(1)

2024 m. balandžio 30 d. įsigaliojo reformuota ES ekonomikos valdymo sistema. Pagrindiniai reformuotos ES ekonomikos valdymo sistemos elementai yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1263 dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros (1) kartu su iš dalies pakeistu Reglamentu (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo (2) ir iš dalies pakeista Tarybos direktyva 2011/85/ES dėl valstybių narių biudžeto sistemų (3). Šia sistema siekiama skatinti patikimus ir tvarius viešuosius finansus, tvarų ir integracinį augimą bei atsparumą įgyvendinant reformas bei pasitelkiant investicijas ir užkirsti kelią perviršiniam deficitui. Be to, ja valstybės narės skatinamos prisiimti atsakomybę ir skiriamas didesnis dėmesys vidutinės trukmės laikotarpiui ir veiksmingesniam bei nuoseklesniam taisyklių laikymosi užtikrinimui;

(2)

naujosios ekonomikos valdymo sistemos pagrindas yra nacionaliniai vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniai struktūriniai planai, kuriuos valstybės narės pateikia Tarybai ir Komisijai. Šiais planais siekiama dviejų tikslų: i) užtikrinti, kad, inter alia, iki koregavimo laikotarpio pabaigos valdžios sektoriaus bendroji skola imtų patikimai mažėti arba liktų apdairaus lygio, ir kad valdžios sektoriaus deficitas vidutinės trukmės laikotarpiu būtų sumažintas ir išliktų mažesnis už 3 % BVP pamatinę vertę, ir ii) užtikrinti, kad būtų įgyvendintos reformos ir investicijos, kuriomis reaguojama į pagrindinius Europos semestro kontekste nustatytus iššūkius ir atsižvelgiama į bendrus ES prioritetus. Tuo tikslu kiekviename plane turi būti pateiktas vidutinės trukmės įsipareigojimas laikytis grynųjų išlaidų (4) plano, kuriuo veiksmingai nustatomas biudžeto apribojimas plano įgyvendinimo laikotarpiu, apimančiu ketverius ar penkerius metus (priklausomai nuo įprastos valstybės narės teisėkūros institucijos kadencijos trukmės). Be to, plane turi būti paaiškinta, kaip valstybė narė užtikrins, kad būtų įgyvendintos reformos ir investicijos, kuriomis reaguojama į pagrindinius Europos semestro metu, visų pirma šaliai skirtose rekomendacijose (jei taikytina, įskaitant rekomendacijas, susijusias su makroekonominio disbalanso procedūra), nustatytus iššūkius, ir kaip valstybė narė atsižvelgs į bendrus Sąjungos prioritetus. Fiskalinio koregavimo laikotarpis apima ketverių metų laikotarpį ir gali būti pratęstas ne ilgiau kaip trejais metais, jeigu valstybė narė įsipareigoja vykdyti atitinkamas reformas ir investicijas, atitinkančias Reglamente (ES) 2024/1263 nustatytus kriterijus;

(3)

pateikus planą, Komisija turi įvertinti, ar jis atitinka Reglamento (ES) 2024/1263 reikalavimus;

(4)

remdamasi Komisijos rekomendacija, Taryba tuomet turi priimti rekomendaciją, kurioje nustatomas atitinkamos valstybės narės grynųjų išlaidų planas ir, kai taikytina, pritaria reformų ir investicijų įsipareigojimams, kuriais grindžiamas fiskalinio koregavimo laikotarpio pratęsimas;

(5)

2024 m. spalio 9 d. Lenkija Tarybai ir Komisijai pateikė savo nacionalinį vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą. Planas pateiktas pratęsus Reglamento (ES) 2024/1263 36 straipsnyje nustatytą terminą, kaip susitarta su Komisija, atsižvelgiant į Lenkijos nurodytas priežastis;

