakuotės esančioje etiketėje turi būti nurodytas (-i) tos (tų) medžiagos (-ų) pavadinimas (-ai).“;
b) 2.10 skirsnyje pirmoji įtrauka pakeičiama taip:
„— ≥ 0,1 % cheminės medžiagos, priskiriamos 1, 1B kategorijos odą jautrinančioms, 1, 1B kategorijos kvėpavimo takus jautrinančioms ar 2 kategorijos kancerogeninėms medžiagoms, arba
— ≥ 0,01 % cheminės medžiagos, priskiriamos 1A kategorijos odą jautrinančioms, 1A kategorijos kvėpavimo takus jautrinančioms medžiagoms, arba
— ne mažiau kaip viena dešimtoji konkrečios ribinės koncentracijos vertės odą arba kvėpavimo takus jautrinančių medžiagų, kuriųkonkreti ribinė koncentracija yra mažesnė nei 0,1 %, arba“;
2) 3 dalies 3.2.2.1 skirsnis pakeičiamas taip:
„3.2.2.1. Ši nuostata netaikoma aerozoliams, kurie priskiriami tik kategorijoms „Degieji aerozoliai, 1 kategorija“ arba „Degieji aerozoliai, 2 kategorija“ ir atitinkamai ženklinami. Ji taip pat netaikoma kilnojamosioms dujų talpykloms.“
III PRIEDAS
Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 III priedas iš dalies keičiamas taip:
1) 1 dalis iš dalies keičiama taip:
a) Įžanginis sakinys pakeičiamas taip:
„Pavojingumo frazės taikomos pagal I priedo 2, 3, 4 ir 5 dalis.
Pasirinkdami pavojingumo frazes pagal 21 ir 27 straipsnius tiekėjai gali naudoti šiame priede numatytas bendras pavojingumo frazes.
Vadovaujantis 27 straipsniu ženklinant pavojingumo frazėmis gali būti laikomasi tokių pirmenybės principų:
a) jei priskirta pavojingumo frazė H410: „Labai toksiška vandens organizmams, sukelia ilgalaikius pakitimus“, frazės H400: „Labai toksiška vandens organizmams“ galima neberašyti;
b) jei priskirta pavojingumo frazė H314: „Smarkiai nudegina odą ir pažeidžia akis“, frazės H318: „Smarkiai pažeidžia akis“ galima neberašyti.
Patekimo į organizmą arba poveikio būdams nurodyti galima naudoti 1.2 lentelėje pateiktas bendras pavojingumo frazes.“;
b) 1.1 lentelėje kodo H200 išnaša išbraukiama;
c) 1.2 lentelė iš dalies keičiama taip:
i) kodo H317 aprašyme trečio stulpelio pavadinimas pakeičiamas taip:
„3.4 – Jautrinimas. Oda, 1, 1A, 1B pavojingumo kategorija“;
ii) kodo H334 aprašyme trečio stulpelio pavadinimas pakeičiamas taip:
„3.4 – Jautrinimas. Kvėpavimo takai, 1, 1A, 1B pavojingumo kategorija“;
iii) lentelėje po kodo H373 įrašomos tokios bendros pavojingumo frazės:
|
„H300 + H310 |
Kalba |
3.1 – Ūmus toksiškumas (prarijus) ir ūmus toksiškumas (per odą), 1 ir 2 pavojingumo kategorijos |
|
BG |
Смъртоносен при поглъщане или при контакт с кожата |
|
|
ES |
Mortal en caso de ingestión o en contacto con la piel |
|
|
CS |
Při požití nebo při styku s kůží může způsobit smrt |
|
|
DA |
Livsfarlig ved indtagelse eller hudkontakt |
|
|
DE |
Lebensgefahr bei Verschlucken oder Hautkontakt |
|
|
ET |
Allaneelamisel või nahale sattumisel surmav |
|
|
EL |
Θανατηφόρο σε περίπτωση κατάποσης ή σε επαφή με το δέρμα |
|
|
EN |
Fatal if swallowed or in contact with skin |
|
|
FR |
Mortel par ingestion ou par contact cutané |
|
|
GA |
Ábhar marfach é seo má shlogtar é nó má theagmhaíonn leis an gcraiceann |
|
|
IT |
Mortale in caso di ingestione o a contatto con la pelle |
|
|
LV |
Var izraisīt nāvi, ja norīts vai saskaras ar ādu |
|
|
LT |
Mirtina prarijus arba susilietus su oda |
|
|
HU |
Lenyelve vagy bőrrel érintkezve halálos |
|
|
MT |
Fatali jekk tinbela’ jew tmiss mal-ġilda |
|
|
NL |
Dodelijk bij inslikken en bij contact met de huid |
|
|
PL |
Grozi śmiercią po połknięciu lub w kontakcie ze skórą |
|
|
PT |
Mortal por ingestão ou contacto com a pele |
|
|
RO |
Mortal în caz de înghițire sau în contact cu pielea |
|
|
SK |
Pri požití alebo styku s kožou môže spôsobiť smrť |
|
|
SL |
Smrtno pri zaužitju ali v stiku s kožo |
|
|
FI |
Tappavaa nieltynä tai joutuessaan iholle |
|
|
SV |
Dödligt vid förtäring eller vid hudkontakt |
|
H300 + H330 |
Kalba |
3.1 – Ūmus toksiškumas (prarijus) ir ūmus toksiškumas (įkvėpus), 1 ir 2 pavojingumo kategorijos |
|
BG |
Смъртоносен при поглъщане или при вдишване |
|
|
ES |
Mortal en caso de ingestión o inhalación |
|
|
CS |
Při požití nebo při vdechování může způsobit smrt |
|
|
DA |
Livsfarlig ved indtagelse eller indånding |
|
|
DE |
Lebensgefahr bei Verschlucken oder Einatmen |
|
|
ET |
Allaneelamisel või sissehingamisel surmav |
|
|
EL |
Θανατηφόρο σε περίπτωση κατάποσης ή σε περίπτωση εισπνοής |
|
|
EN |
Fatal if swallowed or if inhaled |
|
|
FR |
Mortel par ingestion ou par inhalation |
|
|
GA |
Ábhar marfach é seo má shlogtar nó má ionanálaítear é |
|
|
IT |
Mortale se ingerito o inalato |
|
|
LV |
Var izraisīt nāvi, ja norīts vai iekļūst elpceļos |
|
|
LT |
Mirtina prarijus arba įkvėpus |
|
|
HU |
Lenyelve vagy belélegezve halálos |
|
|
MT |
Fatali jekk tinbela’ jew tittieħed bin-nifs |
|
|
NL |
Dodelijk bij inslikken en bij inademing |
|
|
PL |
Grozi śmiercią po połknięciu lub w następstwie wdychania |
|
|
PT |
Mortal por ingestão ou inalação |
|
|
RO |
Mortal în caz de înghițire sau inhalare |
|
|
SK |
Pri požití alebo vdýchnutí môže spôsobiť smrť |
|
|
SL |
Smrtno pri zaužitju ali vdihavanju |
|
|
FI |
Tappavaa nieltynä tai hengitettynä |
|
|
SV |
Dödligt vid förtäring eller inandning |
|
H310 + H330 |
Kalba |
3.1 – Ūmus toksiškumas (per odą) ir ūmus toksiškumas (įkvėpus), 1 ir 2 pavojingumo kategorijos |
|
BG |
Смъртоносен при контакт с кожата или при вдишване |
|
|
ES |
Mortal en contacto con la piel o si se inhala |
|
|
CS |
Při styku s kůží nebo při vdechování může způsobit smrt |
|
|
DA |
Livsfarlig ved hudkontakt eller indånding |
|
|
DE |
Lebensgefahr bei Hautkontakt oder Einatmen |
|
|
ET |
Nahale sattumisel või sissehingamisel surmav |
|
|
EL |
Θανατηφόρο σε επαφή με το δέρμα ή σε περίπτωση εισπνοής |
|
|
EN |
Fatal in contact with skin or if inhaled |
