European flag

Europos Sąjungos
oficialusis leidinys

LT

L serija


2026/1540

2026 7 7

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2026/1540

2026 m. liepos 6 d.

kuriuo importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės naujoms guminėms pneumatinėms padangoms, naudojamoms automobiliams, autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas ne didesnis kaip 121, nustatomas galutinis antidempingo muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 7 straipsnį,

pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   Inicijavimas

(1)

2025 m. gegužės 21 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis, Kinija arba KLR) kilmės naujų guminių pneumatinių padangų, naudojamų automobiliams, autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas ne didesnis kaip 121. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2025 m. balandžio 7 d. Kovos su nesąžiningu padangų importu koalicijos (toliau – skundo pateikėjas) pateiktą skundą. Skundas pateiktas lengvųjų automobilių ir lengvųjų sunkvežimių padangų Sąjungos pramonės, kaip ji suprantama pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį, vardu. Skunde pateikta dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

1.2.   Registracija

(3)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2025/1538 (toliau – registracijos reglamentas) (3) Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą.

1.3.   Suinteresuotosios šalys

(4)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis su ja susisiekti, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Kinijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(5)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(6)

Buvo surengti klausymai su nesusijusiu prekiautoju tiriamuoju produktu „4M Pro&Invest Sp. z o.o.“ (toliau – „4M Pro&Invest“), taip pat su lengvųjų automobilių ir lengvųjų sunkvežimių importuotojų koalicija (toliau – PC-LL importuotojų koalicija), atstovaujančia dviem nesusijusiems tiriamojo produkto importuotojams – „Deldo Autobanden NV“ (toliau – „Deldo“) ir „Interpneu Handelsgesellschaft mbH“ (toliau – „Interpneu“).

1.4.   Prašymas užtikrinti anonimiškumą

(7)

Keli Sąjungos gamintojai (skundo pateikėjai arba skundo rėmėjai) paprašė užtikrinti viso tyrimo anonimiškumą, tvirtindami, kad kyla didelio neigiamo poveikio dėl galimų atsakomųjų veiksmų rizika. Komisija laikėsi nuomonės, kad šalys nurodė tinkamą priežastį, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 19 straipsnio 1 dalyje, ir tų bendrovių tapatybės neatskleidė.

(8)

Kiti apie save pranešę Sąjungos gamintojai neprašė suteikti anonimiškumo. Tačiau, atsižvelgiant į riziką, kad Sąjungos gamintojai, kurių tapatybė nebuvo atskleista, gali būti nustatyti taikant dedukcijos principą, turėjo būti užtikrintas ir apie save pranešusių, bet to nepaprašiusių Sąjungos gamintojų anonimiškumas.

1.5.   Pastabos dėl inicijavimo

(9)

Kelios šalys pateikė pastabų dėl skundo ir tyrimo inicijavimo.

(10)

Du nesusiję importuotojai „Deldo“ ir „Interpneu“ tvirtino, kad nekonfidenciali skundo versija buvo pernelyg kupiūruota, todėl šalys negalėjo visapusiškai įvertinti skundo pateikėjų nurodytos žalos. Šiuo atžvilgiu jie paprašė, kad į nekonfidencialią skundo versiją būtų įtraukti ne tik indeksai, bet ir intervalai, taip pat viso ES pardavimo ir pelno procentinė dalis pagal pakopas. Kinijos kaučiuko pramonės asociacija (toliau – CRIA) tvirtino, kad dėl pernelyg didelio Sąjungos pramonės duomenų, visų pirma makroekonominių rodiklių (Sąjungos gamybos, pardavimo ir rinkos dalies), konfidencialumo ji negalėjo visapusiškai pasinaudoti savo teisėmis į gynybą.

(11)

CRIA, „Deldo“, „Interpneu“ ir eksportuojantis gamintojas „Giti Tyre Fujian Company Ltd.“ (toliau – „GITI Group“) nesutiko, kad skunde buvo pateikta pakankamai įrodymų dėl Sąjungos pramonei padarytos žalos. Tos suinteresuotosios šalys tvirtino, kad 1 ir 2 pakopose žalos nebuvo padaryta, o dauguma rodiklių, pavyzdžiui, Sąjungos pardavimo apimtis, rinkos dalis ir pelningumas, tiriamojo laikotarpio pabaigoje išliko stabilūs arba net pagerėjo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad iš Kinijos iš esmės nebuvo importuojami 1 ir 2 pakopų produktai, šios keturios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad žala, jei ji buvo padaryta, negalėjo būti padaryta dėl importo iš Kinijos.

(12)

CRIA ir „GITI Group“ taip pat tvirtino, kad pakopos nebuvo tarpusavyje pakeičiamos / nekonkuravo, todėl Kinijos kilmės importas pagal 3 pakopą nedarė spaudimo mažinti kainas aukštesnėse pakopose.

(13)

Dėl nekonfidencialioje skundo versijoje pateiktos informacijos Komisija laikėsi nuomonės, kad iš indeksuotų skaičių galima matyti konfidencialiai pateiktų duomenų tendencijas, todėl jie atitinka prasmingos santraukos kriterijų. Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad skunde pateikta pakankamai žalos ir priežastinio ryšio įrodymų, kad būtų galima inicijuoti tyrimą dėl visų trijų pakopų. Šiuo atžvilgiu skunde įrodyta, kad skundo pateikėjų gamybos apimtis, pajėgumai ir pajėgumų naudojimas, taip pat pardavimo nesusijusiems pirkėjams apimtis sumažėjo kiekvienoje pakopoje, o 3 pakopoje – labiausiai. Nors pardavimo kainos padidėjo, šis padidėjimas buvo mažesnis už gamybos sąnaudų didėjimo tempą, todėl pelningumas sumažėjo kiekvienoje iš trijų pakopų. Be to, skunde taip pat įrodyta, kad šis didelis skundo pateikėjų ekonominės padėties pablogėjimas sutapo su dideliu importo iš Kinijos apimties padidėjimu ir dėl šio importo kainų buvo priverstinai mažinamos skundo pateikėjų kainos tiek kalbant apie visą produkto apibrėžtąją sritį, tiek atskirai apie trečiąją pakopą, kurioje buvo sutelkta didžioji Kinijos kilmės importo dalis. Skunde taip pat paaiškinta, kaip vyko konkurencija tarp pakopų ir kokį poveikį aukštesnėms pakopoms darė importas ir žemesnių pakopų kainos. Inicijavimo etapu buvo laikoma, kad pirmiau minėtų įrodymų pakanka ir jie buvo iš esmės patvirtinti atliekant tyrimą. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(14)

CRIA, „Deldo“, „Interpneu“, „Hankook Group“ ir „GITI Group“ taip pat pateikė papildomų pastabų dėl įvairių žalos rodiklių, priežastinio ryšio nebuvimo ir Sąjungos interesų. Šios pastabos išsamiai aprašytos ir aptartos atitinkamai 4.6, 5 ir 7 skirsniuose.

1.6.   Atranka

(15)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

Sąjungos gamintojų atranka

(16)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija gamintojus atrinko remdamasi tuo, kiek buvo tipiška kiekvieno rinkos segmento (1, 2 ir 3 pakopų) ir geografinių vietovių gamybos apimtis Sąjungoje 2024 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiu. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Atrinktiesiems Sąjungos gamintojams tenka daugiau nei 14,5 % visos apskaičiuotos panašaus produkto gamybos Sąjungoje apimties. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių.

(17)

Pastabų negauta, todėl preliminariai atrinktos bendrovės buvo patvirtintos. Atrinkti gamintojai – tipiški Sąjungos pramonės gamintojai.

Nesusijusių importuotojų atranka

(18)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(19)

Keturi nesusiję importuotojai („Deldo“, „Delticon, AG“ (toliau – „Decticon“), „Interpneu“ ir „4M Pro&Invest“) pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią nagrinėjamojo produkto importo ir pardavimo Sąjungoje apimtį atrinko du nesusijusius importuotojus („Deldo“ ir „Delticon“). Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį, dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais importuotojais.

(20)

Pastabų dėl siūlomų atrinkti bendrovių pateikė vienas eksportuojantis gamintojas – „Triangle Tyre Co., Ltd.“ (toliau – „Triangle Tyre“) ir „4M Pro&Invest“. Abi šalys teigė, kad abi atrinktos bendrovės neatspindėjo platesnės importuotojų visumos, nes jos abi buvo stambūs importuotojai, kurių maržos yra palyginti mažesnės, nes jie gali pasinaudoti didesne derybine galia ir masto ekonomija. Be to, svarbią abiejų bendrovių pardavimo portfelio dalį sudarė jų privatūs prekių ženklai. „Triangle“ taip pat pridūrė, kad atrinktos bendrovės nebuvo tipiškos, nes vieno iš importuotojų pagrindinė veikla buvo prekių platinimas internetu. „4M Pro&Invest“ taip pat nurodė, kad abu importuotojai buvo įsikūrę Vakarų Europoje, euro zonoje, todėl tinkamai neatspindėjo įvairialypės Sąjungos rinkos ekonominės tikrovės. „4M Pro&Invest“ taip pat teigė, kad ji turėjo būti atrinkta, nes ji buvo maža ir vidutinė bendrovė iš Rytų Europos, kuri vykdė nišinių padangų importą.

(21)

Atsakydama į šiuos tvirtinimus Komisija laikėsi nuomonės, kad ji bendroves galėjo atrinkti tik iš turimo nesusijusių importuotojų, pateikusių atrankos atsakymus, sąrašo; jie visi (išskyrus „4M Pro&Invest“) buvo gana panašūs, t. y. Vakarų Europoje veikiantys dideli importuotojai, turintys platų produktų asortimentą, įskaitant privačius prekių ženklus. Buvo atrinkti du importuotojai, kurių importo apimtis buvo didžiausia, nes jie buvo laikomi tipiškiausiais pagal apimtį. Dėl bendrovės „4M Pro&Invest“ prašymo ją atrinkti Komisija laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į specifinį šios bendrovės importuojamų produktų asortimentą, kurį sudaro beveik vien tik nišinės padangos, ir į apskritai labai nedidelę importo apimtį (mažiau nei 0,01 % importo iš Kinijos apimties 2024 m.), įtraukus šią bendrovę atrinktų bendrovių tipiškumas iš esmės nepadidėtų ir bet kuriuo atveju nebūtų padarytas didelis poveikis išvadoms dėl nesusijusių importuotojų.

(22)

Gavusi „Delticon“ pranešimą, kad ši nepateiks klausimyno atsakymų, Komisija pranešė šalims nusprendusi pakeisti šį importuotoją kitu pagal nagrinėjamojo produkto importo apimtį didžiausiu importuotoju – „Interpneu“. Vėliau „Deldo“ ir „Interpneu“ pranešė Komisijai, kad nepateiks klausimyno atsakymų.

(23)

Kaip minėta 21 konstatuojamojoje dalyje, laikyta, kad „4M Pro&Invest“ nebuvo tipiškas importuotojas. Todėl Komisija nepaprašė šios bendrovės pateikti klausimyno atsakymų.

Eksportuojančių gamintojų atranka

(24)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(25)

Iš viso 51 nagrinėjamosios šalies gamintojas / eksportuojančių gamintojų grupė pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, Komisija pagal didžiausią tipišką eksporto į Sąjungą apimtį, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, atrinko dvi grupes. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis.

(26)

Atrinkti gamintojai – „Shandong Yongsheng Rubber Group Co., Ltd“ (toliau – „Shandong Yongsheng“) ir „Hankook Group“, kuriems, remiantis atrankos etapu gauta informacija, tiriamuoju laikotarpiu teko 21,7 % viso apskaičiuoto Kinijos Liaudies Respublikos kilmės padangų eksporto į Sąjungą. Pastabų dėl atrinktų bendrovių pateikė skundo pateikėjas, CRIA ir šeši eksportuojantys gamintojai arba eksportuojančių gamintojų grupės – bendrovės „Cheng Shin Tire and Rubber Co., Ltd.“ ir „Cheng Shin Rubber Ind., Ltd.“ (toliau – „Cheng Shin Group“), „GITI Group“, „Hankook Group“, „Kumho Tire Co., Inc“ (toliau – „Kumho“), „Qingdao Nexen Tire Corporation“ (toliau – „Nexen“) ir „Triangle Tyre“.

(27)

Suinteresuotosios šalys daugiausia pastabų pateikė dėl atrinktų bendrovių tipiškumo, susijusio su rinkos padalijimu į skirtingus segmentus (4) (toliau – pakopos), o penki neatrinkti eksportuojantys gamintojai / jų grupės paprašė juos atrinkti arba dėl jų atlikti individualų nagrinėjimą.

(28)

Skundo pateikėjas teigė, kad daugiau kaip 90 % Kinijos importo į Sąjungą sudarė 3 pakopos padangos (biudžetinių padangų segmentas) ir kad tik mažiau nei 10 % sudarė „Hankook Group“ gaminamos 1 arba 2 pakopos padangos (5). Jis teigė, kad, kadangi „Hankook“ dalis tarp atrinktų bendrovių sudarė 50–60 %, importas 1 arba 2 pakopose buvo per didelis, todėl atrinktos bendrovės nebuvo tipiškos viso importo iš Kinijos atžvilgiu, vertinant pagal rinkos segmentus ir vidutinę kainą. Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad, remiantis Teismo sprendimu Fliesen-Zentrum, vidutinės kiekvienos rūšies produkto importo kainos turi būti kuo artimesnės vidutinei nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą kainai ir kad importas turėtų kuo tiksliau atspindėti Sąjungos pramonės patiriamą spaudimą kainoms (6). Jis teigė, kad šiuo metu atrinktų bendrovių duomenimis pagrįsti žalos ir dempingo skirtumai nepadėtų pašalinti Sąjungos pramonei padarytos žalos. Skundo pateikėjas paprašė pašalinti „Hankook Group“ iš atrinktų bendrovių grupės ir atrinkti kitą gamintoją. Be to, skundo pateikėjas nustatė, kad pateikti „Shandong Yongsheng“ importo apimties, gamybos ir pardavimo vidaus rinkoje duomenys galėjo būti pateikti neteisingai, ir, jeigu taip buvo, Komisija turėjo neatrinkti šios bendrovės.

(29)

CRIA teigė, kad, atsižvelgiant į Kinijos gamintojų gaminamų ir eksportuojamų padangų įvairovę, skirtingus pardavimo kanalus ir rinkos segmentaciją, atrinktos tik dvi bendrovės iš 56 Kinijos eksportuojančių gamintojų, pateikusių atrankos formas, nebuvo tipiškos. Ji teigė, kad atrinktos bendrovės, kurioms teko tik 21,7 % viso eksporto kiekio, nepakankamai atspindėjo Kinijos eksportuojančių gamintojų padėtį ir kad Komisija turėtų padidinti atrinktų bendrovių skaičių įtraukdama dar dvi bendroves. CRIA teigė, kad Komisija turėjo pakankamai laiko atrinkti daugiau bendrovių ir kad ji taip pat turėtų apsvarstyti ir priimti prašymus nustatyti individualų dempingo skirtumą.

(30)

„Cheng Shin Group“ laikėsi nuomonės, kad atrankos imtis, apimanti tik 21,7 % visos apskaičiuotos eksporto apimties, buvo per maža, neproporcinga ir netipiška vertinant importą iš Kinijos į Sąjungą. Bendrovė teigė, kad, jos nuomone, įtraukus „Cheng Shin Group“ tame tyrimo etape, kai buvo pakankamai laiko ir darbuotojų, kad būtų galima išnagrinėti papildomą bendrovę, būtų galima užtikrinti didesnį atrinktų bendrovių tipiškumą. Kitaip nei dauguma Kinijos gamintojų, ji i) gamino produktus naudodama savo prekės ženklus („Maxxis“ ir CST), ii) tiekė originaliosios įrangos gamintojams, įskaitant tokias bendroves kaip BMW, „Volkswagen“ ir PSA, iii) investavo daug išteklių į mokslinius tyrimus ir plėtrą (MTP) ir iv) natūralųjį ir sintetinį kaučiuką pirko tiesiogiai iš šaltinių, esančių už Kinijos ribų, todėl jos gamybos ištekliams iškraipymai įtakos neturėjo. Ji taip pat teigė, kad ją įtraukus būtų galima pagerinti segmento aprėptį, nes ji gamino padangas, kurios plačiai pripažįstamos kaip aukštesnės pakopos segmento produktai.

(31)

„GITI Group“ laikėsi nuomonės, kad ji, kaip viena didžiausių, o gal net didžiausia Kinijos 2 pakopos gamintoja, turėjo būti įtraukta į atrinktų eksportuojančių gamintojų grupę. Ji aptarnavo tiek originaliosios įrangos gamintojų, tiek antrinės rinkos (atsarginių padangų) segmentus, didelę dalį žaliavų pirko iš tarptautinių rinkų, laikėsi Kovos su miškų naikinimu reglamento ir jau bendradarbiavo tam tikrų autobusų ar sunkvežimių (7) padangų segmente, o šios aplinkybės palengvintų šiuo metu vykdomą administravimą ir gerokai sumažintų Komisijos patiriamą administracinę naštą. „GITI Group“ taip pat nurodė bylą Fliesen-Zentrum ir teigė, kad Komisija turėtų atrinkti bendroves, užtikrindama, kad kiekvienos rūšies produkto vidutinės importo kainos būtų kuo artimesnės realiam vidurkiui, ir kad šioje byloje nebuvo atrinktos 2 pakopos bendrovės. Ji taip pat nurodė tyrimą dėl fotovoltinių plokščių (8), per kurį Komisija aiškiai atrinko didžiausius kiekvienos rūšies nagrinėjamojo produkto gamintojus, ir tyrimą dėl biodyzelino (9), per kurį Komisija įtraukė papildomą bendrovę, siekdama padidinti importo iš Kinijos tipiškumą Sąjungos pramonės produktų asortimento atžvilgiu ir palengvinti importo ir Sąjungos kainų palyginimą. „GITI Group“ taip pat teigė, kad neįtraukusi 2 pakopos bendrovių Komisija negalėjo nustatyti priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis kiekviename rinkos segmente ir kadangi apie 25 % Sąjungos pramonės buvo 2 pakopos įmonės, bet kokia išvada dėl Sąjungos pramonės padėties ir importo iš Kinijos poveikio būtų buvusi labai nepatikima.

(32)

„Hankook Group“ laikėsi nuomonės, kad atrinktos bendrovės tinkamai atspindėjo rinkos segmentaciją. Ji nesutiko su skundo pateikėjo argumentais, kad ji neturėtų būti atrinkta. Ji teigė, kad pagal pagrindinį reglamentą reikalaujama, kad atrinktos bendrovės bendrai atspindėtų eksportuojančių gamintojų ekonominę ir komercinę padėtį, o ne kad kiekviena atskira bendrovė tiksliai atspindėtų realią Kinijos PC-LL padangų eksportuotojų padėtį rinkoje. Todėl atrinkus „Hankook Group“ buvo tiksliai atspindėta padėtis rinkoje. Antra, kadangi produkto apibrėžtoji sritis apėmė 1, 2 ir 3 pakopas, „Hankook Group“ laikėsi nuomonės, kad Komisija pagrįstai pasirinko gamintojus, parduodančius padangas kituose nei 3 pakopos segmentuose, nes priešingu atveju produkto apibrėžtoji sritis būtų susijusi tik su 3 pakopa. Trečia, „Hankook Group“ laikėsi nuomonės, kad „Kumho“ ir „GITI Group“ eksportavo padangas į Sąjungos 2 pakopos rinką, todėl 2 pakopos padangų dalis sudarė daugiau kaip 20 % viso importo. Be to, „Hankook Group“ teigė, kad Teismo tvirtinimas byloje Fliesen-Zentrum, kad atrinktos bendrovės turėtų „kuo labiau atspindėt[i] Sąjungos pramonės patiriamą kainų spaudimą“, nereiškia, kad turėtų būti atrenkamos tik bendrovės, kurių kainos yra mažiausios, kaip tvirtino skundo pateikėjas, nes neįtraukiant didesnių kainų, būtų dirbtinai padidinamas spaudimas mažinti kainas. Todėl „Hankook Group“ teigė, kad ji turėtų likti atrinkta.

(33)

„Kumho“ teigė, kad atrinktos bendrovės neatspindėjo nei didžiausios tipiškos eksporto apimties, kurią būtų galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, nei padangų rinkos, kuri buvo susiskaidžiusi, ypatybių. Bendrovės nuomone, atrenkant bendroves visų pirma reikia atsižvelgti į rinkos segmentus (pakopas) ir kainų skirtumus. „Kumho“ nurodė, kad atrinktos tam tikrų autobusų ir sunkvežimių padangų bendrovės vykdė 37 % eksporto. Ji taip pat laikėsi nuomonės, kad 21,7 % atrinktų eksportuojančių gamintojų importo dalis galėjo būti pervertinta, nes atrinktos bendrovės galėjo dirbtinai padidinti savo eksportą. Remdamasi sprendimu Fliesen-Zentrum, ji teigė, kad galutinai turėjo būti atrinktos bendrovės, kurios importavo vidutinėmis importo kainomis. Todėl atrinktų bendrovių sąrašas turėtų būti išplėstas, kad atspindėtų realią rinkos padėtį ir kad būtų galima tiksliai nustatyti antidempingo muitą visoms kitoms bendrovėms. „Kumho“ taip pat laikėsi nuomonės, kad ji yra tinkama 2 pakopos bendrovė, nes jos kainodaros politika skyrėsi tiek nuo „Hankook Group“, tiek nuo „Shandong Yongsheng“ kainodaros politikos. Ji laikėsi nuomonės, kad ją atrinkus padidėtų tipiškumas ir, atsižvelgiant į paprastą „Kumho“ organizacinę struktūrą, nebūtų užkrauta papildoma našta.

(34)

„Nexen“ teigė, kad siūlomos atrinkti bendrovės nepakankamai atspindėjo rinkos padalijimą pagal pakopas ir kad segmentai labai skiriasi produktų kūrimo, gamybos procesų, kokybės kontrolės, rinkodaros strategijų ir kainų aspektais. Bendrovė teigė, kad ji turėtų būti atrinkta, nes ji buvo viena iš 20 didžiausių pasaulio padangų gamintojų ir veikė tiek originaliosios įrangos gamintojų, tiek atsarginių padangų rinkose. Būdama Europos padangų ir gumos gamintojų asociacijos (ETRMA) narė ir turėdama gamybos objektų Sąjungoje, ji neturėjo paskatų veikti prieš Sąjungos interesus ir nuolat peržiūrėdavo savo kainodaros strategiją, siekdama užtikrinti, kad nebūtų rinkos iškraipymų ar dempingo.

(35)

„Triangle Tyre“ teigė, kad visų atrinktų bendrovių verslo modeliai buvo skirtingi ir kad kituose tyrimuose Komisija buvo atrinkusi tris bendroves. „Triangle“ taip pat nurodė, kad nagrinėjamojo produkto rinka yra unikali rinka, suskirstyta į skirtingus rinkos segmentus (pakopas), ir, kadangi jos verslo modelis skiriasi nuo atrinktų bendrovių verslo modelio, siekiant, kad atrinktos bendrovės būtų tipiškesnės, ši bendrovė turėtų būti įtraukta į atrinktų bendrovių sąrašą.

(36)

Komisija išnagrinėjo visas įvairių šalių pateiktas pastabas.

(37)

Pirma, Komisija priminė, kad, kaip šalims pranešta 2025 m. birželio 3 d. pranešime, atrankos kriterijus buvo eksporto į Sąjungą apimtis. Atrinkus dvi bendroves, kurių eksportas į Sąjungą buvo didžiausias, t. y. „Hankook Group“ ir „Shandong Yongsheng“, buvo atrinkti du rinkos segmentai, nes „Hankook Group“ veikia tiek 2, tiek 3 pakopose. Kadangi, remiantis skunde pateikta informacija ir kaip patvirtinta atliekant tyrimą, 1 pakopos padangos į Sąjungą nebuvo importuojamos, imtis apėmė atskiras pakopas kuo platesniu mastu.

(38)

Antra, abi bendrovės, iš kurių viena buvo didelė grupė, atstovavo didžiausiam bendrovių skaičiui, kurį Komisija galėjo ištirti per turimą laiką. Todėl Komisija pakartojo, kad atrankos kriterijai buvo pagrįsti didžiausia tipiška eksporto į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu apimtimi, kurią buvo galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalyje.

(39)

Galiausiai Komisija priminė, kad galutinį sprendimą dėl tirtinų bendrovių skaičiaus ir produktų rūšių aprėpties Komisija priima savo nuožiūra, atsižvelgdama į kiekvienos bylos aplinkybes. Todėl aplinkybė, kad kituose tyrimuose buvo atrinkta daugiau bendrovių, šioje byloje nėra svarbi.

(40)

Remiantis skunde pateikta informacija, Sąjungos pramonė veikia visose pakopose, o 1 pakopoje parduodama daugiau produktų nei 2 ir 3 pakopose kartu sudėjus. Siūlomos atrinkti bendrovės gamino dviejų pakopų produktus, kuriuos Kinija eksportavo į Sąjungą, todėl buvo kuo labiau atsižvelgta į importuojamus produktus, kurie tiesiogiai konkuravo su Sąjungos pramonės gaminamomis ir parduodamomis padangomis. Todėl Komisija padarė išvadą, kad atrinktos bendrovės pakankamai atspindėjo įvairių rūšių į Sąjungą eksportuojamus produktus ir pakopų rinkos segmentaciją.

(41)

Dėl nuorodos į Fliesen-Zentrum ir argumentų, kad atrinktos bendrovės turi atspindėti vidutinę importo į Sąjungą kainą, Komisija priminė, kad, pirma, nuoroda į vidutines kainas buvo susijusi su tos pačios rūšies produktų vidutinių kainų palyginimu, o ne su produktų (taigi šiuo atveju – ir pakopų) vidurkiu. Tai reiškia, kad bet koks palyginimas siekiant apskaičiuoti priverstinį kainų mažinimą ir priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis atspindės tiek produkto rūšį, tiek pakopą. Vis dėlto, remiantis atrankos klausimyno atsakymuose pateikta informacija, vidutinės atrinktų bendrovių kainos buvo panašios į vidutinę importo į Sąjungą kainą.

(42)

Be to, Komisija priminė, kad sprendimas dėl to, ar buvo pakankamai laiko į atranką įtraukti dar vieną eksportuojantį gamintoją, turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno tyrimo aplinkybes. Šioje byloje viena iš dviejų atrinktų bendrovių – „Hankook Group“ – buvo grupė, kurią sudarė trys gamybos subjektai ir daug susijusių šalių. Todėl, atsižvelgiant į bendrovių dydį ir susijusių šalių, kurias reikėjo ištirti, skaičių, neužteko laiko į atranką įtraukti kitą eksportuojantį gamintoją arba eksportuojančių gamintojų grupę. Kadangi, remiantis atrankos etapo informacija, atrinktos bendrovės vykdė 21,7 % importo į Sąjungą, atrinktų bendrovių importo į Sąjungą apimtis buvo tipiška. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad atrinkti trečią bendrovę nėra būtina.

(43)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija atmetė šiuos tvirtinimus ir patvirtino siūlomas atrinkti bendroves.

1.7.   Individualus nagrinėjimas

(44)

Šeši KLR eksportuojantys gamintojai (eksportuojančių gamintojų grupės) paprašė atlikti individualų nagrinėjimą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Komisija apsvarstė prašymus ir padarė išvadą, kad jų negalima priimti – nagrinėjant vien abi atrinktas bendroves jau reikėjo atlikti keturių gamybos subjektų ir daugiau kaip penkiolikos susijusių bendrovių Sąjungoje vertinimus / patikrinimus. Kadangi kai kurie iš šių papildomų gamintojų ar gamintojų grupių apima kelis gamintojus ir daug susijusių šalių, dalyvaujančių gaminant ir parduodant tiriamąjį produktą, būtų reikėję patikrinti net iki 30 bendrovių. Todėl per turimą laiką nebūtų buvę įmanoma įtraukti šešių bendrovių (arba jų grupių), paprašiusių atlikti individualų nagrinėjimą. Todėl į šiuos prašymus nebuvo galima atsižvelgti.

(45)

Po galutinio faktų atskleidimo „Cheng Shin Group“ teigė, kad nuo faktų atskleidimo, susijusio su laikinųjų priemonių nenustatymu, iki galutinio faktų atskleidimo Komisija turėjo pakankamai laiko išnagrinėti bendroves, kurios paprašė atlikti individualų nagrinėjimą. Komisija patvirtino, kad, atsižvelgiant į 44 konstatuojamojoje dalyje primintus elementus, kurių „Cheng Shin Group“ neginčijo, ir į didelį tiriamąjį darbą, atliktą nuo faktų atskleidimo, susijusio su laikinųjų priemonių nenustatymu, iki galutinio faktų atskleidimo, individualus neatrinktų eksportuojančių gamintojų nagrinėjimas pernelyg apsunkintų tyrimą ir trukdytų jį užbaigti laiku. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

1.8.   Klausimyno atsakymai ir tikrinamieji vizitai

(46)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei (toliau – Kinijos vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip jie suprantami pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą.

(47)

Be to, skundo pateikėjas skunde pateikė pakankamai įrodymų, kad KLR esama su nagrinėjamuoju produktu susijusių žaliavų rinkos iškraipymų. Todėl, kaip paskelbta pranešime apie inicijavimą, atliekant tyrimą nagrinėti minėti su žaliavomis susiję iškraipymai, kad būtų galima nustatyti, ar KLR reikia taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a ir 2b dalių nuostatas. Dėl šios priežasties Komisija Kinijos vyriausybei išsiuntė papildomus su šiuo klausimu susijusius klausimynus.

(48)

Komisija klausimynus nusiuntė dviem atrinktoms eksportuotojų grupėms / eksportuojantiems gamintojams ir trims atrinktiems Sąjungos gamintojams. Inicijavimo dieną visi klausimynai paskelbti internete (10). Atliekant tyrimą apie save pranešė keli naudotojai, tačiau rašytinę medžiagą pateikė tik vienas iš jų – „Hyundai Motor Manufacturing Czech s.r.o“ (toliau – „Hyundai“). Klausimyno atsakymų nepateikė nė vienas naudotojas ar importuotojas.

(49)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį vykdomi tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

Sąjungos gamintojai:

—

Bendrovė G,

—

Bendrovė I,

—

Bendrovė T;

KLR eksportuojantys gamintojai:

—

„Shandong Yongsheng Rubber Group Co., Ltd“,

—

„Hankook Group“, kurią sudaro:

—

„Chongqing Hankook Tire Co., Ltd“ (CHKT),

—

„Jiangsu Hankook Tire Co., Ltd“ (JHKT),

—

„Hankook Tire China Co., Ltd“ (HKTC),

„Hankook Group“ būstinė Korėjoje:

—

„Hankook Tire and Technology Co., Ltd“,

Prekiautojai Europoje:

—

„Hankook España S.A.“ (HES),

—

„Hankook France S.A.R.L.“ (HSF),

—

„Hankook Reifen Deutschland GmbH“ (HKRD),

—

„Hankook Tire Italia S.R.L.“ (HIS).

1.9.   Tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(50)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

1.10.   Laikinųjų priemonių nenustatymas

(51)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalį laikinųjų priemonių nustatymo terminas buvo 2026 m. sausio 20 d.2025 m. gruodžio 18 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 19a straipsnio 2 dalį pranešė suinteresuotosioms šalims apie savo ketinimą nenustatyti laikinųjų priemonių.

1.11.   Tolesnė procedūra

(52)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą galutinėms išvadoms padaryti.

(53)

2026 m. balandžio 27 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą, (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo pateikti pastabų dėl šio galutinio faktų atskleidimo.

(54)

2026 m. balandžio 30 d. CRIA paprašė, kad dalyvautų bylas nagrinėjantis pareigūnas ir būtų pratęstas terminas pastaboms dėl bendrojo faktų atskleidimo dokumento pateikti. Bylas nagrinėjantis pareigūnas nedelsdamas išnagrinėjo prašymą ir informavo CRIA apie savo sprendimą šį prašymą atmesti. Bylas nagrinėjantis pareigūnas apsvarstė teisės aktuose nustatytus terminus šiam tyrimui užbaigti ir palygino vis dar būtinus veiksmus tyrimui užbaigti ir visus kitus CRIA nurodytus elementus, kurie neprilygo išimtinėms aplinkybėms ar pagrįstai priežasčiai.

(55)

Kadangi dėl kai kurių pastabų, gautų po galutinio faktų atskleidimo, buvo ištaisytos korektūros klaidos, padarytos apskaičiuojant Sąjungos gamintojų CIF kainas ir sąnaudų duomenis, ir kadangi Komisija peržiūrėjo PBA išlaidų normą, siekdama nustatyti neiškraipytas ir pagrįstas PBA išlaidas ir pelną, darančius poveikį dempingui, priverstiniam kainų mažinimui ir žalos skirtumams, 2026 m. gegužės 26 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims išsiuntė papildomo galutinio faktų atskleidimo dokumentą (toliau – papildomas galutinis faktų atskleidimas).

(56)

Po galutinio faktų atskleidimo pastabų pateikė „Cheng Shin Group“, CRIA, „GITI Group“, „Hankook Group“, „Kumho“, „Shandong Yongsheng“ ir skundo pateikėjas, importuotojai / platintojai „Vannetukku Oy“ (toliau – „Vannetukku“), „Otto Just Gmbh & Co“ (toliau – „Otto Just“), PC-LL importuotojų koalicija, „Mileage Tyres“ ir Ispanijos padangų importuotojų ir platintojų asociacija Asociacion Nacional de Distribuidores e Importadores de Neumaticos (toliau – „Adine“) bei „Hyundai“. Po papildomo galutinio faktų atskleidimo pastabų pateikė „Hankook Group“, „Kumho“, „Shandong Yongsheng“ ir skundo pateikėjas. Į gautas pastabas atsakyta tolesniuose atitinkamuose skirsniuose.

(57)

Komisija surengė klausymus su CRIA, skundo pateikėju, „GITI Group“, „Hankook Group“, „Kumho“, „Shandong Yongsheng“ ir „Vannetukku“. Po papildomo galutinio faktų atskleidimo buvo surengtas klausymas su „Shandong Yongsheng“.

(58)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CRIA teigė, kad pastaboms dėl galutinių išvadų pateikti nustatyto termino neužteko, kad būtų galima pateikti prasmingas pastabas. Komisija nurodė bylas nagrinėjančio pareigūno išvadas šiuo klausimu ir priminė, kad, atsižvelgiant į tyrimo tvarkaraštį, termino nebuvo galima pratęsti. 10 dienų terminas taip pat atitiko pagrindinio reglamento 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(59)

Pastabose, pateiktose po papildomo galutinio faktų atskleidimo, „Shandong Yongsheng“ teigė, kad Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 20 straipsnio 5 dalį ir jos teisę į gynybą, nes Komisija neatsižvelgė į visas suinteresuotųjų šalių pastabas, pateiktas po galutinio faktų atskleidimo. Per klausymą „Shandong Yongsheng“ pridūrė, kad Komisija turėjo paskelbti naują papildomo faktų atskleidimo dokumentą, susijusį su priežastinio ryšio analize, tipiškos šalies pasirinkimu ir hiperinfliacija Turkijoje. Komisija priminė, kad papildomas galutinis faktų atskleidimas buvo susijęs tik su pakeitimais, kurie turėjo įtakos dempingo ir žalos skaičiavimams, tačiau, kaip išsamiai aprašyta atitinkamuose tolesniuose skirsniuose, Komisija tinkamai atsižvelgė į visas pastabas, pateiktas po galutinio ir papildomo galutinio faktų atskleidimo, ir į jas atsakė savo galutinėse pastabose. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

2.   TIRIAMASIS PRODUKTAS, NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1.   Tiriamasis produktas

(60)

Tiriamasis produktas – naujos guminės pneumatinės padangos, naudojamos automobiliams (įskaitant universalus ir lenktyninius automobilius) ir autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas ne didesnis kaip 121, kurių KN kodai šiuo metu yra 4011 10 00 ir 4011 20 10 , (toliau – tiriamasis produktas). Šie produktai paprastai vadinami atitinkamai lengvųjų automobilių ir lengvųjų sunkvežimių padangomis.

(61)

Lengvųjų automobilių ir lengvųjų sunkvežimių (toliau – PC-LL) padangos gaminamos iš tų pačių pagrindinių medžiagų, t. y.: natūraliojo ir sintetinio kaučiuko, suodžių, minkštiklių, įvairių cheminių medžiagų (antioksidantų, greitiklių), plieno (naudojamo juostoms ir padangos krašto vielai gaminti) ir tekstilės (viskozės, nailono, poliesterio ir aramidinių pluoštų).

(62)

Pagrindiniai gamybos proceso etapai yra šie: i) pagrindinių žaliavų maišymas; ii) ekstruzija ir kalandravimas; iii) žalių padangų gamyba; iv) vulkanizavimas ir v) baigiamasis patikrinimas (matavimas, bandymai).

(63)

Tiriamasis produktas apima labai įvairių rūšių ir dydžių padangas, kurių visų apkrovos indeksas yra ne didesnis kaip 121. Paprastai jos montuojamos mažose transporto priemonėse, pavyzdžiui, lengvuosiuose automobiliuose ir lengvuosiuose sunkvežimiuose arba priekabose.

2.2.   Nagrinėjamasis produktas

(64)

Nagrinėjamasis produktas – Kinijos kilmės tiriamasis produktas, kurio KN kodai šiuo metu yra 4011 10 00 ir 4011 20 10 .

2.3.   Panašus produktas

(65)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

—

į Sąjungą eksportuojamas nagrinėjamasis produktas;

—

KLR vidaus rinkoje gaminamas ir parduodamas tiriamasis produktas ir

—

Sąjungos pramonės Sąjungoje gaminamas ir parduodamas tiriamasis produktas.

(66)

Todėl Komisija nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip jie suprantami pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį.

2.4.   Tvirtinimai dėl produkto apibrėžtosios srities

(67)

Daug šalių pateikė pastabų, prašydamos neįtraukti įvairių rūšių padangų.

(68)

„4M Pro&Invest“ teigė, kad į produkto apibrėžtąją sritį nereikėtų įtraukti laikinojo naudojimo padangų (taip pat vadinamų kompaktiškosiomis padangomis) ir priekabų padangų, nes jų fizinės ir techninės savybės, taip pat naudojimo paskirtis, palyginti su standartinėmis lengvųjų automobilių ir lengvųjų sunkvežimių padangomis, iš esmės skiriasi. Visų pirma, „4M Pro&Invest“ tvirtino, kad laikinojo naudojimo padangoms taikomi skirtingi ženklinimo reikalavimai, jos yra mažesnio dydžio, siauresnės, o jų protektoriaus griovelių gylis mažesnis, be to, joms dažnai taikomi su didžiausiu atstumu ir greičiu susiję apribojimai (paprastai iki 80 km/h). Dėl priekabų padangų ji tvirtino, kad, priešingai nei tiriamasis produktas, priekabų padangos pritaikytos mažesniam ratlankio skersmeniui (ne daugiau kaip 15 colių), skiriasi jų protektoriaus griovelių gylis ir raštas ir taip pat naudojami specialūs ženklai, greičio klasės (ne daugiau kaip 140 km/h arba 80–100 km/h) ir pripūtimo slėgis. „4M Pro&Invest“ taip pat tvirtino, kad šie skirtumai yra susiję su specifiniais poreikiais, todėl tiek laikinojo naudojimo, tiek priekabų padangų negalima pakeisti standartinėmis PC-LL padangomis. „4M Pro&Invest“ taip pat pridūrė, kad šių padangų Sąjungos pramonė negamina arba bent jau negamina reikiamo kiekio, visų pirma kalbant apie atsarginių padangų rinką. Galiausiai „4M Pro&Invest“ taip pat pridūrė, kad ratai su ratlankiais (11), kurių storis ne didesnis kaip 16 colių ir kurių Sąjungos pramonė negamina, nebuvo įtraukti į produkto apibrėžtąją sritį.

(69)

„Hyundai“ paprašė iš produkto apibrėžtosios srities išbraukti laikinojo naudojimo padangas, gaminamas taikant įstrižųjų padangų gamybos technologiją. „Hyundai“ teigimu, šių produktų Sąjungos pramonė negamino, todėl jie negalėjo padaryti žalos Sąjungos pramonei. Taigi muitai nepagrįstai pakenktų automobilių gamintojams ir galutiniams naudotojams.

(70)

„Hankook Group“ taip pat teigė, kad į taikymo sritį nereikėtų įtraukti laikinojo naudojimo padangų, nes šios padangos akivaizdžiai skiriasi nuo standartinių padangų (jos yra mažesnės, lengvesnės, pasižymi ribota trauka, paprastesne protektoriaus griovelių konstrukcija, mažesnėmis greičio ribomis (ne daugiau kaip 30–50 mylių per valandą) ir yra skirtos trumpiems atstumams (50–100 mylių). „Hankook Group“ pridūrė, kad skiriasi šių padangų graviravimas, o jų gamybos sąnaudos paprastai yra mažesnės nei standartinių lengvųjų automobilių ir lengvųjų sunkvežimių padangų. Remdamasi šiomis savybėmis „Hankook Group“ tvirtino, kad laikinojo naudojimo padangų negalima pakeisti standartinėmis lengvųjų automobilių ir lengvųjų sunkvežimių padangomis.

(71)

Nesusijęs importuotojas „Otto Just GmbH & Co“ (toliau – „Otto Just“), kurio specializacija – originaliosios įrangos tiekimas priekabų pramonės gamintojams, teigė, kad priekabų padangų įtraukti nereikėtų. „Otto Just“ pažymėjo, kad priekabų padangos paprastai yra mažesnės (8–15 colių), jų apkrovos indeksas yra didelis, o Sąjungos pramonė neturi pakankamai pajėgumų šiam rinkos segmentui aprūpinti. Todėl dėl antidempingo priemonių pasiūla būtų nebepakankama ir būtų padarytas neigiamas poveikis priekabų gamintojams, kurie daugiausia yra mažosios ir vidutinės įmonės.

(72)

„Vannetukku“ teigė, kad į produkto apibrėžtąją sritį nereikėtų įtraukti ne siauresnių kaip 40 mm baltašonių padangų (montuojamų ant senų (kolekcinių) automobilių, pirmą kartą užregistruotų iki 1980 m.). „Vannetukku“ teigimu, jos brangesnės už standartines lengvųjų automobilių ir lengvųjų sunkvežimių padangas, o Sąjungos pramonė jų negamino, todėl žala Sąjungos pramonei negalėjo būti padaryta. „Vannetukku“ taip pat tvirtino, kad, priešingai, nei teigė Sąjungos gamintojai, šios padangos skyrėsi nuo istorinių automobilių padangų.

(73)

Be to, daug suinteresuotųjų šalių („B.I.S. Srl“, „Baltityre Group“, „Bronson Wheels AB“, „Edison“, „Gumistrada B.V“, „Maxxis Hellas“, „Pneurama Lda“ ir „VA-PA Toute Oy“) paprašė neįtraukti įvairių specifinių, nišinių produktų rūšių, tokių kaip bekelės padangų, įstrižųjų padangų, istorinių automobilių padangų, specialių retro transporto priemonėms skirtų prekių ženklų, greitaeigių priekabų padangų ir varžyboms, motorinių transporto priemonių drifto sportui naudojamų pusiau lygių padangų). Visose šiose pastabose tvirtinta, kad muitai būtų žalingi pirkėjams, o Sąjungos pramonė tų rūšių produktų negamino arba gamino tik labai nedidelius kiekius, todėl dėl jų importo žalos nepatyrė.

(74)

CRIA teigė, kad tiriamojo produkto apibrėžtoji sritis buvo pernelyg plati ir dviprasmiška ir apėmė įvairias produktų grupes, kurios nepasižymėjo panašiomis savybėmis, specifikacijomis ir galutinio naudojimo būdais. Panašiai kaip ir pirmiau nurodytos šalys, CRIA tvirtino, kad kai kurios iš šių padangų nekonkuravo su lengvųjų automobilių ir lengvųjų sunkvežimių padangomis ir kad Sąjungoje jų gamyba buvo nepakankama. CRIA taip pat nurodė, kad JAV atliktame antidempingo tyrime neįtrauktos T tipo laikinojo naudojimo atsarginės padangos, mažo greičio padangos ir priekabų padangos (12). Be to, CRIA nurodė, kad pačiame skunde apibrėžiant tiriamąjį produktą buvo minimas Reglamentas (ES) 2020/740 (13), nors tas reglamentas aiškiai netaikomas tam tikrų rūšių padangoms (14). Todėl CRIA paprašė Komisijos dėl kiekvienos kategorijos, kuriai Reglamentas (ES) 2020/740 netaikomas, nurodyti, ar jos bus nagrinėjamos šiame tyrime. Vėliau pateiktose pastabose CRIA daugiausia dėmesio skyrė laikinojo naudojimo atsarginėms padangoms, priekabų padangoms ir profesionalioms bekelės padangoms. CRIA pakartojo, kad laikinojo naudojimo padangoms ir profesionalioms bekelės padangoms netaikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/740 nustatyti padangų ženklinimo reikalavimai, o kadangi pačiame skunde pabrėžiama privalomų ženklinimo reikalavimų svarba (Europos energijos vartojimo efektyvumo etikete ženklinamų gaminių registras (EPREL)), CRIA laikėsi nuomonės, kad būtų logiška šiame tyrime nenagrinėti padangų, kurioms aiškiai netaikomi šie reikalavimai. Dėl priekabų padangų CRIA nurodė, kad joms taip pat taikoma kitokia reglamentavimo sistema pagal JT EEK taisyklę Nr. 54 (15), kurioje jos apibrėžtos kaip laisvo riedėjimo padangos ir uždrausta jas naudoti ant priekinių vairuojamųjų ir varomųjų ašių. CRIA pakartojo argumentus, kad šių trijų rūšių padangų negalima pakeisti standartinėmis PC-LL padangomis ir kad jas visas galima lengvai identifikuoti pagal žymenis ant šoninių sienelių, kurie pridedami vulkanizavimo proceso metu ir yra ilgalaikiai, nepašalinami padangų elementai.

(75)

Komisija kruopščiai išnagrinėjo šiuos tvirtinimus ir padarė toliau išdėstytas išvadas.

(76)

Pirma, dėl CRIA prašymo pateikti paaiškinimą Komisija pabrėžia, kad visos padangos, atitinkančios pranešimo apie inicijavimą 2 skirsnyje ir šio dokumento 2.1 skirsnyje pateiktą produkto apibrėžtį, patenka į tyrimo produkto apibrėžtąją sritį, jeigu konkrečiai nenurodoma, kad jos neįtraukiamos. Produktų aprėptis pagal įvairias ES ar JT taisykles dėl produktų ženklinimo ar transporto priemonių klasifikavimo nėra svarbi nustatant produkto apibrėžtąją sritį, išskyrus atvejus, kai tai nurodoma produkto apibrėžtyje, kaip minėta pačios šalies paminėtame skunde (16). Be to, įvairių rūšių nagrinėjamajam produktui netaikomas pakeičiamumo reikalavimas ir nereikalaujama, kad kiekvieną padangą būtų galima naudoti kiekvienoje transporto priemonėje / srityje. Šie elementai veikiau susiję su panašaus produkto apibrėžtimi ir yra svarbūs atliekant žalos analizę bei reikalingi lyginant produktus. Panašiai, kitų trečiųjų šalių administravimo institucijų atliktų tyrimų produkto apibrėžtis taip pat nėra svarbus veiksnys.

(77)

Kalbant apie tvirtinimus dėl laikinojo naudojimo padangų (kuriuos pateikė „4M Pro&Invest“, CRIA, „Hyundai“ ir „Hankook“) ir priekabų padangų („4M Pro&Invest“, CRIA ir „Otto Just“) Komisija pažymėjo, kad dauguma nurodytų skirtumų, pavyzdžiui, mažesnio gylio ar paprastesni protektoriaus grioveliai, mažesnis ar didesnis pripūtimo slėgis, mažesnis dydis, siauresnis plotis ir kt., nėra nei konkretūs, nei pakankamai identifikuojami, kad jais remiantis būtų galima apibrėžti produktą / jo neįtraukti. Be to, tvirtinimas, kad šių padangų Sąjungos pramonė esą negamino, nebuvo patvirtintas atliekant tyrimą, kurį patikrino Komisija. Komisija nustatė, kad Sąjungos pramonė gamino tiek laikinojo naudojimo padangas, tiek priekabų padangas, nors ir nedideliais kiekiais. Be to, atsižvelgiant į didelį spaudimą, kurį daro importas iš Kinijos nepagrįstai mažomis kainomis, Sąjungos pramonė dabartinėmis rinkos sąlygomis iš tiesų praranda pozicijas šiuose produktų segmentuose. Apskritai Komisija laikėsi nuomonės, kad laikinojo naudojimo padangų ir priekabų padangų pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės yra tokios pačios. Kaip aprašyta 62 konstatuojamojoje dalyje, jos gaminamos iš tų pačių pagrindinių medžiagų.

(78)

Dėl tvirtinimo dėl baltašonių padangų Komisija pažymėjo, kad „Vannetukku“ nepateikė pagrįstos informacijos ir įrodymų, patvirtinančių konkrečius fizinių, cheminių ar techninių savybių skirtumus, kuriais remiantis nereikėtų nagrinėti baltašonių padangų. Be to, didesnė kaina savaime nereiškia, kad nevykdomas dempingas, priverstinis kainų mažinimas ir (arba) priverstinis pardavimas mažesnėmis kainomis. Be to, iš byloje surinktų įrodymų ir viešai prieinamos informacijos matyti, kad tokias padangas taip pat gamino Sąjungos pramonė (17).

(79)

Panašiai, kalbant apie 73 konstatuojamojoje dalyje išvardytus bendro pobūdžio tvirtinimus, kuriuos pateikė įvairios šalys („B.I.S. Srl“, „Baltityre Group“, „Bronson Wheels AB“, „Edison“, „Gumistrada B.V“, „Maxxis Hellas“, „Pneurama Lda“ ir „VA-PA Toute Oy“), Komisija laikėsi nuomonės, kad tuose tvirtinimuose nepateikta jokių pagrįstų įrodymų dėl šių padangų fizinių, cheminių ar techninių savybių skirtumų, kuriais remiantis jas būtų galima aiškiai apibrėžti arba neįtraukti į tiriamojo produkto apibrėžtąją sritį.

(80)

Po galutinio faktų atskleidimo „Vannetukku“ pakartojo savo tvirtinimą, kad į produkto apibrėžtąją sritį nereikėtų įtraukti baltašonių padangų. „Vannetukku“ pabrėžė, kad šios padangos labai skiriasi nuo standartinių padangų daugiausia dėl papildomo storo baltos gumos sluoksnio jų šoninėje sienelėje, kuriam reikia skirtingų žaliavų ir gamybos proceso. „Vannetukku“ taip pat pridūrė, kad baltašonėms padangoms buvo taikomi skirtingi (mažesnio) greičio apribojimai ir jas gamino labai nedaug bendrovių pasaulyje, o Sąjungoje jos apskritai nebuvo gaminamos. „Vannetukku“ pabrėžė, kad ji nepardavinėjo baltašonių padangų dempingo kainomis. „Vannetukku“ tvirtino, kad, priešingai, šie produktai apskritai buvo beveik dvigubai brangesni už lygiavertes standartines padangas, o jų kainų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko stabilus. Dėl šių priežasčių, t. y. nepakankamos gamybos Sąjungoje ir dempingo nebuvimo, „Vannetukku“ laikėsi nuomonės, kad dėl baltašonių padangų Sąjungoje nebuvo prarastos darbo vietos ir negalėjo būti padaryta žala Sąjungos pramonei.

(81)

CRIA pakartojo savo tvirtinimą, kad į šio tyrimo aprėptį nereikėtų įtraukti laikinojo naudojimo, priekabų ir profesionalių bekelės padangų, visų pirma dėl to, kad jų negalima pakeisti standartinėmis PC-LL padangomis. Šiuo atžvilgiu CRIA pakartojo tuos pačius argumentus, kurie jau aprašyti 74 konstatuojamojoje dalyje, ir išvardijo keletą antidempingo tyrimų, kuriuos atlikdama Komisija neįtraukė tam tikrų rūšių produktų esą dėl to, kad jų negalima pakeisti vienas kitu (18). CRIA teigimu, Komisijos apibūdinimas, kad šių produktų galutinė paskirtis yra ta pati, nes jie „rieda kartu su transporto priemonėmis“, buvo pernelyg primityvus ir neatspindėjo ekonominės ir funkcinės tikrovės. CRIA taip pat pridūrė, kad Komisija klaidingai neatsižvelgė į ES padangų ženklinimo reglamentą (Reglamentą (ES) 2020/740) ir JT EEK tipo patvirtinimo standartus, laikydama, kad jie nebuvo reikšmingi produkto apibrėžtajai sričiai, taigi neatsižvelgė į privalomus saugos teisės aktus, pagal kuriuos padangų tipai klasifikuojami skirtingai.

(82)

„Hyundai“ pakartojo savo tvirtinimą, kad į produkto apibrėžtąją sritį nereikėtų įtraukti laikinojo naudojimo atsarginių padangų, kaip aprašyta 69 konstatuojamojoje dalyje, ir pabrėžė, kad šios padangos dėl savo ženklinimo aiškiai skiriasi.

(83)

„Otto Just“ pakartojo 71 konstatuojamojoje dalyje apibendrintus tvirtinimus dėl priekabų padangų ir paragino atlikti diferencijuotą šio segmento vertinimą.

(84)

Tvirtinimai dėl produkto apibrėžtosios srities, visų pirma dėl įvairių rūšių produktų, kurie jau aprašyti ir aptarti 76–78 konstatuojamosiose dalyse, tarpusavio pakeičiamumo nebuvimo, nebuvo pakartoti. Komisija laikėsi nuomonės, kad ji turi plačią diskreciją apibrėžti produktą ir vertinti pakeičiamumo galimybes. Šiuo požiūriu, be abejonės, net ir daugumos standartinių PC-LL padangų grupėje tam tikrų rūšių padangos gali būti ekonomiškai ar funkciškai netinkamos visų rūšių ir dydžių transporto priemonėms, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad atliekant antidempingo tyrimą joms negali būti taikoma ta pati produkto apibrėžtis. Šių šalių nurodytos nišinės padangos pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis savybėmis kaip ir standartinės PC-LL padangos, t. y. visos pneumatinės, guminės padangos, kurių šoninės sienelės ir protektoriaus konstrukcijos pritaikytos jų pagrindinei paskirčiai ir kurios montuojamos ant transporto priemonės ratų ir sudaro sąlyčio su keliu tašką, nes palaiko jos svorį, o naudojamos įvairiais deriniais užtikrina trauką, vairo mechanizmo valdymą, stabdymo veiksmingumą ir smūgių sugertį. Šių šalių nurodyti tariami skirtumai dėl fizinių savybių ar naudojimo būdų neprieštaravo šiam esminiam funkciniam bendrumui, todėl nebuvo galima padaryti išvados, kad PC-LL padangų ir kitų nišinių produktų visiškai negalima pakeisti vienų kitais. Įvairiose CRIA paminėtose bylose išimtys buvo suteiktos remiantis tik tiems tyrimams būdingais faktais ir visais atvejais – produktų fizinių, cheminių ir techninių savybių skirtumais, todėl tai nebuvo įrodymas, kad Komisija nukrypo nuo savo nusistovėjusios praktikos. Pavyzdžiui, sprendimas neįtraukti iš bimetalo gaminamų tvirtinimo detalių visų pirma buvo grindžiamas skirtumais, susijusiais su fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis (19), atsižvelgiant į tai, kad šios tvirtinimo detalės iš tikrųjų buvo specifinis iš nerūdijančiojo plieno ir anglinio plieno gaminamų tvirtinimo detalių derinys. Be to, sprendimai į produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti įvairių produktų atliekant tyrimą dėl keraminių stalo ir virtuvės reikmenų arba lietinių vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių su sriegiais, buvo pagrįsti skirtingomis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis. Biodyzelino bylą taip pat galima aiškiai atskirti, nes tausūs aviaciniai degalai (TAD) nebuvo įtraukti, kadangi jie buvo naudojami visiškai skirtingose pramonės šakose (aviacijos, o ne kelių transporto).

(85)

Galiausiai, kalbant apie esą neatsižvelgimą į ES padangų ženklinimo reglamentą (Reglamentą (ES) 2020/740) ir JT EEK tipo patvirtinimo standartus, Komisija laikėsi nuomonės, kad jie nebuvo susiję su produkto apibrėžtąja sritimi, nes antidempingo tyrime nagrinėjamąjį produktą tyrimą atliekanti institucija apibrėžė savarankiškai, remdamasi produkto savybėmis ir konkurenciniais santykiais rinkoje, ir jie neatspindėjo produkto reglamentavimo klasifikacijos pagal kitus Sąjungos teisės aktus.

(86)

Todėl tvirtinimai dėl pirmiau išvardytų rūšių produktų neįtraukimo į produkto apibrėžtąją sritį buvo atmesti, o pranešime apie inicijavimą pateikta ir 2.1 skirsnyje išdėstyta produkto apibrėžtis buvo palikta.

2.4.1.   Sąjungos rinkos suskaidymas į tris pakopas

(87)

Skunde teigta, kad lengvųjų automobilių ir lengvųjų sunkvežimių padangų rinką galima suskirstyti į tris atskiras pakopas. 1 pakopos padangos – aukščiausios klasės padangos, pasižyminčios geriausiomis eksploatacinėmis savybėmis ir didžiausiomis kainomis. 2 pakopos padangos apibūdinamos kaip vidutinės klasės ir vidutinių kainų padangos, kurioms būdingas geriausias kainos ir kokybės santykis. 3 pakopos padangos sudaro biudžetinį rinkos segmentą.

(88)

Komisijos surinkta ir (arba) gauta informacija patvirtino šį lengvųjų automobilių ir lengvųjų sunkvežimių padangų rinkos suskaidymą Sąjungos rinkoje. Nors pakopos nėra aiškiai ir visam laikui atskirtos (kaip toliau paaiškinta 425 konstatuojamojoje dalyje), suinteresuotųjų šalių nuomonė apskritai atitinka Komisijos išvadas dėl toliau aprašyto suskirstymo į kategorijas.

(a)

1 pakopa apima aukščiausios klasės segmentą, kuriam priskiriami pagrindinių gamintojų pavyzdiniai prekių ženklai. Prekės ženklo atpažinimas yra vienas pagrindinių šios pakopos padangų veiksnių, dėl kurių pateisinamos didesnės kainos, atsižvelgiant į numatomus aukštus rezultatus ir didelį technologinį turinį. Ši pakopa apima tiek pirminės įrangos pardavimą, tiek atsarginių padangų rinką.

(b)

2 pakopa apima tiek pirminės įrangos, tiek atsarginių padangų „tarpinį“ segmentą. Prekių ženklo atpažinimas ir šioje pakopoje atlieka svarbų vaidmenį ir prekių ženklai paprastai gerai žinomi pirkėjams, kurie taip pat gali atpažinti padangų gamintoją. Priimant sprendimą dėl pirkimo svarbesnis yra kainos aspektas.

(c)

3 pakopa apima daugiausia atsarginių padangų biudžetinį segmentą, nors šioje pakopoje gali būti prekiaujama ir pirmine įranga. Šiame segmente rezultatai yra labiau riboti riedėjimo varžos, stabdymo, valdymo ir triukšmo mažinimo atžvilgiu. Kaina yra svarbiausias, nors ir ne vienintelis, veiksnys, į kurį klientas atsižvelgia prieš priimdamas sprendimą pirkti.

