(1)

2023 m. vasario 16 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija arba nagrinėjamoji šalis) kilmės elektrolitinių mangano dioksidų (toliau – EMD). Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2023 m. sausio 3 d.„Autlan EMD SL“ (toliau – skundo pateikėjas arba „Autlan“) skundą. Skundui pritarė „Tosoh Hellas Single Member S.A.“ (toliau – „Tosoh“). Komisija nustatė, kad skundą pateikė Sąjungos EMD pramonė, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje. Skunde pateikta dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

2023 m. rugsėjo 7 d. skundo pateikėjas pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį pateikė prašymą taip pat išnagrinėti įtariamus žaliavų rinkos iškraipymus nagrinėjamojoje šalyje, susijusius su tiriamuoju produktu, siekiant įvertinti, ar, jei aktualu, už dempingo skirtumą mažesnio muito pakaktų žalai pašalinti. Skundo pateikėjas pateikė pakankamai įrodymų, kad nagrinėjamojoje šalyje už eksportuojamą mangano rūdą negrąžinamas pridėtinės vertės mokestis (PVM). PVM grąžinimo sumažinimas arba panaikinimas 7 straipsnio 2a dalies antroje pastraipoje aiškiai nurodytas kaip žaliavų rinkos iškraipymas.

(4)

Siekdama galutiniame etape išnagrinėti žaliavų rinkos iškraipymus ir įvertinti, ar už dempingo skirtumą mažesnio muito pakaktų žalai pašalinti, Komisija pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį iš dalies pakeitė 2023 m. vasario 16 d. pranešimą apie inicijavimą, kad išnagrinėtų žaliavų rinkos iškraipymus ir įvertintų, ar, jei aktualu, už dempingo skirtumą mažesnio muito pakaktų žalai pašalinti. Pranešimas, kuriuo iš dalies keičiamas pranešimas apie inicijavimą, paskelbtas 2023 m. rugsėjo 13 d. (3) (toliau – dalinio pakeitimo pranešimas).

(5)

Iš dalies pakeitusi pranešimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis ir, kai aktualu, išsiuntė joms klausimynus, pateikti informacijos apie nagrinėjamosios šalies nepanaudotus pajėgumus, konkurenciją dėl žaliavų ir poveikį tiekimo grandinėms, skirtoms Sąjungos bendrovėms. Komisija taip pat nusiuntė Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – Kinijos vyriausybė) klausimyną dėl žaliavų rinkos iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a ir 2b dalyse.

(6)

Du bendradarbiaujantys naudotojai („Duracell International Operations Sàrl“ (toliau – „Duracell“) ir „VARTA Consumer Batteries GmbH & Co. KGaA“ (toliau – „Varta“)) atsakė į susijusių klausimyno dalių klausimus. Pastabų pateikė abu Sąjungos gamintojai („Tosoh“ ir „Autlan“), atrinkti eksportuojantys gamintojai („Guangxi Guiliu New Material Co., Ltd“ (toliau – „Guiliu“), „Xiangtan Electrochemical Scientific Ltd“ (toliau – „Xiangtan“) ir „Guangxi Daxin Huiyuan New Energy Technology Co., Ltd“ (toliau – „Daxin“)) ir dvi asociacijos – Kinijos metalų, mineralų ir cheminių medžiagų importuotojų ir eksportuotojų prekybos rūmai (CCCMC) ir Guansi mangano pramonės asociacija (toliau – GMIA). Komisija apsvarstė suinteresuotųjų šalių pateiktą informaciją ir pastabas ir prireikus patikslino savo negalutines išvadas, kaip paaiškinta atitinkamuose tolesniuose skirsniuose.

(7)

Kadangi jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 3 ir 4 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(8)

Pagal pagrindinio reglamento 19a straipsnį 2023 m. rugsėjo 15 d. Komisija šalims pateikė siūlomų muitų santrauką ir išsamią informaciją apie dempingo skirtumų ir skirtumų, tinkamų Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, skaičiavimą. Suinteresuotosios šalys buvo paragintos pastabas dėl skaičiavimų tikslumo teikti per tris darbo dienas. 2023 m. rugsėjo 20 d. pastabų gauta iš vieno iš atrinktų eksportuojančių gamintojų ir abiejų Sąjungos gamintojų.

(9)

Eksportuojantis gamintojas „Daxin“ tvirtino, kad dempingo skirtumas turėtų būti skaičiuojamas naudojant eksporto pardavimo kainas ir normaliąją vertę be PVM. Sąjungos gamintojas „Tosoh“ iškėlė klausimą dėl tikslinio pelno skaičiavimo. Skundo pateikėjas „Autlan“ paprašė peržiūrėti ir patvirtinti, ar tiksliai apskaičiuotas „Daxin“ dempingo skirtumas, ir paprašė atskleisti visų trijų eksportuotojų duomenis, kurie atskleidžiant faktus buvo pažymėti kaip neskelbtini. Kadangi pastabos nebuvo susijusios su skaičiavimų tikslumu, Komisija padarė išvadą, kad jas išnagrinės kartu su visomis kitomis pastabomis paskelbus laikinąsias priemones.

(10)

2023 m. spalio 13 d. Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/2120 (4) (toliau – laikinasis reglamentas) importuojamiems Kinijos kilmės EMD nustatė laikinuosius antidempingo muitus.

(11)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nustatytas laikinasis antidempingo muitas (toliau – pirminis faktų atskleidimas), visi trys atrinkti eksportuojantys gamintojai ir asociacijos CCCMC ir GMIA, abu Sąjungos gamintojai ir vienas iš naudotojų („Duracell“) per laikinojo reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikė rašytinius pareiškimus ir pareiškė savo nuomonę dėl negalutinių išvadų.

(12)

Šalims, kurios to prašė, taip pat buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Buvo surengti šie klausymai: su „Duracell“2023 m. birželio 23 d. ir lapkričio 28 d.; su „Autlan“2023 m. birželio 30 d.; su „Varta“2023 m. liepos 4 d.; su „Xiangtan“2023 m. spalio 25 d.; su CCCMC 2023 m. lapkričio 16 d. ir bendras su „Autlan“ ir „Tosoh“2023 m. lapkričio 15 d.

(13)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą galutinėms išvadoms padaryti. Priimdama galutines išvadas Komisija apsvarstė suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, patikslino savo negalutines išvadas.

(14)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamiems Kinijos kilmės EMD (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio faktų atskleidimo. Per nustatytą terminą pastabų pateikė „Autlan“, „Tosoh“, CCCMC ir GMIA (bendrai), „Xiangtan“ ir „Daxin“.

(15)

Kadangi jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 1 ir 2 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(16)

CCCMC ir GMIA nesutiko su visoms šalims nustatytu 15 dienų terminu pastaboms dėl Sąjungos interesų vertinimo dalinio pakeitimo pranešime (5) pateikti, nes naujuose tyrimuose iškelti ekonominiai ir tiekimo grandinės klausimai buvo sudėtingi, dėl jų reikėjo atlikti tyrimus ir keistis informacija su susijusiomis bendrovėmis. Abi asociacijos paprašė Komisijos dar kartą iš dalies pakeisti pranešimą apie inicijavimą ir suteikti suinteresuotosioms šalims bent 30 dienų pastaboms pateikti.

(17)

Komisija pažymėjo, kad visoms šalims, prašiusioms pratęsti terminus ir nurodžiusioms konkrečias tokio prašymo priežastis, terminai buvo pratęsti. Ji taip pat pabrėžė, kad 2023 m. vasario 16 d. pranešimu apie inicijavimą (6) šalims buvo suteikta galimybė teikti pastabas dėl kitų suinteresuotųjų šalių pateiktos informacijos per 7 dienas nuo pastabų pateikimo termino, todėl prireikus visos šalys galėjo pasinaudoti šia galimybe. Atsižvelgdama į tai, Komisija laikėsi nuomonės, kad suinteresuotosioms šalims skirtas laikas pastaboms ir nuomonei šiuo klausimu pateikti buvo tinkamas.

(18)

„Guiliu“ tvirtino, kad skundo pateikėjo naujas įtarimas, pateiktas praėjus septyniems mėnesiams nuo tyrimo inicijavimo (o ne inicijavo etapu), sumenkino suinteresuotųjų šalių teisę į gynybą. „Guiliu“ taip pat tvirtino, kad Komisija turėtų laikytis savo ankstesnės praktikos (7), kai skundo pateikėjo tvirtinimas dėl pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalies taikymo buvo atmestas, nes skunde nebuvo pateikta įrodymų, kad tyrimo inicijavimo etapu būtų galiojusi kuri nors iš pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalies antroje pastraipoje išvardytų priemonių, be to, Komisija inicijavimo etapu tokių įrodymų taip pat nenustatė. Be to, „Guiliu“ paminėjo, kad skundo pateikėjas trukdė tyrimui naujus įtarimus pateikdamas jau įsibėgėjus tyrimui.

(19)

Komisija pirmiausia pažymėjo, kad „Guiliu“ nurodytu atveju prašymas buvo pateiktas po galutinio faktų atskleidimo. Nagrinėjamu atveju prašymas, kuriame pateikta pakankamai įrodymų dėl įtariamų žaliavų rinkos iškraipymų, buvo pateiktas laiku, iki nustatant laikinąsias priemones, todėl Komisija turėjo pakankamai laiko šiam klausimui veiksmingai ištirti tyrimo metu. Be to, Komisija manė, kad šalių teisės į gynybą buvo visapusiškai užtikrintos. Iš tiesų, pranešimo apie inicijavimą su pakeitimais, padarytais dalinio pakeitimo pranešimu, 5.5.1 skirsnyje visi susiję ekonominės veiklos vykdytojai buvo informuoti apie jų procesines teises ir pareigas ir buvo aprašytas procesas, kurio Komisija ketino laikytis, kad surinktų informaciją, būtiną faktams nustatyti, ir padarytų išvadas dėl įtariamų žaliavų rinkos iškraipymų. Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl skundo pateikėjo prašyme pateiktų įrodymų, susijusių su įtarimu, kad žaliavų rinkoje yra iškraipymų, ir dėl visų kitų aspektų, susijusių su įtarimų dėl iškraipymų žaliavų rinkoje tyrimu. Todėl „Guiliu“ tvirtinimai buvo atmesti. Galiausiai, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, neaišku, kaip skundas tariamai trukdė tyrimui. „Guiliu“ to nepaaiškino. Komisija laikėsi nuomonės, kad prašymas pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį taip pat nagrinėti įtariamus žaliavų rinkos iškraipymus buvo pateiktas laiku ir netrukdė Komisijai tinkamai išnagrinėti šio klausimo.

(20)

„Duracell“ tvirtino, kad atlikdama tyrimą Komisija negali nustatyti naujo teisinio pagrindo ir iš dalies keisti tokio tyrimo metodinės apimties, nes pagrindiniame reglamente nėra jokių nuostatų, suteikiančių jai teisę nagrinėti papildomus įrodymus, kurių inicijavimo metu nebuvo. Šalis mutatis mutandis nurodė Teismo sprendimą byloje T-126/21 „Azot“ prieš Komisiją (8), kuriuo Teismas nusprendė, kad sąlyga dėl Sąjungos gamintojų ar jų vardu pateiktame prašyme atlikti peržiūrą pateiktų įrodymų pakankamumo, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, yra įvykdyta, jei tokie įrodymai pateikiami per nustatytą terminą. Be to, „Duracell“ tvirtino, kad Komisija savo praktikoje yra atmetusi panašių prašymų ir mutatis mutandis turėtų būti taikomi tie patys teisiniai motyvai (9).

(21)

Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, tyrimą inicijavo pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį, kad įtrauktų įtariamų žaliavų rinkos iškraipymų nagrinėjimą pagal teisinį standartą, taikomą Sąjungos gamintojų arba jų vardu teikiamam prašymui. Skundo pateikėjas pagal 5 straipsnį pateikė pakankamai įrodymų, kad esama žaliavų rinkos iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje, todėl Komisija iš dalies pakeitė pradinį pranešimą apie inicijavimą, kad, kaip reikalaujama pagrindiniame reglamente, atliekant tyrimą taip pat būtų nagrinėjami tie žaliavų rinkos iškraipymai. Todėl inicijuodama tyrimą Komisija nepažeidė jokių nustatytų teisinių standartų. Be to, dėl „Duracell“ paminėtos nuorodos į Teismo sprendimą byloje T-126/21 Komisija pažymėjo, kad tas sprendimas nėra galutinis, nes dėl jo buvo pateiktas apeliacinis skundas. Bet kuriuo atveju tas sprendimas yra susijęs su priemonių galiojimo termino peržiūra pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį ir informacija, reikalinga tokiai peržiūrai inicijuoti. Sprendimas neapima pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalies, kuri yra susijusi su tyrimo elementu, o ne su tyrimo pagrindimu, taikymo. Be to, net atsižvelgiant į sprendime byloje T-126/21 pateiktus argumentus, kitaip nei 11 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnyje nenustatyta jokių konkrečių apribojimų, kada Sąjungos gamintojai gali prašyti inicijuoti tyrimą. Taigi „Duracell“ nurodytos analogijos nėra. Todėl „Duracell“ tvirtinimai buvo atmesti.

(22)

Kadangi jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 8–15 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(23)

Kaip numatyta laikinojo reglamento 16 konstatuojamojoje dalyje, Komisija apsvarstė prašymą vienam Kinijos eksportuojančiam gamintojui taikyti individualų nagrinėjimą. Prašymas taikyti individualų nagrinėjimą turėjo didelių trūkumų. Paaiškėjo, kad pareiškėjas „nepateikė reikalingos informacijos per [pagrindiniame reglamente] nurodytus terminus“, kaip apibrėžta to reglamento 17 straipsnio 3 dalyje. Be kuriuo atveju iš pateiktos informacijos nustatyta, kad būtų reikėję tirti kelias papildomas bendroves, o tai būtų pernelyg apsunkinę tyrimą ir atsižvelgiant į nagrinėjamo atvejo sudėtingumą būtų trukdę užbaigti jį laiku (10). Todėl prašymas buvo atmestas.

(24)

Kadangi jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 17–21 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(25)

Kadangi jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 22 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(26)

Kadangi jokių pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 23–36 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(27)

Po pirminio faktų atskleidimo CCCMC, bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai ir bendradarbiaujantys Sąjungos gamintojai pateikė pastabų dėl negalutinių išvadų dėl dempingo.

(28)

Kadangi jokių pastabų negauta, laikinojo reglamento 37–43 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(29)

Po pirminio faktų atskleidimo „Daxin“, „Xiangtan“, CCCMC ir GMIA pateikė kelias pastabas dėl didelių iškraipymų buvimo.

(30)

Pirma, „Daxin“, CCCMC ir GMIA tvirtino, kad ataskaita nebeaktuali visų pirma atsižvelgiant į esminius ekonominius pokyčius tiek ES, tiek Kinijoje nuo jos paskelbimo, įskaitant subsidijų teikimą ES pramonei, kad ji laikytųsi naujų ES pramonės politikos tikslų, arba kišimąsi į įmonių investicijas ir sprendimų priėmimą. Be to, „Daxin“, CCCMC ir GMIA tvirtino, kad Komisija pakeičia tyrimus ataskaitomis ir kad remdamasi ataskaita Komisija ir toliau vėl ir vėl tvirtina, kad eksportuotojai turi paneigti ataskaitoje pateiktus įtarimus. Todėl „Daxin“, CCCMC ir GMIA priminė, kad įrodinėjimo pareiga tenka tyrimą atliekančiai institucijai.

(31)

Argumentas, kad ataskaita tariamai nebeaktuali, buvo atmestas. Komisija pažymėjo, kad ataskaita yra išsamus dokumentas, pagrįstas išsamiais objektyviais įrodymais, įskaitant Kinijos valdžios institucijų paskelbtus teisės aktus, reglamentus ir kitus oficialius politikos dokumentus, tarptautinių organizacijų trečiųjų šalių ataskaitas, akademinius tyrimus ir mokslininkų straipsnius bei kitus patikimus nepriklausomus šaltinius. Nors ataskaita buvo viešai paskelbta 2017 m. gruodžio mėn., ataskaitos išvados iš esmės tebegalioja ir bet kuriuo atveju jos buvo papildytos papildomais įrodymais, surinktais atliekant šį tyrimą, kaip nustatyta laikinojo reglamento 3.2.1 skirsnyje. Be to, bet kuri suinteresuotoji šalis turėjo pakankamai galimybių ataskaitą paneigti, papildyti ar pateikti pastabų dėl jos ir ją pagrindžiančių įrodymų, bet nė viena šalis nepateikė argumentų ar įrodymų, paneigiančių ataskaitoje pateiktus šaltinius ir informaciją. Dėl argumentų, susijusių su ES pramonės politika ir subsidijomis, Komisija pažymėjo, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą analizuojamas galimas vieno ar kelių toje nuostatoje išvardytų iškraipomųjų elementų poveikis kainoms ir sąnaudoms eksportuojančioje šalyje. Nustatant normaliąją vertę sąnaudų struktūra ir kainodaros mechanizmai kitose rinkose, pavyzdžiui, ES, nėra aktualūs. Todėl ir šis argumentas buvo atmestas.

(32)

Dėl argumento, kad faktinis tyrimas buvo pakeistas šalies ataskaita, Komisija priminė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies e punktą, jei Komisija mano, kad skundo pateikėjas pateikė pakankamai įrodymų dėl didelių iškraipymų, ji gali šiuo pagrindu inicijuoti tyrimą. Tačiau sprendimas dėl didelių iškraipymų faktinio buvimo ir jų poveikio ir dėl atitinkamo pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nurodytos metodikos naudojimo priimamas tuo metu, kai atlikus tyrimą pateikiamas pirminis ir (arba) galutinis faktų atskleidimas. Šiame tyrime ataskaita, įskaitant joje pateikiamus įrodymus, yra bylos medžiagos, kuria grindžiamas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymas, dalis. Komisija priminė, kad laikinojo reglamento 3.2.1 skirsnyje pateikiamas išsamus Komisijos vertinimas dėl didelių iškraipymų buvimo. Komisija panaudojo į ataskaitą neįtrauktus esminius papildomus įrodymus, susijusius su tyrimu ir šalių pateiktais tvirtinimais. Tam, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nurodyta metodika būtų taikoma, turi būti nustatyta, kad nagrinėjamu atveju dideli iškraipymai yra aktualūs, kaip ir yra atliekant šį tyrimą (11). Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(33)

Antra, „Daxin“, CCCMC ir GMIA tvirtino, kad Komisija neteisingai išaiškino Kinijos socialistinės rinkos ekonomikos doktrinos pobūdį ir išsamiai neišanalizavo Kinijos ekonomikos struktūros, taip pat laisvosios rinkos ir Kinijos komunistų partijos (toliau – KKP) vadovybės santykio. „Daxin“, CCCMC ir GMIA savo argumentams pagrįsti tvirtino, kad 2020 m. gegužės mėn. KKP centrinio komiteto ir Valstybės tarybos nuomonėje dėl spartesnio socialistinės rinkos ekonomikos sistemos gerinimo naujojoje eroje, be kita ko, pakartota, kad socialistinės rinkos ekonomikos reforma turėtų būti vykdoma visapusiškai atsižvelgiant į bendrąją rinkos ekonomikos taisyklę, kuo labiau sumažinant vyriausybės tiesioginį rinkos išteklių paskirstymą ir tiesioginį kišimąsi į mikroekonominę veiklą, visapusiškai išnaudojant lemiamą rinkos vaidmenį skirstant išteklius ir sustiprinant vyriausybės vaidmenį veiksmingai sprendžiant rinkos nepakankamumo problemą.