|
|
FR |
Mortel par contact cutané ou par inhalation |
|
|
GA |
Ábhar marfach é seo má theagmhaíonn leis an gcraiceann nó má ionanálaítear é |
|
|
IT |
Mortale a contatto con la pelle o in caso di inalazione |
|
|
LV |
Var izraisīt nāvi, ja saskaras ar ādu vai nonāk elpceļos |
|
|
LT |
Mirtina susilietus su oda arba įkvėpus |
|
|
HU |
Bőrrel érintkezve vagy belélegezve halálos |
|
|
MT |
Fatali f’kuntatt mal-ġilda jew jekk tittieħed bin-nifs |
|
|
NL |
Dodelijk bij contact met de huid en bij inademing |
|
|
PL |
Grozi śmiercią w kontakcie ze skórą lub w następstwie wdychania |
|
|
PT |
Mortal por contacto com a pele ou inalação |
|
|
RO |
Mortal în contact cu pielea sau prin inhalare |
|
|
SK |
Pri styku s kožou alebo pri vdýchnutí môže spôsobiť smrť |
|
|
SL |
Smrtno v stiku s kožo ali pri vdihavanju |
|
|
FI |
Tappavaa joutuessaan iholle tai hengitettynä |
|
|
SV |
Dödligt vid hudkontakt eller inandning |
|
H300 + H310 + H330 |
Kalba |
3.1 – Ūmus toksiškumas (prarijus), ūmus toksiškumas (per odą) ir ūmus toksiškumas (įkvėpus), 1 ir 2 pavojingumo kategorijos |
|
BG |
Смъртоносен при поглъщане, при контакт с кожата или при вдишване |
|
|
ES |
Mortal en caso de ingestión, contacto con la piel o inhalación |
|
|
CS |
Při požití, při styku s kůží nebo při vdechování může způsobit smrt |
|
|
DA |
Livsfarlig ved indtagelse, hudkontakt eller indånding |
|
|
DE |
Lebensgefahr bei Verschlucken, Hautkontakt oder Einatmen |
|
|
ET |
Allaneelamisel, nahale sattumisel või sissehingamisel surmav |
|
|
EL |
Θανατηφόρο σε περίπτωση κατάποσης, σε επαφή με το δέρμα ή σε περίπτωση εισπνοής |
|
|
EN |
Fatal if swallowed, in contact with skin or if inhaled |
|
|
FR |
Mortel par ingestion, par contact cutané ou par inhalation |
|
|
GA |
Ábhar marfach é seo má shlogtar, má theagmhaíonn leis an gcraiceann nó má ionanálaítear é |
|
|
IT |
Mortale se ingerito, a contatto con la pelle o se inalato |
|
|
LV |
Var izraisīt nāvi, ja norīts, saskaras ar ādu vai iekļūst elpceļos |
|
|
LT |
Mirtina prarijus, susilietus su oda arba įkvėpus |
|
|
HU |
Lenyelve, bőrrel érintkezve vagy belélegezve halálos |
|
|
MT |
Fatali jekk tinbela’, tmiss mal-ġilda jew tittieħed bin-nifs |
|
|
NL |
Dodelijk bij inslikken, bij contact met de huid en bij inademing |
|
|
PL |
Grozi śmiercią po połknięciu, w kontakcie ze skórą lub w następstwie wdychania |
|
|
PT |
Mortal por ingestão, contacto com a pele ou inalação |
|
|
RO |
Mortal în caz de înghițire, în contact cu pielea sau prin inhalare |
|
|
SK |
Pri požití, pri styku s kožou alebo pri vdýchnutí môže spôsobiť smrť |
|
|
SL |
Smrtno pri zaužitju, v stiku s kožo ali pri vdihavanju |
|
|
FI |
Tappavaa nieltynä, joutuessaan iholle tai hengitettynä |
|
|
SV |
Dödligt vid förtäring, hudkontakt eller inandning |
|
H301 + H311 |
Kalba |
3.1 – Ūmus toksiškumas (prarijus) ir ūmus toksiškumas (per odą), 3 pavojingumo kategorija |
|
BG |
Токсичен при поглъщане или при контакт с кожата |
|
|
ES |
Tóxico en caso de ingestión o en contacto con la piel |
|
|
CS |
Toxický při požití a při styku s kůží |
|
|
DA |
Giftig ved indtagelse eller hudkontakt |
|
|
DE |
Giftig bei Verschlucken oder Hautkontakt |
|
|
ET |
Allaneelamisel või nahale sattumisel mürgine |
|
|
EL |
Τοξικό σε περίπτωση κατάποσης ή σε επαφή με το δέρμα |
|
|
EN |
Toxic if swallowed or in contact with skin |
|
|
FR |
Toxique par ingestion ou par contact cutané |
|
|
GA |
Ábhar tocsaineach má shlogtar é nó má theagmhaíonn leis an gcraiceann |
|
|
IT |
Tossico se ingerito o a contatto con la pelle |
|
|
LV |
Toksisks, ja norīts vai saskaras ar ādu |
|
|
LT |
Toksiška prarijus arba susilietus su oda |
|
|
HU |
Lenyelve vagy bőrrel érintkezve mérgező |
|
|
MT |
Tossika jekk tinbela’ jew tmiss mal-ġilda |
|
|
NL |
Giftig bij inslikken en bij contact met de huid |
|
|
PL |
Działa toksycznie po połknięciu lub w kontakcie ze skórą |
|
|
PT |
Tóxico por ingestão ou contacto com a pele |
|
|
RO |
Toxic în caz de înghițire sau în contact cu pielea |
|
|
SK |
Toxický pri požití a pri styku s kožou |
|
|
SL |
Strupeno pri zaužitju ali v stiku s kožo |
|
|
FI |
Myrkyllistä nieltynä tai joutuessaan iholle |
|
|
SV |
Giftigt vid förtäring eller hudkontakt |
|
H301 + H331 |
Kalba |
3.1 – Ūmus toksiškumas (prarijus) ir ūmus toksiškumas (įkvėpus), 3 pavojingumo kategorija |
|
BG |
Токсичен при поглъщане или при вдишване |
|
|
ES |
Tóxico en caso de ingestión o inhalación |
|
|
CS |
Toxický při požití a při vdechování |
|
|
DA |
Giftig ved indtagelse eller indånding |
|
|
DE |
Giftig bei Verschlucken oder Einatmen |
|
|
ET |
Allaneelamisel või sissehingamisel mürgine |
|
|
EL |
Τοξικό σε περίπτωση κατάποσης ή σε περίπτωση εισπνοής |
|
|
EN |
Toxic if swallowed or if inhaled |
|
|
FR |
Toxique par ingestion ou par inhalation |
|
|
GA |
Ábhar tocsaineach má shlogtar nó má ionanálaítear é |
|
|
IT |
Tossico se ingerito o inalato |
|
|
LV |
Toksisks, ja norīts vai iekļūst elpceļos |
|
|
LT |
Toksiška prarijus arba įkvėpus |
|
|
HU |
Lenyelve vagy belélegezve mérgező |
|
|
MT |
Tossika jekk tinbela’ jew tittieħed bin-nifs |
|
|
NL |
Giftig bij inslikken en bij inademing |
|
|
PL |
Działa toksycznie po połknięciu lub w następstwie wdychania |
|
|
PT |
Tóxico por ingestão ou inalação |
|
|
RO |
Toxic în caz de înghițire sau prin inhalare |
|
|
SK |
Toxický pri požití alebo vdýchnutí |
|
|
SL |
Strupeno pri zaužitju ali vdihavanju |
|
|
FI |
Myrkyllistä nieltynä tai hengitettynä |
|
|
SV |
Giftigt vid förtäring eller inandning |
|
H311 + H331 |
Kalba |
3.1 – Ūmus toksiškumas (per odą) ir ūmus toksiškumas (įkvėpus), 3 pavojingumo kategorija |
|
BG |
Токсичен при контакт с кожата или при вдишване |
|
|
ES |
Tóxico en contacto con la piel o si se inhala |
