(1)

COVID-19 pandemija yra didžiulis simetrinis sukrėtimas pasaulio ir Sąjungos ekonomikai , turintis didelį asimetrinį socialinį ir ekonominį poveikį visose valstybėse narėse ir regionuose . Dėl būtinų koronaviruso plitimo stabdymo priemonių ekonominė veikla ES labai sumažėjo. Pagal Komisijos 2020 m. vasaros Europos ekonominę prognozę numatoma , kad ES BVP sumažėjimas 2020 m. sieks maždaug 8,3 % – daugiau nei numatyta Komisijos 2020 m. pavasario Europos ekonominėje prognozėje ir daug daugiau nei per 2009 m. finansų krizę , o kai kuriuose sektoriuose sumažėjimas bus dar didesnis . Pandemijos protrūkis parodė, kaip susijusios tarpusavyje yra pasaulinės tiekimo grandinės, ir atskleidė tam tikras silpnąsias vietas, pvz., pernelyg didelę strateginių pramonės šakų priklausomybę nuo nediversifikuotų išorės tiekimo šaltinių ir ypatingos svarbos infrastruktūros trūkumą . Šias silpnąsias vietas reikia taisyti , ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, įskaitant labai mažas įmones , kad Sąjunga galėtų tinkamiau reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, taip pat kad padidėtų visos ekonomikos atsparumas ir sykiu, laikantis jos taisyklių, būtų išlaikomas atvirumas sąžiningai konkurencijai ir sąžiningai prekybai. Manoma, kad investicinė veikla gerokai sumažėjo. Net ir prieš pandemiją, nors investicijų ir BVP santykis Sąjungoje pamažu gerėjo, jis vis dar buvo mažesnis už tą, kurio būtų galima tikėtis per tvirtą atsigavimą, ir nepakankamas, kad kompensuotų po 2009 m. krizės ne vienus metus trukusį investicijų deficitą. Dar svarbiau tai, kad dabartiniai investicijų lygiai ir prognozės neaprėpia visų struktūrinių investicijų, Sąjungai reikalingų, kad būtų vėl užkurtas ir išlaikytas ilgalaikis augimas atsižvelgiant į technologinius pokyčius ir pasaulinę konkurenciją, be kita ko, inovacijų, įgūdžių, infrastruktūros, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) srityse, ir į būtinybę spręsti tokius esminius visuomenės uždavinius kaip tvarumas ar visuomenės senėjimas. Todėl, siekiant įgyvendinti Sąjungos politikos tikslus , įskaitant 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą dėl Europos žaliojo kurso, 2020 m. sausio 14 d. komunikatą dėl Tvarios Europos investicijų plano, 2020 m. kovo 10 d. komunikatą dėl naujos Europos pramonės strategijos ir 2020 m. kovo 10 d. komunikatą dėl tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategijos, ir remti greitą, tvarų, įtraukų , patvarų ir tinkamai vykdomą ekonomikos atgaivinimą, būtina teikti paramą, kuri padėtų spręsti rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemas ir mažinti investicijų deficitą tiksliniuose sektoriuose;

(2)

atliktuose vertinimuose pabrėžiama, kad dėl finansinių priemonių, taikytų pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, įvairovės neišvengta tam tikro jų taikymo srities dubliavimosi. Dėl šios įvairovės taip pat kilo painiavos tarpininkams ir galutiniams gavėjams, nes jie susidūrė su skirtingomis atitikties reikalavimams ir ataskaitų teikimo taisyklėmis. Dėl to, kad nėra suderintų taisyklių, nebuvo galimybių derinti kelis Sąjungos fondus, nors toks derinimas būtų buvęs naudingas įgyvendinant tokius paramos projektus, kuriems reikalingas įvairių rūšių finansavimas. Todėl, remiantis pagal Investicijų planą Europai įsteigto Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) patirtimi, turėtų būti įsteigtas vienas bendras fondas – „InvestEU“ fondas, – kuris teiktų veiksmingesnę paramą integruodamas ir supaprastindamas pagal bendrą biudžeto garantijų sistemą siūlomą finansavimą, taip sustiprinant Sąjungos paramos poveikį ir kartu sumažinant Sąjungos biudžeto sąnaudas;

(3)

per kelerius pastaruosius metus Sąjunga priėmė plataus užmojo strategijų ir dokumentų , kuriais siekiama baigti kurti bendrąją rinką ir skatinti tvarų integracinį augimą bei darbo vietų kūrimą, pvz., 2010 m. kovo 3 d. Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“, 2015 m. rugsėjo 30 d. Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planą, 2018 m. gegužės 22 d. Naująją Europos kultūros darbotvarkę, 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planą, 2016 m. lapkričio 30 d. dokumentų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“, 2015 m. gruodžio 2 d. iniciatyvą „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“, 2016 m. liepos 20 d. komunikatą „Europos mažataršio judumo strategija“, 2016 m. lapkričio 30 d. Europos gynybos veiksmų planą, 2017 m. birželio 7 d. komunikatą „Pradeda veikti Europos gynybos fondas“, 2016 m. spalio 26 d. Europos kosmoso strategiją, 2017 m. gruodžio 13 d. Tarpinstitucinę deklaraciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio, 2018 m. lapkričio 28 d. 2050 m. ilgalaikę strategiją „Švari mūsų visų planeta“, 2019 m. gruodžio 11 d. Europos žaliąjį kursą, 2020 m. sausio 14 d. Europos žaliojo kurso investicijų planą, 2020 m. sausio 14 d. iniciatyvą „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“, 2020 m. vasario 19 d. Europos skaitmeninės ateities kūrimo strategiją, duomenų strategiją ir komunikatą dėl dirbtinio intelekto, [Reglamentą, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralizavimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas)], 2020 m. kovo 10 d. Naująją Europos pramonės strategiją ir 2020 m. kovo 10 d. Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategiją, 2020 m. gegužės 20 d. 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją, 2020 m. birželio 18 d. Reglamentą (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, 2020 m. liepos 8 d. Energetikos sistemos integracijos strategiją ir ES vandenilio strategiją . „InvestEU“ fondas turėtų padėti išnaudoti ir sustiprinti šių viena kitą papildančių strategijų sinergiją, teikdamas paramą investicijoms ir galimybes gauti finansavimą;

(4)

Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras yra pagrindas, kuriuo remiantis nustatomi nacionalinių reformų prioritetai ir stebimas jų įgyvendinimas. Valstybės narės, prireikus bendradarbiaudamos su vietos ir regionų valdžios institucijomis, parengia nacionalines daugiametes investicijų strategijas tiems reformų prioritetams įgyvendinti. Šios strategijos turėtų būti pristatomos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis kaip prioritetinių investicinių projektų, kurie bus remiami nacionalinėmis, Sąjungos arba abejomis lėšomis, apibrėžimo ir koordinavimo priemonė. Šios strategijos taip pat turėtų padėti nuosekliai naudotis Sąjungos finansavimu ir maksimaliai padidinti finansinės paramos, kuri bus gaunama iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų, taip pat pagal Europos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir programą „InvestEU“, pridėtinę vertę;

(5)

„InvestEU“ fondas turėtų prisidėti prie Sąjungos konkurencingumo ir socialinės bei ekonominės konvergencijos bei sanglaudos didinimo, be kita ko, inovacijų ir skaitmeninimo srityse, prie išteklių naudojimo efektyvumo didinimo pagal žiedinės ekonomikos principus, prie Sąjungos ekonomikos augimo tvarumo ir įtraukumo, taip pat Sąjungos kapitalo rinkų socialinio atsparumo ir integruotumo, be kita ko, taikant tokius sprendimus, kuriais siekiama mažinti tokių rinkų susiskaidymą ir diversifikuoti Sąjungos įmonėms skiriamo finansavimo šaltinius. Šiuo tikslu iš „InvestEU“ fondo turėtų būti remiami techniškai ir ekonomiškai perspektyvūs projektai, nustatant skolos naudojimo, rizikos pasidalijimo ir nuosavo bei kvazinuosavo kapitalo priemonių (pvz., mišrios skolos, subordinuotosios skolos ar kapitalo konvertavimo) , pagrįstų atitinkamai Sąjungos biudžeto garantija ir įgyvendinančiųjų partnerių finansiniais įnašais, sistemą. „InvestEU“ fondas turėtų būti orientuotas į paklausą ir sykiu jo veikla turėtų būti siekiama užtikrinti strateginę ilgalaikę naudą pagrindinėse Sąjungos politikos srityse, kurios kitu atveju nebūtų finansuojamos ar būtų finansuojamos nepakankamai, taip prisidedant prie Sąjungos politikos tikslų įgyvendinimo. Parama iš „InvestEU“ fondo turėtų apimti įvairiausius sektorius ir regionus, tačiau reikėtų vengti per didelės sektorinės ar geografinės koncentracijos, taip pat turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos įgyvendinti projektus , kuriuose dalyvauja partneriai ir projektai, skatinantys tinklų, branduolių ir skaitmeninių inovacijų centrų plėtrą ES regionuose;

(6)

kultūra ir kūryba yra svarbūs ir greitai augantys Sąjungos sektoriai , galintys atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant tvarų ekonomikos gaivinimą , kuriuose iš intelektinės nuosavybės ir individualaus kūrybiškumo kuriama ekonominė ir kultūrinė vertė. Tačiau ▌COVID-19 krizės pradžioje įvesti socialinių ryšių ir renginių organizavimo apribojimai toliau griežtėja ir jau yra padarę didelį neigiamą ekonominį poveikį šiems sektoriams ir juose dirbantiems asmenims, todėl gali būti padaryta ilgalaikė struktūrinė žala, susijusi su galimybe naudotis kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemone, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 1295/2013  (4) , arba kompleksinėmis finansinėmis priemonėmis . Be to, nematerialus šių sektorių turto pobūdis riboja šių sektorių MVĮ ir organizacijų galimybes gauti privatų finansavimą, kuris yra būtinas norint investuoti, plėsti veiklą ir konkuruoti tarptautiniu lygmeniu. Įgyvendinant programą „InvestEU“ turėtų būti ir toliau palengvinamos kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančių MVĮ ir organizacijų galimybės gauti finansavimą; Kultūros ir kūrybos, garso ir vaizdo bei žiniasklaidos sektoriai skaitmeniniame amžiuje yra labai svarbūs mūsų kultūrinei įvairovei bei demokratinei ir darniai visuomenei kurti ir neatsiejama mūsų suverenumo ir autonomijos dalis, todėl nuo strateginių investicijų į audiovizualinį ir žiniasklaidos turinį bei technologijas priklauso šių sektorių konkurencingumas ir jų ilgalaikis pajėgumas kokybišką turinį kurti ir skleisti plačiai auditorijai tarpvalstybiniu mastu , laikantis pliuralizmo ir žodžio laisvės principų ;

(7)

siekiant skatinti tvarų integracinį augimą, investicijas ir užimtumą ir taip prisidėti prie gerovės didinimo, teisingesnio pajamų paskirstymo ir didesnės ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos Sąjungoje, „InvestEU“ fondas turėtų remti investicijas į materialųjį ir nematerialųjį turtą, įskaitant kultūros paveldą; „InvestEU“ fondo finansuojami projektai turėtų atitikti Sąjungos aplinkos ir socialinius standartus, įskaitant darbuotojų teisių standartus. Per „InvestEU“ fondą taikomos intervencinės priemonės turėtų papildyti Sąjungos paramą, teikiamą dotacijomis;

(8)

Sąjunga patvirtino tikslus, nustatytus Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. (toliau – Darbotvarkė iki 2030 m.), jos darnaus vystymosi tiksluose ir Paryžiaus susitarime, priimtame pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (5) (toliau – Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos), taip pat Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programoje (2015–2030 m.). Norint pasiekti tuos tikslus, taip pat tikslus, kurie nustatyti Sąjungos aplinkos politikoje, reikia smarkiai suintensyvinti veiksmus darnaus vystymosi srityje. Todėl „InvestEU“ fondo struktūroje turėtų aiškiai atsispindėti tvaraus vystymosi principai;

