–

Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek, J. Vláčil ir A. Kasalická,

–

Vengrijos vyriausybės, atstovaujamos Z. Wagner ir M. Z. Fehér,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos M. Heller ir M. Šimerdová,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004, sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (OL L 143, 2004, p. 15; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 7 t., p. 38), 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos b punkto išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant RD ir SC – fizinio asmens, kurio adresas nežinomas – ginčą dėl nuomos skolos.

Teisinis pagrindas

Sąjungos teisė

3

Reglamento Nr. 805/2004 5, 6, 10, 12, 13 ir 16 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

4

Šio reglamento 1 straipsnyje „Objektas“ nustatyta:

5

Minėto reglamento 3 straipsnio „Europos vykdomuoju raštu pripažįstami vykdomieji dokumentai“ 1 dalyje nurodyta:

6

To paties reglamento 6 straipsnio „Reikalavimai dokumentui patvirtinti Europos vykdomuoju raštu“ 1 dalyje nustatyta:

7

Reglamento Nr. 805/2004 III skyriuje, kuriame yra 12–19 straipsniai, nustatyti minimalūs neginčytinų reikalavimų procedūrų reikalavimai. Šie reikalavimai, skirti skolininko teisei į gynybą apsaugoti, taikomi ne tik ieškinio ar kitų dokumentų įteikimo būdams, bet ir tokiame dokumente pateikiamos informacijos turiniui, nes skolininkas turi būti informuotas apie reikalavimą ir jo užginčijimo tvarką.

8

Šio reglamento 12 straipsnio „Minimalių reikalavimų taikymo sritis“ 1 dalyje nurodyta:

9

Minėto reglamento 14 straipsnyje „Dokumento įteikimas be skolininko patvirtinimo apie jo gavimą“ nustatyta:

10

To paties reglamento 15 straipsnyje „Dokumento įteikimas skolininko atstovams“ nurodyta:

11

Reglamento Nr. 805/2004 27 straipsnyje „Ryšys su Reglamentu (EB) Nr. 44/2001“ numatyta:

Čekijos teisė

12

Zákon č. 99/1963 Sb., Občanský soudní řád (Civilinio proceso kodekso įstatymas Nr. 99/1963, toliau – Civilinio proceso kodeksas) 29 straipsnio 3 dalyje numatyta:

13

Civilinio proceso kodekso 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal asmens, kuriam suteikta teisė teismo sprendimu, teisminiu susitarimu ar autentišku dokumentu, atitinkančiu visiško ar dalinio pripažinimo Europos vykdomuoju raštu reikalavimus, prašymą teismas turi pripažinti tą sprendimą, susitarimą ar autentišką dokumentą Europos vykdomuoju raštu, laikydamasis Reglamente Nr. 805/2004 nurodytų sąlygų. Jei pripažinimo sąlygos netenkinamos, teismas negali jo pripažinti ir privalo apie priežastis raštu informuoti prašymą pateikusį asmenį.

Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

14

Okresní soud v Českých Budějovicích (Česke Budejovicų apylinkės teismas, Čekijos Respublika) pareikštu ieškiniu RD siekė gauti iš SC 6 600 Čekijos kronų (CZK) (apie 250 EUR) sumą su palūkanomis už pavėluotą mokėjimą, nes pagal 2008 m. liepos 23 d. nuomos sutartį, pradėjusią galioti nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d., SC naudojosi būstu Česke Budejovicuose ir sutartimi įsipareigojo mokėti 5 600 CZK dydžio nuomą ir išankstinę 1 000 CZK sumą einamosioms išlaidoms, atsiradusioms naudojant butą, padengti, t. y. iš viso – 6 600 CZK sumą per mėnesį. 2008 m. rugsėjo 28 d. SC raštu pripažino savo skolą ir įsipareigojo ją sumokėti iki 2008 m. rugsėjo 30 d., tačiau to nepadarė.

15

Kadangi teismui, nepaisant jo atlikto tyrimo, nepavyko nustatyti SC adreso, jai buvo paskirtas kuratorius.