|
|
CS |
Toxický při styku s kůží a při vdechování |
|
|
DA |
Livsfarlig ved hudkontakt eller indånding |
|
|
DE |
Giftig bei Hautkontakt oder Einatmen |
|
|
ET |
Nahale sattumisel või sissehingamisel mürgine |
|
|
EL |
Τοξικό σε επαφή με το δέρμα ή σε περίπτωση εισπνοής |
|
|
EN |
Toxic in contact with skin or if inhaled |
|
|
FR |
Toxique par contact cutané ou par inhalation |
|
|
GA |
Ábhar tocsaineach má theagmhaíonn leis an gcraiceann nó má ionanálaítear é |
|
|
IT |
Tossico a contatto con la pelle o se inalato |
|
|
LV |
Toksisks saskarē ar ādu vai ja iekļūst elpceļos |
|
|
LT |
Toksiška susilietus su oda arba įkvėpus |
|
|
HU |
Bőrrel érintkezve vagy belélegezve mérgező |
|
|
MT |
Tossika jekk tmiss mal-ġilda jew tittieħeb bin-nifs |
|
|
NL |
Giftig bij contact met de huid en bij inademing |
|
|
PL |
Działa toksycznie w kontakcie ze skórą lub w następstwie wdychania |
|
|
PT |
Tóxico em contacto com a pele ou por inalação |
|
|
RO |
Toxic în contact cu pielea sau prin inhalare |
|
|
SK |
Toxický pri styku s kožou alebo pri vdýchnutí |
|
|
SL |
Strupeno v stiku s kožo ali pri vdihavanju |
|
|
FI |
Myrkyllistä joutuessaan iholle tai hengitettynä |
|
|
SV |
Giftigt vid hudkontakt eller förtäring |
|
H301 + H311 + H331 |
Kalba |
3.1 – Ūmus toksiškumas (prarijus), ūmus toksiškumas (per odą) ir ūmus toksiškumas (įkvėpus), 3 pavojingumo kategorija |
|
BG |
Токсичен при поглъщане, при контакт с кожата или при вдишване |
|
|
ES |
Tóxico en caso de ingestión, contacto con la piel o inhalación |
|
|
CS |
Toxický při požití, při styku s kůží a při vdechování |
|
|
DA |
Giftig ved indtagelse, hudkontakt eller indånding |
|
|
DE |
Giftig bei Verschlucken, Hautkontakt oder Einatmen |
|
|
ET |
Allaneelamisel, nahale sattumisel või sissehingamisel mürgine |
|
|
EL |
Τοξικό σε περίπτωση κατάποσης, σε επαφή με το δέρμα ή σε περίπτωση κατάποσης |
|
|
EN |
Toxic if swallowed, in contact with skin or if inhaled |
|
|
FR |
Toxique par ingestion, par contact cutané ou par inhalation |
|
|
GA |
Ábhar tocsaineach má shlogtar, má theagmhaíonn leis an gcraiceann nó má ionanálaítear é |
|
|
IT |
Tossico se ingerito, a contatto con la pelle o se inalato |
|
|
LV |
Toksisks, ja norīts, saskaras ar ādu vai iekļūst elpceļos |
|
|
LT |
Toksiška prarijus, susilietus su oda arba įkvėpus |
|
|
HU |
Lenyelve, bőrrel érintkezve vagy belélegezve mérgező |
|
|
MT |
Tossika jekk tinbela’, tmiss mal-ġilda jew tittieħed bin-nifs |
|
|
NL |
Giftig bij inslikken, bij contact met de huid en bij inademing |
|
|
PL |
Działa toksycznie po połknięciu, w kontakcie ze skórą lub w następstwie wdychania |
|
|
PT |
Tóxico por ingestão, contacto com a pele ou inalação |
|
|
RO |
Toxic în caz de înghițire, în contact cu pielea sau prin inhalare |
|
|
SK |
Toxický pri požití, styku s kožou alebo pri vdýchnutí |
|
|
SL |
Strupeno pri zaužitju, v stiku s kožo ali pri vdihavanju |
|
|
FI |
Myrkyllistä nieltynä, joutuessaan iholle tai hengitettynä |
|
|
SV |
Giftigt vid förtäring, hudkontakt eller inandning |
|
H302 + H312 |
Kalba |
3.1 – Ūmus toksiškumas (prarijus) ir ūmus toksiškumas (per odą), 4 pavojingumo kategorija |
|
BG |
Вреден при поглъщане или при контакт с кожата |
|
|
ES |
Nocivo en caso de ingestión o en contacto con la piel |
|
|
CS |
Zdraví škodlivý při požití a při styku s kůží |
|
|
DA |
Livsfarlig ved indtagelse eller hudkontakt |
|
|
DE |
Gesundheitsschädlich bei Verschlucken oder Hautkontakt |
|
|
ET |
Allaneelamisel või nahale sattumisel kahjulik |
|
|
EL |
Επιβλαβές σε περίπτωση κατάποσης ή σε επαφή με το δέρμα |
|
|
EN |
Harmful if swallowed or in contact with skin |
|
|
FR |
Nocif en cas d’ingestion ou de contact cutané |
|
|
GA |
Ábhar dochrach má shlogtar é nó má theagmhaíonn leis an gcraiceann |
|
|
IT |
Nocivo se ingerito o a contatto con la pelle |
|
|
LV |
Kaitīgs, ja norīts vai saskaras ar ādu |
|
|
LT |
Kenksminga prarijus arba susilietus su oda |
|
|
HU |
Lenyelve vagy bőrrel érintkezve ártalmas |
|
|
MT |
Tagħmel ħsara jekk tinbela’ jew jekk tmiss mal-ġilda |
|
|
NL |
Schadelijk bij inslikken en bij contact met de huid |
|
|
PL |
Działa szkodliwie po połknięciu lub w kontakcie ze skórą |
|
|
PT |
Nocivo por ingestão ou contacto com a pele |
|
|
RO |
Nociv în caz de înghițire sau în contact cu pielea |
|
|
SK |
Zdraviu škodlivý pri požití alebo pri styku s kožou |
|
|
SL |
Zdravju škodljivo pri zaužitju ali v stiku s kožo |
|
|
FI |
Haitallista nieltynä tai joutuessaan iholle |
|
|
SV |
Skadligt vid förtäring eller hudkontakt |
|
H302 + H332 |
Kalba |
3.1 – Ūmus toksiškumas (prarijus) ir ūmus toksiškumas (įkvėpus), 4 pavojingumo kategorija |
|
BG |
Вреден при поглъщане или при вдишване |
|
|
ES |
Nocivo en caso de ingestión o inhalación |
|
|
CS |
Zdraví škodlivý při požití a při vdechování |
|
|
DA |
Farlig ved indtagelse eller indånding |
|
|
DE |
Gesundheitsschädlich bei Verschlucken oder Einatmen |
|
|
ET |
Allaneelamisel või sissehingamisel kahjulik |
|
|
EL |
Επιβλαβές σε περίπτωση κατάποσης ή σε περίπτωση εισπνοής |
|
|
EN |
Harmful if swallowed or if inhaled |
|
|
FR |
Nocif en cas d’ingestion ou d’inhalation |
|
|
GA |
Ábhar dochrach má shlogtar nó má ionanálaítear é |
|
|
IT |
Nocivo se ingerito o inalato |
|
|
LV |
Kaitīgs, ja norīts vai iekļūst elpceļos |
|
|
LT |
Kenksminga prarijus arba įkvėpus |
|
|
HU |
Lenyelve vagy belélegezve ártalmas |
|
|
MT |
Tagħmel ħsara jekk tinbela’ jew tittieħed bin-nifs |
|
|
NL |
Schadelijk bij inslikken en bij inademing |
|
|
PL |
Działa szkodliwie po połknięciu lub w następstwie wdychania |
|
|
PT |
Nocivo por ingestão ou inalação |
|
|
RO |
Nociv în caz de înghițire sau inhalare |
|
|
SK |
Zdraviu škodlivý pri požití alebo vdýchnutí |
|
|
SL |