(6)

siekdama suteikti struktūrą dialogui, po kurio pateikiami nacionaliniai vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniai struktūriniai planai, 2024 m. birželio 21 d. Komisija Lenkijai pagal Reglamento (ES) 2024/1263 9 straipsnį išsiuntė orientacinę trajektoriją (5). 2024 m. spalio 9 d. Komisija orientacinę trajektoriją paskelbė (6). Orientacinė trajektorija yra grindžiama rizika ir ja užtikrinama, kad iki fiskalinio koregavimo laikotarpio pabaigos ir nesiimant tolesnių biudžeto priemonių po koregavimo laikotarpio, valdžios sektoriaus bendroji skola vidutinės trukmės laikotarpiu patikimai mažėtų arba liktų apdairaus lygio, o valdžios sektoriaus deficitas koregavimo laikotarpiu būtų sumažintas iki mažesnės nei 3 % BVP vertės ir vidutinės trukmės laikotarpiu išliktų mažesnis už tą pamatinę vertę. Vidutinės trukmės laikotarpis apibrėžiamas kaip dešimties metų laikotarpis po koregavimo laikotarpio pabaigos. Pagal Reglamento (ES) 2024/1263 6 straipsnio d punktą, 7 ir 8 straipsnius orientacinė trajektorija taip pat dera su deficito lyginamuoju dydžiu, skolos tvarumo apsaugos priemone ir atsparumo deficitui apsaugos priemone. Lenkijos orientacinėje trajektorijoje nustatyta, kad, remiantis Komisijos prielaidomis, kuriomis grindžiamos 2024 m. birželio mėn. perduotos išankstinės gairės, ir darant prielaidą, kad bus taikomas 4 metų koregavimo laikotarpis, grynosios išlaidos neturėtų didėti daugiau nei 1 lentelėje nurodytos vertės. Tai atitinka 4,5 % vidutinį grynųjų išlaidų augimą per koregavimo laikotarpį (2025–2028 m.);

1 lentelė. 2024 m. birželio 21 d. Komisijos Lenkijai pateikta orientacinė trajektorija

(7)

pagal Reglamento (ES) 2024/1263 12 straipsnį 2024 m. liepos– spalio mėn. vyko Lenkijos ir Komisijos techninis dialogas. Dialoge daugiausia dėmesio skirta Lenkijos numatytam grynųjų išlaidų planui ir jo pagrindinėms prielaidoms (visų pirma potencialiai gamybos apimčiai, palūkanų normoms, BVP defliatoriui ir fiskaliniams koeficientams), nukrypimui nuo apsaugos sąlygos, pagal kurią neleidžiama fiskalinio koregavimo pastangų sutelkti laikotarpio pabaigoje, taip pat numatomam reformų ir investicijų, kuriomis reaguojama į pagrindinius Europos semestro kontekste nustatytus iššūkius ir bendrus Sąjungos prioritetus, kurie apima sąžiningą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, socialinį ir ekonominį atsparumą, energetinį saugumą ir gynybos pajėgumų stiprinimą, įgyvendinimui;

(8)

remiantis Lenkijos plane pateikta informacija, Reglamento (ES) 2024/1263 11 straipsnio 3 dalyje numatytas konsultacijų su atitinkamais nacionaliniais suinteresuotaisiais subjektais (įskaitant socialinius partnerius) procesas prieš pateikiant pasiūlymą nebuvo surengtas, laikantis Reglamento (ES) 2024/1263 36 straipsnio 1 dalies c punkte numatytų pereinamojo laikotarpio nuostatų. Be to, remiantis Lenkijos plane pateikta informacija, 2024 m. rugsėjo mėn. Lenkija dalyvavo diskusijoje dėl siūlomų reformų ir investicijų su pilietinės visuomenės atstovais ir socialiniais partneriais nacionalinėje Europos semestro grupėje;

(9)