(34)

Šis argumentas turėjo būti atmestas. Socialistinės rinkos ekonomikos sąvoka apima visą KLR teisėkūros ir ekonominę struktūrą ir faktiškai suteikia KKP vadovavimo teisę visais esminiais ekonominiais klausimais, įskaitant finansų sistemos ir kapitalo išteklių kontrolę, ekonomikos sektorių strateginės svarbos nustatymą, personalo klausimų kontrolę, įskaitant visus esminius paskyrimus, ekonominės politikos koordinavimą per oficialų partijos subjektų ir (arba) komitetų tinklą, apimantį valstybės valdžios institucijas ir ekonomiką, ir t. t. Nekontekstinės citatos iš pasirinktų politikos dokumentų negali pakeisti išvados, kad partija (valstybė) visiškai dominuoja šalies ekonomikoje, kaip matyti ne tik iš laikinojo reglamento 3.2.1 skirsnyje pateiktų įrodymų, bet ir iš pačių politikos dokumentų, kuriuose nurodoma atsižvelgti į rinkos jėgas, tačiau patys dokumentai priklauso nuo KKP strateginių tikslų (12).

(35)

Trečia, „Daxin“, CCCMC ir GMIA nesutiko su Komisijos išvada, kad Kinijos ekonomikai taikoma bendra administracinė kontrolė pagal pramoninio planavimo sistemą. Eksportuojantys gamintojai teigė, kad planai yra tik gairės ir neturi privalomo poveikio Kinijos bendrovėms. Šiuo atžvilgiu „Daxin“, CCCMC ir GMIA pridūrė, kad ES ir valstybėse narėse taip pat yra plėtros iniciatyvų, panašių į Kinijos penkmečio planus, pavyzdžiui, nauji ES vidaus pramonės aljansai ir didžiulių valstybės subsidijų programos.

(36)

Atsakydama į argumentą dėl Kinijos planavimo dokumentų pobūdžio Komisija pažymėjo, kad Kinijos ekonomika iš tiesų yra grindžiama sudėtingu penkmečio planų tinklu, dėl kurio visais lygmenimis sprendimus priima valdžios institucijos. Priešingai, nei teigia eksportuojantys gamintojai, Komisija mano, kad penkmečio planai yra privalomo pobūdžio. Tai matyti iš ataskaitos 4.3 skirsnyje nurodytų taikytinų teisės aktų ir pačių planavimo dokumentų. Pavyzdžiui, 14-ajame nacionaliniame penkmečio plane yra skirsnis, skirtas planavimo įgyvendinimo mechanizmui gerinti, kuriame teigiama, kad: „Privalomų rodiklių, svarbių inžinerinių projektų ir užduočių viešųjų paslaugų, aplinkos apsaugos, saugos ir kitose šiame plane nurodytose srityse atžvilgiu būtina patikslinti šalių atsakomybę ir su tvarkaraščiu susijusius reikalavimus, skirti viešuosius išteklius, nukreipti ir kontroliuoti socialinius išteklius ir užtikrinti, kad įgyvendinimas vyktų pagal tvarkaraštį. Kalbant apie šiame plane numatytus pramonės plėtros ir struktūrinio koregavimo sričių rodiklius ir užduotis, jiems pasiekti būtina iš esmės remtis rinkos dalyvių vaidmeniu. Valdžios institucijos visais lygmenimis turi sukurti palankią politikos, institucinę ir teisinę aplinką.“ (13)

(37)

Dėl „Daxin“, CCCMC ir GMIA nuorodos į panašias paramos schemas, kurios tariamai taikomos ES ir valstybėse narėse, Komisija pažymėjo, kaip jau minėta laikinojo reglamento 3.2.1 skirsnyje, 47 ir 121 konstatuojamosiose dalyse, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą analizuojamas galimas vieno ar kelių toje nuostatoje išvardytų iškraipomųjų veiksnių poveikis kainoms ir sąnaudoms eksportuojančioje šalyje, o sąnaudų struktūra ir kainodaros mechanizmai kitose rinkose nėra aktualūs atliekant šį tyrimą (14). Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(38)

Ketvirta, „Daxin“, CCCMC ir GMIA teigė, kad ne visi EMD gamintojai yra valstybės valdomos įmonės ir kad net jei yra tam tikrų valstybės valdomų įmonių arba įmonių, į kurias investuoja valstybė, tai neįrodo, kad valstybė kišasi į šių bendrovių veiklą. Remdamiesi Kinijos bendrovių įstatymo 11 straipsniu eksportuojantys gamintojai pridūrė, kad KKP ir susijusių bendrovių ryšiai nebūtinai yra požymis, kad vyriausybė kontroliuoja bendrovės veiklą.

(39)

Komisija priminė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą vienas iš elementų, į kurių poveikį reikia atsižvelgti vertinant, ar esama didelių iškraipymų, yra tai, kad atitinkamoje rinkoje daugiausia veikia įmonės, priklausančios eksportuojančios valstybės valdžios institucijoms ar yra jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios įmonės vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis. Kartu net jei tam tikrame sektoriuje valstybės valdomos įmonės nedominuoja, valstybės nuosavybė yra tik vienas iš didelių iškraipymų rodiklių. Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte išvardytais rodikliais, valstybės kišimasis gali būti ir kitų formų, kurios aprašytos laikinojo reglamento 3.2.1 skirsnyje. Nors Kinijos bendrovių įstatymo 11 straipsnio reikšmė dabartiniame kontekste nėra visiškai aiški, Komisija pažymėjo, kad net minėto Bendrovių įstatymo 1 straipsnyje nurodomas tikslas apsaugoti socialinę ir ekonominę tvarką ir skatinti socialistinės rinkos ekonomikos plėtrą. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(40)

Penkta, „Daxin“, CCCMC ir GMIA teigė, kad Komisija nepateikė pakankamai įrodymų išvadoms dėl netinkamo bendrovių, nuosavybės ir bankroto įstatymų įgyvendinimo Kinijoje pagrįsti. Visų pirma eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad Kinija reguliariai prižiūri, kaip įgyvendinamas Bankroto įstatymas, įskaitant bankroto bylų nagrinėjimą ir pasiūlymus dėl pakeitimų, todėl ji tinkamai taiko teisės aktus ir užtikrina jų vykdymą. Be to, „Daxin“, CCCMC ir GMIA tvirtino, kad nebuvo nurodyta jokių atvejų, įrodančių, kad prieiga prie kapitalo ir investicijų būtų šališka. Panašiai „Daxin“, CCCMC ir GMIA nesutiko su Komisijos išvada dėl didelių iškraipymų, susijusių su darbo užmokesčiu. Šalys dėl to taip pat teigė, kad Komisija neatliko konkretaus sektoriaus analizės, kuri įrodytų, kad EMD sektoriaus darbuotojų padėtis užimtumo srityje yra pažeidžiama ir kad jie gauna iškraipytą darbo užmokestį.

(41)

Šie argumentai negalėjo būti priimti. Kalbant apie bankroto įstatymų įgyvendinimą, Komisija pažymėjo, kad net jei Kinija galėjo imtis tam tikrų bankroto procedūrų reformų, turima informacija rodo, kad valstybė ir toliau kišasi, o kiti elementai rodo, kad bankroto įstatymai taikomi netinkamai. Nors jau palyginti mažas nemokumo bylų skaičius savaime rodo, kad neleidžiama, kad neperspektyvūs ekonominės veiklos vykdytojai būtų pašalinti rinkos jėgomis, valstybės kišimąsi ypač gerai iliustruoja įvairūs Aukščiausiojo liaudies teismo išaiškinimo veiksmai, kuriuos vykdant pabrėžiama, kad ekonominis tęstinumas ir socialinis stabilumas yra prioritetai, į kuriuos žemesnės instancijos teismai turėtų atsižvelgti bankroto bylose.

(42)

Dėl darbo užmokesčio iškraipymų Komisija priminė, kad, kaip nustatyta laikinojo reglamento 3.2.1 skirsnyje, 105 konstatuojamojoje dalyje, darbo užmokestis Kinijoje yra iškraipytas, be kita ko, dėl judumo ribojimo naudojant namų ūkių registravimo sistemą („hukou“), taip pat dėl to, kad nėra nepriklausomų profesinių sąjungų ir nevykdomos kolektyvinės derybos. Byloje nėra jokios informacijos, kuria remiantis būtų galima nustatyti, kad EMD gamintojų, kaip antai „Daxin“, taip pat CCCMC ar GMIA atstovaujamų gamintojų, vidaus darbo užmokesčio sąnaudoms tie iškraipymai neturėjo poveikio, o „Daxin“ ir CCCMC ar GMIA atstovaujami gamintojai nepateikė jokių įrodymų, kad laikinojo reglamento 3.2.1 skirsnyje nurodyti iškraipymai nedaro poveikio jų darbo sąnaudoms.

(43)

Panašūs pastebėjimai taikomi ir Kinijos finansų sistemai. Kaip nustatyta laikinojo reglamento 3.2.1 skirsnyje, 108 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos bankai, suteikdami galimybę gauti finansavimą, vadovaujasi viešąja politika, be kita ko, kiek tai susiję su skolininkų rizikos vertinimu. Kadangi nei „Daxin“, nei CCCMC ar GMIA nepateikė papildomos informacijos, įrodančios, kad laikinojo reglamento 3.2.1 skirsnyje aprašyti iškraipymai neturi poveikio EMD gamintojų galimybėms gauti kapitalo, šis argumentas turėjo būti atmestas.

(44)

Šešta, „Daxin“, CCCMC ir GMIA teigė, kad Komisijos tyrimo metodika ir argumentai turi atitikti pagal PPO principus ir praktiką nustatytus standartus. Eksportuojantys gamintojai teigė, kad Komisijai turi tekti didesnė įrodinėjimo našta norint nustatyti, kad rinka yra iškraipyta, visų pirma paaiškinti, kaip vyriausybės įgaliojimai tampa faktiniais ir įrodomais gamybos sąnaudų iškraipymais.

(45)

„Daxin“, CCCMC ir GMIA pateikti argumentai buvo atmesti. Komisija mano, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatyta metodika visiškai atitinka Europos Sąjungos įsipareigojimus PPO, o eksportuojantys gamintojai nepagrindė, kurių principų ir praktikos Komisija tariamai nesilaikė. Bet kuriuo atveju laikinojo reglamento 3.2.1 skirsnyje pateiktas išsamus paaiškinimas, kokį poveikį rinkos veikimui ir atitinkamai tiriamojo produkto gamybos sąnaudoms daro įvairių rūšių iškraipymai – kompleksiniai ir todėl darantys poveikį visai Kinijos ekonomikai arba vyraujantys konkrečiai EMD sektoriuje.

(46)

Todėl Komisija atmetė „Daxin“, CCCMC ir GMIA argumentus.

(47)

Pirma, „Xiangtan“ teigė, kad Komisija vis dar nepateikė jokių papildomų paaiškinimų dėl tikslaus teisinio pagrindo, kuriuo grindė savo argumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies suderinamumo su PPO susitarimais, įskaitant Kinijos stojimo į PPO protokolą ir PPO Antidempingo susitarimą, taip pat Ginčų sprendimo tarybos sprendimais, visų pirma su sprendimu DS473. „Xiangtan“ teigimu, vien tai, kad Komisija pakartojo, jog pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis visiškai atitinka ES įsipareigojimus pagal PPO teisę, nesuteikė papildomo aiškumo šiuo klausimu. Be to, nurodydama bylą DS473, „Xiangtan“ teigė, kad Komisija neturėjo teisės atmesti jos sąnaudų arba kainų remdamasi įtariamu didelių iškraipymų buvimu, nes bet kuriuo atveju tokių iškraipymų buvimo nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog gamintojo įrašai tinkamai neatspindi žaliavų sąnaudų, susijusių su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu. Galiausiai „Xiangtan“ tvirtino, kad Komisija šiame tyrime nepakankamai pagrindė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymą.

(48)

Komisija su tuo nesutiko. Dėl „Xiangtan“ argumentų dėl tariamo pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nesuderinamumo su PPO teise, visų pirma Antidempingo susitarimo 2 straipsnio 2 ir 2.1.1 dalių nuostatomis, taip pat dėl išvadų byloje DS473 Komisija pakartojo pirmajame pranešime išreikštą nuomonę, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis visiškai atitinka ES įsipareigojimus pagal PPO teisę, visų pirma Antidempingo susitarimo nuostatas. Be to, dėl bylos DS473 Komisija priminė, kad ta byla buvo susijusi ne su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymu, o su konkrečia pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies nuostata. „Xiangtan“ argumentas dėl Komisijai tenkančios įrodinėjimo pareigos yra klaidingas. Komisija priminė, kad pagal PPO teisę, kaip ją išaiškino Apeliacinis komitetas byloje DS473, leidžiama naudoti trečiosios šalies duomenis, kurie yra tinkamai koreguojami, jei toks koregavimas yra reikalingas ir pagrįstas. Komisija pažymėjo, kad tai, ar esama didelių iškraipymų, dėl kurių taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, nustatoma visos šalies mastu, ir, jei nustatoma, kad yra didelių iškraipymų, dėl jų eksportuojančios šalies sąnaudos ir kainos tampa netinkamos normaliajai vertei apskaičiuoti. Tokiomis aplinkybėmis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį numatyta gamybos ir pardavimo sąnaudas apskaičiuoti remiantis neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais, įskaitant kainas ar lyginamuosius dydžius atitinkamoje tipiškoje šalyje, kurios išsivystymo lygis panašus į eksportuojančios šalies. Be to, pagal tą pačią pagrindinio reglamento nuostatą taip pat numatyta naudoti vidaus sąnaudas, kurioms, kaip aiškiai nustatyta, dideli iškraipymai poveikio nedaro. Atlikdama šį tyrimą Komisija įrodė, kad EMD pramonėje esama iškraipymų, kaip nustatyta laikinojo reglamento 3.2.1 skirsnyje, tuo tarpu „Xiangtan“ atveju remiantis tiksliais ir tinkamais įrodymais nustatyta, kad nebuvo neiškraipytų jokių vidaus sąnaudų.

(49)

Antra, „Xiangtan“ tvirtino, kad Kinijos EMD sektoriuje nėra didelių iškraipymų, nes: i) nors 40 % „Xiangtan“ priklauso valstybei, dėl vyriausybės turimų akcijų vyriausybė nebūtinai kišasi į bendrovės verslo operacijas; bendrovės verslo operacijoms reikšmės neturi ir tai, kad bendrovės pirmininkas ir direktorių valdybos sekretorius kartu eina pareigas KKP; ii) bendrovė yra viešai įtraukta į biržos sąrašus, todėl jai taikomos į rinką orientuotos šiuolaikinės įmonių valdymo taisyklės ir įtraukimo į biržos sąrašus reikalavimai; iii) Komisija neįrodė, kad tariamas kompleksinis Kinijos vyriausybės kišimasis labai iškraipo gamybos veiksnius ir todėl daro poveikį „Xiangtan“ veiklos sąnaudoms ir kainoms.

(50)

Šie argumentai negalėjo būti priimti. Pirma, dėl valstybės kišimosi Komisija priminė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą vienas iš elementų, į kurių poveikį reikia atsižvelgti vertinant, ar esama didelių iškraipymų, yra tai, kad atitinkamoje rinkoje daugiausia veikia įmonės, priklausančios eksportuojančios valstybės valdžios institucijoms ar yra jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios įmonės vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis. Kartu net jei tam tikrame sektoriuje valstybės valdomos įmonės nedominuoja, valstybės nuosavybė yra tik vienas iš didelių iškraipymų rodiklių. Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte išvardytais rodikliais, valstybės kišimasis gali būti ir kitų formų, kurios aprašytos laikinojo reglamento 3.2.1 skirsnyje. Visų pirma pagal 2 straipsnio 6a dalies b punkto antrą įtrauką vienas elementas, svarbus vertinant, ar šalyje esama didelių iškraipymų, yra valstybės dalyvavimas įmonių veikloje, leidžiantis valstybei kištis į kainas ar sąnaudas. Partijos narių dalyvavimas „Xiangtan“ valdymo struktūrose yra aiškus rodiklis, kad bendrovė nėra nepriklausoma nuo valstybės ir kad ji turi veikti pagal KKP politiką, o ne rinkos jėgas, nepriklausomai nuo to, ar valstybė tiesiogiai nustato parduotų prekių kainas, ar nuo to, kad ryšiai tarp bendrovės ir KKP gali daryti netiesioginį poveikį bendrovės sąnaudoms ir kainoms, pavyzdžiui, dėl to, kad bendrovei taikomas palankesnis režimas ir teikiama valdžios institucijų parama.