(89)

Komisija paskelbė pranešimą su padangų žemėlapiu pagal prekių ženklus, kuris 2025 m. rugsėjo 4 d. buvo pateiktas visoms suinteresuotosioms šalims, kad jos galėtų pateikti pastabų.

(90)

Šis žemėlapis buvo sudarytas išanalizavus toliau nurodytą informaciją:

—

skundą (visų pirma 3 skirsnį ir 4 priedą);

—

atrinktų bendrovių ir atlikti individualų nagrinėjimą paprašiusių bendrovių, kurių buvo paprašyta nurodyti atitinkamas kiekvieno prekės ženklo pakopas, klausimyno atsakymus (20), ir

—

informaciją, pateikiamą specializuotose interneto svetainėse (21), kuriose prekių ženklai skirstomi į pakopas pagal tai, kaip jie suvokiami rinkoje.

2.4.2.   Tvirtinimai dėl Sąjungos padangų rinkos suskirstymo į segmentus klasifikavimo

(91)

Kaip pažymėta 88 konstatuojamojoje dalyje, suinteresuotosios šalys iš esmės sutiko, kad rinka buvo suskirstyta į tris pakopas (segmentus) ir kad būtų sudarytas Komisijos pasiūlytas padangų prekių ženklų rinkos žemėlapis.

(92)

Buvo gauta pastabų, kuriose siūloma pakeisti toliau nurodytų prekių ženklų klasifikaciją: „Barum“, „Debica“, „Dunlop“, „Tigar“, „General Tire“, „Gislaved“, „Hankook“, „Matador“, „Sava“ ir „Viking“.

(93)

Siekdama apsaugoti suinteresuotųjų šalių anonimiškumą, Komisija negalėjo atskleisti, kuri suinteresuotoji šalis pateikė tam tikrą tvirtinimą.

(94)

Kalbant apie prekės ženklą „Hankook“, buvo nurodytos keturios priežastys, dėl kurių šis prekės ženklas buvo priskirtas 2, o ne 1 pakopai:

—

skunde prekės ženklas „Hankook“ buvo priskirtas 2 pakopai remiantis žiniomis apie rinką.

—

„Hankook“ pripažino, kad palaipsniui pereina iš 2 pakopos į 1 pakopą, tačiau dar nėra plačiai sutarto suvokimo, kad šiuo metu jos produktai priskiriami 1 pakopai.

—

„Hankook“ rėmėsi rinkos suvokimu, nurodydama bendrus pakopų reitingus, nustatytus 2018 m. padangų apžvalgoje (22).

—

Prekės ženklo „Hankook“ kainos atitinka kitų 2 pakopos gamintojų kainas, o ne 1 pakopos gamintojų kainas.

(95)

Atsižvelgiant į pastabas dėl Komisijos rinkos žemėlapio, taip pat į 90 ir 94 konstatuojamosiose dalyse nurodytus šaltinius, buvo laikoma, kad „Debica“, „Barum“, „Matador“ ir „Sava“ yra 3 pakopos produktai, o „Hankook“ ir „Dunlop“ buvo perkelti iš 1 pakopos į 2 pakopą. 2026 m. kovo 27 d. Komisija informavo šalis apie peržiūrėtą padangų žemėlapį pagal kiekvieną prekės ženklą.

3.   DEMPINGAS

3.1.   Normaliosios vertės nustatymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį procedūra

(96)

Inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad KLR yra didelių iškraipymų, kaip jie suprantami pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, todėl Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą dėl šios šalies eksportuojančių gamintojų inicijuoti atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(97)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad galiausiai galėtų būti taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus KLR eksportuojančius gamintojus pateikti informaciją apie tiriamojo produkto gamybai naudojamus gamybos išteklius. Susijusią informaciją pateikė trisdešimt keturi eksportuojantys gamintojai.

(98)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo.

(99)

Iki nustatyto termino Kinijos vyriausybė nepateikė nei klausimyno atsakymų, nei pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Tada Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(100)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais. Šalis, kurią skundo pateikėjas nurodė kaip tinkamą tipišką šalį, buvo Serbija.

(101)

2025 m. rugsėjo 4 d. pranešimu (toliau – pirmasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriais ketino naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, tokių kaip žaliavos, darbas ir energija, susijusių su nagrinėjamojo produkto gamyba. Be to, remdamasi kriterijais neiškraipytoms kainoms ar lyginamiesiems dydžiams pasirinkti, Komisija kaip galimas tinkamas tipiškas šalis nurodė Meksiką, Serbiją ir Turkiją. Komisijai pastabų pateikė skundo pateikėjas, CRIA, „GITI Group“, „Hankook Group“, „Kumho“ ir „Shandong Yongsheng“.

(102)

2025 m. spalio 14 d. antruoju pranešimu (toliau – antrasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriuos ketina naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi pasirinkusi Turkiją. Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas (toliau – PBA išlaidos) ir pelną ji nustatys remdamasi turima informacija apie Turkijos gamintoją „Brisa Bridgestone“.

(103)

Komisijai pastabų pateikė CRIA, „GITI Group“, „Hankook Group“, „Kumho“, „Shandong Yongsheng“ ir „Sumitomo Rubber (Hunan)“ bei „Sumitomo Rubber (Changshu)“ (toliau – „Sumitomo Group“). Šios pastabos aptariamos 3.3 skirsnyje.

3.2.   Normalioji vertė

(104)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(105)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos toliau – PBA išlaidos).

(106)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos vyriausybė nebendradarbiavo, buvo tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

3.2.1.   Didelių iškraipymų buvimas

(107)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nustatyta, kad „dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Vertinant, ar esama didelių iškraipymų, inter alia, atsižvelgiama į poveikį, kurį gali daryti vienas ar daugiau toliau nurodytų elementų:

—

tai, kad atitinkamoje rinkoje daugiausia veikia įmonės, priklausančios eksportuojančios valstybės valdžios institucijoms ar jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios įmonės vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis,

—

valstybės dalyvavimas įmonių veikloje, suteikiantis jai galimybę daryti poveikį kainoms arba sąnaudoms,

—

viešoji politika arba priemonės, kuriomis diskriminuojama vietos tiekėjų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka,

—

bankroto, bendrovių ar nuosavybės teisės aktų nebuvimas, diskriminacinis jų taikymas ar netinkamas jų vykdymo užtikrinimas,

—

darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas,

—

viešosios politikos tikslus įgyvendinančių ar kitaip nuo valstybės priklausomų institucijų sudaroma galimybė gauti finansavimą.“

(108)

Kadangi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto sąrašas nėra baigtinis, išvadai dėl didelių iškraipymų padaryti nėra būtina atsižvelgti į visus elementus. Be to, tos pačios faktinės aplinkybės gali būti panaudotos įrodant, kad esama vieno ar kelių to sąrašo elementų.

(109)

Tačiau visos išvados dėl didelių iškraipymų, kaip jie suprantami pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, turi būti padarytos remiantis visais turimais įrodymais. Siekiant bendrai įvertinti, ar esama iškraipymų, taip pat gali būti atsižvelgiama į bendrą kontekstą ir padėtį eksportuojančioje šalyje, visų pirma jei per pagrindinius eksportuojančios šalies ekonominės ir administracinės struktūros elementus vyriausybei suteikiami esminiai įgaliojimai kištis į ekonomiką tiek, kad kainos ir sąnaudos priklausytų ne nuo laisvos rinkos jėgų raidos.

(110)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nustatyta, kad „kai Komisija turi tinkamai pagrįstos informacijos, kad tam tikroje valstybėje ar tam tikrame tos valstybės sektoriuje gali būti didelių iškraipymų, kaip nurodyta b punkte, ir kai tikslinga siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, Komisija parengia, viešai skelbia ir reguliariai atnaujina ataskaitą, kurioje apibūdinamos b punkte nurodytos rinkos aplinkybės toje valstybėje ar sektoriuje“.

(111)

Remdamasi šia nuostata Komisija parengė ataskaitą dėl Kinijos (23) (toliau – ataskaita), kurioje surinkti įrodymai, kad daugeliu ekonomikos lygmenų esama didelio valstybės kišimosi, įskaitant konkrečius iškraipymus, susijusius su daugeliu pagrindinių gamybos veiksnių (pvz., žeme, energija, kapitalu, žaliavomis ir darbu), ir iškraipymus konkrečiuose sektoriuose, įskaitant cheminių medžiagų sektorių. Suinteresuotosios šalys paragintos paneigti tyrimo byloje tyrimo inicijavimo metu surinktus įrodymus, pateikti dėl jų pastabų arba juos papildyti. Ataskaita į tyrimo bylą buvo įtraukta tyrimo inicijavimo etapu.

(112)

Skundo pateikėjas tvirtino, kad nagrinėjamojo produkto sektoriuje esama didelių iškraipymų. Jis nurodė ataskaitą ir kitus atitinkamus ją papildančius įrodymus. Konkrečiau, skundo pateikėjas nurodė, kad Kinijos rinka yra atskirta nuo įprastų rinkos jėgų dėl to, kad Kinija yra komunistinė valstybė, kuri veikia remdamasi socialistinės rinkos ekonomikos doktrina, o Kinijos komunistų partija (toliau – KKP arba partija) daro didelę įtaką ekonomikai, be kita ko, ir privačiajame sektoriuje. Pasitelkdama konstitucinius įgaliojimus, pramonės planavimą ir partijos struktūras, įtvirtintas įvairiose pramonės šakose, valstybė nustato ekonominius prioritetus ir paskirsto išteklius.

(113)

Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad per ankstesnius Komisijos tyrimus nustatyta, jog autobusų ir sunkvežimių padangų pramonėje ir pradinės grandies sektoriuose, pavyzdžiui, plieno, naftos chemijos produktų, energetikos ir tekstilės, esama didelių iškraipymų. Skundo pateikėjo teigimu, šios išvados taikytinos ir PC-LL padangų pramonei.

(114)

Be to, skundo pateikėjas priminė papildomą informaciją, susijusią su toliau nurodytais elementais, dėl kurių atsirado didelių iškraipymų.

(115)

Pirma, skundo pateikėjas tvirtino, kad Kinijos PC-LL padangų rinkoje daugiausia veikia įmonės, kurios priklauso Kinijos vyriausybei, yra jos kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos.

(116)

Konkrečiau, skundo pateikėjas teigė, kad Kinijos ekonomika labai priklauso nuo valstybės valdomų įmonių, kurios atlieka strateginį vaidmenį siekiant išlaikyti valstybės kontrolę. Valstybės valdomos įmonės sukuria apie 25 % Kinijos BVP ir yra sutelktos ypatingos svarbos sektoriuose. Valstybės turto priežiūros ir administravimo komisija (SASAC) prižiūri valstybės valdomas įmones, įgyvendina pramonės planus ir kontroliuoja įmonių išteklius, valdymą ir darbuotojų skyrimą, taip užtikrindama, kad būtų pasiekiami partijos tikslai. Ši plačiai paplitusi kontrolė taikoma padangų pramonėje ir jos pradinės bei galutinės grandies sektoriuose.

(117)

Skundo pateikėjas pabrėžė, kad pradinės grandies sektoriuose ir pačiame padangų gamybos sektoriuje valstybės valdomos įmonės vykdo reikšmingą kontrolę. Be naftos chemijos produktų, natūralusis kaučiukas ir tekstilė yra pramonės šakos, kuriose Kinija turi didelių valstybės valdomų subjektų. Kelis pagrindinius Kinijos padangų gamintojus tiesiogiai arba netiesiogiai valdo vyriausybės subjektai. Pavyzdžiui, „Shuangqian Tire Group Co. Ltd.“, kuri gamina lengvųjų automobilių padangas, kontroliuoja valstybės valdoma įmonė, o „China National Tyre & Rubber Co. Ltd“ (toliau – CNRC), kuri yra viena didžiausių Kinijos padangų gamintojų, yra SINOCHEM patronuojamoji įmonė. Net ir tų bendrovių, kurių kontrolinį akcijų paketą valdo ne valstybė, (tokių kaip „Giti Tire Co.“ ir „Prinx Chengshan (Shandong) Tire Co.“) kapitalo struktūroje dalyvauja valstybės valdomos įmones. Ši plačiai paplitusi valstybės kontrolė pradinės grandies sektoriuose ir pačioje padangų pramonėje parodo didelius rinkos jėgų iškraipymus.

(118)

Antra, skundo pateikėjas teigė, kad vyriausybė ir KKP daro didelę įtaką Kinijos įmonėms, todėl valstybė gali kištis į kainas ir sąnaudas.

(119)

Skundo pateikėjas nurodė, kad KKP kontroliuoja bendroves per integruotus partijos padalinius, kurie yra privalomi organizacijose, turinčiose tris ar daugiau partijos narių. Valstybės valdomose įmonėse KKP turi daug įgaliojimų, skiria vadovus ir vadovauja priimant svarbius sprendimus. Be to, privačios bendrovės taip pat patiria vis didesnį spaudimą integruoti partijos vadovavimą į savo sprendimų priėmimo procesus. KKP įtaka stiprinama tokiomis politikos priemonėmis kaip 2018 m. Įmonių valdymo kodeksas ir 2020 m. Nuomonė dėl jungtinio fronto darbo stiprinimo (24), kuriomis skatinamas partijos vadovavimas privačiose įmonėse. Be to, KKP dvipusio prisijungimo ir kryžminio paskyrimo sistema palengvina partijos narių integraciją į įmonių vadovybę. Valstybės valdomose įmonėse pagrindines vykdomąsias funkcijas turi vykdyti KKP nariai, taip užtikrinant partijos vadovavimą įmonių valdyme. KKP taip pat kontroliuoja tiek valstybės valdomų įmonių, tiek privačių bendrovių žmogiškuosius išteklius, prižiūri sprendimus dėl darbuotojų ir tvarko specialistų duomenų bazes, kad paskyrimai atitiktų partijos tikslus.

(120)

Be to, skundo pateikėjas nurodė, kad nacionaliniame 14-ajame penkmečio plane pabrėžiamas KKP gairių laikymasis, taip įpareigojant bendroves į savo veiklą integruoti partijos ideologiją. Pramonės asociacijos, pavyzdžiui, CRIA ir Kinijos metalų, mineralų ir cheminių medžiagų importuotojų ir eksportuotojų prekybos rūmai (CCCMC), užtikrina, kad padangų gamintojai ir susijusios bendrovės laikytųsi valstybinių direktyvų. Pasitelkdama savo filialus ir gaires CRIA veikia kaip tiltas tarp partijos ir vyriausybės ir bendrovių, taip skatindama KKP įtaką kontroliuojant pramonės veiklos rezultatus. Šių asociacijų struktūrose taip pat yra su KKP susijusių lyderių ir partijos filialų.

(121)

Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad pagrindiniai padangų gamintojai, tokie kaip „Qingdao Doublestar“, „Shuangqian Tire Group Co., Ltd.“ ir „Sailun Group Co.“, pasižymi didele partijos įtaka dėl su KKP susijusių vadovų ir valstybės valdomos dalies. Skundo pateikėjas pabrėžė, kad dėl plačiai paplitusios valstybės ir partijos kontrolės ribojamos Kinijos įmonių galimybės nepriklausomai nustatyti kainas ir išlaidas, nes joms daro poveikį su rinka nesusiję aspektai, atitinkantys KKP tikslus, taip atitolinant jas nuo įprastų rinkos jėgų.

(122)

Trečia, skundo pateikėjas nurodė, kad Kinijos viešoji politika ir priemonės yra palankios vidaus tiekėjams ir dėl jų labai iškraipomos laisvosios rinkos jėgos, be kita ko, padangų pramonėje ir tiekimo grandinėje. Kinijos vyriausybė įgyvendina išsamų planavimą pagal penkmečio planus, įskaitant konkretiems sektoriams skirtus planus, kuriuose taip pat nustatomi gamybos, inovacijų ir žaliosios plėtros tikslai. Šiuose planuose pirmenybė teikiama pagrindiniams pradinės grandies sektoriams, pavyzdžiui, naftos chemijos produktų, natūraliojo kaučiuko, plieno ir energetikos sektoriams, taip pat galutinės grandies pramonės šakoms, susijusioms su padangų gamybos pramone.

(123)

Skundo pateikėjas pabrėžė, kad vyriausybės politikos priemonėmis siekiama vykdyti didesnę padangų pramonės kontrolę. Šiomis politikos priemonėmis strategiškai remiama pramonės plėtra, užtikrinamas suderinamumas su valstybės tikslais ir didinama vyriausybės įtaka visais pramonės lygmenimis. Pavyzdžiui, penkmečio planuose konkrečiai aptariamas padangų sektorius, kuriam teikiama tiesioginė Kinijos vyriausybės parama. Padangos minimos gairėse dėl naftos chemijos produktų ir chemijos pramonės aukštos kokybės plėtros skatinimo 14-ajame penkmečio plane. Šiose gairėse ne tik pabrėžiama pažanga padangų produktų srityje vykdant standartizuotą skaitmeninę transformaciją, bet ir daug dėmesio skiriama technologinių ir kokybės standartų gerinimui visame sektoriuje. Jas įgyvendinti padeda pramonės asociacijos, tokios kaip CRIA, kurios veikia kaip vyriausybės ir padangų bendrovių tarpininkės, užtikrindamos suderinamumą su gairėse išdėstytais strateginiais tikslais. Siekdama didinti vidaus rinkoje pagamintų padangų konkurencingumą užsienio rinkose, Kinijos vyriausybė pasitelkia palankius viešuosius pirkimus, finansinę paramą ir kitas priemones.

(124)

Be to, skundo pateikėjas nurodė, kad provincijų vyriausybės priima taisykles, kuriomis remiami padangų gamintojai. Vienas iš pagrindinių pavyzdžių – Šandongo 14-asis penkmečio planas, kuriuo siekiama konsoliduoti viešojo sektoriaus paramą ir didinti privačiojo verslo pajėgumus, daugiausia dėmesio skiriant automobilių pramonės tiekimo grandinei ir išteklių paskirstymui. Ši provincija savo automobilių pramonę orientuoja siekdama užtikrinti tiekimo grandinės sinergiją ir gebėjimą paskirstyti išteklius. Kitomis valstybės intervencinėmis priemonėmis tiesiogiai remiamos padangų gamintojų investicijos mokslinius tyrimų ir plėtros srityje, žalinimo iniciatyvos ir gamybos grandinės tobulinimas.

(125)

Be to, skundo pateikėjas pabrėžė, kad dėl šių politikos priemonių dirbtinai mažinamos gamybos sąnaudos. Pavyzdžiui, iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ remiama Kinijos padangų gamintojų informavimo veikla, suteikiant jiems informacijos apie palankius eksporto būdus ir stiprinant jų padėtį pasaulinėje rinkoje ir Kinijoje.

(126)

Ketvirta, skundo pateikėjas nurodė, kad Kinijos bankroto, bendrovių ar nuosavybės teisės aktai taikomi nepakankamai, jų taikymas yra diskriminacinio pobūdžio arba netinkamai užtikrinamas jų vykdymas. Skundo pateikėjas ypač atkreipė dėmesį į dirbtinį finansiškai netvarių padangų gamintojų, kurie vietos ir tarptautiniu lygmeniu konkuruoja su užsienio bendrovėmis, skatinimą, nes jiems suteikiama parama, kuria naudodamiesi jie gali išvengti bankroto.

(127)

Skundo pateikėjas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Kinijoje nėra privačios žemės nuosavybės, nes žemės skyrimą kontroliuoja vyriausybė ir šiam procesui poveikį daro politinės aplinkybės, o ne rinka grindžiami sprendimai. Dėl to valstybės remiamos padangų bendrovės įgyja nesąžiningą pranašumą, dar labiau iškraipoma rinka ir daromas neigiamas poveikis padangų pramonės konkurencijai laisvojoje rinkoje.

(128)

Penkta, skundo pateikėjas tvirtino, kad darbo užmokesčio sąnaudos Kinijoje yra labai iškraipytos, ir pažymėjo, kad šalyje veikia tik viena KKP kontroliuojama teisiškai pripažinta profesinė sąjunga. Dėl šios kontrolės kartu su aplinkybe, kad Kinija nėra ratifikavusi pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų ir taiko ribojamąsias darbo priemones, atsiranda politinis kišimasis, kuris daro įtaką darbo užmokesčio nustatymo procesams, o tai lemia valstybės, o ne rinkos principais grindžiamus darbo užmokesčio rezultatus. Be to, namų ūkių registravimo sistemoje diskriminuojami darbuotojai migrantai, nes ribojamos galimybės gauti socialinę ir ekonominę naudą, o taip dar labiau iškraipomos darbo sąnaudos Kinijos ekonomikoje.

(129)

Šešta, Kinijos padangų gamintojai gali gauti viešosios politikos tikslus įgyvendinančių ar kitaip nuo valstybės priklausomų institucijų skiriamą finansavimą. Valstybė valdo ne tik didžiausius Kinijos bankus, bet ir privačius bankus, kurie vykdydami savo veiklą privalo laikytis nacionalinių politikos priemonių. Dėl to lengvatinės investicijos nukreipiamos į skatinamąsias pramonės šakas. Skundo pateikėjas šią naudą Kinijos padangų gamintojams pagrindė pabrėždamas lengvatines paskolas ir finansavimą, kurį tokios bendrovės kaip „Shanghai Huayi Group“, „Double Coin“ ir „Prinx Chengshan“ gauna iš valstybinių bankų, kaip antai Kinijos eksporto ir importo banko ir Kinijos banko. Be to, bendrovės, pavyzdžiui, „Doublestar,“ palaiko tvirtus ryšius su tokiais bankais kaip Ryšių bankas, kurie skiria didelę paramą investicijoms ir kredito linijų finansavimui, o tai parodo šių finansų įstaigų politinius motyvus.

(130)

Skundo pateikėjas taip pat nurodė, kad obligacijų ir kredito reitingai Kinijoje dažnai yra pernelyg padidinami ir nuolat viršija tarptautinius reitingus. Šis iškraipymas atsiranda dėl netiesioginių vyriausybės garantijų, teikiamų skatinamosioms ar kitaip išskiriamoms pramonės šakoms, ir jomis veiksmingai sumažinama obligacijų įsipareigojimų neįvykdymo rizika. Pavyzdžiui, Kinijos kredito agentūros suteikia bendrovėms gerokai aukštesnius reitingus nei pripažintos tarptautinės agentūros, nes šioms bendrovėms siūlomos palankesnės skolinimosi sąlygos.

(131)

Apskritai skundo pateikėjas teigė, kad visai Kinijos ekonomikai poveikį daro dideli iškraipymai, kurie atitinkamai apima ir padangų pramonę. Kinijos vyriausybė kišasi į visus padangų tiekimo grandinės lygmenis, todėl susidaro padėtis, kai vyriausybės iškraipymai įvairiais būdais daro poveikį visiems gamybos ištekliams, tų gamybos išteklių gamybos ištekliams ir kt.

(132)

Taigi, skundo pateikėjas teigė, kad padangų sektoriuje esama didelių iškraipymų, kaip jie suprantami pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(133)

Komisija išnagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip jie suprantami pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, buvo tikslinga naudoti Kinijos vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Atliekant tą analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į Kinijos ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant nagrinėjamojo produkto sektorių.

(134)

Komisija tai padarė remdamasi byloje turimais įrodymais. Byloje turimi įrodymai apėmė ataskaitoje pateiktus įrodymus, kurie grindžiami viešai prieinamais šaltiniais. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui Kinijoje patvirtinti.

3.2.1.1.   Dideli iškraipymai, darantys poveikį Kinijos vidaus rinkos kainoms ir sąnaudoms

(135)

Kinijos ekonominė sistema grindžiama „socialistinės rinkos ekonomikos“ sąvoka. Ta sąvoka yra įtvirtinta Kinijos Konstitucijoje ir pagal ją nustatomas Kinijos ekonomikos valdymas. Pagrindinis principas yra „gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė, t. y. visų žmonių nuosavybė ir darbo žmonių kolektyvinė nuosavybė“ (25).

(136)

Planinė ekonomika yra „pagrindinė nacionalinės ekonomikos jėga“, o valstybė yra įgaliota užtikrinti jos „konsolidavimą ir augimą“ (26). Atitinkamai net naujuose (2024 m.) politikos dokumentuose minima, kad Kinijos vyriausybė siekia „skatinti valstybės kapitalo koncentraciją svarbiose pramonės šakose <...> ir perspektyviose strateginėse besiformuojančiose pramonės šakose (27)“ ir „stiprinti kapitalo injekcijas, kad būtų remiama aukštos kokybės valstybės valdomų įmonių plėtra (28)“. Todėl dėl bendros Kinijos ekonomikos struktūros sudaromos sąlygos ne tik dideliam valstybės kišimuisi į ekonomiką, bet aiškiai įgaliojama tokį kišimąsi vykdyti. Sąvoka „viešosios nuosavybės viršenybė prieš privačiąją“ dominuoja visoje teisės sistemoje ir visuose pagrindiniuose teisės aktuose yra pabrėžiama kaip bendras principas.

(137)

Kinijos nuosavybės teisė yra geriausias pavyzdys: ji susijusi su pirminiu socializmo etapu, kai valstybė įpareigojama išsaugoti pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje svarbiausia yra viešoji nuosavybė.

(138)

Toleruojamos kitos nuosavybės formos, o įstatymai leidžia jas plėtoti kartu su valstybės nuosavybe (29). Atitinkamai 2025 m. Įstatyme dėl privačios ekonomikos plėtros skatinimo (toliau – privačios ekonomikos įstatymas) (30) oficialiai pripažįstama, kad privačios įmonės yra „svarbi socialistinės rinkos ekonomikos sudedamoji dalis“ ir kartu įpareigojama, kad „privačios ekonominės organizacijos ir jų veiklos vykdytojai turi remti Kinijos komunistų partijos vadovavimą, būti atsidavę Kinijos socialistinei sistemai ir aktyviai dalyvauti kuriant šiuolaikinę socialistinę galią“ (31).

(139)

Todėl ekonominės veiklos vykdytojams tiesiogiai arba netiesiogiai taikomos partijos arba valstybės institucijų politikos gairės, administracinio valdymo ir ideologinio suderinimo reikalavimai ir taip įtvirtinami struktūriniai konkurencinės aplinkos iškraipymai.

(140)

Be to, kadangi pagal Kinijos teisę socialistinė rinkos ekonomika plėtojama vadovaujant KKP, Kinijos valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis (teisiniu, instituciniu, asmeniniu) ir sudaro stiprią struktūrą, kurioje KKP ir valstybės vaidmenys yra neatskiriami.

(141)

2018 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus Kinijos Konstituciją, vadovaujamasis KKP vaidmuo tapo dar svarbesnis, nes jis buvo dar kartą patvirtintas Konstitucijos 1 straipsnio tekste.

(142)

Po jau esamo nuostatos pirmo sakinio „Socialistinė sistema yra pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos sistema“ įterptas naujas antras sakinys „[S]kiriamasis Kinijos socializmo bruožas yra Kinijos komunistų partijai tenkantis vadovaujamasis vaidmuo.“ (32) Tai rodo neabejotiną ir vis didėjančią KKP vykdomą Kinijos ekonominės sistemos kontrolę.

(143)

Toks vadovavimas ir kontrolė būdingi Kinijos sistemai ir yra gerokai didesni nei kitose šalyse, kurių vyriausybės vykdo bendrąją makroekonominę kontrolę ir kuriose veikia laisvosios rinkos jėgos.

(144)

Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi laisvojoje rinkoje vyraujančias ekonomines sąlygas (33). Kinijos valdžios institucijos taiko įvairias intervencines ekonomines priemones, įskaitant pramoninio planavimo sistemą, finansų sistemą ir reglamentavimo aplinkos lygį.

(145)

Pirma, bendros administracinės kontrolės lygmeniu Kinijos ekonomikos kryptis grindžiama sudėtinga pramoninio planavimo sistema, kuri veikia visą šalies ekonominę veiklą. Visi šie planai sudaro išsamią ir sudėtingą sektorių ir kompleksinių politikos sričių matricą visuose valdžios lygmenyse.

(146)

Provincijų lygmens planai yra detalūs, o nacionaliniuose planuose nustatomi šiek tiek platesni tikslai. Planuose taip pat nurodomos priemonės atitinkamoms pramonės šakoms ir (arba) sektoriams remti ir terminai, per kuriuos turi būti pasiekti tikslai. Į kai kuriuos planus įtraukiami aiškūs numatomi tikslai.

(147)

Pagal planus atskiri pramonės sektoriai, specifinių tipų ekonominės veiklos vykdytojai (34) ir (arba) projektai išskiriami kaip (teigiami arba neigiami) prioritetai, atitinkantys vyriausybės prioritetus, ir jiems priskiriami konkretūs vystymosi tikslai (pramonės modernizavimas, tarptautinė plėtra ir kt.).

(148)

2025 m. KKP centrinis komitetas paskelbė analizę, kurioje patvirtintas privalomas planų pobūdis: „Mokslinis nacionalinių plėtros planų rengimas ir veiksmingas įgyvendinimas yra svarbios priemonės, kurias pasitelkdama mūsų Partija gali veiksmingai vadovauti ekonominei ir socialinei plėtrai. Vykdydama modernizaciją Kinija išnagrinėjo ir nustatė institucinę tvarką, pagal kurią, centralizuotai ir vieningai vadovaujant Partijos centriniam komitetui, Partijos centrinio komiteto plenarinėje sesijoje pateikiamas plano pasiūlymas, Valstybės taryba parengia plano projektą, o Nacionalinis liaudies kongresas jį peržiūri ir patvirtina iki jo viešo paskelbimo ir įgyvendinimo. Taip Partijos pasiūlymai iš esmės tampa valstybės ir žmonių valia. Šio proceso metu pagrindinės strateginės Partijos centrinio komiteto diegimo priemonės paverčiamos teisiškai privalomais įgyvendinimo visoje šalyje planais.“ (35)

(149)

Taigi, ekonominės veiklos vykdytojai – tiek privatūs, tiek valstybės valdomi – turi veiksmingai pritaikyti savo verslo veiklą prie planavimo sistema nustatytų realijų. Taip yra ne tik dėl privalomo planų pobūdžio, bet ir dėl to, kad atitinkamos Kinijos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis laikosi planų sistemos ir atitinkamai naudojasi joms suteiktais įgaliojimais ir taip skatina ekonominės veiklos vykdytojus laikytis planuose nustatytų prioritetų (36).

(150)

Antra, finansinių išteklių skyrimo lygmeniu, Kinijos finansų sistemoje dominuoja valstybės valdomi komerciniai ir politiniai bankai, Kinijos vyriausybės apibūdinami kaip „pagrindinė jėga, tarnaujanti realiajai ekonomikai ir teikianti tvirtą paramą nacionalinės ekonomikos stabilumui ir ilgalaikei plėtrai (37)“. Šie bankai, nustatydami ir įgyvendindami savo skolinimo politiką, turi derintis prie vyriausybės pramonės politikos tikslų, o ne pirmiausia įvertinti ekonominę konkretaus projekto naudą (38).

(151)

Tai pasakytina ir apie kitas Kinijos finansų sistemos sudedamąsias dalis, kaip antai akcijų rinkas, obligacijų rinkas, privačiojo akcinio kapitalo rinkas ir kt. Be to, šios finansų sektoriaus dalys yra instituciškai ir funkciškai sukurtos taip, kad būtų siekiama ne kuo labiau pagerinti finansų rinkų efektyvų veikimą, o užtikrinti kontrolę ir leisti valstybei ir KKP kištis (39).

(152)

Trečia, reglamentavimo aplinkos lygmeniu, valstybės kišimasis į ekonomiką būna įvairių formų.

(153)

Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklės reguliariai naudojamos siekiant kitų nei ekonominio veiksmingumo politikos tikslų, taip sumenkinant rinka grindžiamus principus toje srityje. Taikytinuose teisės aktuose konkrečiai nustatyta, kad viešieji pirkimai turi būti vykdomi taip, kad „būtų pasiekti nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros politikos tikslai“ (40). Tačiau šių tikslų pobūdis lieka neapibrėžtas, todėl sprendimus priimančios institucijos turi didelę veiksmų laisvę (41). Be to, viešiesiems pirkimams taikomuose teisės aktuose yra taisyklių, kuriomis aiškiai diskriminuojami užsienio produktai nustatant, kad „vidaus produkto kaina sumažinama 20 % ir į sumažintą kainą atsižvelgiama vertinant (42)“. Todėl sprendimai dėl viešųjų pirkimų yra palankūs vidaus produktams ir nėra grindžiami laisvosios rinkos jėgomis.

(154)

Panašiai investicijų srityje Kinijos vyriausybė toliau reikšmingai kontroliuoja valstybės ir privačių investicijų paskirtį ir dydį ir tam daro didelę įtaką. Investicijų tikrinimą, taip pat įvairias paskatas, apribojimus ir draudimus, susijusius su investicijomis, valdžios institucijos naudoja kaip svarbią priemonę pramonės politikos tikslams remti, pavyzdžiui, išlaikyti valstybės kontrolę pagrindiniuose sektoriuose arba stiprinti vidaus pramonę (43). Pavyzdžiui, Kinijos vyriausybė siekia „optimizuoti pagrindinių pramonės fondų veiklos ir priežiūros mechanizmą, siekdama užtikrinti, kad fondų investicijų kryptis atitiktų nacionalinių strategijų reikalavimus“ (44) . Kitas Kinijos vyriausybės vykdomos ekonomikos kontrolės nukreipiant finansinius išteklius pavyzdys – politika, išdėstyta 2025 m. dokumente „Keletas priemonių privačių investicijų plėtrai toliau skatinti“ (45). Šiose priemonėse nurodyta, kad Kinijos vyriausybė siekia „padidinti centrinio biudžeto išteklius, kad būtų galima remti kvalifikuotus privačius investicinius projektus ir aktyviai vykdyti orientavimo ir vadovaujamą veiklą“. Kinijos vyriausybė taip pat ketina „tinkamai išnaudoti naujosios politikos finansines priemones [ir] remti keletą kvalifikuotų privačių investicinių projektų svarbiose pramonės šakose ir pagrindinėse srityse“ (46).

(155)

Kinijos vyriausybės kišimasis į ekonomiką apibūdinamas kaip „koordinuotos fiskalinės, pinigų, pramonės, kainų, užimtumo ir kitos politikos pastangos, susijusios su nacionalinių plėtros planų ir pagrindinių strategijų įgyvendinimu (47)“.

(156)

Apibendrinant, Kinijos ekonomikos modelis yra pagrįstas tam tikromis pagrindinėmis aksiomomis, kuriomis numatomas ir skatinamas įvairialypis valstybės kišimasis. Toks didelis valstybės kišimasis neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo, todėl gali būti iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (48).

3.2.1.2.   Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmą įtrauką: atitinkamoje rinkoje daugiausia veikia įmonės, priklausančios eksportuojančios valstybės valdžios institucijoms ar jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios įmonės vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis

(157)

Įmonės, kurios priklauso valstybei, yra jos kontroliuojamos ir (arba) strategiškai prižiūrimos arba vadovaujasi valstybės gairėmis, Kinijoje sudaro labai didelę ekonomikos dalį.

(158)

Nagrinėjamojo produkto sektoriuje daugiausia veikia privačios bendrovės, pavyzdžiui, „Shandong Linglong Tire Co.“ (49), arba bendrovės, kurių mažesnę akcijų dalį valdo valstybė, pavyzdžiui, „Sailun Group“ (50), kurios 1,18 % akcijų valdo valstybė (51), arba „Zhongce Rubber Group“ (52), kurios 36 % akcijų valdo valstybė (53).

(159)

Be to, valstybė ne tik turi kai kurių bendrovių akcijų, bet ir vykdo jų kontrolę, pavyzdžiui, bendrovės „Qingdao Double Star Co. Ltd.“ (54), kurios 41,35 % akcijų valdo valstybė ir kurią kontroliuoja Čingdao savivaldybės SASAC, arba patronuojamosios bendrovės „Double Star Dongfeng Tire“, kurios 100 % akcijų valdo „Qingdao Double Star Co. Ltd.“ (55). Kitas pavyzdys – „Guizhou Tyre Co. Ltd.“ (56), kurios 20,48 % akcijų priklauso valstybei ir kurią kontroliuoja Gujango savivaldybės liaudies vyriausybė (57).

(160)

Be to, nagrinėjamojo produkto sektoriuje daugiausia veikia valstybės valdomos įmonės, pavyzdžiui: CNRC (58), kurią valdo SINOCHEM (centrinės SASAC kontroliuojama valstybės valdoma įmonė (59)) ir SINOPEC (60) (kita centrinės SASAC kontroliuojama valstybės valdoma įmonė (61)) – abi šios bendrovės yra pagrindiniai sintetinio kaučiuko, kuris yra vienas pagrindinių nagrinėjamojo produkto gamybos išteklių, gamintojai (62).

(161)

KKP kišimasis į veiklos sprendimų priėmimą tapo norma ne tik valstybės valdomose įmonėse, bet ir privačiose bendrovėse (63), o KKP siekia vadovauti beveik visiems šalies ekonomikos aspektams. Iš tiesų, atsižvelgiant į tai, kaip glaudžiai susijusios Kinijos valstybės ir partijos struktūros, dėl valstybės įtakos, daromos KKP struktūromis bendrovėse, ekonominės veiklos vykdytojai iš esmės yra kontroliuojami ir politiškai prižiūrimi vyriausybės.

(162)

Be to, nagrinėjamojo produkto sektoriui taikomos kelios vyriausybės politikos priemonės, pavyzdžiui, MIIT gairės dėl aukštos kokybės naftos chemijos produktų ir chemijos pramonės plėtros skatinimo 14-ojo penkmečio plano laikotarpiu, kurių II.3 skirsnyje numatyta įgyvendinti „veiksmus, kuriais siekiama gerinti chemijos produktų tiekimo kokybę. Telkti dėmesį į strategines besiformuojančias pramonės šakas <...> ir spartinti didelio našumo kaučiuko ir plastiko medžiagų <...> kūrimą. <...> Didinti ekologiškų produktų dalį tokiose pramonės šakose kaip <...> padangų <...>. Skatinti įmones gerinti produktų kokybę ir kurti bei puoselėti prekių ženklus.“ Be to, gairių V skirsnyje numatyta sukurti „internetinę pramonės grandinės stebėseną, taikomą nefasuotiems produktams, pvz., trąšoms ir padangoms“ (64).

(163)

Padangų pramonei taip pat taikomos provincijų lygmens politikos priemonės, pvz., Šandongo provincijos 14-asis penkmečio planas dėl chemijos pramonės plėtros, kuriame konkrečiai numatyta „dėl padangų pramonės: „[g]riežtai įgyvendinti pramonės politiką ir pramonės standartus, integruoti ir šalinti įmones, kurių metinis gamybos pajėgumas yra ne didesnis kaip 1,2 mln. visaplienių radialinių padangų (išskyrus inžinerines padangas, aviacines padangas ir plataus profilio bekameres padangas) ir ne daugiau kaip 5 mln. pusiau plieninių radialinių padangų (išskyrus nebliūkštančiąsias padangas, aukščiausios klasės lenktynines padangas ir itin mažo profilio padangas). <...> Atsižvelgiant į aukščiausios klasės ir į segmentus suskirstytų rinkų tendencijas, kurti aukščiausios klasės produktus, pvz., itin mažo profilio, mažo profilio, mažo pasipriešinimo riedėjimui, netriukšmingas ir nebliūkštančiąsias padangas, intensyviau vykdyti mokslinius tyrimus ir plėtrą bei gaminti didelio našumo radialines padangas, pavyzdžiui, išmaniąsias padangas, saugiąsias padangas, mažo pasipriešinimo riedėjimui padangas ir itin atsparias nusidėvėjimui padangas, kad būtų padidinta produktų pridėtinė vertė ir rinkos dalis. Stiprinti padangų pramonės klasterius Šandongo pusiasalyje ir šiaurinėje Šandongo dalyje, stiprinti ryšius su pramonės rėmimo subjektais, plėtoti gumos priedų pramonės klasterį vakarinėje Šandongo dalyje ir plėsti gumos perdirbimo įrangos pramonės klasterį rytinėje Šandongo dalyje. Visapusiškai gerinti padangų pramonės skaitmenizaciją, tinklo plėtrą ir pažangią plėtrą, skatinti pažangiųjų padangų pramonės gamyklų kūrimą visoje provincijoje ir sukurti padangų gamybos pramonės interneto platformą debesyje. Aktyviai skatinti ekologiškų padangų gamybos procesus, pavyzdžiui, cheminį kaučiuko rafinavimą ir radiacinę parengiamojo vulkanizavimo technologiją, skatinti antrinį padangų naudojimą, propaguoti žaliąją pirolizę ir suodžių regeneravimo iš atliekų technologiją, taip pat skatinti žaliąją žiedinę pramonės plėtrą. <...> Iki 2025 m. padangų pramonės produkcijos vertė pasieks 200 mlrd. RMB; veiks aštuonios padangų bendrovės, kurių pardavimo pajamos viršys 10 mlrd. RMB, iš jų daugiau kaip dviejų pardavimo pajamos viršys 20 mlrd. RMB, o viena–dvi bendrovės pateks į pasaulio padangų pramonės dešimtuką“ (65).

(164)

Vyriausybės priežiūra ir politinė kontrolė vykdoma ir savivaldybių lygmeniu. Pavyzdys – Čangčuno savivaldybė, žinoma kaip „automobilių miestas“ (66), kurioje „Shandong Linglong Tire Co. Ltd“ pasirašė 4,89 mlrd. RMB investicijų vertės susitarimą dėl gamyklos, kurioje per metus pagaminama 14,2 mln. padangų. Čangčuno automobilių pramonės plėtros zona pabrėžia, kad šios gamyklos „rezultatai pasiekti dėl provincijos partijos komiteto, provincijos vyriausybės, savivaldybės partijos komiteto ir savivaldybės vyriausybės politinių gairių ir tvirto vadovavimo [bei] dėl sanglaudos tarp automobilių pramonės plėtros zonos partijos darbo komiteto ir inovacijų“ (67) .

(165)

Vyriausybės kontrolė ir politikos priežiūra taip pat pastebima atitinkamų pramonės asociacijų lygmeniu (68).

(166)

Pavyzdžiui, CRIA (69), kurios narės yra „Shandong Linglong Tire Co., Ltd“, „Sailun Group“, „Zhongce Rubber Group“, CNRC, „Qingdao Double Star Co. Ltd.“, „Guizhou Tyre Co., Ltd. (70)“, turi 15 filialų ir profesinių komitetų, o padangų filialas yra didžiausias. Padangų filialo bendrovių gamyba sudaro apie 80 % padangų gamybos Kinijos vidaus rinkoje. CRIA turi 62 valdymo padalinius, iš kurių „Zhongce Rubber Group Co., Ltd.“ pirmininkauja, o „Sailun Group Co., Ltd.“ ir „Linglong Tire Co., Ltd“ vykdo pirmininko pavaduotojų funkcijas (71). CRIA padangų filialas laikosi CRIA įstatų nuostatų, kuriose nurodyta, kad jo paskirtis – tarnauti nariams, būti tiltu tarp vyriausybės ir įmonių ir vykdyti įvairias užduotis vadovaujant generalinei asociacijai (72).

(167)

Pagal CRIA įstatų 3 straipsnį, ši organizacija „yra ištikima visai [KKP] vadovybei. Pagal [KKP] įstatų nuostatas asociacija įsteigia [KKP] organizaciją, vykdo Partijos veiklą ir sudaro būtinas sąlygas Partijos organizacijos veiklai. Už asociacijos registravimą ir valdymą atsako Civilinių reikalų ministerija, o už partijos stiprinimą atsako [centrinės SASAC] partijos komitetas. Asociacija priima už registraciją ir valdymą atsakingos institucijos, už partinių struktūrų kūrimo institucijos ir atitinkamo administracinio padalinio, atsakingo už pramonės sektoriaus valdymą, verslo gaires, priežiūros ir valdymo priemones“ (73). 36 straipsnyje taip pat nurodyta, kad už asociaciją atsakingi asmenys turi atitikti tokias sąlygas kaip „laikytis [KKP] vadovavimo, remti Kinijos socializmą, ryžtingai įgyvendinti partijos poziciją, principus ir politiką ir užtikrinti gerą politinę kokybę“ (74).

(168)

Todėl privatiems nagrinėjamojo produkto sektoriaus gamintojams užkertamas kelias veikti rinkos sąlygomis. Iš tiesų, tiek valstybės valdomoms įmonėms, tiek privačioms bendrovėms, veikiančioms šiame sektoriuje, taikoma politinė priežiūra ir gairės.

3.2.1.3.   Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antrą įtrauką: valstybės dalyvavimas įmonių veikloje, suteikiantis jai galimybę daryti poveikį kainoms arba sąnaudoms

(169)

Kinijos vyriausybė gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje. Iš tiesų KKP organai tiek valstybės valdomose, tiek privačiose įmonėse yra vienas iš svarbių kanalų, kuriais valstybė gali kištis į verslo sprendimus.

(170)

Pagal Kinijos bendrovių įstatymo 17 straipsnį, kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija, kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijos 30 straipsnyje (75), ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai.

(171)

Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba jo vykdymas nebuvo griežtai užtikrinamas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sugriežtino savo pretenzijas į galimybę kontroliuoti bendrovių verslo sprendimus ir tai tapo politiniu principu (76), be kita ko, darydama spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti patriotizmui ir laikytis partijos drausmės (77).

(172)

Dar 2017 m. pranešta, kad partijos organai veikė 70 % iš maždaug 1,86 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (78). Panašūs įverčiai buvo pateikti 2022 m. (79) Šios taisyklės bendrai taikomos visoje Kinijos ekonomikoje, visuose sektoriuose, be kita ko, nagrinėjamojo produkto gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams.

(173)

Be to, 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo paskelbtas dokumentas „KKP centrinio komiteto generalinio biuro gairės dėl Jungtinio fronto darbo privačiajame sektoriuje stiprinimo naujame amžiuje“ (80) (toliau – gairės), kuriuo dar labiau išplėstas partijų komitetų vaidmuo privačiose įmonėse.

(174)

Gairių II.4 skirsnyje teigiama: „[p]rivalome stiprinti bendrus partijos gebėjimus vadovauti privačiojo sektoriaus Jungtinio fronto darbui ir veiksmingai stiprinti darbą šioje srityje“, o III.6 skirsnyje teigiama: „[t]urime skatinti partijos stiprinimo veiklą privačiose įmonėse ir sudaryti sąlygas partijos organams veiksmingai veikti kaip tvirtovė, o partijos nariams – kaip inovatoriai ir pradininkai“. Taigi, gairėse pabrėžiamas KKP vaidmuo bendrovėse ir kituose privačiojo sektoriaus subjektuose ir siekiama jį sustiprinti (81).

(175)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad ir padangų sektoriuje asmenims, užimantiems vadovaujamas pareigas, yra įprasta taip pat būti KKP nariais ir (arba) vykdyti partijos pavestas funkcijas. Pavyzdžiui, SINOCHEM direktorių valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius taip pat atitinkamai eina SINOCHEM partijos komiteto sekretoriaus ir sekretoriaus pavaduotojo pareigas (82). Panašiai, bendrovės „Qingdao Double Star Co. Ltd.“ pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas taip pat atitinkamai eina bendrovės partijos komiteto sekretoriaus ir sekretoriaus pavaduotojo pareigas (83). Be to, „Guizhou Tyre Co., Ltd“ direktorių valdybos pirmininkas eina partijos komiteto sekretoriaus pareigas (84).

(176)

Padangų gamybos bendrovės taip pat aiškiai nurodo, kad KKP daro poveikį jų veiksmams. Pavyzdžiui, savo 2024 m. metinėje ataskaitoje bendrovė „Qingdao Double Star Co. Ltd.“ teigia, kad: „Per ataskaitinį laikotarpį bendrovė ryžtingai taikė aukštos kokybės Partijos stiprinimo priemones, kad būtų skatinama aukštos kokybės plėtra“ ir užtikrino, kad „pagrindinės partijos stiprinimo institucijos skatintų aukštos kokybės plėtrą: [bendrovė] [s]ustiprino pagrindines partijos stiprinimo institucijas, daugiausia dėmesio skyrė pagrindinėms jų atsakomybės ir verslo sritims, vykdė išsamų švietimą Si Dzinpingo minties dėl Kinijos socializmo bruožų naujajai erai tema, propagavo partijos novatoriškus teorinius laimėjimus, kuriais grindžiama bendrovės verslo plėtra, <...> subūrė novatorišką gamybos, mokslinių tyrimų, rinkodaros ir valdymo komandą ir integravo Partijos stiprinimo veiksmus į kasdienę veiklą“ (85). Bendrovė „Guizhou Tyre Co., Ltd“ taip pat mano, kad „[k]aip valstybės valdoma kontroliuojančioji bendrovė, ji visada laikosi tvirto Partijos vadovavimo valstybės valdomų įmonių srityje. Įstatuose aiškiai apibrėžtas Partijos organizacijos teisinis statusas įmonių valdymo srityje, o Partijos vadovavimas integruojamas į visus įmonės valdymo aspektus“ (86).

(177)

Taigi, valstybei dalyvaujant įmonėse, padangų ir kituose sektoriuose (pvz., finansų ir gamybos išteklių sektoriuose) Kinijos vyriausybė gali kištis į kainas ir sąnaudas.

3.2.1.4.   Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečią įtrauką: viešoji politika arba priemonės, kuriomis diskriminuojama vietos tiekėjų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka

(178)

Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinės, provincijų ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia faktiškai visus ekonomikos sektorius. Planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra įpareigojamojo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina.

(179)

Apskritai Kinijos planavimo sistemoje ištekliai nukreipiami į sektorius, kuriuos vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (87).

(180)

Kinijos valdžios institucijos priėmė keletą politikos priemonių, kuriomis vadovaujantis turėtų veikti nagrinėjamojo produkto sektorius.

(181)

14-ajame penkmečio plane dėl žaliavų pramonės plėtros (88) nustatytas tikslas pasiekti proveržį dėl pagrindinių žaliavų kategorijų „daugiausia dėmesio skiriant pagrindinėms taikymo sritims, kaip antai <...> bioniniam sintetiniam kaučiukui“ (89). Kitos konkrečiai su padangų pramone susijusios nuostatos taip pat įtrauktos į MIIT gaires dėl aukštos kokybės naftos chemijos produktų ir chemijos pramonės plėtros skatinimo 14-ojo penkmečio plano laikotarpiu ir į Šandongo provincijos 14-ąjį chemijos pramonės plėtros penkmečio planą.

(182)

Panašiai provincijų lygmeniu pagal Anhujaus 14-ąjį penkmečio planą dėl naujų medžiagų pramonės plėtros (90) valdžios institucijos sektoriaus pramoninį išdėstymą turėtų formuoti, kaip nurodyta toliau: „sutelkdamos dėmesį į automobilių, elektronikos, greitųjų geležinkelių, orlaivių bei erdvėlaivių ir branduolinės energetikos sektorius, taip pat į Ančingo, Huainano ir kitų vietovių pramonės bazes, didinti mokslinių tyrimų ir plėtros bei inovacijų intensyvumą ir aktyviai kurti kaučiuko medžiagų produktus, pasižyminčius ypatingomis savybėmis ir susijusius su ypatingais procesais, pvz., atsparumu aukštai ir žemai temperatūroms, atsparumu senėjimui, abliacijai, atsparumu cheminei aplinkai, atsparumu oro sąlygoms, ozonui, elektros lankui ir kt.“ Plane taip pat minimas pagrindinių produktų sąrašas: „hidrintas nitrilinis kaučiukas, bromintas nitrilinis kaučiukas, stireno-butadieno kaučiukas, gaunamas polimerizacijos tirpale būdu, izopreninis kaučiukas ir jo monomerai, akrilinis kaučiukas, specialusis fluorkaučiukas, fluorsilikoninis kaučiukas, elektros izoliacinis silikoninis kaučiukas“ ir proveržio technologijų sąrašas: „nitrilinio kaučiuko hidrinimo technologija, karboksilnilnitrilino kaučiuko paruošimo technologija, veikianti SSBR gamybos technologija, sintetinio kaučiuko džiovinimo proceso energijos taupymo technologija, emulsijos polimerizacijos koncentracijos technologija, aplinkai palanki priedų pakeitimo technologija ir kt. (91)“

(183)

Gansu 14-ajame penkmečio plane dėl žaliavų pramonės plėtros (92) taip pat yra skirsnis „Grynųjų cheminių medžiagų pramonė“, kuriame nustatyta, kad „siekiama, kad iki 2025 m. bendra pramonės produkcijos vertė pasiektų 50 mlrd. juanių“ ir kad sintetinio kaučiuko srityje tikslas yra „remiantis pagrindinėmis įmonėmis aktyviai kurti aplinką tausojančius kaučiuko priedus, CBS/MBS vulkanizacijos greitiklius, anglies disulfidą, netirpią sierą, aukštos kokybės suodžius ir kitus produktus“, o dėl pažangių naujų naftos chemijos medžiagų, remiantis „pagrindinėmis įmonėmis, pagerinti Gansu provincijos specialių inžinerinių plastikų, specialiojo sintetinio kaučiuko, sričių lygį ir pajėgumus“ ir „aktyviai kurti pagrindines strategines naujas medžiagas“. Naftos chemijos srityje nustatytas tikslas „kurti inžinerinius plastikus, specialų sintetinį kaučiuką, specialius pluoštus, biologiškai skaidžias didelio atsparumo medžiagas ir didelio našumo kompozitines medžiagas“.

(184)

Gansu 14-ojo penkmečio plano pagrindinių projektų sąraše taip pat nurodoma bendrovė „PetroChina Lanzhou Petrochemical Company“ ir naujo 35 000 tonų per metus pajėgumo specialaus nitrilo kaučiuko bloko, kurį iš esmės sudaro cheminio paruošimo įrenginys, polimerizacijos įrenginys, monomerų regeneravimo įrenginys, srutų sandėliavimo blokas, maišymo įrenginys ir koaguliacinis džiovinimo ir pakavimo įrenginys ir kt., statyba, iš viso investuojant daugiau kaip 84 mln. RMB (93). Dziangsi 14-ajame naftos chemijos pramonės aukštos kokybės plėtros penkmečio plane (94) nurodyta: „plėsime organinių silicio produktų, kaip antai silikoninės alyvos, silikoninio kaučiuko <...> ir nusodintojo silicio dioksido taikymo sritis. Stiprinsime naujų cheminių medžiagų mokslinius tyrimus, plėtrą bei gamybą ir aktyviai kursime pažangiausias naujas medžiagas, pavyzdžiui, specialųjį kaučiuką <...>.“ Kalbant apie specialųjį kaučiuką, plane taip pat nurodyta, kad vyriausybė „sutelks dėmesį į stireno-butadieno kaučiuko, gaunamo polimerizacijos tirpale būdu [...], hidrinto nitrilinio kaučiuko, halogeninto butilkaučiuko, hidrinto stireno termoplastinių elastomerų (HSBC), izopreninio kaučiuko [...], termoplastinio vulkanizato, etileno-propileno kaučiuko [...] ir kt. kūrimą“.

(185)

Be to, Dzilino 14-ajame naftos chemijos pramonės plėtros penkmečio plane (95) nustatyta, kad vyriausybė „visapusiškai skatins naujų cheminių medžiagų pramonės, pavyzdžiui, inžinerinių plastikų, specialiojo sintetinio kaučiuko ir didelio našumo pluoštų, pramonės plėtrą, išplės naujų cheminių medžiagų taikymo sritį automobilių, geležinkelių transporto, orlaivių ir erdvėlaivių ir kt. sektoriuose ir įgyvendins naftos chemijos pramonės sistemos aukštos kokybės plėtrą mūsų provincijoje“, taip pat „[s]katins gaminti <...> etileno-propileno kaučiuką ir etanolio kurą, rafinuotą specialųjį anglies pluoštą, didelio aktyvumo poliizobutileną, specialiąsias kaučiuko ir plastiko medžiagas ir kitus specialiuosius produktus, <...> ir suformuoti tris pagrindinius konkurencingus sektorius – sintetinės dervos, sintetinio kaučiuko ir pagrindinių organinių cheminių žaliavų, didinti naftos chemijos pramonės konkurencingumą ir vidaus vystymosi tempą ir padėti kurti konkurencingus produktų klasterius ir specifinių produktų grandines“.

(186)

Apibendrinant, Kinijos vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų šiame sektoriuje. Šiomis priemonėmis Kinijos vyriausybė teikia nurodymus praktiškai dėl kiekvieno sektoriaus plėtros ir veikimo aspekto ir pradinės grandies gamybos išteklių ir juos kontroliuoja. Tokiomis priemonės trukdoma laisvai veikti rinkos jėgoms.

3.2.1.5.   Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką: bankroto, bendrovių ar nuosavybės teisės aktų nebuvimas, diskriminacinis jų taikymas ar netinkamas jų vykdymo užtikrinimas

(187)

Remiantis byloje turima informacija, Kinijos bankroto sistema yra nepakankama, kad ją taikant būtų galima įgyvendinti jos pagrindinius tikslus, pavyzdžiui, sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir užtikrinti teisėtas kreditorių ir skolininkų teises bei interesus. Panašu, kad tai pagrįsta tuo, kad, nors Kinijos bankroto įstatymas formaliai grindžiamas panašiais principais, kaip ir atitinkami įstatymai kitose šalyse nei Kinija, Kinijos sistemai būdingas sisteminis nepakankamas vykdymo užtikrinimas.

(188)

Bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra nedidelis taip pat ir dėl to, kad nemokumo bylų tyrimai turi daug trūkumų, kurie veiksmingai atgraso nuo bankroto skelbimo. Be to, valstybės vaidmuo vykdant nemokumo bylų tyrimus tebėra stiprus ir aktyvus, dažnai turintis tiesioginės įtakos bylos tyrimo baigčiai (96), kuri, kaip pranešama, dažnai yra neskaidri ir tampa diskriminacinės praktikos priežastimi (97).

(189)

Be to, nuosavybės teisių sistemos trūkumai ypač akivaizdūs nuosavybės teisių į žemę ir žemės naudojimo teisių Kinijoje atžvilgiu (98). Visa žemė priklauso valstybei (kolektyviai priklausanti kaimo žemė ir valstybei priklausanti miesto žemė) ir tai, kaip ji skirstoma, sprendžia tik valstybė. Yra teisinių nuostatų, kuriomis siekiama skaidriai skirti žemėnaudos teises rinkos kainomis, pavyzdžiui, nustatant konkurso procedūras. Tačiau šių nuostatų nuolat nesilaikoma – kai kurie pirkėjai žemę gauna nemokamai arba žemesne nei rinkos kaina (99). Be to, 2024 m. KKP centrinio komiteto sprendimu dėl tolesnio visapusiško reformos stiprinimo ir Kinijos modelio modernizavimo skatinimo suteikiami įgaliojimai „tobulinti žemės valdymo sistemą, siekiant užtikrinti, kad ji būtų veiksmingai susieta su makropolitika ir regionine plėtra, ir teikti pirmenybę pagrįstam žemės naudojimui pirmaujančioms pramonės šakoms ir svarbiausiems projektams“ (100). Taigi, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą (101).

