<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><JUDGMENT xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.JUDGMENT><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-148/19 P</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62019CJ0148</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:354">EU:C:2020:354</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>10</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>10</PAGE.TOTAL><AUTHOR>CJ</AUTHOR></BIB.JUDGMENT><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC"><DATE ISO="20200507">2020 m. gegužės 7 d.</DATE> sprendimas – Byla C-148/19 P</HT></P><P><HT TYPE="SC">BTB Holding Investments ir Duferco Participations Holding / Komisija</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Teisingumo Teismo</HT> (septintoji kolegija) <HT TYPE="UC">sprendimas</HT></P><P><DATE ISO="20200507">2020 m. gegužės 7 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="STAR" NOTE.ID="E0001"><P>Proceso kalba: prancūzų.</P></NOTE></P></TI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Apeliacinis skundas</KEYWORD><KEYWORD>Valstybės pagalba</KEYWORD><KEYWORD>Regioninė pagalba plieno pramonei</KEYWORD><KEYWORD>Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka</KEYWORD><KEYWORD>Sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>valstybės pagalba<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/></KEYWORD><KEYWORD>Pranašumas</KEYWORD><KEYWORD>Privataus ūkio subjekto kriterijus</KEYWORD><KEYWORD>Akivaizdi klaida</KEYWORD><KEYWORD>Įrodinėjimo pareiga</KEYWORD><KEYWORD>Teisminės kontrolės ribos</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><JUDGMENT.INIT><P>Byloje C‑148/19 P</P><P>dėl <DATE ISO="20190219">2019 m. vasario 19 d.</DATE> pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo</P></JUDGMENT.INIT><PARTIES><PLAINTIFS><P><HT TYPE="BOLD">BTB Holding Investments SA</HT>, įsteigta Liuksemburge (Liuksemburgas),</P><P><HT TYPE="BOLD">Duferco Participations Holding SA</HT>, įsteigta Liuksemburge,</P><P>atstovaujamos advokatų J.-F. Bellis, R. Luff, M. Favart ir Q. Declève,</P><PARTY.STATUS>apeliantės,</PARTY.STATUS></PLAINTIFS><AGAINST>dalyvaujant kitoms proceso šalims:</AGAINST><DEFENDANTS><P><HT TYPE="BOLD">Europos Komisijai</HT>, atstovaujamai V. Bottka ir G. Luengo,</P><PARTY.STATUS>atsakovei pirmojoje instancijoje,</PARTY.STATUS></DEFENDANTS><INTERVENERS><P><HT TYPE="BOLD">Foreign Strategic Investments Holding (FSIH),</HT></P><PARTY.STATUS>įstojusiai į bylą šaliai pirmojoje instancijoje,</PARTY.STATUS></INTERVENERS></PARTIES><PREAMBLE><PREAMBLE.INIT><P>TEISINGUMO TEISMAS (septintoji kolegija),</P><P>kurį sudaro kolegijos pirmininkas P. G. Xuereb, teisėjai A. Arabadjiev (pranešėjas) ir A. Kumin,</P><P>generalinis advokatas G. Pitruzzella,</P><P>kancleris A. Calot Escobar,</P></PREAMBLE.INIT><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,</VISA><VISA>atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,</VISA></GR.VISA><PREAMBLE.FINAL>priima šį</PREAMBLE.FINAL></PREAMBLE><?PAGE NO="2"?><CONTENTS.JUDGMENT><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Sprendimą</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1</NO.P><TXT>Apeliaciniu skundu <HT TYPE="ITALIC">BTB Holding Investments SA</HT> (toliau – BTB) ir <HT TYPE="ITALIC">Duferco Participations Holding SA</HT> (toliau – DPH) prašo panaikinti <DATE ISO="20181211">2018 m. gruodžio 11 d.</DATE> Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">BTB Holding Investments ir Duferco Participations Holding / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑100/17</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2018:900">EU:T:2018:900</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, toliau – skundžiamas sprendimas) atmesti jų ieškinį, kuriuo buvo prašoma iš dalies panaikinti <DATE ISO="20160120">2016 m. sausio 20 d.</DATE> Komisijos sprendimą (ES) 2016/2041 dėl valstybės pagalbos SA.33926 2013/C (ex 2013/NN, 2011/CP), kurią Belgija suteikė <HT TYPE="ITALIC">Duferco</HT> grupei (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="314" PAGE.FIRST="22" DATE.PUB="2016">OL L 314, 2016, p. 22</REF.DOC.OJ>; toliau – ginčijamas sprendimas).</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Ginčo aplinkybės</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2</NO.P><TXT>Ginčo aplinkybes Bendrasis Teismas išdėstė skundžiamo sprendimo 1–21 punktuose ir šio proceso tikslais jos gali būti apibendrintos, kaip nurodyta toliau.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Duferco</HT> grupė gamina ir parduoda plieną. Ji veikia maždaug penkiasdešimtyje pasaulio šalių. 2009 m. minėta grupė Europoje daugiausia vykdė veiklą Belgijoje ir Italijoje. Ši grupė taip pat veikė Šveicarijoje, Liuksemburge ir Prancūzijoje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Duferco</HT> grupė 1997 m. buvo įkurta Belgijoje ir iki 2002 m. įsigijo įvairias plieno gamyklas. Dėl šių įsigijimų minėta grupė Belgijoje turėjo tris pagrindines patronuojamąsias bendroves, t. y. <HT TYPE="ITALIC">Duferco Clabecq</HT>, <HT TYPE="ITALIC">Duferco La Louvière</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Carsid</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Duferco</HT> grupės prekybos veikla buvo konsoliduojama bendrovėje <HT TYPE="ITALIC">Duferco Industrial Investment</HT> (toliau – DII), kurios teises ir pareigas perėmė DPH. <HT TYPE="ITALIC">Duferco</HT> grupei vadovauja BTB, grupės patronuojančioji bendrovė, kuri perėmė bendrovės <HT TYPE="ITALIC">Bolmat Holding Ltd</HT> (toliau – <HT TYPE="ITALIC">Bolmat</HT>) ir buvusių DPH patronuojančiųjų bendrovių <HT TYPE="ITALIC">Ultima Holding