(51)

Antra, „Xiangtan“ argumentų, kad nepaisant esamo valstybės kišimosi didelių iškraipymų tariamai nėra, nebuvo galima priimti. „Xiangtan“ nepateikė jokios informacijos, dėl kurios būtų galima suabejoti Komisijos pastabomis (žr. laikinojo reglamento 87–100 konstatuojamąsias dalis) dėl to, kad EMD laikomi skatinamąja pramone, kuriai teikiama iškreipiamąjį poveikį daranti vyriausybės parama. Tas pats pasakytina apie iškraipymus, susijusius su gamybos ištekliais, reikalingais tiriamajam produktui gaminti (žr. visų pirma laikinojo reglamento 83, 85 ir 106 konstatuojamąsias dalis). Trečia, dėl „Xiangtan“ tvirtinimo, kad ji yra pagal šiuolaikines įmonių valdymo taisykles valdoma privati bendrovė, Komisija laikinojo reglamento 3.2.1 skirsnyje aprašė didelio masto valstybės kišimąsi KLR, dėl kurio iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus. Šie iškraipymai daro poveikį komerciniams veiklos vykdytojams, neatsižvelgiant į nuosavybės ar valdymo struktūrą.

(52)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, „Xiangtan“ argumentai buvo atmesti.

(53)

Laikinajame reglamente Komisija pasirinko tinkama tipiška šalimi laikyti Kolumbiją ir pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuotai normaliajai vertei nustatyti naudojo bendrovės „Quimpac de Colombia“ finansinius duomenis. Naudota pasirinkimo metodika išsamiai aprašyta pirmajame ir antrajame pranešimuose, kurie buvo pateikti šalims nekonfidencialioje byloje atitinkamai 2023 m. birželio 12 d. ir 2023 m. liepos 4 d. (toliau – pirmasis pranešimas ir antrasis pranešimas).

(54)

Paskelbus laikinąjį reglamentą „Xiangtan“, remdamasi tais pačiais argumentais, kurie jau buvo pateikti laikinojo reglamento 144 ir 145 konstatuojamosiose dalyse, pakartojo tvirtinimą, kad Kolumbija nėra tinkama tipiška šalis.

(55)

Komisija į šias pastabas jau atsakė laikinojo reglamento 147 ir 148 konstatuojamosiose dalyse. Be to, „Xiangtan“ nepateikė jokios naujos informacijos ar nepasiūlė jokios alternatyvios tipiškos šalies. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(56)

„Daxin“, CCCMC ir GMIA vėl pakartojo, kad energijos kainai Kolumbijoje įtakos turi keli veiksniai ir kad energijos kaina labai skiriasi net skirtingose šalyse, kurių ekonominio išsivystymo lygis panašus į Kinijos. CCCMC, GMIA ir „Daxin“ tvirtinimu, kaip alternatyvą Komisija turėtų naudoti Kinijos eksportuotojų duomenis. Komisija šį tvirtinimą jau išnagrinėjo ir atmetė laikinojo reglamento 151 ir 152 konstatuojamosiose dalyse.

(57)

„Xiangtan“ tvirtino, kad užuot taikiusi lyginamąsias kainas Komisija turėtų naudoti tiek vietoje išgautos, tiek importuotos mangano rūdos faktines sąnaudas. „Xiangtan“ šį tvirtinimą pagrindė tuo, kad vietoje išgaunamose rūdose esantis mangano kiekis yra mažesnis, dėl to, kaip įtariama, iškraipymai nedaro poveikio toms vietoje išgaunamoms rūdoms. Dėl importuotų rūdų „Xiangtan“, teigė, kad kadangi turėta informacijos apie mangano koncentraciją, patikrinimo ataskaitas ir kilmę, lyginamasis dydis neturėjo būti taikomas.

(58)

Komisija abu tvirtinimus atmetė. „Xiangtan“ nepaaiškino, kodėl iškraipymai nebūtų taikomi ir mažesnės mangano koncentracijos vietoje išgaunamoms mangano rūdoms, kurios EMD gamybos procese naudojamos kartu su importuojamomis didesnės mangano koncentracijos rūdomis.

(59)

Komisija importuojamoms rūdoms lyginamuosius dydžius taikė dėl to, kad nė vienas gamintojas nepateikė tikslių ir tinkamų įrodymų, kad iškraipymų nėra. Taip visų pirma buvo dėl to, kad visa rūda buvo perkama per Kinijos tarpininką, nepriklausomai nuo to, ar jis įsikūręs Kinijoje, ar kitur.

(60)

„Xiangtan“ pakartojo tvirtinimą, kad Komisijos naudota metodika mangano rūdos lyginamajam dydžiui apskaičiuoti buvo netinkama, ir vėl pasiūlė naudoti vieną iš dviejų alternatyvių metodikų, pateiktų bendrovės pastabose dėl antrojo pranešimo apie gamybos veiksnius. Komisija šį tvirtinimą jau išnagrinėjo laikinojo reglamento 170 ir 171 konstatuojamosiose dalyse. „Xiangtan“ nepateikė jokių naujų faktų, teisinių motyvų ar taikytinos alternatyvios metodikos, kaip patikimai nustatyti kainų skirtumą, atsirandantį dėl skirtingos mangano koncentracijos rūdoje.

(61)

CCCMC, GMIA ir „Daxin“ taip pat dar kartą ginčijo tai, kad Komisijos patvirtintas lyginamasis dydis yra susijęs su rūda, kurioje mangano koncentracija yra daug didesnė, palyginti su vietoje išgaunama mangano rūda, ir kad Komisija turėtų pakoreguoti lyginamąjį dydį, kad būtų atsižvelgta į Kinijos eksportuotojų sąnaudas.

(62)

Komisija nuodugniai išanalizavo visus suinteresuotųjų šalių pateiktus šaltinius, įskaitant Kinijos platformų „Asian Metal“ ir ferroalloynet.com duomenis. Ši analizė parodė, kad nebuvo galima nustatyti nuoseklaus mangano kiekiu pagrįsto kainų skirtumo. Priešingai, iš fastmarkets.com duomenų matyti, kad 37 % ir 44 % koncentracijų rūdos kainų skirtumai buvo nenuoseklūs, nes kai kuriais mėnesiais didesnės koncentracijos rūdos tonos vieneto kaina buvo netgi mažesnė nei mažesnės koncentracijos rūdos. Tas pats pasakytina ir apie „Asia Metal“ duomenis, iš kurių matyti, kad 13 % koncentracijos rūdos tonos vieneto kaina tam tikrais mėnesiais buvo didesnė nei 37 % koncentracijos rūdos. Šie nustatyti faktai aiškiai parodė, kad nėra jokio nuoseklaus ryšio tarp mangano koncentracijos ir kainodaros. Todėl laikinasis mangano rūdos lyginamasis dydis buvo patvirtintas ir tvirtinimas buvo atmestas.

(63)

Po galutinio faktų atskleidimo „Xiangtan“ pakartojo savo abu tvirtinimus dėl mangano rūdos. Pirma, ji teigė, kad vietoj lyginamosios kainos turėjo būti naudojamos vietoje išgaunamos mangano rūdos faktinės sąnaudos. Antra, ji pakartojo, kad Komisija neteisingai apskaičiavo mangano rūdos lyginamąsias kainas.

(64)

Dėl pirmojo tvirtinimo Komisija jau laikinajame reglamente paaiškino priežastis, kodėl ji pakeitė faktines Kinijos kilmės mangano rūdos sąnaudas lyginamaisiais dydžiais. Kadangi nebuvo nustatyta jokių naujų faktų, šis tvirtinimas buvo atmestas.

(65)

Antrajame tvirtinime dėl mangano rūdos lyginamojo dydžio „Xiangtan“ teigė, kad didesnės ir mažesnės rūdos koncentracijos lyginamųjų dydžių metrinės tonos vieneto kainos nuosekliai skiriasi, tačiau nepateikė jokios informacijos ar įrodymų nei dėl to, kokio dydžio yra šis tariamas kainų skirtumas, nei kaip šis kainų skirtumas būtų taikomas kitoms (mažesnės) koncentracijos mangano rūdoms, kurias naudoja Kinijos gamintojai. Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(66)

„Xiangtan“ taip pat teigė, kad Komisijos pateiktas faktas, jog tam tikrais atvejais didesnės koncentracijos rūdos tonos vieneto kaina buvo mažesnė už mažesnės koncentracijos rūdos vieneto kainą, buvo faktiškai klaidingas. Komisija nesutiko su šiuo tvirtinimu, nes, pavyzdžiui, beveik visą 2020 m. gegužės mėn. 37 % MB-MNO-0003 Tiandzino CIF vieneto kaina už metrinę toną buvo didesnė už 44 % MB-MNO-0001 Tiandzino CIF kainą (15). Kaip jau paaiškinta 62 konstatuojamojoje dalyje, nėra nuoseklaus skirtingos mangano koncentracijos mangano rūdos kainų skirtumo. Bet kuriuo atveju, net jei būtų nustatytas nuoseklus skirtumas, 37 % ir 44 % koncentracijos rūdos kainos skirtumas negalėtų būti taikomas vietinėms Kinijos rūdoms, kurių koncentracija gerokai mažesnė ir kurioms nebuvo nustatytas lyginamasis dydis. Todėl Komisija patvirtino mangano lyginamojo dydžio skaičiavimo metodą ir šį tvirtinimą atmetė. „Xiangtan“ nustatė korektūros klaidą formulėje, naudotoje skaičiuojant vienos iš naudotų mangano rūdų kainą. Lyginamajai kainai buvo taikoma neteisinga mangano koncentracija rūdoje. Komisija priėmė šį tvirtinimą ir ištaisė šią klaidą.

(67)

„Xiangtan“ tvirtino, kad Komisijos taikytas koregavimo koeficientas dėl mangano valentingumo 2+ kiekio buvo taikytas neteisingai. Komisija priėmė šį tvirtinimą ir ištaisė šį koregavimą.

(68)

„Xiangtan“ nesutiko su koregavimu, kurį Komisija taikė vienos rūšies mangano milteliams. Komisija priėmė šį tvirtinimą ir pataisė koregavimo sumą.

(69)

„Tosoh“ teigė, kad Komisija kaip visų penkių gamybos veiksnių, išskyrus mangano rūdą, importo kainų šaltinį turėjo naudoti ne Turkiją, o Malaiziją, nes anglies produktų importo į Turkiją kainos tiriamuoju laikotarpiu buvo neįprastai mažos dėl didelio importo iš Rusijos. Komisija jau išnagrinėjo šį tvirtinimą laikinojo reglamento 143 konstatuojamojoje dalyje ir pasirinko Braziliją neiškraipytoms bituminių anglių ir antracito anglių sąnaudoms nustatyti.

(70)

„Autlan“ taip pat paprašė Komisijos naudoti Malaizijos importo kainų duomenis neiškraipytiems visų penkių gamybos išteklių lyginamiesiems dydžiams apskaičiuoti. Komisija pažymėjo, kad tik vieno iš penkių gamybos veiksnių, t. y. lignito anglių, vidutinė bendra importo apimtis buvo didesnė nei Turkijoje ar Brazilijoje, todėl Malaizijos pasirinkimas nebuvo pateisinamas. Šis tvirtinimas buvo atmestas.

(71)

„Xiangtan“ nesutiko su metodu, naudotu dviejų rūšių anglių kainoms nustatyti. Bendrovė paragino Komisiją naudoti Kolumbijos bituminių anglių statistinius eksporto duomenis. Plėtodama savo argumentą „Xiangtan“ spėliojo, kad mažo importo į Kolumbiją priežastis gali būti didelė pasiūla šalyje. Ji taip pat paragino Komisiją importo į Turkiją statistinius duomenis naudoti neišbraukiant importo iš Rusijos duomenų, nes Komisija nepakankamai įrodė, kad Rusijoje būtų kokių nors iškraipymų, dėl kurių kainos būtų neįprastai mažos, ir pateikė kai kurių produktų, kurie iš kai kurių šalių buvo importuojami mažesnėmis kainomis nei iš Rusijos, pavyzdžių.

(72)

Komisija taikytą metodą paaiškino laikinojo reglamento 142 ir 143 konstatuojamosiose dalyse. Nustatydama lyginamuosius dydžius Komisija nesirėmė eksporto kainomis, nes jos iš esmės yra mažiau patikimos nei importo statistiniai duomenys. Tai visuotinai priimtinas požiūris, pagrįstas įvairiomis priežastimis, pavyzdžiui, tuo, kad muitinės paprastai turi daugiau išteklių ir metodų importo duomenims vertinti ir kontroliuoti, palyginti su eksporto duomenimis. Paprastai reikalaujama išsamesnių importo dokumentų, o muitinės tikrina importuojamas prekes. Be to, eksporto duomenys paprastai pateikiami kaip FOB (palyginti su CIF importo atveju), kuriuos Komisija naudoja kaip tipišką lygį, naudotiną kaip lyginamasis dydis. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(73)

Po galutinio faktų atskleidimo „Xiangtan“ pakartojo pirminiu etapu pateiktą tvirtinimą, kad bituminių anglių lyginamajai kainai nustatyti Komisija turėtų naudoti Kolumbijos eksporto statistinius duomenis. Naujų argumentų nepateikta. Komisija jau ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje paaiškino, kodėl ji manė, kad importo kainos yra patikimesnės už eksporto kainas, todėl tvirtinimą atmetė.

(74)

Dėl iškraipymų Rusijoje Komisija pažymėjo, kad įrodymai, kuriais patvirtinama, kad Rusijos anglies gamintojai po 2022 m. rugpjūčio mėn. įsigaliojusių Sąjungos sankcijų importui taikė dideles nuolaidas, buvo lengvai prieinami nekonfidencialioje byloje ir „Xiangtan“ jų neginčijo. Todėl Komisija atmetė šį tvirtinimą ir patvirtino savo metodą anglies kainoms nustatyti.

(75)

„Guiliu“ paprašė Komisijos pakeisti vieno iš bendrovės gamybos veiksnių SS kodą iš SS kodo 2701 12 (Bituminės anglys) į SS kodą 2702 10 (Lignitas) ir atitinkamai pakeisti lyginamąjį dydį. „Guiliu“ teigė, kad pagal Suderintos sistemos nomenklatūrą SS kodas 2701 12 nurodo bitumines anglis, kurių šiluminė vertė turi būti ne mažesnė kaip 5 833 kcal/kg, o bendrovės naudojamų anglių šiluminė vertė buvo mažesnė už šią ribą. Pagrįsdama savo prašymą „Guiliu“ pateikė anglių partijų bandymų rezultatus, iš kurių matyti, kad šiluminė vertė yra mažesnė už pirmiau nurodytą ribą. Klasifikavimas priskiriant SS kodą 2701 12 buvo nurodytas „Guiliu“ klausimyno atsakymuose ir tikrinimo proceso metu dėl to nekilo klausimų. Komisija laikėsi nuomonės, kad prašymas nepriimtinas, nes jis pateiktas jau nustačius laikinąsias priemones, ir Komisija negalėjo patikrinti pateiktų naujų įrodymų dėl tariamai „Guiliu“ naudotų anglių energinės vertės.

(76)

Pirmajame ir antrajame pranešimuose ir laikinajame reglamente vienas iš gamybos veiksnių – geležies piritas – buvo nurodytas jį priskiriant prie SS kodo 2601 11. Atlikusi tolesnį tyrimą Komisija nustatė, kad eksportuojančių gamintojų naudotas geležies piritas yra nedegtas geležies piritas, todėl jis turėtų būti klasifikuojamas priskiriant kitą kodą – SS kodą 2502 00. Komisija gavo eksportuojančių gamintojų patvirtinimą dėl naudotos žaliavos rūšies – degto ar nedegto geležies pirito – ir dėl naudotino klasifikacijos kodo. Todėl Komisija pakoregavo lyginamąjį dydį, kad nustatytų neiškraipytą geležies pirito kainą. Kadangi nė vienoje iš šalių, šioje byloje naudotų kitiems veiksniams nustatyti (Kolumbija, Turkija ir Brazilija), pirito importo apimtis nebuvo tipiška (bendras importas į šias šalis svyruoja nuo 0 iki 3 % atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų suvartojamo pirito), Komisija ieškojo kitos šalies, įtrauktos į šalių, kurių ekonominio išsivystymo lygis panašus į Kinijos, sąrašą ir padarė išvadą, kad Tailandas yra tinkamas alternatyvus nedegto pirito importo kainų šaltinis, nes importo apimtis buvo gerokai didesnė (t. y. 23 % viso atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų suvartojamo pirito).

(77)

Po galutinio faktų atskleidimo „Xiangtan“ tvirtino, kad nustatydama lyginamąjį dydį Komisija turėtų remtis Turkijos nedegto pirito eksporto kaina, nes Turkija buvo didžiausia šią žaliavą eksportuojanti šalis. Komisija šiuos tvirtinimus atmetė dėl šio reglamento 72 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių.

(78)

„Daxin“ teigė, kad garo lyginamojo dydžio nustatymas naudojant kitus atrinktus eksportuojančius gamintojus būtų nesuderinamas su ankstesne praktika ir kad vietoj jo Komisija turėtų naudoti vandens lyginamąjį dydį. Komisija laikėsi nuomonės, kad vandens lyginamąjį dydį būtų netikslinga naudoti, nes gaminant garus reikalingi kiti veiksniai, kurie daro gerokai didesnį poveikį galutinei kainai, pvz., energijos ir darbo sąnaudos. Komisija apskaičiavo kitų atrinktų eksportuojančių gamintojų, gaminančių garus savo įmonėje, naudojamų gamybos išteklių suvartojimo vidurkį ir vidutiniam kiekvieno gamybos ištekliaus suvartojimui pritaikė lyginamuosius dydžius, kad nustatytų garo kainą. „Daxin“ nepateikė jokios alternatyvios metodikos garo kainai apskaičiuoti, todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(79)

„Daxin“ taip pat ginčijo, kad Komisijos sprendimas naudoti kitų atrinktų eksportuojančių gamintojų smulkinimo ir (arba) malimo sąnaudas mangano rūdos lyginamajam dydžiui koreguoti buvo nepagrįstas, nes sąnaudos buvo nepagrįstai didelės. „Daxin“ nepateikė jokių šį tvirtinimą pagrindžiančių įrodymų ir nepasiūlė alternatyvios galimybės. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(80)

„Xiangtan“ ginčijo Komisijos sprendimą pakeisti duomenų, naudojamų elektros energijos lyginamajam dydžiui nustatyti, šaltinį iš ENEL S.A., kuris pradžioje siūlytas pirmajame ir antrajame pranešimuose, į EMCALI, energijos tiekėją Kalio regione, kuriame įsikūrusi bendrovė „Quimpac“. Pirma, bendrovė teigė, kad „Quimpac“ nebuvo EMD gamintoja, todėl jos veikimo vieta neturi reikšmės. Antra, ji teigė, kad į EMCALI tarifus neįtrauktas pramoniniam naudojimui taikomas tarifas. Komisija atmetė abu argumentus. „Quimpac“ buvo pasirinkta kaip lyginamoji bendrovė, nes ji naudoja tą patį elektrolizės procesą kaip ir EMD gamintojas, todėl ji yra tinkama tipiška bendrovė, padedanti suprasti EMD gamintojo sąnaudų, susijusių su energijos tiekimu, struktūrą. Kalbant apie taikomus energijos tarifus, EMCALI kainoraštyje, kuris yra prieinamas visoms suinteresuotosioms šalims, skelbiamos kainos, taikomos ir komerciniams, ir pramoniniams naudotojams. Šį požiūrį taip pat patvirtina labai aukštos įtampos lygių (3 kategorija), kurie nepatenka į tipinės gyvenamosios vietos ar bendros komercinės veiklos rėmus ir rodo, kad daug elektros energijos suvartoja pramonė, naudojimas. Komisijos sprendimas taikyti aukščiausios turimos įtampos lygio kategoriją grindžiamas tuo, kad ji tiksliai rodo pramoninį naudotoją, kuris savo gamybos procesuose suvartoja didelį kiekį elektros energijos.