2024 m. liepos 26 d. Taryba nustatė, kad Lenkijoje dėl deficito kriterijaus nesilaikymo susidarė perviršinis deficitas (7). Ši rekomendacija teikiama vienu metu su Tarybos rekomendacija pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį ištaisyti perviršinio valdžios sektoriaus deficito padėtį Lenkijoje (8). Perėjimui prie naujos ekonomikos valdymo sistemos pritaikytas ir juo grindžiamas vienalaikis šių rekomendacijų priėmimas užtikrina rekomenduojamų koregavimo planų nuoseklumą;

(10)

2024 m. spalio 21 d. Taryba Lenkijai Europos semestro kontekste pateikė įvairių konkrečiai jai skirtų rekomendacijų (9);

(11)

pagal Reglamento (ES) 2024/1263 16 straipsnį Komisija planą įvertino taip:

(12)

dėl teigiamo grynojo eksporto ir didelių investicijų 2023 m. ekonominė veikla Lenkijoje išaugo 0,1 %, o atsargų ir privataus vartojimo poveikis buvo neigiamas. Pagal Europos Komisijos 2024 m. rudens prognozę numatoma, kad dėl aktyvaus privataus ir valdžios sektoriaus vartojimo bei teigiamo investicijų poveikio 2024 m. ekonomika augs 3,0 %. 2025 m. realusis BVP turėtų padidėti 3,6 %, nes vartojimas ir toliau sparčiai augs, o investicijos bus daromos sparčiau. Numatoma, kad dėl teigiamo privačiojo ir viešojo vartojimo bei investicijų poveikio 2026 m. realusis BVP padidės 3,1 %. Taip pat numatoma, kad prognozės laikotarpiu (t. y. 2024–2026 m.) potencialusis BVP Lenkijoje augs šiek tiek mažiau nei 3 % ir tai yra silpnesnis augimas nei ankstesniais metais, nulemtas mažesnio darbo jėgos indėlio. 2023 m. nedarbo lygis buvo 2,8 % ir Komisija prognozuoja, kad 2024 m. jis sieks 2,9 %, 2025 m. – 2,8 % ir 2026 m. – 2,7 %. Prognozuojama, kad infliacija (BVP defliatorius) sumažės nuo 9,5 % 2023 m. iki 3,9 % 2024 m. ir 2025 m. pasieks 4,6 %, o 2026 m. – 3,0 %;

(13)

kalbant apie fiskalinius pokyčius, 2023 m. Lenkijos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 5,3 % BVP. Pagal Europos Komisijos 2024 m. rudens prognozę jis turėtų pasiekti 5,8 % BVP 2024 m. ir sumažėti iki 5,6 % BVP 2025 m. ir, remiantis nesikeičiančios politikos prielaida, iki 5,3 % 2026 m. Europos Komisijos 2024 m. rudens prognozė apima Lenkijos 2025 m. biudžeto projektą, kurio pasiūlymą spalio mėn. vyriausybė pateikė nacionaliniam parlamentui. 2023 m. pabaigoje valdžios sektoriaus bendroji skola buvo 49,7 % BVP. Pagal Europos Komisijos 2024 m. rudens prognozę numatoma, kad skolos santykis 2024 m. pabaigoje padidės iki 54,7 % BVP. Numatoma, kad jis padidės iki 58,9 % BVP 2025 m. pabaigoje ir iki 62,4 % 2026 m. pabaigoje. Komisijos fiskalinėje prognozėje neatsižvelgiama į vidutinės trukmės laikotarpio planuose nustatytus politikos įsipareigojimus, kol jie nebus pagrįsti patikimai paskelbtomis ir pakankamai tiksliomis konkrečiomis politikos priemonėmis;

(14)

Lenkijos nacionalinis vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinis struktūrinis planas apima 2025–2028 m. laikotarpį ir jame pateikiamas ketverių metų fiskalinis koregavimas;

(15)

plane pateikiama visa informacija, kurios reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2024/1263 13 straipsnį;