Ltd</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Ultima Partners Ltd</HT> (toliau kartu – <HT TYPE="ITALIC">Ultima</HT>) teises ir pareigas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6</NO.P><TXT>2006 m. <HT TYPE="ITALIC">Duferco</HT> grupė užmezgė strateginę partnerystę su Rusijos grupe <HT TYPE="ITALIC">Novolipetsk</HT> (toliau – NLMK grupė). Šios partnerystės tikslas – pasinaudoti tuo, kad NLMK veikia pradinėje plieno gamybos grandyje (tiekia žaliavas ir gamina pusgaminius). Ši partnerystė pasireiškė tuo, kad NLMK grupės patronuojančioji bendrovė įsigijo vienos iš <HT TYPE="ITALIC">Duferco</HT> grupės kontroliuojančiųjų bendrovių, t. y. <HT TYPE="ITALIC">Steel Invest &amp; Finance (Luxembourg) SA</HT> (toliau – SIF), akcijų. SIF priklausė daug <HT TYPE="ITALIC">Duferco</HT> grupės aktyvų, įskaitant <HT TYPE="ITALIC">Duferco Clabecq</HT>, <HT TYPE="ITALIC">Duferco La Louvière</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Carsid</HT>. <HT TYPE="ITALIC">Duferco</HT> grupės JAV padalinys, t. y. <HT TYPE="ITALIC">Duferco US Investment Corp</HT>. (toliau – <HT TYPE="ITALIC">Duferco US</HT>), ir jo patronuojamoji bendrovė <HT TYPE="ITALIC">Duferco Farrell Corp</HT>. (toliau – <HT TYPE="ITALIC">Farrell</HT>) 2006 m. pabaigoje taip pat buvo integruoti į SIF. <DATE ISO="20061218">2006 m. gruodžio 18 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Duferco</HT> ir NLMK grupių susitarimas buvo patvirtintas, o NLMK grupės patronuojančioji bendrovė įsigijo 50 % SIF akcijų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7</NO.P><TXT>2011 m. vasarą buvo nutraukta grupės <HT TYPE="ITALIC">Duferco</HT> ir NLMK strateginė partnerystė. Abi grupės pasidalijo SIF aktyvus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8</NO.P><TXT>2011 m. lapkričio mėn. Belgijos dienraštis paskelbė kelis straipsnius, juose teigiama, kad Valonijos regionas (Belgija) nuo 2003 m. teikė finansinę paramą <HT TYPE="ITALIC">Duferco</HT> grupei, apie tai neinformavęs Europos Komisijos. Kaip nurodyta minėtame dienraštyje, Valonijos regionas 2003 m. kovo mėn. įsteigė naują finansinį holdingą <HT TYPE="ITALIC">Foreign Strategic Investments Holding</HT> <HT TYPE="ITALIC">SA (FSIH)</HT>, kuris yra <HT TYPE="ITALIC">Société wallonne de administration et de participations (Sogepa)</HT> patronuojamoji bendrovė, kad investuotų į minėtos grupės bendroves, turinčias buveinę už Belgijos ar net Europos Sąjungos ribų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9</NO.P><TXT>Paskelbus šiuos straipsnius, <DATE ISO="20111129">2011 m. lapkričio 29 d.</DATE> raštu Komisija paprašė Belgijos Karalystės pateikti jai papildomą informaciją apie finansinės paramos, kurią 2003–2011 m. Valonijos regionas suteikė <HT TYPE="ITALIC">Duferco</HT> grupei, pobūdį.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="3"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10</NO.P><TXT><DATE ISO="20131016">2013 m. spalio 16 d.</DATE> raštu Komisija pranešė Belgijos Karalystei apie savo sprendimą pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl šių finansinės paramos priemonių. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl šių priemonių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11</NO.P><TXT>Iš visos Belgijos Karalystės Komisijai pateiktos informacijos matyti, kad 2003–2011 m. FSIH <HT TYPE="ITALIC">Duferco</HT> grupei kelis kartus suteikė paramą, iš viso už 517 mln. EUR.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12</NO.P><TXT>Vieną iš šių paramos priemonių, vadinamą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>pirmąja priemone<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/> arba <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>priemone Nr. 1<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/>, sudarė 2006 m. FSIH atliktas 49,9 % bendrovės <HT TYPE="ITALIC">Duferco US</HT> akcijų, kurias ji turėjo nuo 2003 m., perleidimas bendrovei DII. Šis akcijų perleidimas buvo atliktas vykstant deryboms prieš NLMK grupei įsigyjant <HT TYPE="ITALIC">Duferco</HT> grupės akcijų per SIF, nes NLMK grupė išreiškė pageidavimą, kad SIF kontroliuotų visą <HT TYPE="ITALIC">Duferco US</HT> akcinį kapitalą. Taigi, kad pasitrauktų iš <HT TYPE="ITALIC">Duferco US</HT>, <DATE ISO="20060614">2006 m. birželio 14 d.</DATE> FSIH pasiūlė DII išpirkti jos turimas <HT TYPE="ITALIC">Duferco US</HT> akcijas, o vėliau šis pasiūlymas buvo perleistas <HT TYPE="ITALIC">Ultima</HT>, kuri juo pasinaudojo ir už 125,85 mln. JAV dolerių (maždaug 95 mln. EUR) perpirko visas FSIH turimas <HT TYPE="ITALIC">Duferco US</HT> akcijas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13</NO.P><TXT>Taip <DATE ISO="20061212">2006 m. gruodžio 12 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Duferco</HT> grupė tapo visiška <HT TYPE="ITALIC">Duferco US</HT> savininke, likus tik kelioms dienoms iki jos strateginės partnerystės su NLMK grupe formalizavimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14</NO.P><TXT>Antrą FSIH paramos <HT TYPE="ITALIC">Duferco</HT> grupei priemonę, vadinamą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>antrąja priemone<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/> arba <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>priemone Nr. 2<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/>, sudarė tai, kad 2006 m. FSIH perleido nuo 2003 m. jai priklausiusią maždaug 25 % DPH akcinio kapitalo dalį <HT TYPE="ITALIC">Bolmat</HT>, buvusiai <HT TYPE="ITALIC">Duferco</HT> grupės patronuojančiajai bendrovei, kurios teises ir pareigas perėmė BTB. Šį akcijų perleidimą lėmė FSIH noras pasitraukti iš DPH. Taigi <DATE ISO="20060614">2006 m. birželio 14 d.