(81)

„Xiangtan“ nesutiko su „Quimpac de Colombia“ PBA išlaidų ir pelno naudojimu normaliajai vertei apskaičiuoti dėl trijų priežasčių. Pirma, bendrovė tvirtino, kad „Quimpac“ finansiniai rezultatai nebuvo geras EMD gamybos pakaitinis rodiklis. Antra, ji teigė, kad pelno lygis buvo didesnis už pelną, kurį paprastai galėtų gauti EMD gamintojas, ir pasiūlė naudoti Sąjungos gamintojų arba „Tosoh Japan“ pelną. Trečia, ji tvirtino, kad nėra išsamių bendrovės finansinių duomenų, todėl tokių elementų kaip frachto išlaidos, pakavimo išlaidos, kitos sąnaudos arba MTP išlaidos negalima patikrinti, taigi negalima užtikrinti, kad lyginant kainas nebūtų dvigubo skaičiavimo.

(82)

Komisija pateiktus argumentus atmetė dėl toliau nurodytų priežasčių. Pirma, „Xiangtan“ neįrodė, kodėl „Quimpac“ dėl bendrovės gaminamų produktų (chloro ir sodos produktai) negalėtų būti geras pakaitinis rodiklis EMD gamintojams. „Xiangtan“ neginčija, kad „Quimpac“ naudoja panašų ilgalaikį turtą (elektrolizės įrenginį) ir suvartoja daug elektros energijos. Antra, „Quimpac“ pasirinkimo pagrindimas ir viso proceso aprašymas buvo tinkamai aprašyti laikinajame reglamente (3.2.2.4 skirsnyje). Todėl Komisija negali remtis Sąjungos pramonės ir Japonijos bendrovės finansiniais rezultatais nei normaliajai vertei apskaičiuoti, nei jai palyginti su atrinktų bendrovių finansiniais rezultatais. Trečia, nepaisant to, kad „Quimpac“ duomenys yra riboti, Komisija mano, kad nesant išsamesnių finansinių ataskaitų šie duomenys pakankamai tiksliai rodo bendrovės PBA išlaidas ir pelną. Galiausiai „Xiangtan“ nepateikė jokios alternatyvos. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(83)

„Xiangtan“, „Daxin“, CCCMC ir GMIA teigė, kad dempingo skirtumas turėtų būti skaičiuojamas naudojant pardavimo eksportui kainą ir normaliąją vertę be PVM. Atlikus tyrimą nustatyta, kad pagal Kinijos eksporto PVM grąžinimo politiką EMD eksportuojantys gamintojai neturėjo teisės susigrąžinti PVM. Tai reiškia, kad EMD gamintojai eksportuodami patyrė papildomų išlaidų. Todėl Komisija pakoregavo normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą siekdama atsižvelgti į visas dėl priimtos PVM schemos patirtas išlaidas.

(84)

Po galutinio faktų atskleidimo „Daxin“ pakartojo pirminiu etapu pateiktą tvirtinimą, kad nereikia koreguoti normaliosios vertės atsižvelgiant į PVM, nes „Daxin“ produktą eksportui į Sąjungą pardavė per vidaus prekiautojus, todėl eksportuodama nepatyrė jokių papildomų išlaidų. Komisija pažymėjo, kad taikant 2 straipsnio 10 dalies b punkto nuostatą nėra svarbu, ar „Daxin“ eksportavo tiesiogiai į Sąjungą, ar per Kinijoje įsisteigusį prekiautoją. Normaliosios vertės koregavimas pagal 2 straipsnio 10 dalies b punktą tebebuvo pagrįstas remiantis tuo, kad už eksportui parduodamą EMD PVM negrąžinamas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. „Xiangtan“ nesutiko su metodika, kurią Komisija taikė siekdama ekstrapoliuoti vartojimo prekių sąnaudas ir gamybos pridėtines išlaidas kaip atitinkamai žaliavų sąnaudų ir tiesioginių sąnaudų procentinę dalį. Ta pati pastaba buvo pateikta dėl vežimo išlaidų kaip žaliavų sąnaudų procentinės dalies ekstrapoliavimo. „Xiangtan“ tvirtino, kad tai yra atskiri sąnaudų elementai, niekaip nesusiję su gamybos išteklių verte, ir kad Komisija turėtų arba nustatyti tinkamus lyginamuosius dydžius atskirai nuo kitų gamybos išteklių, arba naudoti eksportuojančių gamintojų faktines sąnaudas.

(85)

Komisija pažymėjo, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą nustačius, kad esama didelių iškraipymų, nebūtų tikslinga naudoti faktinių sąnaudų, nebent, remiantis tiksliais ir tinkamais įrodymais, būtų nustatyta, kad jos nebuvo iškraipytos. Taip nebuvo, nes tokių įrodymų nebuvo pateikta. Kadangi Komisija jas laikė iškraipytomis, reikėjo nustatyti tinkamus lyginamuosius dydžius. Jei sąnaudoms neįmanoma nustatyti tinkamų lyginamųjų dydžių, Komisija juos nustato kaip santykį su sąnaudų grupe, su kuria jos susijusios (visų žaliavų sąnaudų ar gamybos sąnaudų grupe). Nustačiusi neiškraipytas žaliavų sąnaudas arba gamybos sąnaudas Komisija taiko lyginamąjį dydį, kad apskaičiuotų aptariamas neiškraipytas sąnaudas, ir taip išlaiko eksportuojančio gamintojo sąnaudų struktūrą. „Xiangtan“ nepateikė labiau pagrįstos alternatyvos šiam metodui.

(86)

„Xiangtan“ nesutiko, kad apskaičiuodama dempingo skirtumą Komisija naudojo COM PKN lentelę, pagrįstą metiniu vidurkiu, o ne iš pradžių pateiktą COM PKN lentelę, pagrįstą mėnesio sąnaudų apskaitos įrašais, nepaaiškindama savo sprendimo priežasčių. „Xiangtan“ nuomone, tai neatitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies, pagal kurią sąnaudos paprastai turėtų būti apskaičiuojamos remiantis tiriamojo subjekto saugomais įrašais. Kadangi atlikdama tyrimus Komisija naudoja metinę vidutinę normaliąją vertę, ji manė, kad tikslinga naudoti metines patiriamas sąnaudas, kad būtų galima jas tiesiogiai sutikrinti su bendrovės kasmet audituojamomis finansinėmis ataskaitomis, nes tai padidina naudojamų duomenų patikimumą ir skaidrumą. Be to, vidutinė metinė vertė buvo apskaičiuota remiantis bendrovės „Xiangtan“ turimais įrašais, todėl 2 straipsnio 5 dalis nebuvo pažeista. Todėl Komisija atmetė šį tvirtinimą.

(87)

„Autlan“ paprašė Komisijos priimant galutinį sprendimą imtis tinkamų veiksmų dėl EMD gamintojo, priklausančio „South Manganese Group“ – tai pačiai grupei, kuriai priklausė „Daxin“, kad būtų užkirstas kelias galimam nukreipimui per bendrovę. Komisija pažymėjo, kad šio reglamento rezoliucinėje dalyje išvardyti tik tiriamuoju laikotarpiu eksportavę gamintojai, jei jie apie save pranešė tyrimo metu. Aptariama bendrovė tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo, todėl ji negali būti nurodyta reglamente. Todėl prašymas buvo atmestas.

(88)

„Xiangtan“ nesutiko su metodu, kurį Komisija taikė jūrų frachto sąnaudoms, kurias naudojo apskaičiuodama CIF vertę, koreguoti. Komisija naudojo penkių mėnesių, kuriais „Xiangtan“ faktiškai apmokėjo CIF ir DAP pardavimo išlaidas, normas ir likusių septynių mėnesių kitų atrinktų eksportuotojų kotiruojamas kainas. Tada Komisija apskaičiavo vidutinę metinę normą pardavimo CIF vertei apskaičiuoti, kai nebuvo jūrų frachto. „Xiangtan“ tvirtino, kad nebuvo tikslinga naudoti metinio jūrų frachto normų vidurkio, nes taip nebuvo atsižvelgta į didelius jūrų frachto svyravimus 2022 m., kurie darė didelį poveikį CIF vertei kiekvieną mėnesį. Komisija sutiko su tvirtinimu ir apskaičiuodama CIF vertę taikė mėnesio jūrų frachto normas.

(89)

„Xiangtan“ taip pat tvirtino, kad Komisija jūrų frachtą apskaičiavo remdamasi sąskaitos faktūros vertės procentine dalimi, nors ji turėjo jį apskaičiuoti remdamasi per tiriamąjį laikotarpį bendrovės faktiškai sumokėtomis draudimo sąnaudomis. Komisija priėmė šį tvirtinimą ir atitinkamai patikslino skaičiavimą.

(90)

Po galutinio faktų atskleidimo „Xiangtan“ pažymėjo, kad Komisija, sutikdama apskaičiuoti krovinių vežimo jūra draudimo įmoką remiantis bendrovės faktiškai sumokėtomis draudimo sąnaudomis, skaičiavimuose taikė neteisingą formulę, nes ji neapėmė tipinio 1,1 skirtumo, kurį draudimo bendrovės naudojo krovinių vežimo jūra draudimo mokesčiui nustatyti. Komisija padarė išvadą, kad šio neesminio koregavimo pritaikymas neturės poveikio nei žalos, nei dempingo skirtumui. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(91)

Paskelbus laikinąsias priemones „Daxin“ pateikė papildomos informacijos apie nesusijusio prekiautojo, parduodančio EMD Sąjungos pirkėjui, eksporto kainas ir paprašė Komisijos naudoti šiuos eksporto duomenis CIF kainai Sąjungos pasienyje apskaičiuoti.

(92)

„Autlan“ sureagavo į „Daxin“ nesusijusio prekiautojo pateiktą klausimyną ir tvirtino, kad jis buvo gautas praėjus keliems mėnesiams po pranešimo apie inicijavimą 5.3 skirsnyje nustatyto termino.

(93)

„Daxin“ nesutiko, kad pagal pranešimą apie inicijavimą naujos faktinės informacijos suinteresuotosios šalys galėjo pateikti iki termino pastaboms dėl negalutinių išvadų atskleidimo pateikti, todėl, jos nuomone, šie nauji įrodymai yra priimtini.

(94)

Komisija pažymėjo, kad atliekant tyrimą nesusijęs prekiautojas nebendradarbiavo, todėl Komisija negalėjo patikrinti jokių jo duomenų per tyrimo laikotarpį. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(95)

Po galutinio faktų atskleidimo „Daxin“ pakartojo pirminiu etapu pateiktą tvirtinimą, kad Komisija žalos skirtumui apskaičiuoti turėtų naudoti nesusijusio prekiautojo eksporto kainą, bet nepateikė jokių papildomų argumentų. Tvirtinimas buvo atmestas dėl 94 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių.

(96)

„Autlan“ teigė, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai taiko tikslinį dempingą, ir paprašė Komisijos išnagrinėti šį klausimą. Komisija išnagrinėjo padėtį ir padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų apie tikslinį dempingą. Kainos tiriamuoju laikotarpiu keitėsi pagal rinkos pokyčius ir žaliavų kainų bei kainų pokyčius. Analizuojant konkrečių eksportuojančių gamintojų pardavimą skirtinguose regionuose taip pat nenustatyta jokių didelių kainų skirtumų, todėl nebuvo matyti jokio tikslinio dempingo. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(97)

Gavusi pirmiau aprašytus suinteresuotųjų šalių tvirtinimus Komisija patikslino dempingo skirtumus.

(98)

Galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos (kaina, draudimas ir frachtas) Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

(99)

Kadangi pastabų dėl Sąjungos pramonės ir Sąjungos gamybos nustatymo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 204–206 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(100)

Kadangi pastabų dėl Sąjungos suvartojimo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 207–209 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(101)

Kadangi pastabų dėl importo iš nagrinėjamosios šalies negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 210–214 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(102)

Kadangi pastabų dėl importo iš nagrinėjamosios šalies kainos, priverstinio kainų mažinimo ir kainų smukdymo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 215–221 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(103)

Kadangi jokių pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 222–225 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(104)

Kadangi pastabų dėl gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 226–228 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(105)

Kadangi pastabų dėl pardavimo apimties ir rinkos dalies negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 229–231 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(106)

Kadangi pastabų dėl augimo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 232 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

(107)

Kadangi pastabų dėl užimtumo ir našumo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 233–235 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(108)

Kadangi pastabų dėl dempingo skirtumo dydžio ir atsigavimo nuo buvusio dempingo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 236–237 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(109)

Kadangi pastabų dėl kainų ir kainoms poveikį darančių veiksnių negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 238–241 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(110)

Kadangi pastabų dėl darbo sąnaudų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 242–243 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(111)

Kadangi pastabų dėl atsargų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 244–245 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(112)

Kadangi pastabų dėl pelningumo, pinigų srauto, investicijų, investicijų grąžos ir pajėgumo padidinti kapitalą negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 246–251 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(113)

Po pirminio faktų atskleidimo atrinkti Kinijos eksportuojantys gamintojai, CCCMC ir GMIA nesutiko su išvada dėl žalos Sąjungos pramonei, kurią rodė kainų smukdymas dėl didelės importo mažomis kainomis iš Kinijos apimties, ypač per antrąją nagrinėjamojo laikotarpio pusę (2021 m. – tiriamasis laikotarpis), dėl šių priežasčių:

(114)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nuo 2019 m. iki tiriamojo laikotarpio Sąjungos pramonės pardavimas sumažėjo [7–8,5] mln. kilogramų. Ši sumažėjusi pardavimo apimtis ir smukdomos kainos pakenkė kapitalui imliai EMD pramonei, kurios pastoviosios sąnaudos buvo didelės. Nors vidutinės importo iš Kinijos kainos ir Sąjungos pramonės kainos skirtumas 2019 m. buvo didesnis, jis darė daug mažesnį poveikį pelningumui, nes Sąjungos pramonė 2019 m. pardavė [7–8,5] mln. kg daugiau EMD, palyginti su tiriamuoju laikotarpiu.

(115)

Kaip nustatyta laikinajame reglamente, dėl sumažėjusios pardavimo apimties smukdomomis kainomis pablogėjo visi Sąjungos pramonės finansiniai veiklos rezultatų rodikliai. Sąjungos pramonė tiriamuoju laikotarpiu nedidelį pelną uždirbo neigiamo pinigų srauto sąskaita, todėl pelnas nebuvo tvarus.

(116)

Kaip taip pat pripažinta negalutinėse išvadose, gamybos sąnaudos padidėjo dėl staigaus energijos ir tam tikrų žaliavų kainų padidėjimo antroje nagrinėjamojo laikotarpio pusėje. Tačiau Sąjungos gamintojai negalėjo padidinti savo pardavimo kainų, prarado didelę pardavimo apimtį, o jų sąnaudos padidėjo dėl kainų smukdymo, kurį lėmė itin didėjantis importas iš Kinijos. Be to, spaudimo kainoms daromas poveikis Sąjungos pramonės sąnaudoms buvo didžiausias antrą nagrinėjamojo laikotarpio pusę (18).

(117)

Galiausiai dėl COVID-19 pandemijos taikyti apribojimai neturėjo poveikio Sąjungos pramonės gamybos lygiui, nes 2020 ir 2021 m. Sąjungos gamyba didėjo, o gamyklos nebuvo laikinai uždarytos. Todėl šie apribojimai negalėjo paveikti Sąjungos pramonės finansinių rezultatų. Tuo remiantis šie tvirtinimai atmesti.

(118)

„Daxin“, CCCMC ir GMIA tvirtino, kad laikinojo reglamento 220 konstatuojamoji dalis, kurioje teigiama, kad „ nepaisant to, kad priverstinio kainų mažinimo dviejų iš trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų atveju vertinant kiekvieną sandorį atskirai nustatyta nebuvo, vidutinė viso Kinijos importo į Sąjungos rinką kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo maždaug [5–9 %] mažesnė už vidutinę Sąjungos pramonės kainą“, nebuvo pagrįsta faktais. Šios šalys pabrėžė, kad tiriamuoju laikotarpiu visiems trims atrinktiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams teko beveik 99 % viso Kinijos EMD eksporto į Sąjungą, įskaitant visų bendradarbiaujančių eksportuotojų ir kitų eksportuojančių gamintojų eksportą, apimties. Todėl dėl beveik 99 % viso Kinijos EMD eksporto tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojų kainos nebuvo priverstinai mažinamos arba buvo labai nežymiai priverstinai mažinamos.

(119)

Komisija atkreipia dėmesį į laikinojo reglamento 202 konstatuojamojoje dalyje pateiktą išvadą, kad bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė apie 65 % viso Kinijos eksporto į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu. Todėl pažymima, kad vertinant dviejų iš trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų kiekvieną sandorį atskirai buvo nustatyta, kad priverstinio kainų mažinimo nėra ir kad tai buvo susiję su mažiau nei puse viso importo iš Kinijos. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 215 konstatuojamojoje dalyje, importo kainos buvo nustatytos remiantis Eurostato duomenimis, padalijus bendrą importo iš Kinijos vertę iš bendros to importo apimties. Todėl vidutinė viso importo iš Kinijos į Sąjungos rinką kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo maždaug [5–9 %] mažesnė už vidutinę Sąjungos pramonės kainą. Todėl šalių tvirtinimai buvo atmesti.