(190)

Panašiai kaip kituose Kinijos ekonomikos sektoriuose, nagrinėjamojo produkto gamintojai turi laikytis Kinijos bankroto, bendrovių ir nuosavybės įstatymais nustatytų įprastinių taisyklių. Rezultatas – šios bendrovės taip pat priklauso nuo iškraipymų „iš viršaus į apačią“, kurie atsiranda dėl bankroto ir nuosavybės įstatymų diskriminuojamo taikymo ar netinkamo jų vykdymo užtikrinimo. Remiantis turimais įrodymais, šios išvados, atrodo, visiškai taikytinos ir padangų pramonės sektoriui. Atliekant šį tyrimą nenustatyta jokių elementų, dėl kurių būtų galima suabejoti šiais nustatytais faktais.

(191)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nagrinėjamojo produkto sektoriuje bankroto ir nuosavybės įstatymai taikyti diskriminuojamai arba jų taikymas užtikrintas netinkamai.

3.2.1.6.   Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktą įtrauką: darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas

(192)

Kinijoje negali būti visiškai išplėtota rinka pagrįsta darbo užmokesčio sistema, nes darbuotojai ir darbdaviai negali naudotis teisėmis jungtis į organizacijas. Kinija neratifikavo kai kurių pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, visų pirma dėl asociacijų laisvės ir dėl kolektyvinių derybų (102).

(193)

Pagal nacionalinę teisę veikia tik viena profesinių sąjungų organizacija. Tačiau ši organizacija nėra nepriklausoma nuo valstybės institucijų, o jos dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsaugos srityje tebėra labai menkas (103). Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema, pagal kurią galimybė gauti visas socialinės apsaugos ir kitas išmokas suteikiama tik tam tikros administracinės teritorijos vietos gyventojams.

(194)

Paprastai tai reiškia, kad darbuotojai, kurie neturi gyvenamosios vietos registracijos ten, kur dirba, užimtumo atžvilgiu atsiduria pažeidžiamoje padėtyje ir gauna mažesnes pajamas nei gyvenamosios vietos registracijos turėtojai (104). Šie nustatyti faktai rodo, kad Kinijoje darbo užmokestis yra iškraipytas.

(195)

Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad padangų sektoriuje nebūtų taikoma aprašytoji Kinijos darbo teisės sistema. Taigi šiam sektoriui darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas poveikį daro ir tiesiogiai (kai gaminamas nagrinėjamasis produktas ar jam gaminti skirtos pagrindinės žaliavos), ir netiesiogiai (kai suteikiama prieiga prie bendrovių, kurioms taikoma ta pati Kinijos darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių).

3.2.1.7.   Dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštą įtrauką: viešosios politikos tikslus įgyvendinančių ar kitaip nuo valstybės priklausomų institucijų sudaroma galimybė gauti finansavimą

(196)

Kinijos įmonių galimybes gauti kapitalo veikia įvairūs iškraipymai. Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės bankų padėtis (105), kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Panašiai, kaip ir nefinansinių valstybės valdomų įmonių atveju, bankai ir toliau yra susiję su valstybe ne tik pagal nuosavybės teises, bet ir asmeniniais ryšiais (pagrindinius didelių valstybės finansų įstaigų vadovus galiausiai skiria KKP) (106), ir jie reguliariai įgyvendina Kinijos vyriausybės parengtą viešąją politiką.

(197)

Tokiu būdu bankai laikosi aiškios juridinės prievolės vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių (107). Nors pripažįstama, kad pagal įvairias teisines nuostatas nurodoma, kad reikia vadovautis įprasta bankų elgsena ir prudencinėmis taisyklėmis, pavyzdžiui, išnagrinėti paskolos gavėjo kreditingumą, iš daugybės įrodymų, įskaitant per prekybos apsaugos tyrimus nustatytus faktus, matyti, kad taikant įvairias teisines priemones šioms nuostatoms tenka tik antraeilis vaidmuo.

(198)

Pavyzdžiui, Kinijos vyriausybė paaiškino, kad KKP turi stebėti net ir privačios komercinės bankininkystės sprendimus ir jie turi atitikti nacionalinę politiką. Vienas iš trijų pagrindinių dabartinių valstybės tikslų, susijusių su bankų valdymu, yra stiprinti partijos lyderystę bankininkystės ir draudimo sektoriuose, be kita ko, sprendžiant veiklos ir valdymo klausimus (108). Be to, taikant komercinių bankų veiklos vertinimo kriterijus visų pirma reikia atsižvelgti į tai, kaip subjektai „siekia nacionalinių vystymosi tikslų ir prisideda prie realiosios ekonomikos“ ir ypač į tai, kaip jie „aprūpina strategines ir besiformuojančias pramonės šakas“ (109).

(199)

Konkrečiau, remiantis Kinijos liaudies banko kartu su Pramonės ir informacinių technologijų ministerija, Finansų ministerija, Nacionaline plėtros ir reformų komisija ir kitomis vyriausybės administravimo institucijomis paskelbtomis 2025 m. gairėmis dėl finansinės paramos naujos kartos industrializacijai, Kinijos vyriausybė taip pat siekia „konsultuoti finansų įstaigas, kad jos naudotųsi įvairiomis priemonėmis, tokiomis kaip paskolos, obligacijos, nuosavas kapitalas ir draudimas, siekdamos teikti visapusiškas finansines paslaugas pagrindinėms įmonėms ir svarbioms paramą teikiančioms įmonėms, veikiančioms pagrindinėse pramonės grandinėse, teikti finansinius sprendimus, kad būtų užtikrintas stabilus įmonių, kurioms daro poveikį išorės įtaka, veikimas, ir remti privačias įmones, kad jos aktyviai dalyvautų kuriant nepriklausomas ir kontroliuojamas pramonės grandines“ (110).

(200)

Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos Kinijos vyriausybei ir bet kokios netiesioginės vyriausybės garantijos dydžio (111). Šį poveikį dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (112). Dėl to skolinimas valstybės valdomoms įmonėms, didelėms susijusioms privačioms įmonėms ir įmonėms pagrindiniuose pramonės sektoriuose yra šališkas, o tai reiškia, kad kapitalo prieinamumas ir sąnaudos nėra vienodi visiems rinkos dalyviams.

(201)

Be to, dirbtinai mažinamos skolinimosi išlaidos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Dėl to per daug naudojama kapitalo investicijų, o investicijų grąža yra vis mažesnė. Tai matyti iš didėjančio įmonių įsiskolinimo valstybės sektoriuje nepaisant akivaizdaus pelningumo mažėjimo, o tai rodo, kad bankų sistemos veikimo mechanizmai neatitinka įprastų komercinių taisyklių.

(202)

Be to, nors nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, o yra veikiami vyriausybės sukurtų iškraipymų. Pavyzdžiui, pranešama, kad valstybės valdomoms įmonėms ir ištisiems pramonės sektoriams, kuriuos Kinijos vyriausybė laiko strateginiais, taikomos mažesnės nei rinkos palūkanų normos (113). Dirbtinai mažos palūkanų normos lemia tai, kad nustatoma mažesnė nei rinkos kaina, taigi ir pernelyg išnaudojamas kapitalas.

(203)

Bendras kredito augimas Kinijoje rodo, jog mažėja kapitalo paskirstymo veiksmingumas be jokių kreditavimo apribojimų požymių, kurie būtų tikėtini neiškraipytoje rinkos aplinkoje. Todėl greitai atsirado daug neveiksnių paskolų, o Kinijos vyriausybė ne kartą sudarė sąlygas arba vengti įsipareigojimų neįvykdymo, taip sudarydama sąlygas kurti vadinamąsias bendroves zombes, kurių skaičius didėja (114), arba perleisti skolos nuosavybę (pvz., per susijungimus ar konvertuojant skolas į nuosavybę), nebūtinai pašalindama bendrą skolos problemą ar pagrindines skolos priežastis.

(204)

Iš esmės, nepaisant veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant liberalizuoti rinką, Kinijos įmonių kredito sistemai įtakos turi dideli iškraipymai, atsirandantys dėl nuolatinio nepageidaujamo valstybės vaidmens kapitalo rinkose. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(205)

Atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad nagrinėjamojo produkto sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštą įtrauką. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

3.2.1.8.   Aprašytų iškraipymų sisteminis pobūdis

(206)

Komisija pažymėjo, kad ataskaitoje aprašyti iškraipymai yra būdingi Kinijos ekonomikai. Iš turimų įrodymų matyti, kad pirmiau ir ataskaitos I dalyje aprašyti Kinijos sistemos faktai ir ypatybės galioja visoje šalyje ir visuose ekonomikos sektoriuose. Tas pat pasakytina apie pirmiau ir ataskaitos II dalyje aprašytus gamybos veiksnius.

(207)

Komisija primena, kad nagrinėjamajam produktui gaminti reikalingi tam tikri gamybos ištekliai. Kai nagrinėjamojo produkto gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra veikiama iškraipymų. Jie gali skolintis lėšų, kurios yra susijusios su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios lygmenyse ir visuose sektoriuose. Šie iškraipymai išsamiai aprašyti 3.2.1.2 skirsnyje. Komisija pažymėjo, kad reglamentavimo sistema, dėl kurios atsiranda tie iškraipymai, yra taikoma bendrai, nes tos taisyklės padangų gamintojams taikomos kaip ir bet kuriam kitam ekonominės veiklos vykdytojui Kinijoje. Todėl šie iškraipymai daro tiesioginį poveikį nagrinėjamojo produkto sąnaudų struktūrai.

(208)

Dėl 3.2.1.2 skirsnyje aprašytų aplinkybių negalima naudoti ne tik nagrinėjamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, bet ir jokių gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurioms poveikis taip pat yra daromas, nes jų kainodarą veikia didelis valstybės kišimasis. Iš tiesų, aprašytas valstybės kišimasis kapitalo, žemės, darbo, energijos ir žaliavų pasiskirstymo srityse pastebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

3.2.2.   Suinteresuotųjų šalių argumentai

(209)

CRIA 2025 m. birželio 30 d. pateikė pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto taikymo. Savo pastabose CRIA pateikė šiuos argumentus: i) skundo pateikėjas nepateikė tiesioginių rinkos iškraipymų įrodymų, ii) Kinijos padangų pramonė yra labai orientuota į rinką ir iii) skunde nepaisoma ribų tarp antidempingo ir antisubsidijų tyrimų.

(210)

Konkrečiau, siekdama pagrįsti savo pirmąjį argumentą, CRIA teigė, kad skundo pateikėjo įtarimai dėl didelių iškraipymų yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs ir juose yra loginių prieštaravimų, susijusių su natūraliojo kaučiuko rinkos iškraipymais. Dėl bendro įtarimų pobūdžio CRIA nurodė, kad skundo pateikėjas daugiausia rėmėsi ataskaita, išvadomis, padarytomis atliekant nesusijusius tyrimus dėl sunkvežimių ir autobusų padangų arba plieno sektoriaus, ir iškraipytu makroekonominių dokumentų, pavyzdžiui, 14-ojo penkmečio plano, aiškinimu. CRIA pabrėžė, kad visos Kinijos ekonomikos, kaip kruopščiai kontroliuojamo subjekto, vaizdavimas neatitinka Kinijos ekonominės plėtros tikrovės ir kad skundo pateikėjo tvirtinimai neturi jokios įrodomosios vertės, iš kurios būtų matyti, kaip dėl šios makropolitikos būtų konkrečiai ir tiesiogiai iškraipomos PC-LL padangų gamintojų sąnaudos ir kainos. CRIA teigimu, Komisija šioje byloje privalo atlikti nepriklausomą, faktais pagrįstą ir objektyvų tyrimą, o ne tiesiog sutikti su skundo pateikėjo makroekonominiu naratyvu. Dėl tariamų loginių prieštaravimų CRIA nurodė, kad, nepaisant skundo pateikėjo įtarimų dėl natūraliojo kaučiuko rinkos iškraipymo Kinijoje, skundo pateikėjas pripažįsta, kad Kinijos natūraliojo kaučiuko importas kelis kartus viršija jos vidaus gamybą. Todėl labai tikėtina, kad Kinijos vidaus rinkos kaina daugiausia priklauso nuo importo ir tarptautinės rinkos. Be to, skundo pateikėjo argumentas, kad tam tikros natūralųjį kaučiuką eksportuojančios Pietryčių Azijos šalys negali būti laikomos galimomis tipiškomis šalimis, atsižvelgiant į tai, kad Kinijos, kaip grynosios natūraliojo kaučiuko importuotojos, padėtis, susijusi su šiais gamybos ištekliais, nėra vienoda, yra teisiškai klaidingas, nes nevienoda tiekimo padėtis nėra vienas iš atrankos kriterijų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. Todėl Komisija turėtų priimti natūraliojo kaučiuko sąnaudas, nurodytas Kinijos eksportuojančių gamintojų įrašuose.

(211)

Dėl antrojo argumento CRIA išplėtojo pagrindinį tvirtinimą, kad Kinijos padangų pramonė yra savarankiškas ir konkurencingas sektorius, kurį veikia rinkos jėgos ir kuris griežtai laikosi rinkos ekonomikos principų, teigdama, kad:

(a)

skundo pateikėjo tvirtinimas, kad Kinijos padangų ir pradinės grandies pramonės šakose dominuoja valstybės valdomos įmonės, yra reikšmingas nukrypimas nuo faktų. Vertinant pagal įmonių skaičių, gamybos mastą, indėlį į eksportą arba bendrus pajėgumus, labai smarkiai dominuoja privačios įmonės. Kaip patvirtinta ir pramonės ataskaitose, dėl paties Kinijos rinkos dydžio neišvengiamai atsiranda intensyvi konkurencija. Selektyviai sutelkiant dėmesį į bendroves, iš kurių valdymo struktūros matyti, kad jos yra valdomos valstybės, skunde neatsižvelgiama į tūkstančius privačių įmonių, kurios sudaro šios pramonės šakos pagrindą.

Be to, pradinės grandies pramonės šakų, tokių kaip naftos chemijos produktų, gumos, plieno ir tekstilės sektoriai, valstybė nekontroliuoja ir jos sudaro gana įvairią ir konkurencingą aplinką, kurioje dalyvauja valstybės valdomos, privačios ir užsienio kapitalo įmonės. Konkrečiau, sintetinio kaučiuko rinkai būdingas „keturšalis padalijimas“ tarp SINOPEC ir CNPC, privačių įmonių ir Taivano bei užsienio kapitalo įmonių. Nusodintojo silicio dioksido rinkoje taip pat dominuoja privačios įmonės, kurioms tenka 68,57 % to Kinijos sektoriaus gamybos pajėgumų ir 66,36 % produkcijos. Be to, plieninio kordo rinka yra labai globalizuota ir konkurencinga, joje veikia pagrindiniai Kinijos rinkos dalyviai, įskaitant ne tik Kinijos privačias įmones, bet ir daugybę tarptautinių gigančių. Didelis pramonės tekstilės sektoriuje veikiančių įmonių skaičius reiškia, kad rinkos struktūra yra konkurencinė, o ne monopolinė.

Neatsižvelgdamas į šiuolaikinio įmonių valdymo ir Kinijos teisinės sistemą, skundo pateikėjas neteisingai prilygina su valstybe susijusias įmones valstybės kontroliuojamoms įmonėms. Tokios bendrovės kaip SINOCHEM arba „Huayi Group“ yra įtrauktos į viešųjų rinkų prekybos sąrašus ir privalo laikytis griežtų teisinių ir rinkos taisyklių, būdamos atskaitingos visiems akcininkams, o ne tik vienam valstybės akcininkui. Konkrečiai „Huayi Group“ yra biržinė bendrovė, įtraukta į Šanchajaus vertybinių popierių biržos sąrašus, o jos valdymo struktūra atitinka Kinijos bendrovių įstatymo, Vertybinių popierių įstatymo ir Kinijos vertybinių popierių reguliavimo komisijos taisyklių nuostatas. Todėl jos 2024 m. metinėje ataskaitoje aiškiai nurodyta, kad ši bendrovė personalo, turto, finansų, organizavimo ir verslo srityse yra visiškai nepriklausoma nuo kontroliuojančiojo akcininko. Pagal teisės aktus kontroliuojantysis akcininkas naudojasi savo teisėmis per akcininkų susirinkimą ir negali tiesiogiai ar netiesiogiai kištis į bendrovės sprendimų priėmimo ir verslo procesus. Kalbant apie „Sinochem“, skundo pateikėjas nepateikė jokių įrodymų, kad „Sinochem“, kaip padangų gamybos patronuojamųjų bendrovių „Pirelli“ ir „Aeolus Tyre“ akcininkė, kišosi į tų bendrovių kasdienius verslo sprendimus. Šiuo atžvilgiu didelės nuosavybės dalies painiojimas su faktine verslo veiklos kontrole yra iš esmės klaidingas skundo pateikėjų argumentas, nes jie nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima matyti, kaip, valdydama didelę bendrovės akcijų dalį, valstybė galėtų tiesiogiai kištis į bendrovės kasdienę verslo veiklą.

(b)

Skundo pateikėjo tvirtinimas, kad Kinijos vyriausybė gali kištis į įmonių kainas ir sąnaudas per KKP organizacijas bendrovėse, yra klaidingas Kinijos įmonių valdymo tikrovės pateikimas. Pagal Bendrovių įstatymą ir atitinkamus Kinijos padangų gamintojų bendrovių įstatus partijos organizacijų funkcija įmonėse daugiausia susijusi su partijos reikalais ir užtikrinimu, kad bendrovė laikytųsi nacionalinių įstatymų, o ne su kišimusi į konkrečią verslo veiklą. Bendrovės įstatuose numatyti sprendimus priimantys organai tebėra direktorių valdyba ir vadovybė. Tvirtinimas, kad partijos organizacijų dalyvavimas padangų bendrovių veikloje yra tiesioginis vyriausybės vykdomos bendrovės verslo sprendimų kontrolės požymis, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

(c)

Pramonės planavimu Kinijoje siekiama ne diskriminuoti ir iškraipyti rinką, kaip tvirtina skundo pateikėjas, o strategiškai orientuoti, ir tai nėra privalomi nurodymai, kaip ir įprastoje didžiųjų pasaulio ekonomikų praktikoje. Kinijos penkmečio planai yra makrolygmens nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros strateginiai ir orientaciniai dokumentai, kurie iš esmės nesiskiria nuo kitų didžiųjų pasaulio ekonomikų pramonės politikos priemonių, pavyzdžiui, ES žaliojo kurso pramonės plano arba JAV infliacijos mažinimo įstatymo. Kinijos pramonės planuose įmonėms suteikiamos rinkos perspektyvos ir plėtros vizija, tačiau jie nėra teisiškai privalomi mikrolygmens ekonominės veiklos vykdytojams, tokiems kaip padangų bendrovės.

(d)

Skundo pateikėjo tvirtinimai dėl žemės perdavimo ne rinkos sąlygomis yra visiškai nesuderinami su tuo, kad yra gerai veikianti žemės rinka ir žemės naudojimo teisių perleidimo ir perdavimo mechanizmas, reglamentuojami įstatymais ir kitais teisės aktais, visų pirma Nuostatomis dėl valstybei priklausančios statybos paskirties žemės naudojimo teisių perleidimo per konkursus, aukcionus ir įtraukimą į biržos sąrašus, pagal kurias atitinkama žemė turi būti perleidžiama viešo konkurso, aukciono arba įtraukimo į biržos sąrašus būdu. Be to, dėl skunde pateiktų nepagrįstų tvirtinimų, kad „Sailun“ ir „Zhongce“ padangų fabrikai gavo žemės už gerokai mažesnę nei rinkos kainą, negalima paneigti, kad egzistuoja nacionalinė veikianti, atvirai, vienodai ir privalomai taikoma rinka grindžiama sistema.

Kalbant apie Kinijos bankroto ir bendrovių teisę, galiojančiame Įmonių bankroto įstatyme numatyti įvairūs sunkumų patiriančių arba nemokių įmonių pasitraukimo arba atgaivinimo būdai ir juo aiškiai siekiama sukurti į rinką orientuotą ir taisyklėmis grindžiamą sistemą. Be to, Bendrovių įstatyme nustatyti aiškūs įmonių valdymo standartai visų rūšių bendrovėms, įskaitant valstybės valdomas biržines bendroves, ir tvirtas teisinis pagrindas nepriklausomai, rinka grindžiamai bendrovių veiklai.

(e)

Skundo pateikėjo tvirtinime, kad dėl Kinijos namų ūkių registracijos ir profesinių sąjungų sistemos iškraipomos darbo užmokesčio sąnaudos, neatsižvelgiama į esminius Kinijos darbo rinkos pokyčius ir rinkos kūrimo procesą, kurį įgyvendinant hukou apribojimai palaipsniui panaikinami arba švelninami, o socialinės apsaugos sistema taip pat vis labiau atsiejama nuo namų ūkių registracijos. Todėl rėmimasis pasenusia sistema, kuri palaipsniui tampa daug mažiau ribojanti, siekiant įrodyti, kad egzistuoja darbo užmokesčio iškraipymai, neatitinka dabartinės Kinijos socialinės ir ekonominės tikrovės.

(f)

Kinijos finansų sistema neteikia lengvatinių paskolų konkrečioms valstybės remiamoms pramonės šakoms (pvz., padangų pramonei) ir nemanipuliuoja kredito reitingais. Taip yra todėl, kad Kinijos komerciniai bankai, be kita ko, dideli valstybės valdomi komerciniai bankai, yra nepriklausomos finansų įstaigos, kurios laikosi Komercinės bankininkystės įstatymo. Šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad „komercinių bankų veiklai taikomi saugumo, likvidumo ir veiksmingumo principai. Komerciniai bankai patys priima sprendimus dėl savo verslo operacijų, prisiima atsakomybę už savo pačių riziką, visiškai atsako už savo pelną ir nuostolius ir patys nustato savo veiklos apribojimus“. Įstatyme taip pat pabrėžiama, kad „komerciniai bankai <...> vykdo verslo veiklą nesikišant jokiam padaliniui ar asmeniui“. Kinijos finansų rinkos skaidrumą, nuspėjamumą ir rinka grindžiamą veikimą dar labiau patvirtina tai, kad pastaraisiais metais daug užsienio veiklos vykdytojų nusprendė Kinijoje išleisti ženminbi juaniais išreikštas obligacijas.

Be to, skirtingi vidaus ir užsienio reitingų agentūrų tos pačios bendrovės kredito reitingai yra įprastas reiškinys visame pasaulyje, atsirandantis dėl skirtingų reitingavimo metodų, prieigos prie informacijos kanalų, rizikos modelių ir supratimo apie vietos rinką, kuriais vadovaujasi įvairios kredito reitingų agentūros. Tokių neatitikimų tiesioginis priskyrimas valstybės vykdomam manipuliavimui yra visiškai nepagrįstas.

(212)

Siekdama pagrįsti savo trečiąjį argumentą, CRIA sukritikavo skundą dėl įtariamos subsidijavimo praktikos Kinijoje. CRIA nurodė, kad subsidijavimo problemai spręsti Sąjungoje taikoma atskira teisinė priemonė, todėl skundo pateikėjo įtarimai turėtų būti išnagrinėti ir sprendimai dėl jų turėtų būti priimti atlikus atskirą antisubsidijų tyrimą. Skundo pateikėjų bandymas remtis įtarimais dėl subsidijų tvirtinimams dėl didelių iškraipymų antidempingo tyrime pagrįsti neatitinka ribų tarp dviejų skirtingų teisinių priemonių, įtvirtintų dviejose skirtingose teisinėse sistemose.

(213)

2025 m. rugpjūčio 1 d. skundo pateikėjas atsakė į CRIA pateiktas pastabas ir nurodė, kad i) Kinijos padangų sektoriuje esama didelių iškraipymų, nes Kinijos valstybė ir KKP nuolat kišasi į beveik visus pramonės aspektus tiek galutinės grandies ir pradinės grandies veikloje, tiek privačiose, tiek valstybės valdomose bendrovėse, ii) privačių subjektų, kurie taip pat veikia Kinijos rinkoje, skaičius neprieštarauja didelių iškraipymų buvimo įrodymui, nes privatiems subjektams Kinijoje vadovauja valstybė ir jie veikia laikydamiesi pramonės politikos, iii) didelių iškraipymų, darančių poveikį visoms Kinijos padangų gamybos vertės grandinės dalims, buvimas praeityje buvo aiškiai įrodytas tiek ankstesniuose Komisijos tyrimuose, tiek kitose jurisdikcijose atliktuose tyrimuose, kaip išsamiai nurodyta skunde.

(214)

2025 m. rugsėjo 15 d. CRIA papildė savo pastabas dėl inicijavimo, pateikdama pastabų dėl pirmojo pranešimo. Savo pastabose CRIA pateikė du argumentus.

(215)

Pirma, CRIA laikėsi nuomonės, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis negali būti taikoma dėl jos nesuderinamumo su PPO susitarimais ir PPO ginčų sprendimo tarybos sprendimu.

(216)

Kalbant tiksliau, CRIA teigė, kad

(a)

kai kurios Kinijos prisijungimo prie PPO protokolo nuostatos, susijusios su dempingo skaičiavimu, nustojo galioti 2016 m. gruodžio 11 d., todėl ES turi laikytis savo atitinkamų pareigų pagal PPO teisę;

(b)

remiantis byloje DS 473 Apeliacinio komiteto nustatytais faktais, siekiant apskaičiuoti sąnaudas, kad būtų galima apskaičiuoti nagrinėjamojo produkto normaliąją vertę, kai negalima naudoti eksportuojančios šalies vidaus rinkos kainos, tyrimus atliekančioms institucijoms neleidžiama vertinti sąnaudų, kurias eksportuotojas / gamintojas nurodo savo įrašuose, naudodamas lyginamąjį dydį, kuris nėra susijęs su gamybos sąnaudomis kilmės šalyje.

(217)

Antra, CRIA teigė, kad Kinijos padangų ir žaliavų rinkose įtariamų didelių iškraipymų nėra. Šiuo atžvilgiu CRIA teigė, kad skundo pateikėjo nurodyti iškraipymai nėra tinkamai įrodyti, ir paminėjo savo 2025 m. birželio 30 d. pateiktą informaciją, pakartodama, kad skundo pateikėjo tvirtinimai buvo bendro pobūdžio, spekuliatyvūs, iš esmės prieštaringi ir nepagrįsti tiesioginiais ir konkrečiais įrodymais, susijusiais su Kinijos PC-LL padangų pramone arba šio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu.

(218)

CRIA argumentų nebuvo galima priimti dėl toliau išdėstytų priežasčių.

(219)

Kalbant apie pirmąjį CRIA argumentą inicijavus tyrimą, t. y. tvirtinimą, kad skundo pateikėjas nepateikė tiesioginių rinkos iškraipymų įrodymų, Komisija iš pradžių pažymėjo, kad, kaip Bendrasis Teismas patvirtino Sprendime Viraj Profiles, įrodymų, būtinų siekiant įvykdyti įrodymų pakankamumo kriterijus tyrimui inicijuoti, kiekis ir kokybė skiriasi nuo įrodymų, būtinų preliminariai ar galutinai nustatyti dempingui, žalai ar priežastiniam ryšiui, kiekio ir kokybės (115). Skundas atitiko pagrindinio reglamento 5 straipsnio 9 dalyje nustatytus ir kartu su 2 straipsnio 6a dalies d punktu taikomus standartus. Iš tiesų, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, Komisija inicijavimo etapu laikėsi nuomonės, kad pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 9 dalį yra pakankamai įrodymų, iš kurių matyti, kad dėl didelių iškraipymų, kurie daro poveikį kainoms ir sąnaudoms, nebūtų tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, dėl to tyrimą būtų pagrįsta inicijuoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(220)

Todėl Komisija toliau rinko įrodymus dėl šių iškraipymų. Šiuo tikslu Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies e punktą surinko duomenis, būtinus didelių iškraipymų buvimui ir poveikiui nustatyti ir pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatytai metodikai taikyti. Ši analizė išsamiai aprašyta 3.2.1.1–3.2.1.8 skirsniuose. Šiuo atžvilgiu CRIA pastaba, kad Komisija privalo atlikti nepriklausomą, faktais pagrįstą ir objektyvų tyrimą, yra nepagrįsta. Be to, 3.2.1.1–3.2.1.8 skirsniuose pateikta Komisijos analizė taip pat paneigė CRIA tvirtinimą dėl Kinijos ekonominės plėtros be iškreipiamojo valstybės kišimosi tikrovės ir dėl atitinkamų Kinijos makropolitikos priemonių, kuriomis konkrečiai ir tiesiogiai neiškraipomos sąnaudos ir kainos nagrinėjamojo produkto sektoriuje.

(221)

Be to, siekdama padaryti išvadą dėl pirmojo CRIA argumento inicijavus tyrimą, susijusio su, kaip tvirtinama, loginiais prieštaravimais skunde dėl natūraliojo kaučiuko, kaip biržos prekės, kuria prekiaujama visame pasaulyje, ir tipiškos šalies pasirinkimo, Komisija pažymėjo, pirma, kad CRIA nepateikė jokių įrodymų, kad natūraliojo kaučiuko kainos Kinijoje priklauso nuo biržos prekių rinkos, ir, antra, kad tipiška šalis buvo pasirinkta pagal taikytinus kriterijus, nustatytus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje, kaip išsamiai išdėstyta 3.2.4 skirsnyje.

(222)

Dėl antrojo CRIA argumento inicijavus tyrimą, t. y. tvirtinimo kad Kinijos padangų pramonė yra labai orientuota į rinką, Komisija pažymėjo, kad:

(a)

neginčijama, jog nagrinėjamojo produkto sektoriuje veikia privačios bendrovės. Tačiau šiame sektoriuje veikiančios bendrovės yra ne tik valstybės valdomos ar kitaip valstybės kontroliuojamos, bet ir pats sektorius yra vyriausybės kontroliuojamas ir politiškai prižiūrimas įvairiomis priemonėmis – nuo vyriausybės politikos priemonių, kuriomis formuojama sektoriaus plėtra, iki atskirų bendrovių ir pramonės asociacijų deklaruojamo lojalumo KKP vadovybei, kaip aprašyta 3.2.1.2 skirsnyje.

Be to, kalbant apie pradinės grandies pramonės šakas, CRIA nurodytas „keturšalis padalijimas“ tarp SINOPEC ir CNPC, privačių įmonių ir Taivano bei užsienio kapitalo įmonių yra paneigtas pačioje ataskaitoje, kuria remiasi CRIA ir kurioje dėl sintetinio kaučiuko rinkos teigiama: „[p]irmajai grupei atstovauja CNPC ir „Sinopec“, o šių dviejų bendrovių rinkos dalis sudaro 49 %. „<...> Pirmosios pakopos įmonės naudojasi integruotos naftos chemijos pramonės grandinės privalumais, kurdamos masto ekonomiją sintetinio kaučiuko produktų sektoriuje. Bendri CNPC ir „Sinopec“ sintetinio kaučiuko gamybos pajėgumai šiuo metu siekia 5 mln. tonų per metus, o tai sudaro daugiau kaip 45 % visų Kinijos sintetinio kaučiuko gamybos pajėgumų. Dėl didelio žalios naftos tiekimo kanalų masto jų apsirūpinimo žaliavomis lygis pasiekė daugiau kaip 85 %. Taikant integruotos gamybos modelį sintetinio kaučiuko gamybos sąnaudos sumažėjo 20 % ir taip pasiekta masto ekonomija.“ Kalbant apie kitus nagrinėjamojo produkto gamybos išteklius, CRIA argumentas dėl atitinkamuose sektoriuose veikiančių privačių bendrovių yra netinkamas. Šiomis aplinkybėmis Komisija aktualia laikė ne monopolinę sektorių struktūrą, o vyriausybės kontrolės ir politinės priežiūros mastą. Tokia priežiūra pasitelkiant pramonės politikos planavimą, pramonės asociacijų kontrolę, KKP vadovavimą, įskaitant asmenų vadovaujamų pareigų bendrovėse ir pareigų partijoje sutapimą ir kt., buvo išsamiai pagrįsta dokumentais ir nagrinėjamojo produkto gamybos išteklių sektoriuose (116). CRIA nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių būtų buvę galima suabejoti šiomis pastabomis.

Dėl padangų gamintojų, tokių kaip „Huayi Group“, kurie, esą, laikosi griežtų teisinių ir rinkos taisyklių ir privalo teikti ataskaitas visiems akcininkams, o ne tik valstybei, Komisija pažymėjo, kad CRIA nurodytoje 2024 m. „Huayi Group“ metinėje ataskaitoje dėl 2024 m. veiklos rezultatų analizės teigiama: „2024 m. minimos 75-osios Kinijos Liaudies Respublikos įsteigimo metinės ir tai taip pat yra itin svarbūs metai siekiant įgyvendinti 14-ojo [penkmečio plano] tikslus ir uždavinius. Visi darbuotojai sąžiningai įgyvendino 20-ojo [KKP] nacionalinio kongreso ir 20-ojo Centrinio komiteto antrosios ir trečiosios plenarinių sesijų nuostatas. Tinkamai vadovaujant bendrovės partijos komitetui ir direktorių valdybai, pasitelkdami atsidavimo ir sunkaus darbo dvasią aktyviai sprendėme dvejopas problemas, susijusias su lėtu makroekonominiu atsigavimu ir tebesitęsiančiais nedideliais chemijos pramonės svyravimais <...>.“ Metinėje ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad bendrovė „stiprins visą Partijos vadovavimą, puoselės „Sunshine Huayi“ šeimos kultūrą, suvienys idealus ir įsitikinimus ir skatins mūsų darbo jėgos savarankiškumą, entuziazmą ir kūrybiškumą, kad kartu skatintų kokybišką grupės plėtrą“. Šiuo atžvilgiu Komisija priminė, kad 15 iš 17 „Huayi Group“ valdybos narių yra KKP nariai ir kad Kinijos bendrovių įstatyme, kuriuo remiasi CRIA, aiškiai įpareigojama bendrovėse steigti KKP organizacijas. Bendrovių įstatymu kartu su papildomais galiojančiais teisės aktais šioms KKP struktūroms suteikiama daug įgaliojimų valdyti atitinkamų bendrovių verslo veiklą (žr. visų pirma 138, 139 ir 170–174) konstatuojamąsias dalis. Nors Kinijoje gali būti daug standartinių įmonių valdymo ypatybių, atliekant vertinimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį ypač svarbu atsižvelgti į tai, kad egzistuoja minėtos papildomos struktūros, leidžiančios partijai / valstybei vykdyti ekonominės veiklos vykdytojų politinę priežiūrą ir kontrolę, o tai paneigia CRIA argumentą.

(b)

KKP įtaka Kinijos ekonomikai, pradedant visos šalies institucine struktūra ir baigiant KKP organizacijų vaidmeniu atskirų bendrovių verslo veikloje, išsamiai aprašyta pirmiau šiame reglamente (žr. visų pirma 169–177 konstatuojamąsias dalis) ir ataskaitoje (117). CRIA tvirtinimas, kad partijos organizacijų funkcija įmonėse visų pirma yra susijusi su partijos reikalais, o ne su kišimusi į konkrečią verslo veiklą, taip pat tiesiogiai prieštarauja pirmiau tiesiogiai cituotiems atitinkamų bendrovių parengtiems dokumentams (žr. 2024 m. „Qingdao Double Star Co. Ltd.“ metinę ataskaitą arba 2023 m. „Guizhou Tyre Co., Ltd.“ metinę ataskaitą, kuriose kalbama apie partijos vadovybės integravimą į visus įmonių valdymo aspektus (žr. 2024 m. „Huayi Group“ metinę ataskaitą, kurioje partijos komitetas ir direktorių valdybos vadovybė prilyginami tam pačiam lygmeniui (žr. a punktą).

(c)

Kalbant apie pramonės planavimą Kinijoje, Komisija nesutiko su CRIA nuomone, kad planavimo dokumente nepateikiami privalomi nurodymai. Priešingai, Komisija priminė, kad Kinijos planavimo sistemoje nustatyti prioritetai ir tikslai, kurių turi laikytis centrinės ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia praktiškai visus ekonomikos sektorius, o kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina. Kaip išsamiai aprašyta ataskaitoje (118), planavimo priemonėmis nustatyti tikslai iš tiesų yra privalomi, o ištekliai planavimo sistemoje skirstomi sektoriams, kuriuos vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne atsižvelgiant į rinkos jėgas. Be to, dar 2025 m. rugsėjo mėn. pats KKP centrinis komitetas patvirtino, kad plėtros planų priėmimo ir įgyvendinimo proceso metu partijos strateginiai prioritetai paverčiami „teisiškai privalomais visoje šalyje įgyvendintinais planais“. Galiausiai Komisija priminė, kad už Kinijos ribų esančių jurisdikcijų, tokių kaip ES ar JAV, politikos priemonės šiomis aplinkybėmis nėra svarbios atliekant vertinimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(d)

Komisija taip pat pažymėjo, kad, kalbant apie žemės perdavimą, bendrovių ar bankroto įstatymus, CRIA tik tiesiog tvirtina, kad tos sritys yra grindžiamos tvirtais, rinka pagrįstais principais, tačiau visiškai neatkreipia dėmesio į įrodymus, kad esama iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje, kaip aprašyta 3.2.1.5 skirsnyje.

(e)

CRIA tvirtinimas, kad hukou apribojimai laipsniškai panaikinami, negali pakeisti Komisijos pozicijos dėl didelių darbo užmokesčio iškraipymų Kinijoje. Nepaisant to, kad Kinijoje gali būti vykdomos hukou sistemos reformos, namų ūkių registravimo sistema tebeveikia, o tai daro poveikį ekonominiams darbo užmokesčio nustatymo pagrindams. Be to, papildomi veiksniai, tokie kaip profesinių sąjungų vaidmuo arba Kinijos neprisijungimas prie kai kurių TDO konvencijų, prisideda prie darbo užmokesčio iškraipymų Kinijoje.

(f)

CRIA argumentai dėl Kinijos finansų sistemos nėra įtikinami. Nepagrįstas teiginys, kad užsienio veiklos vykdytojai leidžia ženminbi juaniais išreikštas obligacijas, jokiu būdu neįrodo, kad Kinijoje veikia rinka grindžiama finansų sistema. Komisija taip pat atkreipė dėmesį į ataskaitą (119), kurioje pabrėžiami Kinijos sausumos obligacijų rinkos apribojimai. Dar svarbiau tai, kad CRIA Komercinės bankininkystės įstatymo aiškinimas yra selektyvus. Šiuo atžvilgiu, be 196–198 konstatuojamosiose dalyse pateiktos analizės, Komisija nurodė papildomas Komercinės bankininkystės įstatymo nuostatas, kuriomis remiasi CRIA, visų pirma jo 34 straipsnį, pagal kurį: „komerciniai bankai skolinimo veiklą vykdo vadovaudamiesi nacionalinio ekonominio ir socialinio vystymosi poreikiais ir valstybės pramonės politikos gairėmis“.

(223)

Dėl trečiojo CRIA argumento inicijavus tyrimą, t. y. tvirtinimo, kad skunde nepaisoma ribų tarp antidempingo ir antisubsidijų teisinių priemonių, Komisija jau 219 konstatuojamojoje dalyje padarė išvadą, kad skundas atitiko pagrindinio reglamento 5 straipsnio 9 dalyje nustatytus standartus, todėl tyrimas buvo inicijuotas remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi. Atlikdama tą vertinimą Komisija neatsižvelgė į skunde pateiktus elementus, nesusijusius su vertinimu pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 9 dalį.

(224)

Dėl pirmojo CRIA argumento, pateikto atsakant į pirmąjį pranešimą, susijusio su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies suderinamumu su PPO, Komisija pažymėjo, kad:

(a)

Kinijos stojimo į PPO protokolo 15 skirsnio dalys, kurių galiojimas nėra pasibaigęs, toliau taikomos antidempingo tyrimuose dėl Kinijos produktų nustatant normaliąją vertę – tiek rinkos ekonomikos statuso atžvilgiu, tiek metodikos, kuri nėra pagrįsta griežtu palyginimu su Kinijos kainomis ar sąnaudomis, taikymo atžvilgiu.

(b)

Apeliacinio komiteto ataskaita byloje DS473 buvo susijusi ne su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies įgyvendinimu, o su konkrečios pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies nuostatos taikymu. Vis dėlto pagal PPO teisę, kaip išaiškino Apeliacinis komitetas byloje DS 473, leidžiama naudoti trečiosios šalies duomenis, kurie yra tinkamai koreguojami, jei toks koregavimas yra reikalingas ir pagrįstas.

(225)

Antrasis CRIA argumentas dėl gamybos veiksnių, pateiktas atsakant į pirmąjį pranešimą ir susijęs su įrodymų pakankamumu, aptartas šiame skirsnyje.

3.2.3.   Išvada

(226)

Turimi įrodymai parodė, kad nagrinėjamojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, žemės, energijos ir darbo jėgos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta tame punkte.

(227)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti. Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kaip aprašyta kitame skirsnyje.

3.2.4.   Tipiška šalis

3.2.4.1.   Bendrosios pastabos

(228)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

—

ekonominio išsivystymo lygis panašus į KLR. Šiuo tikslu Komisija, remdamasi Pasaulio banko duomenų baze (120), naudojo šalis, kurių vienam gyventojui tenkančios bendrosios nacionalinės pajamos panašios į KLR,

—

tiriamojo produkto gamyba toje šalyje,

—

lengvai prieinami reikiami duomenys tipiškoje šalyje,

—

jei yra daugiau kaip viena galima tipiška šalis, prireikus pirmenybė teikta tai šaliai, kurioje užtikrinamas tinkamas socialinės ir aplinkos apsaugos lygis.

(229)

Kaip paaiškinta 3.1 skirsnyje, Komisija paskelbė du pranešimus byloje dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti: pirmąjį pranešimą ir antrąjį pranešimą.

(230)

Šiuose pranešimuose aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, ir atsakyta į gautas šalių pastabas dėl tų elementų ir atitinkamų šaltinių. Antruoju pranešimu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie savo ketinimą šioje byloje laikyti Turkiją tinkama tipiška šalimi, jeigu būtų patvirtinta, kad yra didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

3.2.4.2.   Pirmasis pranešimas

(231)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė Argentiną, Braziliją, Kolumbiją, Indoneziją, Malaiziją, Meksiką, Serbiją, Pietų Afriką, Tailandą ir Turkiją kaip šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banko duomenimis, yra panašus į KLR, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas Pasaulio bankas jas visas priskiria prie didesnių vidutinių pajamų šalių, kuriose, kaip žinoma, gaminamas tiriamasis produktas.

(232)

Tada Komisija toliau nagrinėjo, ar yra duomenų apie gamybos veiksnius, be kita ko, kiek tai susiję su lengvai prieinamais tiriamojo produkto gamintojų finansiniais duomenimis. Remdamasi po inicijavimo pateikta informacija, ji nustatė šešis svarbiausius gamybos veiksnius, kurie sudarė apie 70 % visų medžiagų sąnaudų, – natūralųjį kaučiuką (SS kodas 4001 22 ), suodžius (2803 00), stireno-butadieno kaučiuką (4002 19 ), polibutadieno kaučiuką (SS kodas 4002 20 ), kordo audinį (SS kodas 5902 20 ), plieninį kordą (SS kodas 7312 10 ). Tada ji įvertino, ar šie gamybos veiksniai buvo pakankamais kiekiais importuoti į galimas tipiškas šalis ir kokią importo dalį galėjo reikšmingai paveikti importas iš KLR arba bet kurios iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (121) I priede išvardytų šalių.

(233)

Komisija nustatė, kad tiek Argentina, tiek Kolumbija importavo palyginti nedidelius kiekius pagrindinių gamybos veiksnių ir kad šios dvi šalys kai kurių gamybos veiksnių neimportavo apskritai. Kadangi palyginti nedidelis pagrindinių gamybos veiksnių importo kiekis galėjo turėti įtakos importo kainai, Komisija laikėsi nuomonės, kad tas importas gali būti netinkamas lyginamasis dydis, ir padarė išvadą, kad nei Kolumbija, nei Argentina nebuvo tinkama tipiška šalis.

(234)

Be to, išanalizavus pagrindinių žaliavų importą į kitas galimas tipiškas šalis nustatyta, kad tam tikram importui didelį poveikį galėjo daryti dideli kiekiai Kinijos kilmės žaliavų. Tai visų pirma pasakytina apie Tailandą ir Pietų Afriką, kur trijų iš šešių pirmiau išvardytų pagrindinių gamybos veiksnių importas iš Kinijos sudarė daugiau kaip 50 % viso šių veiksnių importo, ir, kiek mažiau, apie Malaiziją, kur trijų pagrindinių gamybos veiksnių importo iš Kinijos dalis svyravo nuo 27 % iki 69 %. Be to, nenustatyta, kad Brazilijoje ir Indonezijoje būtų gaminamas tiriamasis produktas, arba finansinė informacija nebuvo prieinama. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad nė viena iš šių šalių nėra tinkama tipiška šalis.

(235)

Tada Komisija nustatė prieinamas finansines ataskaitas, apimančias pelningų bendrovių, gaminančių panašų produktą Meksikoje („Compana Hulera Tornel“), Serbijoje („TIGAR Tyres Doo“) ir Turkijoje („Brisa Bridgestone Sabanci“), tiriamąjį laikotarpį, ir padarė išvadą, kad tos šalys galėtų būti tinkamos tipiškos šalys. Ji paragino šalis pateikti pastabų.

3.2.4.3.   Tvirtinimai, pateikti dėl kiekvienos galimos tipiškos šalies paskelbus pirmąjį pranešimą

(236)

Paskelbus pirmąjį pranešimą, Komisijai pastabų pateikė skundo pateikėjas, CRIA ir keturi eksportuojantys gamintojai arba eksportuojančių gamintojų grupės – „GITI Group“, „Hankook Group“, „Kumho“ ir „Shandong Yongsheng“. Šalys pateikė tvirtinimų dėl šių valstybių:

Indonezija

(237)

„GITI Group“ teigė, kad Indonezija (kartu su Malaizija) galėtų būti tipiška šalis, nes i) ji importavo sudėtinį kaučiuką (kuris, GITI teigimu, yra svarbus gamybos veiksnys); ii) kalbant apie kelis pagrindinius gamybos veiksnius (kordo audinį, plieninį kordą, suodžius), importo iš Kinijos dalis, palyginti su visu importu, Indonezijoje buvo mažesnė nei Serbijoje, Meksikoje, Turkijoje; iii) Indonezijoje buvo prieinami bendrovių („PT Goodyear Indonesia Tbk“ ir „GITI Group“ ir „Michelin“ bendros įmonės „PT Gajah Tunggal Tbk“) finansiniai duomenys.

(238)

„Kumho Tire“ ir „Hankook Group“ taip pat teigė, kad Indonezija yra tinkama tipiška šalis dėl jos vidaus rinkos dydžio ir didelės visų gamybos veiksnių importo apimties.

Malaizija

(239)

„GITI Group“ ir CRIA tvirtino, kad Kinijos kilmės pagrindinių gamybos veiksnių (suodžių, plieninio kordo, kordo audinio ir polibutadieno kaučiuko) eksporto į Malaizija dalis buvo panaši kaip ir Serbijoje ir Turkijoje, kurios buvo laikomos galimomis tipiškomis šalimis, todėl Malaizija neturėtų būti pašalinta iš galimų tipiškų šalių sąrašo. „GITI Group“ taip pat teigė, kad kartu su Indonezija Malaizija buvo vienintelė šalis, kurios sudėtinio kaučiuko importas buvo tipiškas.

(240)

„GITI Group“, „Shandong Yongsheng“ ir CRIA paminėjo, kad JAV antidempingo tyrime dėl iš Kinijos importuojamų padangų (122) tipiška šalimi pasirinkta Malaizija ir kad buvo prieinamos viešai paskelbtos kelių Malaizijos bendrovių finansinės ataskaitos (123).

Meksika

(241)

„GITI Group“ teigė, kad Meksikos negalima laikyti tipiška šalimi. Ji daugiausia rėmėsi maža sudėtinio kaučiuko importo apimtimi ir didele kordo audinio importo iš Kinijos į Meksiką apimtimi.

(242)

CRIA ir „Shandong Yongsheng“ pateikė panašių argumentų dėl importo iš Kinijos į Meksiką, Serbiją ir Turkiją lygio, teigdamos, kad importo iš Kinijos lygis negali būti laikomas pagrindiniu kriterijumi, kad būtų galima neatsižvelgti į galimas tipiškas šalis ir kad didelė plieninio kordo importo iš Kinijos apimtis buvo įprasta visose galimose tipiškose šalyse. CRIA taip pat teigė, kad, kaip ir kai kuriose kitose bylose, Komisija toliau analizavo, ar importas iš Kinijos turėjo iškraipomąjį poveikį importo kainoms, ir kad ji taip pat galėtų išanalizuoti šį klausimą šiame tyrime, dėl šalių, kurių importo iš Kinijos dalis yra didelė.

(243)

„GITI Group“ laikėsi nuomonės, kad Meksikoje plienui taikomi skirtingi antidempingo ir kompensaciniai muitai, todėl pagrindinių gamybos išteklių, kurių sudėtyje yra plieno, pvz., plieninės vielos, importo iš Meksikos kainos gali būti iškraipytos. Ji taip pat nurodė priemones, kurias Meksika nustatė iš Japonijos, Korėjos Respublikos ir Jungtinių Valstijų importuojamam sintetiniam kaučiukui, ir antidempingo muitus Kinijos kilmės lengvųjų automobilių ir lengvųjų sunkvežimių padangoms. „GITI Group“ taip pat teigė, kad Meksikos padangų bendrovių finansiniai duomenys nėra tinkamas lyginamasis dydis, nes jie nesutapo su tiriamuoju laikotarpiu ir buvo prieinami tik vienos bendrovės duomenys. Todėl ji laikėsi nuomonės, kad Meksikos negalima laikyti tipiška šalimi.

(244)

„Shandong Yongsheng“ teigė, kad iš Meksikos, Serbijos ir Turkijos tinkamiausia tipiška šalis buvo Meksika, nes i) Kinijos kilmės importas į Serbiją buvo didesnis nei į Malaiziją – šalį, kuri pirmajame pranešime nebuvo įtraukta dėl jos priklausomybės nuo importo iš Kinijos, ir ii) Meksikos socialinės ir aplinkos apsaugos lygis pagal 2 straipsnio 6a dalies a punktą buvo aukščiausias.

(245)

„Kumho Tire“ ir „Hankook Group“ teigė, kad Meksika yra tinkama tipiška šalis dėl jos vidaus rinkos dydžio ir didelės natūraliojo kaučiuko importo apimties.

Tailandas

(246)

CRIA ir „Shandong Yongsheng“ teigė, kad Tailando, kaip galimos tipiškos šalies, nereikėtų atmesti remiantis didele importo iš Kinijos apimtimi.

(247)

„Shandong Yongsheng“ taip pat teigė, kad Komisija galėtų naudoti turimus Tailando lengvųjų automobilių ir lengvųjų sunkvežimių padangų gamintojų PBA išlaidų ir pelno duomenis. Ji pridūrė, kad Tailande, Indonezijoje ir Malaizijoje, lyginant energijos ir darbo sąnaudas, sąlygos yra panašiausios į sąlygas Kinijoje.

Turkija ir Serbija

(248)

„GITI Group“ tvirtino, kad Turkijos ir Serbijos sudėtinio kaučiuko importo apimtis yra maža ir, jei būtų pasirinkta kuri nors iš šių šalių, šios žaliavos lyginamasis dydis turėtų būti pakoreguotas. Antra, „GITI Group“, „Kumho Tire“, „Hankook Group“ ir CRIA tvirtino, kad abiejų galimų tipiškų šalių PBA išlaidos buvo nepagrįstai didelės. „GITI Group“ ir CRIA nurodė Meksikos (124), Indonezijos (125), Malaizijos (126) ir Tailando (127) finansinius duomenis, kuriuose nurodyta mažesnė PBA išlaidų procentinė dalis.

(249)

„GITI Group“ ir CRIA taip pat tvirtino, kad kordo audinių importas iš Kinijos buvo ypač didelis tiek Serbijoje, tiek Turkijoje.

(250)

„Hankook Group“ tvirtino, kad Turkijos bendrovės „Brisa Bridgestone“ konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose buvo pateikti ir patronuojamųjų bendrovių, kurios dalyvavo kuriant ir gaminant mobiliąsias technologijas, duomenys, todėl jos finansinės ataskaitos akivaizdžiai nebuvo tipiškos, kad jomis vadovaujantis būtų galima apskaičiuoti normaliąją vertę.

(251)

CRIA, „Kumho Tire“ ir „Hankook Group“ teigė, kad dėl importo iš Rusijos į Turkiją ir Serbiją apimties šių šalių nebuvo galima laikyti tinkamomis tipiškomis šalimis. „Kumho Tire“ ir „Hankook Group“ pridūrė, kad tiek Turkija, tiek Serbija toliau importavo Rusijos kilmės plieną, kurį galima naudoti plieniniam kordui gaminti.

(252)

Tiek „Kumho Tire“, tiek „Hankook Group“ teigė, kad tiek Turkija, tiek Serbija kordo audinio duomenis nurodė kvadratiniais metrais, kordo audinio masė gali skirtis priklausomai nuo siūlų storio ir tankio, o kitos šalys duomenis teikia kilogramais. Abi bendrovės pridūrė, kad Serbijos rinkos ypatybės nėra panašios į Kinijos ir kad Turkija ir toliau kovoja su didele infliacija, darančia poveikį atitinkamiems ekonominiams rodikliams.

(253)

Komisija įvertino visus įvairių suinteresuotųjų šalių antrajame pranešime pateiktus argumentus, kaip apibendrinta 3.2.4.4 skirsnyje.

3.2.4.4.   Antrasis pranešimas

(254)

Dėl „GITI Group“ tvirtinimo Komisija nusprendė, kad tipiškos šalies pasirinkimas remiantis sudėtinio kaučiuko (SS kodas 4002 80 ) importo apimtimi yra nepagrįstas. Kalbant apie atrinktus eksportuojančius gamintojus sudėtinis kaučiukas sudarė mažą visų gamybos sąnaudų procentinę dalį arba visai nebuvo naudojamas (128). Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad sudėtinio kaučiuko importo apimtis nėra tinkamas kriterijus tipiškai šaliai pasirinkti.

(255)

Be to, kadangi Kinija buvo didžiausia pasaulyje eksportuotoja pagal 5902  (129) poziciją (padangų kordo audiniai) ir SS kodo 7312 10  (130) poziciją (plieninis kordas), abiejų gamybos veiksnių importas į visas galimas tipiškas šalis sudarė didelę importo iš Kinijos procentinę dalį. Todėl Komisija padarė išvadą, kad tų dviejų gamybos veiksnių importo iš Kinijos apimtis nebuvo kriterijus, į kurį reikėtų atsižvelgti.

(256)

Galiausiai Komisija apsvarstė argumentus dėl pasiūlymų pasirinkti Indoneziją, Malaiziją ar Tailandą kaip galimą tipišką šalį. Tačiau Komisija padarė išvadą, kad nei Indonezija, nei Malaizija, nei Tailandas nėra tinkamos tipiškos šalys.

(257)

Pagrindinio gamybos veiksnio, t. y. natūraliojo kaučiuko, kuris sudaro didelę sąnaudų dalį, importas į Indoneziją buvo palyginti nedidelis, o trijų iš šešių pagrindinių gamybos veiksnių – plieninio kordo, kordo audinio ir suodžių – importo didelė dalis buvo Kinijos kilmės. Nors didelė su plieniniu kordu ir kordo audiniu susijusio importo iš Kinijos dalis buvo būdinga visoms galimoms tipiškoms šalims, Kinijos kilmės suodžių importo dalis taip pat buvo didelė ir sudarė 46 %. Galima palyginti, kad Turkijoje Kinijos kilmės suodžių importas sudarė tik 5 %.

(258)

Didelė pagrindinių gamybos veiksnių importo į Malaiziją dalis taip pat buvo Kinijos kilmės – be didelės kordo audinio ir plieninio kordo importo iš Kinijos dalies, stireno-butadieno kaučiuko, kuris yra vienas iš pagrindinių gamybos veiksnių, importas iš Kinijos taip pat sudarė didesnę viso importo dalį (27 %), palyginti su 12 % importo į Turkiją. Be to, aplinkybė, kad JAV antidempingo tyrime buvo pasirinkta Malaizija, šiame tyrime nėra svarbi.

(259)

Visų pagrindinių gamybos veiksnių importas iš Kinijos buvo ypač didelis ir Tailande: suodžiai (57 %), stireno-butadieno kaučiukas (25 %), polibutadieno kaučiukas (32 %), kordo audinys (7 %), plieninis kordas (82 %). Be to, 2025 m. gegužės mėn. Pietų Afrikos tarptautinės prekybos administracijos komisija nustatė, kad kelios Tailando bendrovės vengė antidempingo muitų padangoms, deklaruodamos jų kilmę kaip Kambodžos, Tailando ir Vietnamo, o ne Kinijos, o tai patvirtina didelę Tailando priklausomybę nuo Kinijos (131).

(260)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija nustatė, kad pagrindinių gamybos veiksnių importo į Indoneziją, Malaiziją ir Tailandą kainos negalėjo būti laikomos tipiškomis, nes tikėtina, kad jos būtų iškraipytos, jei būtų patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(261)

Komisija taip pat įvertino turimą informaciją apie tris siūlomas šalis (Meksiką, Serbiją ir Turkiją) ir padarė išvadą, kad Turkija būtų tinkamiausia tipiška šalis.

(262)

Pirma, buvo lengvai prieinami importo į Turkiją statistiniai duomenys apie daugumą gamybos veiksnių, išskyrus plieninį kordą. Statistiniuose duomenyse šešių pagrindinių gamybos veiksnių importo iš Kinijos nebuvo arba jis buvo ribotas (suodžių – ne daugiau kaip 5 % (132)). Palyginti, Serbija iš Kinijos importavo daug suodžių (45 %) ir plieninio kordo (68 %).

(263)

Pagrindinių gamybos veiksnių importo į Turkiją apimtis buvo kelis kartus didesnė nei į Serbiją ir Meksiką, todėl buvo didesnė tikimybė, kad jų importo kainos galėtų būti laikomos pagrįstais lyginamaisiais dydžiais. Be to, priešingai, nei tvirtino šalys, Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad m2 nurodytus duomenis apie kordo audinio importą į Turkiją buvo galima perskaičiuoti į kg remiantis šios rūšies medžiagos perskaičiavimo koeficientu.

(264)

Antra, Komisija laikėsi nuomonės, kad Turkijos bendrovės „Brisa Bridgestone“ finansinės ataskaitos yra tinkamas pagrindas PBA išlaidų ir pelno lyginamajam dydžiui nustatyti, nes jos buvo audituotos ir apėmė tiriamąjį laikotarpį. Komisija pažymėjo, kad tvirtinimas dėl galimo patronuojamosios įmonės „Arvento“ apyvartos poveikio konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms nebuvo pagrįstas. Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad tvirtinimas, jog „Arvento“ PBA išlaidos buvo nepagrįstai didelės, nes kitų šalių bendrovių PBA išlaidos buvo mažesnės, nebuvo pagrįstas įrodymais. Komisija pažymėjo, kad, remiantis Komisijos analize, kelios Tailando bendrovės nurodė, kad jų PBA išlaidos sudarė 30–60 % (133). Todėl Komisija padarė išvadą, kad „Brisa Bridgestone“ finansiniai duomenys tebėra tinkamas šaltinis PBA išlaidų ir pelno procentiniams dydžiams nustatyti, „Brisa Bridgestone“ buvo didesnė bendrovė, kurios finansinės ataskaitos buvo audituotos, palyginti su vienintele Meksikos bendrove, kurios finansiniuose duomenyse buvo nurodyti palyginti mažesni skaičiai ir nebuvo informacijos apie tai, ar šie duomenys buvo audituoti.