(16)

plane įsipareigojama laikytis 2 lentelėje nurodyto grynųjų išlaidų plano, atitinkančio 4,5 % vidutinį grynųjų išlaidų augimą 2025–2028 m. Plane nurodytas vidutinis grynųjų išlaidų augimas koregavimo laikotarpiu (2025–2028 m.) iš esmės atitinka (10)2024 m. birželio 21 d. Komisijos perduotoje orientacinėje trajektorijoje nurodytą vidutinių grynųjų išlaidų augimą. Plane daroma prielaida, kad potencialiojo BVP augimas sumažės nuo 3,2 % 2024 m. ir 3,3 % 2025 m. iki 1,6 % 2028 m. Be to, plane numatoma, kad BVP defliatoriaus augimo tempas padidės nuo 3,6 % 2024 m. iki 5,0 % 2025 m., o vėliau laipsniškai mažės iki 4,7 % 2026 m., 4,3 % 2027 m. ir 4,0 % 2028 m.;

2 lentelė. Lenkijos plane pateiktas grynųjų išlaidų planas ir pagrindinės prielaidos

(17)

jei plane numatytas grynųjų išlaidų planas ir pagrindinės prielaidos pasitvirtintų, valdžios sektoriaus bendroji skola pagal planą padidėtų nuo 54,6 % 2024 m. iki 61,3 % BVP 2027 m. ir sumažėtų iki 61,2 % BVP koregavimo laikotarpio pabaigoje 2028 m., kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje. Prognozuojama, kad po koregavimo vidutinės trukmės laikotarpiu (t. y. iki 2038 m.) skolos santykis pagal planą toliau mažės iki 52,8 % BVP 2038 m. Taigi, pagal planą valdžios sektoriaus bendroji skola vidutinės trukmės laikotarpiu taptų mažesnė už Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę. Tai yra tikėtina remiantis plano prielaidomis, nes pagal visus Komisijos skolos tvarumo analizės deterministinius testavimus nepalankiausiomis sąlygomis numatoma, kad skola iki 2038 m. bus mažesnė nei 60 % BVP. Todėl, remiantis plano politikos įsipareigojimais ir makroekonominėmis prielaidomis, plane pateiktas grynųjų išlaidų planas dera su skolos reikalavimu, nustatytu Reglamento (ES) 2024/1263 6 straipsnio a punkte ir 16 straipsnio 2 dalyje;

3 lentelė. Lenkijos plane pateikti valdžios sektoriaus bendrosios skolos ir balanso pokyčiai

(18)

remiantis plane pateiktu grynųjų išlaidų planu ir prielaidomis, valdžios sektoriaus deficitas palaipsniui mažėtų nuo 5,7 % BVP 2024 m. iki 2,9 % BVP 2028 m. Taigi, pagal planą valdžios sektoriaus balansas koregavimo laikotarpio pabaigoje (2028 m.) neviršytų 3 % BVP pamatinės vertės. Be to, per dešimt metų po koregavimo laikotarpio (t. y. iki 2038 m.) valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 3 % BVP. Todėl, remiantis plano politikos įsipareigojimais ir makroekonominėmis prielaidomis, plane pateiktas grynųjų išlaidų planas dera su deficito reikalavimu, nustatytu Reglamento (ES) 2024/1263 6 straipsnio b punkte ir 16 straipsnio 2 dalyje;