(120)

„Daxin“, CCCMC ir GMIA taip pat tvirtino, kad Komisija tinkamai neįvertino skirtingų rūšių EMD kainų skirtumų, t. y. kad preliminari žalos analizė buvo grindžiama tariamu Sąjungos kainų smukdymu dėl importo mažesnėmis kainomis iš Kinijos, daugiausia susijusio su Kinijos žemesnės rūšies EMD, kurio kainos paprastai yra mažesnės, eksportu.

(121)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 221 konstatuojamojoje dalyje, kainų smukdymas nustatytas remiantis viso importo iš Kinijos vidutine kaina, taigi buvo atsižvelgta į visų rūšių EMD. Todėl šalių argumentas buvo atmestas.

(122)

Kadangi pastabų dėl importo dempingo kaina poveikio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 257–263 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(123)

Kadangi pastabų dėl importo iš trečiųjų šalių negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 264–266 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(124)

Kadangi pastabų dėl Sąjungos pramonės eksporto veiklos rezultatų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 267–269 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(125)

Po pirminio faktų atskleidimo „Daxin“, CCCMC ir GMIA tvirtino, kad Sąjungos pramonės pardavimas ir rinkos dalis sumažėjo dėl kitų veiksnių, tiksliau Sąjungos pramonės negalėjimo Sąjungos naudotojams tiekti pakankamo kiekio aukštos kokybės EMD (19), ypač antroje nagrinėjamojo laikotarpio pusėje, dėl ko naudotojai turėjo rinktis importą iš Kinijos. Minėtos šalys tvirtino, kad vienas Sąjungos gamintojas („Autlan“) negamino aukštos kokybės EMD ir neparodė ketinimo jų gaminti ateityje. Taigi, sertifikavimo nebuvimas tariamai buvo priežastis, dėl kurios sumažėjo Sąjungos pramonės aukštos kokybės EMD pardavimas ir (arba) dėl kurios Sąjungos pramonė dėl su pajėgumais susijusių priežasčių negalėjo visapusiškai pasinaudoti nauja ir didėjančia aukštos kokybės EMD paklausa.

(126)

Abu bendradarbiaujantys naudotojai („Duracell“ ir „Varta“) pritarė šiam tvirtinimui ir pridūrė, kad Sąjungos pramonė negalėjo patenkinti Sąjungos EMD paklausos, o importas iš kitų trečiųjų šalių buvo labai ribotas ir nebuvo perspektyvi alternatyva. Galutinės grandies naudotojai neturėjo kitos galimybės, kaip tik rinktis importą iš Kinijos.

(127)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad Sąjungos naudotojams (baterijų gamintojams) gaminant sausųjų elementų baterijas reikėjo įvairios kokybės EMD (20), atsižvelgiant į kiekvienam naudotojui būdingus parametrus. Kaip nustatyta laikinojo reglamento 316 konstatuojamojoje dalyje, visų rūšių EMD taikomas tas pats gamybos procesas, o, kaip nustatyta laikinojo reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje, anglies cinko ir šarminių EMD pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės yra tokios pačios ir jie naudojami tais pačiais tikslais (sausųjų elementų baterijų gamyba). Tas pats pasakytina ir apie šarminius EMD, neatsižvelgiant į reikiamą kokybę. Be to, nė vienas atrinktas Kinijos ar Sąjungos gamintojas nenurodė ar neįrodė, kad tiriamuoju laikotarpiu skirtųsi skirtingos kokybės EMD gamybos veiksnių suvartojimo lygis. Todėl Komisija negalėjo nustatyti universalios skiriamosios ribos tarp aukštos ir standartinės kokybės šarminių EMD, šis skirtumas veikiau būdingas kiekvienam naudotojui. Todėl savo analizėje Komisija nurodo standartinės ir aukštos kokybės EMD, kai kuris iš bendradarbiaujančių naudotojų mano, kad jo perkamas EMD yra aukštos kokybės arba ne.

(128)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė naudotojams tiekė visų trijų skirtingos kokybės rūšių EMD. Abu bendradarbiaujantys naudotojai gamindami naudojo tik šarminius EMD – tiek standartinės, tiek aukštos kokybės. Bendradarbiaujančių naudotojų iš Sąjungos pramonės (bendrai) pirkti EMD sudarė apie [55–65] % visų EMD, kuriuos jie pirko tiriamuoju laikotarpiu, įskaitant apie [25–35] % viso jų pirkimo iš Sąjungos pramonės aukštos kokybės šarminių EMD per tiriamąjį laikotarpį. „Autlan“ dviem iš trijų pagrindinių Sąjungos naudotojų nagrinėjamuoju laikotarpiu tiekė standartinės kokybės EMD (21) ir buvo sertifikuota tiekti trečiam naudotojui. Antrasis Sąjungos gamintojas („Tosoh“) tuo pačiu laikotarpiu visiems trims pagrindiniams Sąjungos naudotojams (įskaitant abu bendradarbiaujančius naudotojus) tiekė standartinės kokybės EMD, o dviem iš jų – aukštos kokybės EMD. „Tosoh“ buvo sertifikuota tiekti aukštos kokybės EMD trečiam naudotojui.

(129)

Sąjungos pramonė nuo 2019 m. padidino aukštos kokybės šarminių EMD apimtį [0,8–1,8] mln. kg, tačiau nuo 2021 m. iki tiriamojo laikotarpio prarado [11–16 %] aukštos kokybės šarminių EMD apimties dėl importo iš Kinijos, o tai patvirtina, kad nei sertifikavimas, nei su pajėgumais susijusios priežastys netrukdė Sąjungos pramonei tiekti aukštos kokybės EMD. Taip pat pažymima, kad Sąjungos pramonė perpus sumažino savo investicijų lygį – nagrinėjamuoju laikotarpiu jos sumažėjo 45 %, todėl galimos investicijos į kokybės ar pajėgumų didinimą buvo neįmanomos. Jei EMD iš Kinijos būtų nustatytos galutinės antidempingo priemonės, Sąjungos pramonė galėtų investuoti į aukštos kokybės EMD, nes šiuo metu to negali padaryti dėl importo dempingo kaina, sumažėjusios rinkos dalies ir mažo pelningumo. Tuo remiantis šie tvirtinimai atmesti.

(130)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCMC ir GMIA nesutiko su Komisija ir pakartojo, kad tariamą žalą darė ne EMD importas iš Kinijos, o Sąjungos pramonės negalėjimas tiekti apskritai arba negalėjimas tiekti pakankamo kiekio aukštos kokybės šarminių EMD, ir teigė, kad Komisijos vertinimas buvo neišsamus, kaip nurodyta toliau.

(131)

CCCMC ir GMIA teigė, kad Komisija tinkamai neatskyrė, kurie EMD gamintojai gali gaminti aukštos kokybės EMD, jų pastabose vadinamus „didelio veiksmingumo“ EDM, ir tvirtino, kad rūšį pagal kokybę nustato naudotojai, o ne gamintojai. Šiuo atžvilgiu Komisija pakartojo 127 konstatuojamojoje dalyje pateiktą paaiškinimą, kad EMD suskirstyti būtent pagal naudotojų pateiktą EMD kokybės apibrėžtį, o ne gamintojų pateiktą apibrėžtį. Tiksliau Komisija aukštos kokybės EMD laikė tik tuos šarminius EMD, kuriuos kuris nors naudotojas įvertino kaip didelio veiksmingumo. Siekiant paprastumo visi kiti šarminiai EMD buvo laikomi standartinės kokybės EMD.

(132)

CCCMC ir GMIA taip pat paprašė nurodyti aukštos ir standartinės kokybės EMD chemines, technines, fizines ir perdirbamumo savybes, taip pat nurodyti, kurios savybės yra itin svarbios baterijų gamybai, pažymėdamos, kad šios savybės nėra tos pačios, o rinkoje aiškiai išskiriamos šarminės baterijos, ženklinamos kaip aukščiausios klasės (ilgalaikės). Komisija paaiškino, kad, kaip pažymėta 127 konstatuojamojoje dalyje, anglies cinko ir skirtingos kokybės šarminių EMD pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės yra tos pačios ir jie buvo naudojami tais pačiais tikslais (sausųjų elementų baterijų gamyba). Tai nereiškia, kad kiekvienos fizinės, cheminės ir techninės savybės parametrai yra identiški, tačiau, kaip nurodyta toje pačioje konstatuojamojoje dalyje, jie priklauso nuo kiekvieno naudotojo. Taigi, šie parametrai buvo konfidencialūs ir susiję su konkrečia bendrove. Todėl šios informacijos nebuvo galima atskleisti. Komisija taip pat pažymėjo, kad jei kai kurios šarminės baterijos rinkoje būtų paženklintos kaip aukščiausios klasės (ilgalaikės), tai nereikštų, kad jų gamyboje buvo naudojami tik aukštos kokybės EMD, o šalys nepateikė jokių priešingų įrodymų.

(133)

CCCMC ir GMIA kritikavo Komisiją dėl to, kad ji nepripažino, jog „Autlan“ nuosekliai nesilaikė naudotojų reikalaujamo aukštos kokybės EMD sertifikavimo. Komisija nurodė 127 konstatuojamąją dalį, kurioje ji pažymėjo, kad „Autlan“ dviem iš trijų pagrindinių Sąjungos naudotojų nagrinėjamuoju laikotarpiu tiekė standartinės kokybės EMD (22) ir buvo sertifikuota tiekti trečiam naudotojui. Tai iš tiesų rodė, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu „Autlan“ netiekė aukštos kokybės EMD, o, kaip pažymėta 128 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonė (visa) nagrinėjamuoju laikotarpiu naudotojams tiekė visų trijų kokybės rūšių EMD.

(134)

CCCMC ir GMIA galiausiai pridūrė, kad joms nebuvo tinkamai atskleisti faktai, kad jos galėtų patikrinti Sąjungos pramonės aukštos kokybės šarminių EMD duomenis. Komisija pažymėjo, kad kiekvienos rūšies pagamintų ir parduotų produktų duomenys buvo konfidencialūs ir buvo susiję su konkrečia bendrove, nes jie apėmė individualias Sąjungos gamintojų (arba Kinijos eksportuojančių gamintojų) apimtis ir vertes. Todėl šių duomenų nebuvo galima atskleisti. Todėl šalių tvirtinimai buvo atmesti.

(135)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir negavusi jokių kitų pastabų Komisija padarė išvadą, kad nė vienas iš kitų pirminiame ir galutiniame etapuose nagrinėtų veiksnių negalėjo turėti jokio reikšmingo poveikio žalingai Sąjungos pramonės padėčiai. Taigi nė dėl vieno iš veiksnių, kurie buvo išnagrinėti po vieną arba kartu, importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys nesusilpnėjo tiek, kad nebebūtų realus ir didelis, tad laikinojo reglamento 277 –279 konstatuojamosiose dalyse išdėstyta išvada patvirtinta.

(136)

Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija išnagrinėjo, ar už dempingo skirtumą mažesnio muito pakaktų importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.

(137)

Skundo pateikėjas tvirtino, kad esama žaliavų rinkos iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje. Taigi, siekdama atlikti vertinimą dėl tinkamo priemonių dydžio, Komisija visų pirma nustatė muito dydį, kuris būtinas siekiant pašalinti Sąjungos pramonei padarytą žalą nesant iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Tada ji nagrinėjo, ar atrinktų eksportuojančių gamintojų, kurių pagrindinė žaliava, kaip nustatyta, buvo susijusi su iškraipymais, dempingo skirtumas būtų didesnis už jų priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumą.

(138)

Kaip numatyta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje ir atsižvelgiant į tai, kad išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu Komisija importo neregistravo, Komisija analizavo importo apimties raidą, kad nustatytų, ar išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu importas, dėl kurio atliekamas tyrimas, toliau smarkiai augo, ir atsižvelgtų į papildomą žalą, atsiradusią dėl tokio padidėjimo, nustatydama priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumą.

(139)

Remiantis duomenų bazės „Surveillance 3“ (23) duomenimis, per keturias išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpio savaites importo iš Kinijos apimtis buvo 45 % mažesnė už vidutinę keturių savaičių importo apimtį tiriamuoju laikotarpiu. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu tiriamasis importas labai nepadidėjo.

(140)

Todėl šiuo atžvilgiu Komisija priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumo nekoregavo.

(141)

Po pirminio faktų atskleidimo Sąjungos gamintojai nesutiko su [6–8] % bazinio pelno lygiu, naudotu nežalingai kainai apskaičiuoti (24), ir tvirtino, kad:

(142)

Pirma, Komisija pažymėjo, kad pakartoti Sąjungos pramonės tvirtinimai naudoti chemijos pramonėje taikomą 15 % pelno lygį ir 1997–2001 m. (iki nustatant antidempingo muitus iš Pietų Afrikos importuojamiems EDM (25)) pasiekto pelno lygį jau buvo atmesti laikinajame reglamente ir nebuvo toliau užginčyti jokiais naujais įrodymais. Antra, Sąjungos gamintojai neįrodė, kad Sąjungos pramonė Sąjungos rinkoje galėjo gauti tokį pelną, kurį „Tosoh Japan“ galėjo gauti Japonijos rinkoje. Trečia, Komisija laikėsi nuomonės, kad 2020 m. „Tosoh“ atskleistos aplinkybės buvo verslo sprendimai, ir neginčijo tais metais gauto pelno dydžio.

(143)

Komisija patvirtino, kad pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį bazinį pelną ji nustatė atsižvelgdama į tokius veiksnius kaip pelningumo iki padidėjant importui iš nagrinėjamosios šalies, lygį, pelningumo, kuris yra būtinas visoms sąnaudoms ir investicijoms, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų sąnaudoms padengti, lygį ir pelningumo, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis, lygį. Komisija laikėsi nuomonės, kad Sąjungos pramonės 2019 m. gautas pelnas buvo tinkamesnis nei 2020 m. gautas pelnas, nustatytas pirminiu etapu. Iš tiesų, 2019 m. importo iš Kinijos kaina buvo didesnė nei 2020 m., o jo apimtis vis dar buvo gerokai mažesnė nei per TL, tad Sąjungos pramonė daug daugiau investavo nei vėlesniais metais, kai Sąjungos pramonės investicijų ir pelningumo lygiai pradėjo mažėti. Taigi Komisija mano, kad 2019 m. Sąjungos pramonės gautas pelnas atspindi pelningumo lygį, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis, todėl nežalingai kainai apskaičiuoti naudojo šį [7–9 %] bazinio pelno lygį, o šalių tvirtinimai buvo atmesti.

(144)

Po galutinio faktų atskleidimo abu Sąjungos gamintojai nesutiko su Komisijos išvadomis dėl bazinio pelno, naudoto priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumui apskaičiuoti, ir tvirtino, kad jis buvo netinkamas EMD pramonei. „Autlan“ ir „Tosoh“ tvirtino, kad Komisija turėjo pakankamai įrodymų išvadai padaryti, jog 2018–2020 m. „Tosoh“ poveikį darė išimtinės aplinkybės, o jos pelnas neturėjo būti naudojamas baziniam pelnui apskaičiuoti (26). „Autlan“ taip pat teigė, kad Komisija nebūtų galėjusi nustatyti [7–9] % bazinio pelno Sąjungos pramonei, jei būtų tinkamai atsižvelgusi į pelningumo lygį, kurio reikia visoms sąnaudoms ir investicijoms, mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidoms padengti, ir nurodė savo pačios finansinius rodiklius šiuo atžvilgiu. „Tosoh“ taip pat pridūrė, kad vietoj to Komisija turėtų remtis pelningumu 1997–2001 m., nes tai yra paskutinis laikotarpis, kuriam dempingas nedarė poveikio, kadangi 2002–2019 m. Sąjungos EMD pramonės pelningumą smukdė EMD importas dempingo kaina iš Pietų Afrikos, kurį vėliau pakeitė importas dempingo kaina iš Kinijos. Galiausiai „Autlan“ nesutiko su Komisijos išvada, kad Sąjungos gamintojai neįrodė, kad Sąjungos pramonė Sąjungos rinkoje galėjo pasiekti pelno, kurį „Tosoh Japan“ galėjo gauti Japonijos rinkoje, lygį.

(145)

Pirma, Komisija priminė, kad bazinis pelno lygis nustatomas visos Sąjungos pramonės lygmeniu, t. y. atsižvelgiant į visų Sąjungos gamintojų pelno lygį, išskyrus atvejus, kai galima įrodyti išimtines aplinkybes, kurios turėjo įtakos konkretaus gamintojo pelno dydžiui. Komisija išnagrinėjo „Tosoh“ pateiktus įrodymus ir padarė išvadą, kad „Tosoh“ atskleistos aplinkybės, dariusios poveikį bendrovės veiklai 2018–2020 m., buvo verslo sprendimai, dėl kurių kiekvienais metais buvo pasiektas tam tikras pelno lygis. Todėl Komisija visos Sąjungos pramonės bazinio pelno dydį nustatė pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį. Kadangi bazinis pelnas nustatytas visos Sąjungos pramonės lygmeniu, buvo tinkamai atsižvelgta į „Autlan“ pelno lygį. Be to, kaip pažymėta 154–155 konstatuojamosiose dalyse, investicijų, MTP ir inovacijų išlaidos įprastomis konkurencijos sąlygomis, kaip nustatyta laikinojo reglamento 289 konstatuojamojoje dalyje, buvo pridėtos prie bazinio pelno, todėl tikslinis pelnas buvo [8–11] %.

(146)

Pagal teismų praktiką, kurią „Autlan“ nurodė savo pastabose, „Komisija turi plačią diskreciją pasirinkti tokį [žalos skirtumo] apskaičiavimo metodą. Vis dėlto Komisija privalo naudotis šia diskrecija laikydamasi administracinėms procedūroms taikomų Sąjungos teisės sistemoje numatytų garantijų ir įsitikinusi, kad jos pasirinkimas duos patikimų rezultatų.“ (27) Teisingumo Teismas toliau nurodo, kad „Komisija taip pat turi diskreciją nustatyti šį [tikslinį] pelną.“ (28) Būtent naudodamasi šia savo diskrecija Komisija jau padarė išvadą, kad 1997–2001 m. pasiekto pelno lygis praėjus 20 metų negali būti laikomas tipišku šiandienos Sąjungos pramonės būklei, todėl nėra laikomas tinkamu. Ši išvada nebuvo užginčyta pateikiant naujus įrodymus, todėl tvirtinimai buvo atmesti.