Zdravju škodljivo pri zaužitju in vdihavanju |
|
|
FI |
Haitallista nieltynä tai hengitettynä |
|
|
SV |
Skadligt vid förtäring eller inandning |
|
H312 + H332 |
Kalba |
3.1 – Ūmus toksiškumas (per odą) ir ūmus toksiškumas (įkvėpus), 4 pavojingumo kategorija |
|
BG |
Вреден при контакт с кожата или при вдишване |
|
|
ES |
Nocivo en contacto con la piel o si se inhala |
|
|
CS |
Zdraví škodlivý při styku s kůží a při vdechování |
|
|
DA |
Farlig ved hudkontakt eller indånding |
|
|
DE |
Gesundheitsschädlich bei Hautkontakt oder Einatmen |
|
|
ET |
Nahale sattumisel või sissehingamisel kahjulik |
|
|
EL |
Επιβλαβές σε επαφή με το δέρμα ή σε περίπτωση εισπνοής |
|
|
EN |
Harmful in contact with skin or if inhaled |
|
|
FR |
Nocif en cas de contact cutané ou d’inhalation |
|
|
GA |
Ábhar dochrach má theagmhaíonn leis an gcraiceann nó má ionanálaítear é |
|
|
IT |
Nocivo a contatto con la pelle o se inalato |
|
|
LV |
Kaitīgs saskarē ar ādu vai ja iekļūst elpceļos |
|
|
LT |
Kenksminga susilietus su oda arba įkvėpus |
|
|
HU |
Bőrrel érintkezve vagy belélegezve ártalmas |
|
|
MT |
Tagħmel ħsara jekk tmiss mal-ġilda jew jekk tittieħed bin-nifs |
|
|
NL |
Schadelijk bij contact met de huid en bij inademing |
|
|
PL |
Działa szkodliwie w kontakcie ze skórą lub w następstwie wdychania |
|
|
PT |
Nocivo em contacto com a pele ou por inalação |
|
|
RO |
Nociv în contact cu pielea sau prin inhalare |
|
|
SK |
Zdraviu škodlivý pri styku s kožou alebo pri vdýchnutí |
|
|
SL |
Zdravju škodljivo v stiku s kožo in pri vdihavanju |
|
|
FI |
Haitallista joutuessaan iholle tai hengitettynä |
|
|
SV |
Skadligt vid hudkontakt eller inandning |
|
H302 + H312 + H332 |
Kalba |
3.1 – Ūmus toksiškumas (prarijus), ūmus toksiškumas (per odą) ir ūmus toksiškumas (įkvėpus), 4 pavojingumo kategorija |
|
BG |
Вреден при поглъщане, при контакт с кожата или при вдишване |
|
|
ES |
Nocivo en caso de ingestión, contacto con la piel o inhalación |
|
|
CS |
Zdraví škodlivý při požití, při styku s kůží a při vdechování |
|
|
DA |
Farlig ved indånding, hudkontakt eller indånding |
|
|
DE |
Gesundheitsschädlich bei Verschlucken, Hautkontakt oder Einatmen |
|
|
ET |
Allaneelamisel, nahale sattumisel või sissehingamisel kahjulik |
|
|
EL |
Επιβλαβές σε περίπτωση κατάποσης, σε επαφή με το δέρμα ή σε περίπτωση εισπνοής |
|
|
EN |
Harmful if swallowed, in contact with skin or if inhaled |
|
|
FR |
Nocif en cas d’ingestion, de contact cutané ou d’inhalation |
|
|
GA |
Ábhar dochrach má shlogtar, má theagmhaíonn leis an gcraiceann nó má ionanálaítear é |
|
|
IT |
Nocivo se ingerito, a contatto con la pelle o se inalato |
|
|
LV |
Kaitīgs, ja norīts, saskaras ar ādu vai nonāk elpceļos |
|
|
LT |
Kenksminga prarijus, susilietus su oda arba įkvėpus |
|
|
HU |
Lenyelve, bőrrel érintkezve vagy belélegezve ártalmas |
|
|
MT |
Tagħmel il-ħsara jekk tinbela’, tmiss mal-ġilda jew tittiħed bin-nifs |
|
|
NL |
Schadelijk bij inslikken, bij contact met de huid en bij inademing |
|
|
PL |
Działa szkodliwie po połknięciu, w kontakcie ze skórą lub w następstwie wdychania |
|
|
PT |
Nocivo por ingestão, contacto com a pele ou inalação |
|
|
RO |
Nociv în caz de înghițire, în contact cu pielea sau prin inhalare |
|
|
SK |
Zdraviu škodlivý pri požití, styku s kožou alebo pri vdýchnutí |
|
|
SL |
Zdravju škodljivo pri zaužitju, v stiku s kožo ali pri vdihavanju |
|
|
FI |
Haitallista nieltynä, joutuessaan iholle tai hengitettynä |
|
|
SV |
Skadligt vid förtäring, hudkontakt eller inandning“ |
d) 1.3 lentelė iš dalies keičiama taip:
i) lentelėje po kodo H413 įrašomos tokios pavojingumo frazės:
|
„H420 |
Kalba |
5.1 – Pavojinga ozono sluoksniui. 1 pavojingumo kategorija |
|
BG |
Вреди на общественото здраве и на околната среда, като разрушава озона във високите слоеве на атмосферата |
|
|
ES |
Causa daños a la salud pública y el medio ambiente al destruir el ozono en la atmósfera superior |
|
|
CS |
Poškozuje veřejné zdraví a životní prostředí tím, že ničí ozon ve svrchních vrstvách atmosféry |
|
|
DA |
Skader folkesundheden og miljøet ved at ødelægge ozon i den øvre atmosfære |
|
|
DE |
Schädigt die öffentliche Gesundheit und die Umwelt durch Ozonabbau in der äußeren Atmosphäre |
|
|
ET |
Kahjustab rahvatervist ja keskkonda, hävitades kõrgatmosfääris asuvat osoonikihti |
|
|
EL |
Βλάπτει τη δημόσια υγεία και το περιβάλλον καταστρέφοντας το όζον στην ανώτερη ατμόσφαιρα |
|
|
EN |
Harms public health and the environment by destroying ozone in the upper atmosphere |
|
|
FR |
Nuit à la santé publique et à l’environnement en détruisant l’ozone dans la haute atmosphère |
|
|
GA |
Déanann an t-ábhar seo díobháil don tsláinte phoiblí agus don chomhshaol trí ózón san atmaisféar uachtarach a scriosadh |
|
|
IT |
Nuoce alla salute pubblica e all’ambiente distruggendo l’ozono dello strato superiore dell’atmosfera |
|
|
LV |
Bīstams sabiedrības veselībai un videi, jo iznīcina ozonu atmosfēras augšējā slānī |
|
|
LT |
Kenkia visuomenės sveikatai ir aplinkai, nes ardo ozono sluoksnį viršutinėje atmosferoje |
|
|
HU |
Károsítja a közegészséget és a környezetet, mert a légkör felső rétegeiben lebontja az ózont |
|
|
MT |
Tagħmel ħsara lis-saħħa tal-pubbliku u lill-ambjent billi teqred l-ożonu fl-atmosfera ta’ fuq |
|
|
NL |
Schadelijk voor de volksgezondheid en het milieu door afbraak van ozon in de bovenste lagen van de atmosfeer |
|
|
PL |
Szkodliwe dla zdrowia publicznego i środowiska w związku z niszczącym oddziaływaniem na ozon w górnej warstwie atmosfery |
|
|
PT |
Prejudica a saúde pública e o ambiente ao destruir o ozono na alta atmosfera |
|
|
RO |
Dăunează sănătății publice și mediului înconjurător prin distrugerea ozonului în atmosfera superioară |
|
|
SK |