(9)

programa „InvestEU“ turėtų padėti kurti Sąjungoje tvarią finansų sistemą, kuri remtų privačiojo kapitalo perorientavimą į tvarias investicijas, atsižvelgiant į 2018 m. kovo 8 d. Komisijos komunikate „Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planas“ , 2020 m. kovo 10 d. komunikate dėl naujos Europos pramonės strategijos, 2020 m. kovo 10 d. komunikate dėl tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategijos ir 2020 m. sausio 14 d. ▌ komunikate dėl Europos žaliojo kurso investicijų plano, išdėstytus tikslus;

(10)

atsižvelgiant į kovos su klimato kaita, vykdoma laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ir darnaus vystymosi tikslus, svarbą, programa „InvestEU“ bus prisidedama prie klimato politikos veiksmų integravimo ir prie bendro tikslo – ne mažiau kaip 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato tikslams įgyvendinti. Tikimasi, kad pagal programą „InvestEU“ įgyvendinamais veiksmais ne mažiau kaip 30 % bendro programos „InvestEU“ finansinio paketo bus skirta klimato tikslams įgyvendinti. Atitinkami veiksmai bus nustatyti programos „InvestEU“ rengimo ir įgyvendinimo etapais ir pakartotinai įvertinti vykdant atitinkamus vertinimo ir peržiūros procesus;

(11)

„InvestEU“ fondo įnašas siekiant klimato tikslo bus stebimas naudojantis ES klimato stebėjimo sistema, kurią Komisija parengs bendradarbiaudama su potencialiais įgyvendinančiaisiais partneriais ir tinkamai naudodama [Reglamente dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti (6)] nustatytus kriterijus, skirtus įvertinti, ar ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu. Programa „InvestEU“ taip pat turėtų būti padedama įgyvendinti kitus darnaus vystymosi tikslų aspektus;

(12)

Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtame 2018 m. pranešime dėl visuotinių grėsmių nurodyta, kad iš dešimties didžiausių grėsmių pasaulio ekonomikai pusė yra susijusios su aplinka. Šios grėsmės – oro, dirvožemio, vidaus vandenų ir vandenynų tarša, ekstremalios oro sąlygos, biologinės įvairovės nykimas ir nesėkmės mėginant sušvelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti. Aplinkos apsaugos principai įtvirtinti Sutartyse ir daugelyje Sąjungos politikos sričių. Todėl į operacijas, susijusias su „InvestEU“ fondu, turėtų būti skatinama sistemingai integruoti aplinkos apsaugos tikslus. Aplinkos apsaugos, taip pat su ja susijusios rizikos prevencijos ir valdymo aspektai turėtų būti integruojami į investicijų rengimo ir įgyvendinimo procesus. Sąjunga taip pat turėtų stebėti savo išlaidas, susijusias su biologine įvairove ir oro taršos kontrole, kad galėtų įvykdyti ataskaitų teikimo prievoles pagal Biologinės įvairovės konvenciją (7) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284 (8). Todėl aplinkos tvarumo tikslams skirtos investicijos turėtų būti stebimos naudojant bendras metodikas, atitinkančias pagal kitas Sąjungos programas parengtas metodikas, taikomas klimato, biologinės įvairovės ir oro taršos valdymo srityse, kad būtų galima įvertinti individualų ir bendrą investicijų poveikį pagrindiniams gamtinio kapitalo, įskaitant orą, vandenį, žemę ir biologinę įvairovę, komponentams;

(13)

investicinius projektus, kuriems teikiama didelė Sąjungos parama, visų pirma infrastruktūros srityje, turėtų patikrinti įgyvendinantysis partneris, kad nustatytų, ar jie daro poveikį aplinkai ar klimatui arba socialinį poveikį. Tokį poveikį turintiems investiciniams projektams turėtų būti taikomas tvarumo patikrinimas pagal gaires, kurias turėtų parengti Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su galimais įgyvendinančiaisiais partneriais pagal programą „InvestEU“. Rengiant tas gaires turėtų būti tinkamai naudojami [Reglamente dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti] nustatyti kriterijai, skirti įvertinti, ar ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu ir atitinka kitoms Sąjungos programoms parengtas gaires. Vadovaujantis proporcingumo principu į tokias gaires turėtų būti įtrauktos tinkamos nuostatos, padedančios vengti bereikalingos administracinės naštos, o projektams, kurie nesiekia tam tikros gairėse nustatytos apimties, neturėtų būti taikomas tvarumo patikrinimas. Tais atvejais, kai įgyvendinantysis partneris nusprendžia, kad tvarumo patikrinimo atlikti nereikia, jis turi tai pagrįsti „InvestEU“ fondo tikslais įsteigtam Investicijų komitetui. Su klimato tikslų siekimu nesuderinamos operacijos turėtų būti laikomos neatitinkančiomis pagal šį reglamentą teikiamos paramos reikalavimų;

(14)

žemi investicijų į infrastruktūrą lygio rodikliai Sąjungoje, vyravę per finansų krizę ir dabar per COVID-19 krizę, pakenkė Sąjungos galimybėms skatinti tvarų augimą , pastangoms siekiant poveikio klimatui neutralumo, konkurencingumui, gyvenimo sąlygų Sąjungoje konvergencijai ir darbo vietų kūrimui . Be to, tai kelia vis didesnių skirtumų ir nelygybės valstybėse narėse ir tarp jų riziką ir daro ilgalaikį poveikį regionų plėtrai ir Sąjungos konvergencijai ir sanglaudai, kuris ypač pastebimas skaitmeninės infrastruktūros srityje . Labai svarbu teikti paramą spartaus ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio užtikrinimui visuose Sąjungos kaimo ir miesto regionuose, teikti paramą skaitmeninėms pradedančiosioms įmonėms ir novatoriškoms MVĮ, kad jos galėtų geriau konkuruoti ir plėstis, ir spartinti visos ekonomikos skaitmeninę pertvarką, siekiant padidinti tiek ilgalaikį konkurencingumą, tiek Sąjungos ekonomikos atsparumą. Didelės investicijos į Sąjungos infrastruktūrą, ypač susijusios su jungtimis, energijos vartojimo efektyvumu ir Europos bendros transporto erdvės sukūrimu, yra ypač svarbios siekiant įgyvendinti Sąjungos tvarumo tikslus, įskaitant su darnaus vystymosi tikslais susijusius Sąjungos įsipareigojimus, ir 2030 m. energetikos ir klimato tikslus. Taigi „InvestEU“ fondo parama turėtų būti skiriama investicijoms į transportą, energetiką, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiuosius bei kitus saugius ir tvarius mažataršius energijos išteklius, aplinkos infrastruktūrą, su klimato politikos veiksmais susijusią infrastruktūrą ir skaitmeninę infrastruktūrą. Vykdant programą „InvestEU“ pirmenybę reikėtų teikti sritims, kuriose investuojama nepakankamai ir kuriose reikia papildomų investicijų. Siekiant kuo labiau padidinti Sąjungos finansavimo paramos poveikį ir pridėtinę vertę, tikslinga skatinti supaprastintą investavimo procesą, kuris užtikrintų projektų bazės matomumą ir kuo labiau padidintų sinergiją su atitinkamomis Sąjungos programomis tokiose srityse kaip transportas, energetika ir skaitmeninimas. Atsižvelgiant į grėsmes saugai ir saugumui, investiciniai projektai, kuriems teikiama Sąjungos parama, turėtų apimti infrastruktūros atsparumo didinimo priemones, įskaitant jos techninę priežiūrą ir saugą, ir jais turėtų būti atsižvelgiama į piliečių apsaugos viešosiose erdvėse principus. Tai turėtų papildyti kitų Sąjungos fondų, kurie teikia paramą investicijų į viešąsias erdves, transportą, energetiką ir kitus ypatingos svarbos infrastruktūros objektus saugumo komponentams, pvz., Europos regioninės plėtros fondo, pastangas;

(15)

atitinkamais atvejais programa „InvestEU“ turėtų padėti siekti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 (9) ir Valdymo reglamento (10) tikslų, taip pat atkreipti dėmesį į energijos vartojimo efektyvumo aspektą priimant sprendimus dėl investicijų;

(16)

reali daugiarūšio transporto sistema – tai galimybė sukurti veiksmingą ir aplinką tausojantį transporto tinklą, kuriame būtų optimaliai išnaudojamos visų transporto priemonių galimybės ir kuriama jų tarpusavio sinergija. Programa „InvestEU“ turėtų būti remiamos investicijos į daugiarūšio transporto mazgus, kurie turi didelį ekonominį potencialą ir yra naudingi verslui, tačiau kelia didelę riziką privatiems investuotojams. programa „InvestEU“ taip pat turėtų prisidėti prie intelektinių transporto sistemų (ITS) kūrimo ir diegimo. Ji turėtų padėti didinti pastangas kurti ir taikyti transporto priemonių saugumo ir kelių infrastruktūros gerinimo technologijas;

(17)

programa „InvestEU“ turėtų padėti vykdyti ES jūrų ir vandenynų politiką plėtojant projektus ir plečiant įmones mėlynosios ekonomikos srityje ir kuriant tvarios mėlynosios ekonomikos finansavimo principus. Tai galėtų apimti intervencines priemones jūrų verslininkystės ir pramonės, novatoriškos ir konkurencingos jūrų pramonės, taip pat atsinaujinančiosios jūrų energijos ir žiedinės ekonomikos srityse;

(18)

nors prieš COVID-19 krizę bendras investicijų lygis Sąjungoje didėjo, investicijos į rizikingesnę veiklą, pvz., mokslinius tyrimus ir inovacijas, vis dar buvo nepakankamos ir manoma, kad šiuo metu dėl krizės jų lygis visai nukrito. Moksliniai tyrimai ir inovacijos atliks svarbų vaidmenį įveikiant krizę, stiprinant Sąjungos atsparumą, kad ji galėtų spręsti būsimus uždavinius, ir kuriant Sąjungos politikai įgyvendinti ir tikslams pasiekti būtinas technologijas. Todėl būtina pasiekti tikslą investuoti bent 3 % Sąjungos BVP į mokslinius tyrimus ir inovacijas, dėl kurio valstybės narės susitarė įgyvendindamos strategiją „Europa 2020“. „InvestEU“ fondas turėtų padėti įveikti nepakankamų investicijų problemą ir didinti viešąsias ir privačias investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas valstybėse narėse, taip padedant pasiekti bendrą bent 3 % Sąjungos BVP investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas lygį. Kad šis tikslas būtų pasiektas, valstybės narės ir privatusis sektorius turi papildyti „InvestEU“ fondą savo sustiprintais investiciniais veiksmais mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityse, kad išvengtų nepakankamo investavimo į mokslinius tyrimus ir inovacijas , kas kenkia Sąjungos pramonės ir ekonomikos konkurencingumui bei jos piliečių gyvenimo kokybei. „InvestEU“ fondas turėtų teikti tinkamus finansinius produktus, kurie apimtų įvairius inovacijų ciklo etapus ir būtų skirti įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, visų pirma siekiant sudaryti sąlygas plėtoti ir diegti komercinio lygmens sprendimus Sąjungoje, kad tokie sprendimai taptų konkurencingi pasaulio rinkose ir pasaulio mastu būtų propaguojama Sąjungos kompetencija tvarių technologijų srityje, užtikrinant sinergiją su programa „Europos horizontas“, įskaitant Europos inovacijų tarybą. Tvirtas šios tikslinės paramos teikimo pagrindas turėtų būti patirtis, įgyta įgyvendinant finansines priemones pagal programą „Horizontas 2020“, pvz., ES finansavimo novatoriams iniciatyvą „InnovFin“, kuriomis siekiama palengvinti ir paspartinti galimybes gauti finansavimą novatoriškoms įmonėms;