(265)

Be to, išskyrus Kiniją, Turkija yra viena didžiausių tiriamojo produkto eksportuotojų pasaulyje (134), o šios valstybės ekonominė plėtra panaši į Kinijos.

(266)

Dėl tvirtinimo, susijusio su infliacija Turkijoje, Komisija laikėsi nuomonės, kad Turkijos liros devalvacija neturėjo poveikio importo kainoms. Bet koks kainos padidėjimas būtų susijęs su bendrų parduotų prekių sąnaudų ir (arba) PBA išlaidų padidėjimu, taigi ir su tipiško gamintojo pelno dydžio sumažėjimu. Kadangi PBA išlaidos ir pelno dydis buvo išreikšti procentais, tai neturėjo įtakos normaliosios vertės skaičiavimui. Dėl tvirtinimo, susijusio su tam tikrų specifinių sąnaudų infliacija, Komisija pažymėjo, kad jos nustatytos neiškraipytos gamybos sąnaudų kainos buvo išreikštos nagrinėjamosios šalies valiuta, o į tipiškos šalies ir nagrinėjamosios šalies infliacijos skirtumus jau pakankamai atsižvelgta atitinkamu valiutos kursu. Todėl infliacija iš esmės nedarė poveikio tipiškoje šalyje apskaičiuotam lyginamajam dydžiui. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(267)

Galiausiai, kalbant apie įtariamą Rusijos kilmės plieno importo į Turkiją, kuris galėjo būti naudojamas plieniniam kordui gaminti, poveikį, Komisija nustatė, kad šis tvirtinimas buvo bendro pobūdžio ir jame nebuvo įtariamo poveikio įrodymų. Kalbant apie suodžių, stireno-butadieno kaučiuko ir polibutadieno kaučiuko importą į Serbiją ir Turkiją, nustatyta, kad jie buvo importuojami ir iš Rusijos. Tačiau Komisija padarė išvadą, kad neįtraukti šių dviejų šalių dėl šios priežasties būtų nepagrįsta. Šie gamybos veiksniai nesudarė didelės gamybos sąnaudų dalies (135), o Serbijoje šio importo rinkos dalis buvo palyginti maža (136). Komisija taip pat pažymėjo, kad nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė įrodymų, kad dėl importo iš Rusijos importo į Turkiją duomenys gali būti nepatikimi – Komisija nustatė, kad nebuvo jokių neįprastų kainų skirtumų tarp šių gamybos išteklių vidutinės importo į Turkiją kainos ir tų pačių gamybos išteklių importo į šalis, kurios neimportuoja iš Rusijos, įrodymų. Analizuodama tos bylos tiriamąjį laikotarpį, kuris baigėsi 2023 m. birželio 30 d., Komisija padarė tokią pačią išvadą reglamente dėl padangų, naudojamų autobusams arba sunkvežimiams (137) (138). Todėl Komisija nustatė, kad tvirtinimas, jog dėl šios priežasties Turkijos turėjo nebuvo galima įtraukti, yra nepagrįstas.

(268)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad Turkija galėtų būti laikoma tipiška šalimi, nes i) palyginti su visomis kitomis šalimis, jos duomenys buvo geriausios kokybės, kad juos būtų galima naudoti kaip gamybos veiksnių lyginamuosius dydžius, ir ii) buvo prieinami pagrįsti finansiniai duomenys.

3.2.4.5.   Tvirtinimai, pateikti dėl kiekvienos galimos tipiškos šalies paskelbus antrąjį pranešimą

(269)

Po antrojo pranešimo CRIA, „GITI Group“, „Hankook Group“, „Kumho Tire“, „Shandong Yongsheng“ ir „Sumitomo Rubber“ pateikė pastabų dėl Komisijos sprendimo tipiška šalimi pasirinkti Turkiją. Tos pastabos nagrinėjamos toliau.

Turkija

Bendrieji tvirtinimai dėl Turkijos pasirinkimo tipiška šalimi

(270)

„Hankook Group“ ir „Kumho“ teigė, kad Komisija suklydo tipiška šalimi pasirinkusi Turkiją pagal vienintelį kriterijų, t. y. importo iš Kinijos į šią šalį dalį, kuris nėra nurodytas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte. Abi bendrovės teigė, kad Komisija neatsižvelgė į tokius elementus kaip tiriamojo produkto gamybos apimtis kiekvienoje potencialioje tipiškoje šalyje, taip pat į tai, kad prieinama daugiau finansinių ataskaitų, pagal kurias būtų galima teisingai nustatyti PBA išlaidas ir pelną, naudotinus normaliajai vertei apskaičiuoti. „Hankook Group“ taip pat teigė, kad kitų šalių rinkos yra panašesnės į Kinijos rinką ir (arba) jose prieinama daugiau viešųjų duomenų.

(271)

„Hankook Group“ ir „Kumho“ teigė, kad Komisija suklydo vertindama importo iš Kinijos poveikį importo kainoms ir kad Komisija turėtų remtis vieneto kaina, kad galėtų įvertinti, ar importas buvo susijęs su iškraipymais. Šalys teigė, kad kai kurių gamybos veiksnių vieneto importo į Turkiją kaina buvo panaši į kitų šalių, kurios yra labiau susijusios su importu iš Kinijos, vieneto kainą, ir teigė, kad didelė importo iš Kinijos apimtis savaime nėra tinkamas pagrindas nelaikyti šalies tipiška šalimi pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. Komisija pakartojo, kad renkantis tinkamą tipišką šalį importo iš Kinijos apimtis yra svarbus kriterijus vertinant bendrą tikimybę, kad dėl importo iš Kinijos gamybos veiksnių importas gali būti iškraipytas. Pirmiausia ji priminė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies tikslas yra apskaičiuoti normaliąją vertę be iškraipymų. Todėl, atsižvelgiant į importo iš Kinijos apimtį, į apskaičiuotą normaliąją vertę būtų vėl įtraukti iškraipymai. Renkantis šalį, šis vertinimas turi būti atliekamas bendrai, o konkrečių kainų palyginimo atlikti nereikia. Tai nėra atvejis, kai šalis pasirenkama, nes ji atitinka visus kriterijus. Tuomet Komisija neturi kito pasirinkimo, kaip tik išnagrinėti konkrečią importo kainą ir nuspręsti, ar ši kaina yra iškraipyta, ar ne. Todėl šis vertinimas atliekamas antrajame etape. Todėl Komisija atmetė tvirtinimą, kad ji turėjo palyginti kiekvienos galimos tipiškos šalies kainas, kad nustatytų, ar dėl importo iš Kinijos gali būti iškraipoma konkrečios žaliavos kaina.

(272)

Antra, Komisija nurodė, kad Turkijos pasirinkimas tipiška šalimi buvo grindžiamas tuo, kad Turkija atitiko visus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatytus kriterijus.

(273)

Remiantis lengvai prieinamais duomenimis, pagrindiniai gamybos veiksniai į Turkiją buvo importuojami tipiškais kiekiais ir buvo prieinama finansinė informacija, pagrįsta audituotomis „Brisa Bridgestone“ finansinėmis ataskaitomis, kurios buvo laikomos pagrindu neiškraipytoms ir pagrįstoms PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti. Komisija nustatė, kad turima informacija apie Turkiją buvo geresnės kokybės nei informacija apie kitas galimas tipiškas šalis.

(274)

„Hankook Group“ taip pat tvirtino, kad išvada, jog beveik visos galimos tipiškos bendrovės dideliais kiekiais importavo Kinijos kilmės kordo audinį ir plieninį kordą, buvo pagrįsta neteisingais skaičiais, nes Komisija nepagrįstai klasifikavo kordo audinį pagal SS kodus (SS 5902 10 , SS 5902 20 ir SS 5902 90 ), kurie priskiriami didesnei 5902 pozicijos pakategorei. Ji teigė, kad pagal konkrečius SS kodus Kinija nebuvo didžiausia eksportuotoja pasaulyje (139).

(275)

Priešingai, nei tvirtino „Hankook Group“, remiantis Ekonominio sudėtingumo stebėsenos SS lygmens duomenimis patvirtinta, kad pagal SS kodą 5902 10 Kinija buvo didžiausia eksportuotoja pasaulyje (140). Kinija buvo antra pagal dydį eksportuotoja pasaulyje pagal SS kodą 5902 20 (po Vietnamo) (141). Palyginti su kitais kodais, bendra prekyba pagal SS kodą 5902 90  (142) buvo gana ribota. Bet kuriuo atveju, neatsižvelgiant į tai, ar Kinija buvo didžiausia, ar viena iš didžiausių šių gamybos veiksnių eksportuotojų, reikia pažymėti, kad šių gamybos veiksnių importo iš Kinijos lygis buvo palyginti didelis visose galimose tipiškose šalyse. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(276)

„Hankook Group“ ir „Kumho“ taip pat pakartojo savo tvirtinimą, kad Komisija neteisingai laikėsi nuomonės, jog importo iš Rusijos kainos buvo neiškraipytos, nes sankcijos Rusijos kilmės plieno produktų importo draudimų forma buvo taikomos nuo 2022 m. kovo 16 d. (143) Be to, 2023 m. vasario 26 d. įsigaliojo suodžių (2803 pozicija), stireno-butadieno kaučiuko (SS kodas 4002 19 ), butadieno kaučiuko (SS kodas 4002 20 ), sudėtinio kaučiuko (SS kodas 4002 80 ) ir halo-izobuteno-izopreno kaučiuko (SS kodas 4002 39 ) importo draudimas (144), o iki 2024 m. birželio 30 d. buvo taikoma pereinamojo laikotarpio importo kvotų sistema. „Hankook Group“ tvirtino, kad vidutinė Rusijos kilmės importo į Turkiją kaina buvo gerokai mažesnė už vidutinę importo iš kitų šalių, įskaitant Kiniją, kainą ir kad, atsižvelgiant į tai, jog buvo parengta šalies ataskaita dėl didelių iškraipymų tiek Kinijoje, tiek Rusijoje, nebuvo pagrįstos priežasties, kodėl Turkijai turėtų būti teikiama pirmenybė šių šalių atžvilgiu. Galiausiai „Hankook Group“ tvirtino, kad tiek Turkija, tiek Serbija buvo priklausomos nuo energijos importo iš Rusijos, o tai rodo, kad visa Turkijos ekonomika buvo iškraipyta.

(277)

Komisija pabrėžė, kad į šiuos argumentus jau buvo atsakyta antrajame pranešime. Importo draudimas pradėtas įgyvendinti tik antroje tiriamojo laikotarpio pusėje, t. y. nuo 2024 m. liepos 1 d., o iki to laiko šioms trims medžiagoms buvo nustatyta tik pereinamojo laikotarpio kvota (taigi joms buvo taikomi daliniai apribojimai). Taigi, neturint jokių konkrečių suinteresuotųjų šalių pateiktų įrodymų, nebuvo galima nustatyti, ar tiriamuoju laikotarpiu Rusijos kilmės importas buvo iškraipytas ir koks buvo tokių iškraipymų mastas – šalys tik nurodė, kad per TL kai kurių iš Rusijos importuojamų žaliavų kainos buvo mažesnės už vidutinę importo į Turkiją kainą, tačiau neįrodė, kad šios mažos kainos buvo sankcijų rezultatas. Be to, nepaisant to, kad Rusijos kilmės importo kainos buvo šiek tiek mažesnės už vidutines, vidutinės šių medžiagų importo į Turkiją kainos buvo panašios į importo į kai kurias galimas tipiškas šalis, kurioms importas iš Rusijos neturėjo poveikio, kainas. Komisija laikėsi nuomonės, kad tvirtinimas dėl energijos importo iš Rusijos yra bendro pobūdžio ir nepagrįstas. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

Bendrieji tvirtinimai dėl duomenų, kurie turi būti naudojami kaip lyginamieji dydžiai, kokybės

(278)

CRIA teigė, kad i) Turkija nėra tinkama tipiška šalis; ii) „Brisa Bridgestone“ finansiniai duomenys buvo netinkami ir iii) jei Komisija patvirtintų, kad Turkija yra tinkama tipiška šalis, ji turėtų naudoti alternatyvius informacijos šaltinius arba tinkamai pakoreguoti tam tikrų gamybos veiksnių lyginamuosius dydžius.

(279)

Pirma, CRIA teigė, kad Komisija turėtų nustatyti konkrečius SS kodus, kurie tiksliai atitinka Kinijos eksportuojančių gamintojų tiriamajam produktui gaminti naudotas medžiagas. Ji teigė, kad Komisija turėtų nustatyti produkto, pvz., kordo audinio, subpozicijos kodą (8 skaitmenų) pagal kodus 5902 10 10 ir 5902 20 10 (guma įmirkyti padangų kordo audiniai). Ji teigė, kad, palyginti su Indonezija ar Malaizija, Turkija gerokai daugiau šių medžiagų importavo iš Kinijos ir PPO nepriklausančių narių. CRIA teigė, kad panašias išvadas galima padaryti ir dėl plieninio kordo importo į Turkiją.

(280)

Iš pradžių Komisija pakartojo, kad Kinija yra didžiausia pasaulyje kordo audinio ir plieninio kordo eksportuotoja ir kad didelė šių dviejų gamybos veiksnių importo į visas galimas tipiškas šalis procentinė dalis buvo Kinijos kilmės. Todėl, nors, palyginti su šių dviejų medžiagų importu į Indoneziją ir Malaiziją, iš tiesų šių dviejų medžiagų importo į Turkiją didesnė dalis buvo Kinijos kilmės, nebuvo laikoma, kad šis kriterijus yra lemiamas pasirenkant tinkamą tipišką šalį. Komisija pakartojo, kad, kitaip nei kitose galimose tipiškose šalyse, kitų pagrindinių gamybos veiksnių importo iš Kinijos į Turkiją dalis buvo labai maža – pavyzdžiui, ne daugiau kaip 5 % suodžių importo.

(281)

Be to, Komisija nustatė, kad CRIA nurodytos KN kodams priskiriamos medžiagos nebuvo daugiausia bendrovių naudojamos medžiagos (145). Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(282)

Antra, CRIA teigė, kad dėl infliacijos Turkijoje ir valiutos nuvertėjimo iškraipomos vidaus sąnaudos ir kainos, be kita ko, energijos ir darbo sąnaudos, ir kad elektros energijos kainos nuo 2021 m. padidėjo daugiau kaip šešis kartus, o darbo sąnaudos 2022–2024 m. – daugiau kaip keturis kartus. CRIA teigė, kad šio padidėjimo nesušvelnino valiutos devalvacija, todėl duomenys buvo iškraipyti ir nepatikimi, taigi jų nebuvo galima naudoti kaip lyginamojo dydžio. CRIA taip pat teigė, kad Turkijos vyriausybės kišimasis į užsienio valiutos rinką, prekybą iškraipančios priemonės ir vyriausybės parama plieno pramonei buvo dideli rinkos dinamikos iškraipymai, o dėl didelių Turkijos palūkanų normų tipiškos bendrovės PBA išlaidos ir pelnas buvo iškraipyti (146). Panašius argumentus pateikė „GITI Group“, „Hankook Group“, „Kumho“, „Shandong Yongsheng“ ir „Sumitomo Group“.

(283)

Komisija pakartojo, kad įvairių gamybos veiksnių, naudotinų kaip lyginamieji dydžiai, importo į Turkiją kainos buvo išreikštos kitomis valiutomis, todėl Turkijos liros devalvacija joms poveikio neturėjo. 2022–2024 m. laikotarpiu darbo ir elektros energijos sąnaudos iš tiesų padidėjo. Didėjo ir daugelio kitų šalių elektros energijos sąnaudos ir šis padidėjimas tikriausiai buvo susijęs su Rusijos karine agresija prieš Ukrainą. Bet kuriuo atveju nebuvo galima nustatyti, ar šis realus padidėjimas buvo susijęs tik su infliacija, ar ir su kitais veiksniais. Atsižvelgdama į tai, Komisija laikėsi nuomonės, kad infliacija šalyje arba tai, kad vyriausybė kišasi į darbo rinką, siekdama pakeisti, pavyzdžiui, minimalų darbo užmokestį, savaime nereiškia, kad tos šalies duomenys yra iškraipyti ir nepagrįsti. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(284)

„Shandong Yongsheng“ taip pat teigė, kad, remiantis jos pačios atlikta analize, plieninio kordo, sudėtinio kaučiuko ir silicio dioksido importo į Turkiją kainos buvo didesnės už vidutinę importo į kitas pasaulio šalis kainą – daugiau kaip 20 % didesnės plieninio kordo, 49 % didesnės silicio dioksido ir 576 % didesnės sudėtinio kaučiuko atvejais. „Shandong Yongsheng“ pasiūlė Komisijai naudoti šių medžiagų importo į Malaiziją ir Meksiką kainas.

(285)

Komisija pabrėžė, kad plieninis kordas ir silicio dioksidas (atitinkamai SS kodas 7312 10 ir SS kodas 2811 22 ) buvo importuojami į Turkiją dideliais kiekiais ir buvo laikoma, kad šie duomenys yra pagrįsti. Tai, kad kainos buvo didesnės už vidutinę importo į kitas pasaulio šalis kainą, neturėjo jokios įtakos vertinant šių gamybos veiksnių, kaip lyginamųjų dydžių, tinkamumą. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti. Kalbant apie sudėtinį kaučiuką, kaip nurodyta toliau šiame skirsnyje, dėl mažos šio gamybos veiksnio importo į Turkiją apimties Komisija vietoje to gamybos veiksnio lyginamojo dydžio naudojo importo į Meksiką kainą.

(286)

CRIA taip pat tvirtino, kad dėl didelės infliacijos bendrovių finansinės ataskaitos, parengtos remiantis ankstesnių laikotarpių išlaidomis, buvo nepatikimos, todėl jas reikėjo pakoreguoti, kad būtų atsižvelgta į infliaciją. Ji teigė, kad „Brisa Bridgestone“ finansiniai duomenys nebuvo tinkami neiškraipytai PBA išlaidų ir pelno sumai nustatyti. CRIA taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad audituotose finansinėse ataskaitose buvo pateikti koregavimai dėl infliacijos (grynosios piniginės pozicijos pelnas) ir kad, jeigu nebūtų atsižvelgta į šį koregavimą kartu su pajamomis iš investicinės veiklos, bendrovės veikla iš tikrųjų būtų nepelninga.

(287)

Komisija nesutiko, kad reikėtų neatsižvelgti į koregavimą dėl infliacijos. Koregavimas buvo susijęs su finansine atskaitomybe hiperinfliacijos sąlygomis ir jį reikėjo atlikti pagal Turkijos 29 apskaitos standartą, kad būtų galima susidaryti tikslų bendrovės finansinių rezultatų vaizdą (147). Neįtraukus šio koregavimo PBA išlaidų vertinimas būtų iškreiptas. Iš perskaičiuotų PBA išlaidų ir pelno matyti, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrovė veikė pelningai. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

Tvirtinimai dėl lyginamųjų dydžių koregavimų

(288)

CRIA ir kitos šalys, kaip antai „GITI Group“, „Hankook Group“, „Kumho“ ir „Shandong Yongsheng“ taip pat teigė, kad jei Komisija patvirtintų Turkiją kaip tipišką šalį, reikėtų atlikti šiuos koregavimus:

—

plieninis kordas. CRIA teigė, kad Turkija yra pagrindinė plieną gaminanti šalis, todėl ji importavo tik tam tikras specializuotas plieno medžiagas. Ji taip pat teigė, kad, kadangi vielos strypams, kurie yra pagrindinis plieno kordo gamybos išteklius, buvo taikomos apsaugos priemonės, plieninio kordo kainos buvo iškraipytos. Panašų argumentą pateikė ir „GITI Group“;

—

kordo audinio kiekio kvadratiniais metrais perskaičiavimas kilogramais. CRIA nurodė, kad kordo audinio importas buvo nurodytas m2, o ne kg, kaip nurodė bendrovės. Ji teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog svoris labai skyrėsi priklausomai nuo siūlų, naudojamų kordo audiniui gaminti, tankio, nebuvo įmanoma nustatyti tinkamo perskaičiavimo koeficiento. CRIA taip pat teigė, kad didelę kordo audinio importo procentinę dalį sudarė importas iš Kinijos ir PPO nepriklausančių šalių. Ji pasiūlė, kad Komisija kaip alternatyvą naudotų Indonezijos arba Malaizijos importo statistinius duomenis. Tą patį argumentą pateikė „Hankook“, „Kumho“ ir „Shandong Yongsheng“;

—

sudėtinis kaučiukas. Atsižvelgdama į nedidelę importo į Turkiją apimtį (20 kg) ir dideles kainas, palyginti su kitomis galimomis tipiškomis šalimis, CRIA laikėsi nuomonės, kad Komisija turėtų naudoti Malaizijos duomenis. Tokį patį argumentą pateikė ir „GITI Group“;

—

suodžiai, kordo audinys ir plieninis kordas. CRIA teigė, kad Komisija turėtų nustatyti atitinkamus subpozicijos kodus, kurie tiksliai atspindėtų tiriamajam produktui gaminti naudotas medžiagas;

—

darbo jėga. CRIA teigė, kad Komisija turėtų remtis Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 2024 m. gamybos sektoriaus vidutinių nominaliųjų valandinių darbo sąnaudų vienam darbuotojui statistiniais duomenimis, apimančiais visas Turkijos gamybos sektoriaus darbdavių patirtas sąnaudas;

—

„GITI Group“ teigė, kad Komisija neturėtų koreguoti darbo sąnaudų, kad jos atspindėtų bendrovių, kuriose dirba daugiau kaip 1 000 darbuotojų, valandines darbo sąnaudas, nes lyginamasis dydis jau buvo nustatytas jau atsižvelgus į didelių padangų pramonės bendrovių valandines darbo sąnaudas.

(289)

Komisija laikėsi nuomonės, kad tvirtinimai dėl galimų plieninio kordo importo į Turkiją kainų iškraipymų buvo pernelyg bendro pobūdžio ir nepagrįsti. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(290)

Kalbant apie kordo audinį, iš pradžių Komisija nustatė importo kainą už m3. Tačiau remiantis GTA duomenimis gauta kaina (148), už kurią sumokėtas muitas, buvo nurodyta už kilogramą (kaip antrinį vienetą). Todėl Komisija, norėdama nustatyti lyginamąjį dydį, neturėjo pati nustatyti perskaičiavimo koeficientą. Todėl laikyta, kad visos pastabos dėl kordo audinio konvertavimo kurso ir Turkijos, kaip tipiškos šalies, tinkamumo dėl to, kad šiam gamybos veiksniui nebuvo pritaikytas perskaičiavimo koeficientas, buvo neaktualios.

(291)

Kalbant apie sudėtinį kaučiuką, Komisija priėmė tvirtinimą, kad 20 kg importo apimtis buvo per maža ir kad dėl to buvo nustatytas netipiškas lyginamasis dydis, todėl to gamybos veiksnio lyginamąjį dydį pakeitė sudėtinio kaučiuko importo į Meksiką, t. y. vienintelę šalį, kurios importo apimtis buvo tipiška ir kuriai importas iš Kinijos neturėjo poveikio, kaina. Komisija priminė, kad sudėtinis kaučiukas sudarė mažą visų gamybos sąnaudų procentinę dalį arba visai nebuvo naudojamas (149), todėl turėjo nedidelį poveikį atrinktų bendradarbiaujančių Kinijos eksportuojančių gamintojų gamybos procesui.

(292)

Kalbant apie CRIA tvirtinimą dėl darbo jėgos, Komisija atmetė prašymą naudoti TDO duomenis, nes, priešingai nei „Turkstat“ (150), šioje duomenų bazėje nebuvo informacijos apie darbo sąnaudas įvairiuose sektoriuose, todėl ji buvo nepakankamai tiksli. „Turkstat“ skelbė tikslią informaciją pagal NACE pramonės sektoriaus kodą 22.11 (Guminių padangų ir kamerų gamyba; guminių padangų restauravimas ir atnaujinimas), kuriam priskiriami padangų gamintojai. Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad „GITI Group“ tvirtinimas, jog valandinės darbo sąnaudos neturėtų būti koreguojamos atsižvelgiant į tai, kad padangų bendrovės daugiausia yra didelės bendrovės, kuriose dirba daugiau kaip 1 000 darbuotojų, yra bendro pobūdžio ir nepagrįstas. Priešingai, nei tvirtino „GITI Group“, NACE 22 sektoriui taikant valandines darbo sąnaudas buvo surinkta informacija apie 1 274 bendroves, iš kurių 95 % buvo MVĮ, o padangų gamintojai paprastai buvo didelės bendrovės, kuriose dirbo daugiau kaip 1 000 darbuotojų. Todėl laikyta, kad koregavimas buvo pagrįstas, o tvirtinimas buvo atmestas.

Bendro pobūdžio tvirtinimai dėl „Brisa Bridgestone“ finansinių ataskaitų

(293)

CRIA, „Hankook Group“, „Shandong Yongsheng“ ir „Sumitomo Group“ teigė, kad Komisija neturėtų atsižvelgti į „Brisa Bridgestone“ konsoliduotąsias finansines ataskaitas, nes į jas buvo įtraukta ir telekomunikacijų verslo padalinio „Arvento“ informacija. „Hankook Group“ teigė, kad „Brisa Bridgestone“ finansiniai duomenys buvo parengti atsižvelgiant į visą gumos gaminių (įskaitant avalynės gaminius, guminius diržus ir medžiagas, kurių sudėtyje yra guminių gaminių) gamyba, o ne tik į padangų gamybą. CRIA pasiūlė apskaičiuojant PBA išlaidas ir pelną neįtraukti visų su padangomis nesusijusių duomenų, atskyrus padangų ir ne padangų verslo pajamas (atitinkamai 96 % ir 4 %).

(294)

Dėl „Brisa Bridgestone“ ir „Arvento“ Komisija laikėsi nuomonės, kad finansinėje ataskaitoje pateiktoje informacijoje PBA išlaidos ir pelnas nebuvo nurodyti atskirai. Vis dėlto ji pažymėjo, kad tvirtinimai nebuvo pagrįsti, visų pirma dėl „Arvento“ apyvartos poveikio konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms. Be to, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta, kad į apskaičiuotą normaliąją vertę turi būti įtraukta neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti PBA išlaidas ir pelną. Šiame punkte nenurodyta, kaip tos sumos turėtų būti nustatomos, tačiau reikalaujama, kad jos būtų neiškraipytos ir pagrįstos. Komisija neprivalo naudoti tik tiriamąjį produktą gaminančių bendrovių duomenis. Bet kuriuo atveju atlikus tyrimą nustatyta, kad „Brisa Bridgestone“ padangų verslas sudarė 96 % pardavimo ir kad ne padangų pardavimas buvo susijęs su restauravimu, atsarginėmis dalimis, sekimo įtaisais, baterijomis ir kitais alternatyviais produktais (151), o tai patvirtina, kad „Arvento“ (ir kitų guminių produktų) poveikis „Brisa Bridgestone“ verslo veiklai buvo labai nedidelis. Todėl Komisija padarė išvadą, kad šioje byloje nustatytos PBA išlaidos ir pelnas buvo neiškraipyti ir pagrįsti ir atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto reikalavimus. Šis tvirtinimas buvo atmestas.

(295)

„GITI Group“ ir „Hankook Group“ teigė, kad bendrovės „Brisa Bridgestone“ bendroji veiklos marža, kuri viršijo 30 %, neatspindėjo vyraujančių rinkos sąlygų, kuriomis turi dirbti Turkijos padangų gamintojai. „Hankook Group“ teigė, kad, remiantis Turkijos statistiniais duomenimis, susijusiais su NACE pramonės sektoriaus kodu 22.11, Turkijos padangų gamintojai fiksavo vidutiniškai 24,58 % bendrąją veiklos maržą (PBA santykis – 21,18 %, o pelno santykis – 3,40 %). „Hankook Group“ teigimu, žemas pelningumo lygis buvo susijęs su neseniai Turkijoje pradėtu antidempingo tyrimu dėl kelių šalių kilmės keleivinių ir lengvųjų sunkvežimių padangų.

(296)

Be „Brisa Bridgestone“ duomenų, CRIA ir „GITI Group“ taip pat nustatė kitus pelningus Turkijos padangų gamintojus – „Sumitomo Rubber AKO Lastik Sanayi ve Ticaret Anonim Şirketi“ (toliau – „Sumitomo Rubber Türkiye“) ir „Goodyear Lastikleri T.A.S“ (toliau – „Goodyear Türkiye“). „GITI Group“ taip pat laikėsi nuomonės, kad jei nustatant PBA išlaidas būtų naudojami Turkijos PBA išlaidų duomenys, nepagrįstai didelių palūkanų normų ir dirbtinai padidinto valiutos keitimo pelno (nuostolių) iškreipiamasis poveikis turėtų būti pašalintas.

(297)

Komisija išnagrinėjo „Sumitomo Rubber Türkiye“ finansinius duomenis. Pirmiausia ji pažymėjo, kad turimos informacijos apie šią bendrovę lygis buvo ne toks išsamus kaip informacijos, pateiktos audituotose „Brisa Bridgestone“ finansinėse ataskaitose. Pagal įprastą pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo praktiką, siekdama nustatyti pagrįstas ir neiškraipytas PBA išlaidų ir pelno sumas, Komisija naudoja turimus išsamiausius bendrovių duomenis. Taip sudaromos sąlygos: i) užtikrinti papildomą tikrumą dėl duomenų naudojimo tikslumo ir ii) prireikus atlikti koregavimus. Vis dėlto Komisija pamėgino nustatyti PBA išlaidas remdamasi turimais neišsamiais „Sumitomo Rubber Türkiye“ duomenimis ir nustatė, kad jos sudarė apie 6 %. Komisija laikėsi nuomonės, kad šis apskaičiuotų PBA išlaidų dydis buvo nepagrįstas. Kaip nurodė „Hankook Group“, remiantis Turkijos Respublikos centrinio banko statistiniais duomenimis (152), susijusiais su NACE pramonės sektoriaus kodu 22.11, šiame sektoriuje veikiančių bendrovių vidutinės PBA išlaidos viršijo 20 %, taigi atitiko Komisijos apskaičiuotas „Brisa Bridgestone“ PBA išlaidas.

(298)

Kaip pažymėta 297 konstatuojamojoje dalyje, kai tik įmanoma, Komisija naudoja duomenis, pagal kuriuos finansinę informaciją galima nustatyti išsamesniu lygmeniu, kaip šioje byloje, kai buvo galima susipažinti su išsamiomis audituotomis „Brisa Bridgestone“ finansinėmis ataskaitomis. Todėl Komisija nusprendė atlikdama PBA išlaidų ir pelno skaičiavimus naudoti tik bendrovės „Brisa Bridgestone“ duomenis. Bendrovė „Goodyear Türkiye“ per TL veikė nepelningai, todėl į jos duomenis nebuvo galima atsižvelgti. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

Tvirtinimas, kad reikėtų vadovautis „Brisa Bridgestone“ finansinėmis ataskaitomis, o ne duomenų bazės ORBIS duomenimis

(299)

CRIA, „Hankook Group“ ir „GITI Group“ teigė, kad Komisija turėtų vadovautis audituotomis „Brisa Bridgestone“ finansinėmis ataskaitomis, o ne duomenų bazės ORBIS duomenimis. Šalys teigė, kad nagrinėjant finansines ataskaitas gautos PBA išlaidos ir pelnas buvo mažesni nei tuo atveju, jei jie būtų nustatyti remiantis duomenų bazės ORBIS duomenimis.

(300)

Komisija priėmė šį tvirtinimą ir, remdamasi finansinėmis ataskaitomis, peržiūrėjo PBA išlaidų ir pelno sumą.

Tvirtinimas, kad reikėtų pakoreguoti „Brisa Bridgestone“ finansines ataskaitas

(301)

CRIA teigė, kad siekiant užtikrinti teisingą Kinijos eksportuojančių gamintojų eksporto kainos ir apskaičiuotos normaliosios vertės palyginimą, reikėjo atlikti kelis „Brisa Bridgestone“ pelno ir PBA išlaidų skaičiavimo koregavimus. Ji pasiūlė a) apskaičiuojant PBA išlaidas ir pelną neįtraukti visų su padangomis nesusijusių duomenų, atskyrus padangų ir ne padangų verslo pajamas (atitinkamai 96 % ir 4 %), taip pat b) neįtraukti investicinės veiklos, kuri, jos nuomone, nebuvo susijusi su padangų verslu, pajamų ir išlaidų, taip pat MTP išlaidų, vežimo ir saugojimo išlaidų, autorinių atlyginimų ir pardavimo komisinių išlaidų (tą patį argumentą pateikė ir „GITI Group“) ir c) iš kitų veiklos pajamų ir sąnaudų atimti nuostolius, atsirandančius dėl išvestinių finansinių priemonių.

(302)

Kaip paaiškinta šiame skirsnyje, Komisija nemanė, kad būtų tikslinga koreguoti „Brisa Bridgestone“ ne padangų verslo dalies („Arvento“) finansinius duomenis.

(303)

Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad MTP išlaidos yra neatsiejama PBA išlaidų dalis ir turėtų būti įtraukiamos apskaičiuojant normaliąją vertę. Be to, su kitomis operacijomis susijusios pajamos ir išlaidos paprastai yra įprastos gamybos sektoriaus bendrovės veiklos dalis.

(304)

Tačiau Komisija sutiko su tvirtinimu, kad pajamos iš investicinės veiklos, susijusios su kita veikla nei tiriamojo produkto gamyba, turėtų būti atimtos iš PBA išlaidų, kaip ir išlaidos, susijusios su vežimu ir saugojimu, kai ši veikla susijusi su tiriamojo produkto pardavimu. Komisija taip pat atėmė autorinius atlyginimus ir pardavimo komisinius apskaičiuodama PBA išlaidas, siekdama užtikrinti, kad apskaičiuotą normaliąją vertę ir eksporto kainą būtų galima palyginti tuo pačiu prekybos lygmeniu, atlikus atitinkamus koregavimus, kad būtų užtikrintas tinkamas palyginimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį.

Malaizija ir Indonezija

(305)

„GITI Group“ ir „Shandong Yongsheng“ teigė, kad Malaizija ir Indonezija buvo tipiškesnės šalys nei Turkija. „Sumitomo Group“ taip pat teigė, kad pirmenybė turėtų būti teikiama tokioms šalims kaip Malaizija ir Indonezija, tačiau šiuo klausimu nepateikė jokio paaiškinimo.

(306)

„GITI Group“ tvirtino, kad Malaizija buvo pasirinkta keliuose palyginti neseniai atliktuose tyrimuose. Ji pakartojo, kad jos sudėtinio kaučiuko duomenys buvo tipiški. Ji teigė, kad jei importas iš Kinijos ir Rusijos į Turkiją būtų vertinamas bendrai, jo dalis kai kurių gamybos veiksnių atžvilgiu būtų didesnė nei importo iš Kinijos į Malaiziją ir Indoneziją dalis. „GITI Group“ taip pat laikėsi nuomonės, kad kadangi Indonezija nebuvo laikoma tinkama tipiška šalimi dėl mažo natūraliojo kaučiuko, kuris yra vienas iš pagrindinių gamybos veiksnių, importo, Malaizija būtų tinkamiausia tipiška šalis, nes ji yra didžiausia natūraliojo kaučiuko importuotoja.

(307)

„Shandong Yongsheng“ tvirtino, kad Malaizija nebuvo pasirinkta vien dėl to, kad didelė šios šalies stireno-butadieno kaučiuko importo dalis buvo Kinijos kilmės, tačiau kai kurių kitų Kinijos kilmės gamybos veiksnių (pvz., silicio dioksido ir plieninio kordo) importo į Turkiją dalis buvo dar didesnė. „Shandong Yongsheng“ teigė, kad stireno-butadieno kaučiuko importo į Malaiziją iš PPO šalių, išskyrus Kiniją, kainos buvo panašios į vidutinę kainą ir didesnės už importo į Turkiją kainas. „Shandong Yongsheng“ taip pat teigė, kad Indonezijos suodžių importo iš PPO šalių, išskyrus Kiniją, kaina buvo beveik tokia pati kaip importo į Turkiją kaina ir bet kuriuo atveju panaši į vidutinę kainą. Kaip paaiškinta šiame skirsnyje, Komisija tipiška šalimi pasirinko Turkiją, pirmiausia nustačiusi šalis, kuriose importo kainos buvo labiausiai iškraipytos dėl importo iš Kinijos (tiek pagrindinių gamybos veiksnių atžvilgiu, tiek apskritai). Ji nustatė, kad Turkija nurodė, kad jos bendra prekybos su Kinija apimtis buvo mažiausia, palyginti su visomis kitomis galimomis tipiškomis šalimis. Akivaizdu, kad kalbant apie svarbiausius gamybos veiksnius Turkija buvo mažiausiai priklausoma nuo importo iš Kinijos, kuris šioje šalyje vidutiniškai sudarė apie 17 %, palyginti su 26 % Malaizijoje ir 32 % Indonezijoje. Komisija taip pat paaiškino, kad nebuvo nustatyta, jog importas iš Rusijos turėjo iškreipiamąjį poveikį importo kainoms. Todėl nebuvo galima laikyti, kad jis buvo iškraipytas kaip ir importas iš Kinijos.

(308)

Komisija taip pat atsižvelgė į tokius elementus kaip pakankama daugumos gamybos veiksnių importo apimtis ir pagrįstų finansinių duomenų prieinamumas. Todėl ji nemanė, kad būtina atlikti kainų palyginimą, siekiant palyginti tam tikrų prekių importo iš Kinijos kainas su šalių, kurios, jos nuomone, buvo mažiau tinkamos kaip tipiškos šalys. Be to, tai, kad konkretaus gamybos veiksnio importo kaina buvo didesnė už to paties veiksnio importo kainą Turkijoje arba į ją panaši, nebuvo argumentas, kad šaliai, kurios importo kaina yra didesnė, turėtų būti teikiama pirmenybė arba kad turėtų būti laikoma, jog šalyje yra mažiau iškraipymų.

(309)

„GITI Group“ pasiskundė, kad Komisija nepaaiškino, kodėl šioje byloje Malaizija nebuvo pasirinkta tipiška šalimi, nors ji buvo pasirinkta bylose dėl Kinijos kilmės PET (153) ir Kinijos kilmės acesulfamo kalio. Tas pats argumentas buvo pateiktas dėl JAV antidempingo tyrimo dėl iš Kinijos importuojamų padangų (154), kuriame tipiška šalimi buvo pasirinkta Malaizija. Galiausiai „GITI Group“ ir „Shandong Yongsheng“ teigė, kad dėl to, kad JAV antidempingo tyrime nebuvo nustatytas pastabų priėmimo kriterijus, Komisijos argumentai neatitiko Komisijos cituoto Pietų Afrikos tarptautinės prekybos administracijos komisijos sprendimo dėl antidempingo muitų, taikomų padangoms, vengimo, pervežant jas iš Kinijos per Kambodžą, Tailandą ir Vietnamą (155).

(310)

Komisija priminė, kad kiekvienas atvejis vertinamas atskirai ir kad tai, jog Malaizija buvo pasirinkta ankstesniuose tyrimuose, neturi įtakos pasirenkant tipišką šalį šiame tyrime. Tas pats pasakytina ir apie JAV antidempingo tyrimą. Be to, Komisija pabrėžė, kad „GITI Group“ nurodytų bylų tiriamasis laikotarpis buvo kitoks. Galiausiai Pietų Afrikos tarptautinės prekybos administracijos komisijos sprendimas buvo cituojamas siekiant faktiškai įrodyti, kad priemonių vengiama importuojant per Tailandą, o tai patvirtino, kad šiai šaliai didelį poveikį daro Kinija ir tai, kad, siekdamos išvengti muitų, Kinijos bendrovės steigia gamyklas kitose Pietryčių Azijos šalyse. Šią išvadą patvirtino ir CRIA (156), nurodydama šešias skirtingas Kinijos įmones, kurios 2012–2020 m. pradėjo padangų gamybą Tailande, ir kaip vieną iš šio verslo sprendimo priežasčių nurodydama pastangas išvengti JAV taikomų antidempingo ir kompensacinių muitų (157).

(311)

„GITI Group“ pakartojo, kad tik Malaizija (ir Indonezija) importavo didelį kiekį sudėtinio kaučiuko, kuris yra pagrindinis GITI gamybos proceso gamybos veiksnys. Be to, buvo lengvai prieinamos pelningai veikiančių Malaizijos bendrovių finansinės ataskaitos.

(312)

Iš pradžių Komisija priminė, kad vietoje sudėtinio kaučiuko lyginamojo dydžio buvo nuspręsta naudoti Meksikos duomenis. Dėl prieinamų Malaizijos bendrovių finansinių duomenų Komisija pabrėžė, kad dvi iš keturių bendrovių, kurių finansinius duomenis pateikė „GITI Group“, nenurodė jokių parduotų prekių sąnaudų (158). Kitų dviejų bendrovių PBA išlaidos svyravo nuo 4,4 % iki 7 %, o tokios išlaidos padangų sektoriuje buvo laikomos nepagrįstomis.

(313)

„Shandong Yongsheng“ tvirtino, kad Malaizijos bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) vienam gyventojui buvo daug panašesnės į Kinijos, o ne į Turkijos BNP, todėl Malaizija buvo tinkamesnė tipiška šalis. Be to, buvo prieinama daugiau informacijos apie padangų gamintojus Malaizijoje nei Turkijoje, nes Komisija nustatė tik vieną gamintoją.

(314)

Apskaičiuodama normaliąją vertę, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, Komisija gali kaip tipišką šalį naudoti šalį, kurios ekonominis išsivystymas yra panašaus lygio kaip ir eksportuojančios šalies. Pagrindiniame reglamente nėra jokio papildomo reikalavimo, kad būtų pasirenkama šalis, kurios ekonominio išsivystymo lygis yra panašiausias į eksportuojančiosios šalies. Šiomis aplinkybėmis Komisija tai daro naudodamasi savo diskrecija ir naudodama šalis, kurias Pasaulio bankas priskyrė tai pačiai pajamų kategorijai. Svarbi Pasaulio banko kategorija, prie kurios priskirta Kinija, yra didesnių nei vidutinės pajamų šalių grupė. Pirmajame pranešime Komisija aiškiai pažymėjo, kad šiuo tikslu ji naudosis Pasaulio banko duomenų baze, laikydamasi savo praktikos. Tai, kad vienos šalies BNP ar BVP vienam gyventojui gali būti panašesnis į Kinijos nei kitos, nėra lemiamas veiksnys, kuris būtų svarstomas pasirenkant tinkamą tipišką šalį. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. Galiausiai, kaip minėta šiame skirsnyje, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta, kad į apskaičiuotą normaliąją vertę turi būti įtraukta neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti PBA išlaidas ir pelną. Šiame punkte nenurodyta, kaip tos sumos turėtų būti nustatomos, tačiau reikalaujama, kad jos būtų neiškraipytos ir pagrįstos. Komisija neprivalo remtis tam tikru skaičiumi bendrovių, kurių finansiniai duomenys yra prieinami, jei jų PBA išlaidų ir pelno sumos yra neiškraipytos ir pagrįstos. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies a punktas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

Meksika

(315)

„Shandong Yongsheng“ tvirtino, kad pasirenkant tipišką šalį neturėtų būti atsižvelgiama į didelę Meksikos plieninio kordo ir kordo audinio importo iš Kinijos dalį, nes plieninio kordo ir kordo audinio importo iš Kinijos dalys nebuvo susijusios su gamybos veiksnių iškraipymų analize. Antra, bendrovė tvirtino, kad Komisija pateikė tik nuosavybės teise priklausančios informacijos apie Meksikos bendrovės finansines ataskaitas santrauką, todėl suinteresuotosios šalys negalėjo tinkamai patikrinti duomenų. Trečia, aplinkybė, kad Meksika buvo mažesnė keleivinių ir lengvųjų sunkvežimių padangų gamintoja nei Turkija, nebuvo pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte apibrėžtas kriterijus. Todėl „Shandong Yongsheng“ teigė, kad Meksika tebėra tinkamiausia tipiška šalis iš pirmajame pranešime pasiūlytų šalių (Meksika, Turkija, Serbija).

(316)

Komisija priminė, kad tai, jog plieninio kordo ir kordo audinio importas į Meksiką buvo didelis nebuvo vienintelis kriterijus, pagal kurį nebuvo nuspręsta pasirinkti Meksiką tipiška šalimi (nustatyta, kad Turkija buvo geresnis pasirinkimas dėl įvairių priežasčių); Turkijos nurodyta bendra prekybos su Kinija apimtis buvo mažiausia, palyginti su visomis kitomis galimomis tipiškomis šalimis, ji importavo pakankamą daugumos gamybos veiksnių kiekį ir galėjo pateikti pagrįstų finansinių duomenų. Komisija taip pat priminė, kad pirmajame pranešime paskelbta bendrovės „Compana Hulera Tornel“ finansinė informacija, t. y. duomenų bazėje paskelbta „Orbis“ apžvalga, buvo vienintelė prieinama informacija apie bendrovę. Šie duomenys nebuvo lygiaverčiai turimiems audituotų „Brisa Bridgestone“ finansinių ataskaitų finansiniams duomenims.

3.2.4.6.   Išvada

(317)

Be to, nors rinkos dydis nebuvo vienas iš pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte apibrėžtų kriterijų, Komisija pabrėžė, kad Turkija atitiko visus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto kriterijus ir kartu jos rinką buvo galima daug lengviau palyginti su Kinijos padangų rinka iš visų galimų tipiškų šalių.

3.2.4.7.   Pastabos, pateiktos po galutinio faktų atskleidimo

(318)

Po galutinio faktų atskleidimo „Shandong Yongsheng“ pakartojo kai kuriuos savo tvirtinimus. Bendrovė laikėsi nuomonės, kad Komisija neatsižvelgė į daugelį suinteresuotųjų šalių pateiktų elementų ir kad ji taip pat neatliko galimų tipiškų šalių gamybos veiksnių kainų palyginimo, kad nustatytų, ar tam tikra šalis pateikė pagrįstą ir neiškraipytą lyginamąjį dydį, ir kad Komisija turėjo įrodyti įtariamų iškraipymų mastą, o ne tik pasirinkti šalį, kurioje importo iš Kinijos apimtis buvo mažiausia.

(319)

„Shandong Yongsheng“ taip pat laikėsi nuomonės, kad Malaizija būtų tinkamesnis pasirinkimas nei Turkija, nes jos išsivystymo lygis, remiantis bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP), yra labai panašus į Kinijos, o energijos ir darbo sąnaudos yra panašesnės į Kinijos, o ne į Turkijos sąnaudas, todėl Malaizija yra tinkamesnė tipiška šalis.

(320)

Komisija pažymėjo, kad be informacijos, kurią Komisija jau buvo gavusi ir išnagrinėjusi, „Shandong Yongsheng“ nepateikė jokios naujos informacijos, kuria būtų buvę galima pagrįsti kitos tipiškos šalies pasirinkimą. Komisija nurodė analizę, iš kurios matyti, kad Turkija buvo pasirinkta tipiška šalimi remiantis objektyviais kriterijais – ne tik dėl to, kad pagrindinių gamybos veiksnių importas iš Kinijos į Turkiją buvo mažiausias, bet ir dėl kitų elementų, tokių kaip pakankama daugumos gamybos veiksnių importo apimtis ir pagrįstų finansinių duomenų prieinamumas, o to nebuvo Malaizijos atveju. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(321)

Po galutinio faktų atskleidimo „Shandong Yongsheng“ pakartojo, kad Meksika taip pat yra akivaizdžiai tinkamesnė tipiška šalis nei Turkija. Jos nuomone, naudoti Meksikos gamintojo „Compania Hulera Tornel“ duomenis buvo daug tikslingiau, nes ši bendrovė gamino 3 pakopos padangas, kurios sudarė didžiąją dalį Kinijos kilmės importo į Sąjungą. Ji taip pat teigė, kad bendrovė „Compania Hulera Tornel“ yra tarptautinės padangų bendrovės patronuojamoji įmonė, todėl jos finansinės ataskaitos buvo kruopščiai patikrintos. „Shandong Yongsheng“ taip pat teigė, kad, kaip patvirtino Komisija, rinkos dydis nėra svarbus kriterijus. Todėl „Shandong Yongsheng“ laikėsi nuomonės, kad Komisija nepagrįstai suteikė pirmenybę Turkijai, o ne Meksikai, kad Turkijos pasirinkimas buvo klaidingas ir neteisėtas ir kad Turkija nebuvo tinkama tipiška šalis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte. „Shandong Yongsheng“ taip pat laikėsi nuomonės, kad sprendimas ir toliau laikyti Turkiją tipiška šalimi buvo baudžiamojo pobūdžio ir kad dėl jo buvo maksimaliai padidintas „Shandong Yongsheng“ nustatytas dempingo skirtumas, o taip buvo pakenkta šios bendrovės ir apskritai Kinijos eksportuojančių gamintojų interesams, nepaisant nuolatinio ir rūpestingo „Shandong Yongsheng“ bendradarbiavimo.

(322)

Komisija pažymėjo, kad „Shandong Yongsheng“ nepateikė jokių įrodymų, kad buvo atliktas bendrovės „Compania Hulera Tornel“ finansinių ataskaitų auditas, o Komisija negalėjo surasti šios informacijos. Vienintelė turima informacija buvo pateikta duomenų bazėje ORBIS, kuria vadovaujantis nustatyta, kad per TL bendrovės „Compania Hulera Tornel“ pelnas buvo nepagrįstai mažas. Todėl Komisija padarė išvadą, kad prieinami Turkijos duomenys yra geriausias turimas lyginamasis dydis PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti.

(323)

Po galutinio faktų atskleidimo „Kumho“ taip pat teigė, kad Komisijos sprendimas pasirinkti Turkiją buvo abejotinas ir kad PBA išlaidų ir pelno lyginamieji dydžiai nebuvo tinkami daugiausia dėl to, kad jie neatspindėjo rinkos segmento, kuriame veikia „Kumho“. „Kumho“ nurodė, kad Komisija turi atlikti lyginamąjį turimų alternatyvų vertinimą ir kad šioje byloje Komisija akivaizdžiai neatliko reikiamo vertinimo, todėl jos išvada dėl Turkijos pasirinkimo tipiška šalimi neatitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto reikalavimų, nes ji atsižvelgė į importo iš Kinijos apimtį prieš įvertindama visus pagrindiniame reglamente nustatytus kriterijus, pavyzdžiui, socialinės ir aplinkos apsaugos lygį, nors buvo nustačiusi, kad yra kelios galimos tipiškos šalys. Be to, ji laikėsi nuomonės, kad didelė importo iš Kinijos dalis galėjo turėti iškraipomąjį poveikį gamybos išteklių kainoms, tačiau Komisija taip pat turėjo analizuoti vieneto kainas, lygindama jas su atitinkamais tarptautiniais lyginamaisiais dydžiais.

(324)

„Kumho“ taip pat teigė, kad Komisija turėjo atsižvelgti ir į Turkijos priklausomybę nuo tam tikrų medžiagų, visų pirma plieno, importo iš Rusijos. Bendrovė teigė, kad, kadangi Komisija paskelbė ataskaitą dėl su Rusija susijusių iškraipymų, turėjo būti laikoma, kad importas iš Rusijos turi iškraipomąjį poveikį, kaip ir importas iš Kinijos, nes kai kurių gamybos veiksnių importo kainos buvo mažesnės už vidutinę tų medžiagų importo į Turkiją kainą. Ji teigė, kad jei būtų atsižvelgta į importo iš Kinijos ir Rusijos iškraipomąjį poveikį, pagrindinių gamybos veiksnių importo į Turkiją iš kitų pasaulio šalių dalis būtų buvusi panaši į importo į Malaiziją, Indoneziją ir Meksiką dalį, todėl Turkijos pasirinkimas nebuvo objektyviai pagrįstas.

(325)

Komisija kruopščiai išnagrinėjo tuos tvirtinimus. Ji nurodė pirmajame ir antrajame pranešimuose pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą atliktą visų galimų tipiškų šalių analizę. Atlikdama analizę Komisija atsižvelgė į visus svarbius bylos elementus ir suinteresuotųjų šalių nurodytus elementus ir padarė išvadą, kad Turkija buvo vienintelė tinkama tipiška šalis. Dėl šios priežasties Komisija laikėsi nuomonės, kad nereikia vertinti įvairių nagrinėjamųjų šalių socialinės ir aplinkos apsaugos lygio. Be to, nebuvo teisinio reikalavimo Komisijai palyginti importo į Turkiją kainas su „tinkamais tarptautiniais lyginamaisiais dydžiais“, kaip tvirtino „Kumho“. Komisija pakartojo, kad Turkija buvo pasirinkta atsižvelgiant į tokius elementus kaip pakankama daugumos gamybos veiksnių importo apimtis ir pagrįstų finansinių duomenų, kurių nebuvo kitose galimose tipiškose šalyse, prieinamumas. Vien tai, kad paskelbta ataskaita dėl Rusijos, atsižvelgiant į joje pateiktas išvadas, nereiškia, jog visas importas iš Rusijos turėtų būti automatiškai laikomas susijusiu su iškraipymais. Remiantis Komisijos atlikta importo iš Rusijos į Turkiją kainų analize nebuvo galima padaryti išvados, kad esama iškraipymų. Visų pirma, šių gamybos veiksnių (suodžių, sintetinio kaučiuko ir plieninio kordo) importo iš Rusijos kainos per TL buvo panašios arba didesnės už tų pačių gamybos veiksnių importo iš Rusijos kainas prieš nustatant sankcijas. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(326)

Po galutinio faktų atskleidimo Komisija, remdamasi gautomis pastabomis, nusprendė kartu su „Brisa Bridgestone“ duomenimis naudoti vienintelius kitus Turkijos bendrovės („Sumitomo Rubber Türkiye“) finansinius duomenis. Komisija laikėsi nuomonės, kad taip nustatyti PBA išlaidų ir pelno lyginamieji dydžiai buvo pagrįsti ir pakankamai tipiški Kinijos padangų sektoriui. Komisija laikėsi nuomonės, kad tikslas buvo ne nustatyti PBA išlaidas ir pelną, kurie atspindi individualią kiekvieno eksportuojančio gamintojo padėtį, o nustatyti neiškraipytas ir pagrįstas sumas. Todėl Komisija toliau laikėsi nuomonės, kad Turkija yra tinkama tipiška šalis, ir manė, kad šis pasirinkimas nebuvo padarytas siekiant nubausti „Shandong Yongsheng“ ir kitus Kinijos eksportuojančius gamintojus. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(327)

Atsižvelgdama į pirmiau minėtą analizę, Komisija laikėsi nuomonės, kad Turkija yra vienintelė tinkama tipiška šalis. Kaip paaiškinta 233 konstatuojamojoje dalyje, Komisija atmetė Argentiną ir Kolumbiją kaip tinkamas tipiškas šalis, nes šiose šalyse nebuvo pagrindinių gamybos veiksnių arba jų kiekiai buvo maži. Komisija taip pat padarė išvadą, kad nei Indonezija, nei Malaizija, nei Tailandas nėra tinkamos tipiškos šalys, atsižvelgiant į didelę pagrindinių gamybos veiksnių importo iš Kinijos dalį, kaip paaiškinta 256–260 konstatuojamosiose dalyse. Panašiai, kaip nurodyta 262 ir 263 konstatuojamosiose dalyse, Komisija atmetė Serbiją kaip tipišką šalį, atsižvelgdama į didelę dviejų svarbių gamybos veiksnių importo iš Kinijos apimtį, taip pat į tai, kad visų pagrindinių gamybos veiksnių importo apimtis buvo kelis kartus mažesnė nei Turkijoje. Galiausiai, nors Komisija rėmėsi Meksikos duomenimis, kuriuos būtų buvę galima naudoti kaip vieno nereikšmingo gamybos veiksnio lyginamąjį dydį, kaip nurodyta 291 konstatuojamojoje dalyje, ji vis dėlto nepasirinko Meksikos kaip tinkamos tipiškos šalies, remdamasi šiais 263, 264, 316 ir 322 konstatuojamosiose dalyse pateiktais elementais: i) didele tam tikrų gamybos veiksnių importo iš Kinijos į šias šalis apimtimi; i) mažesne gamybos veiksnių importo apimtimi ir tipiškumu, pavyzdžiui, palyginti su Turkija, ir iii) aplinkybe, kad bendrovės „Compania Hulera Tornel“ pelnas buvo nepagrįstai mažas.

Socialinės ir aplinkos apsaugos lygis

(328)

Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad tinkama tipiška šalis yra Turkija, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

3.2.4.8.   Išvada

(329)

Atsižvelgiant į pateiktą analizę Turkija atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi.

3.2.5.   Neiškraipytoms sąnaudoms nustatyti naudoti šaltiniai

(330)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė gamybos veiksnius, tokius kaip medžiagos, energija ir darbo jėga, kuriuos eksportuojantys gamintojai naudoja gamindami tiriamąjį produktą, ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas ir viešai skelbiamą informaciją apie neiškraipytas vertes, susijusias su kiekvienu tame pranešime nurodytu gamybos veiksniu.

(331)

Vėliau antrajame pranešime Komisija nurodė, kad siekdama nustatyti neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių, visų pirma žaliavų, sąnaudas, kad galėtų apskaičiuoti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, ji naudosis GTA duomenimis. Be to, Komisija nurodė, kad neiškraipytoms darbo ir garo sąnaudoms nustatyti ji naudosis Turkijos statistikos instituto (159) duomenimis, ir neiškraipytoms elektros energijos sąnaudoms – Energijos rinkos reguliavimo institucijos (160) statistiniais duomenimis.

(332)

Antrajame pranešime Komisija taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad dėl gausaus atrinktų eksportuojančių gamintojų, pateikusių išsamią informaciją, gamybos veiksnių kiekio ir nedidelės santykinės kai kurių žaliavų dalies bendrose gamybos sąnaudose šie nereikšmingi elementai buvo priskirti prie kategorijos „vartojamosios priemonės“. Be to, Komisija šalims pranešė, kad apskaičiuos, kokią bendrų žaliavų sąnaudų procentinę dalį sudaro vartojamosios priemonės, ir taikys tą procentinę dalį perskaičiuotoms žaliavų sąnaudoms remdamasi nustatytais neiškraipytais tinkamos tipiškos šalies lyginamaisiais dydžiais.