16

SC nedalyvavo procese, jai paskirtas kuratorius taip pat nepasirodė teismo posėdyje, į kurį buvo kviestas. Kadangi tame posėdyje RD pateikė įrodymų, jos ieškinys buvo patenkintas. Sprendimas, kuriuo buvo užbaigtas procesas, buvo įteiktas tik minėtam kuratoriui, nes SC adresas nebuvo žinomas.

17

2016 m. spalio 14 d. RD kreipėsi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą, prašydama atsiųsti šį sprendimą su žyma, kad jis yra galutinis ir vykdytinas, ir pripažinti jį Europos vykdomuoju raštu pagal Civilinio proceso kodekso 353 straipsnio 1 dalį ir Reglamentą Nr. 805/2004.

18

2016 m. lapkričio 3 d. raštu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas informavo RD, kad netenkinamos minėto pripažinimo sąlygos, ir pabrėžė, kad reikalavimas laikomas neginčytinu, jeigu skolininkas aiškiai su juo sutiko ar bylos nagrinėjimo metu pagal atitinkamos valstybės narės proceso normas nepareiškė jokių prieštaravimų arba nedalyvavo teismo posėdyje dėl šio reikalavimo, kai toks nedalyvavimas pagal valstybės narės teisę prilygsta numanomam sutikimui su reikalavimu ar kreditoriaus nurodytais faktais.

19

Tuomet RD kreipėsi į Ústavní soud (Konstitucinis Teismas, Čekijos Respublika), iš esmės teigdama, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pagal SESV 267 straipsnį nepateikė Europos Sąjungos Teisingumo Teismui klausimo, ar ištyrus įrodymus teismo priimtas sprendimas gali būti laikomas neginčytinu, kai atsakovas nėra pateikęs jokių prieštaravimų ar pastabų dėl faktų. Šiuo klausimu RD nurodė 2016 m. birželio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Pebros Servizi (C‑511/14, EU:C:2016:448) 41 punktą, pagal kurį, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 805/2004 6 konstatuojamąją dalį, reikalavimas gali būti laikomas „neginčytinu“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 805/2004 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos b punktą, jeigu skolininkas nesiėmė jokių veiksmų, kad užginčytų tokį reikalavimą, t. y. nevykdė teismo prašymo raštu pareikšti apie ketinimą ginčyti ieškinį arba neatvyko į teismo posėdį.

20

2017 m. rugsėjo 26 d. sprendime Ústavní soud (Konstitucinis Teismas) prieštaraujančia Konstitucijai pripažino situaciją, kai pagrindinėje byloje aptariamas sprendimas nebuvo pripažintas Europos vykdomuoju raštu, bet dėl atitinkamo klausimo į Teisingumo Teismą nesikreipta.

21

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano privalantis dėl prejudicinio sprendimo kreiptis į Teisingumo Teismą, nes dabar kyla abejonių dėl to, ar pagrindinėje byloje aptariamas reikalavimas gali būti laikomas neginčytinu, o sprendimas, kurį jis turi priimti, pagal nacionalinę teisę negali būti skundžiamas.

22

Šiomis aplinkybėmis Okresní soud v Českých Budějovicích (Česke Budejovicų apylinkės teismas, Čekijos Respublika) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

Dėl prejudicinio klausimo

23

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamentą Nr. 805/2004 reikia aiškinti kaip leidžiantį tuo atveju, kai teismui neįmanoma nustatyti atsakovės adreso, teismo sprendimą dėl reikalavimo, priimtą po teismo posėdžio, kuriame nepasirodė nei atsakovė, nei tame procese paskirtas kuratorius, pripažinti Europos vykdomuoju raštu.