(147)

Taip pat nei „Autlan“, nei „Tosoh“ nepateikė jokių naujų argumentų, kurie pakeistų Komisijos išvadą, kad Sąjungos gamintojai neįrodė, kad visa Sąjungos pramonė Sąjungos rinkoje taip pat galėjo pasiekti pelno, kurį „Tosoh Japan“ galėjo gauti Japonijos rinkoje, lygį.

(148)

Galiausiai Komisija nesutiko su teiginiu, kad 1997–2001 m. laikotarpis buvo paskutinis laikotarpis, kai nebuvo dempingo poveikio, nes 2002–2019 m. buvo nuolat taikomos antidempingo priemonės EMD importui iš Pietų Afrikos, kuriomis buvo atkurtos vienodos sąlygos Sąjungos rinkoje. Vis dėlto, remiantis skundo pateikėjų pateiktais įrodymais, Sąjungos pramonės pelningumas buvo didžiausias 2019 m.

(149)

Kita vertus, „Daxin“, CCCMC ir GMIA tvirtino, kad Komisija turėjo naudoti 2020 m. kaip tinkamiausius metus baziniam pelnui nustatyti, nes tais metais keli finansiniai rodikliai buvo geresni, ir visų pirma atkreipė dėmesį į tai, kad importo apimtis ir kainos nedarė spaudimo. Komisija jau aptarė šiuos veiksnius 143 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau tai neturi įtakos faktui, kad Sąjungos pramonė 2019 m. pasiekė didesnį pelningumą nei 2020 m., dar iki rinkos sąlygoms staiga tapus neigiamomis. Kadangi tai buvo faktiškai pasiekto pelningumo lygis, jis buvo laikomas „pelningumo lygiu, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis“.

(150)

Todėl Komisija nepakeitė savo išvados, kad pelno lygis, kurį Sąjungos pramonė pasiekė 2019 m., buvo tinkamiausias naudoti kaip tikslinis pelnas.

(151)

„Xiangtan“ nesutiko su investicijų, MTP ir inovacijų išlaidų skirtumo skaičiavimu, nes, remiantis „Autlan“ grupės lygmeniu (29) pateiktais pareiškimais, užbaigti net 93 investiciniai projektai, bendrovė per metus veiksmingai įvykdė visus finansinius įsipareigojimus, patenkino veiklos ir investicijų poreikius. „Xiangtan“ taip pat papildė, kad „Autlan“ 2020 m. vasario mėn. įsigijo „Cegasa Portable Energy“ ir šios bendrovės mangano dioksidų gamyklą, kuri tapo „Autlan EMD“, o tokia didelė kapitalo investicija paveikė grupės pajėgumus investuoti į MTP. Be to, „Xiangtan“ tvirtino, kad „Tosoh“ finansinėse ataskaitose (30) užfiksuota, kad nuo 2021 m. kovo 31 d. iki 2023 m. kovo 31 d. kasmet didėjo MTP išlaidos. Todėl „Tosoh“ taip pat gali investuoti į įrangos keitimą ir MTP.

(152)

„Autlan“ atsakė į pastabą ir nurodė, kad toje pačioje metinėje ataskaitoje nurodyta, jog „Autlan“ turi keturis verslo padalinius: „Autlan Manganese“, „Autlan EMD“, „Autlan Energy“ ir „Autlan Metallorum“. Taigi 93 investiciniai projektai buvo susiję ne su EMD verslo padaliniu, o su „Autlan Manganese“ verslo padaliniu, kaip nurodyta toje pačioje ataskaitoje. Be to, EMD verslo padaliniui teko 3,63 % visos grupės pardavimo apyvartos.

(153)

Iš tiesų, kaip nurodyta laikinojo reglamento 289 konstatuojamojoje dalyje, Komisija patikrino investicijų planus, atmestus ir atidėtus projektus ir abiejų Sąjungos gamintojų pirkimo užsakymus, kurie galiausiai nebuvo įvykdyti, iš kurių matyti, kad šios investicijos iš tikrųjų buvo suplanuotos. Patikrinta informacija buvo susijusi tik su „Autlan EMD, S.L.“, įsikūrusia Onjatyje (Gipuskoa), Ispanija, ir „Tosoh Hellas Single Member S.A.“, įsikūrusia Sindase, Graikija. Šalies tvirtinimas buvo nepagrįstas jokiais esminiais įrodymais, todėl buvo atmestas.

(154)

Todėl Komisija ir toliau rėmėsi skirtumu tarp investicijų, MTP ir inovacijų išlaidų įprastomis konkurencijos sąlygomis, kaip nustatyta laikinojo reglamento 289 konstatuojamojoje dalyje. Šis skirtumas, išreikštas apyvartos procentine dalimi, siekė [1–2] %.

(155)

Ši procentinė dalis buvo pridėta prie 143 konstatuojamojoje dalyje nurodyto [7–9] % bazinio pelno, todėl tikslinis pelnas siekė [8–11] %.

(156)

„Xiangtan“, CCCMC ir GMIA tvirtino, kad būsimos aplinkos apsaugos sąnaudos neturėtų būti pridedamos skaičiuojant tikslinę kainą dėl šių priežasčių:

(157)

Kaip nurodyta prie bylos pridėtame pranešime dėl būsimų aplinkos apsaugos sąnaudų skaičiavimo (31), šiuo atveju nebuvo nustatyta jokių tiesioginių būsimų su ATLPS susijusių sąnaudų, kurios būtų susijusios su taršos leidimų įsigijimo sąnaudomis. Vienintelės nustatytos netiesioginės būsimos su ATLPS susijusios sąnaudos buvo susijusios su elektros energijos pirkimo sąnaudomis. Todėl Sąjungos gamintojų tiesiogiai gauti ATLPS leidimai nebuvo pridėti toliau skaičiuojant tikslinę kainą. Kalbant apie Kinijos sąnaudas dėl išmetamo anglies dioksido, jos nebuvo aktualios, nes skaičiuojant žalos skirtumą atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinė svertinė importo kaina per TL buvo palyginta su vidutine svertine Sąjungos pramonės nežalinga kaina. Galiausiai nebuvo įrodymų, kad PADKM būtų taikomas EMD importui. Tuo remiantis šie tvirtinimai atmesti.

(158)

„Daxin“, CCCMC ir GMIA tvirtino, kad Komisijos prie bylos pridėtame pranešime (32) dėl netiesioginių būsimų reikalavimų laikymosi išlaidų nepateikta koregavimo esminio paaiškinimo ir įrodymų (pvz., nenurodyta, ar tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojai turėjo nemokamus ar mokamus apyvartinius taršos leidimus, arba ar ši padėtis per ateinantį 2024–2028 m. laikotarpį pasikeis) ir nepateikti atitinkami faktiniai skaičiavimai (pvz., elektros energijos CO2 koeficiento skaičiavimas). Todėl suinteresuotosios šalys neturėjo pagrindo, kuriuo remdamosi galėtų patikrinti prie bylos pridėto pranešimo 2.2 skirsnyje pateiktų skaičiavimų ir (arba) išvadų. Visa ši informacija turi būti atskleista.

(159)

Komisija pažymėjo, kad, kaip paaiškinta minėtame prie bylos pridėtame pranešime, netiesioginės būsimos reikalavimų laikymosi išlaidos, susijusios su ATLPS, buvo susijusios su elektros energijos pirkimo sąnaudomis, taigi jos nebuvo susijusios su nemokamais ar mokamais apyvartiniais taršos leidimais. Netiesioginių būsimų reikalavimų laikymosi išlaidų skaičiavimo metodas, įskaitant jo tris etapus, paaiškintas prie bylos pridėtame pranešime, o kiekvieno etapo rezultatai buvo pateikti nurodant intervalus. Sąjungos gamintojų duomenys buvo konfidencialūs ir susiję su konkrečia bendrove, nes iš jų matyti individualios elektros energijos suvartojimo normos ir sąnaudos. Todėl šių duomenų nebuvo galima atskleisti, o šalių tvirtinimas buvo atmestas.

(160)

„Daxin“, CCCMC ir GMIA paprašė Komisijos pagrįsti, kodėl ji naudojo „Bloomberg“ duomenis apie prognozuojamą leidimų kainą eurais už toną CO2 būsimoms aplinkos apsaugos sąnaudoms apskaičiuoti, ir pasiūlė kitą šaltinį – „Statista“, tačiau nepagrindė, kodėl „Bloomberg“ duomenys buvo mažiau patikimi.

(161)

Komisija pažymėjo, kad šalių pasiūlytas šaltinis vidutinę numatomą anglies dioksido kainą grindė ataskaita „GHG Market Sentiment Survey“, kurią Tarptautinei apyvartinių taršos leidimų prekybos asociacijai (IETA) parengė „PwC“. Šioje ataskaitoje pateikta iš įvairių šaltinių gauta informacija, o PwC ir IETA, kaip nurodyta ataskaitoje, nesiekė nustatyti tų šaltinių patikimumo ir nepatikrino taip pateiktos informacijos (33). Komisijos naudotas šaltinis buvo grindžiamas „Bloomberg“ („Bloomberg New Energy Finance“) ir apėmė kelių subjektų (34) vidutines prognozes, kurias tikrino ir nuolat naujino „Bloomberg“ tarnyba. Dėl šios priežasties vidutinė kaina iš kelių šaltinių buvo laikyta patikimesne nei kaina iš šalių pasiūlyto šaltinio. Todėl Komisija nepakeitė nustatyto šaltinio ir atnaujino skaičiavimus atsižvelgdama į naujausius turimus duomenis.

(162)

„Tosoh“ tvirtino, kad būsimos CO2 apyvartinių taršos leidimų pirkimo išlaidos nebuvo įtrauktos į preliminarius skaičiavimus, nes „Tosoh“ nagrinėjamuoju laikotarpiu investavo, kad sumažintų būsimą ATLPS leidimų poreikį.

(163)

Komisija patvirtino, kad, kaip nurodyta „Tosoh“ skirtame individualiame faktų atskleidimo dokumente ir prie bylos pridėtame pranešime (35) dėl būsimų aplinkos apsaugos sąnaudų skaičiavimo, Komisija, kai taikytina, išnagrinėjo tiriamuoju laikotarpiu patirtas ATLPS sąnaudas, taip pat ATLPS leidimų, kuriuos reikės įsigyti 2024–2028 m. laikotarpiu ir kuriuos nurodė abu Sąjungos gamintojai, sumą. Komisija atsižvelgė, be kita ko, į per tiriamąjį laikotarpį gautus nemokamus ATLPS leidimus ir iš ankstesnių metų perkeltus ATLPS leidimus bei numatomą ATLPS leidimų poreikį. Komisija apskaičiavo tiesiogines būsimas sąnaudas, susijusias su ATLPS (pirktini apyvartiniai taršos leidimai, padauginti iš jų kainos). Nustačiusi prognozuojamas ATLPS leidimų kainas Komisija 2024–2028 m. vidutines sąnaudas palygino su tiriamojo laikotarpio sąnaudomis. Kadangi tarp šių dviejų verčių nebuvo teigiamo skirtumo, nebuvo nustatyta jokių tiesioginių būsimų sąnaudų. Komisija taip pat pažymėjo, kad nustatant gamybos sąnaudas tiriamuoju laikotarpiu buvo atsižvelgta į visas investicijas, padarytas nagrinėjamuoju laikotarpiu siekiant sumažinti ATLPS leidimų poreikį, ir šios gamybos sąnaudos buvo naudojamos tikslinei kainai nustatyti. Todėl šalies tvirtinimas buvo atmestas.

(164)

„Daxin“ paprašė atlikti koregavimus dėl A rūšies produkto (šarminio) ir C rūšies produkto (anglies cinko) žalos skirtumui apskaičiuoti, nes A rūšies produktui reikėjo daugiau elektros energijos, garų, plovimo medžiagos ir darbo jėgos. Tačiau, kaip nurodyta 127 konstatuojamojoje dalyje, nei „Daxin“, nei joks kitas atrinktas Kinijos gamintojas nepranešė apie šių dviejų rūšių produktų gamybos veiksnių suvartojimo normų skirtumus. Todėl koregavimas nebuvo pagrįstas.

(165)

Po galutinio faktų atskleidimo „Daxin“ tvirtino, kad koreguoti dėl A ir C rūšių produktų atsisakyta nepagrįstai ir kad Kinijos gamintojai neturėjo pareigos įrodyti, kad šių dviejų rūšių produktai buvo skirtingi. „Daxin“ pakartojo savo tvirtinimą, kad žalos skirtumas turėtų būti įvertintas ir apskaičiuotas remiantis tos pačios rūšies produktais, todėl mano, kad apskaičiuojant žalos skirtumą nesąžininga naudoti A rūšies produkto C rūšies tipo produkto palyginimui atlikti.

(166)

Komisija laikėsi nuomonės, kad, kadangi nė vienas iš atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nepateikė jokių duomenų apie abiejų rūšių produktų gamybos skirtumus, Komisija negalėjo atlikti tokio koregavimo. Dėl šios priežasties ir nesant priešingų įrodymų Komisija padarė išvadą, kad koregavimas nebuvo pagrįstas.

(167)

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimo pakeitimus ir 3.5 skirsnyje paaiškintus dempingo skirtumų pakeitimus, laikinojo reglamento 297 konstatuojamojoje dalyje pateikta lentelė atnaujinama taip:

(168)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad būtina įvertinti, ar yra iškraipymų, susijusių su tiriamuoju produktu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje, dėl kurių už dempingo skirtumą mažesnio muito nepakaktų dėl tiriamojo produkto importo dempingo kaina padarytai žalai pašalinti.

(169)

Kaip paaiškinta dalinio pakeitimo pranešime, skundo pateikėjas pateikė pakankamai įrodymų, kad Kinijoje esama su tiriamuoju produktu susijusių žaliavų rinkos iškraipymų. Todėl pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį Komisija nagrinėjo įtariamus iškraipymus siekdama nustatyti, ar žalai pašalinti pakaktų už dempingo skirtumą mažesnio muito.

(170)

Per tyrimą patvirtinta, kad nagrinėjamojoje šalyje už eksportuojamą mangano rūdą PVM negrąžinamas. Tai buvo patikrinta per tikrinamuosius vizitus Kinijoje ir sutikrinta su oficialiu vyriausybės mokesčių sąrašu. PVM grąžinimo sumažinimas ar panaikinimas pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalies antroje pastraipoje nurodytas kaip vienas iš atitinkamų su žaliavomis susijusių iškraipymų.

(171)

Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad mangano rūda nagrinėjamojoje šalyje sudarė daugiau nei 17 % tiriamojo produkto gamybos sąnaudų, kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalies penktą pastraipą tiek šalies, tiek kiekvienos atskiros atrinktos bendrovės lygmeniu.

(172)

Vietoje išgaunamų rūdų analizė parodė, kad bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų kainos buvo mažesnės, palyginti su lyginamuoju dydžiu, ir skyrėsi 10–63 %.

(173)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad mangano rūda buvo susijusi su dideliais iškraipymais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje.

(174)

„Xiangtan“, CCCMC ir GMIA tvirtino, kad iškraipymas, atsiradęs dėl to, kad už eksportuojamą mangano rūdą PVM negrąžinamas, buvo nepagrįstas, nes tokia padėtis yra nuo 2004 m., taigi per pastaruosius 20 metų rinkos jau būtų perbalansuotos. Komisija laikėsi nuomonės, kad iškraipymo trukmė nesusilpnino iškraipymo poveikio. Kadangi buvo objektyvių įrodymų, kad toks iškraipymas yra, šis tvirtinimas buvo atmestas.

(175)

„Xiangtan“ taip pat tvirtino, kad Kinija yra grynoji mangano rūdos importuotoja, nes jos vietinė rūda buvo prastos kokybės ir jai nebuvo tarptautinio lyginamojo dydžio. „Xiangtan“ taip pat tvirtino, kad Kinijoje išgaunamoje mažos koncentracijos rūdoje mangano koncentracija neviršijo 20 %, todėl ji nebuvo priskiriama prie to paties SS kodo 2602 00, kaip lyginamajam dydžiui nustatyti naudojama mangano rūda. Komisija pažymėjo, kad „Xiangtan“ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad už Kinijos ribų nebuvo mažesnės koncentracijos rūdos rinkos. Kadangi vietoje išgaunamą rūdą, nepaisant to, kad ji nebuvo priskiriama prie to paties KN kodo, Kinijos EMD gamintojai naudojo kartu su importuojama didesnės koncentracijos rūda, Komisija laikėsi nuomonės, kad iškraipymo poveikis turėjo įtakos visų rūšių mangano rūdoms Kinijos rinkoje, todėl „Xiangtan“ tvirtinimas buvo atmestas.

(176)

„Xiangtan“, CCCMC, GMIA ir „Guiliu“ tvirtino, kad 17 % ribinis dydis, nustatytas pagrindiniame reglamente, nebuvo pasiektas mangano rūdos atžvilgiu, ir teigė, kad skirtingų rūšių mangano rūda turėtų būti vertinama atskirai. Tačiau Komisija atmetė šį tvirtinimą. Ji nustatė, kad dėl didelio sudėties kintamumo pagrindinis veiksnys yra mangano kiekis rūdoje. Todėl ji padarė išvadą, kad visos mangano rūdos turėtų būti laikomos viena žaliava.

(177)

„Guiliu“ teigė, kad, kadangi didžiąją dalį savo rūdų ji importavo, vidutinė svertinė kaina būtų tinkamesnė kainoms su tarptautinėmis kainomis palyginti. Komisija laikėsi nuomonės, kad „Guiliu“ vis dar naudojosi kainų iškraipymu dėl vietoje išgaunamos rūdos, kuri buvo pirkta mažesnėmis už lyginamąjį dydį kainomis, todėl svertinio vidurkio metodas yra netinkamas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(178)

„Autlan“ ir „Tosoh“ tvirtino, kad žaliavų rinkos iškraipymai turėjo įtakos ne tik mangano rūdai, bet ir Kinijos eksportuojančių gamintojų naudojamiems energijos ištekliams, ir paprašė Komisijos išplėsti tyrimo aprėptį. Kaip paaiškinta 170 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė su mangano rūda susijusius žaliavų rinkos iškraipymus, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje, kurie taikomi visiems atrinktiems eksportuojantiems gamintojams. Todėl ji nemanė, kad būtina toliau tirti, ar esama kitų žaliavų rinkos iškraipymų. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(179)

Padariusi išvadą, kad Kinijoje esama žaliavų rinkos iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje, Komisija nagrinėjo, ar galima daryti aiškią išvadą, jog galutinių muitų dydžio nustatymas pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2b dalį atitiktų Sąjungos interesus. Sąjungos interesai buvo nustatyti pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2b dalį vertinant visą su šiuo tyrimu susijusią informaciją, įskaitant Kinijos nepanaudotus pajėgumus, konkurenciją dėl žaliavų ir poveikį tiekimo grandinėms, skirtoms Sąjungos bendrovėms. Siekdama atlikti tokį vertinimą Komisija įtraukė konkrečius klausimus į visoms suinteresuotosioms šalims skirtą klausimyną. Į šiuos klausimus atsakė abu Sąjungos gamintojai ir abu bendradarbiaujantys naudotojai.