(19)

turizmas , įskaitant apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorių , kuris yra Sąjungos ekonomikai strategiškai svarbi sritis, dėl COVID-19 pandemijos ir nustatytų socialinių ryšių apribojimų bei sienų uždarymo patiria ypač didelį susitraukimą. Šis susitraukimas yra ypač žalingas MVĮ ir šeimos verslo įmonėms ir sukėlė didelio masto nedarbą, visų pirma moterų, jaunimo, sezoninių darbuotojų ir asmenų, esančių pažeidžiamoje padėtyje, nedarbą, o daugelis įmonių prarado daug pajamų. Programa „InvestEU“ turėtų būti prisidedama prie ilgalaikio sektoriaus ir jo vertės grandinių konkurencingumo ir tvarumo stiprinimo remiant operacijas, skatinančias tvarų, novatorišką ir skaitmeninį turizmą, įskaitant novatoriškas sektoriaus poveikio klimatui ir aplinkai mažinimo priemones, nes ja reaguojama į COVID-19 krizę . Tvariai gaivinant turizmą turėtų būti prisidedama prie daugybės nuolatinių, vietinių, kokybiškų darbo vietų kūrimo sudarant labai nuo turizmo priklausantiems ir su specifiniais sunkumais, susijusiais su jų ekonomine plėtra, susiduriantiems regionams galimybes pritraukti investicijų, kurios būtų neįmanomos be „InvestEU“ programos pajėgumo ir gebėjimo dėl ES garantijos pritraukti privačius investuotojus ir jos sukelto pritraukimo poveikio;

(20)

reikia skubiai dėti daugiau pastangų, kad būtų investuojama į skaitmeninę transformaciją ir skatinamas jos įgyvendinimas, taip pat siekti, kad ji būtų naudinga visiems Sąjungos piliečiams ir įmonėms. Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijai skirta tvirta politikos sistema dabar turėtų būti derinama su panašaus užmojo investicijomis, be kita ko, į dirbtinį intelektą, kaip numatyta Skaitmeninės Europos programoje;

(21)

daugiau kaip 99 % įmonių Sąjungoje yra MVĮ, jų ekonominė vertė didelė ir ypač svarbi. Tačiau šios įmonės susiduria su sunkumais gauti finansavimą, nes yra laikomos didelės rizikos subjektais ir neturi pakankamų užtikrinimo priemonių. Iššūkių kyla ir dėl būtinybės MVĮ ir socialinės ekonomikos įmonėms išlikti konkurencingomis – įsitraukti į skaitmeninimo, tarptautinimo, persitvarkymo pagal žiedinės ekonomikos logiką bei inovacijų veiklą ir tobulinti savo darbo jėgos įgūdžius. Nuo COVID-19 krizės ypač nukentėjo MVĮ, visų pirma paslaugų, gamybos, statybos, turizmo, kultūros ir kūrybos sektoriuose. Be to, palyginti su didesnėmis įmonėmis, MVĮ ir socialinės ekonomikos įmonėms prieinamų finansavimo šaltinių spektras yra labiau ribotas, nes jos paprastai neleidžia obligacijų ir turi tik ribotas galimybes dalyvauti akcijų biržoje ir pritraukti stambių institucinių investuotojų. MVĮ ir socialinės ekonomikos įmonėse taip pat vis dažniau priimami novatoriški sprendimai, kaip verslo įsigijimas ar darbuotojų dalyvavimas versle. Gauti finansavimą dar sunkiau toms MVĮ, kurių veikla orientuota į nematerialųjį turtą. Sąjungoje MVĮ yra itin priklausomos nuo bankų ir skolos finansavimo, teikiamo banko sąskaitos kreditavimo, banko paskolų ar išperkamosios nuomos forma. Siekiant sustiprinti MVĮ gebėjimus finansuoti savo įsisteigimą, augimą, inovacijas bei darnų vystymąsi, užtikrinti savo konkurencingumą ir galimybes atlaikyti ekonominius sukrėtimus, kad ekonomika ir finansų sistema taptų atsparesnės ekonomikos nuosmūkiams, taip pat išlaikyti jų galimybes kurti darbo vietas ir visuomenės gerovę, būtina remti su minėtais sunkumais susiduriančias MVĮ, palengvinant jų galimybes gauti finansavimą ir suteikiant įvairesnių finansavimo šaltinių. Šis reglamentas taip pat papildo iniciatyvas, kurių jau imtasi kuriant kapitalo rinkų sąjungą. Todėl „InvestEU“ fondas turėtų remtis sėkmingo Sąjungos programų, pvz., Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programos (COSME), įgyvendinimo pavyzdžiais ir suteikti apyvartinio kapitalo ir investicijų per visą įmonės gyvavimo ciklą, taip pat finansavimą išperkamosios nuomos sandoriams ir galimybę sutelkti dėmesį į konkrečius, geriau orientuotus finansinius produktus. Jis taip pat turėtų kuo labiau padidinti viešųjų ir (arba) privačių fondų, pvz., MVĮ skirto pradinio viešo akcijų platinimo fondo, pajėgumą, kad MVĮ, visų pirma strategines įmones, būtų galima remti nukreipiant daugiau privataus ir viešojo kapitalo;

(22)

kaip išdėstyta 2017 m. balandžio 26 d. diskusijoms skirtame Komisijos dokumente dėl socialinio Europos aspekto, Komunikate dėl Europos socialinių teisių ramsčio, Sąjungos sistemoje dėl JT neįgaliųjų teisių konvencijos ir 2020 m. sausio 14 d. Komunikate „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“, įtraukesnės ir sąžiningesnės Sąjungos kūrimas – vienas svarbiausių Sąjungos prioritetų sprendžiant nelygybės problemą ir skatinant socialinės įtraukties politiką Europoje. Galimybių nelygybė visų pirma pažeidžia teises į išsilavinimą, mokymą, kultūrą, užimtumą, sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas. Investicijos į socialinę, su įgūdžių tobulinimu ir žmogiškuoju kapitalu susijusią ekonomiką, taip pat į pastangas pažeidžiamas gyventojų grupes integruoti į visuomenę gali padidinti ekonomines galimybes, ypač jei jos koordinuojamos Sąjungos lygmeniu. COVID-19 krizė parodė, kad tokios investicijos padeda didinti visuomenės atsparumą krizėms, ir atskleidė didelį poreikį investuoti į socialinę infrastruktūrą ir projektus socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros paslaugų, švietimo, priežiūros ir socialinio būsto srityse. „InvestEU“ fondas turėtų būti naudojamas investicijoms į švietimą ir mokymą, įskaitant darbuotojų perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, remti, inter alia, regionuose, kurie priklauso nuo daug anglies dioksido išskiriančios ekonomikos ir kuriuose pasijus struktūrinio perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos pasekmės. Šiuo fondu turėtų būti naudojamasi remiant projektus, kurie daro teigiamą socialinį poveikį ir gerina socialinę įtrauktį padėdami visuose regionuose didinti užimtumą, visų pirma nekvalifikuotų darbuotojų ir ilgalaikių bedarbių, taip pat gerinti padėtį tokiose srityse kaip lyčių lygybė, lygios galimybės, nediskriminavimas, prieinamumas, kartų solidarumas, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų sektorius, aprūpinimas socialiniu būstu, benamystė, skaitmeninė įtrauktis, bendruomenių vystymasis, jaunimo vaidmuo ir vieta visuomenėje ir pažeidžiamos grupės, įskaitant trečiųjų valstybių piliečius. Pagal programą „InvestEU“ taip pat turėtų būti remiama Europos kultūra ir socialinį tikslą turintis kūrybiškumas;

(22a)

COVID-19 krizė turėjo neproporcingą poveikį moterims tiek socialiniu, tiek ekonominiu požiūriu, be kita ko, dėl prarastų darbo vietų ir neapmokamos priežiūros naštos, taip pat padaugėjo smurto šeimoje atvejų. Turint tai mintyje ir visapusiškai atsižvelgiant į Sutarties 8 straipsnį, programa „InvestEU“ turėtų padėti įgyvendinti Sąjungos lyčių lygybės politiką ir skatinti moteris bei suteikti joms galių, inter alia, šalinant lyčių skaitmeninę nelygybę, padedant skatinti moterų kūrybiškumą ir verslumo potencialą ir remiant smurto aukų priežiūros infrastruktūros ir infrastruktūros plėtojimą;

(23)

siekiant įveikti neigiamą esminių transformacijų, kurias per ateinantį dešimtmetį patirs Sąjungos visuomenės ir darbo rinka, poveikį, reikalingos investicijos į žmogiškąjį kapitalą, socialinę infrastruktūrą, mikrofinansavimą, etiškų ir socialinių įmonių finansavimą ir naujus socialinės ekonomikos verslo modelius, įskaitant socialinio poveikio investicijas ir socialinio poveikio sutarčių sudarymą. Programa „InvestEU“ turėtų stiprinti besiformuojančią socialinės rinkos ekosistemą, siekiant didinti finansavimo pasiūlą ir galimybes jį gauti labai mažoms ir socialinėms įmonėms bei socialinio solidarumo įstaigoms, kad būtų patenkinti poreikiai tų subjektų, kuriems to labiausiai reikia. Investavimo į Europos socialinę infrastruktūrą klausimų aukšto lygio darbo grupės 2018 m. sausio mėn. ataskaitoje „Investicijų į Europos socialinę infrastruktūrą skatinimas“, nustatyta, kad 2018–2030 m. laikotarpiu bendras investicijų į socialinę infrastruktūrą ir paslaugas, įskaitant švietimą, mokymą, sveikatos priežiūrą ir būstą, deficitas sudarys ne mažiau kaip 1,5 trln. EUR. Tai signalizuoja, kad reikalinga parama, taip pat ir Sąjungos lygmeniu. Todėl, siekiant remti socialinės rinkos vertės grandinės plėtojimą ir Sąjungos atsparumo didinimą, turėtų būti pasitelkiama kolektyvinė viešojo, komercinio ir filantropinio kapitalo galia, taip pat fondų ir alternatyvaus finansavimo teikėjų, pvz., etiškų, socialinių ir tvarių subjektų, parama;

(24)

COVID-19 pandemijos sukeltos ekonominės krizės sąlygomis išteklių paskirstymas rinkoje nėra iki galo veiksmingas, o numanoma rizika labai kenkia privačių investicijų srautui. Tokiomis aplinkybėmis svarbi programos „InvestEU“ funkcija – mažinti projektų riziką siekiant pritraukti privačių lėšų – yra ypač vertinga ir turėtų būti sustiprinta, inter alia, siekiant šalinti asimetriško atsigavimo riziką ir sumažinti skirtumus tarp valstybių narių . Pagal programą „InvestEU“ turėtų būti galima atsigavimo etape atsižvelgiant į principą „nedaryti reikšmingos žalos“ teikti be galo reikalingą paramą įmonėms , ypač MVĮ, ir kartu užtikrinti, kad investuotojai didelį dėmesį skirtų Sąjungos vidutinės trukmės ir ilgalaikiams politikos ir teisėkūros prioritetams, pvz., Europos žaliajam kursui, Europos žaliojo kurso investicijų planui, [Europos klimato teisės aktui], Europos skaitmeninės ateities kūrimo strategijai , naujajai Europos pramonės strategijai, programos „Europos Horizontas“ užmojams, iniciatyvai „Renovacijos banga“, Europos socialinių teisių ramsčiui ir iniciatyvai „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“. Dėl to turėtų smarkiai padidėti Europos investicijų banko grupės, nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ir kitų įgyvendinančiųjų partnerių rizikos prisiėmimo pajėgumai, padedantys remti projektus, kurie kitaip taptų neišnaudotomis galimybėmis, ir tokiu būdu padedantys gaivinti ekonomiką ;

(25)