(19)

fiskalinio koregavimo laiko profilis, matuojamas kaip plane aprašytas struktūrinio pirminio balanso pokytis, yra perkeliamas iš 2025 m. ir sutelktas laikotarpio pabaigoje 2026–2028 m., palyginti su linijiniu planu, nurodytu Reglamento (ES) 2024/1263 6 straipsnio c punkte kaip taisyklė. Plane nustatyta, kad šis nukrypimas nuo apsaugos sąlygos, pagal kurią neleidžiama fiskalinio koregavimo pastangų sutelkti laikotarpio pabaigoje, pagal Reglamento (ES) 2024/1263 36 straipsnio 1 dalies e punkto pereinamojo laikotarpio nuostatą pateisinamas didesnėmis išlaidomis, finansuojamomis EGADP paskolomis ir bendrai finansuojamomis ES lėšomis 2025 m. (numatoma, kad jos padidės atitinkamai 0,16 % ir 0,03 % BVP), taip pat investicijų į gynybą padidėjimu 2025 m. (planuojama, kad jos padidės 0,25 % BVP). Todėl, remiantis plano politikos įsipareigojimais ir makroekonominėmis prielaidomis, plane pateiktas grynųjų išlaidų planas dera su apsaugos sąlyga, pagal kurią neleidžiama fiskalinio koregavimo pastangų sutelkti laikotarpio pabaigoje, nustatyta Reglamento (ES) 2024/1263 6 straipsnio c punkte, ir pereinamojo laikotarpio nuostata, nustatyta jo 36 straipsnio 1 dalies e punkte;

4 lentelė. Lenkijos plane pateikti struktūrinio pirminio balanso pokyčiai

(20)

plane nustatytas grynųjų išlaidų planas atitinka perviršinio deficito procedūros reikalavimus (visų pirma Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje nustatytą minimalų metinį struktūrinį koregavimą, atsižvelgus į numatomą investicijų į gynybą padidėjimą kaip svarbų veiksnį);

(21)

Reglamento (ES) 2024/1263 8 straipsnyje nustatytas prevencinės dalies reikalavimas dėl atsparumo deficitui apsaugos priemonės, kuriuo siekiama nustatyti bendrą maržą, palyginti su 3 % BVP deficito pamatine verte, Lenkijai netaikomas, nes deficitą iki mažesnės nei 3 % BVP vertės planuojama sumažinti tik paskutiniais koregavimo laikotarpio metais;

(22)

pagal planą valdžios sektoriaus bendroji skola bus 60–90 % BVP 2026–2028 m. Tačiau kadangi pagal planą 2028 m. valdžios sektoriaus deficitas būtų mažesnis nei 3 % BVP ir todėl būtų panaikintas sprendimas, kuriuo nustatoma, kad yra susidaręs perviršinis deficitas kitais metais po koregavimo laikotarpio pabaigos, skolos tvarumo apsaugos priemonė plano laikotarpiu netaikoma;

(23)

planas grindžiamas prielaidomis, kurios skiriasi nuo 2024 m. birželio 21 d. Lenkijai perduotų Komisijos prielaidų. Visų pirma plane taikomos skirtingos prielaidos dėl devynių kintamųjų, t. y. pradinės būklės (valdžios sektoriaus balansas 2024 m.), potencialiojo BVP augimo, BVP defliatoriaus 2024 m. ir 2025 m., realiojo BVP augimo 2024 m. ir 2025 m., palūkanų normų, skolos struktūros, fiskalinio daugiklio, atsargų ir srautų koregavimo, be to, į jį įtrauktas laikotarpio pabaigoje sutelkto koregavimo planas. Toliau pateikiamas šių skirtumų vertinimas. Prielaidų skirtumai, turintys didžiausią poveikį vidutiniam grynųjų išlaidų augimui, išvardyti toliau kartu su kiekvieno atskirai vertinamo prielaidų skirtumo įvertinimu.