</DATE> FSIH perleido <HT TYPE="ITALIC">Bomat</HT> visas turimas DPH akcijas už 105,42 mln. JAV dolerių (apie 84 mln. EUR).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15</NO.P><TXT>Trečiąją iš šių priemonių, vadinamą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>ketvirtąja priemone<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/> arba <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>priemone Nr. 4<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/>, kaip nurodyta dviejuose susitarimuose, pasirašytuose 2009 m. rugsėjo ir gruodžio mėn., iš esmės sudarė 100 mln. EUR paskolos suteikimas <HT TYPE="ITALIC">Ultima</HT>, buvusiai <HT TYPE="ITALIC">Duferco</HT> grupės patronuojančiajai bendrovei, kurios teises ir pareigas perėmė BTB. Ši paskola buvo suteikta dviem dalimis: pirmoji – 30 mln. EUR – 2009 m. rugsėjo mėn., o antroji – 70 mln. EUR – 2009 m. gruodžio mėn. Buvo nustatyta paskolai taikytina palūkanų norma – dvylikos mėnesių EURIBOR norma, padidinta 75 baziniais punktais; pasirašant šiuos susitarimus, ji sudarė 2,052 %. Remiantis Belgijos Karalystės pateikta informacija, faktiškai taikyta norma suteikiant pirmąją dalį buvo 2,04 %, o suteikiant antrąją <FT TYPE="DECIMAL">–1,99</FT> %.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. pasibaigė <HT TYPE="ITALIC">Duferco</HT> grupės ir NLMK grupės strateginė partnerystė, pagal šių grupių susitarimą <DATE ISO="20110630">2011 m. birželio 30 d.</DATE> visa paskola buvo grąžinta anksčiau laiko.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17</NO.P><TXT><DATE ISO="20160120">2016 m. sausio 20 d.</DATE> Komisija priėmė ginčijamą sprendimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18</NO.P><TXT>Visų pirma, kiek tai susiję su priemone Nr. 1, Komisija nusprendė, kad dėl sąlygų, kuriomis buvo parduotos FSIH turimos <HT TYPE="ITALIC">Duferco US</HT> akcijos, DII atsidūrė palankesnėje padėtyje nei jos konkurentai, nes joks privatus investuotojas nebūtų sutikęs tokiomis sąlygomis parduoti turimų <HT TYPE="ITALIC">Duferco US</HT> akcijų ir šis pranašumas yra su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19</NO.P><TXT>Komisija nusprendė, kad FSIH turima <HT TYPE="ITALIC">Duferco US</HT> akcinio kapitalo dalis turėjo būti vertinama 141,09 mln. JAV dolerių, todėl, perleidus 125,85 mln. JAV dolerių, bendrovei DII suteikta pagalba sudarė 15,24 mln. JAV dolerių (apie 11,58 mln. EUR).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20</NO.P><TXT>Toliau dėl priemonės Nr. 2 Komisija taip pat nusprendė, kad dėl sąlygų, kuriomis buvo parduotos FSIH turimos DPH akcijos, <HT TYPE="ITALIC">Bolmat</HT> atsidūrė palankesnėje padėtyje nei jos konkurentai, nes joks privatus investuotojas nebūtų sutikęs tokiomis sąlygomis parduoti turimų DPH akcijų ir šis pranašumas yra su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="4"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21</NO.P><TXT>Komisija laikėsi nuomonės, kad FSIH turima DPH akcinio kapitalo dalis turėjo būti vertinama mažiausiai 131 mln. JAV dolerių, todėl, perleidus 105,42 mln. JAV dolerių, bendrovei <HT TYPE="ITALIC">Bolmat</HT> suteikta pagalba sudarė 25,58 mln. JAV dolerių (apie 20,36 mln. EUR).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22</NO.P><TXT>Galiausiai dėl priemonės Nr. 4 Komisija nusprendė, kad dėl sąlygų, kuriomis FSIH suteikė <HT TYPE="ITALIC">Ultima</HT> 100 mln. EUR paskolą, pastaroji atsidūrė palankesnėje padėtyje nei jos konkurentai, nes joks privatus kreditorius nebūtų sutikęs tokiomis sąlygomis suteikti jai paskolos ir šis pranašumas yra su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba. Jos teigimu, paskolai turėjo būti taikoma dvylikos mėnesių EURIBOR palūkanų norma, padidinta 220 bazinių punktų, t. y. 3,502 %.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23</NO.P><TXT>Kadangi dėl paskolos grąžinimo anksčiau laiko buvo sutarta 2011 m. birželio mėn., Komisija, remdamasi supaprastinto atnaujinimo apskaičiavimu, nusprendė, kad dėl šios paskolos <HT TYPE="ITALIC">Ultima</HT> suteikta pagalba sudarė apie 2,08 mln. EUR.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Ginčijamas sprendimas</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24</NO.P><TXT>Ginčijamo sprendimo rezoliucinė dalis suformuluota taip:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><ARTICLE IDENTIFIER="001"><TI.ART><HT TYPE="ITALIC"><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>1 straipsnis</HT></TI.ART><ALINEA><P>Toliau išvardytos priemonės, kurias [Belgijos Karalystė] neteisėtai įgyvendino pažeisdama [SESV] 108 straipsnio 3 dalį, yra su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>[<HT TYPE="ITALIC">Duferco US</HT>] akcijų, kurių suma yra <FT TYPE="NUMBER">11581700</FT> EUR, pardavimas bendrovei [DII];</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>[DPH] akcijų, kurių suma yra <FT TYPE="NUMBER">20362464</FT> EUR, pardavimas [Bolmat];</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>d)</NO.P><TXT>paskola [<HT TYPE="ITALIC">Ultima</HT>], kurios pagrindinė suma <FT TYPE="NUMBER">–2082723</FT> EUR, nes jai taikyta palūkanų norma buvo mažesnė nei 3,502 %;</TXT><P>&lt;…&gt;</P></NP></ITEM></LIST></ALINEA></ARTICLE><ARTICLE IDENTIFIER="002"><TI.ART><HT TYPE="ITALIC">2 straipsnis</HT></TI.ART><PARAG IDENTIFIER="002.001"><NO.PARAG>1.</NO.PARAG><ALINEA>[Belgijos Karalystė] privalo susigrąžinti 1 straipsnyje nurodytą su vidaus rinka nesuderinamą pagalbą iš tiesioginių jos gavėjų arba jų teisių ir įsipareigojimų perėmėjų.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/></ALINEA></PARAG></ARTICLE></QUOT.S></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25</NO.P><TXT><DATE ISO="20170214">2017 m. vasario 14 d.