24

Kaip matyti iš Reglamento Nr. 805/2004 12 straipsnio, galimybei pripažinti teismo sprendimą Europos vykdomuoju raštu taikomos dvi kumuliacinės sąlygos. Pirma, toks sprendimas turi būti priimtas dėl „neginčytino“ reikalavimo, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos b arba c punktus. Taip yra tuomet, kai per teisminį bylos nagrinėjimą nebuvo pateikta jokių prieštaravimų dėl reikalavimų ir su juo buvo numanomai sutikta, nes skolininkas nepasirodė arba jam nebuvo atstovaujama teismo posėdyje dėl šio reikalavimo. Antra, teismo procesas, per kurį buvo priimtas aptariamas sprendimas, turi atitikti šios reglamento III skyriuje numatytus minimalius procesinius reikalavimus.

25

Pagal šio reglamento 12 konstatuojamąją dalį minėti procesiniai reikalavimai skirti užtikrinti, kad skolininkas būtų informuotas laiku ir taip, kad turėtų galimybę tinkamai pasiruošti gynybai, pirma, apie jam teisme pareikštą ieškinį ir būtinybę aktyviai dalyvauti procese siekiant užginčyti atitinkamą reikalavimą ir, antra, apie jo nedalyvavimo procese padarinius. Specialiu atveju, kai sprendimas priimamas už akių, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 805/2004 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos b punktą, minėtais minimaliais procesiniais reikalavimais siekiama užtikrinti pakankamas garantijas, kad yra laikomasi teisės į gynybą (2016 m. birželio 16 d. Sprendimo Pebros Servizi, C‑511/14, EU:C:2016:448, 44 punktas).

26

Teisingumo Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 805/2004 14 straipsnio 2 dalį, tikslus ir sistemą, matyti, kad, nesant galimybės nustatyti atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos, už akių priimtas teismo sprendimas negali būti pripažintas Europos vykdomuoju raštu (2012 m. kovo 15 d. Sprendimo G, C‑292/10, EU:C:2012:142, 64 punktas).

27

Ši išvada galioja, nepaisant to, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris negalėjo nustatyti SC adreso, proceso tikslais paskyrė kuratorių.

28

Nors Reglamento Nr. 805/2004 15 straipsnyje numatyta, kad, be jo 14 straipsnyje nurodytų įteikimo atvejų, gali būti įteikiama ir skolininko atstovui, vis dėlto pažymėtina, kad kuratorius, kaip antai paskirtas pagal pagrindinėje byloje aptariamas nacionalines nuostatas, negali būti prilyginamas „skolininko atstovui“, kaip jis suprantamas pagal minėtą 15 straipsnį. Iš tiesų, šioje nuostatoje, skaitomoje atsižvelgiant į šio reglamento 16 konstatuojamąją dalį, numatytos tik tokios situacijos, kai skolininkas dėl teisinių priežasčių objektyviai negali sau atstovauti teisme arba savo noru šiuo tikslu paskyrė atstovą. Vis dėlto pagrindinėje byloje tokių aplinkybių nebuvo konstatuota.

29

Kadangi Sąjungos teisės aktų leidėjas galimybę naudotis papildoma ir fakultatyvia vykdymo priemone, kaip antai Europos vykdomuoju raštu, be kita ko, susiejo su sąlyga, kad turi būti tiksliai žinomas skolininko adresas – o ši sąlyga pagrindinėje byloje susiklosčiusioje situacijoje netenkinama – nagrinėjamu atveju nereikia tikrinti, ar, atsižvelgiant, be kita ko, į Reglamento Nr. 805/2004 5 ir 6 konstatuojamąsias dalis, pagrindinėje byloje aptariamas reikalavimas gali būti laikomas neginčytinu, nes nei SC, nei jai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paskirtas kuratorius procese nedalyvavo, teismo posėdyje nepasirodė ir neginčijo šio reikalavimo pobūdžio ir dydžio.

30

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad į užduotą klausimą atsakytina, kad Reglamentą Nr. 805/2004 reikia aiškinti kaip neleidžiantį tuo atveju, kai teismui neįmanoma nustatyti atsakovės adreso, teismo sprendimo dėl reikalavimo, priimto po teismo posėdžio, kuriame nepasirodė nei atsakovė, nei tame procese paskirtas kuratorius, pripažinti Europos vykdomuoju raštu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.