Apskritai tinkamai pagrįstų prielaidų poveikis neutralizuoja blogesnės pradinės fiskalinės būklės poveikį vidutiniam grynųjų išlaidų augimui. Likę prielaidų skirtumai, nors ir ne visada suderinami su bendra skolos tvarumo analizės sistema, neturi didelio poveikio vidutiniam grynųjų išlaidų augimui, palyginti su Komisijos prielaidomis. Komisija į pirmiau išdėstytą plano prielaidų vertinimą atsižvelgs ateityje vertindama, ar laikomasi grynųjų išlaidų plano;

(24)

remiantis plane pateikta orientacine fiskaline strategija, įsipareigojimai dėl grynųjų išlaidų bus vykdomi tiek ribojant išlaidas, tiek atliekant diskrecinį pajamų didinimą. Planuojamas fiskalinis konsolidavimas 2025 m. grindžiamas planuojamomis išlaidomis ir pajamomis, įtrauktomis į 2025 m. biudžeto projektą. Jis apima gyventojų pajamų mokesčio fiksuotų ribų fiskalinį poveikį, akcizų didinimą, mažesnio PVM tarifo maisto produktams panaikinimą, energijos paramos priemonių, kurių taikymas buvo pratęstas iki 2024 m. pabaigos, panaikinimą ir kai kurių socialinių išmokų (įskaitant programas „Šeima 800 plius“ ir „Aktyvūs tėvai“) nominaliosios vertės įšaldymą. Per ateinančius trejus plano įgyvendinimo metus fiskalinis konsolidavimas turėtų būti pasiektas maždaug vienodą poveikį turėsiančiomis tiek pajamų, tiek išlaidų priemonėmis. 2026–2028 m. pagrindinės pajamų priemonės apima tolesnį gyventojų pajamų mokesčio nominalių ribų įšaldymą ir akcizų už alkoholį ir tabaką padidinimą. Pagrindinės išlaidų priemonės yra valdžios sektoriaus tarpinio vartojimo ir socialinės apsaugos išmokų, išskyrus pensijas, nominaliojo augimo ribojimas. Politikos priemonių, kurios turi būti priimtos, apibrėžimas turi būti patvirtinamas arba koreguojamas ir kiekybiškai įvertinamas metiniuose biudžetuose. Be to, plane pateiktos orientacinės fiskalinės strategijos įgyvendinimui kyla rizika dėl makroekonominių prielaidų, kuriomis grindžiamas planas, rizikos ir didėjančių išlaidų poreikių gynybos srityje, o tai gali reikšti kitų grynųjų išlaidų suvaržymą. 2025 m. biudžete, kurį vyriausybė 2024 m. rugsėjo mėn. pateikė nacionaliniam parlamentui, nurodomos politikos priemonės, kuriomis bus įvykdytas 2025 m. grynųjų išlaidų įsipareigojimas;

(25)

plane aprašomi politikos ketinimai, susiję su reformomis ir investicijomis, kuriomis siekiama reaguoti į pagrindinius Europos semestro kontekste, visų pirma konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose (KŠSR), nustatytus iššūkius ir atsižvelgti į bendrus ES prioritetus. Į planą įtraukta keturiolika reformų ir investicijų, kuriomis siekiama bendrų ES prioritetų; iš jų vienuolika yra finansiškai remiamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis, o šešios – sanglaudos politikos fondų lėšomis;

(26)

kalbant apie bendrą teisingos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos prioritetą, įskaitant Reglamente (ES) 2021/1119 nustatytus klimato srities tikslus, į planą įtrauktos investicijos į spartųjį internetą, įmonių robotizaciją ir skaitmenizaciją, įmonių skaitmeninę transformaciją naudojant debesijos kompiuteriją, taip pat reformos, susijusios su žaliąja transformacija miestų teritorijose ir žmonėms vartoti skirto vandens kokybe, taip pat investicijos į tvarų vandens išteklių naudojimą kaimo vietovėse. Tomis priemonėmis siekiama spręsti šaliai skirtose rekomendacijose nustatytus iššūkius, visų pirma susijusius su įmonių skaitmenizacija (rekomenduota 2024 ir 2022 m.), inovacijomis (2022 ir 2019 m.) ir vandens ištekliais (2024 m.);