Poškodzuje verejné zdravie a životné prostredie tým, že ničí ozón vo vrchných vrstvách atmosféry |
|
|
SL |
Škodljivo za javno zdravje in okolje zaradi uničevanja ozona v zgornji atmosferi |
|
|
FI |
Vahingoittaa kansanterveyttä ja ympäristöä tuhoamalla otsonia ylemmässä ilmakehässä |
|
|
SV |
Skadar folkhälsan och miljön genom förstöring av ozonet i övre delen av atmosfären“ |
2) 2 dalyje 2.3 lentelė išbraukiama;
3) 3 dalis iš dalies keičiama taip:
a) pavadinime žodžiai „medžiagoms ir“ išbraukiami, o leidinyje lietuvių kalba žodžiai „tam tikroms“ pakeičiami žodžiais „tam tikriems“;
b) kodo EUH201/201A aprašymo pirmame stulpelyje visos nuorodos į „201/201A“ išbraukiamos;
c) kodo EUH209/209A aprašymo pirmame stulpelyje visos nuorodos į „209/209A“ išbraukiamos.
IV PRIEDAS
Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 IV priedas iš dalies keičiamas taip:
1) 1 dalis iš dalies keičiama taip:
a) 6.2 lentelė iš dalies keičiama taip:
i) kodo P261 aprašymas pakeičiamas taip:
|
„P261 |
Stenkitės neįkvėpti dulkių/dūmų/dujų/rūko/garų/aerozolio. |
Ūmus toksiškumas įkvėpus(3.1 skirsnis) |
3, 4 |
Gamintojas/tiekėjas nurodo taikytinas sąlygas.“ |
|
Kvėpavimo takų jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B |
|||
|
Odos jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam veikiamam organui – vienkartinis poveikis; kvėpavimo takų dirginimas (3.8 skirsnis) |
3 |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam veikiamam organui – vienkartinis poveikis; narkozė (3.8 skirsnis) |
3 |
ii) kodo P272 aprašymas pakeičiamas taip:
|
„P272 |
Užterštų darbo drabužių negalima išnešti iš darbo vietos. |
Odos jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B“ |
iii) kodo P280 aprašymas pakeičiamas taip:
|
„P280 |
Mūvėti apsaugines pirštines/dėvėti apsauginius drabužius/naudoti akių (veido) apsaugos priemones. |
Sprogiosios medžiagos (2.1 skirsnis) |
Poskyriai 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.5 |
Gamintojas/tiekėjas nurodo įrangos tipą. — Nurodyti naudoti veido apsaugos priemones. |
|
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
Gamintojas/tiekėjas nurodo įrangos tipą. — Nurodyti dėvėti apsaugines pirštines ir naudoti akių/veido apsaugos priemones. |
||
|
Degiosios kietosios medžiagos (2.7 skirsnis) |
1, 2 |
|||
|
Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis) |
A, B, C, D, E, F tipai |
|||
|
Piroforiniai skysčiai (2.9 skirsnis) |
1 |
|||
|
Piroforinės kietosios medžiagos (2.10 skirsnis) |
1 |
|||
|
Savaime kaistančios medžiagos ir mišiniai (2.11 skirsnis) |
1, 2 |
|||
|
Medžiagos ir mišiniai, kontaktuodami su vandeniu išskiriantys degiąsias dujas (2.12 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|||
|
Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|||
|
Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|||
|
Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis) |
A, B, C, D, E, F tipai |
|||
|
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3, 4 |
Gamintojas/tiekėjas nurodo įrangos tipą. — Nurodyti dėvėti apsaugines pirštines ir (arba) apsauginius drabužius |
||
|
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
Gamintojas/tiekėjas nurodo įrangos tipą. — Nurodyti dėvėti apsaugines pirštines ir (arba) apsauginius drabužius ir naudoti akių/veido apsaugos priemones. |
||
|
Odos dirginimas (3.2 skirsnis) |
2 |
Gamintojas/tiekėjas nurodo įrangos tipą. — Nurodyti dėvėti apsaugines pirštines. |
||
|
Odos jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B |
|||
|
Ūmus akių pažeidimas (3.3 skirsnis) |
1 |
Gamintojas/tiekėjas nurodo įrangos tipą. — Nurodyti naudoti akių/veido apsaugos priemones.“ |
||
|
Akių dirginimas (3.3 skirsnis) |
2 |
iv) kodo P285 aprašymas pakeičiamas taip:
|
„P285 |
Esant nepakankamam vėdinimui, naudoti kvėpavimo takų apsaugos priemones. |
Kvėpavimo takų jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B |
Gamintojas/tiekėjas nurodo įrangą.“ |
v) kodas P273 iš dalies keičiamas taip:
— 3 stulpelio 2 eilutėje žodžiai „Lėtinis pavojus vandens aplinkai (4.1 skirsnis)“ pakeičiami žodžiais „Ilgalaikis pavojus vandens aplinkai (4.1 skirsnis)“,
— paskutinė eilutė išbraukiama;
b) 6.3 lentelė iš dalies keičiama taip:
i) kodas P302 pakeičiamas taip:
|
„P302 |
PATEKUS ANT ODOS: |
Piroforiniai skysčiai (2.9 skirsnis) |
1 |
|
|
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3, 4 |
|||
|
Odos dirginimas (3.2 skirsnis) |
2 |
|||
|
Odos jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B“ |
ii) kodas P304 pakeičiamas taip:
|
„P304 |
ĮKVĖPUS: |
Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3, 4 |
|
|
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|||
|
Kvėpavimo takų jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam veikiamam organui – vienkartinis poveikis; kvėpavimo takų dirginimas (3.8 skirsnis) |
3 |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam veikiamam organui – vienkartinis poveikis; narkozė (3.8 skirsnis) |
3“ |
iii) kodas P311 pakeičiamas taip:
|
„P311 |
Skambinti į Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą arba kreiptis į gydytoją. |
Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis) |
3 |
|
|
Kvėpavimo takų jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui – vienkartinis poveikis (3.8 skirsnis) |
1, 2“ |
iv) kodas P313 pakeičiamas taip:
|
„P313 |
Kreiptis į gydytoją |
Odos dirginimas (3.2 skirsnis) |
2, 3 |
|
|
Akių dirginimas (3.3 skirsnis) |
2 |
|||
|
Odos jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B |
|||
|
Mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms (3.5 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|||
|
Kancerogeniškumas (3.6 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|||
|