COVID-19 pandemija yra didžiulis sukrėtimas pasaulio ir Sąjungos ekonomikai. Numatoma, kad ES BVP sumažėjimas bus daug didesnis nei per 2009 m. finansų krizę ir tai neišvengiamai turės neigiamų socialinių padarinių. Pandemijos protrūkis parodė, kad reikia nedelsiant ir veiksmingai spręsti strateginio pažeidžiamumo problemas siekiant pagerinti Sąjungos reagavimą į ekstremaliąsias situacijas ir visos ekonomikos atsparumą ir tvarumą . Tik atspari, tvari, įtrauki ir integracinė Europos ekonomika gali išsaugoti bendrosios rinkos vientisumą ir vienodas sąlygas atsižvelgiant ir į labiausiai nukentėjusių valstybių narių ir regionų interesus;

(26)

„InvestEU“ fondas turėtų veikti pagal šešias politikos linijas, atspindinčias pagrindinius Sąjungos politikos prioritetus, konkrečiai: tvarios infrastruktūros; mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo; MVĮ; socialinių investicijų ir įgūdžių; strateginių Europos investicijų ir mokumo palaikymo ;

(27)

nors pagal MVĮ politikos liniją daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama pirmiausia MVĮ interesams, šios linijos reikalavimus atitinka ir mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės. Paramą vidutinės kapitalizacijos įmonėms turėtų būti galima teikti ir pagal kitas penkias politikos linijas;

(28)

strateginių Europos investicijų linijos svarbiausias prioritetas turėtų būti parama tiems galutiniams gavėjams, kurie yra įsisteigę valstybėje narėje ir veikia Sąjungoje ir kurių veikla yra strategiškai svarbi Sąjungai, vadovaujantis naujoje Europos pramonės strategijoje, kuria siekiama pasauliniu mastu konkurencingos, žalios ir skaitmeninės Europos, aprašytais prioritetais ir pramonės ekosistemomis grindžiamu vystymosi modeliu. Šia linija taip pat turėtų būti didinamas Sąjungos ekonomikos konkurencingumas, įskaitant poreikį atkurti valstybių narių gamybos pajėgumus ir vykdyti į ateitį orientuotas investicijas, skatinančias verslumą ir darbo vietų kūrimą, taip pat didinamas atsparumas, įskaitant priklausomybės nuo pažeidžiamų tiekimo grandinių mažinimą. Projektai turėtų suteikti Sąjungai pridėtinės vertės ir turėtų būti arba tarpvalstybinio pobūdžio, arba sukurti realią pridėtinę vertę daugiau nei vienoje valstybėje narėje ar regione dėl šalutinio poveikio. Parama neturėtų būti tiesiogiai teikiama nacionaliniams biudžetams ir neturėtų padengti nacionalinio biudžeto išlaidų, pavyzdžiui, socialinių išmokų. Strateginės svarbos sritys yra šios: i) ypatingos svarbos sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, vaistų, įskaitant vakcinas, ir jų tarpinių produktų, veikliųjų vaistų sudedamųjų dalių ir žaliavų, medicinos priemonių, ligoninių ir medicinos reikmenų, pvz., plaučių ventiliacijos aparatų, apsauginių drabužių bei priemonių, taip pat diagnostikos medžiagų bei priemonių, asmeninių apsaugos priemonių, dezinfekavimo priemonių ir jų tarpinių produktų bei jų gamybai būtinų žaliavų gamyba ir kaupimas; sveikatos priežiūros ir sveikatos apsaugos sistemų atsparumo didinimas rengiantis būsimoms krizėms ( reagavimo į ▌krizes pajėgumai), įskaitant nacionalinių ir regioninių sveikatos priežiūros sistemų ir civilinės saugos sistemos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, remiantis plataus produktų, kurie yra gyvybiškai svarbūs ekstremalių sveikatai situacijų atveju, prieinamumo ir įperkamumo principais ; ii) ypatingos svarbos fizinė, analoginė arba skaitmeninė infrastruktūra, įskaitant infrastruktūros elementus ir kilnojamąjį turtą, kurie laikomi ypač svarbiais energetikos, transporto, įskaitant viešąjį transportą ir aktyvų judumą, logistikos, aplinkos, vandens, sveikatos, saugių skaitmeninių ryšių ir tinklų, 5G ir labai didelės spartos elektroninių ryšių tinklų, daiktų interneto, internetinių paslaugų platformų, saugios tinklo paribio ir debesijos kompiuterijos, duomenų apdorojimo ar saugojimo, mokėjimų ir finansų infrastruktūros, aviacijos ir kosmoso, saugumo ir gynybos, ryšių, žiniasklaidos, garso ir vaizdo, kultūros ir kūrybos, švietimo ir mokymo, rinkimų infrastruktūros ir didesnės rizikos objektų, viešojo administravimo, saugumo ir būsto srityse, taip pat ypatingos svarbos infrastruktūros naudojimui būtina žemė ir nekilnojamasis turtas; iii) tos infrastruktūros ir kilnojamojo turto eksploatavimui ir techninei priežiūrai būtinos praktinės patirties, prekių ir technologijų tiekimas ir tokių pačių paslaugų teikimas ; iv) bazinės didelio poveikio, transformatyviosios , žaliosios ir skaitmeninės technologijos , padėtį iš esmės keičiančios inovacijos , į kurias investuoti yra strategiškai svarbu Sąjungos ekonomikai ir tvarios ir inovatyvios Sąjungos pramonės ateičiai, įskaitant dirbtinį intelektą, blokų grandinės ir paskirstytojo registro technologijas, programinę įrangą, robotiką, puslaidininkius, mikroprocesorius, tinklo paribio technologijas, našiąją kompiuteriją, kibernetinį saugumą, kvantines technologijas, fotoniką, pramonines biotechnologijas, technologijas, skirtas visų transporto rūšių tvariam, pažangiam ir automatizuotam judumui ir logistikai, atsinaujinančių išteklių ir kitokios energijos technologijas, padedančias iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, energijos kaupimo technologijas, įskaitant tvarias baterijas, darniojo transporto technologijas, švaraus vandenilio ir kuro elementų prietaikas, pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo technologijas, pvz., plieno gamybą neišmetant anglies dioksido, per pramoninius procesus susidarančio anglies dioksido surinkimo ir saugojimo infrastruktūrą, bioenergijos gamyklas ir gamybos įrenginius, padedančius vykdyti energetikos pertvarką , žiedinės ekonomikos technologijas ir tiekimo grandines , biomediciną, nanotechnologijas, vaistus ir pažangiąsias , atsinaujinančiąsias ir žiedines medžiagas , kosmoso sistemas ir technologijas, įskaitant ypatingos svarbos kosmoso komponentus, taip pat kosmoso paslaugas ir taikomąsias programas, ir turizmas ; v) masinės informacinių ir ryšių technologijų komponentų ir prietaisų gamybos ir perdirbimo objektai Sąjungoje , įskaitant energiją ir žaliavas, išskyrus tuos, kuriems jau taikomi teisės aktų reikalavimai, arba apsirūpinimo maistu saugumą, atsižvelgiant į efektyvų išteklių naudojimą ir strateginių vertės grandinių žiediškumą bei strategines ekosistemas; vi) ypač svarbių išteklių tiekimas viešojo sektoriaus subjektams, įmonėms ir vartotojams Sąjungoje; vii) Sąjungos ir jos valstybių narių saugumui ypač svarbių technologijų, išteklių ir prietaikų (pvz., saugumo ir gynybos bei kosmoso sektorių, kibernetinio saugumo technologijų , įskaitant 5G tinklo saugumą ) ir dvejopo naudojimo prekių, apibrėžtų Tarybos reglamento (EB) Nr. 428/2009 2 straipsnio 1 punkte; viia) investicijos ir techninė pagalba įmonėms, visų pirma MVĮ, pradedančiosioms įmonėms ir šeimos verslo įmonėms, siekiant padidinti jų vertės grandinių ir verslo modelių atsparumą, gerinti verslumo įgūdžius, taip pat verslumo skatinimo sąlygų rėmimas, be kita ko, plėtojant branduolių tinklus ir skaitmeninių inovacijų centrus, taip pat technologinė ir tvari sektorių plėtra; viib) itin svarbūs ankstyvo nustatymo ir koordinuoto institucinio ir ekonominio atsako pajėgumai siekiant reaguoti į krizių pavojų, taip pat verslo ir paslaugų tęstinumo sprendimų, skirtų svarbiausioms viešosioms ir privačiosioms institucijoms bei sektoriams, tobulinimas; viic) investicijos į naujojo kosmoso veiklą, tiek vykdant pradinės, tiek galutinės grandies veiklą, siekiant pateikti rinkai perspektyviausias technologijas ir taikomąsias programas ir taip užtikrinti Sąjungos kosmoso pramonės konkurencingumą; viid) strateginės investicijos į atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo projektus, įskaitant pastatų renovaciją, kuriais galima svariai prisidėti siekiant direktyvose (ES) 2018/2001, (ES) 2018/2002 ir (ES) 2018/844 nustatytų tikslų ir padėti sukurti neutralaus poveikio klimatui ir efektyvaus energiją vartojantį pastatų sektorių pagal Europos žaliąjį kursą, kaip nustatyta [strategijoje „Renovacijos banga“], arba veiksmai pagal Sąjungos atsinaujinančiosios energijos finansavimo mechanizmą. Galutinių gavėjų registruota buveinė turėtų būti valstybėje narėje ir jie turėtų vykdyti veiklą Sąjungoje, t. y. didžioji dalis jų veiklos, susijusios su darbuotojais, gamyba, moksliniais tyrimais ir technologine plėtra arba kita verslo veikla, turėtų būti vykdoma Sąjungoje. Joks galutinis gavėjas neturėtų turėti patronuojamosios įmonės, kuri vykdytų veiklą be realaus ekonominio pagrindo šalyje, įtrauktoje į mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų Sąjungos sąrašą. Paramą turėtų būti galima teikti ir tiems projektams, kurių operacijomis, vykdomomis daugelyje Sąjungos vietų, prisidedama prie strateginių tiekimo grandinių diversifikavimo;

(29)

strateginių Europos investicijų linija taip pat turėtų būti skirta Sąjungoje įsisteigusiems ir veikiantiems tiekėjams, kurių veikla yra strategiškai svarbi Sąjungai ir kuriems reikėtų ilgalaikių investicijų arba kuriems taikomas tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo mechanizmas. Be to, pagal strateginių Europos investicijų liniją visų pirma turėtų būti galima remti bendriems Europos interesams svarbius projektus. Pagal šią liniją taip pat turėtų būti remiamas strateginis pramonės partnerių ir mokslinių tyrimų dalyvių bendradarbiavimas, taip stiprinant „InvestEU“ ir programos „Europos horizontas“ sinergiją;

(29a)

Mokumo palaikymo linijos tikslas – padėti įmonėms įveikti šį sudėtingą laikotarpį, kad jos galėtų atsigauti, išsaugoti užimtumo lygį ir atsverti tikėtinus bendrosios rinkos iškraipymus, atsižvelgiant į tai, kad ne visos įmonės turi vienodas galimybes gauti rinkos finansavimą, o tam tikros valstybės narės gali neturėti pakankamai biudžeto lėšų, kad galėtų teikti tinkamą paramą įmonėms, kurioms jos reikia. Todėl valstybių narių galimybės taikyti įmonėms nacionalines mokumo palaikymo priemones gali labai skirtis ir nulemti nevienodas sąlygas. Be to, kadangi yra didelė rizika, kad COVID-19 protrūkio poveikis bus ilgalaikis, šis pajėgumo padėti gyvybingoms įmonėms trūkumas gali sukelti sisteminių iškraipymų, sukelti naujų neatitikimų arba įtvirtinti esamus. Atsižvelgiant į stiprias Sąjungos ekonomikos sąsajas, ekonomikos nuosmukis vienoje Sąjungos dalyje turėtų neigiamą šalutinį poveikį tarpvalstybinėms tiekimo grandinėms ir Sąjungos ekonomikai kaip visumai. Ir atvirkščiai – dėl tos pačios priežasties parama vienoje Sąjungos dalyje taip pat turėtų teigiamą šalutinį poveikį tarpvalstybinėms tiekimo grandinėms ir Sąjungos ekonomikai kaip visumai;