(27)

kalbant apie bendrą socialinio ir ekonominio atsparumo prioritetą, įskaitant Europos socialinių teisių ramstį, plane numatyta reforma, kuria tikimasi skatinti inovacijas ir ekonomikos konkurencingumą stiprinant pramoninės nuosavybės apsaugą, priemonės, kuriomis bus didinamos mažųjų ir vidutinių įmonių galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, taip pat ilgalaikės priežiūros sistemos reforma. Tomis priemonėmis ketinama spręsti šaliai skirtose rekomendacijose nustatytus iššūkius, visų pirma susijusius su ilgalaike priežiūra (rekomenduota 2024, 2022 ir 2019 m.) ir viešaisiais pirkimais (2024 m.);

(28)

kalbant apie bendrą energetinio saugumo prioritetą, į planą įtraukta vėjo energetikos reforma, taip pat investicijos į jūros vėjo elektrinių parkus, energijos kaupimo sistemas, vandenilio technologijas, energetikos infrastruktūrą, taip pat energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos paramos priemonės. Tomis priemonėmis ketinama spręsti šaliai skirtose rekomendacijose nustatytus iššūkius, visų pirma susijusius su centralizuotu šilumos tiekimu (rekomenduota 2024 m.), atsinaujinančiųjų išteklių energija ir energijos vartojimo efektyvumu (2023 ir 2022 m.) ir energetikos infrastruktūra (2019 m.);

(29)

kalbant apie bendrą gynybos pajėgumų prioritetą, į planą įtraukta ES ir NATO kontekste pateikta informacija apie investicijas į Lenkijos gynybos pajėgumų stiprinimą. Išlaidos gynybai turėtų padidėti nuo 2,6 % BVP 2024 m. iki 2,8 % BVP 2025 m., įskaitant 0,25 procentinio punkto karinių investicijų padidėjimą (atitinkamai nuo 0,7 % BVP iki 0,9 % BVP). Numatoma, kad vėlesniais koregavimo laikotarpio metais išlaidos gynybai sudarys bent 3 % BVP (pinigine išraiška), kaip reikalaujama pagal nacionalinę teisę;

(30)

plane pateikiama informacija apie suderinamumą ir, kai tinkama, papildomumą su sanglaudos politikos fondais ir Lenkijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu. Dominuojanti plane numatytų priemonių dalis finansuojama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšomis. Priemonės, nesusijusios su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, yra priemonės, susijusios su pramoninės nuosavybės apsauga, viešųjų pirkimų skatinimu ir žmonėms vartoti skirtu vandeniu. Penkioms priemonėms papildomai skiriamas sanglaudos politikos fondų finansavimas, o viena priemonė papildomai gauna naudos iš bendros žemės ūkio politikos;

(31)

plane pateikiama Lenkijos viešųjų investicijų poreikių, susijusių su bendrais ES prioritetais, apžvalga. Kalbant apie sąžiningą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, taip pat energetinį saugumą, plane atkreipiamas dėmesys į ataskaitos „Europos konkurencingumo ateitis“ (11) išvadas, kuriose pabrėžiama būtinybė investuoti į energijos kainų mažinimą, be kita ko, pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą investuojant į vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybą ir saugojimą ir vėjo elektrinių parkų statybą, taip pat būtinybė gerinti skaitmeninius įgūdžius ir prieigą prie sparčiojo interneto. Kalbant apie socialinį ir ekonominį atsparumą, plane pabrėžiama, kad reikia pasiekti didesnę ekonominę nepriklausomybę, be kita ko, užtikrinant pagrindinių svarbiausiųjų žaliavų ir puslaidininkių tiekimo grandinių saugumą. Plane taip pat paaiškinama, kad vykdoma kai kurių viešosios politikos sričių (įskaitant energetiką, sveikatos priežiūrą, socialinę ir švietimo politiką) reformų ir investicijų peržiūra ir tai riboja galimybę tiksliau įvertinti investicijų poreikius iki 2028 m. Kalbant apie gynybos pajėgumų stiprinimą, plane numatyta, kad, laikantis NATO įsipareigojimų, gynybos išlaidos bus padidintos iki daugiau nei 2 % BVP. Plane taip pat nurodomos kintančios išorės sąlygos, įskaitant Rusijos agresijos karą, ir nauji ES strateginiai prioritetai bei su tuo susiję investicijų poreikiai;