Toksinis poveikis reprodukcijai (3.7 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|||
|
Toksinis poveikis reprodukcijai, poveikis laktacijai arba vaikui per motinos pieną (3.7 skirsnis) |
Papildoma kategorija“ |
v) kodas P321 pakeičiamas taip:
|
„P321 |
Specialus gydymas (žr. … šioje etiketėje). |
Ūmus toksiškumas prarijus (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3 |
… Nuoroda į papildomą pirmos pagalbos instrukciją. — jei priešnuodį reikia skirti nedelsiant. |
|
Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis) |
3 |
… Nuoroda į papildomą pirmos pagalbos instrukciją. — jei nedelsiant reikalingos specialios priemonės. |
||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui – vienkartinis poveikis (3.8 skirsnis) |
1 |
… Nuoroda į papildomą pirmos pagalbos instrukciją. — jei nedelsiant reikalingos specialios priemonės. |
||
|
Odos jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B |
… Nuoroda į papildomą pirmos pagalbos instrukciją. — gamintojas/tiekėjas gali nurodyti ploviklį, jei reikia.“ |
||
|
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|||
|
Odos dirginimas (3.2 skirsnis) |
2 |
vi) kodas P333 pakeičiamas taip:
|
„P333 |
Jeigu sudirginama oda arba ją išberia: |
Odos jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B“ |
vii) kodas P341 pakeičiamas taip:
|
„P341 |
Jeigu nukentėjusiajam sunku kvėpuoti, išnešti jį į gryną orą; jam būtina ramybė ir padėtis, leidžianti laisvai kvėpuoti. |
Kvėpavimo takų jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B“ |
viii) kodas P342 pakeičiamas taip:
|
„P342 |
Jeigu pasireiškia respiraciniai simptomai: |
Kvėpavimo takų jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B“ |
ix) kodas P352 pakeičiamas taip:
|
„P352 |
Plauti dideliu kiekiu muilo ir vandens. |
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skirsnis) |
3, 4 |
|
|
Odos dirginimas (3.2 skirsnis) |
2 |
|||
|
Odos jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B“ |
x) kodas P363 pakeičiamas taip:
|
„P363 |
Užterštus drabužius išskalbti prieš vėl juos apsivelkant. |
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3, 4 |
|
|
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|||
|
Odos jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B“ |
xi) kodai P302 + P352 pakeičiami taip:
|
„P302 + P352 |
PATEKUS ANT ODOS: Plauti dideliu kiekiu muilo ir vandens. |
Ūmus toksiškumas – per odą (3.1 skyrius) |
3, 4 |
|
|
Odos dirginimas (3.2 skyrius) |
2 |
|||
|
Odos jautrinimas (3.4 skyrius) |
1, 1A, 1B“ |
xii) kodai P304 + P341 pakeičiami taip:
|
„P304 + P341 |
ĮKVĖPUS: Jeigu nukentėjusiajam sunku kvėpuoti, išnešti jį į gryną orą; jam būtina ramybė ir padėtis, leidžianti laisvai kvėpuoti. |
Kvėpavimo takų jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B“ |
xiii) kodai P333 + P313 pakeičiami taip:
|
„P333 + P313 |
Jeigu sudirginama oda arba ją išberia: Kreiptis į gydytoją |
Odos jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B“ |
xiv) kodai P342 + P311 pakeičiami taip:
|
„P342 + P311 |
Jeigu pasireiškia respiraciniai simptomai: Skambinti į Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą arba kreiptis į gydytoją. |
Kvėpavimo takų jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B“ |
xv) kodo P391 aprašyme 3 stulpelio 2 eilutėje žodžiai „lėtinis pavojus vandens aplinkai (4.1 skirsnis)“ pakeičiami žodžiais „ilgalaikis pavojus vandens aplinkai (4.1 skirsnis)“;
c) 6.5 lentelė pakeičiama taip:
„6.5 lentelė
Atsargumo frazės – šalinimas
|
Kodas |
Atsargumo frazės dėl šalinimo |
Pavojingumo klasė |
Pavojingumo kategorija |
Naudojimo sąlygos |
|
(1) |
(2) |
(3) |
(4) |
(5) |
|
P501 |
Turinį arba talpyklą išpilti (išmesti) į … |
Sprogiosios medžiagos (2.1 skirsnis) |
Nestabilios sprogiosios medžiagos ir 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.5 poklasiai |
… Pagal vietinius/regioninius/nacionalinius/tarptautinius reikalavimus (nurodyti) |
|
Degieji skysčiai (2.6 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|||
|
Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis) |
Tipai A, B, C, D, E, F |
|||
|
Medžiagos ir mišiniai, kontaktuodami su vandeniu išskiriantys degiąsias dujas (2.12 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|||
|
Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|||
|
Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis) |
1, 2, 3 |
|||
|
Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis) |
Tipai A, B, C, D, E, F |
|||
|
Ūmus toksiškumas prarijus (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3, 4 |
|||
|
Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skirsnis) |
1, 2, 3, 4 |
|||
|
Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis) |
1, 2 |
|||
|
Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis) |
1A, 1B, 1C |
|||
|
Kvėpavimo takų jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B |
|||
|
Odos jautrinimas (3.4 skirsnis) |
1, 1A, 1B |
|||
|
Mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms (3.5 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|||
|
Kancerogeniškumas (3.6 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|||
|
Toksinis poveikis reprodukcijai (3.7 skirsnis) |
1A, 1B, 2 |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui – vienkartinis poveikis (3.8 skirsnis) |
1, 2 |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam veikiamam organui – vienkartinis poveikis; kvėpavimo takų dirginimas (3.8 skirsnis) |
3 |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam veikiamam organui – vienkartinis poveikis; narkozė (3.8 skirsnis) |
3 |
|||
|
Specifinis toksiškumas konkrečiam organui – kartotinis poveikis (3.9 skirsnis) |
1, 2 |
|||
|
Plaučių pakenkimo pavojus prarijus (3.10 skirsnis) |
1 |