(29b)

siekiant užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama, ir kuo labiau padidinti poveikį realiajai ekonomikai ir užimtumui, įmonėms, kurios gauna 30 mln. EUR ar didesnį finansavimą pagal mokumo palaikymo liniją, garantijos laikotarpiu turėtų būti taikomi laikini išmokėjimo apribojimai, kaip antai dividendų išmokėjimų, vadovybės atlyginimų ir akcijų atpirkimo apribojimai;

(30)

kaip siūloma Europos žaliajame kurse ir Europos žaliojo kurso investicijų plane, reikėtų sukurti Teisingos pertvarkos mechanizmą, kad būtų sprendžiami ES 2030 m. klimato tikslo ir Sąjungos poveikio klimatui neutralizavimo iki 2050 m. tikslo įgyvendinimo socialiniai, ekonominiai ir aplinkosauginiai uždaviniai. Šis mechanizmas, kurį sudaro trys ramsčiai: Teisingos pertvarkos fondas (1 ramstis), speciali teisingos pertvarkos sistema pagal programą „InvestEU“ (2 ramstis) ir viešojo sektoriaus paskolų priemonė (3 ramstis), turėtų būti taikomas regionams, patiriantiems didžiausią žaliosios pertvarkos poveikį ir turintiems mažiausiai galimybių finansuoti būtinas investicijas. Todėl pagal programą „InvestEU“ taip pat turėtų būti teikiama parama teisingos pertvarkos regionams naudingų investicijų skatinimui finansuoti , o taip pat galimybė atitinkamiems regionams pasinaudoti tiksline technine pagalba per „InvestEU“ konsultacijų centrą ;

(30a)

kada būtų įgyvendintas Teisingos pertvarkos mechanizmo2 ramstis, reikėtų pagal „InvestEU“ sukurti horizontaliąją specialiąją visų politikos linijų teisingos pertvarkos sistemą. Pagal šią sistemą finansavimas turėtų būti teikiamas papildomiems investiciniams poreikiams remti regionus, kurie nustatyti pagal Reglamento [TPF reglamentas] valstybių narių parengtuose ir Komisijos patvirtintuose teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose;

(31)

kiekvieną politikos liniją turėtų sudaryti du skyriai, t. y. ES skyrius ir valstybių narių skyrius. ES skyrius turėtų padėti proporcingai spręsti Sąjungos masto arba valstybei narei būdingas rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemas. Remiamos operacijos turėtų turėti aiškią Sąjungos pridėtinę vertę. Laikantis susitarimo dėl įnašo, valstybių narių skyriuje valstybėms narėms ir jose veikiančioms regionų valdžios institucijoms turėtų būti suteikta galimybė savo pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų išteklių arba pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę nustatytus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įnašų dalį skirti ES garantijos atidėjiniams ir naudoti ES garantiją finansavimo ar investavimo operacijoms, siekiant spręsti konkrečias rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemas jų pačių teritorijoje, įskaitant pažeidžiamus ir atokius regionus, tokius kaip atokiausi Sąjungos regionai, kad būtų pasiekti pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų arba nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų tikslai. Be to, į atgaivinimo ir atsparumo didinimo planus pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę galėtų būti įtraukti įnašai į valstybių narių skyrių. Tokiu būdu, be kita ko, galėtų būti sudarytos sąlygos teikti paramą įmonių, įsisteigusių atitinkamose valstybėse narėse, mokumui. „InvestEU“ fondo lėšomis per ES arba valstybių narių skyrius remiamos operacijos neturėtų dubliuoti ar išstumti privačiojo finansavimo arba iškraipyti konkurencijos vidaus rinkoje;

(32)

valstybių narių skyrius turėtų būti sudarytas taip, kad Sąjungos teikiamos garantijos atidėjiniams suformuoti būtų galima naudoti pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų lėšas arba pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę nustatytus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įnašus . Tokia galimybė padidintų Sąjungos garantijos pridėtinę vertę, nes ja teikiama parama būtų skiriama platesniam finansavimo gavėjų ratui bei didesniam projektų skaičiui ir būtų taikomos įvairesnės priemones, kuriomis siekiama pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų arba nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų tikslų , kartu užtikrinant nuoseklų neapibrėžtųjų įsipareigojimų rizikos valdymą įgyvendinant ES garantiją taikant netiesioginio valdymo principą. Sąjunga turėtų teikti garantijas finansavimo ir investavimo operacijoms, numatytoms Komisijos ir įgyvendinančiųjų partnerių sudarytais valstybių narių skyriaus susitarimais dėl garantijų. Pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomi fondai arba pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę nustatyti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įnašai turėtų suteikti garantijos atidėjinius, taikant atidėjinių normą, nustatytą Komisijos ir nurodytą su valstybe nare pasirašytame susitarime dėl įnašo, atsižvelgiant į operacijų pobūdį ir atitinkamus tikėtinus nuostolius. Valstybė narė prisiimtų nuostolius, kurie viršytų tikėtinus nuostolius, Sąjungai suteikdama kompensacinę garantiją. Dėl tokios tvarkos su kiekviena valstybe nare, savanoriškai pasirinkusia tokį variantą, turėtų būti susitarta bendruoju susitarimu dėl įnašo. Susitarimas dėl įnašo turėtų apimti vieną arba daugiau konkrečių susitarimų dėl garantijų, kurie turės būti įgyvendinti atitinkamoje valstybėje narėje remiantis „InvestEU“ fondo taisyklėmis, taip pat visus regioninius rezervavimus. Kad atidėjinių normą būtų galima nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, reikia nukrypti nuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (11) (Finansinio reglamento) 211 straipsnio 1 dalies. Laikantis šios tvarkos taip pat nustatomos bendros taisyklės dėl biudžeto garantijų, remiamų centralizuotai arba pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę nustatytais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įnašais ; taip būtų palengvinamas jų derinimas;

(33)

turėtų būti sudaryta Komisijos ir EIB grupės partnerystė, grindžiama atitinkamomis kiekvieno partnerio stipriosiomis pusėmis, kad būtų užtikrintas didžiausias politikos poveikis, diegimo veiksmingumas, tinkama biudžeto ir rizikos valdymo priežiūra; ja turėtų būti remiama veiksminga ir įtrauki tiesioginė prieiga prie ES garantijos;

(34)

kad per Europos investicijų fondą (EIF) galėtų nukreipti paramą Europos ekonomikai, Komisijai reikėtų suteikti galimybę prisidėti prie fondo kapitalo galimo didinimo (vieną ar kelis kartus), kad fondas galėtų toliau remti Europos ekonomiką ir jos atsigavimą. Sąjunga turėtų būti pajėgi išlaikyti jai tenkančią bendrą EIF kapitalo dalį, tinkamai atsižvelgiant į finansines pasekmes. Tuo tikslu 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje būtina numatyti pakankamą finansinį paketą;

(35)

siekdama užtikrinti įtraukumą ir veiksmingumą, kol bus įsteigti valdymo organai, Komisija turėtų teirautis EIB grupės ir kitų potencialių įgyvendinančiųjų partnerių nuomonių atitinkamai dėl investavimo gairių, klimato stebėjimo sistemos, tvarumo patikros gairių dokumentų bei bendrų metodikų; vėliau įgyvendinantieji partneriai turėtų dalyvauti programos „InvestEU“ patariamosios ir valdančiosios tarybų veikloje;

(36)

„InvestEU“ fondas turėtų būti atviras įnašams iš trečiųjų valstybių, kurios yra Europos laisvosios prekybos asociacijos narės, stojančiosios valstybės, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, šalys, kurioms taikoma kaimynystės politika, ir kitos šalys, remiantis Sąjungos ir tų šalių nustatytomis sąlygomis. Tai turėtų sudaryti sąlygas nuolatiniam bendradarbiavimui, kai tikslinga, su atitinkamomis šalimis, visų pirma, mokslinių tyrimų ir inovacijų bei MVĮ srityse;

(37)

šiame reglamente nustatomas kitų programos „InvestEU“ priemonių, kurios nėra ES garantijos atidėjiniai, finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta [nuoroda prireikus turi būti atnaujinta pagal toliau nurodytų institucijų priimtą naująjį tarpinstitucinį susitarimą:2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 16 punktas (12)];

(38)

numatoma, kad ES garantija, kuri Sąjungos lygmeniu sudaro 91 773 320 000  EUR (dabartinėmis kainomis), visoje Sąjungoje sutelks daugiau kaip 1 200 000 000 000  EUR papildomų investicijų ir turėtų būti preliminariai paskirstyta pagal politikos linijas. Tačiau strateginių Europos investicijų linijai turėtų būti numatyta atskira ES garantijos dalis;

(39)

2019 m. balandžio 18 d. Komisija paskelbė, kad „[n]epažeidžiant Tarybos prerogatyvų įgyvendinant Stabilumo ir augimo paktą (SAP), vienkartiniai valstybių narių įnašai, kuriuos valstybės narės arba nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai, priskiriami valdžios sektoriui arba veikiantys valstybės narės vardu, moka į temines ar daugiašales investavimo platformas, turėtų būti iš esmės laikomi vienkartinėmis priemonėmis pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 (13) 5 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnio 1 dalį ir pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 (14) 3 straipsnio 4 dalį. Be to, nedarant poveikio Tarybos prerogatyvoms įgyvendinant SAP, Komisija apsvarstys, kokiu mastu programai „InvestEU“, kaip ESIF pakeitusiai priemonei, Komisijos komunikato dėl lankstumo kontekste galima taikyti tokį vertinimą, koks buvo taikomas ESIF, dėl valstybių narių vienkartinių grynųjų pinigų įnašų, kuriais finansuojama papildoma ES garantijos, skirtos valstybių narių skyriaus tikslams, suma;“

(40)

ES garantiją, kuria grindžiamas „InvestEU“ fondas, turėtų netiesiogiai įgyvendinti Komisija, pasitelkdama įgyvendinančiuosius partnerius, kurie, kai taikytina, bendradarbiauja su finansų tarpininkais ir galutiniais gavėjais. Įgyvendinančiųjų partnerių atranka turėtų vykti skaidriai ir užtikrinant, kad nebūtų interesų konflikto. Susitarimą dėl garantijos, kuriuo paskirstomi „InvestEU“ fondo garantijos teikimo pajėgumai, Komisija turėtų sudaryti su kiekvienu įgyvendinančiuoju partneriu, kad paremtų jo finansavimo ir investavimo operacijas, atitinkančias „InvestEU“ fondo tinkamumo kriterijus ir tikslus. Su ES garantija susijusios rizikos valdymas neturėtų varžyti įgyvendinančiųjų partnerių galimybių tiesiogiai naudotis ES garantija. Kai ES skyriaus garantija suteikiama įgyvendinantiesiems partneriams, jie turėtų būti visapusiškai atsakingi už visą investavimo procesą ir už finansavimo ar investavimo operacijų išsamų patikrinimą. Iš „InvestEU“ fondo turėtų būti remiami projektai, kurių rizikos profilis paprastai yra didesnis nei projektų, remiamų vykdant įprastas įgyvendinančiųjų partnerių operacijas, ir kurių nebūtų buvę galima vykdyti tuo laikotarpiu, per kurį galima pasinaudoti ES garantija, arba kurių nebūtų buvę galima vykdyti tokiu pačiu mastu naudojant kitų viešųjų ar privačiųjų šaltinių lėšas be „InvestEU“ fondo paramos. Tačiau papildomumo kriterijui, susijusiam su finansavimo ir investavimo operacijomis, vykdomomis pagal strateginių Europos investicijų liniją, gali būti taikomos specialios sąlygos, kylančios iš jos tikslo;