(180)

Remiantis „Tosoh“ pateikta informacija (36) apskaičiuota, kad Kinijos nepanaudoti EMD gamybos pajėgumai sudarė apie [190 000 000–205 000 000 kg] (37). Tuo tarpu Sąjungos rinkos dydis siekė [36 000 000–38 000 000] kg. Todėl vertinant santykine išraiška nepanaudoti pajėgumai Kinijoje yra labai dideli.

(181)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad Kinijoje esama didelių nepanaudotų pajėgumų ir kad, jei būtų panaudoti, šie nepanaudoti pajėgumai galėtų padidinti pasaulinę tiriamojo produkto pasiūlą, smukdyti kainas ir dėl to pakenkti priemonės veiksmingumui, jei priemonė nebus nustatyta pagal dempingo lygį.

(182)

Kalbant apie konkurenciją dėl žaliavų, Komisija nustatė, kad nagrinėjamojoje šalyje negrąžinamas pridėtinės vertės mokestis už eksportuojamą mangano rūdą, o mangano rūdos kaina Kinijoje buvo gerokai mažesnė už kainą tipiškose tarptautinėse rinkose (žr. 169 ir 171 konstatuojamąsias dalis). Kaip nurodyta 172 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos mangano rūdos žaliavų rinka laikyta iškraipyta.

(183)

Todėl panaikinus pridėtinės vertės mokesčio grąžinimą už eksportuojamą mangano rūdą Kinijoje ribojamas mangano rūdos eksportas iš Kinijos. Dirbtinai didindama žaliavų tiekimo lygį Kinijos vyriausybė daro spaudimą mažinti mangano rūdos vidaus rinkos kainas. Kinijos EMD gamintojai už vietoje išgaunamą mangano rūdą moka mažiau, nei jie būtų turėję mokėti, jei nebūtų taikomas eksporto apribojimas. Dėl to Sąjungos pramonė atsiduria nepalankioje padėtyje, palyginti su Kinijos eksportuojančiais gamintojais.

(184)

Be to, remiantis „Autlan“ nurodytu šaltiniu, (38) Kinija pagal mangano rūdos gavybą yra ketvirta pasaulyje po Pietų Afrikos, Gabono ir Australijos ir dar turi didžiulius rūdos išteklius; dviem iš atrinktų Kinijos EMD eksportuojančių gamintojų priklauso mangano rūdos kasyklos, t. y. jie yra vertikaliai integruoti (39) , ir tiriamajam produktui gaminti naudoja vietoje išgaunamas mangano rūdas. Tuo tarpu Sąjungos EMD gamintojai priklauso nuo mangano rūdos tiekimo iš trečiųjų rinkų. Todėl Komisija padarė išvadą, kad, nors Sąjungos pramonė gali įsigyti mangano rūdos, ji gali įsigyti už didesnę kainą nei konkurentai Kinijoje. Todėl Sąjungos pramonės padėtis Kinijos eksportuojančių gamintojų atžvilgiu yra nepalanki.

(185)

„Guiliu“ tvirtino, kad, remiantis nurodytu šaltiniu (40), Kinijos mangano rūdos rinką sudaro daugiau kaip 80–95 % importo, todėl mangano rūdos rinka Kinijoje nėra iškraipyta. Be to, Kinijos mangano rūdų vidaus gamyba ir išgavimas vietoje daugiausia apima žemos kokybės mangano rūdas, o didžioji dalis suvartojimo ir didžiausia paklausa yra aukštos kokybės mangano rūdų.

(186)

Kaip nurodyta 183 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos EMD gamintojai, įskaitant du atrinktus gamintojus, tiriamajam produktui gaminti naudoja vietoje išgautas mangano rūdas, nors teigiama, kad jose yra mažai mangano. Kinijos eksportuojantys gamintojai turi nesąžiningą pranašumą, nes dėl 170–173 konstatuojamosiose dalyse paaiškintų vidaus teisės aktų jie gali naudotis dirbtinai mažomis mangano rūdos kainomis. Todėl šalies tvirtinimas buvo atmestas.

(187)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 306 konstatuojamojoje dalyje, EMD daugiausia naudojami anglies cinko ir šarminių sausųjų elementų baterijoms gaminti, o tai sudaro daugiau kaip 90 % EMD naudojimo. Pagrindiniai (bet ne vieninteliai) naudotojai yra trys pagrindiniai baterijų gamintojai Sąjungoje. Atliekant tyrimą bendradarbiavo du iš šių baterijų gamintojų – „Varta“ ir „Duracell“, kuriems tenka [67–73] % EMD suvartojimo Sąjungoje. Kaip pažymėta 179 konstatuojamojoje dalyje, abu bendradarbiaujantys naudotojai pateikė atsakymus į klausimus dėl Sąjungos interesų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2b dalį.

(188)

Abu bendradarbiaujantys naudotojai prieštaravo didesnėms priemonėms ir tvirtino, kad jos neproporcingai paveiktų jų sausųjų elementų vartojimo baterijų gamybą, kuri buvo labai priklausoma nuo importo iš nagrinėjamosios šalies, ypač aukštos kokybės EMD, kaip aprašyta 127 konstatuojamojoje dalyje, ir jie neturėjo perspektyvios alternatyvos. „Duracell“ tvirtino, kad vertinant, ar antidempingo priemonės gali būti nustatytos didesnio dempingo skirtumo dydžio, labai svarbu atsižvelgti į naudotojų galimybę keisti tiekėjus ir įvairinti tiekimo šaltinius: i) bendrovė pakartojo, kad Sąjungos pramonė šiuo metu negali pasiūlyti perspektyvios alternatyvos Sąjungos naudotojams, ii) EMD tiekimas iš trečiųjų šalių buvo labai riboto kiekio, produktas buvo brangus ir dar nebuvo sertifikuotas dviem bendradarbiaujantiems naudotojams. Primenama, kad dėl perdirbamumo reikalavimų, kurie turi būti įvykdyti, kad Sąjungos naudotojai galėtų naudoti EMD baterijoms gaminti, prieš gaunant pramoninio naudojimo sertifikatą, EMD turi įveikti griežtas bandymų ir vidaus patvirtinimo procedūras. Todėl naujo EMD tiekimo šaltinio sertifikavimas buvo ilgas procesas be jokių sėkmės garantijų.

(189)

Abu bendradarbiaujantys naudotojai tvirtino, kad nustačius didesnio dempingo skirtumo dydžio antidempingo priemones Sąjungos naudotojai patirtų nuostolių. Jie pridūrė, kad visai Sąjungos baterijų gamybos pramonei jau vis sunkiau išlikti pelningai, nes didėjo kitų žaliavų, naudojamų jos produktams gaminti, sąnaudos, pavyzdžiui, išaugo energijos sąnaudos, o jos galimybės didelį sąnaudų padidėjimą perkelti galutiniams vartotojams buvo labai ribotos, nes baterijų rinka labai priklausoma nuo kainų, o skirtingų prekių ženklų baterijos naudojant gal būti keičiamos vienos kitomis, nepaisant prekės ženklo pripažinimo. Spaudimas pelningumui dėl padidėjusių gamybos sąnaudų dar labiau sustiprėjo dėl tuo pačiu metu padidėjusios konkurencijos ES ir pasaulinėse baterijų rinkose, kurią kėlė ES nepriklausančių šalių ir visų pirma Kinijos konkurentai. Galiausiai itin žalingas poveikis naudotojams dėl mažesnio muito taisyklės netaikymo buvo didesnis nei galimas neigiamas mažesnių antidempingo muitų poveikis visai Sąjungos pramonei. Be to, nebuvo jokių požymių, kad antidempingo priemonės skatintų Sąjungos pramonę investuoti į kokybės gerinimą, jos veikiau stiprino esamą Sąjungos EMD gamintojų duopoliją, leidžiančią jiems nustatyti kainas neinvestuojant į inovacijas.

(190)

Pirma, Komisija modeliavo abiejų bendradarbiaujančių naudotojų pelningumą remdamasi galutiniais dempingo ir žalos skirtumais, darydama prielaidą, kad EMD pirkimo šaltiniai ir apimtis bei galutinės grandies produktų apyvarta išlieka tokie patys kaip tiriamuoju laikotarpiu. Žaliavų, elektros energijos ir darbo sąnaudos buvo pakoreguotos, kai tinkama, siekiant atsižvelgti į pokyčius po TL. Modeliavimo rezultatai parodė, kad bendram metiniam vieno konkretaus naudotojo pelnui būtų padarytas didelis neigiamas poveikis (naudotojas taptų nuostolingas), jei muitai importui iš Kinijos būtų nustatyti pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Šis naudotojas negalėtų padengti didesnio antidempingo muito sąnaudų per kitą grupės lygmens veiklą. Poveikis taip pat būtų padarytas bendram metiniam kito naudotojo pelnui, bet mažesniu mastu. Be to, net jei tikėtina, kad dėl didesnių priemonių teikiamos pagalbos Sąjungos pramonė naudotojams galėtų parduoti didesnius kiekius konkurencingomis kainomis, jei vienas iš naudotojų nutrauktų savo verslą Sąjungoje, Sąjungos EMD gamintojai savo ruožtu tiesiogiai prarastų daugiau nei trečdalį savo pardavimo apimties. Tai labai pakenktų Sąjungos pramonei, atsižvelgiant į tai, koks svarbus yra kiekis, parduodamas šiems naudotojams, kurie, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 306 konstatuojamojoje dalyje, yra pagrindiniai Sąjungos pramonės pirkėjai.

(191)

Antra, Komisija atliko dinamišką abiejų bendradarbiaujančių naudotojų pelningumo modeliavimą remdamasi galutiniais dempingo skirtumais, darydama prielaidą, kad naudotojai padidina savo šarminių baterijų pardavimo kainą 3 % (41). Atlikus šį modeliavimą nustatyta, kad vienas naudotojas vis tiek taptų nuostolingas. Neigiamas poveikis taip pat būtų padarytas bendram metiniam kito naudotojo pelnui, bet daug mažesniu mastu. Vis dėlto „Duracell“ tvirtino, kad dėl intensyvios konkurencijos naudotojai negalėjo visiškai perkelti padidėjusių sąnaudų galutiniams vartotojams. Bet kokį ankstesnį kainų padidėjimą kompensuodavo baterijų eksploatacinių savybių pagerėjimas. Be to, naudotojai niekada negalėjo visiškai perkelti savo smarkiai didėjančių žaliavų sąnaudų, nes didėjo panašios kokybės baterijų importas iš Kinijos. Nustačius didesnio dempingo skirtumo dydžio antidempingo priemones Sąjungos ir Kinijos vartojimo baterijų gamintojų konkurencija dėl kainų būtų dar sudėtingesnė, atsižvelgiant į nepalankią Sąjungos naudotojų padėtį jų konkurentų iš Kinijos, kurie EMD žaliavas iš tiekėjų gauna be jokių muitų, atžvilgiu.

(192)

Trečia, Komisija taip pat atliko dinamišką abiejų bendradarbiaujančių naudotojų pelningumo modeliavimą remdamasi galutiniais dempingo skirtumais, darydama prielaidą, kad potencialiai nuostolingas naudotojas visą savo EMD tiekimą iš Kinijos pakeičia tiekimu iš savo sertifikuoto ir atrinkto eksportuojančio gamintojo, kuriam nustatytas mažesnis antidempingo muitas. Atlikus šį modeliavimą nustatyta, kad šis naudotojas vis tiek taptų nuostolingas.

(193)

Ketvirta, Komisija apsvarstė hipotetinį modeliavimą, kai naudotojai visą EMD importą iš Kinijos pakeičia importu iš Kolumbijos ir Japonijos vidutinėmis importo iš šių šalių į Sąjungą kainomis tiriamuoju laikotarpiu. Iš tiesų „Tosoh“ tvirtino, kad Japonija, Pietų Korėja ir Rusija taip pat yra svarbios eksportuojančios šalys, o „Autlan“ tvirtino, kad viena iš naudotojų užsienio gamyklų jau importavo EMD iš Kolumbijos. Kaip nustatyta laikinojo reglamento 4.3.1 ir 5.2.1 skirsniuose, iš pirmiau minėtų šalių tik Kolumbija ir Japonija eksportavo EMD į ES ir dėl šios priežasties buvo vienintelės šalys, į kurias buvo atsižvelgta atliekant šį modeliavimą. Vis dėlto Komisija laikėsi nuomonės, kad tokia padėtis, kai naudotojai pereitų prie EMD importo iš bet kurios trečiosios šalies, būtų labai mažai tikėtina, nes i) šiose trečiosiose šalyse nebuvo nepanaudotų pajėgumų ir jos nuo seno aprūpindavo savo ar netoliese esančias rinkas, ii) Sąjungos naudotojams niekada nebuvo ekonomiškai efektyvu importuoti iš trečiųjų rinkų, išskyrus Kolumbiją, o statistiniai duomenys rodo, kad šis importas visada buvo labai mažas, iii) abu bendradarbiaujantys Sąjungos naudotojai nesertifikavo reikiamos kokybės EMD iš šių šaltinių, todėl geriausiu atveju tai būtų ilgai trunkantis sprendimas, jei apskritai tikėtinas.

(194)

Penkta, Komisija apsvarstė hipotetinį modeliavimą, kai nustačius antidempingo priemones Sąjungos EMD gamintojai padidina savo gamybos pajėgumus. Tačiau dėl dempingo skirtumo dydžio muito tiesioginio poveikio vienam konkrečiam naudotojui tai taptų neįmanoma, nes, jei šis naudotojas taptų nuostolingas ir prarastų savo verslą, Sąjungos EMD pramonė prarastų daugiau kaip trečdalį savo pardavimo. Taigi, jei būtų nustatytas dempingo skirtumo dydžio muitas, Sąjungos EMD pramonė negalėtų padidinti gamybos pajėgumų.

(195)

Galiausiai naudotojų galutinės grandies pramonėje (vartojimo baterijų gamintojai) per TL dirbo apie 1 850 darbuotojų, o tai gerokai viršijo Sąjungos EMD pramonės darbuotojų skaičių, kuris siekė [130–142]. Todėl, jei būtų nustatytas dempingo skirtumų dydžio antidempingo muitas, dėl galimų neigiamų galutinės grandies naudotojų finansinių rezultatų kiltų pavojus daugeliui darbo vietų.

(196)

„Tosoh“ tvirtino, kad jei antidempingo priemonės būtų nustatytos žalos skirtumo dydžio, atsižvelgiant į Kinijos ekonomikos pobūdį ir Kinijos vyriausybės gebėjimą nukreipti eksportą per konkrečius rinkos dalyvius, kiltų didelė rizika, kad eksportas gali būti nukreiptas per eksportuotoją, kuriam taikomas nulinis muitas. Nustatyti muitai būtų daug vienodesni, jei nebūtų atsižvelgiama į žalos skirtumą, o tai sumažintų priemonių vengimo riziką.

(197)

Komisija pažymėjo, kad nulinė muito norma vargu ar gali kelti eksporto nukreipimo riziką, atsižvelgiant į labai nedidelį rinkos dalyvių skaičių ir naudotojų poreikį turėti sertifikuotą medžiagą. Bet kuriuo atveju, kaip paaiškinta 228 konstatuojamojoje dalyje, Komisija taip pat numatė specialias priemones, kad užtikrintų tinkamą individualių muitų taikymą. Taigi atitinkamos Komisijos tarnybos galėtų lengvai nustatyti visus prekybos modelių pokyčius ir imtis dėl jų priemonių.

(198)

„Tosoh“ taip pat pažymėjo, kad dėl skirtingo Kinijos ir Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio reguliavimo tiriamojo produkto importas iš Kinijos turėtų konkurencinį pranašumą, nes tiriamasis produktas nebuvo įtrauktas į pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM) preliminarų sąrašą. Tuo tarpu tiriamajam produktui nustačius priemones būtų skatinamos sąžiningos sąlygos ir vienodos prekybos sąlygos.

(199)

Komisija pažymėjo, kad antidempingo priemonių tikslas buvo atkurti sąžiningą Sąjungos ir jos prekybos partnerių tarpusavio prekybą, o PADKM poveikis nebuvo įtrauktas į šio tyrimo aprėptį.

(200)

Tas pats Sąjungos gamintojas taip pat tvirtino, kad nustačius dempingo skirtumo dydžio antidempingo muitus būtų apsaugotas pats Sąjungos EMD pramonės išlikimas, EMD tiekimo saugumas, taigi ir sausųjų elementų baterijų gamyba Sąjungoje. Iš Kinijos importuojamiems produktams nustatytas 18–50 % antidempingo muitas Sąjungos sausųjų elementų baterijų gamintojų gamybos sąnaudas paveiktų tik mažiau nei 3–7,5 %. Be to, atsižvelgiant į žalos lygį ir konkurencinį spaudimą dėl kitų EMD tiekimo šaltinių, būtų neteisinga daryti prielaidą, kad ES kilmės EMD kainos padidėtų beveik tokia suma, kokio dydžio būtų nustatyti dempingo muitai.

(201)

Perskaičiavus galutinius antidempingo muitus (98 konstatuojamoji dalis) ir atlikus poveikio tiekimo grandinėms, skirtoms Sąjungos bendrovėms, analizę (190–195 konstatuojamosios dalys), nustačius didesnio dempingo skirtumo dydžio antidempingo muitus Sąjungos EMD pramonei kiltų tiesioginė grėsmė galimai prarasti [35–40 %] pardavimo apimties. Todėl šalies tvirtinimas buvo atmestas.

(202)

Po galutinio faktų atskleidimo „Autlan“ ir „Tosoh“ nesutiko su 6.2.1.3 skirsnyje pateikta Komisijos analize.

(203)

„Tosoh“ nurodė, kad vienas iš trijų pagrindinių naudotojų – „Advanced Power Solutions NV“ (toliau – APS) – atliekant tyrimą nebendradarbiavo. „Tosoh“ citavo pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2b dalį, kurioje nustatyta, kad „jeigu nebendradarbiaujama, Komisija gali padaryti išvadą, kad Sąjungos interesus atitinka tai, kad būtų taikoma šio straipsnio 2a dalis“, ir tvirtino, kad Komisija, remdamasi šiuo nebendradarbiavimu, turėjo padaryti išvadą, kad didesnio (dempingo skirtumo) dydžio muitų nustatymas neprieštarautų Sąjungos interesams, arba bent jau turėjo išanalizuoti viešai prieinamas APS finansines ataskaitas.

(204)

Komisija pažymi, kad 214 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada dėl galimo neproporcingo neigiamo didesnio dempingo muito poveikio tiekimo grandinėms, skirtoms Sąjungos bendrovėms, buvo pagrįsta turima informacija apie abu bendradarbiaujančius naudotojus, kuriems tenka [67–73] % EMD suvartojimo Sąjungoje, ir pačią Sąjungos EMD pramonę. Nebendradarbiaujančiam naudotojui teko mažiau nei trečdalis Sąjungos suvartojimo, o bylos medžiagoje nebuvo pagrįstos informacijos, dėl kurios būtų paneigta 214 konstatuojamojoje dalyje pateikta Komisijos išvada. Todėl šalies argumentas buvo atmestas.

(205)

„Tosoh“ ir „Autlan“ taip pat teigė, kad Komisijos pelningumo modeliavimas buvo klaidingas, nes jame atsižvelgta į didelio sąnaudų padidėjimo po TL poveikį (kai kurioms) baterijų gamybos sąnaudoms, tačiau neatspindėtas realus baterijų kainų padidėjimas, ypač atsižvelgiant į vartotojų kainų padidėjimą Sąjungoje. „Tosoh“ taip pat teigė, kad Komisija nepateikė konkrečios informacijos, kodėl ji apribojo savo dinaminį modeliavimą iki 3 % padidėjimo 2022 m. Be to, „Tosoh“ teigė, kad Komisija nenurodė nei kaip dėl laikotarpio po TL duomenų išvada taptų „akivaizdžiai [sic] nepagrįsta“, nei ar naudoti laikotarpio po TL duomenys yra „akivaizdūs, neginčijami, ilgalaikiai, jais nemanipuliuojama ir jie nėra sukelti suinteresuotų šalių sąmoningu veiksmu“, nurodydama Komisijos išvadas ankstesnėse bylose (42).

(206)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad siekdama, kad pelningumo modeliavimas būtų kuo aktualesnis atsižvelgiant į dabartines rinkos realijas, ji iš tiesų pakoregavo tik nurodytas Sąjungos naudotojų žaliavų sąnaudas (43), elektros energijos sąnaudas (44)ir darbo sąnaudas (45), nes tokie koregavimai galėjo būti atliekami remiantis patikrinta šalių pateikta informacija arba viešai prieinamais duomenimis, būtent siekiant užtikrinti, kad naudojami duomenys būtų patikimi. Be to, Komisija pažymėjo, kad šalys nepagrindė, kodėl 191 konstatuojamojoje dalyje pateiktame modeliavime nurodytas baterijų kainos padidinimas 3 % buvo nerealistiškas. Kaip pažymėta 191 konstatuojamojoje dalyje, šis padidėjimas taip pat buvo praeityje ir buvo pagrįstas patikrintais bendradarbiaujančių naudotojų duomenimis, jis buvo susijęs su vartojimo baterijomis, priešingai nei vartotojų kainų indeksas, kuris apima įvairių vartojimo prekių ir paslaugų rinkos krepšelį. Todėl šalių tvirtinimas buvo atmestas.

(207)

Ir „Autlan“, ir „Tosoh“ teigė, kad 194 konstatuojamojoje dalyje pateikta Komisijos išvada reiškia, kad nustatytų dempingo skirtumo dydžio muitų tiesioginis poveikis būtų vieno iš naudotojų gamybos nutraukimas. Komisija patikslino, kad tai nėra teisingas toje konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados aiškinimas. Tokių didesnių muitų tiesioginis poveikis naudotojui būtų tai, kad dėl muitų padidėtų naudotojo gamybos sąnaudos, o tai savo ruožtu, kaip nurodyta 194 konstatuojamojoje dalyje, „gali“ lemti šio verslo praradimą.

(208)

„Tosoh“ toliau nesutiko su Komisijos išvada, kad naudotojų padidėjusių gamybos sąnaudų, jei būtų nustatyti dempingo skirtumo dydžio muitai, nebūtų galima perkelti vartotojams, ypač dėl to, kad Komisija laikinojo reglamento 311 konstatuojamojoje dalyje pažymėjo, kad yra galimybė „dalį šių sąnaudų perkelti vartotojams“. Komisija šiuo atžvilgiu pažymėjo, kad ji bandė subtiliai palyginti ir nustatyti, kokio dydžio sąnaudų padidėjimą būtų galima perkelti vartotojams, taigi ir kokio lygio sąnaudų padidėjimas būtų įmanomas bendradarbiaujantiems naudotojams. Kaip jau nustatyta laikinojo reglamento 311 konstatuojamojoje dalyje, tik dalis sąnaudų padidėjimo dėl mažesnių priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumų dydžio muitų nustatymo galėjo būti perkelta vartotojams. Jei būtų nustatyti didesnio dempingo skirtumo dydžio muitai, sąnaudos dar labiau padidėtų, dėl to, savaime suprantama, būtų dar sunkiau perkelti vartotojams tokį didesnį sąnaudų padidėjimą. Todėl šalies tvirtinimas buvo atmestas.

(209)

„Autlan“ taip pat pateikė „Varta“ pareiškimus 2023 m. lapkričio 14 d. pranešime spaudai, kuriame „Varta“ tvirtina, kad jos veikla pagerėjo (46), o tai prieštarauja Komisijos išvadoms dėl neigiamo naudotojų pelningumo. Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad nors tokie pareiškimai rodo teigiamą vaizdą, jie neatspindi kiekybiškai įvertintos finansinės padėties, kuri yra aktuali vertinant naudotojo pelningumą. Kita vertus, Komisija savo hipotetiniuose scenarijuose rėmėsi patikrintais išsamiais duomenimis, kuriuos per šį tyrimą pateikė bendradarbiaujantys naudotojai. Todėl šalies tvirtinimas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

(210)

„Autlan“ taip pat teigė, kad pagrindinė nesaugios Sąjungos naudotojų padėties priežastis yra sausųjų elementų vartojimo baterijų importas dempingo kaina iš Kinijos, o ne EMD pirkimo sąnaudos. „Tosoh“, priešingai, tvirtino, kad atsižvelgiant į Kinijos sausųjų elementų vartojimo baterijų importą kaip į veiksnį 191 konstatuojamojoje dalyje pateiktoje analizėje kilo klausimas dėl galimo produktų (sausųjų elementų vartojimo baterijų), kurie nėra susiję su dabartiniu tyrimu, dempingo. Komisija pažymėjo, kad į šio tyrimo taikymo sritį iš tiesų nebuvo įtrauktas galimo sausųjų elementų vartojimo baterijų dempingo vertinimas. Todėl „Autlan“ pateikta pastaba turėjo būti atmesta. Kartu, priešingai, nei tvirtino „Tosoh“, Komisija nekėlė klausimo dėl sausųjų elementų vartojimo baterijų importo iš Kinijos dempingo, o tik pripažino, kad šis importas Sąjungos rinkoje yra konkurencija Sąjungos naudotojų gaminamoms baterijoms. Todėl šalies tvirtinimas buvo atmestas.

(211)

„Autlan“ tvirtino, kad Komisija nepakankamai išnagrinėjo poveikį naudotojų tiekimo grandinėms, ir iš esmės teigė, kad, jei būtų nustatyti priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumo dydžio muitai, Sąjungos pramonė nebūtų pakankamai apsaugota ir negalėtų atsigauti nuo žalingo dempingo. Be to, tai prieštarautų Sąjungos interesams atsižvelgiant į Komisijos Svarbiausiųjų žaliavų iniciatyvą (47), pagal kurią baterijoms gaminti tinkamas manganas nurodytas kaip viena iš strateginių žaliavų. Komisija priminė, kad antidempingo priemonėmis buvo siekiama atkurti sąžiningą prekybą ir įvertinti, kokio dydžio muitų pakaktų Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, kaip nurodyta 282 konstatuojamojoje dalyje ir padarytoje išvadoje laikinojo reglamento 295–297 konstatuojamosiose dalyse. Be to, kaip nurodyta 179 konstatuojamojoje dalyje, analizė, kokį poveikį skirtingi muitai darytų visai Sąjungai, atlikta vykdant Sąjungos interesų tyrimą pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2b dalį, kai atsižvelgiama į tiriamojo produkto poveikį Sąjungos pramonei ir naudotojams. Todėl šalies tvirtinimas buvo atmestas.

(212)

„Tosoh“ ir „Autlan“ nesutiko su 192 ir 193 konstatuojamosiose dalyse Komisijos pateiktais hipotetiniais modeliavimais ir tvirtino, kad naudotojai realistiškai kiek įmanoma įvairintų savo tiekimo šaltinius, be kita ko, daugiau pirktų iš Sąjungos pramonės. Šiuo atžvilgiu Komisija pastebėjo, kad atlikdama abu šiuos modeliavimus Komisija apsvarstė optimistiškiausius scenarijus, pagal kuriuos visi tiekimo šaltiniai, kuriems įtakos turėtų didžiausi dempingo skirtumai, pakeisti pagal sąnaudas konkurencingiausiomis alternatyvomis (Kinija, kaip nurodyta 192 konstatuojamojoje dalyje, arba visiškai kitomis trečiosiomis rinkomis, kaip nurodyta 193 konstatuojamojoje dalyje). Todėl tuose scenarijuose jau buvo atsižvelgta į geriausius rezultatus, kuriuos naudotojai teoriškai galėtų pasiekti. Šiuo klausimu Komisija taip pat pridūrė, kad, atlikusi 190–194 konstatuojamosiose dalyse nurodytus penkis modeliavimus, Komisija, remdamasi turimais duomenimis, įvertino tikimybę įvairių būdų, kaip bendradarbiaujantys naudotojai galėtų padengti didesnes EMD, kuriuos šiuo metu perka iš savo tiekėjų Kinijoje, sąnaudas, ir galimą poveikį jų pelningumui. Todėl analizė pagal šiuos modeliavimus turėtų būti vertinama kaip visuma, o ne individualus modeliavimas. Kadangi beveik nė vienas modeliavimas nedavė teigiamų rezultatų bendradarbiaujantiems naudotojams, Komisija padarė išvadą, kad, apskritai, nustačius dempingo skirtumų dydžio muitus naudotojams veikiausiai būtų padarytas neigiamas poveikis, o jų veikimo laisvė buvo ribota. Todėl šalių tvirtinimai buvo atmesti.

(213)

Galiausiai „Tosoh“ tvirtino, kad ji negalėjo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, nes viso tyrimo metu nebuvo atskleidžiama informacija, todėl buvo apribotos galimybės patikrinti duomenų kilmę ir metodikas, kurias Komisija naudojo vertindama dempingo muitų poveikį naudotojų pramonei. Komisija pažymėjo, kad bendradarbiaujančių naudotojų pateikta informacija, kurią ji patikrino ir kuria grindė savo išvadas, per visą tyrimą buvo prieinama bylos medžiagoje. Todėl šis argumentas atmestas.

(214)

Tuo remdamasi Komisija atidžiai įvertino visus elementus ir negalėjo padaryti išvados, kad muitų sumos nustatymas pagal 7 straipsnio 2a dalį atitiktų Sąjungos interesus, t. y., atsižvelgiant į neproporcingą neigiamą poveikį tiekimo grandinėms, skirtoms Sąjungos bendrovėms, dempingo lygio dydžio priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų. Todėl Komisija patvirtino, kad priemonės turėtų būti nustatytos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, remiantis priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumais.

(215)

Atlikus minėtą vertinimą toliau nurodytus galutinius antidempingo muitus reikėtų nustatyti pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį:

(216)

Po pirminio faktų atskleidimo CCCMC ir GMIA tvirtino, kad Sąjungos EMD rinka iki 2020 m. buvo nekonkurencinga (duopolis) ir ją sudarė tik du gamintojai, kurių pajėgumai visą laiką galėjo patenkinti Sąjungos paklausą ir kurie buvo pelningi, nes galėjo perkelti visas padidėjusias sąnaudas savo pirkėjams. Todėl negalima pateisinti nei Sąjungos gamintojo perteklinių kainų, tikslinio pelno ir (arba) žalos skirtumo, nei Sąjungos gamintojo kainų sumažėjimo, kai antroje nagrinėjamojo laikotarpio pusėje dėl importo iš Kinijos buvo atkurta veiksminga konkurencija Sąjungos EMD rinkoje. Jei antidempingo priemonėmis būtų atkurta duopolija, tai pakenktų konkurencijai Sąjungos rinkoje ir ilgainiui darytų neigiamą poveikį galutinės grandies gamintojams.

(217)

Kaip Komisija pažymėjo laikinojo reglamento 286 konstatuojamojoje dalyje, EMD gamybos procese dalyvavo tik nedidelis skaičius cheminių medžiagų gamintojų pasaulyje. Tai, kad per pirmąją nagrinėjamojo laikotarpio pusę pelno sugebėjo uždirbti tik du Sąjungos gamintojai, nėra nekonkurencinga padėtis Sąjungos rinkoje, nes suvartojimo poreikius Sąjungos rinkoje tenkino Sąjungos gamintojai, taip pat visos importuojančios šalys, gaminančios EMD, įskaitant Kiniją. Be to, antidempingo muitai ne kuria nekonkurencingą padėtį Sąjungos rinkoje, o užtikrina sąžiningą Sąjungos ir nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų konkurenciją. Todėl šalies tvirtinimas buvo atmestas.

(218)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 301–303 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(219)

Kadangi jokių pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 304–305 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(220)

Po pirminio faktų atskleidimo „Duracell“ tvirtino, kad negalutinėse išvadose antidempingo priemonių poveikis Sąjungos naudotojų sąnaudoms buvo nepakankamai įvertintas, o Sąjungos naudotojų pelningumas nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais. Galiausiai abu bendradarbiaujantys naudotojai patvirtino, kad, jei nebūtų taikoma mažesnio muito taisyklė, Sąjungos naudotojai taptų nepelningi, todėl kiltų pavojus jų išlikimui Sąjungoje.

(221)

Kaip nurodyta negalutinėse išvadose, naudotojų duomenų analizė buvo pagrįsta patikrintais šių naudotojų pateiktais klausimyno atsakymais, atsižvelgiant į duomenis apie pirkimo šaltinius, apimtį ir kainas prieš sumokant muitus ir galutinės grandies produktų apyvartą, įskaitant 2021–2022 m. pasiektą pelningumo lygį. Iš tiesų tais metais pastebėta tendencija, kad mažėja naudotojų pelningumas. Tačiau Komisija apskaičiavo, kad jei galutinės antidempingo priemonės ir toliau būtų žalos skirtumo dydžio, naudotojai vis tiek išlaikytų teigiamą pelningumą, net atsižvelgiant į antidempingo muitų dydį ir darant prielaidą, kad padidėjusios sąnaudos neperkeliamos pirkėjams.

(222)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl naudotojų interesų negauta, patvirtintos laikinojo reglamento 319 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados. Pastabos, susijusios su naudotojų interesais dėl poveikio tiekimo grandinėms, skirtoms Sąjungos bendrovėms, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2b dalyje, nagrinėjamos šio reglamento 6.2.1.3 skirsnyje.

(223)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, patvirtintos laikinojo reglamento 320 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados.

(224)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygio ir Sąjungos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(225)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galutinės antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(226)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant šį tyrimą. Taigi šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės tiriamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, šios normos negali būti taikomos, todėl tokiam produktui turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(227)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (48). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pasikeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas dėl pavadinimo pakeitimo bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(228)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(229)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek turėtų atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(230)

Jeigu, visų pirma nustačius susijusias priemones, labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis galima inicijuoti vengimo tyrimą, jeigu tenkinamos inicijavimo sąlygos. Atliekant šį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(231)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų tinkamai taikomi, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(232)

Eksportuojantys gamintojai, kurie tiriamuoju laikotarpiu neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą, turėtų turėti galimybę prašyti Komisijos, kad jiems būtų taikoma neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta antidempingo muito norma. Komisija turėtų patenkinti tokį prašymą, jei vykdomos trys sąlygos. Naujas eksportuojantis gamintojas turėtų įrodyti, kad: i) tiriamuoju laikotarpiu jis neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą; ii) jis nėra susijęs su eksportuojančiu gamintoju, kuris tai darė, ir iii) jis vėliau eksportavo nagrinėjamąjį produktą arba prisiėmė neatšaukiamą sutartinį įsipareigojimą jį eksportuoti dideliais kiekiais.

(233)

Eksportuotojas arba gamintojas, kuris neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą laikotarpiu, kurio duomenys buvo naudojami nustatyti jo eksportui šiuo metu taikomo muito dydį, gali prašyti, kad Komisija jam taikytų neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytą antidempingo muito normą. Komisija turėtų patenkinti tokį prašymą, jei vykdomos trys sąlygos. Naujas eksportuojantis gamintojas turėtų įrodyti, kad: i) jis neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą laikotarpiu, kurio duomenys buvo naudojami nustatyti jo eksportui taikomo muito dydį; ii) jis nėra susijęs su bendrove, kuri vykdė tokią veiklą ir dėl to jai buvo taikomi antidempingo muitai, ir iii) jis vėliau eksportavo nagrinėjamąjį produktą arba prisiėmė neatšaukiamą sutartinį įsipareigojimą jį eksportuoti dideliais kiekiais.

(234)

Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir į Sąjungos pramonei padarytos žalos dydį, garantijomis užtikrintos laikinųjų antidempingo muitų, nustatytų laikinuoju reglamentu, sumos turėtų būti galutinai surenkamos, neviršijant šiuo reglamentu nustatytų lygių.

(235)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (49) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, delspinigiai skaičiuojami taikant normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusią kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(236)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,