|||
|
Pavojinga vandens aplinkai – ūmus pavojus vandens aplinkai (4.1 skirsnis) |
1 |
|||
|
Pavojinga vandens aplinkai – ilgalaikis pavojus vandens aplinkai (4.1 skirsnis) |
1, 2, 3, 4 |
|||
|
P502 |
Kreiptis į gamintoją (tiekėją) dėl informacijos apie surinkimą, recirkuliavimą |
Pavojinga ozono sluoksniui (5.1 skirsnis) |
1“ |
2) 2 dalyje, 1.5 lentelėje po kodo P501 aprašymo įrašoma tokia atsargumo frazė:
|
„P502 |
Language |
|
|
BG |
Обърнете се към производителя/доставчика за информация относно възстановяването/рециклирането |
|
|
ES |
Pedir información al fabricante o proveedor sobre su recuperación o reciclado |
|
|
CS |
Informujte se u výrobce nebo dodavatele o regeneraci nebo recyklaci |
|
|
DA |
Indhent oplysninger om genvinding/genanvendelse hos producenten/leverandøren |
|
|
DE |
Informationen zur Wiederverwendung/Wiederverwertung beim Hersteller/Lieferanten erfragen |
|
|
ET |
Hankida valmistajalt/tarnijalt teavet kemikaali taaskasutamise/ringlussevõtu kohta |
|
|
EL |
Απευθυνθείτε στον παραγωγό/προμηθευτή για την ανάκτηση/ανακύκλωση |
|
|
EN |
Refer to manufacturer/supplier for information on recovery/recycling |
|
|
FR |
Se reporter au fabricant/fournisseur pour des informations concernant la récupération/le recyclage |
|
|
GA |
Féach an fhaisnéis ón monaróir/soláthróir maidir le haisghabháil/athchúrsáil |
|
|
IT |
Chiedere informazioni al produttore o fornitore per il recupero/riciclaggio |
|
|
LV |
Informācija par rekuperāciju/pārstrādi saņemama pie ražotāja/piegādātāja |
|
|
LT |
Kreiptis į gamintoją (tiekėją) dėl informacijos apie surinkimą, recirkuliavimą |
|
|
HU |
A gyártó/szállító határozza meg a hasznosításra és újrafeldolgozásra vonatkozó információkat |
|
|
MT |
Irreferi għall-manifattur/fornitur rigward informazzjoni dwar l-irkupru/riċiklaġġ |
|
|
NL |
Raadpleeg fabrikant/leverancier voor informatie over terugwinning/recycling |
|
|
PL |
Przestrzegać wskazówek producenta lub dostawcy dotyczących odzysku lub wtórnego wykorzystania |
|
|
PT |
Solicitar ao fabricante/fornecedor informações relativas à recuperação/reciclagem |
|
|
RO |
Adresați-vă producătorului pentru informații privind recuperarea/reciclarea |
|
|
SK |
Informujte sa u výrobcu alebo dodávateľa o regenerácii alebo recyklácii |
|
|
SL |
Za podatke glede obnovitve/reciklaže se obrnite na proizvajalca/dobavitelja |
|
|
FI |
Hanki valmistajalta/toimittajalta tietoja uudelleenkäytöstä/kierrätyksestä |
|
|
SV |
Rådfråga tillverkare/leverantör om återvinning/återanvändning“ |
V PRIEDAS
Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 V priedas iš dalies keičiamas taip:
1) Pirmas sakinys pakeičiamas taip:
„Kiekvienos pavojingumo klasės, diferenciacijos ir pavojingumo kategorijos piktogramos atitinka šio priedo ir I priedo 1.2 skirsnio nuostatas ir toliau parodytus pavyzdžius simbolių ir bendrosios formos atžvilgiu.“;
2) 2 dalies 2.3 skirsnis iš dalies keičiamas taip:
a) 1 stulpelyje GHS07 piktograma pakeičiama tokia piktograma:
„GHS07
“
b) 2 stulpelyje žodžiai „Odos jautrinimas, 1 pavojingumo kategorija“ pakeičiami žodžiais „Odos jautrinimas, 1, 1A, 1B pavojingumo kategorijos“;
3) 2 dalies 2.4 skirsnyje, 2 stulpelyje žodžiai „Kvėpavimo takų jautrinimas, 1 pavojingumo kategorija“ pakeičiami žodžiais „Kvėpavimo takų jautrinimas, 1, 1A, 1B pavojingumo kategorijos“;
4) 3 dalyje piktograma GHS09 pakeičiama taip:
„GHS09
“
5) Įrašoma nauja 4 dalis:
„4. 4 DALIS: KITI PAVOJAI
4.1. Simbolis: šauktukas
|
Piktograma |
Pavojingumo klasė ir pavojingumo kategorija |
|
(1) |
(2) |
|
GHS07
|
5.1 skirsnis Pavojinga ozono sluoksniui, 1 pavojingumo kategorija“ |
VI PRIEDAS
Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedas iš dalies keičiamas taip:
1) 1 dalis iš dalies keičiama taip:
a) 1.1 lentelė iš dalies keičiama taip:
i) pavojingumo klasės skiltyje „Kvėpavimo takų/odos jautrinimas“ kategorijos kodas „Resp. Sens. 1“ pakeičiamas kategorijos kodu „Resp. Sens. 1, 1A, 1B“, o kategorijos kodas „Skin. Sens. 1“ pakeičiamas kategorijos kodu „Skin. Sens. 1, 1A, 1B“;
ii) pavojaus klasės skiltyje „Pavojinga ozono sluoksniui“ kategorijos kodas „Ozone“ pakeičiama kategorijos kodu „Ozone 1“;
b) 1.1.2.3 skirsnio paskutinė pastraipa pakeičiama taip:
„Jeigu M faktorius buvo priderintas pavojingoms vandens aplinkai medžiagoms, priskiriamoms 1 ūmaus toksiškumo vandens organizmams kategorijai arba 1 lėtinio toksiškumo vandens organizmams kategorijai, šis M faktorius nurodomas 3.1 lentelės tame pačiame stulpelyje, kaip ir konkrečios ribinės koncentracijos. Jeigu 1 ūmaus toksiškumo vandens organizmams kategorijos M faktorius ir 1 lėtinio toksiškumo vandens organizmams kategorijos M faktorius buvo suderinti, kiekvienas M faktorius įrašomas tose pačiose eilutėse, kaip ir jo atitinkama diferenciacija. Jeigu 3.1 lentelėje nurodytas tik vienas M faktorius, o medžiaga priskirta 1 ūmaus toksiškumo vandens organizmams kategorijai ir 1 lėtinio toksiškumo vandens organizmams kategorijai, šį M faktorių gamintojas, importuotojas arba tolesnis naudotojas turi naudoti klasifikuodamas mišinį, kuriame yra minėtos medžiagos, pagal ūmius ir ilgalaikius pavojus vandens organizmams, taikydamas sumavimo metodą. Kai M faktorius 3.1 lentelėje nenurodytas, gamintojas, importuotojas arba tolesnis naudotojas nustato M faktorių (-ius), remdamasis turimais duomenimis apie cheminę medžiagą. I priedo 4.1.3.5.5.5 skirsnyje aprašyta, kaip nustatyti ir taikyti M faktorius.“;
c) 1.1.3.1 skirsnyje H pastaba (3.1 lentelė) ir H pastaba (3.2 lentelė) išbraukiamos;
d) 1.1.4.4 skirsnis išbraukiamas;
2) 3 dalis iš dalies keičiama taip:
a) Pirmos dvi pastraipos pakeičiamos taip:
„3.1 lentelė. Pavojingų cheminių medžiagų suderintos klasifikacijos ir ženklinimo sąrašas.