(41)

turėtų būti nustatyta „InvestEU“ fondo valdymo struktūra, kurios funkcija turėtų atitikti vienintelį tikslą – užtikrinti tinkamą ES garantijos naudojimą, kartu garantuojant investicinių sprendimų politinį nepriklausomumą. Tą valdymo struktūrą turėtų sudaryti patariamoji taryba, valdančioji taryba ir visiškai nepriklausomas Investicijų komitetas. Visa valdymo struktūra turėtų būti formuojama siekiant užtikrinti lyčių pusiausvyrą. Valdymo struktūra neturėtų perimti EIB grupės ar kitų įgyvendinančiųjų partnerių sprendimų priėmimo įgaliojimų ar jiems trukdyti, arba pakeisti atitinkamų jų valdymo organų;

(42)

turėtų būti įsteigta patariamoji taryba, kurią sudarytų įgyvendinančiųjų partnerių atstovai ir valstybių narių atstovai, vienas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto paskirtas ekspertas ir vienas Regionų komiteto paskirtas ekspertas, siekiant keistis informacija ir nuomonėmis apie „InvestEU“ fondo teikiamų finansinių produktų panaudojimą ir aptarti kintančius poreikius bei naujus produktus, įskaitant konkrečias teritorines rinkos spragas;

(43)

kad patariamąją tarybą būtų galima suformuoti nuo pat pradžių, Komisija laikinam vienų metų laikotarpiui turėtų paskirti potencialių įgyvendinančiųjų partnerių atstovus, o vėliau šią atsakomybę perimtų susitarimus dėl garantijų pasirašę įgyvendinantieji partneriai;

(44)

valdančioji taryba, kurią sudaro Komisijos, įgyvendinančiųjų partnerių atstovai ir vienas balso teisės neturintis Europos Parlamento paskirtas ekspertas, turėtų nustatyti „InvestEU“ fondo strategines ir veiklos gaires;

(45)

Komisija turėtų įvertinti įgyvendinančiųjų partnerių pasiūlytų investavimo ir finansavimo operacijų suderinamumą su visa Sąjungos teise ir politika. Sprendimus dėl finansavimo ir investavimo operacijų turėtų galiausiai priimti įgyvendinantysis partneris;

(46)

Investicijų komitetas, kurį sudaro nepriklausomi ekspertai, turėtų priimti sprendimą dėl paramos suteikimo naudojant ES garantiją tinkamumo kriterijus atitinkančioms finansavimo ir investavimo operacijoms, taip pasinaudodamas išorės ekspertinėmis žiniomis atliekant su projektais susijusių investicijų vertinimą. Siekiant kuo geriau apimti įvairių sričių politiką ir įvairius sektorius, Investicijų komitetas turėtų posėdžiauti skirtingomis sudėtimis;

(47)

siekiant išvengti lygiagretaus pasiūlymų dėl ES garantijos panaudojimo svarstymo panašiose struktūrose, Investicijų komitetas nuo pat jo sudarymo taip pat turėtų būti atsakingas už ES garantijos teikimą finansavimo ir investavimo operacijoms pagal Reglamentą (ES) 2015/1017;

(48)

Investicijų komitetui turėtų padėti nepriklausomas Komisijos prižiūrimas ir komiteto pirmininkui atskaitingas sekretoriatas;

(49)

atrinkdama įgyvendinančiuosius partnerius „InvestEU“ fondo veiklai vykdyti, Komisija turėtų atsižvelgti į garantijos šalies pajėgumą įgyvendinti „InvestEU“ fondo tikslus ir prisidėti nuosavais ištekliais, kad būtų užtikrinta tinkama geografinė aprėptis ir įvairinimas, sutelkti privatieji investuotojai ir užtikrintas pakankamas rizikos diversifikavimas, taip pat pasiūlyta rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemų sprendimų. Atsižvelgiant į Europos investicijų banko (EIB) grupės vaidmenį pagal Sutartis, pajėgumą veikti visose valstybėse narėse ir turimą patirtį taikant dabartines finansines priemones ir ESIF, ji turėtų išlikti privilegijuotu „InvestEU“ fondo ES skyriaus įgyvendinančiuoju partneriu. Be EIB grupės, nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ar įstaigos turėtų pajėgti pasiūlyti įvairių papildomų finansinių produktų, atsižvelgiant į tai, kad jų patirtis ir pajėgumai nacionaliniu ir regionų lygmeniu galėtų būti naudingi siekiant kuo labiau padidinti viešųjų lėšų poveikį visoje Sąjungos teritorijoje, ir užtikrinti deramą geografinę projektų pusiausvyrą. Programa „InvestEU“ turėtų būti įgyvendinama taip, kad būtų skatinamos vienodos sąlygos mažesniems ir neseniai veiklą pradėjusiems skatinamojo finansavimo bankams ar įstaigoms. Be to, turėtų būti sudarytos sąlygos kitoms tarptautinėms finansų įstaigoms tapti įgyvendinančiaisiais partneriais, ypač jei jos turi lyginamąjį pranašumą konkrečių ekspertinių žinių ir patirties tam tikrose valstybėse narėse atžvilgiu ir jei didžioji jų akcijų paketo dalis priklauso ES subjektams. Kiti subjektai, atitinkantys Finansiniame reglamente nustatytus kriterijus, taip pat turėtų turėti galimybę veikti kaip įgyvendinantieji partneriai;

(50)

siekiant skatinti geresnę geografinę diversifikaciją, gali būti kuriamos investicijų platformos, kuriose būtų sujungiamos įgyvendinančiųjų partnerių ir kitų nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ar įstaigų, turinčių ribotą patirtį finansinių priemonių naudojimo srityje, pastangos ir ekspertinės žinios. Tokios struktūros turėtų būti skatinamos, be kita ko, pasinaudojant turima „InvestEU“ konsultacijų centro parama. Tikslinga sutelkti bendrus investuotojus, valdžios institucijas, ekspertus, švietimo, mokymo ir mokslo tiriamąsias institucijas, atitinkamus socialinius partnerius, pilietinės visuomenės atstovus ir kitus atitinkamus Sąjungos, nacionalinio ir regionų lygmens subjektus, siekiant skatinti naudojimąsi investavimo platformomis atitinkamuose sektoriuose;

(51)

ES garantija naudojant valstybių narių skyrių turėtų būti skiriama visiems įgyvendinantiesiems partneriams, atitinkantiems Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimus, įskaitant nacionalinius ar regioninius skatinamojo finansavimo bankus ar įstaigas, EIB, Europos investicijų fondą ir kitas tarptautines finansų įstaigas. Atrinkdama valstybių narių skyriaus įgyvendinančiuosius partnerius Komisija turėtų atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės pateiktus pasiūlymus, kaip numatyta susitarime dėl įnašo. Pagal Finansinio reglamento 154 straipsnį Komisija turi atlikti įgyvendinančiojo partnerio taisyklių ir procedūrų vertinimą, kad įsitikintų, jog jomis užtikrinamas toks Sąjungos finansinių interesų apsaugos lygis, kuris prilygsta Komisijos teikiamam apsaugos lygiui;

(52)

galiausiai priimti sprendimą dėl finansavimo ir investavimo operacijų turėtų įgyvendinantysis partneris savo vardu, jos turėtų būti vykdomos pagal jo vidaus taisykles, politiką ir procedūras ir už jas jis turėtų atsiskaityti pateikdamas finansines ataskaitas arba, kai taikytina, informaciją finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose. Todėl Komisija turėtų atsiskaityti tik už visus finansinius įsipareigojimus, kylančius naudojant ES garantiją, ir atskleisti didžiausią garantijos sumą, įskaitant visą su suteikta garantija susijusią informaciją;

(53)

vykdant „InvestEU“ fondo veiklą, kai tinkama, turėtų būti numatyta galimybė sklandžiai, nuosekliai ir veiksmingai derinti dotacijas, finansines priemones arba abiejų rūšių priemones, finansuojamas iš Sąjungos biudžeto arba kitų fondų, pavyzdžiui, ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) inovacijų fondo lėšomis, su ES garantija tais atvejais, kai tai būtina, kad būtų kuo labiau remiamos investicijos, skirtos konkrečioms rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemoms spręsti;

(54)

įgyvendinančiųjų partnerių pateikti projektai siekiant gauti paramą pagal programą „InvestEU“, kuriuos įgyvendinant parama būtų derinama su parama iš kitų Sąjungos programų, turėtų kaip visuma derėti ir su atitinkamų Sąjungos programų taisyklėse nustatytais tikslais ir tinkamumo kriterijais. Dėl ES garantijos panaudojimo turėtų būti sprendžiama pagal programos „InvestEU“ taisykles;

(55)

„InvestEU“ konsultacijų centras turėtų remti tvirtos investicinių projektų bazės pagal kiekvieną politikos liniją sukūrimą numatant konsultacijų iniciatyvas, kurias įgyvendintų EIB grupė, kiti patariamieji partneriai arba tiesiogiai Komisija. „InvestEU“ konsultacijų centras turėtų skatinti geografinę diversifikaciją, kad būtų prisidedama prie Sąjungos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų ir mažinami regionų skirtumai. „InvestEU“ konsultacijų centras ypač daug dėmesio turėtų skirti tam, kad mažos apimties projektai būtų sujungiami į didesnius portfelius. Komisija, EIB grupė ir kiti patariamieji partneriai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, kad būtų užtikrintas paramos veiksmingumas, sinergija ir veiksminga geografinė aprėptis visoje Sąjungoje, atsižvelgiant į vietos įgyvendinančiųjų partnerių, taip pat į Europos investavimo konsultacijų centro, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/1017 (15), ekspertines žinias ir vietos pajėgumus. Be to, valdžios institucijoms ir projektų vykdytojams skirta „InvestEU“ konsultacijų centro projektų plėtojimo pagalba turėtų būti teikiama per bendrą prieigos prie „InvestEU“ konsultacijų centro tašką.

(56)

Komisija turėtų įsteigti „InvestEU“ konsultacijų centrą su EIB grupe, kaip pagrindine partnere, visų pirma remdamasi Europos investavimo konsultacijų centro įgyta patirtimi. Komisija turėtų būti atsakinga už „InvestEU“ konsultacijų centro politikos ir už bendro prieigos taško valdymą. EIB grupė turėtų vykdyti konsultacijų iniciatyvas pagal politikos linijas. Be to, EIB grupė turėtų teikti Komisijai veiklos paslaugas, be kita ko, padėti rengti konsultacijų iniciatyvų strategines ir politikos gaires, identifikuoti vykdomas ir naujas konsultacijų iniciatyvas, įvertinti konsultavimo poreikius ir konsultuoti Komisiją, kaip optimaliai patenkinti šiuos poreikius pasitelkiant vykdomas arba naujas konsultacijų iniciatyvas;

(57)

siekiant užtikrinti plačią geografinę konsultacijų paslaugų aprėptį visoje Sąjungoje ir sėkmingai panaudoti vietos žinias apie „InvestEU“ fondą, prireikus turėtų būti užtikrinama „InvestEU“ konsultacijų centro veikla vietos lygmeniu, atsižvelgiant į esamas paramos programas ir vietos partnerius, kad būtų teikiama konkreti, iniciatyvi ir prie poreikių pritaikyta pagalba vietoje. Siekiant palengvinti konsultavimo paramos teikimą vietos lygmeniu ir užtikrinti paramos veiksmingumą, sinergiją ir veiksmingą geografinę aprėptį visoje Sąjungoje, „InvestEU“ konsultacijų centras turėtų bendradarbiauti su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais arba įstaigomis, taip pat remtis ir naudotis jų ekspertinėmis žiniomis;

(58)

„InvestEU“ konsultacijų centras turėtų teikti konsultavimo paramą mažos apimties projektams ir startuolių projektams, ypač tais atvejais, kai startuoliai siekia apsaugoti savo investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas įsigydami intelektinės nuosavybės (IN) teises, pavyzdžiui, patentus, ir tai daryti atsižvelgdamas į tai, ar esama kitų tarnybų, galinčių vykdyti tokius veiksmus, taip pat siekdamas sinergijos su jomis;