(32)

apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Lenkijos planas atitinka Reglamento (ES) 2024/1263 reikalavimus;

(33)

Taryba palankiai vertina Lenkijos vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą ir mano, kad jo visapusiškas įgyvendinimas padėtų užtikrinti patikimus viešuosius finansus ir remti valstybės skolos tvarumą, taip pat tvarų ir integracinį augimą;

(34)

Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos atliktą plano vertinimą. Tačiau Taryba prašo Komisijos pateikti būsimų planų vertinimą atskirame dokumente, o ne Komisijos rekomendacijose dėl Tarybos rekomendacijų;

(35)

Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos atliktą grynųjų išlaidų plano vertinimą ir pagrindines plane pateiktas makroekonomines prielaidas, be kita ko, susijusias su išankstinėmis Komisijos gairėmis, taip pat į plano grynųjų išlaidų plano poveikį valdžios sektoriaus deficitui ir skolai. Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos vertinimą, kad makroekonominės ir fiskalinės prielaidos, nors kai kuriais atvejais skiriasi nuo Komisijos prielaidų, be kita ko, siekiant atsižvelgti į atnaujintus makroekonominius ir fiskalinius duomenis, iš esmės yra tinkamai pagrįstos ir paremtos patikimais ekonominiais argumentais. Taryba atkreipia dėmesį į plano plačią fiskalinę strategiją ir perspektyvai kylančią riziką, kuri galėtų turėti įtakos makroekonominio scenarijaus realizavimui ir pagrindinėms prielaidoms bei plano grynųjų išlaidų plano įgyvendinimui. Taryba palankiai vertina tai, kad su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais bendradarbiauta nacionaliniu lygmeniu prieš pateikiant planą. Taryba taip pat pažymi, kad geopolitinė rizika gali daryti spaudimą gynybos išlaidoms. Visų pirma Taryba pažymi, kad dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą blogėjanti saugumo aplinka daro įtaką ekonomikai ir poveikį viešiesiems finansams Lenkijoje;

(36)

Taryba tikisi, kad Lenkija bus pasirengusi prireikus pakoreguoti savo fiskalinę strategiją, kad užtikrintų savo grynųjų išlaidų plano įgyvendinimą. Taryba yra pasiryžusi atidžiai stebėti ekonominius ir fiskalinius pokyčius, įskaitant pokyčius, kuriais grindžiamas plano scenarijus;

(37)

Taryba mano, kad būtina laiku iki kito fiskalinės priežiūros etapo surengti tolesnes diskusijas siekiant bendro sutarimo dėl bendrųjų grynųjų išlaidų augimo tempų poveikio metinei priežiūrai;

(38)

Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos pateiktą reformų ir investicijų poreikių bei ketinimų, kuriais reaguojama į pagrindinius Europos semestro kontekste nustatytus iššūkius, aprašymą ir pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tokių reformų ir investicijų įgyvendinimą. Remdamasi Komisijos pateiktomis ataskaitomis Taryba įvertins tokias reformas bei investicijas ir stebės jų įgyvendinimą Europos semestro kontekste;

(39)

Taryba laukia Lenkijos parengtų metinių pažangos ataskaitų, kuriose visų pirma pateikiama informacija apie pažangą įgyvendinant Tarybos nustatytą grynųjų išlaidų planą ir platesnio masto reformų bei investicijų įgyvendinimą Europos semestro kontekste;

(40)

pagal Reglamento (ES) 2024/1263 17 straipsnį Taryba Lenkijai turėtų rekomenduoti plane nustatytą grynųjų išlaidų planą,

1.