</DATE> Bendrojo Teismo kanceliarija gavo BTB ir DPH ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo iš dalies.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26</NO.P><TXT><DATE ISO="20170612">2017 m. birželio 12 d.</DATE> Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu FSIH paprašė leisti įstoti į bylą palaikyti BTB ir DPH reikalavimų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27</NO.P><TXT>Grįsdamos šį ieškinį BTB ir DPH nurodė aštuonis pagrindus. Trys iš šių pagrindų buvo susiję su priemone Nr. 1, trys – su priemone Nr. 2, o du paskutiniai – su priemone Nr. 4.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28</NO.P><TXT>Kiek tai susiję su priemone Nr. 1, pirmieji du ieškinio pagrindai iš esmės buvo grindžiami pranašumo, susijusio su sąlygomis, kuriomis FSIH perleido DII turimas <HT TYPE="ITALIC">Duferco US</HT> akcijas, nebuvimu. Trečiasis ieškinio pagrindas iš esmės buvo grindžiamas įvairiomis klaidomis, padarytomis nustatant nagrinėjamos pagalbos dydį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29</NO.P><TXT>Kiek tai susiję su priemone Nr. 2, pirmieji du ieškinio pagrindai taip pat iš esmės buvo grindžiami pranašumo, susijusio su sąlygomis, kuriomis FSIH perleido <HT TYPE="ITALIC">Bolmat</HT> turimas DPH akcijas, nebuvimu. Trečiasis ieškinio pagrindas iš esmės buvo grindžiamas įvairiomis klaidomis, padarytomis nustatant nagrinėjamos pagalbos dydį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30</NO.P><TXT>Kiek tai susiję su priemone Nr. 4, abu nurodyti ieškinio pagrindai iš esmės buvo grindžiami pranašumo, susijusio su sąlygomis, kuriomis FSIH suteikė paskolą <HT TYPE="ITALIC">Ultima</HT>, nebuvimu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31</NO.P><TXT>Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė BTB ir DPH ieškinį.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Šalių reikalavimai Teisingumo Teisme</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32</NO.P><TXT>BTB ir DPH Teisingumo Teismo prašo:</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui ir</P></ITEM><ITEM><P>priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33</NO.P><TXT>Komisija Teisingumo Teismo prašo:</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą,</P></ITEM><ITEM><P>nepatenkinus šio reikalavimo, atmesti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo ir</P></ITEM><ITEM><P>priteisti iš BTB ir DPH Teisingumo Teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl apeliacinio skundo</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl priimtinumo</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34</NO.P><TXT>Komisija teigia, kad visas apeliacinis skundas nepriimtinas, nes jis pernelyg abstraktus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35</NO.P><TXT>Šiuo klausimu reikia priminti, kad, remiantis SESV 256 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punktu bei 169 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad apeliaciniame skunde turi būti tiksliai nurodytos sprendimo, kurį prašoma panaikinti, skundžiamos dalys ir teisiniai argumentai, konkrečiai pagrindžiantys šį prašymą (<DATE ISO="20130411">2013 m. balandžio 11 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mindo / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑652/11 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:229">EU:C:2013:229</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0021">21</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36</NO.P><TXT>Šiuo atveju BTB ir DPH aiškiai nurodė priežastis, dėl kurių mano, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų. Šios dvi įmonės pakankamai tiksliai nurodė skundžiamo sprendimo punktus, kuriuose, jų nuomone, padaryta teisės klaidų, dėl kurių Bendrasis Teismas šioje byloje nusprendė, kad Komisija padarė teisingą išvadą, jog buvo suteikta valstybės pagalba.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis Komisijos pareikštas nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas turi būti atmestas.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="6"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38</NO.P><TXT>Taigi BTB ir DPH apeliacinis skundas yra priimtinas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl esmės</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39</NO.P><TXT>Grįsdamos apeliacinį skundą apeliantės nurodo vienintelį pagrindą, kurį sudaro dvi dalys: pirmoji susijusi su įrodinėjimo pareigos taisyklių pažeidimu, o antroji – su procesinio lygiateisiškumo principu ir teise į teisingą bylos nagrinėjimą.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Dėl vienintelio pagrindo pirmos dalies</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P>–</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Šalių argumentai</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40</NO.P><TXT>Vienintelio pagrindo pirmoje dalyje BTB ir DPH tvirtina, pirma, jog skundžiamo sprendimo 90 ir 142 punktų formuluote <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>tam, kad būtų įrodyta, jog Komisija padarė akivaizdžią faktinių aplinkybių vertinimo klaidą, kuria galima pateisinti ginčijamo sprendimo panaikinimą, ieškovės pateiktų įrodymų turi pakakti, kad nagrinėjamame sprendime pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas taptų neįtikinamas<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/>, Bendrasis Teismas pažeidė įrodinėjimo pareigos taisykles valstybės pagalbos srityje. Teigdamas, kad apeliantės turėjo pateikti pakankamai įtikinamų įrodymų, kad ginčijamame sprendime pateiktas sudėtingas ekonominis faktinių aplinkybių vertinimas taptų neįtikinamas, Bendrasis Teismas perkėlė įrodinėjimo pareigą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41</NO.P><TXT>Šių įmonių teigimu, Bendrasis Teismas, viena vertus, įtvirtino Komisijos teisę neįrodyti, kodėl nagrinėjamos priemonės yra valstybės pagalba, ir galimybę faktinių aplinkybių vertinimą pagrįsti paprasčiausiais <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>tikėtinais<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/> teiginiais ar įrodymais, kurių tikrumo ji neprivalo įrodyti. Kita vertus, Bendrasis Teismas reikalavo, kad apeliantės įrodytų, jog nagrinėjamos priemonės nėra valstybės pagalba.