3.2.5.1.   Gamybos veiksniai

(333)

Atsižvelgiant į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą ir tikrinamųjų vizitų metu surinktą informaciją, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

1 lentelė

Tiriamojo produkto gamybos veiksniai

Gamybos veiksnys

Prekės kodas

Neiškraipyta vertė

Matavimo vienetas

Duomenų šaltinis

ŽALIAVOS

Naftos alyvos ir alyvos, gautos iš bituminių mineralų

2710 19

4,73

kg

GTA

Siera

2802 00

33,02

 

 

Suodžiai

2803 00

10,98

kg

GTA

Silicio dioksidas

2811 22

20,05

kg

GTA

Cinko oksidas; cinko peroksidas

2817 00

26,63

kg

GTA

Anilino dariniai

2921 42

16,41

kg

GTA

Fenilendiaminas, diamintoluenai ir jų dariniai

2921 51

25,87

kg

GTA

Organiniai sieros junginiai

2930 90

23,96

kg

GTA

Langų glaistai, sodo tepalai, kanifolijos glaistai, sandarinimo mišiniai ir kita

3214 10

31,21

kg

GTA

Dirbtiniai vaškai ir paruošti vaškai

3404 90

16,54

kg

GTA

Kanifolija ir kanifolijos rūgštys bei jų dariniai, kanifolijos spiritas, kanifolijos alyvos, takiosios dervos

3806 90

14,13

kg

GTA

Paruošti vulkanizacijos greitikliai

3812 10

37,05

kg

GTA

Sudėtiniai kaučiuko arba plastikų plastifikatoriai

3812 20

14,30

kg

GTA

2,2,4-trimetil-1,2-dihidrochinolino (TMQ) oligomerų mišiniai

3812 31

17,01

kg

GTA

Stearino rūgštis

3823 11

9,34

kg

GTA

Kitos cheminės medžiagos

3824 99

24,65

kg

GTA

Poliizobutilenas

3902 20

19,78

kg

GTA

Kiti propileno arba kitų olefinų polimerai

3902 90

19,01

kg

GTA

Kiti stireno polimerai

3903 90

13,54

kg

GTA

Melamino dervos

3909 20

17,47

kg

GTA

Fenolio dervos

3909 40

21,23

kg

GTA

Naftos dervos, kumaroninės, indeninės arba kumaroninės-indeninės dervos ir politerpenai

3911 10

17,18

kg

GTA

Polisulfidai

3911 90

28,97

kg

GTA

Plokštės, lakštai, plėvelės, folijos arba juostelės iš poliuretano

3921 13

72,18

kg

GTA

Rūkyti lakštai

4001 21

17,4

kg

GTA

Techninės paskirties natūralusis kaučiukas

4001 22

13,54

kg

GTA

Kitų rūšių natūralusis kaučiukas

4001 29

12,41

kg

GTA

Kitų rūšių sintetinis kaučiukas

4002 19

14,37

kg

GTA

Butadieno guma

4002 20

13,3

kg

GTA

Izobuteno-izopreno (butilo) kaučiukas

4002 31

20,3

kg

GTA

Kitas butadieno kaučiukas

4002 39

19,91

kg

GTA

Bet kurių produktų, klasifikuojamų 4001 pozicijoje, mišiniai su bet kuriais šioje pozicijoje klasifikuojamais produktais (sudėtinis kaučiukas)

4002 80

23,96

kg

GTA

Regeneruotas kaučiukas

4003 00

4,35

kg

GTA

Padangų kordo audinys iš nailono arba kitų poliamidų

5902 10

63,34

kg

GTA

Padangų kordo audinys iš poliesterių

5902 20

25,13

kg

GTA

Padangų kordo audinys – kitas

5902 90

64,15

kg

GTA

Viela iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno, padengta arba apvilkta kitais netauriaisiais metalais

7217 30

11,28

kg

GTA

Suvyta viela, lynai ir kabeliai (plieninis kordas)

7312 10

22,88

kg

GTA

VARTOJAMOSIOS PRIEMONĖS

DARBO JĖGA

Darbo jėga

nėra duomenų

93,69

Vieno žmogaus darbo val.

Turkijos statistikos institutas

ENERGIJA

Elektros energija

nėra duomenų

0,72

kWh

Turkijos statistikos institutas

Gamtinės dujos

nėra duomenų

4,27

CNY/m3

Turkijos statistikos institutas

Garas

nėra duomenų

309,05

CNY/t

Turkijos statistikos institutas

Vanduo

nėra duomenų

5,76

CNY/m3

Turkijos Respublikos Prezidentūros investicijų tarnyba

3.2.5.2.   Žaliavos

(334)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos vartų pristatomų žaliavų kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina, nurodyta GTA, prie kurios buvo pridėti importo muitai ir vežimo išlaidos. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR ir Reglamento (ES) 2015/755 1 priede išvardytas šalis, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis (161). Komisija nusprendė neįtraukti importo į tipišką šalį iš KLR, nes 3.2.1 skirsnyje ji padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą šiuo atveju dėl didelių iškraipymų buvimo netikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai nedaro tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija laikėsi nuomonės, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms.

(335)

Bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo patirtas vežimo išlaidas, susijusias su žaliavų tiekimu, Komisija išreiškė tokių žaliavų faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tada tą pačią procentinę dalį pritaikė tų pačių žaliavų neiškraipytoms sąnaudoms, kad nustatytų neiškraipytas vežimo išlaidas. Komisija laikėsi nuomonės, kad atliekant šį tyrimą eksportuojančių gamintojų žaliavų ir nurodytų vežimo išlaidų santykis galėtų būti pagrįstai naudojamas kaip rodiklis siekiant įvertinti neiškraipytas iki bendrovės gamyklos pristatytų žaliavų vežimo išlaidas.

(336)

Po galutinio faktų atskleidimo „Shandong Yongsheng“ teigė, kad trijų medžiagų – plieninio kordo (SS 7312 10 ), padangų kordo audinio (SS 5902 pozicija) ir silicio dioksido (SS 2811 22 pozicija) – importo į Turkiją kainos buvo pernelyg didelės, taigi nepagrįstos, ir kad plieninio kordo ir silicio dioksido importo į Turkiją kainos buvo atitinkamai 20 % ir 49 % didesnės už vidutines kainas visame pasaulyje. Ji taip pat teigė, kad plieninio kordo kainos buvo akivaizdžiai iškraipytos, nes Turkija buvo nustačiusi apsaugos priemones plieninės vielos strypams, kurie yra plieninio kordo pradinės grandies produktas, todėl plieninio kordo kainos Turkijos rinkoje yra iškraipytos.

(337)

Komisija pažymėjo, kad lyginamosios kainos buvo nustatytos remiantis importo į pasirinktą tipišką šalį (šiuo atveju į Turkiją) kainomis, o ne palyginimu su vidutinėmis kainomis visame pasaulyje. Kadangi šie gamybos veiksniai buvo importuojami į Turkiją pakankamais kiekiais ir laikomi tipiškais, tai, kad kainos buvo didesnės už viso pasaulio vidurkį, savaime nėra pagrindas padaryti išvadą, kad šie lyginamieji dydžiai buvo pernelyg dideli ar nepagrįsti. Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad tai, jog Turkija plieninės vielos strypams taikė apsaugos priemones, savaime nėra įrodymas, kad plieninio kordo importo į Turkiją kainos buvo iškraipytos, o „Shandong Yongsheng“ taip pat nepateikė tokių įrodymų – lyginamasis dydis buvo ne Turkijoje pagaminto plieninio kordo kaina, o į Turkiją importuoto plieninio kordo kaina. Todėl tai, kad yra ryšys tarp importuojamo plieninio kordo kainos ir apsaugos priemonių, nebuvo įrodyta. Kadangi „Shandong Yongsheng“ nepateikė jokių kitų argumentų ar įrodymų, kad lyginamosios kainos buvo nepagrįstos, šis tvirtinimas buvo atmestas.

(338)

„Shandong Yongsheng“ taip pat teigė, kad Komisija neturėtų vietoje gamybos veiksnių, kuriuos ji importavo, kainų naudoti lyginamuosius dydžius, nes šios kainos nebuvo iškraipytos.

(339)

Komisija pažymėjo, kad „Shandong Yongsheng“ daugiausia importavo natūralųjį kaučiuką ir kelias kitas medžiagas, tačiau bendras jų kiekis daugiausia buvo perkamas Kinijoje. Komisija taip pat pažymėjo, kad daugiau kaip du trečdaliai importuojamo natūraliojo kaučiuko ir kitų importuojamų medžiagų buvo perkama per Kinijos tarpininką, todėl Kinijos rinkos iškraipymai darė joms poveikį. Be to, nei „Shandong Yongsheng“, nei jokia kita šalis nepateikė tiesioginių įrodymų, kad nėra nei iškraipymų, susijusių su šių prekių importu, nei iškraipymų, susijusių su tiesioginiu importu iš kitų nei Kinija šalių. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(340)

Po galutinio faktų atskleidimo CRIA teigė, kad suodžių lyginamasis dydis turėtų būti nustatytas remiantis subpozicijos kodu 280300009011, t. y. pagal suodžių rūšį, tinkamą naudoti gaminant padangas. Ji taip pat teigė, kad plieninio kordo lyginamąjį dydį Komisija turėjo nustatyti remdamasi subpozicijos kodu 7312 10 41 .

(341)

Komisija šį tvirtinimą atmetė. Remiantis atrinktų eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis nebuvo galima nustatyti, kad tai buvo medžiagų, naudotų Kinijos bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų padangoms gaminti, kodai. Konkrečiau, remiantis „Hankook Group“ apskaitos įrašais nebuvo galima nustatyti medžiagų, kurios buvo naudojamos, daugiau kaip 6 skaitmenų lygmeniu, o CRIA nurodyti kodai neatitiko „Shandong Yongsheng“ nurodytos medžiagos.

3.2.5.3.   Darbo jėga

(342)

Turkijos statistikos institutas skelbia išsamią informaciją apie darbo užmokestį įvairiuose Turkijos ekonomikos sektoriuose. Komisija naudojo šiuos statistinius duomenis darbo užmokesčiui Turkijoje nustatyti, naudodama išsamią informaciją apie darbo užmokestį gamybos sektoriuje 2024 m., susijusį su NACE 22 grupės (guminių padangų ir kamerų gamyba) ekonomine veikla, kuriai priskiriama gamyba pagal NACE 2 red. klasifikatorių (162), t. y. 93,69 CNY/val. (163)

(343)

Po galutinio faktų atskleidimo „Shandong Yongsheng“ suabejojo dėl to, kad Komisija darbo sąnaudas pakoregavo pagal didelių įmonių (kuriose dirba daugiau kaip 1 000 darbuotojų) lygį. Bendrovė laikėsi nuomonės, kad taip Komisija dirbtinai padidino darbo sąnaudas, nes vidutinis Kinijos padangų gamintojų dydis nebuvo visiškai panašus į Turkijos įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 1 000 darbuotojų, dydį.

(344)

Komisija laikėsi nuomonės, kad šis argumentas buvo nepagrįstas. Abiejų atrinktų bendrovių darbuotojų skaičius buvo gerokai didesnis nei 1 000. Todėl ji laikėsi nuomonės, kad lyginamasis dydis buvo nustatytas teisingai, ir šį tvirtinimą atmetė.

(345)

Po galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjas teigė, kad „Brisa“ ataskaitose buvo nurodytas tiek bendrovės įdarbintų darbuotojų skaičius, tiek personalo išlaidos ir tiesioginės darbo sąnaudos per TL ir kad, kadangi Komisija, kai tik įmanoma, siekia naudoti detalesnius duomenis, šiuos duomenis būtų galima naudoti darbo jėgos lyginamajam dydžiui nustatyti. Jis teigė, kad šiuo pagrindu nustatytas darbo jėgos lyginamasis dydis būtų 201,61 TRY per valandą.

(346)

Atsakydama savo pastabose „Hankook Group“ nesutiko su šiuo tvirtinimu. Ji teigė, kad Turkijos statistikos instituto duomenys yra neutralesni ir geriau atspindi vidutines darbo sąnaudas Turkijos padangų sektoriuje nei vieno gamintojo vidaus sąnaudų struktūra. Bendrovė taip pat suabejojo dėl skundo pateikėjo skaičiavimų tikslumo ir laikėsi nuomonės, kad skundo pateikėjas neteisingai apskaičiavo darbuotojų skaičių.

(347)

Komisija laikėsi nuomonės, kad Turkijos statistikos instituto duomenys yra tipiškesnis ir tinkamesnis lyginamasis dydis darbo sąnaudoms Turkijoje nustatyti, palyginti su vienos bendrovės duomenimis. Todėl ji tvirtinimą atmetė.

3.2.5.4.   Elektros energija

(348)

Siekdama nustatyti lyginamąją elektros energijos kainą, Komisija naudojo Turkijos energijos rinkos reguliavimo institucijos (EMRA) (164) reguliariuose pranešimuose spaudai skelbiamus elektros energijos kainų statistinius duomenis. Komisija naudojo vidutinę tiriamojo laikotarpio atitinkamo suvartojimo intervalo pramoninės elektros energijos kainą, t. y. 0,7183 CNY/KwH.

3.2.5.5.   Dujos ir garas

(349)

Gamtinių dujų kainą pramoniniams vartotojams Turkijoje skelbia Turkijos statistikos institutas. Komisija naudojo žinomą 2021 m. antrojo pusmečio ir 2022 m. pirmojo pusmečio kainą, atitinkančią 2 610 000–26 100 000 m3 (165) suvartojimo intervalą. Kainos buvo papildomai pakoreguotos dėl infliacijos, naudojant Turkijos statistikos instituto (166) paskelbtą gamintojų kainų indeksą, kad atspindėtų kainas tiriamuoju laikotarpiu. Į paskelbtą kainą įtrauktas PVM buvo atskaitytas, nes Turkijos tiriamojo produkto gamintojai turi teisę jį susigrąžinti.

(350)

Garo lyginamasis dydis buvo nustatytas pagal gamtinių dujų lyginamąjį dydį, taikant perskaičiavimo koeficientą. Tai yra, standartinėmis sąlygomis apskaičiuota, kad 1 t garo pagaminti sunaudojama maždaug 72,37 m3 gamtinių dujų.

3.2.5.5.1.   Tvirtinimai dėl infliacijos Turkijoje po galutinio faktų atskleidimo

(351)

Po galutinio faktų atskleidimo CRIA teigė, kad Turkijos ekonomika yra hiperinfliacinė, todėl šioje šalyje neišvengiamai buvo neteisingai nustatomi lyginamieji dydžiai, t. y. darbo ir energijos sąnaudos, bei Turkijos bendrovių rezultatai, naudojami neiškraipytoms ir pagrįstoms PBA išlaidų ir pelno sumoms nustatyti. Ji nesutiko, kad infliacijos poveikį didele dalimi kompensavo Turkijos liros ir Kinijos RMB valiutos kursas.

(352)

Kalbant apie darbo jėgą, CRIA tvirtino, kad 2022–2024 m. darbo sąnaudos padidėjo 424 %, tačiau tuo pačiu laikotarpiu Turkijos liros ir Kinijos RMB valiutos kursas sumažėjo nuo 0,4066 iki 0,2189, o tai reiškia, kad įvyko 186 % devalvacija. Taigi, net pritaikius valiutos kursą, darbo sąnaudos padvigubėjo. Kalbant apie energijos sąnaudas, CRIA teigė, kad, taikant 2021 ir 2024 m. RMB/TRY valiutos kursą, dujų lyginamasis dydis 2021–2024 m. padidėjo 162 %.

(353)

CRIA taip pat teigė, kad negalima pritarti Komisijos teiginiui, jog vietos sąnaudų padidėjimas galėjo būti susijęs ne tik su infliacija, bet ir su kitais veiksniais. Elektros energijos kainų didėjimo tendencijos kitose šalyse buvo panašios – tikėtina, kad dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą arba, kalbant apie darbo sąnaudų padidėjimą, dėl Turkijos vyriausybės kišimosi į darbo rinką siekiant staiga padidinti minimalų darbo užmokestį dėl tuometinės Turkijos vyriausybės politinės darbotvarkės, buvo iškraipomojo pobūdžio veiksniai, darantys poveikį tik vietos ar regioniniu lygmeniu, ir tie veiksniai nedaro poveikio Kinijos eksportuojantiems gamintojams. Todėl nebuvo galima laikyti, kad šios kainos atspindi neiškraipytą lyginamąjį dydį. Jos nuomone, hiperinfliacijos poveikis atsispindėjo Turkijos bendrovių finansiniuose rezultatuose, todėl jų duomenys buvo nepatikimi. Šiuo atžvilgiu CRIA taip pat nurodė „Brisa Bridgestone“ finansinėse ataskaitose atliktą koregavimą (grynosios piniginės pozicijos pelnas), kuris, jos nuomone, buvo padarytas dėl visiškai dirbtinės apskaitos. Ji teigė, kad neatlikus šio koregavimo „Brisa Bridgestone“ veikla būtų buvusi nuostolinga.

(354)

Taigi CRIA teigė, kad tik pašalinus šį iškraipymą būtų nustatytos neiškraipytos ir pagrįstos lyginamosios sąnaudos, ir pasiūlė naudoti kitų šalių, tokių kaip Malaizija ar Indonezija, lyginamąsias kainas. Ji taip pat laikėsi nuomonės, kad jei Komisija manytų, kad ši galimybė netinkama, alternatyva galėtų būti taikomas laikotarpio iki hiperinfliacijos laikotarpio, t. y. iki 2022 m., darbo ar energijos sąnaudų indeksavimas pagal vidutinį infliacijos lygį bent 10 metų laikotarpiu. Tokiu atveju nustatant darbo ir energijos sąnaudas būtų atsižvelgiama į pagrįstą infliacijos lygį.

(355)

„Shandong Yongsheng“ taip pat teigė, kad Komisija nepakoregavo kainų atsižvelgdama į 58,5 % Turkijos liros hiperinfliaciją per TL, ir kad šis koregavimas turėtų būti pritaikytas ne tik dujų ir garo, bet ir darbo, elektros energijos, vandens ir gamybos pridėtinėms išlaidoms, PBA išlaidoms ir pelnui. Ji teigė, kad infliacijos lygį buvo galima aiškiai matyti iš „Brisa Bridgestone“ finansinių duomenų, nes darbo sąnaudos ir palūkanos per TL padidėjo 67 %. Todėl „Shandong Yongsheng“ laikėsi nuomonės, kad, kadangi Turkija patyrė hiperinfliaciją, Komisijos sprendimas pasirinkti Turkiją buvo nepagrįstas ir neteisėtas. Todėl „Shandong Yongsheng“ teigė, kad Komisija turėtų atitinkamai pakoreguoti sąnaudas, kad būtų galima panaikinti infliacijos poveikį ir taip užtikrinti teisingą lyginamojo dydžio pasirinkimą ir teisingą apskaičiuotos normaliosios vertės ir faktinės eksporto kainos palyginimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(356)

„Shandong Yongsheng“ taip pat teigė, kad Turkija yra labai priklausoma nuo Rusijos ir Vidurinės Azijos naftos energijos tiekimo sektoriuje ir kad po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą jos energijos sąnaudos padidėjo. Jos nuomone, šie iškraipymai turėjo būti pakankama priežastis Komisijai nepasirinkti Turkijos kaip tipiškos šalies. Bendrovė teigė, kad Komisija turėtų nustatyti Meksikos ar Malaizijos elektros energijos lyginamąjį dydį arba iš Turkijos lyginamojo dydžio atimti „Rusijos energijos sukrėtimo priemoką“ (kurią būtų galima kiekybiškai įvertinti atsižvelgiant į 2021–2024 m. laikotarpio kainų skirtumą).

(357)

Komisija pakartojo, kad nė viena šalis nepateikė įrodymų, kad dėl infliacijos lyginamųjų dydžių nustatymas buvo iškraipytas arba nepatikimas. Aptariamas lyginamasis dydis buvo nustatytas remiantis vidutine darbo jėgos, elektros energijos ir dujų kaina per visą tiriamąjį laikotarpį (TL), taigi atspindėjo metinį vidurkį. Nominalus darbo užmokesčio padidėjimas (2022–2024 m.) ir dujų kainos Turkijoje atitiko didėjančias pragyvenimo išlaidas, įskaitant išlaidas už energiją. Todėl Komisija padarė išvadą, kad per TL šios kainos buvo pagrįsti lyginamieji dydžiai.

(358)

Kaip Komisija taip pat pažymėjo, bendras energijos sąnaudų padidėjimas Turkijoje atitiko platesnes tendencijas, kurios taip pat buvo stebimos visoje Sąjungoje – šis pokytis iš dalies buvo susijęs su Rusijos karine agresija Ukrainoje. Tačiau ši koreliacija nereiškia, kad lyginamieji dydžiai buvo iškraipyti. Nepaisant tvirtinimų dėl didėjančių darbo ir energijos sąnaudų, nė viena šalis nepateikė įrodymų, kad šios išlaidos buvo nepagrįstos ar iškraipytos.

(359)

Iš tiesų Komisija pabrėžė, kad atliekant tyrimą dėl panašaus produkto (sunkvežimių padangų) (167) importo tiriamuoju laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. elektros energijos lyginamasis dydis buvo 1,180 CNY/kWh, t. y. gerokai didesnis už šioje byloje taikytą 0,72 CNY/kWh lyginamąjį dydį. Be to, atliekant tyrimą dėl sunkvežimių padangų, gamtinių dujų lyginamasis dydis buvo 5,02 CNY/m3, palyginti su šioje byloje taikytu 4,27 CNY/m3 lyginamuoju dydžiu. Šie palyginimai parodė, kad energijos lyginamieji dydžiai labai nepadidėjo ir kad jie nebuvo pernelyg padidinti, kaip teigė kai kurios šalys. Todėl Komisija nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų galima laikyti, kad lyginamieji dydžiai būtų iškraipyti, nepagrįsti ar nepatikimi, ir šie tvirtinimai buvo atmesti.

3.2.5.6.   Vanduo

(360)

Turkijos Respublikos Prezidentūros investicijų tarnyba skelbia vandens, skirto pramoniniam naudojimui, kainą (168). Komisija naudojo 2023 m. Ankaros regione (169) galiojusią kainą be PVM, nes Turkijos tiriamojo produkto gamintojai turi teisę susigrąžinti PVM.

3.2.5.7.   Gamybos pridėtinės išlaidos, PBA išlaidos ir pelnas

(361)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Siekiant atsižvelgti į sąnaudas, kurių pirmiau nurodyti gamybos veiksniai neapima, taip pat reikia nustatyti gamybos pridėtinių išlaidų dydį.

(362)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patiriamos gamybos pridėtinės išlaidos buvo išreikštos kaip eksportuojančių gamintojų faktiškai patirtų produkto gamybos sąnaudų dalis. Ši procentinė dalis buvo pritaikyta neiškraipytoms produkto gamybos sąnaudoms.

(363)

Siekdama nustatyti neiškreiptą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą, Komisija rėmėsi bendrovės „Brisa Bridgestone“ 2024 m. finansiniais duomenimis, pateiktais jos metinėje ataskaitoje.

(364)

Remiantis „Brisa Bridgestone“ finansinėmis ataskaitomis, PBA išlaidų ir pelno normos, išreikštos parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi, yra atitinkamai 18,26 % ir 8,81 %. Šie dydžiai laikyti pagrįstais padangų pramonei.

(365)

Po galutinio faktų atskleidimo CRIA teigė, kad Komisija turėjo sutikti naudoti „Sumitomo Rubber Türkiye“ duomenis. Ji teigė, kad nustatydama PBA išlaidų ir pelno lyginamuosius dydžius Komisija nuolat naudojo duomenų bazės ORBIS duomenis ir kad Komisija juos laikė patikimais. Ji taip pat teigė, kad, kadangi TL duomenys buvo prieinami, Komisija neturėjo priežasties jų nekonsoliduoti atsižvelgdama į turimą išsamesnę informaciją apie „Brisa Bridgestone“ ir juos atmesti. Aplinkybė, kad mažiau išsamių duomenų nebuvo galima koreguoti, negalėjo būti laikoma priežastimi juos atmesti, nes šie koregavimai atliekami tik šalims paprašius. CRIA taip pat laikėsi nuomonės, kad nėra ribos, pagal kurią būtų galima nustatyti, kad PBA išlaidos buvo per mažos. Jos nuomone, įtraukus šiuos duomenis padidėtų pakopų tipiškumas.

(366)

Komisija apsvarstė CRIA argumentus ir sutiko, kad nustatant lyginamuosius dydžius reikėtų naudoti „Sumitomo Rubber Türkiye“ duomenis. Ji atitinkamai perskaičiavo PBA išlaidų ir pelno lyginamuosius dydžius.

(367)

CRIA taip pat teigė, kad nustatant PBA išlaidų ir pelno lyginamąjį dydį turėtų būti atsižvelgiama į pakopas, panašiai kaip Komisija darė apskaičiuodama priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis, ir kad MTP išlaidos turėtų būti išbrauktos, kad būtų atsižvelgta į mažesnes Kinijos 3 pakopos gamintojų investicijas MTP srityje. CRIA paprašė Komisijos bent patvirtinti, kad MTP išlaidos nebuvo įtrauktos į eksportuojančių gamintojų gamybos pridėtines išlaidas. Panašius argumentus pateikė ir „Shandong Yongsheng“.

(368)

„Shandong Yongsheng“ taip pat teigė, kad nustatant „Brisa Bridgestone“ finansine informacija grindžiamą lyginamąjį dydį nebuvo atsižvelgta į skirtumą tarp PBA išlaidų ir 1 bei 2 pakopų segmento bendrovių pelno, todėl Komisija turėtų naudoti 15 lentelėje nurodytą pelno koeficientą, naudotą žalos skirtumui apskaičiuoti (1 pakopa: 15,1 %, 3 pakopa: 9,4 %), tiek PBA išlaidoms, tiek pelnui nustatyti, taigi pelną reikėtų sumažinti iki 5,48 %, o PBA išlaidas – iki 11,36 %.

(369)

Panašų argumentą pateikė ir „Kumho“. Ji teigė, kad pati Komisija per visą tyrimą nuosekliai pripažino, kad padangų rinka yra suskirstyta į pakopas ir kad 1 pakopos gamintojai paprastai patiria skirtingo lygio MTP, pardavimo ir rinkodaros išlaidas, jų prekės ženklai geriau atpažįstami ir jie veikia komercinėmis sąlygomis, kurios iš esmės skiriasi nuo 2 ir 3 pakopų segmentuose vyraujančių sąlygų. Bendrovė teigė, kad žemesnėse pakopose veikiantiems gamintojams taikant iš esmės 1 pakopos gamintojo nustatytą lyginamąjį dydį kyla rizika, kad apskaičiuota normalioji vertė bus pervertinta.

(370)

Komisija laikėsi nuomonės, kad šių 2021 m. koeficientų, nustatytų remiantis Sąjungos pramonės duomenimis, negalima taikyti Turkijos padėčiai ir kad jais remiantis negalima nustatyti, ar, jei Turkijos gamintojai veikia 3 pakopos segmente, PBA išlaidos ir pelnas būtų atitinkamai sumažinti. Argumentai dėl skirtingo šių lyginamųjų dydžių lygio kiekvienoje pakopoje buvo grindžiami tik prielaidomis ir nebuvo jokio pagrįsto ir kiekybinio pagrindo, kuriuo remdamasi Komisija būtų galėjusi pritaikyti šiuos lyginamuosius dydžius nustatydama dempingą. Aplinkybės, kad išvadose dėl žalos buvo nustatytas ryšys tarp Sąjungos gamintojų PBA išlaidų ir pelno dydžių ir pakopų, negalėjo būti naudoti kaip pagrindo dempingui nustatyti, nes tai buvo dvi atskiros ir skirtingomis aplinkybėmis atliktos analizės. MTP sąnaudos taip pat nebuvo įtrauktos į eksportuojančių gamintojų gamybos pridėtines išlaidas. Komisija pakartojo, kad abu padangų pramonei nustatyti PBA išlaidų ir pelno lyginamieji dydžiai buvo pagrįsti. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(371)

CRIA taip pat laikėsi nuomonės, kad į „Brisa Bridgestone“ sąskaitose nurodytus nuostolius dėl išvestinių finansinių priemonių, susijusius tiek su veiklos pajamomis, tiek su kitomis veiklos išlaidomis, nereikėtų atsižvelgti, nes jie susiję su apsidraudimo nuo valiutos kurso rizikos sandoriais, taigi nėra susiję su įprasta bendrovės veikla.

(372)

Komisija laikėsi nuomonės, kad bendrovės, kuri eksportuoja ir parduoda prekes užsienio valiuta, išlaidos arba pajamos yra susijusios su įprasta veikla, nes siekiama apsidrausti nuo kurso rizikos, susijusios su (žaliavų) pirkimu ir pardavimu užsienio valiuta. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(373)

CRIA taip pat teigė, kad, kadangi Komisija sutiko atimti autorinius atlyginimus iš PBA išlaidų, ji taip pat turėjo juos išskaičiuoti iš pelno, tačiau to nepadarė. Atsakydamas į CRIA pastabas skundo pateikėjas teigė, kad jei Komisija atimtų sąnaudas iš PBA išlaidų, tų pačių sąnaudų nereikėtų išskaičiuoti iš pelno, nes bendrovė, siekdama kuo labiau padidinti pelną, išnykus tam tikroms sąnaudoms savo pardavimo kainos nesumažintų. Taigi jis nepritarė, kad autorinius atlyginimus reikėtų išskaičiuoti iš pelno.

(374)

Komisija apsvarstė šiuos tvirtinimus ir sutiko su CRIA tvirtinimu, kad autorinius atlyginimus reikėtų išskaičiuoti iš pelno, kad būtų galima užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą.

(375)

„Hankook Group“ ir „Kumho“ taip pat laikėsi nuomonės, kad Komisija padarė skaičiavimo klaidą, nes pajamos iš investicinės veiklos ir toliau buvo įtrauktos į „Brisa Bridgestone“ pelno dydį, nors jos turėtų būti atimtos.

(376)

Komisija paaiškino, kad pajamos iš investicinės veiklos nebuvo įtrauktos į pelno dydį, todėl skaičiavimo klaidos nebuvo. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(377)

„Hankook Group“ taip pat teigė, kad, kadangi Komisija iš eksporto kainos atėmė autorinius atlyginimus, sudarančius 5 % jos eksporto kainos, tą pačią procentinę dalį reikėjo atimti iš „Brisa Bridgestone“ PBA išlaidų.

(378)

Komisija atmetė šį tvirtinimą, teigdama, kad vienodo procentinio dydžio atskaitymas tiek iš PBA išlaidų, tiek iš eksporto kainos yra nepagrįstas. Siekiant užtikrinti teisingą palyginimą, faktiniai autoriniai atlyginimai buvo pašalinti iš abiejų kintamųjų, neatsižvelgiant į tai, ar jie sudarė 2 %, ar 5 % eksporto vertės.

(379)

Remdamasi suinteresuotųjų šalių pateiktais argumentais, Komisija pakoregavo PBA išlaidų ir pelno lyginamuosius dydžius, įtraukdama „Sumitomo Rubber Türkiye“ finansinius duomenis ir atimdama autorinius atlyginimus iš „Brisa Bridgestone“ pelno. Galutiniai PBA išlaidų ir pelno lyginamieji dydžiai, išreikšti parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi, yra atitinkamai 15,04 % ir 6,02 %.

(380)

Po papildomo galutinio faktų atskleidimo „Shandong Yongsheng“ tvirtino, kad „Brisa Bridgestone“ ir „Sumitomo Rubber Türkiye“ daugiausia buvo 1 ir 2 pakopų produktų gamintojai, todėl jų konsoliduotuose finansiniuose duomenyse nebuvo pateiktas realistiškas lyginamasis dydis, susijęs su iš Kinijos importuojamomis PC-LL padangomis, kurios daugiausia yra 3 pakopos produktai. Ji pasiūlė pakoreguoti lyginamuosius dydžius remiantis metodika, paaiškinta jos pastabose, pateiktose po galutinio faktų atskleidimo.

(381)

Komisija nurodė 3.2.4.6 skirsnyje pateiktas išvadas. Ji laikėsi nuomonės, kad tiek PBA išlaidų, tiek pelno lyginamieji dydžiai buvo pagrįsti skirtingų pakopų padangas gaminančių bendrovių duomenimis ir kad šios PBA išlaidų ir pelno sumos, kurios turi būti įtrauktos į apskaičiuotą normaliąją vertę, buvo pagrįstos, neiškraipytos ir pakankamai tipiškos sektoriui. Kadangi „Shandong Yongsheng“ pateiktoje medžiagoje nebuvo naujo elemento, šis tvirtinimas buvo atmestas.

(382)

Po papildomo galutinio faktų atskleidimo Koalicija teigė, kad „Sumitomo Rubber Türkiye“ PBA išlaidos buvo nepagrįstos, nes jos sudarė tik apie 6 %, palyginti su 21,18 % viso sektoriaus PBA išlaidų santykiu Turkijoje, ir kad Komisija iš pradžių rėmėsi šiais statistiniais duomenimis ir manė, kad toks mažas PBA išlaidų santykis buvo nepagrįstas.

(383)

Koalicija taip pat teigė, kad duomenų bazėje ORBIS skelbiami bendrovės „Sumitomo Rubber Türkiye“ duomenys buvo nepakankamai išsamūs, be to, kadangi nurodytos PBA išlaidos ir pelnas buvo nepagrįsti, į juos nereikėjo atsižvelgti. Kitu atveju, jei Komisija nuspręstų ir toliau naudoti „Sumitomo Rubber Türkiye“ duomenis PBA išlaidoms ir pelnui apskaičiuoti, Komisija visgi turėjo vadovautis duomenų bazėje ORBIS skelbiama informacija apie „Brisa Bridgestone“, kad galėtų palyginti tokio paties išsamumo sąskaitas.

(384)

Komisija priminė, kad PBA išlaidų lyginamasis dydis buvo pagrįstas abiejų bendrovių – „Sumitomo Rubber Türkiye“ ir „Brisa Bridgestone“ – vidurkiu, o ne individualiais „Sumitomo Rubber Türkiye“ duomenimis. Nepaisant to, kad gautas 15,04 % lyginamasis dydis buvo mažesnis nei 21,18 %, remiantis viso Turkijos sektoriaus statistiniais duomenimis, Komisija laikėsi nuomonės, kad toks lyginamasis dydis buvo tikslesnis ir labiau pagrįstas ir kad bet kuriuo atveju tai buvo geriausia jos turima informacija. Komisija taip pat priminė, kad „Sumitomo Rubber Türkiye“ duomenys buvo prieinami tik duomenų bazėje ORBIS, kurios duomenys paprastai naudojami PBA išlaidoms ir pelnui apskaičiuoti, kai nėra kitų prieinamų duomenų. Tačiau, kai įmanoma, Komisija naudoja išsamesnę finansinę informaciją. Todėl šiuo atveju ji naudojo „Brisa Bridgestone“ finansines ataskaitas, o ne duomenų bazėje ORBIS skelbiamus duomenis. Abiejų šaltinių duomenis buvo galima konsoliduoti ir nebuvo pagrindo naudoti duomenų bazėje ORBIS skelbiamus mažiau išsamius „Brisa Bridgestone“ duomenis. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

3.2.5.8.   Skaičiavimas

(385)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(386)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Komisija pritaikė neiškraipytas vieneto sąnaudas bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo individualių gamybos veiksnių faktiniam suvartojimui. Šie suvartojimo rodikliai buvo patikrinti per tikrinamąjį vizitą. Komisija padaugino panaudos koeficientus iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, nustatytų tipiškoje šalyje, kaip aprašyta 3.2.3.5 skirsnyje.

(387)

Apskaičiavusi neiškraipytas gamybos sąnaudas Komisija pritaikė gamybos pridėtines išlaidas. Tada Komisija pridėjo 15,04 % PBA išlaidas ir 6,02 % pelną.

3.3.   Eksporto kaina

(388)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias bendroves importuotojas.

(389)

Jeigu eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(390)

Eksportuojančių gamintojų, kurie nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą eksportavo per susijusias bendroves importuotojas, eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Šiuo atveju kaina buvo koreguojama atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant faktines PBA išlaidas, ir į gautą pelną. Kadangi nesusijęs importuotojas nebendradarbiavo, Komisija rėmėsi per tyrimą dėl panašaus produkto (sunkvežimių padangų) nustatytu nesusijusio importuotojo pelnu, t. y. 6,3 %.

(391)

Po galutinio faktų atskleidimo „Hankook Group“ teigė, kad apskaičiuodama eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį Komisija padarė korektūros klaidą, susijusią su vienos iš jos susijusių šalių PBA išlaidų procentine dalimi, ir paprašė Komisijos ištaisyti šią klaidą.

(392)

Komisija ištaisė šią klaidą ir panašią korektūros klaidą, kurią ji nustatė vienoje iš kitų su „Hankook Group“ susijusių subjektų lentelių. Dėl koregavimų šiek tiek padidėjo CIF kainos, naudotos žalos ir dempingo skirtumams nustatyti.

3.4.   Palyginimas

(393)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Komisija turi teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą tuo pačiu prekybos lygiu ir atsižvelgti į veiksnių, turinčių įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. Šiuo atveju Komisija nusprendė atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palyginti gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygiu.

(394)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti teisingą palyginimą, normalioji vertė ir eksporto kaina buvo koreguojamos siekiant, kad: i) jos labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį ir ii) būtų atsižvelgta į įvairius veiksnių, kurie, kaip teigiama ir įrodyta, turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus.

3.4.1.   Normaliosios vertės koregavimas

(395)

Kaip paaiškinta 3.2 konstatuojamojoje dalyje, normalioji vertė buvo nustatyta naudojant neiškraipytas gamybos sąnaudas kartu su PBA išlaidų ir pelno sumomis, kurios laikytos pagrįstomis esant tokiam prekybos lygiui. Todėl normaliosios vertės nereikėjo koreguoti, kad ji labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį.

(396)

Komisija nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių būtų reikėję koreguoti normaliąją vertę, ir nė vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas neprašė atlikti tokių korekcijų.

3.4.2.   Eksporto kainos koregavimas

(397)

Siekiant, kad eksporto kaina labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygį, buvo atlikti koregavimai atsižvelgiant į frachtą Sąjungoje, muitą, kiekio nuolaidas, kredito išlaidas ir banko mokesčius, komisinius ir autorinius atlyginimus.

3.4.3.   Valiutos kursas

(398)

Po galutinio faktų atskleidimo „Shandong Yongsheng“ teigė, kad apskaičiuodama eksporto kainą Komisija naudojo valiutos kursą, kuris buvo naudojamas „Yongsheng“ apskaitos knygose, tačiau žalai apskaičiuoti Komisija naudojo oficialų valiutos kursą, kurį ji buvo paskelbusi byloje. Apskaičiuodama normaliąją vertę Komisija taip pat naudojo oficialius valiutos kursus Turkijos duomenims konvertuoti. „Shandong Yongsheng“ tvirtino, kad, siekdama užtikrinti teisingą palyginimą, Komisija turėtų naudoti tą patį duomenų šaltinį, kuris, „Shandong Yongsheng“ teigimu, turėtų būti oficialus valiutos kursas, kurį Komisija paskelbė byloje nustatydama eksporto kainą. Toks pat tvirtinimas buvo pateiktas po papildomo galutinio faktų atskleidimo.

(399)

Bendrovės informacija, remiantis jos apskaitos dokumentais, naudojama normaliajai vertei apskaičiuoti, kad Komisija galėtų patikrinti informaciją pagal pačios bendrovės įrašus, kurie pateikiami RMB. Pardavimo duomenys žalai apskaičiuoti naudojami CIF kainai, išreikštai eurais pagal byloje paskelbtą oficialų valiutos kursą, apskaičiuoti, kad ją būtų galima palyginti su Sąjungos pramonės kaina atliekant kitą procedūrą nei dempingo skirtumo apskaičiavimas. Taigi taikant šiuos du metodus asimetrijos nebuvo, todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

3.5.   Dempingo skirtumai

(400)

Vertindama atrinktus bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus Komisija kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(401)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

Bendrovė

Galutinis dempingo skirtumas (%)

 

Hankook Group:

—

Chongqing Hankook Tire Co., Ltd

—

Jiangsu Hankook Tire Co., Ltd

—

Hankook Tire China Co., Ltd

7,4

 

Shandong Yongsheng Rubber Group Co., Ltd

45,3

(402)

Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams vidutinį svertinį dempingo skirtumą Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį. Taigi, tas skirtumas buvo nustatytas remiantis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytais skirtumais, neatsižvelgiant į eksportuojantiems gamintojams, kuriems nustatyti nuliniai arba de minimis dempingo skirtumai, skirtumus ir pagrindinio reglamento 18 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis nustatytus skirtumus.

(403)

Tuo remiantis neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas 24,4 % galutinis dempingo skirtumas.

(404)

Visiems kitiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis – bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtis, išreikšta viso importo iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį dalimi, nustatyta remiantis Eurostato skelbiamais statistiniais duomenimis.

(405)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis yra aukštas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė beveik 100 % viso importo per tiriamąjį laikotarpį. Tuo remdamasi Komisija nusprendė nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatyti dempingo skirtumą pagal didžiausią individualiai nagrinėtai atrinktai bendradarbiaujančiai bendrovei nustatytą dempingo skirtumą.

(406)

Po galutinio faktų atskleidimo „Kumho“ tvirtino, kad pati Komisija pripažino, kad rinka yra aiškiai suskirstyta pagal pakopas, o vieno bendro vidurkio taikymas visiems neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams tinkamai neatspindi rinkos struktūros. Taigi „Kumho“ teigė, kad neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kurie daugiausia veikia 2 pakopos segmente, taikomos priemonės turėtų būti apribotos iki 2 pakopos segmento gamintojams nustatyto žalos skirtumo lygio arba bent jau iki 2 pakopos segmento gamintojams nustatyto dempingo skirtumo lygio.

(407)

Panašų argumentą pateikė „GITI Group“, kuri laikėsi nuomonės, kad, kadangi ji yra 2 pakopos produktų gamintoja, ji yra iš esmės panaši į „Hankook Group“, todėl jai turėtų būti nustatytas toks pat muitas, kaip „Hankook Group“, o ne atrinktoms bendrovėms nustatytų muitų vidurkis. Ji laikėsi nuomonės, kad ji buvo nubausta, nes „Hankook Group“, kuri taip pat yra 2 pakopos produktų gamintojas, bus taikomas 3,4 % dempingo muitas (170), o „GITI Group“ – 29,9 % (171) dempingo muitas, nepaisant to, kad „GITI Group“ veikia tame pačiame rinkos segmente, konkuruoja dėl tų pačių ar panašių pirkėjų ir parduoda panašiomis kainomis. „GITI Group“ taip pat teigė, kad ji taip pat tiekė produktus geros reputacijos pirkėjams ir kad ji buvo viena iš nedaugelio Kinijos gamintojų, atitinkančių ES miškų naikinimo reglamento nuostatas. „GITI Group“ laikėsi nuomonės, kad pagal pagrindinį reglamentą (9 straipsnio 4 dalį) leidžiama nustatyti mažesnį muitą, „jei to pakanka žalai pašalinti“, ir kad pagal senąjį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 (172) dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių Komisija anksčiau buvo nustačiusi muitą neatrinktoms bendrovėms remdamasi šių neatrinktų bendrovių kategorija arba padėtimi. Ji pateikė ankstesnių bylų, kuriose Komisija neatrinktoms bendrovėms nustatė skirtingus muitus, atsižvelgdama į tai, ar toms bendrovėms buvo galima taikyti rinkos ekonomikos režimą ar individualų režimą, pavyzdžių.

(408)

Komisija šiuos tvirtinimus atmetė. „Kumho“ pasiūlytas koregavimas nėra vienas iš pagrindiniame reglamente numatytų koregavimų. Be to, tai, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 384/96 Komisija skirtingai vertino bendroves, kurioms buvo arba nebuvo taikomas rinkos ekonomikos režimas arba individualus režimas, nebuvo precedentas, dėl kurio Komisija pagal šiuo metu galiojančią teisinę sistemą turėtų nustatyti skirtingus muito skirtumus, remdamasi rinkos segmentais.

(409)

Po galutinio faktų atskleidimo Koalicija teigė, kad pagal pagrindinį reglamentą nustatant dempingo skirtumą turi būti atsižvelgiama į visą dempingo praktikos mastą, todėl bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumo normalus svertinis koeficientas buvo netinkamas. Ji teigė, kad šiuo konkrečiu atveju pati Komisija pripažino, kad „Hankook“ kaina buvo 50 % didesnė už vidutinę Kinijos eksportuojančių gamintojų kainą ir kad taip buvo daugiausia dėl specifinės „Hankook“ padėties ir dėl to, kad ji eksportavo 2 pakopos ir beveik 1 pakopos rinkos segmentų produktus. Koalicija taip pat nurodė žalos analizę, kurią atlikus buvo patvirtintas žalingas 3 pakopos produktų importo poveikis. Todėl, atsižvelgdama į tai, kad antidempingo priemonėmis siekiama sudaryti vienodas sąlygas ir užtikrinti Sąjungos pramonei veiksmingą ir tinkamą taisomąją priemonę, Koalicija laikėsi nuomonės, kad priimtos priemonės turėtų atspindėti diferencijuotą žalingą dempingo praktikos poveikį pakopų lygmeniu, nes dempingas taip pat labiausiai priskirtinas 3 pakopos segmentui, kuriam tenka didžioji importo iš Kinijos dempingo kaina srauto dalis, todėl į tai turi būti atsižvelgiama nustatant muitų dydį. Todėl Koalicija laikėsi nuomonės, kad atrinktų bendrovių dempingo skirtumai turėtų būti įvertinti atsižvelgiant į kiekvienos pakopos, kuriai nustatyti jų dempingo skirtumai, dalį ir atsispindėti atsižvelgiant į tų pakopų dalį visame Kinijos kilmės eksporte. Darant prielaidą, kad 20 % importo sudaro 1 arba 2 pakopos segmentų produktai, o 80 % – 3 pakopos segmento produktai, neatrinktiems bendradarbiaujantiems gamintojams turėtų būti nustatytas 44 % dempingo skirtumas.

(410)

Komisija pakartojo, kad apskaičiuojant dempingo skirtumą jau buvo atsižvelgta į skirtingas pakopas ir kad nebuvo pagrindo nustatyti kokį nors svertinį dydį – vidutinį svertinį dempingo skirtumą Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį. Todėl ji atmetė tvirtinimą, kad Komisija turėjo atlikti neatrinktų bendradarbiaujančių gamintojų dempingo skirtumo pakaitinius skaičiavimus.

(411)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą galutiniai dempingo skirtumai yra tokie:

Bendrovė

Galutinis dempingo skirtumas (%)

Kitos bendradarbiaujančios bendrovės

24,4

Visas kitas nagrinėjamosios šalies kilmės importas

45,3

4.   ŽALA

4.1.   Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(412)

Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino bent 10 gamintojų grupių. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip ji suprantama pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį.

(413)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 251 mln. padangų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi EUROPOOL duomenimis (173), kuriuos tvarko „Tyres Europe“ (toliau – „Tyres Europe“, anksčiau – Europos padangų ir gumos gamintojų asociacija), ETRMA ir Eurostatas. „Tyres Europe“ nariai atstovauja didžiajai daugumai Sąjungos gamintojų. „Tyres Europe“ renka rinkos duomenis iš savo narių ir teikia savo nariams tikslius suvestinius padangų rinkos duomenis.

(414)

Kaip nurodyta 16 konstatuojamojoje dalyje, trys atrinkti Sąjungos gamintojai tiriamuoju laikotarpiu pagamino 14,5 % viso Sąjungoje pagaminamo panašaus produkto. Taigi mikroekonominiai rodikliai buvo nagrinėjami remiantis patikrintais duomenimis, pateiktais tų trijų Sąjungos gamintojų atsakymuose.

4.2.   Sąjungos suvartojimas

(415)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi „Tyres Europe“ pateikta informacija (EUROPOOL duomenimis).

(416)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (padangų vienetais)

 

2021

2022

2023

Tiriamasis laikotarpis (2024 m.)

Visas Sąjungos suvartojimas

311 176 988

316 533 953

312 072 799

335 932 482

Indeksas

100

102

100

108

Šaltinis:

EUROPOOL („Tyres Europe“).

(417)

2022 m. Sąjungos suvartojimas iš pradžių šiek tiek padidėjo, 2023 m. vėl sumažėjo, o tiriamuoju laikotarpiu vėl padidėjo. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį suvartojimas padidėjo 8 %, t. y. maždaug 25 mln. padangų.

4.3.   Sąjungos rinkos ypatybės

(418)

Sąjungos lengvųjų automobilių ir lengvųjų sunkvežimių padangų rinka yra labai konkurencinga, joje yra daug gamintojų grupių ir prekių ženklų.

(419)

Sąjungos rinkoje veikia du pagrindiniai pardavimo kanalai, t. y. originalioji įranga ir atsarginės padangos.

(420)

Originaliosios įrangos segmente padangų gamintojai parduoda tiriamąjį produktą transporto priemonių gamintojams, tuomet jis montuojamas naujose transporto priemonėse. Todėl šios padangos turi būti gaminamos pagal išsamias specifikacijas, atitinkančias originaliosios įrangos gamintojo lūkesčius. Originaliosios įrangos rinkai kuriamas padangas tie patys padangų gamintojai paprastai parduoda ir atsarginių padangų rinkoje, o tai reiškia, kad padangų gamintojai nori užsitikrinti originaliosios įrangos pardavimą, kad vėliau galėtų užtikrinti pardavimą atsarginių padangų rinkoje. Todėl automobilių gamintojai turi didelę derybinę galią derybose dėl sutarčių, o padangų gamintojų pelningumas parduodant originaliąją įrangą paprastai yra mažesnis.

(421)

Atsarginių padangų segmente padangos parduodamos susijusiems / nesusijusiems platintojams, t. y. mažmenininkams, kurie jas perparduoda galutiniams vartotojams. Kaip paaiškinta 420 konstatuojamojoje dalyje, padangų gamintojai atsarginių padangų rinkoje paprastai gauna didesnes maržas nei originaliosios įrangos pardavimo rinkoje.

(422)

Remiantis „Tyres Europe“ per tikrinamąjį vizitą pateikta informacija, originaliosios įrangos segmentui tenka apie 16–20 % viso Sąjungos suvartojimo, o likusią dalį sudaro atsarginių padangų rinka.

(423)

Be šių dviejų pardavimo kanalų, kaip paaiškinta 2.4.1 skirsnyje, tiriamojo produkto rinka taip pat skirstoma į tris pakopas. Atlikdama šį tyrimą Komisija naudojo 2.4.2 skirsnyje apibendrintą suskirstymą į kategorijas.

(424)

CRIA ir „GITI Group“ tvirtino, kad įvairių pakopų padangų negalima pakeisti vienų kitomis arba šis pakeičiamumas yra labai ribotas, todėl paprašė tyrimo žalos ir priežastinio ryšio analizę atlikti pagal segmentus. CRIA taip pat tvirtino, kad skirtingos pakopos yra susijusios su skirtingais rinkos segmentais, nes 1 ir 2 pakopų klientai vertina saugumą, efektyvumą ir prekės ženklą, o ne kainą. Be to, gerai žinomas susaistymo poveikis, dėl kurio visų pirma aukščiausios klasės / prabangių automobilių savininkai yra labai lojalūs prekės ženklui ir paprastai (ypač pirmaisiais automobilių naudojimo metais) reikalauja to paties prekės ženklo atsarginių padangų, kaip ir iš pradžių sumontuotos originaliosios įrangos padangos. CRIA teigimu, Sąjungos ženklinimo reikalavimai taip pat prisideda prie šio susaistymo poveikio, nes taip didinamas vartotojų informuotumas apie įvairius saugumo ir efektyvumo aspektus. Todėl CRIA padarė išvadą, kad sunkvežimių ir lengvųjų automobilių padangų rinkos dinamika iš esmės skiriasi, tad byloje dėl sunkvežimių padangų nustatyta konkurencija tarp kelių pakopų kalbant apie tiriamąjį produktą nebuvo aktuali.

(425)

Komisija nustatė, kad šalių pateikti argumentai buvo nepagrįsti. Visų pirma, lengvuosiuose automobiliuose arba lengvuosiuose sunkvežimiuose gali būti montuojamos visų pakopų padangos, todėl jas galima pakankamai pakeisti vienas kitomis. Dėl aplinkybės, kad aukščiausios klasės prekių ženklų naudotojai labiau vertina efektyvumą ir saugumą, o ne kainą, iš tiesų gali būti ribojama tiesioginė konkurencija tarp 1 ir 3 pakopų, tačiau to paties negalima pasakyti apie konkurenciją tarp 3 ir 2 pakopų. Be to, daugelis klasikinių 3 pakopos prekių ženklų vis labiau užsitikrina savo pozicijas dėl techninių ir kokybės aspektų, o ne tiesiog dėl to, kad jų produktai yra pigūs (174). Dėl nuolatinių ir vis didėjančių investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą daugelio 3 pakopos prekių ženklų kokybė nuolat gerėja, o jų kainos tampa labai konkurencingos, todėl akivaizdu, kad tai yra alternatyva 2 pakopos padangoms, kuria bandoma suderinti kokybės ir kainų aspektus. Be to, nėra aiškiai ir galutinai nustatytų skiriamųjų ribų tarp pakopų, o tai matyti iš to, kad tie patys prekių ženklai („Falken“, „Giti“, „Cooper“ ir kt.) įvairiuose šaltiniuose (be kita ko, įprastai naudojamose padangų apžvalgų svetainėse ir specializuotų prekiautojų svetainėse) gali būti minimi kaip 3 arba 2 pakopos prekių ženklai (175). Panašiai kai kurie kiti prekių ženklai atitinka tiek 1, tiek 2 pakopų klasifikaciją („Vredestein“, „Hankook“). Atsiradus alternatyvioms kategorijoms, tokioms kaip „vidutinės kokybės“, „aukščiausios klasės biudžetinės“, „aukščiausios kokybės“ ir „kokybiškos biudžetinės“, griežtai skirstyti pagal pakopas tapo dar sudėtingiau. Konkurenciją tarp pakopų ir jų pakeičiamumą taip pat patvirtina tai, kad vis daugiau 3 pakopos prekių ženklų gauna žinomų automobilių gamintojų originaliosios įrangos sertifikatus (176) ir pozicionuoja save remdamiesi kokybe ir pasiektais rezultatais, o tai paprastai būdinga 2 pakopos prekių ženklams.

(426)

Apskritai Komisija laikėsi nuomonės, kad net jei kai kurie klientai gali vertinti prekės ženklą ir kokybę, tokiam klientų elgesiui įtakos turi ir kainų skirtumas, kurį jie galiausiai yra pasirengę priimti mainais už šias savybes. Taigi dėl CRIA paminėto susaistymo poveikio iš tiesų gali būti ribojama tiesioginė konkurencija tarp 1 ir 3 pakopų padangų atsarginių padangų rinkoje (nors kai kurie 3 pakopos produktų gamintojai daug investuoja į mokslinius tyrimus ir plėtrą ir pasiekia puikių rezultatų tam tikrų techninių parametrų srityse), tačiau jis nepaneigia 3 ir 2 pakopų ir atitinkamai 2 ir 1 pakopų padangų pakeičiamumo fakto. Todėl Komisija padarė išvadą, kad 3 pakopos padangos konkuruoja su aukštesnių pakopų (visų pirma 2 pakopos) padangomis, o dėl to daromas spaudimas mažinti kainas tų aukštesnių pakopų segmentuose, o tai daro priešingos krypties poveikį. Todėl tvirtinimai dėl nepakankamo tarpusavio pakeičiamumo buvo atmesti. Tuo pačiu pagrindu taip pat nebuvo priimti prašymai atlikti visiškai į segmentus suskirstytą žalos ir priežastinio ryšio analizę, kaip išsamiau paaiškinta atitinkamai 469 ir 534 konstatuojamosiose dalyse.

(427)

Po galutinio faktų atskleidimo CRIA pakartojo savo tvirtinimą dėl konkurencijos tarp pakopų nebuvimo, nes, nors tiesa, kad konkuruoja gretimi gretimų pakopų segmentai, t. y. aukštesnės kokybės 3 pakopos padangos ir žemesnės kokybės 2 pakopos padangos, taip pat aukštesnės kokybės 2 pakopos padangos ir žemesnės kokybės 1 pakopos padangos, vis dėlto, CRIA teigimu, šio fakto negalima taikyti ir laikyti, kad visiškas pakeičiamumas egzistuoja visose pakopose.

(428)

„Kumho“ laikėsi nuomonės, kad Komisija nepaaiškino ir nepagrindė savo išvados, kad 3 ir 2 pakopų produktai konkuruoja tiesiogiai, visų pirma atsižvelgiant į 425 konstatuojamąją dalį, kurioje ji pripažino, kad gali būti, jog tiesiogiai konkuruoja tik 1 ir 3 pakopų produktai. „Kumho“ teigė, kad tie patys ribojantys veiksniai, t. y. padangų kokybės ir saugos prioritetai, vienodai taikomi tiek 2, tiek 3 pakopoms. „Kumho“ taip pat tvirtino, kad Komisijos pakopų analizėje nebuvo tinkamai atsižvelgta į vartotojų suvokimą.

(429)

„Shandong Yongsheng“ tvirtino, kad Kinijos kilmės 3 pakopos padangų Sąjungos originaliosios įrangos gamintojų rinkoje nebuvo, o tai rodo, kad egzistuoja aiškus struktūrinis skirtumas tarp 3 Kinijos kilmės pakopos padangų ir kitų pakopų padangų, ir teigė, kad Komisijos pateikti priešingi įrodymai buvo „nenurodytos kilmės, nepatikrinti ir nekonkretūs“. Šiuo klausimu „Shandong Yongsheng“ tvirtino, kad „Linglong“ originaliosios įrangos sertifikatas buvo labai neseniai, t. y. nuo 2024 m., išduotas Serbijos gamyklai, todėl šiame tyrime jis nebuvo aktualus. „Shandong Yongsheng“ taip pat teigė, kad Komisija tinkamai neįvertino, kaip vartotojai suvokia Kinijos kilmės 3 pakopos produktus, ir pateikė dviejų Prancūzijos platintojų neigiamos reklamos pavyzdžių.

(430)

Komisija pažymėjo, kad CRIA, pripažindama, jog gretimų pakopų padangos veiksmingai konkuravo tarpusavyje, tiesiog paneigė visiško pakeičiamumo galimybę, bet nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų. Komisija nustatė, kad CRIA tvirtinimas yra iš dalies dviprasmis, nes neaišku, ką tiksliai reiškia sąvoka „visiškas pakeičiamumas visose pakopose“ ir kodėl į ją apskritai būtų reikėję atsižvelgti siekiant nustatyti konkurenciją tarp kelių pakopų. Be abejonės, produktai konkuruoja su kokybės ir kainos požiūriu jiems artimiausiais produktais, nesvarbu, ar tai būtų pakopų viduje, ar tarp pakopų, ir būtent taip ir tvirtino Komisija, o CRIA ir pripažino.

(431)

Kalbant apie „Kumho“ tvirtinimą, pagrindimas ir įrodymai, susiję su tiesiogine 3 ir 2 pakopų konkurencija, jau buvo paaiškinti visų pirma 425 ir 426 konstatuojamosiose dalyse, o „Kumho“ nepateikė jokių konkrečių įrodymų jiems paneigti. Kaip jau paaiškinta, 3 pakopos padangos konkuruoja su 2 pakopos padangomis pagal jų techninius ir saugos parametrus, todėl jos yra perspektyvi alternatyva pirkėjams, kurie siekia didžiausios jų perkamąją galią atitinkančios vertės. Be to, ne kartą buvo nurodyta (pavyzdžiui, be kita ko, 2.4.1 skirsnyje), kad skirstymui į pakopas didelę įtaką darė rinkos suvokimas ir būtent dėl šios priežasties skiriamosios ribos dažnai buvo neaiškios ir tikrai nebuvo pastovios. Prekiautojai ir importuotojai, siūlantys 3 pakopos padangas, yra labai suinteresuoti parduoti šias padangas ir daryti įtaką vartotojų suvokimui, siekdami, kad jie teigiamai vertintų jų produktų asortimentą.