3.2 lentelė. Pavojingų cheminių medžiagų suderintos klasifikacijos ir ženklinimo sąrašas iš Direktyvos 67/548/EEB I priedo.“;
b) 3.1 ir 3.2 lentelių paskutiniuose stulpeliuose visos nuorodos į H pastabą išbraukiamos.
c) 3.1 lentelėje, 602–002–00–2, 602–008–00–5, 602–013–00–2 ir 602–084–00-X įrašai pakeičiami taip:
|
„Indekso Nr. |
Tarptautinė cheminė identifikacija |
EB Nr. |
CAS Nr. |
Klasifikacija |
Ženklinimas |
Konkrečios ribinės koncentracijos, M faktoriai |
Pastabos |
|||
|
Pavojingumo klasės ir kategorijos kodas (-ai) |
Pavojingumo frazės kodas (-ai) |
Piktogramos, signalinio žodžio kodas (-ai) |
Pavojingumo frazės kodas (-ai) |
Papildomas (-i) pavojingumo frazės kodas (-ai) |
||||||
|
602–002–00–2 |
bromomethane; methylbromide |
200–813–2 |
74–83–9 |
Press. Gas Muta. 2 Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * STOT RE 2 * Eye Irrit. 2 STOT SE 3 Skin Irrit. 2 Aquatic Acute 1 Ozone 1 |
H341 H331 H301 H373 ** H319 H335 H315 H400 H420 |
GHS04 GHS06 GHS08 GHS09 Dgr |
H341 H331 H301 H373 ** H319 H335 H315 H400 H420 |
U |
||
|
602–008–00–5 |
carbon tetrachloride; tetrachloromethane |
200–262–8 |
56–23–5 |
Carc. 2 Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * Acute Tox. 3 * STOT RE 1 Aquatic Chronic 3 Ozone 1 |
H351 H331 H311 H301 H372 ** H412 H420 |
GHS06 GHS08 Dgr |
H351 H331 H311 H301 H372 ** H412 H420 |
* STOT RE 1; H372: C ≥ 1 % STOT RE 2; H373: 0,2 % ≤ C < 1 % |
||
|
602–013–00–2 |
1,1,1-trichloroethane; methyl chloroform |
200–756–3 |
71–55–6 |
Acute Tox. 4 * Ozone 1 |
H332 H420 |
GHS07 Wng |
H332 H420 |
F“ |
||
|
602–084–00-X |
1,1-dichloro-1-fluoroethane |
404–080–1 |
1717–00–6 |
Aquatic Chronic 3 Ozone 1 |
H412 H420 |
►C1 GHS07 Wng ◄ |
H412 H420 |
|||
VII PRIEDAS
Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VII priedas iš dalies keičiamas taip:
1.1 lentelės paskutinė eilutėje pavojingumo frazė „EUH059“ pakeičiama „H420“.
( 1 ) OL L 353, 2008 12 31, p. 1.
( 2 ) OL L 396, 2006 12 30, p. 1.
( 3 ) OL L 200, 1999 7 30, p. 1.
( 4 ) Iki šiol buvo patvirtintas skaičiavimo metodas, taikomas mišiniams, kurių sudėtyje yra iki 6 lakiųjų komponentų. Šie komponentai gali būti degūs skysčiai, pvz., angliavandeniliai, eteris, alkoholiai, esteriai (išskyrus akrilatus), ir vanduo. Vis dėlto dar nėra patvirtinto metodo, taikomo mišiniams, kurių sudėtyje yra halogenintų sieros ir (arba) fosforo junginių bei reaktyvių akrilatų.
( 5 ) Jei apskaičiuota pliūpsnio temperatūra yra mažiau nei 5 °C aukštesnė už atitinkamą klasifikavimo kriterijų, šio apskaičiavimo metodo taikyti negalima, o pliūpsnio temperatūra turėtų būti apskaičiuojama eksperimentiniu būdu.“;
( 6 ) Šiuo metu nėra pripažintų ir patvirtintų gyvūnų tyrimų padidintam kvėpavimo takų jautrumui tirti modelių. Tam tikromis aplinkybėmis tyrimų su gyvūnais duomenys, vertinami kaip įrodymų visuma, gali būti vertinga informacija.
( 7 ) Mechanizmai, kuriais medžiagos sukelia astmos simptomus, nėra visiškai išnagrinėti. Dėl prevencinių priežasčių šios medžiagos laikomos kvėpavimo takus jautrinančiomis medžiagomis. Tačiau, jei remiantis įrodymais galima įrodyti, kad šios medžiagos sukelia astmos simptomus dėl dirginimo tik padidinto bronchų reaktyvumo žmonėms, jos neturėtų būti laikomos kvėpavimo takus jautrinančiomis medžiagomis.“;
( 8 ) Europos cheminių medžiagų agentūra pateikė konkrečias gaires dėl to, kaip šie duomenys apie tokias medžiagas gali būti naudojami laikantis klasifikavimo kriterijų reikalavimų
( 9 ) OL L 286, 2009 10 31, p. 1.“.