(59)

vykdant „InvestEU“ fondo veiklą reikia teikti paramą projektų plėtojimui ir gebėjimų stiprinimui, kad būtų ugdomi organizaciniai gebėjimai ir rinkos plėtros veikla, būtina siekiant užtikrinti projektų kokybę. Tokia parama taip pat turėtų būti skirta finansų tarpininkams, kuriems tenka svarbus vaidmuo padėti MVĮ ir kitiems subjektams gauti finansavimą ir išnaudoti visą savo potencialą , ir turėtų apimti techninę pagalbą . Be to, konsultavimo parama siekiama sukurti sąlygas, kad būtų didinamas potencialus reikalavimus atitinkančių gavėjų besiformuojančiuose rinkos segmentuose skaičius, ypač tais atvejais, kai dėl mažo individualių projektų masto projektų lygmeniu labai išauga sandorių sąnaudos, pavyzdžiui, socialinio finansavimo ekosistemos, įskaitant filantropines organizacijas, ir kultūros bei kūrybos sektorių atveju. Parama gebėjimams ugdyti turėtų papildyti veiksmus, kurių imamasi pagal kitas konkrečiai politikos sričiai skirtas Sąjungos programas. Taip pat reikėtų dėti pastangas paremti potencialių projektų rengėjų, visų pirma vietos organizacijų ir valdžios institucijų, gebėjimų ugdymą;

(60)

turėtų būti sukurtas „InvestEU“ portalas, kuris suteiktų paprastą prieigą prie patogios naudoti projektų duomenų bazės, siekiant didinti investicinių projektų, kuriems ieškoma finansavimo, matomumą, daugiausia dėmesio skiriant įgyvendinantiesiems partneriams skirtos galimos su Sąjungos teise ir politika suderinamų investicinių projektų bazės sukūrimui;

(61)

remiantis reglamentu [Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė] ir neviršijant juo skirtų išteklių, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės pagal ▌„InvestEU“ turėtų būti taikomos siekiant šalinti precedento neturintį COVID-19 krizės poveikį ir stiprinti Sąjungos ekonomiką ilguoju laikotarpiu . Tokie papildomi ištekliai turėtų būti naudojami taip, kad būtų užtikrintas Reglamente [EURI] numatytų terminų laikymasis. Šis reikalavimas įvykdomas ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. su įgyvendinančiaisiais partneriais sudarant atitinkamus susitarimus dėl garantijų;

(62)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (16) 22 ir 23 punktais, programą „InvestEU“ reikia įvertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms. Šie reikalavimai, kai tinkama, gali apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas programos „InvestEU“ poveikis vietoje;

(63)

kad būtų galima stebėti, kokia pažanga daroma siekiant Sąjungos tikslų, turėtų būti įdiegta tvirta produkto, rezultatų ir poveikio rodikliais grindžiama stebėsenos sistema. Kad būtų užtikrinta atskaitomybė Sąjungos piliečiams, Komisija kasmet turėtų teikti programos „InvestEU“ pažangos, poveikio ir operacijų ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai;

(64)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir taikant netiesioginį vykdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga, jei valstybėse narėse esama visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra būtina išankstinė patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo sąlyga;

(65)

programai „InvestEU“ taikomas Finansinis reglamentas. Juo nustatomos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles dėl biudžeto garantijų;

(66)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (17), Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (18), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (19) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (20) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugomi proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, atitinkamais atvejais, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma, pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas (21). Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai, kiek tai susiję su tvirtesnį bendradarbiavimą pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 vykdančiomis valstybėmis narėmis, bei Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios Sąjungos lėšų naudojimo procese, suteiktų lygiavertes teises;

(67)

trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, Sąjungos programose gali dalyvauti bendradarbiaudamos pagal EEE susitarimą, kuriame numatyta, kad programos įgyvendinamos pagal tą susitarimą priimtu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti kitų teisinių priemonių pagrindu. Šiame reglamente turėtų būti nustatyta konkreti nuostata dėl reikiamų teisių ir prieigos suteikimo atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, OLAF ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją;

(68)

remiantis [pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos ir Europos Sąjungos ir Grenlandijos bei Danijos Karalystės santykių (Užjūrio asociacijos sprendimas)] (22) 83 straipsniu, užjūrio šalyse ir teritorijose (UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą laikantis programos „InvestEU“ taisyklių ir tikslų bei galimų priemonių, taikytinų valstybei narei, su kuria atitinkama UŠT yra susijusi;

(69)

siekiant papildyti šio reglamento neesmines nuostatas investavimo gairėmis ir rezultatų suvestine, sudaryti palankesnes sąlygas greitai ir lanksčiai pritaikyti veiklos rezultatų rodiklius ir pakoreguoti atidėjinių normą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl , rodiklių, kuriais remdamasi Valdančioji taryba nustato valstybes nares ir sektorius, kuriuos ekonomiškai labiausiai paveikė COVID-19 pandemija, ir valstybes nares, kuriose valstybės paramos mokumui galimybės yra labiau ribotos, nustatymo ir tų rodiklių taikymo metodikos bei investavimo gairių, skirtų finansavimo ir investavimo operacijoms pagal skirtingas politikos linijas, rengimo, rezultatų suvestinės, šio reglamento III priedo keitimo, siekiant peržiūrėti ar papildyti rodiklius, ir dėl atidėjinių normos koregavimo. Laikantis proporcingumo principo į tokias investavimo gaires turėtų būti įtrauktos atitinkamos nuostatos, kad būtų išvengta nereikalingos administracinės naštos. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(69a)

būtina užtikrinti, kad programa „InvestEU“ būtų įgyvendinama kuo greičiau po jos įsigaliojimo. Todėl būtų tikslinga leisti įgyvendinantiesiems partneriams pateikti Komisijai finansavimo ir investavimo operacijas iki Investicijų komiteto įsteigimo ir veiklos pradžios arba prieš sudarant atitinkamą garantijos susitarimą. Tokiais atvejais Komisija turėtų būti atsakinga už operacijų patvirtinimą. Turėtų taip pat būti galima sujungti pagal šio reglamento IV priede nurodytas programas priimtas finansines priemones ir pagal Reglamentą (ES) 2015/1017 sukurtą ES garantiją su šiuo reglamentu sukurtomis finansinėmis priemonėmis, jei taikytina ir jeigu atliktas ankstesnis vertinimas;

(70)

programa „InvestEU“ turėtų padėti spręsti Sąjungos masto ir (arba) valstybei narei būdingas rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemas ir sudaryti sąlygas Sąjungos mastu atlikti novatoriškų finansinių produktų, taip pat sistemų, per kurias jie būtų platinami, rinkos tyrimus, sprendžiant naujas ar sudėtingas rinkos nepakankamumo problemas. Todėl veiksmai Sąjungos lygmeniu yra pagrįsti,

a)

iki 20 051 970 000 EUR – 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytiems tikslams;

b)

iki 11 250 000 000  EUR 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytiems tikslams;

c)

iki 12 500 000 000  EUR 3 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytiems tikslams;

d)

iki 5 567 500 000  EUR 3 straipsnio 2 dalies d punkte;

e)

iki 31 153 850 000 EUR – 3 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytiems tikslams;

ea)

iki 11 250 000 000 EUR 3 straipsnio 2 dalies ea punkte nurodytiems tikslams.

1.

Energetikos sektoriaus vystymas pagal energetikos sąjungos prioritetus, įskaitant energijos tiekimo saugumą, perėjimą prie švarios energijos ir įsipareigojimus, prisiimtus pagal Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, visų pirma:

2.

Tvarios ir saugios transporto infrastruktūros ir judumo sprendimų, įrangos ir novatoriškų technologijų vystymas atsižvelgiant į Sąjungos transporto srities prioritetus ir įsipareigojimus, prisiimtus pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, visų pirma:

3.

Aplinka ir ištekliai, visų pirma veikla, susijusi su:

4.

Skaitmeninio ryšio infrastruktūros vystymas, visų pirma įgyvendinant projektus, padedančius diegti itin didelio pralaidumo skaitmeninius tinklus, užtikrinti 5G junglumą arba gerinti skaitmeninį ryšį ir jo prieigą, visų pirma kaimo vietovėse ir periferiniuose regionuose.

5.

Moksliniai tyrimai, plėtra ir inovacijos, visų pirma:

6.

Skaitmeninių technologijų ir paslaugų, ypač tokių, kurios padeda siekti Skaitmeninės Europos programos tikslų, kūrimas, diegimas ir plėtra, visų pirma šiose srityse:

7.

Finansinė parama subjektams, kuriuose dirba iki 499 darbuotojų, daugiausia dėmesio skiriant MVĮ ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, visų pirma:

8.

Kultūros ir kūrybos sektoriai, kultūros paveldas, žiniasklaida, audiovizualinis sektorius, žurnalistika ir spauda, visų pirma, bet ne tik, naujų technologijų kūrimas, skaitmeninių technologijų naudojimas ir technologinis intelektinės nuosavybės teisių valdymas.

9.

Turizmas.

10.

Pramoninių objektų (įskaitant užterštus objektus) atkūrimas ir restauravimas siekiant juos tvariai naudoti.

11.

Darnus žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė, akvakultūra ir kiti platesnės tvarios bioekonomikos elementai.

12.

Socialinės investicijos, įskaitant tas, kuriomis prisidedama prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo, visų pirma investicijos, susijusios su:

13.

Gynybos pramonės vystymas siekiant padėti stiprinti Sąjungos strateginį savarankiškumą, visų pirma teikiant paramą:

14.

Kosmosas, visų pirma kosmoso sektoriaus vystymas pagal Kosmoso strategijos tikslus siekiant:

15.

Jūros ir vandenynai, t. y. mėlynosios ekonomikos srities projektų ir iniciatyvų vykdymas, ir Tvaraus mėlynosios ekonomikos finansavimo principai, visų pirma jūrų verslininkystė ir pramonė, atsinaujinančioji jūrų energija ir žiedinė ekonomika.

1.1.

1.2.

1.3.

1.4.

2.1.

2.2.

2.3.

3.1.

3.2.

3.3.

3.4.

4.1.

4.2.

4.3.

4.4.

4.5.

4.6.

4.7.

4.8.

5.1.

5.2.

6.1.

6.2.

6.3.

6.4.

6.5.

7.1.

7.2.

7.3.

8.1.

8.2.

8.3.

8.4.

8.4a.

8.5.

8.6.

8.7.

8.7a.

8.7b.

8.7c.

8.7d.

8.7e.

8.7f.

—

Europos technologijų priemonė (ETF98): 1998 m. gegužės 19 d. Tarybos sprendimas 98/347/EB dėl finansinės paramos novatoriškoms ir darbo vietas sukuriančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) priemonių – augimo ir užimtumo iniciatyva (OL L 155, 1998 5 29, p. 43).

—

Technologijų perdavimo bandomasis projektas (TTP): Komisijos sprendimas, kuriuo patvirtinamas Įmonių ir pramonės generalinio direktorato papildomo finansavimo sprendimas dėl veiklos krypties „Prekių vidaus rinka ir sektorių politika“ veiksmų finansavimo 2007 m. ir Įmonių ir pramonės generalinio direktorato pamatinis sprendimas dėl parengiamųjų veiksmų „ES vaidmuo globalėjančiame pasaulyje“ ir keturių bandomųjų projektų „„Erasmus“ jauniems verslininkams“, „Priemonės mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių bendradarbiavimui ir partnerystei skatinti“, „Technologijų perdavimas“ ir „Patraukliausios Europos turizmo vietovės“ finansavimo 2007 m.

—

Europos technologijų priemonė (ETF01): 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas 2000/819/EB dėl daugiametės įmonių ir verslininkystės, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), programos (2001–2005 m.) (OL L 333, 2000 12 29, p. 84).

—

Konkurencingumo ir inovacijų programos MVĮ spartaus augimo ir inovacijų priemonė (GIF): 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.) (OL L 310, 2006 11 9, p. 15).