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42</NO.P><TXT>Antra, BTB ir DPH mano, kad iš skundžiamo sprendimo 90 ir 142 punktų matyti, jog Bendrasis Teismas netiesiogiai nusprendė, kad jei Komisijai išnagrinėjus atitinkamas priemones lieka abejonių, šios abejonės jai bus naudingos, nes ji savo vertinimą gali grįsti paprastais <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>tikėtinais<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/> įrodymais, kurių tikrumo ji neprivalo įrodyti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43</NO.P><TXT>Komisija nesutinka su BTB ir DPH argumentais.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P>–</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Teisingumo Teismo vertinimas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44</NO.P><TXT>Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją, norint priemonę kvalifikuoti kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>valstybės pagalbą<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/>, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, reikia, kad būtų įvykdytos visos toliau nurodytos sąlygos. Pirma, tai turi būti valstybės arba iš valstybinių išteklių suteikta pagalba. Antra, tokia priemonė turi galėti paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą. Trečia, ja pagalbos gavėjui turi būti suteiktas atrankusis pranašumas. Ketvirta, ji turi iškraipyti konkurenciją arba galėti ją iškraipyti (<DATE ISO="20191219">2019 m. gruodžio 19 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Arriva Italia ir kt</HT></NAME.CASE>., <NO.CASE>C‑385/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:1121">EU:C:2019:1121</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45</NO.P><TXT>Taip pat reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją valstybės pagalba laikomos intervencijos, kurios, kad ir kokia būtų jų forma, gali tiesiogiai ar netiesiogiai suteikti įmonėms pranašumą arba kurios turi būti laikomos ekonomine nauda, kurios ją gaunanti įmonė nebūtų galėjusi gauti įprastomis rinkos sąlygomis (<DATE ISO="20180306">2018 m. kovo 6 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / FIH Holding ir FIH Erhvervsbank</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑579/16 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:159">EU:C:2018:159</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į SESV 107 straipsnio 1 dalies tikslą užtikrinti neiškraipytą konkurenciją, įskaitant valstybės ir privačių įmonių konkurenciją, sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>pagalba<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/>, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, negali apimti įmonei iš valstybės išteklių suteiktos priemonės, kai ji būtų galėjusi tokį patį pranašumą gauti normalias rinkos sąlygas atitinkančiomis aplinkybėmis. Taigi sąlygos, kuriomis buvo suteiktas toks pranašumas, iš principo vertinamos taikant privataus ūkio subjekto principą (<DATE ISO="20180306">2018 m. kovo 6 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / FIH Holding ir FIH Erhvervsbank</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑579/16 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:159">EU:C:2018:159</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47</NO.P><TXT>Privataus ūkio subjekto principas yra vienas iš elementų, į kuriuos Komisija privalo atsižvelgti, nustatydama, ar buvo suteikta pagalba, todėl tai nėra išimtis, kuri taikoma tik valstybės narės prašymu, kai konstatuojama, kad yra visi SESV 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>valstybės pagalba<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/> elementai (<DATE ISO="20180306">2018 m. kovo 6 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / FIH Holding ir FIH Erhvervsbank</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑579/16 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:159">EU:C:2018:159</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0046">46</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis reikia priminti, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, jog Komisija negali daryti prielaidos, kad įmonė įgijo pranašumą, kuris reiškia valstybės pagalbą, remdamasi tik neigiama prezumpcija, pagrįsta informacijos, leidžiančios padaryti priešingą išvadą, nebuvimu, nesant kitų įrodymų, galinčių patvirtinti tokio pranašumo egzistavimą (<DATE ISO="20090917">2009 m. rugsėjo 17 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / MTU Friedrichshafen</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑520/07 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:557">EU:C:2009:557</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0058">58</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49</NO.P><TXT>Taigi, kai Komisija taiko privataus ūkio subjekto principą, ji bent jau turi užtikrinti, kad jos turima informacija, nors ji tam tikrais atvejais gali būti fragmentiška ir neišsami, suteikia pakankamą pagrindą padaryti išvadą, jog įmonė įgijo pranašumą, kuris reiškia valstybės pagalbą (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20090917">2009 m. rugsėjo 17 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / MTU Friedrichshafen</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑520/07 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:557">EU:C:2009:557</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0056">56</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50</NO.P><TXT>Komisija savo sprendimus turi pagrįsti tam tikrais patikimais ir nuosekliais įrodymais, galinčiais pagrįsti jos padarytas išvadas (<DATE ISO="20090917">2009 m. rugsėjo 17 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / MTU Friedrichshafen</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑520/07 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:557">EU:C:2009:557</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51</NO.P><TXT>Be to, kaip Bendrasis Teismas iš esmės pažymėjo skundžiamo sprendimo 82 punkte, Komisija privalo rūpestingai ir nešališkai vykdyti atitinkamų priemonių nagrinėjimo procedūrą tam, kad priimdama galutinį sprendimą, kuriuo pripažįstamas pagalbos buvimas ir atitinkamais atvejais jos nesuderinamumas ar neteisėtumas, turėtų kuo išsamesnių ir patikimesnių įrodymų (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20100902">2010 m. rugsėjo 2 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Scott</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑290/07 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:480">EU:C:2010:480</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0090">90</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20140403">2014 m. balandžio 3 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Prancūzija / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑559/12 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:217">EU:C:2014:217</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0063">63</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52</NO.P><TXT>Šioje byloje Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 81 punkte pabrėžė, kad pareiga įrodyti, jog įvykdytos privataus ūkio subjekto kriterijaus taikymo sąlygos, tenka Komisijai ir kad juo labiau taip yra tuo atveju, kai ginčijamas sprendimas grindžiamas ne tuo, kad nebuvo pateikta informacija, kurios Komisija prašė iš atitinkamos valstybės narės, bet išvada, jog privatus ūkio subjektas nebūtų elgęsis taip, kaip šios valstybės narės valdžios institucijos, o tai reiškia, kad Komisija turėjo visą reikalingą informaciją savo sprendimui parengti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53</NO.P><TXT>Taigi, priešingai, nei teigia BTB ir DPH, iš skundžiamo sprendimo nematyti, kad Bendrasis Teismas manė, jog Komisijai pakanka savo ekonominį vertinimą grįsti vien <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>įtikinamais<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/> teiginiais, kurių tikrumo ji neprivalo įrodyti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54</NO.P><TXT>Dėl BTB ir DPH argumentų, kad skundžiamo sprendimo 90 ir 142 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, jog jos turi pateikti įrodymų, kad nagrinėjamos priemonės nėra valstybės pagalba, reikia konstatuoti, kad šie argumentai grindžiami klaidingu skundžiamo sprendimo aiškinimu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55</NO.P><TXT>Iš tiesų iš skundžiamo sprendimo 90 ir 142 punktų matyti, kad Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, jog nors Komisija taikė privataus ūkio subjekto kriterijų, atliko analizę ir savo sprendime priėjo prie išvados, kad nagrinėjamos priemonės yra valstybės pagalba, ieškovė turi įrodyti akivaizdžią Komisijos atlikto faktinių aplinkybių vertinimo klaidą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56</NO.P><TXT>Šis argumentas yra tik Teisingumo Teismo suformuotoje jurisprudencijoje įtvirtinto principo, pagal kurį Sąjungos teismų vykdoma Komisijos atliktų sudėtingų ekonominių vertinimų kontrolė apsiriboja procedūrinių ir motyvavimo taisyklių laikymosi, faktinių aplinkybių tikslumo, akivaizdžios faktinių aplinkybių vertinimo klaidos ir piktnaudžiavimo įgaliojimais nebuvimo patikrinimu, pasekmė (<DATE ISO="20100902">2010 m. rugsėjo 2 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Scott</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑290/07 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:480">EU:C:2010:480</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0066">66</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į didelę Komisijos diskreciją taikant privataus ūkio subjekto principą, Bendrasis Teismas teisingai apribojo savo kontrolę patikrinimu, ar Komisija argumentuose nepadarė akivaizdžių vertinimo klaidų, taikydama privataus ūkio subjekto kriterijų tam, kad nustatytų, ar nagrinėjamos priemonės yra valstybės pagalba.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58</NO.P><TXT>Iš tiesų, kaip skundžiamo sprendimo 87 punkte teisingai priminė Bendrasis Teismas, teisminė kontrolė yra ribota, kiek tai susiję su klausimu, ar priemonė patenka į SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, kai Komisijos vertinimai yra techninio pobūdžio ar sudėtingi (<DATE ISO="20161130">2016 m. lapkričio 30 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Prancūzija ir Orange</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑486/15 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:912">EU:C:2016:912</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0088">88</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59</NO.P><TXT>Šiuo klausimu Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 88 punkte taip pat teisingai priminė, kad kai siekdama patikrinti, ar priemonė patenka į SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, Komisija turi taikyti privataus ūkio subjekto kriterijų, šio kriterijaus taikymas paprastai reiškia, kad Komisija turi atlikti sudėtingą ekonominį vertinimą (<DATE ISO="20161130">2016 m. lapkričio 30 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Prancūzija ir Orange</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑486/15 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:912">EU:C:2016:912</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0089">89</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60</NO.P><TXT>Kaip matyti iš suformuotos jurisprudencijos, Komisijos tyrimas, ar konkrečios priemonės gali būti kvalifikuojamos kaip valstybės pagalba dėl to, kad valdžios institucijos veikė ne taip, kaip privatus ūkio subjektas, reikalauja sudėtingo ekonominio vertinimo (<DATE ISO="20170920">2017 m. rugsėjo 20 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Frucona Košice</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑300/16 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:706">EU:C:2017:706</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0062">62</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61</NO.P><TXT>Skundžiamo sprendimo 89 ir 141 punktuose Bendrasis Teismas teisingai pridūrė, kad jis neturi institucijos, priėmusios sprendimą, kurio teisėtumą jo prašoma patikrinti, ekonominio vertinimo pakeisti savuoju (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20170920">2017 m. rugsėjo 20 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Frucona Košice</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑300/16 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:706">EU:C:2017:706</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0063">63</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62</NO.P><TXT>Taigi Bendrasis Teismas atliko ginčijamo sprendimo kontrolę, visiškai laikydamasis šio sprendimo 56 ir 58–61 punktuose nurodytoje jurisprudencijoje primintų principų ir kriterijų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63</NO.P><TXT>Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 90 ir 142 punktuose nusprendė, jog BTB ir DPH turėjo įrodyti, kad Komisija padarė akivaizdžią faktinių aplinkybių vertinimo klaidą, kuria galima pateisinti ginčijamo sprendimo panaikinimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64</NO.P><TXT>Vadinasi, vienintelio pagrindo pirma dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Dėl vienintelio pagrindo antros dalies</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P>–</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Šalių argumentai</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65</NO.P><TXT>Vienintelio pagrindo antroje dalyje BTB ir DPH tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 90 ir 142 punktuose vartodamas formuluotę, primintą šio sprendimo 40 punkte, Bendrasis Teismas pažeidė procesinio lygiateisiškumo principą ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66</NO.P><TXT>Šios įmonės mano, kad šis principas reiškia pareigą kiekvienai šaliai suteikti pagrįstą galimybę pateikti savo poziciją, įskaitant įrodymus, tokiomis sąlygomis, dėl kurių ji neatsidurtų aiškiai nepalankesnėje padėtyje nei priešinga šalis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67</NO.P><TXT>Šioje byloje nusprendęs, jog BTB ir DPH turėjo pateikti pakankamai įrodymų, kad Komisijos atliktas nagrinėjamų priemonių vertinimas taptų neįtikinamas, Bendrasis Teismas pažeidė minėtą principą, nes sukūrė Komisijai privilegijuotą padėtį, palyginti su šiomis įmonėmis. Iš tikrųjų tuo atveju, kai Komisija ir ieškovai pateikia prieštaringų, tačiau ir įtikinamų faktinių aplinkybių vertinimų, Komisijos paaiškinimai savaime turi pirmenybę prieš ieškovų pateiktus paaiškinimus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68</NO.P><TXT>BTB ir DPH teigimu, Bendrasis Teismas reikalavo, kad jos pateiktų įrodymų, kurių įrodomoji galia yra didesnė nei įrodymų, kuriais Komisija grindė faktinių aplinkybių vertinimą, įrodomoji galia.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69</NO.P><TXT>Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas prieštarauja jurisprudencijai, suformuotai <DATE ISO="19840328">1984 m. kovo 28 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Compagnie royale asturienne des mines ir Rheinzink / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>29/83 ir 30/83</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1984:130">EU:C:1984:130</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0016">16</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="19930331">1993 m. kovo 31 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ahlström Osakeyhtiö ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑89/85, C‑104/85, C‑114/85, C‑116/85, C‑117/85 ir C‑125/85–C‑129/85</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1993:120">EU:C:1993:120</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0126">126</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0127">127</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>), pagal kuriuos tuo atveju, kai Komisija konstatuoja konkurencijos taisyklių pažeidimą remdamasi prielaida, kad nustatytos faktinės aplinkybės gali būti aiškinamos tik antikonkurenciniu elgesiu, Sąjungos teismas turi panaikinti atitinkamą sprendimą, jeigu atitinkamos įmonės pateikia argumentų, kurie leidžia kitaip vertinti Komisijos nustatytas faktines aplinkybes ir pakeisti Komisijos paaiškinimą, pateiktą konstatuojant pažeidimą, kitu įtikinamu faktinių aplinkybių paaiškinimu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70</NO.P><TXT>Komisija nesutinka su BTB ir DPH argumentais.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P>–</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Teisingumo Teismo vertinimas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71</NO.P><TXT>Dėl įrodinėjimo lygio, kurio reikia norint įrodyti akivaizdžią klaidą taikant privataus ūkio subjekto principą, visų pirma reikia pažymėti, kad iš skundžiamo sprendimo 90 ir 142 punktuose Bendrojo Teismo vartojamos formuluotės matyti, jog jis reikalavo, kad apeliantės įrodytų, jog padaryta pakankamai rimta klaida, galinti paneigti Komisijos atliktą sudėtingą ekonominį vertinimą. Tačiau tai nereiškia nei to, kad apeliantės turi įrodyti valstybės pagalbos nebuvimą, nei to, kad Komisija, siekdama įrodyti valstybės pagalbos buvimą, gali remtis paprastais įtikinamais teiginiais, nei to, kad apeliantės turi visiškai paneigti Komisijos ekonominę analizę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72</NO.P><TXT>Kaip teisingai nusprendė Bendrasis Teismas, akivaizdi klaida gali būti įrodyta įrodymais, dėl kurių Komisijos sprendime pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas tampa neįtikinamas. Kita vertus, pagrindas, grindžiamas akivaizdžiomis klaidomis, turi būti atmestas, jei, nepaisant ieškovų pateiktų įrodymų, neatrodo, kad ginčijamame vertinime tokia klaida padaryta.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73</NO.P><TXT>Taigi apeliantės turi galimybę ginčyti Komisijos sprendime pateikto faktinių aplinkybių vertinimo įtikinamumą ir, priešingai, nei teigia BTB ir DPH, skundžiamame sprendime Bendrojo Teismo vartojama formuluotė visiškai nereiškia, kad nagrinėjamu atveju apeliantės privalėjo pateikti įrodymų, kurių įrodomoji galia didesnė nei įrodymų, kuriais Komisija grindė savo faktinių aplinkybių vertinimą, įrodomoji galia.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, skundžiamo sprendimo 121, 124, 127, 180, 221, 248, 253, 276 ir 285 punktuose Bendrasis Teismas įvertino, ar BTB ir DPH teiginių pakanka, kad ginčijamame sprendime Komisijos pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas taptų neįtikinamas, ir nusprendė, kad taip nėra.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="10"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75</NO.P><TXT>Kalbant apie BTB ir DPH argumentus, susijusius su <DATE ISO="19840328">1984 m. kovo 28 d.</DATE> Sprendimu <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Compagnie royale asturienne des mines ir Rheinzink / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>29/83 ir 30/83</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1984:130">EU:C:1984:130</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0016">16</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="19930331">1993 m. kovo 31 d.</DATE> Sprendimu <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ahlström Osakeyhtiö ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑89/85, C‑104/85, C‑114/85, C‑116/85, C‑117/85 ir C‑125/85–C‑129/85</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1993:120">EU:C:1993:120</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0126">126</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0127">127</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>), pakanka pažymėti, kad Komisija, taikydama privataus ūkio subjekto principą, nesiremia prielaida, kad nustatytos faktinės aplinkybės gali būti aiškinamos tik antikonkurenciniu elgesiu, bet iš principo atlieka sudėtingą ekonominį vertinimą tam, kad nustatytų, ar atitinkama įmonė įgijo pranašumą, kuris reiškia valstybės pagalbą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76</NO.P><TXT>Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju skundžiamo sprendimo 90 ir 142 punktuose nuspręsdamas, jog <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>tam, kad būtų įrodyta, jog Komisija padarė akivaizdžią faktinių aplinkybių vertinimo klaidą, kuria galima pateisinti ginčijamo sprendimo panaikinimą, ieškovės pateiktų įrodymų turi pakakti, kad nagrinėjamame sprendime pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas taptų neįtikinamas<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/>, Bendrasis Teismas nepažeidė nei procesinio lygiateisiškumo principo, nei teisės į teisingą bylos nagrinėjimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77</NO.P><TXT>Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad vienintelio pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0078"><NO.P>78</NO.P><TXT>Vadinasi, visas apeliacinis skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl bylinėjimosi išlaidų</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0079"><NO.P>79</NO.P><TXT>Pagal Procedūros reglamento 137 straipsnį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas sprendime, kuriuo užbaigiamas procesas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0080"><NO.P>80</NO.P><TXT>Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija reikalavo iš BTB ir DPH priteisti bylinėjimosi išlaidas ir šios bylą pralaimėjo, jos turi šias išlaidas padengti.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><JURISDICTION><INTRO>Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia:</INTRO><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Atmesti apeliacinį skundą.</HT></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Priteisti iš <HT TYPE="ITALIC">BTB Holding Investments SA</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Duferco Participations Holding SA</HT> bylinėjimosi išlaidas.</HT></TXT></NP></ITEM></LIST></JURISDICTION></CONTENTS.JUDGMENT><SIGNATURE.CASE><SIGNATORY><P>Parašai.</P></SIGNATORY></SIGNATURE.CASE></JUDGMENT>