(432)

Kalbant apie „Shandong Yongsheng“ tvirtinimą, visų pirma nuorodą į 425 konstatuojamojoje dalyje nurodytus šaltinius, Komisija pažymėjo, kad „Shandong Yongsheng“ nepateikė jokių argumentų, kuriais vadovaujantis būtų buvę galima paneigti šios informacijos teisingumą. Komisija laikėsi nuomonės, kad interneto platintojų, tokių kaip „Trojan“, kurių specializacija – padangų verslas ir kurie turi daugiau kaip 30 metų patirties, visame pasaulyje vykdomą komercinę veiklą ir įvairų produktų asortimentą su išsamiais bandymų rezultatais ir techninėmis specifikacijomis, viešai prieinami straipsniai turi būti pakankamai gerai atrinkti ir konkretūs, kad būtų galima įrodyti, jog visame pasaulyje nuolat kinta suvokimas apie įvairius 3 pakopos prekių ženklus. Kalbant apie „Linglong“ originaliosios įrangos sertifikatą, tai, kad jis buvo susijęs su gamykla Serbijoje, nepaneigia išvados, kad „Linglong“, kaip prekių ženklas, buvo sudariusi originaliosios įrangos pardavimo sutartis su Europos automobilių gamintojais. Šiuo atžvilgiu pabrėžiama, kad pakopų klasifikacija ir vartotojų suvokimas yra susiję su prekės ženklu, o ne su kilmės šalimi. Be to, šie įrodymai susiję su 2024 m., o šie metai sutampa su tiriamuoju laikotarpiu.

(433)

Bet kuriuo atveju, kaip nurodyta 422 konstatuojamojoje dalyje, originaliosios įrangos gamintojų rinka sudarė tik apie 16–20 % viso Sąjungos suvartojimo ir, kai tik padangą prireikia pakeisti, atsarginių padangų rinkoje atsiranda konkurencija, todėl „Shandong Yongsheng“ tvirtinimas, kad Kinijos 3 pakopos padangos buvo struktūriškai atskirtos nuo likusios rinkos dalies, laikytas nepagrįstu.

(434)

Komisija laikėsi nuomonės, kad „Yongsheng Shandong“ tvirtinimas dėl neigiamo Kinijos prekių ženklų suvokimo yra nepagrįstas. Kai kurių platintojų neigiama reklama neatspindi kitų platintojų ir prekiautojų, aktyviai importuojančių ir Sąjungos rinkoje parduodančių įvairias Kinijos kilmės 3 pakopos padangas, nuomonės. Pavyzdžiui, PC-LL importuotojų koalicija, kalbėdama apie Kinijos kilmės 3 pakopos produktus, teigia priešingai ir pabrėžia Kinijos gamintojų efektyvumą ir konkurencinį pranašumą. Be to, „Yongsheng Shandong“ tvirtinimas akivaizdžiai neatitinka CRIA tvirtinimo, kad žalos priežastis, kurią iš tiesų reikėtų analizuoti, yra prasta Sąjungos 3 pakopos padangų kokybė, palyginti su jų Kinijos konkurentais, kaip išsamiau paaiškinta 554 konstatuojamojoje dalyje.

(435)

Apibendrinant, dėl tvirtinimų, susijusių su tarpusavio pakeičiamumo ir konkurencijos tarp pakopų nebuvimu, Komisija pažymėjo, kad pats faktas, jog padangos vienu metu konkuruoja dėl įvairių kokybės ir techninių aspektų ir dėl kainos, aiškiai rodo, kad sprendimas pasirinkti konkretų produktą ar prekių ženklą yra būtent šių veiksnių palyginimo rezultatas ir šiuo požiūriu visos padangos konkuruoja tarpusavyje. Be to, tai, kad tam tikri prekių ženklai priskiriami kelioms pakopoms arba reklamuojami sąlygomis, kurios paprastai siejamos su aukštesnėmis pakopomis, atsižvelgiant į jų techninę pažangą ir rinkodaros kampanijas, daro poveikį klientų suvokimui ir sustiprina konkurenciją tarp pakopų. Nė viena iš pastabas pateikusių šalių nepateikė argumentų, kuriais remiantis būtų buvę galima paneigti šį paprastą loginį pagrindą.

(436)

Todėl išvados dėl konkurencijos tarp kelių pakopų ir produktų tarpusavio pakeičiamumo, kaip aprašyta 425 ir 426 konstatuojamosiose dalyse, buvo paliktos galioti.

4.4.   Importas iš nagrinėjamosios šalies

4.4.1.   Importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis ir rinkos dalis

(437)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Importo rinkos dalis nustatyta remiantis Sąjungos suvartojimu, kaip parodyta 2 lentelėje.

(438)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

3 lentelė

Importuotas kiekis (padangų vienetais) ir rinkos dalis

 

2021

2022

2023

Tiriamasis laikotarpis (2024 m.)

Importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis (vienetais)

57 295 850

66 992 782

78 917 144

92 988 175

Indeksas

100

117

138

162

Rinkos dalis %

18

21

25

28

Indeksas

100

117

138

156

Šaltinis:

Eurostatas (COMEXT).

(439)

Nagrinėjamojo produkto importo apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį kasmet nuolat didėjo ir įspūdingai iš viso padidėjo 62 %, t. y. maždaug 35 mln. padangų. Taigi importo iš Kinijos į Sąjungą apimtis padidėjo daugiau nei Sąjungos suvartojimas (25 mln. padangų).

(440)

Dėl padidėjusios importo apimties importo iš Kinijos rinkos dalis akivaizdžiai padidėjo nuo 18 % 2021 m. iki 28 % tiriamuoju laikotarpiu.

4.5.   Importo iš nagrinėjamosios šalies kainos. Priverstinis kainų mažinimas ir kainų smukdymas

(441)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Priverstinis kainų mažinimas dėl šio importo nustatytas remiantis patikrintais atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų duomenimis.

(442)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies vidutinės kainos raida:

4 lentelė

Importo kainos (EUR už vienetą)

 

2021

2022

2023

Tiriamasis laikotarpis (2024 m.)

KLR

27,0

34,0

29,0

30,3

Indeksas

100

126

107

112

Šaltinis:

Eurostatas (COMEXT).

(443)

2022 m. importo kainos pirmiausia smarkiai padidėjo 26 %, 2023 m. sumažėjo iki lygio, viršijusio 2021 m. kainas, o tiriamuoju laikotarpiu išliko tokio paties lygio. Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos kainos iš viso padidėjo 12 %, t. y. tik šiek tiek, palyginti su kitų trečiųjų šalių vidutinės importo į Sąjungą kainos didėjimo tendencija (+26 %). Net Sąjungos pramonės kainos, kurios per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo daug didesnės už Kinijos kilmės eksporto kainas, padidėjo 15 %.

(444)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

a)

atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto vidutines svertines pardavimo kainas, taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, ir

b)

iš atrinktų Kinijos bendradarbiaujančių gamintojų importuoto kiekvienos rūšies produkto atitinkamas vidutines svertines kainas pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytas remiantis CIF kaina (kaina, draudimas ir frachtas) ir tinkamai pakoreguotas siekiant atsižvelgti į muitus ir išlaidas po importo.

(445)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto, t. y. produkto kontrolės numerio (PKN), kainos, įskaitant segmentavimą pakopų lygmeniu, taip pat atitinkamai atskirtas originaliosios įrangos rinkas ir atsarginių padangų rinkas, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos, atskaičius lengvatas ir nuolaidas. Atrinktų Sąjungos gamintojų, kurie veikė grupės struktūroje, kurioje pardavimo procesuose dalyvavo centrinė būstinė ir susiję pardavimo subjektai, pardavimo kainos buvo pakoreguotos atėmus PBA išlaidas, susijusias su pardavimo subjektų veikla, ir nesusijusio importuotojo pelną, kaip analogiškai numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalyje. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų teorinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi.

(446)

Atsižvelgiant į rinkos segmentaciją, buvo atlikti atskiri kiekvienos pakopos priverstinio kainų mažinimo skaičiavimai. Nė vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas neprekiavo 1 pakopos padangomis, todėl šiame segmente nebuvo galima apskaičiuoti priverstinio kainų mažinimo. 3 pakopos segmente priverstinio kainų mažinimo skirtumai svyravo nuo 7,2 % iki 36,9 %, o vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo 32,2 %. 2 pakopos segmente priverstinio kainų mažinimo nenustatyta. Tačiau šis rezultatas susijęs su tuo, kad iš eksportuojančių gamintojų 2 pakopos produktais prekiavo tik prekės ženklas „Hankook“, kurio 2 pakopos padangos plačiai laikomos vienomis iš geriausių. Per daugelį metų „Hankook“ prekės ženklas sudarė kelias originalios įrangos sutartis su pirmaujančiais automobilių gamintojais, be kita ko, „Audi“, BMW, „Mercedes“ ir „Porsche“. Daugelis prekiautojų / importuotojų „Hankook“ klasifikuoja kaip aukščiausios klasės / geriausios kokybės alternatyvias padangas arba vadinamąsias aukščiausios klasės alternatyvias padangas. Kitaip tariant, 2 pakopos analizė yra šiek tiek ribota, nes lyginta vienalytė geriausios kokybės 2 pakopos prekės ženklo ir plataus Sąjungos pramonės gaminamų 2 pakopos padangų derinio grupė. Atlikus neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinių kainų analizę pagal jų pateiktus atrankos formos atsakymus patvirtinta, kad išvadų dėl 2 pakopos „Hankook“ padangų negalima taikyti visam kitam Kinijos kilmės importui. Vidutinės „Hankook“ kainos buvo gerokai daugiau nei 50 % didesnės už vidutinę Kinijos eksportuojančių gamintojų kainą. Vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas (nustatytas bendrai 2 ir 3 pakopoms) siekė 17 %, todėl jis buvo reikšmingas.

(447)

Po galutinio faktų atskleidimo „Hankook“ teigė, kad originaliosios įrangos ir atsarginių padangų atskyrimas atliekant žalos analizę buvo teisiškai nepagrįstas, nes apskaičiuojant dempingą tai nebuvo padaryta. Be to, „Hankook“ manė, kad šis atskyrimas nereikalingas, nes nebuvo galima nustatyti aiškaus kainodaros modelio jos pačios pardavimo į Sąjungą kanaluose, ir iš tiesų, iš PKN pašalinus galutinius skaitmenis, pagal kuriuos identifikuojama parduodama originalioji įranga, palyginti su atsarginėmis padangomis, „Hankook“ nustatytas žalos skirtumas sumažėtų nuo 3,4 % iki 3,1 %.

(448)

Skundo pateikėjas paragino Komisiją papildomai apskaičiuoti priverstinio kainų mažinimo skirtumą pagal visą produkto apibrėžtąją sritį, remiantis vidutinėmis kainomis, kad būtų galima parodyti priverstinio kainų mažinimo mastą visoje padangų rinkoje.

(449)

„GITI Group“ tvirtino, kad Komisija prieštaravo pati sau, kai teigė, kad „Hankook“ priverstinio kainų mažinimo nebuvimo negalima taikyti likusiai Kinijos kilmės importo daliai, nors tuo pat metu vykdydama atranką ji teigė, kad „Hankook“ pardavimas buvo tipiškas. „Kumho“ taip pat teigė, kad Komisija negali neatsižvelgti į išvadą, kad 2 pakopos segmente priverstinis kainų mažinimas nebuvo vykdomas, teigdama, kad „Hankook“ buvo specifinė bendrovė, ir tuo pat metu ją atrinkusi ir atsisakiusi įtraukti kitus eksportuojančius gamintojus.

(450)

Kalbant apie „Hankook“ tvirtinimą, Komisija pažymėjo, kad nė viena šalis neužginčijo išvadų dėl originaliosios įrangos ir atsarginių padangų segmentų kainų / pelningumo skirtumo, kaip nustatyta 420 ir 421 konstatuojamosiose dalyse. Komisija laikėsi nuomonės, kad ji turėtų atlikti kuo detalesnį produktų palyginimą (su sąlyga, kad duomenys yra prieinami ir patikrinti). Tai, kad „Hankook“ pardavimas esą neatitiko šio modelio, galima paaiškinti įvairiais papildomais verslo sprendimais, pavyzdžiui, pardavimo apimtimi, pardavimo laiku ir pristatymo vėlavimu, todėl skirtumo pagrindimo paneigti negalima. Be to, tai, kad priverstinio kainų mažinimo skirtumas būtų buvęs didesnis ar mažesnis, nėra lemiamas veiksnys sprendžiant dėl produktų palyginamumo. Skirtumas tarp dviejų „Hankook“ pateiktų žalos skirtumo apskaičiavimo scenarijų (palyginime nurodant originaliąją įrangą arba atsargines padangas arba jų nenurodant) atrodo šališkas, nes jis buvo grindžiamas ne visu atrinktų Sąjungos gamintojų sąnaudų / pardavimo duomenų rinkiniu, o tik „Hankook Group“ atskleista informacija. Bet kuriuo atveju „Hankook Group“ apskaičiuotas skirtumas sudaro apie 10 %; tai rodo, kad toks atskyrimas buvo pagrįstas. Skaičiuojant dempingą, apskaičiuota normalioji vertė apskaičiuojama remiantis gamybos veiksnių, kurie neturi originaliosios įrangos arba atsarginių padangų segmento matmens, lyginamaisiais dydžiais, t. y. darbo sąnaudos, energijos sąnaudos ir žaliavų kainos nesikeičia priklausomai nuo to, ar pagaminta padanga bus parduota transporto priemonės gamintojui, ar antrinėje rinkoje. Remiantis byloje turima informacija, susijusia su PBA išlaidomis ir pelnu tipiškoje šalyje, tokio atskyrimo taip pat nebuvo galima padaryti. Todėl normaliosios vertės ir su ja susijusių dempingo skirtumų nebuvo galima diferencijuoti pagal galutinio naudojimo kanalą. Žalos analizė, priešingai, grindžiama faktiniais sandorių duomenimis, be kita ko, ir pardavimo kanalais. Todėl originaliosios įrangos ir atsarginių padangų segmentų analizė buvo pagrįsta ir faktiškai reikalinga objektyviam nagrinėjimui atlikti. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(451)

Kalbant apie skundo pateikėjo tvirtinimą, Komisija laikėsi nuomonės, kad vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas, apimantis (atitinkamas) 3 ir 2 pakopų padangas, pakankamai atspindėjo priverstinį kainų mažinimą. Neatsižvelgus į produktų rūšis ir įtraukus 1 pakopos modelius, kurių atrinkti Kinijos eksportuotojai neeksportavo, sumažėtų taikant PKN diferenciaciją užtikrinamas palyginamumo lygis, todėl tokia metodika nebūtų labiau informatyvi. Todėl šis prašymas buvo atmestas.

(452)

Kalbant apie „GITI Group“ tvirtinimą, Komisija pabrėžė, kad „Hankook“ buvo atrinkta siekiant užtikrinti tipiškumą pardavimo apimties ir pakopų atstovavimo atžvilgiu, neatsižvelgiant į tai, ar galiausiai ši bendrovė buvo priskirta 1, ar 2 pakopai. Galiausiai nuspręsta, kad priskirti ją 2 pakopai yra tinkamesnis sprendimas dėl įvairių priežasčių, kaip paaiškinta 94 konstatuojamojoje dalyje. Be to, iš atliekant tyrimą surinktų įrodymų, kaip aprašyta 446 konstatuojamojoje dalyje, taip pat buvo galima aiškiai matyti (ir nė viena šalis to neginčijo), kad „Hankook“ plačiai laikomos aukščiausios kategorijos 2 pakopos padangomis ir kad tai yra prekės ženklas, kuris pereina nuo 2 pakopos prie 1 pakopos produktų. Tai taip pat matyti iš didelio skirtumo tarp „Hankook“ kainų ir kitų Kinijos eksportuojančių gamintojų, be kita ko, daug kitų 2 pakopos gamintojų, vidutinių kainų, kaip nurodyta 446 konstatuojamojoje dalyje. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apribojimai, išreikšti aiškinant ir taikant išvadą, kad, remiantis „Hankook“ duomenimis, priverstinio kainų mažinimo 2 pakopos segmente nebuvo, kitiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams, įskaitant 2 pakopos gamintojus, buvo palikti, o „GITI Group“ ir „Kumho“ tvirtinimai buvo atmesti.

(453)

Po galutinio faktų atskleidimo bendrovė T nustatė korektūros klaidą apskaičiuojant PBA išlaidas ir paprašė Komisijos pakoreguoti šių išlaidų skaičiavimą. Bendrovė G nustatė korektūros klaidą, susijusią su gamybos sąnaudų duomenų konsolidavimu ir paprašė Komisijos pakoreguoti šias sąnaudas.

(454)

Komisija išnagrinėjo šiuos tvirtinimus ir padarė išvadą, kad jie buvo pagrįsti. Priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimai buvo atitinkamai pakoreguoti. Kadangi šie pataisymai buvo susiję su konkrečios bendrovės neskelbtinais duomenimis, jie buvo pakartotinai atskleisti tik susijusioms bendrovėms.

(455)

Nauji 3 pakopos priverstinio kainų mažinimo skirtumai, apskaičiuoti atsižvelgiant į iš atrinktų bendradarbiaujančių Kinijos eksportuotojų importuojamo kiekvienos rūšies produkto vidutinių svertinių kainų CIF lygmeniu pokyčius, kaip aprašyta 392 konstatuojamojoje dalyje, svyravo nuo 10,2 % iki 39,2 %, o vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas sudarė 34,7 %. 2 pakopos segmente nenustatyta, kad atrinkti Kinijos eksportuojantys gamintojai būtų priverstinai mažinę kainas. Vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas (bendrai 2 ir 3 pakopos) sudarė 19 %.

(456)

Pastabose, pateiktose pasibaigus pastabų dėl produkto teikimo terminui ir patikrinus atrinktus Sąjungos gamintojus, CRIA nurodė, kad pagal šiuo metu galiojantį PKN negalima nustatyti laikinojo naudojimo atsarginių ir priekabų padangų, nepaisant to, kad šių dviejų rūšių padangos yra gerokai pigesnės nei standartinės atitinkamų parametrų padangos. Todėl CRIA teigė, kad taikant šį PKN nebuvo užtikrintas teisingas importo iš Kinijos į ES kainų ir Sąjungos pramonės pardavimo vidaus rinkoje kainų palyginimas, kiek tai susiję su šių konkrečių rūšių produktais, ir žalos vertinimas buvo netikslus.

(457)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad atrinkti Kinijos eksportuojantys gamintojai tiriamuoju laikotarpiu priekabų padangų neeksportavo. Laikinojo naudojimo atsargines padangas eksportavo vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų ir jos sudarė mažiau nei 1 % atrinkto pardavimo eksportui apimties. Eksportuojantis gamintojas šiuo klausimu nepateikė jokių pastabų ir nepaprašė atlikti jokių koregavimų, susijusių su šio tipo padangomis. Bet kuriuo atveju, atsižvelgdama į ribotą šių padangų kiekį, Komisija laikėsi nuomonės, kad jų poveikis nebūtų pakeitęs bendro produktų palyginimo rezultato.

(458)

Po galutinio faktų atskleidimo CRIA pateikė pastabų dėl 457 konstatuojamosios dalies ir nurodė, kad „analizę pagal segmentus reikia atlikti, nes nėra pakeičiamumo, o ne dėl eksporto apimties“. CRIA taip pat teigė, kad, kadangi nė vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų nepardavinėjo priekabų padangų, Komisija 77 konstatuojamojoje dalyje nurodydama, kad Sąjungos pramonė prarado pozicijas šių konkrečių rūšių produktų atžvilgiu dėl didelio spaudimo, kurį darė importas iš Kinijos nepagrįstai mažomis kainomis, priėmė žalingą sprendimą, kuris nebuvo pagrįstas faktiniais įrodymais.

(459)

Pastabos dėl pagal segmentus atliktos analizės išsamiai aptariamos 4.7 skirsnyje. 457 konstatuojamojoje dalyje pateikto paaiškinimo tikslas buvo pabrėžti, kad kainų palyginimui, atliktam remiantis PKN, didelio poveikio neturėjo tai, kad pagal PKN nebuvo atskiriamos priekaboms skirtos ar laikinojo naudojimo padangos, kurios esą buvo pigesnės. Be to, dempingas buvo nustatytas remiantis patikrintais atrinkto eksportuojančio gamintojo duomenimis apie visą produkto apibrėžtąją sritį ir buvo pagrįstas faktiniais įrodymais. Be to, tai, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai neeksportavo tokios rūšies padangų, nereiškia, kad kiti eksportuojantys gamintojai jų neeksportavo į Sąjungą ir kad dėl to nebuvo padarytas neigiamas poveikis Sąjungos pramonės veiklos rezultatams. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(460)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad dėl importo iš Kinijos kainų Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai smarkiai mažinamos vertinant tiek bendrai (2 ir 3 pakopos), tiek atskirai 3 pakopos lygmeniu.

(461)

Be to, palyginus Kinijos importo kainas su Sąjungos pramonės pardavimo kainomis ir gamybos sąnaudomis nustatyta, kad dėl importo iš Kinijos dempingo kaina kainos buvo nuolat slopinamos. Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės Kinijos kilmės importo į Sąjungą kainos buvo nuolat mažesnės už Sąjungos pramonės pardavimo kainą vertinant tiek bendrai vidutiniu lygmeniu, tiek atskirai 3 pakopos lygmeniu (žr. 10 ir 11 lenteles). Svarbu tai, kad importo iš Kinijos kainos taip pat buvo mažesnės už Sąjungos pramonės vidutines vieneto gamybos sąnaudas. 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos kainos net buvo mažesnės už Sąjungos pramonės 3 pakopos, t. y. mažiausių kainų segmento ir pagrindinės importo iš Kinijos pakopos, vieneto gamybos sąnaudas (11 lentelė). Kaip paaiškinta 4.6.3.1 skirsnyje, kiekvienos pakopos Sąjungos pramonės vieneto sąnaudos per visą laikotarpį didėjo sparčiau nei pardavimo kainos. Tai rodo, kad pramonė negalėjo visiškai perkelti didėjančių sąnaudų dėl nuolatinio spaudimo mažinti kainas, kurį darė didėjanti importo iš Kinijos mažomis kainomis apimtis.

(462)

Po galutinio faktų atskleidimo CRIA teigė, kad Sąjungos pramonės pardavimo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko didesnės už gamybos sąnaudas, o tai rodo, kad kainos nebuvo smukdomos arba slopinamos, todėl žala nebuvo daroma. „Kumho“ pridūrė, kad aplinkybė, jog Sąjungos pramonė galėjo padidinti savo kainas, buvo įrodymas, kad kainos nebuvo smukdomos.

(463)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad kainų slopinimas nereiškia, kad pramonės veikla turi būti nuostolinga, ir dėl jo negalima atmesti galimybės, kad kainos buvo didinamos. Teisinis standartas pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalį yra tik tai, ar nagrinėjamas importas trukdo „kainoms kilti, kaip kad būtų atsitikę kitomis aplinkybėmis“, kaip būtent ir buvo šioje byloje, kaip matyti iš 8 lentelės, kurioje parodyta, kad Sąjungos pramonė negalėjo pritaikyti savo pardavimo kainos prie gamybos sąnaudų, nes pastarosios didėjo sparčiau. Todėl šie CRIA ir „Kumho“ tvirtinimai buvo atmesti.

4.6.   Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

4.6.1.   Bendrosios pastabos

(464)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(465)

Kaip minėta 16 konstatuojamojoje dalyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei buvo atlikta atranka.

(466)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi skunde, „Tyres Europe“ pateiktais makroklausimyno atsakymais ir Eurostato statistiniais duomenimis. „Tyres Europe“ duomenys buvo susiję su daugiau kaip 10 Sąjungos gamintojų grupių, kurios pagamina daugiau kaip 90 % visos Sąjungos produkcijos. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(467)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(468)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(469)

Kaip jau minėta 425 ir 426 konstatuojamosiose dalyse, Komisija laikėsi nuomonės, kad, nepaisant Sąjungos rinkos suskaidymo į pakopas, kaip apibrėžta 2.1 skirsnyje, padangų pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės ir pagrindiniai naudojimo būdai yra tokie patys. Todėl žala buvo nustatyta tiriamojo produkto lygmeniu (bendrai visose pakopose). Visų pirma, Apeliacinis komitetas nustatė, kad „kai tyrimą atliekančios institucijos nagrinėja vieną vidaus pramonės dalį, jos iš esmės turėtų tokiu pačiu būdu nagrinėti ir visas kitas dalis, kurios sudaro tą pramonę, be to, nagrinėti visą pramonę kaip vieną junginį“ (177). Vis dėlto, atsižvelgiant į rinkos segmentaciją, apibendrinta analizė, kai įmanoma, buvo papildyta pakopų lygmens analize.

4.6.2.   Makroekonominiai rodikliai

(470)

Makroekonominiai rodikliai buvo nustatyti naudojant patikrintus „Tyres Europe“ klausimyno atsakymus kartu su EUROPOOL duomenimis ir papildoma informacija, kurią pateikė Sąjungos gamintojai, pagaminantys didžiąją dalį Sąjungos produkcijos (daugiau kaip 80 % Sąjungos produkcijos).

4.6.2.1.   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(471)

Sąjungos gamyba nustatyta sudėjus Sąjungos pardavimą (kurį nurodė „Tyres Europe“) ir Eurostato duomenimis grindžiamą pardavimą eksportui, pakoreguotą atsižvelgus į atsargų pokyčius, apie kuriuos pranešė Sąjungos gamintojai, pagaminantys didžiąją dalį Sąjungos produkcijos. Atsargų koregavimas nagrinėjamuoju laikotarpiu nesiekė 1 % viso gamybos lygio.

(472)

Pajėgumų naudojimas buvo grindžiamas Sąjungos gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį Sąjungos produkcijos, pateiktais duomenimis, o gamybos pajėgumai buvo apskaičiuoti remiantis gamyba, padalyta iš pajėgumų naudojimo koeficiento.

(473)

Visos apskaičiuotosios Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

 

2021

2022

2023

Tiriamasis laikotarpis (2024 m.)

Pagamintas kiekis (vienetais)

272 217 031

264 910 073

252 553 303

251 768 971

Indeksas

100

97

93

92

Gamybos pajėgumai (vienetais)

315 079 224

308 084 155

305 842 283

302 027 262

Indeksas

100

98

97

96

Pajėgumų naudojimas (%)

86

86

83

83

Indeksas

100

100

97

97

Šaltinis:

patikrinti „Tyres Europe“ makroekonominių duomenų klausimyno atsakymai, Eurostatas (COMEXT).

(474)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamyba laipsniškai mažėjo. Apskritai augančioje rinkoje (2 lentelė) Sąjungos gamyba sumažėjo 8 %, t. y. apie 20 mln. padangų.

(475)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos pajėgumai taip pat sumažėjo, tik šiek tiek laipsniškiau. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos pajėgumai sumažėjo maždaug 13 mln. padangų, t. y. 4 %.

(476)

Todėl pajėgumų naudojimas sumažėjo 3 procentiniais punktais – nuo 86 % pirmoje nagrinėjamojo laikotarpio pusėje iki 83 % antroje pusėje. Tai atspindi Sąjungos pramonės pastangas išlaikyti bendrą priimtiną pajėgumų naudojimo lygį koreguojant gamybos pajėgumus ir gamybos apimtį atsižvelgiant į mažėjantį pardavimą (6 lentelė).

4.6.2.2.   Parduotas kiekis ir rinkos dalis

(477)

Sąjungos pardavimas nustatytas Sąjungos importą (3 lentelė) atėmus iš Sąjungos suvartojimo (2 lentelė). Sąjungos pramonės pardavimo kiekio ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Parduotas kiekis ir rinkos dalis

 

2021

2022

2023

Tiriamasis laikotarpis (2024 m.)

Visas Sąjungos rinkoje parduotas kiekis (vienetais)

185 445 689

180 034 202

176 741 595

178 640 551

Indeksas

100

97

95

96

Rinkos dalis (%)

60

57

57

53

Indeksas

100

95

95

88

Šaltinis:

patikrinti „Tyres Europe“ makroekonominių duomenų klausimyno atsakymai, Eurostatas (COMEXT).

(478)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu toliau mažėjo, o tiriamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo, tačiau išliko mažesnė, palyginti su 2021 m. Apskritai pardavimo apimtis sumažėjo maždaug 7 mln. padangų, t. y. 4 %, priešingai nei Sąjungos suvartojimas, kuris nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 8 % (2 lentelė).

(479)

Atsižvelgiant į Sąjungos rinkos augimą, dėl šio pardavimo apimties sumažėjimo Sąjungos pramonė prarado didelę rinkos dalį – ji sumažėjo nuo 60 % 2021 m. iki 53 % 2024 m., t. y. 12 %.

4.6.2.3.   Augimas

(480)

Nors Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo maždaug 25 mln. padangų, Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti šia teigiama tendencija. Priešingai, jos pardavimo apimtis sumažėjo maždaug 7 mln. padangų ir ji prarado 7 procentinius punktus rinkos dalies. Tuo pačiu metu Kinijos importo į Sąjungą apimtis nuolat didėjo maždaug 35 mln. padangų ir perėmė prarastą Sąjungos pramonės rinkos dalį (2 ir 3 lentelės).

4.6.2.4.   Užimtumas ir našumas

(481)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

 

2021

2022

2023

Tiriamasis laikotarpis (2024 m.)

Darbuotojų skaičius (etato ekvivalentais)

84 714

83 705

81 903

80 194

Indeksas

100

99

97

95

Našumas (vienetais vienam etato ekvivalentui)

3 213

3 165

3 084

3 139

Indeksas

100

99

96

98

Šaltinis:

patikrinti „Tyres Europe“ makroekonominių duomenų klausimyno atsakymai.

(482)

Dėl gamybos tendencijų užimtumas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 5 %. Šis sumažėjimas reiškia, kad Sąjungoje buvo prarasta maždaug 4 500 darbo vietų, išreikštų etato ekvivalentais.

(483)

2021–2023 m. našumas palaipsniui mažėjo, o per TL šiek tiek padidėjo. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu jis sumažėjo 2 %.

4.6.2.5.   Dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo

(484)

Visi dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(485)

Tai pirmas antidempingo tyrimas dėl nagrinėjamojo produkto. Taigi nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti galimo buvusio dempingo poveikį.

4.6.3.   Mikroekonominiai rodikliai

4.6.3.1.   Kainos ir kainoms poveikį darantys veiksniai

(486)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinės svertinės vieneto kainos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje ir gamybos sąnaudos

 

2021

2022

2023

Tiriamasis laikotarpis (2024 m.)

Vidutinė vieneto pardavimo Sąjungoje kaina (EUR už padangą)

54,1

62,0

64,9

62,4

Indeksas

100

115

120

115

Vieneto gamybos sąnaudos (EUR už padangą)

46,1

54,1

57,8

57,5

Indeksas

100

117

125

125

Šaltinis:

patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(487)

Nuo nagrinėjamojo laikotarpio pradžios vidutinė Sąjungos gamintojų vieneto pardavimo kaina pirmiausia padidėjo 15 % 2022 m. ir 20 % 2023 m. Vidutinė kaina tiriamuoju laikotarpiu vėl sumažėjo iki 2022 m. kainų lygio, tačiau išliko didesnė, palyginti su 2021 m. – iš viso padidėjo 15 %, t. y. beveik 8 EUR už padangą.

(488)

Kaip parodyta 4 lentelėje, vidutinės Kinijos importo į Sąjungą kainos, daugiausia 3 pakopos padangų, per tą patį laikotarpį buvo nuolat mažesnės už Sąjungos pramonės kainas.

(489)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamybos sąnaudos padidėjo daugiau nei pardavimo kainos – 25 % (vidutiniškai +11 EUR už padangą). Didelis sąnaudų padidėjimas daugiausia buvo susijęs su padidėjusiomis energijos ir darbo sąnaudomis, taip pat su kai kurių žaliavų kainomis. Atsižvelgiant į gamybos apimties sumažėjimą, pastoviosios išlaidos, tokios kaip nusidėvėjimas ir gamybos pridėtinės išlaidos vienetui, taip pat padidėjo.

(490)

Kaip matyti iš pirmiau nurodytų tendencijų, gamybos sąnaudų augimo tempas viršijo pardavimo kainų didėjimo tempą, o tai reiškia, kad Sąjungos pramonės kainos buvo slopinamos ir ji negalėjo visiškai perkelti padidėjusių sąnaudų į pardavimo kainas.

(491)

Buvo atlikta atskira kiekvienos pakopos analizė, kuri apibendrinta toliau.

9 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje ir gamybos sąnaudos. 1 pakopa

 

2021

2022

2023

Tiriamasis laikotarpis (2024 m.)

Vidutinė vieneto pardavimo Sąjungoje kaina (EUR už padangą)

65,8

73,5

74,4

71,5

Indeksas

100

112

113

109

Vieneto gamybos sąnaudos (EUR už padangą)

55,8

63,8

65,5

65,9

Indeksas

100

114

117

118

Šaltinis:

patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

10 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje ir gamybos sąnaudos. 2 pakopa

 

2021

2022

2023

Tiriamasis laikotarpis (2024 m.)

Vidutinė vieneto pardavimo Sąjungoje kaina (EUR už padangą)

37,9

44,5

47,5

45,3

Indeksas

100

117

125

120

Vieneto gamybos sąnaudos (EUR už padangą)

31,3

36,8

41,2

39,4

Indeksas

100

118

132

126

Šaltinis:

patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

11 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje ir gamybos sąnaudos. 3 pakopa

 

2021

2022

2023

Tiriamasis laikotarpis (2024 m.)

Vidutinė vieneto pardavimo Sąjungoje kaina (EUR už padangą)

29,1

35,0

37,1

36,1

Indeksas

100

120

127

124

Vieneto gamybos sąnaudos (EUR už padangą)

26,4

33,1

37,8

35,4

Indeksas

100

126

144

134

Šaltinis:

patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(492)

Kaip matyti iš pirmiau pateiktų lentelių, panašias tendencijas galima pastebėti tiek kiekvienoje pakopoje atskirai, tiek bendrai.

(493)

2021–2023 m. kiekvienos pakopos vieneto pardavimo kainos padidėjo, o tiriamuoju laikotarpiu šiek tiek sumažėjo. Apskritai 1, 2 ir 3 pakopų segmentuose kainos padidėjo atitinkamai 9 %, 20 % ir 24 %. Galima palyginti, kad importo iš Kinijos į Sąjungą kainos nuolat buvo mažesnės už visų pakopų Sąjungos pramonės kainas, kaip jau paaiškinta 461 konstatuojamojoje dalyje.

(494)

Sąjungos pramonės vieneto gamybos sąnaudų tendencijos buvo panašios į 2 ir 3 pakopų pardavimo kainų tendencijas, t. y. 2021–2023 m. jos padidėjo, o tiriamuoju laikotarpiu šiek tiek sumažėjo. Visais nagrinėjamojo laikotarpio metais ir visose pakopose vieneto sąnaudų didėjimo tempas viršijo vieneto pardavimo kainos didėjimo tempą, o tai patvirtina bendrai nustatytą tendenciją.

4.6.3.2.   Darbo sąnaudos

(495)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

 

2021

2022

2023

Tiriamasis laikotarpis (2024 m.)

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos (EUR)

53 697

54 345

56 634

60 521

Indeksas

100

101

105

113

Šaltinis:

patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(496)

Vidutinės darbo sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį kasmet laipsniškai didėjo. Bendras padidėjimas sudarė 13 %, daugiausia dėl infliacijos tendencijų Sąjungoje. Be to, 2024 m. padidėjimas taip pat atspindi papildomas darbo sąnaudas, susijusias su šiuo laikotarpiu įvykusiais atleidimais iš darbo.

4.6.3.3.   Atsargos

(497)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Atsargos

 

2021

2022

2023

Tiriamasis laikotarpis (2024 m.)

Laikotarpio pabaigos atsargos (vienetais)

5 881 772

6 385 905

5 698 728

6 096 676

Indeksas

100

109

97

104

Laikotarpio pabaigos atsargos gamybos procentine dalimi (%)

14,7

16,1

15,7

16,7

Šaltinis:

patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(498)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atsargų kiekis šiek tiek svyravo, tačiau, vertinant pagal gamybos procentinę dalį, išliko palyginti stabilus – nuo 14 % iki 17 %. Gali būti laikoma, kad nustatytas atsargų kiekis ir svyravimai padangų pramonėje buvo įprasti. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu laikotarpio pabaigos atsargų lygis padidėjo 4 %.

4.6.3.4.   Pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

(499)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

14 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

 

2021

2022

2023

Tiriamasis laikotarpis (2024 m.)

Pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas (pardavimo apyvartos %)

14,8

12,8

11,0

8,0

Indeksas

100

86

74

54

Pinigų srautas (EUR)

455 834 373

382 313 353

580 698 485

715 878 931

Indeksas

100

84

127

157

Investicijos (EUR)

86 997 702

135 635 952

146 344 830

225 146 035

Indeksas

100

156

168

259

Investicijų grąža (%)

64,6

67,4

83,7

82,2

Indeksas

100

104

130

127

Šaltinis:

patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(500)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(501)

Pelningumas (visų pakopų kartu) nagrinėjamuoju laikotarpiu akivaizdžiai mažėjo. Apskritai pelningumas sumažėjo nuo 14,8 % 2021 m. iki 8 % tiriamuoju laikotarpiu, t. y. sumažėjo 6,8 procentinio punkto arba 46 %, o toks pokytis yra reikšmingas.

(502)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynojo pinigų srauto tendencija buvo teigiama: 2022 m. jis sumažėjo, o vėliau iki nagrinėjamojo laikotarpio pabaigos padidėjo. Apskritai pinigų srauto padėtis pagerėjo 57 %.

(503)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gerokai padidėjo investicijos – iš viso 159 %, o didžiausias metinis padidėjimas (54 %) įvyko 2023–2024 m., t. y. nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje. Vertinant absoliučiaisiais skaičiais, 2024 m. investicijos pasiekė 225 mln. EUR, o tai galima laikyti didele suma, nes ji sudarė ketvirtadalį ilgalaikio turto, naudojamo padangoms gaminti. Nors Sąjungos pramonė sumažino savo pajėgumus, ji taip pat investavo į savo gamybos įrangos modernizavimą, siekdama užtikrinti jos tvarumą.

(504)

CRIA teigė, kad didelės investicijos yra žalos nebuvimo įrodymas, kaip Komisija jau buvo nustačiusi ankstesniuose tyrimuose (178).

(505)

Pirma, svarbu pabrėžti, kad CRIA nurodytose bylose buvo padaryta išvada, kad žalos nebuvo, ne tik dėl investicijų, bet ir dėl kelių žalos rodiklių derinio. Be to, aukštą Sąjungos pramonės investicijų lygį nagrinėjamuoju laikotarpiu, visų pirma 2024 m., reikia vertinti atsižvelgiant į padidėjusią konkurenciją dėl importo dempingo kaina iš Kinijos, dėl kurio neseniai buvo ir netrukus bus uždarytos gamyklos, ir į būtiną likusių gamybos vietų pritaikymą ir modernizavimą siekiant pereiti prie aukščiausios kokybės didesnio skersmens ratlankių produktų, kad būtų galima užtikrinti Sąjungos pramonės pirmavimą ir gyvybingumą bent aukštesniuose segmentuose (visų pirma 1 pakopos). Sumažėjus pajėgumams ir siekiant užtikrinti jų tvarumą, Sąjungos pramonė neturėjo kitos išeities, kaip tik toliau investuoti į naujas technologijas ir pakeisti įrangą, kad galėtų skirti daugiau dėmesio produktams, dėl kurių konkurencija nebuvo tokia nesąžininga.

(506)

Gamybos įrenginių modernizavimą daug kartų minėjo suinteresuotosios šalys, visų pirma „Deldo“ ir „Interpneu“. Savo pastabose „Deldo“ ir „Interpneu“ kiek prieštaringai teigė, kad iš tiesų žala buvo padaryta dėl didelių investicinių sąnaudų, kurių Sąjungos pramonė patyrė siekdama didesnio efektyvumo ir konkurencingumo, palyginti su importu iš Kinijos. Tačiau šios šalys nepagrindė savo tvirtinimo ir nenurodė, kaip didelės investicinės sąnaudos paveikė Sąjungos pramonei padarytą žalą. Todėl tvirtinimas, kad žala buvo padaryta dėl didelių investicinių sąnaudų, atmetamas.

(507)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu (t. y. visas gamybai naudojamas ilgalaikis turtas). Šio finansinio rodiklio raida taip pat buvo teigiama – per nagrinėjamąjį laikotarpį jis kasmet laipsniškai didėjo ir iš viso padidėjo 27 %.

(508)

Taip pat buvo atlikta individuali kiekvienos pakopos pelningumo analizė. Atsižvelgiant į tai, kad visų pakopų produktai gali būti gaminami tose pačiose gamybos linijose, o įrenginiai nėra skirti konkrečioms pakopoms, Sąjungos pramonė negalėjo pateikti prasmingo kitų šiame skirsnyje analizuotų finansinių rodiklių suskirstymo pagal pakopas.

15 lentelė

Pelningumas. 1, 2 ir 3 pakopos

 

2021

2022

2023

Tiriamasis laikotarpis (2024 m.)

Pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas (pardavimo apyvartos %). 1 pakopa

15,1

13,2

12,0

7,9

Indeksas

100

87

79

52

Pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas (pardavimo apyvartos %). 2 pakopa

17,6  %

17,3  %

13,4  %

13,0  %

Indeksas

100

98

76

74

Pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas (pardavimo apyvartos %). 3 pakopa

9,4

5,7

-2,0

2,1

Indeksas

100

60

-21

22

Šaltinis:

patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(509)

Kaip matyti iš 15 lentelės, kiekvienos pakopos pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu mažėjo, o tai patvirtina bendru produkto lygmeniu nustatytą tendenciją (14 lentelė).

(510)

1 pakopos priemokų segmento pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat mažėjo – nuo 15,1 % 2021 m. iki 7,9 % tiriamuoju laikotarpiu. Kitaip tariant, pelningumas sumažėjo beveik perpus (48 %).

(511)

2 pakopos segmento pelningumo nuosmukis buvo nuosaikesnis – jis iš viso sumažėjo 26 %, nuo gero 17,6 % lygio 2021 m. iki 13 % tiriamuoju laikotarpiu.

(512)

Nenuostabu, kad pelningumas labiausiai sumažėjo 3 pakopos biudžetiniame segmente, į kurį nukreipta didžioji dalis importo dempingo kaina iš Kinijos. Iš tiesų šiame segmente Sąjungos pramonei nepavyko pasiekti perspektyvaus pelno lygio, išskyrus 2021 m. Konkrečiau, pelningumas 2022 m. sumažėjo nuo 9,4 % iki 5,7 %, o 2023 m. net tapo neigiamas (–2 %). Tiriamuoju laikotarpiu pelningumas šiek tiek padidėjo iki 2,1 %, tačiau tebebuvo buvo gerokai mažesnis palyginti su 2021 m.

4.7.   Išvada dėl žalos

(513)

Kaip parodyta 3 lentelėje, nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos į Sąjungą apimtis padidėjo 62 %, t. y. apie 35 mln. padangų. Tuo pačiu laikotarpiu importo iš Kinijos į Sąjungą kaina padidėjo 12 % (4 lentelė), o tai yra nedidelis padidėjimas, palyginti su kainų raida Sąjungos rinkoje, t. y. importo iš kitų trečiųjų šalių kainomis (+26 %, kaip parodyta 17 lentelėje), taip pat palyginti su jau ir taip daug didesnėmis Sąjungos pramonės kainomis (+15 %, kaip parodyta 8 lentelėje).

(514)

Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti didėjančiu Sąjungos suvartojimu ir prarado tiek gamybos, tiek pardavimo apimties (atitinkamai 20 mln. ir 7 mln. padangų). Ji prarado 7 procentinius punktus rinkos dalies, kuri sumažėjo nuo 60 % iki 53 %. Sąjungos pramonės pajėgumai sumažėjo 4 %, o pajėgumų naudojimas sumažėjo nuo 86 % iki 83 %. Užimtumas nagrinėjamuoju laikotarpiu palaipsniui mažėjo ir iš viso sumažėjo 5 %, o tai atitinka maždaug prarastų 4 500 darbo vietų, išreikštų etato ekvivalentais. Našumas taip pat sumažėjo 2 %.

(515)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės vidutinės vieneto gamybos sąnaudos (visų pakopų kartu) padidėjo 25 %, t. y. apie 11 EUR už vieną padangą, o jos vidutinės pardavimo kainos Sąjungoje padidėjo tik 15 %, t. y. mažiau nei 8 EUR už vieną padangą. Kitaip tariant, Sąjungos pramonė negalėjo perkelti padidėjusių sąnaudų pirkėjams. Tos pačios tendencijos pastebėtos ir detalesniu, pakopų, lygmeniu. Todėl Sąjungos pramonės pelningumas sumažėjo tiek bendru lygmeniu (–46 %), tiek kiekvienoje pakopoje atskirai (–48 %, –26 % ir –78 %, atitinkamai 1, 2 ir 3 pakopose).

(516)

Keli žalos rodikliai, t. y. pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža (žr. 14 lentelę), buvo stabilūs arba didėjo, tačiau rodikliai nėra lemiami nustatant bendrą pramonės būklę. Tiksliau, investicijų padidėjimas šioje byloje yra strateginis atsakas į nepalankias sąlygas, t. y. kaip greita reorganizacija ir prisitaikymas, o ne klestinčios pramonės plėtros įrodymas, kaip paaiškinta 503 konstatuojamojoje dalyje. Be to, investicijų grąžos padidėjimas neatspindi veiklos pajėgumo. Jis rodo struktūrinį traukimąsi iš žemesnės pakopos segmentų, kuriuose pramonė nebegali konkuruoti kainomis, į 1 pakopą, kurioje konkurencija dėl kainų yra ne tokia nuožmi. Grąža didėja vien dėl to, kad 1 pakopos produktų kainos yra didesnės, todėl gaunamos didesnės maržos, o ne dėl to, kad pagerėjo pagrindiniai pramonės veiklos rezultatai. Be to, pinigų srautas gali būti susijęs su apskaitos praktika (pvz., techninės priežiūros atidėjimu, nepiniginio turto nusidėvėjimu), o ne su tiesioginiais rezultatais konkurencingoje rinkoje. Todėl šie rodikliai gali laikinai išlikti stabilūs net ir tokiomis aplinkybėmis, kai dėl žalingo dempingo jau prastėja pagrindiniai veiklos rodikliai, pavyzdžiui, pardavimo apimtis, kainos ir pelningumas.

(517)

Apibendrinant, daugumos žalos rodiklių, tokių kaip gamyba, pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo kiekis, rinkos dalis, užimtumas, pelningumas ir našumas, tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo aiškiai neigiamos. Neigiamos tendencijos buvo patvirtintos atlikus pakopų lygmens analizę, t. y. sąnaudų, kainos ir pelningumo analizę pagal pakopas, iš kurios matyti, kad sąnaudos padidėjo daugiau nei pardavimo kaina, o tai reiškia, kad sumažėjo kiekvienos pakopos pelningumas ir 3 pakopa tapo ekonomiškai neperspektyvi Sąjungos pramonei, kol didėjo importo iš KLR apimtis. Apskritai vertinant visą žalą, šie neigiami pokyčiai nusveria ribotus teigiamus signalus (pinigų srautą ir investicijų grąžą) ir patvirtina išvadą dėl materialinės žalos.

(518)

Įvairios šalys, „Deldo“ ir „Interpneu“, „Giti Group“ ir CRIA tvirtino, kad Sąjungos pramonei žala nebuvo padaryta, visų pirma 1 ir 2 pakopų segmentuose. Tiksliau „Deldo“ ir „Interpneu“ tvirtino, kad Sąjungos pramonei materialinė žala nebuvo padaryta, ir atkreipė dėmesį, kad viešai skelbiamose 2024 m. kai kurių didžiausių Sąjungos gamintojų grupių finansinėse ataskaitose buvo nurodyti geri finansiniai rezultatai. Šios šalys taip pat teigė, kad tinkamos žalos analizės nebuvo galima atlikti nežinant, kaip pardavimo apimtis buvo pasiskirsčiusi pagal pakopas.

(519)

Komisija pažymėjo, kad viešai prieinamos tam tikrų Sąjungos gamintojų grupių finansinės ataskaitos nebuvo susijusios nei su tiriamuoju produktu, nei tik su pardavimu Sąjungos rinkoje, todėl išvados dėl žalos nebuvo paneigtos.

(520)

Kalbant apie prašymą atlikti žalos analizę naudojant informaciją apie kiekvienos pakopos pardavimo apimtį, Komisija šią informaciją įtraukė į 16 lentelę, kurioje pateikiama santrauka, pagrįsta patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų duomenimis. Sąjungos pramonės pardavimo 2 ir 3 pakopose mažėjimo tendencijų analizė yra aiškus importo dempingo kaina iš Kinijos konkurencinio spaudimo rodiklis.

16 lentelė

Sąjungos pramonės pardavimo apimties pasiskirstymas pagal pakopas (%)

 

2021

2022

2023

Tiriamasis laikotarpis (2024 m.)

1 pakopa

64

66

71

70

2 pakopa

18

16

15

16

3 pakopa

18

18

14

14

Iš viso

100

100

100

100

Šaltinis:

patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(521)

Be to, kaip paaiškinta 469 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą padaryta išvada, kad tyrimą ir žalos vertinimą tikslinga atlikti atsižvelgiant į visą produkto apibrėžtąją sritį (visas pakopas kartu) ir, kai įmanoma, papildyti jį išsamesne pakopų lygmens analize. Kaip parodyta 9, 10, 11 ir 15 lentelėse, išanalizavus pakopų lygmens duomenis, pagal kuriuos pardavimo apimtis pasiskirstė taip, kaip parodyta 16 lentelėje, buvo patvirtinta bendrai nustatyta žala. Kaip minėta 425 ir 426 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nustatė, kad buvo konkuruojama tarp pakopų. Todėl dėl importo iš Kinijos mažomis kainomis, daugiausia 3 pakopoje, Sąjungos pramonė turi sutelkti dėmesį į aukštesnius segmentus, tačiau dėl spaudimo mažinti kainas šių segmentų apimtis ir pelningumas taip pat sumažėjo. Šis spaudimas mažinti kainas grindžiamas tuo, kad net jei kainų skirtumas skirtingose pakopose tam tikru mastu būtų pateisinamas dėl aukštesnėse pakopose taikomų griežtesnių kokybės ir efektyvumo standartų, dėl didesnio kainų skirtumo tarp 3 pakopos ir aukštesnių segmentų, vis daugiau pirkėjų rinktųsi žemesnių segmentų produktus. Todėl importas iš Kinijos dempingo kaina ne tik daro žalą segmentui, kuriame jis tiesiogiai konkuruoja, bet ir iškraipo pirkimo elgseną visoje rinkoje, nes slopinama Sąjungoje gaminamų padangų paklausa ir kainos kiekvienoje pakopoje. Šis poveikis vertinamas atsižvelgiant į tai, kad 2 arba 3 pakopos produktų efektyvumas pagal tam tikrus techninius parametrus yra panašus į aukštesnės pakopos produktų efektyvumą. Todėl tvirtinimai, kad Sąjungos pramonei nebuvo daroma žala, buvo atmesti.

(522)

Po galutinio faktų atskleidimo „GITI Group“ sutiko, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, daugiausia dėl 3 pakopos produktų importo iš Kinijos, tačiau tvirtino, kad ši žala buvo susijusi tik su 3 pakopos segmentu (t. y. 14 % Sąjungos pramonės pardavimo) ir jos nebuvo galima taikyti likusiai Sąjungos pardavimo daliai, t. y. 1 ir 2 pakopų segmentuose, neatlikus išsamios žalos analizės pagal segmentus. „GITI Group“ nurodė Apeliacinio komiteto išvadas byloje China - HP-SSST (Japan) (179), tačiau išsamesnės informacijos savo atvirose pastabose nepateikė. „GITI Group“ teigimu, atskirai įvertinus 1 ir 2 pakopų segmentus, žalos nenustatyta. Šiuo atžvilgiu „GITI Group“ tvirtino, kad pelningumo mažėjimui 1 pakopos segmente prieštaravo investicijų grąžos ir investicijų tendencijos tuo pačiu laikotarpiu ir bet kuriuo atveju taip negalėjo būti dėl daugiausia 3 pakopos produktų importo iš Kinijos, atsižvelgiant į ribotą tiesioginę konkurenciją tarp 3 ir 1 pakopų produktų. Vietoj to „GITI Group“ tvirtino, kad 1 pakopos segmento pelningumas sumažėjo dėl sumažėjusios eksporto apimties ir dėl to padidėjusių vienetui tenkančių sąnaudų. Dėl 2 pakopos segmento „GITI Group“ laikėsi nuomonės, kad Komisija neišanalizavo, kokiu mastu pelnas galėjo sumažėti dėl priėmus sprendimą pereiti prie originaliosios įrangos pardavimo. Be to, „GITI Group“ tvirtino, kad, atsižvelgiant į tai, kad 2 pakopos segmente priverstinio kainų mažinimo nenustatyta, Komisija, pritaikydama savo išvadas dėl priverstinio kainų mažinimo segmento, kuriam tenka 14 % jos pardavimo, kitų pakopų segmentams, pažeidė savo įsipareigojimus pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalis, t. y. ji turėjo nustatyti poveikį kainoms remdamasi objektyviu tyrimu ir tiesioginiais įrodymais. Todėl „GITI Group“ tvirtino, kad priemones (jei jų bus) būtų galima nustatyti tik 3 pakopos produktų Kinijos kilmės importui.

(523)

Panašiai „Kumho“ teigė, kad dėl į segmentus suskirstytos rinkos žalos vertinimą reikia atlikti pagal segmentus ir kad žala buvo susijusi tik su 3 pakopos segmentu ir jos nebuvo galima taikyti visai Sąjungos pramonei, kuri 86 % savo produktų parduoda 1 ir 2 pakopų segmentuose. „Kumho“ laikėsi nuomonės, kad 1 ir 2 pakopų segmentuose žalos požymių nenustatyta, nes šiose dviejuose segmentuose priverstinio kainų mažinimo neaptikta, o Sąjungos pramonė ir toliau veikė pelningai. „Kumho“ taip pat pridūrė, kad vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas bendrai 2 ir 3 pakopų segmentuose, metodikos požiūriu buvo klaidingas, nes jis nebuvo nustatytas lyginant tuos pačius elementus. Galiausiai „Kumho“ taip pat pridūrė, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo didesnė nei 50 % ir sumažėjo tik nežymiai. „Kumho“ nurodė teismo bylą (180), kurioje Teismas panašiomis aplinkybėmis panaikino reglamentą, kuriuo buvo nustatyti galutiniai antidempingo muitai, dėl akivaizdžios Komisijos klaidos, padarytos darant išvadą, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala.

(524)

CRIA taip pat pridūrė, kad Komisija turi atlikti visiškai pagal segmentus suskirstytą žalos ir priežastinio ryšio analizę, kartu nagrinėdama Sąjungos pramonę kaip vieną subjektą. CRIA teigė, kad rinkos dalies sumažėjimą reikia vertinti atsižvelgiant į didėjantį Sąjungos suvartojimą, kuris daugiausia sutelktas 3 pakopos segmente, o pardavimas 1 ir 2 pakopų segmentuose išliko stabilus. CRIA tvirtino, kad, nors pelningumas sumažėjo, jis išliko teigiamas ir, atsižvelgiant į padidėjusias investicijas, jo nebuvo galima laikyti materialine žala. Galiausiai CRIA taip pat primygtinai tvirtino, kad reikia atlikti papildomą nišinių padangų analizę pagal segmentus, nes jų negalima pakeisti vienų kitomis, ir nurodė tuo pačiu metu vykdytame subsidijų tyrime (181) atrinkto eksportuojančio gamintojo „Shandong Linglong“ pateiktus duomenis, kuriais remiantis būtų buvę galima atlikti šią analizę.

(525)

Komisija laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į produktų pakeičiamumą ir pakopų bei įvairių rūšių produktų (įskaitant nišines padangas) konkurencinį ryšį, kaip aptarta 4.3 skirsnyje, visiškai pagal segmentus suskirstytos žalos ir priežastinio ryšio analizės sąlygos nebuvo įvykdytos. Dėl, kaip įtariama, materialinės žalos nebuvimo 1 ir 2 pakopų segmentuose Komisija priminė, kad priverstinio kainų mažinimo ir kitų žalos rodiklių analizės nereikėtų vertinti atskirai ir kad tokie elementai kaip kainų slopinimas ir 1 bei 2 pakopų segmentų pelningumo raida aiškiai rodo materialinę žalą didėjant importui iš Kinijos, kuris daro tiesioginį ar netiesioginį poveikį visoms pakopoms (konkurencija tarp pakopų). Be to, GITI argumento, kuriuo investicijų grąžos ir investicijų raida lyginama su Sąjungos pramonės veiklos rezultatais 1 pakopos segmente, nebuvo galima priimti, nes jis buvo grindžiamas informacija, susijusia su skirtingais duomenų rinkiniais (visų pakopų, palyginti tik su 1 pakopa). Be to, tvirtinimą, kad 1 pakopos segmento veiklos rezultatų pablogėjimas buvo susijęs su eksporto veiklos rezultatų pablogėjimu, reikėjo atmesti. Nors eksporto apimtis iš tiesų sumažėjo, Komisija pastebėjo, kad eksporto kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo (+39 %, kaip nurodyta 18 lentelėje). Toks padidėjimas buvo daug didesnis nei Sąjungos rinkoje per tą patį laikotarpį (+15 %, kaip nurodyta 8 lentelėje). Todėl Komisija padarė išvadą, kad eksporto apimties sumažėjimą iš esmės kompensavo padidėjusios kainos, todėl jis nebuvo susijęs su 1 pakopos segmento veiklos rezultatų raida. Bet kuriuo atveju eksporto veiklos rezultatai yra susiję su visomis pakopomis, o GITI nurodė tik 1 pakopos veiklos rezultatus. Spekuliatyvus tvirtinimas dėl perėjimo prie originalios įrangos pardavimo buvo atmestas, nes negauta patvirtinamųjų įrodymų.

(526)

Be to, šios šalys, teigdamos, kad Sąjungos pramonės 3 pakopos segmente patirtos žalos negalima taikyti likusiai jos pardavimo daliai, nes 2 ir 1 pakopų segmentuose priverstinis kainų mažinimas nebuvo vykdomas, neatsižvelgė į išvadą dėl kainų slopinimo visose pakopose. Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje taip pat pripažįstama, kad kainų slopinimas yra tinkamas eksporto dempingo kaina poveikio kainoms rodiklis, kuris buvo pastebėtas visų pakopų segmentuose, kaip nurodyta 4.6.3.1 skirsnyje ir 521 konstatuojamojoje dalyje. Atsakydama į tvirtinimą dėl bendro priverstinio kainų mažinimo skirtumo pagrįstumo Komisija pažymėjo, kad produktų atitiktį vis tiek buvo galima užtikrinti ir kad tai buvo papildomas rodiklis, o ne pakopų lygmens kainų palyginimo pakaitalas. Dėl pelningumo lygio ir rinkos dalies Komisija pažymėjo, kad norint parodyti ekonominės veiklos rezultatus, šie rodikliai turi būti vertinami atsižvelgiant į jų tendencijas, o ne į absoliutų lygį. Jų tendencijos akivaizdžiai pablogėjo (vertinant visų pakopų segmentų pelningumą), todėl galima laikyti, kad tai buvo žalos įrodymas. Bet kuriuo atveju Komisija laikėsi nuomonės, kad vidutinis 8 % pelningumas, gautas tiriamuoju laikotarpiu, nebuvo pakankamas kapitalui imliems pramonės sektoriams, pavyzdžiui, padangų sektoriui, ir buvo mažesnis už nustatytą tikslinį pelną. Kalbant apie rinkos dalį, kaip nurodyta 6 lentelėje, 10 procentinių punktų praradimas yra dar vienas materialinės žalos požymis. Be to, CRIA tvirtinimas, kad Sąjungos suvartojimas padidėjo tik 3 pakopos segmente, nebuvo pagrįstas ir bet kuriuo atveju nebuvo patvirtintas atliekant tyrimą, iš kurio matyti, kad Sąjungos pramonė galėjo (nors ir nežymiai) padidinti savo pardavimo apimtį aukštesnių pakopų segmentuose (kaip nurodyta 16 lentelėje). Todėl šie „GITI Group“, „Kumho“ ir CRIA tvirtinimai buvo atmesti.

(527)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį.

5.   PRIEŽASTINIS RYŠYS

(528)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina. Šie veiksniai: Sąjungos pramonės pardavimas eksportui, importas į Sąjungą iš kitų trečiųjų šalių, didelis pačios Sąjungos pramonės vykdomas importas iš Kinijos ir padidėjusios gamybos sąnaudos.

5.1.   Importo dempingo kaina poveikis

(529)

Kaip paaiškinta 4.6.2 skirsnyje, atlikus žalos rodiklių analizę nustatyta, kad augančioje Sąjungos rinkoje Sąjungos pramonės pardavimas, rinkos dalis ir gamybos apimtis sumažėjo, o importas iš Kinijos į Sąjungą per tą patį laikotarpį padidėjo daugiau kaip 35 mln. vienetų. Todėl Kinijos eksportuojantiems gamintojams pavyko padidinti savo rinkos dalį nuo 18 % iki 28 %, daugiausia Sąjungos pramonės nenaudai, nes jos rinkos dalis sumažėjo nuo 60 % iki 53 %.

(530)

Dėl importo iš Kinijos dempingo kainų tiriamuoju laikotarpiu buvo priverstinai labai mažinamos Sąjungos pramonės kainos. Kaip nurodyta 445 konstatuojamojoje dalyje, vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas (palyginimas užtikrinant pakopų atitiktį, apie kurį informacijos buvo prašoma pardavimo sandorių lygmeniu) siekė 19 %. 3 pakopoje vidutinis priverstinis kainų mažinimas buvo dar didesnis – 34,7 %. Be to, kaip jau paaiškinta 461 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės kainos buvo nuolat ir vis labiau slopinamos. Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės importo iš Kinijos į Sąjungą kainos buvo nuolat mažesnės už Sąjungos pramonės kainas ne tik viso produkto lygmeniu, bet ir vertinant atskirai 3 ir 2 pakopas. Kadangi importo iš Kinijos kainos buvo nuolat mažesnės už Sąjungos pramonės pardavimo kainas, dėl jo kainos buvo nuolat slopinamos ir dėl to Sąjungos pramonė negalėjo padidinti savo kainų, kad jos atitiktų padidėjusias gamybos sąnaudas. Todėl bendras Sąjungos pramonės pelningumas, susijęs su visa produkto apibrėžtąja sritimi, akivaizdžiai mažėjo ir tai patvirtinta atlikus pakopų lygmens analizę (14 ir 15 lentelės).

(531)

Apibendrinant, atlikus žalos rodiklių analizę akivaizdžiai nustatyta, kad Sąjungos pramonės ekonominė padėtis pablogėjo ir kad šis pablogėjimas sutapo su smarkiai padidėjusia importo iš Kinijos labai mažomis kainomis apimtimi. Dėl Kinijos eksportuojančių gamintojų kainų buvo priverstinai mažinamos ir slopinamos Sąjungos pramonės kainos, dėl to didėjo jų rinkos dalis.

(532)

CRIA, „Deldo“, „GITI Group“ ir „Interpneu“ tvirtino, kad net jei Sąjungos pramonei buvo daroma kokia nors žala, ji negali būti siejama su importu iš Kinijos, nes jis buvo beveik išimtinai sutelktas į 3 pakopą, kurios poveikis Sąjungos pramonės veiklos rezultatams yra nežymus, nes ji daugiausia dėmesio skiria aukštesnėms ir pelningesnėms pakopoms. Todėl CRIA ir „GITI Group“ paragino Komisiją atlikti priežastinio ryšio analizę kiekvienoje pakopoje.

(533)

Atsakydama į šiuos tvirtinimus, kaip jau paaiškinta 425 ir 426 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nustatė, kad žemesnėse pakopose dempingo kaina parduodamos padangos daro spaudimą mažinti aukštesnių pakopų padangų kainas, todėl mažėja jų pelningumas. Be to, tvirtinimu, kad 3 pakopos poveikis yra tik nedidelis, neatsižvelgiama į integruotą padangų gamybos pobūdį. Skirtingoms pakopoms skirtos padangos paprastai gaminamos naudojant tą pačią įrangą, todėl vienos pakopos gamybos apimties sumažėjimas tuo pačiu metu daro poveikį kitoms pakopoms, nes jis neišvengiamai paveikia pajėgumų naudojimą, sąnaudų padengimą ir bendram efektyvumą visose pakopose. Ši tarpusavio priklausomybė reiškia, kad spaudimas viename segmente negali būti atskirtas nuo pasekmių visai pramonei. Todėl žala buvo vertinama atsižvelgiant į visą produkto apibrėžtąją sritį, papildomai analizuojant tam tikrus žalos rodiklius pakopų lygmeniu. Atlikus šią analizę patvirtinta, kad žala buvo daroma ir aukštesnėse pakopose (2 ir 1 pakopose).

(534)

Be to, kaip paaiškinta 425 ir 426 konstatuojamosiose dalyse, Komisija laikėsi nuomonės, kad pakopos konkuruoja viena su kita, o tai reiškia, kad skirtingų pakopų padangos konkuruoja tarpusavyje, todėl 3 pakopos produktų importas dempingo kaina iš Kinijos darė spaudimą mažinti kainas ne tik 3, bet ir aukštesnėse pakopose. Todėl atlikti atskirą pakopų priežastinio ryšio analizę buvo nepagrįsta. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(535)

Po galutinio faktų atskleidimo CRIA, „GITI Group“, „Kumho“ ir „Shandong Yongsheng“ tvirtino, kad dėl riboto 1 ir 3 pakopų produktų pakeičiamumo ir konkurencinio sutapimo priežastinio ryšio tarp daugiausia 3 pakopos produktų importo iš Kinijos ir Sąjungos pramonei, kurios ekonominė veikla buvo sutelkta 1 ir 2 pakopų segmentuose, padarytos žalos nėra. Šiuo atžvilgiu CRIA pabrėžė, kad ribinio sutapimo su 3 pakopa visiškai nepakako, kad būtų galima padaryti išvadą, jog buvo daromas konkurencinis spaudimas 2 pakopos segmentui, jau nekalbant apie 1 pakopos segmentą. „GITI Group“ taip pat pridūrė, kad atsižvelgiant į tai, jog kainų analizė neatitiko pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalių, t. y. ji turėjo būti atlikta remiantis objektyviu tyrimu ir tiesioginiais įrodymais, kaip paaiškinta pirmiau 522 konstatuojamojoje dalyje, visa priežastinio ryšio analizė taip pat buvo nepatikima. „Shandong Yongsheng“ taip pat teigė, kad tai, jog Sąjungos pramonė vis dar galėjo padidinti kainas ir toliau veikti pelningai, taip pat buvo įrodymas, kad jos būklė yra gera, todėl importo iš Kinijos poveikis kainoms buvo akivaizdžiai pervertintas.

(536)

Tvirtinimus dėl pakeičiamumo, konkurencijos tarp pakopų ir kainų analizės aspektų Komisija jau išsamiai paneigė 4.3 ir 4.7 skirsniuose, todėl argumentai, kuriais buvo užginčytas importo iš Kinijos dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys, buvo atmesti. Todėl Komisija paliko galioti išvadą dėl priežastinio ryšio tarp Kinijos kilmės importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos.

5.2.   Kitų veiksnių poveikis

5.2.1.   Importas iš trečiųjų šalių

(537)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

17 lentelė

Importas iš kitų trečiųjų šalių (padangų vienetais)

Šalis

 

2021

2022

2023

Tiriamasis laikotarpis (2024 m.)

Pietų Korėja

Kiekis (vienetais)

13 763 494

16 571 153

14 635 104

19 365 770

 

Indeksas

100

120

106

141

 

Rinkos dalis (%)

4

5

5

6

 

Vidutinė kaina

45,9

53,5

55,7

57,0

 

Indeksas

100

117

121

124

Turkija

Kiekis (vienetais)

11 677 022

12 866 097

11 644 406

11 475 348

 

Indeksas

100

110

100

98

 

Rinkos dalis (%)

4

4

4

3

 

Vidutinė kaina

40,74

47,05

53,84

52,13

 

Indeksas

100

116

132

128

Serbija

Kiekis (vienetais)

8 129 672

8 656 664

8 295 019

9 956 224

 

Indeksas

100

106

102

122

 

Rinkos dalis (%)

3

3

3

3

 

Vidutinė kaina

32,10

40,06

43,31

42,66

 

Indeksas

100

125

135

133

Kitos pasaulio šalys, išskyrus KLR

Kiekis (vienetais)

34 865 261

31 413 055

21 839 531

23 506 414

 

Indeksas

100

90

63

67

 

Rinkos dalis (%)

11

10

7

7

 

Vidutinė kaina

47,62

54,52

62,12

61,46

 

Indeksas

100

115

130

129

Iš viso iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR

Kiekis (vienetais)

68 435 449

69 506 969

56 414 060

64 303 756

 

Indeksas

100

102

82

94

 

Rinkos dalis (%)

22

22

18

19

 

Vidutinė kaina

44,25

51,09

55,98

55,54

 

Indeksas

100

115

127

126

Šaltinis:

Eurostatas.

(538)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos apimtis gerokai viršijo importo iš bet kurios kitos eksportuojančios šalies apimtį. Iš tiesų, nuo 2023 m. vien importas iš Kinijos buvo didesnis nei importas iš visų kitų šalių kartu sudėjus.

(539)

Bendra importo iš visų kitų šalių, išskyrus Kiniją, apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo maždaug 4 mln. vienetų, o jo rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 22 % iki 19 %. Komisija neturi informacijos apie importo iš kitų trečiųjų šalių į Sąjungą pasiskirstymą pagal pakopas, tačiau bet kuriuo atveju vidutinis importo iš trečiųjų šalių kainų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu gerokai viršijo 3 ir 2 pakopų vidutines Sąjungos pramonės kainas. Be to, priešingai nei Kinijos kainų pokyčiai, eksporto iš trečiųjų šalių kainų didėjimo tempas maždaug atitiko Sąjungos pramonės sąnaudų didėjimo tempą, todėl mažai tikėtina, kad dėl jo būtų buvę slopinamos Sąjungos pramonės kainos.

(540)

Remdamasi pirmiau pateiktais duomenimis Komisija padarė išvadą, kad importas iš trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, nei pagal apimtį, nei pagal kainas nepadarė žalos Sąjungos pramonei.

5.3.   Sąjungos pramonės eksportas

(541)

Sąjungos gamintojų eksporto apimties ir vidutinės kainos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

18 lentelė

Sąjungos gamintojų eksporto rezultatai (padangų vienetais)

 

2021

2022

2023

Tiriamasis laikotarpis (2024 m.)

Eksporto apimtis (vienetais)

84 931 094

83 323 695

77 955 961

74 399 154

Indeksas

100

98

92

88

Vidutinė kaina (EUR už vienetą)

56,9

69,2

75,4

78,8

Indeksas

100

122

133

139

Šaltinis:

Eurostatas ir patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(542)

Remiantis Eurostato duomenimis, eksporto apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 12 %, t. y. apie 10 mln. vienetų. Šį sumažėjimą reikėtų vertinti atsižvelgiant į bendrą Sąjungos pramonės gamybos sumažėjimą, kuris buvo dvigubai didesnis, t. y. 20 mln. padangų. Tačiau vidutinės eksporto kainos nuolat didėjo kartu su gamybos sąnaudomis ir proporcingai daugiau nei Sąjungos pramonės pardavimo kaina Sąjungoje. Atsižvelgdama į šią kainų tendenciją, Komisija padarė išvadą, kad dėl eksporto veiklos priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina ir nustatytos žalos negalėjo susilpnėti.

5.4.   Gamybos sąnaudų padidėjimas

(543)

CRIA, „Deldo“, „GITI Group“, „Guangzhou Jiachi Tire Co Ltd“ (toliau – „Jiachi“) ir „Interpneu“ tvirtino, kad Sąjungos pramonės ekonominė padėtis pablogėjo (jei taip buvo) dėl bendro gamybos sąnaudų Sąjungoje padidėjimo, visų pirma dėl energijos ir darbo sąnaudų, taip pat dėl kai kurių žaliavų, pavyzdžiui, sintetinio kaučiuko ir suodžių, kurių atveju Sąjungos gamintojai turėjo rasti alternatyvių, ne Rusijos kilmės tiekėjų.

(544)

Iš tiesų, kaip jau minėta 4.6.3.1 skirsnyje ir 11 lentelėje, vieneto gamybos sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo. Svarbu paminėti, kad atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad dėl agresyvaus kainų slopinimo dėl importo iš Kinijos mažomis dempingo kainomis Sąjungos pramonė negalėjo padidinti savo pardavimo kainų atsižvelgdama į šiuos sąnaudų pokyčius. Šiuo atžvilgiu taip pat labai akivaizdu, kad, kaip matyti iš 4 lentelės ir paaiškinta 443 konstatuojamojoje dalyje, importo iš Kinijos kainų didėjimo tempas išliko mažesnis nei visų kitų trečiųjų šalių atskirai ir bendrai (17 lentelė). Ši agresyvi kainodara buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios Sąjungos pramonė negalėjo pritaikyti savo kainų atsižvelgdama į padidėjusias sąnaudas, o dėl to sumažėjo pelningumas. Kaip minėta 489 konstatuojamojoje dalyje, sąnaudos iš dalies padidėjo dėl didesnių pastoviųjų sąnaudų, pavyzdžiui, nusidėvėjimo ir vieneto pridėtinių išlaidų, kurios padidėjo dėl sumažėjusios gamybos. Šis gamybos apimties sumažėjimas didžiąja dalimi buvo importo dempingo kaina pasekmė. Įprastomis rinkos sąlygomis ekonominės veiklos vykdytojai paprastai gali perkelti padidėjusias sąnaudas nebūdami priversti patirti didesnių pastoviųjų sąnaudų poveikį, ypač tų sąnaudų elementų, kurie nėra susiję su konkrečia pramonės šaka (energijos ir darbo sąnaudos) ir daro tokį patį poveikį ir kitoms pramonės šakoms / sektoriams.

(545)

Todėl, remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad gamybos sąnaudų padidėjimas galėjo prisidėti prie Sąjungos pramonės ekonominių sunkumų, tačiau dėl jo priežastinis ryšys tarp importo iš Kinijos dempingo kaina ir patirtos žalos nesusilpnėjo.

(546)

Po galutinio faktų atskleidimo CRIA, „Kumho“ ir „Shandong Yongsheng“ pakartojo tvirtinimą, kad pagrindinės žalos priežastys buvo didėjančios energijos sąnaudos ir infliacija. Šiuo atžvilgiu „Kumho“ tvirtino, kad atlikdama sąnaudų analizę Komisija neatsižvelgė į energetikos krizės poveikį ir Europos energetikos ir tvarumo politiką. „Kumho“ teigimu, Komisija taip pat nepagrindė savo išvadų, kad Sąjungos pramonė negalėjo perkelti padidėjusių sąnaudų pirkėjams dėl importo iš Kinijos kainodaros politikos. Vietoj to, atsižvelgdama į tai, kad pelningumo sumažėjimas atitiko sąnaudų padidėjimą, „Kumho“ padarė išvadą, kad žala, kurią atspindėjo pelningumo sumažėjimas, buvo padaryta dėl padidėjusių sąnaudų. „Shandong Yongsheng“ taip pat teigė, kad dėl padidėjusių gamybos sąnaudų, žinoma, buvo daroma žala Sąjungos pramonei.

(547)

Komisija laikėsi nuomonės, kad šie argumentai buvo arba nepagrįsti, arba faktiškai neprieštaravo 544 ir 545 konstatuojamosiose dalyse pateiktai analizei ir išvadoms. Visų pirma Komisija jau patvirtino, kad ji išanalizavo gamybos sąnaudų padidėjimo poveikį, į kurį taip pat buvo įtrauktas energijos sąnaudų poveikis. Tai, kad pelningumo sumažėjimas sutapo su sąnaudų padidėjimu, per se nereiškia, kad tai įvyko dėl šios priežasties arba kad sąnaudų padidėjimas (-ai) buvo vienintelė žalos priežastis. Ši analizė yra prasminga tik tuomet, kai ji vertinama kartu su kainų tendencijomis, iš kurių aiškiai matyti, kad tuo pačiu laikotarpiu ir visų pakopų segmentuose pardavimo kainų didėjimo tempas nuolat buvo mažesnis už sąnaudų didėjimo tempą, o taip iš tiesų ir apibrėžiamas kainų slopinimas. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad Sąjungos pramonės pardavimo kainos padidėjo dar mažiau, atsižvelgiant į CRIA sudarytą infliacinį spaudimą, o ši aplinkybė dar labiau sustiprina argumentą, kad Sąjungos pramonė veikė ne įprastomis rinkos sąlygomis, o kainų slopinimo sąlygomis. Vertinant kainų raidą eksporto rinkose, kaip parodyta 18 lentelėje, taip pat galima patvirtinti šiuos argumentus. Todėl jų tvirtinimai buvo atmesti.

5.5.   Sau padaryta žala: investicijos ir pačios Sąjungos pramonės vykdomas importas iš Kinijos

(548)

Įvairios šalys tvirtino, kad žala Sąjungos pramonei, jeigu ji buvo daroma, buvo susijusi su jos pačios verslo sprendimais, visų pirma dėl didelių investicinių sąnaudų ir didelės pačios Sąjungos pramonės vykdomo importo iš KLR apimties.

(549)

CRIA, „Deldo“, „GITI Group“ ir „Interpneu“ tvirtino, kad jeigu Sąjungos pramonės pelnas sumažėjo, tai įvyko dėl didelių investicinių sąnaudų, kuriomis siekiama pagerinti gamybą ir automatizavimą įvairiose gamyklose, daugiausia dėmesio skiriant 1 pakopos produktams. Suinteresuotosios šalys citavo įvairius naujienų straipsnius ir pagrindinių Sąjungos gamintojų pranešimus apie jų vykdytą arba planuojamą investicinę veiklą.

(550)

„Deldo“ ir „Interpneu“ taip pat tvirtino, kad Sąjungos pramonė prisidėjo prie sau padarytos žalos didindama nagrinėjamojo produkto importą iš Kinijos nagrinėjamuoju laikotarpiu, remdamosi skundo 10 priedu, kuriame nurodyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu šis importas padidėjo 237 %.

(551)

Kaip jau paaiškinta 4.6.3.4 skirsnyje, Komisijos nuomone, didelės investicijos yra labiau žalos pasekmė, o ne priežastis. Kaip teisingai pažymėjo pačios suinteresuotosios šalys, šios investicijos buvo būtinos siekiant prisitaikyti prie pasikeitusios rinkos padėties, t. y. didėjančios importo iš Kinijos dempingo kaina apimties. Sąjungos pramonė neturėjo kitos išeities, kaip tik padidinti investicijas, siekdama padidinti gamybos efektyvumą ir pritaikyti produktų asortimentą bei gamyklas prie aukštesnio segmento, kuriam neigiamą poveikį jau buvo padaręs nesąžiningas importas iš Kinijos. Be to, nustatyta, kad šie tvirtinimai buvo hipotetiniai ir nepagrįsti. Suinteresuotosios šalys neįrodė, kad buvo ekonomiškai nepagrįstų investicijų. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(552)

Dėl tvirtinimo, kad Sąjungos pramonė padidino nagrinėjamojo produkto importą iš Kinijos, Komisija laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į apskritai mažą apimtį (mažiau nei 1 % visos importo iš Kinijos į Sąjungą apimties tiriamuoju laikotarpiu), toks padidėjimas negalėjo turėti didelio poveikio. Todėl Komisija padarė išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, rodančių, kad Sąjungos pramonės importo iš Kinijos apimtis / tendencijos darytų kokią nors žalą Sąjungos pramonei, jau nekalbant apie tai, kad dėl jų būtų nutrauktas nustatytas priežastinis ryšys tarp importo iš Kinijos dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos.

(553)

Po galutinio faktų atskleidimo CRIA pakartojo tvirtinimą, kad pagrindinė pelningumo sumažėjimo priežastis buvo didelės investicijos. CRIA teigimu, atsižvelgiant į šių investicijų laiką (didžiausias investicijų padidėjimas įvyko jau 2022 m., kai pelningumas vis dar siekė 12,8 %), negalima laikyti, kad šios investicijos buvo reagavimo į Kinijos kilmės importą priemonė. CRIA pridūrė, kad vietoj to investicijos buvo vykdomos dėl Sąjungoje vyraujančių griežtų aplinkosaugos reikalavimų. „Shandong Yongsheng“ sutiko, kad 1 pakopos segmento pelningumo sumažėjimo priežastis turi būti pernelyg didelės investicijos dėl padidėjusių nusidėvėjimo sąnaudų, palyginti su 3 pakopos produktų importu iš Kinijos. „Kumho“ ir CRIA tvirtino, kad žala buvo padaryta dėl didelių investicijų, kurios darytos dėl strateginio Sąjungos pramonės verslo sprendimo pirmenybę teikti pelningesniems segmentams (pvz., 1 ir 2 pakopų), todėl abi bendrovės nesutiko su Komisijos vertinimu, kad dėmesys aukštesnėms pakopoms buvo skiriamas dėl importo iš Kinijos, ir teigė, kad tai buvo sąmoningas ir ekonomiškai tinkamai pagrįstas komercinis sprendimas. Šiai nuomonei taip pat pritarė PC-LL importuotojų koalicija.

(554)

CRIA taip pat teigė, kad Komisija neįvertino jos anksčiau pateiktos informacijos, t. y. tvirtinimo, kad žala iš tikrųjų buvo padaryta dėl prastos Sąjungos 3 pakopos padangų kokybės. Pagrįsdama šį prašymą CRIA pateikė bandymų rezultatų, iš kurių matyti, kad įvairūs Sąjungos prekių ženklų saugos bandymai buvo nesėkmingi, sąrašą.

(555)

Kalbant apie tvirtinimus dėl investicijų Komisija 505 ir 516 konstatuojamosiose dalyse jau paaiškino, kad jos buvo susijusios su gamyklų uždarymu ir būtinu reorganizavimu, gamybos pritaikymu ir nė vienas iš tokių elementų kaip jų laikas ar didėjimo tempas, priešingai nei tvirtino CRIA, bet kuriuo atveju buvo didžiausias tiriamuoju laikotarpiu, neprieštaravo šiai išvadai. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad, priešingai, nei tvirtino CRIA, atrinktų Sąjungos gamintojų investicijos aplinkosaugos srityje nagrinėjamuoju laikotarpiu, kai tokia informacija buvo prieinama, buvo mažesnės nei 6 %. Dėl tvirtinimų, kad Sąjungos pramonė savanoriškai atsisakė 3 pakopos produktų gamybos, Komisija pažymėjo, kad šie tvirtinimai ne tik buvo nepagrįsti, bet ir atrodo, kad jais buvo siekiama paneigti pagrindinę šio pokyčio priežastį, t. y. netinkamas rinkos sąlygas, susidariusias dėl importo iš Kinijos dempingo kaina. Taip yra nepaisant to, kad tose pačiose pastabose tos pačios šalys pripažino, kad dėl Kinijos kilmės 3 pakopos produktų importo Sąjungos pramonei buvo padaryta žala.

(556)

Kalbant apie tvirtinimą dėl prastos Sąjungos pramonės 3 pakopos segmento padangų kokybės, CRIA pateikti netinkamumo bandymai buvo tiek su 3, tiek su 2 pakopos prekių ženklais, o tai dar kartą patvirtina dvi labai svarbias išvadas. Pirma, kad 3 ir 2 pakopų padangų kokybės aspektai (kaip matyti iš bandymų rezultatų) iš dalies sutampa, ir, antra, kad dėl to tiek 3, tiek 2 pakopos padangos turi konkuruoti su didelio efektyvumo Kinijos kilmės alternatyvomis. Todėl šie CRIA, „Kumho“ ir „Shandong Yongsheng“ tvirtinimai buvo atmesti.

5.6.   Išvada dėl priežastinio ryšio

(557)

Nustatyta, kad egzistuoja tikras ir esminis priežastinis ryšys tarp Sąjungos pramonei padarytos žalos ir padidėjusio importo dempingo kaina iš Kinijos.

(558)

Dėl bendros apimties ir spaudimo mažinti kainas, kurį nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei darė didėjanti importo mažomis kainomis iš Kinijos apimtis, Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti padidėjusiu Sąjungos suvartojimu. Todėl Kinijos eksportuojančių gamintojų rinkos dalis padidėjo Sąjungos pramonės nenaudai. Be to, dėl kainų slopinimo Sąjungos pramonė negalėjo padidinti savo kainų taip, kad jos atitiktų padidėjusias gamybos sąnaudas.

(559)

Atlikus priverstinio kainų mažinimo pakopų lygmeniu vertinimą buvo taip pat patvirtinta pirmiau pateikta analizė. Vidutinė importo iš Kinijos kaina išliko mažesnė už vidutinę Sąjungos pramonės pardavimo kainą visose pakopose, net ir 3 pakopoje, o tai patvirtina, kad Sąjungos pramonei buvo daromas spaudimas mažinti kainas.

(560)

Komisija nustatė visų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir jį atskyrė nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio. Nustatyta, kad kitų nustatytų veiksnių, t. y.: importo iš kitų trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės eksporto rezultatų, gamybos sąnaudų ir investicijų raidos, taip pat pačios Sąjungos pramonės vykdomo importo poveikis buvo nereikšmingas arba jų visai nebuvo, palyginti su neigiamais pokyčiais, tokiais kaip sumažėjusi gamyba, pardavimo apimtis, rinkos dalis ir sumažėjęs pelningumas.

(561)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo iš KLR dempingo kaina ir kad dėl kitų veiksnių, vertintų atskirai arba bendrai, importo dempingo kaina ir materialinės žalos priežastinis ryšys nesusilpnėjo.

6.   PRIEMONIŲ LYGIS

(562)

Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija išnagrinėjo, ar už dempingo skirtumą mažesnio muito pakaktų importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.

6.1.   Žalos skirtumas

(563)

Žala būtų pašalinta, jeigu Sąjungos pramonė galėtų gauti tikslinį pelną parduodama už tikslinę kainą, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį ir 7 straipsnio 2d dalį.

(564)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį, siekdama nustatyti tikslinį pelną, Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: pelningumą prieš padidėjant importui iš tiriamosios šalies, pelningumą, kuris yra būtinas visoms sąnaudoms ir investicijoms, taip pat MTP ir inovacijų išlaidoms padengti, ir pelningumą, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis. Toks pelno dydis neturėtų būti mažesnis nei 6 %.

(565)

Pirmiausia Komisija nustatė bazinį pelną, padengiantį visas sąnaudas įprastomis konkurencijos sąlygomis. Neturėdama kitų prieinamų duomenų, Komisija nustatė tikslinį pelną, kuris atitiko Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimo Sąjungos rinkoje 2021 m., t. y. pirmaisiais tiriamojo laikotarpio metais, pelno dydį. Nors tais metais importas iš Kinijos jau buvo vykdomas Sąjungos rinkoje, jo rinkos dalis (18 %) nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo mažiausia, o vidutinė pardavimo kaina (27 EUR už vieną padangą) buvo panaši į Sąjungos pramonės kainą (3 pakopos segmente – 29 EUR už vieną padangą). Tais metais 1, 2 ir 3 pakopose buvo nustatytas vidutinis 14,8 % pelno dydis ir atitinkamai 15,1 %, 17,6 % ir 9,4 % pelno dydis.

(566)

„GITI Group“ tvirtino, kad 2021 m. nebuvo tinkami metai tiksliniam pelnui nustatyti, atsižvelgiant į dirbtinai aukštą pelno lygį, pasiektą dėl izoliavimo priemonių Kinijoje ir jūrų prekybos sutrikimų. Siekdama pagrįsti savo tvirtinimą, „GITI Group“ nurodė įvairius antidempingo tyrimus, kuriuose Komisija, remdamasi šiais argumentais, atmetė galimybę naudoti 2021 m. pelno dydžius, tokius kaip tyrimai dėl spygliuočių faneros ir žvakių (182).

(567)

Komisija primena, kad tinkamas tikslinis pelnas pasirenkamas išnagrinėjus kiekvieną konkretų atvejį ir priklauso nuo sektoriui būdingų parametrų. Kitaip tariant, viename tyrime padarytos išvados dėl tinkamų metų tiksliniam pelnui nustatyti neužkerta kelio tinkamiausiam pasirinkimui kitame tyrime. Dar svarbiau tai, kad, be bendro pobūdžio pareiškimo ir nuorodų į kitas bylas, šalis nepateikė jokių įrodymų ar konkrečių statistinių duomenų apie padėtį Sąjungos rinkoje, susijusią su tiriamuoju produktu, kad pagrįstų savo tvirtinimą, jog 2021 m. nebuvo tinkami tiksliniam pelnui nustatyti. Kalbant apie nagrinėjamojo produkto importą iš Kinijos, 2021 m. nei jo apimtis, nei kainos ypatingai nesumažėjo arba nepadidėjo, palyginti su metais iki nagrinėjamojo laikotarpio, t. y. 2019 m. arba 2020 m., kad būtų galima laikyti, jog 2021 m. Sąjungos pramonei buvo sudarytos išskirtinai palankios rinkos aplinkybės. 2019 m. iš Kinijos importuota apie 57 mln. padangų (tiek pat, kiek 2021 m.), o 2020 m. – 55 mln. padangų. 2019 ir 2020 m. jų kainos buvo atitinkamai 24,9 EUR už vieną padangą ir 23,8 EUR už vieną padangą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(568)

Po galutinio faktų atskleidimo „Hankook“ ir „Kumho“ teigė, kad 2021 m. neatspindėjo įprastų rinkos konkurencijos sąlygų ir kad 2 pakopos segmente naudotas tikslinis pelnas buvo nepagrįstai didelis. Kalbant apie 2021 m., šios šalys teigė, kad tai buvo atsigavimo metai, nes po su COVID-19 pandemija susijusių izoliavimo priemonių ir judumo apribojimų ekonomika labai atsigavo. Šios šalys taip pat pridūrė, kad atlikdama antidempingo priemonių, taikomų tam tikroms importuojamoms autobusų ir sunkvežimių pneumatinėms padangoms (183) (toliau – TBR padangų byla), galiojimo termino peržiūrą pati Komisija nustatė, kad 2021 m. Sąjungos pramonės pelningumas išimtinai padidėjo. Šios šalys taip pat tvirtino, kad 2021 m. pelnas galėjo būti dirbtinai padidintas, nes tais metais prasidėjo puslaidininkių trūkumas, kuris turėjo neigiamos įtakos originaliosios įrangos pardavimui, o dėl to galėjo padidėti atsarginių padangų pardavimo, kuris vidutiniškai yra pelningesnis, dalis. Siekdamos įrodyti, kad 2021 m. buvo išskirtiniai, šios šalys rėmėsi atitinkamu Eurostato NACE klasifikatoriumi (184), pagal kurį pelno dydis buvo daug mažesnis – nuo 8 % iki 10 %. Dėl Komisijos naudoto tikslinio pelno lygio šios šalys teigė, kad Komisija nepaaiškino, kodėl 2 pakopos segmento pelno lygis buvo didesnis nei 1 pakopos segmento ir kad bet kuriuo atveju 2 pakopos segmento pelno dydis buvo nepagrįstai didelis, atsižvelgiant į EBIT skirtumus, kuriuos viešai prieinamose finansinėse ataskaitose nurodė du pagrindiniai Sąjungos padangų gamintojai „Michelin“ ir „Pirelli“. Galiausiai šios šalys pasiūlė, kad kadangi priverstinis kainų mažinimas 2 pakopos segmente tiriamuoju laikotarpiu nebuvo vykdomas, Komisija kaip 2 pakopos segmento tikslinį pelną turėtų naudoti tuo laikotarpiu Sąjungos pramonės gautą pelną, t. y. 13 %.

(569)

Dėl 2021 m. Komisija laikėsi nuomonės, kad tvirtinimas, jog tais metais Sąjungos pramonė gavo išskirtinį arba ypatingą pelną, buvo nepagrįstas. 2021 m. ekonomika iš tiesų atsigavo po rekordinio sumažėjimo COVID-19 pandemijos laikotarpiu, kai buvo taikomos izoliavimo ir apribojimų priemonės, tačiau šios šalys nepateikė jokių įrodymų, kad, išskyrus tais metais įvykusį normalizavimą, iš tiesų buvo pasiektas išskirtinis viršijimas. Be to, priešingai, nei tvirtino šios šalys, TBR padangų byloje nenustatyta, kad 2021 m. pelnas buvo išskirtinis arba nepagrįstai didelis, o veikiau nustatyta, kad jis padidėjo, palyginti su 2019 m. ir buvo didžiausias nagrinėjamuoju laikotarpiu (2019–2023 m.). Statistiniai duomenys, pateikti remiantis NACE sektoriumi, nebuvo laikomi geresnio šios konkrečios pramonės šakos tikslinio pelno apytikslio apskaičiavimo rezultatu, atsižvelgiant į tai, kad jie buvo susiję su daug platesniu sektoriumi, apimančiu ir restauruotojus, kurie, žinoma, veikia gaudami gerokai mažesnį pelną. Be to, iš tų pačių NACE lygmens statistinių duomenų nebuvo matyti, kad pelningumas 2020 m. sumažėjo, o tai neatitinka šių šalių argumentų. Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad tvirtinimas, susijęs su padėtimi puslaidininkių rinkoje ir galimu jos poveikiu padangoms, buvo spekuliatyvus ir nepagrįstas įrodymais, kiek tai susiję su numanomomis pasekmėmis. Bet kuriuo atveju nepakankama puslaidininkių pasiūla savaime nereiškia, kad Sąjungos pramonės gautas pelnas padidėjo. Žinoma, dėl tokio nepakankamumo galėjo būti patirta didelių nuostolių / vėluojama sudaryti sutartis dėl originaliosios įrangos, o tai neigiamai paveikė bendrus Sąjungos pramonės veiklos rezultatus. Kitaip tariant, byloje nebuvo jokių duomenų, iš kurių būtų buvę galima matyti, kad šis įvykis turėjo teigiamą poveikį vidutiniam Sąjungos pramonės pelningumui. Dėl tvirtinimų dėl tikslinio pelno dydžio, visų pirma 2 pakopos segmento pelno dydžio, Komisija pažymėjo, kad jie buvo pagrįsti patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų duomenimis, todėl jų nebuvo galima paneigti tam tikrų Sąjungos gamintojų finansinėse ataskaitose paskelbtais suvestiniais pelno rezultatais, kurie, kaip manoma, apima gerokai platesnę produkto apibrėžtąją sritį ir regioninį pasiskirstymą. Be to, siekdama išsamumo, Komisija pažymėjo, kad šių šalių nurodytuose finansiniuose rezultatuose 2021 m. pelnas buvo įtrauktas tokiomis sąlygomis: „grįžimas prie įprastos padėties“ („Pirelli“) ir „grįžimas prie 2019 m. rezultatų“ („Michelin“), o tai dar labiau neatitinka tvirtinimo, kad 2021 m. šiai pramonei buvo ypatingi metai. Dėl to, kad 2 pakopos segmento pelno lygis buvo didesnis už 1 pakopos pelno lygį, Komisija pažymėjo, kad, pirma, kaip pripažino pačios šalys, taip galėjo atsitikti dėl įvairių pagrįstų ekonominių priežasčių (be kita ko, produktų asortimento ir originaliosios įrangos / atsarginių padangų pardavimo tarpusavio dinamikos) ir, antra, ši aplinkybė neturėjo įtakos tyrimui, nes 1 pakopos segmento pelno lygis net nebuvo naudojamas žalai apskaičiuoti, nes šios pakopos produktų iš atrinktų eksportuojančių gamintojų nebuvo importuojama. Tvirtinimas, kad 2 pakopos segmento pelno dydis buvo per didelis, nebuvo pagrįstas. Remiantis visais pirmiau išdėstytais faktais, šie tvirtinimai dėl tikslinio pelno buvo atmesti.

(570)

Vienas atrinktas Sąjungos gamintojas pateikė įrodymų, kad jo investicijų, MTP bei inovacijų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu įprastomis konkurencijos sąlygomis būtų buvęs didesnis. Komisija patikrino šią informaciją ir nustatė, kad šis tvirtinimas buvo pagrįstas. Siekdama, kad tai būtų atspindėta tiksliniame pelne, Komisija apskaičiavo investicijų, MTP ir inovacijų išlaidų įprastomis konkurencijos sąlygomis skirtumą, kaip nurodė Sąjungos pramonė, ir Komisija jį patikrino, atsižvelgdama į faktines investicijų, MTP ir inovacijų išlaidas nagrinėjamuoju laikotarpiu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, to gamintojo tikslinis pelno dydis buvo padidintas [1–2 %].

(571)

Taigi per šį tyrimą nustatytas tikslinis pelnas pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį svyravo nuo 9,4 % iki [18,6–19,6 %].

(572)

Tuo remdamasi Komisija apskaičiavo Sąjungos pramonei nežalingą panašaus produkto kainą, prie atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudų (185) tiriamuoju laikotarpiu pridėjusi pirmiau minėtą kiekvienos pakopos tikslinį pelno dydį.

(573)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalį Komisija atliko galutinį veiksmą ir įvertino, kokias būsimas sąnaudas, susijusias su daugiašaliais aplinkos susitarimais ir jų protokolais, kurių šalis yra Sąjunga, bei Ia priede išvardytomis TDO konvencijomis, Sąjungos pramonė patirs priemonės taikymo laikotarpiu pagal 11 straipsnio 2 dalį. Vienas iš atrinktų Sąjungos gamintojų pateikė patikrinamą informaciją, pagrįstą bendrovių įrašais ir prognozėmis, kuria remiantis pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalį prie tikslinės kainos buvo pridėtos papildomos reikalavimų laikymosi išlaidos, susijusios su CO2 apyvartinių taršos leidimų pirkimu [ne daugiau kaip 0,5 EUR už vieną padangą], kaip nustatyta 572 konstatuojamojoje dalyje.

(574)

Tuomet, remdamasi atrinktų nagrinėjamosios šalies bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, Komisija nustatė žalos skirtumą. Kiekvienas lyginant gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentine dalimi.

(575)

Po galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjas paprašė, kad tikslinei kainai apskaičiuoti būtų naudojamos visos gamybos sąnaudos, įskaitant visas susijusių pardavimo subjektų pardavimo Sąjungos rinkoje PBA išlaidas (išskyrus transportą). Skundo pateikėjo teigimu, šis prašymas buvo pagrįstas, nes apskaičiuojant tikslinę kainą siekiama nustatyti kainą, nuo kurios nebedaroma žala, todėl į ją turėtų būti įtraukiamos visos sąnaudos, susijusios su panašaus produkto gamyba ir pardavimu. To nepadarius, būtų nepakankamai įvertinta tikslinė kaina, taigi ir žalos skirtumas, kuriuo vadovaujantis „Hankook“ buvo nustatyti muitai. Skundo pateikėjas pridūrė, kad kitu atveju Komisija turėtų pakoreguoti 2021 m. tikslinio pelno lygį atsižvelgdama į sumažintas sąnaudas, kurios buvo įtrauktos į tikslinę kainą, t. y. ta pati pelno suma atitiktų didesnį pelno dydį. Galiausiai skundo pateikėjas taip pat teigė, kad žalos apskaičiavimą reikia iš dalies pakeisti taip, kad kai kurių sandorių faktinė pardavimo kaina būtų didesnė už tikslinę kainą.

(576)

„Shandong Yongsheng“ paprašė Komisijos iš naujo patikrinti žalos skaičiavimą, nes apgrąžos inžinerijos būdu apskaičiuotos gamybos sąnaudos, pagrįstos atskleistais skaičiavimais ir vidutinėmis pardavimo kainomis bei 3 pakopos segmento tiksliniu pelnu, neatitiko Komisijos išvados. Be to, „Shandong Yongsheng“ ir CRIA paprašė Komisijos apskaičiuojant žalą išbraukti tuos PKN, kurių kiekis yra netipiškas arba neigiamas. „Shandong Yongsheng“ taip pat atkreipė dėmesį į labai nedaug sutampančius jos ir Sąjungos pramonės pardavimo rezultatus (tik 157 PKN iš 500 PKN, kuriuos pardavinėjo „Shandong Yongsheng“) ir paragino Komisiją padidinti šią atitiktį naudojant panašiausius PKN, kad būtų galima pasiekti teisingesnį rezultatą. Po papildomo galutinio faktų atskleidimo „Shandong Yongsheng“ vėl pakartojo šiuos tvirtinimus.

(577)

Dėl visų PBA išlaidų (išskyrus transporto išlaidas), patirtų susijusių pardavimo subjektų lygmeniu parduodant prekes Sąjungos rinkoje, įtraukimo Komisija pažymėjo, kad jeigu eksporto kainai nustatyti pagal analogiją taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalis, ta kaina apskaičiuojama Sąjungos pasienyje, prie jos pridedant CIF importo kainą, muitus ir išlaidas po importo ir atimant susijusio importuotojo PBA išlaidas bei sąlyginį pelną. Todėl apskaičiuota eksporto kaina nustatoma prie Sąjungos sienos, t. y. tokio lygio, kuris funkciniu požiūriu yra lygiavertis Sąjungos gamintojo, parduodančio tiesiogiai pirmam nepriklausomam pirkėjui, gamintojo kainai EXW sąlygomis. Kadangi abu palyginimo elementai turi atitikti lygiavertį prekybos lygį, Sąjungos pramonės tikslinė kaina taip pat turi būti nustatoma EXW sąlygomis ir, kaip paaiškinta 572 konstatuojamojoje dalyje, į ją jau buvo įtraukta gamybos įmonės ir (arba) su ja susijusios būstinės PBA išlaidų suma. Todėl, nustatant tą tikslinę kainą, nebuvo pagrindo įtraukti Sąjungos pramonės susijusių prekiautojų PBA išlaidų, nes dėl to Sąjungos pramonės referencinė kaina būtų pasiekusi prekybos lygį galutinės grandies rinkoje už Sąjungos sienos ir taip susidarytų asimetrija, palyginti su apskaičiuota eksporto kaina. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(578)

Dėl pasiūlymo pakoreguoti tikslinį pelną Komisija pažymėjo, kad tikslinis pelnas yra sąlyginis skirtumas, tipiškas visai pramonei, ir pagrįstas per tyrimą nustatytais įrodymais. Laikoma, kad jis atspindi visos Sąjungos pramonės rezultatą. Panašiai tikslinė kaina yra pramonės lygmens dydis, kuriuo siekiama apsaugoti visą Sąjungos pramonę. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad šios hipotetinės kainos koregavimas ją padidinant, kad ji atitiktų faktines atskirų atrinktų gamintojų, kurių kainos tam tikrais metais pagal konkrečius sandorius galėjo viršyti tokį pramonės vidurkį, kainas (dėl tokių priežasčių kaip unikalus produktų asortimentas, išskirtinės sutarties sąlygos ar konkrečios rinkos sąlygos), buvo nepagrįstas.

(579)

Kalbant apie „Shandong Yongsheng“ tvirtinimą dėl skaičiavimų, Komisija patvirtino, kad jie buvo pakartotinai patikrinti ir patvirtinti. Dėl PKN, kurių kiekiai buvo netipiški, Komisija pažymėjo, kad jie atspindėjo tikrus Sąjungos pramonės pardavimo sandorius tiriamuoju laikotarpiu ir atitiko panašių PKN kainų intervalą. Panašiai neigiami kiekiai (galutiniai kreditiniai dokumentai arba grąžinimai) taip pat buvo laikomi galiojančiais sandoriais ir užskaitomi PKN, bendrovės arba Sąjungos pramonės lygmeniu. Galiausiai Komisija taip pat pažymėjo, kad sutampančių PKN dalis pasiekė apie 70 % „Shandong Yongsheng“ pardavimo apimties ir vertės, todėl buvo laikoma, kad ji yra pakankamai didelė. Remiantis tuo, kas išdėstyta, „Shandong Yongsheng“ ir CRIA tvirtinimai buvo atmesti.

(580)

Žalos pašalinimo lygis kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms ir visam kitam nagrinėjamosios šalies kilmės importui apibrėžiamas taip pat kaip dempingo skirtumas toms bendrovėms ir importui (žr. 400 ir 401 konstatuojamąsias dalis).

(581)

Kaip aprašyta 391, 392 ir 453–455 konstatuojamosiose dalyse, Kinijos eksportuojančių gamintojų CIF kaina ir bendrovių T ir G duomenys buvo ištaisyti, todėl buvo pakoreguoti „Hankook Group“, „Shandong Yongsheng“, kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms ir visam kitam nagrinėjamosios šalies kilmės importui nustatyti žalos skirtumai, kaip parodyta toliau pateiktoje lentelėje:

Bendrovė

Galutinis dempingo skirtumas (%)

Galutinis priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas (%)

Hankook Group:

—

Chongqing Hankook Tire Co., Ltd

—

Jiangsu Hankook Tire Co., Ltd

—

Hankook Tire China Co., Ltd

7,4

4,3

Shandong Yongsheng Rubber Group Co., Ltd

45,3

92,5

Kitos bendradarbiaujančios bendrovės

24,4

40,0

Visas kitas nagrinėjamosios šalies kilmės importas

45,3

92,5

(582)

Šiuo atveju skundo pateikėjai tvirtino, kad esama su žaliavomis susijusių iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Todėl, siekdama atlikti tinkamo priemonių lygio vertinimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį pirmiausia nustatė muito dydį, būtiną Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, jeigu nebūtų iškraipymų. Tada Komisija ištyrė, ar atrinktų eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumas būtų didesnis už jų žalos skirtumą.

6.2.   Skirtumo, kuris būtų tinkamas Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, nagrinėjimas

(583)

Nustačius, kad su „Shandong Yongsheng“ susijęs priverstinis pardavimas mažesnėmis kainomis buvo didesnis už dempingą, žaliavų rinkos iškraipymų analizė tapo nebeaktuali, nes nustatytinas antidempingo muitas negali būti didesnis už šiam eksportuojančiam gamintojui nustatytą dempingo skirtumą.

(584)

Tačiau kadangi „Hankook Group“ dempingo skirtumas buvo didesnis už priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį vertino, ar esama su nagrinėjamojo produkto žaliavomis susijusių iškraipymų.

Žaliavų rinkos iškraipymai

(585)

Skundo pateikėjas skunde pateikė pakankamai įrodymų, kad Kinijoje esama su nagrinėjamojo produkto žaliavomis susijusių iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Remiantis skunde pateiktais įrodymais, KLR sintetiniam kaučiukui, suodžiams ir plieniniam kordui, kurių kiekvienas sudaro daugiau kaip 17 % tiriamojo produkto gamybos sąnaudų, taikytas negrąžintinas eksporto PVM.

(586)

Todėl, kaip paskelbta pranešime apie inicijavimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį Komisija išnagrinėjo įtariamus iškraipymus ir visus kitus iškraipymus, kuriems taikoma pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalis Kinijoje.

(587)

Komisija pirmiausia nustatė pagrindines žaliavas, kurias kiekvienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų naudoja nagrinėjamajam produktui gaminti. Pagrindinėmis žaliavomis laikytos žaliavos, kurios veikiausiai sudarė bent 17 % nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų.

(588)

Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad nė viena iš šių medžiagų nesudarė 17 % ar daugiau „Hankook Group“ gamybos sąnaudų. Tai buvo padaryta pagal pagrindinį reglamentą, remiantis neiškraipytomis žaliavų kainomis, kaip nustatyta 3.2.5.1 skirsnyje. Todėl pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalies sąlyga nebuvo įvykdyta ir galutinės antidempingo priemonės buvo nustatytos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą mažesnio muito taisyklę.

7.   SĄJUNGOS INTERESAI

(589)

Nusprendusi taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų, didmenininkų, mažmenininkų, naudotojų ir vartotojų interesus.

7.1.   Sąjungos pramonės interesai

(590)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo Sąjungos gamintojai, kuriems tenka didžioji dalis Sąjungos gamybos apimties.

(591)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala ir kad ji negalėjo pasinaudoti augančia vidaus rinka ir neturėjo galimybių perkelti visas padidėjusias sąnaudas pirkėjams, o jos pelno dydis sumažėjo.

(592)

Tikėtina, kad nustačius priemones Sąjungos pramonė galės susigrąžinti dalį prarastos pardavimo apimties ir rinkos dalies. Be to, nustačius muitus, kuriais pašalinamas nesąžiningas spaudimas mažinti kainas, kurį daro importas dempingo kaina iš Kinijos, Sąjungos pramonė galėtų padidinti pardavimo kainas atsižvelgdama į sąnaudų raidą ir taip pagerinti savo finansinę padėtį.

(593)

Jeigu priemonės nebūtų nustatytos, atsižvelgiant į agresyvią Kinijos eksportuojančių gamintojų kainodarą, yra didelė tikimybė, kad importo dempingo kaina apimtis padidės ir Sąjungos pramonei bus daromas tolesnis spaudimas mažinti kainas. Dėl to toliau mažėtų tiek pardavimo apimtis, tiek pelningumas.

(594)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad priemonių nustatymas akivaizdžiai atitinka Sąjungos pramonės interesus.

7.2.   Nesusijusių importuotojų ir naudotojų interesai

(595)

Atrankos klausimyno atsakymus pateikė keturi nesusiję importuotojai. Tiriamuoju laikotarpiu jiems teko [10–15 %] viso importo iš KLR. Kaip jau minėta 1.6 skirsnyje, klausimyno atsakymų nepateikė nė vienas atrinktas importuotojas.

(596)

Nė vienas naudotojas ar naudotojų asociacija nepateikė klausimyno atsakymų ar rašytinių pastabų su Sąjungos interesais susijusiais klausimais.

(597)

Savo pastabose du dideli importuotojai „Deldo“ ir „Interpneu“ prieštaravo dėl priemonių nustatymo, tvirtindami, kad dėl muitų sumažėtų pasiūla, visų pirma 3 pakopoje. Jų teigimu, tokia sumažėjusi pasiūla turėtų neigiamą poveikį įmonėms (t. y. automobilių gamintojams, nes dėl to dar labiau padidėtų automobilių kainos) ir vartotojams, kurie tuomet delstų keisti padangas, o dėl to atsirastų kelių eismo saugumo ir aplinkosaugos problemų. Jie taip pat tvirtino, kad dėl muitų toliau didėtų koncentracija rinkoje, kuri jau buvo tirta dėl nekonkurencinio elgesio.

(598)

Kitos suinteresuotosios šalys, t. y. CRIA ir „Hankook“, pakartojo kai kuriuos iš šių tvirtinimų. Visų pirma jos teigė, kad dėl muitų sumažėtų rinkos veiksmingumas ir konkurencija ir sumažėtų pasiūla biudžetinių padangų segmente, o tai neproporcingai paveiktų kainoms jautresnius klientus.

(599)

Be to, daug šalių tvirtino, kad priemonių nustatymas tam tikrų konkrečių rūšių produktams neatitinka Sąjungos interesų, nes Sąjungos pramonė jų negamina arba pagamina nepakankamai. Šis tvirtinimas visų pirma buvo susijęs su laikinojo naudojimo padangomis („4M Pro&Invest“, CRIA, „Hyundai“ ir „Hankook“) ir priekabų padangomis („4M Pro&Invest“, CRIA ir „Otto Just“), baltašonėmis padangomis („Vannetukku“) ir įvairiomis kitomis nišinėmis padangomis, pvz., bekelės padangomis, įstrižosiomis padangomis, istorinių automobilių padangomis, specialiais retro transporto priemonėms skirtais prekių ženklais, greitaeigių priekabų padangomis ir varžyboms, motorinių transporto priemonių drifto sportui naudojamomis pusiau lygiomis padangomis („B.I.S. Srl“, „Baltityre Group“, „Bronson Wheels AB“, „Edison“, „Gummistrada B.V“, „Maxxis Hellas“, „Pneurama Lda“ ir „VA-PA Toute Oy“).

(600)

Komisija laikėsi nuomonės, kad dauguma šių tvirtinimų buvo gana bendro pobūdžio ir nepagrįsti. Visų pirma, byloje nebuvo jokių įrodymų, pagrindžiančių tvirtinimą, kad jei automobilių gamintojai ir toliau importuotų savo padangas iš KLR, jie negalėtų perkelti nedidelio galutinio produkto (automobilių) kainos padidėjimo savo pirkėjams. Be to, tvirtinimai dėl delsimo keisti padangas dėl padidėjusių kainų yra labai spekuliatyvūs ir, atsižvelgiant į griežtus reguliavimo reikalavimus ir privalomas patikras, nėra pagrįsti. Galiausiai dėl tvirtinimų dėl rinkos koncentracijos Komisija pažymėjo, kad šiuo metu Sąjungos rinkoje veikia ne mažiau kaip 10 žinomų Sąjungos gamintojų ir bet kuriuo atveju šalys nepateikė jokių įrodymų, kaip dėl muitų galėtų dar labiau padidėti koncentracija. Be to, šalių nurodyto vykdomo tyrimo aprėptis skiriasi tiek pagal laikotarpį, tiek pagal produkto apibrėžtąją sritį, ir bet kuriuo atveju jame nepadaryta jokių konkrečių išvadų, kuriomis būtų galima pagrįsti tvirtinimą, kad antidempingo muitai neatitiktų Sąjungos interesų.

(601)

Kalbant apie tvirtinimą dėl nepakankamos pasiūlos, atlikus tyrimą jis nebuvo patvirtintas. Pirma, Sąjungos pramonė gamina didelius kiekius 3 pakopos padangų ir gali padidinti savo gamybos apimtį. Net jei pastaraisiais metais Sąjungos pramonės pardavimo apimtis šioje pakopoje sumažėjo dėl nesąžiningos konkurencijos, susijusios su Kinijos eksportuojančių gamintojų siūlomomis netvariai mažomis kainomis, tai nereiškia, kad normalizavus kainas Sąjungos pramonė negalėtų arba nenorėtų padidinti 3 pakopos produktų gamybą ir pardavimą. Tai pasakytina ir apie 599 konstatuojamojoje dalyje išvardytų labiau specifinių rūšių produktus. Komisija nustatė, kad Sąjungos pramonė iš tikrųjų gamina daugumą šių specifinių padangų, tokių kaip laikinojo naudojimo padangos, priekabų padangos, baltašonės padangos, įstrižosios padangos ir profesionalios bekelės padangos. Nors gali būti, kad Sąjungos pramonė iš tam tikrų rūšių produktų rinkų buvo išstumta dėl importo iš Kinijos mažomis kainomis, nė viena šalis nepateikė pagrįsto tvirtinimo, kad Sąjungos pramonė, kurią sudaro daugiau kaip 70 gamyklų ir daugiau kaip 20 MTP centrų visoje Europoje, negalėtų gaminti kurių nors iš šių specifinių padangų. Be to, kaip matyti iš 5.2.1 skirsnio dėl importo iš trečiųjų šalių, yra daug alternatyvių tiekimo šaltinių.

(602)

Po galutinio faktų atskleidimo daug šalių pareiškė nesutinkančios su išvadomis dėl Sąjungos interesų.

(603)

„Hyundai“ teigė, kad Sąjungos pramonės nedomino laikinojo naudojimo atsarginių padangų gamyba. „Hyundai“ tvirtino, kad net jei šis segmentas yra mažas, jo nereikėtų nepaisyti, ypač atsižvelgiant į tuo pačiu metu atliekamą antisubsidijų tyrimą, po kurio gali būti dar labiau padidinti muitai, ir paragino atlikti subalansuotą vertinimą. „Hyundai“ teigimu, išvada, kad automobilių gamintojai galėjo perkelti dėl muitų padidėjusias kainas, buvo nepriimtinas, nes nebuvo tinkamai atsižvelgta į Sąjungos piliečių interesus. „Hyundai“ taip pat laikėsi nuomonės, kad alternatyvių tiekimo šaltinių prieinamumas nebuvo svarbus Sąjungos interesams, nes tai nebuvo Sąjungos pramonės palaikymo priemonė.

(604)

„Otto Just“ pakartojo, kad dėl priekabų padangoms taikomų muitų sumažėtų pasiūla, nes Sąjungos pramonė negamino pakankamo šių padangų kiekio ir jos neatitiko reikalaujamų specifikacijų.

(605)

PC-LL importuotojų koalicija pakartojo, kad, remiantis jų išsamiomis žiniomis apie rinką, Sąjungos pramonės 3 pakopos segmentas nedomino ir ji iš jo sąmoningai pasitraukė, siekdama sutelkti dėmesį į pelningesnius produktus. Ši suinteresuotoji šalis taip pat teigė, kad Kinijai nėra alternatyvių šaltinių, kurių 3 pakopos padangų gamybos mastas ir kaina būtų panašūs. Šios šalies teigimu, dėl muitų tiesiogiai padidėtų kainos ir labiausiai nukentėtų kainoms jautriausi pirkėjai. Be to, net jei nustačius muitus pavyktų užtikrinti tam tikrą prekybos srautų nukreipimą dėl padidėjusio pardavimo į Sąjungą iš Tailando, Vietnamo ar Kambodžos, Sąjungos pramonei tai nepadėtų. Galiausiai PC-LL importuotojų koalicija pabrėžė, kad jų nuomonei plačiai pritariama ir pateikė bendrą laišką, kurį pasirašė daugiau kaip 100 nepriklausomų padangų didmenininkų ir platintojų.

(606)

Importuotojas „Mileage Tyres“ išreiškė panašų susirūpinimą ir teigė, kad muitai, padidinus biudžetinių ir vidutinio intervalo padangų kainą, turėtų tiesioginį poveikį vartotojams, visų pirma mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams. Dėl šių papildomų išlaidų gali būti rečiau keičiamos padangos, o tai gali turėti įtakos kelių eismo saugumui. Bendrovės „Mileage Tyres“ teigimu, už Kinijos ribų esančių tiekėjų gamybos pajėgumai buvo riboti, jų pristatymo laikas buvo ilgesnis, o sąnaudos – didesnės. Šios priemonės nepagrįstai paveiktų prekiautojus, visų pirma mažesnius autoservisus ir mažmenininkus, kurių maržos ir taip yra mažos. Galiausiai „Mileage Tyres“ pridūrė, kad dėl muitų gerokai sumažėtų biudžetinių ir vidutinio intervalo padangų kainų skirtumas, todėl vartotojai turėtų mažiau pasirinkimo galimybių ir pasikeistų paklausa, o dėl to galėtų atsirasti pasiūlos problemų.

(607)

„Kumho“ teigė, kad Komisijos išvada, jog muitai padės Sąjungos pramonei padidinti kainas atsižvelgiant į jos sąnaudas, nebuvo pagrįsta. „Kumho“ taip pat laikėsi nuomonės, kad Komisija tinkamai neatsižvelgė į vartotojų ir automobilių pramonės, kurie patyrė ekonominių sunkumų dėl, inter alia, padidėjusių sąnaudų, vis griežtesnės ES reglamentavimo aplinkos ir mažėjančio pardavimo, be kita ko, dėl Kinijos gamintojų konkurencijos, interesus. Galiausiai „Kumho“ taip pat teigė, kad nustačius priemones Sąjungos rinkoje būtų apribota konkurencija ir efektyvumas.

(608)

Komisija laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į tai, kad kainos buvo slopinamos, buvo teisėta tikėtis, kad muitai padės Sąjungos pramonei padidinti savo kainas, kad jos atitiktų sąnaudas. Kainų padidėjimas gali padaryti neigiamą poveikį vartotojams. Tačiau Sąjungos pramonės gebėjimo pasiūlyti platų produktų asortimentą išsaugojimas galiausiai bus naudingas ir vartotojams. Tas pats pasakytina ir apie automobilių gamintojus. Nepaisant „Kumho“ ir „Hyundai“ nurodytų pagrįstų sunkumų, kadangi nė vienas naudotojas nebendradarbiavo ir nebuvo patikrintų duomenų, byloje nebuvo jokių duomenų, kuriais remiantis būtų buvę galima padaryti išvadą, kad automobilių gamintojai iš tiesų negalėtų perkelti šio nedidelio sąnaudų padidėjimo. Priemonių tikslas – atkurti sąžiningas sąlygas Sąjungos rinkoje, o tvirtinimas, kad dėl jų būtų apribota konkurencija ar efektyvumas, buvo pripažintas visiškai nepagrįstu. Be to, tvirtinimai dėl specifinių padangų (priekabų padangų arba laikinojo naudojimo atsarginių padangų) arba net dėl nepakankamos viso 3 pakopos segmento pasiūlos dėl sąmoningo Sąjungos pramonės sprendimo visam laikui atsisakyti šių produktų nebuvo pagrįsti. Be to, atrodo, kad šiais tvirtinimais visiškai paneigiama pagrindinė Sąjungos pramonės perėjimo prie aukštesnės pakopos segmento priežastis, t. y. netinkamos rinkos sąlygos, susidariusios dėl importo iš Kinijos dempingo kaina 3 pakopos segmente. Tariami apribojimai, susiję su alternatyvomis iš trečiųjų šalių, taip pat buvo nepagrįsti. Šiuo atžvilgiu Komisija turi pabrėžti, kad atlikdama antidempingo tyrimą ji turi įvertinti pateiktų įrodymų kokybę ir pagrindimą, o pasikartojimas ar net platus pritarimas savaime nelaikomas įtarimo patvirtinimu ar įrodymu, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad nė vienas tipiškas importuotojas / naudotojas nepateikė klausimyno atsakymų. Todėl Komisija padarė išvadą, kad jos išvados iš esmės nebuvo užginčytos pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo, taigi jos vertinimas, kaip paaiškinta 600 ir 601 konstatuojamosiose dalyse, buvo paliktas galioti.

7.3.   Išvada dėl Sąjungos interesų

(609)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad šiuo tyrimo etapu nėra įtikinamų priežasčių manyti, jog priemonių nustatymas importuojamoms Kinijos kilmės lengvųjų automobilių ir lengvųjų sunkvežimių padangoms neatitiktų Sąjungos interesų.

8.   GALUTINĖS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(610)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygmens ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(611)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą mažesnio muito taisyklę tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės lengvųjų automobilių ir lengvųjų sunkvežimių padangoms turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės. Komisija palygino žalos skirtumus ir dempingo skirtumus 6 skirsnyje. Muitų dydis nustatytas pagal tuos dempingo ir žalos skirtumus, kurie yra mažesni.

(612)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galutinės antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

Bendrovė

Galutinis antidempingo muitas (%)

 

Hankook Group:

—

Chongqing Hankook Tire Co., Ltd

—

Jiangsu Hankook Tire Co., Ltd

—

Hankook Tire China Co., Ltd

4,3

Shandong Yongsheng Rubber Group Co., Ltd

45,3

Kitos bendradarbiaujančios bendrovės

24,4

Visas kitas nagrinėjamosios šalies kilmės importas

45,3

(613)

Po galutinio faktų atskleidimo „Kumho“ tvirtino, kad tinkamiausia priemonių forma būtų minimalios importo kainos (toliau – MIK).

(614)

„GITI Group“, „Hankook“, „Kumho“ ir PC-LL importuotojų koalicija teigė, kad priemonės turėtų būti fiksuoto dydžio muitas. Šios šalys tvirtino, kad į segmentus suskirstytoje rinkoje, pvz., padangų rinkoje, ad valorem muitai buvo netinkami, nes jie darė didesnį poveikį didesnio prioriteto produktams, todėl buvo tikėtina, kad dėl jų būtų išlaikytos ar net sustiprintos paskatos nukreipti didžiausią dalį pardavimo į pigiausią (3 pakopos) segmentą, kurį jau buvo labai neigiamai paveikęs importas iš Kinijos. Šios šalys tvirtino, kad remiantis tuo pačiu argumentu, fiksuoto dydžio muitai taip pat buvo nustatyti TBR padangų byloje. Be to, „GITI Group“ pabrėžė, kad priemonių forma yra neatsiejama jų taisomojo poveikio dalis. Atsižvelgiant į tai, kad spaudimas mažinti kainas pakopose nebuvo vienodas ir buvo didžiausias 3 pakopos segmente, ad valorem muitai, kurie darytų didesnį poveikį aukštesnių pakopų segmentams, o 3 pakopos segmentui – mažesnį, buvo netinkami. „Hankook“, „Kumho“ ir PC-LL importuotojų koalicija taip pat pridūrė, kad dėl dabartinių infliacijos tendencijų ir tikėtino žaliavų sąnaudų padidėjimo padangų kainos jau didėja, todėl nustačius ad valorem muitus jos būtų dar labiau ir nepagrįstai padidintos. Galiausiai „GITI Group“, „Hankook“ ir „Kumho“ taip pat tvirtino, kad labiau tikėtina, jog fiksuoto dydžio muitais būtų galima apsisaugoti nuo kainų absorbavimo praktikos.

(615)

Kita vertus, skundo pateikėjas primygtinai tvirtino, kad taisomasis muitų poveikis turėtų būti išlaikytas per visą jų galiojimo laikotarpį, o fiksuoto dydžio muitai, tikėtina, greitai sumažėtų dėl pastarojo meto infliacijos tendencijų ir žaliavų kainų didėjimo, kaip matyti iš OGEP bylos (186), kurioje reikėjo pradėti apsaugos priemonių tyrimą po to, kai buvo panaikintas MIK formos muitų taisomasis poveikis. Todėl skundo pateikėjas paragino Komisiją priimti fiksuoto dydžio muitus tik su sąlyga, kad a) jie būtų automatiškai pakeisti ad valorem muitais, kai tik jie taptų mažesni už šiuos muitus, ir b) Sąjungos gamintojų, kurie pagamina daugiau kaip 25 % Sąjungos produkcijos, prašymu muitus būtų galima konvertuoti į ad valorem muitus.

(616)

Komisija laikėsi nuomonės, kad dabartinėmis bylos, susijusios su įvairiais produktais skirtingomis kainomis, sąlygomis MIK reikėtų nustatyti įvairioms kategorijoms, todėl tokios priemonės įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas būtų nepraktiški. Be to, aplinkybė, kad didelė pardavimo dalis buvo vykdoma per susijusius prekiautojus, dar labiau apsunkintų tinkamą tokios formos priemonės vykdymo užtikrinimą, nes egzistuotų kryžminio kompensavimo galimybė. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(617)

Nors fiksuoto dydžio muitai gali turėti didesnį taisomąjį poveikį pigesnėms padangoms, kurios sudaro didžiąją dabartinio 3 pakopos segmento Kinijos kilmės eksporto į Sąjungą dalį, Komisija pažymėjo, kad žala nustatyta ne tik 3 pakopos segmente. Be to, fiksuoto dydžio muitais būtų užtikrintas palyginti mažesnis apsaugos lygis nuo didesnio skersmens ratlankių ar sunkesnių produktų (lengvųjų sunkvežimių padangų) importo srauto, neatsižvelgiant į jų pakopų klasifikaciją, ir tam nebūtų jokio realaus ekonominio pagrindo. Kalbant apie TBR padangų bylą, nepaisant panašumų, fiksuoto dydžio muitų pasirinkimas taip pat buvo grindžiamas konkrečiais šioje byloje nedalyvavusių restauruotojų interesais. Komisija taip pat pažymėjo, kad kai dėl kurių argumentų, pateiktų siekiant pagrįsti siūlymą taikyti fiksuoto dydžio muitus (didesnis apsauginis poveikis 3 pakopos padangoms), iš tikrųjų padidėjo tų pačių šalių susirūpinimas dėl Sąjungos interesų, nes esą nustačius priemones sumažėtų 3 pakopos tiekimo pasiūla, kaip aprašyta 605 ir 606 konstatuojamosiose dalyse. Be to, net jei fiksuoto dydžio muitais būtų mažiau skatinama absorbcijos praktika, jie patys per se nėra priemonė, kurią nustačius būtų užkirstas kelias šiai praktikai, o fiksuotų muitų taisomajam poveikiui, be abejonės, didesnį neigiamą poveikį gali padaryti infliacijos tendencijos ir gamybos sąnaudų padidėjimas, kuriuos taip pat nurodė šios šalys. Skundo pateikėjo pasiūlymai dėl fiksuoto dydžio muitų, kuriuos tam tikromis sąlygomis būtų galima pakeisti arba konvertuoti į ad valorem muitus, buvo laikomi nepraktiškais. Taigi, remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija nusprendė, kad nėra įtikinamų priežasčių pakeisti siūlomų muitų formą.

(618)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visam kitam nagrinėjamosios šalies kilmės importui nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(619)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (187). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, kuria remiantis galima įrodyti, kad šis pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jeigu bendrovės pavadinimo pasikeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas dėl pavadinimo pasikeitimo bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(620)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Individualūs antidempingo muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visam kitam nagrinėjamosios šalies kilmės importui taikytinas antidempingo muitas.

(621)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(622)

Jeigu nustačius atitinkamas priemones labai padidėtų kurios nors iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(623)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų tinkamai taikomi, visam kitam KLR kilmės importui nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu nevykdė eksporto į Sąjungą.

(624)

Eksportuojantys gamintojai, kurie tiriamuoju laikotarpiu neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą, turėtų turėti galimybę prašyti Komisijos, kad jiems būtų taikoma neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta antidempingo muito norma. Komisija turėtų patenkinti tokį prašymą, jei tenkinamos trys sąlygos. Naujas eksportuojantis gamintojas turėtų įrodyti, kad: i) tiriamuoju laikotarpiu jis neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą; ii) jis nėra susijęs su eksportuojančiu gamintoju, kuris tai darė, ir iii) jis vėliau eksportavo nagrinėjamąjį produktą arba prisiėmė neatšaukiamą sutartinį įsipareigojimą jį eksportuoti dideliais kiekiais.

9.   REGISTRAVIMAS

(625)

Kaip minėta 3 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą. Registracija buvo vykdoma, kad būtų galima surinkti muitus atgaline data, kaip numatyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje.

(626)

Kadangi atliekant šį tyrimą laikinosios priemonės nebuvo nustatytos, pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje nurodytos galutinio antidempingo muito taikymo atgaline data sąlygos nebuvo įvykdytos.

(627)

Po galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjas paragino muitus rinkti atgaline data, teigdamas, kad jie nepriklauso nuo laikinųjų priemonių taikymo ir kad įvykdytos keturios pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies a–d punktuose nustatytos sąlygos. Skundo pateikėjas teigė, kad nėra jokios priežasties, dėl kurios laikinosios priemonės turėtų būti išankstinė muitų surinkimo atgaline data sąlyga, nes pagrindinis tokio surinkimo tikslas – užkirsti kelią tam, kad nebūtų mažinamas priemonių taisomasis poveikis, ir rėmėsi Bendrojo Teismo praktika (T-749/16, Stemcor) (188), kuria grindžiama ši nuomonė. Kita vertus, daug kitų šalių, t. y. „Hankook“, „Kumho“, CRIA ir „Adine“, teigė, kad muitų surinkimas atgaline data buvo teisiškai neįmanomas, jeigu nėra laikinųjų priemonių, kurios aiškiai nurodytos pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje. „Adine“ taip pat teigė, kad be laikinųjų priemonių, neturint būtinos informacijos apie galimą biudžetą ir surinkimo atgaline data laikotarpį, iš ekonominės veiklos vykdytojų buvo atimta jų teisė priimti subalansuotus ir informacija pagrįstus sprendimus. Galiausiai „Adine“ taip pat teigė, kad pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punkte nustatytos muitų surinkimo atgaline data sąlygos, t. y. žymus importo padidėjimas, taip pat nebuvo įvykdytos.

(628)

Komisija nesutiko su skundo pateikėjo argumentu ir laikėsi nuomonės, kad minėta teismų praktika nepagrindžia tvirtinimo, kad laikinųjų priemonių nustatymas nėra muitų surinkimo atgaline data sąlyga, nes Teismo nagrinėtoje byloje, kitaip nei šiame tyrime, laikinosios priemonės iš tikrųjų buvo nustatytos ir Teismas šio klausimo nenagrinėjo. Be to, vadovaujantis skundo pateikėjo požiūriu, tais atvejais, kai laikinosios priemonės netaikomos, muitų surinkimo atgaline data laikotarpiai būtų ilgesni nei tais atvejais, kai laikinosios priemonės taikomos aiškiai nenurodant, kodėl teisės aktų leidėjas ketintų taikyti tokį diferencijavimą. Todėl šis skundo pateikėjo tvirtinimas buvo atmestas.

10.   BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

(629)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 (189) 109 straipsnį, jeigu suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, delspinigiai skaičiuojami taikant normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusią kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(630)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Importuojamoms Kinijos kilmės naujoms guminėms pneumatinėms padangoms, naudojamoms automobiliams (įskaitant universalus ir lenktyninius automobilius) ir autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas ne didesnis kaip 121, kurių KN kodai šiuo metu yra 4011 10 00 ir 4011 20 10 , nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2.   Galutinio antidempingo muito normos, taikomos 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau nurodytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:

Kilmės šalis

Bendrovė

Galutinis antidempingo muitas

Papildomas TARIC kodas

Kinijos Liaudies Respublika

 

Hankook Group:

—

Chongqing Hankook Tire Co., Ltd

—

Jiangsu Hankook Tire Co., Ltd

—

Hankook Tire China Co., Ltd

4,3  %

88CO

Kinijos Liaudies Respublika

 

Shandong Yongsheng Rubber Group Co., Ltd

45,3  %

88CP

Kinijos Liaudies Respublika

Kitos priede išvardytos bendradarbiaujančios bendrovės

24,4  %

Žr. priedą

Kinijos Liaudies Respublika

Visas kitas nagrinėjamosios šalies kilmės importas

45,3  %

8999

3.   2 dalyje nurodytoms bendrovėms nustatytos individualios muito normos taikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiama deklaracija su nurodyta data ir pasirašyta tą sąskaitą faktūrą išdavusio subjekto atstovo, kurio nurodomas vardas, pavardė ir pareigos: „Aš, toliau pasirašęs (-iusi), patvirtinu, kad (kiekis mūsų naudojamu matavimo vienetu) šioje sąskaitoje faktūroje nurodyto (nagrinėjamasis produktas), parduodamo eksportuoti į Europos Sąjungą, (nagrinėjamoji šalis) pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (papildomas TARIC kodas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“ Jei tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikomas visam kitam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importui nustatytas muitas.

4.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

1 straipsnio 2 dalyje nurodytą priedą galima iš dalies pakeisti įtraukiant naujus Kinijos Liaudies Respublikos eksportuojančius gamintojus ir nustatant jiems tinkamą vidutinę svertinę antidempingo muito normą, taikytiną neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms. Naujas eksportuojantis gamintojas pateikia įrodymų, kad: a) tiriamuoju laikotarpiu (2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. gruodžio 31 d.) neeksportavo 1 straipsnio 1 dalyje aprašytų prekių; b) nėra susijęs su eksportuotoju arba gamintoju, kuriam taikomos šiuo reglamentu nustatomos priemonės ir kuris būtų galėjęs bendradarbiauti atliekant pradinį tyrimą, ir c) pasibaigus tiriamajam laikotarpiui faktiškai eksportavo nagrinėjamąjį produktą arba yra prisiėmęs neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų eksportuoti į Sąjungą didelį produkto kiekį.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2026 m. liepos 6 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)   OL L 176, 2016 6 30, p. 21, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/1036/oj.

(2)  Pranešimas apie antidempingo tyrimo dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės naujų guminių pneumatinių padangų, naudojamų automobiliams, autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas ne didesnis kaip 121, inicijavimą (OL C, C/2025/2778, 2025 5 21, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/2778/oj).

(3)   2025 m. liepos 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2025/1538, kuriuo nustatomas reikalavimas registruoti importuojamas Kinijos Liaudies Respublikos kilmės naujas gumines pneumatines padangas, naudojamas automobiliams, autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas ne didesnis kaip 121 (OL L, 2025/1538, 2025 7 28, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2025/1538/oj.

(4)  Žr. 2.4.1 skirsnį dėl Sąjungos rinkos segmentacijos.

(5)  Atlikus tyrimą nustatyta, kad „Hankook Group“ padangos yra 2 ir 3 pakopų produktai (žr. 2.4.2 skirsnį).

(6)   2015 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas (prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Fliesen-Zentrum Deutschland GmbH / Hauptzollamt Regensburg, byla C-687/13, ECLI:EU:C:2015:573. 88 punktas.

(7)   2018 m. lapkričio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1690, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės naujoms ar restauruotoms guminėms pneumatinėms padangoms, naudojamoms autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121, nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1579, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės naujoms ar restauruotoms guminėms pneumatinėms padangoms, naudojamoms autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121, nustatomas galutinis antidempingo muitas bei laikinojo muito galutinis surinkimas ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/163 (OL L 283, 2018 11 12, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2018/1690/oj).

(8)   2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1239/2013, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams) nustatomas galutinis kompensacinis muitas (OL L 325, 2013 12 5, p. 66, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2013/1239/oj), 12 konstatuojamoji dalis.

(9)   2024 m. rugpjūčio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2024/2163, kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės biodyzelinui nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L, 2024/2163, 2024 8 16, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2024/2163/oj), 14 konstatuojamoji dalis.

(10)   https://tron.trade.ec.europa.eu/investigations/case-view?caseId=2799.

(11)   2020 m. kovo 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/353, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės ratams su plieniniais ratlankiais, galutinis surinkimas (OL L 65/9, 2020 3 4, p. 9, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2020/353/oj).

(12)  Federalinis registras, 80 tomas, Nr. 153/ 2015 m. rugpjūčio 10 d.

(13)   2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/740 dėl padangų ženklinimo pagal degalų naudojimo efektyvumą ir kitus parametrus, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1369 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1222/2009 (OL L 177, 2020 6 5, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2020/740/oj).

(14)  CRIA išvardytos padangos: a) profesionalios bekelės padangos; b) padangos, skirtos sumontuoti ant transporto priemonių, kurios pirmą kartą įregistruotos anksčiau nei 1990 m. spalio 1 d., ratų; c) T tipo laikinojo naudojimo atsarginės padangos; d) padangos, kurių greičio klasė mažesnė kaip 80 km/h; e) padangos, kurių vardinis ratlankio skersmuo neviršija 254 mm arba yra ne mažesnis kaip 635 mm; f) padangos, į kurias įmontuoti papildomi sukibimo gerinimo įtaisai, pavyzdžiui, dygliuotos padangos; g) padangos, skirtos montuoti tik lenktyninėse skirtose transporto priemonėse, ir h) naudotos padangos, išskyrus atvejus, kai tokios padangos importuojamos iš trečiosios šalies.

(15)  Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 54 „Vienodos nuostatos, susijusios su komercinių transporto priemonių ir jų priekabų pneumatinių padangų patvirtinimu“ (OL L 183, 2008 7 11, p. 41, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2008/54(2)/oj).

(16)  Nekonfidenciali skundo versija, 5 išnaša 5 puslapyje.

(17)   Šaltinis: viešai prieinamos įvairių prekiautojų interneto svetainės: „Coker Tire“: https://cokertire.com/tires/styles/whitewall-tires/michelin.html (paskutinį kartą žiūrėta 2026 m. balandžio 27 d.) ir „Topbanden“: https://www.topbanden.com/NL/Pneus/MICHELIN/X%20WhiteWall (paskutinį kartą žiūrėta 2026 m. balandžio 27 d.).

(18)   2024 m. rugpjūčio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2024/2163, kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės biodyzelinui nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L, 2024/2163, 2024 8 16, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2024/2163/oj), 40 konstatuojamoji dalis. 2025 m. vasario 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2025/261, kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės biodyzelinui nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L, 2025/261, 2025 2 11, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2025/261/oj), 17–25 konstatuojamosios dalys. 2014 m. liepos 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 830/2014, kuriuo dėl galiojančių antidempingo priemonių nerūdijančio plieno tvirtinimo detalėms ir jų dalims produkto apibrėžtosios srities ir dėl naujojo eksportuotojo peržiūros prašymų iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1890/2005, Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2/2012 ir Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 205/2013 ir kuriuo numatoma galimybė tam tikrais atvejais grąžinti muitus arba atsisakyti juos išieškoti (OL L 228, 2014 7 31, p. 16, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2014/830/oj), 43 konstatuojamoji dalis. 2017 m. spalio 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/1932, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 412/2013, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas(OL L 273, 2017 10 24, p. 4, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2017/1932/oj), 21–24 konstatuojamosios dalys. 2023 m. spalio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/2202, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1259, kuriuo importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Tailando kilmės lietinėms kaliojo ketaus ir rutulinio grafitinio ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamosioms detalėms su sriegiais nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L, 2023/2202, 2023 10 17, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2023/2202/oj), 29–32 konstatuojamosios dalys.

(19)  Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 830/2014 42 konstatuojamoji dalis.

(20)  Atrinktų bendrovių pardavimo sandorių sąraše nurodytos pakopos.

(21)   https://www.tyrereviews.com/Tyre, https://www.grip500.it/pneumatico/, https://www.bandenexpert.be/bandenmerken/, https://www.bandenexpert.be/bandenmerken/, https://www.tyrecomp.co.uk/brands.htm ir https://wulkanista.pl/klasy-opon/. Šis sąrašas nėra baigtinis.

(22)   Tire Tier Study: Exploring the Criteria and Confusion of Tire Industry Tiers: The Results, paskelbta 2019 m. vasario 19 d. (autorius: Patti Hoying), https://www.tirereview.com/tier-study-results-based-on-tire-quality-engineering-performance (paskutinį kartą žiūrėta 2026 m. kovo 30 d.)

(23)  Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais, 2024 m. balandžio 10 d., (SWD(2024) 91 final), https://ec.europa.eu/transparency/documents-register/detail?ref=SWD(2024)91&lang=lt.

(24)  KKP centrinio komiteto generalinis biuras paskelbė nuomones dėl vieningo privačiojo sektoriaus darbo stiprinimo naujajame amžiuje, 2020 m. rugsėjo 15 d., su kuriomis galima susipažinti adresu https://interpret.csis.org/translations/the-general-office-of-the-ccp-central-committee-issued-the-opinion-on-strengthening-the-united-front-work-of-the-private-economy-in-the-new-era/.

(25)  Ataskaitos 2 skyrius, p. 7.

(26)  Ataskaitos 2 skyrius, p. 7–8.

(27)  Žr. CCP Central Committee Decision on Comprehensively Deepen Reform and Promote Chinese-style Modernization, Section II.5, paskelbta adresu https://www.gov.cn/zhengce/202407/content_6963770.htm (žiūrėta 2025 m. lapkričio 11 d.).

(28)  Žr. Opinion of the State Council on Further Improving the Budget System for State-owned Capital Operations, paskelbta adresu https://www.gov.cn/zhengce/content/202401/content_6924612.htm (žiūrėta 2025 m. lapkričio 11 d.).

(29)  Ataskaitos 2 skyrius, p. 10, 18.

(30)  Žr. adresu https://www.gov.cn/yaowen/liebiao/202504/content_7022018.htm (žiūrėta 2025 m. lapkričio 11 d.).

(31)  Ten pat, 5 straipsnis.

(32)  Paskelbta adresu http://www.npc.gov.cn/zgrdw/englishnpc/Constitution/node_2825.htm (žiūrėta 2025 m. lapkričio 25 d.).

(33)  Ataskaitos 2 skyrius, p. 29–30.

(34)  Pavyzdžiui, vadinamųjų mažųjų milžinių bendrovių kategorija (žr. ataskaitos 2 skyrių, p. 22), kuriai, kaip paskelbė Kinijos vyriausybė, 2024 m. toliau buvo teikiama parama „dedant pastangas skatinti naujos kartos industrializaciją“, žr. https://english.www.gov.cn/news/202406/19/content_WS6672c84ac6d0868f4e8e8531.html#:~:text=China%20will%20scale%20up%20support,of%20Industry%20and%20Information%20Technology (žiūrėta 2025 m. lapkričio 25 d.).

(35)  Žr. https://www.qstheory.cn/20250428/e7943a2c8fef49efb520aa336197849c/c.html, (žiūrėta 2025 m. lapkričio 25 d.).

(36)  Ataskaitos 4 skyrius, p. 57, 92.

(37)  Žr. adresu https://www.mof.gov.cn/zhengwuxinxi/caizhengxinwen/202503/t20250329_3961036.htm (žiūrėta 2025 m. lapkričio 11 d.).

(38)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 149–150.

(39)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 153–171.

(40)  Žr. NDRC Guidelines for the Fulfillment of the Main Responsibilities of Procurement Entities, Article 4, paskelbta adresu https://www.ndrc.gov.cn/xxgk/zcfb/tz/202511/t20251111_1401536.html (žiūrėta 2025 m. lapkričio 12 d.).

(41)  Ataskaitos 7 skyrius, p. 204–205.

(42)  Žr. Valstybės tarybos pranešimo dėl nacionalinių produktų standartų įgyvendinimo viešųjų pirkimų ir kitose susijusiose politikos srityse III skirsnį, paskelbta adresu https://www.gov.cn/zhengce/content/202509/content_7042999.htm (žiūrėta 2025 m. lapkričio 12 d.).

(43)  Ataskaitos 8 skyrius, p. 207–208, 242–243.

(44)  Žr. CCP Central Committee Decision on Comprehensively Deepen Reform and Promote Chinese-style Modernization, Section III.9, paskelbta adresu https://www.gov.cn/zhengce/202407/content_6963770.htm (žiūrėta 2025 m. lapkričio 11 d.).

(45)  Žr. adresu https://www.gov.cn/zhengce/content/202511/content_7047643.htm (žiūrėta 2025 m. lapkričio 11 d.).

(46)  Ten pat, 11 skirsnis.

(47)  Ten pat, V skyriaus 16 skirsnis (žiūrėta 2025 m. lapkričio 11 d.).

(48)  Ataskaitos 2 skyrius, p. 19–24, 4 skyrius, p. 69, 99–100, 5 skyrius, p. 130–131.

(49)  Žr. adresu https://www.linglong.cn/ ir https://www.linglong.cn/Upload/202505/20250524113047_5549.pdf, p. 81 (žiūrėta 2025 m. lapkričio 25 d.).

(50)  Žr. adresu https://www.sailungroup.com/ (žiūrėta 2025 m. lapkričio 25 d.).

(51)  Žr. „Sailun Group“ 2024 m. metinę ataskaitą, p. 93, paskelbtą adresu https://sailuns3.s3.cn-northwest-1.amazonaws.com.cn/upload/portal/20250429/039e9b432aecd14b5a5b934b0b0cf103.pdf (žiūrėta 2025 m. lapkričio 25 d.).

(52)  Žr. adresu https://www.zcrubber.com/ (žiūrėta 2025 m. spalio 6 d.).

(53)  Žr. „Zhongce Rubber Group“ 2024 m. metinę ataskaitą, p. 50, paskelbtą adresu https://file.finance.qq.com/finance/hs/pdf/2025/08/20/1224519453.pdf (žiūrėta 2025 m. lapkričio 25 d.).

(54)  Žr. „Qingdao Double Star Co. Ltd.“ 2024 m. metinę ataskaitą, p. 63, paskelbtą adresu https://file.finance.sina.com.cn/211.154.219.97:9494/MRGG/CNSESZ_STOCK/2025/2025-3/2025-03-28/10815489.PDF (žiūrėta 2025 m. spalio 6 d.).

(55)  Ten pat, p. 159.

(56)  Žr. adresu https://www.gztyre.com/ (žiūrėta 2025 m. lapkričio 25 d.).

(57)  Žr. „Guizhou Tyre Co. Ltd“ 2024 m. metinę ataskaitą, p. 76 ir 78, paskelbtą adresu https://file.finance.sina.com.cn/211.154.219.97:9494/MRGG/CNSESZ_STOCK/2025/2025-4/2025-04-26/11007719.PDF (žiūrėta 2025 m. lapkričio 25 d.).

(58)  Žr. adresu https://rubber.chemchina.com/ (žiūrėta 2025 m. lapkričio 25 d.).

(59)  Žr. adresu http://www.sasac.gov.cn/n2588045/n27271785/n27271792/index.html (žiūrėta 2025 m. lapkričio 25 d.).

(60)  Žr. adresu http://www.sinopecgroup.com/group/ (žiūrėta 2025 m. lapkričio 25 d.).

(61)  Žr. adresu http://www.sasac.gov.cn/n2588045/n27271785/n27271792/index.html (žiūrėta 2025 m. spalio 6 d.).

(62)  Žr. https://pdf.dfcfw.com/pdf/H3_AP202312271615027520_1.pdf (žiūrėta 2025 m. lapkričio 25 d.).

(63)  KKP įstatų 33 straipsnis, Kinijos bendrovių įstatymo 19 straipsnis, Privačiosios ekonomikos įstatymo 5 straipsnis. Taip pat žr. ataskaitos 3 skyrių, p. 47–50.

(64)  Žr. adresu https://www.gov.cn/zhengce/zhengceku/2022-04/08/content_5683972.htm (žiūrėta 2025 m. lapkričio 25 d.).

(65)  Žr. https://huanbao.bjx.com.cn/news/20211201/1191133.shtml (žiūrėta 2025 m. lapkričio 25 d.).

(66)  „Iš statistinių duomenų matyti, kad 2021 m. Čangčuno automobilių pramonės produkcijos vertė siekė 614,3 mlrd. RMB ir sudarė 70,3 % visos miesto pramonės produkcijos vertės. <...> Be to, Čangčuno automobilių pramonės ekonomikos ir technologinės plėtros zona teikia tvirtą paramą miesto automobilių pramonei politikos rėmimo, specialistų pritraukimo, logistikos ir kt. srityse.“ Žr. adresu https://en.people.cn/n3/2023/0828/c90000-20064539.html (žiūrėta 2025 m. spalio 15 d.).

(67)  Žr. adresu https://changchun.ifeng.com/a/20200701/14287256_0.shtml (žiūrėta 2025 m. lapkričio 25 d.).

(68)  Ataskaitos 2 skyrius, p. 24–27.

(69)  Žr. adresu https://ccb.cria.org.cn/ (žiūrėta 2025 m. lapkričio 25 d.).

(70)  Žr. adresu https://www.cria.org.cn/c/member (žiūrėta 2025 m. lapkričio 25 d.).

(71)  Žr. adresu https://tyre.cria.org.cn/c/id/1772857864279343106 (žiūrėta 2025 m. lapkričio 25 d.).

(72)  Ten pat.

(73)  Žr. https://www.cria.org.cn/c/id/1760859134713970690 (žiūrėta 2025 m. lapkričio 25 d.).

(74)  Ten pat.

(75)  Ataskaitos 3 skyrius, p. 40.

(76)  Žr., pavyzdžiui: Blanchette, J. - Xi's Gamble: The Race to Consolidate Power and Stave off Disaster; Foreign Affairs, 100 tomas, Nr. 4, 2021 m. liepos–rugpjūčio mėn., p. 10–19.

(77)  Ataskaitos 3 skyrius, p. 41.

(78)  Paskelbta adresu https://www.reuters.com/article/us-china-congress-companies-idUSKCN1B40JU (žiūrėta 2025 m. lapkričio 25 d.).

(79)  Paskelbta adresu https://asia.nikkei.com/Business/Companies/China-s-companies-rewrite-rules-to-declare-Communist-Party-ties#:~:text=HONG%20KONG%20--%20China's%20Communist%20Party%20congress%20underlined%20fears%20that (žiūrėta 2025 m. lapkričio 25 d.).

(80)  KKP centrinio komiteto generalinio biuro gairės dėl Jungtinio fronto darbo privačiajame sektoriuje stiprinimo naujame amžiuje, www.gov.cn/zhengce/2020-09/15/content_5543685.htm (žiūrėta 2025 m. lapkričio 25 d.).

(81)  Financial Times (2020) - Chinese Communist Party asserts greater control over private enterprise, https://on.ft.com/3mYxP4j (žiūrėta 2025 m. lapkričio 25 d.).

(82)  Žr. https://www.sinochem.com/sinochem/guwm/zlzz/gltd/A031002002003Gone1.html (žiūrėta 2025 m. lapkričio 11 d.).

(83)  Žr. „Qingdao Double Star Co. Ltd.“ 2024 m. metinę ataskaitą, p. 36, paskelbtą adresu https://file.finance.sina.com.cn/211.154.219.97:9494/MRGG/CNSESZ_STOCK/2025/2025-3/2025-03-28/10815489.PDF (žiūrėta 2025 m. lapkričio 25 d.).

(84)  Žr. „Guizhou Tyre Co. Ltd“ 2024 m. metinę ataskaitą, p. 44, paskelbtą adresu https://file.finance.sina.com.cn/211.154.219.97:9494/MRGG/CNSESZ_STOCK/2025/2025-4/2025-04-26/11007719.PDF (žiūrėta 2025 m. lapkričio 25 d.).

(85)  Žr. „Qingdao Double Star Co. Ltd.“ 2024 m. metinę ataskaitą, p.14, paskelbtą adresu https://file.finance.sina.com.cn/211.154.219.97:9494/MRGG/CNSESZ_STOCK/2025/2025-3/2025-03-28/10815489.PDF (žiūrėta 2025 m. lapkričio 25 d.).

(86)  Žr. „Guizhou Tyre Co Ltd.“ 2023 m. metinę ataskaitą, p. 41, paskelbtą adresu https://pdf.dfcfw.com/pdf/H2_AN202404151630237833_1.pdf?1713215477000.pdf (žiūrėta 2025 m. lapkričio 25 d.).

(87)  Ataskaitos 4 skyrius, p. 56–57, 99–100.

(88)  Žr. https://www.gov.cn/zhengce/zhengceku/202112/29/5665166/files/90c1c79a00b44c67b59c29392476c862.pdf (žiūrėta 2025 m. lapkričio 25 d.).

(89)  Ten pat.

(90)   2022 m. vasario 28 d. paskelbtas Anhujaus 14-asis penkmečio planas dėl naujų medžiagų pramonės plėtros, III skirsnis, 6 lentelė.

(91)  Ten pat.

(92)  Žr. adresu https://gxt.gansu.gov.cn/gxt/c106992/202201/1959993/files/bc8a41db8b904e55b5bd7017eb42d119.pdf (žiūrėta 2025 m. lapkričio 25 d.).

(93)  Ten pat.

(94)  Žr. adresu https://huanbao.bjx.com.cn/news/20211115/1187880.shtml (žiūrėta 2025 m. lapkričio 25 d.).

(95)  Žr. http://gxt.jl.gov.cn/xxgk/zcwj/sgxtwj/202109/t20210914_8217060.html (žiūrėta 2025 m. lapkričio 25 d.).

(96)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 171–179.

(97)  Žr. https://www.reuters.com/world/china/chinas-murky-bankruptcies-expose-hazards-foreign-investors-2025-04-15/ (žiūrėta 2025 m. lapkričio 17 d.).

(98)  Ataskaitos 9 skyrius, p. 260–261.

(99)  Ataskaitos 9 skyrius, p. 257–260.

(100)  Žr. IV.23 skirsnį adresu https://www.gov.cn/zhengce/202407/content_6963770.htm (žiūrėta 2025 m. lapkričio 18 d.).

(101)  Ataskaitos 9 skyrius, p. 252–254.

(102)  Ataskaitos 13 skyrius, p. 360–361, 364–370.

(103)  Ataskaitos 13 skyrius, p. 366.

(104)  Ataskaitos 13 skyrius, p. 370–373.

(105)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 137–140.

(106)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 146–149.

(107)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 149.

(108)  Žr. 2020 m. rugpjūčio 28 d. Kinijos bankininkystės ir draudimo reguliavimo komisijos oficialų politikos dokumentą „Trejų metų bankininkystės ir draudimo sektorių bendrojo valdymo gerinimo veiksmų planas (2020–2022 m.)“, http://www.cbirc.gov.cn/cn/view/pages/ItemDetail.html?docId=925393&itemId=928 (žiūrėta 2025 m. lapkričio 25 d.). Plane nurodoma „toliau įgyvendinti Generalinio sekretoriaus Xi Jinpingo pagrindinio pranešimo dėl finansų sektoriaus bendrojo valdymo reformos spartinimo dvasią“. Be to, plano II skirsnyje siekiama skatinti natūralų partijos vadovybės integravimą į bendrąjį valdymą: „turime užtikrinti sistemingesnį, standartizuotą ir procedūromis grindžiamą partijos vadovybės integravimą į bendrąjį valdymą [...]. Prieš direktorių valdybai arba vyresniajai vadovybei priimant sprendimus pagrindiniais veiklos ir valdymo klausimais, partijos komitetas turi juos aptarti.“

(109)  Žr. 2020 m. gruodžio 15 d. paskelbtą CBIRC pranešimą dėl komercinių bankų veiklos vertinimo metodo, http://jrs.mof.gov.cn/gongzuotongzhi/202101/t20210104_3638904.htm (žiūrėta 2025 m. lapkričio 25 d.).

(110)  Žr. adresu https://www.gov.cn/lianbo/bumen/202508/content_7035298.htm (žiūrėta 2025 m. lapkričio 17 d.).

(111)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 157–158.

(112)  Ataskaitos 6 skyrius, p. 150–152, 156–160, 165–171.

(113)  Žr. „Rhodium Group“ ataskaitą „Augmented Assessment of China’s State Support“, p. 22, paskelbta adresu https://rhg.com/research/far-from-normal-an-augmented-assessment-of-chinas-state-support/ (žiūrėta 2025 m. lapkričio 17 d.).

(114)  Žr. adresu https://www.bloomberg.com/graphics/2025-china-deflation-cost/?utm_campaign=202511_BATC_subs_eng_china_inflation_subs_eng_chinainflation_nov2025&utm_term=20383998&utm_source=subs-email&utm_medium=email&utm_content=15664976 (žiūrėta 2025 m. lapkričio 17 d.).

(115)   2017 m. liepos 11 d. Bendrojo Teismo sprendimas Viraj Profiles / Taryba, T-67/14, ECLI:EU:T:2017:481, 98 punktas.

(116)  Pvz., žr. ataskaitos 12, 14, 16 skyrius.

(117)  Žr. ataskaitos 3 skyrių.

(118)  Žr. ataskaitos 4 skyrių.

(119)  Ataskaitos 6 skyrius.

(120)  „World Bank Open Data“ – didesnių vidutinių pajamų šalys, https://data.worldbank.org/income-level/upper-middle-income.

(121)   2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/755 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (OL L 123, 2015 5 19, p. 33, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2015/755/oj) su pakeitimais, padarytais 2017 m. vasario 24 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/749, kuriuo dėl Kazachstano išbraukimo iš I priede pateikto šalių sąrašo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/755 (OL L 113, 2017 4 29, p. 11, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2017/749/oj).

(122)   https://access.trade.gov/Resources/frn/summary/prc/2021-19259-1.pdf.

(123)  Pvz., „Hock Hin (MUAR) Rubber Co.“, „Michelin Malaysia“, „Toyo tyre Malaysia SDN BHD“, „Friendship Rubber Industry (Malaysia) SDN. BHD.“ ir „Yamauchi (Malaysia)“.

(124)  „Giti“ nurodė bendrovę „Hulera Tornel“.

(125)  „PT Goodyear Indonesia Tbk“, „Gajah Tunggal“ (nurodė „Hankook“ ir „GITI Group“).

(126)  „Friendship Rubber industry (Malaysia) SDN. BHD.“ ir „Toyo Tyre Malaysia SDN. BHD.“

(127)  „Bridgestone Tire Manufacturing (Thailand) Co. Ltd.,“ „Bridgestone Specialty Tire Manufacturing (Thailand) Co., Ltd.“, „Thai Bridgestone company Limited“, „Goodyear (Thailand) Public Company limited“.

„Toyo Tire (Thailand) company limited“, „Deestone Ltd.“, „Deestone international Company Limited“, „Otani Radial Co., Ltd.“, „Sumitomo Rubber (Thailand) company Limited“, „Svizz-one Corportation Ltd.“, „Yokohama Tire Manufacturing (Thailand) Co., Ltd.“.

(128)  Išsamesnės informacijos negalima pateikti siekiant užtikrinti konfidencialumą.

(129)   https://oec.world/en/profile/hs/polyamide-fabric.

(130)   https://oec.world/en/profile/hs/stranded-steel-wirecableetc-no-electric-insulation.

(131)   https://www.itac.org.za/upload/document_files/20250602071614_ITAC-Preliminary-Report-No.-748---May-2025.pdf.

(132)  Išskyrus plieninį kordą, nes didelė importo iš Kinijos dalis yra būdinga beveik visoms galimoms tipiškoms šalims.

(133)  Pvz., „Michelin Siam“, „Maxxis International (Thailand) Co Ltd“, „Bridgestone Specialty Tire Manufacturing (Thailand) Co., Ltd.“.

(134)   https://oec.world/en/profile/hs/pneumatic-tyres-new-of-rubber-for-buses-or-lorries ir https://oec.world/en/profile/hs/new-rubber-pneumatic-tyres-for-motor-cars.

(135)  Trys gamybos veiksniai (suodžiai, stireno-butadieno kaučiukas ir polibutadieno kaučiukas) sudaro apie 4–12 % gamybos sąnaudų.

(136)  Nuo 5 % iki ne daugiau kaip 21 %, priklausomai nuo gamybos veiksnio.

(137)   2025 m. sausio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2025/58, kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės naujoms ar restauruotoms guminėms pneumatinėms padangoms, naudojamoms autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121, nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L, 2025/58, 2025 1 16, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2025/58/oj), 214 konstatuojamoji dalis.

(138)   Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2025/58.

(139)  SS subpozicija 5902 20 (Vietnamas) ir SS subpozicija 5902 90 (Vokietija), žr. atitinkamai https://oec.world/en/profile/hs/tyre-cord-fabric-of-polyester ir https://oec.world/en/profile/hs/tyre-cord-fabric-of-viscose-rayon.

(140)   https://oec.world/en/profile/hs/tyre-cord-fabric-of-nylon-polyamides.

(141)   https://oec.world/en/profile/hs/tyre-cord-fabric-of-polyester.

(142)   https://oec.world/en/profile/hs/tyre-cord-fabric-of-viscose-rayon.

(143)   2022 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (ES) 2022/428, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (OL L 87 I, 2022 3 15, p. 13, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2022/428/oj).

(144)   2022 m. spalio 6 d. Tarybos reglamentas (ES) 2022/1904, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (OL L 259 I, 2022 10 6, p. 3, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2022/1904/oj).

(145)  Vienas eksportuojantis gamintojas medžiagą pagal vieną iš kodų naudojo tik retai (jos dalis sudarė mažiau nei 0,5 % visų gamybos sąnaudų) arba nurodė skirtingus SS kodus. Išnagrinėjus kito eksportuojančio gamintojo duomenis nebuvo galima atskirti medžiagos 8 skaitmenų lygmeniu.

(146)  Pvz., papildomi tarifai produktams iš ES nepriklausančių trečiųjų šalių ir šalių, kurios nėra jos laisvosios prekybos susitarimo partnerės, minimalios muitinės vertės ir negrąžintinas PVM.

(147)  Kaip nurodyta 2024 m. „Brisa Bridgestone“ metinėje ataskaitoje, „taikant 29-ąjį TAS atliekamas koregavimas dėl Turkijos liros perkamosios galios sumažėjimo, nurodyto pelno ir nuostolio ataskaitos pelno (nuostolių) ir bendrųjų pajamų skirsnio grynosios pinigų pozicijos pelno (nuostolių) straipsnyje“ (TAS yra Turkijos apskaitos standartai).

(148)  „Global Trade Atlas“.

(149)  Išsamesnės informacijos negalima pateikti siekiant užtikrinti konfidencialumą.

(150)  Turkijos statistikos institutas.

(151)  Žr. „Brisa Bridgestone“ 2024 m. metinę ataskaitą, p. 83, paskelbtą adresu https://www.brisa.com.tr/uploads/docs/Brisa_FR_2024_EN_Digital_Final.pdf.

(152)   https://www.tcmb.gov.tr/wps/wcm/connect/EN/TCMB+EN/Main+Menu/Statistics/Real+Sector+Statistics/Company+Accounts/Company+Accounts+Data/.

(153)   2023 m. lapkričio 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/2659, kuriuo tam tikram importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės polietilentereftalatui nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L, 2023/2659, 2023 11 28, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2023/2659/oj), ir 2022 m. sausio 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/116, kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės acesulfamo kaliui nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 19, 2022 1 28, p. 22, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2022/116/oj).

(154)  Jungtinių Valstijų prekybos departamentas, Sprendimo memorandumas dėl tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos keleivinių transporto priemonių ir lengvųjų sunkvežimių padangų antidempingo muito administracinės peržiūros preliminarių rezultatų, 2021–2022 m., p. 15. Sprendimo memorandumas dėl tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos keleivinių transporto priemonių ir lengvųjų sunkvežimių padangų antidempingo muito administracinės peržiūros preliminarių rezultatų ir nutraukimo, 2017–2018 m., p. 18. Sprendimo memorandumas dėl tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos keleivinių transporto priemonių ir lengvųjų sunkvežimių padangų antidempingo muito administracinės peržiūros preliminarių rezultatų ir preliminaraus siuntų skaičiaus nustatymo, 2019–2020 m., p. 19. Sprendimo memorandumas dėl tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos keleivinių transporto priemonių ir lengvųjų sunkvežimių padangų antidempingo muito administracinės peržiūros preliminarių rezultatų, dalinio nutraukimo ir preliminaraus siuntų skaičiaus nustatymo, 2020–2021 m., p. 22. Bylas galima rasti adresu https://access.trade.gov/login.aspx.

(155)   https://www.itac.org.za/upload/document_files/20250602071614_ITAC-Preliminary-Report-No.-748---May-2025.pdf.

(156)  Žr. Chinese Tire Set off a New Craze of Building Factories Overseas, 2020 m. balandžio 13 d., paskelbta adresu https://e.cria.org.cn/a/1778595313171324930.

(157)  Cituojama pažodžiui: „Įmonės nusprendė steigti gamyklas Pietryčių Azijos šalyse, pavyzdžiui, Tailande ir Vietname, visų pirma siekdamos išspręsti problemą, kylančią dėl geografinio atotrūkio nuo žaliavų tiekimo rinkos ir produktų eksporto rinkos, ir išvengti JAV vadinamosios dvigubos apsaugos poveikio, tačiau staigus Pietryčių Azijos šalių į JAV eksportuojamų padangų kiekio padidėjimas atkreipė JAV dėmesį.“ (nuoroda pateikiama 156 išnašoje). Kinijos naujienose dviguba apsauga paprastai vadinami kartu pradėti antidempingo ir antisubsidijų tyrimai, žr., pavyzdžiui, https://www.yys-alu.com/en/news-center/1993.html.

(158)  „Hock Hin (MUAR) Rubber Co.“, „Michelin Malaysia“, „Toyo tyre Malaysia SDN BHD“ ir „Yamauchi (Malaysia)“.

(159)  Turkijos statistikos institutas, https://www.tuik.gov.tr/Home/Index.

(160)  Energijos rinkos reguliavimo institucija (EMRA), https://epdk.gov.tr/Home/En.

(161)  Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tų šalių vidaus rinkos kainos negali būti naudojamos normaliajai vertei nustatyti.

(162)   https://data.tuik.gov.tr/Bulten/Index?p=Labour-Cost-Statistics-2024-54011.

(163)   TurkStat, Labour Input Indices, Quarter lV: October-December, 2024.

(164)  epdk.gov.tr => Press releases (Pranešimai spaudai) => Electricity Market board decisions (Elektros rinkos valdybos sprendimai).

(165)  Turkijos statistikos institutas – pramoninės gamtinių dujų kainos pagal suvartojimo intervalus 2022 m. sausio–birželio mėn., https://data.tuik.gov.tr/ Bulten/Index?p=Electricity-and-Natural-Gas-Prices-Period-I:-January-June,-2022-45567.

(166)  Turkijos statistikos institutas – nacionalinių gamintojų kainų indeksas ir kitimo tempas, https://data.tuik.gov.tr/Bulten/Index?p=Domestic- Producer-Price-Index-June-2024-53691.

(167)   2018 m. spalio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1579, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės naujoms ar restauruotoms guminėms pneumatinėms padangoms, naudojamoms autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121, nustatomas galutinis antidempingo muitas bei laikinojo muito galutinis surinkimas ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/163 (OL L 263, 2018 10 22, p. 3, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2018/1579/oj).

(168)   https://www.invest.gov.tr/en/investmentguide/pages/cost-of-doing-business.aspx.

(169)  Ankaros regionas yra arčiausiai „Brisa Bridgestone“ gamyklų esantis regionas.

(170)  Po galutinio faktų atskleidimo šis muitas buvo pakeistas į 4,3 %.

(171)  Po galutinio faktų atskleidimo šis muitas buvo pakeistas į 24,4 %.

(172)   1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 56, 1996 3 6, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/1996/384/oj).

(173)  Iš „Tyres Europe“ narių surinkta suvestinė duomenų bazė.

(174)   Šaltinis: naujienų straipsniai apie įvairius Kinijos prekių ženklus, pavyzdžiui: Chinese Premium Tyres are changing the game: A new era in global tyre competition: https://trojanlimited.com/chinese-premium-tyres-are-changing-the-game-a-new-era-in-global-tyre-competition/; European Linglong tire factory certified by numerous OEMs: https://en.linglong.cn/content/details34_38845.html; Sailun continues in the fast lane: https://www.eqs-news.com/news/media/sailun-continues-in-the-fast-lane-sailun-has-entered-the-top-10-most-valuable-tyre-brands-in-the-world-for-the-first-time-achieving-a-historic-triple/d361873f-a8c3-4601-a541-8263c80366a4_en#:~:text=Sailun%20continues%20in%20the%20fast%20lane%20+++,historic%20triple.%20%7C%20Media%20%2D%20EQS%20News (paskutinį kartą žiūrėta 2026 m. balandžio 27 d.).

(175)   Šaltinis: Įvairios prekiautojų arba padangų apžvalgų svetainės, kuriose prekių ženklai klasifikuojami pagal pakopas, pavyzdžiui: https://www.tyrereviews.com/tyre/, https://www.tyresavings.com/brands, https://www.asdatyres.co.uk/brands, https://www.grip500.it/pneumatico/, https://www.reifen.com/de-de/auto/reifen/marken, paskutinį kartą žiūrėta 2026 m. balandžio 27 d.

(176)   Šaltinis: Chinese Premium Tyres are changing the game: A new era in global tyre competition: https://trojanlimited.com/chinese-premium-tyres-are-changing-the-game-a-new-era-in-global-tyre-competition/; European Linglong tire factory certified by numerous OEMs: https://en.linglong.cn/content/details34_38845.html, paskutinį kartą žiūrėta 2026 m. balandžio 27 d.

(177)  WT/DS184/AB/R, 2001 m. rugpfjūčio 22 d., Jungtinės Valstijos – Antidempingo priemonės tam tikriems Japonijos kilmės karštai valcuotiems plieno produktams, 204 punktas.

(178)  Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1159, 2023 m. birželio 13 d. kuriuo, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį, importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės gabonmedžio fanerai nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 153, 2023 6 14, p. 3, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2023/1159/oj), 173 ir 178 konstatuojamosios dalys ir 2018 m. birželio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/931, kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamai Indijos ir Kinijos Liaudies Respublikos kilmės oksalo rūgščiai nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 165, 2018 7 2, p. 13, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2018/931/oj), 121 ir 129 konstatuojamosios dalys.

(179)  Apeliacinio komiteto ataskaitos „Kinija. Antidempingo muitai Japonijos kilmės labai atspariems nerūdijančiojo plieno besiūliams vamzdžiams“ ir „Kinija. Antidempingo muitai ES kilmės labai atspariems nerūdijančiojo plieno besiūliams vamzdžiams“, WT/DS454/AB/R ir TW/DS460/AG/R, taip pat 1 priedėlio 5.204 punktas, kuriame cituojamas Apeliacinio komiteto ataskaitos „Jungtinės Valstijos. Antidempingo priemonės tam tikriems Japonijos kilmės karštai valcuotiems plieno produktams“, WT/DS184/AB/R, 195 punktas.

(180)   2021 m. vasario 4 d. Teisingumo Teismo sprendimas Eurocylinder systems AG, C-324/19, ECLI:EU:C:2021:94, 49 ir 50 punktai.

(181)  Pranešimas apie antisubsidijų tyrimo dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės naujų guminių pneumatinių padangų, naudojamų automobiliams, autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas ne didesnis kaip 121, inicijavimą (OL C, C/2025/5924, 2025.11.6, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/5924/oj).

(182)   2025 m. lapkričio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2025/2219, kuriuo importuojamai Brazilijos Federacinės Respublikos kilmės spygliuočių fanerai nustatomi laikinieji antidempingo muitai (OL L, 2025/2219, 2025 11 4, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2025/2219/oj), 194 konstatuojamoji dalis ir 2025 m. rugpjūčio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2025/1732, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės žvakėms, plonoms žvakėms ir panašiems dirbiniams nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L, 2025/1732, 2025 8 14, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2025/1732/oj), 321 konstatuojamoji dalis.

(183)  Įgyvendinimo reglamento (ES) 2025/58 357 ir 358 konstatuojamosios dalys.

(184)  Guminių padangų ir kamerų gamyba; guminių padangų restauravimas ir atnaujinimas.

(185)  Įskaitant gamybos įmonės ir (arba) su ja susijusios būstinės PBA išlaidų sumą, priklausomai nuo to, kur jos buvo patirtos.

(186)   2015 m. spalio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1953, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos, Japonijos, Korėjos Respublikos, Rusijos Federacijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės orientuoto grūdėtumo plokštiems valcavimo produktams iš silicinio elektrotechninio plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 284, 2015 10 30, p. 109, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2015/1953/oj).

(187)  European Commission, Directorate-General for Trade and Economic Security, Directorate G, Rue de la Loi/Wetstraat 170, 1040 Bruxelles/Brussel, BELGIQUE/BELGIË (Belgija), e. paštas: Trade-defence-complaints@ec.europa.eu.

(188)   2019 m. gegužės 8 d. Bendrojo Teismo sprendimas Stemcor London and Samac Steel Supplies / Komisija, T-749/16, ECLI:EU:T:2019:310.

(189)   2024 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2024/2509 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (OL L, 2024/2509, 2024 9 26, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/2509/oj).


PRIEDAS

Kitos bendradarbiaujančios bendrovės

Bendrovės pavadinimas

Papildomas TARIC kodas

Anhui Jichi Tire Co., Ltd.

88CQ

CHENG SHIN RUBBER (XIAMEN) IND. LTD.

88CR

CHENG SHIN TIRE & RUBBER (CHINA) CO., LTD.

88CS

Continental Tires (China) Co., Ltd.

88CT

Cooper (Kunshan) Tire Co., Ltd.

88EV

DONGYING FANGXING RUBBER CO., LTD

88CU

Dongying Zhangao Rubber Co., Ltd.

88CV

Double Coin Group (Anhui) Warrior Tire Co., Ltd.

88CW

Doublestar-Dongfeng Tyre Co., Ltd.

88CX

GITI Radial Tire (Anhui) Company Ltd.

88EW

GITI Tire (Fujian) Company Ltd.

88CY

GITI Tire (Hualin) Company Ltd.

88EX

GUIZHOU TYRE CO., LTD.

88CZ

Goodyear Dalian Tire Company Limited

88EY

HEBEI WANDA TYRE CO., LTD.

88DA

JIANGSU GENERAL SCIENCE TECHNOLOGY CO., LTD.

88EZ

Jining Shenzhou Tyre Co., Ltd.

88DB

KENDA RUBBER (CHINA) CO., LTD.

88DC

KENDA RUBBER (TIANJIN) CO., LTD.

88DD

Kumho Tire (Changchun) Co., Inc.

88FA

Kumho Tire (Tianjin) Co., Inc.

88FB

Nanjing Kumho Tire Co., Ltd.

88FC

NANKANG (ZHANGJIAGANG FREE TRADE ZONE) RUBBER INDUSTRIAL CO., LTD.

88DE

Pirelli Tyre (Jiaozuo) Co., Ltd.

88DF

Pirelli Tyre Co., Ltd.

88DG

Prinx Chengshan (Shandong) Tire Co., Ltd.

88DH

Qingdao Doublestar Tire Industrial Co., Ltd.

88DI

Qingdao Fullrun Tyre Tech Corp., Ltd.

88DJ

QINGDAO NEXEN TIRE CORPORATION

88DK

Qingdao Sentury Tire Co., Ltd.

88DL

Qingzhou Rydanz Rubber Science And Technology Co., Ltd.

88DM

Sailun (Dongying) Tire Co., Ltd.

88DN

Sailun Group Co., Ltd.

88DO

Shaanxi Yanchang Petroleum Group Rubber Co., Ltd.

88DP

Shandong Changlu Hong Tire Co., Ltd.

88DQ

Shandong Duratti Rubber Corporation Co., Ltd.

88DR

Shandong Fengyuan Tire Manufacturing Co., Ltd.

88DS

Shandong Habilead Rubber Co., Ltd.

88DT

Shandong Haohua Tire Co., Ltd.

88DU

Shandong Hongsheng Rubber Technology Co., Ltd.

88DV

Shandong Linglong Tyre Co.,Ltd.

88DW

Shandong Lutai Rubber Company Limited

88DX

SHANDONG MIRAGE TYRES CO., LTD.

88DY

Shandong New Continent Tire Co., Ltd.

88DZ

Shandong Province Sanli Tire Manufacture Co., Ltd.

88EA

SHANDONG WANDA BOTO TYRE CO., LTD.

88EB

Shandong Xinghongyuan Tyre Co., Ltd.

88EC

SHANDONG YONGFENG TYRES CO., LTD.

88ED

Shandong Youyue Rubber Technology Co., Ltd.

88EE

Shouguang Firemax Tyre Co., Ltd.

88EF

Sichuan Tyre & Rubber Co., Ltd.

88EG

Sichuan Yuanxing Rubber Co., Ltd.

88EH

Sumitomo Rubber (Changshu) Co., Ltd.

88EI

Sumitomo Rubber (Hunan) Co., Ltd.

88EJ

Tercelo Tire (Qingzhou) Co., Ltd.

88EK

TIANJIN WANDA TYRE CO., LTD.

88EL

TRIANGLE TYRE CO., LTD.

88EM

Wanli Tire Corporation Limited

88EN

ZHAOQING JUNHONG CO., LTD.

88EO

Zhongce Rubber Group Co., Ltd.

88EP

Zhongyi Rubber Co., Ltd.

88EQ

ZODO TIRE CO., LIMITED

88ER


ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2026/1540/oj

ISSN 1977-0723 (electronic edition)