—

Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010 (OL L 348, 2013 12 20, p. 129), su pakeitimais, padarytais 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo (OL L 169, 2015 7 1, p. 1).

—

COSME augimui skatinti skirta nuosavo kapitalo priemonė (COSME EFG): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1287/2013, kuriuo sukuriama 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1639/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 33).

—

„InnovFin“ nuosavo kapitalo priemonė:

—

EaSI gebėjimų stiprinimo investicijų linija: 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę „Progress“ (OL L 347, 2013 12 20, p. 238).

—

MVĮ garantijų priemonė 98 (SMEG98): 1998 m. gegužės 19 d. Tarybos sprendimas 98/347/EB dėl finansinės paramos novatoriškoms ir darbo vietas sukuriančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) priemonių – augimo ir užimtumo iniciatyva (OL L 155, 1998 5 29, p. 43).

—

MVĮ garantijų priemonė 01 (SMEG01): 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas 2000/819/EB dėl daugiametės įmonių ir verslininkystės, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), programos (2001–2005 m.) (OL L 333, 2000 12 29, p. 84).

—

Konkurencingumo ir inovacijų programos MVĮ garantijų priemonė 07 (SMEG07): 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.) (OL L 310, 2006 11 9, p. 15).

—

Europos mikrofinansų priemonė „Progress“ (garantijos) (EPMF-G): 2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę „Progress“ (OL L 87, 2010 4 7, p. 1).

—

Rizikos pasidalijimo finansinės priemonės rizikos pasidalijimo priemonė (RSI):

—

EaSI garantijų priemonė: 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę „Progress“ (OL L 347, 2013 12 20, p. 238).

—

COSME paskolų garantijų priemonė (COSME LGF): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1287/2013, kuriuo sukuriama 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1639/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 33).

—

„InnovFin“ skolos priemonė:

—

Kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonė (CCS GF): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) ir panaikinami sprendimai Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 221).

—

Studentų paskolų garantijų sistema (SLGF): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus +“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 50).

—

Energijos vartojimo efektyvumo privataus finansavimo priemonė (PF4EE): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 dėl aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) įsteigimo ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 614/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 185).

—

Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė (RPFP): 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos Septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.), Komisijos pareiškimai (OL L 412, 2006 12 30, p. 1).

—

„InnovFin“:

—

Europos infrastruktūros tinklų priemonės skolos priemonė (EITP DI): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010 (OL L 348, 2013 12 20, p. 129).

—

Gamtos turtų finansavimo priemonė (NCFF): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 dėl aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) įsteigimo ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 614/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 185).

—

Europos mikrofinansų priemonė „Progress“ – savitarpio fondai – specialūs investicijų fondai (EPMF FCP-FIS): 2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę „Progress“ (OL L 87, 2010 4 7, p. 1).

—

„Marguerite“:

—

Europos efektyvaus energijos vartojimo fondas (EEEF): 2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1233/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 663/2009 dėl ekonomikos gaivinimo, teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams, programos sukūrimo (OL L 346, 2010 12 30, p. 5).

a)

viešosios gėrybės aspektas, dėl kurio veiklos vykdytojas arba įmonė negali gauti pakankamos finansinės naudos (pavyzdžiui, investicijos į švietimą ir įgūdžius, sveikatos priežiūrą ir prieinamumą, saugumą ir gynybą, infrastruktūrą, kuria galima naudotis nemokamai arba už nedidelį mokestį);

b)

išorės veiksniai, kurių veiklos vykdytojui arba įmonei iš esmės nepavyksta paversti vidiniais, kaip antai investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą, energijos vartojimo efektyvumas, klimato kaita ar aplinkos apsauga;

c)

informacijos asimetrija, visų pirma MVĮ ir mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių atveju, įskaitant aukštesnį rizikos, susijusios su pradinio etapo įmonėmis, įmonėmis, kurių turtas daugiausia nematerialusis arba kurios neturi pakankamų užtikrinimo priemonių, arba įmonėmis, kurios daugiausia vykdo didesnės rizikos veiklą, lygį;

d)

tarpvalstybiniai infrastruktūros projektai ir susijusios paslaugos arba fondai, iš kurių atliekamomis tarpvalstybinėmis investicijomis siekiama spręsti vidaus rinkos susiskaidymo problemą ir stiprinti koordinaciją vidaus rinkoje;

e)

tam tikruose sektoriuose, šalyse arba regionuose patiriama aukštesnio lygio rizika, kuri yra per didelė, kad ją galėtų ar norėtų prisiimti privatūs finansų subjektai, įskaitant atvejus, kuriais dėl novatoriškumo arba rizikos, susijusios su inovacijomis arba nepatvirtinta technologija, atitinkamos investicijos nebūtų atliktos arba būtų atliktos ne tokiu pat mastu;

f)

paramos finansavimo ir investavimo operacijoms pagal strateginių Europos investicijų liniją atveju – jei finansavimą rinkos sąlygomis teiktų Sąjungoje įsisteigę ir veiklą vykdantys subjektai, atitinkamos investicijos nebūtų atliktos arba būtų atliktos ne tokiu pat mastu dėl Europos strateginiams interesams teikiamos naudos internalizacijos sunkumų;

g)

naujos arba sudėtingos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, nurodytos šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje.

1)

kad būtų laikomas papildančiu privačiuosius šaltinius, kaip nurodyta Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies b punkte, „InvestEU“ fondas įgyvendinančiųjų partnerių finansavimo ir investavimo operacijoms skirtą paramą nukreipia į investicijas, kurios dėl savo savybių (viešosios gėrybės aspekto, išorės veiksnių, informacijos asimetrijos, socialinės ir ekonominės sanglaudos aspektų ar kitų savybių) negali duoti pakankamos finansinės grąžos rinkos lygmeniu arba yra laikomos pernelyg rizikingomis (palyginti su rizikos, kurią atitinkami privatieji subjektai sutiktų prisiimti, lygiu). Dėl šių savybių tokioms finansavimo ir investavimo operacijoms rinkoje neįmanoma gauti finansavimo priimtinomis sąlygomis, turint omenyje kainą, užstato reikalavimus, finansavimo rūšį, teikiamo finansavimo grąžinimo terminą ir kitas sąlygas, ir be viešosios paramos jos Sąjungoje nebūtų vykdomos visai arba būtų vykdomos ne tokiu pat mastu;

2)

kad būtų laikomas papildančiu paramą, gaunamą iš kitų viešųjų šaltinių, kaip nurodyta Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies b punkte, „InvestEU“ fondas remia tik tas finansavimo ir investavimo operacijas, kurios atitinka šias sąlygas:

3)

Pagal strateginių Europos investicijų liniją vykdomos finansavimo ir investavimo operacijos taip pat gali būti laikomos papildomomis, kai be „InvestEU“ fondo paramos kiti Sąjungoje įsisteigę ir veiklą vykdantys privatieji ir viešieji subjektai šių operacijų nebūtų vykdę arba jas būtų vykdę ne tokiu pat mastu.

a)

teikiamai paramai kitų viešųjų arba privačiųjų skolintojų atžvilgiu arba finansavimo struktūroje tenka antraeilė pozicija;

b)

parama teikiama nuosavo kapitalo, kvazinuosavo kapitalo arba paskolų priemonėmis, nustatant ilgus grąžinimo terminus ir tokias kainas, užstato reikalavimus arba kitas sąlygas, kokių pakankamai nesiūlo rinkos subjektai arba kiti viešieji šaltiniai;

c)

parama operacijoms, su kuriomis susijusi rizika yra didesnė nei rizika, kurią paprastai prisiima įgyvendinantysis partneris vykdydamas savo įprastą veiklą, arba parama įgyvendinantiesiems partneriams, kuri viršija nuosavus pajėgumus teikti paramą tokioms operacijoms;

d)

dalyvavimas rizikos pasidalijimo mechanizmuose, skirtuose politikos sritims, kuriose įgyvendinantysis partneris patiria didesnę riziką nei ta, kurią paprastai prisiima jis pats arba kurią galėtų ar norėtų prisiimti privatūs finansų subjektai;

e)

parama, kuri dėl „InvestEU“ fondo teikiamos paramos nulemto signalo efekto paskatina ir (arba) sutelkia papildomą privatųjį arba viešąjį finansavimą ir papildo kitus privačiuosius ir komercinius šaltinius, ypač jei tą finansavimą suteikia tradiciškai rizikos vengiantys investuotojai arba instituciniai investuotojai;

f)

parama teikiama pasitelkus finansinius produktus, kurių nėra arba kurių nepakankamai siūloma tikslinėse šalyse arba regionuose dėl to, kad ten nėra rinkos, ji menkai išvystyta arba nepakankama.

1)

veikla, kuria ribojamos asmens teisės ir laisvės arba pažeidžiamos žmogaus teisės;

2)

su gynyba susijusios veiklos srityje – pagal taikytiną tarptautinę teisę draudžiamų gaminių ir technologijų naudojimas, kūrimas arba gamyba;

3)

su tabaku susiję gaminiai ir veikla (gamyba, platinimas, apdorojimas ir prekyba);

4)

veikla, nefinansuojama pagal [„Europos horizonto“] reglamento (30) [X] straipsnį: žmonių klonavimo reprodukcijos tikslais moksliniai tyrimai; veikla, kuria siekiama keisti žmogaus genetinį paveldą, jei tokie pakeitimai gali tapti paveldimi; veikla, kuria siekiama kurti žmogaus embrionus tik mokslinių tyrimų arba kamieninių ląstelių gavimo tikslais, įskaitant somatinių ląstelių branduolių perkėlimą;

5)

lošimų veikla (atitinkama gamybos, statybos, platinimo, apdorojimo, prekybos arba su programine įranga susijusi veikla);

6)

prekyba sekso paslaugomis ir susijusi infrastruktūra, paslaugos ir žiniasklaida;

7)

veikla, susijusi su gyvų gyvūnų naudojimu eksperimentiniais ir mokslo tikslais, jei negali būti užtikrinta atitiktis Europos konvencijai dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų stuburinių gyvūnų apsaugos (31);

8)

nekilnojamojo turto plėtojimo veikla (pavyzdžiui, veikla, kuria siekiama tik renovuoti ir pernuomoti arba perparduoti esamus pastatus, taip pat statyba pagal naujus projektus); tačiau su konkrečiais 3 straipsnio 2 dalyje nurodytais programos „InvestEU“ tikslais ir su II priede nurodytomis sritimis, kuriose gali būti vykdomos finansavimo ir investavimo operacijos, susijusi nekilnojamojo turto sektoriuje vykdoma veikla, kaip antai investicijos į energijos vartojimo efektyvumo projektus arba socialinį būstą, yra tinkama finansuoti;

9)

finansinė veikla, pavyzdžiui, finansinių priemonių pirkimas arba prekyba jomis. Visų pirma nefinansuojami intervenciniai veiksmai, susiję su išparduodamo turto išpirkimu arba pakeitimo kapitalu, skirtu išparduodamam turtui išpirkti;

10)

veikla, kuri draudžiama pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus;

11)

atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimas, eksploatacija, pritaikymas arba statyba;

12)

investicijos, susijusios su kietojo iškastinio kuro ir naftos kasyba arba gavyba, perdirbimu, skirstymu, saugojimu ar deginimu, taip pat investicijos, susijusios su dujų gavyba. Ši nefinansavimo nuostata netaikoma:

13)

investicijos į infrastruktūrą, skirtą atliekoms šalinti į sąvartynus. Ši nefinansavimo nuostata netaikoma investicijoms į:

14)

investicijos į mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius. Ši nefinansavimo nuostata netaikoma investicijoms, kuriomis siekiama modifikuoti esamus mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius energijos gavimo iš atliekų tikslais arba rūšiuotų atliekų perdirbimo, pavyzdžiui, kompostavimo ir anaerobinio skaidymo, tikslais;

15)

investicijos į deginimo įrenginius, skirtus atliekoms tvarkyti. Ši nefinansavimo nuostata netaikoma investicijoms į: